MUZIKA
◄ Tad siekiant sukurti ir Klaipėdoje įtvirtinti lietuviškąją kultūrą, įsteigti savo Operą, reikėjo įdėti daug pastangų. Kita vertus, intensyvus, profesionalus vokiečių muzikinis gyvenimas buvo ir pavyzdys, ir savotiškas postūmis, net iššūkis lietuvių muzikams. Klaipėdoje apsigyvenęs energingasis muzikas Stasys Šimkus, nugalėdamas daugybę materialinių, buitinių, meninių sunkumų, 1923 m. įsteigė Klaipėdos konservatoriją (vienerius metus ji veikė kaip privati). Maestro suprato, kad be savų išaugintų lietuvių atlikėjų neįmanoma Klaipėdoje subrandinti profesionalaus muzikinio gyvenimo apraiškų – nei įkurti operos teatro, nei suburti simfoninio orkestro. Beje, šioje lietuviškoje Konservatorijoje, veikusioje iki 1930 m., daugiau kaip du trečdalius svarbiausių muzikinių dalykų dėstytojų sudarė kitataučiai – čekai, vengrai, rusai, vokiečiai. Jaunuosius lietuvių instrumentininkus ir dainininkus – profesionalius Lietuvos muzikos pirmeivius jie ugdė vadovaudamiesi Vakarų Europos muzikos dėstymo metodikomis.
giedotojų draugija jau su S.Šimkaus įsteigtos Konservatorijos mokiniais bei mokytojais. Siekis įkurti tikrą lietuvišką operos teatrą nuolat stiprėjo. Norint turėti savų solistų, 1925 m. rudenį į Konservatorijos Dainavimo klasę buvo priimti net 29 mokiniai. O prieš metus įsteigtame simfoniniame orkestre jau grojo nemažai lietuvių mokinių. 1928 m. pradžioje Konservatorijos mokytojai ir mokiniai pastatė (Dramos teatre) pirmąją lietuvišką operą – M.Petrausko „Birutę“ (be orkestro). Birutės partiją atliko kylanti operos žvaigždė, tuomet mokinė Antanina Dambrauskaitė. Netrukus (1928 m. birželio 22 d.) rampos šviesą Šaulių namuose išvydo Konservatorijos mokinių ir mokytojų pastatyta
Konservatorijos užmojai Lietuviškas Klaipėdos simfoninis orkestras ir Opera buvo pagrindinis S.Šimkaus troškimas. Šiam tikslui jis nukreipė visas jėgas. 1927 m. tą pačią M.Petrausko operetę „Consilium facultatis“ Šaulių namuose pastatė mėgėjiška Klaipėdos
Klaipėdos konservatorijos steigėjas, kompozitorius, dirigentas S.Šimkus. Interneto nuotr.
Scena iš G.Verdi operos „Traviata“ ketvirtojo veiksmo. 1934 m. Nuotrauka iš D.Kšanienės knygos „Muzika Mažojoje Lietuvoje“ 26
Ch.Gounod opera „Faustas“, diriguojama Juozo Gaubo. Remiantis „Fausto“ vertinimais to meto spaudoje, akivaizdu, kad tai buvo neblogas, nors studijinis darbas, suteikęs realių vilčių tolesniam lietuviškos Operos gyvavimui Klaipėdoje. Deja, 1930 m. Klaipėdos konservatorija, nepaisant visuomenės protestų, prašymų, peticijų, buvo uždaryta. Tais pačiais metais atgaivinta nedidelė Klaipėdos muzikos mokykla jau neturėjo nei simfoninio orkestro, nei pajėgaus choro, ir statyti operų nebuvo galimybių.
Ilgai nedelsė Ketvirtajame dešimtmetyje, tebevykstant Klaipėdos krašto lietuvinimo darbui, dar kartą gimė viltis atgaivinti lietuvišką Operą bei simfoninį orkestrą. Šios misijos ėmėsi įvairiašakė Klaipėdos lietuvių kultūrinė draugija „Aukuras“, globojusi muzikos mokyklą bei kitus miesto lietuviškosios kultūros reiškinius. 1933 m. į muzikos mokyklą dėstyti buvo pakviestas jaunas, talentingas kompozitorius ir dirigentas Jeronimas Kačinskas, ėmęsis iš naujo burti simfoninį orkestrą ir Operą. Muzikinių pajėgų buvo nedaug. Simfoninio orkestro kontingentas buvo labai margas: muzikos mokyklos mokiniai, mokytojai (jų buvo mažai, tik 10), miesto karinio orkestro geresni instrumentininkai, net kavinių, restoranų muzikantai ir kiti. Taip susidarė 45 žmonių orkestras. 1933 m. birželio 22 d. jis Šaulių salėje surengė pirmąjį simfoninį koncertą (skambėjo L.van Beethovenas, F.Chopinas, F.Lisztas ir kt.). Tai sudarė prielaidas ir lietuviškos Klaipėdos operos atkūrimui. Ilgai nedelsta. 1934 m. lapkričio 27 d. Šaulių namuose įvyko atgimusios Operos premjera – G.Verdi „Traviata“, diriguojant J.Kačinskui (režisavo S.Dautartas). Solo partijas atliko solistai profesionalai – M.DambravičiūtėBručkienė, J.Babravičius, V.Bručkus ir kiti. Kadangi muzikos mokykla neturėjo savo choro, dalyvauti operoje buvo pakviestas S.Sodeikos vadovaujamas Klaipėdos mėgėjų choras „Vaidilutė“. Operoje debiutavęs Klaipėdos simfoninis orkestras pasirodė labai sėkmingai. Solistai taip pat žavėjo gausiai susirinkusią publiką. Pasisekimas buvo didžiulis: „Matėme ne primi-