Page 1

3-5 psl.

6-7 psl.

13-16 psl.

Blaivybės žygis per Lietuvą

Interviu su psichiatru Aurelijumi Veryga

Kodėl mūsų niekas nesupažindino su „Humanae Vitae“

Blaivi tauta - laisva tauta

VALANČIAUS PĖDOMIS Blaiviosios minties ir pilietinės visuomenės laikraštis REDAKCIJOS ŽODIS

Sveiki, mielieji skaitytojai, Jūsų rankose – jau antrasis blaivios minties ir pilietinės visuomenės informacinio leidinio ,,Valančiaus pėdomis“ numeris šiais metais. Vasara tikrai nepašykštėjo mums švenčių: Mindaugo karūnavimo diena – Valstybei didelė šventė, Dainų šventė, kuriai šiemet jau – 90 metų, Prezidento rinkimai, rinkimai į Europarlamentą, Vardo dienos, gimimo dienos. Minime Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines. Todėl liūdėti tikrai nebuvo kada. O kaip švenčiame? Ar daug išgerta degtinės, alaus ir kitokių svaiginamųjų gėrimų? Tikriausiai nemažai, nes net ir Teleloto žaidimo vedėjas, turėjęs gerą darbą, būdamas žinomas mūsų šalies žmonėms, sąmojingas, maloniai bendraujantis su žmonėmis, neatsispyrė pagundai išgerti, o paskui vairuoti automobilį. Ta kelionė baigėsi tragiškai – žuvo žmogus. Tai ne išimtinis atvejis, kai keliuose siautėja apsvaigę arba girti vairuotojai. ,,Bet kur mums dėtis? Kokia alternatyvi informacinė erdvė? Kur mums pailsėti? Iš mūsų atėmė pasirinkimą: bet kuriame TV kanale, bet kuriame laikraštyje – paskalos, neigiami dalykai, lėkštas humoras, prievarta. Įsijungi televizorių – vienur kažką smaugia – kitur šaudo į žmogų, dar kitur užsiima seksu, perjungi kanalą – politikai kone daužo vienas kitam per galvą, rėkauja

arba vedėjai, pasitelkdami primityvų, kartais vulgarų humorą, mėgina mus juokinti, nors tai nejuokinga, o tarsi ir solidūs žmonės, sėdintys greta, turi vaidinti klounus ir jiems linksėti: tokios žaidimo taisyklės. „Nori būti garsus – būk idiotu“, - rašo Jeroslavas Melnikas straipsnyje ,,Alternatyvioji Lietuva, arba apie propogandos naudą“ (Metai.2014 03 p.3-5),,Nori būti garsus – būk idiotu“. O kas nenori būti garsus? Bet kokia to kaina: ,,kelių ereliai“, eksperimentuodami, kiek galima išgerti, kad dar galėtum važiuoti 200km/h greičiu, nesvarbu, kelio atitvaromis, grioviais, šaligatviais, laužydami šviesaforo stulpus, virsdami į ežerus, tvenkinius ar laužydami medžius. Juk tada parodys juos ir televizijoje. O žmonių gyvybės? Ar apie tai pagalvoja žmonės imdami taurelę? Ir eina, važiuoja, skrenda lėktuvais, blaškosi aerouostų laukiamosiose salėse Seimo nariai, policijos pareigūnai, eiliniai paprasti žmonės. ,,Kur mums pailsėti?“, klausia straipsnio autorius. Tikrai, kur mums pailsėti, kad namuose nesmurtautų girtas sutuoktinis, kad saugiai grįžtume į namus, kad galėtume laisvai pereiti gatvę pėsčiųjų perėjoje? Kur mums dėtis? Susimąstykime, gerieji žmonės! Laikraščio redaktorė Elena Dekaminavičienė Tel. 8 (343) 96282

PADĖKA Dėkojame Adelei Šimkienei, Plungės rajono BS skyriaus pirmininkei už auką laikraščiui „Valančiaus pėdomis” 70 Lt. Šias lėšas perdavėme respublikinei BS valdybai. Kviečiame ir kitus skaitytojus paremti „Valančiaus pėdomis“ leidybą. „Valančiaus pėdomis” leidėjas Algirdas Jankauskas

2014 m. lapkričio mėn., NR.2 (5)

Motiejus Valančius – vyskupas Erika KAZLAUSKIENĖ Vyskupu Motiejus Valančius įšventintas 1850 metais. Nuo pirmos vyskupavimo dienos buvo visų gerbiamas ir mylimas. Net okupantai rusai visada rodė jam pagarbą. Motiejus Valančius dvasininko-vadovo darbą visada atliko idealiai, nepaisant to, kad tuometinė Žemaičių vyskupija užėmė net pusę etnografinės Lietuvos teritorijos, taip pat jai priklausė visas Kuršas. Ne kiekvienas sugebėtų tinkamai vadovauti tokios didelės teritorijos krikščionių bendruomenei. Vyskupas stengėsi pažinti visas vyskupijos parapijas, todėl nuolat vykdavo jų vizituoti. Tai leido jam neatitrūkti nuo realaus gyvenimo, pastebėti ir spręsti problemas. Motiejus Valančius pats organizuodavo ar ragino organizuoti naujų bažnyčių statybą, senų restauraciją, keisdavo neveiklius ar jau labai senus parapijų klebonus. Iš jų reikalaudavo darbštumo, drausmės ir atsidavimo savo parapijiečiams. Tačiau vyskupo veikla neapsiribojo vien bažnyčių pertvarka ir dvasininkų kontrole. Vargu ar kas kitas būtų geriau galėjęs organizuoti lietuvių švietimą ir blaivinimą sunkios priespaudos metu. Motiejus Valančius mokėjo bendram tikslui sutelkti tiek kunigus, tiek ir paprastus žmones, kurie pasirodė galintys būti vieningais ir paklusti vyskupui. Savo platinamą blaivybę jis vadino ,,doros reforma“, ,,liaudies luomo reforma“. Taigi Motiejus Valančius buvo reformatorius, žmonių gyvenimo naujintojas. Sukilimo laikotarpiu vyskupui teko persikelti į Kauną, mat to reikalavo rusai. Motiejus Valančius šiam reikalavimui pakluso ne iš karto. Valdžiai aiškino, jog be popiežiaus leidimo negali keis-

ti vyskupystės rezidencijos vietos. Už pasipriešinimą buvo nubaustas namų areštu ir metus negalėjo niekur pajudėti iš Kauno. Tokie svetimtaučių veiksmai neprivertė Motiejaus Valančiaus pasiduoti. Gelbėdamas suimtus kunigus, vyskupas organizuodavo suimtųjų ir išsiųstų į Sibirą šelpimą. Už tai ne kartą teko naujajai valdžiai sumokėti dideles pinigines baudas. Apskritai rusų valdžiai vyskupas Motiejus Valančius buvo kliuvinys, mat okupantai buvo pasiryžę užgniaužti katalikybę Lietuvoje plačiu mastu. Sumanyta katalikiškas bažnyčias paversti stačiatikių cerkvėmis. Vyskupas buvo pavojingiausias vyriausybei žmogus, mat su juo niekaip nebuvo galima susitarti. Todėl nutarta Motiejų Valančių

pašalinti gražiu pretekstu: vyskupas esą jau nuseno, yra fiziškai silpnas ir protiškai sergantis, todėl jis siunčiamas į Rusiją pasigydyti. Šis planas nebuvo įgyvendintas. Nepaisydamas nuolatinių grasinimų ir bausmių Motiejus Valančius laikėsi savo principų ir nuostatų. Net ir tada, kai rusai atsiuntė dokumentą, kuriame reikalaujama bažnyčiose melstis rusiškai, vyskupas nepabijojo ir nusiuntė atsakymą, jog tikintieji nesupranta rusų kalbos, todėl ir toliau jie turėtų melstis lietuvių kalba. Lenkiškų parapijose jis sutiko kalbą keisti į lotynišką, bet tik ne į rusų. Vienas pagrindinių vyskupo siekių buvo apsaugoti katalikų bažnyčias nuo rusifikacijos. nukelta į 2 psl.

BLAIVI TAUTA − LAISVA TAUTA Laikraštis leidžiamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal projektą „Blaivi tauta – laisva tauta” Projekto kodas VP1-1.3 –SADM – 01 –K -02 – 012, veikla Nr. 1.3.2


2

Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus nuveikti darbai 2013 – 2014 metais Algirdas Jankauskas Tęsinys. Pradžia - 1(4) numeryje.

Praėjusiame numeryje pabaigėme apie nuveiktus darbus kalbėti tarptautine konferencija

mane, kiek galėsiu, padėsiu, paaiškinsiu, net turiu svajonę, jog kada nors bus sukurta komanda mūsų organizacijoje, kuri užsiims vien paraiškų rašymu. O dabar tęsiame toliau. Visų pirma, pagal projektą „Blaivybė ir prevencija

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

„Šiaurės ir Baltijos šalys prieš narkotikus“. Šiame numeryje apžvelgsime 2013 metų darbų pabaigą ir šių metų darbų pradžią. Taigi tik pasibaigus tarptautinei konferencijai ir dar nespėjus deramai po jos pailsėti, dar 2013 metais buvo nuveikta nemažai darbų. Esmė ta, jog nuo 2013 metų spalio 1 d. pradėjome vykdyti naują projektą, finansuojamą Europos socialinio fondo agentūros. Mums tai visiškai nauja, nes naujas paramos davėjas, nauji reikalavimai, naujas projekto administravimas ir visa kita. Žinoma, teko nemažai padirbėti, dar prieš gaunant finansavimą, bet apie tai nerašysiu, nes tai nėra labai svarbu, o jeigu kam bus įdomu, kaip parašyti gerą projektą, kaip užpildyti gerai paraišką, tegul kreipiasi į

Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Vilkaviškio vyskupijoje“ vyko seminarai pedagogams darbui pagal prevencinę programą „Linas“. Mes turėjome paruošti vadovus, kad jie galėtų dirbti su vaikais grupėse pagal šią programą, tad praeitų metų pabaiga buvo labai intesyvi. Vienu metu seminarus vykdė net trys lektorės, tai: Dalė Kriščiūnienė, Jūratė Marija Jaronienė ir Daiva Matulevičiūtė. Esu tikrai dėkingas šioms moterims už nuoširdų darbą ir labai gerą savo patirties perdavimą kitiems žmonėms. Seminarai vyko Kazlų Rūdos, Šakių, Alytaus, Lazdijų, Prienų, Kalvarijos, Vilkaviškio saviavldybėse. Tad vėliau, paruošus specialistus, prasidėjo darbas grupėse pagal prevencinę programą „Linas“ jau su pačiais vaikais. Tad tai vyko pagal projektą „Blaivybė ir prevencija Kaz-

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

lų Rūdos savivaldybėje ir Vilkaviškio vyskupijoje“, o pagal projektą „Blaivi tauta – laisva tauta“ lygiagrečiai vyko renginiai įvairiose savivaldybėse. Ir pirmas iš tokių renginių – konferencija Kazlų Rūdoje „Aš ir blaivybė mano aplinkoje“. Šis renginys atidarė mūsų naują projektą ir taip pat paminėjome savo organizacijos, mūsų skyriaus 15 metų jubiliejų, mat 1998 metais kovo 11 d. buvo įkurtas Vykupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrius filialo pagrindu, na o nuo 2000 metų gruodžio mėn. tapome juridiniu asmeniu su to pavadinimu, kuriuo esame ir dabar. Projektas „Blaivi tauta – laisva tauta“ davė galimybę įdarbinti žmones veiklų koordinatoriais, t.y. tie žmonės, kurie organizuoja veiklas ir yra atsakingi už tų veiklų įgyvendinimą. Man, kaip projekto autoriui ir vadovui, įdomu iš šalies stebėti, kaip vykdomos veiklos ir organizuojami renginiai, įdomu stebėti tų veiklų rezultatus. Nenoriu girtis, tačiau esant tokioms galimybėmis, iš tiesų aš tampu stebėtoju iš šono ir tai didelė pagalba įgyvendinant projektą. Galiu analizuoti kiekvieną veiklą atskirai, galiu matyti tų veiklų rezultatus, o apie juos tikrai yra ką pasakyti ir kalbame ne mes, bet kalba projekto dalyviai, kartais net ir vykdytojai. Be konferencijos Kazlų Rūdoje, kuri įvyko lapkričio 23 d. tais pačiais metais turėjome dar dvi konferencijas – gruodžio 19 Lazdijuose ir 27 d. Vilkaviškio raj. Klampučių kaime. Bet konferencijos – ne viskas. Dar 2013 metais lapkričio-gruodžio mėn. vyko trys seminarai pagal programą „Suaugusiųjų dialogas“ Kazlų Rūdoje, Lazdijuose ir Pilviškiuose (Vilkaviškio raj.) bei pradėta kurti savipagalbos grupė Kazlų Rūdoje. Ką gi gero atnešė šios veiklos dar tais pačiais metais? Konferencija Kazlų Rūdoje. Žemiau pateiksiu jums šios konferencijos rezoliuciją: nukelta į 3 psl.

Motiejus Valančius – vyskupas atkelta iš 1 psl.

Reziumuojant Motiejaus Valančiaus, kaip vyskupo veiklą, peršasi išvados, kad svarbiausia dvasininkui buvo išlaikyti lietuvius katalikus šviesius, sąmoningus ir vieningus didelės grėsmės

akivaizdoje. Šiam tikslui Motiejus Valančius pasiryžo besąlygiškai aukotis dėl savo tautos. Tokiu sunkiu laikotarpiu jis buvo idealus vyskupas Lietuvai. (www.kretvb.lt)

Alkoholio suvartojimas ir kryžius tautai 1985 metais Sovietų Sąjungoje buvo priimti antialkoholiniai nutarimai, kurie skelbė, kad girtuokliavimas ir alkoholizmas grėsmingai išaugo. Alkoholio suvartojimas vienam žmogui Rusijoje ir Sovietų Sąjungoje nuo 1900 iki 2000-ųjų metų: Rusija tradiciškai buvo tarp mažiausiai geriančių žmonių. Mažiau už mus Europoje gėrė tik norvegai. Per tris dešimtmečius (XVII, XVIII ir XIX) Rusija buvo priešpaskutinėje vietoje pagal alkoholio suvartojimą. Tačiau XX amžiaus pradžioje alkoholio suvartojimas staiga išaugo. Buvo mažiau nei trys litrai, o 1914 metais išaugo iki dar carinėje Rusijoje nematyto lygio - 4,7litro. 1914 metais Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Rusijoje buvo įvestas sausas įstatymas. Gamyba ir alkoholio vartojimas Rusijoje sumažėjo beveik iki nulio: 0,2 litro per metus. Sausasis įstatymas išsilaikė 11 metų. Jį panaikino 1925 metais gruodžio 5 dieną. Įsakymą pasirašė Rykovas. Degtinę liaudis iki Didžiojo Tėvynės karo vadino rykovka. Po sausojo įstatymo panaikinimo girtavimas augo ir 1940 metais pasiekė 1,9 litro. Karo metais girtavimas staigiai nukrito. Prieškarinis lygis buvo pasiektas tik 1952 metais. Po Stalino mirties Sovietų sąjunga ėmė kristi į baisią alkoholinę bedugnę. 1980 metais alkoholio suvartojimas išaugo iki 11,0 litrų per metus, aplenkė 20 labiausiai gerinčių šalių ir višijo pasaulinį gamybos vidurkį beveik tris kartus. Pasaulinis vidurkis buvo 4,0 litro. 1985 metais buvo priimti antialkoholiniai nutarimai. Šalyje prasidėjo stichiškas blaivėjimo procesas. Uždarinėjo parduotuves, ma-

žino pardavimą. Alkoholio pardavimas šalyje per du su puse metų sumažėjo 2,5 karto. Tačiau 1988 metais į valdžią atėjo jėgos, priešiškai nusiteikusios prieš blaivėjimo politiką, ir vėl ėmė girdyti Sovietų sąjungos tautas. Alkoholio suvartojimas vėl ėmė didėti su kiekvienais metais. 2000 metais šalyje buvo pagaminta ir išgerta negirdėtas alkoholio kiekis - 18,5 litro absoliutaus alkoholio kiekvienam gyventojui. Tai alkoholinis kolapsas, tautos naikinimas alkoholiu. Pagal PSO duomenis 8,0 litrai - ta riba, nuo kurios prasideda negrįžtamas tautos nykimo procesas. Ši riba yra viršyta daugiau kaip du kartus. Augo girtuoklių ir alkoholikų skaičius, kuris nuo 1940 iki 1980 metų išaugo 14 kartų. Augo girtų nusikaltėlių skaičius. Dabar daugiau kaip milijonas tėvynainių sėdi už grotų. Krito gimimų skaičius ir augo mirtingumas. 1985 metais po antialkoholinių nutarimų, šalyje pakilo gimimų kreivė ir tais pačiais metais tarsi iš nieko staigiai ėmė mažėti mirtingumas. Šios kreivės iki 1987 metų viena kilo aukštyn, o kita leidosi žemyn. 1988 metais gimstamumo augimas sustojo, sustojo ir mirtingumo mažėjimas, o nuo 1989 metų mirtingumo kreivė ėmė kilti į viršų, o gimstamumo – žemyn. 1991 metais gimstamumo ir mirtingumo kreivės susilygino, persikirto ir judėdamos ta pačia kryptimi nupiešė kryžių. Tautai buvo pastatytas depopuliacinis kryžius. Ždanov. Vl. G. Novosibirsko Humanitarinio– ekologinio instituto profesorius. (www3.vdu.lt/life) 2004m., gegužės mėn.


3 Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus nuveikti darbai 2013 – 2014 metais atkelta iš 2 psl.

KONFERENCIJOS „AŠ IR BLAIVYBĖ MANO APLINKOJE“ REZOLIUCIJA 2013-11-23 Kazlų Rūda Kazlų Rūdos savivaldybės Tarybai Konferencijos dalyviai 2013 metų lapkričio 23 dieną, išklausę pranešimus psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos tema bei įvykdę diskusijas grupėse, priėmė pasiūlymus dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos veiklos gerinimo, kreipiasi su jais į Kazlų Rūdos savivaldybės tarybą: Vaikų ir jaunimo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje. Siūlome atviram jaunimo centrui skirtose patalpose įrengti pramogų centrą su picerija, kavine ir biliardo stalu. Sukurti kelias darbo vietos jaunimui, jo turiningo laisvalaikio organizavimui, kartu ugdant verslumą jaunimo tarpe. Stiprinti sporto centro veiklą didinant finansavimą ir ieškant naujų darbuotojų. Prie dienos centrų teikti paslaugas jaunoms šeimoms, vienišoms mamoms, mokant ir formuojant socialinius įgūdžius. Problemines šeimas kviesti į mokymus, paskaitas, ruošti renginius vaikams su tėvais, įtraukiant šeimas į įvairias veiklas. Atkreipti didesnį dėmesį į žmones, kuriems reikalinga tiesioginė pagalba dėl žalos, atsiradusios dėl piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis. Siūloma įsteigti savivaldybėje paramos ir švietimo kabinetus priklausomybių turintiems žmonėms, kuriuose dirbtų psichologas, socialinis darbuotojas ir padėtų šiems žmonėms socializuotis, esant galimybei įsteigti psichikos sveikatos centrą, kuriame būtų atliekama detoksikacija. Dėl glaudesnio bendradarbiavimo savivaldybės ir vietos NVO, dirbančių psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje. Siūloma glaudžiau bendradarbiauti savivaldybei ir NVO dirbančioms prevencinį darbą, sudaryti sąlygas projekto veiklų organizavimui, atkreipti dėmesį į priklausomų žmonių problemas ir teikti tinkamą pagalbą. Į Kazlų Rūdos savivaldybės visuomenės sveikatos tarybą įtraukti NVO, dirbančių psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos srityje, atstovus. Konferencijos dalyvių vardu: Algirdas Jankauskas Vyskupo M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus pirmininkas Kun. Ignas Plioraitis Vyskupo M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus Garbės Pirmininkas, Miesto Garbės Narys Dalė Kriščiūnienė Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos Blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus pirmininko Pavaduotoja darbui su vaikais ir jaunimu, Vilkaviškio vyskupijos valančiukų sąjūdžio pirmininkė

Blaivybės žygis per Lietuvą Dalė Kriščiūnienė Gyvenimas gražus tiek, kiek mokėsi juo džiaugtis ir rasti pozityvių dalykų. Taip su nemažu nerimu širdyje rinkosi žygio už blaivybę dalyviai į šv. Jėzaus Širdies bažnyčią Kazlų Rūdoje. Anot kunigo Igno Plioraičio mokymų, ,,tik su tikėjimu ir Dievu širdyje galime įveikti gyvenimo vingius“. Žygį pradėjome šv. Mišiomis ir klebono Renaldo Janušausko palaiminimu bei žygio vėliavos pašven-

tracija, nepašykštėjo parašo bei pats Šakių meras Juozas Bertašius palinkėdamas mums sėkmingo žygio. Per 2 valandas buvo surinkta apie 100 parašų, tuo labai didžiavosi mūsų žygeiviai. Pakeliui aplankėme Keturnaujienos koplyčią. Ten susipažinome su Aneliukės Matijošaitienės regėjimais, kuriuos nuoširdžiai mums papasakojo jos draugės. Aplankę Sudargo piliakalnius, atvykome į Raudonę. Mus pasitiko Algirdas Mačiulaitis ir Vidutė Šeštokienė su sūriu ir gira. Visi buvome pamaloninti jų svetingumu, draugiškumu ir nuo-

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

tinimu. Ankstyvą rytą žygeivių išlydėti atvyko vicemerė Ramutė Vinikienė ir vienuolė Joana Genovaitė Andriukonytė. Gavę abiejų palaiminimą, išvykome į Višakio Rūdą prie Šaltinėlio gauti dangiškosios Motinos palaimos. Čia susipažinę ir aptarę mobilaus renginio programą, iškeliavome į Šakius. Prasidėjus mobiliam renginiui, rinkome parašus iš vietos bendruomenės narių dėl to, kad lietuviai išmoktų linksmintis be al-

širdumu. Pirmasis vakaras, praleistas su raudoniškiais, buvo sušildytas žmonių širdžių liepsnelės, kuri neužgeso viso žygio metu ir tai galėtų patvirtinti visi žygio dalyviai. Šiltas saulytės spindulys pabudino sekančiai kelionės dienai, kuri buvo pilna įspūdžių ir prisilietimo prie senolių ištakų: tai gražuolė Panemunės pilis, Šiluva, Tytuvėnai, ošianti Baltijos jūra. Maudynės šaltose jūros bangose ir grimztanti į

Martynas Kriščiūnas Projekto „Blaivi tauta – laisva tauta“ VP1-1.3-SADM-01-K-02-012, VEIKLA 1.1.1. veiklos koordinatorius Iš tiesų padarytas geras žingsnis tame, jog buvo paliestas klausimus su jaunimu ir su jo laisvalaikio praleidimu be alkoholio. Konkrečius rezultatus, tikiu, jog dar Kazlų Rūdos miesto gyventojai galės išvysti patys ir aš tikrai tikiu savivaldybės darbuotojų geranoriškumu, nes kurti kažką gražaus nėra niekados vėlu. Bus daugiau.

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

koholio ten, kur yra nepilnamečių. Šakiečiai mus priėmė labai svetingai, pasirašė po peticija ne tik Šakių bendruomenės gyventojai, bet ir savivaldybės adminis-

jūrą saulė visus atgaivino ir suteikė jėgų keliauti toliau. Trečiąją kelionės dieną nuvažiuota 380 kilometrų. nukelta į 4 psl.


4

Blaivybės žygis per Lietuvą atkelta iš 3 psl.

Keliavome į Mosėdį. Čia mus pasitinko vadovė Virgina Jonkuvienė su būreliu valančiukų. Vyko mobilus renginys. Alino didelis karštis, bet mes ištvermingai sulaukėme renginio pabaigos. Linksmai klegėdami pasileidome per Mosėdio įžymias vietas. Buvome nustebinti akmenų gausa po atviru dangumi bei daktaro Into darbštumo dėka įkurtą akmenų muziejų. Kartu su Mosėdžio valančiukais praleidome vakarą prie ežero ir kitą dieną visi išvykome pasigėrėti Salantų regioniniu parku. Pakeliui į Kalnalį grožėjomės Imbarės piliakalniu. Apsilankėme Šv. Lauryno bažnytėlę, kurioje buvo pakrikštytas vyskupas Motiejus Valančius. Įkopę į apžvalgos bokštą, gėrėjomės nuostabiomis apylinkėmis, po to aplankėme Nasrėnuose vyskupo M. Valančiaus tėviškę. Mus pasitiko muziejaus direktorius Algirdas Čėsna. Jis pasakojo apie įvairius vyskupo M. Valančiaus gyvenimo etapus. Nuvažiavome 560 kilometrų. Lauke saulutė kepino iki 38 C. Šiek tiek atsigaivinę ir pailsėję patraukėme toliau. Įkopėme į Kartenos piliakalnį, nuo kurio atsivėrė nuostabios Minijos kilpos. Grįždami pasimeldėme prie mažojo Lurdo. Nuvargę pasiekėme Platelius, įsikūrėme stovyklavietėje prie ežero. Pirmiausia puolėme maudytis, atsigavę ir atsigaivinę, susėdome pietauti. Reikėjo gerai pasistiprinti, nes dar laukė pats didžiausias ir nuostabiausias renginys – Žemaičių Kalvarijos kalnai. Viskas prasidėjo šv. Mišiomis neregėto grožio bažnyčioje-bazilikoje. Didžiulę Dievo palaimą pajutome jau šv. Mišių metu. Už širdies griebiančios giesmės visus maloniai nuteikė būsimam maldingam žygiui. Kalvarijas ėjome nešdami kryžių ir giedodami ,,kalnus“ kartu

su giesmininkais, mokytoju Broniumi Klunausku ir parapijos klebonu Jonu Aču. Trys valandos prabėgo fantastiškai greitai. Visi prie koplytėlių sakėme prašymus bei intencijas Dievui. Naktis, degančios žvakės, giesmės, kunigo paaiškinimai prie kiekvienos stoties visus veikė kažkaip ypatingai. Grįžome vėlai naktį pakylėti, atsinaujinę siela ir kūnu. Akis greitai užlipdė miegas ir visi nugrimzdome į sapnų karalystę. Platelių saulės zuikutis ryte pabučiavo visiems į skruostą ir pakvietė pasipliuškenti ežere. Susitvarkėme ir keliavome į ,,Platelių Šaltojo karo muziejų“. Ekskursija visiems labai patiko, nes vieni prisiminė jaunystės laikus, kiti sužinojo daug naujos informacijos apie Šaltąjį karą. Atsisveikinę su Mosėdžio valančiukais, vykome į Telšius. Apžiūrėjome Telšių gražuolę šv. Antano Paduviečio katedrą su jos požemiais. Vis dar alino karštis iki 39 C, bet mus tai neliūdino ir vykome į Biržuvėnų dvarą. Dvaro rūsyje šeimininkė Ingrida mus pavaišino sultimis ir papasakojo linksmų dvaro istorijų. Malūno muziejuje bibliotekininkė Aldona supažindino su etnokultūriniu paveldu. Atsigaivinę ,,Laumės pėdoje“, išsimaudę ežere, vykome į Luokę . Ten mus sutiko Luokės kultūros centro specialistė Lina Kasparavičienė su savo vyru Justinu, broliu Donatu ir Luokės pagrindinės mokyklos muzikos mokytoju. Visi kopėme pasigrožėti Luokės apylinkėmis nuo gražuolio Šatrijos kalno. Luokiškiai mus nusivedė į Žvagulio koncertą bei diskoteką . Šventę vainikavo nuostabūs fejerverkai. Grįžome nakvynei į mokyklą, kur mūsų laukė Linutės paruošta karšta žuvienė. Pasisotinę, kartu su muzikos mokytoju, dainavome lietuvių liaudies dainas, visi buvome laimingi ir nesinorėjo

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

miego, nors laikas jau buvo vėlus. Padėkoję šeimininkams už šiltą priėmimą, vykome į Naisius. Šalia kelio bolavo didžiuliai svogūnų laukai. Tokio vaizdelio dar

Tik staiga iškilo didžiulis viesulas ir audra. Gerai, kad vairuotojas Antanas Varnagiris nepasimetė, greitai pakvietė mus į autobusiuką. Mes saugūs, tik per langus

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

nebuvome matę. Atvykus, mus pasitiko labai mielas ir lengvai bendraujantis gidas Lukas. Pasigėrėję Naisių kaimu, jų medinėmis skulptūromis, vykome paglostyti gražuolių žirgų žemaitukų, kurie visiems suteikė daug gerų emocijų. Išsimaudę Naisių ežere, vykome į Kryžių kalną. Trumpam susikaupėme maldai ir vykdėme mobilų renginį, kuriame sutikome daug užsieniečių. Tai mus pakylėjo, nes pajutome, jog daug pasaulio tautų garbina tą patį Dievą. Įspūdinga nakvynė buvo Angelų Sargų svetainėje. Visi pamatėme nuostabiai gražiai sutvarkytą aplinką ir pajutome šiltą krikščionišką vienuolės Gražinos priėmimą. Maudėmės tvenkinyje ir kaimo pirtyje, sočiai privalgėme Martyno keptų šašlykų, iš tolo gėrėjomės auksaspalve saulės laida ant Kryžių kalno. Daug paslapčių supratome naktinio žygio Kryžių kalne metu. Tik gaila buvo, kad negalima degti žvakių, tačiau visi suvokėme priežastį ir nusiraminome. Ryte projekto vadovas Algirdas Jankauskas su dviem žygio dalyvėmis Ugne ir Rimante išvyko į Kauno radijo stotį ,,Lietus“ dalyvauti laidoje. Piligrimai (galiu taip tikrai pavadinti žygio dalyvius) vyko į susitikimą su Kryžių kalno broliu Ramūnu. Visi, dalyvaudami šv. Mišiose, pajutome didžiulę palaimą iš dangaus. Tai sunku apsakyti žodžiais, reikia pačiam pajusti širdimi. Pasimeldę, pastatėme mūsų žygio ,,Blaivi tauta-laisva tauta“ kryžių ir pilni Dievo malonės keliavome link Kupiškio. Nuvažiavome jau 860 kilometrų. Kupiškyje vykdėme mobilų renginį, atrodo, viskas sekėsi gerai.

stebime siaubingą audrą, perkūniją, žaibus ir lietų. Jaunimo centro vadovė Gaila Matulytė mus priėmė nakvynei į centrą. Ten labai smagiai sportavome, žygio

nis, sušnibžda rytinių antelių būrys. Greitai pakilome iš guolio. Algirdas sukūrė eilėraštį, žygeiviai nupynė vainiką, paruošėme suvenyrą ir dainuodami ,,Ilgiausių Metų“ žygiavome sveikinti mūsų mielą Antaną. Jam tai buvo netikėta, jo akyse matėme pilną nuostabos ir džiaugsmo žvilgsnį. Mus labai nudžiugino ir davė stiprybės iškęsti karštį mobiliojo renginio metu Anykščiuose. Toliau keliavome link Visagino. Aikštelėje pietavome, pavaišinome vairuotoją iš Serbijos. Jam lietuviškas plovas labai patiko. Atvykus į Visaginą, mus priėmė Sporto centro direktoriaus pavaduotoja Tamara Gaivoronskaja ir jaunimo grupelė. Po šiltos arbatos ir vaišių, žaidėme su Visagino jaunimu, puikiai susidraugavome. Vėliau jaunimas parodė miesto pasididžiavimą - Visagino ežerą. Visi

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

dalyviai Miglė ir Vaidas demonstravo savo įdomius akrobatinius gebėjimus. Aptarėme dienos įvykius, pavakarieniavome ir gulėme poilsio. Ryte po šv. Mišių įspūdingoje (trečioje pagal dydį Lietuvoje) Kupiškio bažnyčioje, padėkoję kupiškėnams už šiltą priėmimą, išvykome į Anykščius. Nuvažiavome 1070 kilometrų. Pagaliau gražuolis Rubikių ežeras. Važiuojame link Aniūnų kaimo sodybos Esina. Tai - gražus Dievo sukurtas kampelis. Pagaliau seni medžiai mums suteikia pavėsį ir galime atvėsinti savo kūnus vėsiame ežere. Dviem valtimis žygio dalyviai išplaukia pasigėrėti gamtovaizdžiu. Budintys virtuvėje paruošė vakarienę, kepė lauže bulvytes, kurias valgėme su žemaitišku kastiniu. Skubėjome, nes dar laukė kaimiška pirtis su maudynėmis. Po šių procedūrų atgavome jėgas ir atgimėme iš naujo sekančiai dienai. Valio... Antano gimtadie-

kritome į jį atsigaivinti ir pasisemti jėgų rytdienai. Labai gerai pailsėję ir minkštai išsimiegoję, keliavome į Palūšę. Nuvažiuota 1340 kilometrų. Palūšėje mūsų laukė siurprizas: Antano gimtadienio proga atvyko jo artimieji aplankyti ir atvežė didžiulį arbūzą. Jis žygeivių greitai buvo sudorotas. Pasveikinome Dovilę su gimtadieniu ir leidomės į istorijos pamoką ,,Kryždirbystė laikmečio verpetuos“. Šios edukacinės pamokėles metu apžiūrėjome apylinkes, susipažinome su šv. Kazimiero draugijos idėjomis saugant lietuvybę caro valdymo laikais, gėrėjomės įvairaus laikmečio kryžiais, paminklais bei jų atsiradimo istorijomis. Užkopėme į Ladakalnį. Daugelis tvirtina, jog tai viena iš gražiausių vietų Lietuvoje. Nuo 175 metrų virš jūros lygio iškilusios kalvos atsiveria viena gražiausių panoramų Lietuvoje su vaizdu į septynis nuostanukelta į 5 psl.


5

Blaivybės žygis per Lietuvą atkelta iš 4 psl.

bius ežerus bei juos aprėpusius miškus. Rytinėje kalno papėdėje tyliai raibuliuoja

ir riedėjome link Kernavės. Turėjome atvykti laiku, nes mūsų laukė mobilus renginys, kurį organizavome kartu su Lietuvos žmogaus

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

Linkmenas ir Asėkas, pietinėje – Alksnas, Alksnaitis o vakarinėje tyvuliuoja didžiulis Ūkojas ir Pakasas. Į parko Šiaurę prasideda geomorfologinis draustinis ir slepiasi Almajas. Vaizdai neapsakomi, aplinka nepaprasta! Pasijutome kaip rojaus kampelyje, pritarėme vietiniams gyventojams pavadinusiems jį ,,Mažąja Šveicarija“, tokio grožio dar neteko regėti. Pamatėme, kokioje gražioje šalyje patys gyvename. Kam važiuoti svetur? Pirmiausia gerai pažinkime savo šalį, ją mylėkime ir saugokime, kad galėtų ja grožėtis kartų kartos. Visi buvome pavargę, tačiau labai laimingi. Išsimaudėme Lūšio ežere, pasistiprinome ir keliavome apžiūrėti Palūšės pelkės. Mus permerkė stiprus vasariškas lietus, tačiau nuotaika buvo gera. Grįždami dainavome lietuvių liaudies dainas ir džiaugėmės, kad pagaliau žemelė buvo pagirdyta. Ryte iš miego pakėlė lietučio barbenimas į palapinės stogą, maudėmės per lietų, vanduo buvo šiltas, šalia pliuškenosi ančių šeimyna. Visiems užteko vietos Dievo palaimintam kampelyje. Papusryčiavome, susitvarkėme daiktus ir pajudėjome link Kernavės. Kai atvykome į Dubingius, jau buvo nukeliauta 1560 km. Dubingiuose aplankėme muziejų, susipažinome su šio krašto istorija. Kopėme į piliakalnį, pilies griuvėsių apsuptyje klausydamiesi gidės pasakojimo trumpam išvydome Barboros ir Žygimanto Augusto pilnas meilės ir laukimo akimirkas. Išėjus iš pilies, mus pasveikino pats ilgiausias Lietuvoje gražuolis Asvejos ežeras. Čia truputį pailsėjome

teisių gynimo asociacijos pirmininku Romualdu Povilaičiu ir jo bendražygiais. Renginio metu gyventojams vaidinome įvairias scenas iš tautosakos, kuriose išjuokiami girtuokliai. Visiems buvo labai linksma, nors dulksnojo šiltas vasaros lietus. Po renginio aplankėme piliakalnius, pasigrožėjome Neries pakrantėmis. Kernaviškiai mus draugiškai priėmė pakviesdami nakvynei į mokyklą. Tai sukėlė visiems geras emocijas ir davė jėgų toliau tęsti žygį. Prašvito nauja kelionės diena, kuri mus pakvietė ap-

Visi apstulbę ir laimingi grįžome į stovyklavietę. Atėjo paskutinis žygio sekmadienis. Kėlėmės, maudėmės ir važiavome į šv. Mišias. Bažnyčia buvo pilnutėlė žmonių, labai daug žmonių ėjo šv. Komunijos. Visus apėmė didelė Dievo palaima. Grįžome prie Avirio, daug maudėmės, dūkome, žaidėme, ruošėmės vieno žygio vadovo Lukučio išleistuvėms į kariuomenę. Iš autobusiuko pasigirsta daina ,,Balnokim broliai žirgus“ Mergaitės atneša ąžuolo vainiką. Visus pagavo liūdesio akimirka, bet nieko nepadarysi - taip reikia. Atsisveikinę su būsimuoju kareivėliu, ruošėmės žygio baigimo aktui. Visi gavome padėkos raštus bei prisiminimo dovanėles, aptarėme kelionės įspūdžius ir ruošėmės paskutinei šventinei vakarienei. Vakarą praleidome Druskininkuose, gėrėjomės jo gėlynais. Aplankėme cerkvę, ji taip pat graži ir įdomi savo architektūra. Na, jau paskutinė diena. Aplankėme Metelius. Parko direktorius Artūras Pečkys supažindino su regioniniu parku, nuostabiu piliakalniu ir jo istorija, Dusios bei Metelio ežerų nuostabiomis pakrantėmis. Puolėme į jų bangas ir džiaugėmės paskutinėmis žygio akimir-

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

lankyti ne vieno dainiaus apdainuotą Trakų pilį. Papietavome Aukštadvaryje, suskaičiavome, kad jau nuvažiuota 1820 kilometrų. Nukeliavome į Birštoną. Ten mūsų planuotas mobilus renginys kartu su Romualdu, kuris porino įvairias sakmes ir padavimus Birštono gyventojams. Pasidžiaugėme kurorto Nemuno vaizdais ir keliavome link Druskininkų. Įsikūrėme prie Avirio ežero. Šiltas ežero vanduo atgaivino mūsų kūnus ir sielas. Vakare važiavome pasigėrėti Druskininkų miestu. Nuostabus vakaras gėlėtame kurorte, kurį dar pagražino muzikinis, spalvomis šokantis fontanas. Tarsi pasaka atsivėrė tamsaus žvaigždėto dangaus fone Druskonio ežeras.

komis. Lazdijuose organizavome paskutinį renginį ir patraukėme link namų. Žygis truko keturiolika dienų, per kurias nukeliavome 2100 kilometrų. Mintyse atsigręžęs atgal pamatai, jog kelionė buvo pilna įspūdžių, geros nuotaikos, įdomių žmonių. Būdavo ir nelengvų akimirkų, tačiau turėjome galimybę susipažinti su savimi - nustebome, kokių savy ,,dalykėlių“ suradome, - sėdėdamas namuose to tikrai nepatirsi. Smagu, kad viso žygio metų triumfavo bičiulystė. Duok Dieve, kad ši ugnelė neišblėstų ir degtų kuo ilgiau visų širdyse. Smagu buvo stebėti džiaugsmu spindinčias dalyvių akis ir viltis, jog švietėjiška-blaivybės žygyje pasėta sėkla duos puikų derlių.

Apie alkoholio gamybą Visi gerai žino alų, vyną degtinę, bet mažai kas žino, kaip alkoholis gaminamas. Į labai naudingas vynuogių sultis prideda mielių bakterijų. Jos labai mėgsta cukrų. Per mikroskopą matyti, kaip jos ryja cukrų, o išskiria alkoholį. Alkoholis - tai mielių bakterijų šlapimas, o moksliškai - ekskrementai. Kai šlapimo koncentracija pasiekia 11%, jos kaip ir kiekvienas organizmas apsinuodija savo išmatomis ir žūsta. Jei toks skystis iškart pilstomas į butelius, tai jį vadiname paprastu sausu vynu. Jei jį išlaiko dvejus metus ir nukošia bakteijų lavonėlius – tai jau išlaikytas rūšinis arba markinis sausas vynas ir gerokai brangesnis. Daug kas, o ypač moterys, mėgsta šampaną. Jį gamina štai kaip: į žalio stiklo butelį įpila 5 rūšių vynuogių sulčių mišinį, įdeda mielių. Priklausomai nuo sulčių mišinio sudėties gaunamas įvairių rūšių šampanas. Kalnuose yra išrausti ilgi urvai, kurių sienose išgręžtos skylės buteliams. Į jas sudeda butelius, urvą uždaro, už-

anspauduoja ir du metus laiko tamsoje. Temperatūra ten visą laiką vienoda – 14 laipsnių. Per dvejus metus mielių bakterijos perdirba sultis, ir, kai baigiasi teminas, atidaro tamsų rūsį ir nukreipia stiprią šviesą. Nuo netikėtumo bakterijos suviduriuoja ir dvėsdamos prileidžia dujų. Įdomu, kad šios bakterijos gali perdirbti ne tik cukrų, bet apskritai bet kokią organinę medžiagą. Hidrolizės gamyklose spiritas gaminamas iš pjuvenų. Užmerkiamos pjuvenos, pridedama mielių bakterijų. Ėsti nėra ko – ėda pjuvenas ir šlapinasi metilo spiritu. Šios bakterijos alkoholiu paverčia net žmogaus išmatas. Kaime yra žinomas toks subtilus kerštas. Karštą vasarą į kaimo tualetą nemėgstamam žmogui įmeta puskilį mielių. Ir prasideda putojantis procesas su dujomis ir kvapais.Nuo tualeto dvelkia pusiau saldūs, pusiau rūgštūs ,,šampaniški” kvapai. Jeigu jums teks gerti šampaną ir jūsų nosį kutens šampano dujos, žinokite, kad tai dvesiančių bakterijų atsisveikinimas.

Kiek galima išgerti? Jauni žmonės dažnai klausia: kiek galima per šventes išgerti, kad nepakenktum? Ar yra moksliškai pagrįsta, nepavojinga alkoholio dozė? Atsiminkite visam laikui ir kitiems pasakykite: moksliškai pagrįsta nepavojinga alkoholio dozė šaltų kraštų gyventojams, o tai reiškia mums (rusams, lietuviams, estams) lygi nuliui. Nėra mums nekenksmingos alkoholio dozės. Manęs toliau klausia: kitos tautos juk geria. Kodėl iki šiol neprasigėrė prancūzai, kodėl neprasigėrė italai, žydai, gruzinai, armėnai, moldavai? Na tie, kurie tą nuodą gamina ir parduoda. Kodėl jie neprasigėrė? Mokslas tai paaiškina. Kiekvieno žmogaus organizme gaminasi specialus fermentas, kuris vadinamas alkoholio dehidrogenazė. To fermento paskirtis – neutralizuoti patekusį į organizmą alkoholį. Daug šio fermento gamina organizmai visų žmonių, kurie gyvena šiltuose kraš-

tuose ir tūkstantmečiais maistui vartoja vynuoges. Jie valgo vynuoges, jos virškinimo sistemoje rūgsta, gaminasi alkoholis ir gaminasi fermentas, kuris neutralizuoja alkoholį. Šiaurės kraštų gyventojų organizmuose, o mes rusai (lietuviai) esame šiaurės tautos, fermentas alkoholdehidrogenazė praktiškai beveik nesigamina arba labai mažai. Prieš šimtą metų rusų gydytojai atrado keistą ir mums baisų dėsningumą. Metinei temperatūrai sumažėjus penkiems laipsniams, mirtingumas nuo alkoholio išauga 10 kartų. Štai kodėl alkoholiu buvo išnaikinti Š. Amerikos indėnai, štai kodėl alkoholiu buvo išnaikinti dešimtys Rusijos federacijos tautų. Tai mažos Sibiro, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų tautelės. Ždanov Vl. G. Novosibirsko Humanitarinio – ekologinio instituto profesorius. 2004 gegužės mėn. (www3.vdu.lt/life)


6

Interviu su psichiatru Aurelijumi Veryga „Laisvosios bangos“ pokalbių valandoje apie ateities Lietuvą Dovilas Petkus ir Albertas Komaras kalbina gydytoją psichiatrą, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos bei Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentą Aurelijų Verygą. Pirmojoje laidos dalyje pašnekovas kalba apie Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekį ir aptaria alkoholio kontrolės politiką. Anot A. Verygos, teiginys, jog draudimais nieko nepasieksi, tarp politikų yra tapęs savotiška aksioma, tačiau pamirštama, jog visuomenėje žmonių sugyvenimas dažnai įmanomas tik tam tikrų draudimų dėka. Laidos klausykitės kiekvieną penktadienį 21 valandą. Pirmiausia noriu paklausti, kaip atsitiko, kad medikas atsidūrė politikoje? Čia viena tų sričių, ko sakiau, kad niekada nedarysiu. Taip dažniausiai ir atsitinka. Kadangi mano mama mokytoja, aš sakiau, kad gyvenime niekada nebūsiu mokytoju. Taip atsitiko, kad tapau dėstytoju. Visada sakiau, kad nekišiu nagų prie politikos. Bet taip nutiko, kad vis dėlto teko su ja kontaktuoti. Sveikatos politika taip pat yra politika. Visuomenės sveikata gal mažiau susijusi su medicina, labiau susijusi su politiniais pokyčiais. Tai visiškai ne Lietuvos fenomenas, absoliučioje daugumoje valstybių ši sritis palikta politiniams sprendimams. Galbūt ir gaila truputį, kad taip yra, nes daugelyje kitų sričių mes jau kaip ir supratome, kad jei yra įrodymai, skaičiavimai, jei yra labai tikslūs dalykai, paprastai tos sritys paliekamos ekspertams. Ir Seimo nariai nenustatinėja, sakykim, kaip gydyti kokią nors ligą arba iš kokių medžiagų statyti tiltus, nes tai daro inžinieriai. Visuomenės sveikata vis dar laikoma politinių debatų sritimi. Ir žmonės, kurie nebūtinai turi kokį nors supratimą apie sveikatą, ar visuomenės sveikatą juo labiau, priiminėja tuos sprendimus. Niekur nesidėsi – tokios yra žaidimo taisyklės. Norint, kad būtų priimtos mokslu pagrįstos priemonės, tenka toje politikoje dalyvauti.

Kalbant apie mūsų šio vakaro temą, Lietuvoje gryno alkoholio kiekis, tenkantis vienam gyventojui, 2012 m. buvo beveik 13,5 litro. Valstybės institucijos naujų duomenų kol kas nepateikia. Ar šis kiekis yra didelis ar mažas, lyginat su kitomis Europos valstybėmis? Ir jei didelis, tai galbūt mes apleidžiame kai kurias sritis, tokias kaip prevencija? Matyt [priklauso nuo to – red.], su kuo palyginsime šį kiekį. Yra šalių, kurios suvartoja ir daugiau. Dažniausiai kaip tokie pavyzdžiai minimos Rusija, Baltarusija, kur vartojimas dar didesnis. Bet aš manau, kad mes į tas šalis jau seniai nebesilygiuojam. Paprastai žvalgomės į skandinavų šalis ir sakom, kad norim gyventi kaip jie. O jie gyvena šiek tiek kitaip, ir ten suvartojami kiekiai gali būti net dvigubai mažesni, negu yra pas mus. Yra šalių, kur šis lygis siekia 6 litrus gyventojui, bet tai šalys, kurios turi pakankamai senas kontrolės tradicijas. Jos praėjo panašius etapus, ko gero. Kaip ir mes turėjo labai daug bėdų ir bandė visiškai drausti vartojimą. Jos turi prohibicijos patirtį (ką mūsų politikai dažniausiai įvardina kaip didelį minusą), bet vėliau nusprendė, kadangi ta prohibicija tiesiog nepavyko, kad reikia taikyti kitas priemones. Kalbant apie tai, ar toks kiekis didelis ar ne, galima paversti jį kažkokiu konkrečiu kiekiu, nes 13 litrų - tai šimtaprocentinis spiritas, per metus tenkantis vienam žmogui Lietuvoje. Ką begertumėte ir ką jūs bevartotumėte, viską galit perskaičiuoti į tikrą gėrimą. Gal paprasčiausia yra perskaičiuoti į stipriuosius gėrimus. Kiekiai būna įspūdingi. Paskaičiuokime, kiek tai būtų litrų degtinės. Žinom, kad litre degtinės yra 40 proc. alkoholio. Tai reiškia, kad mes tą kiekį [per metus 13,5 litro vienam žmogui - red.] turėtume dauginti bent iš dviejų. Labai nesunku suskaičiuoti, kad vienam žmogui tenka bent 26, gal apie 30 litrų degtinės per metus. Kai kurie žmonės nustemba, sako: aš tiek daug neišgeriu. Jei tas žmogus sako, kad jis tiek daug neišgeria, reiškia yra kažkas kitas, kas geria dvigubai daugiau ir išgeria jo kiekį. Pasaulio svei-

katos organizacija teigia, kad jei vartojimas peržengia 7 litrų vienam gyventojui per metus ribą, šalis susiduria su labai rimtomis, tiek sveikatos, tiek socialinėmis

tam tikrą efektą, bet jis mažas, nes randama būdų, kaip apeiti, jei tai nėra visiškas draudimas. Kai visiškai negalima produkto reklamuoti, viskas visiems yra aišku,

A. Veryga

problemomis. Mes visi jas matome. Mes matome, kad yra labai daug socialinių problemų, yra daug šeimų, kurios turi pačių įvairiausių bėdų, yra žmonės bedarbiai, asocialūs, nestudijuojantys, ir tos problemos yra susijusios. Yra labai daug priežasčių, dėl ko taip yra. Ir prevencija yra viena jų, ką jūs minėjote. Iš tikrųjų mes jai labai mažai skiriame dėmesio. Dabar skiriame daugiau, bet skaičiai rodo, kad matyt nepakankamai, nes tas kiekis mažėja labai nežymiai ir paskutiniais dvejais metais jis ir nebemažėja, o po truputį vėl pradėjo augti. Yra teigiančių, kad Lietuvoje turėtų būti daugiau socialinio švietimo, pavyzdžiui, būtų reklamos, skatinančios nevartoti alkoholio. Kiti teigia, kad tiesiog užtenka riboti alkoholio reklamą televizijoje, internete. Kaip manote, kas čia teisus? Ar šiandien taikomi alkoholio reklamos apribojimai prisideda prie vartojimo mažinimo? Aš manau, kad prisideda. Iki apribojimų priėmimo vartojimas nuolat augo. Kiekvienais metais buvo fiksuojama, kad vartojimas didėja ir ypač vaikų grupėje. Dabar apribojimai, kurie buvo pritaikyti, augimą sustabdė, mes stebime stabilią situaciją. Tik atsitiko kitų dalykų: verslas labai protingas, jame dirba tikrai protingi žmonės, ir jie prisitaikė, rado naujų būdų, formų. Iš tabako kontrolės istorijos yra pakankamai gerai žinoma, kad apribojimai, kalbant apie reklamą, yra labai mažai efektyvūs. Jie turi

kitaip nei tada, kai yra [daliniai – red.] apribojimai arba valstybės nustatymai, ką galima rodyti reklamoje, ko negalima. Pavyzdžiui, negalima pasitelkti žmonių iki tam tikro amžiaus. Tai ką dabar tai reiškia? Valstybė įsivelia į nesibaigiantį nervų karą. Kažkas turi tikrinti aktorių amžių tose reklamose, tikrinti pasus, ieškoti, kur tie aktoriai yra, įrodinėti kiekvieną kartą teisme, kad jų reklama iš tikrųjų siejama su kažkokia seksualine sėkme arba dar kitais dalykais, kurie draudžiami įstatyme. Gamintojai, tai puikiai žinodami, piktnaudžiauja. Yra ne viena reklama, kuri buvo ir seksistinė, ir kokia tik nori. Kai pamatoma, kad yra kažkoks pažeidimas, institucijos imasi veiksmų, baudžia. Paprastai gamintojai tai skundžia teismui, ir kol visas procesas apsisuka, reklama pasibaigia, ją apskritai nukabina. Tos pačios niekas nelaiko pakabinęs visus metus. Kai apribojama tokiu būdu, valstybė turi skirti daug administracinių resursų, tai daryti brangu. Reiškia, žmonės turi būti nuolat užimti tikrinimais, bylinėjimaisis. Tabako reklamos draudimas parodė, kad vis dėlto visuotinis draudimas yra daug paprasčiau įgyvendinamas. Šiandien mes praktiškai nematom tiesioginės tabako gaminių reklamos, o sako, negalima įgyvendinti. Kaip negalima, jei ji realiai funkcionuoja? Yra galbūt pavieniai pažeidimai, kai žmonės galbūt iš nežinojimo paima ir padaro kažkokį įstatymo pažeidimą, bet apskritai draudimo laikomasi. Su alkoholiu situacija yra kita, ir labai gaila, nes Lietuva jau turėjo priėmusi tą

sprendimą. Ji jau buvo nusprendusi uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, bet tas sprendimas buvo atšauktas. Tarptautinė bendruomenė stebėjo šitą procesą, ir visi laukė Lietuvos sprendimo, nes paprastai jeigu viena šalis, ypač Europos bendrijoje priima tokį sprendimą, kitos žiūri į tuos precedentus. Iš tiesų gamintojai mobilizavo jau ir nelietuviškas pajėgas, kad šito draudimo nebūtų, nes kaip tam tikra banga tai neišvengiamai būtų nusiritę ir į kitas valstybes. Bet šiandien populiaru teigti, kad draudimais nieko nepasieki, esą draudimai gali sukelti net priešingą reakciją. Girdėjome, kad Seime yra projektas, jog nuo lapkričio 1 d. alkoholis bus pardavinėjamas tiek asmenims, sulaukusiems 20 metų. Tačiau yra teigiama, ypač jaunimo tarpe, kad tai alkoholio vartojimo tikrai nesumažins. Esame girdėję ir apie „užsipirkimą“ iš anksto, kas žinoma rugsėjo 1-osios atveju. Ką jūs manote apie tokius įstatymo projektus? Ar jie iš tikrųjų gali atnešti realią naudą ir ar galime draudimais ką nors pakeisti? Tas pasakymas jau yra virtęs savotiška sparnuota fraze, ir labai dažnai politikai net ir klausimo nebekelia, naudoja jį kaip aksiomą ir sako, kad draudimais nieko neišspręsi. Bet apsižvalgykim – mes gal nebūtinai daugybę dalykų vadinam draudimais, mes juos vadinam susitarimais, bet mes nesam laukinė visuomenė, mes esam susitarę dėl tam tikrų taisyklių. Bėda ta, kad ne visi žmonės tų taisyklių laikosi, bet taip yra visur. Mes esam susitarę, kad negalima žudyti žmogaus. Ir taip, ne visi laikosi šitos taisyklės. Žmonės, kurie nesilaiko, yra baudžiami. Esam susitarę neviršyti greičio, yra priimti apribojimai, kurie nurodo, kaip greitai galima važiuoti. Taip, yra bėdų, kad kai kurie žmonės šių susitarimų nesilaiko, bet yra pagrindimas, kodėl jie priimti. Ir jų niekas turbūt nevadina draudimais. Vadinam juos labai įvairiai – taisyklėm, įstatymais, dar kažkaip. Ir mes esam jų apnukelta į 7 psl.


7

Interviu su psichiatru Aurelijumi Veryga atkelta iš 6 psl.

supti. Mes, pavyzdžiui, negalim šiukšlinti gatvėje, negalim dar daugybės dalykų, kuriuos paprastai augdami susižinom tradiciškai iš tėvų arba patys sąmoningai išmokstam. Ir nemanom, kad tai didžiulė problema. Tai taip pat draudimai bendrąja prasme. Ar tai veiktų alkoholio srityje? Draudimai arba apribojimai labai menkai veikia priklausomus žmones –alkoholikus, kurie bet kokia kaina turi gauti produktą. Bet kokia kaina. Jiems visiškai nesvarbu, tai draudžiama ar ne. Narkotikai, sako, yra draudžiami, bet juos vartoja. Taip, juos vartoja dažniausiai tie, kurie turi priklausomybę. Kiti, būna, pabando, paeksperimentuoja, paprastai tuo ir baigiasi. Iš tikrųjų tiems žmonėms, kurie turi priklausomybę, draudimas nelabai ką sprendžia. Jie taip ir elgiasi, kaip jūs sakote: „užsiperka“ iš vakaro. Apskritai, jeigu jūs paimsite priklausomą žmogų, tai jis daug dalykų daro įdomiai. Pavyzdžiai, rūkoriai net perka cigaretes blokais tam, kad jos nepasibaigtų, apsirūpina į priekį. Priklausomi nuo alkoholio, jei turi pinigų, taip pat tų gėrimų turi. Tie, kas nebeturi pinigų, kiekvieną dieną sprendžia, kur jų gauti, ir perka paprastai ten, kur yra pigiausia, surogatus, odekoloną. Bet šiuo atveju mes, ko gero, kalbame turbūt ne apie juos. Visą likusią bendruomenę, visuomenę statyti į pavojų dėl kelių tūkstančių priklausomų žmonių, nelabai logiška. Šitų žmonių draudimai nekeis, bet visą likusią visuomenės dalį jie labai gražiai keičia. Dar daugiau. Jūs paminėjote amžiaus ribą. Jeigu mes paklaustume vidurinės kartos žmonių, didelė dalis iki šiandien galvoja, kad stiprieji gėrimai neparduodami iki 21 metų. Nors iš tikrųjų tokio draudimo jau seniai nebėra. Bet žmonės nuo to laikmečio labai gerai jį atsimena ir labai daug kas galvoja, kad taip dar yra. Žodžiu, mes esame turėję daugybę reguliavimų, jie nebuvo kažkokia naujiena. Pavyzdžiui, pardavimo valandų ribojimas – buvo laikas, kai parduotuvės dirbo iki šeštos valandos. Ir nieko, žmonės nenumirė nei iš bado, nei liko negėrę, kas labai norėjo. Kai šiandien

tai pasiūloma, visi priima kaip kažkokį baisų dalyką ir sako, kad grįžtant iš darbo negalės nusipirkti pavalgyti, numirs iš bado. Yra žmonių, kas sako: „Grįžtu iš darbo vakare dešimtą valandą, noriu žmoną su jubiliejum pasveikinti, negaliu vyno butelio nusipirkti“. Tai gal reikia galvoti prieš tai, kaip žmoną pasveikinti? Ir jei tik dabar, paskutinę minutę, sugalvojai, kažin, ar čia yra pagrindinis pasiaiškinimas ir pasiteisinimas. Kitas dalykas, kuo motyvuojama ir aiškinama, kad draudimai veiks, yra kitų šalių patirtis. Absoliučioje daugumoje valstybių, kur jie taikomi, tai veikia. Labai sunku paaiškinti, kodėl tai turėtų neveikti pas mus. Aš manau, kad mes nesam kažkokie nenormalūs, asocialūs, ir todėl mums turėtų neveikti dalykai, kurie veikia visur kitur. Jei pas mus veikia eismo taisyklės, kurios veikia kitur, manyčiau, kad veiks ir visi šitie dalykai. Juo labiau, kad dauguma jų yra tokie, kurie žmonių, netgi sakyčiau didžiosios dalies, neliečia. Ta pati alkoholinių gėrimų reklama – žmonės sako, kad ne, manęs ji neveikia. Aš iš tikrųjų nesu toks kvailas – jei iš tikrųjų neveikia, kam tiek pergyvenat, kad jos neliks? Jei ji niekam nereikalinga, kam ji yra? Kam išleidžiami didžiuliai pinigai, jei ji neturi jokio efekto? Su 20 metų amžiaus riba, yra daug įvairių apsvarstymų. Yra sakoma, kad štai, žmogus gali kurti šeimą, gali balsuoti, o negalės gerti. Tai vėlgi rodo tam tikrą brandą ir supratimą, nes absoliuti dauguma sako: man nėra jokių problemų, aš galiu negerti tiek, kiek reikia, aš tikrai ne alkoholikas, reiks ir negersiu. Ir kai tik prasideda ši šneka: o tai kaip bus? Kaip aš vestuves atšvęsiu negėręs? Bet jūs ką tik sakėt, kad galit negerti. Kada norit, kiek reikia, ir jums nebus, nekils jokių problemų. O dabar puolat aiškinti, kad jūs negėręs negalėsit vestuvių švęsti ar kažkokių kitų dalykų daryti. Amžiaus riba yra politinio sprendimo klausimas, nes jei žiūrėtume labai moksliškai, amžius, kada žmogus subręsta psichologiškai ir pradeda motyvuotai priiminėti sprendimus, ypač susijusius su sveikata, yra ne 20 metų – tai maždaug 25 metai. Ir mes tokių ribų turime. Tie-

sa, jos susijusios ne su alkoholiu, bet su kandidatavimu į parlamentą – žmonės gali rinkti parlamento narius, bet negali patys kandidatuoti, kol nėra sulaukę tam tikro amžiaus. O čia nuomonė kažkaip keistai išsiskiria. Prakalbote apie reklamas. Kaip jūs vertinate socialines reklamas, kurias mes matome stenduose? Buvo stendas su Jonu Valančiūnu, su kitais visuomenės atstovais, raginančiais atsisakyti alkoholio, tabako. Kaip jūs manote, ar veiksmingos šitos reklamos Lietuvoje? Reklama su J.Valančiūnu virto savotiška tragikomedija, nes žmogus, kuris lyg ir agitavo jaunimą nevartoti, būdamas neblaivus įkliuvo už vairo. Ir visi jo komentarai spaudoje tos socialinės reklamos metu buvo tokie, kad aš ten ir pats išgeriu, ir nieko čia baisaus, jeigu saikingai, nieko blogo. Matom, kuo visa tai pasibaigė. Iš tikrųjų iškilo didelė žmogaus grėsme karjerai ir kitiems dalykams. Kitas dalykas, kad ta socialinė reklama gal ir nebūtų blogas dalykas, bet jos tikrai neturėtų kurti gamintojas. Čia kažkas panašaus, kaip

kad, įsivaizduokit, dešrų gamintojas kurtų reklamą vegetarams. Labai sudėtinga įsivaizduoti, kaip jis sukurtų socialinę reklama, ir kokia būtų logika ir prasmė. Alkoholio gamintojai kuria kažkokią reklamą, kad žmonės nevartotų alkoholinių gėrimų. Kaip tai paaiškinti logiškai? Tokia reklama pirmiausia turėtų neveikti. Ji greičiausiai tokį poveikį ir darė. Be to, kadangi aludarių gildijos ženklai buvo visur sudėlioti, aš manau, kad ji ne tik neveikė, bet ir reklamavo tam tikrą gėrimų rūšį ir kūrė „socialinį veidą“ vienai pramonės šakų. Jei kalbėtume apie socialinę reklamą valstybės mastu, tai yra labai brangu, nes sukurti kokybišką reklamą kainuoja daug pinigų. Mėtyti pinigus niekalams, tokiai kampanijai, kuri nedarytų jokio poveikio – per didelė prabanga, mes jų labai mažai turim. Daryti bet ką bet kaip? Gal jau reikėtų išaugti iš to laiko, kai valstybė prispausdina lankstinukų, kuriuos paskui visi į šiukšlių dėžę išmeta, arba prikalbinėja plakatų, kurie daugiau sukelia juoką negu kažkokį realų poveikį turi. Tiesa, pasaulis žino gerų socialinės reklamos pavyzdžių, viena jų, nuolat linksniuojama Lietuvoje, yra karo keliuose

pavyzdys, kai buvo rodomi video klipai apie saugos diržų užsisegimą, ypač tarp vaikų. Tai labai gerai suveikė, tik ne kiek suaugusiem, kiek vaikam. Jie tą reklamą pamatę pradėjo tėvų prašyti, kad juos prisegtų. Priklausomybės srityje socialinės reklamos buvo efektyvios tos, kurios parodė pramonės veidą. Rodė ne tiek tai, kaip negerai gerti, bet kaip manipuliuojama žmonėmis. Tai žmonėms nepatinka labiausiai. Amerikiečiai turėjo kampaniją, kuri vadinosi „Tiesa“. Buvo tokia įdomi istorija, kad pradžioje ją netgi finansavo viena iš tabako gamybos bendrovių. Kai nevyriausybininkai tą kampaniją paleido ir pacitavo pačių tabako gamybos bendrovių dokumentus, [kur sakoma – red.] kad jie, sakykim, gamina gaminius ir kuria produktus jauniems, kvailiems, neišsilavinusiems ir juodaodžiams, žmonės supyko. Nes jie parodė jų pačių dokumentus, citatas iš jų dokumentų – į ką jie taikosi, kad jų tikslas yra vidurinės mokyklos moksleiviai. Galima įsivaizduoti visuomenės pasiutimą. O visi tie gąsdinimai iš tikrųjų turi labai menką efektą. www.propatria.lt

Alkoholis - visuomenę daugiausiai žalojantis narkotikas Audrius Nakas, aktorius, režisierius, ekspertai.eu steigėjas Faktas – alkoholis visuomenę daugiausiai žalojantis narkotikas. Lietuva – viena daugiausiai alhoholio suvartojančių šalių pasaulyje. Valdžia skatina alkoholio vartojimą. Sveikinu visas iniciatyvas, kurios nukreiptos už blaivybės propagavimą ir prieš alkoholio reklamą. Reikia atkreipti dėmesį – alkoholio reklama skirta niekam kitam, o tik jaunimui. Tai daroma tik tam, kad jaunimas vartotų alkoholį. Ir vartotų kuo daugiau. Ką reikėtų pradžiai padaryti skubiai? Keletą elementarių dalykų. 1. 100 procentų be jokių išlygų uždrausti alko-

holio reklamą bet kokia jos forma. 2. Stipriuosius alkoholinius gėrimus pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, kurių darbo laikas baigtųsi vėliausiai aštuntą valandą vakaro. Šiuos sprendimus gali padaryti bet kurios kadencijos Seimas skubos tvarka.

Ir tegu tik niekas neima kvailai įrodinėti, kad dėl tokių sprendimų nukentėtų Lietuvos biužetas. Atvirkščiai – šalies iždas nuo to tik ženkliai, labai ženkliai imtų pilnėti. Nereikia būti dideliu ekonomistu norint suprasti, kad surinkti akcizai nuo alkoholio yra lašas jūroje, palyginti su tuo, kokią žalą patiria gyventojai ir visa valstybė.


8

NVO programos rezultatai Lietuvos nevyriausybinės organizacijos sėkmingai pasinaudojo Šveicarijos paramos galimybėmis ir per 2012 – 2014 m. įgyvendino 97 paprojekčius, kurių bendra vertė siekia beveik 19 mln. litų.

apžvelgtas NVO fondo įgyvendinimas, pasiekti rezultatai, pristatomi projektai

keturviečių ir dvi aštuonvietės palapinės bei 50 miegmaišių. Papildomai

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos nevyriausybinių organizacijų fondo lėšomis Lietuvoje veikiančios NVO prisidėjo ugdant pilietišką visuomenę bei stiprino jos glaudesnį bendradarbiavimą su vietos savivaldos organizacijomis. Fondas finansavo priemones, skirtas kurti nevyriausybinėms organizacijoms palankią aplinką, didinti finansinį savarankiškumą, stiprinti jų vaidmenį efektyviai sprendžiant visuomenės problemas, teikiant daugiau kokybiškesnių viešųjų paslaugų, sustiprinti administracinius gebėjimus, padėti aktyvinti socialinį verslumą bei plėtoti žmogiškuosius išteklius. „Šveicarijai skiriant finansinę paramą Lietuvai, parama pilietinės visuomenės stiprinimui buvo akcentuota kaip viena iš prioritetinių sričių, itin aktualių ir reikšmingų mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus tiek mūsų šalies viduje, tiek tarp Lietuvos ir senųjų Europos Sąjungos šalių“, - teigia Lietuvos Respublikos finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas. „Ar Lietuvai skirti finansinę paramą, Šveicarijoje surengtame referendume nusprendė patys šios šalies piliečiai, todėl šis faktas įpareigoja itin atsakingai ir profesionaliai vykdyti NVO paprojekčių įgyvendinimo priežiūrą“, - sako Centrinės projektų valdymo agentūros Tarptautinių programų departamento direktorius Artūras Žarnovskis. Glaudus bendradarbiavimas su visų organizacijų atstovais, įsigilinimas į kiekvienos idėjos įgyvendinimą ir patirtis, įgyta administruojant kitų tarptautinių programų remiamus projektus padėjo CPVA sėkmingai vykdyti projekto administravimo funkcijas. Šiandieną Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros organizuojamoje konferencijoje bus

bei užmegzti kontaktai tolimesniam bendradarbiavimui. Lietuva ir Šveicarija yra pasirašiusios paramos sutartis dėl finansinės paramos lėšų skyrimo bendriems Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų vykdomiems moksliniams tyrimams (apie 23,5 mln. litų (9,052 mln. Šveicarijos frankų)), teismų sistemai tobulinti (apie 4,5 mln. litų (1,72 mln. Šveicarijos frankų)), nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugų gerinimui (apie 118,5 mln. litų (45,6 mln. Šveicarijos frankų)). Bendras Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos biudžetas sudaro apie 184 mln. litų (70,8 mln. Šveicarijos frankų). Įgyvendinant pagal šią programą finansuojamus projektus, prisideda ir Lietuva, papildomai skirdama 15 proc. bendrojo finansavimo.

įsigijome lauko megafoną renginiams lauko sąlygomis. Surengta: 10 seminarų pedagogams, socialiniams darbuotojams ir pedagogams darbui pagal prevencinę programą „Linas“ Kazlų Rūdos, Kauno, Prienų, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių, Vilkaviškio savivaldybėse. Kazlų Rūdos savivaldybėje 2014 metais vyko seminaras pagal prevencinę programą „Linas“ antros pakopos. Projekto metu parengta 158 specialistai dirbti pagal prevencinę programą „Linas“, iš jų 14 ir pagal antrą pakopą. Organizacijos nariai dalyvavo seminare apie projektų rengimą bei vykdymą. 2013 metų birželio 25 – liepos 15 dieną organizavome moksleivių prevencinę stovyklą „Šaltinėlis“. Trijose pamainose dalyvavo 116 dalyvių. 2013 metų gruodžio mėn. – 2014 metų gegužės mėn. vykdėme prevencinę programą „Linas“ minėtose savivaldybėse. Projekto metu dirbo 10 grupių po 10 moksleivių iš šeimų, kuriose bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu ar kitais kvaišalais. Užsiėmimuose dalyvavo 100 moksleivių iš Kazlų Rūdos, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos, Lazdijų, Alytaus, Prienų ir Kauno savivaldybių. Esame nuoširdžiai dėkingi vadovams: Benai Astrovienei, Rimai Bagdanavičienei, Giedrei Baliūnienei, Zitai Klimavičinei, Ingridai Kolkatovai, Editai Mikalauskienei, Irmai Misevičienei, Gitanai Ramanauskienei, Ingai Modiejūtei ir Loretai Papečkienei. Ypatingai esame dėkingi „Lino“ programos vyr. vadovei bei lektorei Dalei Kriščiūnienei, lektorėms Jūratei Marijai Jaronienei bei Daivai Matulevičiūtei.

Daugiau informacijos: CPVA Komunikacijos skyriaus viršininkė Eglė Kučinskaitė Tel. (8-5) 219 15 77, mob. 8 652 80 754, el. p. e.kucinskaite@cpva.lt Tarp šių paprojekčių, vienas paprojektis buvo ir iš Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus. Paprojektis “Blaivybė ir prevencija Kazlų Rūdos savivaldybėje ir Vilkaviškio vyskupijoje” CH-5-FM-1/87, kuris tikrai sustiprino organizaciją, išmokė paprojekčio administravimo ir paskatino rašyti projektus ir į ES struktūrinius fondus. Tad paprojektis jau baigėsi ir galima įvardinti tikrus jo rezultatus: Įkurta organizacijos materialinė techninė bazė: Sukurta organizacijos svetainė www.blaiva.org.; Įgyta kompiuterinė technika ir multimedija; Turistiniai reikmenys: 10

Algirdas Jankauskas Paprojekčio vadovas

Sveika būk, Baltija, Tėvynės mano jūra! 2014 metų rugsėjo 1114 dienomis Palangoje, Vilniaus universiteto Konferencijų semiarų

ir nesėkmes, vardijo tas moteris, kurios nenuilstamai dirbo, skaitė pranešimus, kūrė skyrius savo miestuose

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

ir poilsio centre ,,ROMUVA” įvyko Lietuvos moterų lygos konferencija ,,Moterys ir politika - 20 metų“. Konferencijos tikslas – apžvelgti veiklos laimėjimus ir nesekmes, pasidžiaugti pergalėmis. Antrasis konferencijos tikslas – aptarti Lietuvos moterų lygos eklo tolimesnes kryptis ir svrbiausius uždavinius. Konferencija prasidėjo 2014 rugsėjo 12 dieną, 17 valandą. Pranešimą ,,Politikos aktualijos Lietuvoje“ apžvalga ir atsakymai į klausimus skaitė prof. Ona Voverienė. Savo kalboje ji apžvelgė Lietuvos moterų lygos nuveiktus darbus nuo 1992 metų spalio 29 dienos. ,,1992 spalio 29 dieną iniciatyvinės grupės posėdyje buvo įkurta ir Lietuvos moterų lyga. Inciatyvinėms grupėms, o vėliau ir pačiai organizacijai vadovavo Lietuvos nepriklausomybės akto Kovo 11- osiossignatarė, buvusi Aukščiausios Tarybos Atkuriamojo Seimo narė Nijolė Oželytė – Vaitiekūnienė, jos padėjėja Zita Ambrazevičienė ir gydytoja Ramunė Trakymienė. Į veiklą visos moterys įsijungė entuziastingai ir daug padarė. Ramunės Trakymienės inciatyva 1993 kovo 26 d. vykusioje Lietuvos moterų lygos konferencijoje buvo priimta rezoliucija-kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę dėl Lietuvos prisijungimo ir ratifikavimo Jungtinių Tautų Deklaracijos ,,Dėl moterų visų rūšių diskriminacijos panaikinimo ir ,,Dėl moterų politinių teisių Lietuvoje“. Profesorė pasakojo apie nuveiktus darbus, laimėjimus

ir miesteliuose. Buvo patvirtinti nauji įstatai ir nauja veiklos programa. Pagrindiniais Lietuvos moterų lygos tikslais tapo skatinti moterų visuomeninio ir politinio aktyvumo skatinimas; ugdyti pilietiškumą ir demokratinę sąmonę; padėti moterims įtvirtinti Lietuvoje lygias teises ir galimybes visuose valdžios, gamybos ir kultūros srityse, taip pat politikoje ir valdyme; siekti paritetnės demokratijos; gaivinti tautos dvasines, dorovines, kultūros, istorijos ir šeimos vertybes, ugdyti Lietuvos žmonių tautinę savimonę. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimą skaitė Baltarusijos pensininkų sąjungos pirmininkė Tatjana Zelko. Ji papasakojo apie moterų padėtį Baltarusijoje ir Ukrainoje. Pasidžiaugė Lietuvos moterų lygos narių laimėjimais. Buvo sužavėta konferencijos dalyvių nuoširdumu, noru kuo daugiau sužinoti apie moterų gyvenimą, esančių už ,,uždangos“, apie jų lūkesčius ir viltis gyventi geriau, laisviau, tvarkyti savo gyvenimus taip, kaip joms atrodo ir siekti geresnio gyvenimo vaikams ir vaikaičiams. Buvo pristatytas knygos ,,Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė“ rankraštis. Knygos autorė prof. Ona Voverienė papasakojo apie knygos ilgą ir sunkų kelią ruošiant ją spaudai. Taip pat profesorė Ona Voverienė atsakinėjo į jai pateiktus klausimus. 2014 rugsėjo 13 dieną, 10 valandą ,,ROMUVOS“ konferencijų salėje įvadinį žodį tarė Lietuvos moterų lygos nukelta į 10 psl.


9

Kazlų Rūdos policijos komisariato geroji patirtis vykdant bei įgyvendinant alkoholio, tabako ir psichotropinių medžiagųprevencines priemones nepilnamečių tarpe „MAN NE TAS PATS“ Įžanga Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas kiekvienais metais vykdydamas alkoholio, tabako vartojimo nepilnamečių tarpe prevenciją siekia glaudžiai bendradarbiauti su Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenėmis, įstaigomis, siekiant sukurti saugią, sveiką aplinką. Nuo 2009 metų sėkmingai vykdoma socialinė akcija „Man ne tas pats“, kurios tikslas motyvuoti ir skatinti nepilnamečius rinktis sveiką gyvenimo būdą be tabako, alkoholio, psichotropinių medžiagų. Prevencinės akcijos metu moksleiviai meninės saviraiškos būdu reiškė savo požiūrį į alkoholio, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimo problemą nepilnamečių tarpe, bendravo su žinomu atlikėju Gabrieliumi Liaudansku (G&G Sindikatas). Tai buvo bendras noras socialinės reklamos darbais atkreipti pilnamečių asmenų dėmesį į neigiamas pasekmes nepilnamečių, vartojančių psichotropines medžiagas, alkoholį bei tabaką. 2009 metų konkurso „Man ne tas pats“ nugalėtojų konkursinį darbą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas realizavo socialinės-prevencinės išraiškos būdu. 2010 metų pabaigoje buvo išleistas prevencinis plakatas. Siekiant vykdomos prevencijos tęstinumo, Kazlų Rūdos policijos komisariatas į šio projekto veiklą įtraukė nepilnamečius, siekiant

Kazlų Rūdos PK archyvo foto

betarpiško bendradarbiavimo, tokiu būdu siekiant ugdyti savitarpio pasitikėjimą (bendra veikla, meninių-prevencinių filmų peržiūra, diskusijos, organizacinių įgūdžių ugdymas). Projektas buvo skirtas miesto jaunimui, rizikos grupei priklausantiems nepilnamečiams, siekiant atitraukti juos nuo neigiamos socialinės aplinkos poveikio, mažinti alkoholio ir kitų kvaišalų vartojimą jaunimo tarpe. Tuo pačiu į bendrą veiklą įtraukti kaimiškų vietovių nepilnamečius vykdant prevencinę veiklą bei užsiėmimus kaimiškose vietovėse. Situacijos analizė Vykdant žalingų įpročių nepilnamečių tarpe prevenciją, Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariate nuo 2007 metų vykdant apklausas, tiriama vaikų teisėtvarkos pažeidimų bei požiūrio į sveiką gyvenseną situacija Kazlų Rūdos savivaldybėje. Siekiant išsiaiškinti, išanalizuoti neigiamus reiškinių atsiradimo mąstus, priežastis ir sąlygas, Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklose buvo apklausiama apie 500 moksleivių. Atlikus anketų analizę, nustatytas alkoholinių gėrimų nepilnamečių tarpe vartojimo mastas: 57 proc. moksleivių prisipažino, kad yra kartą arba du vartoję alkoholinius gėrimus. 2009 metais atlikta novatoriška apklausa internetiniu būdu atskleidė alkoholio prieinamumo nepilnamečių tarpe priežastis - 56 proc. apklaustųjų teigė, kad alkoholinių gėrimų jiems įsigyti padeda patys suaugusieji

t.y. pilnamečiai asmenys. Toks apklausos rezultatas akivaizdžiai parodė, kad suaugusieji elgiasi itin neatsakingai, skatindami nepilnamečius vartoti alkoholinius gėrimus, dėl ko dažniausiai yra padaromi nepilnamečių nusikaltimai. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas, vykdydamas alkoholio, tabako bei narkotinių medžiagų vartojimą nepilnamečių tarpe prevenciją 2009 metų lapkričio- gru,odžio laikotarpiu organizavo socialinės reklamos konkursą „Man ne tas pats“, kurio tikslas buvo motyvuoti ir skatinti moksleivius rinktis sveiką gyvenimo būdą be tabako, alkoholio, psichotropinių medžiagų, populiarinti meninę moksleivių saviraišką kaip vieną prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią nepilnamečių žalingiems įpročiams, didinti moksleivių užimtumą, formuoti moksleivių aktyvaus laisvalaikio leidimo formas, pasirenkant individualų arbą grupinį darbą, meninę saviraišką. Meninės saviraiškos būdu išsiaiškinti moksleivių požiūrį į alkoholio, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimo problemą nepilnamečių tarpe, socialinės reklamos darbais atkreipti pilnamečių asmenų dėmesį į nepilnamečių vartojančių psichotropines medžiagas, alkoholį bei tabaką, neigiamas pasekmes. Siekiant prevencinės programos efektyvaus tęstinumo, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas 2009 metų konkurso „Man ne tas pats“ nugalėtojų konkursinį darbą realizavo socialinėsprevencinės išraiškos būdu. 2010 metų pabaigoje išleistas prevencinis plakatas pristatomas Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių susirinkimuose bei įteiktas (bus) įstaigų, mokyklų vadovams, parduotuvių savininkams, kunigams. Šio prevencinio plakato išleidimo pagrindinis tikslas stabdyti alkoholio vartojimą nepilnamečių tarpe bei atkreipti pilnamečių asmenų dėmesį, informuojant juos

apie atsakomybę dėl alkoholio perdavimo nepilnamečiams asmenims. 2010 metų statistikos departamento duomenimis Kazlų Rūdos savivaldybėje šiuo metu didžiąją dalį sudaro 16-17 metų jaunimas, 2010 metų laikotarpiu Marijampolės apskrities

draugiškas rungtynes. Kartu su šokėja Justina Žemaityte mokinosi pagrindinių pramoginių šokių žingsnių, dalyvavo pokalbyje bei diskusijose su Vytaru Radzevičiumi. Vienos dienos gamtos stovykla – turistinis-orientacinis, švietėjiškas žygis

Kazlų Rūdos PK archyvo foto

vyriausiojo policijos komisariate, lyginant su 2009 metais, dvigubai išaugo alkoholio vartojimas nepilnamečių tarpe (16-17 metų amžiaus). Alkoholio vartojimą nepilnamečių tarpe galima sieti su lengvu alkoholio prieinamumu, nepilnamečių ankstyva fizine branda (nepilnamečiai vizualiai atrodo vyresni) bei asmens tapatybės kortelės įsigijimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodeksą už padarytus administracinius pažeidimus traukiami asmenys, sulaukę 16 metų; mokslas nepilnamečiams privalomas iki 16 metų. Pastebėtina tendencija, kad vis daugiau nepilnamečių su 16 amžiaus sukaktimi tapatinamas nepriklausomybės, laisvės pojūtis. Daugelis nepilnamečių, vietoje vidurinio išsilavinimo, pasirenka profesines mokyklas esančias kituose miestuose, taip savotiškai yra prarandamas ryšys su nepilnamečiu (mokykla kaip tarpininkas). Projekto metu buvo organizuojamos dienos stovyklos, skirtos nepilnamečių sveikos gyvensenos ir saugios aplinkos kūrimo motyvacijos kėlimui, gebėjimų ugdymo: Vienos dienos sporto stovykla „Sveikame kūne- sveika siela“, kurios metu stovyklos dalyviai susitiko su FK „Šilas“ atstovais bei žaidė

„Aktyvus laisvalaikis miške, saugus aš ir miškas“. Vienos dienos maisto stovykla - sveikos mitybos-pratybos „Valgau į sveikatą“, susitikimas su maisto gamybos specialistais, ekologiško ūkio ūkininkais, bendras maisto ruošimas, diskusijos. 2011 spalio mėnesį Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas, vykdadamas projektą „Man ne tas pats“, organizavo prevencinį-informacinį renginį Kazlų Rūdos švietimo įstaigų mokiniams. Renginyje dalyvavo policijos, greitosios pagalbos medikų, miškininkų, ugniagesių, gelbėtojų, gamtos apsaugos ir kitų institucijų atstovai. Renginio metu jie bendravo su vaikais, moksleiviais, pasakojo apie savo darbo specifiką, skatino vaikus, moksleivius laikytis saugaus eismo taisyklių, saugoti ir tausoti mišką, rinktis sveiką gyvenimo būdą be žalingų įpročių. Kuriant ir taikant prevencinius metodus bei priemones, turi būti atsižvelgiama į pačių vaikų ir jaunų žmonių nuomonę bei patirtį, kad būtų užtikrinta, jog jie jiems yra patrauklūs. Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK Viešosios policijos skyriaus vyresnioji specialistė Akvilė Krunglevičienė


10

Sveika būk Baltija, Tėvynės mano jūra! atkelta iš 8 psl.

pirmininkė prof. Ona Voverienė. Sveikinimo žodžius tarė svečiai: Vytautas Juozapaitis, Dangutė Mikutienė, Rytas Kupčinskas ir kiti. Konferencijoje dalyva-

tarinio fakulteto Kultūros vadybos katedros vedėjas doc. Dr. Donatas Pilinkus. ,,Gabrielės Petkevičaitės-Bitės laikysena istorinių ir politinių iššūkių akivaizdoje“ skaitė Panevėžio kraš-

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

vo Kazlų Rūdos Blaivybės Sąjūdžio pirmininkas Algirdas Jankauskas, Kazlų Rūdos pradinės mokyklos mokytoja Dalia Kriščiūnienė, laikraščio ,,Valančiaus pėdomis“ redaktorė Elena Dekaminavičienė. Algirdas Jankauskas kalbėjo apie Blaivybės sąjūdžio darbą, projektus, pristatė laikraštį ,,Valančiaus pėdomis“, kurį platino, dovanojo ir reklamavo. Jis buvo platinamas ir po konferencijos. Profesorė Ona Voverienė skaitė pranešimą Konferencijų ciklui ,,Moterys ir politika“ - 20 metų. Apie savo veiklą Kaune, pranešimą skaitė LML Kauno skyriaus pirmininkė doc. Meilutė Asanavičienė, Panevėžio skyriaus pirmininkė Liudvika Knizikevičienė. Po kavos pertraukos antroji dalis konferencijos buvo skirta ciklui ,,Moterys ir kultūra“. LML Kauno skyriaus pirmininkė doc. Meilutė Asanavičienė savo kalboje nupiešė ateities gaires, kokios turėtų būti, vizijas į ateitį, konferencijose ,,Moterys ir kultūra“ -20 metų. Apie kultūros vadybą šiandieninėje Lietuvoje papasakojo VU Kauno humani-

totyros muziejaus etnologė, asociacijos ,,Bitės namai“ sekretorė Vitalija Vasiliauskaitė. Apie moteris ir kultūrą prieškario nepriklausomoje Lietuvoje ir moterų judėjimuose pasakojo VU Kauno humanitarinio fakulteto prof. Virginija Jurėnienė. Apie Lietuvos moteris matematikes, mokytojas ir mokslininkes papasakojo Jono Žemaičio – Vytauto Karo Akademijos prof. Algirdas Ažubalis. Savasties paieškos šiuolaikinėje lietuvių poezijoje savo pranešime ieškojo doc.Dr. rašytoja Jūratė Sūčylaitė. Apie poezijos vaikams savitumą a.a. Birutės Lengvenienės kūryboje pasakojo Elena Dekaminavičienė. Po diskusijų ir atsakymų į klausimus konferencija buvo baigta. 18 valandą buvo vakaronė prie arbatos puodelio ir vyno taurės. Dar ilgai šnekučiavosi konferencijos dalyviai ir svečiai, dalinosi įspūdžiais, reiškė nuomones, keitėsi adresais ir knygomis. Pažadėję ir toliau tęsti darbus, susitikti dažniau, bendradarbiauti. Elena Dekaminavičienė

„Valančiaus pėdomis“ archyvo foto

Miestelio šventė be alkoholio Gražus Lietuvos vidurio Kėdainių rajono Josvainių miestelis ant gimtosios Šušvės kranto. Jis šiemet rugsėjo 12-14 dienomis minėjo savo jubiliejų – 630 metų nuo to laiko, kai buvo I-ą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose (1384 m.). Taigi tokiam gražiam jubiliejui buvo ruoštasi iš anksto. Renovuota miestelio aikštė, kuria josvainiečiai ir svečiai džiaugiasi ir grožisi, gatvės prie sodybų ir tiltas per Šušvę buvo papuošta gėlėmis. Šventės šūkis „Čia gera gyventi“ tikrai atitiko tą dvasią. Projekte - ekskursijoje „Prakalbinkime istoriją“ norinčių dalyvauti buvo labai daug. Tai byloja, kad mums svarbi mūsų istorija, mūsų šaknys. Ypač džiugu, kad dalyvavo daug vaikų ir jaunimo, kuriems buvo įdomus jų tėvų, senelių bei prosenelių gyvenimas. Tuo labiau, kad pati Josvainių istorija yra turtinga ir įdomi. Pro Josvainius ėjo Varšuvos-Peterburgo kelias, čia, užeigos namuose, vykdamas į Varšuvą, nakvojo kunigas poetas A. Baranauskas. Miestelyje gyveno daug žydų, todėl projekto metu veikė inscenizuota žydų parduotuvė, kurioje buvo prekiaujama silkėmis, muilu, medžiago-

mis ir kt. Ekskursijos metu aplankėme puodinę, sužinojome Bažnyčios statybos istoriją. Kadangi Josvainiai priklausė Žemaitijos vyskupystei, tai mūsų tautos blaivintojo vysk. M. Valančiaus įtaka stipriai jautėsi miestelyje: aktyviai veikė blaivystės draugija, dirbo Blaivystės arbatinė; kaip gaila, kad dabar Lietuvoje nerandame tokių užeigų. Dar galėčiau pasakoti labai daug, bet noriu pasakyti patį svarbiausią dalyką – trijų dienų šventė vyko be alkoholio. Labai džiugu ir sveikintina, kad mažas miestelis išdrįso pasakyti – mes galime būti kitokie. Tai buvo skelbta ir reklamoje, ir programoje, todėl niekas per daug nenustebo. O mane tai džiugino ir domino, - kaip praeis ši trijų dienų šventė? Pavyko, buvo puiki šventė! Takia graži Naisių festivalio sumanytojo p. R. Karbauskio idėja pradėjo plisti per Lietuvą. Tačiau gaila, kad to dar negalime pamatyti Marijampolėje ir kituose didesniuose miestuose, kur švenčių metu puikuojasi Švyturio palapinės, o alumi svaiginasi ir nepilnamečiai. Tuo tarpu kalbėdama apie savo miestelio šventę, noriu pabrėžti, kad per tris dienas nemačiau nė vieno išgėrusio

ar svirduliuojančio aikštėje nei šventės erdvėje. Žinoma, per vieną šventę visų neperauklėsime, bet bandyti būtina, jeigu galvojame apie Lietuvos ateitį (skaudu, kai žiniasklaida paskelbia, kad esame trečia valstybė, daugiausiai suvartojusi alkoholio). Turime labiau pasitikėti žmonėmis, ugdyti norą švęsti blaiviai ir oriai. Mūsų šventės metu tarsi sklandė Valančiaus dvasia; juk jis beveik prieš 200 m. yra pasakęs: „Blaivios širdys – malonios Dievui“. Taigi po aktyvaus dviejų dienų pasilinksminimo blaiviomis širdimis sekmadienį dalyvavome Švč. Mergelės Marijos vardo atlaiduose išpuoštoje Josvainių Visų Šventųjų Bažnyčioje. Josvainiečių ir šventės svečių vardu nuoširdžiai dėkoju organizatoriams už įdomią šventę, istorinės praeities pateikimą, o, svarbiausia, už drąsų iššūkį – švęsti be alkoholio. Norėčiau, kad šis gražus pavyzdys paplistų po visą Lietuvą. Marijampolės vysk. M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkė Regina Jadeikaitė

„Būk blaivus” Praėjusiais metais išrinkta naujoji Vilniaus Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio valdyba pradėjo ieškoti naujų prasmingo darbo krypčių. Prisijungus naujiems aktyviems nariams, vieningai buvo sutarta, kad jaunimas yra mūsų visų ateitis, ir dėl jo turime padaryti viską, ką galime. Būtent nuo to, kokį jaunimą išugdysime, kokias vertybes suformuos ir kokį gyvenimo būdą pasirinks dabartiniai moksleiviai, būsimieji jaunuoliai ir studentai, ir priklauso, kokią turėsime Lietuvos ateitį. Kas nenorėtų gyventi draugiškoje ir harmoningoje visuomenėje, kurioje pilietis jaučiasi atsakingas ne tik sau, bet ir kitiems? Vadovaujantis tokiomis mintimis, buvo nuspręsta imtis pirminės prevencijos veiklos. Iš mokslinių tyrimų ir pastebėjimų yra žinoma, kad kuo vaikai ir jaunuoliai vėliau išbando alkoholį, tabaką bei kitas narkotines medžiagas, tuo rečiau susiformuoja savo ir

kitų gyvenimus griaunantis gyvenimo būdas bei priklausomybės liga, kurią lydi individualios nelaimės ir socialinės problemos. Vilniaus Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio valdyba pradėjo ieškoti organizacijų ir ekspertų turinčių pirminės prevencijos patirties bei formuoti komandą galinčią imtis konkrečių pirminės prevencijos veiklų. Pirmiausia, susitikta su Lietuvos krikščioniško jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“. Susipažinta su „Sniego gniūžtės“ programa bei pagrindiniais pirminės prevencijos principais. Vėliau susitikta su lektoriais, skaitančiais moksleiviams paskaitas mokyklose. Paminėtina, kad pirminę blaivybės prevenciją gana aktyviai vykdo „Optimaliečio“ klubas – blaivaus gyvenimo būdo propaguotojai lenkiškose ir rusiškose Vilniaus ir Vilniaus rajono mokyklose. 2014 metų kovo mėnesį buvo parengta paraiška Narkotikų, Tabako ir alkoholio kontrolės departa-

mentui pirminės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos projektų konkursui. Parengtas projektas „Būk blaivus!“, kurio pagrindiniu tikslu tapo blaivaus moksleivių gyvenimo būdo ugdymas. Projekto metu rengiamos paskaitos ir specialūs praktiniai užsiėmimai moksleiviams, kuriuose propaguojamas sveikas ir blaivus gyvenimo būdas. Užsiėmimų metu pateikiama informacija apie psichoaktyvių medžiagų žalą, skleidžiamos žinios apie žalingą priklausomybių poveikį, demonstruojama, jog verta rinktis sveiką gyvenimo būdą. Specialių ir interaktyvių praktinių užsiėmimų metu formuojama nuostata, kad sveikas ir atsparus tas žmogus, kuris nori ir stengiasi tokiu būti; specialiais užsiėmimais stiprinami atsparumo gebėjimai bei patys moksleiviai ieško kūrybiškų sprendimų blaiviam laisvalaikiui. Organizuojami rennukelta į 12 psl.


11

Nematomas dramblys Dramblys apsigyvena visokiuose namuose. Jis įkiūtina nepastebėtas. Pirmaisiais metais net nekrenta į akis. Antra vertus, niekas ir nesistengia jį įžvelgti. Jis nejučiom vis auga ir didėja. Galiausiai užima visą butą, namą, ūkį ar visus pilies kambarius. Šeima nepajėgia ir nedrįsta jo pamatyti. Tai tikriausiai ne dramblys. Bet jis maitinamas. Jo daroma netvarka iškuopiama. Augdamas jis vis labiau visur prijaukia. Šeima suklūsta ir saugosi, kad tik neužmintų jam ant uodegos ar ant jautraus straublio. Dramblys greitai supyksta ar suirzta. Šeima ir stengiasi jam įtikti. Dažnai jam liūdna ar jo savijauta bloga. Šeima suklūsta ir parūpina jam ko nors išgerti. Kartais dramblys gerai nusiteikęs. Šeima stengiasi, kad tik niekas jam nesugadintų nuotaikos ar jis vėl nesusirgtų. Laikyti dramblį namuose anaiptol ne tas pats kaip laikyti akvariumo žuveles ar katę. Kiti žmonės nelaiko dramblio. Šeimai gėda. Tiesiai apie dramblį jie niekada nešneka. Geriausiu atveju šeimos nariai tarpusavyje pasišneka, jog jis šiandien blogai jaučiasi. Šeima įsitikinusi, kad ji vienintelė turi savo dramblį. Štai kodėl kitiems nevalia jo pamatyti. Draugai, giminės ir viršininkas neturi apie tai sužinoti. Šeima užsisklendžia. Jei tai išties tikras dramblys, turbūt tik nedidelis. „Jis greitai išeis, - nuolat kartoja jie patys sau. - Veikiausiai jis pasišalins, kai mes įsigysime naują namą ar tėtis gaus gerą darbą, ar kai vaikai užaugs ir išeis iš namų“. O gal tai net ne dramblys. Galbūt jis pradings, jei užsimerksi ir tylėsi. Ši knyga parašyta milijonams šeimų, kurių namuose gyvena dramblys. Nereikia gyventi su nepasotinamu drambliu. Jūs to neištversite. Jis ryja didžiausią jūsų turtą - jūsų gyvenimą. Šioje knygoje pasakojama, kaip dramblys atrodo. Taip pat kaip jį priversti išeiti iš jūsų gyvenimo. Ar jūsų šeimoje yra dramblys?

Vargu ar šį klausimą kada nors atsakoma, nes jis beveik niekada neužduodamas. Nemalonu klausti. Nemalonu jį išgirsti. Niekas nedrįsta į jį atsakyti. Ką daryti, jei tavo gyvenimą stelbia dramblys? Čia pateikiamas sąrašas klausimų, į kuriuos galite pats sau atsakyti. Daugelis žmonių, kurių šeimoje yra dramblys, nėra linkę atsakinėti į šiuos klausimus ir praleidžia juos suprasdami, kad bus paliesta giliai jų širdyje glūdinti neviltis. Tą paslaptį jie stengiasi nuslėpti net nuo pačių savęs. DRAMBLIO TESTAS 1. Ar dėl jo gėrimo buvo sugadintos šeimos šventės ir atostogos? 2. Ar šeimai būdavo pasižadama, kad jis tam tikrą laiką ar niekada nebegers arba mažiau gers? 3. Ar šeimai teko dėl gėrimo už jį skambinti ir pranešti, kad jis sergąs, atšaukti susitikimus ar šiaip kokius žmonių susiėjimus? 4. Ar šeima yra aptikusi namuose paslėptų gėrimų, ar gėrimai be jokių paaiškinimų yra dingę iš gėrimų baro? 5. Ar jam kartais sunku prisiminti, kas įvyko iš vakaro? 6. Ar šeimai yra tekę klausytis neįtikėtinų paaiškinimų, kiek jis geria? 7. Ar šeimai ne kartą teko patirti gėdą, aiškintis dėl kokių nors skaudžių nemalonumų? 8. Ar buvo nesėkmingų bandymų tam tikrą laikotarpį negerti arba vartoti disulfiramą? 9. Ar jis bandė vienos rūšies alkoholį keisti kitu? Alų vynu, vyną alumi, viskį vermutu, džiną degtine, cheresą stipriu alumi, prastenės rūšies gėrimus geresniais arba priešingai? 10. Ar šeima yra kada nors kitiems sakiusi, kad jis miega, ilsisi, nėra namuose, negali kalbėtis tuo metu, kai jis buvo girtas? 11. Ar jis dažnai vairuoja išgėręs? 12. Ar nemalonumų šeimoje sumažėtų arba jie pranyktų jei jis negertų? Vėl perskaitykite šiuos klausimus ir suskaičiuokite, kiek kartų jūsų atsakymas buvo „taip“. Jeigu bent į du klausimus atsakėte teigiamai,

jūsų namuose tikriausiai yra dramblys, labai panašus į tą, kuris yra aprašytas knygoje „Nematomas dramblys“. ***** Tokiu atveju galima rasti veiksmingą išeitį. Šią knygą „Nematomas dramblys“ aš turiu. Jos autorius JORGEN F NISES. Knyga išleista 1997 metais, knygą išleido Lietuvos Blaivybės Fondas. Praeituose savo straipsniuose buvau pateikęs keletą moksleivių rašinių blaivybės tema. Šiandien savo straipsnį pradėjau kiek neįprastu būdu, pateikdamas du trumpus skyrelius iš knygos „NEMATOMAS DRAMBLYS“. Taip, alkoholizmas yra labai didelė problema ir svarbiausia, jog kada apie tai kalbama, stengiamasi neįvardinti šios problemos. Prieš kelias dienas „Ryto garsuose“ teko klausytis temos apie alkoholio problemą. Visai neseniai Lietuvą sudrebino šiurpi triguba žmogžudystė Kėdainių rajone. Konfliktas prasidėjo girtaujant. Įdomu tai, jog „Ryto garsų“ pašnekovas, to miestelio seniūnas nenorėjo pripažinti, jog alkoholizmo problema egzistuoja ir visa tai kilo dėl besaikio girtavimo. Norint pakeisti tą problemą, pirmoje eilėje reikia nebijoti tą problemą įvardinti. Aš noriu, kad visos šeimos būtų laimingos, arba bent laimingesnės, nors truputėlį, todėl prašau, atlikite aukščiau nurodytą testą ir pasitikrinkite, „Ar jūsų šeimoje gyvena dramblys?“. Ir jeigu jis gyvena, aš pabandysiu jums padėti. Čia taip pat ir toliau rašysiu straipsnius blaivybės tema. IKI MALONIŲ SUSITIKIMŲ! Algirdas Jankauskas

Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos BS Kazlų Rūdos skyriaus narių visuotinis susirinkimas Šių metų spalio 2 dieną Kazlų Rūdos savivaldybės viešosios bibliotekos salėje įvyko Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus narių visuotinis susirinkimas. Dienotvarkėje apsvarstyti šie klausimai: 1) Įžanga, sveikinimo žodžiai; 2) Skyriaus susirinkimo pirmininko, sekretoriaus ir balsų skaičiavimo komisijos rinkimai; 3) Algirdo Jankausko veiklos ir finansinė ataskaita; 4) Dalės Krisčiūnienės pranešimas; 5) Ataskaitos tvirtinimas; 6) Naujų narių priėmimas; 7) Įstatų pakeitimas; 8) Skyriaus pirmininko ir skyriaus valdybos rinkimai; 9) Diskusijos ir Agape. Susirinkimą pradėjo skyriaus pirmininkas Algirdas Jankauskas ir pakvietė sveikinimo žodžiui kun. Igną Plioraitį, kuris pasidžiaugė nuveiktais darbais, skyriaus nariams palinkėjo ištvermės ir ryžto. Priminė, kad kovoti su alkoholio pasekmėmis ir su alkoholio vartotojais bei jo gamintojais didelis iššūkis kiekvienam: ir senjorui, ir dirbančiajam, ir tam, kuris pateko į alkoholizmo liūną. Po maldos kun. Ignas Plioraitis palinkėjo, kad darbai, kurie šiandien vykdomi, būtų tęsiami ir plėtojami. Buvo išrinkti skyriaus susirinkimo pirmininke Dalė Krisčiūnienė, sekretore Elena Dekaminavičienė.

Savo ataskaitiniame pranešime Algirdas Jankauskas papasakojo apie konferencijas, kurios vyko šiemet, susitikimus, diskusijas, apie projekto rengimą ir vykdymą, apie sunkumus, su kuriais dar tenka susidurti, kalbant apie alkoholio žalą. Dar labai sunkiai skinasi kelią blaivybės propaguotojai. Daug galima rasti skeptikų, kuriems atrodo, kad blaivystės sąjūdžio darbas - tai kova su vėjo malūnais. Dalė Krisčiūnienė papasakojo apie kelionę su vaikais aplink Lietuvą. ,,Žygis per Lietuvą“ taip vadinosi jų kelionė, kurioje be vaikų dar dalyvavo 4 pedagogai, studentai ir abiturientai. Skyriaus pirmininku iš trijų kandidatų buvo išrinktas Algirdas Jankauskas. Į valdybą buvo pasiūlyta: vienuolė Joana, Žibutė Šilingienė, Vitalija Filipova, Raimondas Kairys, Elena Dekaminavičienė, Dalia Krisčiūnienė ir Vytautas Aputis. Revizore komisijoje -Aldona Žalenekienė. Į garbės narius buvo įrašytas kunigas Ignas Plioraitis. Buvo peržiūrėti ĮSTATAI, kurie kai kuriuose punktuose pakeisti susirinkimo narių balsavimo metu. Dar ilgai susirinkę nariai diskutavo, siūlė, kaip pagerinti skyriaus darbą, kaip sudominti žmones, ką pasiūlyti visuomenei vietoje alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų. Elena Dekaminavičienė

Alkoholio reklamą vertėtų visai uždrausti Moksliniai tyrimai parodė - kuo dažniau jauni žmonės susiduria su alkoholio reklama ir kuo priimtinesnė bei patrauklesnė ji jiems atrodo, tuo didesnė tikimybė, kad jie vartos alkoholį tiek dabar, tiek ir ateityje. Tai viena iš priežasčių, kodėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) siūlo iš naujo aptarti griežtesnio alkoholio reklamos ribojimo ar net visiško alkoholio reklamos draudimo galimybes Lietuvoje.

glamentuoja Lietuvos įstatymai. Kodėl nuspręsta, kad vėl reikėtų svarstyti šį klausimą? - „Respublika“ teiravosi NTAKD direktoriaus Zeniaus MARTINKAUS.

- Alkoholio reklamą jau re-

nukelta į 12 psl.

- Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo principai - riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Lietuvoje uždraudus alkoholio reklamą televizijoje nuo 6 iki 23 val., atsirado paslėpta alkoholio reklama


12

„Būk blaivus” atkelta iš 10 psl.

Alkoholio reklamą vertėtų visai uždrausti atkelta iš 11 psl.

dienos metu. Paslėpta reklama - tai atvejai, kai per kitus ne alkoholinius gėrimus ar daiktus yra netiesiogiai skatinama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Pavyzdžiui, reklamuojant nealkoholinius gėrimus, drabužius, įvairią krepšinio sirgalių atributiką (vėliavas, šalikus, pirštines ir pan.) iš tiesų yra reklamuojami alkoholiniai gėrimai ir stengiamasi „apeiti“ alkoholio reklamos draudimus bei ribojimus. Tačiau alkoholio reklamai Lietuvoje taikomi apribojimai dažnai tampa diskusijų objektu. Taip yra dėl dviejų konstitucinių vertybių susidūrimo: valstybės pareigos užtikrinti piliečių gerovę ir asmens teises skleisti ir gauti informaciją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jei tai

būtina siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą. Visuotinai yra žinoma, kad alkoholio vartojimas kenkia žmogaus sveikatai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad bet kokio alkoholinio gėrimo kiekio patekimas į organizmą toksikologijos prasme jau yra apsinuodijimas. Taip pat akcentuojama, kad alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą, taip pat ir socialinį aktyvumą. Žinoma, ši informacija sąmoningai nėra pateikiama nė vienoje alkoholinių gėrimų reklamoje. Atsižvelgiant į alkoholio kontrolės įstatymo tikslą bei kitas minėtas aplinkybes, NTAKD nuomone, būtų tikslinga papildyti alkoholio reklamos ribojimus, uždraudžiant alkoholio reklamą visuomenės informavimo priemonėse bei išorinę alkoholio reklamą. Kaip alternatyva gali būti svarstomas ir visiško

alkoholio reklamos draudimo, nepaliekant galimybių reklamuoti alkoholinius gėrimus netgi jų pardavimo vietose, pasiūlymas. - Kaip visišką alkoholio reklamos ribojimą ar draudimą vertina įvairių pasaulio šalių ekspertai? - Dar 2011 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų susitikime Maskvoje buvo įvardytos efektyviausios, labiausiai mokslu pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės. Viena jų - visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. PSO Europos alkoholio chartijoje akcentuojama, kad „visi vaikai ir nepilnamečiai turi teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų reklamos neigiamų pasekmių“. PSO surinkti duomenys apie alkoholio suvartojimą įvairiose pasaulio šalyse aiš-

giniai, ugdantys sąmoningumą ir gebėjimą patiems save tobulinti bei linksmintis be psichoaktyvių medžiagų. Projekto „Būk blaivus!“ komanda suprato, kad vienkartinės paskaitos moksleiviams yra tik įžanga ir yra mažai efektyvios, todėl pasirinkta kombinuota paskaitų, specialių užsiėmimų ir organizuotos veiklos koncepcija, leidžianti visapusiškai apimti prevencinę veiklą. Svarbiausias principas – paskaitos ir specialūs užsiėmimai organizuojami ciklais. Pavienės paskaitos metu klausytojus pasiekia tik informacijos fragmentai, tai – tik įvadinių žinių pateikimas. Žinių įtvirtinimui reikalingas paskaitų ciklo ir praktinių užsiėmimų derinys, leidžiantis stiprinti blaivaus gyvenimo gebėjimus. Projekto „Būk blaivus!“ metu pirminiame etape paskaitos pradėtos skaityti Vilniaus S. Stanevičiaus vidurinės mokyklos, Vilniaus Gabijos gimnazijos 7-10 klasių moksleiviams, tartasi ir su Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos vadovu. Pradedant įtvirtinti blaivaus gyvenimo įgūdžius organizuota vienos dienos išvyka į Vievį, kur aplankytas Lietuvos geologijos muziejus, Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė, Varliškių Pilkapynas, grožėtasi Bražuolės upės pakrantėmis. kiai įrodo, kad tose šalyse, kur įstatymais griežtai ribojama ar draudžiama alkoholio reklama, jo suvartojama mažiau nei ten, kur tokie apribojimai minimalūs. Daugelyje ES šalių yra įvestas visapusiškas arba dalinis alkoholio reklamos televizijoje draudimas. Europoje griežčiausi alkoholio reklamos draudimai galioja Prancūzijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Prancūzijoje galioja visiškas alkoholio reklamos televizijoje draudimas. Švedijoje draudžiama alkoholinių gėrimų, kurių stiprumas didesnis nei 2,5 proc., reklama, o Norvegijoje - alkoholinių gėrimų, kurių stiprumas didesnis nei 3,5 proc., reklama visose žiniasklaidos priemonėse. Manoma, kad įvedus alkoholio reklamos draudimą, kuris galiotų visoje ES, 5 proc. sumažėtų sergamumas alkoholio vartojimo su-

Surengta stovykla Čiobiškyje. Čia apžiūrėtas vandens malūnas, S. Dariaus ir S. Girėno tiltas, dvaro sodyba, bažnyčia, P. Malinausko skulptūrų muziejus, persikelta unikaliu keltu per Nerį, pamatytas Budelių piliakalnis, Laukagalio akmuo, Rusių rago pilkapynas, Čiobiškio urvas. Išvykų ir stovyklų metu ugdomi jaunimo socialiniai įgūdžiai, komandinis darbas, formuojamas įprotis laisvalaikį leisti turiningai be alkoholio, propaguojamas sveikas gyvenimo būdas. Tokių stovyklų ir išvykų pagrindinis principas yra aktyvus laisvalaikis, kai per intensyvią fizinę ir intelektualinę veiklą tiesiog nelieka laiko mintims apie kokių nors psichoaktyvių medžiagų išbandymą. Stovyklų ar išvykų vadovai stengiasi sukurti gerą nuotaiką, teigiamas emocijas susieti su blaiviu gyvenimo būdu. Labai džiaugiamės, kad Narkotikų, Tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Vilniaus Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirminės prevencijos projektą „Būk blaivus!“ parėmė aštuoniais tūkstančiais litų. Tokiu būdu buvo sudarytos galimybes pirminės prevencijos veiklą padaryti efektyvesnę. Juras Naudžius, Vysk. M. Valančiaus BS Vilniaus skyriaus pirmininkas Projekto "Būk blaivus!" vadovas keliamomis ligomis. Be to, 2006 m. 76 proc. europiečių pritarė reklamos draudimo įvedimui ES mastu. - Kaip mūsų piliečiai vertina alkoholio reklamą, ypač tą, kuri pateikiama lauko reklamos priemonėse, stenduose, dideliuose plakatuose? - Iš gyventojų gauname nemažai skundų dėl alkoholio išorinės lauko reklamos, ypač tokios, kuri demonstruojama netoli ugdymo įstaigų arba kuri jų vertinimu daro tiesioginę įtaką vaikams. - Ar yra įrodymų, kad alkoholio reklamos draudimas sumažina alkoholio vartojimą? - Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tose šalyse, kur galioja stiprių alkoholinių nukelta į 13 psl.


13

Alkoholio reklamą vertėtų visai uždrausti atkelta iš 12 psl.

gėrimų reklamos draudimas, yra 16 proc. mažesnis alkoholio vartojimas nei šalyse, kur tokių draudimų nėra. Šalyse, kuriose yra alaus ir vyno reklamos draudimas, alkoholio vartojimas yra 11 proc. mažesnis nei tose šalyse, kur draudžiama tik stipraus alkoholio reklama. Eismo įvykių, per kuriuos žūsta žmonės, yra 10 proc. mažiau tose šalyse, kur draudžiama stipraus alkoholio reklama ir net 23 proc. mažiau šalyse, kur, be stiprių alkoholinių gėrimų, draudžiama ir alaus bei vyno reklama. Įrodyta, kad visiškai uždraudus alkoholio reklamą paauglių alkoholio vartojimas sumažėtų 24 proc., o gausių išgėrimų (kai per vieną kartą išge

riama po 5 ir daugiau standartinių alkoholio vienetų) tarp paauglių sumažėtų net 42 proc. Minėtų tyrimų rezultatai patvirtina visapusiško alkoholinių gėrimų reklamos draudimo svarbą ir veiksmingumą bei skatina tokio draudimo įvedimą. - Tačiau reklamos šalininkai teigia, kad reklama palengvina vartotojo pasirinkimą... - Taip, esminis kiekvienos reklamos tikslas yra sukelti psichologinę vartotojo reakciją - nustebinti, įtikinti, sudominti. Todėl alkoholis reklamose dažnai siejamas su maloniu laisvalaikio leidimu, socialiniu pripažinimu, fiziniu patrauklumu, seksualumu, humoru. Alkoholis reklamose vaizduojamas kaip normali ir trokštama

Ak, praregėk!

gyvenimo dalis. Tokia komercinė informacija nėra vien tik objektyvi informacija apie alkoholį - ja siekiama suformuoti palankią nuomonę apie alkoholio vartojimą. Kitaip sakant, alkoholio reklama skatina tiek suaugusiuosius, tiek jaunimą vartoti alkoholį. Nekyla abejonių, kad reklama yra glaudžiai susijusi su visuomenės nuomonės formavimu. Mokslininkai įspėja, kad alkoholio reklama skatina jaunimą vartoti alkoholį dažniau ir didesniais kiekiais, reikšmingai padidina paauglių alkoholio vartojimo ir jo keliamų problemų riziką. Parengta bendradarbiaujant su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu.www.respublika.lt

Ak, praregėki, alkoholio auka! Negerk, liguistas kankiny! Trypi niekingais paklydimais daug ką, Širdy erškėtį augini. Ak, praregėk ir tu, skubąs vaišinti, Apsimokėti degtine. Išdrįsk dorai Valančiaus tiesą ginti Ir nuopoliui ištarti,,Ne!” Ak, praregėk ir tu, brolau, nepirki Narkotikų ir svaigalų, Kad kūdikiai, Lietuvoje pravirkę, Šypsotosi vėl šventume namų. Ak, praregėk ir tu, kurs linkęs krūmuos Gaminti velnio lašelius: Nepastatysi šitaip laimės rūmų ( praliejęs ašarų jau upelius). Ak, praregėk ir tu, kuris parduodi Pilstuką ir kitus nuodus, Kiek priviliotų per šį versląjuodą – Pagundų replėse pražus.

Kiek pamečiau, Kiek pats išmėčiau, Kiek sutrypiau jausmų Savų ir svetimų, Neapskaičiuosi pinigais… Į juodą tunelį Tas traukinys važiavo Be durų, be langų Vagonais aklinais. Žara, saulėlydis Vienodai švietė, Blanki vienatvės saulė, Padengta skylėtais debesų maišais… Iš butelio lašėjo – Toj belangėj, Ant apšnerkštos paletės, Gyvenimas kaip natiurmortas Kas ant stalo liko paryčiais! O pagiringas vėjas nykiai fleita grojo, Sudraskęs vartaliojo proto bures apsnigtas Geso jau, bet dar tyliai liepsnojo Ta svarbiausia dalele manęs…

JERONIMAS ŠALČIŪNAS ( MARIJAMPOLĖ)

JONAS KATKEVIČIUS (KAIŠIADORYS)

Naujųjų turtuolių transformacinė programa Kaip svajones pasiekti greičiau Visi norime būti turtingi: turėti namą, vilą prie ežero, jachtą, prabangų automobilį. Kadėl neturėti man, jeiguturi anas ir kitas. Turiu butą, bet noriu ir namo.Turiu butą ir namą, dar noriu sodybos prie ežero, dar geriau - nacionalinio parko teritorijoje. Taip ir prisirišame prie daiktų, prie ne-

kilnojamo turto. O pinigai tik senka ir senka. Jeigu turi namą, į jį reikia investuoti, jį reikia remontuoti, prižiūrėti, saugoti, mokėti žemės mokestį ir t.t. O gal geriau išsinuomoti namą, jame gyventi, mokėti nuomos mokestį, o remontu tegu rūpinasi šeimininkas. Prakiuro stogas – šeimininko rūpestis, o jeigu neremontuoja, galima išsinuomoti tokį būstą, kur stogas sutaisytas.

Nuomuojant nekilnojamąjį turtą, mažiau atsakomybės. Nori paplaukioti jachta, išsinuomuok – nereikės sukti galvos, kur ją pastatyti, prišvartuoti. Pasinaudojai, sumokėjai pinigus ir – laisvas. Mažiau turėsi nekilnojamo turto, turėsi daugiau laisvės. Laisvė keliauti, pramogauti, jaustis nevaržomu, laisvė bendrauti ir būti tiks, nukelta į 16 psl.

Kodėl mūsų niekas nesupažindino su „Humanae Vitae“? POPIEŽIAUS IŠMINTIES SUKELTA NUOSTABA SKATINA PRIIMTI KATALIKIŠKĄ TIESĄ (Vienos moters ir motinos liudijimas) Kelias etapais .... Esu kilusi iš senos protestantų, netgi antikatalikų, šeimos. Nuo trylikos metų buvau entuziastinga sekmininkų bendruomenės narė. 1977 m., prieš susituokdama, savo vyro valia tapau katalike, tačiau nebuvau tikra ir įsitikinusi katalikė. Aš galvojau, kad visos bažnyčios klysta; vienos dažniau, kitos rečiau. Mano manymu, paklusnumas popiežiui, Marijos ir šventųjų garbinimas bei atgailos sakramentas buvo pagrindinės Katalikų Bažnyčios klaidos. Septynerius metus aš kiekvieną sekmadienį vis dar eidavau į mūsų modernios bendruomenės šventas Mišias.... Atnaujinta kontracepcija Santuokos pradžioje mes vartojome kontraceptines priemones. Vėliau vienas gydytojas Vokietijoje mane išmokė reguliuoti nėštumą natūraliu - temperatūros metodu. Po penkerių metų mes susilaukėme pirmųjų vaikų, dvynukų. Kadangi tuo metu labai mažai miegodavau, klaidingai maniau, kad nebegaliu pasikliauti temperatūros metodu, ir mes vėl ėmėmės kontraceptinių priemonių. Tada man į rankas pateko "Humanae vitae" Kai mes daugiau sužinojome apie abortą ir buvome to sukrėsti, įsijungėme į judėjimą už gyvebės teises. Tada ir gavau - tikriausiai iš P. Paul Marx OSB - enciklikos "Humanae vitae" egzempliorių. Aš ją perskaičiau. Jaučiausi sutrikusi ir išsigandusi. Kodėl mums niekas, net mūsų bendruomenės kunigas, apie ją nepasakojo? Aš buvau susidariusi įspūdį, kad Katalikų Bažnyčia leidžia apsisaugoti nuo nėštumo, o draudžia tik abortą. Kodėl apie tai nutylima? Įtikinami "Humanae vitae" perspėjimai Mane sukrėtė pranašiški Pauliaus VI enciklikos 17 dalies žodžiai apie kontra-

cepcijos poveikį visuomenei (popiežius išpranašavo visuotinį dorovinės kultūros pašlijimą, moters pažeminimą, piktnaudžiavimą civiline valdžia ir žmogaus valdžios savo kūnui ir gyvybei išplėtimą!). Aš jau buvau girdėjusi apie siaubingą Kinijos valdžios prievarta skatinamą vieno vaiko šeimos planavimo programą. Perskaičiusi popiežiaus įspėjimus apie kontracepcijos pasekmes, nebenorėjau turėti nieko bendra su kontraceptinėmis priemonėmis - jos juk nužmogino visuomenę! Popiežiaus įžvalgumas Tačiau vis dar gyvas protestantiškas pažiūras labiausiai "niokojo" mintis, kad tai numatė popiežius - vyras, kuris niekuomet nebuvo vedęs. Tik ŠV. DVASIA galėjo suteikti jam šią išmintį ir tvirtybę, padėjusią atlaikyti viso pasaulio priešiškumą. "Jei popiežius buvo teisus šiuo ginčytinu klausimu, mąsčiau aš, - jis tikriausiai teisus ir kitais tikėjimo mokymo klausimais, kuriais aš abejojau". "Humanae vitae" akstinas priimti katalikų tikėjimą Atsitiko kažkas nepaprasta - aš pasiryžau suprasti katalikų tikėjimą. Dabar buvau pasiruošusi sėdėti prie Motinos Bažnyčios kojų ir klausytis visko, ką ji nori man pasakyti. "Nuodėmė? Na, jei Jūs taip manote!" Pirmą kartą savo gyvenime atlikau išpažintį. Tačiau, kai aš išpažinau ir kontraceptikų vartojimą, kunigas tarė: "Jei jūs manote, kad tai nuodėmė - jei jūs tikrai įsitikinusi, kad kontracepcija yra nuodėmė, - aš jums atleidžiu!!!". Išlaisvinti gyventi santuokoje pagal DIEVO planą Po kelių dienų mes užmezgėme kontaktą su "Couple to Couple Leaque" ir netrukus dalyvavome natūralaus nėštumo reguliavimo kursuose, kuriuose be kitų dalykų sužinojome ir apie ekologines priežastis, kodėl katalikų tikėjimas kontracepciją ir kitas nedorybes laiko didžiuliu blogiu. DIEVO malonė ir šios grupės praktinė pagalba padėjo nukelta į 16 psl.


14

Alkoholio poveikis vaisiui: plaštake per visą gyvenimą Maža galva, sutrumpėję akių plyšiai, papildoma odos raukšlė vidiniame akies kampe, trumpa riesta nosis, įdubusi nosies nugarėlė, plonos siauros lūpos, ypač viršutinė – šiuos ir kitus naujagimių, kurių mamos nėštumo metu gėrė alkoholio, bruožus pastebi medikai. Tačiau tai dar ne viskas. Kai kurių pakitimų plika akimi nepastebėsi. Pasaulinė vaisiaus alkoholinio sindromo diena minima kasmet nuo 1999 metų konkrečiu laiku: rugsėjo mėnesio 9 dieną, 9 valandą 9 minutės. Taip dar kartą primenama, jog moteris visus devynis nėštumo mėnesius turi nevartoti jokių alkoholinių gėrimų. Medikai ir specialistai sako, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra viena iš dažniausių įgimtų anomalijų, raidos ir elgesio sutrikimų, lydėsiančių visą gyvenimą, priežastis. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė šia proga surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai tyrimais atskleidė, jog Lietuvos kūdikių namuose net 40 proc. vaikų kenčia nuo vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) sutrikimų. „Skaičiuojama, kad šalyse, kuriose reprodukciniu laikotarpiu moterys linkusios vartoti alkoholį, tokius sutrikimus turi 2–5 proc. vaikų. Lietuvoje apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus moterų alkoholį vartoja žalingai. Galima daryti prielaidą, kad vien praėjusiais metais Lietuvoje gimė nuo 617 iki 1542 kūdikių, turinčių VAS“, – sakė ministrė. Būtina šviesti, ypač jaunas Pasak R. Šalaševičiūtės, apie alkoholio daromą žalą būtina šviesti moteris, ypač jaunas. „Net ir nedidelis alkoholio kiekis (tarkim, 42 g degtinės ar 140 g vyno, ar 340 g alaus) nuo trečios iki dešimtos nėštumo savaitės gali paveikti vaisių. Man atrodo, kad moterys, jaunos mamos nežino, jog pakanka vienkartinio alkoholio pavartojimo ir gali turėti vaiką, kuriam bus reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Ši liga yra nepagydoma, to-

dėl reikėtų daugiau dirbti su nėščiosiomis, tam turi skirti didesnį dėmesį ir socialiniai darbuotojai, bendruomenės“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė. Aprašytas neseniai Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekanas gydytojas genetikas prof. habil. dr. Algirdas Utkus pasakojo, kad vaisiaus alkoholinis sindromas mokslinėje literatūroje aprašytas neseniai – 1973 m. Du amerikiečiai mokslininkai, gydytojai L. Džonsas ir D. V. Smitas nustatė VAS diagnozę ir ją aprašė. O 1987 m. JAV mokslininkai įrodė, kad moteriai nėštumo laikotarpiu pavojingas bet koks alkoholio kiekis. Pasak profesoriaus, „nors aprašyta neseniai, žmonijos istorijoje žinoma, kad alkoholis vartojamas 2500 metų. Jau Antikos laikais buvo duomenų, kad vaikai gimdavo, turėdami VAS“. Pavojingiausios 3–10 savaitės Prof. A.Utkus teigė, kad šis sindromas ypatingas tuo, jog jis nulemtas žalingo veiksnio – alkoholio ir jo metabolitų – poveikio. Vienintelis apsisaugojimas – visiškai nevartoti alkoholio nėštumo metu. „Pavojingiausias laikotarpis – nuo trečios iki dešimtos savaitės, skaičiuojant nuo pastojimo datos. Tai yra tas laikotarpis, kai vystosi visi organai ir sistemos. Ir tuo metu veikiantis alkoholis bei jo metabolitai gali sutrikdyti normalią vaikų organų sistemų raidą. Jautriausiai į šį poveikį reaguoja smegenys. Nulis alkoholio – nulis vaisiaus pažeidimo rizikos“, – įsitikinęs prof. A. Utkus. Jis pridūrė, kad dažnai klaidingai manoma, jog svarbiausios yra 3–10 savaitės, o vėliau alkoholis nekenkia: „Tai klaidinga nuostata. Net ir mažos alkoholio dozės turi kenksmingą poveikį per visą nėštumą“. Išoriniai ir vidiniai pakitimai Genetikas prof. A. Utkus pasakojo, kad tik gimus kūdikiui medikai gali pastebėti VAS būdingus simptomus: mažą galvą, sutrumpėjusius akių plyšius, papildomą odos raukšlę vidiniame akies kampe, trumpą riestą nosį, įdubusią nosies nugarėlę, plonas siauras lūpas, ypač viršutinę, neišsivysčiu-

sį apatinį žandikaulį, išlygintą nosies ir lūpos raukšlę. „Be abejo, būdingi ir dauginiai defektai vidaus organuose. Be minėtos centrinės nervų sistemos pakitimų, t. y. smegenų pažeidimo, tokiems vaikams būna įgimtos širdies ydos, gomurio nesuaugimas, šlapimą išskiriančių organų ir griaučių sistemų pažeidimai“, – sakė A.Utkus. Pasak gydytojo, „šie pažeidimai iki gimimo lieka visam gyvenimui. Be abejo, kai kuriuos struktūrinius, anatominius defektus (širdies ydą, gomurio nesuaugimą ir kt.) galima koreguoti chirurginėmis operacijomis. Tačiau protinės raidos sutrikimų nepakeisime. Galima vaiką ugdyti, jam padėti, bet intelekto deficitas išliks. Šis sindromas palieka žymę visam gyvenimui“, – teigė profesorius. Nuo žiedo prie žiedo „Be abejo, protinė negalia gali būti įvairaus laipsnio. Jei lengvesnė – aišku, problemų mažiau. Bet tokiam vaikui sunkiau mokytis, išryškėja elgesio ypatumų: hiperaktyvumas, koncentracijos stoka“, – sakė genetikas. Jo teigimu, tokiems vaikams būdingas vadinamasis plaštakės elgesys: jie negali susikaupti, susikoncentruoti, lyg drugeliai puldinėja nuo žiedo prie žiedo. „Bendraudamas su tokiu vaiku kabinete pastebiu, kad jis apžiūri viską, atidarinėja stalčius ir t. t., tačiau negali susikaupti ties vienu dalyku. Tai yra alkoholio poveikis. Juk ne veltui tarptautiniame VAS dienos logotipe yra plaštakė: skleisti žinias apie alkoholio žalą nėštumo metu ir vaikams būdingą sindromą“, – pasakojo VU profesorius. Nėščiosios neigia Vilniaus gimdymo namų direktorė doc. dr. Kornelija Mačiulienė atskleidė, jog apie 90 proc. Lietuvos moterų vartoja alkoholį. 25–60 proc. besilaukiančiųjų neigia vartojusios alkoholį. Tačiau, pasak gydytojos, realybė kiek kitokia. „Liberalėja pažiūros, daugėja ilgųjų ir šventinių savaitgalių, tad tenka iš šalies išgirsti, kad nėščiosios „šiek tiek vartojo“. Tačiau gydytojams jos neprisipažįsta arba teigia pavartojusios atsitiktinai, vienintelį kartą. Lengvai išgėrusių gimdyvių ne taip jau retai pasitaiko.

Nereikia ieškoti pavienių atvejų, pasitaiko per savaitę ir keturios, ir penkios. Vis dėlto 0,2 proc. nėščiųjų piktnaudžiauja alkoholiu gana ilgą laiką“, – liūdnus faktus dėstė K. Mačiulienė. Kategoriškai – NE Pasak Vilniaus gimdymo namų vadovės, medikai kategoriški dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu. „Jei nėščioji mums atrodo šiek tiek linksma, gimdoje vaisius jau yra girtas. Jo enziminė sistema ir kepenys tokios jautrios alkoholiui, kad neįvyksta jokia detoksikacija. Alkoholis, kaip teigiama moksliniuose straipsniuose, tiesiog srove įteka į vaisių, nesutikdamas jokio placentos barjero“, – teigė K. Mačiulienė. Gydytojos teigimu, kita ne mažiau svarbi problema yra ta, kad girtauja vaisingos poros, ypač kai jos planuoja nėštumą. „Pirmiausia spermijai yra pakenkti alkoholio, jie neatlieka pagrindinės savo funkcijos – apvaisinimo. Be to, apgirtusi moteris neatsako už savo veiksmus apvaisinimo metu. Kai tokia pradžia, paskui yra ir pasekmės“, – įsitikinusi K. Mačiulienė. Ne vien medikų problema Gydytojos neonatologės prof. dr. Nijolės Drazdienės teigimu, nėra tikslios statistikos, kiek Lietuvoje yra vaikų, kuriems diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas. „Gimimų medicininių duomenų bazėje nuo 1995 metų ši diagnozė įrašyta tik keliems, o gal reikėtų sakyti – net keliems vaikams. Net ir vienas toks vaikas yra per daug, – sakė N. Drazdienė. – Kodėl tie skaičiai nėra tokie, kokie yra iš tikrųjų? Viena iš priežasčių yra ta, kad ne visada pirmosiomis gyvenimo dienomis medikai gali pasakyti, jog tam vaikui yra VAS. Panašių išorinės

raidos pakitimų gali būti ir kitų sutrikimų atvejais. Todėl norint nustatyti VAS diagnozę, vienas iš kriterijų yra būtent alkoholio vartojimas. Moterys neprisipažįsta vartojusios ir medikai ne visada žino tikrąją padėtį“. Pasak N.Drazdienės, „ši problema yra didžiulė. Ir ji yra ne vien medikų ar visuomenės bėda – apskritai reikia keisti požiūrį į alkoholio vartojimą, ypač kalbėtis su paauglėmis. Turėtume kalbėti ir apie tai, kad tai nutinka ne tik socialinės rizikos šeimose. Daug vaikų su plaštakės sindromu gyvena inteligentiškose, vadinamosiose normaliose šeimose“. Ledkalnio viršūnė „Nustatytas VAS ir patologijos, sakyčiau, yra ledkalnio viršūnė. Viskas prasideda vėliau. Vaikams pradėjus eiti į mokyklą atsiranda mokymosi sunkumų. Galiausiai nustatyta, kad nėštumo metu alkoholį vartojusių moterų vaikai turi didesnį potraukį alkoholiui, jie anksčiau pradeda jį vartoti ar tampa priklausomi nuo jo vėlesniame amžiuje. O kiek nuo mažumės keliauja į sutrikusios raidos kūdikių namus? Suprantama, kad ir koks geras gyvenimas ten būtų, jis nėra toks, koks šeimoje. Jų tolesnis gyvenimas yra labai sunkus“, – sakė N. Drazdienė. Ant svaigiųjų gėrimų – perspėjimai LR Seimo narė, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Larisa Dmitrijeva pasakojo, kad jau paruoštos LR alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias, visi alkoholiniai gėrimai turėtų būti paženklinti specialiaisiais ženklais, perspėjančiais pirkėjus ir vartotojus apie alkoholio žalą nėštumo metu. www.vlmedicina.lt


15

„Atminkime, kad kiekvienas gėrimas esant nėščiai gali atimti dalį potencialo iš besiformuojančio vaisiaus“ 2014 metais paskutiniąją rugsėjo savaitę LR Seime įvyko Pirmoji Baltijos šalių konferencija „Prenatalinė alkoholio vartojimo prevencija“. Jos tema svarbi sprendžiant priklausomybės ligų klausimus. Diagnozė visam gyvenimui Pirmosios tarptautinės alkoholio vartojimo sąlygotų vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų konferencijos, vykusios 2013 metais rugsėjo mėn. Edmonte, Kanadoje, metu buvo parengta Tarptautinė alkoholio vartojimo sąlygotų vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų prevencijos chartija. Ją patvirtino daugiau nei septyni šimtai asmenų (valstybių aukšto rango pareigūnai, mokslininkai, sveikatos politikai, paslaugų teikėjai, šeimos) iš 35 pasaulio šalių. Ši chartija – tai kvietimas skubiai veikti išvien, siekiant išvengti alkoholio vartojimo sąlygotų vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų. Chartija skatina vyriausybes imtis veiksmų, siekiant didinti informuotumą apie vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimus ir alkoholio vartojimo riziką nėštumo metu. Vyriausybės turi skelbti nuoseklią, įrodymais pagrįstą ir aiškią žinutę apie šios problemos prevenciją: išvengti vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų galima tik susilaikant nuo alkoholio vertojimo nėštumo metu. Ši informacija turi būti plačiai prieinama kiekvienoje šalyje, pritaikyta pagal vietos aplinkybes ir lengvai pasiekiama nėščioms moterims. Be to, politika, susijusi su socialiniais sveikatą lemiančiais veiksniais, turėtų būti aiškiai nukreipta į vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimus ir jų prevenciją. Vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų prevencijai turėtų būti suteiktas didesnis vaidmuo alkoholio politikoje. Svarbu suprasti, jog šis reiškinys negali būti priskiriamas tik moters asmeninei atsakomybei – problemos prevencija yra bendra pareiga. Pagrindiniai veiksmai, kurių turėtų būti imtąsi – tai informacijos apie alkoholio vartojimo riziką nėštumo metu sklaida, pagalba priklausomybe sergančioms nėščiosioms ir kt. Tyrimai rodo, kad netgi

mažas alkoholio kiekis gali pereiti placentą ir trukdyti normaliam embriono ir vaisiaus vystymuisi. Žalingas arba dažnas alkoholio vartojimas didina riziką pagimdyti vaiką turintį vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimus. Tokie sutrikimai yra rimta sveikatos ir socialinė problema, susijusi su edukaciniais ir teisiniais aspektais, daranti įtaką asmenims, šeimoms ir visuomenei. Alkoholio vartojimo sąlygoti vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimai yra diagnozė visam gyvenimui.

bendruomenėms. Kompleksinis problemos sprendimas reikalauja papildomų sveikatos, socialinių, mokymo, teisinių paslaugų. Su tuo susiję dideli finansiniai kaštai, tad nevertėtų problemos ignoruoti ir vengti prevencijos. Ekspertai teigė, kad veiksmingos prevencijos strategijos turi būti sukurtos ir pritaikytos kiekvienos bendruomenės socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame kontekste nepaisant to, kad dažnai nėščiųjų alkoholio vartojimo priežastys skiriasi.

„Mąstyk globaliai, veik vietos lygmenyje“ Ekspertai, atvykę iš JAV, Kanados, Olandijos, Estijos, Latvijos kalbėjo, kad tai globali problema. Nors vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų priežastis yra visiškai aiški ir l00 procentų išvengiama, tačiau realybė yra gąsdinanti. Viena pagrindinių kliūčių yra žinių apie tokių sutrikimų išsivystymą ir riziką, susijusią su nėščių moterų alkoholio vartojimu, stoka. Dr. Amy Salmon pabrėžė, kad alkoholis ir nėštumas negali eiti koja kojon. Vyresnioji mokslo partnerė išskyrė svarbias šios problemos priežastis – socialinius sveikatos veiksnius: skurdą, prastą mitybą, socialinės paramos tinklų trūkumą, kurie turi įtaką alkoholio vartojimo elgesiui ir vaisiui padarytos žalos mastui. Svarbu sumažinti berjerus, trukdančius gauti pagalbą, padėti išvengti tos žalos, kurią gali padaryti alkoholio vartojimas. Gėdos, kaltės metodai neveiksminga priemonė aukščiausios rizikos grupės moterims. Vykdant apklausą, kodėl moterys nesiekia pagalbos, kodėl tiek daug laiko laukė pagalbos, paaiškėjo, kad trukdė gėda, baimė prarasti vaiką. Jos prisipažinusios tampa kenkimu vaikui, siekdamos pagalbos, jos gali prarasti vaiką. Ekspertė minėjo, jog alkoholio vartojimo nėštumo metu rizika didėja esant nepageidaujamiems gyvenimo įvykiams, traumoms, stresui, socialinei izoliacijai ir smurtui dėl lyties. Vyresnioji mokslo partnerė Sveikatos ekonomikos institute palietė šios problemos finansinę naštą šeimoms,

Sindromo aukos Ekspertai pabrėžė ne vieną kartą, kad alkoholio poveikio embrioniniu laikotarpiu aukos yra labai pažeidžiami vaikai, nes manoma, kad jie turi elgtis ir mąstyti normaliai. Alkoholis – stiprus teratogenas. Teratogenai yra apibūdinami kaip medžiagos, „galinčios padaryti didelę žalą vaisiui. Alkoholis kenkia nervų sistemai, todėl priskiriamas prie neurobiheviorinių teratogenų klasės“. Šis faktas turi būti nuolatos kartojamas – alkoholis yra teratogenas ir yra daug kenksmingesnis smegenims nei visi rekreaciniai kvaišalai. VAS turintys žmonės pasižymi tam tikra išvaizda, tačiau ši klasikinė išvaizda būdinga tik sunkaus laipsnio VAS turintiems vaikams. VAS yra tik ledkalnio viršūnė. Visuotinasi pripažinta, kad didelė dalis smegenų pažaidą turinčių žmonių veidų neturi specifinių požymių. Dr. Edward Riley parodė įgimtus fizinius defektus, kalbėjo apie prenatalinio periodu vartojimo alkoholio poveikį smegenims ir elgesiui. Tyrimai parodė, kad nėštumo metu geria neįtikėtinai daug moterų. Girtavimas yra siejamas su neplanuotu nėštumu, o būtent nesaikingas alkoholio vartojimas yra ypač kenksmingas vaikui. Tobulėjant mokslui, vis daugiau pateikiama įrodymų, kokią žalą alkoholis daro vaisiaus smegenų baltajai medžiagai, atskiroms smegenų sritims, kurios susijusios su elgesiu – tiek akademiniu, tiek socialiniu. Pažeistos smegenys nefunkcionuoja kaip normalios. Pažeistos smegenys ver-

čia žmones elgtis taip, kaip sveiki žmonės nesielgtų. Klausantis pranešėjų, paaiškėjo, kad terminas „vaisiaus alkoholinis sindromas“ praplėstas terminu „alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimas“ visai neseniai. Šis terminas apibūdina alkoholio smegenų pažaidos lygius, kurie žymi skirtingą smegenų pažeidimo tipą. Smegenų pažaida, kurią sukelia prenatalinis alkoholio poveikis, nepaiso etinių, religinių ar geografinių ribų. Dr. Diane Black, mokslininkė iš Olandijos, dalijosi savo patirtimi apie vaikų, turinčių vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų, auginimą. Labai didelė rizika, kai įsivaikinami vaikai motinos įsčiose paveikti alkoholio. Būtent ši Olandijos šeima įsivaikino tris vaikus iš Rusijos. Nieko nenutuokiantys tėvai susidūrė su galybe problemų. Mokslininkė motina, iš pradžių nežinojusi, kokius problemiškus vaikus įsivaikino, pasakojo apie jų būklę ir kokius iššūkius teko įveikti. Eksperto Jody Allen Crowe (Džodis Alenas Krau) patirtis liudija: keturi, penki ar net šeši vaikai nuo dviejų, trijų, keturių ar daugiau skirtingų tėčių toje pačioje šeimoje JAV – ganėtinai įprastas vaizdas. Šie vaikai, patyrę alkoholio poveikį įsčiose, mokyklose elgdavosi gana aršiai. Per penkiolika metų tie patys vaikai patys sukūrė šeimas, savo vaikus lygiai taip pat žalodavo alkoholiu, o vėliau atiduodavo juos senelių ar vaikų namų globai. Šis žiaurus ciklas tęsiasi, gausindamas kiekvienos kartos gretas vaikais su VAS. Jo manymu „vienintelis būdas sustabdyti šį prietėlį – suprasti problemos gilumą. Turėtume pradėti kelti su ja susijusius klausimus kiekvieną kartą, kai susiduriama su žiauriu ar netinkamu elgesiu, kaskart, kai vaikui reikalinga specialioji ugdymo programa. Svarbu užduoti šiuos klausimus, kai asmuo tampa socialinių paslaugų sistemos klientu. Tik tuomet sužinosime, ar asmuo nebuvo nuodijmas alkoholiu įsčiose“. Pedagogas pateikia, jog didelė dalis turinčiųjų alkoholio nulemtą vaisiaus raidos sutrikimą yra įvaikinti. Šis faktas buvo patvirtintas įrodymais, gautais paramos

grupėje. Joje rinkosi tėvai, auginantys alkoholio nulemtais vaisiaus raidos sutrikimais sergančius vaikus. Pabrėžiamas faktas, kad dauguma įvaikinimui atiduodamų vaikų turi vaisiaus alkoholinį sindromą. Žmonės, turintys alkoholio vartojimo sąlygotų vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų, gyvenime nuolat susiduria su papildomais iššūkiais (kurie yra šio sutrikimo pasekmė), tokiais kaip: šeimos santykių griūtys, mokymosi sunkumai, nedarbas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais. Paaugliai ir suaugusieji, turintys vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų, turi didelę riziką patekti į teisėtvarkos sistemą arba kaip aukos, arba kaip nusikaltėliai. Didelė dalis asmenų tampa recidyvistais ir tampa savo paties aukomis. Konferencijos pabaigoje doc. dr. A. Veryga iškėlė klausimą: „Ar turime nacionalinių žalą patvirtinančių tyrimų?“ ir pateikė atliktų tytimų statistiką: nuo 1994 m. iki 2010 m. išaugo moterų alkoholio vartojimas du kartus. Kita didžiulė problema Lietuvoje ta, kad rizikingiausiai alkoholinius gėrimus vartoja būtent 25-35 metų amžiaus moterys, dažniausiai pastojančios ir gimdančios. Iš visuomenės apklausų žinome, kad tik apie 50 procentų šeimų planuoja, kada susilauks vaikų. Vadinasi, tik pusė šeimų teoriškai pirmosiomis nėštumo savaitėmis gali išvengti su žalinga elgsena susijusių pasekmių būsimam vaikui, nes moteris ne iš karto sužino, kad laukiasi. Pranešėjas nurodė dar pora problemų - Lietuvos medikai vis dar neklausia nėščiųjų apie jų alkoholio vartojimo įpročius, nepataria moterims visiškai atsisakyti alkoholio nėštumo laikotarpiu. Kai kurie net patys kartais pataria nėščiosioms vartoti alkoholį – neva šis didina sumažėjusį arterinį kraujospūdį ir mažina padidėjusį gimdos raumenų tonusą. Mokyklose auga sunkiai besimokančių, problemiško elgesio ir kitų sunkumų turinčių vaikų skaičius: 2008 – 2009 m.specialiųjų poreikių vaikų dalis siekia l0 nukelta į 16 psl.


16 „Atminkime, kad kiekvienas gėrimas esant nėščiai gali atimti dalį potencialo iš besiformuojančio vaisiaus“ atkelta iš 15 psl.

procentų, tad tūkstančiams (apie 46000) vaikų nustatomi psichologinės raidos sutrikimai ir jiems tenka mokytis pagal adaptuotas programas. Šią informaciją užbaigiu Tarpatautinės alkoholio vartojimo sąlygotų vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų prevencijos chartijos ištrauka: „Kai daugiau kaip milijonas kūdikių kasmet gimsta su pastoviu smegenų sužalojimu nuo žinomos ir išvengiamos priežasties, mūsų atsakas turi būti neatidėliotinas, ryžtingas, nuoseklus ir veiksmingas. Siekiant padrąsinti moterų abstinenciją nuo alkoholio

nėštumo metu ir užkirsti kelią vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų atsiradimui, skubiai būtina plačiai įgyvendinti politikos priemones ir veikti skirtinguose visuomenės sluoksniuose“. Tarp visų konferencijos dalyvių šioje konferencijoje dalyvavo Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus ir NVO Marijampolės gailestingumo namai „Samarija“ dalyviai. Laimutė Rimeikienė Marijampolės gailestingumo namų „Samarija“ vadovė, Projekto „Blaivi tauta – laisva tauta“ administratorė

Kodėl mūsų niekas nesupažindino su „Humanae Vitae“? atkelta iš 13 psl.

mums pradėti kitokį, - mus išlaisvinusį - gyvenimą. Dabar turime šešis vaikus (ir vieną vaiką danguje). Aš primygtinai prašau visus plačiai susipažinti su „Humanae vitae" ir išmokti ją suprasti. Nes jei daugelis žmonių, kurie kenčia dėl netvarkingo seksualumo, iš mūsų nesužinos laisvę teikiančios tiesos apie meilę ir gyvenimą santuokoje - ką mums pasakys DIEVAS paskutiniojo teismo dieną?..... Tai buvo ištrauka iš Marijos Goretti draugijos išleistos

knygos „Viskam pasiryžusi meilė". Esu perskaitęs ją nuo pradžių iki pabaigos net kelis kartus. Tai nuostabi knyga. Iš savo veiklos istorijos prisimenu, kada 1998 metais po pirmojo Vilkaviškio vyskupijos BS suvažiavimo teko tapti visos Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio valdybos pirmininku, pirmasis mūsų didesnis renginys vyko Keturnaujienoje (Šakių raj.), kur darėme pasižadėjimus blaiviai gyventi, dalinome BS spaudą ir tame tarpe ir šią knygelę. Kiek turėjome šios knygelės, gal apie 500 egz.,

ši knygelė tirpte ištirpo. Žmonės buvo laimingi gavę šią knygelę. Tuomet pasirodė „Saulės stebuklas“, kurį mačiau ir aš. Jeigu iš jūsų tuo metu kas buvote tenai ir matėte patys – buvo tikrai nuostabus reginys. Šis stebuklas prasidėjo maždaug Pakylėjimo metu ir baigėsi tik po Šv. Mišių. Bet mano šio straipsnio tikslas ne pasigirti tuo, jog išdalinome daug šių knygų, bet atkreipti jūsų dėmesį į tai ir priminti apie kontracepcijos žalą. Algirdas Jankauskas

Kryžiažodis

Naujųjų turtuolių transformacinė programa atkelta iš 13 psl.

koks esi. Neieškoti savyje kompleksų arba su jais susigyventi taip, tarsi jų nebūtų.Būti netgi išskirtesniu iš kitų. Nepastebėti savo ir kitų kompleksų. Todėl turi pasakyti pats sau: nuo šiol aš dirbsiu tai, kas man malonu, ką aš suprantu, ką aš žinau ir jaučiu, kad tai mano kelias. Šalinti baimę, kad tai, ką aš darau nepatinka kažkam, jie komentuos, prieš savo nuomonę, stengsis atrodyti geresni, protingesni. Stengsiuos, kad šalia manęs esantys žmonės taptų imlesni žinioms, psichologiškai lankstesni. Nuo šiol žinau, kad mano

trūkumai, tai - iššūkis daryti ir elgtis taip, kaip kiti nedaro. Žmogus neturi ydų, jas turi aplinkiniai, kurie tai pastebi ir ignoruoja. Pradėsiu nuo to, kad aš negersiu ir nerūkysiu. O darysiu dėl to, kad visi geria rūko, keikiasi ir ignoruoja vieni kitus. Jeigu negersiu ir nerūkysiu, aš jau truputį sutaupysiu. 1. Ką aš supratau? 2. Ką aš dariau vienaip iki šiol? 3. Ką aš darysiu nuo šiol kitaip? www.nerwrichlifestyle. lt ( Tomas Bagdonavičius)

Laikraštis platinamas nemokamai. „Valančiaus pėdomis“ leidybą galite paremti savanoriškomis aukomis: Asociacija Vyskupo M. Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivystės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrius Įm. k. 166093650 A.S. : LT05 5010 1000 1400 0351 LKU Kredito Unija „Sūduvos parama”

Vienam iš teisingai kryžiažodį išsprendusių skaitytojų - speciali „Valančiaus pėdomis“ leidėjo A. Jankausko dovana - 50 Lt dovanų čekis apsipirkti “Pegaso” knygynų tinkle. Jūsų atsakymų laukiame el.paštu: ajankauskas@blaiva.org

„Valančiaus pėdomis”

Blaiviosios minties ir pilietinės visuomenės laikraštis Redaktorė - Elena DEKAMINAVIČIENĖ Tel. 8 (343) 96282, el.p. redakcijavp@blaiva.org ISSN-1648-6056

„Valančiaus pėdomis” leidžia Vyskupo M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivybės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyrius. Visa medžiaga pateikta laikraštyje „Valančiaus pėdomis” – Vyskupo M.Valančiaus Vilkaviškio vyskupijos blaivybės sąjūdžio Kazlų Rūdos skyriaus informacija. Kopijuojant ir platinant medžiagą, esančią laikraštyje „Valančiaus pėdomis”, prašome nurodyti šaltinį.

Profile for ntakk.lt

Valančiaus pėdomis Nr.2  

Blaiviosios minties ir pilietines visuomenes laikra tištis

Valančiaus pėdomis Nr.2  

Blaiviosios minties ir pilietines visuomenes laikra tištis

Profile for draugas
Advertisement