Page 1

1

gyvenimo


Apie ką šis numeris: 8 - 0W šventės – tikras išbandymas ar lengvesnis kelias? 12 - Saldžioms akimirkoms kasdien ir ne tik... 14 - Kokoko ūkis - čiulba vištos, ošia pomidorai 20 - Nuo kibiro iki vieno kąsnio... 28 - Norit, kad šventei nepritrūktų “cinkelio”? 34 - Bajalių grill vestuvinė fiesta 48 - Švenčių dekoras - būtinybė ar mada? 52 - Ispaniškas medaus mėnuo 56 - 10 patarimų krikštynoms 58 - Meniu krikštynoms ir kitoms vaikų šventėms


Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Daiva Bartušienė Irma Trečiokienė Fotoflash.lt Renata iš Kūmutės virtuvė Miglė Vasiliauskaitė Skanios Bajalių istorijos Odeta iš Samčio užrašai

Dizainas: Inga Pauliūnienė Skanios Bajalių istorijos ___________________________________ © Autorinės teisės saugomos Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.


4

SVEIKI, gyvenimo gurmanai

Vasara... Šventės... Vestuvės... Krikštynos... Gamtos gėrybės... viskas ir dar daugiau telpa vasaroje. Ji lyg basakojė mergaitė, bėga nerūpestingai per laiko pievas, šėlioja, kvatoja, pasileidusi plaukus bei mintis. Gyvenimo gurmanai irgi pasinėrė į jos viliones ir pasidavė vasaros kerams, sėmė saujomis jos gėrybes ir visa širdimi mėgavosi šia švente,

nes švęsti kasdien yra būtina, gyvenant

gurmanišką gyvenimą !


5

KvieÄ?iame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!


6

Nuotrauka: Renata Šniolienė


7

ŠVENTĖ KASDIEN “Padarykite šiandieną tokią nuostabią, kad vakarykštė diena sprogtų iš pavydo.“ [Nežinomas autorius]


8

0W šventės – tikras ar lengvesnis ke Šiame numeryje kalbamės su Slovėnijos ekologiškų prekių įmonės „Zelenci“ vadove Helena Nieboer, kuri taip pat yra ir slovėniškos įmonės „Ekologai be ribų“ narė, įvairių aplinkos tvarkymo renginių organizatorė bei aktyvi Liublianos visuomenės narė. Helena mielai pasidalino patirtimis ir patarimais apie tai, kaip galime tvariai džiaugtis gamta ir vasara švenčiant, keliaujant ar iškylaujant kartu neišleidžiant pusės mėnesio algos ir nepametant galvos planavime. -Kur ir kaip prasidėjo Jūsų 0W kelias? Ar tai buvo konkretus sprendimas, konkretus pirmadienis, suplanuotas pokytis?

-Aš manau, kad šitaip gyvenau visą savo gyvenimą, tik nežinojau, kad toks gyvenimo būdas turi ypatingą pavadinimą „zerowaste“. Aš jį vadinu tiesiog „sveiku protu“. Galbūt taip tiesiog atsitiko dėl to, kaip gyveno mano karta - 0W nebuvo mūsų pasirinkimas: kai pienininkas atveždavo pieno, kai į parduotuvę keliaudavai su savu medžiaginiu maišeliu. Ir tada staiga per vieną naktį plastikas buvo visur. Jis užėjo lyg kokia mados banga, buvo paprastas naudoti, nebereikėjo galvoti ar imtis savo maišelį su savimi ar ne - parduotuvėj galėjai gauti kiek nori. Nemokamai! Todėl gan akivaizdu, kodėl daugybės žmonių vartojimo įpročiai pasikeitė. Tarp jų ir mano. Laikui bėgant gyvenimas tapo be galo apkrautas - pasąmoningai parduotuvėje pradėjau ieškoti produktų, kurie nebūtų įvynioti į 100 plastiko sluoksnių, grįžau prie medžiaginio maišelio nešiojimosi. Ir tik vėliau pasaulis ėmė galvoti apie šito vienkartinio stebuklo daromą žalą gamtai. Negaliu sakyti, kad tobulai seku ir įgyvendinu visas 0W normas. Dažniausiai apsipirkinėju turguose, kur beveik viską galima gauti ne tik be plastiko, bet ir šviežią bei natūralų. Beveik. Kačių maistą vis dar perku pakuotėse, kitokio maisto jos nevalgo. -Panašu, kad esate neblogai prisijaukinusi tokį gyvenimo būdą. Tačiau nueiti į turgų ir nusipirkti salotoms keletą daržovių dar skamba įgyvendinama, o jei reikia apgalvoti ne tik savo pietus, bet visą gimtadienio vakarienę? Ar 0W šventė gali tapti sunkiai įgyvendinama užduotimi ne tik Jums, bet ir svečiams? -Aš manau, kad tai labai lengva. Daug lengviau, tie-


s išbandymas elias? są sakant. Tiesiog reikia teisingai nusiteikti - priimti sprendimą daryti 0W šventę ir... daryti! Mano nuomone, svarbiausias tokios šventės organizavimo aspektas yra komunikacija. Visų pirma, kai rengiate kokį nors panašų pasibūvimą namuose, dažniausiai nekviečiat ką tik gatvėje sutiktų žmonių. Dalyviais būna jūsų draugai, artimieji, kurie greičiausiai pažįsta jus ir žino, į ką įsivėlė sutikdami atvykti į šventę, tad greičiausiai gerbs ir stengsis suprasti jūsų idėją bei reikalavimus. Jums belieka tik pasakyti, kokie tie reikalavimai yra. Aš pati visuo-

met paprašau nedovanoti man dovanų, jei tuo metu nieko nestinga, o jei turiu kokią užgaidą tai leidžiu žinoti, kad tikiuosi jos nesupakuotos į blizgius popierius ar dėžes su kaspinais. Tiesiog svarbu nepamiršti kalbėti ir aiškiai išsakyti savo lūkesčius, kartu patariant ir sudarant sąlygas tokiam draugiškam gamtai pobūviui. Juk jei rūpite šiems žmonėms, jie tikrai pasistengs jus suprasti. -Taigi, komunikacija - raktas į sėkmę. Kokius dalykus patartumėte aptarti su svečiais prieš surengiant šventę? Kokie galėtų būti pirmieji, ne tokie finansiškai reiklūs, bet reikšmingi žingsniai? -Na, pirmiausia, jei ketinate surengti aplinkai draugišką, ne 0W, bet labiau ekologišką šventę ar renginį, patarčiau iškelti sau klausimą „Kuo ir kaip galiu pakeisti visą vienkartinį plastiką?“. TOP 3 šitoje srityje išlieka vienkartinio naudojimo valgymo įrankiai, šiaudeliai, puodeliai bei lėkštės. Tad kuo galima

9


10

pakeisti šiuos dalykus, neišleidžiant pusės mėnesio algos? Dažniausiai tokie renginiai nėra ypatingai dideli, todėl daugelį reikiamų kovos su plastiku priemonių galima rasti tiesiog virtuvėje. Susiskaičiuokite, kiek pilnų valgymo komplektų galite sudaryti, jei reikiamo skaičiaus rasti nepavyksta - visuomet galite informuoti svečius, kad atsineštų savo indus ir puodelius, o asmeninius duoti tiems, kurie tokios galimybės neturėjo. Svarbu, kad žmonės jaustųsi smagiai ir patogiai, o ne užguiti ar smerkiami. Pas mane dažnai susirenkame su savo indais ir tartum surengiam mažą gražiausios lėkštės konkursą, apsikeičiam geriausiais keramikos parduotuvių patarimais. Šventė turi išlikti švente! Po šito patarimo dažnas pradeda gintis: „Bet juk paskui reikės viską išplauti... Užtruks ilgiau nei pats balius!“ Bet mano praktikoje retai kada tenka plauti indus vienai. Dažniausiai kas nors pasisiūlo sutvarkyti puodelius, dar kažkas - įrankius, iššluostyti ir į vietas sudėti lėkštes. Taip minimali trijų tvarkytojų komanda neužtrunka ir 20 minučių. Kalbant apie šiaudelius, išvis negaliu pasakyti, kodėl

iš jų išpūstas toks didelis burbulas, nesuprantu, kas ir kam juos naudoja tokiais dideliais kiekiais *juokiasi*. Dėl to aš pati niekuomet neduodu šiaudelių su gėrimais, lyg tai būtų taisyklė. Bet niekuomet neleidžiu vienam ar dviems plastikiniams šiaudeliams sugadinti visos renginio nuotaikos - jei jis išsaugos kažkieno lūpdažį ar išlaikys sausą vaiko palaidinę, patikinkite svečius, kad jie gali pasiteirauti šiaudelio. Jei kokiame stalčiuje dar turite užsilikusių plastikinių spalvotų vieną kitą, galite paprašius duoti šiuos, kitu atveju rekomenduoju turėti vieną kitą metalinį ar bambukinį šiaudelį po ranka. - Be įvairių renginių organizavimo ir lankymo, vasara taip pat yra kelionių laikas. Pati keliauti labai mėgstu, bet taip pat savo kailiu patyriau, ką reiškia alkanai stovėti šalia vienintelio kioskelio 5km spinduliu, kurio viduje greičiausiai visų pakuočių pagaminimo kaštai didesni nei paties maisto. Tad kokios 0W ribos Jūsų nuomone egzistuoja keliautojams?


-Žinoma, visuomet galima su savimi turėti namuose gaminto maisto bei vandens gertuvę, tačiau ilgesnėse kelionėse tai gali būti ne itin paranku. Čia verta prisiminti, kad zerowaste gyvuoja tik kaip idėja mes niekuomet negalėsime jos pilnai išpildyti. Nesudaryti jokių atliekų yra tiesiog neįmanoma, svarbu stengtis jų sudaryti kiek įmanoma mažiau. Šios pastangos kiekvienam iš mūsų yra skirtingos - bet visur yra riba, ją peržengus gyvenimas gali tapti labai nelaimingas ir varganas. Pastangos po savęs palikti kuo mažiau atliekų turėtų būti skirtos ne tik aplinkai saugoti, bet ir mūsų pačių laimei ir sveikatai. Jei atsitinka taip, kad galimybė įsigyti maisto be pakuotės neegzistuoja - tuomet užeikite į tą kioskelį ir iš visų supakuotų blogybių išsirinkite mažiausiai blogą. Jei viskas labai blogai - išsilukštenkite iš plastikinio apvalkalo, pasisotinkite, išmeskite jį šiukšliadėžėn ir judėkite toliau. Neretai pasitaiko šalių, kurios dar nėra toli pažengusios tvarumo ir ekologijos srityse, bet jūs nepakeisite šios šalies politikos ar požiūrio į aplinkosaugą. Nors Kroatija ir Slovėnija anksčiau buvo gana artimos, dabar, kaip atskiros valstybės, jos pasuko gan skirtingais keliais. Liubliana yra viena tvariausių Europos sostinių, o Kroatijoje ne visur įmanoma rasti rūšiavimo konteinerius. Tačiau atsiranda slovėnų, kurie atostogaudami Kroatijos paplū-

dimiuose ir mokėdami milžiniškus pinigus už tokias atostogas dar ir surenka šiukšles gatvėse ir parsiveža namo išrūšiuoti. Nesame atsakingi už visą pasaulį, tik už save, tad jei galima išvengti plastiko daugkartinėmis dėžutėmis, metaliniais stalo įrankiais, gertuvėmis - tuomet puiku, bet jei ne - neverta savęs už tai bausti. -Kalbant apie kiek kasdieniškesnes išvykas į gamtą - piknikus. Kokie Jūsų patarimai padėtų iškylaujantiems išvengti nenorimų suvenyrų miškų ir pievų gyventojams? -Piknikas turėtų prasidėti namuose, o ne parduotuvėje. Suplanuoti ir namuose paruošti užkandžiai, kuriuos lengvai galima gabenti daugkartinio naudojimo maisto indeliuose, taip pat lėkštės ir įrankiai, kurių neturėtų pakeisti vienkartinio naudojimo indai. Visa tai apsaugo nuo nereikalingo spontaniško plastikinių pakuočių pirkimo. Prireikus su savimi galima turėti skirtingų spalvų šiukšlių maišus su užrašais rūšiavimui, tačiau nemėgstu per daug kalbėti apie rūšiavimą. Nors savo šiukšles suskirstyti yra gerai, tačiau mūsų tikslas yra turėti kuo mažiau šiukšlių, būti tvariais ir atsakingais vartotojais. Tekstas ir nuotraukos: Miglė Vasiliauskaitė

11


12

Saldžioms akimirkoms kasdien ir ne tik... 250 g juodos duonos (be priedų) 70 g sviesto 1 valg. š. cinamono 2 valg. š. rudojo cukraus 150-200 g trintų serbentų ar serbentų uogienės (arba šviežių ar šaldytų bruknių/spanguolių) 6 valg. š. cukraus pudros 500 ml plakamosios grietinėlės

Duonos, grietinėlės ir juodųjų serbentų desertas

Jei naudojamos šaldytos uogos, jos tais pačiais kombaino peiliais susmulkinamos iki tyrės, suberiami 3 šaukštai cukraus pudros, kelias sekundes paplakama. Belieka išplakti grietinėlę, ji plakama elektriniu plakikliu, lėtu režimu. Kai grietinėlė pradeda standėti – suberiami likę 3 šaukštai cukraus pudros ir įmaišomi į grietinėlės masę. Desertui tiekti naudojami stikliniai, tolygaus ploDuona desertui neturėtų būti labai šviežia, kuo čio indeliai. Tai gali būti taurė ar įmantresnis stitamsesnė ir kuo kietesnė. klainis. Pirmiausiai virtuvinio kombaino S peiliais iki Ant dugno beriama duonos trupinių, tuomet griesmulkių trupinių sumalama duona. tinėlės, tada uogos, vėl grietinėlė ir pabaigai – vėl Įkaitinama keptuvė, dedamas sviestas ir, jam ištirduonos trupinius. Desertas bent trumpam dedapus, suberiami duonos trupiniai ir rudasis cukrus. mas į šaldytuvą. Intensyviai maišant, kaitinama apie 7-8 min. TuoValgyti būtina ilgais šaukšteliais, kad vienu metu met suberiamas cinamonas, dar kartą kruopščiai pakabinti visų sluoksnių. išmaišoma, išjungiama ugnis.


13

Varškės desertas

200 ml plakamos grietinėlės (30-36%) 200 g varškės 2 a. š. cukraus (arba medaus) sezoninių uogų Grietinėlė rankiniu ar elektriniu plakikliu plakama iki standumo, tuomet sudedama varškė, cukrus ar medus ir plakama dar apie minutę, kad varškė irgi taptų kreminė. Gauta masė dedama į desertines taures ir gausiai apiberiama sezoninėmis uogomis. Puikiai tinka ir šaldytos uogos.

VASARA TAURĖJE

250 gr maskarponės sūrio 3 valg. š. medaus arba šviesaus agavų sirupo 4 valg. š. graikiško jogurto 20 gr želatinos 100 ml sutrintų braškių arba kitų uogų Uogų, vaisių papuošimui Visi produktai turi būti kambario temperatūros, tad prieš gaminant, jie turi būti palaikyti ne šaldytuve. Želatina užpilama vandeniu, paliekam išbrinkti, šiek tiek pašildoma. Visi kiti produktai sumaišomi. Galiausiai į masę supilama brinkinta, atvėsusi želatina. Išpilstoma į taures ir paliekama kelias valandas šaldytuve sustingti. Puošiama uogomis ir vaisiais pagal sezoną.


14


Kokoko ūkis - čiulba vištos, ošia pomidorai Sveiki, aš Vaiva, Algio dukra ir, šiuo atveju, atstovė. Algis parašytų pats, bet jis geriau išmano kitus dalykus. O ir rašyti apie save gal nelabai kuklu. Aš negaliu pasakyti kas Algis yra, nes nežinau, bet galiu papasakoti kelis dalykus, kuriuos jis daro. Tai Algis prižiūri. Labiausiai prižiūri kokoko ūkį prie Kazlų Rūdos miškų. Tam ūkyje dera daržovės, vaisiai ir uogos, gyvena gyvenimus vištos ir gaidys. Dar yra Irma ir pasisvečiuoju aš. Irma ir aš džiaugsmingai naudojamės Algio sukurtu gerbūviu, bet galim savimi pasirūpinti su žmonių bendruomenės pagalba. Vaisingi augalai ir gyvūnai reikalauja pagerintų sąlygų – agurkai ir pomidorai Lietuvos ar kituose miškuose natūraliai neauga, juos reikia papildomai pašildyti, maistingai pamaitinti, pagirdyti, pasaugoti, pakalbinti, bet ne apie rūpesčius. Tai tokia Algio tarnyba. Žmonės gali būti labai protingi. Sugalvojo daugybę nuostabių (nuo nustebti) palengvinimų, rado trumpesniu kelių ir aplinkkelių. Mes žydim, dauginamės ir klestim. Mes galim tręšti dirvą paruoštomis trąšomis, išbaidyti žoles ir puotaujančius vabalus chemine arbata, sėdėti aukštai traktoriuje ir nesusitepti. Iš dalies dėl to mūsų tiek daug gali būti ir ofisuotis ofisuose, fabrikuotis fabrikuose, laisvalaikiu laisvauti egzotinėse šalyse, neprisiliesti prie dirvos ir vis vien būti sočiai pamaitinti ar permaitinti ir dar išmetant kokį trečdalį maisto. Bet tai brangi gerovė ir jei jums įdomu skaityti apie mažos apimties augalų ir gyvūnų prižiūrėtoją, tai jūs jau, tikriausiai, žinot ar nujaučiat tą kainą. O jei ne, tai galit pasiteirauti manęs - aš apie tai rašiau rašinėlį akademi-

niam laipsniui gauti, skaičiau daugiau nei žmonės įprastom sąlygom skaito mokslinių tyrimų aprašymų, tai norėčiau galvoti, kad nebūčiau pats prasčiausias ir nepatikimiausias informacijos šaltinis. Tai Algis šiuo klausimu turi nuomonę. Ta nuomonė per daug metų įsišaknijus Algio sąmonėje jau daug

15


16

kartų apgalvota ir vis dar apgalvojama. Aš gal nelabai galiu atstovauti Algio nuomonei, bet trumpai papasakosiu kiek žinau Algio gyvenimo įvykių ir reakcijų į įvykius istorinę seką ir skaitovui panorėjus būtų galima pačiam interpretuoti kas tai per nuomonė. Taip išėjo, kad Algis gimė, o gimus kaip ir reikia gyventi. Augo, gyveno kaip išėjo, vėliau galėjo prisistatyti kitiems inžinieriumi, kažkam kažką gero padarė, kažką nuskriaudė, kažką nudirbo, kažką iššvaistė. Kol daugiau nei prieš dvidešimt metų sveikatos institucijų darbuotojai Algiui pasakė, kad „... su tokia kaip tavo diagnoze žmonės net ir tris metus išgyvena“. Algio atsakomoji reakcija į grėsmę buvo aktyvi, jis nebedalyvavo konvencinės medicinos praktikose, pats griebė ką galėjo užgriebti, bandė ką išgirdo, vadovavosi senosiomis sistemomis, kūrė savo sistemas, atsisakė maisto produktų, kurių jam atrodė, kad reikia atsisakyti, mokėsi augalus ir jų savybes ir t.t. ir pan., užtruko ilgiau nei tuos tris metus, užtruko dešimtmečius, aš buvau liudininkė, dalyviams buvo baisu. Bet išėjo taip, kad Algis dabar sveikas. Aš neturiu drąsos ir kompetencijų teigti,

kad Algis išsigydė, bet būtų galima taip pagalvoti. Tai ne visada įmanoma, nes būna, kad to paties žmogaus nuomonės prieštarauja vienos kitoms, bet man taip pasirodė, kad pasigamina mažiau kaltės, gėdos ir, to pasekoje, daugiau gerovės jausmo, kai žmogaus veiksmai ir nuomonės tarpusavyje nesukelia disonanso. Grįžtant prie žemdirbystės temos Algio veiksmai, atrodo, gerai patvirtina nuomonę ir nuomonė veiksmus. Prie įprastų vaisių, uogų ir daržovių gyvena ekstravagantiški, pasižymintys išskirtinėmis sveikatinimo savybėmis kaip kad šizandros, valgomieji šermukšniai, svarainiai, cidonijos, vaistinės gudobelės, goji uogos, šaltalankiai, aktinidijos, medlievos, raugerškiai, žilakrūmiai, šilkmedis ir t.t.Algis, kaip ūkio prižiūrėtojas, neperka nei sintetinių nei natūralių trąšų ar kitų preparatų, pats raugia vaistingas žoles ir vištų mėšlą, žvejoja dumblą iš ežerų, augina specialias bakterijas. Vištoms maitinti raugiami kopūstai, daiginami grūdai. Vištų gyvenimai dirbtinai nenutraukiami, jos, nepriklausomai nuo to ar deda kiaušinius ar ne, gyvena kiek joms pačioms išeina, jos papurenamos, pamasažuojamos,


bandomos palinksminti. Tai čia šiaip daug pastangų, tikrai. Algis atsisako kai kurių reikšmingų ir malonių gyvenimo privilegijų, kad galėtų pats valgyti ir kitiems pasiūlyti tokius gamtos ir selekcininkų vaisius, kurie jo nuomone ir galimybėmis turtingiausi. Štai toks Algis. Algį galima sutikti Vilkaviškio turguje arba ūkelyje palei Kazlų Rūdos miškus. Jis, man atrodo, apskritai mėgsta žmones, džiaugiasi galimybe dalintis savo patirtimi ir žiniomis. Jo įdomu paklausyti ne tik apie ūkį ir sveikatą, Algis turi šaunių įžvalgų apie gyvenimą, jo įvykius, jausmus, būdus ir požiūrius. Ačiū Algiui. Tekstas: Vaiva Trečiokaitė Nuotraukos: Irma Trečiokienė

http s : / / w w w. f a c e b o o k . c om / k o k o k o. u k i s /

17


18

MEILĖS ŠVENTĖ “Kaip paraidžiui pasakyti Meilė? Meilės nesakome paraidžiui, ją jaučiame.” [Mikė Pukuotukas]


19

Nuotrauka: Alvydas ir GintarÄ— / www.kucas.lt


20


Nuo kibiro iki vieno kąsnio... Kai eini į svečius pas žmogų, kuris kone kasdien yra paniręs į šventinių patiekalų ruošimą, ne taip lengva sugalvoti, ką galėtum pas jį nusinešti „skanaus“. Tačiau pas savo pašnekovą, „Kitchen Obsession“ maisto studijos įkūrėją Paulių Strasevičių, ėjau su tikslu pasikalbėti apie tai, kokios yra šiandienos sezoninių švenčių (vestuvių, krikštynų, jubiliejų ir kt.) šventinių meniu tendencijos, kaip jos keičiasi, kokie išliko ankstesni vaišinimosi įpročiai, kaip apskritai keičiasi žmonių skoniai, supratimas apie maistą ir gurmanišką gyvenimą. Taip jau nutiko, kad einant susitikti su Pauliumi pakeliui prie vieno iš prekybos centrų pasitaikė šurmuliuoti maisto mugė. Joje pamačiau, kažkada absoliučiai neatsiejamu šventinių saldėsių favoritu laikytus – grybukus. Ir, žinoma, juos nupirkau, nes šiandien, šalia prašmatnių vestuvinių tortų ir kitų įmantrių desertų, jie sutinkami gana retai, taip retai, kad norisi sakyti beveik niekada. Todėl vos juos pamatęs Paulius tarė: šiandien jų beveik neliko šventiniame meniu, nebent tai tie atvejai, kai juos iškepa pačios jaunųjų mamos arba močiutės. Taigi, šie grybukai yra tapę arba autentišku šeimos moterų konditeriniu paveldu, kuris teikia visai kitą prasmę šiam desertui, arba tiesiog simbolis, kuris labai ryškiai atskleidžia įvykusią kaitą tarp ankstesniųjų lietuviškų vaišinimosi tradicijų bei įpročių ir dabartinių. Vis dėlto grybukai nėra vienintelis dalykas, kuris pasikeitė vestuvių, krikštynų, jubiliejų ir kitų progų šventiniuose meniu, tokių pokyčių yra gerokai daugiau. Tik kažkodėl po susitikimo ilgiau galvojau ne apie juos, o apie tuos, kurie iki šiol išliko nepakitę ir jų nepaveikė jokie vaišinimosi įpročių kaitos dėsniai. Taigi, kviečiu į pilną įvairiausių skonių ir poskonių pokalbį apie tai, kaip maistas keičia žmones, o žmonės keičia maistą.

Pauliau, papasakok trumpai, koks buvo Tavo kelias į tai, kur esi dabar ir, ką Tu pirmiausia pamatei bei supratai pradėjęs kurti vaišes šventėms? Pirmiausia dar dirbdamas restoranuose, kaip šefas, labai greitai supratau, kad man darbas restorano virtuvėje yra per daug nuobodus. Aš labiau pavargdavau ne nuo paties darbo ruošiant patiekalus, kiek nuo laukimo, kada bus užsakymas ir galėsiu kažką pagaminti. Man tai nepatiko, tačiau dirbdamas restoranuose aš supratau, kad virtuvė mane tikrai traukia, bet tikrai ne taip. Tada aš pradėjau rašyti tinklaraštį, man labai patiko kurti receptus ir supratau, kad man labiau patinka kūrybinis darbas, o ne pagal kažkieno atidirbtą receptą paruošti patiekalą. Žinoma, restorane irgi galima siekti to, kada tau bus leista kurti, bet iki tol tu turi labai daug dirbti, o man tos kūrybos norėjosi jau dabar, o ne kažkada. Kitas dalykas, kurį labai greitai supratau buvo tai, kad man labiausiai patinka dirbti su užkandžiais. Ne su karštais patiekalais, ar dar kažkuo, bet būtent su užkandžiais. Ir tada, kai kažkas iš draugų pirmą kartą paprašė, kad juos paruoščiau, supratau, kad man tai tikrai labai patinka. Aš neieškojau jokių receptų nei internete, nei žurnaluose, tiesiog viską kūriau pats. Mintyse susidėliojau kaip turėtų atrodyti spalviškai, kas aišku dabar žiūrint atgal atrodo, kad buvo labai ne gražiai, bet tuo metu, tai buvo wow, daugiau nei gražu. Na, ir žmonėms patiko. Paskui sekė antras, trečias, ketvirtas užsakymas ir viskas buvo puiku, bet aš supratau, kad darydamas tik tiek aš nieko nepasieksiu. Supratau, kad man reikia pasigilinti, susivokti, kas žmonėms patinka, ko jie nori. Taip sutapo, kad tuo metu įsidarbijau virėju į restoraną, kuris labai vertino

21


22

mane ir mano darbą, todėl man buvo leista naudotis jų virtuve ir prieš darbą, ir po darbo ir netgi darbo metu, jeigu spėju, bei ruošti savo užkandžius išvežimams. Tai buvo nuostabu, nes galėjau ramiai stebėti, ko žmonėms reikia, kokie jų skoniai, kas jiems patinka, kaip užkandžiai turi būti patiekiami, kad jiems patiktų, net, kokie pagaliukai juos labiau džiugina. Tai stebėdamas supratau, kad nenoriu lygiuotis į auksinius padėklus ir dantų krapštukus, nors turiu pripažinti, pradžioje buvo ir jų. Štai tokie buvo pirmieji mano atradimai. O kalbant apskritai apie šventinių vaišių meniu, kas yra tie, kurie diktuoja, kokios tendencijos įsivyrauja? Ar žmonės, kurie užsako ir jau ateidami atsineša savo šventinio meniu viziją, ar Jūs, kurie pirmiausia sukuriate užkandžio idėją, o vėliau jį ir pagaminate? Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad visas užkandžių tendencijas diktuojame mes, t.y. tie, kas juos kuriame ir vėliau gaminame. Žmonės kartais pirmą kartą pamato kažkokį užkandį ir jiems tai gali pasirodyti kaip didžiausia ne sąmonė, bet antrą, trečią kartą pamato, paragauja ir jie sako, tai yra labai gerai. Jeigu vadovaučiausi tik žmonių norais ir vizijomis... tai, ką tu gali sukurti, kai atsineša nuotraukas iš žurnalų ir prašo, kad sukurčiau būtent taip, kaip nufotografuota. Aš gal ir galėčiau, bet tai nebus mano užkandžiai, tai nebūsiu aš. O kaip gimsta tavo užkandžiai, kaip atsiranda produktų deriniai? Ar tau galvoje suskamba receptas, kaip kitiems muzika eilėms? Tikrai panašiai :) Bet iš tikro, kartais užtenka pamatyti kokią nors salotų nuotraukų, į kurią tiesiog žiūrėdamas sugalvoju, kaip galėčiau jas patobulinti, padaryti geriau. Bet, aišku, geriau tik sau, o ne apskritai, nes kažkam tai jau buvo geriausia. Žinoma, taip pat internete būna randu idėjų. Bet daugiausia viskas gimsta tiesiog mano mintyse.

Pauliau, Tu dirbi su žmonių skoniais, kas yra taip jautru ir intymu. Kaip Tau pavyksta pajausti, suprasti, atpažinti, kas žmonėms gali patikti, kas tikrai patiks, o ko geriau nė nesiūlyti. Vieniems reikia daug tešlos, kitiems daug kremo, o trečiam ir to ir to. O Tau reikia, kad visiems būtų skanu ir visi liktų laimingi. Taip, tikrai labai intymu, ir skoniui draugų nėra. Bet aš gal jau nesu toks labai kūrybinis žmogus iki negalėjimo, kad sukurčiau kažkokį šedevrą... O gal ir galėčiau labai pasistengęs, bet tikrai labiau siekiu pajausti tai, kas patinka visumai, daugumai. Man atrodo, kad man svarbiau yra suprasti, ką mėgsta dauguma. Dabar gi tiek visokių yra veganų, vegetarų ir kitokių, kurie tai to, tai ano netoleruoja, bet aš tiesiog jiems ir negaminu, nes man tai yra ir pačiam ne skanu. Yra dabar, kur galima užsisakyti ir tokių užkandžių, todėl aš lieku su savo užkandžiais, o jiems pasakau, kur ieškoti sau tinkamų. O žmonėms iš tikro patinka sočiai valgyti. Nors atrodo, kad tai tik užkandis, bet žmonės nori iš užkandžio sočiai pavalgyti. Ir, ką aš pastebiu, kad žmonės renkasi sausesnį, kietesnį variantą tam, kad užkištų skrandį. Ir nors mišrainių kibirai dingo, bet tas užsikimšimas, noras prisivalgyti ir gal net persivalgyti tikrai išliko. O tuos gaminius, kuriuose yra daugiau majonezo, ar kitų riebalų, žmonės renkasi dažniau. Bet man ir pačiam jie yra skanesni, nors supranti, kad tai kenkia mūsų sveikatai ir grožiui. Bet skaniai pavalgę žmonės yra laimingesni :) Juk pirma valgom akimis, todėl svarbu, kad maistas būtų ir gražus. Bet šiandien yra labai sunku nustebinti žmones. Dabar juk visko tiek daug, visi gurmanai, visi viską supranta ir visi viską geriau supranta, bet galiausiai vis tiek sugrįžta prie majonezo :) Ar galėtum įvardinti skonius, kurie yra labiausiai mėgstami? Ne, nes turbūt tokių nėra. Mes turime 40 rūšių užkandžių. Ir tai, kas vienam yra wow, kitam gali būti visiška nesąmonė. Jeigu tarkim renginiui užsisako


dešimt rūšių užkandžių, tai nerealu, kad jie visi pa- čia ir dabar. Bet jie turbūt patys nėra gaminę, arba tiks. Aš tai suprantu, bet vis dar mokausi nereaguoti jų šeimoje niekas negamino, nebuvo jokios maisto į tuos, kuriems kažkas nepatiko. gaminimo kultūros, ir jie nežino, kiek tame yra darbo. Pavyzdžiui paruošti tūkstantį užkandžių kartais Esi sukūręs ir pagaminęs tūkstančius užkandžių, gali kainuoti net visą parą. Arba žmogus skundžiasi, aptarnavęs šimtus klientų, surengęs galybę šventi- kad buvo neskanu, bet vėliau paaiškėja, kad jis puse nių vaišių ir vis tik, kokie dalykai, susiję su maistu, dienos tuos užkandžius vežiojosi ir laikė mašinoje žmonių skoniais, vaišinimosi įpročiais ir pasirin- uždengtus maistine plėvele. Tai aišku, kad po viso to užkandžiai gali būti ir apdžiūvę, ir sudrėkę, ir ne kimais, tave vis dar stebina? tokie skanūs. Taigi, tada supranti, kad yra visokių Labiausiai mane stebina žmonių nesuvokimas apie žmonių, ir, kad jie gali tave visaip nustebinti. maistą. O kartais net labai stipriai. Šiaip, aš visada pabrėžiu, kad apie maistą nėra kvailų klausimų, nes, O ar galima būtų kalbėti apie kažkokį konkretų jeigu jums neaišku, jūs ir klausiate. Bet yra tikrai žmonių socialinį portretą, kurie mėgsta tavo užklausimų, kurie mane nustebina. Kad ir kliento klau- kandžius? simas, ar mes savo gaminiams naudojame laisvėje auginamų vištų kiaušinius. Tai yra nerealu, nes tur- Pirmiausia tai yra moterys. Turbūt 98 procentai klibūt pasaulyje nėra tiek laisvų vištų, kad visos mai- entų, kurie derina ir užsako maistą yra moterys. Vytinimo įstaigos gamintų tik iš jų. Taip pat žmonės ras yra labai retas užsakovas. dažnai klausia, ar visi užkandžiai yra pagaminami

23


24

nių sprendimus plėsti savo skonių paletę, keisti valgymo, vaišinimosi įpročius? Nežinau, turbūt vis dar tie stereotipai iš anksčiau, Manau, kad pirmiausia tai įtakojo internetas. Žmokad moterims vyrai leidžia, o jos turbūt nori būti at- nės tiesiog pradėjo daugiau matyti. Kažkur pamatė, sakingos už maistą, organizuoti šventes ir pan. Joms kažkas dar parašė, kaip skanu, įkėlė gražią nuotraugal tai yra svarbiau. Sunku pasakyti, bet ką dar paste- ką, kur maistas atrodo prabangiai ir tada jau jam biu, tai yra žmonės ragautojai, kurie nori viską ra- reikia to paties, nes deja, bet žmonėms patinka puigauti. Jiems dažnai būna daug naujų dalykų, niekada kuotis. Tai yra baisu, bet jie nori pasipuikuoti, štai anksčiau neragautų, todėl jie viską ragauja. Aišku, ne žiūrėkit, koks puikus mano stalas. O vestuvėse ypač, jie nori, kad jų vestuvės atrodytų vat būtent taip, kaip viskas jiems gali patikti, kai kada vaizdas apgauna. šitoje nuotraukoje. Bet yra dar ir tokių, nors labai reKalbant apskritai apie skonio įpročius yra žmonių, tai, kurie dar nori ant stalų ir vyniotinių, ir mišraikurie daugybę metų atėję į piceriją valgo tą pačią nių, ir, kad maistas būtų ant stalų būtinai, o ne ant picą, restorane visada užsisako cezario salotas ir kažkokių pakeltų stovų. Ir kartais aš tai darau, nes jiems labai sunku perlipti savo saugų pasirinkimą žmonėms tai svarbu. Bet labai retai. vien tam, kad išbandytų kažką naujo. Taip nutiko, kad balta mišrainė ištisus dešimtmečius buvo visų Dažnai atrodo, kad šiandien maistas šventėse atšvenčių favoritas. Šiandien tikrai esame ragauto- lieka ne tiek vaišinimosi vaidmenį, kiek šventinio jai, taigi, kaip manai, kas daugiausia įtakojo žmo- dekoro. Ar tai tiesa? Kaip manai, kodėl?


Taip, tikrai taip ir yra, nes kartais net visiškai vidutinio skonio maistas būna patiekiamas tokioje aplinkoje, kurioje pats maistas tampa ne tiek svarbus, kiek bendras vaizdas, pati visuma, t.y. gėlės, indai, žvakidės, staltiesės ir pan. Ypač šiuolaikiniai desertų stalai. Bet ir aš pats kartais to siekiu, kad žmogus patirtų įspūdį. Man labai patinka, kai žmogus dar nieko neragavęs, bet jau nuo paties vaizdo, kaip patiekta viskas, negali atsiplėšti, fotografuoja, grožisi, sako, kad net valgyti gaila tokį grožį. Aš taip pat stengiuosi patarti ir palaikyti pačius klientus, kuriems kartais taip trūksta tikėjimo savo idėjomis, kad nebijotų ir kitaip patiekti maistą. Todėl vienas iš mano tikslų yra viską padaryti taip, kad atėjus svečiams, jie pasakytų wow, kaip gražu. Maistas turi kalbėti pats už save, būti spalviškai suderintas, bet kartais žmonės klaidingai galvoja, kad jau pats maistas savaime yra stalo puošmena. Tikrai ne. Vis tik reikia dekoro taip pat. Ant stalo turi būti simetrija, kad ir tie pagaliukai, jie turi būti susmeigti vienodai ir būti gražūs. Visko reikia. Kad nuo šventinių stalų nueina kibirai mišrainių, kilogramai mėsų jau lyg ir tampa savotiška norma, o, kaip yra su plastikiniais maišeliais į kuriuos pridėdavome galybę maisto lauktuvėms į namus išvykstant?

gerokai svarbiau, kad jie patys atrodytų geriau, negu jų vaišės. Kokie būtų esminiai Tavo patarimai žmonėms, planuojantiems savo svarbiausias gyvenimo šventes ir jų šventinius meniu? Pirmiausia renkantis maisto tiekėją išbandyti jo produktus, o išbandžius ir jį pasirinkus – pasitikėti juo ir jo patarimais. Taip pat nesitikėti, kad geras maistas bus ir pigus. Taip tiesiog nebūna. Visai pabaigai, Pauliau, kas Tau yra gurmaniškas kąsnis? Man gurmaniškas kąsnis yra tada, kai aš galiu neskubėdamas pasigaminti sau skaniai valgyti. Kai galiu ramiai gaminti, įdėti daug meilės, kad ir į tuos pačius paprasčiausius makaronus ir juos ramiai suvalgyti. Man tai bus pats gurmaniškiausias patiekalas tą akimirką. Man gurmaniškas maistas yra tada, kada pas tave viduje viskas yra ramu. Tavo palinkėjimas „Gyvenimo gurmanų“ skaitytojams.

Kuo daugiau ragauti ir nebijoti ragauti. Aš pastebiu, kad žmonės turi labai daug baimių, ir jeigu tu bijai ragauti, tu niekada gyvenime nebūsi tikras gurmaNe, šito jau irgi galima sakyti nebėra. Žmonės nori nas. Žmonės kartais bijo paprasčiausių dalykų, kaip užsakyti maisto tiek, kad jo neliktų. Visų tikslas, kad pavyzdžiui apkepto pomidoro su kanapėmis. Jie net užtektų kąsnis į kąsnį ir, kad kitai dienai neliktų kal- neragavę nusprendžia, kad tai bus neskanu. Bet, net no maisto. Žmonės tiesiog nebenori apsikrauti vaka- jeigu tau kažkas iš užsienio parvežė apkeptus žiogus rykščiu maistu. – ragauk! Ir – improvizuok! O, ką reiškia improvizuoti? Pirmą kartą, jeigu tu gamini pagal receptą, Jeigu reikėtų įvardinti tris ryškiausius dalykus, padaryk viską taip, kaip nurodyta. O jau antrą, trekurie yra šiuo metu stilingų, skoningų vestuvių ir čią ar ketvirtą kartą improvizuok, tobulink, eksperikitų švenčių neatsiejama dalis, kas tai būtų? mentuok. Tai pirmiausia gausios dekoracijos ir gėlės. Deser- Ačiū Tau už puikų pašnekesį ir kuo daugiau ramių tų stalas. Prašmatnus fotografas. Ir, kaip matyti, kas bei laimingų kąsnių Tau kasdien. man yra labai liūdna, bet tai nėra maistas. Vis dėlto žmonės maistui dar yra linkę labai taupyti. Jiems yra Ačiū labai. Tekstas: Daiva Bartušienė Nuotraukos: Ieva Jonelytė

25


26


27


28

Nuotrauka: Deividas Žadeikis


29

Norit, kad šventei nepritrūktų “cinkelio”? Vasarą mėgaujamės saule, vandeniu, šviežiomis uogomis ir daržovėmis, taip pat šiuo metų laiku gausu ypatingų vasaros švenčių - vestuvių ir krikštynų. Dažnai jas organizuoja patys jaunieji ar tėvai, neretai samdomi ir organizatoriai. Tačiau nemažą rolę šiose šventėse užima ir renginio vedėjai. Šia tema, naujausiomis madingomis tendencijomis ir atradimais sutiko pasidalinti renginių vedėjas Linas Cinkutis (www.cinkelis.com)

Ir dar tu pradėjai sportuoti? Nejaugi energijos nepakankamai pakrauna renginiai? Sportas yra visai kas kita. Kalbant apie sportą, džiaugiamės kartu su žmona, kad buvom aplinkybių priversti ateiti į sporto klubą. Vėliau mitybą pakoregavome, pradėjome stebėti savo svorio pokyčius kasdien. Ir rezultate kažkur pamečiau nereikalingų 16 kilogramų! Ko pasekoje ir savijauta pagerėjo, ir pačiam lengviau net renginius vesti.

Linai, esi renginių vedėjas iš pašaukimo ar gyveniAr puslapio pavadinimas „cinkelis“ kilo iš pavarmas taip sudėliojo tavo likimą? dės? Ar yra kita įdomi istorija? Čia aš manau abu atsakymai yra teisingi. Ir pašaukimo reikia ir turi būti komunikabilus, mokėti ben- Už pavadinimą, aišku, reiktų padėkoti pavardei ir drauti su žmonėmis, prieiti prie jų, neįžeisti juokau- tam, kuris puslapį kūrė. Ir tas cinkelis atitinka viską damas. Mano istorija prasidėjo dar nuo mokyklos - mano charakterį, charizmą, pozityvumą, savotišką laikų, kai mažais žingsneliais lipau į sceną, klydau, „išsitaškymą“ renginio dalyviams, žodžiu tikrą enerbet pasiekiau tai, ką dabar turiu. Tai tikrai nebūna gijos bombą. vienos dienos ar renginio įdirbis, kai tu tampi rengiKiekvienos vestuvės būna kitokios? Turi standarnių vedėju, profesionalu, kurio visi nori. tinį scenarijų? Kur semiesi idėjų? Kas tavo įkvėpiBet ir daug energijos reikia šiam darbui, tiesa? mas? Taip, neslėpsiu, energijos reikia žiauriai daug, ypatingai, kai mano vedimo stilius toks su judesiu. Teko išmokti ją taupyti, valdyti savo kūną. O kaip kitaip? Kai per savaitę tenka pravesti 4-5 vestuves, tu privalai būti pasitempęs, su šypsena, geros nuotaikos.

Šiaip turiu 3-4 scenarijus, negaliu būti vienodas, turiu būti įdomus, nestovintis vietoje. Todėl stengiuosi kas metus atsinaujinti, pasikeisti. Juolab ir viskas aplink nestovi vietoje. Kiekvienas užsakovas yra labai skirtingas, kiekvienos vestuvės yra unikalios, su savomis istorijomis, kurias galėčiau pasakoti iki ryto


30

-nuo torto valgymo rankomis iki pykčių pirmąją vestuvių naktį. Tai tau gal tenka būti net ir psichologu? Būtent! Kas yra renginių vedėjas? Tai yra psichologas, kuris turi mokėti prieiti prie žmogaus, jo neįžeisti, pakalbinti, pralinksminti. Kai kurie galvoja, kad renginių vedėjas rūpinasi tik vakaro žaidimais. Tai yra netiesa. Tu turi pažinti žmones. Galiu net išduoti gero renginių vedėjo sėkmės receptą, kuri susikūriau per savo patirtį - matyti publiką, užvesti dalyvius būti linksmais, atsipalaidavusiais, ir be abejo išmanyti psichologiją. Kokia istorija yra labiausia įstrigusi? Ką pasakoji jauniesiems susitikimo metu iš savo patirties? Buvo čia vienos tokios vestuvės, apie kurias pasakoju, kai matau, kad susitikimo metu jaunieji labai pergyvena, jei kas nors nepasiseks. Atvykome į šventės vietą, ten stalas neparuoštas. Susiruošėme, renkasi svečiai, jau ir stalas pradedamas ruošti, jau šiek tiek ramiau. Jau turi greitai grįžti jaunavedžiai, paprašau virtuvės paruošti būtinus atributus pasitikimui: duona, druska, vanduo. Ateinu jų pasiimti ir... lėkštutėje matau druska, vanduo ir dvi didžiulės batono riekės! Bet tai buvo tik pradžia, toliau nesisekė užmegzti draugiško kontakto su virtuve, patys svečiai turėjo susinešti maistą, dalį jo grąžinti atgal, nes tiesiog buvo neiškeptas. Vidurnaktį jau tradiciškai skamba „ilgiausių metų“, dairausi saldaus stalo, jau matau nieko nėra, virtuvė uždaryta... Viskas baigėsi torto valgymu iš karšto patiekalo lėkštės, svečiams su servetėlėmis. Taigi mano darbas užglaistyti tokius nemalonumus, nuraminti kartais verkiančius jaunuosius ir įpūsti jiems optimizmo, kad vakaras nebūtų sugadintas iki galo bei tikrai atšvęstas. O psichologijos mokeisi ar vėl tas pašaukimas?

Iš tikro aš baigiau informatiką, kurioje esu visiškas nulis. Nes tam turi būti gimęs. 75 studentai viso tais metais buvo įstoję, baigėm vos septyniolika. Kaip dabar juokauju, sakydamas šešiolika kompiuteristų ir vienas renginių vedėjas. Pats nesuprantu kaip man pavyko, bet bakalauro gynimą atsimenu kaip didžiausią gyvenimo renginį. Dabar slapta jau galvoju... kokia laimė namie turėti žmogų, kuris gali ne tik pravesti renginį, bet ir turbūt pasižymi puikiomis organizacinėmis savybėmis?


Nuotrauka: Aušra Numavičienė

vienu metu buvau ir vedėjas, ir didžėjus. Tai buvo pati pradžia, sunki, tačiau čia ir buvo svarbiausias bei didžiausias žmonos palaikymas, pagalba man. Ji rūpinosi mano reklama, o man reikėjo tik renginio metu būti tuo, kurį vėliau rekomenduoja ir kviečia kiti. Vėliau pradėjau nuomuotis įrangą, pradėjau važinėti į kitus miestus. Atėjo laikas, kai nieko nebespėjau, teko investuoti į savo nuosavą įrangą, susiradau kolegą didžėjų. Atrodo smagu, bet visa tai buvo žiauriai sunku. Kiti galvoja, kad renginių vedėjai yra labai turtingi ir sėkmingi žmonės. Tačiau be šeimos palaikymo šiandien aš tikrai nebūčiau tuo, kuo esu. Tai tavo žmona yra marketingo, pardavimų vadovas? Taip, ji labai daug laiko skiria tam, kam aš visai neturiu. Ir tai irgi yra savotiška mano sėkmės paslaptis. Taigi... vasara gausi vestuvių ir krikštynų. Esi paskaičiavęs kiek pravedi vestuvių, krikštynų ar šiaip švenčių per sezoną?

Pastaruosius ketverius metus vedžiau šią statistiką ir rezultate per 2016 meŽmonai tai daugiau privalumas ar visai ne? tus sutuokiau 60 porų, 2017 - 72 Jeigu paklaustumėt mano žmonos, tai ji pasakytų, kad 2018 - 70, o šiemet bus 67 poros. Tai čia tik vestuvės, sekmadienis yra didžiausia nelaimė. Kai tu žinai, kad o dar jubiliejai, krikštynos, įmonių renginiai... Per metau nereikia į darbą, atsipalaiduoji, namie tikrai nesi ta tus tikrai išeina virš šimto renginių. Dabar štai jau gaenergijos bomba. Kai susipažinau su žmona sakiau, kad liu sakyti jubiliejinis dešimtas mano sezonas, iki kurio vestuvių niekada nevesiu, nes buvau sporto renginių nueitas tikrai nelengvas kelias, kurio pradžioje buvau vedėjas. Nuo penkiolikos iki dvidešimt penkių metų visiškai nežinomas žmogus. komentavau krepšinį. Penkis metus profesionaliame krepšinyje buvau Šiaulių arenos balsas. Vėliau pradėjau Įsivaizduokime - turi visišką laisvę sukurti scenarijų dirbti naktiniame klube, ten pradėjau vesti minimalius draugų šventei ir pagal jį pravesti renginį. Kokia tema gimtadienius. Mano pirmasis uždarbis buvo 100 litų, būtų? Kokias mintis norėtumei įgyvendinti jose?

31


32

Nuotrauka: Adomas Tirkšliūnas


Mane veža aktyvus poilsis, tai greičiausiai daryčiau balandžio mėnesį ir tęsiasi iki spalio galo. Gruodis ir spartakiadą, batutų atrakcijas, įvairias užduotis, vakare sausis yra tradiciškai kalėdiniai, vasario mėnuo gausus su laužu bei gitaros akordais prie jo. šimtadieniais. Aišku, vasaros sezonu vestuvės jau prasideda nuo ketvirtadienio. Labai džiaugiuosi, kad žmonės Tradicijos. Šiuolaikinėse vestuvėse yra išlikę dar ko- jau suvokia, kad vestuvėms tinka daug daugiau savaitės kių nors tradicinių akcentų? dienų, nei tik šeštadienis. Tradiciškai sekmadieniai ir pirmadieniai yra tokie laisvesni, šeimyniški, vėliau pasiSenosios tradicijos dingsta, likę tik sutikimai, šeimos deda būsimų renginių detalių derinimai, pokalbiai tiek židinys, jaunųjų šokis, torto pjovimas, vidurnakčio ak- prie kavos puodelio, tiek nuotoliniu būdu. centas. Tačiau 2020 metais turėsiu vestuves, kur tema bus senovinės vestuvių tradicijos, kurioms ruošiamasi Ir tradiciškai... ko palinkėtumei „Gyvenimo gurmaiki tokių smulkmenų, kaip lininės staltiesės prie bažny- nų“ skaitytojams? čios. Aš, aišku, nuomuosiuos lininį kostiumą, bet man pačiam tai bus tikrai įdomus, kitoks renginys. Skaityti „Gyvenimo gurmanus“ su cinkeliu :) Mėgautis gyvenimu, geromis emocijomis, būti optimistais. O tenka dalyvauti kaip švenčių dalyviui? Ar vis tik esi tas batsiuvys be batų? Daugiau apie Liną ir Šią vasarą teko būtų kolegos renginių vedėjo vestuvėjo vedamus renginius se kaip svečiui. Labai laukėm tų vestuvių, visi, kam sakiau, kad eisim, tai jau iškarto replikavo, kad aš jau turbūt ten tik ir žiūrėsiu ką daro blogai kitas vedėjas ir rodysiu jo klaidas. Tačiau aš puikiai žinau, kad ne klaidas reikia rodyti, o padėti, kad tą renginį padaryti dar šaunesnį. Niekada nežiūrėčiau klaidų, svarbiausia atsipalaiduoti. Visuomet jaunųjų klausiu „kaip atrodo, nuo priklauso pačios geriausios vestuvės?“ Jie visada sako „nuo vedėjo“. Tačiau jis iš tikro yra tik trečioje vietoje. Visų pirma yra patys jaunieji, tada svečiai, o jau tik tada vedėjas. Taip, kažkiek priklauso, bet jeigu žmogus iš prigimties kuklus, nerodantis emocijų, pasyvus, jis nesitaškys pagal bet kurią tavo užvestą veiklą, bet renginio pabaigoje ne vienas toks ateina padėkoti labai nuoširdžiai. Tavo darbas daugiau sezoninis? Ar vis tik ištisus metus? Sezoniškumas yra. Lapkritis ir kovas yra tokie ramesni. Vestuvių sezonas prasideda jau

Nuotrauka: Mantas Janavičius

Tekstas: Dovilė Bajalienė

33


34

Baja


alių grill vestuvinė fiesta Prieš beveik 15 metų, kai planavome savo vestuves, darėme taip kaip daugelis. Su itin ribotu biudžetu, bet dideliu noru švęsti savo meilės šventę. Šiandien jei vėl planuotume mūsų vestuves, tai būtų šventė visų pirma kitiems, o kartu ji taptu nepakartojama akimirka ir mums. Dovilė juokiasi, kad Mantas prie grilio praleistų visą šventę, o jai beliktų pasirūpinti tortu, nors... nespauskime savęs į rėmus, palikite patiems svečiams pasigaminti desertą pagal save. Tam tereikia gaivaus kepto ananaso, įvairių uogų ir ledų kiekvieno skoniui. Jeigu darote vestuves mažam ratui artimiausiu žmonių, kviečiame pasigaminti tikrą grill fiestą, kurios skanius bei spalvingus receptus paruošėme specialiai Jums!

35


36

BrusketA su Troškintais pomidorais ir Ančiuviais Šis užkandis gali būti paruošiamas iš anksto, patiekiant tik paskrudinsite bagetės riekeles. O dar geriau - pomidorų padažo pasigaminkite daug daugiau nei reikia šiems užkandukams, nes jis puikiai dera su midijomis.

60 ml alyvuogių aliejaus 2 česnako skiltelės 4 vidutiniai pomidorai 1 valg.š. kapoto baziliko 1 valg.š. pomidorų pastos 1 bagetės 8 ančiuvių file 12 juodųjų alyvuogių 1 valg.š. mažųjų kaparėlių Šviežio baziliko papuošimui Druskos ir pipirų pagal skonį

Keptuvėje įkaitinamas aliejus. Kepinamas visas česnakas su smulkintais pomidorais ~ 4 minutes. Gardinama kapotu baziliku, pomidorų pasta, pagal skonį druska ir pipirais. Kaitinama, pastoviai maišant, kol masė tampa tirštoka, išgaruoja skysčio perteklius. Bagetė supjaustoma 1-1,5 cm storio gabaliukais, pakepinama ant grilio grotelių. Prieš pateikiant pomidorų padažas tepamas ant paskrudintos riekelės, uždedama ančiuvio file, alyvuogių puselės ir keli kaparėliai. Puošiama šviežia baziliko šakele.


37


38

Įdarytos rūk

Net tie, kurie nemėgsta jūros gėrybi Pikantiška sūrio kepurė arba sodrus po akimirkos palaimos!

450 g šviežių midijų 45 ml vandens 1 valg. š. sviesto 1 valg. š. alyvogių aliejaus 3 valg. š. tarkuoto parmezano sūri 2 valg. š. kapotų šviežių petražolių 2 česnako skiltelės šviežiai maltų pipirų

Midijos nuvalomos po tekančiu vand veria, išmetamos, jos nebetinkamos v Nuvalytos midijos sudedamos į gilų verdamos garuose 5 minutes, kol atsiv Apvirtos midijos nusausinamos, atver delėje, išdėliojamos kiaurame metalin Sūris, petražolės, tarkuotas česnakas, Kiekviena midija uždengiama sūrio m Midijos rūkomos su karštu vyšnios dū

Midijos puikiai dera su pikantišku p dažo nuo ančiuvių? Greit juo paden skonio bomba garantuota.


kytos midijos

ių, paragavę gali pakeisti nuomonę. omidorų padažas... Mhmmmm, kelios

io ų

deniu. Tos, kurios patuksentos neužsivalgyti. ų troškintuvą, užpilamos vandeniu ir veria. riamos iki galo, paliekant po vieną gelniame, griliui tinkamame, kepti inde. malti pipirai sumaišomi. mišiniu. ūmu 2-3 minutes, kol sūris išsilydo.

pomidorų padažu bei sūriu. Liko pangiame midiją, žiupsnis parmezano ir

39


40


41

Gaivios ir spalvingos salotos Kas sakė, kad salotos turi būti tradicinės ir nuobodžios? Paragaukite puikaus, gaivaus, spalvingo agurkų, pomidorų ir mango derinio. Iš pradžių visi žiūrės keistai, kraipys galvas, bet pažadam ne tik spalvingą pagardą prie mėsos ar žuvies, bet ir neapsunkusius kūnus, kurie vėliau jau galės šėlti vestuviniuose šokiuose.

1 didelis prinokęs mangas 1 ilgavaisis agurkas 200-250 g vyšninių pomidorų 30 ml saulėgražų aliejaus 15 ml citrinos sulčių 1 skiltelė česnako 1 sauja šviežių bazilikų lapelių Druskos ir pipirų

Mangas supjaustomas kubeliais, agurkas padalinamas į keturias dalis išilgai ir supjaustomas, pomidoriukai - ketvirčiais. Daržovės sudedamos į dubenį, užpilams aliejumi, citrinos sultimis, įtarkuojamas česnakas, sukapojami ir sudedami bazilikai, pagardinama druska ir pipirais pagal skonį. Mėgstantiems aštriau - šios salotos gardinamos raudonuoju svogūnu ir 1 šaukštu aštraus padažo.


42

Kiaulienos vėrinukai su ananasu Ananasai ir mėsa? Marinuokit, verkit, kepkit! Ananaso rūgštis puikus greitas marinatas, kuris suminkština ir pagyvina mėsos skonį. Malonūs rytietiški prieskoniai maloniai pakutens skonio receptorius. 500 g kiaulienos išpjovos 1 mažo svogūno 1 česnako skiltelės 4 valg. š. sojos padažo Pusės citrinos tarkuotos žievelės 1 valg. š. malto kumino 1 valg. š. maltos kalendros 1 valg. š. maltos ciberžolės 1 valg. š. rudojo cukraus 1 mažo prinokusio ananaso Druskos ir pipirų pagal skonį Aštriu peiliu vienodais, maždaug 2,5 cm, kubeliais supjaustoma kiaulienos išpjova. Panašiais kubeliais supjaustomas ir ananaso minkštimas. Maisto trintuvo inde sudedamas svogūnas, česnako skiltelė, sojos padažas, citrinos žievelė, prieskoniai ir 2-3 gabaliukai ananaso minkštimo. Viskas sutrinama iki vienalytės masės. Gautu marinatu užpilama supjaustyta mėsa, švelniai pamaišoma, kad marinatas vienodai pasiskirstytų. Svarbu - mėsą galima kepti jau netrukus, dėl marinate esančio ananaso ir jo rūgšties, jos geriau nemarinuoti ilgai. Viską galima suverti ant mirkytų medinių pagaliukų arba plonų metalinių iešmelių. Kepama vidutinio karštumo kepsninėje 10-12 minučių pavartant, kol apskrunda ir pagelsta mėsa.


43


44


45

Tailandietiška dorada bananų lapuose

Šiam patiekalui nereikės daug laiko, bet reikės egzotinių bananų lapų. Jeigu jų nerasite - kepkite folijos laiveliuose, gal vaizdas nebus toks tropinis, bet visas skonis čia ne lapuose, o padaže. Šis patiekalas tiks mažai kompanijai, valgančiai jaukiai susėdus prie stalo.

4 doradų 350g bananų lapų 1 laimo citrinos 1 česnako skiltelės 2 valg. š. raudono kario pastos 4 valg. š. kreminio kokosų pieno

Žuvis išvaloma, nuskutami žvynai, nukarpomi pelekai, nuplaunama. Žuvies šonai įpjaunami įstrižai 4 vietose. Citrina supjaustoma plonais griežinėliais. Česnakas sutarkuojamas, sumaišomas su kario pasta, kokosų pienu. Dorados įpjauti šonai papuošiami citrinos griežinėliais. Dorada užpilama paruoštu padažu ir suvyniojama į kelis banano lapus. Kepama vidutinio karštumo kepsninėje 15-20 minučių ant netiesioginės ugnies. Patiekiama ant bananų lapų.


46

Keptas karamelizuotas ananasas Ant kepsninės galite iškepti ne tik šašlykus bei kepsnius. Čia puikiausiai gali gimti ir skanūs desertai. Šis desertas primena apverstą pyragą, bet be tešlos, patiekiama dar karštą su gaiviais ledais. Patiekite svečiams dubenius įvairių uogų, skirtingų ledų ir leiskite laisvai improvizuoti patiems! 1 vidutinis prinokęs ananasas 2 valg. š. rudojo cukraus 2-3 cm šviežio imbiero 4 valg. š. sviesto 30 ml tamsaus romo įvairių uogų ir ledų patiekimui Ananasas supjaustomas išilgai ketvirčiais ir atsargiai peiliu išpjaustomas visas vidus, paliekant sveiką žievę ir lapus. Išpjautas minkštimas supjaustomas 2 cm storio gabaliukais. Ananasas perveriamas šlapiu bambuko iešmeliu išilgai per visą ilgį. Drauge suveriami visus gabaliukai ir iš galų sutvirtinama palikta žieve. Į dubenėlį sudedamas cukrus, įtarkuojamas imbieras, įmaišomas sviestas, romas ir šiek tiek pakaitinama, kol visas susimaišys. Gautu padažu aptepamas paruoštas ananasas ir kepamas ant kepsninės, nuolat tepant padažu, maždaug 4-5 minutes, kol abi pusės karamelizuosis.


47


48

Švenčių dekoras būtinybė ar mada?

Vasarą mėgaujamės saule, vandeniu, šviežiomis uogomis ir daržovėmis, taip pat joje gausu ypatingu vasaros švenčių - vestuvių ir krikštynų. Dažnai jas puošia ne vienas gėlės žiedelis, kartais ne tik užsakomos puokštės, bet kuriamas visos šventės dekoras. Šia tema, madomis ir atradimais sutiko pasidalinti floristas Rytis Trepkus (Rytis Trepkus. Flower‘s Design) Ryti, kokią dalį tavo gyvenime užima gėlės? Realiai visą mano gyvenimą sudaro vienokios ar kitokios gėlės. Dirbant tikros, kvepiančios, užburiančios savo grožiu bei formomis, gyvenime - gražiausios ir nuostabiausios mano gėlės tai žmona ir vaikai. Kodėl būtent jos tave taip užbūrė? Kas iki jų atvedė? Paskatino? Dar būdamas moksleiviu svarsčiau tarp muzikos ir dailės, tačiau mano domėjimasis augalais bei jų estetika nepraslydo pro akis gimtosios Vilkijos viešosios bibliotekos vaikų skyriaus bibliotekininkei, kuri mane labai paskatino ir nukreipė šia linkme. Už tai jai būsiu visą gyvenimą dėkingas. Kur semiesi idėjų? Kas tavo įkvėpimas?


Dažniausiai visos idėjos gimsta iš širdies, kad ir kaip tai banaliai skambėtų. Pradedant kurti mintys vaizdą pradeda kurti savaime. Domiuosi pasaulio ir Europos floristų dizainerių darbais. Dabar slapta jau galvoju... kokia laiminga tavo žmona, nes gėlių namie turbūt netrūksta ir jai? Ar vis tik teisinga patarlė „batsiuvys be batų“ ir gėlių jai dažnai arba visai nedovanoji? Gėles nešu ne tik žmonai, bet slapta ir sau, tam, kad namai būtų gražūs, nes namai be gėlių yra ne namai. Retkarčiais tinka ir pasakymas „batsiuvys be batų“. Taigi... vasara gausi vestuvių ir krikštynų. Ar dažnai tenka kurti iš gėlių būtent šioms šventėms? Tenka kurti daugiau vestuvėms nei krikštynoms. Yra tekę puošti ir krikštynas, tačiau šiuo metu koncentruojuosi į vestuvių dekorą. Kokios dabar vyrauja mados? Tendencijos? Kokių gėlių nori užsakovai ir kokių visiškai nevertina? Įprastai vestuvės neturi griežtų stiliaus rėmų. Jaunieji dažniausiai renkasi prabangią romantiką, „provanso“ ar „rustic“ stiliaus dekorą. Pastarųjų metų „trendas“ yra bijūnai ir angliškos sodo rožės, levandos, hortenzijos, eustomos, vėdrynai, gvazdikai, jurginai. Nėra tokių gėlių, kurių nevertina visiškai. Įsivaizduokime... turite visišką laisvę sukurti vestuvėms gėlių dekorą. Kokia tema būtų? Kokias mintis norėtumėt įgyvendinti jose? Temų, kuriomis norėčiau kurti, yra ne viena, tad negalėčiau išskirti kažkurios vienos. Kiekvienai temai galima rasti daugybė įgyvendinimo būdų. Turiu labai daug minčių bei idėjų, kurios gimsta kuriant. Rytis Trepkus. Flower‘s Design - Jūsų darbas? Hobis? Kas tai?

49


50


Šiuo metu tai yra mano hobis, idėjos, o kartu ir darbas. Negalėjau nepastebėti - tatuiruotė? Kas joje įamžinta? Kodėl?

51

kada, manau, taip yra dėl to, kad artimieji nepasitiki savo pasirinkimu ir vengia gėles dovanoti šios srities profesionalui. Iš tiesų, gėlių gauti labai norėčiau.

Joje pavaizduotos smilgos. Ši tatuiruotė atspindi mano pašaukimą, simbolizuoja mano meilę gamtai. Ir tradiciškai... ko palinkėtumėte „Gyvenimo Žodžiu gėlės, augalai, žiedai visur ir visada, tai gurmanų“ skaitytojams? Jums gimtadieniui gėlių dovanoti nelengva turbūt? Gyventi „su skoniu“ ir išlaisvinti vaizduotę. Taip, nelengva. Niekas jų nedovanoja beveik nie-

Tekstas: Dovilė Bajalienė


52

spaniškas m Vila “Aires“tarsi mažas stebuklas, įsikūrusi Ispanijos šiaurėje, pačiame pasienyje su Prancūzija, jaukiame Portbou miestelyje, kur jautiesi tarsi pasaulio pakraštyje Europos vidury. Panirusi Pirėnų kalno šlaite su migdolų, kedrinių pušų ir alyvmedžių sodu, užburiančiais Viduržemio jūros, įlankėlių, kauburėlių ir Portbou miestelio vaizdais. „Aires“ išvertus iš ispanų reiškia „orai“ ir tikrai, sėdėdami vienoje ar kitoje terasoje godžiai gersite orą, vėją, jūrą ir vaizdus. Nors kalne ši vieniša vila atrodo tarsi mažutis namelis, bet joje patogiai gali įsikurti iki 14 žmonių. O jeigu esate jaunavedžiai ar tiesiog norite dviese romantiškai atostogauti - kas ryt atsibusite pažadinti saulės spinduliu iš jūros, nes dauguma kambarių su vaizdais į jūrą. Yra didelis baseinas su jaukia terasa, kur galima mėgautis saulės ir vandens malonumais niekam jūsų nematant, o jūs tuo pat metu galite stebėti miestelio gyvenimą ar kalnų ramybę. Jeigu norėsite pasivolioti pliaže prie jūros ar išgerti kavos charizmatiškojo Antonio bare, o gal paragauti išskirtinių patiekalų moderniame Voramar restorane - per 10 minučių pėsčiomis pasieksite visus malonumus. Tiesa, atgalios teks palipėti į kalną, bet tai tik 350m. Jeigu esate neabejingi sportui, viloje „Aires“ galėsite žaisti tenisą – įrengtas teniso kortas. Jeigu mylite kalnus ir mėgstate jais vaikščioti - šalia vilos takas į kalnus, kuriuo galėsite nueiti į kitoje kalno pusėje esantį Prancūzijos miestelį arba tiesiog užlipus įkvėpti užburiančių vaizdų. Neabejingi menui – vos už 36 kilometų įsikūręs Figueres miestelis su žymiuoju Salvadoro Dali muziejumi, o Prancūzijoje Koljuro (Collioure) miestelis, kur sekmadieniais menininkai išeina į gatveles piešti, galerijos pristato savo darbus.


medaus mėnuo

53

Gyvendami viloje „Aires“ galėsite mėgautis ispaniškais ir prancūziškais gyvenimo malonumais, vienu metu. Išragauti skirtingų kultūrų patiekalų, vyno ar aliejaus. 50 km spinduliu rasite net 17 restoranų įvertintų Michelin žvaigždutėmis, o jeigu esate žuvies ar jūros gėrybių mylėtojas – čia tikras rojus. Kur kaina ir kokybė neprasilenkia. Norėtumėte privataus vakarėlio su paella, vilos šeimininkė mielai ją pagamins. Čia tikras rojus: tarp žemės ir dangaus, tarp vėjo ir traukinio dundėjimo, tarp Ispanijos ir Prancūzijos, tarp skaniausių restoranėlių ir jaukių turgelių, tarp vienumos ir žmonių....tai vieta ne pataisomiems romantikams, o ir skeptikai čia atras ką veikti. Dar viena labai svarbi detalė - labai patogus susisiekimas traukiniu, nuo Barselonos oro uosto vos 2 valandos kelio, o nuo Žironos 1 valanda. Iš Portbou patogiai galite nuvykti net į Paryžių ar Madridą. Daugiau informacijos rasite www.visitportbou.com

Tekstas ir nuotraukos: Odeta Kazlauskienė


54

Nuotrauka: Renata Šniolienė


55

KRIKŠTYNOS “Nes tikėti, tai turėti sparnus.“ [Piteris Penas]


56

10 esminių dalykų, ku organizuojant savo 1. Išsirinkti krikšto tėvus. Pirmas dalykas, kurį tėvai turi padaryti – išsirinki savo vaikui krikšto tėvus ir paprašyti jų tapti mažylio dvasiškais globėjais. Sulaukus teigiamo atsakymo, galima pradėti planuoti krikšto ceremoniją bei krikštynų šventę po jos. 2. Pasirinkti bažnyčią. Antras žingsnis - išsirinkti bažnyčią, kurioje jūs įsivaizduojate savo vaiko krikštynų ceremoniją. Patartina suderinti ceremonijos datą ir laiką bent prieš mėnesį (kuo anksčiau, tuo geriau), kad krikštatėviai bei svečiai galėtų suderinti savo planus su jūsų šventės data. Iš anksto žinodami krikštynų datą jie galės susitarti dėl išeiginių dienų darbe bei pasiruošti kelionei, jei atkeliauja iš kito miesto ar net kitos šalies. 3. Sudaryti svečių sąrašą. Sudarinėjant svečių sąrašą gerai apgalvokite ką norėtumėte matyti vienoje iš svarbiausių jūsų vaiko šventėje. Žinoti tikslų svečių skaičių būtina gaminant kvietimus, ieškant šventės vietos, planuojant išlaidas maistui bei gėrimams. Tad gerai apgalvokite kokio dydžio krikštynas norite ir galite suorganizuoti. 4. Surasti šventės vietą. Kai ieškome šventės vietos, dažniausiai sakome, kad jei pamačius vietą po kelių sekundžių jau įsivaizduojate kaip jau čia švenčiate savo vaiko šventę, reiškia tai ta vieta! Jei abejojate, geriau dar paieškoti. Dar labai svarbu ieškant šventės vietos, atkreipti dėmesį ar bus daug vaikų, ar tik keletas, ar jų visai nebus? Jei dalyvaus dešimt ar daugiau vaikų, ramus pasisėdėjimas restorane nebus geriausias sprendimas. Tad jei planuojame šventėje daug vaikų, tokiu atveju geriausia rinktis vietą, su didesne erdve vaikų pramogoms ir užimtumu. Jei pagrinde dominuoja suaugusieji, restoranas su jaukia aplinka kaip tik jums. 5. Paruošti kvietimus. Kai jau turite krikštatėvius, nusprendėte krikštynų datą, pasirinkote bažnyčią ir šventės vietą, galite pradėti ruošti kvietimus. Prieš pasirenkant kvietimus turite nuspręsti kokia spalva bei tema bus jūsų visa šventė.


urių nevalia pamiršti o vaiko krikštynas 6. Pasirūpinti krikštynų apranga. Organizuojant Krikštynas be galo svarbu yra apranga, kuri atitiktų visas tradicijas. Krikštynoms siūnamas ar perkamas baltas krikšto rūbas, kuris simbolizuoja nekaltybę, šventumą, tyrumą. Mums šiek tiek neįprasta, tačiau tradiciškai berniuko krikšto rūbas puošiamas rausva spalva, o mergytės – melsva. Prisiminkime, kad Jėzus turėjo rausvą apsiautą, o Marija – mėlyną. Daug kur yra tradicija, kad krikšto drabužiais ir rekvizitais mažyliui pasirūpina būsimi jūsų vaikelio krikšto tėvai, tad iš anksto aptarkite su jais šį momentą. Taip pat, apgalvokite ką vilkėsite ir avėsite patys. Jei organizuosite teminį vakarėlį ir pageidausite tam tikro svečių aprangos kodo ar specialių detalių, praneškite jiems apie tai pakvietimuose. 7. Turėti krikšto žvakę. Dar vienas svarbus krikštynų simbolis – krikštynų žvakė. Ji taip pat turėtų būti neryški, baltos, pastelinės ar natūralaus vaško spalvos, paprastai žvakė derinama prie rūbelių, puošiama kaspinais, gėlėmis. Krikšto žvakė turi būti saugoma visą žmogaus gyvenimą – ją vaikas turi Pirmosios Komunijos metu. 8. Pasirūpinti krikštynų dekoravimu. Pirma ką reiktų padaryti galvojant apie dekoravimą, tai susikurti šventės vietos viziją, numatyti kokias spalvas naudosite. Dažniausiai mergaitėmis krikštynoms pasirenkama rožinė ar mėtinė spalva, o berniukams - žydra. Prie šių spalvų puikiai dera balta spalva. Tad galite išlaikyti vientisumą kvietimuose, aprangoje, stalo kortelėse. Naudokite balionus, tai nėra brangu, tačiau didelis balionų kiekis sukuria įspūdį. Pasitelkite fantaziją ir nebijokite kurti, vaikams balionai sukelia daug džiaugsmo. Stenkitės šventę dekoruoti, kad būtų kuo individualiau ir sukurta būtent jūsų vaikui. Krikštynų šventinį stalą papuoškite įvairiais krikštynų aksesuarais, nuotraukomis ir nepamirškite gausiai pridėti žvakių, jos visada suteiks jaukumo jūsų šventei. 9. Išsirinkti fotografą ar filmuotoją. Kadangi krikštynos – viena svarbiausių vaiko švenčių, norime akimirkas įamžinti fotografijose ar filmuotoje medžiagoje. Jei pageidaujate

57

itin kokybiškų ir profesionalių kadrų skirkite biudžeto fotografui ar filmuotojui. Patartina jo paslaugas užsisakyti kuo anksčiau. 10. Krikštynų dovanos. Ir svarbiausia ko nederėtų pamiršti, tai pačių Krikšto tėvų. Padėka pats gražiausias gestas. Geriausia dovana jiems, kuri turėtų išliekamąją vertę. Taip pat apsvarstykite galimybę dovanoti svečiams atminimo ar padėkos dovanėles. Tam puikiai tiktų nebrangūs, simboliniai suvenyrai, mielos smulkmenos ar saldumynai. Patarimai ir nuotraukos


58

Meniu krikĹĄtynoms ir k


kitoms vaikų šventėms

Nuotraukos autorė: Zanutė Gzi Five Dreams Photography

59


60

Žemės riešutų kamuoliukai

3 valg.š. tahini 280 g virtų avinžirnių 280 g žemės riešutų sviesto 2 valg.š. medaus 2 valg.š. sezamo sėklų žiupsnelis aitrios paprikos (nebūtina)

Avinžirniai kartu su tahini ir žemės riešutų sviestu sutrinami su trintuvu iki vientisos masės. Į gautą masę sudedama medus, paprikos milteliai ir gerai išmaišoma. Iš gautos masės drėgnomis rankomis formuojami kamuoliukai ir apvoliojami sezamo sėklose. Dedama į šaldytuvą bent jau 20 min., kad sutvirtėtų.

Kefyro keksiukai su daržovėmis ir kumpiu

3 kiaušiniai 250 g miltų 1,5 arb.š. kepimo miltelių 125 ml kefyro 80 ml aliejaus 0,5 nedidelės cukinijos 100 g žirnelių 100 g kumpelio žiupsnelis druskos Kiaušiniai išplakami su druska. Supilami aliejus, kefyras ir gerai išmaišoma. Miltai persijojami su kepimo milteliais ir įmaišomi į kefyro masę. Kumpelis supjaustomas kubeliais, cukinija sutarkuojama ir kartu su žirneliais suberiami į tešlą. Masė supilstoma į silikonines keksiukų formeles (pilama 2/3 keksiukų formelių tūrio) ir kepama 180°C. apie 30-40 min., kol keksiukai iškepa.


KEFYRO KOKTEILIS

350 ml. kefyro 1 bananas 150 g uogų ( naudojau braškes) 1 arb.š. vanilinio cukraus

Avietinis šerbetas

200 g aviečių arba kitų mėgstamų uogų 1 citrina 250 g cukraus 400 ml vandens 1 arb.š. vanilinio cukraus

Į kokteilinę sudedamos nuplautos uogos, susmul- Į dubenį supilamas vanduo ir užvirinamas. Suberiakintas bananas ir supilamas kefyras. mas cukrus ir kelias minutes pakaitinama ant silpIšplakama iki vientisos masės. nos ugnies. Sirupas atvėsinamas. Pagardinama vaniliniu cukrumi. Avietes sutrinamos trintuvu iki vientisos masės. Į Supilstoma į taures. trintų aviečių masę supilama citrinos sultys, vanilinis cukrus ir atvėsintas sirupas. Gerai išmaišoma. Supilama į šaldymui skirtą indą ir dedama šaldyti 3 val., kad ledai beveik sušaltų. Ištraukti ledai iš šaldiklio, elektriniu grūstuvu plakami didžiausiu greičiu, kol masė taps puri ir lengva. Indas vėl pastatomas porai valandų į šaldiklį ir kas valandą masė gerai suplakama.

61


62

gyvenimo

Profile for Gurmanai

Gyvenimo gurmanai Nr. 12  

Vasara... Šventės... Vestuvės... Krikštynos... Gamtos gėrybės...

Gyvenimo gurmanai Nr. 12  

Vasara... Šventės... Vestuvės... Krikštynos... Gamtos gėrybės...

Profile for doweba
Advertisement