Page 1


Dailininkė

Dalia Karpavičiūtė

Vilnius 2018


Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Knygos leidimą rėmė

ISBN 978-609-8227-06-2

© Tomas Dirgėla, 2018 © Dalia Karpavičiūtė, 2018 © Dominicus Lituanus, 2018


Turinys

Kitą kartą be galo tamsaus ir tankaus miško viduryje... ....................7 Raganos Šiokiostokios trobelėje dažnas rytas prasidėdavo... ......... 12 Žaidė žaidė sau visi septyni... .............................................................. 15 Bet vieną rytą atėjo toks metas... ....................................................... 21 – Atleiskite, pone Stasy... ................................................................... 23 Nežinau, ar žinote, bet manau, kad nežinote... ................................... 24 Šiokiostokios ir Stasio vaikai... ...........................................................27 Iš laimės Stasiukas likusį kelią iki namų nušokavo... ......................... 30 O Stasiuko brolis Staselis... ................................................................ 32 Žaidė žaidė, žaidė žaidė jie... ...............................................................36 Raganos ir neraganiaus vaikui Staskai eidavosi... ............................. 38 – Greičiau į mašiną!.. ........................................................................... 42 Jeigu kada atsiverstumėte kokią enciklopediją... ...............................43 Ir pasikalbėjo ragana su Stasiu... ....................................................... 46 Šioktokaitė buvo tokia mergaitė... ....................................................... 48 Kartą melas pasiūlė Šioktokaitei apsimesti... .................................... 51 Šioktokutės klasėje toks berniukas... ................................................. 54 Peršokime per keletą laiko juostų ir atsidurkime... ...........................57 O dabar išsiaiškinkime, kas per niekas buvo... .................................. 60 Paskutiniam žmogelio Stasio ir nežmogelės Šiokiostokios vaikui... 62 Laumiukas, vos pasirodžius Stasytei, greitai nušlubuodavo tolyn… 64 Sykį Stasys iš septynių mokyklų surinkęs savo vaikus... .................. 68 Viešnia vieną po kito nužiūrinėjo vaikus... .......................................... 70 O viršuje Laumiukas rado šešetą vaikų... ............................................73 Vaikai apsidžiaugė ir drauge su laume nuskubėjo... ...........................75 Laumės balsas dabar buvo toks baisus, šiurpus, šaltas ir... ............77 Bėgo metai... ...........................................................................................79 Kitą kartą be galo tamsaus ir tankaus miško viduryje... ................. 82


KITĄ KARTĄ BE GALO TAMSAUS IR TANKAUS MIŠKO VIDURYJE... ...stūksojo trobelytė. Joje gyveno ragana. Ir dar raganos vyras. Ir dar raganos bei raganos vyro vaikai. Žodžiu, gyveno toje trobelėje ragana Šiokiatokia, jos vyras Stasys ir septynetas vaikų. O kad būtų smagiau, aplink šmirinėjo ir katinas Pelė su pele Katinu. Šie kas rytą iššokdavo pro pirmą pasitaikiusį pravirą langą (jei nepavykdavo, tuomet pro pasitaikiusį antrą ar trečią) ir skuosdavo, kur kojos mato. Arba akys. O skuosdavo jie ne be reikalo – ir su reikalu, ir dar su baime! Tai buvo įprastas ženklas, kad miško viduryje stūksančioje trobelėje ką tik pabudo septynetas vaikų. – Labas rytas! – sušuko ragana Šiokiatokia, kai visi septyni bildėte įbildėjo virtuvėn ir susėdo prie pusryčių stalo. – Blynai tuoj iškeps, – ragana šyptelėjo savo vaikams ir staigiai kilstelėjo keptuvę norėdama apversti didžiulį blyną, o šis iššoko iš keptuvės, pakilo į orą, apsivertė keturis kartus ir... – Ech, šįryt jau dvidešimt šeštas... – ...ir nenusileidęs liko kyboti prie lubų šalia kitų dar šiltų giminaičių.

7


– Labas, brangioji! Labas, vaikai! – įpuolė į virtuvę susijaudinęs Stasys. – Gal kas matėt mano telefoną? Turiu paskambinti savo pavaldiniams ir pranešti, kad... – Septyni, – sumurmėjo vienas iš vaikų. – Šeši! – sušuko kitas. – Penki. – Keturi, – ištarė sėdintis šalia. – Keturi? Kas KETURI? – nesuprato Stasys. – Trys, – pasigirdo iš kito vaiko lūpų. – Du! – šūktelėjo dar vienas. – Vienas! – skaičiavimą užbaigė paskutinis iš vaikų. BADABŪŪŪŪŪM!!! – Kas čia dabar? Kas čia sprogo? – nesusigaudydamas ėmė dairytis Stasys, kuris buvo ir tėtis, ir vyras. – Bandymas pavyko! Valio! Taip! – visi septyni vaikai prie stalo ėmė džiūgauti ir vienas kitam delnais mušti penkis, dešimt, trisdešimt keturis ir penkis šimtus dvidešimt aštuonis. – Ką? – Stasys vis tiek nieko nesuprato, nes nebuvo nei didelis bandymų specialistas, nei – kas svarbiausia – buvo vaikas. – Kaip KĄ? – sušuko vienas iš vaikų, o visi kiti puolė tėčiui aiškinti.

9


– Jeigu telefoną paliksi įjungtoje orkaitėje... – Lygiai dvidešimt keturias minutes... – Tada jis... – Aš? – Ne, telefonas! – Sprogs! Stasys atsiduso. O kas daugiau beliko? Negi neatsidusi ir uždusi? Lėtai atidaręs orkaitę septyneto tėtis čiupo mentelę ir atsargiai ištraukė telefoną, jeigu taip galima pavadinti apanglėjusį daikčiuką su pora mik­ roschemų. Turbūt niekas nebūtų atpažinęs, kad tai dar visai neseniai buvo daiktas, skirtas skambinti. – Tikrai nebūčiau, – sulinksėjo niekas. Tėtis dar kartą atsiduso ir jau antrą sykį iš eilės neužduso. Atidaręs spintelės dureles Stasys švystelėjo telefono likučius į šiukšliadėžę ir atsisuko į Šiokiątokią. – Kas pusryčiams, meile mano? PAKŠT! Ne, tai ne Stasys pakšelėjo žmonai į skruostą. Pakštelėti gali daug kas, kad ir koks blynas. Kad ir nuo lubų ant galvos. Kaip tik toks ir buvo šis PAKŠT! Stasys nusiėmė nuo galvos blyną, o netrukus nuaidėjo dar aštuoni pakšte-

10


lėjimai. Dabar blynai puošė ne tik Stasio galvą, bet ir Šiokiostokios, ir visų septynių vaikų. – Klausei, kas pusryčiams? – nusiėmusi blyną nuo galvos ragana paklausė savo vyro. – Ogi blynai! Visa didžiulė šiokia tokia šeimynėlė ėmė kikenti, o netrukus ėmė kramsnoti ir nuo lubų nusileidusius blynus. Jeigu jums įdomu, kaip baigėsi vaikams dėl sprogusio tėčio telefono, galiu atsakyti – niekaip nesibaigė! Tėtis padėkojo vaikams. Dabar jis ir pats žinos, jog laikyti mobiliojo įjungtoje orkaitėje lygiai dvidešimt keturias minutes nereikėtų. O jeigu kartais vaikai bandymus imtų kartoti ir tėtis vėl liktų be telefono, Stasys pasinaudojo akcija ir nusipirko devyniasdešimt septynis telefonus už devyniasdešimt šešių kainą. Manot, vaikai liovėsi darę bandymus? Ne. Jie tiesiog persikėlė į kitą skyrių.


RAGANOS ŠIOKIOSTOKIOS TROBELĖJE DAŽNAS RYTAS PRASIDĖDAVO... ...būtent taip, o retas būtent taip neprasidėdavo. O kaip prasidėdavo vakaras, niekas nežinojo. – Viską aš žinau! – tarė niekas įsižeidęs. O diena kaip prasidėdavo Šiokiostokios ir Stasio vaikų šunybėmis, katinybėmis ir kitokiomis gyvūnybėmis, taip ir baigdavosi. – Kaip puiku! – grįžęs namo ir įteikęs savo mylimai žmonai spygliuotų rožių kotų puokštę sušuko Stasys. – Mano geriausių pasaulyje laiškanešių įmonė GERIAUSIŲ PASAULIO LAIŠKANEŠIŲ ĮMONĖ pasirašė sutartį su Tristano da Kunjos salos gyventojais! – Nuostabu, brangusis! – Šiokiatokia pakštelėjo Stasiui į skruostą. – Tikrai nuostabu, ragana!

12


Jeigu kartais pamiršote, tai Stasys po vestuvių su Šiokiatokia įkūrė durų remonto kompaniją STOPGIRGŽD ir GERIAUSIŲ PASAULIO... Paskaitykite kiek aukščiau. Netrukus pro langą atsargiai įsmuko Pelė su Katinu, kurie iš tikrų jų buvo katinas ir pelė. Apsidairę, ar niekur nesimato pavojingojo septyneto, abu gyvūnai jau buvo bepradedą pėdinti savo maisto indelių link. Bet pėdinimą tuoj pakeitė žingsniavimas, žingsniavimą – greitasis ėjimas, šį pakeitė bėgimas, o netrukus Pelė ir Katinas jau skuodė tiesiai į Skuodą, nes iš už durų išniro visas septynetas vaikų su pora žaislinių lėlių vežimėlių. Bet Skuodo vargšai gyvūnai nepasiekė – pusiaukelėje septyni raganos ir Stasio vaikai abu sugavo, sėdo į autobusą ir su keturiais persėdimais grįžo namo. O namie katino ir pelės laukė ne tik kad ne pyragai, bet net ir ne pyrago ar bent sausainių tešla – tuoj abu buvo susukti į drobes ir paguldyti į vežimėlius.


Dirgėla, Tomas Apie raganos Šiokiostokios vaikus / Tomas Dirgėla; iliustravo Dalia Karpavičiūtė. – Vilnius : Dominicus Lituanus, 2018. – 84 p.; iliustr. ISBN 978-609-8227-06-2 Būna vaikų šiokių, būna ir tokių, bet raganos Šiokiostokios vaikai yra ir šiokie, ir tokie. Su savo vaikiškom bėdom bėdelėm, su savo norais noreliais jie keliauja per knygos puslapius ir bando įveikti save – per daug nenorėti, per daug nebijoti, o kartais pagelbėti kitiems. Kur dar pikta laumė, sugadinanti visą gražią istoriją! Patys šiokitokiausi nuotykiai tęsiasi!

Tomas Dirgėla

Apie raganos Šiokiostokios vaikus Dailininkė Dalia Karpavičiūtė Redaktorė Giedrė Kmitienė Maketavo Aivaras Gecevičius Tiražas 1000 egz. Išleido UAB „DOMINICUS LITUANUS“ Nugalėtojų 3d­2, LT­10105, Vilnius, tel. +370 5 2777888 Spausdino UAB „BALTO print“ Utenos g. 41A , LT­08217 Vilnius www.baltoprint.com


Profile for Dominicus Lituanus

Apie raganos Šiokiostokios vaikus  

Būna vaikų šiokių, būna ir tokių, bet raganos Šiokiostokios vaikai yra ir šiokie, ir tokie. Su savo vaikiškom bėdom bėdelėm, su...

Apie raganos Šiokiostokios vaikus  

Būna vaikų šiokių, būna ir tokių, bet raganos Šiokiostokios vaikai yra ir šiokie, ir tokie. Su savo vaikiškom bėdom bėdelėm, su...

Advertisement