INICIATYVA
Jurgis Viningas: Intelektualinis dialogas įmanomas ten, kur pačios bendruomenės yra pasiryžusios įsitraukti į jį.
Intelektualinis dialogas viešojoje erdvėje ◄ – Jurgi, atlikai trumpą filosofinį tyrimą. Gruodžio 22-ąją pristatysi keletą filosofinių tekstų vertimų bei publikaciją. Kuriuos tekstus pasirinkai? – Pasirinkau Grahamo Harmano tekstą apie spekuliatyvųjį realizmą ir interviu, kuriame Harmanas aptaria savo teoriją (į objektus orientuotą ontologiją).
Vytauto Kumžos nuotr.
– Kodėl būtent šie tekstai, tavo manymu, aktualūs klaipėdiečiams? – Spekuliatyvusis realizmas ir ypač Harmano į objektus orientuota ontologija yra tarpdisciplininė teorija, jungianti filosofiją, meną, architektūrą. Mano galva, šią teoriją galima sėkmingai pritaikyti kuriant miesto veidą. Susvetimėjimas atsiranda ne vien dėl socioekonominių sąlygų bei tam tikros ideologijos. Tam daug įtakos turi ir tai, kaip mes kuriame savo viešąją erdvę. Tokie filosofai kaip Harmanas kalba apie „objektų bendruomenes“: šalia mūsų taip pat egzistuoja objektų bendruomenės, ir būtent nuo mūsų priklauso, ar tos bendruomenės „klesti“, ar „stagnuoja“. Komercializacija, gentrifikacija, privačių interesų skverbimasis į viešąją erdvę turi gana daug neigiamos įtakos „objektų bendruomenei“. Pavyzdžiui, kodėl viešasis menas yra kuriamas užkulisiuose, neatsiklausus bendruomenės, kuriai tas menas iš tikrųjų ir turėtų būti kuriamas?
– Studijavai Heythropo koledže (Londono universitete) filosofiją, dabar tęsi filosofijos magistro studijas Voriko universitete Didžiojoje Britanijoje. Ar toje šalyje aktyvus kultūrinis dialogas miestų bendruomenėse? Ar intelektualinis dialogas įmanomas Klaipėdoje? – Miestų bendruomenės visur susiduria su panašiomis problemomis. Viešosios erdvės kolonizacija yra globalus reiškinys. Intelektualinis dialogas įmanomas ten, kur pačios bendruomenės yra pasiryžusios įsitraukti į jį. Žinoma, viešosios įstaigos taip pat turėtų prisiimti atsakomybę kuriant viešąją erdvę ir suteikiant geras sąlygas kultūriniam dialogui. Ši problema yra daugialypė ir turbūt reikėtų pradėti kvestionuojant neoliberalizmo ideologiją, anot kurios, viskas, kas nėra naudinga laisvos rinkos interesams, iš esmės neturi jokios vertės. – Kokius dar tekstus, leidinius, autorius rekomenduotum norintiesiems nuodugniau pažinti ar susipažinti su filosofijos aktualijomis, šiandienine filosofija? – Norintiesiems susipažinti su spekuliatyviuoju realizmu rekomenduočiau filosofus Quentiną Meillassoux ir Ray Brassier. Besidomintiems politine filosofija siūlyčiau pasigilinti į Alaino Badiou ir Etienne Balibar tekstus. Žinoma, kai kurie klasikiniai filosofai išlieka nuolatos aktualūs, tad skaitydami Spinozos arba Hegelio tekstus niekada neapsiriksite. 37