1
gyvenimo
Apie ką šis numeris: 6 - Kosminės atostogos Italijoje 24 - Numerologija 34 - Karštas puodelis 42 - Pelėdos skaitiniai 58 - Ragaujam figų
Elektroninis žurnalas „Gyvenimo gurmanai“ Žurnalą kuria ir dalinasi jungtinė kūrybinė komanda. Bendraukime gyvenimogurmanai@gmail.com @gyvenimogurmanai gyvenimogurmanai Žurnale panaudotos nuotraukos ir tekstai: Indrė iš GP magija Skanios Bajalių istorijos Viktorija iš Pelėdos skaitiniai Živilė iš Valgė Spalvė Viršelio nuotrauka: www.freepik.com
Dizainas: Skanios Bajalių istorijos ___________________________________ © Autorinės teisės saugomos
Draudžiama kopijuoti ir/ar platinti atskiras grafines ir/ar tekstines leidinio dalis be išankstinio kūrybinės komandos sutikimo. Jei sutikimas gautas, naudojant žurnale esančią informaciją būtina nurodyti šaltinį.
4
SVEIKI, gyvenimo gurmanai
Kosminis ruduo... Kelionės... Knygos... Skoniai ir... staigmena :) Jaučiat kaip laikas kosminiu greičiu bėga pro gyvenimo delnus? Lyg lakus smėlis byra byra byra... Neskubėkit su juo, pabūkit jame, buvime, sustojime... Lyg pasimetę turistai nežinomame mieste leiskite sau likti stebėtojais tos tėkmės, to bėgimo lyg maratone. Atraskite minčių ramybę, užsimerkite akis ir išjunkite mintis kasdien trumpai pauzei, o svarbiausia - nepamirškite vakare pažiūrėti į žvaigždėtą dangų ir... pasvajoti apie savo
gurmanišką gyvenimą !
5 Nuotrauka: www.freepik.com
Kviečiame keliauti kartu su mumis ir kiekviename numeryje patirti, pajausti, paragauti!
6
- Kokios buvo tavo atostogos - Kosminės!!!
- Skridai į kosmosą? - Oj neeeee...
s? Savaitę keliauvome ir ragavome Italijos skonius, o jie tikras kosmosas! Juokiasi Indrė iš Gėrimų ir patiekalų magijos tinklaraščio.
Įspėjame, skaitymas toliau gali sukelti begalinį norą keliauti ir skanauti :)
7
Neapolis – Pompėja – Sorentas – Kapris Kai už lango merkia lietus – nėra nieko maloniau nei grožėtis nuotraukomis iš šiltesnių dienų. Tą darau ir aš. Rugpjūčio pirmą dieną išskridome į Neapolį. Šaltą vasarį antrą valandą nakties nupirkti bilietai buvo tai, kas padėjo emociškai išgyventi karantiną. Tad spontaniški pirkiniai tikrai ne visada yra blogi. Savo kelionę suplanavome taip: 1-3 diena Neapolis 4 diena Pompėja ir kelionė į Sorentą 5 diena Kapris 6 diena Sorentas 7 diena Neapolis 8 diena kelionė namo Tekstas ir nuotraukos: Indrė Vaičiulienė / GP magija
8
Atskridus į Neapolį pasitiko maloni 30 laipsnių šiluma. Už kelių šimtų metrų sėdome į autobusą ir iškeliavome iki svečių namų prie Toledo gatvės. Išlipome pakrantėje, kur mus iš karto pasitiko Castel Nuovo vaizdas. Jos apačioje bus įrengta turbūt viena įspūdingiausių metro stotelių visoje Italijoje. Eismas Neapolyje – intensyvus. Visi aplink pypsi, lekia, lenkia. Jei tau žalia – būk įsitikinęs, kad sustojo ne tik automobiliai, bet ir motoroleriai, nes šie dažnai nepaiso kelių eismo taisyklių ir lekia per raudoną. Beveik visos matytos mašinos apibraižytos – Neapolio gatvės centre siauros, o beprotiškas vairavimo stilius tikrai nepadeda apsaugoti automobilių išvaizdos. Sėkmingai pasiekę centrą pirmiausia ėjome į Cafe Gambrinus – puodelio espresso ir ledų. Norisi espresso, bet norisi sutaupyti? Neapolyje kavą užsisakykite prie baro,
tuomet nebus įskaičiuotas aptarnavimo mokestis (coperto arba servizio). Kita stotelė – daiktų išsipakavimas ir vėlyvi pietūs. Pirmąją dieną nusprendėme išmėginti skrudintą picą „Antica Pizza Frittada Zia Esterina Sorbillo“. Pirmas vaizdas vertė tikėtis tiesiog čebureko su kumpiu, tačiau pirmas kąsnis nuomonę pakeitė. Puiki picos tešla, kreminis rikotos įdaras. Verta išmėginti. Toliau sekė pasivaikščiojimas po miestą – neturėjome plano lankyti muziejus, labiau norėjome pasigrožėti miestu, skaniai pavalgyti ir nukeliauti į pliažą. Vakarui pasirinkome barą „Keste“. Iki jo kelionė nuo metro nebuvo jauki – siauros ir tamsio gatvės, bet čia paragavome tikrai puikių kokteilių ir užkandžių. Be to, savaitgaliais čia būna gyva muzika. Greta baro yra Cappella Pappacoda – jau neveikianti bažnyčia papuošta įspūdingu gotikinio stiliaus portiku.
9
10
Rugpjūčio 2 buvo mano gimtadienis ir jo rytą pradėjome nuo ekskursijos su gide iš paskyros „Kaip prisijaukinti Neapolį“. Kelios valandos po miestą su ja ir viskas tapo daug aiškiau – kodėl miesto gatvės tokios siauros, kodėl bažnyčių pamatai turi romėniškų, graikiškų ir net egiptietiškų detalių. Į tarpą – skanavome ledinio espresso Il Vero Bar del Professore. Neišduosime visų miesto paslapčių – verta nuvykti ir išmėginti ekskursiją. Gidė rekomendavo ledus Il Gelato Mennella – tai tikrai sotūs ir riebūs ledai, kur į pistacijų skonio ledus nėra maišomi žalsvi dažai, todėl jie yra švelniai rusvi. Po ekskursijos paskanavome gruzdintų cukinijų ir nusprendėme užsikelti į Sant' Elmo pilį. Iš jos atsiveria vaizdas į visą Neapolį. Iki pilies nuo promenados galima keliauti autobusu, o po to tramvajumi. Tam geriausia įsigyti dienos bilietą, kuris galioja
11
iki vidurnakčio. Tiesa, autobusai tikrai neatvyksta laiku, o stotelės yra ne visada ten, kur rodo Google maps, tad verta pasižiūrėti ženklus. Vietinė transporto programėle ir skaitmeninės informacinės lentos taip pat nepatikimos – štai rodo, kad autobusas ar metro bus už 5-4-3 minučių, o po to dingsta. Tad geresnis variantas eiti pėsčiomis arba išsinuomoti savo transportą (motorolerį, dviratį, automobilį). Pasigrožėję vaizdais patraukėme vėlyvų pietų. Šį kartą į Antica Capri ispaniškame kvartale. Dar prieš kelionę pažįstami italai rekomendavo nekelti kojos į šį kvartalą, bet, kaip pasakojo gidė, per kelerius metus situacija yra pasikeitusi ir šviesiu paros metu tai turistų ir vietinių mėgstamas kvartalas su savo restoranais ir parduotuvėmis. Žymiausias pasirinkto restorano patiekalas – pasta su jūros gėrybėmis po tešlos dangteliu.
12
Pripažinsiu – atrodo įspūdingai, bet labiau pavydėjau greta buvusiai porai, kuri užsisakė picą, nes mano makaronai jau buvo kiek pašutę ir minkšti. Tačiau pateikimas – puikus. Tiesa, verta rezervuoti staliuką, kitu atveju sėdėsite prasčiausioje vietoje – t.y. prie pat gatvės. Nors didžioji ispanų kvartalo dalis skirta pėstiesiems (yra ženklai pedonale), tačiau užtvarai nesulaiko motorolerių, kurie zuja pro tave taip, tarsi būtų greitkelyje. Silpnų nervų turistams nežiūrėti, kaip jie ant vieno motorolerio geba susisodinti tris vaikus, šunį ir pirkinius... Porcijos tikrai nemenkos, tad po puikių užkandžių ir troškinio vos liko vietos desertui. Pasirinkau desertą su pistacijomis iš Cuori di sfogliatella. Traškus viršus ir švelnus rikotos įdaras tirpte tirpo burnoje.
13
14
Trečią dieną jautėmės išsiilgę gamtos ir norėjome pabėgti nuo triukšmo, tad pasirinkome kelionę iki parko Real Bosco di Capodimonte. Tai puiki vieta pasivaikščioti, pabėgioti, o įspūdinguose rūmuose veikia muziejus. Po pasivaikščiojimo nusprendėme keliauti picos į turbūt pasaulyje žymiausią Neapolio piceriją L‘Antica Pizzeria Da Michele. Svarbu paminėti – eilėje reikia laukti tik jei norite prisėsti. Jei jums (kaip ir daugeliui turistų) yra nieko tokio prisėsti ant šaligatvio ir suvalgyti 5 eurus kainuojančią picą – drąsiai eikite vidun, užsisakykite ir su numeriuku laukite lauke. Mes tą ir padarėme. Nežinia ar pasivaikščiojimas parke, ar ilgas laukimas, bet pica tikrai buvo labai skani. Po picos nusprendėme para-
gauti dar vieno vietinio deserto – snaigės (poppella). Ką ji primena? Plonos tešlos bandelė įdaryta puriu grietinėlės su vos vos rikotos kremu. Mano vaikystėje „Šiaulių duonos“ kepykla turėdavo purias bandeles su labai panašiu kremo-varškės įdaru, tad šis desertas tikrai patiks tiems, kurie mano, kad kremo turi būti daugiau nei pačios bandelės. Vakarienei rezervavome staliuką A Pignata restorane. Jį rekomendavo gidė mums pasidalinus, kad labai mėgstame užkandžius. 10 skirtingų užkandžių dviems – tikrai didelė porcija, niekaip nebūtume įveikę makaronų ar picos.
15
16
daiktus galite palikti nemokamoje saugykloje. Deja nebuvome užsisakę anglakalbio gido iš anksto, tad Pompėją tyrėme savarankiškai programėlės pagalba. Miestas tikrai didelis ir įspūdingas, tad verta aplankyti. Dėl karščių Pompėją palikome po 3 valandų. Sorente pasidėję daiktus viešbutyje nusprendėme Ketvirtą dieną susiruošėme į Pompėją, o po jos nakvynei Sorente. Nuo Neapolio Pompėją labai paprasta pasiekti traukiniu. Apie 40 minučių ir tu jau vietoje. Tiesa, ne visi traukiniai nauji – senesni be kondicionieriaus. Tačiau kelionei tai netrukdė, nors ir svilino 35 laipsnių karštis. Atvykus į Pompėją iš karto keliauti prie vandens. Pasirinkome Cala di Puolo pliažą. Sužavėjo jo nuotraukos ir aprašas, kad tai smėlio paplūdimys. Nekartočiau šios kelionės be automobilio. Visų pirma atvykus iki turėjusios būti stotelės nebuvo jokių ženklų, kur eiti toliau. Kelias žemyn gan status, vingiuotas ir be jokio normalaus
šaligatvio – tik siauras kelkraštis prie akmeninės tvoros. Žinoma vanduo, paplūdimys – tikrai puikus. Už gultus su skėčiu popiet sumokėjome 20 euru (jie atpinga nuo 15-16 valandos, priklausomai nuo pliažo ir užimtumo). Vanduo itin sūrus – nepratusiems tikrai griauš akis. Na, o kelionė atgal į Sorento buvo tikrai varginanti – nuo šio paplūdimio vyksta dviejų tipų autobusai, kurių stotelės – tai 30 cm pločio kelkraštis ir ženklas ant akmeninės sienos. Neatvyko bent 4 turėję pasirodyti autobusai, tad jau buvo kilęs noras prašyti, kad viešbutis atsiųstų taksi. Po tokios varginančios dienos vakarienei pasirinkome netoli viešbučio esantį restoranėlį Le P‘tit Bistr96. Svarstėme apie makaronus, tačiau pamatėme prie gretimo staliuko užkandžius patiektus medinėje vyno dėžėje ir neatsilaikėme. Nereikia nė sakyti, kad po tokio kiekio užkandžių makaronams tą vakarą vietos neliko...
17
18
Penktą dieną leidomės į Kaprį. Iš Sorrento keltas pirmyn atgal asmeniui kainuoja apie 35-42 eurus, tad daug pigiau nei iš Neapolio. Tiesa – kasininkės bilietus parduoda net ir likus 7 minutėms iki išvykimo, tad gali tekti bėgti. Kapryje yra vos vienas nemokamas pliažas, kur galima pasitiesti savo rankšluosčius. Tačiau tai nebus patogu, nes visas krantas vieni akmenys. Maudymosi batai taip pat pravers. Atvykę į Kaprį visą dieną leidome pliaže, nes vanduo buvo tobulas ir niekur nesinorėjo eiti, ypač prisiminus vakarykštį nuotykį autobusais. Itin žydras, švarus ir labai sūrus vanduo. Prieš grįžtant į keltą pėstute užkilome į Kaprio cen-
19
trą, paskanavome bene skaniausios melionų granitos ir funikulieriumi nusileidome žemyn. Vaizdas tikrai nuostabus ir tikrai norėčiau grįžti atostogų vien į Kaprį. Vakare grįžę į Sorentą vėl nuėjome vakarieniauti į LeP‘tit Bistr96, kur skanavome kopa tipo krosnyje aprūkytus raviolius Pacchero Fumè, Gnocchialla Sorrentina ir jų gamybos tiramisu.
20
Šeštą dieną nusprendėme vykti į kitą pliažą. Gerus atsiliepimus radome apie Bagni Tina. Mokamas pliažas, tačiau su gelbėtojais bei atitvaru nuo jūros, tad jame mažos bangos ir tinka šeimoms su vaikais bei nemokantiems plaukti. Iki jo iš Sorento vos kelios stotelės traukiniu iki Piano. Priėjimas prie paplūdimio taip pat gan stačiu ir vingiuotu keliu, tačiau kelias daug trumpesnis nei pirmąją dieną Sorente. Skėtis ir du gultai atsiėjo 40 eurų. Vanduo – puikus, o smėlis švelnesnis nei kituose paplūdimiuose. Po visos dienos paplūdimyje vakarienei užsisakėme Spaghetti alle vongole, o po jų keliavome vietoje gaminamų ledų. Jei būsite Sorente – būtinai užsukite į Gelateria David melioninių. Tai buvo turbūt skaniausi šio skonio ledai, kokius teko ragauti. Vakarą leidome Sorento centre pasinaudodami vienu iš ekskursinių pėstute maršrutų. Vėl gi – centras, kaip ir Ne-
apolyje, labai prigrūstas, pastatas prie pastato, tad daugelį architektūros paminklų sunku apžiūrėti, nes tiesiog nėra erdvės pasigrožėti mozaikomis ar vitražais.
21
22
Septintą dieną išvykome atgal į Neapolį. Turėjome tikslą dar pasimėgauti pica, aplankyti Maradonos memorialą ir tiesiog pasimėgauti miestu. Šį kartą picą valgėme Pizzerian‘ Tretella – ji tikrai buvo puiki. Šį kartą pasirinkau pagerintą Margaritą – su šiek tiek rūkyta mocarela ir šviežiai pjaustytais pomidorais. Po pasivaikščiojimo dieną užbaigėme ledais iš GayOdin ledainės. Jos pavadinimas yra tiesiog įprastas žmogaus vardas ir pavardė, o ledai čia gaminami tik iš sezoninių ingredientų.
Ar kartočiau kelionę? Į Neapolį tikrai grįžčiau maisto. Jis nuostabus! Kava, ledai, pica, makaronai, jūros gėrybės. Miestas triukšmingas, intensyvus, tad pailsėti jame greičiausiai nepavyks, tačiau pasimėgauti skoniais – tikrai taip. Į Sorentą grįžtume turbūt tik į bistro na ir į vieną kitą pliažą, tačiau jau su automobiliu. Į Kaprį vykčiau atostogų, nes sala tikrai turi ką pasiūlyti: nardymas, plaukiojimas, vietos įžymybės bei tikras atostogų pojūtis.
23
24
25
Gyvenimo gurmanai kiekvienam numeriui ieško įdomios temos, užburiančių skonių, įkvepiančių puslapių, stebuklingai netikėtų vietų ir ypatingų žmonių... Kai mintyse užgimė tema „Kosmosas“, tikrai negalvojau apie skrydį į žvaigždes, apie interviu su kosmonautu, galvojau kažką arčiau mūsų žemėje ir tuomet prisiminiau vieną žmogų, kurį teko pažinti per puslapį
ir vėliau online (beveik gyvai) dėka įvairių saviugdos temų. Tad kviečiu susipažinti ir Jus. Tiks nuėjus į puslapį galima perskaityti trumpą: „Numerologija tai žingsnis link sudėtingos savęs pažinimo sistemos... Tik tiems, kas ieško atsakymų - būtina užduoti klausimus...“Ar nuo to ir kilo Jūsų įdomus puslapio pavadinimas? Kokia jo istorija? Pradėsiu nuo to, kad esu iš tų žmonių, kurie visada nori pasidalinti geru. Mano atveju – tai žinios, kurios liejasi per kraštus. Kuomet kūriau savo
puslapį UMA NUM, rimtai studijavau ne tik numerologiją, bet ir vedų astrologiją. Viena iš vedų dievybių buvo Uma, sanskrite reiškianti „šviesą“ ir „taiką“, o ir viename iš šaltinių teigiama, kad tai vienintelė šviesiaplaukė indų dievybė. Todėl kilo mintis apjungti astrologiją ir numerologiją viename pavadinime. Taip ir atsirado UMA (šviesiaplaukė deivė) NUM (sutrumpintai „numerologija“): šviesiaplaukė numerologė. Trumpa ir paprasta.
26
Kodėl numerologija? Buvo metai, kai tikrai maniau, kad medicina, kūryba, vėliau ir vedų astrologija bus mano „arkliukai“. Astrologijos pagalba Iš datos ir laiko gali žmogui sudaryti net 60 (!) jo gyvenimo temų lentelių. Tačiau...ten yra vienas niuansas: data ir laikas privalo būti be paklaidos. Net kelios minutės gali kardinaliai pakeisti visą horoskopą, todėl būtent vedų horoskope ypač gerai atsispindi kodėl nevienodi dvynių likimai. Tai pat, horoskopuose tarsi viskas yra nulemta ir apskaičiuota į priekį, matai gerą, bet aiškiai matai ir dalykus, į kuriuos tikrai norėtumei užmerkti akis. O man visada norėjosi duoti pačiam žmogui įrankį keistis ir keisti savo realybę taip, kaip jis nori. Todėl, po kurio laiko pastebėjau, kad vos ne kas antram užklausėjui kyla problema su tiksliu gimimo laiku, o vėliau ir dažna „skausminga“ reakcija į savo „nulemtą“ likimą. O numerologijoje pakanka vardo ir gimimo datos. Tą tikrai žino kiekvienas. Pradėjus dirbti su matricomis,
sulaukiau pirmų atsiliepimų kaip jų dėka žmonės išties susipažįsta su savimi iš naujo ir keičia gyvenimą į gerą. Nuostabus jausmas. Reikia pabrėžti ir tai, kad visos konsultacijos ir jų išeiga priklauso nuo pačio klausiančiojo. Išmintingas ir brandus visada ras ką teigiamo įžvelgti jo situacijoje ir už ką būti dėkingam, „jauna siela“ gi – prie visko kibs ir ieškos kaltų. Todėl ilgainiui įnikau į skaičius. Tiesą sakant, jie mane traukė jau nuo vaikystės. Ir pabaigus keletą numerologijos mokyklų, išklausius keletą šimtų valandų paskaitų (numerologijos, metafizikos, karmologijos, tarologijos ir kt.), pagaliau radau praktišką, paprastą ir gana efektyvią numerologinę sistemą savo veiklai. Ar žmonės apie numerologiją galvoja taip pat kaip ir apie astrologiją? Sunku pasakyti už visus :) Mūsų šalyje gaji vakarietiško horoskopo versija, kai atsiverti žurnalą ir paskaitai keletą sakinių tinkančių praktiškai kiekvienam. Galbūt tai irgi gerai. Bet aš ma-
27
nau, kad jei jau nori gauti konkrečius atsakymus ir naudos, sprendžiant tau netinkamas situacijas – reiktų kreiptis dėl asmeninio horoskopo ar numerologinės konsultacijos. Tikiu ateina daugybė žmonių su savo gyvenimo istorijomis, auromis, emocijomis, nuostatomis, begalybe klausimų. Ar kada nors pagalvojote, kad vienas Jūsų sakinys galbūt pakeičia visą jo gyvenimą? Sąžiningai, nemanau, kad vienas sakinys gali pakeisti gyvenimą (juk žmogus turi savo galvą, jausmus, valią, sąmonę), bet priversti susimąstyti ir kažką keisti – taip. Žmonių tikrai ateina visokių ir tai – pliusas. Kiekvienas jų – mano pamoka, nauja įžvalga, paskata ir motyvacija. Mėgstu iššūkius. Kita vertus, puikiai suprantu, kad dauguma klientų – tai dalis ir mano atspindžio. Kol kas net 99% atėjusių mane tik įkvėpė nesustoti gilintis ir tęsti darbus, tobulėti. Kitas momentas, niekas iki tokių konsultacijų neateina šiaip sau, sutapimų nebūna.
28
Tikiu, kad kiekvienas ateina tam, kad gautų naują impulsą keistis ir judėti į priekį. Tik koks 1% ateina iš smalsumo ar su mintimi, kad „štai gausiu savo gimimo dienos aprašymą ir stebuklingai viskas pasikeis“. Pasikeis, jei žmogus pats keisis. Juk mąstant ir elgiantis lygiai taip pat – niekas nesikeičia. Mėgstu pabaigti konsultaciją žodžiais „Viskas prasideda nuo tavęs...“ Ar esate save apsaugojusi nuo kitų istorijų? Ar neslegia kartais jos? Bendravimas su žmonėmis? Visaip būna. Kartais kelias dienas „sunkios“ istorijos sukasi mintyse, bet dažniau įkvepia. Be kita ko, su laiku, išmokau jų nesuasmeninti ir atsiriboti. Posakis „kiekvienai musei savi barščiai“ – labai atitinka mano požiūrį. Šiame gyvenimo etape puikiai suvokiu, kad kiekviena siela turi savo užduotis ir išbandymus, kurie tik veda dvasinio pakilimo link. Visada sau primenu, kad ir aš žmogus, ir aš turiu savo pasaulį, savo rūpesčius ir uždavinius. Tiesa, ne paslaptis, kad ateina visokio „plauko“ žmonių, ne visi
29
„šilkiniai ir pūkuoti“, todėl nedirbu be tam tikrų „apsaugų“, kurios su numerologija nesusijusios, kas kelis mėnesius darau „apsivalymo“ ritualus. Ar nelaiko Jūsų kartais kaip ateive iš kosmoso? Neklausia ar neturit kokio stebuklingo teleportalo su kitu pasauliu? Tikrai ne :) Kas mane pažįsta asmeniškai – seniai žino apie mano pomėgį ezoterikai. Kas kreipiasi – labai greit supranta, kad užsiimu gana praktiškais skaičiavimais, dėlionėmis, nevaikštau juoda suknia, mano namuose nerasite voratinklių ar verdančio puodo su šikšnosparnių letenėlėmis, netgi juodo katino neturiu. Niekada su žmonėmis nebendrauju aukštomis ir nesuprantamomis frazėmis, kad pasirodyti protingesne ar labiau „nučiuožusia“. Esu tvirtai stovinti ant žemės, tik gal užsiimanti ne visai žemiška veikla. O jei apie portalus, tai mes visi be išimčių turime savo jungtį su Visata, tik ne visi tuo naudojamės ar jaučiame poreikį.
30
Sugrįžkime prienumerologijos. Gal nežinantis, iškart paklaustų, o tai Jūs tik ir skaičiuojat kasdien? Ar tai tik skaičiai iš tikrųjų mūsų gyvenime? Pradėkime nuo to, kad skaičiai – neatsiejama gyvenimo detalė. Gimstate su aštuoniais skaičiais gimimo datoje. Joje užkoduota viskas, apie ką tik galite pagalvoti ir net daugiau. Numerologui – tai raktas į jūsų sielos pasaulį. Jūs gyvenate name/bute, kuris irgi turi skaičius, turite mobiliojo telefono numerį, įvairius registro duomenis, automobilio numerį, saugos kodus ir pan. Ir kaip bebūtų keista – skaičiai labai daug pasako apie jų „šeimininką“. Jie visur... Kol rimtai nestudijavau numerologijos, tikrai kasdien neskaičiavau, bet nuolat kildavo klausimų kai jie kartodavosi mano gyvenimo įvykiuose. Kai jau įvaldžiau šį mokslą (bet tobulumui ribų nėra) – tikrai kasdien atkreipiu dėmesį į dienos datą, pasirašant dokumentus ar renkantis laiką svarbiam projektui. Kai žinai reikšmes, nebekreipti į skaičius dėmesio - nebeįmanoma.
Ką Jums davė numerologija? O gal kaip tik kažkur padėjo išvengti ko nors blogo? Apsisaugoti? Aiškumą. Išmokusi apskaičiuoti likimo matricą, mano gyvenime daug dalykų stojo į savo vietas. Pagaliau supratau kodėl man sunkiai sekasi vieni ar kiti dalykai, kodėl tam tikros situacijos nejuda iš vietos, supratau kur mano silpnos savybės, su kuriomis būtina padirbėti ir jas paversti dideliu potencialu. Suvokiau kaip ir kur gyvenimo minusus pakeisti pliusais. Dar vienas aspektas, už kurį labai dėkinga numerologijai, tai mokėjimas apskaičiuoti ir numatyti gyvenimo periodus. Juk yra metai, kai gali karjeroje pasiekti maksimumą, jei jis praeina ir nieko nenuveikei, kito šanso teks palaukti. Ateina kiti metai, kitas periodas ir tau iškeliamos naujos užduotys. Pliusų tikrai labai daug. Galiu pasakyti, kad pagaliau esu ten, kur ir visuomet norėjau. Kita vertus – numerologija tik dalis žinių. Jos dėka mokausi naujų ezoterikos pakraipų, pildau esamas žinias ir tai gyvenimą pripildo nauja šviesa ir motyvuoja
31
gyventi su dar didesniu įkvėpimu. Ką sakote žmonėms, kurie yra skeptiški tokių , leisiu sau pavadinti, „kosminių dalykų“ atžvilgiu? Tiesą sakant tokių mano kelyje vienetai, tad labai nesuku sau galvos. Kam nesąmonė, paprašau apeiti ratais kvadratais. Kita vertus, gerbiu kiekvieną nuomonę. Žmonės dažniausiai „netiki“ (bet tai ir ne religija), nes nesupranta, neįsigilina, neturi rimto poreikio savianalizei ir kaip taisyklė, nėra buvę pas gerą numerologijos specialistą. Tačiau laikausi taisyklės: niekada niekam nieko neįrodinėti. Tas, kas netiki, net ir po pačių stipriausių argumentų – išliks skeptiku. Ir kalbėtis bandant įtikinti, kad numerologija „veikia“ – bergždžias laiko švaistymas. Geriau ir taip brangų laiką skirti malonesniems užsiėmimams. Ko palinkėtumėt Gyvenimo Gurmanai skaitytojams, kurie šį rudenį atsivers spalvotai kosminius el. žurnalo puslapius?
Išlikti savimi, klausyti savo vidinio balso ir niekada savęs neišduoti!
32
Arbata
33
a yra tarsi apkabinimas. Tik puodelyje.
i ir m u d e ką i m e , v s i s ir lia ti l o ą i i š u n u b ka ss ,o s s ė i e d a m m ąp ogo Ruošia r a u k u a S v o] s! s š i n O e m [ ė d žolel , kuri ru tą a ti b n r i a g iu ž d u ir n
Kai lauke yra blogas oras ir nenorite išeiti, tada puodelis arbatos yra tiesiog laimė ... ir jūs galite išgerti šią laimę ...
34
Kosminės sp
palvos karštuose puodeliuose Kai dienos ima trumpėti, o rytai pasitikti kvapą gniaužiančia drėgme, norisi tik įsisukti į šiltą pledą ir tūnoti kur nors jaukiai terasoje ar prie židinio su puodeliu arbatos rankose. O kas jei arbatą pakeistų kvapnus, turtingo skonio karštas gėrimas?
Ir nors dauguma yra įsitikinę, kad karšti gėrimai yra Kalėdinio laikotarpio tradicija, aš siūlau nepasiduoti šiai minčiai ir mėgautis karštais gėrimais nuo ankstyvo rudenio iki vėlyvo pavasario, juk pasitelkus kvapus, spalvas ir skonius įveikti tamsųjį periodą bus žymiai jaukiau. O kad arbatą pastumti į šalį būtų lengviau pateiksiu savo tris mėgstamiausius, labai paprastus, bet nosį ir gomurį pakutenančius karštus gėrimus. Tekstas ir nuotraukos: Živilė Stumbrienė /@ valgespalve
35
36
37
Apelsinų ir šaltalankių karštas gėrimas
Reikės 2 karštiems puodeliams: 250ml apelsinų sulčių 250ml šaltalankių sulčių ½ apelsino nutarkuotų žievelių 1 šaukšto medaus 2 šaukštų šaltalankių uogų
Sultis, apelsinų žieveles, imbierą ar anyžius (jei naudosite) ir šaltalankių uogas pakaitinkite iki beveik užvirimo. Nukelkite nuo kaitros ir truputį pravėsus sudėkite medų. Patiekite dar šiltą.
Galima paskaninti imbieru ar anyžiais
38
Matcha karštas šokoladas
Reikės 2 karštiems puodeliams: 2 puodelių pieno (kokį mėgstate) 100g smulkinto baltojo šokolado 1 šaukšto matcha miltelių 1 šaukšto medaus arba agavų sirupo 1 šaukštelis druskos zefyrų (papuošimui) šokolado drožlių (papuošimui)
Puode, ant vidutinės kaitros užvirkite pieną. Nukelkite nuo kaitros ir įmaišykite smulkintą baltąjį šokoladą. Kai šokoladas ištirps įsijokite matcha miltelius, sudėkite medų arba agavų sirupą ir druską. Viską gerai išplakitemikseriu. Supilkite karštą matcha šokoladą į du puodelius ir papuoškite zefyrais bei šokolado drožlėmis.
Galima naudoti prieskonius vynui, tada visAr žinote, kad kas bus labai paprastai matchaTik tonizuoja ir greitai. apelsino ne mažiau nei kava? žievelę rekomenduoju įtarkuoti šviežią.
39
40
41
Karštas obuolių sidras su prieskoniais Reikės karštiems puodeliams: 2 puodelių obuolių sidro arba obuolių sulčių 2 didelės cinamono lazdelės 5-7 sveikų gvazdikėlių 5-7 kardamono sėklų 5-7 goji uogų 1/2 apelsino žievelės 2-4 šaukštai medaus arba klevų sirupo (jei mėgstate saldžiau) 1/4 arbatinio šaukštelio šviežiai malto muskato riešuto
Į nedidelį puodą supilkite obuolių sidrą, visus prieskonius ir apelsino žievelę. Viską užvirkite ir virkite 10-15 minučių ant vidutinės kaitros. Prieš įmaišydami medų, nukelkite nuo ugnies ir paragaukite. Jei norite, kad būtų saldžiau, leiskite šiek tiek atvėsti ir tik tada įmaišykite medų. Jei ne, patiekite iš karto.
Galima naudoti prieskonius vynui, tada viskas bus labai paprastai ir greitai. Tik apelsino žievelę rekomenduoju įtarkuoti šviežią.
Galite nukošti visus prieskonius ir apelsino žievelę. Ant viršaus pabarstykite nedidelį žiupsnelį šviežiai tarkuoto muskato riešuto ir patiekite su cinamono lazdele.
42
Pelėdos skaitiniai
Sveiki visi, knygų puslapių šiūrentojai
43
Taip ir norisi tarti - kosmosas, kaip greitai lekia laikas! Šiandien ir vėl galime šiūrenti ne tik knygų puslapius, bet ir tuos - gamtos auksinius. O, regis, tai darėme taip neseniai! Dar prisimenu, kaip rašiau jums rudeninį laišką, o štai, jau ir metai prabėgo. Tai kaip kitaip, jei ne KOSMOSAS?
moterys NORĖJO būti gyvenimo gurmanėmis (kaip visi, skaitantys šį leidinį), bet dėl įvairių nuostatų, jos atsitrenkdavo tik į požiūrio sieną. Kartais kietesnę, kartais minkštesnę. Šį rudenį kviečiu perskaityti keletą tokių istorijų ir pasidžiaugti, kad šiandien jei mus ir varžo, bet varžo kitokie dalykai ir kitaip. Visus vienoTaip, būtent tokiai temai paskirtas ir dai. šis žurnalo numeris - kosmosui. Bet, pelėdos taip aukštai neskraido (jei Šiandien siūlau atsiversti tikros moatvirai - visaiiiii ne mano sritis), tad ters, kino žvaigždės-išradėjos istoriją ir į temą šį kartą žvelgiu kitu rakur- („Vienintelė moteris kambaryje“), išsu. Kaip jau turėjot suprasti - per lai- galvotų personažų istoriją, besiglauko prizmę. Ne veltui čia apie jį pos- džiančią prie tikros moters rašytojos („Džeinės Osten draugija“), o norintringavau. tiems „kažko savesnio“ - siūlau paDiena keičia dieną, metai keičia me- žintį su 10 lietuvių moterų: lengvai, tus. Viskas tik sukasi, sukasi, suka- taikliai ir su humoru („Lietuvos vizisi. Bet, stop, per gerai gyvenam, jei onierės“). galvojam, kad viskas buvo taip, kaip yra dabar. Besisukdamas laikas „pri- Ruduo, mano galva, labai mistiškas suko“ ir daugybę pokyčių visuome- ir magiškas laikas pats savaime, tad nėje. Ypač, moterų klausimu. Tad, šį kviečiu skaityti apie itin žemiškus kartą kviečiu grįžti į tas dienas, kai dalykus ir nebent iš nuostabos su-
44
šukti, „kosmosas, kokie laikai buvo, ar tai tikrai ta pati Žemė?!“. Eikim, šiūrenkim visus lapus ir pajuskim tą kosmišką laiko galią - kaip tie patys metų laikai, gali reikšti tokius skirtingus laikus. Kaip viskas keičiasi, nors atrodo taip pat. Ir nors VISOS istorijos sklidinos optimizmo, linkiu skaityti ir dar pasimėgauti, kad mūsų dienos, vis tik, mums gerokai palankesnės. Laisvesnės. Spalvingesnės. Draugiškesnės. Gurmaniškesnės. Tad, kosmiškų atradimų Žemėje, Viktorija - Pelėdos skaitiniai
Su linkėjimais, Pelėdos skaitiniai
45
46
i jima ė d ū j čiau ir a t , ovai sti.” unga “Vald ir žl ia - kle ž a iškyl i ir vald a pinig l.) s (67 p
Vienintelė moteris kambaryje Istorija apie moterį, kuri norėjo daugiau, kuri galėjo daugiau ir kuri siekė daugiau. Istorija, kurios fone it įkyrus traškesys girdisi laikmečio, aplinkybių ir kasdienybės murmėjimas „apgailestauju, BET“. Istorija apie tai, kad tik nugyvenę gyvenimą suprantame, kaip ir kada „būtų buvę“ taikliau pasielgti, kada reikėjo aršiau kovoti, nors tylėjome, o kada reikėjo nutylėti, nors atkakliai bandėme įrodyti tiesą. Knyga apie tai, kaip istoriją rašė vyrai, valdžia ir įtaka, nors kartais jų plunksnakočiai tik neatleistinai „peckiojo“ popierių. Ir, žinoma, pasakojimas, kuris primins, jog pasakymas „grožis reikalauja aukų“ ne visuomet reiškia tik aukštakulnių nuspaustą pėdą. REKOMENDUOJU, jei mėgstate kūrinius, išaustus tikrų žmonių istorijomis, gyvenimu iškvepintus romanus, bet jausmų srityje vertinate minimalizmą. Nėriniuoti sakiniai, emocingos pastraipos, širdį kutenantys dialogai čia sėdi ant atsarginių suolelio - taip, kartais išbėga į aikštelę, bet, iš esmės, tai ne jų varžybos. Istorinių intrigų čia daugiau, nei jų reikšmės jausmais. Faktų čia daugiau, nei jų apdorojimo širdimi. Siūlau tiems, kurie nori turiningai pabraidyti istorijos brydėmis: pralėkti Holivudo koridoriumi, karo šešėliais bei sužinoti šį tą naujo. Pasimatuoti praeitį dar vienu kampu, prisiminti/atpažinti/naujai atrasti istorijos pamokose girdėtus fragmentus ir juos papildyti naujomis detalėmis kviečiu tuos, kurių nebaugina sodrus, kartais net balansuojantis ties „sausumo“ riba tekstas. NEREKOMENDUOJU, jei norite daugiau jausmo, nei faktų - ne, čia gyvena istorija, kurios jausmų duris turėsite susirasti ir atsirakinti patys. Čia daug, gal net per daug vietos susikurti savą emociją - jei esate tas, kuris jaučia tik tiek, kiek parašyta, ši istorija gali pasirodyti blankesnė, nei yra iš tikrųjų. Manau, jog slogutį gali pajusti ir tie, kurie tikisi daugiau pasakojimo iš „išradėjos“, o ne iš „kino žvaigždės“ dienų iš esmės, ši knyga yra Hedi kaip asmenybės augimo istorija; gyvenimo kelio, kuriuo pasukusi ji tapo išradėja „kaip ir kodėl“. Šioks toks nusivylimas gresia ir tiems, kurie tikisi ne susipažinti, o pažinti tikrąją Hedi - čia numesta daug kabliukų, kurie kvies ir patiems pasidomėti herojės gyvenimu plačiau, tačiau tie kabliukai nėra tokie aštrūs, kad skaitant pervertų širdį ir jos nebepaleistų.
47
48
Džeinės Osten draugija Apie meilę literatūrai ir literatūros nutiestus kelius į tikrąją meilę. Apie gyvenimo pokyčius, jų įkvėptus sprendimus ir kaip jie, galiausiai, vėl užsuka naujų pokyčių ratą. Apie siekius, tikslus, svajones ir bendrystę. Apie tai, kaip gimsta draugystės ir kad jas tinkamai auginant, galima užaugti pačiam. REKOMENDUOJU, jei esat skaitę bent vieną Džeinės Osten knygą ir glaudėt istoriją prie širdies - ši knyginė jos knygų draugija laukia jūsų! Anglijos kaimo dvasia, rašytojos gyvenimo detalės, bendro tikslo vienybė ir draugiška atmosfera. Siūlau pasiilgusiems ramaus gyvenimo tėkmės ritmo - čia bus ir skaudulių, ir nušvitimų, bet visi jie neužaštrinti sintetinės dramos prieskoniais. Asmeniškai buvo taip gražu, jauku ir gera, kad su nekantrumu laukiau kiekvieno vakaro, kada ir vėl grįšiu į Čotoną, ir vėl susitiksiu su tais, dievaži, pamišusiais Džeinės Osten gerbėjais. Bet pamišusiais tik iš pačios geriausios pusės! Negalėjau nesišypsoti skaitydama ir jausdama jų meilę autorei, literatūrai ir apskritai - knygoms. Kaip aš juos supratau! Ir jei jūs mylit knygas bei knygines istorijas taip pat stipriai - nežinau, kodėl ir ko dar laukiat :) NEREKOMENDUOJU, norintiems kažko „vau“, bet dar nespėjusiems susipažinti su Džeinės Osten kūryba - knyga gali pasirodyti nuobodoka. Čia daug herojų dialogų nukreiptų į autorės kūrybą, jos romanų detales. Čia išties nemažai užslėptų knyginių pasierzinimų, kurie ne tik liks paslaptingi, bet rizikuoja ir suerzinti, jei nė nenutuoksite, apie ką čia tauškia. Kitaip sakant, kažin, ar gera idėja eiti į susirinkimą reikalo, apie kurį nieko nenutuokiate. Nebent, vedami smalsumo ir be didelių lūkesčių.
49
“Jeig pasi u jau jie r m sta j ūpinti t s skirt u a u turi os pači o, kas p u p r iniu erlipti s, vadin anokp s a neig interes er savo si, jie u si.” ( a 279 s - to ne smenpsl.) pa-
50
Knyga apie 10 Lietuvos moterų, kurios kažką veikė ir nuveikė. Įsirašė į istoriją. Vienos ryškiau, kitoms, deja, pritrūko rašalo, bet vis tiek brūkštelėjo parašą atminties knygoje. Nes jos tokios pirmos Lietuvoje, pirmos pasaulyje, pirmos mums! Šmaikščiai, jaukiai, įtaigiai, savaip ir asmeniškai. Įspūdingos įspūdžiografijos. Man patiko, labai labai labai. Nagrinėjau ne kokiomis siūlėmis ar siūlais susiūti žymūs moterų aprėdai, bet stebėjau jas pačias - gyvas, žmogiškas, ne per daug tobulas ar išklišintas tikslių, protingų, bet sausų faktų. Sėdėjau kartu su jomis pas autorę ant sofkutės, klausiausi pasakojimų ir mėgavausi intelektualių damų draugija. Su vienomis jau buvau pažįstama iš ankstesnių bendrų „renginių“, su kitomis susipažinome pirmą kartą. Su kai kuriomis iš jų taip įsitraukėme į pokalbį, kad šur-
muliui nurimus, apsikeitėme kontaktais ir pažadėjome nepamesti ryšio. O kur jų tarpusavio „ryšiai“ erdvėje - kuri su kuria ir kada prasilenkė, kurios galėjo susidraugauti ir be autorės pokylio, bet, deja, likimas pažibino pavydžiomis akimis. Labai smagu! Ir ne, man tikrai nebuvo per daug pačios autorės, kaip negali būti per daug vakarėlio šeimininko - ji jas visas pažino, subūrė bei prikabino į savo iškilmes Skaitytoją. Bet vis tik, prieš čiumpant knygą, kviečiu perskaityt jos ištrauką, kad įsitikintumėt, ar tokio pobūdžio susirinkimai jums patinka - čia niekas nieko nekelia ant pjedestalo, nepina skambių žodžių vainikų, o įprastus sceninius rūbus palieka kaboti spintoje. Ar kitose knygose. Pati į šventę atvykau su pižama, tad buvo kuo nuoširdžiausias pižamų vakarėlis - o tai juk taip jauku rudenį
Lietuvos vizionierės Kviečiu ir jus, t.y. REKOMENDUOJU, jei norite pamatyti, kaip pagarbiai galima „susitvarkyti“ su istorija, išjungti neliečiamumo mygtukus ir saugiai nukelti nuo scenos žymias asmenybes - taip, kad jos vis tiek išlaikytų TĄ - vertą istorijos -pagarbą, bet taptų artimesnės. Ir tokios, kurių nesinori pamiršti po vienos pamokos ar perskaityto skyriaus knygoje. Bet siūlau TIK draugaujantiems su humoru.
51
52
Mieli „Gyvenimo gurmanų“ skaitytojai!
Turime kosminio gerumo žinutę nuo autorės - „ nepamirškime vieni kitų apkabinti“
53
Visos jūsų „pakibintos“ moterys, regis, daugiau ar mažiau buvo tikros gyvenimo gurmanės. O kiek pati esate gyvenimo gurmanė? Galvojau galvojau apie šitą klausimą, ir visgi ne, nemanau, nesu. Greičiau pamatysite mane paskubomis kemšančią kebabą mašinoje negu prie miniatiūrinės porcijos prabangiame restorane, kruopas perku pigiausias ir dar su akcija, mat netikiu prekiniais ženklais, o į vakarėlius einu pasipuošusi dirbtiniais kailiukais už keletą eurų iš Humanos. Pastaruoju metu daugiausiai gyvenu kaime užsiiminėdama statybiniais darbais, ir pastebiu, kaip vis mažiau ir mažiau man reiškia prabanga, įvaizdis, pretenzijos ir kiti neva aukšto lygio dalykėliai. Mėgstu paraštes, kečupo
dėmes ir apibrizgusius rankogalius. Pasmalsausiu į šoną, kiek kūrybinių mūzų rašytoja turi įdarbinusi virtuvėje? Su virtuve tik po truputį pažindinuosi absoliučiai iš reikalo - ji man daugiau streso negu atsipalaidavimo vieta, kur nuolatos reikia žiūrėti, kad tik kas nepridegtų, neišbėgtų, nepervirtų ir nepermirktų. Visgi mėgstu kepti paprastus pyragus (jokių ten trynių atskyrinėjimų nuo baltymų!) ir dar žmonės kalba, kad man sekasi salotos. Mano pačios susigalvota auksinė taisyklė - į lengvesnes aliejines salotas dėti svogūnų laiškus, o į sunkesnes majonezines - smulkiai supjaustytą svogūno galvą.
54
Žurnalo numeris paskirtas kosminiam rudeniui, tad įdomu, kuri iš 10 vizionierių, jūsų manymu, geriausiai atitiktų „standartus“ ir pretenduotų tapti labiausiai „kosminė“? Hm, visos vienaip ar kitaip man pasirodė savitas kosmosas ar bent jau galaktika, bet galbūt, sakyčiau, Emma Goldman, už visų standartų išeinanti anarchistė, ir Jurga Ivanauskaitė savame kačių, angelų, raganų ir lietaus pasaulyje. Skaitant „Lietuvos vizionieres“ keistai įkvėpiau drąsos ir noro veikti. Kažką daryti, vat čia ir dabar. Įdomu, ar ištiko koks „šalutinis poveikis“ jus pačią? Vis tik, su tokiu būriu stiprių moterų draugavote daug intensyviau.
Oi taip, žinoma! Iš Emmos mokiausi produktyviai pykti ant sistemos, iš Bonos Sforzos - išlikti stipriai savyje aplinkinių nepritarimo akivaizdoje, iš Sofijos Čiurlionienės - susigrąžinti pasitikėjimą stereotipiškai moteriškomis savybėmis, kurias visuomenė dažnai atmeta kaip silpnumą, iš Birutės Pūkelevičiūtės - neslėpti ir menamo padorumo maiše neuždusinti geismo... Taip pat labai stengiuosi semtis įkvėpimo iš visiškai paprastų darbo klasės moterų, kurioms gal niekada nebus lemta patekti į jokias knygas - pavyzdžiui, iš savo 80-metės tetos Angelės, išgyvenusios sibirus, susikūrusios sau vietą absoliučiai vyriškoje statybų srityje, išauginusios mano mamą ir mane, iki pat šiandien neprarandančios ūpo ir užsidegimo nepaisant amžiaus ir negalios.
55
Smalsu, ką jūs skaitote rudenį? O gal turite savą kosminį (į sąvoką kviečiu pažvelgti plačiai, nors ir su humoru!) knygų TOP, kuriuo mielai pasidalintumėt? Prisipažinsiu, šiuo metu ne kažin ką skaitau - kiek trūksta mentalinių pajėgumų, o ir šiaip varžteliai, fanera, dažai ir hidrauliniai presai užima visai nemažai laiko. Visgi rekomenduoju Sylvios Plath poezijos rinktinę „Ariel“, tačiau būtinai pagal autorės originalų rankraštį, ir Sharon Creech „Du mėnesiai kelio“ - mano paauglystės knyga, kurią neseniai iš naujo skaitydama verkiau kaip kūdikis. Ir pabaigai, linkėjimas „Gyvenimo gurmanų“ skaitytojams. Žinoma, siųsime mintis į kosmosą, kad išsipildytų :))) Lin-
kiu rūpintis savo psichologine sveikata, kad ir kaip tai atrodytų - susidarant dienos rutiną, mokantis pasakyti „ne“, kreipiantis profesionalios pagalbos norint pradėti vartoti vaistus, su profesionalia pagalba metant vaistus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, imantis praktikuoti mindfulness arba atsigulant į ligoninę - nė viena forma nėra gėdinga. Ir nepamirškime vieni kitų apkabinti.
56
57
DAUGIAU SKAITYK FB
PELĖDOS SKAITINIAI Knygų nuotraukos ir tekstas: Viktorija Lukoševičienė
58
Ką ragaujam?
Ar esi kepęs FIGĄ?
O gal kokį rudeninį troškinį?
59
Rudens gėrybių tope -FIGA Ar žinai kad... Figa laikomas vienas pirmųjų vaisių, kuriuos pradėjo ragauti žmogus. Figos pagerina virškinimą, nes yra puikus skaidulų šaltinis. Figa turtinga tokiais mineralais kaip geležis, kalcis, kalis, magnis, fosforas, jodas. Figa natūralus antidepresantas, nes jose yra nuotaiką gerinančių medžiagų. Figa gali būt ne tik maistas, bet ir puiki priemonė veidui bei plaukams jos minkštimą naudojant kaip kaukę.
60
Receptas ir nuotraukos: Dovilė ir Mantas Bajaliai /@ bajaliai
Figas nuplaukite, nusausinkite, supjaustykite griežinėliais. Prancūzišką batoną supjaustykite griežinėliais. Kiekvieną batono gabaliuką aptepkite minkštu ožkos sūriu, uždėkite figos griežinėlius ir pašlakstykite balzamiko acto kremu.
Figos ir ožkos sūrio duetas Reikės: prancūziško batono minkšto ožkos sūrio prinokusių figų balzamiko acto kremo
Figų ir ledų desertas Reikės: prinokusių figų skysto medaus mėgstamų ledų (geriausiai tinka vaniliniai) balzamiko acto kremo su apelsinais mėgstamų riešutų papuošimui
61
Figas nuplaukite, nusausinkite, nupjaukite viršūnėlę su koteliu ir įpjaukite įstrižai iki pusės, taip kad figa pasidalintų į keturias dalis. Pašlakstykite figą medumi ir kepkite 200 karštumo orkaitėje 10 minučių. Patiekite su ledais, riešutų drožlėmis ir lašu kitu balzamiko acto kremo.
62
gyvenimo
