Valančiaus pėdomis nr. 1

4 psl.

9-10 psl.

13 psl.

Projektas „Blaivi tauta - laisva tauta“

Prisidėk prie peticijos ir Tu! (Parašų rinkimo lapai)

„Blaivybė ir prevencija Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Vilkaviškio vyskupijoje“

Blaivi tauta - laisva tauta

VALANČIAUS PĖDOMIS Blaiviosios minties ir pilietinės visuomenės laikraštis REDAKCIJOS ŽODIS

Gal tavo namuose gyvena… dramblys?

Vasara įsibėgėjo. Štai jau ir lygiadienis praėjo. Reiškia vėl diena – trumpyn, naktis – ilgyn.

Vėl taps ilgesni vakarai, trumpesnės dienos. Tačiau kiekviena vasara nepašykšti pramogų, švenčių, linksmybių ir, žinoma, visa tai švenčiama ir lėbaujama kartais ,,iki nukritimo”, kaip liaudis sako.

Alkoholis – didžiausia žmonijos rykštė. Tai žino kiekvienas, skaitydamas statistiką, klausydamas apie įvykusias avarijas keliuose, kurias sukėlė neblaivūs vairuotojai, apie smurtą šeimoje, apie suluošintus vaikų ir artimųjų gyvenimus, apie skyrybas, apie traumuotus arba užmuštus vaikus, apie apsigimimų daugėjimą ir dar iki šiol nežinomas ligas.

Ar mes esame ta tauta, kuri degraduosime nuo alkoholio, tabako, narkotikų? Kur nueisime, jeigu dar nenuėjome, jeigu pirmaujame dėl nepilnamečių ir mažamečių apsinuodijimo alkoholiu skaičiumi, kuris vis didėja?

Laikraštis „Valančiaus pėdomis” nėra politinės pakraipos, todėl čia nebus politinių intrigų, nerasite kraupių istorijų iš kriminalinio pasaulio, nesileisime į disputus apie seksą ir netradicinės orentacijos aktualijas. Taip pat nerasite ir „perliukų” iš „žvaigždžių” gyvenimo.

Stengsimės kalbėti apie tai, kas ypač aktualu gyvenantiems kartu su žmogumi, kuris mėgsta draugauti su stikleliu. Kalbėsime apie tai, nuo ko kenčia šeimos, kaip išgyvendinti iš buto ar namo „dramblį”, apie kurį negalima pasakoti. O tokie „drambliai” gyvena beveik kiekvienoje šeimoje, jie užima vietą, jie auga ir didėja,

jų negalima apeiti. Tai – alkoholizmas šeimoje. Čia rasite pasakojimų, eilėraščių, straipsnių, kelionių įspūdžių. Lauksime skaitytojų laiškų, atsiliepimų, pokalbių, nuomonių, ir patarimų.

Autoriams pageidaujant, laiškai bus anonimiški. Visada būsite laukiami redakcijoje.

Tik bendromis jėgomis, pamažu, tartum Sizifas į kalną ridensime šį sunkų akmenį.

Tik pamažu patys šviesdamiesi ir šviesdami kitus, mes galėsime bandyti išlipti iš šio baisuas alkoholizmo liūno, kuris įtraukia vis daugiau ir daugiau žmonių.

Išvarysime „dramblį”. Juk reikia vieną kartą pasakyti „Alkoholizmui – Ne”.

Draugaukime, supraskime vienas kitą, ištieskime pagalbos ranką ir gyvenimas taps gražesnis.

Laikraščio redaktorė Elena Dekaminavičienė Tel. 8 (343) 96282 Sekantis laikraščio „Valančiaus pėdomis“ numeris bus leidžiamas rugsėjo mėnesį.

Laikraštis platinamas nemokamai. „Valančiaus pėdomis“ leidybą galite paremti savanoriškomis aukomis: Asociacija Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrius Įm. k. 166093650 A.S. : LT05 5010 1000 1400 0351 LKU Kredito Unija „Sūduvos parama”

2014 m. liepos mėn., NR.1 (4)

A. Jankauskas: „Tikėjimas tuo, ką darau - mano didžiausias įkvėpimas” Marius Žitkus Prieš 16 metų kartu su bendraminčiais įsteigęs Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrių, ilgametis jo pirmininkas Algirdas Jankauskas sako, kad dar nepavargo visuomenėje propaguoti blaivybės idėjų. „Tikiu vertybėmis, kurias su bičiuliais siūlome rinktis į kvaišalų liūną klimstantiems žmonėms", - sako aktyvus visuomenininkas.

Per beveik du dešimtmečius blaivystės sąjūdžio (BS) Kazlų Rūdos skyriaus nariai įgyvendino gausybę projektų, kurių rezultatai - iš alkoholio gniaužtų išgelbėti žmonės ir jų artimieji. „Turiu didelę svajonę - visoje Lietuvoje sukurti vieningą pagalbos sistemą šeimos, kenčiančioms nuo jų artimųjų piktnaudžiavimo kvaišalais“, - ateities tikslus vardina A. Jankauskas.

Energingo blaivybės idėjų skleidėjo pastangas įvertino tarptautinės prevencijos programos LINAS rengėjai iš Švedijos, akreditavę Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrių programos ambasadoriais Lietuvoje. Įtaką apsisprendimui padarė kunigai A. Jankauskas pasakoja, kad blaivybės skatinimo veiklą pasirinko po lemtingos pažinties su Kazlų Rūdos krašto kunigais: „Nuo pat 1995 m. iki dabar esu Kazlų Rūdos literatų klubo „Girių versmė“ narys. 1996 m. buvo paskelbtas Vilkaviškio vyskupijos blaivybės himno konkursas, kuriame susipažinau su kunigu Ignu Plioraičiu. Jo ir tuometinio Kazlų Rūdos parapijos kle-

Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivybės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus pirmininkas Algirdas Jankauskas

bono Tado Valliano dėka pradėjau aktyvią blaivybės propagavimo veiklą savivaldybėje“. Nemenką įtaką tokiam pasirinkimui turėjo ir iki 2001 m. leisti laikraščiai „Blaivioji Lietuva“ bei „Valančiukas“. Neatsitiktinai 2002 m. A. Jankauskas ryžosi įkurti viešąją įstaigą ir vykdyti šviečiamąjį blaivybės darbą, išleisdamas laikraštį „Valančiaus pėdomis“. Šiemet šis leidinys, remiamas Europos Socialinio fondo lėšomis, po keliolikos metų tylos atgimė.

Aktyvi veikla subūrė šimtus narių Aktyvios A. Jankausko ir jo bendražygių veiklos dėka 1998 m. Vyskupo M. Va-

lančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrius vienijo net 80 suaugusiųjų ir 300 jaunųjų (valančiukų) narių. Šio metu skyriaus gretos gerokai praretėjusios - belikę šiek tiek daugiau kaip 60 įvairių amžiaus grupių narių. A. Jankausko teigimu, sumažėjęs narių skaičius nekelia nerimo, nes visi puikiai supranta, kad aktyvi blaivininkų veikla įmanoma tik turint užtikrintą finansavimą.

Išgyvena veiklos pakilimą Pastaraisiais metais Vilkaviškio vyskupijos BS Kazlų nukelta į 2 psl.

BLAIVI TAUTA − LAISVA TAUTA

Laikraštis leidžiamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal projektą „Blaivi tauta – laisva tauta”

Projekto kodas VP1-1.3 –SADM – 01 –K -02 – 012, veikla Nr. 1.3.2

2

Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus nuveikti darbai 2013 – 2014 metais Algirdas Jankauskas Aš nemėgstu rašyti įvairių straipsnių apie savo veiklą. Man kažkaip darosi nejauku, atrodo, lyg girčiausi, tačiau juk dirbu ne aš vienas, o dirba mūsų daug žmonių, nors daugelio darbų idėjų generatoriumi tenka būti pačiam. Todėl nori ar nenori, turiu kažką parašyti.

2013 metų sausio 14 dieną pradėjome savo pirmą, vieną iš didžiausių projektų „Blaivybė ir prevencija Kaz-

lų Rūdos savivaldybėje ir Vilkaviškio vyskupijoje“. Šį

projektą dalinai finansavo Lietuvo Respublikos ir Švei-

carijos Konfederacijos bendradarbiavimo programa,

kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. Paprojekčio (taip vadinasi programoje kiekvienas projektas) kodas CH-5-FM-1/87.

Pagal šį projektą sukūrėme organizacijos svetainę www.blaiva.org, pirkome seminaro personalui ir kitiems NVO, su kuriomis palaikome draugiškus ryšius, paslaugas. Tad seminare sužinojome daugiau apie projektų ruošimą ir jų įgyvendinimą.

Sukūrėme organizacijos materialinę-techninę bazę.

Bent jau pradėjome ją kurti ir įsigijome kompiuterinę techniką bei multimediją, turistinius reikmenis (50 miegmaišių ir 12 palapinių).

2013 metų birželio 25 – liepos 15 dienomis organizavome prevencinę stovyklą Višakio Rūdoje prie Šaltinėlio, kuri taip ir vadinosi „Šaltinėlis“. Per 21 dieną stovykloje pabuvojo 116 moksleivių, daugiausia iš rizikos grupių šeimų. Stovykla labai patiko moksleiviams ir jie vis klausinėjo, ar dar bus tokia pati stovykla ir kada.

Projekto metu organizavome 10 seminarų pedagogams ir socialiniams darbuotojams bei socialiniams pedagogams darbui pagal prevencinę programą „Linas“. Visoje Vilkaviškio vyskupijoje paruošėme per 150 pedagogų darbui pagal šią programą. Tai didelis darbas ir esu nuoširdžiai dėkingas lektorėms Daivai Matulevičiūtei, Jūratei Marijai Jaronienei bei Dalei Kriščiūnienei. Jų išmanymas ir širdies šiluma, įgūdžiai bei žinios buvo perduotos dau-

A. Jankauskas: „Tikėjimas tuo, ką darau - mano didžiausias įkvėpimas” atkelta iš 1 psl.

Rūdos skyriaus veikla ypač suaktyvėjo.

Pagrindinė priežastis - grąžą duodanti įgyta patirtis, sukaupta per kelerius metus teikiant projektus įvairiems vietos ir tarptautiniams fondams. „Turėdamas puikių kolegų, galinčių dirbti šviečiamąjį blaivystės darbą su vaikais ir suaugusiais, šiuo metu galiu visas savo žinias ir pastangas atiduoti mūsų įdėjų finansavimo paieškoms“, - pasakoja A. Jankauskas.

Rezultatai - iškalbingi. Nuo 2013 m. Vilkaviškio vyskupijos BS Kazlų Rūdos skyrius vykdo keletą projektų, kurių veiklai gauta įspūdinga suma, viršijanti pusę milijono litų. „Kažkada pradėjome nuo kuklių projektų ir mąstėme, kaip pavyks susitvarkyti. Šiuo metu jaučiamės drąsiai net ir su gerokai išaugusiomis finansinėmis galimybės - mūsų variklis yra tikėjimas tuo, ką darome“, - sako A. Jankauskas. Europos Socialinio fondo, Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, Kazlų Rūdos savivaldybės bei rėmėjų dėka atsirado galimybė blaivaus gyvenimo idėjas plačiai skleisti ne tik savame krašte, bet ir visoje šalyje.

Veikla garsina Lietuvoje ir už jos ribų A. Jankausko vadovaujamas Vilkaviškio vyskupijos BS Kazlų Rūdos skyrius savivaldybės vardą garsina visoje Lietuvoje ir už jos ribų.

Nedidelio Suvalkijos miesto atstovai, vedami kilnių idėjų, nuveikė didelius darbus blaivybės kovoje prieš kvaišalų vartojimą.

Vienas iš jų - praėjusių metų pabaigoje Marijampolėje surengta dvi dienas tru-

gybei pedagogų.

Daliai pedagogių jau teko išbandyti savo įgytas žinias praktikoje ir jos dirbo pagal prevencinę programą „Linas“. Iš viso Vilkaviškio vyskupijoje (Lietuvos teritorija

kusi tarptautinė konferencija „Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus“, iš kurios kuo geriausius įspūdžius išsivežė įvairių Europos šalių atstovai.

Darbus skiria Dievui ir ieškantiems pagalbos Asmeninio įvertinimo už blaivybės idėjų propagavimą nesiekiantis aktyvistas A. Jankauskas, teigia, kad savo visuomeninę veiklą skiria Dievui ir pagalbos ieškantiems, iš kvaišalų vergovės norintiems ištrūkti žmonėms.

Paklaustas ar kartais nesijaučia kovojantis beviltiškose grumtynėse su alkoholio pramonės sukamais vėjo malūnais, ilgametis BS Kazlų Rūdos skyriaus vadovas ryžtingai atsako, kad mato įdėtų pastangų pragiedrulius, o noro ir idėjų šviečiant visuomenę dar turi apsčiai: „Džiaugiuosi, kad jaunimo tarpe vis labiau populiarėja vakarėliai be kvaišalų vartojimo. Žaviuosi šeimos vertybes propaguojančiu festivaliu „Naisių vasara“, kurio siekis propaguoti bendruomeniškus susibūrimus be kvaišalų vartojimo leido gimti peticijai prieš alkoholio uždraudimą renginiuose, kuriuose yra nepilnamečių. Šias ir panašias idėjas remia visuomenėje žinomi žmonės, tad blaivystės idėjos randa atgarsį visuomenėje“.

A. Jankauskas didesnio dėmesio bei pagalbos blaivybės skatinimui tikisi iš valstybės. „Tik vieninga ir kompleksiška priemonių sistema leistų efektyviai pasiekti, kad kvaišalų vartojimas visuomenėje būtų sumažintas iki minimumo.

Tokio tikslo turime siekti visi, nes blaiva tauta - slaisva tauta“, - šviesia Lietuvos ateitimi tiki blaivios minties skleidėjas iš Kazlų Rūdos.

kairiajame Nemuno krante) buvo dirbama 10 grupių po 10 moksleivių iš rizikos grupių šeimų. Tad 100 moksleivių galėjo iš naujo patirti vaikystės džiaugsnukelta į 3 psl.

A. Jankauskas - nenuilstantis blaivybės idėjų propaguotojas

3 Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus nuveikti darbai 2013 – 2014 metais

Prevencinė programa „Linas“ Vilkaviškio vyskupijoje

atkelta iš 2 psl.

Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrius, vykdydamas projektą „Blaivybė ir prevencija Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Vilkaviškio vyskupijoje“ (projekto kodas CH-5-FM-1/87), dalinai finansuojamą Lietuvos Respublikos ir Šveica-

mą, jaunatvišką juoką, tapo geresniais ir suprato, jog ne jie yra kalti dėl savo tėvų priklausomybių.

Nuoširdžiai dėkoju visiems grupių vadovams, dirbusiems su vaikais ir jau dabar, ką gavo seminarų metu iš mūsų lektorių, tą patį padalinusiems vaikams, kuriems taip labai trūksta šilumos ir supratimo. Šiuo metu jau atidavėme į spaudą paruoštą projekto lankstinuką ir dar liko apie projektą parašyti keletą straipsnių į spaudą. Šis projektas baigsis 2014 metų rugsėjo 13 dieną.

Daugeliui turbūt sunku įsivaizduoti, kiek reikia įdėti energijos, laiko, jog projektas būtų vykdomas ir įvykdytas iki galo. Paprastai žmonės daugiausiai mato išorinę pusę, o mano darbas yra nematomas, tačiau reikalingas tiek, jog sėkmingai vyktų projektas. Projektą dalinai kofinansavo Kazlų Rūdos savivaldybė ir G. Mocevičiaus firma „Ginalas“.

Esu jiems dėkingas už prisidėjimą prie šio projekto.

Tačiau skyriaus darbai dar ne visi.

Kaip papildomas projektas, vyko tarptautinė konferencija „Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus“ (Geroji praktika vykdant jaunimo žalingų įpročių prevenciją ir kontrolę). Konferencija vyko 2013 metų spalio 2425 dienomis Marijampolėje. Buvo išklausytas 21 pranešimas iš 9 šalių. Turime visą konferencinę medžiagą su pranešimais tiek vaizdo, tiek garso formatu, tiek ir pranešimus skaidrėse. Konferencija buvo tikrai naudinga ir reikalinga. „Psichoaktyvių medžiagų vartojimas jaunimo tarpe yra iššūkis daugeliui šalių.

Globalėjanti reklamos rinka, besikeičianti socialinė aplinka, augančios žmonių pajamos ir didėjantis atotrūkis tarp tėvų ir vaikų tampa tikru iššūkiu, siekiant ugdyti sveiką ir pilietišką jaunąją kartą. Todėl šalių patirtis, vykdant pirminę psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją ar teikiant pagalbą jau priklausomiems asmenims bei jų artimiesiems, yra itin svarbi kitoms

Kazlų Rūdos specialiojoje mokykloje vadovė Ingrida Kolkatova, ruošdamasi grupės susitikimams, turėjo atsižvelgti į specialiųjų poreikių vaikus, todėl daugelį užduočių supaprastindavo.

Darbas su sutrikusio intelekto vaikais našlaičiais ar iš nepilnų šeimų, kurie susidūrę su alkoholio bei tabako poveikiu, gyvenantys

Dalė Kriščiūnienė tarptautinės konferencijos sekretoriate

rijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, NVO subsidijų schemos ir Kazlų Rūdos savivaldybės, vykdė prevencinę veiklą Vilkaviškio vyskupijoje.

šalims, siekiančioms efektyvios psichoaktyvių medžiagų vartojimo profilaktikos. Ši konferencija skirta tam, kad būtų pasikeista gerąja patirtimi, aptartos naujos idėjos ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo politikos aktualijos.

Konferencijos metu į problemas bus pažvelgta tiek iš valstybės atsakingų institucijų, tiek iš sveikatos specialistų, tiek iš nevyriausybinių organizacijų pozicijų ir patirties.

Konferencijos baigiamuoju akcentu taps konferencijos dalyvių rezoliucija atsakingoms institucijoms bei specialistams, siekiant pagerinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją bei

kontrolę...]“, - taip buvo aprašoma konferencija.

Manau, jog kiekvienas dalyvis išsinešė tą gerąją patirtį, kuria buvo pasidalinta ir gal net pradėjo taikyti savo aplinkoje, o mūsų organizacija per šią konferenciją įgijo daug partnerių ir net kito projekto vykdytojų, kaip atsitiko Lazdijuose, Kupiškyje, Skuode ir kitur.

Konferencija buvo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai NVO ir socialinių partnerių renginys, kurį dalinai finansavo Užsienio reikalų ministerija ir Šiaurės Ministrų Taryba.

Konferencijos metu buvo priimta rezoliucija, kurią talpiname šiame numeryje.

Devyniose savivaldybėse buvo pravesti trijų dienų mokymai darbui pagal prevencinę programą ,,Linas”.

Nuo 2013 m. gruodžio mėnesio pradėta vykdyti prevencinė programa ,,Linas’’, kurioje dalyvavo šimtas vaikų, iš jų 38 našlaičiai. Vadovams talkino ir teikė metodinę pagalbą prevencinės programos ,,Linas” lektorė Dalė Kriščiūnienė.

sunkiomis materialinėmis sąlygomis, linkę valkatauti, nelankyti mokyklos, turintys socialinių ir psichinių problemų, buvo nemažas iššūkis. Tačiau vadovė, baigusi programą, pasidžiaugė, jog moksleiviai tapo draugiškesni, viskuo dalinosi, padėdavo atlikti užduotis savo grupės draugams, kuriems sekėsi prasčiau.

Pirmieji apsilankymai Marijampolės ,,Putino“ globos namuose vadovei Loretai Papečkienei buvo labai sunkūs. Vaikai, gyvenantys vaikų globos namuose, nenoriai bendrauja. Tad pirmiausiai turėjo su jais susidraugauti ir įgyti vaikų pasitikėjimą. Pasiruošti kiekvienam grupės susitikimui nukelta į 5 psl.

Vaikai noriai piešė pratimo metu „Aš ir mano šeima“

4

BLAIVI TAUTA – LAISVA TAUTA! VP1-1.3-SADM-01-K-02-012 Projektą finansuoja Europos Socialinis fondas pagal priemonę „Žmogiškųjų išteklių plėtros programą“ Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje.

Projekto tikslai: Vykdyti pirminę psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją plačios visuomenės tarpe; Paruošti grupę specialistų, galinčių vykdyti antrinę tikslinę psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją, dirbant savipagalbos grupėse; Kelti specialistų kvalifikaciją, vykdant supervizijas ir užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp visų institucijų vietos savivaldybėse.

Uždaviniai: Vykdyti pirminę psichoaktyvių medžiagų prevenciją plačios visuomenės tarpe; Vykdyti pirminę psichoaktyvių medžiagų prevenciją vaikų ir jaunimo tarpe; Skleisti blaivybės idėjas visuomenėje, vykdyti švietėjišką veiklą, nukreiptą prieš kvaišalų vartojimą; Pasiruošti seminarams vietos savivaldybėse; 13 savivaldybių pravesti 5 supervizijų ciklą žmonėms, dirbantiems psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijoje.

Veiklos: 1. 15 renginių ciklas (konferencijos) “Aš ir blaivybė mano aplinkoje”; 2.Savipagalbos grupių įkūrimas; 3.Projekto baigiamasis renginys - tarptautinė konferencija LR Seime “Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus”; 4.Lietuvos moksleivių ir suaugusių rašinių ir piešinių konkursas “Blaivi tauta - laisva tauta!”; 5.Darbas pagal prevencinę programą “Linas”; 6.Socialinės reklamos (videoklipų, plakatų ir ketureilių) konkursas, nukreiptas prieš kvaišalų vartojimą; 7.Keliaujanti stovykla po Lietuvą “Blaivybės žygis”; 8.Radijo laidų ciklas “Blaivi tauta - laisva tauta”; 9.Laikraščio “Valančiaus pėdomis” leidyba; 10. 15 seminarų „Suaugusiųjų dialogas“ organizavimas; 11. 13 supervizijų pravedimas (supervizija – 5 seminarų po 5 akad.val. ciklas).

Projekto geografija: 10 apskričių ir 15 savivaldybių.

Savivaldybės: Kazlų Rūdos, Šakių, Vilkaviškio, Kalvarijos, Lazdijų, Prienų, Jurbarko, Plungės, Skuodo, Palangos, Radviliškio, Anykščių, Kupiškio, Visagino, Širvintų.

Projekto biudžetas: 3996670 litų Projekto pradžia: 2013-10-01 Projekto pabaiga: 2015-08-31 Projekto komanda: Administracija Projekto vadovas - Algirdas Jankauskas Projekto administratorius - Laimutė Rimeikienė Projekto finansininkas - perkamos paslaugos.

Veiklų darbuotojai Laikraščio „Valančiaus pėdomis“ redaktorė Elena Dekaminavičienė Be šių asmenų projekto metu įvairiose veikose įdarbinta dar apie 50 žmonių.

Lektoriai seminarams ir pranešėjai Projekto dalyviai: plati visuomenė – ne mažiau 785 asmenų.

Teigiamai įgytas žinias įvertinę asmenys – ne mažiau 80% - 588 asmenys.

Leidinių skaičius – ne mažiau 8 numeriai.

PASIEKTI REZULTATAI: Pravesta 14 konferencijų „Aš ir blaivybė mano aplinkoje“ – dalyvavo 551 dalyvis.

Pravesta 15 seminarų „Suaugusiųjų dialogas“ – 198 dalyviai, įgiję kompetenciją kurti savipagalbos grupes ir dirbti grupėse su suaugusiais asmenimis.

Teigiamai įgytas žinias įvertinę asmenys – 100%. Įkurta 15 savipagalbos grupių.

Lietuvos moksleivių ir suaugusiųjų rašinių ir piešinių konkurse gauta 208 darbai. Iš jų 193 piešiniai iš 31 ugdymo įstaigos; 15 rašinių iš 6 ugdymo įstaigų. Dalyviams padėjo 42 pedagogai.

Jaunimo socialinės reklamos konkursas – pratęstas iki 2014-12-31. Maloniai kviečiame dalyvauti. Visa informacija mūsų svetainėje www.blaiva.org Keliaujanti stovykla „Blaivybės žygis“ per Lietuvą – 2014-07-22 – 2014-08-04 paruoštas maršrutas 2100 km. Žygyje dalyvaus 10 jaunų žmonių ir 8 vadovai.

Radijo laidų ciklas „Blaivi tauta – laisva tauta“ – pirmoji laida įvyko 2014 metų birželio 30 nuo 13 iki 14 val.

Laikraštis „Valančiaus pėdomis“ – pirmas numeris turi pasirodyti prieš žygį liepos mėn.

Prjekto vadovas Algirdas Jankauskas

5

Prevencinė programa „Linas“ Vilkaviškio vyskupijoje atkelta iš 3 psl.

labai padėjo „Lino“ darbo knyga, kurioje rado ne tik temas ir darbo užduotis, bet ir labai gerų patarimų, kaip elgtis tam tikrose situacijose.

Kapčiamiesčio socialinės globos centre ,,Židinys” Lazdijų raj. grupės vadovė Irma Misevičienė siekė, kad kiekvienas vaikas būtų suprastas, priimtas ir pasijustų esantis labai svarbus ir laukiamas: "Prieš pradedant vesti šią "Lino" programą, net nenumaniau, kad ji duos tiek daug ir man pačiai. Daugelį temų ir įvairių situacijų prilyginau ir sau.

Vaikų išgyvenimai, kuriais jie dalinosi grupės susitikimų metu, privertė susimąstyti ir kai kuriuos gyvenimo momentus vertinti kitaip".'

Kauno vaikų globos centre ,,Atžalynas“ pirmųjų užsiėmimų metu vaikai nebuvo linkę atsiskleisti, į viską žvelgė su nepasitikėjimu ir baime. "Kai kurios temos vaikams buvo ypatingai sunkios, daugelis vaikų pirmuosiuose užsiėmimuose nenorėjo kalbėti, tik stebėjo ir klausėsi kitų grupės narių", - teigė vadovė Gitana Ramanavičienė, dirbusi su našlaičiais. Kai kurios temos buvo ypatingai skaudžios, nes vaikai turėjo prisiminti tai, kas jau buvo giliai paslėpta jų širdelėse.

Programos „Linas“ vadovė Edita Mikalauskienė, dirbusi Slavikų pagrindinėje mokykloje, Šakių raj. džiaugėsi, kad teko pasinaudoti galimybe dalyvauti projekte, vykdant prevencinę programą „Linas“. Užsiėmimų metu buvo labai gera matyti besišypsančius vaikus, džiugu, kai vaikui, kuris turi sunkią vaikystę, gali suteikti vaikiškos laimės. Grupės nariai noriai rinkdavosi į užsiėmimus. „Šiems vaikams aš stengiausi būti šviesa, vieniems stipriau, kitiems silpniau. O vaikai mane išmokė atkaklumo, nuolankumo, pasitikėjimo. Galiu teigti, kad po šios programos esu daugiavaikė mama...“, - kalbėjo vadovė.

Kalvarijos dienos centre ,, Žiniukas“ darbavosi Giedrė Baliūnienė. Ji teigė, jog, kalbant apie alkoholį ir kitas priklausomybes, vaikai

Vaikai laikosi savo susikurtų taisyklių

prisipažino, kad yra ragavę įvairių alkoholio rūšių, bandę rūkyti. Keli vaikai iš grupės sakė, kad pirmą kartą alkoholio paragavo, nes jiems davė artimieji apsaugai nuo kirminų, kiti sakė, jog tėvų baliaus metu, dar kiti paprašo suaugusiųjų nupirkti.

Vaikai teisino žmones, vartojančius alkoholį ar tabaką, nes, jų nuomone, juos priverčia gyvenimas. Tarkim, vienas iš vaikų pasakojo, kad jo dėdė pradėjo gerti, kai neteko darbo. Kita mergaitė pasakojo, kad jos močiutė pradėjo gerti, kai mirė sūnus ir t.t.

Jankų socialiai apleistų kaimo vaikų dienos centre ,,Mes esame“, Kazlų Rūdos savivaldybė, „Lino“ programoje dirbo vadovė Zita Klimavičienė. Užsiėmimu metu dalinosi su vaikais džiaugsmais ir rūpesčiais, patirtais mokykloje ir namuose. Žaidė įvairiausius žaidimus, mokė išgyventi, užklupus sunkioms gyvenimo situacijoms, kurios pagal vaikų amžių yra pakankamai sudėtingos. Vaikai dalindavosi savo patirtimi, padėdami vienas kitam. „Užsiėmimų metu tiesiog visi buvome vaikais", - teigė ji.

Jiezno seniūnijos vaikų dienos centre, Prienų savivaldybė, „Lino“ programą vykdydama Bena Astrovienė džiaugėsi, kad turėjo galimybę bent maža dalele prisidėti prie šių vaikų gyvenimo, nors šiek tiek padėti išgyventi patirtas nuoskaudas bei paskatinti juos ieškoti gyvenime gražių dalykų. Užsiėmimų metu turėjo galimybę su vaikais gamintis maistą. Tai daryti vaikams labai patiko.

Alytaus visuomenės sveikatos centre Lino programos vadovė Inga Modėjūtė patyrė malonių akimirkų, kai vaikai, piešdami šeimos medį, įrašė ne tik savo šeimos narius, bet ir vadovės vardą. Kiekvieną kartą vaikai, atėję į grupės susitikimą , vis klausdavo: ,,ką šiandien veiksime?‘‘, ,,ką žaisime?‘‘, ,,kokiais užkandžiais juos vaišinsiu?‘‘. „Kai ruošdavome užkandžių pertraukėles, jų akys žibėjo nekantrumu, susidomėjimu. Jie patys pasidengdavo stalą, noriai virdavo arbatą, tepdavo sumuštinius, po to susitvarkydavo patalpas, susiplaudavo indus, padėdavo vieni kitiems ir džiaugėsi, kad moka tai daryti. Projektas vaikams labai patiko, po užsiėmimų metu namo neskubėjo", - dalinosi patirtais įspūdžiais I. Modėjūtė.

Pilviškių socialinių paslaugų centre, Vilkaviškio savivaldybė, „Lino“ programą vykdė vadovė Rima Bagdonavičienė.

Užsiėmimų metu vaikai buvo atviri ir nuoširdūs, drąsiai kalbėjo spręsdami vieni kitų problemas. Buvo vieningi ir draugiški. Vieno užsiėmimo metu mergaitė ant lapelio, skirto geriems jausmams ir išgyvenimams, parašė, jog ji laiminga, kai būna šioje grupėje, nes joje jaučiasi kaip viena gera šeima. Grupėje vaikai išmoko dalintis tuo, ką turi. Valgydami tiesiog kai kurie kitus mokė, kad reikia visiems pasidalinti.

Prieš kiekvieną susitikimą vadovams reikėjo gerai pasiruošti, nes tai buvo prisilietimas prie skaudžiausių vaiko išgyvenimų bei nerimas, ar vaikai pasitikės, atsivers, pasipasakos savo

išgyvenimus, nuoskaudas.

Bet po kiekvieno grupės susitikimo matėsi pokyčiai, vaikai tapo atviresni, noriai įsitraukdavo į įvairius žaidimus, užduotis, pasakodavo savo nuoskaudas, džiaugsmus, viltis ir svajones.

Dėkojame visoms vadovėms, nuoširdžiai dirbusioms su vaikais, įdėjusioms savo širdį, rankas ir protą į pažeistas jaunas širdeles.

Projekto dalyviai už finansinę pagalbą nuoširdžiai dėkoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos

bendradarbiavimo programai bei Vilkaviškio vyskupijos BS Kazlų Rūdos skyriaus pirmininkui Algirdui Jankauskui, sugalvojusiam rašyti šį projektą ir laimėjusiam konkurse.

Dalė Kriščiūnienė Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio Vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus pirmininko pavaduotoja darbui su vaikais ir jaunimu

Valančiukų būrelis „Lino žiedas“ Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje šis būrelis veikia nuo 1997 metų.

Moksleiviai propaguoja sveiką ir kultūringą gyvenimo būdą, puoselėja blaivaus gyvenimo tradicijas, dalyvauja prevencinėse programose.

Vaikai ugdo poreikį dalyvauti religiniame ir visuomeniniame gyvenime. Būrelio nariai dalyvauja įvairiuose renginiuose, susitikimuose su kitų mokyklų bendraamžiais. Šiais mokslo metais būrelį lankė 32 moksleiviai.

Užsiėmimų metų jie mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, turiningai leidžia laisvalaikį. Šiais mokslo metais prieš Vėlines tvarkėme apleistus kapelius, dalyvavome konkurse ,,Blaivi tauta - laisva tauta“. Konferen-

cijos ,,Aš ir blaivybė mano aplinkoje“ atidaryme deklamavome eilėraščius, dainavome daineles. Gruodžio mėnesį aplankėme slaugos skyriuje gulinčius senelius, įteikėme jiems Kalėdinius sveikinimus, parodėme meninę programėlę ir linkėjome greičiau pasveikti. Vasarą linksmai leidžiame laiką stovyklose ir mokomės būti šaunūs Lietuvos piliečiai.

Būrelio vadovė mokytoja Dalė Kriščiūnienė

Motiejaus Valančiaus biografija

Didysis XIX amžiaus vidurio lietuvių tautos švietėjas ir kultūros puoselėtojas Motiejus Valančius gimė 1801 metais vasario 28 dieną

prie Salantų besiglaudžiančiame Nasrėnų kaime, dabartiniame Kretingos rajone. nukelta į 8 psl.

6

Programos ,,Linas” įgyvendinimas Lietuvoje Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei; reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose, ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori.

(Vikas Malkani) Darbas su socialinės rizikos grupės šeimų vaikais reikalauja daug drąsos, ryžto, kantrybės, empatijos. 1998 metais Lietuvos blaivybės fondo pirmininkas Gediminas Jakubčionis pasikviečia į Lietuvą Švedijos mokslo darbuotoją Nomi Tioneng, kuri yra programos „Linas“ sukūrėja. Šviesios atminties Gediminas Jakubčionis įnešė labai didelį savo darbo indėlį, kad Lietuva blaivėtų, kad vaikai augantys priklausomybe sergančioje šeimoje turėtų vaikystę, jaustųsi pilnaverčiai. Šio žmogaus organizuotose konferencijose buvo priimamos reikšmingos rezoliucijos, kurios vėliau teikiamos Seimui svarstyti, organizuotuose seminaruose dalyviai gaudavo ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Šiam žmogui išties rūpėjo ateities Lietuva. Šiandien beveik visi Lietuvos miestai turi paruoštus žmones dirbti pagal programą „Linas“, tik gerbiamo Gedimino Jakubčionio prieš keletą metų labai atsakingai atlikto darbo dėka. Jis rūpinosi, kad mūsų valstybė turėtų paruoštus ir gerai apmokytus specialistus (lektorius) ruošti žmones: mokytojus, socialinius pedagogus, psichologus, ir kt. dirbti su vaikais ir suaugusiais pagal programą „Linas“. 2001 m. jis suorganizavo kelionę keliems vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio nariams į Švediją stebėti prevencinį darbą.

Programa „Linas“ Lietuvoje sulaukė didelio susidomėjimo bei įvertinimo. Tris metus profesorė Nomi Tioneng vedė Lietuvoje seminarus ir mokė žmones dirbti su šia programa. 2002 - 2004 metais paruošti Lietuvos pedagogai lektoriais, devyni gavo sertifikatus, kurie leidžia savarankiškai apmokyti asmenis, norinčius dirbti su alkoholikų ir narkomanų vaikais pagal pirmosios pakopos programą „Linas“. Programa sulaukė didelio susidomėjimo ir norinčių dirbti buvo gana nemažai. Todėl Gedimino

Jakubčionio dėka 2009 metais į Lietuvą vėl atvyko šios programos autorė Nomi Tioneng, kuri paruošė dar 12 žmonių, galinčių dirbti lektoriais, ruošiant programos „Linas“ grupių vadovus. Šiuo metu yra paruošta apie 20 lektorių, galinčių parengti grupių vadovus. Šiuo metu intensyviai dirba Vilniaus apskrityje 3 lektoriai; Kauno apskrityje – 2; Panevėžio apskr. – 2; Biržuose – 2; Marijampolės apskr. – 1 lektorius. Gavus finansavimą, kuriuo rūpinosi G. Jakubčiuonis, įvairiuose Lietuvos miestuose lektoriai ,dalindamiesi savo patirtimi, ruošdavo grupės vadovus darbui su prevencine programa „Linas“. Šio žmogaus nebeturime mūsų tarpe, bet jo nuveikti darbai gyvi ir dabar. Šį darbą toliau tęsiame mes, jo draugai ir bendraminčiai. Šiais metais Vilkaviškio vyskupijos M. Valančiaus BS Kazlų Rūdos skyriaus pirmininkas A. Jankauskas pasirūpino finansavimu, ir trys lektorės: Dalė Kriščiūnienė, Jūratė Jaronienė, Daiva Matulevičiūtė veda seminarus pedagogams, norintiems dirbti pagal prevencinę programą „Linas“ Kaune, Alytui, Šakiuose, Marijampolėje, Lazdijuose, Vilkaviškyje, Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Prienuose. Šio projekto metu bus paruošta 135 pedagogai darbui pagal prevencinę programą „Linas“. Seminaruose dalyviai gauna ne tik teorinių žinių apie priklausomybes, piknaudžiaujančių šeimų ypatumus, vaikų psichinės sveikatos problemas, bet ir įgyja darbo su šiais vaikais įgūdžių. Programos reikalingumą patvirtina ir tai, kad Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija leido ja naudotis Lietuvos mokyklose. „Lino“ programa numato: - Darbą su vaikais grupėse; - Pedagogų apmokymą bei parengimą tokiam darbui; - „Lino“ tinklo plėtojimą Lietuvoje; - „Lino“ tinklo koordi-

Dalė Kriščiūnienė skaito pranešimą Marijampolėje

navimą. „Linus“ yra paprastas švediškas berniuko vardas. Vaikas - kupinas jausmų, kuris ieško ir randa, netenka ir tikisi. Jam dažnai nesiseka, ir supykęs jis pradeda iš visų jėgų trepsėti, švaistyti daiktus ir šūkauti visokiausius žodžius. Tuos žodžius ne visada lengva suprasti, tačiau jie išreiškia beviltiškumą. Kartais aktyviam agresyvumui nelieka jėgų ir tuomet Linas tampa bejėgis, jis pradeda neaiškiai ir nesuprantamai veblenti. Jo niekas nedomina ir, atrodo, sunkiai sudomintų. Kai kada jis pasirodo kaip tikras klounas. Jis prajuokina žiūrovus, kai pats, užpultas juoko priepuolio, ima daužyti sau per kelius. Kitaip tariant, „Linas“ sutirštintomis spalvomis vaizduoja jausmų pasaulį, tai yra netenkančio vilties vaiko įvaizdis. Vieną akimirką jis džiūgauja, o kitą - nusivilia.

Jis svirdinėja gatvėmis ant savo netvirtų kojų ir, savaime suprantama, pasiklysta. Likęs vienas, jis pradeda tyliai arba triukšmingai protestuoti, ieškoti kelio atgal. Tą patį daro ir daugelis kitų neprižiūrimų vaikų. Be priežiūros paliktus vaikus jūs sutinkate savo darbe.

Tikriausiai jie visi savyje nešioja po tokį „Liną“. Tai vaikai, kurie svajoja pabėgti nuo vienatvės, nuo užmaršties ir apgaulės. Vaikai, kurie labai ilgai, galbūt net visą savo gyvenimą, ieško prarasto artumo. Vaikai, kurių mama ar tėtis turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitais svaigalais, daugelį metų buvo slepiami ir visų pamiršti.

Tačiau pastaraisiais metais

jie sulaukia vis daugiau dėmesio. Po truputį atsiranda daugiau knygų, kuriamos specialios grupės vaikams ir paaugliams, vis daugiau informacijos surenkama apie tokių vaikų padėtį. Galima tikėtis, kad visuomenės dėmesys šiems vaikams sudarys sąlygas kuo anksčiau suteikti reikiamą paramą ir pagalbą ne tik vaikui, bet ir visai šeimai. Niekam nelengva gyventi šeimoje, kurios vienas narys geria arba priklauso nuo kitų svaigalų. Ir joks vaikas neturėtų patirti gyvenimo šeimoje, kurios tėtis ar mama arba abu tėvai piktnaudžiauja kokiais nors svaigalais. Deja, tikrovė kitokia. Sunku būtų tiksliai pasakyti, kiek vaikų augdami mato savo namuose svaiginimąsi. Geriančių tėvų vaikai neretai taip pat tampa alkoholikais, todėl tai - blogas tėvų pavyzdys. Kai tėtis ar mama arba abu tėvai geria, vaikas, mėgindamas susidoroti su jam tenkančia atsakomybės našta ir nusiraminti, taip pat svaiginasi kokiais nors narkotikais arba vaistiniais preparatais.

Jis paprasčiausiai neturi galimybės būti tuo, kuo jam reikia būti ir kuo būti jis turi teisę, t.y. būti vaiku. Pavyzdžiui, klausydamas mokykloje mokytojo, jis galvoja apie tai, ką daro tėvai ir kas jo laukia sugrįžus namuose.

Neretai tokie vaikai kenčia nuo pilvo, galvos skausmų, depresijų ir pan. Pastebėta, kad jie lėčiau vystosi, jiems sunkiau sekasi susikaupti. Šie simptomai gali pasireikšti ir kitiems vaikams, tačiau alkoholikų vaikų padėtis ypač sunki, nes jie nesulaukia suaugusių paramos, kuri daugeliui kitų vai-

kų yra savaime suprantamas dalykas. „Linas“ – pagalbos vaikui programa, kuri ir yra pedagoginis modelis, žiūri į vaiką kaip į unikalią būtybę su jame esančiais gerais resursais, kuriuos, dažniausiai reikia išlaisvinti, kad būtų galima juos panaudoti. Pasitikėjimo savimi stiprinimas, kurio siekiama vaikų grupėje, padeda sukurti tokią šiltą mokymosi aplinką ir padėti vaikams ugdyti vidinės darnos lygį. Tinkamai taikoma programa gali turėti ir terapinių pasekmių. Darbas vaikų grupėse remiasi bendryste, žaidimais, pratimais ir pasidalinimu žiniomis.

Tai, kas įvyksta, kuomet žmogus susitinka su grupe, kai teorija susikryžiuoja su praktika, gali tapti geru žaizdru, kuriame įmanoma įgyvendinti ”Lino” tikslus.

Tai vieta, kur vaikai smagiai leidžia laiką, bręsta ir apdoroja savo patirtis. Grupės vadovo vaidmuo yra ypač svarbus. Jis padeda sukurti sąlygas vaikui išgyventi minėtus susitikimus ir kartu prižiūri procesą, kuris prasideda, kai individas tampa grupės dalimi. Kaip ir bet kuriame pedagoginiame darbe čia svarbu, kad metodika paklustų pamatiniam požiūriui, kurį stengiamės perteikti. Sąsaja tarp šio veiklą grindžiančio požiūrio ir metodikos – ta erdvė, kurioje galime reflektuoti tai, ką darome, kaip darome ir kodėl darome būtent taip.

Tokiems apmąstymams būtina paskirti laiko tiek ruošiantis kiekvienam grupės susitikimui, tiek susitikimui pasibaigus. Šios programos tikslas: dirbti su vaikais nukelta į 7 psl.

7

Programos ,,Linas” įgyvendinimas Lietuvoje atkelta iš 6 psl.

grupėje, kad vaikas turėtų progą: pažaisti, vystytis ir tobulėti, ne tik išgyventi. Sumažinti vaiką užgriuvusį chaosą ir pasidalinti jo skausmu. Padėti vaikui geriau suprasti gyvenimą.

Padėti vaikui išsipasakoti.

Padaryti gyvenimą labiau nuspėjamu. Sumažinti vaiko atsakomybės ir kaltės naštą už netikusią priežiūrą.

Padėti vaikui liūdėti. Nenutrūkstamumas, struktūra ir atpažinimas - tai trys svarbiausi programos „Linas“ žodžiai. Šios programos metu nagrinėjama 18 pagrindinių temų, padedančių atgauti savivertę ir lengviau integruotis į bendruomenę. Užsiėmimai vyksta vieną kartą savaitėje pervisus mokslo metus po 1,5-2 valandas. Vieną kartą viduryje mokslo metu organizuojamas pokalbis su tėvais.

Kažkas yra pasakęs: ”Dirbti su vaikais – tai prisiliesti prie ateities”. Išlaikant tokį požiūrį susitikimas su kiekvienu vaiku tampa visiškai unikaliu, vertingu ir lemiamu. Susitinkant su vaiku reikalingos pastangos suvokti, kokiame vidiniame pasaulyje jis gyvena. Mes turim šansą tik vienam pirmajam susitikimui su kitu ir tik vieną kartą. Išdrįskime būti asmeniški, būti savimi pačiais.

Vaikai iš priklausomybę patiriančių šeimų nešasi su savimi daugiau sunkių, negatyvių išgyvenimų negu kiti vaikai. Jie dažniausiai neturi su kuo jais pasidalinti. Jie patys išsiaiškina sau tuos patyrimus ir jų vidinis pasaulis tampa dar labiau sutrikęs, dar labiau skausmingas. Žmogaus polinkis rizikuoti yra įgimtas ir individualus, būdingas visiems žmonėms, tiek suaugusiems, tiek vaikams ir paaugliams. Vaikai ir paaugliai yra labiau pažeidžiami dėl psichologinės brandos stokos. Jiems sunkiau įvertinti vidinius impulsus ir juos valdyti, sunku prognozuoti galimas savo elgesio pasekmes.

Kas skatina žmones vienaip ar kitaip elgtis? Tai noras iš gyvenimo paimti viską, mėgdžioti įžymybes, pasiturinčių tėvų rūpinimasis tik vaikų materialine gerove, neišspręstos gyvenimo problemos, santykių tarp kartų nutrūkimas, silpnas asmens savisaugos instinktas, nusileidžiantis smalsumui,

asmenybės dvilypiškumas.

Dažnai žmonės nenori išsiskirti, siekia pripažinimo tarp bendraamžių bei jų šokiravimo. Vaikystėje patirta fizinė, psichologinė ar seksualinė agresija, netinkamas auklėjimas šeimoje dažnai tampa postūmiu atitinkamai elgtis. Priklausomybių atsiradimui įtakos turi gyvenimo prasmės ar atsakymų į kitus gyvenimiškus klausimus neradimas, nusivylimas gyvenimu ir optimizmo dėl ateities netekimas, negatyvūs išgyvenimai, susidarytų idealų neatitikimas realybei, aplinka, kurioje pastoviai vartojami kvaišalai, polinkis į priklausomybės ligas (genetinis), pesimizmas ir nusivylimas kitais žmonėmis, polinkis elgtis ne pagal normas ir protestas prieš jas, rizikos pomėgis, priešiškumas aplinkai, baimės jausmas, uždarumas, polinkis į vienatvę, depresinės nuotaikos, žemas savęs vertinimas, neteisingas ir nekritinis požiūris į priklausomybę sukeliančias medžiagas, veiksnius, mada, nenoras mokytis, pomėgių, veiklos neturėjimas, psichotropinių medžiagų prieinamumas ir ankstyvas jų pavartojimas.

Nors išoriniai veiksniai ir turi įtakos priklausomybėms atsirasti, tačiau kiekvienam žmogui priklausomybių atsiradime lemiamą įtaką turi paties žmogaus apsisprendimas: būti priklausomu ar ne. Šis apsisprendimas daugeliu atveju yra esminė priklausomybių atsiradimo priežastis. Esama įvairių piktnaudžiavimo ir priklausomybės aiškinamųjų modelių. Visą laiką vyksta tyrimai ir mokslininkai laikosi įvairių požiūrių į tai, kaip išsivysto priklausomybė. Šie skirtingi požiūriai atskleidžia įvairius tiesos aspektus ir jie visi reikalingi kaip vienas kitą papildantys ir kartu sudarantys bendrą problemos vaizdą.

Alkoholizmas yra fizinė liga.

Pats alkoholis kuria ligą, kuri trunka visą gyvenimą, tačiau yra išgydoma. Liga paliečia visą šeimą. Socialiniai paaiškinimai - piktnaudžiavimas alkoholiu auga didelės bedarbystės, būstų trūkumo ir pan. laikais.

Psichodinaminiai paaiškinimai - individas geria, kad numalšintų skausmą pvz. dėl ankstyvos išdavystės, liūdesio ir nerimo. Išmoktas elgesys – individas netampa priklausomas, jeigu prieš tai

nebuvo susiformavęs įprotis vartoti alkoholį. Paveldimumo faktoriai - paaiškėjo, kad kai kurie žmonės patiria didesnę riziką įgyti priklausomybę nuo alkoholio negu kiti. Kalbama apie dvejopą paveldimumą, genetinį ir socialinį. Genetinis paveldimumas daro tam tikrą įtaką, tačiau dažniausiai matome socialinį paveldimumą. Tai reiškia, kad vaikystėje išmokstama vartoti alkoholį, surasti priežasčių vartoti alkoholį įvairiuose kontekstuose, be to, įprantama prie alkoholikų šeimos modelio ir pan. Įrodyta, kad šalyse, kur apskritai suvartojama daug alkoholio, didelė gyventojų dalis yra alkoholikai. Taip pat atliekami įvairių gydymo metodų tyrimai.

Kad būtų galima vykdyti ir tobulinti geras gydymo formas ir suteikti kiekvienam individui kiek galima geresnę ir tinkamesnę pagalbą, svarbu išsiaiškinti ir diagnozuoti kiekvieno konkretaus individo alkoholizmo problematiką. Kiekvienas individas yra unikalus ir reikalingas ypatingo, jam skirto gydymo.

Neigimas ir gynyba yra dvi būdingos laikysenos, kuriomis naudojasi priklausantis asmuo. Netgi likusioji šeimos dalis automatiškai užima vietas šiame vaidinime, išsivystančiame aplink vieno šeimos nario priklausomybę ir jo alkoholiko gyvenimo būdą. Ir pats alkoholikas, ir jo šeima įsitraukia į tokį blogio ratą ir įpranta: ignoruoti problemą arba apsimesti, kad jos nėra; apsimesti, kad viskas nėra taip blogai, kaip iš tiesų yra; įsikalbėti sau, kad rytoj viskas bus geriau; tikėti melu; meluoti patiems sau. Labai dažnai pasitaiko, kad nesaikingas alkoholio vartojimas yra teisinamas problemomis darbe, finansiniais rūpesčiais ar blogu vaikų elgesiu ir pan., vietoj to, kad būtų pripažinta, jog pamatinė problema yra pats alkoholis. Jörgen F. Nissen savo knygoje ”Nematomas dramblys” rašo: ”Nuo alkoholio priklausomas asmuo nenori pastebėti savo problemos. Jis atsisako matyti savo panašumą su kitais nuo alkoholio priklausomais žmonėmis: kartais jam sunku prisiminti, kas įvyko vakar; jis slapčia išgėrinėja; jam kyla lytinės potencijos sunkumų; jo finansinė padėtis ne kokia; jis dažnai išgeria papildomą butelį vyno; jis dirba aplaidžiai;

jis visą laiką leidžia suprasti, kad jį greitai paaukštins, nors iš tiesų baiminasi, kad gali bet kada prarasti darbą; žmona ir vaikai jo bijosi ir stengiasi išvengti susitikimo su juo; jis slapčia išgėrinėja darbe arba stengiasi išsprukti į miestą; nuo jo trenkia alkoholiu. Ne tik pats alkoholikas neigia problemą. Visi, kas yra su juo susiję, naudojasi tokia technika. Perskaito išvardintus alkoholizmo simptomus.

Tačiau dėmesys atkreipiamas tik į tuos simptomus, kurių nėra. Ir štai – mūsų alkoholikas pasirodo esąs visai ne joks alkoholikas.

Tai vadinama neigimu.

Tėvai, priklausomi nuo svaigalų, nesugeba apgaubti vaikų reikalingu jiems rūpesčiu. Kari Killén knygoje Svikna barn [Išduoti vaikai] aptaria šį klausimą. Ji rašo, kad nepakankama tokių tėvų priežiūra pasireiškia: Vaikų apleistumu, fiziniu smurtu, psichiniu smurtu, seksualine prievarta. Kari Killén teigia, kad tėvai naudojasi tam tikrais elgesio modeliais, kai negali susitvarkyti su situacija. Jie: yra linkę perkelti savo liūdesį, kuris gali būti agresyvus, į vaikus. Tėvai yra nusiminę dėl savo priklausomybės ir negali susidoroti su tuo jausmu savyje. Todėl kartais jie nukreipia savo liūdesį į vaiką, ir tai gali pasireikšti pykčiu, smurtu, barniais, vaiku naudojasi kaip ginklu.

Blaivusis tėvas/motina gali grasinti pasiimti vaiką ir palikti priklausomąjį partnerį, jei jis/ji nesiliaus gerti.

Juodina tą asmenį, su kuriuo vaikas tapatinasi. Jeigu vaikas tapatinasi su pvz., močiute, priklausomas tėvas/motina gali pradėti ją šmeižti, kad pačiam/pačiai nereikėtų jaustis tokiam pažemintam/-ai. Šeimoje, kur apleistumas ir nepriežiūra yra kasdienybė, tarp vaikų ir tėvų neegzistuoja jokia sąveika. Kasdieninės užduotys atliekamos tik kartais. Įprasta, kad vaikai lieka nevalgę, niekas neišskalbia jų drabužių, nepadeda laiku ateiti į mokyklą ar būrelius, neparagina laiku gultis ir laiku keltis. Be grynai praktinių neigiamų tokio elgesio pasekmių tokių šeimų vaikai visiškai arba iš dalies neturi pavyzdžio, kokį suteikia tinkamas tėvų elgesys ir kuris leidžia vaikui suprasti, kaip turėtų atrodyti santykiai tarp tėvų ir vaikų. Neišmokyti bendradarbiauti su ki-

tais žmonėmis ir neparodyti pavyzdžio, kaip elgiamasi santykiuose su kitais, reiškia padaryti vaikui didelę žalą. Kari Killén teigia, kad apleistumas daro ypač didelę žalą vaikui. Net ir smurto atvejais, šeimoje gali būti sąveikos pavyzdžių ir tokių momentų, kai šeimos nariai padeda vienas kitam ir kažką kartu veikia. Priklausomybės šeimų tėvai dažnai yra žmonės, patys patyrę nepriežiūrą iš savo tėvų ir nežino, kaip jie turėtų elgtis tėvų vaidmenyje ir kokie yra vaikų poreikiai. Tokiems tėvams tampa ypač sunku, kai vaikai būna nusiminę ir puolę į neviltį. Sunku pakelt tokį vaiko liūdesį ir nusivylimą. Tėvai nežino, kaip jie galėtų padėti vaikams išreikšti savo liūdesį ir taip nuo jo išsivaduoti. Vietoj to jie dažnai stengiasi tą skausmą nukreipti, kompensuoti arba numaldyti. Tėvai dažnai nemoka jokio kito būdo susidoroti su skausmu, kaip tik pabėgti nuo jo alkoholio ar kitų svaigalų pagalba.

Vaikai mato tėvų elgesį ir susikuria įsivaizdavimą, kad galima, o gal net reikia taip elgtis.

Jeigu tėvai nesijaučia esą svarbūs, jie nepajėgia prisiimti tėvams deramos atsakomybės. Taip pat sunku imtis atsakomybės, jeigu tėvais abejoja valdžios įstaigos, kaimynai ir t.t.

Neigimas – tai gynybinis mechanizmas siekiant nuslopinti nerimą, kuris kyla, kai tėvai ima suprasti, kokioje padėtyje atsidūrė vaikas. Tarsi maišas užsitraukiamas ant galvos, kad nereikėtų matyti savo vaiko. Tokio neigimo gali imtis abu tėvai, netgi blaivusis, kai sudeda visas savo jėgas ir pastangas aktyviai svaigalais piktnaudžiaujančio sutuoktinio labui. Kai aktyvus svaigalų vartojimo periodas tam kartui baigiasi, užgriūva kaltės jausmai dėl to, kas padaryta savo vaikui. Kaltė gali pažadinti agresyvumą ir tėvams būna sunku susitikti ir priimti savo vaiką.

Kiekvienas susitikimas su vaiku primena, ką esi padaręs ar nepadaręs savo vaiko atžvilgiu. Kaltė kaip ir neigimas gali atstoti tokį ant galvos užsitraukiamą ”maišą” ir neleisti tėvams matyti savo vaiko, o taip pat ir vaikui neleidžia pamatyti tėvų.

Daugelis tėvų patys užaugo namuose, kur alkoholis ar nukelta į 8 psl.

8

Programos ,,Linas” įgyvendinimas Lietuvoje atkelta iš 7 psl.

nesaikingas tablečių vartojimas buvo didžioji šeimos paslaptis. Taigi, jie neturi gero pavyzdžio, ką reiškia būti tėvais. Jų žinios apie vaikus ir vaikų poreikius taip pat labai ribotos. Jie nerealistiškai įsivaizduoja, kaip funkcionuoja „normali šeima” ir kaip kiti žmonės susitvarko su tėvų vaidmeniu. Gėda dėl priklausomybės nuo alkoholio ar kitų svaigalų, jausmas, jog yra prasti tėvai ir baimė prarasti vaiką neleidžia tėvams kreiptis pagalbos kad ir į mokyklos socialinę pedagogę. Kai tėvai nuskriaudžia savo vaikus, dažniausiai jie nori kaip nors tai kompensuoti. Aktyvaus svaigalų vartojimo laiku stengiamasi, pvz., pirkti daiktų vaikui.

Duodami pažadai, kurių paskui nepajėgiama laikytis. Kai ateina blaivusis laikotarpis, kaltės našta tampa dar sunkesnė, be kita ko ir dėl tų sulaužytų pažadų.

Tada ir sau neleidžiama nieko malonaus. Daugelis tėvų nerimauja, kad jų vaikai pradės gerti ar vartoti narkotikus. Tėvams reikalinga pagalba, kad jie galėtų perteikti žinias savo vaikams ir atrastų progų protingai su jais pasikalbėti. Visi, kas turi vaikų, žino, koks iššūkis yra būti tėvais ir kaip dažnai jaučiamės nepakankami atlikdami šį uždavinį. Niekas iš mūsų nesame tobuli tėvai ir darome viską, ką galime, kad viskas atrodytų gražiai.

Tėvai, kurie turi priklausomybės problemų yra daug sunkesnėje padėtyje ir jiems labai reikalinga tiek parama, tiek mokymas.

Daugelis alkoholikų šeimose gyvenančių vaikų auga painiame pasaulyje. Jų

jausminiai poreikiai nepatenkinami, ir jie nesulaukia užuojautos ir patvirtinimo, kurių taip reikia augančiam vaikui. Vaikai jaučiasi visų apleisti, nors mama ar tėtis fiziškai egzistuoja. Mūsų sutikti vaikai sunkiai atpažįsta emocijas ir nesugeba jų įvardinti. Jie jaučiasi liūdni ar nusiminę, tačiau nesuvokia kodėl taip yra.

Vaikas gali užgniaužti savo jausmus arba juos neigti. Jis neparodo to bejėgio, mažo padarėlio, kuris glūdi giliai viduje. Vaikas tarsi pasislepia po kauke, ir tampa nepasiekiamas. Norėdami išgyventi, vaikai prisitaiko ir bando gintis. Kartais išsivysto psichosomatiniai simptomai. Kūnas reaguoja galvos skausmu, bloga savijauta ir pilvo skausmais.

Neretai vaikas gyvena jausdamas, kad artėja grėsminga katastrofa, tačiau jis nežino, nei kada ji kils, nei kaip tai pasireikš. Vaikas negali pasiruošti, tam kas įvyks. Nors kai kurie vaikai išmoksta atpažinti artėjančios katastrofos požymius. Šeimose, kurios kenčia nuo piktnaudžiavimo alkoholiu, dažniausiai vengiama parodyti pyktį ir įtūžį.

Sunku kalbėti su vaikais apie kaltę ir gėdą, tačiau šiuos klausimus būtina nagrinėti, nes tai leidžia vaikams suprasti, jog ne jie kalti, kad mama ar tėtis geria. Vaikai augantys socialinės rizikos šeimose dažnai jaučia kaltę ir gėdą. Negalima atrakinti jausmų, reikia, kad vaikas tarsi iš vidaus papasakotų. Šeimose, kuriose yra priklausomybė, jausmai iššaldyti ir slepiami. Šie vaikai dažnai neturi kam išsakyti savo problemas, vaikšto su jomis ir nežino, kaip jų atsikratyti. Norėdami išgyventi,

prisitaiko ir bando gintis.

Vaikas – šeimos veidrodis...

Kad būtum laimingas pats padėk kurti laimę kitiems.

Nomi Tioneng atvežta į Lietuvą programa padeda vaikams pajusti laimės kibirkštėlę. Mes labai norėjome, kad šiandien pas mus atvyktų programos autorė, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių ji atvykti negalėjo, tačiau atsiuntė leidimą M. Valančiaus BS Kazlų Rūdos skyriui, kad lektoriai galėtų dirbti ir už Lietuvos ribų vesdami mokymus ir skleisdami savo patirtį. Pabaigai norėčiau paskaityti trumpą pasaką apie sraiges ir palinkėti, kad būtumėte tais berniukais.

Sraigės Kartą pakrante ėjo berniukas su savo tėčiu. Berniukas rinko pakrantės sraiges ir vieną po kitos nešė į jūrą.

- Ką darai? - paklausė tėtis.

- Padedu sraigėms, - atsakė vaikas.

- Liaukis, - sudraudė tėtis, - juk matai, kokia gausybė sraigių smėlyje. Niekuomet visų neišgelbėsi. Veltui stengiesi.

- Šitai sraigei neatrodo, kad veltui, - atsakė berniukas ištiesdamas tėčiui sraigę, kurią laikė saujoje.

Iš knygos „Vaikų įstatymas“

Dalė Kriščiūnienė Mokytoja metodininkė, programos „Linas“ lektorė Pranešimas skaitytas 2013 metų spalio 25 dieną tarptautinėje konferencijoje „Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus“ Marijampolėje, o gruodžio 4 d. Vilniuje LR Seimo rūmuose

Alkoholio poveikis kraujui ir smegenims Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys didžiausi pasikeitimai vyksta galvos smegenyse. Šis nuodas kaupiasi smegenyse. Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės - juose esantis spiritas kartu su krauju patenka į smegenis ir intensyviai ardo galvos smegenų žievę.

Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas.

1961 metais trys JAV fizikai (Naisli, Maskaw ir Pinington – pavardės užrašytos iš klausos) per ilgo židinio nuotolio mikroskopą tyrinėjo žmogaus akį. Per vyzdį jie matė mažiausius akies tinklainės kapiliarus ir matė, kaip jais teka kraujas. Matė kapiliarų sieneles, raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius, kurie tekėjo ir tą vaizdą filmavo. Vieną pirmadienį pasodino eilinį klientą, pažiūrėjo į jo akį ir nustebo. Šio žmogaus kraujuje matėsi trombai: sulipę

raudonų ir baltų kraujo kūnelių gniutulai. Tuose gniutuluose jie suskaičiavo po tris, penkis, dešimt, keliasdešimt, po šimtą ir net po tūkstantį sulipusių kūnelių.

Fizikai tuos sulipusius gniutulus pavadino vynuogių kekėmis. Fizikai išsigando, o žmogus atrodo nieko nejaučia. Antro, trečio klientų kraujas buvo normalus, o ketvirto kraujyje vėl trombai. Pradėjo aiškintis ir paaiškėjo, kad tie du vyrai vakar gėrė.

Fizikai čia pat padarė eks-

Motiejaus Valančiaus biografija atkelta iš 5 psl.

Būsimasis vyskupas pakrikštytas netoli gimtinės esančioje Kalnalio bažnyčioje. Motiejus Valančius yra baigęs Žemaičių Kalvarijos šešiaklasę mokyklą, po kurios įstojo į Varnių kunigų seminariją, vėliau studijavo Vilniaus vyriausioje seminarijoje.

Dar būdamas studentas išsiskyrė savo išmintimi, darbštumu ir neeiliniais gabumais. Į kunigus įšventintas 1828 metais Vilniaus katedroje. Teko dirbti kapelionu Mozyriaus ir Kražių mokyklose. Šviesi kunigo Motiejaus Valančiaus asmenybė patraukė net bažnyčios vyresnybės dėmesį. 1840 metais jis pradėjo profesoriauti Vilniaus dvasinėje akademijoje, kuri 1842 metais buvo perkelta į Peterburgą. Į jį išvyko ir Motiejus Valančius. Žemaitijon grįžo 1845 metais ir tapo Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. Būtent Varniuose jis parašė svarbiausią savo mokslinį veikalą "Žemaičių vyskupystė“. Knygoje išdėstyta Lietuvos bažnyčios, švietimo ir kultūros istorija.

1849 metais kunigas Motiejus Valančius Neapolyje (Italija) įšventintas į vyskupus. 1850-aisiais jis paskirta vadovauti Žemaičių vyskupystei. Motiejus Valančius tapo pirmuoju vyskupu, kilusiu ne iš bajorijos, o iš valstiečių luomo.

Vyskupas Motiejus Valančius ypatingą dėmesį skyrė švietimui. Jo visose vadovaujamose parapijose buvo įsteigtos mokyklos, kuriose vaikai mokėsi skaityti lietuviškai, studijavo katekizmą.

Vyskupas pradėjo kovoti su girtavimu, skelbė blaivybės idėjas ir ragino žmones stoti į blaivybės brolijas. Iš 1860 metų išlikę duomenys liudija, kad Kauno gubernijoje net 84 procentai katalikų tikybos gyventojų buvo blaivininkai.

Motiejus Valančius rašė dvasinio turinio knygas, skatino kitus apsišvietuperimentą. Blaiviam žmogui davė išgerti bokalą alaus ir po penkiolikos minučių to žmogaus kraujyje atsirado alkoholiniai eritrocitų gniutulai. Fizikai padarė mokslinį atradimą – jie įrodė, kad ne tik mėgintuvėlyje alkoholis sukrešina kraują, bet ir kraujagyslėse.

Biologijos mokytojas de-

sius žmones rašyti gimtąja kalba. Populiariausi vyskupo kūriniai yra "Palangos Juzė", "Antanas Tretininkas“, "Vaikų knygelė“, "Paaugusių žmonių knygelė“.

Atkakliai vykdomą gimtojo krašto kultūrinimo ir dorinimo darbą nutraukė 1863 metų sukilimo Lietuvą užgriuvusios represijos, lietuvių kalbos viešumoje vartojimo ir lietuviškos spaudos uždraudimas. Pats Motiejus Valančius su kapitula rusų valdžios įsakymu privalėjo 1864 metais iš Varnių persikelti į Kauną. Jam buvo uždrausta lankytis parapijose. Tačiau rusų valdžios spaudimui nebuvo pasiduota. Motiejus Valančius stojo ginti tautą, katalikų bažnyčią nuo rusinimo, organizavo Tilžėje (Prūsija) lietuviškų leidinių spausdinimą ir slaptą jų platinimą Lietuvoje. Vyskupas įsakė kunigams mokyti vaikus bažnyčiose, taip pat reikalauti, kad vaikai imdami pirmąją Komuniją jau mokėtų skaityti. Tėvai patys lavino vaikus namie arba samdydavo daraktorius. Tokios vargo mokyklėlės buvo labai svarbios lietuvių tautai, padėjo jai atsitiesti ir išlikti.

Vyskupas Motiejus Valančius mirė 1875 metais Kaune. Atgimusi lietuvių tauta nepamiršo savo Didžiojo Žemaičio. Tarpukariu, buvusioje Žemaičių vyskupystės širdyje Varniuose, buvo pastatytas vyskupui Motiejui Valančiui skirtas paminklas, jo vardu pavadintos gatvės ir katališkųjų organizacijų universitetas. Net komunistiniai okupantai neišdrįso paniekinti šios iškilios asmenybės tautai nuveiktų darbų.

Vyskupo gimtoji sodyba paskelbta architektūros ir istorijos paminklu. Dabar joje atidarytas memorialinis muziejus.

Kretingoje veikia Motiejaus Valančiaus vardo viešoji biblioteka.

Erika Kazlauskienė vintokams galėtų vaikams parodyti alkoholio poveikį kraujui. Bandymas labai paprastas. Imamas mėgintuvėlis su vandeniu, įlašinami keli kraujo lašai. Vanduo nusidažo ryškiai raudona spalva. Į tą patį mėgintuvėlį įlašinama keletas lašų degtinukelta į 9 psl.

9 Alkoholio poveikis kraujui ir smegenims atkelta iš 9 psl.

nės ir tiesiog akyse kraujas virsta dribsniais.

Fizikai pastudijavo medicininę literatūrą ir savo nuostabai atrado, kad medicina 300 metų alkoholį aprašo kaip narkotinį - protoplazminį nuodą. Alkoholis patekęs į kraują pažeidžia eritrocitus: panaikina jų silpną elektrinį krūvį. Todėl eritrocitai nebeatstumia vienas kitą, o sulimpa. Stambiose kraujagyslėse tie eritrocitų gniutulai didelio pavojaus nekelia, nebent tiems, kurie ilgai vartojo alkoholį.

Jų veidas ir nosis įgyja tam tikrą spalvą. Žmogaus veide ir nosyje daug smulkių išsiraizgiusių kraujagyslių.

Kai prie kraujagyslių išsišakojimo atitekėjęs eritrocitų gniutulas jį užkemša, kapiliaras išsipučia, apmiršta ir keičia nosies bei veido spalvą.

Tačiau visų, kas bent kiek geria alkoholį, smegenyse būna lygiai taip pat. Smegenyse yra 15 milijardų nervinių ląstelių – neuronų. Kiekvieną neuroną, kuris žymimas trikampiu su tašku, maitina mikrokapiliaras. Mikrokapiliaras yra toks plonas, kad eritrocitai į neuroną gali patekti tik iš eilės po vieną. Kai prie mikrokapiliaro ateina sulipę eritrocitai, jie jį užkemša. Praeina 7-9 minutės ir nervinė ląstelė-neuronas miršta. Tik tiek ji gali išgyventi be deguonies. Po kiekvienų išgertuvių žmogaus galvoje atsiranda naujos žuvusių neuronų kapinės.

Kai skrodimo metu atidaroma saikingai gėrusio, pvz., avarijoje žuvusio žmogaus kaukolė, gydytojai mato vienodą vaizdą: susiraukšlėjusios, mažesnės smegenys. Visas smegenų žievės paviršius nusėtas mažais randeliais ir žaizdelėmis.

Tai smegenų dalys, kurias sunaikino alkoholis.

Kai gydytojai skrodžia alkoholiu apsinuodijusius alkoholikus, jie stebisi ne tuo, kiek pakenktos smegenys, jie stebisi, kaip su tokiomis smegenimis žmogus galėjo gyventi. Alkoholis – pati galingiausia klastinga priemonė pamažu naikinanti protą. Jeigu geria visa tauta – naikinamas visos tautos protas. Alkoholis protingus, mąstančius žmones paver-

PRISIDĖK PRIE PETICIJOS IR TU!

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui PETICIJA Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais renginių, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai asmenys, metu: Alkoholio vartojimas tarp vaikų ir nepilnamečių verčia susirūpinti. Per paskutiniuosius 10 metų nepilnamečių alkoholio suvartojimas išaugo net 7 kartus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagal alkoholio vartojimą tarp nepilnamečių Lietuva užima trečią vietą pasaulyje. Didėjantis vaikų alkoholizmas ir susirgimų kepenų ciroze skaičiai neleidžia likti abejingiems.

Siekiant apsaugoti vaikų ir jaunimo sveikatą ir formuoti teigiamus nepilnamečių asmenų gyvenimo įpročius, pasirašiusieji pareiškėjai prašo Jūsų pripažinti šį kreipimąsi PETICIJA ir REIKALAUJA: Pakeisti atitinkamus LR alkoholio kontrolės įstatymo straipsnius ir uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais, juos vartoti ar jų turėti viešuosiuose renginiuose, kuriuose dalyvauja asmenys, jaunesni nei 18 metų.

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

čia dvikojais darbiniais gyvūnais, su vienintele mintimi: kaip nors su kastuvu ištempti iki pietų, o po pietų nusigerti ir užsimiršti.

Kodėl žmogus nuo alkoholio kvailėja? Tai svarbus klausimas. Girtuokliai tarsi poetai. Jie sako mes girtėjame, mes svaigstame. Įvairių žodžių prigalvoja. Bet aiškiai matyti, kad žmogus veikiamas alkoholio kvailėja. Atėjo normalus žmogus, išgėrė stiklinę – įkaušo, antrą stiklinę išgėrė – ėmė

triukšmauti, rankomis mosuoti, trečią stiklinę išgėrė – jau neaišku, ar su šakute užpuls, ar miegoti pastalėn nukris.

Kodėl žmogus nuo alkoholio praranda protą? Žmogus pila į save alkoholio turintį skystį: alų, vyną, degtinę.

Spiritas, patekęs į kraują, suklijuoja eritrocitus į gniutulus. Eritrocitų gniutulai kartu su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles. Smegenų ląstelės nebegaudamos de-

Adresas

Data

guonies žūsta, normali galvos smegenų veikla sutrinka ir todėl žmogus kvailėja.

Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia yra pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą ir jie ima svyruoti, kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius sakoma – tai jis girtas pridarė, ko blaivas niekada nepadarytų. Žmogus, veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios

Parašas

kontroliuoja žmogaus elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas.

Visockis 42 metų žuvo nuo apsinuodijimo alkoholiu, tabaku ir narkotikais. Jis gerai žinojo, kad alkoholis naikina atmintį. Vienoje dainoje jis dainavo: "Ach, gde byl nukelta į 10 psl.

10 Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Adresas

Data

Parašas

Alkoholio poveikis kraujui ir smegenims atkelta iš 8 psl.

ja včera, ne naidu dniom s ogniom, toljko pomniu, čto stenki s obojami". Atsimena tik tiek, kad sienos buvo su apmušalais.

Kas atsitinka su žuvusiomis smegenų ląstelėmis?

Temperatūra kaukolėje 36 laipsniai. Žuvusios ląstelės ima pūti ir irti. Tos pūvančios smegenų ląstelės ir yra pagiringos galvos skausmo priežastis. Kad pūvančios ląstelės visiškai neapnuodytų smegenų, organizmas į smegenis, joms išplauti, pumpuoja daug vandens.

Tas skystis kaip replėmis spaudžia ryte pagiringą galvą. Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu patenka į kanalizaciją.

Todėl įsiminkite: kas geria alų, vyną ar degtinę, tas kitą dieną šlapinasi savo smegenimis. Absoliučiai tikslus mokslinis aforizmas. Daug alaus išgėrei, daug smegenų į unitazą išpylei, mažai išgėrei – mažai išpilsi, tačiau išpilsi bet kuriuo atveju, nes toks yra narkotinio nuodo – alkoholio veikimas.

Šios peticijos autoriai Ramūnas Karbauskis ir Andrius Mamontovas.

Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrius pritaria ir remia šią peticiją.

Parašus po peticija galima rinkti iki 2014 metų rugpjūčio 31 d. Norėdami sužinoti, kiek mūsų organizacija yra prisidėjusi prie parašų rinkimų, visus lapus su parašais prašome siųsti adresu: Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriui, V. Borisevičiaus g. 12-8, LT69443 Kazlų Rūda.

Tel. 860709339, el.paštas: ajankauskas@blaiva.org svetainė: www.blaiva.org Visus parašus asmeniškai perduosime gerb. Ramūnui Karbauskiui. Leidimas vykdyti šią akciją yra gautas.

Dėkojame už pagalbą renkant parašus, o taip pat ir pačius parašus.

Jeigu peticijos lapą gavote iš laikraščio „Valančiaus pėdomis“, maloniai prašome pirma atsišviesti peticijos lapą, o paskui rinkti parašus.

Iš laiško skaitytojams ,,Esu Blaivybės sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas. Šios sąjungos pirmininkui akademikui F. G. Uglovui 2004 metais sukako 100metų. Jis iki šios dienos savo klinikoje atlieka sudėtingas operacijas.

1983 metais perskaičiau akademiko F. Uglovo pranešimą apie medicinines ir socialines alkoholio vardijimo pasekmes Sovietų Sąjungoje. Nuo tada visam laikui nustojau vartoti alkoholį: alų, vyną, ir degtinę. Alus,

vynas, degtinė, cigaretės – tai narkotikai, kurie atneša vis didesnes nelaimes, kančias.

Minske prieš keletą metų buvo alaus šventė. Jaunimui ta proga buvo surengtas roko muzikos koncertas.

Tame koncerte reklamavo alų, o jaunos merginos atkakliai kiekvienam siūlė nemokamai parūkyti tam tikros rūšies cigaretę. Netikėtai prasidėjo audra. Apkvaitęs nuo alaus ir cigarečių jaunimas metėsi į požemi-

nes perėjas ir mirtinai sutrypė 57 jaunas merginas.

Medicininė ekspertizė nustatė, kad visos sutryptos merginos buvo išgėrusios.

Po tragedijos Minske buvo laidotuvės. Stovi 57 karstai, stovi prezidentas Lukašenka su žvake ir verkia, visa vyriausybė stovi ir verkia.

500 000 žmonių susirinko jų laidoti. Alus ir cigaretės pavertė žmones žvėrimis, kurie sutrypė kitus savo kojomis.

Kas tai per produktai: alus,

vynas, degtinė, cigaretės, kuriuos kiaurą parą reklamuoja, parduoda ant kiekvieno kampo? Nejaugi tai tokie būtini produktai žmogui? Iš tikrųjų cigaretės, alus, vynas ir degtinė – tai ne produktai, bet patys pavojingiausi žemėje narkotikai, kurie laisvai ir plačiai parduodami atneša tiek daug ašarų ir nelaimių" (Ždanov Vl. G. Novosibirsko Humanitarinio – ekologinio instituto profesorius. 2004 gegužė).

Tęsiame Lietuvos jaunimo socialinės reklamos konkursą „Blaivi tauta – laisva tauta“!

Konkursas skirtas vaikų sveikatos ir šeimos metams paminėti ir nukreiptas prieš psichoaktyvių medžiagų vartojimą.

Konkurso tikslas: Vykdyti pirminę psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją jaunimo tarpe, skatinti jaunimo kūribiškumą, ugdyti dorą, pilietiškumą ir patriotizmą.

Konkurso dalyviai: 14 – 29 metų jaunimas.

Konkursiniai darbai: video klipai (iki 3 minučių), plakatai (A3 ir kito plakatinio formato), ketureiliai (tik savo asmeninė kūryba).

Video klipai: Pačių failų siųsti nereikia.

Vaizdo klipas privalo būti nukelta į 13 psl.

11 LIETUVOS PIRMININKAVIMO ES TARYBAI NVO IR SOCIALINIŲ PARTNERIŲ RENGINYS, TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA „ŠIAURĖS IR BALTIJOS ŠALYS PRIEŠ NARKOTIKUS” GEROJI PRAKTIKA VYKDANT JAUNIMO ŽALINGŲ ĮPROČIŲ PREVENCIJĄ IR KONTROLĘ 2013 metų spalio 24-25 d., Marijampolė, Lietuva REZOLIUCIJA EUROPOS SĄJUNGOS PARLAMENTUI, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI IR VYRIAUSYBEI Konferencija, - išklausiusi Šiaurės ir Baltijos šalių atstovų, dirbančių valstybinėse institucijose ir nevyriausybinėse organizacijose psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje, pranešimus, - atsižvelgdama į Šiaurės ir Baltijos šalių atstovų gerąją praktiką vykdant vaikų ir jaunimo žalingų įpročių prevenciją ir kontrolę, - ryšium su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai, - kreipiasi į Europos Parlamentą, Europos Sąjungos Tarybą bei Europos Komisiją: TABAKO PRODUKTŲ VARTOJIMO PREVENCIJA IR POLITIKOS SRITYJE Konferencija: džiaugiasi, jog Europos Parlamentas, nors ir su kai kuriomis išlygomis, baigė diskusijas ir didele balsų persvara nubalsavo už naująją Europos Sąjungos Tabako produktų direktyvą ir įgaliojo Parlamento atstovus derėtis dėl šios direktyvos įgyvendinimo su Europos Taryba bei Komisija, todėl konferencija kreipiasi į Europos Sąjungos Tarybą, prašydama derybose su Europos parlamentu ir Europos Komisija dėl Tabako produktų direktyvos prioritetą skirti visuomenės sveikatai ir pritarti visoms siūlomoms priemonėms, bei derybas dėl direktyvos baigti kuo skubiau dar 2013 metais, Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai nes dėl rūkymo Europoje kasmet miršta beveik 700000 žmonių, o Europos Sąjungos valstybės narės kasmet išleidžia 25,3 mlrd. eurų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti, bei 8,3 mlrd. eurų kasmet yra prarandami dėl rūkymo sukelto darbo našumo nuostolių.

NARKOTIKŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS IR POLITIKOS SRITYJE konferencija remia JT Vaiko teisių konvenciją, kurios 33 straipsnyje yra teigiama, kad vaikai turi teisę būti apsaugoti nuo piktnaudžiavimo narkotikais; pripažįsta, jog pasaulyje imamasi įvairių veiksmų, siekiant įveikti piktnaudžiavimo narkotikais sukeliamas socialines, ekonomines, sveikatos, dvasines ir nusikalstamumo problemas. Šalyse, kurios aktyviai taiko efektyvias ir mokslu pagrįstas prevencijos priemones, vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimas mažėja, o tokios šalies pavyzdžiu galėtų būti Islandija, per dešimtmetį vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimą sumažinusi kelis kartus.

Nors pasaulyje aiškiai žinoma, kad efektyviausia yra pirminė narkotinių medžiagų vartojimo prevencija, Lietuvoje didžiausias dėmesys iki šiol skiriamas priklausomybės gydymui, reabilitacijai ir žalos mažinimui. Tačiau net ir šios priemonės nėra taikomos tinkamai, nėra ankstyvo priklausomybių identifikavimo mechanizmo, gydymas yra fragmentiškas, daugeliu atvejų mokamas, žalos mažinimo programos tampa priklausomybių problemų sprendimo pagrindu, tokiu būdu susitelkiant ne į priežastis, o į pasekmes; Išreiškia susirūpinimą dėl viešojoje erdvėje aktyvėjančių raginimų legalizuoti narkotinių medžiagų vartojimą, neva „pralaimėjus karą su narkotikais“; nori atkreipti Europos Sąjungos institucijų dėmesį, kad iki šiol neskiriamas pakankamas dėmesys pirminei narkotikų vartojimo profilaktikai ir siūlo remti veiksmingas narkomanijos prevencijos programas, kurios prisidėtų prie pasaulio be narkotikų iniciatyvos.

ALKOHOLIO VARTOJIMO PREVENCIJOS IR POLITIKOS SRITYJE 2012 metų spalio mėn. Europos mokslininkų išplatintame manifeste reikalaujama, jog Europos šalyse būtų nedelsiant uždrausta visa alkoholio reklama, imtasi priemonių didinti alkoholinių gėrimų kainą, nustatyti minimalią alkoholinių gėrimų kainą, apribotas fizinis alkoholinių gėrimų prieinamumas, ant alkoholinių gėrimų taros atsirastų įspėjamieji užrašai apie riziką nėščiosioms, riziką susirgti vėžiu ir kita informacija. Tokį prašymą mokslininkai suformavo remdamiesi keturis metus trukusio mokslinio projekto AMPHORA rezultatais, pristatytais penktojoje Europos alkoholio politikos konferencijoje „Europos debatai apie įrodymais pagrįstą alkoholio politiką”.

Europos mokslininkų parengtame manifeste Europos Sąjungos vyriausybės kviečiamos imtis veiksmų ir įgyvendinti mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones, tokias kaip alkoholinių gėrimų kainos didinimas, prieinamumo mažinimas ir visų galimų reklamos formų draudimas.

Tarptautinė konferencija „Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus“ remia šį manifestą bei ragina Europos Sąjungos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą priimti alkoholinių produktų direktyvą, kuri būtų panaši į šiuo metu priimamą tabako produktų direktyvą, su konkrečiomis alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimo priemonėmis, kaip pastovus alkoholinių gėrimų akcizų kėlimas, alkoholinių produktų taros nustatymas su įspėjamaisiais užrašais apie riziką susirgti vėžiu bei visišku alkoholinių gėrimų reklamos uždraudimu, bei alkoholio pramonės atskyrimu nuo alkoholio kontrolės politikos formavimo.

Konferencija remia Škotijos siekį nustatyti minimalias alkoholinių gėrimų kainas ir išbraukti alkoholinius gėrimus iš maisto produktų sąrašo, pradedant juos žymėti ir reguliuoti ne kaip maisto produktus, o kaip priklausomybę, apsigimimus ir vėžį sukeliančią psichoaktyvią medžiagą. ŠI REZOLIUCIJA YRA SKIRTA NE TIK VAIKŲ IR JAUNIMO ŽALINGŲ ĮPROČIŲ PREVENCIJOS IR POLITIKOS SRITYJE, BET JI TAIKOMA ĮVAIRIŲ GYVENTOJŲ SLUOKSNIŲ PAGAL AMŽIŲ IR SOCIALINĘ PADĖTĮ ATSTOVAMS. KONFERENCIJOS VARDU: Algirdas Jankauskas Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus pirmininkas

12

Tarptautinės konferencijos „Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus” akimirkos 2013 metų spalio 24-25 dienomis Marijampolėje vyko tarptautinė konferencija „Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus“ (Geroji praktika vykdant jaunimo žalingų įpročių prevenciją ir kontrolę). Buvo išklausytas 21 pranešimas iš 9 šalių. Konferencija buvo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai NVO ir socialinių partnerių renginys, kurią dalinai finansavo Užsienio reikalų ministerija ir Šiaurės Ministrų Taryba.

Konferencijos dalyviai

Konferencijos metu buvo priimta rezoliucija, su kuria susipažinti galite 12 psl.

Dr. doc. Dalia Vitkauskaitė skaito pranešimą

Nuotraukos iš Vyskupo M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivybės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus archyvo.

Sesuo Joana ir kun. Ignas Plioraitis konferencijoje Regina Jadeikaitė - Marijampolės vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkė skaito pranešimą

Konferencijoje dalyvavo ŠMM ministerijos atstovai

Algirdas Jankauskas - vienas iš konferencijos rengėjų

Pranešėjas Hase Šneiderman (Danija ir konferencijos dalyviai)

Pasveikintas pranešėjas iš Baltarusijos Dmitrij Koreškov

Respublikinės BS Valdybos pirmininkas Vytautas Uogelė tarptautinėje konferencijoje Marijampolėje

13 Tęsiame Lietuvos jaunimo socialinės reklamos konkursą „Blaivi tauta – laisva tauta“! atkelta iš 10 psl.

„BLAIVYBĖ IR PREVENCIJA KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖJE IR VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOJE“ CH-5-FM-1/87 Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti socialinius ir ekonomius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, NVO subsidijų schemos.

Dalinai kofinansuojamas Kazlų Rūdos savivaldybės ir G. Mocevičiaus firmos „Ginalas“.

Projekto tikslas Prisidėti prie bendro alkoholio ir kitų kvaišalų vartojimo mažinimo Kazlų Rūdos, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių, Vilkaviškio, Lazdijų, Alytaus, Prienų ir Kauno savivaldybėse, stiprinant organizacijos ir savivaldybių bendradarbiavimą, stiprinant pačią organizaciją ir plėtojant organizacijos institucinius gebėjimus.

Uždaviniai - Vykdant kompleksišką psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinę veiklą, aktyviai bendradarbiauti su 9 vietos savivaldybėmis Užnemunės regione.

- Kurti viešąją naudą ir ginti viešąjį interesą pagal organizacijos nuostatus.

- Stiprinti organizaciją, įtraukiant kuo daugiau plačios visuomenės į paprojekčio veiklas.

- Plėtoti organizacijos institucinius gebėjimus įgyvendinant stambesnius projektus, o tai ateityje leis rašyti projektus į kitus ES struktūrinius fondus.

Stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę, atkreipiant dėmesį į psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalą piliečiui ir valstybei.

Veiklos - Seminarų ciklas ir darbas pagal prevencinę programą „Linas“ (9 savivaldybės, po 1 seminarą, Kazlų Rūdoje − papildomas seminaras, 10 grupių pagal prevencinę programą − 100-150 moksleivių ir 10-20 pedagogų) - Prevencinė stovykla vasaros laiku su moksleiviais iš asocialių šeimų (80-120 moksleivių).

- Organizacijos materialinės techninės bazės kūrimas (kompiuteris, vaizdo kamera, projektorius, ekranas, palapinės, miegmaišiai) Projekto biudžetas: 108.495,94 Lt Projekto vykdymo laikas: 20 mėnesių Projekto geografija: Vilkaviškio vyskupija PASIEKTI REZULTATAI Įkurta organizacijos materialinė techninė bazė: Sukurta organizacijos svetainė www.blaiva.org Įgyta kompiuterinė technika ir multimedija, taip pat turistiniai reikmenys: 10 keturviečių ir dvi aštuonvietės palapinės bei 50 miegmaišių. Papildomai įsigytas lauko megafonas renginiams lauko sąlygomis.

Surengta: 10 seminarų pedagogams, socialiniams darbuotojams ir pedagogams darbui pagal prevencinę programą „Linas“ Kazlų Rūdos, Kauno, Prienų, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių, Vilkaviškio savivaldybėse. Kazlų Rūdos savivaldybėje 2014 metais vyko seminaras pagal antros pakopos prevencinę programą „Linas“. Viso parengta dirbti pagal prevencines programas 158 specialistai, iš jų 14 ir pagal antrą pakopą.

Patys dalyvavome seminare apie projektų rengimą bei vykdymą.

2013 metų birželio 25 – liepos 15 dieną organizavome moksleivių prevencinę stovyklą „Šaltinėlis“. Trijose pamainose dalyvavo 116 unikalių dalyvių, iš kurių keliolika dalyvavo keliose pamainose, tad iš viso stovykloje per tris pamainas buvo apie 160 moksleivių, daugiausa iš rizikos grupių ar sunkiai materialiai gyvenančių šeimų.

2013 metų gruodžio mėn. – 2014 metų gegužės mėn. dirbome pagal prevencinę programą „Linas“.

Iš viso dirbo 10 grupių po 10 moksleivių iš šeimų, kuriose bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu ar kitais kvaišalais. Užsiėmimuose dalyvavo 100 moksleivių iš Kazlų Rūdos, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos, Lazdijų, Alytaus, Prienų ir Kauno savivaldybių. Esame nuoširdžiai dėkingi vadovams: Benai Astrovienei, Rimai Bagdanavičienei, Giedrei Baliūnienei, Zitai Klimavičinei, Ingridai Kolkatovai, Editai Mikalauskienei, Irmai Misevičienei, Gitanai Ramanauskienei, Ingai Modiejūtei ir Loretai Papečkienei. Ypatingai dėkingi „Lino“ programos vyr. vadovei bei lektorei Dalei Kriščiūnienei, lektorėms Jūratei Marijai Jaronienei bei Daivai Matulevičiūtei.

Projekto vadovas

Algirdas Jankauskas

sukurtas ir įkeltas į tinklapį www.youtube.com mums reikaliga veikianti video klipo nuoroda youtubėje su visos kūrybinės grupės ar asmens pristatymu, nurodant amžių mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą ar darbiovietę (jeigu yra) bei pilnus kontaktinius duomenis.

Plakatai – atlikimo technika neribojama, bet plakatai turi būti tvarkingi, foto atsiųsta el paštu, o originalas realiu paštu. Ant jų kitoje pusėje taip pat turi būti pilni kontaktiniai duomenys, kaip ir video klipų konkurse.

Ketureiliai su pilnais duomenimis privalo būti atsiųsti el paštu.

Visus socialinės reklamos konkursinius darbus priimame iki 2014 metų gruodžio 31 d.

Konkurso rezultatai bus skelbiami 2015 metų kovo mėn. svetainėje www.blaiva.org

Nugalėtojai apdovanojami tarptautinėje konferencijoje “Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus 2015” LR Seime 2015 metų gegužės mėn.

Visus socialinės reklamos konkursinius darbus iki 2014 metų gruodžio 31 d. prašome siųsti el. paštu:bskonkursams2014@gmail. com su tema “SOCIALINĖS REKLAMOS KONKURSUI”.

O plakatų originalus adresu: Socialinės reklamos konkursui V. Borisevičiaus g. 12-8 LT-69443 Kazlų Rūda LINKIME SĖKMĖS! ORGANIZATORIAI Apie konkursus galite teirautis - el. paštu: ajankauskas@blaiva.org Tel. 860709339

Visuomenė sparčiai bręsta svarbiems pokyčiams sveikatos politikos srityje Knygynuose atsiranda vis daugiau knygų sveikatos tema, tačiau lietuvių autorių tarp jų pasitaiko retai. Vienas iš tokių retų atvejų pristatytas birželio 26 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvykusioje Seimo narės Rimos Baškienės spaudos konferencijoje „Dar kartą apie sveikatą, kuri mus saugo. Juozo Dapšausko argumentai“.

Joje, be knygos „Sveikata, kuri mus saugo“ autoriaus J. Dapšausko, mintimis pasidalinti susirinko ir kiti žymūs sveiko gyvenimo būdo propaguotojai – tai knygos idėją parėmę Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas dr. Aurelijus Veryga bei knygos mecenatas verslininkas Ramūnas Karbauskis.

Seimo narė Rima Baškienė pasidžiaugė, kad dauguma Seime vykstančių renginių, kuriuose svarstomi visuomenės sveikatos ir sveikatinimo klausimai,

yra organizuojami Lietuvos sveikuolių sąjungos bei kitų nevyriausybinių organizacijų, dirbančių sveikos gyvensenos srityje. Vienas iš pilietiškiausių šios sąjungos narių yra Juozas Dapšauskas, kuris daug kartų mynė Seimo koridorius, kad 2013ieji metai būtų paskelbti Sveikatingumo metais, su priimtais atitinkamais įsipareigojimais. Seimo narė pažymėjo, kad pasibaigus 2013-iesiems, Sveikatingumo metai nepasibaigė ir ši graži iniciatyva Lietuvoje tęsiama toliau: 2014-ieji Seimo yra paskelbti Sveikos šeimos metais, o kiek vėliau, siauresne apimtimi – Vaikų sveikatos metais. Tuo tarpu Vyskupų konferencija šiuos metus paskelbė Šeimos metais. Kaip matome, viskas yra persipynę – nuo individo ir šeimos, kaip visuomenės ląstelės – iki sveikos visuomenės kūrimo, kaip tautos išlikimo pagrindo. Apie tai išsamiai ir rašoma Juozo Dapšausko knygos trijuose skyriuose, kurių pirmieji du yra skirti motyvuoti asmenukelta į 14 psl.

14

Visuomenė sparčiai bręsta svarbiems pokyčiams sveikatos politikos srityje atkelta iš 13 psl.

nį gyventi sveikai ir darniai tiek su savimi pačiu, tiek su savo šeima, didžiausią dėmesį skiriant žmogaus gydymui ir sveikatinimui kaip visumai, o trečiasis skyrius dedikuotas apžvelgti Lietuvos sveikatos politiką, kurią Juozas Dapšauskas ir kiti sveikuoliai vis dažniau įvardija ne kaip sveikatos, o „ligų gydymo politika“.

Daug karčių žodžių šiai politikai pasakė spaudos konferencijoje kalbėjęs Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, kuris, kaip pats teigė, yra spaudęs ranką visiems 15 Nepriklausomos Lietuvos sveikatos apsaugos ministrams, iš visų girdėjęs pažadų skirti didesnį dėmesį visuomenės sveikatinimui, o ne vien tik ligų gydymui, bet pažadų išpildymo taip ir nesulaukęs. Jis vaizdžiai palygino sveikatą su kariuomene, turėdamas minty tai, kad mūsų sveikata yra mūsų vidinė kariuomenė, kuri saugo nuo įvairių ligų sukėlėjų, kaip ir valstybės kariuomenė saugo nuo išorės priešo. „Bet kodėl niekas nesukuria Kariuomenės apsaugos ministerijos?“, retoriškai klausia Lietuvos sveikuolių lyderis. Ir čia pat atsako: „Nes visi supranta, kad kariuomenė, kurią pačią reikia saugoti, greitai išsigimsta ir išsivaikšto. Taip ir su mūsų sveikata – ne ją reikia saugoti, o ji mus turi saugoti, kaip aiškiai yra pažymėta J.Dapšausko knygoje. O kad žmogus būtų sveikas ir stiprus, tam valstybė turi skirti deramą prioritetą ir finansavimą, kaip lengvai randamas papildomas finansavimas Lietuvos kariuomenei. Kas iš to, kad prisipirksime brangių, sunkių minosvaidžių, kai savo sveikatą apleidę jaunuoliai jų net negalės panešti?“.

Jam pritardamas doc. dr.

Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje kalbėjo, kad kai kalba eina apie realią sveikatos apsaugą – visi kratosi atsakomybės, vyksta ginčai dėl to, kas turi skirti tam didžiausią dėmesį – Seimas, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, mokslininkai ar kiekvienas turi rūpintis savimi. „Tas atsakomybių stumdymas turi liautis ir visi vieningai turėtume

Visuomenės atstovai siekia pokyčių sveikatos politikoje

daryti tai, ką geriausiai mokame – mokslininkai atlikinėti tyrimus ir teikti rekomendacijas, politikai pagal jas priiminėti teisės aktus, kitos institucijos užtikrinti jų įgyvendinimą, sveikuolių organizacijos toliau šviesti visuomenę ir t.t. Svarbu matyti bendrą tikslą – sveiką visuomenę. Atsakomybės neturi kratytis ir pats individas, kaip asmuo. Neturi jis manyti, kad jo sveikata turi pasirūpinti kažkas kitas, tik ne jis. Mes gyvename labai liūdnos statistikos akivaizdoje – esame lyderiai pagal alkoholio suvartojimą, savižudybių, emigrantų skaičių... Atrodytų, kad gyvename baisioje šalyje, bet taip nėra. Jei kiekvienas pradėtume tvarkytis savo kieme, skirtume daugiau dėmesio savo sveikatos puoselėjimui, tai pamatytume, kaip ir kaimynai pradeda keistis, atsirastų daugiau pozityvumo“, - kalbėjo dr. A.Veryga.

Sunku būtų rasti daugiau pozityvumo į visuomenę (ypač kaimo) įnešanti žmogų nei kultūros, sveikos gyvensenos, gamtosaugos, literatūros ir daugelio kitų sričių mecenatas Ramūnas Karbauskis. Savo asmeniniu pavyzdžiu jis skatina visiškai atsisakyti alkoholio ir rūpinasi, kad jo nebūtų nė viename jo remiamame renginyje. Ramūno Karbauskio kuriamas Lietuvos stebuklas – Naisių kaimas – yra akivaizdus pavyzdys kaip žalingų įpročių atsisakiusi, sveikai gyvenanti bendruomenė geba padaryti žymiai daugiau nei tos, kurios pasiduoda alkoholio ir tabako pramonės įtakai ir tuo pačiu netgi praranda sveiką protą. Štai šiais metais Šiaulių rajono savivaldybei Ramūnas Karbauskis pasiūlė 10 kartų didesnę paramą Dai-

nų šventei (su sąlyga, kad joje nebus alkoholio) nei galėjo pasiūlyti alkoholiu prekiaujantys verslininkai, bet rajono valdininkai ir politikai vis vien pasirinko pastaruosius. Kas įvyko po to? Su policininkais po Dainų šventės kalbėjęs Ramūnas Karbauskis išgirdo, kad baisesnės šventės jie neprisimeną – jau pačioje renginio pradžioje šlitinėjo girti asmenys, o eilės prie alaus buvo tokios, kad laukti reikėdavę net po pusvalandį. „Apmaudžiausia, kad visa tai savo akimis turėjo matyti ir vaikai“, - prisimena R.Karbauskis. Kitaip kaip sveiko proto praradimu tai nepavadinsi.

Gydytojo psichiatro kvalifikaciją turintis dr. Aurelijus Veryga šį reiškinį pavadino tam tikros rūšies šizofrenija. Panašumas yra tas, kad tikros šizofrenijos atveju asmenybė suskyla į kelias dalis, o čia suskyla visuomenė, visa politinė sistema – kai deklaruojama viena, o daroma priešingai. „Politikai nuolat deklaruoja, kad reikia mažinti alkoholio vartojimą visuomenėje, bet kodėl neuždraudžia alkoholio reklamos, kuri skirta būtent didinti alkoholio vartojimą?“, - kaip pavyzdį, vieną iš nesusipratimų paminėjo mokslininkas. „Politikai priima sprendimus pagal savo paties sugedimo laipsnį, pataikaudami ne savo rinkėjams, o siauroms verslo grupėms. Žmonės, kurie nugirdė Lietuvą, šiandien Vyriausybėje atsiima apdovanojimus už socialiai atsakingą verslą...“, - apgailestavo doc. dr. Aurelijus Veryga ir priduria: „Kai renginyje matau tabako pramonės, kuri apskritai visame pasaulyje laikoma nepageidautina ir gėdinga, palapinę kokia-

me nors viešame Lietuvos renginyje – tai yra tragedija“.

Bet, laimei, ne visi renginiai yra tokie. Priešpastatydama tam, kas vyksta visoje Lietuvoje, Seimo narė Rima Baškienė, kartu su mecenatu Ramūnu Karbauskiu, kviečia visus sveikam, blaiviam ir doram gyvenimo būdui neabejingus piliečius į kasmetinį Naisių vasaros festivalį, kuris šiemet vyks liepos 12 ir 13 dieną. Nesumeluosime pasakę, kad tai, ko gero, ne tik masiškiausias, bet ir saugiausias festivalis visoje Lietuvoje, kuriame visiškai nevartojamas alkoholis, ir tai traukia vis daugiau žmonių atvykti.

Vien pernai Naisiai priėmė 30 tūkst. festivalio dalyvių, iš kurių 6 tūkst. buvo vaikai, o visą renginį saugojo tik du policininkai, kuriems, anot festivalio mecenato Ramūno Karbauskio, nebuvo ką veikti ir jie kartu su visais klausėsi koncertų. Andrius Mamontovas, Veronika Pavilionienė bei kiti žymūs atlikėjai kviečia pasimėgauti Naisių vasaros dvasia ir šį kartą. O prieš tai, liepos 5 dieną, 14 val. Naisiuose vyks Baltų dienos minėjimas, kurio metu čia sugūžės amatininkai, liaudies meistrai, tautodailininkai iš visos Šiaulių apskrities. Naujovė, laukianti Naisių lankytojus šiais metais, bus vadinamasis „sveikas bėgimas“ trasa Naisiai-Kryžių kalnas-Naisiai. Bėgimas, kaip spaudos konferencijoje teigė R.Karbaukis, tampa vis popu-

liarėjanti protesto forma prieš alkoholio vartojimą ir kitus žalingus įpročius. Tuo pačiu dr. Aurelijus Veryga pažymėjo, kad visa tai, kas šiandien iliustruoja sveikatingumo populiarinimą – bėgimai, blaivūs festivaliai, naujai leidžiamos knygos apie sveiką gyvenseną ir pan. – yra ženklas, kad visuomenė jau pribrendo esmingiems pokyčiams sveikatos apsaugos srityje ir tai padeda įsivyrauti požiūriui, kad tikroji sveikatos apsauga yra ne ligų gydymas, o pastangos neleisti žmonėms susirgti. Dar anksčiau JAV mokslininkai apskaičiavo, kad kiekvienas doleris, išleistas sveikos gyvensenos skatinimui, sutaupo 25 dolerius, kurių prireiktų ligų gydymui.

Baigdama spaudos konferenciją Seimo narė Rima Baškienė priminė mūsų tautos patriarcho Jono Basanavičiaus žodžius „Jei per mūsų darbus Lietuva atsikvošės...“ ir perfrazuodama juos palinkėjo, kad atsikvošėtų ir visi tie, kas priima mūsų tautai gyvybiškai svarbius sprendimus. Knygą „Sveikata, kuri mus saugo“ galima įsigyti kai kuriuose Lietuvos knygynuose, internetiniuose knygynuose bei per knygos pristatymus, kurie organizuojami įvairiose Lietuvos vietovėse.

Autorius: Andrejus Gaidamavičius Straipsnis perspausdintas iš portalo www.ekspertai.eu

Kariauti su narkotikais ar juos įteisinti?

Maikas Naitas (Mike Knight) (Anglijos specialistas apie 1985-1988 m. Mersisaido srityje, Liverpulio regione vykdytą „Žalos mažinimo“ eksperimentą) Lietuvos blaivybės fondas, 1999 m.

Konferencijoje kalbėtojai iš įvairių šalių pasidalins savo patirtimi bei mintimis apie narkotikų vartojimo plačius mastus, kai kurie pasiūlys įvairius sprendimus, arba kelią, kaip „eiti pirmyn“ sprendžiant narkotikų vartojimo problemas, daugelis ginčysis dėl vienos ar kitos

kategorijos, pateiks argumentus paremiančius savą požiūrį arba kritikuojančius oponento nuomonę. Tokie debatai tęsiasi ir persikelia iš konferencijos į konferenciją, iš vienos salės į kitą., tačiau NARKOTIKŲ VARTOJIMAS LĖTAI IR TVIRTAI PLINTA BEI KLESTI. Įvairių šalių bendruomenės yra „priverstos spręsti narkotikų vartojimo problemas“. Kartais tokias bendruomenes remia centrinės valdžios institucijos arba savivaldybės, paramos organizacijos, tačiau aišku viena, nukelta į 15 psl.

15

Kariauti su narkotikais ar juos įteisinti? atkelta iš 14 psl.

kad su šiomis problemomis arba kovojama, arba kenčiama nuo padarinių. Tokią patirtį mes įgijome per pusantro dešimtmečio paplitusio narkotikų vartojimo.

Liverpulyje, kaip ir kitur pasaulyje, kenčiame dėl jau daugelį metų nemažėjančio narkotikų vartojimo. Deja, mes taip pat tapome ir ginčų apie narkotikų politiką centru, dažnai mes esame pristatomi kaip geras pavyzdys, nurodant mūsų sveikatos apsaugos institucijų liberalų požiūrį į narkotikų rėmimo programas, policijos atsargią politiką narkotikų vartotojų atžvilgiu. Tačiau vadinamoji „pažangi politika“ nepaiso fakto, kad narkotikų vartojimas dabar įsigali mūsų bendruomenėse. Mes matome, kad dėl įvairiausių organizacijų bei institucijų nevienareikšmio požiūrio kyla pavojus, jog daugelis bendruomenių narkotikų vartojimą gali priimti kaip normalų dalyką. Argumentai, remiantys šią „pažangią politiką“ (ji yra glaudžiai susijusi su narkotikų legalizavimo lobizmu), yra karo su narkotikais pralaimėjimas. Nesvarbu, kurios šios politikos atmainos besilaikytume, ESAMĘ ĮSITIKINĘ, KAD TAI REIKŠTŲ PRALAIMĖJIMĄ.

Ekspertai ir specialistai, kurie dirba narkotikų srityje, baigę darbą išsiskirsto. Bendruomenių nariai grįžta po darbo namo, kur jie su narkotikais susiduria kiekvieną dieną, visas septynias savaitės dienas, visus metus. Trumpai tariant, tai slegia daugelį žmonių. Daugelis išmoko įveikti šią būseną, daugelis vietose dirba

darbą: susijusį su narkotikų problemomis, daugelis įgijo žinių ir supratimo apie sudėtingas problemas, susijusias su narkotikų vartojimu. Deja, geriausiu atveju jų požiūrį pakenčia. Dažnai šie žmonės yra ignoruojami, arba jiems „prisegama“etiketė isteriškų tėvų, pasižyminčių „kovotojų su narkotikais“ mąstysena.

Tos grupės, kurios sugeba patraukti ekspertų dėmesį, yra labai mažai remiamos, jų veiklą dažnai lemia ir prižiūri ten gyvenantis profesionalas. Bendruomenės įgijo daug karčios patirties susijusios su narkotikų vartojimu, kuris nuolat beldėsi į duris. Susidūrė su valstybės institucijų bei organizacijų nesėkmingu darbu sprendžiant šias problemas iš esmės. Patyrė nenorėjimą išklausyti jų nuomonę, o dabar, kai visa tai nedavė neigiamų rezultatų, šios bendruomenės stebi, kaip pamažu aktyvėja kampanija už narkotikų legalizavimą, pasitelkiant „žalos minimizavimo politiką“, „žalos mažinimą“, saugesnį narkotikų vartojimą ir t.t. Šiandien mus pasiekia informacija, kad narkotikai bus vartojami, narkotikai pasilinksminimo vietose bus, ir kad jie nėra žalingi, kad „silpnieji“ narkotikai nesukelia priklausomybės, viliamasi narkotikų vartojimo problemos „patraukliu“ ir pigiu sprendimu.

Norėčiau pažymėti, kad ŽALOS MAŽINIMAS yra politika, įsišaknijusi dėl nevilties, ji kvėpuoja nevilties deguonimi.

Tai: – NARKOMANO NEVILTIS; – NARKOMANO ŠEI-

MOS IR DRAUGŲ NEVILTIS; – SKAITLINGŲ NARKOTIKŲ PROBLEMAS SPRENDŽIANČIŲ ORGANIZACIJŲ NEVILTIS; – POLICIJOS, ĮTEMPTAI DIRBANČIOS IR TETURINČIOS SKURDŽIUS IŠTEKLIUS, NEVILTIS; – SAVIVALDYBIŲ, KURIOS TURI MAŽAI LĖŠŲ, NEVILTIS. PASVARSTYKIME. Mano tvirtu įsitikinimu, „žalos mažinimas“ yra eksperimentas, kurį kaip sprendimą pasiūlė žmonės, nesuvokiantys problemos esmės, kaip ši problema pasireiškia, kokį neigiamą poveikį ši sudėtinga problema daro bendruomenėms. Sveikatos apsaugos institucijos suteikia narkotikus pagal narkomano pasirinkimą, duoda nemokami švarius švirkštus jų nekeičiant, siūloma nemokamai apmokyti saugiausių švirkštimosi būdų, vykdo kampaniją ir remia idėjas, kaip lengviausia ir be problemų nemokamai įsigyti narkotikų. Be to, vis daugiau gydytojų skatinami išrašyti narkotikų nuodus.

Dėl to greitai kilo daugelis naujų nemalonių problemų.

Visų klinikų, teikiančių šias paslaugas, pajėgumai jau išnaudoti, vietiniai gydytojai įtemptai dirba su daugybe pacientų, čia nereti pykčio bei liūdesio protrūkiai, narkomanai tampa vis labiau svetimi bendruomenėms.

Kitas šio neigiamo eksperimento pavyzdys yra garsusis „Reefer“ eksperimentas – į cigaretes įšvirkščiamas heroinas, kad narkomanai nenaudotų švirkštų. Tačiau

Pogrindinė prekyba samagonu – nelegaliai legalizuotas verslas Susidaro įspūdis, kad socialinė padėtis kaime tenkina be išimties visus – ir valdininkus, milijonais žarstančius pašalpas, ir socialiai remtinus asmenis, kuriems valdžia linksmumui pinigėlių duoda ir už juos nieko nereikalauja. Svarbu tik, kad pastarieji kartą per du mėnesius bent kiek ant kojų laikydamiesi darbo biržon nuvažiuotų ir parašą drebančia ranka ant valdiškų popierių

sukeverzotų.

Gyvendamas kaime be sarkazmo į mane supančią aplinką jau nebegaliu žiūrėti, todėl turiu keletą pasiūlymų, padėsiančių varguoliams iš pašalpų gauti didesnę naudą, o legaliai nelegaliu skystimėliu prekiaujantiems verslininkams ir valstybei – daugiau uždirbti. Atjaučiu tuos, kurie yra patekę socialinių darbuotojų priežiūron kaip nelabai paklusnūs ir dėl to išmokas gauna ne grynai-

siais, o maisto produktais.

Ką tik gautas kruopas ar cukrų mainant į svaigalus , prarandama didžioji dalis jų tikrosios vertės, nes tokių supirktuvių kaime ne tiek jau daug ir mainai vyksta ne visai legaliai: nei kasos čekio, nei sąskaitos faktūros už priduotas prekes niekas niekam nerašo, o ir nepatogumų daug, nes vardan geros moralės reikia slėptis nuo kaimynų. Žinoma, šį valdžios duotą nukelta į 16 psl.

šių cigarečių galima juodojoje rinkoje nusipirkti už pinigus arba išsikeisti į švirkščiamo heroino dozę!

Kaip galima padėti vaikams, kurie pasyviai įkvepia savo tėvų dūmą? Kaip padėti vaikams, kurie ateina į mokyklą ir negali suprasti mokytojo dėstomi dalyko?

Kaip galima padėti tiems dviems vaikams, kurie mirė dėl to, kad jų tėvai naudojo legaliai prirašytą metadoną? Šių vaikų niekas negali sugrąžinti! Argi galima įteisinta tvarka duoti patarimus jauniems žmonėms kaip saugiausiu būdu vartoti juodojoje rinkoje įsigytą „ekstazy“. „Jeigu abejojate, geriausia iš pradžių pabandyti pusę tabletės ir, jeigu poveikis nedidelis, arba jo iš viso nėra, po 2-3 valandų dozę padidinti – išgerti kitą pusę tabletės". Keisčiausia, kad šį patarimą duoda Mersio regioninis narkotikų mokymo ir informacijos centras (Mersey Regional Drug Training and Information Centre). Tačiau kas gali žinoti, kokios sudėties yra ši juodojoje rinkoje ar kitur nelegaliai įsigyta tabletė – tai kaip galima patarti, koks yra saugiausias vartojimo būdas?

Ponios ir ponai, „žalos mažinimo“ politika (EKSPERIMENTAS) yra be kliūčių vykdomas mano mieste. Aš manau, kad nenustebinsiu Jūsų pasakęs, kad šis eksperimentas patyrė skaudžią nesėkmę. Nesėkme pavadinu ne vien tik dėl to, kad narkomanai neribotam laikotarpiui paliekami apnuodyti savo pasirinktais narkotikais, tačiau ir dėl to, kad dabar daugiau žmonių vartoja narkotikus negu iki pradedant eksperimentą – bendruomenėms šis eksperimentas nepadėjo.

Ir pagaliau – mes už viską mokėsime! Mokėsime ne tik pinigais, bet ir žmogiškąja prasme: argi yra humaniška laikytis žmones apnuodytus. Argi yra žmoniška leisti jaunimui prarasti savo gražiausius gyvenimo metus todėl, kad mes, suaugusieji, nesugebėjome nustatyti prioritetų?

Tie, kurie remia „žalos mažinimo“ politiką, pateikia argumentus, kad ši politika yra būdas stabilizuoti narkotikų vartotojų įpročius, kad taip jie taptų pilnaverčiais piliečiais. Bet tai netiesa!

Kokia draudimo kompanija prisiims įsipareigojimus už narkomaną bei asmenį,

kuriam duodama narkotikų? Kokia firma ar įmonė priims į darbą tokį asmenį? Kokia darbuotojų grupė jausis saugi, jeigu vienas jo komandos narys bus nuolat apsvaigęs narkotikais? „ŽALOS MAŽINIMAS“ UGDO PRIKLAUSOMYBĘ KENČIANČIUS KLIENTUS, NEPILNAVERČIUS ŽMONES. Faktiškai „žalos mažinimas“ reiškia žalą, ir mes, civilizuota visuomenė, šito negalime sau leisti, nes iš tiesų tai būtų beprotnamio ekonomika. Mūsų pats brangiausias turtas – žmogaus gyvybė – yra iššvaistomas.

Mes turime paklausti patys savęs: ar mes atiduosime savo vaikus farmacijos pramonei? Ši politika yra neveiksni, ir nors ji vadinama pragmatiška, joje nėra jokio pragmatizmo – nuostolius patiriame visi.

Manęs paprašė pasakyti savo nuomonę apie „žalos mažinimą“, ir aš pateikiau įvertinimą. Mano išvados yra pagrįstos darbo Liverpulio komitete patirtimi.

Mano betarpiški kasdieniniai kontaktai su žmonėmis įtikino mane, kad ekspertai klydo. Man dažnai primenama sena vaikų pasaka apie karalių ir jo rūbus.

Vienintelis mūsų privalumas yra tas, kad yra jaunimas, didžioji jo dauguma, kuri nenaudoja narkotikų – ir tai yra faktas. Liūdna pažymėti, kad per daug yra vartojančių narkotikus, kuriems mes būtinai turime suteikti pagalbą drauge su jų šeimomis bei draugais, mums reikia dirbti išradingai, mums reikia lėšų, mes turime tuos išteklius skirti narkomanų individualiems poreikiams, mes turime tartis su bendruomenėmis, svarbiausia, mes turime sustabdyti eksperimentų konvejerį, kuris ugdo narkomaniją.

Aš nemaldausiu Jūsų atsisakyti „žalos mažinimo“ veiksmų. Nematau reikalo to daryti. Supratingi ir išmanantys žmonės pamatys, kad dabartinė „žalos mažinimo“ politika neturi ateities.

Dėkoju už dėmesį Liver Project vardu.

Mike Knight Liver Project c/o Croxteth Information Center Croxteth Liverpool

16

Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita: narkotikų problema Europoje tampa vis sudėtingesnė Lisabonoje įsikūręs Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) skelbia, kad narkotikų problema Europoje darosi vis sudėtingesnė, kyla naujų sunkumų, keliančių susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos. Taip teigiama dokumente „2014 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita. Tendencijos ir pokyčiai“. Savo metinėje

narkotikų problemos ataskaitoje ENNSC aprašo esamą situaciją kintančioje Europos narkotikų rinkoje.

Nors esama tam tikrų teigiamų ženklų, susijusių su labiau paplitusiais narkotikais, tačiau taip pat nurodomos naujos grėsmės, kurias kelia sintetiniai narkotikai, įskaitant stimuliantus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir vaistus.

Pogrindinė prekyba samagonu – nelegaliai legalizuotas verslas atkelta iš 14 psl.

turtą paprasčiau būtų nunešti tiesiai į naminukės prekybos taškus, tik vargu ar ką daugiau ten išloši – vietoj drebančia ranka siekiamo puslitrio, geriausiu atveju įpils 300 gramų jėgas ir norą gyventi grąžinančio neaiškios kilmės skysčio.

Kad socialiai remtiniems žmonėms valstybės mokama pašalpa finansiniu požiūriu būtų naudingesnė, seniūnijos darbuotojams jau ne kartą siūliau su oficialiu prašymu kreiptis į Seimo narius ir pareikalauti, kad jie leistų socialines pašalpas išduoti ne priverstinai nupirktais produktais, kurie faktiškai nėra pirmojo būtinumo prekė, o tuos pinigus pervesti tiesiai į dieną naktį veikiančių pilstuko taškų sąskaitas. Juolab, kad šitas verslas, kaip visi žinome, kaime yra nelegaliai legalizuotas. Tuo atveju išloštų ir valstybė – mokesčių inspektoriai galėtų iš nelegaliai legalizuotų taškų savininkų pareikalauti pridėtinės vertės mokesčio, taigi pasipildytų Lietuvos biudžetas.

Dar labai prašyčiau kaimo verslininkų laikytis įstatymų ir nepardavinėti svaigalų po 22 val.

Kelias minutes pavėlavęs į parduotuvę nė alaus butelio nenusipirksi, o pas Zitą, Aldoną, Laimą, Egidijų ar Arūną gausi butelį bet kuriuo paros metu. Jei jie visi bent vieną mėnesį susitartų naktimis nedirbti, nuostolio

tikrai nepajustų. Tą patį kiekį išpirktų dienomis, užtat nereikėtų dirbti naktinėje pamainoje, kaimo šunys mažiau skalytų ir kaimynai daugiau šypsotųsi. Sutikite, kad kaimynams svarbu ne tik ar PVM sumokate, bet ir naktimis norisi pamiegoti.

Be to, nutraukus naktinę alkoholio prekybą, kaime mažiau vogtų. Dabar gi iš vieno nugvelbia, kitam nunešę parduoda. Į visa tai pažiūrėjus rimčiau, pirmiausia kyla klausimas, kodėl žmonės tapo šitaip nusikalstamai abejingi viskam, kas vyksta už jų kiemo vartų. Negi ir mes turėsime kaip Rusijoje užsitverti 3 metrų aukščio tvoras, kad susilaikytų utėlės ir dilgėlės, kurių kaime nors vežimu vežk? Dauguma sako, kad yra nepatenkinti tuo, kas dabar vyksta kaime, bet yra nusivylę, pikti ir nebetiki, kad ką nors galima pakeisti.

Tačiau blogiausia ne tai. Visi norėtų, kad padėtis keistųsi, bet patys nenori tame procese dalyvauti. „Darykit, bet be manęs“, - esu girdėjęs šimtus sykių sakant. Bet juk ir be paaiškinimų turėtų būti aišku, kad nei bendruomenės pirmininkas, nei seniūnas, nei Seimo narys vienas nieko negali padaryti.

Kol nieko nedarysime, o tik keiksime Vyriausybę, niekas ir nepasikeis. Nes, kaip sako sena patarlė, po gulinčiu akmeniu vanduo neteka. Ūkininkas Algimantas Mačiulaitis

Pripažįstant padėties sudėtingumą, ataskaitoje aukščiausiu lygiu apžvelgiamos ilgalaikės su narkotikais susijusios Europos lygmens tendencijos ir pokyčiai, dėmesys taip pat skiriamas kai kuriose šalyse iškylančioms naujoms problemoms.

Heroino varojimas mažėja, tačiau didėja nerimas dėl jį pakeičiančių medžiagų.

Nors heroino gamyba pasauliniu mastu tebėra didelė ir Turkijoje konfiskuotas jo kiekis didėja, naujausi duomenys apie gydymo paslaugų poreikį ir heroino konfiskavimo atvejus Europoje rodo, kad šio narkotiko vartojimas ir prieinamumas mažėja. Asmenų, kurie pirmą kartą pradėjo specialų priklausomybės nuo heroino gydymą ir apie kuriuos pranešta, skaičius nuo 2007 m. nustatyto didžiausio skaičiaus – 59 000 2012 m. sumažėjo iki 31 000 asmenų. Iš duomenų apie narkotikų pasiūlą matyti, kad 2012 m. konfiskuotas heroino kiekis (5 tonos), remiantis pranešimais, buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį ir tesudarė pusės 2002 m. konfiskuoto kiekio (10 tonų). Heroino konfiskavimo atvejų skaičius taip pat sumažėjo nuo maždaug 50 000 2010 m. iki 32 000 2012 m.

Su narkotikais susiję mirties atvejai. Apskritai jų mažėja, tačiau kai kuriose šalyse daugėja.

Narkotikų vartojimas yra viena iš pagrindinių jaunimo mirštamumo Europoje priežasčių: tiek tiesioginė – perdozavus (mirtis nuo narkotikų), tiek netiesioginė – dėl ligų, nelaimingų atsitikimų, smurto ir savižudybių, kurių priežastis yra narkotikai.

Apskritai 2012 m. Europoje pranešta maždaug apie 6 100 mirties nuo perdozavimo atvejų, daugiausia susijusių su opioidais (2011 m.

- 6 500, o 2009 m. – apie 7 100 atvejų). Šioje srityje padarytą pažangą iš dalies galima aiškinti tuo, kad daugėja gydymo paslaugų ir mažėja žala (pavyzdžiui, gydymas pakaitiniais opioi-

„Valančiaus pėdomis”

Blaiviosios minties ir pilietinės visuomenės laikraštis Redaktorė - Elena DEKAMINAVIČIENĖ Tel. 8 (343) 96282, el.p. redakcijavp@blaiva.org ISSN-1648-6056

dais). Vis dėlto, nors bendra tendencija Europoje teikia vilčių, mirštamumas nuo perdozavimo tebėra didelis, o kai kuriose šalyse jis didėja. Nors mirtis dėl heroino perdozavimo tebėra dažna, su šiuo narkotiku susijusių mirties atvejų apskritai mažėja, o mirtis dėl sintetinių opioidų vartojimo kai kuriose šalyse vis dažnesnė. ŽIV protrūkiai kai kuriose šalyse daro neigiamą poveikį ES tendencijai Pastarąjį dešimtmetį ES pradėta daug veiksmingiau spręsti ŽIV infekcijos plitimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų klausimą, t. y. plačiau vykdoma prevencija, taikomas gydymas ir žalos mažinimo priemonės.

Tačiau naujausi duomenys rodo, kad pokyčiai kai kuriose šalyse daro neigiamą poveikį ilgalaikiam naujų diagnozuotų ŽIV infekcijos atvejų Europoje mažėjimui. „ŽIV protrūkiai tarp narkotikų vartotojų Graikijoje ir Rumunijoje, taip pat nuolatinės problemos kai kuriose Baltijos šalyse sustabdė Europos pažangą mažinant naujų su narkotikais susijusių ŽIV infekcijų skaičių“, – teigiama ataskaitoje. (Estijoje naujų diagnozuojamų atvejų skaičius 53,7 atvejo 1 mln. gyventojų 2012 m., Latvijoje - 46,0, Lietuvoje 20,6).

Stimuliantai. Kokaino vartojimo lygis yra pastovus arba mažėja, tačiau susirūpinimą kelia metamfetaminas ir MDMA Kokainas Europoje tebėra dažniausiai vartojamas neteisėtas stimuliuojantis narkotikas, nors dauguma jo vartotojų nustatyta keliose ES vakaruose esančiose valstybėse narėse. 3,1 mln. Europos suaugusiųjų (15–64 metų) kokainą vartojo per pastaruosius 12 mėnesių. Naujausi duomenys rodo, kad kokaino vartojimas mažėja: 11 iš 12 šalių, kurios 2011–2013 m. atliko apklausas, praneša apie vartojimo paplitimo tarp jaunų suaugusiųjų (15–34 metų) mažėjimą.

Amfetaminų (tai apima am-

fetaminą ir metamfetaminą) vartojimo lygis Europoje apskritai tebėra žemesnis nei kokaino: nors kartą gyvenime šių narkotikų vartoję nurodė apie 11,4 mln. suaugusiųjų, o 1,5 mln. vartojo jų per pastaruosius 12 mėnesių. Iš šių dviejų narkotikų dažniau vartojamas amfetaminas, tačiau didėja susirūpinimas dėl metamfetamino prieinamumo ir vartojimo Europoje.

Naujos psichoaktyviosios medžiagos. ES ankstyvojo įspėjimo sistemai „tenka vis didesnis spaudimas“ EMCDDA teigimu, nėra ženklų, kad Europoje naujų psichoaktyviųjų medžiagų (arba vadinamųjų „naujų“ narkotikų) ir jų rūšių nebedaugėtų, o prieinamumas nebedidėtų. 2013 m. per ES ankstyvojo įspėjimo sistemą pirmą kartą pranešta apie 81 naują narkotiką. Dėl to agentūros stebimų naujų medžiagų skaičius padidėjo - virš 350. Remiantis šiandien paskelbta ataskaita, sistemai „tenka vis didesnis spaudimas dėl rinkoje atsirandančių naujų narkotikų kiekio ir įvairovės“. Per pastaruosius ketverius metus buvo aptikta beveik 250 medžiagų.

Pagal tarptautinę teisę nekontroliuojamos naujos psichoaktyviosios medžiagos rinkoje dažnai parduodamos kaip teisės aktais nekontroliuojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, o gaminamos siekiant imituoti kontroliuojamųjų narkotikų poveikį.

Nauji narkotikai gali būti gaminami nelegaliose laboratorijose pačioje Europoje.

Tačiau dažniau jie miltelių pavidalu teisėtai gaunami daugiausia iš Kinijos ir Indijos ir įvežami į Europą, kur yra perdirbami, supakuojami ir parduodami kaip teisės aktais nekontroliuojami psichoaktyvūs produktai arba „mokslinių tyrimų cheminės medžiagos“, taip pat praduodami tiesiogiai neteisėtų narkotikų rinkoje. Internetas ir toliau daro didelę įtaką kuriant naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinką.

„Valančiaus pėdomis” leidžia Vyskupo M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivybės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrius.

Visa medžiaga pateikta laikraštyje „Valančiaus pėdomis” – Vyskupo M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivybės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus informacija.

Kopijuojant ir platinant medžiagą, esančią laikraštyje „Valančiaus pėdomis”, prašome nurodyti šaltinį.