VILKPĖDĖ 2080
VILKPĖDĖS INICIATYVA
Lašas po lašo
Vilkpėdė tūkstantmečius buvo Antakalnio ir Valakampių gamtos tęsinys, kuriame miškingų erozinių kalvynų šaltinių vanduo per slėnį upeliais pasiekdavo Neries vingius. Tik per paskutinį amžių
Vilkpėdės slėnį tapo patogu industrializuoti, upelius kanalizuoti, o Nerį apskritai pamiršti. Bet ji čia tikrai yra!
Rajono potencialas pokyčiams yra akivaizdus: šalia centras, savivaldybė nuo 2021 m. čia leidžia ir net skatina vystyti gyvenamąją ir komercinę paskirtį, o senamiesčiams istoriškai būdingos veiklų įvairovės čia nereikia kurti nuo nulio. Atkūrus Nepriklausomybę,
Vilkpėdės pramonė pradėjo natūraliai smulkėti, paskutinį dešimtmetį ji ėmė kraustytis į užmiestį, o čia iki šiol likusių šaltkalvių, račių, remontininkų ar spaustuvių darbininkų bendruomenę jau dabar pamažu papildo projektuotojai, programuotojai ir kiti profesionalai.
Mūsų ryšys su Vilkpėde nėra atsitiktinis: atradę naujų šeimininkų ieškančias buvusios Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos patalpas, prieš kelis metus jose įsikūrėme patys, o į atnaujintą kaimynystę pakvietėme dešimtis kitų verslų. Tarp bėgių, siloso bokštų ir ant vamzdynuose paslėpto upelio. Bet kodėl gi to upelio nesugrąžinus atgal į slėnį? O slėnio – atgal į miestą?
Kartu su bendraminčiais jau kelis metus turto savininkus bei kitus neabejingus kviečiame į Vilkpėdę pažvelgti naujomis akimis. Kone kasdien kaimynams ir visiems miestiečiams rodome, kad čia gali būti „kitaip“: žmogiškiau, mieliau, gaiviau. Krūmas, medinis suolelis, užlopyta duobė, atnaujintas dirbtuvių fasadas, naujas biuras, meno kūrinių saugykla, medicinos centras – visa tai jau šiandien lašas po lašo artina Vilkpėdę prie kritinės masės, kurią pasiekus didieji pokyčiai tampa nesustabdomi.
Mes nepretenduojame į oficialią miesto poziciją, tačiau siūlome vilniečiams pasvajoti ir padiskutuoti, kaip Vilkpėdė galėtų atrodyti 2080-aisiais. Mūsų rajono vizijoje į Vilkpėdę visų pirma grįžta
vanduo: su natūraliomis, laisvalaikio ir gyvenamosiomis erdvėmis
palei Nerį, naujais tiltais Bukčių miško link, aktyvia laivyba upėse bei naujai suformuotose įlankose ir kanaluose. Su atkanalizuotais upeliais, kurie turi gaivinti, o ne slėptis. O galbūt ir uostu, kuris, beje, po karo Vilkpėdėje buvo pradėtas statyti.
O ką jūs siūlote ar linkite Vilkpėdei? Pasidalinkite su mumis ir, dar svarbiau, visu Vilniumi.
BETONO FABRIKAS
„Betono fabrikas“ – tai pirmoji iniciatyva atkurti visą buvusią „Vilniaus namų statybos kombinato“ teritoriją ir išnaudoti visą jos gamtinį, architektūrinį ir infrastruktūrinį potencialą, siekiant paskatinti naują
kokybišką, gerai veikiančią ir humanišką urbanistinę struktūrą –„Betono kvartalą“.
Istoriškai „Betono fabrikas“ veikė kaip betoninių elementų armatūros skyrius. Jame buvo tik keletas, tačiau šviesių ir erdvių
kambarių su dideliais langais ir atvira pastato konstrukcija. Deja, uždarius gamyklą, tikriausiai dėl ekonominių priežasčių, langai buvo sumažinti, o viduje padarytos nereikalingos pertvaros. Taigi, mūsų tikslas projektuojant šį pastatą buvo atkurti tai, kas ten buvo, naudojant šiuolaikinį erdvės, funkcijos ir tvarumo supratimą.
Siekiant užtikrinti patogią darbo aplinką, didelės patalpos buvo padalintos į kelis mažesnius biurus išilgai atviro fasado, užtikrinančio nuolatinę natūralią dienos šviesą. Visos patalpos yra vizualiai sujungtos vienos su kitu per įstiklintą langą, esantį toje pačioje vietoje plane, todėl sukuriamas savotiškas erdvinis tunelis su nenutrūkstamu vaizdu per beveik visą pastatą.
PILAITĖ
KAROLINIŠKĖS
VIRŠULIŠKĖS
Vilkpėdė - vienas iš dydžiausių Vilniaus rajonų, apimantis 1000 ha teritorijos plotą.
VILKPĖDĖ
LAZDYNAI
PANERIAI
ŠNIPIŠKĖS
ŽVĖRYNAS
Vilkpėdė išsidalina į 7 seniunijas: Vingio parkas, Aukštoji Vilkpėdė, Žemoji Vilkpėdė, Aukštasis Panerys, Žemasis Panerys, Riovonys, Jankiškės.
SENAMIESTIS
NAUJAMIESTIS
NAUJININKAI
MEDŽIO
STATYBOS PRAMONĖ
Pramoninis vietovės charakteris susiformavo XX a. II pusėje, steigiant įvairias gamybos įmones. Vilkpedės rajonas tapo svarbiu pramonės centru, kurio įmonės, priklausomai nuo laikotarpio, prisitaikė prie besikeičiančių rinkos sąlygų, inovacijų ir technologijų, o jų veikla formavo ne tik vietos ekonominį veidą, bet ir socialinę struktūrą.
ELEKTRONIKOS
ENERGETIKOS
PLYTŲ
GELŽBETONIO
ELEKTRONIKOS
„Statome upės uostą Vilkpėdėje“ 1940
XX a. pradžioje planuotas, bet nepastatytas pramoninis uostas, įsikūręs dabartinėje „Grindos“ teritorijoje, žymi svarbų lūžio tašką, kai automobiliai pakeitė industrinės laivybos poreikius. Šiandien ši vieta turi didelį potencialą tapti moderniu rekreacinių laivų uostu, kuris atskleis upės laivybos galimybes ir taps neatsiejama Vilkpėdės vandens miesto įvaizdžio dalimi, stiprindamas miesto ryšį su upe ir skatindamas vandens turizmą bei rekreaciją.
VILNIAUS HERBAS
Legenda pasakoja, kad šv. Kristoforas buvo milžinas, norėjęs tarnauti didžiajam valdovui. Galiausiai jis nusprendė padėti žmonėms, pernešdamas juos per pavojingą upę. Kartą pernešdamas vaiką jis pajuto nepaprastą sunkumą. Tas vaikas pasirodė esąs Jėzus, o nešamas svoris – pasaulio nuodėmės. Ši legenda tapo simboline, rodydama Vilniaus miestą kaip dvasinės ir fizinės pagalbos vietą, per kurią teka Neris ir Vilnia, jungiančios miesto gyvenimą su gamta.
Vanduo Vilniaus herbe vaizduojamas kaip simbolinis elementas, kuris primena miestą kertančias upes ir šv. Kristoforo istoriją. Neris ir Vilnia ne tik formavo miesto geografiją, bet ir buvo svarbūs prekybos, komunikacijos ir miesto gyvenimo elementai.
Neries atkarpa Vilkpėdėje ties Bukčių tiltu
Emilija ir Darius plaukiantys supais Nerimi vasaros rytą į darbą
Panerių kalvynas susidarė paskutinio ledynmečio pabaigoje, kai tekantys vandens srautai įspūdingai suražė Neries slėnio šlaitus. Nuo viršutinės terasos iki šių dienų sruvena šaltiniai ir upeliai, pripildantys naujai formuojamą vandens kanalų sistemą.
Yra nustatyti mažiausiai 5 kanalizuoti šaltiniai.
Kanalizuotas šaltinis 01
Kanalizuotas šaltinis 03
Vilkpėdę supa ir dalį teritorijos dengia 7 miškų masyvai: Bukčių miškas, Vingio parkas, Vilkpėdės parkas, Burbiškių miškas, Aukštųjų Panerių miškas, Žemųjų Panerių miškas ir Panerių miško parkas.
VINGIO PARKAS
ŽEMŲJŲ PANERIŲ MIŠKAS
BUKČIŲ MIŠKAS
PANERIŲ MIŠKO PARKAS
VILKPĖDĖS PARKAS
BURBIŠKIŲ MIŠKAS
AUKŠTŲJŲ PANERIŲ MIŠKAS
Gamtos išteklių panaudojimas miestiečių gerovei yra raktas į jos išsaugojimą – tik tiesiogiai patiriant ir atsakingai naudojant gamtos resursus, suvokiama tikroji jų vertė ir būklė.
VILKPĖDĖS VIZIJOS KURIMO
VERTYBINIAI PRINCIPAI
1
PERIMETRINIS UŽSTATYMAS - KVARTALŲ FORMAVIMO PAGRINDAS
2 KIEKVINAS KVARTALAS TURI RYŠĮ SU VANDENIU
5
VISI KVARTALAI YRA MULTIFUNKCINIAI
6
INDUSTRINIS PAVELDAS SAUGOMAS IR INTEGRUOJAMAS KAIP VIEŠOS ERDVĖS TRAUKOS OBJEKTAS
3
VIEŠA ERDVĖ YRA GAMTINĖ ERDVĖ
4 GATVĖS ERDVĖS FORMAVIMAS URBANISTINIO DIZAINO PRICIPAIS
7
3-5 AUKŠTŲ UŽSTATYMAS SU VERITKALĖMIS
8 GAMTINĖ APLINKA YRA TIESIOGIAI SUSIETA SU KURIAMU UŽSTATYMU
VILKPĖDĖS VANDENS MIESTAS 3
VILKPĖDĖS UOSTAS
VILKPĖDĖS VANDENS ŽIEDAS 1 2
Vilkpėdės teritorija, remiantis pagrindinėmis gatvėmis kaip atskaitos taškais, yra suskaidyta į 28 dalis. Šis skaidymas padeda aiškiau apibrėžti galimą teritorijos etapiškumą ir ją lengviau planuoti bei vystyti. Kiekviena dalis apima maždaug tokio dydžio teritoriją kaip Paupio rajonas.
Urbanistinė struktūra grindžiama tikslingu jungčių kūrimu ir suplanuotu kvartalų skaidymu, užtikrinančiu patogų judėjimą pėsčiomis – 60-120 metrų dydžio kvartalai atitinka darnios urbanistikos principus, skatinančius gyvybingą ir prieinamą miesto aplinką.
Pagrindinių jungčių tinklas
VILKPĖDĖS TRAUKINIŲ STOTIS
PĖSČIŲJŲ TAKAI
PĖSČIŲJŲTAKAI
Tramvajų ir traukinių susisiekimas
O ką jūs siūlote ar
linkite Vilkpėdei?
Pasidalinkite su mumis ir, dar svarbiau, visu Vilniumi.
PROJEKTO IDĖJINIAI AUTORIAI:
Andrė Baldišiūtė
Sabina Grincevičiūtė
Gilma Teodora Gylytė
Algimantas Neniškis
Vaiva Šimoliūnaitė-Čečkauskienė
Kasparas Žiliukas
Vadim Babij
PROJEKTO KOMANDA:
Andrė Baldišiūtė
Sabina Grincevičiūtė
Gilma Teodora Gylytė
Algimantas Neniškis
Vaiva Šimoliūnaitė-Čečkauskienė
Kasparas Žiliukas
Vadim Babij
Emilija Martinkevič
Kajus Len
Ugnius Mockus
Dzianis Arlovich
Paulius Bogavičius
Smiltė Kiaunytė
Kotryna Urbonaitė
Ignas Uogintas
Emilija Staškutė
Darius Kamarūnas
Agnė Binevičiūtė
Simonas Liukaitis
Tomas Gudžius
Viktorija Nevulytė
NUOTRAUKŲ AUTORIAI:
Simonas Liukaitis
Emilija Martinkevič
Betono aklg. 16, LT-03153 + 370 652 44828
www.doarchitects.lt
2024
Vilnius
