Page 1

2018 pavasaris Nr. 18

SVEIKAME KŪNE – SVEIKA SIELA

veidas

Nuoga V.Valiukevičiaus išpažintis – muzikoje

LIKIMAI

Menininkės iššūkis nepagydomai ligai

DRAMA Cezario pjūvis atvėrė trečios stadijos vėžį

BE RIBŲ

1,60 Eur

Neįgalusis uždirbo milijoną ir perstatė namą

9 772424 411007

AKISTATA Jūs – tik dviese. Kaip išgelbėti mirštantįjį?


Kuršių takas 1, Palanga Tel. 8 686 43 419 www.energetikas.lt

PAVASARINIAI PASIŪLYMAI

Sveikatos gerinimo programa

Sveikatos gerinimo programa

PAVASARIS I

PAVASARIS II

¢

¢

u Gydytojo

u Gydytojo

u1

konsultacija nakvynė jaukiame dviviečiame kambaryje u Švediški pusryčiai, pietūs, vakarienė (po 1 k.) u Po 5 procedūras kiekvienam:

u2

– Nugaros arba pečių juostos masažas su bergamočių eteriniu aliejumi (1 k.) – Perlinė vonia su pievų gėlių arba alyvų ekstraktu (1 k.) – Baseinas (1 k. 1 val.) – Pavasario vaistažolių kokteilis (1 k.) – Muzikos aromaterapija (1 k.)

konsultacija nakvynės jaukiame dviviečiame kambaryje u Švediški pusryčiai, pietūs, vakarienė (po 2 k.) u Po 9 procedūras kiekvienam: – Nugaros arba pečių juostos masažas su bergamočių eteriniu aliejumi (1 k.) – Perlinė vonia su pievų gėlių arba alyvų ekstraktu (1 k.) – Baseinas (2 k. po 1 val.) – Pavasario vaistažolių kokteilis (2 k.) – Parafino vonelė rankoms/kojoms arba fangoparafino 1 lauko aplikacija (1 k.) – Muzikos aromaterapija (2 k.)

Kaina vienam – 79 € Kaina dviem – 115 €

Kaina vienam – 129 € Kaina dviem – 209 €

Sveikatos gerinimo programa

Sveikatos gerinimo programa

PAVASARIS III

PAVASARIS IV

¢

¢

u Gydytojo

konsultacija u 3 nakvynės jaukiame dviviečiame kambaryje u Švediški pusryčiai, pietūs, vakarienė (po 3 k.) u Po 12 procedūrų kiekvienam: – Nugaros arba pečių juostos masažas su bergamočių eteriniu aliejumi (2 k.) – Perlinė vonia su pievų gėlių arba alyvų ekstraktu (2 k.) – Baseinas (3 k. po 1 val.) – Pavasario vaistažolių kokteilis (2 k.) – Parafino vonelė rankoms/kojoms arba fangoparafino 1 lauko aplikacija (1 k.) – Muzikos aromaterapija (2 k.)

Kaina vienam – 189 € Kaina dviem – 289 €

u Gydytojo

konsultacija u 4 nakvynės jaukiame dviviečiame kambaryje u Švediški pusryčiai, pietūs, vakarienė (po 4 k.) u Po 17 procedūrų kiekvienam: – Nugaros arba pečių juostos masažas su bergamočių eteriniu aliejumi (3 k.) – Perlinė vonia su pievų gėlių arba alyvų ekstraktu (2 k.) – Baseinas (4 k. po 1 val.) – Pavasario vaistažolių kokteilis (3 k.) – Parafino vonelė rankoms/kojoms arba fangoparafino 1 lauko aplikacija (2 k.) – Muzikos aromaterapija (3 k.)

Kaina vienam – 239 € Kaina dviem – 379 €


TURINYS 12

Odos vė­žį ga­li su­kel­ti sau­lė, bet veng­ti jos ne­rei­kia

64

Me­ni­nin­kė iš­kė­lė rei­ka­la­vi­mus li­gai ir ši pa­klu­so

88

Net ir gra­žuo­lės ži­no: iš­si­plė­tu­sias ko­jų ve­nas bū­ti­na gy­dy­ti ne tik dėl gro­žio

Redaktorė Marijana Jasaitienė Fotografija: Vilmanto Raupelio, Vy­tau­to Liaudanskio, Akvilės Snarskienės, „Shutterstock“ Dizaineriai: Romualdas Latvis, Dalia Šalnienė Techninė redaktorė Dalia Šalnienė Kalbos redaktorės: Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė, Viktorija Šenbergs Tiražas 31 000

4 10 12 16 22 26 28 30 32 34 36 42 49 53 60 62 64 67 70 76 80 84 88 94 96 98

V.Va­liu­ke­vi­čius: dep­re­si­ja – daugiau nei liū­de­sys Gar­bė bū­ti ly­de­riu ko­vo­jant dėl ki­tų Odos vė­žį ga­li su­kel­ti sau­lė, bet veng­ti jos ne­rei­kia Sva­jo­nė – ne tu­rė­ti daug pi­ni­gų, bet pa­tir­ti rau­me­nų skaus­mą Krau­jo la­še ma­to vi­są žmo­gų „Ort­ho­ki­ne“ te­ra­pi­ja Pa­va­sa­rį – apie me­la­no­mą Būti masažo meistru – dieviškas darbas Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė dar la­biau at­si­nau­ji­no Trys ty­ri­mai imu­ni­te­tui įver­tin­ti! Po ce­za­rio pjū­vio ope­ra­ci­jos – netikėta diagnozė Gal­vos sme­ge­ny­se milimetras yra la­bai daug Pir­mo­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba įvy­kus ne­lai­min­gam at­si­ti­ki­mui Ak, tie ne­leng­vai tirps­tan­tys ki­log­ra­mai! Kau­no ko­le­gi­jos Me­di­ci­nos fa­kul­te­te – alt­ruiz­mo pan­de­mi­ja Žar­ny­no li­gos – duok­lė kom­for­tiš­kam gy­ve­ni­mui Me­ni­nin­kė iš­kė­lė rei­ka­la­vi­mus li­gai ir ši pa­klu­so Me­nas ne tik glos­to šir­dį, bet ir gy­do Iš­gi­ji­mo ste­buk­lai – mu­my­se Vie­nuo­lis iš In­di­jos: me­di­ta­ci­ja – ke­lio­nė į sa­ve Kai vais­tai neiš­ven­gia­mi, bū­ti­na kom­pen­suo­ti jų ša­lu­ti­nį po­vei­kį Vi­sa tie­sa apie dan­tų imp­lan­ta­ci­ją iš bur­nos chi­rur­go lū­pų Net ir gra­žuo­lės ži­no: iš­si­plė­tu­sias ko­jų ve­nas bū­ti­na gy­dy­ti ne tik dėl gro­žio Ju­dė­ti ne­ga­li­ma ken­tė­ti: kur dė­si­me kab­le­lį? Ap­sau­ga nuo sau­lės – ap­sau­ga nuo mir­ti­nų li­gų Kryžiažodis

Redakcija: I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas Tel. (8 37) 302 250 Faksas (8 37) 423 404 Reklamos pardavimo skyrius Tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 Platinimo tarnyba Tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713 Leidėjas UAB „Diena Media News“ Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Viršelyje: Vai­do­tas Va­liu­ke­vi­čius, Vytenio Radžiūno / LRT ar­chy­vo nuo­tr.

Raidėmis pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Žurnalas platinamas su „Kauno diena“, „Klaipėda“


2018 pavasaris

Sveikata

V.Va­ l iu­ k e­ v i­ č ius: dep­re­si­ja – daugiau nei liū­de­sys

Išd­rį­so: vie­šai pra­bi­lęs apie sa­vo li­gą, gru­pės „The Roop“ vo­ka­lis­tas su­lau­kė di­de­lio pa­lai­ky­mo.

Tekstas: Ša­rū­nės Ku­tins­kai­tės-Bū­da­vie­nės

Grį­žo po per­trau­kos

4

Dau­giau nei prieš de­šimt­me­t į į pra­mo­g ų pa­sau­lį žen­gęs kau­nie­tis Vai­do­tas Va­liu­ke­ vi­čius-Mi­lan­no aki­mirks­niu už­ka­ria­vo ra­ di­jo sto­čių ete­rį. Pa­ver­gė šim­tų mer­gi­nų šir­dis, o vie­šuo­se ren­gi­niuo­se spaus­da­mas lai­dų ve­dė­jos Skai­ vos ran­ką tuo pat me­tu jas dau­žė. Po ke­le­ rių me­tų spin­dė­ji­mo ir V.Va­liu­ke­v i­čius, ir Mi­lan­no din­go. Vie­ni ger­bė­jai spė­lio­jo, esą at­li­kė­jas emig­ra­vo, ki­ti bu­vo lin­kę ma­ny­ti,

kad jau­nas vy­ras at­ra­do ke­lią, ku­ria­me vie­ tos mu­zi­kai ne­li­ko. 2014-ųjų pa­bai­go­je jis grį­žo. Ne vie­nas, o su bend­ra­min­čiais, ne­šan­čiais gru­pės „The Roop“ vė­lia­vą. Apie sa­ve ket­ver­tu­kas dar gar­siau pra­bi­lo šių­me­tė­je na­cio­na­li­nės „Eu­ ro­v i­zi­jos“ at­ran­ko­je, kur su dai­na „Yes, I Do“ pa­te­ko į fi­na­lą. „Ši dai­na – apie ma­ne. Dau­g iau nei prieš me­t us man bu­vo diag­no­zuo­ta dep­re­si­ja. Bu­vo sun­k us lai­ko­tar­pis. Kiek­v ie­ną va­k a­ rą stip­r iai blo­gė­da­vo sa­v i­jau­ta, ta­čiau kiek­ vie­nas ry­tas man teik­da­vo vil­t ies, nors ir ma­ž os. Ry­tais jaus­da­vau­si daug ge­r iau.

Ry­tas man sim­bo­l i­zuo­ja gy­v y­bę ir vil­ tį, to­dėl ir kū­r i­nio prie­dai­ny­je yra žo­d žiai „Eve­r y mor­ning, World, I still lo­ve you“ („Kiek­v ie­ną ry­t ą, pa­sau­l i, aš ta­ve vis dar my­l iu“), – vie­na­me in­ter­v iu at­v i­rai pra­bi­lo V.Va­l iu­ke­v i­čius. Apie emo­ci­nės pu­siaus­v y­ros su­tri­k i­mą, ku­riam bū­din­ga pri­slėg­ta ir blo­ga nuo­tai­ ka, V.Va­liu­ke­v i­čius pa­si­sa­kė ir vir­tua­lio­ je erd­vė­je. „Pu­sė, ku­rios be­veik ne­ra­si feis­bu­ke. Ma­ nau, kad daug kas tą pu­sę tu­ri. Nė­ra ma­ din­ga ro­dy­ti sa­vo liū­de­sį ar iš­k i­lu­sius sun­ ku­mus ir abe­jo­nes. So­cia­li­niai tink­lai ta­


2018 pavasaris

A

t­li­kė­jas Vai­do­tas Va­liu­ke­vi­čius po ty­los į sce­ną grį­ žo ir iki šie­me­tės na­cio­na­li­nės „Eu­ ro­vi­zi­jos“ at­ran­ kos fi­na­lo nuė­jo vi­sai ki­toks: nau­ja ne tik šu­kuo­se­na, bet ir pa­ki­tu­si fi­lo­ so­fi­ja, kai kal­bė­ti apie sa­vo li­gą – jo­kia gė­da.

Ju­da­me ma­žai, bend­rau­ ja­me per so­cia­li­nius tink­lus, gal­vo­ja­me, kad ži­no­me daug apie ki­tus, nes drau­gas iš JAV įkė­lė nuo­trau­ką. De­ja, mū­sų so­cia­li­za­ci­ ja – tik bu­ ta­fo­ri­ja.

Sveikata

Ne­va­lia ig­no­ruo­ti ženk­lų Anot Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos, dep­ re­si­ja yra ket­v ir­ta pa­gal po­pu­lia­ru­mą li­ga, ku­riai per ar­tė­jan­čius po­rą me­tų pro­gno­ zuo­ja­mas šuo­lis į ant­rą vie­tą – iš­kart po iše­ mi­nės šir­dies li­gos. Dep­re­si­jos po­ž y­m iai ru­t u­l io­ja­si pa­ma­ žu – mė­ne­sius ar net me­t us. Šia li­ga re­t ai su­ser­ga­ma ūmiai. Vien tik psi­cho­lo­g i­n is stre­sas re­t ai su­ke­l ia dep­re­si­ją – daž­n iau­ siai žmo­gaus ar­t i­mo­je ap­l in­ko­je jau bū­na sir­g u­sių­jų šia li­ga, va­d i­na­si, ga­l i­mas pa­ vel­d i­mu­mo veiks­nys. Gy­dy­to­jai psi­chiat­rai ti­k i­na, kad niū­ri nuo­tai­ka, sa­vęs men­k i­ni­mas, apa­ti­ja ir ki­ ti sle­gian­t ys jaus­mai, ku­riuos su­ke­lia dep­ re­si­ja, žmo­gaus gy­ve­ni­mą ga­li pa­vers­ti ne­ pa­ke­lia­mu koš­ma­ru, to­dėl nė vie­no iš iš­var­ dy­tų or­ga­niz­mo siun­čia­mų sig­na­lų ne­va­lia ig­no­ruo­ti. Tie­sa, su gru­pės „The Roop“ vo­ka­lis­tu V.Va­liu­ke­v i­čiu­mi apie dep­re­si­ją nu­spren­dė­ me kal­bė­ti ne iš me­di­ci­ni­nės pu­sės – tam yra me­di­kai ir moks­li­niai straips­niai.

No­rė­čiau, kad kal­ba su­ktų­si apie švie­są gy­ve­ni­me. Ne apie juo­dus pe­rio­dus, o apie tai, kaip jų iš­veng­ti. „No­rė­č iau, kad kal­b a su­k tų­si apie švie­ są gy­ve­n i­me. Ne apie juo­dus pe­r io­dus, o apie tai, kaip jų iš­veng­t i. Tai pa­n a­š i te­ ma, tie­siog per ki­to­k ią pri­z mę, ki­t u kam­ pu“, – at­l i­k ė­jo pra­š y­m as mums bu­vo įsa­ ky­m as.

Vytenio Radžiūno / LRT ar­chy­vo nuo­tr.

po iš­pūs­to pa­si­g y­ri­mo plat­for­mo­mis. Nors, kiek su­pra­tau, pir­mi­nė min­tis bu­vo grei­tes­ nis ir pa­to­ges­nis ži­nių ap­si­kei­ti­mas, vi­sa­pu­ sis bend­ra­v i­mas. Ži­not ką, aš per­lip­siu vie­ ną iš sa­vo bai­mių ir pa­sa­k y­siu, kad ne, šiuo me­tu aš ne­si­jau­čiu lai­min­gas, ne­si­jau­čiu at­ ra­dęs, ne­si­jau­čiu ku­pi­nas ener­gi­jos. Taip, dau­ge­lis simp­to­mų ro­do, kad tai dep­re­si­ja (nu­val­k io­tas ter­mi­nas, ku­ris daž­nai mai­šo­ mas su tie­siog leng­v u liū­de­siu)“, – at­li­kė­jo at­v i­ru­mą tą­syk ly­dė­jo ap­lin­k i­nių pa­lai­k y­ mas. Mus – no­ras kal­bė­ti apie tai, ką daž­nas lin­kęs nu­t y­lė­ti: dep­re­si­ja – li­ga, o ne blo­ga nuo­tai­ka.

5


2018 pavasaris

Sveikata

– Pra­dė­ki­me nuo to, kuo ir kaip da­bar gy­ve­ni? – Nau­jais įra­šais, kon­cer­tais, va­sa­ros pla­nais. Da­bar toks lai­kas, kai dirb­ti ten­ka dau­giau už tuos, ku­rie sė­di biu­ruo­se, o kom­piu­te­rius už­ve­ria su­lig penk­ta va­lan­da va­ka­ro. – Ba­na­lu, bet ak­tua­lu: ar da­bar tu esi lai­ min­gas? – Iš es­mės – taip, ta­čiau vis dar bū­na si­tua­ ci­jų, kai jau­čiu lai­mę ei­nant pro ša­lį. Tie­sa, tai pa­si­tai­ko vis re­čiau. Lai­mė yra kiek­vie­no mū­sų vi­du­je, o mes ją ar­ba pa­sii­ma­me, ar­ba ne. Išo­ri­niai da­ly­kai ne­kei­čia mū­sų lai­mės po­jū­čio, o jei ir kei­čia, tai la­bai trum­pam. – Kaž­kam iki vi­siš­kos lai­mės tet­rūks­ta paukš­čių pie­no, o ko trūks­ta tau? – Trūks­ta są­mo­nin­gu­mo, ži­nių ir sa­vęs to­bu­ li­ni­mo. Vi­sa ki­ta aš tu­riu. – Pa­si­kei­tė ta­vo gy­ve­ni­mo bū­das. Ar at­si­jo­ jai žmo­nes, esan­čius ša­lia? – Pra­di­nėms lai­mės paieš­koms toks filt­ras pa­de­da. As­me­niš­kai aš žmo­nių są­ra­šo ne­su­ da­ri­nė­jau – vis­kas su­si­dė­lio­jo na­tū­ra­liai. Tie­ siog pa­ju­tau, kad su kai ku­riais se­nais pa­žįs­ ta­mais ne­be­tu­riu apie ką kal­bė­ti. Aš ki­toks, jie niurz­ga, o bū­da­mi kar­tu pa­pras­čiau­siai ne­su­si­kal­ba­me. Da­bar ma­ne su­pa po­zi­ty­vūs žmo­nės, tie, kuriems nė­ra lai­ko skųs­tis, ku­rie klau­so­si sa­vęs, ku­rie ran­da lai­ko vie­nas ki­tą pa­lai­ky­ti ir pa­gir­ti. Be­je, tai dar vie­na mū­sų vi­suo­me­nės bė­da – per verkš­le­ni­mą, ku­riam ski­ria­me prio­ri­te­tą, mes pa­mirš­ta­me vie­nas ki­tam pa­sa­ky­ti ge­rą žo­dį, te­bū­nie kad ir dėl smulk­me­nos. – Pa­ra­dok­sa­lu, kad pa­va­sa­rį, kai bun­da gam­ta, žmo­gaus or­ga­niz­mas rė­kia nuo vi­ta­ mi­nų ir jė­gų sty­giaus, o spe­cia­lis­tai ne­re­tai pra­by­la apie dar vie­ną reiš­ki­nį – pa­va­ sa­ri­nę dep­re­si­ją. Ar ta­vo emo­ci­nė bū­se­na pa­val­di me­tų lai­kams? – Anks­čiau ji bu­vo pa­val­des­nė, da­bar – ne. Bū­da­vo, kad karš­tą va­sa­ros die­ną pa­gau­nu sa­ve gal­vo­jant, kaip bū­tų ge­ra po ko­jo­mis pa­jus­ti girgž­dan­tį snie­gą, o žie­mą, at­virkš­ čiai, – iš­si­ties­ti po sau­le. Esu lie­sas, to­dėl šal­tis ma­ne vei­kia ki­taip. Ne­tu­riu ap­si­sau­ go­ji­mo, ne­bent du megz­ti­nius ap­si­vilk­čiau. Ma­žiau vi­ta­mi­nų – pra­sta nuo­tai­ka? Ma­no mi­ty­ba ski­ria­si nuo tra­di­ci­nės lie­tu­viš­ kos. Val­gia­raš­ty­je daug vai­sių, dar­žo­vių ir ki­tų neap­dirb­tų pro­duk­tų. Ne­pai­sant to, po žie­mos, ku­ri iš mū­sų iš­siur­bia ener­gi­ją, nu­si­pir­kau kaž­ko­kių pa­pil­dų. Žiū­rė­siu, ar jie kiek pa­dės.

Ko­man­da: V.Valiukevičius pra­si­ta­rė, kad da­bar jį su­pa tik po­zi­ty­vūs žmo­nės.  Vai­do­to Va­liu­ke­vi­čiaus asmeninio archyvo nuotr.

– Pri­pa­žin­ti, kad ser­gi dep­re­si­ja, sun­ku. Dar sun­kiau apie tai kal­bė­ti su ki­tais ir pra­šy­ti pa­gal­bos. Ar iš dep­re­si­jos ga­li­ma iš­si­kaps­ty­ti vie­nam?


2018 pavasaris

Sveikata

Pa­gal­ba: V.Va­liu­ke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad so­cia­li­za­ci­ja – vie­nas iš vais­tų gy­dant dep­re­si­ją.

– Vie­šas kal­bė­ji­mas – pa­gal­ba ser­gan­tie­ siems dep­re­si­ja? – Kal­bė­ti apie dep­re­si­ją rei­kia ir to ne­bus per daug. Sup­ran­tu, tai nė­ra ma­lo­ni ir leng­va te­ma kaip bul­va­ri­nis skai­ta­las. Ta­čiau kal­bė­ da­mi mes ga­li­me iš­gel­bė­ti ne vie­ną gy­vy­bę ir gy­ve­ni­mą. Kai pro­ble­mos ne­liks, kal­bos liau­sis sa­vai­me. Apie duo­ną kas­dien juk ne­ kal­ba­me, nes jos tu­ri­me.

– Dep­re­si­ja la­bai mėgs­ta vie­nat­vę, to­dėl jos rei­kia veng­ti. Bū­ti­na bend­rau­ti su ki­tais žmo­nė­mis, so­cia­li­zuo­tis, o jei tai ne­pa­de­da, kreip­tis į spe­cia­lis­tus. – Kaip su­pras­ti, kad jau rei­ka­lin­ga pa­ gal­ba? – Kiek­vie­nas at­ve­jis la­bai in­di­vi­dua­lus. Kai liū­de­sys, ku­rį žmo­nės ne­re­tai lin­kę va­din­ ti dep­re­si­ja, tam­pa juo­des­nis, kai ma­žė­ja džiaugs­mo iš­tek­liai, kai dings­ta dar­bin­gu­ mas ir veik­lu­mas, kai ne­lie­ka no­ro kur­ti atei­ ties pla­nus, o to­kia bū­se­na už­si­tę­sia, ga­li­ma įtar­ti dep­re­si­ją.

8

– Vy­res­ni žmo­nės vei­kiau­siai pa­sa­ky­tų, kad dep­re­si­ja – šių lai­kų li­ga. Pri­ta­ri? – Anos kar­tos žmo­n ės per­pus ma­ž iau li­g ų ži­n o­j o, ta­č iau ne­reiš­k ia, kad jų ne­ bu­vo. Pap­r as­č iau­s iai dep­re­s i­j a suin­ten­s y­ vė­j o. Ko­d ėl? Ju­d a­m e ma­ž ai, bend­r au­j a­m e per so­c ia­l i­n ius tink­lus, gal­vo­j a­m e, kad ži­n o­m e daug apie ki­tus, nes drau­g as iš JAV įkė­l ė nuo­t rau­k ą. De­j a, mū­s ų so­c ia­ li­z a­c i­j a – tik bu­t a­fo­r i­j a. Ne­l i­ko su­s i­t i­ ki­m o ener­g i­j os, ap­s i­kei­t i­m o ge­ro­s io­m is emo­c i­j o­m is, akių kon­t ak­to, pri­s i­l ie­t i­m o ar ap­s i­k a­bi­n i­m o. Tar­k im, aš pa­s te­b ė­j au, koks di­d e­l is skir­tu­m as, kai su tuo pa­č iu žmo­g u­m i bend­r au­j i gy­v ai ir kai tą da­r ai, tar­k im, per skai­p ą.

Vil­man­to Rau­pe­lio nuo­tr.

De­ja, mū­sų so­cia­li­za­ci­ja – tik bu­ta­fo­ri­ja. Ne­li­ko su­si­ti­ki­mo ener­gi­jos, ap­si­kei­ti­mo ge­ro­sio­mis emo­ci­jo­mis, akių kon­tak­to, pri­si­lie­ti­mo ar ap­si­ka­bi­ni­mo.

– Mes kal­ba­me apie tai, kaip at­pa­žin­ti dep­ re­si­ją, o kaip li­gai už­bėg­ti už akių? – Ju­dė­ji­mas, su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba, mėgs­ta­mas dar­bas ar­ba ho­bis, ku­ris tei­kia džiaugs­mą, – tu­ri bū­ti vi­sas komp­lek­sas. Ne­pa­kan­ka vie­no kom­po­nen­to. Tar­ki­me, ret­sy­kiais aš mėgs­tu pri­si­kimš­ti spur­gų, bet ta­da su­pran­tu, kad tu­ riu pa­ma­lo­nin­ti ne tik lie­žu­vį, bet ir sie­lą. – Sa­kyk, ge­riau šyp­so­tis dirb­ti­nai ar vi­sai ne­si­šyp­so­ti? – Jau se­niai ži­no­ma, kad min­tys da­ro įta­ką kū­nui ir, at­virkš­čiai, kū­nas da­ro įta­ką min­ tims. Ma­nau, kar­tais rei­kia sa­ve pri­vers­ti kaž­ką da­ry­ti tie­siog ban­dant ir žiū­rė­ti, kas išeis. Juk, jei bū­da­mas blo­gos nuo­tai­kos, iš­si­tie­si, pa­kel­si gal­vą ir ženg­si drą­sų žings­nį, gal­būt ra­si spren­di­mą, ku­rio ne­ma­tei ei­da­ mas nu­leis­ta gal­va ir su­lenk­ta nu­ga­ra. Kū­nas ir sie­la nė­ra at­ski­ri da­ly­kai – jie su­da­ro vi­su­mą.


2018 pavasaris

„P

Sveikata

o­ky­čiai pri­klau­so nuo mū­sų pa­ čių“, – įsi­ti­ki­nu­si šeš­tą ka­den­ci­ją Lie­tu­vos gy­dy­to­ jų są­jun­gos (LGS) Kau­no fi­lia­lo va­do­ve iš­rink­ ta gy­dy­to­ja Vir­ gi­ni­ja Luk­šie­nė. Ji ne­ga­li ra­miai gy­ven­ti, kol svei­ ka­tos sis­te­mo­je dar tiek daug pro­ble­mų.

Ak­ty­vis­tė: V.Luk­šie­nei, kaip LGS Kau­no fi­lia­lo va­do­vei, rū­pi kiek­vie­no są­jun­gos na­rio ge­ro­vė. 

Vil­man­to Rau­pe­lio nuo­tr.

Gar­bė bū­ti ly­de­riu ko­vo­jant dėl ki­tų tekstas: Jus­tės Ki­bu­ry­tės – LGS Kau­no fi­lia­lo rin­ki­mų kon­fe­ren­ci­jo­je, ren­kant fi­lia­lo va­do­vą ket­ve­riems me­tams, ko­le­gos vėl bal­sa­vo už jus. Šia­me po­ste pra­dė­ jo­te tre­čią de­šimt­me­tį. Kam jums to rei­kia? – Da­bar po­pu­lia­rus toks po­sa­kis: kas, jei ne aš, ka­da, jei ne da­bar? O kal­bant rim­tai, praei­ tis ku­ria atei­tį. Pa­tir­ties, ku­rią esu su­kau­pu­si nuo 1989 m., kai bu­vo at­kur­ta LGS ir ak­ty­viai da­ly­va­vo­me stra­te­guo­jant ša­lies svei­ka­tos sis­te­mą, ne­ga­liu ne­pa­nau­do­ti, juo­lab nu­rim­ti, kai ga­lu­ti­niai re­zul­ta­tai dar ne­pa­siek­ti.

10

– Lie­tu­vos gy­dy­to­jų są­jun­ga – pro­fe­si­nė or­ ga­ni­za­ci­ja, ku­rios pa­grin­di­nis tiks­las – gin­ti jos na­rių so­cia­li­nes, eko­no­mi­nes ir pro­fe­si­nes

dar­bo tei­ses. Pa­na­šu, kad tai itin ak­tua­lu pa­ sta­ruo­ju me­tu, kai pa­tys gy­dy­to­jai ne­be­ko­vo­ ja, ne­be­rei­ka­lau­ja, o ren­ka­si emig­ra­ci­ją. – Ma­tau me­di­kų gre­to­se su­tri­ki­mą ir ne­tgi su­si­skal­dy­mą. Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je iš­ki­ lo nau­jas gy­dy­to­jų ju­dė­ji­mas, ir tai Gy­dy­to­jų są­jun­gą pri­ver­tė pa­žvelg­ti į pro­ble­mas nau­ju žvilgs­niu bei mo­bi­li­zuo­tis. Taip ir pa­da­rė­me. Jau­nus gy­dy­to­jus ir vi­sus me­di­kus dar ak­ty­ viau kvie­tė­me į mū­sų ren­gi­nius, or­ga­ni­za­vo­ me fo­ru­mą te­ma „Ly­de­rys­tė po­ky­čiuo­se pri­ klau­so nuo mū­sų“. Ne­no­ri­me bū­ti feis­bu­ko ly­de­riai, ku­rie daug ką nu­si­ra­šė nuo mū­sų, ir už tai ne­pyks­ta­me: tiks­lai tu­ri bū­ti vie­ni, tie pa­tys. Tai vi­sų pir­ma pa­gar­ba gy­dy­to­jo pro­fe­si­jai, iš­reikš­ta ir mo­ra­liai, ir fi­nan­siš­kai. Ją tu­ri jaus­ti kiek­vie­nas me­di­kas.

Šiuo me­tu stei­gia­si nau­jos pro­fsą­jun­gos. Tai su­ ta­po su mū­sų ata­skai­ti­ne rin­ki­mų kon­fe­ren­ci­ja, prieš ku­rią at­nau­ji­no­me an­ke­tas, pa­si­tik­ri­no­me fi­lia­lo na­rių skai­čių ir ak­ty­vą, ku­ris kas­die­nį dar­bą dir­ba sa­vo įstai­go­se. Nuo kiek­vie­no mū­sų pri­klau­so, kiek jau­čia­mas są­jun­gos po­vei­kis. Ne pa­slap­tis, kad bu­vo įstai­gų, ku­rio­se LGS na­riai pri­si­min­da­vo jais esan­tys tik dėl to, kad mo­kė­da­ vo na­rio mo­kes­tį. Tai iš­ties skau­dūs ak­me­nu­kai į są­jun­gos dar­žą. Nau­juo­se pla­nuo­se iš­rink­tus ak­ty­vius gy­dy­to­jus rem­ti, mo­ky­ti, ska­tin­ti. Dėl to kei­čia­me veik­los for­mą: ne­be po­sė­džiau­ja­me, o or­ga­ni­zuo­ja­me fo­ru­mus, dis­ku­si­jas, kad žmo­nės pa­jaus­tų, kiek daug jie ga­li. Kai ku­riuo­se ko­lek­ ty­vuo­se dar jau­čia­ma uži­man­čiųjų aukš­tes­nes pa­rei­gas, va­do­vų bai­mė. Svei­ka­tos ap­sau­gos po­li­ti­ka iš gy­dy­to­jų rei­ka­lau­ja, kad mes vis­ką


2018 pavasaris

pa­da­ry­tu­me čia, da­bar ir la­bai ge­rai, kad tik vi­si bū­tų pa­ten­kin­ti. – Jūs sie­kia­te, kad gy­dy­to­jai bū­tų pa­ten­kin­ti? – Ar mes pa­ten­kin­ti – nie­kas ne­klau­sia. To­ kios pa­čios pro­ble­mos kan­ki­na vi­sos Lie­tu­ vos me­di­kus. LGS Kau­no fi­lia­le yra dau­giau kaip tūks­tan­tis na­rių. – Tiek jų mo­ka LGS na­rio mo­kes­tį? – Taip, ir pa­sta­ruo­ju me­tu mo­kes­tis dau­gu­ mai na­rių su­ma­žė­jo: anks­čiau su­da­rė 1 pro­c. gau­na­mo at­ly­gi­ni­mo, o da­bar yra fik­suo­tas – 10 eu­rų. 4 eu­rai iš jų ati­ten­ka LGS, 6 eu­rai lie­ka fi­lia­lo dis­po­zi­ci­jo­je. – Ko­kios pa­grin­di­nės pro­ble­mos kan­ki­na gy­dy­to­jus, be jau mi­nė­tos pa­gar­bos sto­kos? – Prof­są­jun­gos yra so­cia­li­niai įstai­gų ad­mi­ nist­ra­to­rių par­tne­riai, bet daž­nai su įstai­gų va­do­vais sun­kiai ran­da­me bend­rą kal­bą. Kai ku­riems jų ten­ka aiš­kin­ti, kas yra Gy­dy­to­jų są­jun­ga, ko­kia jos reikš­mė ir tai, kad pri­va­ lo­ma lai­ky­tis Ko­lek­ty­vi­nės ša­ki­nės su­tar­ties, ku­rią pa­si­ra­šė ir LGS. Ne­re­tai pa­si­tai­ko at­ve­ jų, kad ne­no­ri­ma jos lai­ky­tis. – Kas pa­žei­džia­ma daž­niau­siai, ko­kių šios su­tar­ties punk­tų ne­si­lai­ko­ma? – Pag­rin­di­niai rei­ka­la­vi­mai bu­vo du, su­si­ję su mū­sų dar­bo lai­ko skai­čia­vi­mu ir ato­sto­gų truk­me. Su­si­ta­rė­me, kad, pa­kei­tus Dar­ bo ko­dek­są, me­di­kų dar­bo va­lan­dos lik­tų trum­pes­nės, o vi­sų gy­dy­mo įstai­gų dar­buo­ to­jų ato­sto­gos bū­tų skai­čiuo­ja­mos ne dar­bo die­no­mis, bet ka­len­do­ri­nė­mis, kaip ir bu­vo. Taip mums nau­din­giau. Nuo ki­tų me­tų šios leng­va­tos ga­lios tik LGS ar­ba ki­tų pro­fsą­jun­ gų, ku­rios pa­si­ra­šė su­si­ta­ri­mą, na­riams. – Me­di­kai dir­ba ir sa­vait­ga­liais, ir šven­čių die­no­mis, ne­re­tai vi­są pa­rą. Daž­nai va­duo­ ja vie­ni ki­tus be jo­kio pa­pil­do­mo at­ly­gio. Ar tai tei­sin­ga? – Ko­lek­ty­vi­nė­je ša­ki­nė­je su­tar­ty­je pa­sa­ky­ta: va­duo­jant ato­sto­gau­jan­tį ar dėl ki­tų prie­žas­ čių ne­dir­ban­tį ko­le­gą tu­ri bū­ti mo­ka­ma ne ma­žiau kaip 50 pro­c. jo at­ly­gi­ni­mo. Tu­ri bū­ti pa­pil­do­mai ap­mo­ka­ma už dar­bą sa­vait­ga­ liais, šven­čių die­no­mis. Kai kur ši prie­der­mė vyk­do­ma, bet ne vi­sur. – Ir LGS su tuo taiks­to­si? – Ban­do­me kal­bė­tis su darb­da­viais, tik­rai ne­sku­ba­me į Dar­bo ins­pek­ci­ją. Ši žiū­ri, kaip lai­ko­ma­si ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių, ir prii­ma san­kci­jas. Mes, kaip so­cia­li­niai par­tne­riai, ban­do­me šne­kė­tis, įro­di­nė­ti, bet jei ne­si­seks, teks im­tis rim­tes­nių prie­mo­nių. Neiš­nau­do­ tų ga­li­my­bių dar tu­ri­me. – Di­de­lis dar­bo krū­v is ir nea­dek­va­tus at­ly­g is yra pa­čios skau­džiau­sios te­mos,

ne­tgi ge­nan­čios me­di­kus iš Lie­tu­vos. – Skau­du ne tik dėl gy­dy­to­jų emig­ra­ci­jos, bet ir dėl slau­gy­to­jų. Be jų tiek pir­mi­nė­je gran­ dy­je, tiek sta­cio­na­re dirb­ti ge­rai ne­bū­tų įma­ no­ma. Slau­gy­to­jai yra ko­man­dos na­riai, vien gy­dy­to­jo ka­bi­ne­te kar­tais at­lie­ka pu­sę dar­bo. Slau­gy­to­jų sty­gius la­bai jau­čia­mas jau da­ bar. Kau­ne yra ko­le­gi­ja, ren­gian­ti slau­gos spe­cia­lis­tus, ir jų pas mus kaž­kiek lie­ka, bet aki­vaiz­du, kad vis ma­žiau jau­ni­mo ren­ka­si šią pro­fe­si­ją. Slau­ga gy­dy­mo įstai­go­se lai­ko­si ant pa­siau­ko­jan­čių vy­res­nio am­žiaus va­di­na­mų­jų se­su­čių pe­čių. Dar­bo krū­vį kiek­vie­na įstai­ga nu­sta­to sa­va­ran­kiš­kai. Nor­ma­lu, kad jie skir­ tin­gi mies­tų ir ra­jo­nų gy­dy­mo įstai­go­se, nes tu­ri bū­ti su­da­ro­mi at­si­žvel­giant į gy­ven­to­jų struk­tū­rą, li­go­nių ap­si­lan­ky­mų skai­čių, ser­ ga­mu­mą, li­go­tu­mą. Pas mus ne­to­ly­gu­mų dar la­bai daug. Me­di­kų, ap­tar­nau­jan­čių mies­to ir kai­mo gy­ven­to­jus, dar­bo at­ly­gis lyg ir pa­ko­ re­guo­tas, bet la­bai ne­daug. Dau­giau dė­me­sio šiai pro­ble­mai tu­rė­tų skir­ti sa­vi­val­dy­bės. De­ja, Vil­niu­je už­si­mo­jus iš sa­vi­val­dy­bės biu­ dže­to skir­ti 1 mln. eu­rų pir­mi­nei svei­ka­tos prie­žiū­rai, iš­kart at­si­ra­do dau­gy­bė pe­ri­pe­ti­jų, sa­vo da­lies pa­rei­ka­la­vo pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos. Gal dėl to Kau­nas šiuo klau­si­mu ty­li? Bū­tų ge­rai, kad nors prie įstai­gų re­mon­to pri­si­dė­tų. – Jei gy­dy­mo įstai­goms ne­trūk­tų pi­ni­gų – dirb­tų dau­giau slaugytojų, bū­tų ma­žes­ni gy­dy­to­jų dar­bo krū­viai...

Skau­du dėl da­bar­ti­nio gy­dy­to­jo įvaiz­džio. Jį le­mia fi­nan­si­nis įver­ti­ni­mas už dar­bą ir pa­cien­tų po­žiū­ris. – Ir me­di­kai iš­gy­ven­tų dirb­da­mi vie­no eta­to krū­viu. – Gy­dy­to­jų są­jun­gos pre­ro­ga­ty­va – vi­so to siek­ti? – Gy­dy­to­jų są­jun­ga ga­li kel­ti pro­ble­mas ir pa­lai­ky­ti dar­buo­to­jus mo­ra­liš­kai. – Bet ga­li ir rei­ka­lau­ti, ska­tin­ti pro­tes­to ak­ci­jas? – Mes esa­me su­var­žy­ti pa­si­ra­šy­tų su­tar­čių. Kol Vy­riau­sy­bė bent kiek ju­da at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mo link­me, mums ran­kos su­riš­tos. Vie­šin­ti pro­ble­mas ga­li­me, bet ak­ci­jų or­ga­ni­ zuo­ti – ne. Ta­čiau jei pa­ža­das ten­kin­ti mū­sų rei­ka­la­vi­mus ne­bus įvyk­dy­tas, ga­lė­si­me or­ga­ni­zuo­ti strei­ką.

Sveikata

– Rei­ka­la­vi­mas nuo ge­gu­žės 1 d. pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mus 20 pro­c.? – Šis at­ly­gi­ni­mų kė­li­mas tu­ri bū­ti įra­šy­ tas į Svei­ka­tos pro­gra­mą kaip į įsta­ty­mą. Mū­sų pla­nuo­se – iš­va­žiuo­ja­mie­ji po­sė­džiai į gy­dy­mo įstai­gas, sie­kiant kuo di­des­nės dar­bų sklai­dos. Ta­ry­bos na­riai grei­tai gau­na vi­są nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją. No­ri­me, kad ji pa­siek­tų kiek­vie­ną są­jun­gos na­rį, kad kiek­ vie­nas gau­tų elekt­ro­ni­nį lei­di­nį „Gy­dy­to­jo ži­nios“. Mums rū­pi kiek­vie­nas gy­dy­to­jas, esa­me at­vi­ri nau­jo­vėms. Su vie­na skan­di­ na­vų or­ga­ni­za­ci­ja ren­gia­mės suor­ga­ni­zuo­ti pro­tų štur­mą. Mo­ky­si­mės, mo­ky­si­me ir švę­si­me, poil­siau­si­me kar­tu. – Šiais lai­kais sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­mas orus, bet lai­min­gas gy­dy­to­jas. Gal tu­ri­te re­ cep­tą, kaip kil­niau­sios pro­fe­si­jos žmo­nėms su­grą­žin­ti šį įvaiz­dį? – Skau­du dėl da­bar­ti­nio gy­dy­to­jo įvaiz­džio. Jį le­mia fi­nan­si­nis įver­ti­ni­mas už dar­bą ir pa­cien­tų po­žiū­ris. Ne vie­nas iš mū­sų gau­na SMS ži­nu­tę: su­si­rgau, iš­ra­šy­kit elekt­ro­ni­nį an­ti­bio­ti­kų re­cep­tą. Kon­sul­ta­ci­jos ne­be­ rei­kia, tik vais­tų. Ad­mi­nist­ra­ci­ja iš mū­sų rei­ka­lau­ja dirb­ti taip, kad vi­si pa­cien­tai bū­tų pa­ten­kin­ti. Bet ką da­ry­ti, kai lū­kes­čiai – ne­ rea­lūs? Pa­mirš­ta­ma, kad gy­dy­to­jas tu­ri tei­sę at­si­sa­ky­ti gy­dy­ti, iš­sky­rus bū­ti­ną­ją pa­gal­bą. Ra­jo­nuo­se bū­ta teis­mų, ku­riuo­se gy­dy­to­jai lai­mė­jo prieš pa­cien­tus, bet mes tuo gir­tis tik­rai ne­no­ri­me. Mes no­ri­me pa­gar­baus bend­ra­vi­mo, su­pra­tin­gu­mo. – Ar to ne­pa­si­gen­da­te iš jū­sų glo­bė­jų – Svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos? – LGS at­sto­vai į mi­nis­te­ri­ją kvie­čia­mi, kai rei­kia pa­lai­ky­mo. Esa­me kai ku­rių ko­mi­te­tų, ko­mi­si­jų na­riai, bet spren­di­mus mi­nist­ras prii­ma vie­nas­ me­niš­kai. Ne kar­tą va­žia­vau į mi­nis­te­ri­ją dėl elekt­ro­ni­nės svei­ka­tos sis­te­mos kū­ri­mo. Nuo ko­vo vais­tų re­cep­tai – tik elekt­ro­ni­niai, o sis­te­ ma te­best­rin­ga, ir vie­to­je 5 sek. vie­nam re­cep­tui rei­kia skir­ti 5 min. Kai trūks­ta dar­buo­to­jų, tai di­džiu­lė gai­ša­tis ir iš 15 min., skir­tų vie­nam pa­cien­tui, iš­ties jam lie­ka vos ke­lios. – Sa­ko­ma, kad me­di­kams truk­do men­kas kom­piu­te­ri­nis raš­tin­gu­mas? – Tai bu­vo pro­ble­ma prieš ke­lio­li­ka me­tų. Da­bar vy­res­nės kar­tos me­di­kai ją jau įvei­kė, ne­bent dir­ba kiek lė­čiau, o jau­ni­mas raš­tin­ gas, tai ne­beak­tua­lu. Ta­čiau štai Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­ba dar ne­tu­ri sa­vo elekt­ro­ni­nės sis­te­mos, ne­ga­li­me jiems per­siųs­ti duo­me­nų, ir tai yra keb­lu. – Svar­bu bū­ti svei­kiems ir veik­liems... – To­kie yra jau­ni žmo­nės, ir ak­ty­via veik­la, at­vi­ru­mu nau­jo­vėms ti­ki­mės juos pri­trauk­ti į LGS. Juk vie­ny­bė­je yra jė­ga, ku­ri ga­li nu­ veik­ti la­bai daug.

11


2018 pavasaris

Sveikata

N

et ir pa­tį stip­riau­ sią žmo­gų ga­li pra­žu­dy­ti li­ga, ku­rios pir­ma­sis po­žy­mis – ma­žas ru­das taš­ke­lis. Tai me­la­no­ma. Apie jos pa­vo­jus, prie­žas­tis, pa­ svei­ki­mo ga­li­my­ bes – po­kal­bis su gy­dy­to­ja der­ ma­to­lo­ge, Kau­ no kli­ni­kų Odos ir ve­ne­ri­nių li­gų kli­ni­kos va­do­ve, pro­fe­so­re Skaid­ ra Va­liu­ke­vi­čie­ne.

Odos vė­žį ga­li su­kel­ti

sau­ l ė, bet veng­ti

jos ne­rei­kia

Gam­ta: sau­lės ne­rei­kia veng­ti, bet mė­gau­tis ja pri­va­lu sai­kin­gai.

tekstas: Ma­ri­ja­nos Ja­sai­tie­nės – Me­la­no­ma – pik­ty­bi­nė odos li­ga. Jūs esa­te ne tik kli­ni­kos, bet ir jos pa­da­li­nio – On­ ko­der­ma­to­lo­gi­jos sek­to­riaus va­do­vė, tai­gi, ge­riau­siai iš vi­sų ži­no­te, kas su­ke­lia me­la­ no­mą. Ne­jau­gi tik­rai kal­ta sau­lė? – Ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­liai, ku­rių di­džio­ji dau­gu­ma su­da­ro sau­lės spin­du­lius, yra vie­nas iš odos vė­žį ir jo pik­ty­biš­kiau­ sią for­mą – me­la­no­mą bei jos pirm­ta­kus pig­men­ti­nius ap­ga­mus – pro­vo­kuo­jan­čių veiks­nių. Tai įro­dy­ta ir eks­pe­ri­men­ti­niais, ir kli­ni­ki­niais ty­ri­mais.

12

– At­ro­do, sau­lė­tų die­nų pas mus tiek ne­ daug... – Ir ne­reiš­kia, kad jos rei­kia veng­ti, vi­są lai­ką bū­ti tik pa­vė­sy­je. Ži­nant ult­ra­vio­le­ti­ nių spin­du­lių ža­lą, at­krei­pia­mas dė­me­sys, kad bū­nant sau­lė­je rei­kia va­do­vau­tis svei­ku pro­tu, pa­si­sau­go­ti stip­rių nu­de­gi­mų. Sau­lės ne­va­lia veng­ti, nes ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­ liai žmo­gaus or­ga­niz­me ga­mi­na vi­ta­mi­ną D, ku­ris rei­ka­lin­gas kal­ciui įsi­sa­vin­ti. Jis bū­ti­nas kau­lų tan­kiui, be to, įro­dy­ta, kad vi­ta­mi­nas D ap­sau­go nuo lė­ti­nių už­de­gi­mi­nių li­gų ir ne­tgi nuo pik­ty­bi­nių vi­daus or­ga­nų na­vi­kų.

– Va­di­na­si, bū­ti sau­lė­je pri­va­lo­ma? – Tam, kad or­ga­niz­me ga­min­tų­si vi­ta­mi­ nas D, ne­bū­ti­na nuo­lat bū­ti sau­lė­je, už­ten­ka pa­si­vaikš­čio­ti pus­va­lan­dį at­vi­ro­mis plaš­ ta­ko­mis, at­vi­ru vei­du. Įro­dy­ta, kad šiau­rės kraš­tų, kur sau­lės dar ma­žiau nei pas mus, gy­ven­to­jams diag­no­zuo­ja­mas nuo­la­ti­nis vi­ta­mi­no D de­fi­ci­tas, ypač jei jie dir­ba biu­ ruo­se ar ki­to­se už­da­ro­se pa­tal­po­se. Tai­gi, ži­no­ti­na, kad sau­gan­tis nuo odos vė­žio ga­li už­klup­ti ki­tos li­gos. Te­rei­kia pa­si­rū­pin­ti ap­sau­gos nuo sau­lės prie­mo­nė­mis, kad ne­ nu­deg­tu­me per daug. – O jei iš­siil­gę sau­lės ir ja be­si­mė­gau­da­mi ne­ty­čia nu­svi­lo­me? – Nu­de­gi­mai nuo sau­lės, ypač stip­rūs, yra ri­zi­kos veiks­nys for­muo­tis me­la­no­mai. Tai li­ga, tu­rin­ti daug prie­žas­čių. Ją ga­li nu­lem­ti ir pa­vel­di­mu­mas. Yra nu­sta­to­mos šei­mi­nės me­la­no­mos, to­dėl, ar­ti­mie­siems sir­gus šia li­ga, jos ne­lau­kiant ver­ta at­lik­ti ge­ne­ti­nius ty­ri­mus, iš­siaiš­kin­ti grės­mės ri­zi­ką. Dar la­bai svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį į pig­men­ti­nių ap­ga­ mų skai­čių. Jei jų ant kū­no pri­skai­čiuo­ja­ma dau­giau kaip 50, rei­kia re­gu­lia­riai ap­si­žiū­ rė­ti odą, o pa­ste­bė­jus po­ky­čių sku­bė­ti pas der­ma­to­lo­gą.

Me­la­no­ma daž­nai pra­si­de­da iš pig­men­ti­nio ap­ga­mo. Prie ri­zi­kos fak­to­rių pri­ski­ria­mas ir odos ti­pas. Švie­siap­lau­kiams, mė­ly­na­kiams, švie­siao­džiams ri­zi­ka di­des­nė nei tam­siap­ lau­kiams, ru­dų akių ir tam­ses­nės odos žmo­ nėms. Juo­dao­džiai me­la­no­ma ser­ga la­bai re­tai. Ji at­si­ran­da tik del­nuo­se, pa­duo­se, kur nė­ra pig­men­ti­nių ląs­te­lių, oda bal­ta. – Smal­su, koks me­la­no­mos vys­ty­mo­si me­cha­niz­mas, kaip vei­kia ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­liai? – Sau­lė pig­men­ti­nę ląs­te­lę pa­ska­ti­na BRAF mu­ta­ci­jai – api­brėž­tai mu­ta­ci­jų ka­te­go­ri­ jai. Iš pra­džių ląs­te­lė dar ge­ba at­si­kur­ti, bet, iš­se­kus at­si­kū­ri­mo me­cha­niz­mui, ji pa­kin­ta ir pra­de­da spar­čiai ga­min­ti į sa­ve pa­na­šias. Su­si­da­ro pir­mi­nė me­la­no­ma, daž­niau­siai odo­je. Ne­si­gy­dant per krau­jo­ta­ką šios ląs­ te­lės pir­miau­sia nu­ke­liau­ja į sri­ti­nius limf­ maz­gius, po to iš­plin­ta vi­sa­me or­ga­niz­me, ga­li su­si­kaup­ti bet kur: plau­čiuo­se, cent­ri­ nės ner­vų sis­te­mos or­ga­nuo­se ir pa­na­šiai. Tai me­tas­ta­zi­nė pro­gre­suo­jan­ti me­la­no­ma. Mirš­ta­ma bū­tent nuo šios li­gos for­mos. – Per kiek lai­ko nuo pra­di­nės me­la­no­mos sta­di­jos iš­ky­la šio pa­vo­jaus grės­mė?


2018 pavasaris

Sveikata

mu­ta­ci­jų. Jei jų ran­da­ma – tai­ko­ma tai­ki­nių te­ra­pi­ja. Li­gai pa­si­tvir­ti­nus prii­ma­mas spren­di­mas, kaip gy­dy­ti. Me­la­no­mos ope­ra­ci­niam gy­dy­ mui pla­nuo­ti pa­si­tar­nau­ja ty­ri­mas aukš­to daž­nio ult­ra­gar­su. Pa­gei­dau­ti­na, kad šį ty­ri­mą at­lik­tų pa­ty­ręs ty­rė­jas, der­ma­to­lo­ gas ar ra­dio­lo­gas. Aukš­to daž­nio ult­ra­gar­su pa­ti­ki­mai ga­li­ma iš­ma­tuo­ti me­la­no­mos gy­lį. Jei me­la­no­ma iš­pli­tu­si į gy­lį 1 mm ar dau­giau ar­ba yra išo­pė­ju­si, pa­cien­tui tu­ri bū­ti at­lik­ta sar­gi­nio limf­maz­gio biop­si­ja. Tai reiš­kia, kad ope­ra­ci­jos me­tu pa­ša­li­na­mas ne tik na­vi­kas, bet ir ra­dio­lo­gi­niais me­to­dais su­ran­da­mas pir­ma­sis limf­maz­gis, dre­nuo­ jan­tis me­la­no­mą. Tas limf­maz­gis taip pat išo­pe­ruo­ja­mas, ne­pai­sant, kad nė­ra pa­ki­tęs. Sar­gi­nio limf­maz­gio būk­lė, kai nu­sta­to­ma, ja­me yra ar nė­ra me­la­no­mos ląs­te­lių, yra svar­bus li­gos pro­gnos­ti­nis veiks­nys. Me­la­ no­mos ląs­te­lių ap­ti­kus per ke­tu­rias sa­vai­tes at­lie­ka­ma pa­kar­to­ti­nė ope­ra­ci­ja.

vntv.hu nuo­tr.

– Bet ko­kiu at­ve­ju, įta­rus on­ko­lo­gi­nę odos li­gą, bū­ti­na kuo grei­čiau kreip­tis į gy­dy­to­jus. La­bai svar­bu diag­no­zuo­ti pir­mi­nę me­la­no­ mą, kol ji dar odo­je. Li­gos pro­gre­sa­vi­mas pri­klau­so nuo jos for­mos ag­re­sy­vu­mo, li­go­ nio am­žiaus, imu­ni­nės būk­lės. Kai pa­sta­ro­ji silp­na, me­la­no­mos ląs­te­lės tu­ri at­vi­res­nį ke­lią me­tas­ta­zuo­ti. Imu­ni­te­tą silp­ni­na ir stre­sas, nuo­var­gis, vais­tai, ku­riais gy­do­mos on­ko­lo­gi­nės li­gos, kai jų var­to­ja­ma po or­ga­nų transp­lan­ta­ ci­jos. Stip­rus imu­ni­te­tas tu­ri pa­ti­ki­mus sar­gus – mak­ro­fa­gus ir T lim­fo­ci­tus, ku­rie mu­ta­vu­sias (na­vi­ko) ląs­te­les ga­li su­nai­ kin­ti. Anks­čiau vi­so­je Eu­ro­po­je vi­du­ti­nis me­la­ no­ma ser­gan­čių­jų am­žius bu­vo 55 me­tai, da­bar – 65-eri. Tai sie­ja­ma su po­pu­lia­ci­jos se­nė­ji­mu: vy­res­nio am­žiaus žmo­nės ser­ga gre­tu­ti­nė­mis li­go­mis, jų imu­ni­te­tas silp­nes­ nis. Li­gos pro­gre­sa­vi­mas pri­klau­so ir nuo sta­di­jos, ka­da ji diag­no­zuo­ta. – Be­je, kaip me­la­no­ma diag­no­zuo­ja­ma? – Šią li­gą nu­sta­to gy­dy­to­jai der­ma­to­lo­gai, ku­rie tu­ri daug ži­nių, kaip pa­gal kli­ni­ki­ nį vaiz­dą pig­men­ti­nį ap­ga­mą at­skir­ti nuo me­la­no­mos. Ją diag­no­zuo­ti pa­de­da ir der­

ma­tos­ko­pi­nis ty­ri­mas, ku­rį ga­li at­lik­ti vi­si der­ma­to­lo­gai. Įta­rus me­la­no­mą pa­cien­tą rei­kia siųs­ti ten, kur yra šios li­gos diag­nos­ti­kos cent­ras. To­kie vei­kia dau­giap­ro­fi­li­nė­se li­go­ni­nė­se, pa­cien­to tei­sė – pa­si­rink­ti, kur gy­dy­tis. Cent­re tiks­ li­na­ma kli­ni­ki­nė ir poo­pe­ra­ci­nio gy­dy­mo ga­lu­ti­nė me­la­no­mos diag­no­zė, at­lie­ka­mi pa­tvir­ti­na­mie­ji iš­pjau­to na­vi­ko his­to­lo­gi­niai ty­ri­mai, o me­tas­ta­zės ti­ria­mos dėl BRAF

– Ne­pai­sant, kad me­la­no­ma – pik­ty­bi­nė li­ga, gy­do­ma vien chi­rur­gi­niais me­to­dais, o spin­du­li­nė te­ra­pi­ja ir che­mo­te­ra­pi­ja, ku­rių daug kas ven­gia, ne­tai­ko­ma? – Auk­si­nis me­la­no­mos gy­dy­mo stan­dar­tas, kaip ir ki­tų pik­ty­bi­nių odos na­vi­kų, – chi­rur­ gi­nis gy­dy­mas. Spin­du­li­nė te­ra­pi­ja ne­veiks­ min­ga, ne­bent li­ga la­bai spar­čiai pro­gre­suo­ja ir ne­ga­li­ma tai­ky­ti ki­tų me­to­dų. Me­la­no­mos gy­dy­mas pa­sta­ruo­ju me­tu pa­ da­rė di­de­lį šuo­lį į prie­kį, su­pra­tus, kad tai imu­no­ge­ni­nis na­vi­kas. Li­gos pro­gre­sa­vi­mui su­stab­dy­ti iš­ras­ti mo­nok­lo­ni­niai an­ti­kū­nai. Tai prieš­nuo­dis, ku­ris at­pa­žįs­ta me­la­no­mos ląs­te­lę, pri­si­jun­gia prie T lim­fo­ci­tų ir ak­ty­vi­na jų veik­lą. Mo­nok­lo­ni­niai an­ti­kū­nai sin­te­zuo­ti iš žmo­gui ar­ti­mo bal­ty­mo. Pa­ga­min­tie­ji iš gy­ vū­nams ar­ti­mų bal­ty­mų su­ke­lia ne­pa­gei­dau­ ja­mą ša­lu­ti­nį po­vei­kį, o nau­jai at­ras­tie­ji yra leng­viau to­le­ruo­ja­mi. Jie li­go­nių, ser­gan­čių ket­vir­tos sta­di­jos iš­pli­tu­sia me­la­no­ma, gy­ve­ ni­mą pail­gi­na iki pen­ke­rių me­tų.

Skaid­ra Va­liu­ke­vi­čie­nė: Sau­lės ne­va­lia veng­ti, nes ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­liai žmo­gaus or­ga­niz­me ga­mi­na vi­ta­mi­ną D, ku­ris rei­ka­lin­gas kal­ciui įsi­sa­vin­ti. 13


2018 pavasaris

Sveikata

piktybinis

Gerybinis

kaip me­la­no­ma ski­ria­si nuo pa­pras­to ap­ga­mo

– Ar gy­dy­mas šiais vais­tais tai­ko­mas jū­sų kli­ni­ko­je? – Šie vais­tai la­bai bran­gūs, Lie­tu­vos jie dar ne­pa­sie­kė. Lau­kia­me spren­di­mų. – Jūs esa­te Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tė – kon­sul­tan­tė der­ma­to­ve­ne­ro­lo­ gi­jai ir ga­li­te pa­da­ry­ti įta­kos spren­di­mams? – Ti­kiuo­si, kad šių vais­tų grei­tai tu­rė­si­me. Šiuo me­tu li­go­niams ga­li­me skir­ti tai­ki­nių te­ra­pi­ją. Ji slo­pi­na BRAF mu­ta­ci­jas. Tai la­ bai efek­ty­vus me­to­das, bet jis tai­ko­mas tik tiems, ku­riems šios mu­ta­ci­jos nu­sta­to­mos. Ge­ne­ti­nei ar ki­to­kios kil­mės me­la­no­mai rei­ka­lin­gas gy­dy­mas mo­nok­lo­ni­niais an­ti­ kū­nais. – O ko­kia gy­dy­mo sėk­mė, jų ne­sant? – Vi­sų pir­ma vi­siems rei­kia bū­ti bud­riems, ap­ti­kus įtar­ti­ną pig­men­ti­nį ap­ga­mą at­lik­ti ty­ri­mus ir, diag­no­za­vus me­la­no­mą, kuo grei­ čiau išo­pe­ruo­ti. Pas­vei­ki­mo ga­li­my­bės la­bai ge­ros, jei li­gos sta­di­ja – pir­ma, me­la­no­mos gy­lis – iki 1 mm. Pri­tai­kius gy­dy­mą pen­ke­ rius me­tus iš­gy­ve­na 96 pro­c. pa­cien­tų. Esant vė­les­nei li­gos sta­di­jai, jai me­tas­ta­za­vus į sar­gi­nį limf­maz­gį, iš­gy­ve­na­mu­mas su­ma­žė­ ja per pu­sę. Be to, li­gai pro­gre­suo­jant rei­kia su­dė­tin­ges­nio gy­dy­mo.

14

– Pen­ke­ri iš­gy­ve­na­mu­mo me­tai – tai ne mak­si­ma­li gy­ve­ni­mo truk­mė, o ri­ba, kai li­go­nio būk­lė nuo­lat ste­bi­ma, ar li­ga neat­ si­nau­ji­na? – Li­go­nius, ser­gan­čius pir­mos sta­di­jos me­la­ no­ma, rei­kia ste­bė­ti pen­ke­rius me­tus, ant­ros – de­šimt me­tų. Tai­gi, la­bai svar­bu anks­ti nu­sta­ty­ ti li­gą. Ne­re­tai ji paaiš­kė­ja vi­sai at­si­tik­ti­nai, kai pa­cien­tai krei­pia­si į der­ma­to­lo­gą dėl ki­tų li­gų. Štai vie­na pa­cien­tė pas mus atė­jo dėl na­gų po­ky­čių. Gy­dy­to­jas der­ma­to­lo­gas, ją kon­sul­

tuo­da­mas, at­krei­pė dė­me­sį į juo­dą pig­men­ti­ nę dė­mę ant blauz­dos. Iš­ty­rus paaiš­kė­jo, kad tai me­la­no­ma. Ant ki­tos pa­cien­tės pė­dos bu­vo šir­de­lės for­mos ap­ga­mas. Mo­te­ris juo di­džia­vo­si, nes tai bu­vo la­bai gra­žu. Ta­čiau gy­dy­to­jui der­ ma­to­lo­gui tai pa­si­ro­dė pa­na­šu į me­la­no­mą. Įta­ri­mas pa­si­tvir­ti­no, jau­na mo­te­ris iš­kart bu­vo ope­ruo­ta. Ga­liu pa­pa­sa­ko­ti dar vie­ną is­to­ri­ją. Štai 80 me­tų pa­cien­tė se­niai ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu. Li­ga pa­žei­dė jos odą. Kon­sul­tuo­ jant der­ma­to­lo­gui, at­kreip­tas dė­me­sys į rau­do­nos spal­vos maz­gus ant ko­jų. Paaiš­ kė­jo, kad pa­juo­dęs na­gas ir šie maz­gai – ne dia­be­ti­nės bė­dos pa­da­ri­niai, o me­la­no­ma. Į šią li­gą ga­li iš­si­vys­ty­ti pig­men­ti­nės na­gų dė­mės. To ne­ži­nant, mo­te­ris bu­vo gy­dy­ta vais­tais nuo gry­be­lio, na­gas ope­ruo­tas. Gy­dy­to­jas der­ma­to­lo­gas nu­sta­tė tik­rą­ją diag­no­zę. No­riu pa­brėž­ti, kad tuo­met, kai po­žy­miai nė­ra ti­piš­ki konk­re­čiai li­gai, vi­sa­da rei­kia įtar­ti me­la­no­mą. Nė­ra nė vie­no pa­cien­to, ser­gan­čio sun­kia vi­daus li­ga, ku­ris ne­tu­rė­tų odos pa­žei­di­mų. Oda – žmo­gaus or­ga­niz­mo veid­ro­dis.

– Jis aiš­kiai pa­ro­do, kad žmo­gus sens­ta. Vie­nas to­kių po­žy­mių – šla­kai, pa­na­šūs į pig­men­ti­nes dė­mes? – Ne, jie nė­ra pa­na­šūs, bet jų dau­gė­ja sens­ tant. Tai pig­men­ti­nių ląs­te­lių su­tan­kė­ji­mas. Šla­kas yra ly­gaus pa­vir­šiaus, to­ly­giai ru­dos ar rus­vos spal­vos. Re­tais at­ve­jais di­dė­jan­ tis šla­kas ga­li iš­si­vys­ty­ti į me­la­no­mą, o jos po­žy­miai – ne­ly­gus pa­vir­šius, pig­men­tas ke­lių at­spal­vių, juo­di taš­ke­liai, kaip sa­te­li­tai, ap­lin­kui. – Ar odos li­gų pa­vo­jaus ne­ke­lia da­bar ma­ din­gos gro­žio pro­ce­dū­ros so­lia­riu­muo­se? – So­lia­riu­mai yra pa­kan­ka­mai iš­tir­ti ir įver­tin­ti. Nus­ta­ty­ta, kad bal­tao­džiams jie ke­lia iki de­šimt kar­tų di­des­nę ri­zi­ką vys­ty­tis me­la­no­mai. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja at­krei­pia dė­me­sį, kad tai itin ne­pa­lan­ku paaug­liams. Dėl to lan­ky­tis so­lia­riu­me lei­džia­ma tik su­lau­kus aš­tuo­ nio­li­kos me­tų. Juo­se ne­ga­li­ma lan­ky­tis, jei me­la­no­ma diag­ no­zuo­ta bet kam iš šei­mos na­rių, tu­rin­tiems 50 ir dau­giau pig­men­ti­nių ap­ga­mų. Vi­siems ki­tiems ga­li­ma ap­si­lan­ky­ti ne daž­niau kaip kar­tą per sa­vai­tę ir ne dau­giau kaip 50 kar­tų per me­tus. Sean­so truk­mė pri­klau­so nuo odos ti­po: vie­nam ga­li bū­ti daug net ir pen­ kios mi­nu­tės, ki­tam – de­šimt. Pag­rin­di­nis prin­ci­pas – ne­nu­deg­ti. Kiek­vie­nam la­bai svar­bu įver­tin­ti sa­vo odą. – Kaip jūs sau­go­te sa­vo odą ir svei­ka­tą? – Bu­vo lai­kas, kai la­bai mė­gau sau­lę. Daug de­gin­da­vau­si prie jū­ros. Pa­si­rink­ta spe­cia­ly­ bė pa­da­rė įta­kos ir da­bar sau­le mė­gau­juo­si sai­kin­gai. Yra įro­dy­ta ir tai, kad il­gai bū­nant sau­lė­je oda sens­ta grei­čiau: ji iš­plo­nė­ja, at­si­ran­da pig­men­ti­nių dė­mių. Ei­da­ma į lau­ką švie­čiant sau­lei pa­si­te­pu nuo ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­ lių ap­sau­gan­čiu kre­mu. Juos ren­kuo­si be pa­ra­be­nų, ver­ti­nu pa­gal ano­ta­ci­ją, ga­lio­ji­mo da­tą, per­ku tik vais­ti­nė­je. Tai pa­ta­riu vi­siems, be­si­rū­pi­nan­tiems sa­vo svei­ka­ta ir ne­trokš­tan­tiems bū­ti gy­dy­to­ jų der­ma­to­lo­gų, juo­lab on­ko­der­ma­to­lo­gų, pa­cien­tais.

Auk­si­nis me­la­no­mos gy­dy­mo stan­dar­tas, kaip ir ki­tų pik­ty­bi­nių odos na­vi­kų, – chi­rur­gi­nis gy­dy­mas. Spin­du­li­nė te­ra­pi­ja ne­veiks­min­ga, ne­bent li­ga la­bai spar­čiai pro­gre­suo­ja ir ne­ga­li­ma tai­ky­ti ki­tų me­to­dų.


KliniKos paslaugos 1. Odos, plaukų ir nagų diagnostika bei gydymas.

Dermatologijos ir estetinės medicinos klinika 2. Dermatologo, onkodermatologo, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo konsultacijos. Ankstyva odos onkologinių susirgimų diagnostika.

Savanorių pr. 79, Kaunas +370 37 240 080; +370 699 34 111 klinika@sveikaoda.lt www.sveikaoda.lt

3. Apgamų, odos gerybinių, ikivėžinių ir piktybinių darinių ištyrimas bei įvertinimas skaitmeniniu videodermatoskopu. Galvos plaukų būklės nustatymas TRICHOSCALE plaukų vertinimo sistema.

4. Gerybinių ir ikivėžinių odos darinių šalinimas chirurginiu lazeriu, skystu azotu.

Prieš

Po

Visų odos problemų sprendimas vienoje vietoje Sveika oda spinduliuoja vidinį ir išorinį žmogaus grožį bei harmoniją. Vis dėlto daugelis mūsų nors kartą gyvenime susidūrėme su mažesnėmis ar didesnėmis odos problemomis. Specializuotoje odos ligų ir estetinės medicinos klinikoje „Sveika oda“ dirba patyrę dermatologai ir plastinės chirurgijos gydytojai, kurie nuolat atiduoda daug laiko, energijos bei pastangų, kad tobulėtų ir galėtų pasiūlyti klinikos lankytojams pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus bei malonų aptarnavimą. Šių gydytojų specialistų žinios, ilgametė darbo patirtis, įgūdžiai bei turima medicininė aparatūra leidžia teisingai interpretuoti odoje atsiradusius pakitimus ir spręsti bet kokią odos problemą. Tvirtai esame įsitikinę, kad geriausi ilgalaikiai gydymo rezultatai gaunami pasitelkus gydytojų specialistų patirtį bei naudojant kompleksinius gydymo metodus. Neretai medikai sako, kad norinčiųjų patarti dažniausiai yra labai daug, o galinčiųjų teisingai patarti – tik vienetai. Dr. Raimundas Razukevičius, klinikos direktorius

5. Išsiplėtusių kraujagyslių, plaukų, pigmentinių dėmių šalinimas, jaunatvinių spuogų gydymas intensyvios pulsinės šviesos (IPŠ) metodu.

Prieš

Po

6. Veido ir kūno raudonio, išsiplėtusių kraujagyslių šalinimas kraujagysliniu lazeriu.

Prieš

Po

7. Odos alerginiai mėginiai (lopo mėginiai).

8. Odos atjauninimas, randų gydymas frakciniu lazeriu. 9. Mezoterpija, biorevitalizacija, PRP procedūros, veido raukšlių koregavimas įvairiais injekciniais preparatais.


Sveikata

„G

16

y­ve­ni­me la­bai svar­bu tu­rė­ti tiks­lą. Nes­var­ bu, di­de­lį ar ma­žą. Ma­no tiks­las – sau, o ne ki­tiems įro­dy­ti, kad esu ly­gus su vi­ sais. Juk ne­ga­lia – tai dar ne mir­tis“, – tei­ gia 37 me­tų Skir­man­ tas Bal­čiū­nas.

Sva­jo­n

– ne tu­rė­ti daug p bet pa­tir­ti rau­me­nų s


2018 pavasaris

o­nė

g pi­ni­gų, ų skaus­mą

Praeitis: penkiolika metų Skirmantas buvo sveikas.

Tekstas: Da­riaus Sė­le­nio

Dir­ba gu­lė­da­mas lo­vo­je Jis pa­ra­ly­žiuo­tas dau­giau nei 20 me­tų. Ga­ li pa­ju­din­ti tik gal­vą ir da­lį kai­rės ran­kos. Ta­čiau ne­sto­ko­ja op­ti­miz­mo, dir­ba pro­gra­ muo­to­ju ir fi­nan­siš­kai iš­lai­ko ne tik sa­ve, bet ir ma­mą. Jų na­muo­se pa­si­tin­ka švie­sa: pla­čios ma­ mos Ire­nos ir jos sū­naus šyp­se­nos, Skir­ man­to no­ru švie­siai nu­da­ž y­tos sie­nos, daug bal­tų bal­dų jo kam­ba­r y­je, di­de­li lan­gai iki pat že­mės. „Pa­tin­ka ma­t y­ti sau­lę, gam­tą“, – šyp­so­ josi vy­ras, žvelg­da­mas pro lan­gą, o pa­skui į di­de­lį te­le­v i­zo­riaus ek­ra­ną ant sie­nos, ku­ ria­me mir­g u­liuo­ja spal­v in­gi, eg­zo­tiš­kos gam­tos vaiz­dai. Jis gu­li spe­cia­lio­je lo­vo­je, prie­šais – kom­ piu­te­rio mo­ni­to­rius, prie kai­rės vy­ro ran­ kos pri­k li­juo­ta pe­lė, ant kak­tos – me­ta­li­nis bliz­g u­tis. „Ne­su in­d as ar hin­duiz­mo ti­kė­ji­mo, – nu­si­juo­kęs Skir­man­t as paaiš­k i­no, kad nuo šio ma­ž o me­t a­l iu­ko at­si­spin­d i IR spin­du­ liai, pa­de­d an­t ys val­dy­t i kom­piu­te­r į, nes rea­g uo­ja į men­k iau­sią gal­vos ju­de­sį. – Šią nau­jo­vę in­ter­ne­te pa­ste­bė­jo bro­l is. Pri­si­ pir­k au tų me­t a­l iu­k ų il­gam lai­k ui. Se­n iau mū­vė­jau ke­pu­rę su spe­cia­l iu vir­ba­lu ir juo baks­no­d a­vau. Da­bar vis­k as daug grei­č iau, o pe­lę pa­spau­d žiu smak­r u.“

Pa­ra­dok­sas: Skir­man­tas – op­ti­mis­tas ir la­bai grei­tai mo­ka pa­guos­ti ma­mą, kai ji yra su­si­rū­pi­nu­si. Ak­vi­lės Snars­kie­nės nuotr.

Sveikata

Lem­tin­gas šuo­lis Apie ne­lai­mę, įvy­k u­sią 1996 m., kai jam bu­vo pen­k io­l i­k a, Skir­man­tas kal­bėjo ra­ miai – tai jau li­ko praei­t y­je. Mau­dė­si pa­mėg­to­je vie­to­je prie Se­re­džiaus, kur Du­by­sa įte­ka į Ne­mu­ną. Šo­ki­nė­jo į van­ de­nį, tai da­rė ne vie­ną de­šim­tį kar­tų. Ap­link il­sė­jo­si ir pra­mo­ga­vo dau­g y­bė žmo­nių. „Ta­čiau neaps­kai­čia­vau šuo­lio nuo dau­ giau nei 2 m skar­džio ir pa­tai­k iau ne į duo­ bę van­de­ny­je, o į sek­lu­mą, – pasakojo Skir­ mantas apie tai, kaip tuo­met paaug­lys są­ mo­nės ne­pra­ra­do, po smū­gio gal­va ėmė plū­ du­riuo­ti pa­vir­šiu­je, gir­dė­jo, kaip šū­kau­da­mi žmo­nės bė­go jam į pa­gal­bą. – Ne­daug trū­ ko, kad jau pra­dė­čiau spring­ti van­de­niu.“ Grei­to­ji, pa­v y­kus įkal­bė­ti me­di­kus, li­go­nį ve­žė tie­siai į Kau­ną, nors tu­rė­jo vež­ti į kiek ar­čiau esan­t į Jur­bar­ką. Ta­čiau ma­ma ži­no­ jo, kad iš ten jis vis tiek bū­tų per­ve­ža­mas į Kau­no kli­ni­kas. „Lū­žo ket­vir­tas ir penk­tas stu­bu­ro slanks­ te­liai. Kū­ną pa­ra­ly­žia­vo, ju­di­nu vos kai­rę ran­ką nuo pe­ties iki al­kū­nės ir gal­vą, – ra­ miai fak­tą kons­ta­ta­vo Skir­man­tas. – Be­je, ran­ką ju­di­nu dėl fi­zio­te­ra­pi­jos, ku­ri po ope­ ra­ci­jos tru­ko be­veik me­tus.“

Pra­šė mir­ti­nos tab­le­tės Kol vai­k i­nas, apim­tas šo­ko, ke­lia­vo po li­go­ ni­nes ir sa­na­to­ri­jas, ma­ma ir se­ne­lis

Lū­žo ket­vir­tas ir penk­tas stu­bu­ro slanks­te­liai. Kū­ną pa­ra­ly­žia­vo, ju­di­nu vos kai­rę ran­ką nuo pe­ties iki al­kū­nės ir gal­vą. 17


2018 pavasaris

Sveikata

Galimybės: nepaisant negalios, Skirmantas keliauja bene daugiau, nei kai kurie sveikieji.  Skir­man­to Bal­čiū­no asmeninio archyvo nuotr.

ver­tė­si per gal­vą, kad įreng­tų prie ne­di­ de­lio na­mo prie­sta­tą – at­ski­rą erd­vę Skir­ man­tui. Bu­vo la­bai sun­ku gau­ti lė­šų, ta­čiau pa­ dė­jo daug žmo­nių ir pa­v y­ko kuk­liai įreng­ti kam­ba­rį. Po ke­lio­li­kos me­tų, kai Skir­man­ tas už­dir­bo pi­ni­g ų, res­tau­ra­vo ne tik jį, bet ir vi­są na­mą. „Dėl ne­lai­mės kal­ti­nau tik sa­ve, nes pa­ts šo­kau į van­de­nį, o gu­lė­da­mas li­go­ni­nė­je pa­ma­čiau, kad ne­su vie­nin­te­lis. Su to­k io­mis trau­mo­mis, ypač va­sa­rą, at­ve­ža la­bai daug jau­nų žmo­nių“, – pri­pa­ži­no S.Bal­čiū­nas.

Pa­dė­ka ma­mai „Ki­bi­rais aša­r ų ne­lie­jau, nes tu­riu la­bai di­ de­lį op­ti­mis­tą, ku­ris ma­ne vi­suo­met nu­ra­ mi­na“, – šyp­so­josi S.Bal­čiū­no ma­ma. Ji kas­dien sū­nų val­g y­di­na, su­tvar­ko guo­lį, nu­prau­sia – pa­ra­ly­žiuo­tas vy­ras daug ko ne­ jau­čia. Ta­čiau ap­do­va­no­ja ma­mą op­ti­miz­mu, ener­gi­ja, darbš­tu­mu ir so­li­džiu už­dar­biu. „Kai kar­tą pa­si­gro­žė­jau per te­le­v i­zi­ją ro­ dy­to­mis pal­mė­mis, Skir­man­tas jau ki­tą die­ ną nu­pir­ko man ke­lio­nę, o pa­ts pa­ra­gi­no jį iš­vež­ti sa­vai­tei į spe­cia­lius glo­bos na­mus

Pi­ni­gai nė­ra svar­biau­sias da­ly­kas gy­ve­ni­me. Jį ste­bi­na kai ku­rių žmo­nių be­sai­kis tur­tų troš­ki­mas.

18

Sun­k iau bu­vo ma­mai, ku­r i sten­gė­si slėp­t i ne­pas­le­pia­mą skaus­mą ir ją dau­g iau ka­ma­vo tas klau­si­mas: už ką, ką pa­d a­r iau? Skir­man­tas ne­vai­di­na did­v y­rio ir pri­si­ pa­žįs­ta, kad iš pra­d žių ne­no­rė­jo gy­ven­ti ir ma­mos pra­šė duo­ti jam mir­ti­ną tab­le­tę. Ži­ no­ma, su­lau­kė griež­to „ne“. Vė­liau tu­rė­jo su­si­tai­k y­ti su li­k i­mu. Ma­ma vi­są lai­ką bu­ vo ša­lia. Iš pra­d žių rei­kė­jo pri­si­vers­t i mo­k y­t is de­ vin­to­je kla­sė­je, baig­t i vi­du­ri­nę mo­k yk­ lą. Ta­čiau ne­t ru­kus Skir­man­tas ta­po vie­nu pir­mų­jų lie­tu­v ių, nuo­to­li­niu bū­du bai­g u­ sių stu­d i­jas Kau­no tech­no­lo­g i­jos uni­ver­si­ te­te. Įgi­jo pro­g ra­muo­to­jo spe­cia­ly­bę ir po ke­le­rių me­t ų min­t is apie sa­v i­žu­dy­bę pa­ kei­tė sie­k iai ne­si­jaus­t i nie­ko ne­su­ge­ban­ čiu, neuž­d ir­ban­čiu ir gy­ve­nan­čiu tik iš ki­ tų są­skai­tos.

Ma­ri­jam­po­lė­je, – švy­tė­jo ma­ma. – Da­bar kas­met jo dė­ka iš­va­žiuo­ju pail­sė­ti: bu­vau Is­pa­ni­jo­je, Tur­k i­jo­je, Vo­k ie­ti­jo­je. Ti­k iuo­si, kad ateis lai­kas, kai ga­lė­si­me ke­liau­ti kar­tu, nors tam rei­k ia ir me­di­kų bri­ga­dos.“ Kai Skir­man­tui su­šlu­ba­vo svei­ka­ta ir su­ ne­ga­la­vo inks­tas, va­lin­gas ir op­ti­mis­tiš­kas vy­ras vėl ra­mi­no ma­mą: „Žmo­nės gy­ve­na ir be vie­no inks­to. Ma­ma, vis­kas ge­rai.“ S.Bal­čiū­nas liūd­no­kai šyp­so­si, kai gir­di žmo­nes de­juo­jant, kad ne­tu­ri vie­no ar ki­to daik­to, jiems sun­ku gy­ven­ti. „Žmo­nės daž­nai ne­sup­ran­ta, kad jiems nie­ ko ne­trūks­ta. Vi­sa­da kaž­kam yra dar sun­kiau, tad džiau­kis tuo, ką tu­ri, – ne­daug­žo­džia­vo vy­ ras. – Kaž­kas nie­ko ne­ma­to, kaž­kas gu­li iš­tik­tas ko­mos, kaž­kas ne­tu­ri ko val­gy­ti, o kaž­kas, pa­ vyz­džiui, kaip gar­sus moks­li­nin­kas Step­he­nas Haw­kin­gas, buvo pa­ra­ly­žiuo­tas be­veik vi­sas.“


KAUNE: Raudondvario pl. 150 Tel. (8 37) 409 280, faks. (8 37) 424 837 Vytauto pr. 37B Tel. (8 37) 208 456, faks. (8 37) 208 457 Gedimino g. 33 Tel. (8 37) 291 717

Modernus protezavimas aktyviam gyvenimui Šiandienės technologi­ jos daro stebuklus, kurie leidžia jaustis saugiai. Ga­lū­nių­am­pu­ta­ci­ja­yra­svar­bus­po­ky­tis­ jums­ir­jū­sų­šei­mai.­Ko­jos­ar­ba­ran­kos­pra­ ra­di­mas­ga­li­la­bai­smar­kiai­pa­veik­ti­sa­va­ ran­kiš­k u­mo­ly­gį­ir­ge­bė­ji­mą­sklan­d žiai­tvar­ ky­tis­kas­die­nė­je­veik­lo­je.­Įmo­nės­UAB­„Pir­ mas­žings­nis“­tiks­las­yra­pa­ro­dy­ti,­kad­pra­ ras­ti­da­lį­sa­vo­mo­bi­lu­mo­nė­ra­ak­t y­vaus­gy­ ve­ni­mo­pa­bai­ga.­Kiek­vie­nas­am­pu­ta­ci­jos­ ti­pas­pa­tei­kia­sa­vo­iš­ban­dy­mus­pa­cien­t ui­ ir­spe­cia­lis­t ui­juos­įveik­ti.­Bū­tent­čia­la­bai­ svar­bu­tu­rė­ti­pro­te­z uo­to­ją,­ku­ris­tik­rai­rū­ pi­na­si­ir­įsi­klau­so­į­sa­vo­pa­cien­t ų­po­rei­kius.­ Prik­lau­so­mai­nuo­pa­cien­to­ga­lū­nių­am­pu­ta­ ci­jos­ly­gio­ir­ge­bė­ji­mų­pa­ren­ka­mas­pro­te­z ų­ di­zai­nas,­funk­ci­jos­ir­ti­pai. 25­us­me­t us­dir­ban­ti­įmo­nė­pa­gal­nau­jau­ sias­tech­no­lo­gi­jas­ga­mi­na­mo­der­nius­pro­te­ zus,­ku­rie­jums­su­teiks­ju­dė­ji­mo­lais­vę.­Jūs­ pa­ju­si­te,­kad­ga­li­te­ir­to­liau­kas­dien­ak­t y­viai­ gy­ven­ti­ir­dirb­ti.

Pir­mi­niai­ir­/­ar­nuo­la­ti­niai­pro­te­zai­yra­ ga­mi­na­mi­iš­ko­ky­biš­k ų,­pro­te­z uo­ti­skir­ tų­me­d žia­g ų:­ter­mop­las­ti­ko,­ti­ta­no,­si­li­ko­ no,­ang­lies­pluoš­to,­plie­no­ar­kt.­me­ta­lo.­Me­ džiagas­mums­tie­kia­pa­ti­ki­mi­pro­te­zi­nių­de­ ta­lių­ga­min­to­jai­is­Vo­kie­ti­jos,­Ita­li­jos,­Jung­ ti­nių­Ame­ri­kos­Vals­ti­jų. Pro­te­zams­ga­min­ti­nau­do­ja­mi­ko­ky­biš­ki­ hid­rau­li­niai­ke­lio­są­na­riai,­va­k uu­mi­nės­tvir­ ti­ni­mo­sis­te­mos­ir­ak­t y­viam­ju­dė­ji­mui­skir­ tos­pė­dos.­Su­de­da­mo­sios­pro­te­z ų­da­lys­(są­ na­riai,­dirb­ti­nės­pė­dos,­ėmik­lis,­ap­dai­la­ir­ tvir­ti­ni­mo­prie­mo­nės)­pa­ren­ka­mos­in­di­vi­ dua­liai­at­si­žvel­giant­į­pa­cien­to­am­žių,­ūgį,­ svo­rį,­mo­bi­lu­mo­ly­gį,­bend­rą­svei­ka­tos­būk­ lę,­am­pu­ta­ci­jos­rū­šį­ir­gy­ve­ni­mo­bū­dą. Pagal­Lietuvos­Respublikos­sveikatos­ap­ saugos­ministro­2006m.­kovo­31­d.­Nr.­V­234­ įsakymą­­apdraustiesiems­pacientams­pro­ tezai­kompensuojami­kas­3–5­metus,­pri­ klausomai­nuo­mobilumo­lygio.­Kreipiantis­į­ UAB­„Pirmas­žingsis“­dėl­protezų­gamybos­ jums­reikia­pateikti­šeimos­gydytojo­siuntimą­ (forma­027/a)­konsultuotis­pas­reabilitologą.­ Protezai­kompensuojami­100­proc.

APARATAI ■ UAB „Pirmas žingsnis“ gamina ir indivi­ dualiai pritaiko kelio, kulkšnies ir pėdų įtvarus po traumų ar operacijų. Įtvarai gami­ nami termoplastinių (ant individualaus modelio) ir / ar tekstilinių medžiagų pagrindu su papildomais elemen­ tais: šoniniais lankstais su reguliuojamu kelio sąnario kam­ pu. Šių įtvarų paskirtis – fiksuoti ir imobilizuoti kelio sąnarį reikiamu kampu arba riboti judesio amplitudę. Rekomen­ duojami po kryžminių raiščių plyšimų, spazminio cerebri­ nio paralyžiaus, esant kelio sąnario nestabilumui.

VILNIUJE Laisvės pr. 77 Tel. (8 5) 247 3030, faks. (8 5) 247 4400 KLAIPĖDOJE VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė Liepojos g. 45 Tel./faks. (8 46) 385 508 ŠIAULIUOSE VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė. V.Kudirkos g. 99 Tel./faks. (8 41) 433 591 PALANGOJE Sanatorija „Palangos Linas“ Vytauto g. 155 Tel./faks. (8 460) 52 644 ABROMIŠKĖSE VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė Tel. 8 656 05 654 BIRŠTONE Sanatorija „Versmė“ B.Sruogos g. 9. Tel. 8 685 12 613 RASEINIUOSE VšĮ Raseinių ligoninė Ligoninės g. 4. Tel. 8 610 01 065 KELMĖJE VšĮ Kelmės ligoninė (III korpusas; 8 kab.) Nepriklausomybės g. 2 Tel. 8 685 17 860 PLUNGĖJE VšĮ Plungės r. savivaldybės ligoninė J.Tumo­Vaižganto g. 91 Tel. 8 672 35 779 JONAVOJE, KAIŠIADORYSE, DRUSKININKUOSE Tel. 8 652 98 707 ALYTUJE Tel. 8 611 57 807 MARIJAMPOLĖJE, VILKAVIŠKYJE Tel. 8 699 58 137 MAŽEIKIUOSE Tel. 8 670 50 000, 8 699 76 428 Interneto adresas

www.pirmaszingsnis.lt Darbo laikas: I–IV 8.30–17.00 val. Savaitgaliais nedirbame.


2018 pavasaris

Sveikata

Kelionės: Skirmantas tarsi įgijo sparnus, kai užsidirbęs pinigų nusipirko mobilų transformuojamą vežimėlį.   Skir­man­to Bal­čiū­no asmeninio archyvo nuotr.

Tu­rėk tiks­lą

20

Juo­džiau­siu lai­ko­tar­piu, kai ne­si­no­rė­jo gy­ ven­ti, Skir­man­tui ta­po iš­ga­ny­mu min­tis apie tiks­lą už­si­dirb­ti sa­vo jė­go­mis, ne­pai­ sant ne­ga­lios. „Vi­sa­da rei­k ia tu­rė­ti kaž­ko­k į tiks­lą, ma­žą ar di­de­lį, ne­svar­bu ko­k į. Ir pir­ma­sis at­ly­gi­ ni­mas bu­vo vie­na švie­siau­sių die­nų, – šyp­ so­jo­si Skir­man­tas. – Bū­ti naš­ta – tai sa­v i­ver­ tės pra­ra­di­mas. Ne­si­no­rė­jo jaus­ti, kad ma­ no at­ly­gis bū­tų iš gai­les­čio, to­dėl bend­rau­ da­mas in­ter­ne­tu ne­sa­kau apie sa­vo ne­ga­lią. Ji kei­čia žmo­nių po­žiū­rį. No­rė­jau sau, bet ne ki­tiems, įro­dy­ti, kad vi­si esa­me ly­g ūs.“ Ži­no­ma, žmo­giš­ku­mas, pa­gal­ba yra bū­ti­ na, ta­čiau gai­les­tis tu­ri bū­ti są­mo­nin­gas, iš­ min­tin­gas, ne­že­mi­nan­tis. „Pa­me­nu, kai vie­nai neį­ga­liai pa­žįs­ta­mai praei­v is da­vė 50 cen­tų“, – tai pri­si­mi­nęs, S.Bal­čiū­nas pa­si­d žiau­gė, kad kei­čia­si po­žiū­ ris į neį­ga­liuo­sius.

Pi­ni­gai nė­ra vis­kas Skir­man­to gy­ve­ni­mo ko­k y­bė smar­k iai pa­ ge­rė­jo, kai už sa­vo už­dirb­tus pi­ni­g us nu­ si­pir­ko elekt­ri­nį ve­ži­mė­lį, iš ku­rio pa­to­g u per­sės­ti į au­to­mo­bi­lį. „Elekt­r i­n iu ve­ž i­mė­l iu ga­l iu ne tik va­ž i­ nė­t is, bet ir ma­mai ne­rei­k ia pra­š y­t i, kad ma­ne kas nors įkel­t ų į au­to­mo­bi­l į, iš­kel­t ų iš jo. Vie­na ve­ž i­mė­l io da­l is už­va­ž iuo­ja ant ke­lei­v io sė­dy­nės ir at­si­ski­r ia. Ma­mai ki­t ą ve­ž i­mė­l io da­l į te­l ie­k a įkel­t i į ba­ga­ž i­nę“, – pa­ten­k in­t as pir­k i­n iu, kurį šiek tiek kom­ pen­sa­vo neį­ga­l ių­jų or­ga­n i­z a­ci­ja, džiū­ga­ vo kau­n ie­t is. Per­nai jis vėl pra­dė­jo ke­l iau­t i po Lie­ tu­vą. Pa­ga­l iau vėl pa­ma­tė jū­r ą, ap­lan­kė Birš­to­ną, Ka­d a­g ių slė­n į ir daug ki­t ų nuo­ sta­bių vie­t ų. „Na­mo grįž­ta­me pa­var­gę, bet lai­min­gi“, – tai pa­sa­ko­da­ma švy­tė­jo Skir­man­to

ma­ma. Tie­sa, pa­sta­ruo­ju me­tu pra­dė­jęs dau­ giau do­mė­tis fi­lo­so­fi­ja, eg­zis­ten­ci­jos klau­ si­mais, Skir­man­tas jau tvir­tai ži­no, kad pi­ ni­gai nė­ra svar­biau­sias da­ly­kas gy­ve­ni­me. Jį ste­bi­na kai ku­rių žmo­nių be­sai­kis tur­tų troš­ki­mas. „Kaž­k a­da no­rė­jau mu­zi­k i­nio cent­ro, įsi­ gi­jau, ir ką? Tai bu­vo lai­k i­nas džiaugs­ mas. Nors ma­no po­rei­k iai ri­bo­t i, su­pra­tau, kad ne pi­ni­gai lai­mė, – nea­be­jo­jo S.Bal­čiū­ nas. – Mo­kė­k i­me džiaug­t is tuo, ką tu­ri­me, nes daug nuo­sta­bių da­ly­k ų yra mu­my­se ar nuo­lat su­pa mus.“ Ką jis da­bar la­biau­siai no­rė­tų pa­jaus­ti, kad bū­tų lai­min­gas? Juo­lab kai tai – ne pi­ ni­gai ir ne ma­te­ria­lūs da­ly­kai. „No­rė­čiau pa­jaus­ti, ką reiš­k ia ran­ko­se vėl lai­k y­ti puo­de­lį ka­vos, du­r ų ran­ke­ną ar pa­ tir­ti rau­me­nų skaus­mą pa­gai­nio­jus ka­muo­ lį kie­me ar pra­bė­g us miš­ko ta­ke­liu, – žvel­ gė tie­siai į akis op­ti­mis­tas vy­ras. – Tai la­bai ne­daug, tie­sa?“


2018 pavasaris

Sveikata

Nau­jo­vė: ge­ne­ti­niai ty­ri­mai – la­bo­ra­to­ri­jos va­do­vės, moks­lų dak­ta­rės R.Še­pe­tie­nės mėgs­ta­miau­sia veik­la. 

K

au­no mies­to po­ lik­li­ni­ka, su­vie­ ni­ju­si bu­vu­sias pen­kias at­ski­ras, cent­ra­li­za­vo la­ bo­ra­to­ri­nius ty­ ri­mus. Tai lei­do iš­plės­ti jų spekt­ rą, ga­ran­tuo­ti aukš­tą ko­ky­bę ir per me­tus su­tau­ py­ti ket­vir­tį mi­li­ jo­no eu­rų.

TEKSTAS: Jus­tės Ki­bu­ry­tės

Pa­dau­gė­jo tris kar­tus

22

Gy­dy­mas be mo­der­nių­jų diag­nos­ti­kos me­ to­dų, vien ap­žiū­rė­jus ir ap­k lau­sus li­go­nį, šian­dien sun­k iai įsi­vaiz­duo­ja­mas. Net vai­ kai ži­no, kad su­si­rgus se­se­lė durs pirš­tu­ką ir paims krau­jo. Ir vi­sai ne­skau­dės, nes ada­ tos plo­nos, se­se­lių ran­kos švel­nios. Kau­no mies­to po­lik­li­ni­kos la­bo­ra­to­ri­jo­ je per vie­ną dar­bo die­ną iš­ti­ria­mas be­ne 1,5 tūkst. pa­cien­tų krau­jas, at­lie­ka­mi he­ma­to­ lo­gi­niai, bend­rak­li­ni­k i­niai, imu­no­lo­gi­niai ty­ri­mai, pra­de­da­mi tir­ti ne­tgi mo­le­ku­li­nės ge­ne­ti­kos žy­me­nys. „Nuo sau­sio 2 d. bu­v u­sios pen­k ios mies­ to po­lik­li­ni­kos su­jung­tos į vie­ną ir la­bo­ra­ to­ri­niai ty­ri­mai at­lie­ka­mi cent­ra­li­zuo­tai, vie­no­je ba­zė­je – Dai­na­vos padalinyje, to­dėl jų pa­dau­gė­jo tris kar­tus: nuo 20 tūkst. iki 60 tūkst. per vie­ną mė­ne­sį“, – skai­čiuo­ja la­ bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja dr. Ra­mu­nė Še­pe­tie­nė.

Ak­vi­lės Snars­kie­nės nuo­tr.

Krau­jo la­še m

Dar­buo­to­jų tai ne­gąs­di­na, nes jų šiame pa­ dalinyje pa­dau­gė­jo, o dar­bo są­ly­gos pa­ge­rė­jo. Me­di­ci­nos bio­lo­gė Elė Trum­pai­tie­nė atė­jo iš bu­vu­sios Cent­ro po­lik­li­ni­kos, jos ko­le­gė Dan­ guo­lė Zy­ku­vie­nė – iš Kal­nie­čių, la­bo­ran­tė Da­ nu­tė Rai­kaus­kie­nė – iš Šan­čių po­lik­li­ni­kos, šios da­bar va­di­na­mos fi­lia­lais. Juo­se li­ko tik krau­jo ir ki­tos ti­ria­mo­sios me­džia­gos paė­mi­ mo ka­bi­ne­tai bei at­lie­ka­mi kai ku­rie sku­būs ty­ri­mai. Į cent­ri­nę la­bo­ra­to­ri­ją ty­ri­mai elekt­ ro­mo­bi­liais, ku­riuos po­lik­li­ni­ka įsi­gi­jo spe­ cia­liai, ve­ža­mi kas va­lan­dą nuo 7 iki 19 val. „Čia, Dai­na­vos padalinyje, apa­ra­tai na­ šes­ni, ne­pai­sant, kad dar­bo dau­giau“, – pa­ ste­bi D.Rai­kaus­k ie­nė, dir­ban­ti mo­der­niai įreng­ta­me he­ma­to­lo­gi­nių ty­ri­mų ka­bi­ne­te. Ja­me yra trys ana­li­za­to­riai. Pa­dėk­las su mė­gin­tu­vė­liais pir­miau­sia pa­var­to­mas, kad krau­jas iš­si­mai­šy­tų, ir de­da­mas į vie­ną ana­li­ za­to­rių. Jei at­sa­ky­mo rei­kia sku­biai, ga­li bū­ ti ti­ria­mas ir vie­nas mė­gin­tu­vė­lis. Ty­ri­mo re­ zul­ta­tai jau po mi­nu­tės pa­si­ro­do gre­ta esan­ čio kom­piu­te­rio mo­ni­to­riaus ek­ra­ne. La­bo­ ran­tė pa­tik­ri­na duo­me­nis, iš ko, kur, ka­da

nuo­se. Ži­no, kad jie at­si­ran­da ne vė­liau kaip per dvi va­lan­das nuo krau­jo paė­mi­mo.

Iš­sip­lė­tė pa­slau­gų spekt­ras Cent­ri­nė la­bo­ra­to­ri­ja įsi­kū­ru­si sep­tin­ta­­ me Dai­na­vos padalinio aukš­te. Į jį už­si­kė­lus vie­nu iš tri­jų lif­tų, te­rei­k ia pa­spaus­ti apa­ ra­to, iš­duo­dan­čio ei­lės nu­me­rį, myg­tu­ką ir įsi­tai­sy­ti ant ku­rios nors pa­to­gios kė­dės. „Krau­jas ima­mas pa­cien­tui pa­sė­dė­jus, pail­sė­jus, o ne taip, kaip bū­da­vo anks­čiau: už­bė­ga žmo­gus laip­tais ir puo­la į ka­bi­ne­tą. Iš pir­mo aukš­to į sep­tin­tą­per­kel­ta ir mo­ka­ mų ty­ri­mų ka­sa, to­dėl ne­be­rei­kia, iš­siaiš­ki­ nus la­bo­ra­to­ri­jo­je apie ty­ri­mą, leis­tis že­myn už jį su­si­mo­kė­ti ir vėl grįž­ti aukš­tyn“, – dėl pa­cien­tams su­teik­tų pa­to­gu­mų džiau­gia­si la­ bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja dr. R.Še­pe­tie­nė. Už du­rų su už­rak­tu – ke­tu­ri cent­ri­nės la­bo­ ra­to­ri­jos po­sky­riai: he­ma­to­lo­gi­jos, bio­che­mi­ jos, imu­no­lo­gi­jos ir ge­ne­ti­nių ty­ri­mų. Pas­ta­ rie­ji – gy­dy­to­jos R.Še­pe­tie­nės mėgs­ta­miau­sia

Yra komp­lek­sų žaliavalgiams ir vegetarams, vai­kų svei­ka­tai pa­tik­rin­ti, stre­so po­vei­kiui iš­tir­ti. krau­jas paim­tas, per­žiū­ri ro­dik­lius. Me­di­ci­ nos bio­lo­gė per­žiū­ri kli­ni­ki­nę in­for­ma­ci­ją. „Jei pa­ra­met­rai yra kri­ti­niai, iš kar­to skam­ bi­na­me ty­ri­mą pa­sky­ru­siam gy­dy­to­jui, kad kuo grei­čiau su­ži­no­tų apie pa­cien­to svei­ka­tos būk­lę“, – dar­bą ko­men­tuo­ja E.Trum­pai­tie­nė. Jei pa­vo­jaus nė­ra, bet ku­rio Kau­no mies­ to po­lik­li­ni­kos padalinių me­di­kai ma­to ty­ ri­mų at­sa­k y­mus sa­vo kom­piu­te­rių ek­ra­

veik­la. Jos moks­li­nio dar­bo te­ma – ge­ne­ti­ka, ir šių ty­ri­mų įdie­gi­mo į pir­mi­nę gran­dį idė­ją moks­li­nin­kė įgy­ven­di­no atė­ju­si dirb­ti čia. La­bo­ra­to­ri­jo­je at­lie­ka­mi žmo­gaus pa­pi­lo­mos vi­ru­so ge­ne­ti­niai ty­ri­mai dėl mo­te­ris žu­dan­čio gim­dos kak­le­lio vė­žio. Tai pa­to­giau­sias, leng­ viau­siai priei­na­mas va­rian­tas mo­te­rims, ir tik lai­ko klau­si­mas, ka­da jie vi­sur bus at­lie­ka­mi. „Po­lik­li­ni­kų ir la­bo­ra­to­ri­jų su­jun­gi­mas lei­


2018 pavasaris

Svarbu: medicinos biologė D. Zy­ku­vie­nė taip nustato kraujo krešumą.

Sveikata

Pak­lau­sa: he­ma­to­lo­gi­nių ty­ri­mų ka­bi­ne­te at­lie­ka­ma be­ne dau­giau­sia ty­ri­mų.

e ma­to vi­są žmo­gų do įdieg­ti daug nau­jų ty­ri­mų bei su­tau­py­ti ket­v ir­t į mi­li­jo­no eu­r ų per me­tus“, – vi­so­ke­ rio­pą nau­dą pa­brė­žia dr. R.Še­pe­tie­nė. Kau­no mies­to po­lik­li­ni­kos pa­cien­tams at­lie­ka­mi ty­ri­mai, kai rei­k ia nu­sta­t y­ti li­gą, pa­gal pre­ven­ci­jos pro­gra­mas ir pa­pil­do­mai, kai jų pa­gei­dau­ja pa­t ys pa­cien­tai. La­bo­ra­to­ ri­jos ve­dė­ja pa­ko­men­tuo­ja, kad anks­čiau to­ kių pla­čių ga­li­my­bių ne­bu­vo, nes pa­pil­do­mų ty­ri­mų po­rei­k is nė­ra di­de­lis ir kiek­v ie­no­je po­lik­li­ni­ko­je juos at­lik­ti ne­bu­vo ren­ta­bi­lu.

Stre­so po­vei­kis „Duo­ki­te man li­go­nio krau­jo la­šą ir aš tuč­tuo­ jau pa­sa­ky­siu, ką jam duo­ti“, – sa­kė Avi­ce­na. Kau­no mies­to po­lik­li­ni­kos la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja dr. R.Še­pe­tie­nė sa­ko, kad krau­jo ty­ ri­mai su­da­ro apie 80 pro­c. vi­sų ty­ri­mų. „Krau­jas ana­li­zuo­ja­mas prieš ope­ra­ci­jas kre­šė­ji­mo ro­dik­liams dėl nu­k rau­ja­vi­mo ri­ zi­kos įver­tin­ti. Ir ne tik. Tai vi­sos or­ga­niz­me vyks­tan­čios krau­jo kre­šė­ji­me da­ly­vau­jan­ čios sis­te­mos ty­ri­mas, nu­sta­tant įvai­rių jos fak­to­rių vi­sa­ver­tiš­ku­mą ar­ba de­fi­ci­tą. Šie ty­ ri­mai ski­ria­mi ir no­rint nu­sta­t y­ti kre­šė­ji­mą vei­k ian­čių vais­tų efek­t y­v u­mą bei kont­ro­lę, sie­k iant iš­siaiš­k in­ti trom­bo­zių kil­mę. Vien to­k ių ty­ri­mų, ku­riuos at­lie­ka­me la­bai mo­ der­niu apa­ra­tu, kas­dien bū­na ar­ti pu­sant­ro šim­to“, – ko­men­tuo­ja la­bo­ra­to­ri­jos va­do­vė. La­bai daug ty­ri­mų at­lie­ka­ma dėl įta­ria­mų or­ga­niz­mo už­de­gi­mo pro­ce­sų, ke­pe­nų, virš­ ki­ni­mo, ša­li­ni­mo sis­te­mos, šir­dies ir krau­jo­ ta­kos su­tri­ki­mų. Iš krau­jo apie žmo­gaus svei­ ka­tą ga­li­ma pa­sa­ky­ti la­bai daug, to­dėl ver­ta jį iš­si­tir­ti ne­lau­kiant li­gos ženk­lų, pa­v yz­džiui, ane­mi­jos, ku­rią ga­li su­kel­ti slap­tas vi­di­nis krau­ja­vi­mas, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba ar gau­sios menst­rua­ci­jos. Iš pra­džių ane­mi­ja ne­ro­do jo­ kių ženk­lų, o pa­da­ri­niai ga­li bū­ti sun­kūs.

„Daž­nai pa­cien­tai sa­ko: iš krau­jo iš­tir­k i­ te man vis­ką, to­dėl su­kū­rė­me ty­ri­mų komp­ lek­sus, kuriuos įsigijus la­bo­ra­to­ri­nės me­di­ ci­nos gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­ja teikiama nemo­ kamai. Pa­va­sa­rį itin ak­tua­lu plau­kų, odos, na­g ų būk­lė. Yra komp­lek­sų žaliavalgiams ir vegetarams, vai­kų svei­ka­tai pa­tik­rin­ti, stre­so po­vei­k iui iš­tir­ti“, – nau­jo­ves pri­sta­ to R.Še­pe­tie­nė ir pri­du­ria, kad už mi­ni­ma­lų mo­kes­tį pa­cien­tai gau­na mak­si­ma­lią nau­dą. Da­bar dėl dau­g y­bės li­gų daž­nai kal­ti­na­ mas nuo­lat pa­ti­ria­mas stre­sas. Kaip jis at­si­ spin­di krau­jy­je, li­gai žmo­gaus dar ne­park­ lup­džius? Moks­lų dak­ta­rė R.Še­pe­tie­nė at­sa­ ko, kad stre­so po­vei­k į ro­do bend­ras krau­jo ty­ri­mas. Skai­čiuo­ja­ma leu­kog­ra­mos for­mu­lė pa­de­da lai­ku įtar­ti on­ko­lo­gi­nes krau­jo li­gas. „Leu­kog­ra­ma – tai bal­to­jo krau­jo for­mi­nių ele­men­tų for­mos, dy­džio pa­si­kei­ti­mas, nu­kry­ pi­mas nuo nor­mos“, – paaiš­ki­na spe­cia­lis­tė. Pa­si­ro­do, krau­jas la­bai grei­tai rea­g uo­ja į stre­są, nuo­var­g į, net į me­tų lai­kus ir bū­se­ną jį imant. Me­di­kė pa­ta­ria nie­ka­da nei­ti tir­tis krau­jo ne­mie­go­jus, po dar­bo nak­ti­nė­je pa­ mai­no­je. Fi­zi­nis ak­t y­v u­mas taip pat da­ro įta­ką krau­jo ro­dik­liams, o hor­mo­nų veik­la pri­k lau­so nuo me­tų, pa­ros lai­ko. „Da­bar vi­si sku­ba tir­tis vi­ta­mi­no D kiekį. Jo me­ta­bo­liz­mas glau­džiai su­si­jęs su imu­ni­ ne sis­te­ma. Pas mus ma­žai sau­lė­tų die­nų, to­ dėl trūks­ta šio vi­ta­mi­no. Imu­ni­nei sis­te­mai nu­si­lpus ir su­si­rgus gy­do­ma net an­ti­bio­ti­ kais, o te­rei­kia nu­sta­ty­ti vi­ta­mi­nų ba­lan­są, ir prie­žas­tis paaiš­kė­ja“, – net ir ko­le­goms me­ di­kams pa­ta­ria moks­lų dak­ta­rė R.Še­pe­tie­nė.

Ne­pel­ny­tai nu­ver­tin­ti, bet daug pa­sa­kan­tys Kau­no mies­to po­lik­li­ni­kos la­bo­ra­to­ri­jo­je at­ lie­ka­mi ty­ri­mai ir dėl re­tų, ir dėl in­fek­ci­nių,

er­k ių pla­ti­na­mų, taip pat aler­gi­nių, kir­mė­li­ nių li­gų. Ti­ria­mi ir skys­čiai: no­sies, bron­chų sek­re­tas dėl aler­gi­nių, kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gų, sper­ma – nu­sta­tant ne­vai­sin­gu­mo prie­žas­tis. Šla­pi­mas – dar vie­na la­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų me­džia­ga. Iš jos ga­li­ma nu­sta­ty­ti, ar žmo­gus ne­ser­ga dia­be­tu, ar ge­rai vei­k ia inks­tai, diag­ no­zuo­jant ne­fro­zi­nį sind­ro­mą. Šla­pi­me la­bo­ ran­tai ran­da erit­ro­ci­tų, leu­ko­ci­tų, bak­te­ri­jų. Ap­ra­šo jo spal­vą, kie­k į, skaid­ru­mą, drums­ tu­mą, o tai gy­dy­to­jams pa­sa­ko la­bai daug. Vie­na­me iš la­bo­ra­to­ri­jos ka­bi­ne­tų mik­ ros­ko­pu ti­ria­mos šla­pi­mo nuo­sė­dos. „Kai nu­sta­to­ma pa­to­lo­gi­ja, gy­dy­to­jui la­bai svar­bu ži­no­ti, kiek ir ko­kių ląs­te­lių yra. Tai ro­do, koks or­ga­nas pa­žeis­tas: inks­tai, šla­pi­ mo ta­kai, o gal po­ky­čiai šla­pi­me sig­na­li­zuo­ ja ku­rio nors ki­to or­ga­no pa­to­lo­gi­ją“, – pa­ko­ men­tuo­ja R.Še­pe­tie­nė ir pri­du­ria, kad šla­pi­ mo ty­ri­mai, anot jos, nu­ver­tin­ti ne­pel­ny­tai. Prie mik­ros­ko­po pa­lin­ku­si la­bo­ra­to­ri­jos gy­dy­to­ja Bi­ru­tė Bal­nie­nė pa­tvir­ti­na, kad su­ ra­dus vė­ži­nių ląs­te­lių bū­na sun­ku. Tai me­di­ kę liū­di­na, apie re­zul­ta­tus pra­ne­ša­ma ty­ri­mą pa­sky­ru­siam gy­dy­to­jui. Ne pa­cien­tui, nes la­ bo­ra­to­ri­jos spe­cia­lis­tai žmo­gaus ne­ma­to, tik jo vi­dų. Tai juos ap­sau­go nuo nei­gia­mų emo­ ci­jų, kai rei­k ia pra­neš­ti: jums – vė­žys.

Kau­no mies­to po­lik­li­ni­kos la­bo­ra­to­ri­ja įsi­kū­ru­si Dai­na­vos padalinyje (Pra­mo­nės pr. 31). In­for­ma­ci­ja tei­kia­ma tel. (8 37) 403 950. La­bo­ra­to­ri­ja dir­ba nuo 7.15 iki 20 val. 23


B.Sruogos g. 4, Birštonas Gyvenamojo korpuso registratūra 8 319 65 525 Gydyklos registratūra 8 319 65532, 8 319 61336 www.tulpe.lt el.paštas registratura@tulpe.lt

NAUJOJI „BALTOJI VILA“ NEMUNO PAKRANTĖJE LAUKIA JŪSŲ!

Atvykite ir patirkite tobuli au


BIRŠTONO

„TULPĖS“ SANATORIJA –

VIETA JŪSŲ ATOSTOGOMS! ® Sanatorinio gydymo ir specialios sveikatingumo programos (VIENOS PAROS KAINA – NUO 43 EUR ASMENIUI) ® Savaitgalio poilsio programos ® Naujos veido ir kūno puoselėjimo procedūros ® Baseino ir pirčių kompleksas

uli ausių gamtos šaltinių jėgą!


2018 pavasaris

Sveikata

„Ort­ho­ki­ne“

te­ra­pi­ja

A

pie gy­dy­to­jo anes­te­zio­lo­go-rea­ni­ma­to­ lo­go Al­ber­to Al­bert­ja­no (nuotr.) uni­ka­lią gy­dy­mo me­to­di­ką, de­ri­nant tra­di­ci­nę bei ne­tra­di­ci­nę me­di­ci­ną, yra gir­dė­ję ir ja nau­do­ję­si dau­ge­lis klai­pė­die­čių, ta­ čiau ki­tų Lie­tu­vos vie­to­vių gy­ven­to­jams tai ga­li bū­ti ge­ra nau­jie­na.

Ži­no­mas gy­dy­to­jas anes­te­zio­lo­gas-rea­ni­ ma­to­lo­gas A.Al­bert­ja­nas, skaus­mo gy­dy­ mo pra­di­nin­kas Va­ka­r ų Lie­tu­vo­je, tu­rin­tis dau­giau kaip pen­k io­li­kos me­tų pa­tir­t į to­ je sri­t y­je, šią sau­gią skaus­mo gy­dy­mo pro­ ce­dū­rą, ne­tu­rin­čią jo­k io ša­lu­ti­nio po­vei­k io ir ga­lin­čią tap­ti pui­k ia skran­d į bei ki­tus or­ ga­nus ža­lo­jan­čių tab­le­čių var­to­ji­mo al­ter­ na­t y­va, jis pra­dė­jo tai­k y­ti nuo 2013 m. vie­ nas pir­mų­jų Lie­tu­vo­je. Kaip tei­gia gy­dy­to­ jas A.Al­bert­ja­nas, anks­čiau krep­ši­nin­kai iš Ame­ri­kos skris­da­vo į Vo­k ie­ti­ją at­lik­ti šių pro­ce­dū­r ų. Da­bar krau­jo plaz­mos in­jek­ci­ jos priei­na­mos vi­siems. Be­je, įdo­mi de­ta­lė – „Ort­ho­k i­ne“ te­ra­pi­ja bu­vo gy­do­mas ir po­ pie­žius Jo­nas Pau­lius II. Šiuo uni­ka­liu gy­ dy­mo me­to­du jau pa­si­nau­do­jo dau­giau kaip 100 šios kli­ni­kos pa­cien­tų. Fak­tiš­kai vi­sais at­ve­jais bu­vo pa­siek­tas ge­ras ar­ba la­bai ge­ ras ir il­ga­lai­k is re­zul­ta­tas.

26

– Kas yra „Ort­ho­ki­ne“ te­ra­pi­ja? – Uni­ka­lus „Ort­ho­ki­ne“ gy­dy­mo me­to­das yra skir­tas są­na­rių ir nu­ga­ros skaus­mui mal­ šin­ti, saus­gys­lių ir rau­me­nų po­trau­mi­niam už­de­gi­mui gy­dy­ti. „Ort­ho­ki­ne“ gy­dy­mo me­ to­de ne­nau­do­ja­mi jo­kie che­mi­niai vais­tai ar ki­tos or­ga­niz­mui sve­ti­mos me­džia­gos. Šis me­to­das – bio­lo­gi­nis, t.y. gy­dy­mui nau­do­ja­mi tik jū­sų or­ga­niz­mo bal­t y­mai ir ki­ti svei­k i­mą ska­ti­nan­t ys fak­to­riai. Gy­dy­mo me­to­das pra­si­de­da nuo krau­jo paė­ mi­mo iš ve­nos. Krau­jas ap­do­ro­ja­mas spe­ cia­lio­mis są­ly­go­mis ir gau­na­mas se­ru­mas, ku­ris pa­kar­to­ti­nė­mis do­zė­mis su­lei­džia­mas į or­ga­niz­mo pa­žeis­tas vie­tas. „Ort­ho­ki­ne“ gy­dy­mo me­to­das pra­dė­tas tai­ky­ti už­sie­ny­je nuo 1987 m. Įvai­rio­se ša­ly­se šim­tai spe­cia­

lis­tų tai­ko šį me­to­dą sa­vo pa­cien­tams gy­dy­ti. At­lik­ta šim­tai tūks­tan­čių se­ru­mo in­jek­ci­jų, ku­rios ne­tu­rė­jo ša­lu­ti­nių reak­ci­jų ir nei­gia­ mo po­vei­kio or­ga­niz­mui. – Ka­da ga­li bū­ti tai­ko­mas „Ort­ho­ki­ne“ me­to­das? – Įro­dy­tas gy­dy­mo „Ort­ho­ki­ne“ me­to­du efek­ty­vu­mas esant šiems or­ga­niz­mo pa­žei­di­ mams, ku­riems ne­rei­kia chi­rur­gi­nio gy­dy­mo: • są­na­rių os­teoart­ri­to (I–III sta­di­jos) su­kel­tas skaus­mas, • nu­ga­ros skaus­mai, • saus­g ys­lių ir rau­me­nų pa­žei­di­mai. „Ort­ho­k i­ne“ me­to­du ga­li­ma gy­dy­ti ke­le­ tą pa­žeis­tų vie­tų tuo pa­čiu me­tu. – Ko­kie „Ort­ho­ki­ne“ me­to­do pra­na­šu­mai? – Gy­dy­mo „Ort­ho­ki­ne“ me­to­das pa­rem­tas tuo, kad nau­do­ja­mos me­džia­gos, iš­gau­tos tik iš pa­cien­to or­ga­niz­mo, to­dėl yra pui­kiai to­le­ruo­ja­mos. Už­de­gi­mų slo­pi­na­ma­sis ir re­ge­ne­ra­ci­nis se­ru­mo po­vei­kis už­tik­ri­na il­ga­lai­kį kli­ni­ki­nį efek­tą. – Kaip vei­kia „Ort­ho­ki­ne“ me­to­das? – „Ort­ho­ki­ne“ me­to­du efek­ty­viai slo­pi­na­mas skaus­mas ir už­de­gi­mas ser­gant os­teoart­ri­tu, ner­vų šak­ne­lių už­de­gi­mu esant saus­gys­lių

ir rau­me­nų pa­žei­di­mui, no­rint pa­grei­tin­ti poo­pe­ra­ci­nio svei­ki­mo lai­ką. Skaus­mas nu­ mal­ši­na­mas, se­ru­mo re­ge­ne­ra­ci­nis po­vei­kis pa­de­da at­kur­ti pa­žeis­tos kū­no vie­tos jud­ru­ mą ir tin­ka­mą funk­cio­na­vi­mą. – Kiek il­gai trun­ka „Ort­ho­ki­ne“ gy­dy­mo me­to­do po­vei­kis? – Kiek­vie­nu at­ve­ju – skir­tin­gai. Sun­ku tiks­ liai nu­ma­ty­ti „Ort­ho­ki­ne“ me­to­do po­vei­kį skir­tin­giems pa­cien­tams. Tai pri­klau­so ir nuo pa­žei­di­mo sun­ku­mo, ir nuo pa­cien­to bend­ros būk­lės prieš pra­de­dant gy­dy­mą. – Ka­da gy­dy­ti „Ort­ho­ki­ne“ me­to­du ne­re­ko­ men­duo­ja­ma? – Ne­pa­ta­ria­ma „Ort­ho­ki­ne“ me­to­du gy­dy­ti, jei ser­ga­te ūmia in­fek­ci­ne li­ga ar gri­pu, jei vi­du­ria­vo­te per pa­sta­rą­sias tris die­nas, pa­sta­ rą­ją sa­vai­tę var­to­jo­te an­ti­bio­ti­kus ar ke­tu­rių sa­vai­čių lai­ko­tar­piu skie­pi­jo­tės. Pa­gei­dau­ti­na šį gy­dy­mo me­to­dą tai­ky­ti pa­cien­tams, ku­rių bend­ra or­ga­niz­mo būk­lė yra sta­bi­li. – Ko­kia ga­li­ma „Ort­ho­ki­ne“ są­vei­ka su ki­ tais gy­dy­mo me­to­dais? – Ne­pas­te­bė­ta jo­k ių „Ort­ho­k i­ne“ gy­dy­mo me­to­do są­vei­kų su nau­do­ja­mais vais­tais ar ki­tais gy­dy­mo bū­dais.

„Ort­ho­ki­ne“ gy­dy­mo me­to­das – bio­lo­gi­nis, t.y. gy­dy­mui nau­do­ja­mi tik jū­sų or­ga­niz­mo bal­ty­mai ir ki­ti svei­ki­mą ska­ti­nan­tys fak­to­riai.


2018 pavasaris

Sveikat a Sveikata

Ozono terapija Š

– Ko­kie ga­li­mi ša­lu­ti­niai po­vei­kiai? – Gy­dant „Ort­ho­ki­ne“ me­to­du nau­do­ja­mas 100 pro­c. en­do­ge­ni­nės kil­mės se­ru­mas, to­dėl jis sau­gus ir ypač ge­rai to­le­ruo­ja­ mas. Ša­lu­ti­nis po­vei­kis pa­si­tai­ko itin re­tai, ret­kar­čiais ga­li bū­ti su­dir­gi­ni­mas in­jek­ci­jos vie­to­je. – Iš ko su­si­de­da „Ort­ho­ki­ne“ me­to­das? – Gy­dy­to­jas ar slau­gy­to­jas pai­ma rei­kia­mą jū­sų krau­jo kie­kį se­ru­mui ga­min­ti. Tuo­met gy­dy­to­jas jums pa­skirs pir­mos ir ki­tų in­jek­ ci­jų lai­ką. In­jek­ci­jos daž­niau­siai at­lie­ka­mos vie­ną du kar­tus per sa­vai­tę. – Ar „Ort­ho­ki­ne“ me­to­do veiks­min­gu­mas ir sau­gu­mas įro­dy­ti moks­liš­kai? – At­lik­ti ty­ri­mai, ku­rie įro­dė šio me­to­do efek­ty­vu­mą ir il­ga­lai­kę nau­dą (dvi ke­lio os­teoart­ri­to stu­di­jos, prie­ki­nio kryž­mi­nio raiš­čio pa­kei­ti­mo stu­di­ja, Achi­lo saus­gys­lės pa­žei­di­mo gy­dy­mo stu­di­ja, dvi rau­me­nų pa­žei­di­mo gy­dy­mo stu­di­jos). – Kiek pa­kar­to­ti­nių se­ru­mo in­jek­ci­jų bū­ti­ na at­lik­ti? – Se­ru­mo in­jek­ci­jų skai­čius pri­klau­so nuo pa­to­lo­gi­jos sun­ku­mo ir in­di­ka­ci­jų. In­jek­ci­jų skai­čiaus re­ko­men­da­ci­jas su­kū­rė šio me­to­do iš­ra­dė­jas pro­f. Pe­te­ris Weh­lin­ gas (Diu­sel­dor­fas, Vo­kie­ti­ja), rem­da­ma­sis kli­ni­ki­nių stu­di­jų re­zul­ta­tais ir pra­kti­ne pa­tir­ti­mi. – Ar gy­dy­mas „Ort­ho­ki­ne“ me­to­du ga­li bū­ti kar­to­ja­mas? – Me­di­ci­ni­niu po­žiū­riu gy­dy­mas ga­li bū­ti kar­to­ja­mas tiek kar­tų, kiek rei­kia.

iuo­lai­k i­nia­me mo­der­nia­me pa­sau­ ly­je žmo­nės vis la­biau ieš­ko na­tū­ra­ lu­mo. Na­tū­ra­lių gy­dy­mo ir svei­ka­ tos stip­ri­ni­mo me­to­dų – taip pat. Vie­nas to­k ių yra ozo­no te­ra­pi­ja. Ją pui­k iai iš­ma­ no gy­dy­to­jas anes­te­zio­lo­gas-rea­ni­ma­to­ lo­gas A.Al­bert­ja­nas, dir­ban­tis Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je ir Dr. A.Al­ bert­ja­no kli­ni­ko­je. Ozo­no­te­ra­pi­ja – se­na te­ra­pi­jos rū­šis. Oro gy­do­mą­ją ga­lią po per­kū­ni­jos įver­ ti­no jau se­no­vės egip­tie­čiai. Pas­lap­tis pa­ pras­ta: po per­kū­ni­jos elekt­ros sro­vė, te­ kan­ti per ka­to­dą, de­g uo­nį pa­ver­čia ozo­ nu. Moks­li­niai ty­ri­mai dėl po­vei­k io svei­ ka­tai pra­dė­ti praė­ju­sio am­žiaus pra­džio­ je. Jie te­be­si­tę­sia, nes ozo­nas at­sklei­džia vis nau­jas žmo­g ui nau­din­gas sa­v y­bes. Įdo­mu tai, kad šis me­to­das daug kur tin­ka, ne­tu­ri ša­lu­ti­nio po­vei­k io, bet tei­ gia­mai vei­k ia daug or­ga­niz­mo sis­te­mų. Ozo­no­te­ra­pi­ja nau­do­ja­ma šir­dies ir krau­ja­g ys­lių sis­te­mos, plau­čių, virš­k i­ ni­mo trak­to, in­fek­ci­nėms li­goms gy­dy­ ti ir būk­lei, kai nu­si­lpu­si imu­ni­nė sis­te­ ma, ge­rin­ti. Kaip ozo­nas vei­k ia? Šir­dies ir krau­ja­ gys­lių li­goms gy­dy­ti ozo­nas nau­do­ja­mas dau­giau kaip 40 me­tų. Šir­dies ste­no­kar­ di­jos prie­puo­liai, rit­mo su­tri­k i­mai, šir­ dies ir gal­vos sme­ge­nų in­fark­tai, pa­di­dė­ jęs ar­te­ri­nis krau­jos­pū­dis ir cho­les­te­ro­ lis, šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mas, ate­rosk­le­ ro­zė ir ki­tos li­gos iš­si­v ys­to dėl su­tri­ku­sios krau­jo­ta­kos. Ozo­nas ją ak­t y­v i­na. Pas­te­bė­ta, kad po ozo­no­te­ra­pi­jos kur­ so, 6–8 pro­ce­dū­r ų, žmo­gaus fi­zi­nis ak­t y­ vu­mas pa­di­dė­ja 8–12 pro­c., ypač pa­ge­rė­ja šir­dies dar­bas esant fi­zi­niam krū­v iui, iš­ nyks­ta ta­chi­kar­di­ja, su­re­tė­ja ste­no­kar­di­ nių skaus­mų prie­puo­liai, su­ma­žė­ja, kar­ tais net iš­nyks­ta du­su­lys. Dėl erit­ro­ci­tų ge­bė­ji­mo vei­k iant ozo­ nui tap­ti lanks­tes­niems, pe­rei­ti per smul­ kiau­sias krau­ja­g ys­les ir nu­neš­ti de­g uo­nį ten, kur jo trūks­ta, ozo­no­te­ra­pi­ja tin­ka li­ go­niams, ser­gan­tiems lė­ti­ne gal­vos sme­ ge­nų iše­mi­ja, esant gal­vos sme­ge­nų krau­ jo­ta­kos su­tri­k i­mams, po iše­mi­nio gal­vos sme­ge­nų in­fark­to lie­ka­mie­siems pa­da­ri­ niams, mig­re­nai gy­dy­ti. Vi­ru­si­nių li­g ų at­ve­ju ozo­nas vei­k ia kaip imu­ni­nės sis­te­mos stip­ri­ni­mo ele­ men­tas – imu­no­mo­du­lia­to­rius ir or­ga­ niz­mas nu­ga­li li­gą. Ki­ta tei­gia­ma ozo­ no sa­v y­bė yra ta, kad, jo mo­le­ku­lei su­ si­dū­rus su vi­ru­su ar bak­te­ri­ja, gry­be­lio memb­ra­no­mis, ji jas ok­si­duo­ja ir dėl to

šie mik­roor­ga­niz­mai žū­va. Toks yra tie­sio­ gi­nis ozo­no po­vei­k is gy­dant in­fek­ci­nes li­ gas. Vo­k ie­ti­jo­je jau se­niai nau­do­ja­mi ozo­ na­to­riai bak­te­ri­joms van­de­ny­je nai­k in­ti. So­v ie­tų Są­jun­go­je chlo­ruo­da­vo van­de­nį ir iki šiol tai da­ro, o vo­k ie­čiai bak­te­ri­jas žu­ do ozo­nu. Ži­no­ma, ne­rei­k ia gal­vo­ti, kad vi­ sos li­gos iš­g y­do­mos vien ozo­no­te­ra­pi­ja. Li­ gų pro­fi ­lak­ti­kai ji tin­ka, o gy­dy­mui ne­re­tai yra de­ri­na­ma su vais­tais ir ki­tais gy­dy­mo me­to­dais. Pa­si­rin­k i­mas pri­k lau­so nuo li­ gos sun­ku­mo. Ži­no­ti­na, kad lė­ti­nių li­g ų iš­ gy­dy­ti neį­ma­no­ma net vais­tais, to­dėl jos ir va­di­na­mos lė­ti­nė­mis. Te­ga­li­ma nu­mal­šin­ ti paū­mė­ji­mą, pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mo ko­k y­bę, pra­de­dant nuo anks­čiau va­di­na­mos ve­ge­to­ dis­to­ni­jos – au­to­no­mi­nės so­ma­to­for­mi­nės dis­f unk­ci­jos ir bai­giant dia­be­tu, įvai­rių lo­ ka­li­za­ci­jų iše­mi­nė­mis li­go­mis. Tai, ar jas ga­li­ma pa­veik­ti vien ozo­no­te­ ra­pi­ja, pri­k lau­so nuo būk­lės. Pui­k iai ži­no­ ma, kad vie­niems, ser­gant dia­be­tu, už­ten­ ka vien die­tos ir fi­zi­nio ak­t y­v u­mo. Ki­tiems, ser­gan­tiems ki­ta dia­be­to for­ma nuo vai­k ys­ tės, net ir lei­džian­tis in­su­li­ną, cuk­raus kie­ kis krau­jy­je ir ki­ti ro­dik­liai ga­li smar­k iai svy­ruo­ti bei vir­šy­ti nor­mą. Pir­muo­ju at­ve­ ju už­tek­tų ozo­no­te­ra­pi­jos, ant­ruo­ju – jo­k iu bū­du ne, rei­k ia ir įpras­to gy­dy­mo – in­su­li­ no ir ki­tų me­to­dų komp­li­ka­ci­joms slo­pin­ti. Be to, ozo­nas pa­di­di­na ląs­te­lių memb­ra­nų pra­lai­du­mą gliu­ko­zei, to­dėl su­ma­žė­ja gliu­ ko­zės kie­k is krau­jy­je, o pa­di­dė­ja au­di­niuo­ se. Pas­te­bė­ta, kad po ozo­no­te­ra­pi­jos kur­ so gliu­ko­zės kie­k is krau­jy­je su­ma­žė­ja iki 26 pro­c. Tai kai ku­riems li­go­niams lei­džia su­ ma­žin­ti in­su­li­no ar ki­tų vais­tų nuo dia­be­ to do­zes. On­ko­lo­gi­jos sri­t y­je veiks­min­gas tam tik­ ros kon­cent­ra­ci­jos ozo­nas. Sti­mu­liuo­da­ mas imu­ni­nę sis­te­mą jis pa­de­da ko­vo­ti su vė­ži­nė­mis ląs­te­lė­mis, stab­do jų dau­gi­ni­mą­ si. Aiš­k i­na­ma, kad vė­ži­nės ląs­te­lės ne­su­ge­ ba at­lai­k y­ti ozo­no su­ke­lia­mo ok­si­da­ci­nio po­vei­k io. Ozo­nas la­bai efek­t y­v us simp­to­ mi­niam vė­žiui gy­dy­ti: skaus­mui mal­šin­ti, vi­du­rių už­k ie­tė­ji­mui ma­žin­ti, bend­rai sa­ vi­jau­tai stip­rin­ti, nuo­tai­kai ge­rin­ti, nes vei­ kia kaip an­ti­dep­re­san­tas. Ozo­no­te­ra­pi­ja itin tin­ka pro­fi ­lak­tiš­kai nuo žmo­ni­ją žu­dan­čio nuo­lat pa­ti­ria­mo stre­so. Koks yra op­ti­ma­lus gy­dy­mo kur­sas? Suau­g u­siam žmo­g ui rei­k ia de­šim­ties pro­ce­ dū­r ų. Tai už­tik­ri­na ge­res­nį ir il­ges­nį ozo­no po­vei­k į. Ta­čiau gy­dy­mą di­fe­ren­ci­juo­ja­me, nes jau­nam or­ga­niz­mui ga­li pa­kak­ti 6–8 pro­ce­dū­r ų, o li­go­tam rei­k ia il­ges­nio kur­so, pa­lai­ko­mų­jų pro­ce­dū­r ų ir pan.

27


2018 pavasaris

Sveikata

Pa­va­sa­rį – apie

N

ors sau­lė me­la­ no­mai at­si­ras­ti ne vi­sa­da tu­ri įta­kos, ult­ra­vio­ le­ti­nių sau­lės spin­du­lių po­vei­ kis yra vie­na iš prie­žas­čių, di­di­ nan­čių ri­zi­ką su­ si­rgti me­la­no­ma.

Pag­rin­di­nė me­la­no­mos prie­žas­tis – apie 80 pro­c. – yra stip­rus il­ga­lai­k is ult­ra­v io­le­ti­nių sau­lės spin­du­lių po­vei­k is odai, ypač anks­ ty­vo­je jau­nys­tė­je. Lie­tu­vo­je kas­met re­gist­ ruo­ja­ma apie 350 nau­jų su­si­rgi­mų šia grės­ min­ga li­ga. Mo­te­r ys me­la­no­ma ser­ga daž­ niau nei vy­rai. Dau­giau­sia ža­los žmo­g ui ga­li pri­da­r y­ ti UV spin­du­liuo­tė. Iš ge­rai ži­no­mų me­la­ no­mos ri­zi­kos fak­to­rių pa­grin­di­nis – il­ga­ lai­k is ir in­ten­sy­v us ult­ra­v io­le­ti­nių spin­du­ lių po­vei­k is, ku­ris sie­ja­mas su 80 pro­c. odos me­la­no­mos at­ve­jų. Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ge­ ne­ti­nių veiks­nių – 5–10 pro­c. me­la­no­mos at­ve­jų nu­sta­to­mi žmo­nėms, ku­rių šei­mo­se jau bu­vo me­la­no­mos at­ve­jų. Dėl ki­tų ri­zi­ kos veiks­nių – rū­k y­mo, al­ko­ho­lio var­to­ji­ mo, ne­v i­sa­ver­tės mi­t y­bos, hor­mo­ni­nių pre­ pa­ra­tų var­to­ji­mo kol kas nė­ra tvir­tų įro­ dy­mų.

Apie me­la­no­mas

28

Me­la­no­ma – tai vėžys, be­si­v ys­tan­t is spe­ cia­li­zuo­to­se ląs­te­lė­se me­la­no­ci­tuo­se. Me­ la­no­ci­tai – tai ląstelės, ku­rių odo­je yra apie 1,5 tūkst. 1 kv. m. Pag­rin­d i­nė jų funk­ci­ ja yra pig­men­to me­la­ni­no ga­my­ba, ku­ ris ap­sau­go odos ląs­te­les ke­ra­t i­no­ci­tus nuo ža­lin­go UV po­vei­k io. Me­la­no­ma ga­ li prasidėti odo­je (odos me­la­no­ma), bet ga­ li vys­t y­t is ir ki­tuo­se au­d i­niuo­se, kur yra šį pig­men­tą ga­mi­nan­čių ląs­te­lių, pvz., aky­je ar­ba žarnose. Pa­sau­ly­je me­la­no­mos atvejų dau­giau­ sia nu­sta­to­ma Aust­ra­li­jo­je ir Nau­jo­jo­je Ze­

lan­di­jo­je, kur ji yra tris kar­tus dažnesnė nei Eu­ro­po­je. Ki­ta ver­tus, me­la­no­ma la­bai re­ ta Af­ri­kos ir Azi­jos valstybėse. Eu­ro­po­je maždaug 1 iš 100 žmonių ku­riuo nors gy­ ve­ni­mo lai­ko­tar­piu išsivysto me­la­no­ma, bet įvairiose šalyse dažnis ge­ro­kai ski­ria­si. Kas­met Eu­ro­po­je me­la­no­ma nu­sta­to­ma maždaug 10–25 iš 100 tūkst. žmonių. Odos me­la­no­mos pa­pli­ti­mas ėmė di­dė­ti per pa­ sta­ruo­sius de­šimt­me­čius ir mirš­ta­mu­mas nuo šios li­gos di­dė­jo grei­čiau nei ki­tų pik­t y­ bi­nių na­v i­kų. Kiek­v ie­nais me­tais nau­jų li­ gos at­ve­jų nu­sta­to­ma 3–7 pro­c. dau­giau.

Pas­te­bė­ki­me kin­tan­tį ap­ga­mą „Įp­ras­ta ma­ny­ti, kad me­la­no­ma iš­si­v ys­to iš jau esa­mų, įgim­tų ap­ga­mų, – sa­ko gy­dy­to­ ja chi­rur­gė Jo­li­ta Gi­ba­vi­čie­nė. – Me­la­no­ma ga­li at­si­ras­ti tiek svei­ko­je odo­je kaip nau­ja, grei­tai au­gan­ti dė­mė ar maz­gas, tiek vys­t y­ tis iš se­no, bet kin­tan­čio ap­ga­mo. Ta­čiau no­ rė­čiau at­k reip­ti dė­me­sį, kad me­la­no­ma – tai ne tik odo­je at­si­ran­dan­tis ir plin­tan­tis pik­ ty­bi­nis pro­ce­sas. Me­la­no­ma ga­li at­si­ras­ti ir vys­t y­tis to­se kū­no vie­to­se, ku­rios be­veik ne­ ma­to sau­lės, net vi­daus or­ga­nuo­se: no­sies ert­mė­je, ryk­lė­je, skran­dy­je ir ki­to­se glei­vi­ nė­se. Diag­no­zuo­ja­ma net akies me­la­no­ma, me­la­no­ma ga­li vys­t y­tis ir na­go guo­ly­je.“ Esa­mus ap­ga­mus, be abe­jo, pa­tar­ti­na ste­ bė­ti – dau­ge­lis žmo­nių jau ži­no, kad spal­vą, for­mą ar dy­dį pa­kei­tu­sį ap­ga­mą rei­k ia kuo sku­biau iš­tir­ti, ta­čiau kar­tais na­vi­kas ve­ši ne į plo­tį, o į gy­lį ir au­ga to­k io­se vie­to­se, kur žmo­gus jo nie­ka­da ne­pas­te­bė­tų. Ki­ta ver­tus, įgim­tus ap­ga­mus tu­rin­t ys žmo­nės prie jų pri­pran­ta ir net ne­pas­te­bi tam tik­rų pa­si­kei­

Jolita Gibavičienė: Me­la­no­ma ga­li at­si­ras­ti ir vys­ty­tis to­se kū­no vie­to­se, ku­rios be­veik ne­ma­to sau­lės, net vi­daus or­ga­nuo­se.

ti­mų. Kal­bant apie odo­je be­si­v ys­tan­čią me­ la­no­mą, la­bai svar­bu, kad pa­ts žmo­gus bū­ tų bud­rus. „Vyks­tant pik­t y­bi­niam pro­ce­sui, ap­ga­mas pra­de­da keis­tis: ne­tai­syk­lin­gai di­ dė­ja, ga­li pra­dė­ti ne­to­ly­giai tam­sė­ti. Ap­ga­ mas tam­pa ki­toks nei vi­si ki­ti – tai va­di­na­ ma­sis bjau­rio­jo an­čiu­ko simp­to­mas“, – sa­ko gy­dy­to­ja J.Gi­ba­vi­čie­nė. Įs­pė­ja­muo­sius me­la­no­mos po­žy­mius leng­v iau­sia at­pa­žin­ti pa­gal ABC­DE me­to­dą: ■■ A (asi­met­ri­ja) – ap­ga­mo abi pu­sės skir­ tin­gos for­mos; ■■ B (kraš­tai) – dan­ty­ti, ran­tuo­ti, ne­tai­ syk­lin­gi ar ne­ryš­kūs; ■■ C (spal­va) – juo­di, ru­di at­spal­viai, įde­gio spal­va, ga­li ma­ty­tis bal­ti, pil­ki, rau­do­ni ar mė­ly­ni ruo­že­liai; ■■ D (dia­met­ras) – ap­ga­mas di­dė­ja ir tam­pa di­des­nis nei 6 mm, t.y. to­kio dy­ džio kaip trin­tu­kas pieš­tu­ko ga­le; ■■ E (evo­liu­ci­ja) – grei­ti po­ky­čiai: kei­ čia­si ap­ga­mo dy­dis, for­ma, spal­va ar iš­vaiz­da ar­ba ap­ga­mas pra­de­da aug­ti svei­ko­je odo­je. Šiuos po­k y­čius ga­li pa­ste­bė­ti kiek­v ie­nas žmo­g us, ga­li pa­ma­t y­ti šei­mos na­riai ar ar­ ti­mie­ji. „Kad la­bai svar­bus žmo­nių on­ko­lo­ gi­nis bud­ru­mas, pa­ro­dė ir Lie­tu­vo­je at­lik­to ty­ri­mo re­zul­ta­tai – dau­giau­sia odos vė­žio ir me­la­no­mos at­ve­jų ap­ti­ko pa­ts žmo­g us ar­ ba jo su­tuok­ti­nis, nes ma­to sa­ve ar sa­vo ar­ ti­mą­jį nu­si­ren­g u­sį, – sa­ko gy­dy­to­ja on­ko­ lo­gė. – Svar­bu ži­no­ti, kad me­la­no­mai ypač bū­din­gas ne­tai­syk­lin­g u­mas ir spar­tus au­ gi­mas. Pas­te­bė­jus bet ko­k į neįp­ras­tą da­ri­nį odo­je, ku­ris neiš­nyks­ta per 1–2 mė­ne­sius, bū­ti­na ap­si­lan­k y­ti pas gy­dy­to­ją.“ Esa­ma įro­dy­mų, kad žmo­nės, ku­rių imu­ ni­nė sis­te­ma nu­slo­pin­ta dirb­ti­niais bū­dais,


2018 pavasaris

Sveikata

pie me­la­no­mą pro­f. So­na­ta Jar­ma­lai­tė: BRAF ge­no mu­ta­ci­jos ty­ri­mas pa­cien­tams, sergantiems me­la­no­ma, ta­po stan­dar­ti­ne pra­kti­ka. pa­v yz­džiui, po or­ga­nų transp­lan­ta­ci­jos, daž­niau, pa­ly­gin­ti su bend­ruo­ju po­pu­lia­ci­ jos vi­dur­k iu, su­ser­ga me­la­no­ma, be to, ir jų li­ga bū­na ag­re­sy­ves­nė. „Anks­ti diag­no­za­v us me­la­no­mą la­bai svar­bu ją tei­sin­gai išo­pe­ruo­ti, – sa­ko gy­dy­ to­ja chi­rur­gė J.Gi­ba­v i­čie­nė. – Anks­t y­vos sta­di­jos me­la­no­ma sėk­min­gai iš­g y­do­ma, pen­ke­rių me­tų iš­g y­ve­na­mu­mas 90 pro­c. – pa­ša­li­nus ją chi­rur­gi­niu bū­du. Čia bū­ti­na pa­brėž­ti, kad ją rei­k ia pa­ša­lin­ti iš kar­to tei­ sin­gai: at­lik­ti eks­ci­zi­ją 1,5–2 cm nuo na­v i­ko kraš­tų. Bū­ti­na iš­tir­ti sar­gi­nį limf­maz­g į.“

ty­mą ir su­lė­ti­na na­vi­ko au­gi­mą bei pli­ti­mą. Dvie­jų vais­tų kom­bi­na­ci­ja (BRAF ir MEK in­ hi­bi­to­riai) ga­li bū­ti ski­ria­mi tik tiems pa­cien­ tams, ku­riems nu­sta­ty­tas me­tas­ta­zuo­jan­tis na­vi­kas, tu­rin­tis BRAF ge­no mu­ta­ci­ją, – aiš­ ki­na pro­fe­so­rė S.Jar­ma­lai­tė. – Be to, Na­cio­na­ li­nia­me vė­žio ins­ti­tu­te vyk­do­me pla­tes­nę me­ la­no­mos ste­bė­se­nos pro­gra­mą ir BRAF ge­no mu­ta­ci­jas ti­ria­me vi­sų sta­di­jų me­la­no­mo­se. Pa­cien­tai, sergantys anks­ty­vų­jų sta­di­jų me­ la­no­ma su mu­tuo­tu BRAF ge­nu, pri­ski­ria­mi ati­des­nės ste­bė­se­nos gru­pei, sie­kiant lai­ku pa­ ste­bė­ti ir su­stab­dy­ti li­gos iš­pli­ti­mą.“

At­lie­ka­mas ge­ne­ti­nis ty­ri­mas

Sis­te­mi­nis gy­dy­mas

Dar vi­sai ne­se­niai pa­grin­di­nis iš­pli­tu­sios me­ la­no­mos gy­dy­mo bū­das bu­vo vie­nos ar ki­tos rū­šies che­mo­te­ra­pi­ja, ku­ri, de­ja, ne­bu­vo pa­ kan­ka­mai efek­ty­vi. Plė­to­jan­tis moks­lui nu­ sta­ty­ta, kad me­la­no­mos pa­si­žy­mi spe­ci­fi­niais ge­ne­ti­niais po­ky­čiais ir pa­gal šiuos ge­ne­ti­ nius po­ky­čius me­la­no­mas ga­li­ma su­skirs­ty­ ti į dvi pa­grin­di­nes gru­pes – tu­rin­čias BRAF ge­no po­ky­čių (mu­ta­ci­jų) ir jų ne­tu­rin­čias. „Na­cio­na­li­nia­me vė­žio ins­ti­tu­te (NVI) yra vi­sos ga­li­my­bės at­lik­ti ge­ne­ti­nį na­vi­ko ty­ri­ mą, nu­sta­ty­ti šiai li­gai spe­ci­fi­nes mu­ta­ci­jas ir pa­skir­ti efek­ty­v ų šiuo­lai­k i­nį gy­dy­mą – tai­ ki­nių te­ra­pi­ją, – sa­ko NVI di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja moks­lui ir plėt­rai pro­f. So­na­ta Jar­ ma­lai­tė. – 50 pro­c. vi­sų me­la­no­mos at­ve­jų tu­ri BRAF ge­nų pa­ki­ti­mų. BRAF ge­no mu­ ta­ci­jos ty­ri­mas pa­cien­tams, tu­rin­tiems me­la­ no­mą, ta­po stan­dar­ti­ne pra­kti­ka.“ „Pas­ta­ro­jo de­šimt­me­čio moks­lo pa­sie­ki­ mai, kai bu­vo at­ras­tos kri­ti­nės me­la­no­mos ląs­te­lių ge­nų mu­ta­ci­jos, lei­do su­kur­ti efek­ty­ vią tai­ki­nių te­ra­pi­ją. Ji blo­kuo­ja BRAF bal­

„Me­la­no­ma – ak­tua­li nū­die­nos on­ko­lo­gi­jos pro­ble­ma, – sa­ko NVI Che­mo­te­ra­pi­jos sky­ riaus ve­dė­ja, gy­dy­to­ja on­ko­lo­gė-che­mo­te­ ra­peu­tė dr. Bi­ru­tė Bra­siū­nie­nė. – Šių die­nų me­la­no­mos diag­nos­ti­ka ir gy­dy­mas iš pa­ grin­dų pa­si­kei­tę, sie­k iant tiks­liai diag­no­ zuo­ti ir sėk­min­gai gy­dy­ti rei­ka­lin­gos la­bai spe­ci­f i­nės ži­nios, ke­lių spe­cia­lis­tų ko­man­

di­nis dar­bas ir ino­va­t y­v iau­sios diag­nos­ti­ kos bei gy­dy­mo prie­mo­nės.“ Dr. B.Bra­siū­nie­nė sa­ko, kad da­bar gy­do­ ma ir me­tas­ta­za­vu­si vė­ly­vų­jų sta­di­jų me­la­ no­ma. „Anks­čiau gy­dy­ti iš­pli­tu­sią li­gą bū­ da­vo la­bai su­dė­tin­ga, ne­tu­rė­jo­me daug ži­nių apie me­la­no­mos bio­lo­gi­ją, spe­ci­fi­nes mu­ta­ci­ jas, dėl to ne­bu­vo ir efek­ty­vaus gy­dy­mo me­ tas­ta­za­vu­sios me­la­no­mos at­ve­jais, – aiš­ki­na B.Bra­siū­nie­nė. – Tra­di­ci­nė che­mo­te­ra­pi­ja ar se­no­ji imu­no­te­ra­pi­ja, de­ja, ne­duo­da­vo lau­ kia­mų re­zul­ta­tų. Ta­čiau si­tua­ci­ja iš es­mės pa­ si­kei­tė su­ži­no­jus apie spe­ci­fi­nes mu­ta­ci­jas, jų reikš­mę me­la­no­mos pa­to­ge­ne­zei, imu­no­lo­ gi­nius me­la­no­mos me­cha­niz­mus, kai bu­vo su­kur­ti nau­ji ino­va­ty­vūs vais­tai, ku­rie ge­ro­ kai pail­gi­na pa­cien­to gy­ve­ni­mą, ne­pab­lo­gi­ na gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ir lei­džia ser­gan­čia­jam tęs­ti įpras­ti­nį gy­ve­ni­mą. Šiuo me­tu pa­sau­ly­ je iš­pli­tu­sios me­la­no­mos gy­dy­mo stan­dar­tas yra tai­ki­nių te­ra­pi­ja ir imu­no­te­ra­pi­ja. Esant spe­ci­fi­nėms mu­ta­ci­joms, iš­pli­tu­si me­la­no­ma sėk­min­gai ga­li bū­ti gy­do­ma ke­lių tai­ki­nių vais­tų de­ri­niu, ku­rie kom­pen­suo­ja­mi Lie­tu­ vos li­go­niams. Noriu akcentuoti, kad inova­ tyvūs vaistai šiandien jau skiriami ir anksty­ vesnių stadijų (III st.) operuotos melanomos atvejais. Kitais išplitusios melanomos atvejais skiriami nauji imunoterapiniai vaistai, kurie greitai turėtų būti taip pat prieinami mūsų li­ goniams. Džiaugiamės, kad dar šiemet šiai li­ gonių grupei galėsime pasiūlyti dalyvauti kli­ nikiniame tyrime ir gauti naujausius vaistus. Pa­sak dr. B.Bra­siū­nie­nės, me­la­no­ma – la­bai ag­re­sy­vus ir he­te­ro­ge­niš­kas na­vi­kas. „Vie­na­ reikš­miš­kai šian­dien ga­li­me teig­ti, kad šiuo­lai­ ki­nių pre­pa­ra­tų efek­ty­vu­mas iš­pli­tu­siai me­la­ no­mai gy­dy­ti – vie­nas sėk­min­giau­sių žings­nių on­ko­lo­gi­jo­je“, – sa­ko dr. B.Bra­siū­nie­nė.

dr. Bi­ru­tė Bra­siū­nie­nė: Šiuo me­tu pa­sau­ly­je iš­pli­tu­sios me­la­no­mos gy­dy­mo stan­dar­tas yra tai­ki­nių te­ra­pi­ja ir imu­no­te­ra­pi­ja. 29


2018 pavasaris

Sveikata

nau­jau­sios mo­ky­mo pro­gra­mos Kū­no SPA spe­cia­lis­to

Tapk profesionaliu ma­sa­žo specialistu ir­ba­te dar­bą, bet ne­si­jau­čia­te lai­min­ Keis­ki­te dar­bą, pa­vers­ki­te jį po­mė­ D gas? giu, ma­lo­nu­mu, ir ne­rei­kės dirb­ti! To­kį re­cep­tą jums siū­lo „Is­pa­do“ aka­de­mi­ja.

30

Nea­be­jo­ti­nai sa­vo gy­ve­ni­me esa­te iš­ban­dę ma­sa­ž ą. Tai at­pa­lai­duo­ja, su­tei­k ia ener­gi­ jos, ne­tgi gy­do. Ne tik pa­tir­ti šį ma­lo­nu­mą ir nau­dą, bet ir teik­ti tai ki­tiems – die­v iš­kas dar­bas. Jo mo­ko „Is­pa­do“ aka­de­mi­ja – tarp­ tau­ti­nė ma­sa­žo mo­k yk­la, sa­vo veik­la gar­sė­ jan­ti dau­giau kaip de­šimt me­tų. Bai­g u­sie­ji aka­de­mi­ją, ku­rio­je su­telk­ta ge­riau­sių dės­t y­ to­jų – pri­pa­žin­tų ma­sa­žo meist­r ų ko­man­da ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir iš Eu­ro­pos ša­lių bei Ru­si­jos, gau­na kva­li­f i­kuo­to ma­sa­žo meist­ ro dip­lo­mą. Po to ga­li­mos tęs­ti­nės stu­di­jos meist­riš­ku­mui pakelti. Ma­sa­žo spe­cia­lis­tams dar­bo – per akis, nes ko­k y­biš­kų pa­slau­g ų pa­k lau­sa vis dar vir­ši­ja pa­siū­lą. Šiuo me­tu „Is­pa­do“ aka­de­ mi­jo­je dar įma­no­ma už­si­re­gist­ruo­ti stu­di­ juoti, bet no­rin­čių­jų – la­bai daug. Ži­no­ma, ma­sa­žo ga­li­ma mo­k y­tis ir ki­tur: kai ku­rios pro­fe­si­nės mo­k yk­los taip pat siū­lo pro­gra­ mas, ta­čiau at­si­ž vel­k i­te, kiek lai­ko ski­ria­ma pra­kti­kai ir kiek me­tų truks mo­k y­mai. „Is­ pa­do“ aka­de­mi­jo­je ga­li­ma pa­si­rink­tą ma­sa­ žo kur­są iš­ban­dy­ti ke­le­tą die­nų, įsi­ti­k in­ti, ar mo­k y­mai ati­tin­ka po­rei­k ius. Be to, atė­ję į „Is­pa­do“, ga­li­te rink­tis iš itin pla­taus spekt­ ro mo­k y­mo pro­gra­mų: nuo svei­ka­ti­ni­mo, SPA iki įvai­riau­sių ma­sa­žų tech­ni­kų, pa­ vyz­džiui, vei­do ma­sa­žo me­to­di­kos. Vei­do fit­ne­sas – for­muo­jamasis ma­sa­žas, ypač nau­din­gas esant komp­li­ka­ci­joms po tri­ša­kio ner­vo pa­žei­di­mų, ne­jud­riems vei­do

rau­me­nims ar tu­rint ypač gi­lių raukš­lių. Šios nau­jos tech­ni­kos labai nau­din­ga iš­mok­ti ir ki­ne­zi­te­ra­peu­tams ar odon­to­lo­gams. „Is­pa­ do“ aka­de­mi­jo­je ga­li­ma mo­ky­tis smil­ki­ni­ nio apa­ti­nio žan­di­kau­lio są­na­rio ty­ri­mo ir gy­dy­mo pa­grin­dų. Tai ga­na daž­nas svei­ka­ tos su­tri­ki­mas, at­si­ran­dan­tis dėl ne­tin­ka­mo pro­te­za­vi­mo ar net il­ga­lai­k ių stip­rių stre­si­ nių si­tua­ci­jų. At­si­ra­dus pa­žei­di­mui, žmo­gus ga­li im­ti griež­ti dan­ti­mis, ga­li traš­kė­ti žan­ di­kau­lio są­na­r ys ir kilti pa­na­šių pa­to­lo­gi­ jų, ku­rias ga­lima pa­ša­lin­ti masažu. „Is­pa­do“ aka­de­mi­ja tei­kia ir ki­tas svei­ka­ti­ni­mo bei gro­žio pa­slau­gas, tiks­liau, aka­de­mi­jos pa­da­ li­nys – „Health &Beauty The­ra­py by Is­pa­do“. Jis įsi­kū­ręs Kau­no se­na­mies­ty­je. Kū­no ir vei­do ma­sa­žą at­lie­ka pro­fe­sio­na­lūs ma­sa­žo meist­rai, SPA te­ra­pi­jos kū­nui ir vei­dui me­tu nau­do­ja­ma nau­jos kar­tos pran­cū­ziš­ka kos­ me­ti­ka „Ge­mo­lo­g y“ su pusb­ran­giais ir bran­ giai­siais ak­me­ni­mis. Taip pat čia tei­kia­mos kos­me­to­lo­gi­jos pa­slau­gos, su­da­ro­mi mi­ty­bos pla­nai, ve­da­mi te­ra­pi­nės jo­gos už­siė­mi­mai.

Ra­gu­vos g. 4, LT-44275 Kau­nas, tel. +370 686 34 772 e.p. info@ispado.lt www.is­pa­do.lt

■■ He­mo­lim­fod­re­na­žas pui­kiai at­pa­lai­duo­ja ir tei­gia­mai vei­kia vi­di­nę bū­se­ną, pa­ša­li­na tok­si­ nus, ska­ti­na lim­fos tėk­mę ir pa­ ke­lia or­ga­niz­mo to­nu­są, dai­li­na­ kū­no li­ni­jas, ma­ži­na­ce­liu­li­tą. ■■ Gi­lus mio­re­lak­si­nis ma­sa­žas pa­ge­ri­na rau­me­nų elas­tin­gu­ mą, pa­di­di­na ok­si­ge­na­ci­ją rau­ me­nų skai­du­lo­se, at­ku­ria tiek fi­zi­nę, tiek emo­ci­nę bū­se­ną. ■■ Neu­ro­se­da­ty­vi­nis ma­sa­žas – ypa­tin­ga tech­ni­ka, lei­džian­ti pa­di­din­ti žmo­gaus kū­no at­ spa­ru­mą stre­sui, ga­li pa­ge­rin­ti mie­go ko­ky­bę. ■■ Ma­sa­žas ak­me­ni­mis po­pu­lia­ rus tarp SPA. Karš­ti ak­me­nys su­šil­do kū­ną, to­dėl ge­rė­ja ap­ rū­pi­ni­mas krau­ju. Šal­ti ak­me­nys ma­ži­na už­de­gi­mą ir skaus­mus. ■■ Ref­lek­to­ri­nis pė­dų ma­sa­žas teigiamai vei­kia ab­so­liu­čiai vi­ sus žmo­gaus kū­no or­ga­nus.

Vei­do ma­sa­žo spe­cia­lis­to Aka­de­mi­jos stu­den­tai mo­ko­si šių veido masažo programų: ■■ vei­do ana­to­mi­jos, kai ap­ta­ria­ mos emo­ci­nės iš­raiš­kos ir jų me­tu dir­ban­tys rau­me­nys, in­for­ ma­ci­ja, ko­dėl ir kaip sens­ta mū­sų vei­das; ■■ kla­si­ki­nio vei­do ma­sa­žo; ■■ he­mo­lim­fi­nio dre­na­žo ma­ sa­žo, ku­ris tai­ko­mas, kai oda pro­ble­mi­nė, prieš de­tok­si­ka­ ci­ją, in­jek­ci­jas, po plas­ti­nės ope­ra­ci­jos; ■■ gi­laus rau­me­nų ma­sa­žo, kai vei­do rau­me­nys pra­ran­da elas­tin­gu­mą ir to­nu­są, vei­do ova­lo ko­rek­ci­jai, anks­ty­voms raukš­lėms pa­ša­lin­ti; ■■ neu­ro­se­da­ty­vi­nio ma­sa­žo, stip­rin­ančio at­spa­ru­mą stre­sui; ■■ in­di­vi­dua­laus ma­sa­žo, at­ si­žvel­giant į se­nė­ji­mo ti­pus, ana­to­mi­jos ypa­ty­bes, klien­to emo­ci­jas.


2018 pavasaris

Sveikata

Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė

dar la­biau at­si­nau­ji­no I

32

š pra­mo­ni­nio ra­jo­no į Aukš­tuo­sius Šan­čius per­kel­tas vie­nas Res­pub­li­ki­nės Kau­no li­go­ni­nės (RKL, žmo­nių vis dar va­di­na­mos 3-ią­ja li­go­ni­ne) pa­da­li­nys. Tai leis su­teik­ti ko­ky­biš­kes­nes pa­slau­ gas ir la­biau rū­pin­tis pa­cien­tais. Taip pat darbą pradeda nauji ambulatorinės reabilitacijos kabinetai.

Pa­talpos: čia gydomi stuburo susirgimai.


2018 pavasaris

Ato­k io­je Kau­no vie­to­je – Tai­kos pro­spek­ to pa­bai­go­je – il­g us me­t us nuo­mo­ja­mo­ se pa­t al­p o­s e vei­k ė RKL Ver­teb­ro­neu­ro­lo­ gi­jos po­sky­r is. Šia­me po­sky­r y­je gy­do­m i pa­c ien­t ai su įvai­r iais stu­bu­ro ne­ga­l a­v i­ mais. Pa­t i vie­t a sun­k iai pa­sie­k ia­ma, pa­ sta­t ui rei­k ė­jo re­mon­to, to­dėl ko­vo mė­ne­sį šis po­sky­r is per­kel­t as į cent­r i­nes RKL pa­ tal­pas, esan­č ias Hi­p od­ro­mo g. 13 (Aukš­ tuo­siuo­s e Šan­č iuo­s e). Tad nuo šiol vi­s os stu­bu­ro li­g ų gy­dy­mo ir rea­bi­l i­t a­c i­jos pa­ slau­gos tei­k ia­mos re­no­v uo­to­s e, kom­for­ tiš­ko­s e pa­t al­p o­s e, ku­r io­s e ne tik švie­su ir jau­k u, ta­č iau pa­c ien­t ai ne­pa­si­ges ir in­ter­ ne­to ry­šio. Anot RKL ge­ne­r a­l i­n io di­rek­to­r iaus doc. dr. Li­no Vit­k aus, Ver­t eb­ro­neu­ro­lo­ gi­jos po­s ky­r is bu­vo at­s kir­t as nuo įstai­ gos pa­t al­pų. Pas­t a­t ai, kur bu­vo įsi­k ū­ręs šis sky­r ius, pri­k lau­s ė pri­v a­t iems as­me­ nims ir li­go­n i­nė už juos kas­met mo­k ė­ da­vo apie ke­l ias­d e­š imt tūks­t an­č ių eu­r ų nuo­m ą. Pri­si­d ė­d a­vo ir ki­tos iš­l ai­dos, pa­ vyz­d žiui, ten be­si­g y­d an­t iems pa­c ien­t ams rei­k ė­jo tiek­t i mais­t ą, pa­c ien­t us at­si­vež­ ti į li­go­n i­nę mag­ne­t i­n io bran­duo­l ių re­ zo­n an­s o, kom­piu­t e­r i­nės to­mog­r a­f i­jos ty­ ri­mų. Be to, li­go­n i­nė­je trū­ko neu­ro­lo­g ų, o pa­d a­l i­ny­je, nuo li­go­n i­nės nu­to­lu­sia­me maž­d aug 10 km, kaip tik ir dir­b o gy­dy­to­ jai neu­ro­lo­gai.

Pa­to­giau ir pa­cien­tams L.Vit­kus pri­pa­ži­no, kad cent­ri­nia­me li­go­ni­ nės pa­sta­te są­ly­gos pa­cien­tams yra kur kas ge­res­nės, vi­sos pa­la­tos jau­k ios ir kom­for­ tiš­kos. Vie­nas pa­grin­di­nių pra­na­šu­mų tai, kad bus ga­li­ma su­teik­ti dau­giau pa­slau­g ų nei anks­tes­nia­me pa­da­li­ny­je. „Sten­gia­mės, kad pa­la­tos bū­tų ar­ti­mes­ nės na­mų ap­lin­kai. Pos­k y­r y­je yra dvi dvi­ vie­tės pa­la­tos, li­ku­sios še­šios – vien­v ie­tės. Kiek­v ie­no­je pa­la­to­je įreng­ti at­ski­ri vo­nios kam­ba­riai, pri­tai­k y­ti ir neį­ga­liems pa­cien­ tams. Pos­k y­ris, į ku­rį pa­to­g u pa­k il­ti lif­tu, įkur­tas ket­v ir­ta­me aukš­te. Čia vy­rau­ja ra­ my­bė, o tai ypač svar­bu to­k iems pa­cien­

Naudinga: svarbu žinoti, ar mankštinimasis nekenkia sveikatai.

„Back-check“ diag­nos­ti­ka re­ko­men­duo­ja­ma, jei: ■■ spor­tuo­ja­te sa­va­ran­kiš­kai ir ima var­gin­ti neaiš­kios kil­mės rau­me­ nų skaus­mai, ■■ dar­be nuo­lat dir­ba­te fi­zi­nį dar­bą ir vis daž­niau pa­si­reiš­kia rau­me­ nų skaus­mai, ■■ pla­nuo­ja­te pra­dė­ti spor­tuo­ti ir no­ri­te, kad bū­tų su­da­ry­ta tre­ni­ ruo­čių pro­gra­ma, už­tik­ri­nan­ti, kad mankš­tin­si­tės svei­kai, ne­pa­ kenk­da­mi sau.

Nus­ta­čius, ku­rie rau­me­nys yra stip­rūs, o ku­riuos rei­kia la­vin­ti, žmo­gus ke­liau­ja į spe­cia­lių tre­

tams sveik­ti. Li­ku­sios lo­vos, skir­tos stu­bu­ro li­go­mis ser­gan­tiems pa­cien­tams, yra Neu­ ro­lo­gi­jos sky­riu­je“, – sa­kė RKL ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius.

Daugiau tyrimų ir konsultacijų O ket­v ir­tas aukš­tas, į ku­rį per­kel­tas Ver­teb­ ro­neu­ro­lo­gi­jos po­sky­ris, yra vi­siš­kai nau­jai re­no­v uo­tas. Re­mon­tas bu­vo at­lie­ka­mas pa­ ge­ri­nant pa­tal­pų kom­for­tą, įren­giant tua­le­ tus ir vo­nios kam­ba­rius, tin­kan­čius ir neį­ ga­lie­siems. Spe­cia­lių rei­ka­la­v i­mų įren­giant pa­la­tas stu­bu­ro li­g ų pa­cien­tams nė­ra“, – ko­ men­ta­vo L.Vit­kus. Per­kė­lus pa­da­l i­n į į cent­r i­n į li­go­ni­nės pa­sta­t ą, at­si­ra­do ga­l i­my­bė su­teik­t i ge­ro­ kai pla­tes­n į ir įvai­res­n į pa­slau­g ų spekt­rą: esant rei­k a­lui, pa­cien­t us ga­l i kon­sul­t uo­ ti kar­d io­lo­gai, gast­roen­te­ro­lo­gai, chi­r ur­gai bei dau­ge­l is ki­t ų spe­cia­l is­t ų. Taip pat ga­ li bū­t i at­l ik­t i vi­si rei­k a­l in­g i ty­r i­mai: kom­ piu­te­r i­nė to­mog­ra­fi­ja, mag­ne­t i­nis bran­ duo­l i­n is re­zo­nan­sas, ult­ra­gar­si­niai kak­lo ir gal­vos krau­ja­g ys­l ių ty­r i­mai, bend­r i kli­ ni­k i­niai ty­r i­mai. Pa­pil­do­mos kon­sul­ta­ci­ jos ir ty­r i­mai yra mo­k a­m i.

ni­ruok­lių sa­lę. Šie tre­ni­ruok­liai ypa­tin­gi tuo, kad tu­ri grįž­ta­mą­jį ry­šį. Kiek­vie­nas ju­de­sys įver­ti­ na­mas, va­di­na­si, yra pre­ci­ziš­ka kont­ro­lė, už­tik­ri­nan­ti, kad pra­ti­ mai bū­tų at­lik­ti tai­syk­lin­gai.

Šios pa­slau­gos Res­pub­li­ki­nė­je Kau­no li­go­ni­nė­je yra mo­ka­mos. Da­bar rau­me­nų gru­pių tes­ta­vi­ mas Dr.Wolff diag­nos­ti­kos įran­ga ir ban­do­mo­ji ki­ne­zi­te­ra­pi­jos tre­ni­ruo­tė su grįž­ta­mą­jį ry­šį tei­ kian­čiais tre­ni­ruok­liais kai­nuo­ja 20 eu­rų (truk­mė 45 min.).

Kaip mankš­tin­tis ne­pa­ken­kiant sau? Ta­me pa­čia­me Aukš­tuo­siuo­se Šan­čiuo­ se esan­čia­me cent­ri­nia­me RKL pa­da­li­ny­ je taip pat ne­se­niai dar­bą pra­dė­jo nau­ji am­ bu­la­to­ri­nės rea­bi­li­ta­ci­jos ka­bi­ne­tai, įsi­kū­rę ant­ra­me aukš­te. Daž­nai žmo­nėms, ku­rie re­gu­lia­riai mankš­ti­na­si, iš­ky­la klau­si­mas, ar tie pra­ti­ mai, ku­riuos jie at­lie­ka, yra nau­din­gi jų svei­ ka­tai ir ar jie pa­sieks už­si­brėž­tų tiks­lų. O gal ne­tai­syk­lin­gai at­lie­ka­mi ar ne­tin­ka­mi pra­ ti­mai ga­li ne­tgi ža­lo­ti? At­sa­ky­ti į šiuos klau­ si­mus RKL Rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­kos spe­cia­lis­ tams pa­de­da Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­kų su­kur­ ta „Dr.Wolff“ kom­piu­te­ri­nės diag­nos­ti­kos įran­ga. Pa­si­tel­kus rau­me­nų gru­pių tes­ta­vi­mo apa­ra­tą „Back-Check“, sėk­min­gai įver­ti­na­ma lai­ky­se­ną sta­bi­li­zuo­jan­čių kak­lo, pe­čių juos­ tos, nu­ga­ros ir juos­mens rau­me­nų gru­pių jė­ ga. Įran­ga ga­li pa­teik­ti iš­sa­mią kom­piu­te­ri­nę iš­va­dą, ob­jek­ty­viai pa­ro­dan­čią rau­me­nų gru­ pių jė­gos dis­ba­lan­są. At­siž­vel­giant į ri­zi­kos fak­to­rius, pa­gei­dau­ja­mus tre­ni­ruo­čių tiks­ lus ir tes­ta­vi­mų re­zul­ta­tus, ki­ne­zi­te­ra­peu­tas kiek­vie­nam pa­cien­tui su­da­ro tin­ka­mą in­di­ vi­dua­lų tre­ni­ruo­čių pla­ną. Akvilės Snarskienės nuotr.

Nau­jos pa­tal­pos

Sveikata

33


2018 pavasaris

P

Sveikata

a­va­sa­rio se­zo­ nas mus džiu­ gi­na ne tik šy­ lan­čiu oru ir il­gė­jan­čio­mis die­no­mis, bet pri­me­na apie slo­gą, gerk­lės skaus­mą, už­ki­ mi­mą ar er­zi­nan­ tį ko­su­lį. Šiuos simp­to­mus ga­ li­me api­bū­din­ti vie­nu žo­džiu – per­ša­li­mas.

Juk daž­nai at­ši­lus orams neį­ver­ti­na­me sa­ vo ga­li­my­bių ir per greitai nu­si­me­ta­me šil­tus dra­bu­žius. O kur dar tik pa­si­bai­gęs gri­po se­ zo­nas! Tik­ras iš­ban­dy­mas imu­ni­nei sis­te­mai, ku­rios pa­grin­di­nis tiks­las – už­tik­rin­ti tin­ka­ mą or­ga­niz­mo ap­sau­gą nuo sve­tim­kū­nių.

Pa­kan­ka ke­lių ty­ri­mų Ge­riau­sias bū­das imu­ni­te­tui stip­rin­ti yra svei­ka gy­ven­se­na, su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba, fi­ zi­nis ak­ty­vu­mas ir re­gu­lia­rus svei­ka­tos tik­ ri­ni­mas. „No­rint įver­tin­ti or­ga­niz­mo at­spa­ ru­mą li­gų su­kė­lė­jams, pra­džiai už­ten­ka ke­lių ty­ri­mų – bend­ro krau­jo, vi­ta­mi­no D ty­ri­mo“, – tei­gia SYN­LAB la­bo­ra­to­ri­jos spe­cia­ lis­tai. Pa­gal gau­tus re­zul­ta­tus ga­li­ma la­bai daug pa­sa­ky­ti apie or­ga­niz­mo būk­lę ir ati­ tin­ka­mai pa­skir­ti pa­pil­do­mus ty­ri­mus ar nu­ siųsti pas rei­kia­mą spe­cia­lis­tą kon­sul­tuotis.

Bend­ras krau­jo ty­ri­mas ne toks ir bend­ras!

34

Tai komp­lek­si­nis ty­ri­mas, ku­riuo nu­sta­to­ mas he­mog­lo­bi­no kie­k is krau­jy­je, rau­do­ nų­jų krau­jo kū­ne­lių (erit­ro­ci­tų), bal­tų­jų krau­jo kū­ne­lių (leu­ko­ci­tų) ir krau­jo plokš­ te­lių (trom­bo­ci­tų) skai­čius. Kar­tu pa­ro­do­ mas bal­tų­jų krau­jo kū­ne­lių pa­si­skirs­t y­mas į pen­k is po­gru­pius (neut­ro­f i­lai, eo­zi­no­f i­lai, ba­zo­f i­lai, lim­fo­ci­tai, mo­no­ci­tai) ir jų tar­pu­ sa­v io san­t y­k is. Leu­ko­ci­tų kie­k is ir jų pa­si­

Trys ty­ri­mai

imu­ni­te­tui įver­tin­ti! skirs­t y­mas svar­bus in­fek­ci­jos ar už­de­gi­mo ro­dik­lis, pa­de­da at­skir­ti bak­te­ri­nes in­fek­ ci­jas nuo vi­ru­si­nių, su­tei­k ia in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mus pa­ra­zi­tus žmo­gaus or­ga­niz­me, aler­gi­nes reak­ci­jas. Šiems ro­dik­liams pa­ ki­lus, la­bo­ra­to­ri­ja re­ko­men­duo­ja pa­pil­do­ mus tyri­mus, kad bū­tų ga­li­ma iš­siaiš­k in­ti, kas yra kas. Jei at­li­kus bend­rą krau­jo ty­ri­mą paaiš­ kė­ja, kad su­ma­žė­jęs he­mog­lo­bi­no ir erit­ ro­ci­tų kie­k is, tai ga­li reikš­ti ma­žak­rau­jys­ tę (ane­mi­ją). To­k iu at­ve­ju rei­k ia at­lik­ti ge­ le­žies, fe­ri­ti­no, vi­ta­mi­no B12 ir fo­lio rūgš­ties ty­ri­mus, ap­si­lan­k y­ti šei­mos gy­dy­to­jo kon­ sul­ta­ci­jo­je, kad išaiš­k in­tu­me ma­žak­rau­jys­ tės prie­žas­t į ir gau­tu­me tin­ka­mą gy­dy­mą. Ki­tas ne ma­žiau svar­bus ro­dik­lis yra trom­ bo­ci­tai, ku­rie svar­būs krau­jo kre­šė­ji­mui.

Vi­ru­sas ar bak­te­ri­ja? No­rint pa­skir­ti tin­ka­mą gy­dy­mą, svar­ bu nu­sta­t y­ti in­fek­ci­jos su­kė­lė­ją – vi­ru­są ar bak­te­ri­ją. Ne­re­tai li­gą su­ke­lia vi­ru­sai, ta­ čiau or­ga­niz­mui nu­si­lpus komp­li­kuo­ja­si bak­te­ri­ne in­fek­ci­ja. C reak­t y­v u­sis bal­t y­mas (CRB) yra už­de­gi­mo ak­t y­v u­mo ro­dik­lis ir pa­de­da at­skir­ti in­fek­ci­jos ti­pą. Šio bal­t y­ mo kie­k is, esant už­de­gi­mui, krau­jy­je pa­k y­ la ne­v ie­no­dai: stip­riai pa­k y­la bak­te­ri­nės in­ fek­ci­jos at­ve­ju, o vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos at­ve­ju jis bus ma­žes­nis.

Ko­dėl svar­bus vi­ta­mi­nas D? Ne ką ma­žes­nį vaid­me­nį ko­vo­jant su vi­ru­ sais ir bak­te­ri­jo­mis vai­di­na vi­ta­mi­nai. No­ be­lio pre­mi­jos lau­rea­tas Al­ber­tas SzentGyor­g yi yra pa­sa­kęs: „Vi­ta­mi­nas yra jun­ gi­nys, ku­ris jus su­sarg­dins, jei­g u jo ne­su­ val­g y­si­te.“ Vi­ta­mi­nų la­bai rei­k ia tin­ka­mai imu­ni­nės sis­te­mos veik­lai. Vie­nas svar­ biau­sių yra vi­ta­mi­nas D. Šis vi­ta­mi­nas yra skirs­to­mas į D2 ir D3. D2 vi­ta­mi­no pa­ts or­ ga­niz­mas ne­si­nte­ti­na, jis gau­na­mas su mais­tu (au­ga­lais ir kai ku­rio­mis sėk­lo­mis). D3 vi­ta­mi­nas yra gy­v u­li­nės (dau­giau­sia iš žu­v ų) kil­mės, ta­čiau di­džiau­sias D3 vi­ta­mi­ no kie­k is sin­te­ti­na­mas odo­je vei­k iant UVB spin­du­liams. Per 10–15 mi­nu­čių va­sa­ros vi­ dur­die­nio sau­lė­je (UVB) ant ran­kų ir vei­ do odos sin­te­ti­na­ma 800–1000 vie­ne­tų D3 pro­v i­ta­mi­no. Šio kie­k io pa­kan­ka suau­g u­sio

žmo­gaus die­nos po­rei­k iams. Or­ga­niz­mui vi­ta­mi­no D at­sar­g ų pa­kan­ka vie­nam dviem mė­ne­siams. Jei­g u vi­ta­mi­no D trūks­ta, su­ trin­ka kal­cio ir fos­fo­ro įsi­sa­v i­ni­mas iš žar­ ny­no, to­dėl di­dė­ja os­teo­po­ro­zės ri­zi­ka. Vi­ ta­mi­nas D or­ga­niz­me at­lie­ka ir ki­tas funk­ ci­jas: re­g u­liuo­ja krau­jo kre­šė­ji­mą, ner­v i­nio au­di­nio veik­lą, stip­ri­na imu­ni­nės sis­te­mos ląs­te­les, ku­rios nai­k i­na li­g ų su­kė­lė­jus, ko­ vo­ja su in­fek­ci­nė­mis li­go­mis. Kai vi­ta­mi­ no D ne­pa­kan­ka, žmo­g us jau­čia nuo­var­g į ir daž­niau ser­ga.

Ar rei­kia at­lik­ti vi­ta­mi­no D ty­ri­mą? 2017 m. SYN­LAB la­bo­ra­to­ri­ja at­li­ko di­de­ lės apim­ties ty­ri­mą dėl vi­ta­mi­no D trū­ku­ mo Lie­tu­vo­je. Ty­ri­mo me­tu bu­vo pa­tik­rin­ta virš 2,8 tūkst. as­me­nų ir nu­sta­t y­ta, kad net 89 pro­c. ti­ria­mų­jų trū­ko vi­ta­mi­no D. Dau­ ge­lis ti­ria­mų­jų sa­kė pe­rio­diš­kai var­to­jan­t ys vi­ta­mi­no D pa­pil­dus, ato­sto­gau­jan­t ys sau­ lė­tuo­se kraš­tuo­se, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad or­ ga­niz­me šio vi­ta­mi­no at­sar­g ų nė­ra pa­kan­ ka­mai. To­dėl re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­tik­rin­ ti, kad pa­pil­dų var­to­ji­mas bū­tų adek­va­tus ir už­tik­rin­tų or­ga­niz­mo po­rei­k ius.

Ty­ri­mai la­bo­ra­to­ri­jo­je Grei­tas bū­das pro­f i­lak­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą ne­gaiš­tant lai­ko gy­dy­to­jų ka­bi­ne­ tuo­se yra la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai. „SYN­LAB Lie­tu­va“ la­bo­ra­to­ri­jos spe­cia­lis­tai su­da­rė įvai­rių ty­ri­mų rin­k i­nių, skir­tų ne tik bend­ rai or­ga­niz­mo būk­lei, bet at­ski­rų or­ga­nų sis­te­mų veik­lai įver­tin­ti. Prieš at­lie­kant ty­ ri­mus, ga­li­ma pa­si­kon­sul­tuo­ti su la­bo­ra­to­ ri­jo­je dir­ban­čiais gy­dy­to­jais, ko­k ius ty­ri­mus tiks­lin­ga at­lik­ti pa­gal jū­sų jau­čia­mus simp­ to­mus, o ga­v us re­zul­ta­tus kar­tu juos ap­tar­ ti. Esant po­ky­čių, as­me­nys vi­sa­da siun­čia­mi kon­sul­tuo­tis su rei­k ia­mu gy­dy­to­ju. La­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai su­tei­kia in­for­ma­ci­ ją apie šian­die­nę or­ga­niz­mo būk­lę. Net jei­gu ne­jau­čia­te jo­k ių simp­to­mų, kar­tais jau ma­ty­ ti krau­jo po­ky­čių. Pa­ko­re­ga­vus gy­ven­se­ną ar pa­var­to­jus trūks­ta­mų me­džia­gų, ga­li­ma už­ bėg­ti li­gai už akių. Ar­ba lai­ku kreip­tis į gy­ dy­to­jus, kol li­ga dar ne­pa­žen­gu­si. To­dėl spe­ cia­lis­tai pa­ta­ria nors kar­tą per me­tus pa­si­ tik­rin­ti svei­ka­tą, net jei­gu ir jau­čia­tės ge­rai. „SYN­LAB Lie­tu­va“ inf.


2018 pavasaris

Sveikata

Po ce­za­rio pjū­vio 36

ope­ra­ci­jos – netikėta diagnozė

M


„Pixabay“ nuotr.

2018 pavasaris

TEKSTAS: Eg­lės Mor­kie­nės

Diag­no­zė – kiau­ši­džių vė­žys Dar po­kal­bio pra­džio­je Ka­ro­li­na M. (tik­ra­ sis var­das ir pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­mi) nu­ ste­bi­na: šio straips­nio, kai bus iš­spaus­din­ tas, ji, še­še­rių ir pu­sant­r ų me­tų duk­r ų ma­ ma, ne­skai­t ys. „Sa­vo is­to­ri­ją jau ži­nau. Lai­ko­tar­pį, kai itin stip­riai rea­g uo­da­vau į smulk­me­nas, jau iš­g y­ve­nau, ne­be­si­no­ri ana­li­zuo­ti praei­t y­je li­ku­sių de­ta­lių“, – šyp­te­li, gurkš­te­lė­ju­si ža­ lio­sios ar­ba­tos. Tie­sa, pri­si­pa­žįs­ta, kad kar­tais nak­ti­mis ją vis dar ap­lan­ko koš­ma­rai, ku­riuo­se dar kar­ tą ten­ka iš­g y­ven­ti pa­tir­tus li­k i­mo smū­gius. „Bai­mės ne­b e­jau­č iu grei­č iau­siai to­ dėl, kad ne­b e­pa­t i­r iu di­de­lės kas­d ie­n i­nės įtam­p os, ne­s vars­t au, kas bū­t ų, jei­g u bū­t ų. Ta­č iau prieš akis iš­k y­la sap­no frag­men­ tai: ja­me ver­k iau net pa­si­k ūk­č io­d a­ma, o

Sveikata

Prat­rū­ko prie psi­cho­lo­gės Me­di­kai pa­ša­li­no gim­dą, kiau­ši­des, pil­vap­ lė­vę ir net apen­di­ci­to užuo­maz­gas. Jei mo­ te­ris ne­bū­tų pa­si­r y­žu­si šiam ra­di­ka­liam žings­niui, jai bū­tų tai­k y­ta che­mo­te­ra­pi­ja. Ta­čiau duk­rą sa­vo pie­nu mai­ti­nu­si mo­te­ris no­rė­jo kuo la­biau su­ma­žin­ti ti­k i­my­bę at­si­ nau­jin­ti li­gos ži­di­niui. „Da­bar man me­no­pau­zė“, – kons­ta­tuo­ ja 30-me­tė. Ope­ra­ci­ja tru­ko apie tris-ke­tu­rias va­ lan­das, li­go­ni­nė­je te­ko pra­leis­ti dar sa­vai­ tę. Ka­dan­gi mai­ti­nan­ti ma­ma ne­ga­lė­jo bū­ ti su jau­niau­sia duk­ra – tie­siog bu­vo fi­ziš­kai per silp­na ją ne­šio­ti, mai­tin­ti, ap­reng­ti, tad nuo­lat trau­kė pie­ną ir jį šal­dė. Nu­sil­pu­sio mo­ters or­ga­niz­mo neap­len­kė ir ki­tos li­gos: krū­tų, vė­liau – plau­čių už­de­gi­mas. Psi­cho­lo­gi­nė Ka­ro­li­nos būk­lė iki šiol stip­riai įsi­rė­žu­si at­min­tin. Nors psi­cho­lo­ go kon­sul­ta­ci­ja po ope­ra­ci­jos nė­ra pri­va­lo­

Į vie­tas vis­ką su­sta­tė po­zit­ro­nų emi­si­jos ty­ri­mas (PET) – ne­praė­jus nė trims mė­ne­siams po gim­dy­mo jau­na mo­te­ris gu­lė­si ant ope­ra­ci­nio sta­lo.

e­tai mil­ži­niš­kų pa­stan­gų pa­sto­ti. Ant ran­kų sū­puo­ja­ma neiš­ne­šio­tu­kė ir po ope­ ra­ci­jos li­kęs pjū­vis. Ži­ nia apie tre­čios sta­di­jos vė­žį. Ope­ra­ci­ja ir be­maž pus­me­tį tru­kę che­mo­te­ ra­pi­jos sean­sai. „Bė­gant lai­kui iš­mo­kau itin ver­ tin­gų pamokų”, – sa­ko 30-me­tė kau­nie­tė, da­ bar iš­ties mie­liau be­si­ gar­džiuo­jan­ti bro­ko­liais, o ne tor­to ga­ba­lė­liu.

rea­ly­b ė­je vi­suo­met ban­d žiau at­ro­dy­t i la­ bai stip­r i. Gal iš­t ies per daug už­spau­d žiu emo­c i­jas, nes no­rė­č iau verk­t i, bet nė vie­ na aša­r a neišk­ren­t a“, – at­v i­r au­ja pa­šne­ ko­vė. O jaus­tis silp­na ir verk­ti, kaip dau­ge­lis pa­sa­k y­tų, – ji iš­ties tu­ri prie­žas­t į. Apie ag­ re­sy­v ią – G3– kiau­ši­džių vė­žio for­mą ji su­ ži­no­jo, praė­jus mė­ne­siui po gim­dy­mo ir die­ną po 29-jo sa­vo gim­ta­die­nio. Ši ži­nia jau­ną mo­te­rį pri­bloš­kė prieš pu­sant­r ų me­ tų: ant­ro­ji duk­ra, Smil­tė, gi­mė su­lau­ku­si vos 32 sa­vai­čių. Gim­dy­mas, kaip ir nėš­tu­ mas, ne­bu­vo sklan­dus, tad te­ko at­lik­ti ce­ za­rio pjū­v io ope­ra­ci­ją. Bū­tent jos me­tu gy­ dy­to­jai pa­ma­tė smul­k ius da­ri­nius ant gim­ dap­lė­vės ir juos iš­t y­rė. „Kai pa­skam­bi­no pa­sa­k y­ti, kad atei­čiau pa­siim­ti his­to­lo­gi­nio ty­ri­mo at­sa­k y­mą, aš net ne­ži­no­jau, kad to­k į ty­ri­mą at­li­ko. Nu­ va­žia­vo vy­ras. Grį­žęs pra­ne­šė, kad me­di­kai įta­ria vė­žį, ta­čiau vi­lia­si, kad ty­ri­mo re­zul­ ta­tams įta­kos ga­lė­jo tu­rė­ti nėš­tu­mo me­tu at­si­ra­dę hor­mo­nų po­k y­čiai“, – pa­čią nau­jo gy­ve­ni­mo pra­džią pri­si­me­na Ka­ro­li­na. Bu­vo at­lik­ta dau­g y­bė ty­ri­mų. Į vie­tas vis­ką su­sta­tė po­zit­ro­nų emi­si­jos ty­ri­mas (PET). Nep­raė­jus nė trims mė­ne­siams po gim­dy­mo jau­na mo­te­ris gu­lė­si ant ope­ra­ci­ nio sta­lo.

ma, jau­na kau­nie­tė šia pa­gal­ba pa­si­nau­do­ jo. Ji ti­kė­jo, kad ver­k ian­tiems žmo­nėms pa­ leng­vė­ja grei­čiau, bet aša­ro­mis sa­vo li­k i­mo neap­lais­tan­čiai, dėl vai­kų ir vy­ro no­rin­čiai iš­lik­ti stip­riai Ka­ro­li­nai rei­kė­jo iš­si­kal­bė­ti. „Už­te­ko ma­nęs pa­k laus­ti, kaip gy­ve­nu, ir pra­trū­kau. Ver­k iau dvi va­lan­das“, – neįp­ ras­tą gy­ve­ni­me įvy­k į iš at­min­ties pa­ža­di­na pa­šne­ko­vė. Ka­ro­l i­na iki li­gos itin rū­pi­no­si sa­vo iš­ vaiz­d a, to­dėl kar­t u su psi­cho­lo­ge nu­spren­ dė: pir­mas žings­n is pa­ma­ž u su­si­g rą­ž in­ ti fi­zi­nes ir dva­si­nes jė­gas, iš nau­jo pa­m il­ ti sa­ve – at­si­kel­t i iš lo­vos, nu­si­praus­t i ir pa­si­d a­r y­t i bent mi­n i­ma­lų ma­k ia­ž ą. To­ kie bu­vę kas­d ie­n iai įpro­č iai dėl sun­k ios emo­ci­nės būk­lės mo­te­r iai at­ro­dė be­reikš­ miai, ji sa­vęs puo­se­lė­ji­mui ne­no­rė­jo švais­ ty­t i jė­g ų. „Su­si­ta­ri­mas bu­vo pir­mas žings­nis pa­bu­ din­ti pri­ge­su­sią mei­lę sau. Pa­si­r ū­pi­nau sa­vo iš­vaiz­da. Lau­k iau vėl atei­sian­čios psi­cho­ lo­gės. Ta­čiau ji taip ir nea­tė­jo. Ne­pas­ka­ti­ no“, – apie ap­lai­dų spe­cia­lis­tės el­ge­sį pa­sa­ ko­ja tuo­met itin daž­nai apie mir­t į gal­vo­ju­ si kau­nie­tė. Šį lai­ko­tar­pį Ka­ro­li­na pri­si­me­na tar­si per rū­ką. Pa­me­na, kaip grį­žus na­mo jai me­di­ kų pa­ta­ri­mai ne­kel­ti be­maž ke­tu­ris ki­log­ra­ mus sve­rian­čios at­ža­los bu­vo nė mo­tais.

37


2018 pavasaris

Sveikata

ma­ne iš­ve­žė į li­go­ni­nę. Vė­liau su­pra­tau, kad pe­ru­kai man ne­tin­ka, tad pa­si­rin­kau ry­šė­ti ant gal­vos ska­re­lę.“ „Pixabay“ nuotr.

Ap­si­ka­bi­nus šei­mą jai ne­skau­dė­jo net nuo sau­lės rez­gi­nio iki pil­vo apa­čios sie­ kian­čio pjū­v io.

Kai vai­ kai ma­ži, ne­ga­li pa­ro­dy­ ti, kad tau ne­ ge­ra. Tiks­las – užau­gin­ti duk­ras

38

Dar juo­des­nis lai­ko­tar­pis, anot Ka­ro­li­nos, bu­vo vė­liau – praė­jus mė­ne­siui po ope­ra­ ci­jos te­ko iš­t ver­ti pir­mą­jį che­mo­te­ra­pi­jos sean­są. Jų bu­vo sep­t y­ni. Kas tris sa­vai­tes. Kai už lan­go švie­tė pa­va­sa­rio sau­lė, mo­te­ris vos įsten­gė į ją pa­kel­ti akis. „Žiū­riu, kad per­nykš­čiai pa­va­sa­ri­niai ba­ tai ge­ro­kai nu­trin­ti. Ir ta­da ki­lo di­le­ma: pirk­ ti nau­jus ar ne­švais­ty­ti pi­ni­gų, jei vis tiek neiš­g y­ven­siu?“ – šių emo­ci­jų gi­lu­mo Ka­ro­ li­na da­bar ne­no­ri pri­si­min­ti, ta­čiau aša­ros, su­vil­giu­sios mo­ters akis, pa­ro­do, kad žo­džių nu­sa­ky­ti jaus­tam šir­dies so­pu­liui nė­ra. Jau­ną, ko­mu­ni­ka­bi­lią mo­te­rį ap­lan­kė min­t ys apie vai­kų atei­t į: kas juos užau­gins, kai gim­dy­to­jos šia­me pa­sau­ly­je ne­be­bus. „Man bu­vo pus­ket­v ir­tų me­tų, kai nuo kiau­ši­džių vė­žio mi­rė ma­ma. Ži­nau, koks gy­ve­ni­mas yra be jos, tad kau­piau vi­sas jė­ gas ir sie­k iau sa­vo tiks­lo – užau­gin­ti duk­ ras pa­ti. To­k ia min­tis la­bai va­ro į prie­k į“, – šyp­so­si Ka­ro­li­na. Kai bu­vo tai­ko­ma che­mo­te­ra­pi­ja, mo­ters vei­dą šyp­se­na nu­švies­da­vo re­tai: ji vi­sai ne­ tu­rė­jo jė­g ų, py­k i­no, sil­po imu­ni­te­tas. Be­ je, kai vis la­biau se­ko fi­ziš­kai, psi­cho­lo­gi­nė būk­lė ge­rė­jo. Tie­sa, su­si­tai­k y­ti su vis re­tė­ jan­čiais gal­vos, an­ta­k ių plau­kais ir blaks­tie­ no­mis, anot pa­šne­ko­vės, bu­vo iš­ties did­v y­ riš­kas poel­gis. „Kar­tą vy­res­nė duk­ra Me­dė­ja, žvelg­da­ma į ma­no vei­dą be an­ta­k ių ir blaks­tie­nų, kaip tik­ra ži­no­vė pa­ta­rė: ki­tą kar­tą, ma­ma, taip stip­riai an­ta­k ių ir blaks­tie­nų neiš­si­pe­šiok – ne­la­bai tin­ka, – šyp­se­ną su­kė­lu­sį pa­ta­ri­mą pri­si­me­na mo­te­ris. – Su drau­ge su­si­ta­rė­me ap­lan­k y­ti vi­sus pe­ru­kų sa­lo­nus. Ta­čiau su­ si­ti­k i­mo ry­tą dėl pri­k i­bu­sios nau­jos li­gos

Be iš­vaiz­dos po­k y­čių, ne­ma­žai svo­rio ne­ te­ku­siai Ka­ro­li­nai te­ko stip­riai ko­re­g uo­ti ir die­not­var­kę. Į pa­gal­bą atė­jo be­veik vi­si ar­ ti­mie­ji. „Kai vai­kai ma­ži, ne­ga­li pa­ro­dy­ti, kad tau ne­ge­ra. Nuo­lat jau­čiau­si mie­g uis­ta, tad paaiš­k in­da­vau duk­roms, ko­dėl ne­ga­ liu su jo­mis žais­ti, ir ei­da­vau at­si­g ul­ti. Pir­ mas pen­k ias die­nas po kiek­v ie­no che­mo­te­ ra­pi­jos sean­so steng­da­vau­si dau­giau il­sė­tis ir mie­go­ti, šeš­tą die­ną ban­dy­da­vau dau­giau pa­ju­dė­ti ir rū­pin­tis vai­kais. Praė­jus daug­ maž sa­vai­tei po che­mo­te­ra­pi­jos sean­so jau­ čiau­si dar ge­riau, o prieš ki­tą jau bū­da­vau ypač ener­gin­ga ir net val­g y­ti no­rė­da­vo­si“, – apie tai, ko­k ia bu­vo jos kas­die­ny­bė, pa­sa­ko­ ja Ka­ro­li­na. Jai te­ko įveik­ti ir dar vie­ną bai­mę – ada­tų. „At­ro­dy­da­vo, kad vis ba­do ir ba­do. Ve­nų būk­lė su­pras­tė­jo, su­si­da­rė įspū­dis, kad vis du­ria į tą pa­čią vie­tą. Vis­gi po kiek­v ie­nos che­mo­te­ra­pi­jos džiaug­da­vau­si: skai­čiuo­da­ vau, kaip ma­žė­ja li­ku­sių sean­sų skai­čius. Ir

Po che­ mo­te­ra­pi­ jos sean­ sų, sa­ko Ka­ro­li­na, sko­nio re­cep­to­ riai taip pa­si­keis­ da­vo, kad ji ne­ži­no­ da­vo, ką val­gy­ti.

ži­no­jau, kad nuo šio kan­k i­nan­čio gy­dy­mo vė­liau bus tik­rai ge­riau“, – ap­glė­bu­si jau­ nes­nę duk­rą šyp­te­li ant­rą­ją neį­ga­lu­mo gru­ pę tu­rin­ti kau­nie­tė. Mo­te­ris juo­kau­ja, kad per kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos ty­ri­mus ji įgi­jo klaust­ro­fo­bi­ją, ta­čiau sto­jo į ko­vą ir su ja. Praė­jus maž­daug pu­sant­ro mė­ne­sio po pa­sku­ti­nio che­mo­te­ ra­pi­jos sean­so ji su sa­vo at­ža­lo­mis iš­si­ruo­šė skirs­ti pas se­se­rį į Nor­ve­gi­ją. „Dau­ge­lis ar­ti­mų­jų ma­ne at­kal­bi­nė­jo, mat bi­jo­jo, kad man pa­si­da­r ys blo­ga. Vis­ gi klau­siau sa­vo vi­di­nio bal­so ir iš ke­lio­nės grį­žau su ener­gi­jos ir pa­si­ti­kė­ji­mo sa­v i­mi pliūps­niu“, – sa­ko Ka­ro­li­na.

Kei­tė mi­ty­bą Juo­kais pa­k lau­sus, ar vė­žiui at­si­ras­ti tu­rė­jo įta­kos mė­sos val­g y­mas ar ne­gai­les­tin­gas li­ ki­mas, Ka­ro­li­na nu­si­k va­to­ja. Aiš­ku, kad li­ ki­mas jos neap­do­va­no­jo. „Anks­čiau ne­t i­kė­jau, kad li­k i­mas nu­le­ mia žmo­gaus gy­ve­ni­mą. Da­bar ži­nau: li­ga atė­jo ne dėl to, kad jos no­rė­jau – tai tie­siog tu­rė­jo įvyk­t i. To­dėl ne­ver­ta gal­vo­t i, kad li­ ga – tai kaž­k a­da pa­da­r y­t ų klai­dų pa­da­ri­ nys“, – Ka­ro­li­na pri­si­pa­žįs­ta ti­k in­t i, kad žmo­gaus už­si­spy­ri­mas pa­vei­k ia jo są­mo­nę, o tuo­met ga­li­ma su­si­kur­t i ge­res­nį gy­ve­ni­ mą ar net pa­ko­re­g uo­t i sa­vo ge­nus. Kai jau­tė­si itin pra­stai, jai ne­rei­kė­jo ap­lin­ ki­nių užuo­jau­tos, ta­čiau troš­ko pra­smin­g ų po­kal­bių iš pa­na­šaus li­k i­mo žmo­nių ir aiš­ kaus ke­lio, ku­riuo ga­lė­tų ženg­ti to­liau. Ji la­ bai džiau­gia­si, kad su­si­pa­ži­no su dar sun­ kiau ser­gan­čia mo­te­ri­mi, ku­ri pa­ro­dė bū­dus ir prie­mo­nes, kaip pa­ge­rin­ti svei­ka­tos būk­lę. Ka­ro­li­na šių nuo­ro­dų grie­bė­si kaip skęs­tan­ ty­sis pa­gal­bos ran­kos: pra­dė­jo keis­ti mi­t y­bą, sten­gia­si la­biau val­dy­ti sa­vo emo­ci­jas ir vis daž­niau pa­gal­vo­ja, kad rei­kė­tų pa­ga­liau pra­ dė­ti spor­tuo­ti ar už­siim­ti me­di­ta­ci­ja. Po che­mo­te­ra­pi­jos sean­sų, sa­ko Ka­ro­li­na, sko­nio re­cep­to­riai taip pa­si­keis­da­vo, kad


Jūsų svEikATą sAugAnTi ATEiTiEs BEMETALė dAnTų iMPLAnTAciJA

!"#$%&'()#*&+"'(,*&+"' Tvirtas. Baltas. Tvarus.

Biologinės odontologijos klinika „Aukštėja“ pirmoji Lietuvoje pacientams siūlo naują dantų implantacijos sprendimą – visiškai bemetalę dantų implantaciją šveicariškais dvitūriais prisukamais dantų implantais ZERAMEX. Tai tvirta, estetiška, tvaru! Pamirškite metalų koroziją, netoleranciją ir prastą estetiką. Mes pasirūpinsime Jūsų sveikata ir gražia šypsena.

Odontologijos klinika „Aukštėja“ M.Valančiaus g. 19, 44275 Kaunas info@auksteja.lt, +370 698 52 451 www.auksteja.lt www.facebook.com/Auksteja


2018 pavasaris

Sveikata

ji ne­ži­no­da­vo, ką val­g y­ti. Bė­gant lai­kui pa­ste­bė­jo, kad sko­nio re­cep­to­riai at­bun­ka ir nuo įvai­riau­sių pa­da­žų, ašt­rių prie­sko­nių, cuk­raus ir kon­ser­van­tų. „Da­bar pa­ju­tau, kaip re­cep­to­riai bu­vo pa­mir­šę na­tū­ra­laus pro­duk­to sko­nį: ne­v ir­ tas bro­ko­lis ar ka­la­fio­ras ga­li bū­ti iš­ties ska­ nes­nis už tor­tą. Anks­čiau val­gant man­da­ri­ ną, jis man at­ro­dy­da­vo net rūgš­to­kas, o da­ bar – ne­tgi per sal­dus“, – apie nau­jus po­t y­ rius pa­sa­ko­ja Karo­li­na. Da­bar ji sten­gia­si ap­ri­bo­ti cuk­raus, aukš­ čiau­sios rū­šies mil­tų (ge­riau ren­ka­si pil­no grū­do, gri­k ių ar avi­žų mil­tus) var­to­ji­mą, mė­są kuo daž­niau kei­čia žu­v i­mi ir daž­niau pa­tie­ka­lus gar­di­na kuo di­des­niu dar­žo­v ių kie­k iu. Į mi­t y­bą ji įtrau­kė juo­dą­jį šo­ko­la­ dą, rie­šu­tus, bro­ko­lius, po­mi­do­rus, mo­liū­ gus. Ry­tą daž­niau­siai pra­de­da ko­še (kruo­ pas iš va­ka­ro už­mer­k ia, o ry­te tik už­ver­da ir pa­lie­ka pa­sto­vė­ti) ir pir­mo­je die­nos pu­sė­ je sten­gia­si pa­si­le­pin­ti vai­siais.

„Va­ka­re rei­kė­tų var­to­ti pro­duk­tus, tu­rin­ čius kuo ma­žiau ang­lia­van­de­nių ir kuo dau­ giau bal­t y­mų. Ta­čiau kar­tais pri­trūks­tu

Da­bar sten­ giuo­si to­bu­lė­ti, nes su­ pran­tu, kad ne­su su­tver­ta rū­pin­tis tik na­ mais ir vai­kais. idė­jų, tad tik­rai ne­si­ver­čiu val­g y­ti to, kas man ne­ska­nu. Nuo pat mi­t y­bos po­ky­čių pra­džios už­si­su­ko tar­si už­bur­tas ra­tas: pra­ dė­jau rink­tis svei­ka­tai pa­lan­kes­nį mais­ tą, tuo­met jis man ta­po iš­ties ska­nus, ta­čiau nuo­lat rei­k ia imp­ro­vi­zuo­ti. Pro­duk­tai, ku­rie žu­do vė­ži­nes ląs­te­les, tik­rai nu­si­bos­ta“, – ir pri­si­pa­žįs­ta vis dar ne­ga­lin­ti at­si­k ra­t y­ti sa­vo silp­ny­bės var­to­ti ka­vą su pie­no pu­ta. Be­je, sa­vo mi­t y­bą Ka­ro­li­na pa­pil­do ir fi­ to­te­ra­peu­to Juo­zo Ruo­lios re­ko­men­duo­tais mais­to pa­pil­dais. Ir juo­k ia­si, kad vi­sa tai iš­ ties pa­de­da jaus­tis sau­ges­nei, ra­mes­nei dėl sa­vo svei­ka­tos būk­lės.

Li­ga atė­jo ne dėl to, kad jos no­rė­jau – tai tie­siog tu­rė­jo įvyk­ti. To­dėl ne­ver­ta gal­vo­ti, kad li­ga – tai kaž­ka­da pa­da­ry­tų Prog­no­zė­mis ne­si­do­mi klai­dų pa­da­ri­nys. Pie­tums mėgs­ta sriu­bą, daž­nai ren­ka­si karš­tą žu­v ies ar mė­sos, su daug dar­žo­v ių, pa­tie­ka­lą, o štai va­ka­re vis dar kar­tais nu­si­ žen­gia svei­kos mi­t y­bos prin­ci­pams.

40

bu­lė­ti, nes su­pran­tu, kad ne­su su­t ver­ta rū­ pin­tis tik na­mais ir vai­kais. Pa­žįs­tu ser­ gan­čių žmo­nių, ku­rie la­bai su­siau­ri­no sa­vo

Šiuo me­tu Ka­ro­li­na lan­ko ir vi­za­žo kur­sus, mat sa­vo pro­fe­si­jos – žur­na­lis­tės kar­je­ros – dau­giau siek­ti ne­be­ke­ti­na. „Šį kar­tą, prie­šin­gai nei dėl ba­tų, man ne­šmėkš­te­lė­jo min­tis, kam man rei­ka­lin­ gi šie bran­g ūs kur­sai. Da­bar sten­giuo­si to­

veik­los kryp­t į, ne­grį­žo į dar­bą, tau­so­ja sa­ve ir bran­gi­na kiek­v ie­ną sa­vo mi­nu­tę, ta­čiau leis­da­ma lai­ką na­muo­se ne­ga­liu pri­si­vers­ ti gal­vo­ti, kad taip iš­lik­siu svei­kes­nė“, – sa­ ko Ka­ro­li­na. Be­je, pri­si­pa­žįs­ta, kad jei ne­bū­tų su­si­rgu­ si, grei­čiau­siai nė ne­bū­tų su­si­do­mė­ju­si po­ zi­t y­v iu mąs­t y­mu, me­di­ta­ci­ja ir min­čių val­ dy­mu. Ko­k ias pro­gno­zes da­bar daž­niau­siai Ka­ ro­li­na gir­di? „Aš net me­di­kų ne­k lau­siu ir spe­cia­liai pro­gno­zių in­ter­ne­te neieš­kau. Ti­k iu, kad ži­no­da­mas žmo­g us ga­li prie jų pri­si­riš­ti. Sta­tis­ti­ką ver­ti­nu kri­tiš­kai. Ka­dan­gi ma­no li­ga, anot me­di­kų, yra ge­ne­tiš­kai nu­lem­ta, tai da­bar mąs­tau apie jų pa­siū­ly­mą at­lik­ti krū­tų mas­tek­to­mi­ją – šiuo pro­fi ­lak­ti­niu bū­ du no­riu su­ma­žin­ti ti­k i­my­bę vė­ži­nėms ląs­ te­lėms per­si­duo­ti į krū­tis. O da­bar jau­čiuo­si iš­ties ge­rai“, – su op­ti­miz­mu po­kal­bį už­bai­ gė Ka­ro­li­na ir lyž­te­lė­jo iš šaukš­te­lio džio­ vin­tų šilk­me­džio uo­g ų.


Liga, apie kurią moterys neturėtų p a m i r š t i Lietuvoje kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų ir tai sudaro apie 20 proc. moterų piktybinių ligų. Naujai nustatomų atvejų skaičiai didėja kiekvienais metais ir esminis klausimas šioje vietoje yra – kodėl? Ar tokių naujų susirgimų daugiau nustatoma dėl augančio moterų sąmoningumo ir ankstyvos bei pažangios ligų diagnostikos? O galbūt todėl, kad, gyvenant XXI amžiuje mūsų organizmas iš esmės tampa labiau imlus įvairioms ligoms ir yra daug lengviau susirgti, nei išlikti sveikam? Apie tai diskutuojame su UAB „Affidea Lietuva“ gydytoja radiologe dr. Rūta Briediene, kuri specializuojasi būtent krūtų ligų diagnostikoje. Krūtų vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų ir naujai nustatomų šios ligos atvejų kiekvienais metais vis daugėja. Kaip manote, kas nulemia šį augimą? Diskutuojant apie krūtų vėžį, pirmiausia vertėtų žinoti šios ligos simptomus. Pažengusi liga gali turėti daug simptomų, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra šie simptomai: krūties dydžio, formos, odos spalvos ar reljefo pokyčiai, taip pat spenelio pokyčiai (įdubimas, pasisukimas į kitą pusę) ar išskyros iš spenelio (kartais gali būti ir kraujingos), padidėję pažastų limfmazgiai bei guzelių ar sukietėjimų atsiradimas krūtyje. Pats krūties vėžys gali būti tiek invazinis, tiek ir neinvazinis. Neinvaziniu vėžiu laikomas toks vėžys, kuomet pakitimai randami pačiose ląstelėse ir nėra metastazių. Negydant šios vėžio formos jis gali tapti invaziniu. Tada vėžinės ląstelės nukeliauja į gretimas ląsteles ir taip atsiranda metastazės. Tikslinga paminėti, kad ankstyvas krūties vėžys dažnu atveju nesukelia skausmo ir neturi jokių simptomų, todėl ypač svarbi yra ankstyva šios ligos diagnostika. Apskritai skausmas yra retas krūties vėžio simptomas ir jis juntamas nebent vėžiui labai išplitus. Skausmingos ir kiek gruoblėtos krūtys gali būti ir sveikoms moterims, o šie pojūčiai gali paryškėti prieš menstruacijas. Sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, kas nulemia, kad šios ligos atvejų kiekvienais metais nustatoma vis daugiau. Be jokios abejonės, prie to prisideda ir pažangi bei moderni diagnostika, kuomet ligą galima nustatyti dar ypač ankstyvose jos stadijose. Tačiau, nereikėtų atmesti ir teorijos, kad nemaža dalis ligų yra susijusi su mūsų pačių gyvenimo būdu bei genetiniu polinkiu paveldėti tam tikras ligas. Teigiate, kad ypač svarbi ankstyva krūtų vėžio diagnostika. Kokias dažniausiai taikomas diagnostines priemones galėtumėte įvardyti? Kuriems tyrimams turėtų būti teikiamas prioritetas? Iš esmės, pačia paprasčiausia „diagnostine priemone“ galima būti laikyti ir vizitą pas šeimos gydytoją ar ginekologą – kai kuriuos pokyčius galima įvertinti ir nustatyti jau ir apžiūros metu. Toliau, kaip pirminis krūtų ligų tyrimas dažnu atveju pasirenkamas krūtų ultragarso ir/arba mamografijos tyrimas. Tiesa, krūtų mamografijos tyrimas dėl savo atlikimo metodikos daugeliui moterų nėra itin mėgstamas tyrimas. Dar vienas iš galimų tyrimų – krūtų magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Šiai dienai tai – jautriausias tyrimo metodas, papildantis mamografiją ir ultagarsinį tyrimą, ypač nustatant krūties vėžį. Be to, šį tyrimą pacientėms nesudėtinga atlikti, jis nėra skausmingas ir yra informatyvesnis ir tikslesnis nei kiti tyrimai.

Sakykite, ar yra konkreti pacienčių grupė, kurioms būtų tikslinga atlikti krūtų MRT tyrimą? Kurios moterys turėtų labiausiai susimąstyti apie šio tyrimo atlikimą? Mes, gydytojai, pacientams visada sakome, kad ankstyva ligų diagnostika – geriausias būdas bet kokių ligų progresavimui užkirsti. Tad iš esmės periodiškai, profilaktiškai turėtų tirtis visi norintys, nelaukdami ligos, o užbėgdami ligai už akių. Tačiau apie šį tyrimą ypač turėtų susimąstyti jaunos moterys, turinčios tankų liaukinį audinį, moterys, turinčios krūtų implantus (taip pat kai įtariamas implanto plyšimas), kai nepakankamai informatyvūs kiti tyrimo metodai, tokie kaip ultagarsas ir mamografija. Šį tyrimą tikslinga atlikti po krūtų operacijų, nustačius krūties vėžį ir siekiant įvertinti vietinio krūties naviko išplitimą prieš gydymą. Taip pat, krūtų MRT atliekamas ligos atkryčiui nustatyti, kai atlikus mamografijos ir ultragarsinį tyrimą negalima paneigti ligos vietinio atkryčio galimybės. Moterims, kurioms aptiktos metastazės pažasties limfmazgiuose ir atlikus mamografijos ir ultragarsinį tyrimą nenustatomas pirminis naviko židinys krūtyje, turi būti pasiūlytas krūtų MRT tyrimas. Na, ir savaime suprantama, šis tyrimas skiriamas atsakui į gydymą įvertinti taikant neoadjuvantinę chemoterapiją. Ką, jūsų nuomone, besiruošdama jūsų minėtam krūtų MRT tyrimui, turėtų žinoti kiekviena moteris? Dažnai pacientės teiraujasi, ar šiam tyrimui nereikalingas specialus pasiruošimas, galbūt prieš tyrimą reikia nevalgyti, negerti vandens ir panašiai. Čia besitiriančias moteris nuraminame – šis tyrimas nereikalauja specialaus pasiruošimo, reikia tiesiog nebijoti ir išsitirti. Tačiau yra keletas kitų svarbių niuansų. Visų pirma, besikreipiančiai į gydymo įstaigą pacientei reikėtų pasidomėti, kokio galingumo MR tomografu jai bus atliekamas šis tyrimas, kadangi kokybiškai jį galima atlikti tik su nesilpnesniu kaip 1,5 T galingumo MRT aparatu, su specialiomis krūtų ritėmis ir taikant intraveninį kontrastavimą (pastarasis nėra taikomas, jei tyrimas atliekamas dėl įtariamo implanto plyšimo, tačiau galutinį sprendimą dėl jo taikymo bet kuriuo atveju priima gydytojas radiologas ar radiologijos technologas). Pomenopauzėje esančioms moterims šį tyrimą galima atlikti bet kuriuo metu, o esančioms ikimenopauzėje – geriausia atlikti tarp 6 ir 12 menstruacinio ciklo dienos. Atlikus šį tyrimą, galima įvertinti pokyčius abiejose krūtyse, pokyčius krūtinės ląstos sienoje bei pažastų limfmazgius. Rezultatai paprastai yra sugretinami su anksčiau atliktų mamografijos ir utragarsinio tyrimo duomenimis ir aprašomi pagal BIRADS įvertinimų sistemą. Užsiminėte apie bijojimą atlikti tyrimus. Tokias baimes, ko gero, turi daugelis pacientų ir pagrinde jos kyla dėl nežinojimo. Galbūt galėtumėte patarti, kaip gi nugalėti tą nežinojimo baimę? Visoms moterims tiesiog norėčiau pasakyti, kad visada geriau nustatyti ligą anksti, ją gydyti, bei jausti nedidelį nerimą žinant priežastį, negu vėliau save visą laiką kaltinti ir kelti sau klausimą – kodėl neišsityriau anksčiau? Šį psichologinį barjerą ypač sunku peržengti, tačiau tik žinodamos atsakymus į visus mus neraminančius klausimus galėsime didžiuotis, kad padarėme ir darome viską, kas tik yra mūsų pačių rankose. Tiek dėl savęs, tiek ir dėl savo artimųjų.


2018 pavasaris

L

Sveikata

i­go­nio kau­ko­lė at­ver­ta, bet jis kal­ ba. Tai ne iš fan­ tas­ti­nio fil­mo, o iš neurochirurgų ope­ra­ci­nės. Šian­ dien jie, va­do­vau­ ja­mi pro­fe­so­riaus Ari­man­to Ta­ma­ šaus­ko, iš­ties da­ro ste­buk­lus, to­dėl, net ir su­ži­no­jus diag­no­zę, kad jū­sų sme­ge­ny­se – pik­ ty­bi­nis aug­lys, lai­ do­tu­vėms ruoš­tis tik­rai ne­rei­kia.

Ly­de­ris: A.Ta­ma­šaus­kas Neu­ro­chi­rur­gi­jos kli­ni­koje – nuo jaunystės laikų.

Tekstas: Ma­ri­ja­nos Ja­sai­tie­nės

Iki pen­kio­li­kos va­lan­dų

42

Aš­t uo­n ios dar­b o va­l an­dos prie ka­s os apa­ ra­to pre­k y­b os cent­re yra daug. To­k ia mū­ sų ša­ly­je nu­s ta­t y­t a dar­b o truk­mė nė­ ra trum­pa net ir tar­nau­to­jams. Vis daž­ niau pa­si­g irs­t a svars­t y­mų, kad pa­k ak­t ų per die­ną dirb­t i sep­t y­n ias va­l an­d as ar dar ma­ž iau. O kaip jūs ver­t in­tu­mė­te aš­tuo­nių va­lan­ dų dar­bo die­ną ope­ra­ci­nė­je, kai ant sta­lo – sun­kus li­go­nis, o jo gy­v y­bė – jū­sų ran­ko­se? Gy­dy­to­jai chi­r ur­gai to­k iu at­ve­ju į laik­ro­ dį ne­žiū­ri, jų dar­bo die­na ne­re­tai už­si­tę­sia dar il­g iau, ir vi­sas tas lai­k as – ne tik be jo­ kios pie­t ų per­t rau­kos, puo­de­lio ka­vos, bet ir ne­si­t rau­k iant nuo ope­ra­ci­nio sta­lo.

„Net ir še­šios dar­bo va­lan­dos bū­ti mak­ si­ma­liai su­si­kon­cent­ra­v us yra daug“, – pa­ tiks­li­na gy­dy­to­jas neu­ro­chi­rur­gas, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Neu­ro­chi­ rur­gi­jos kli­ni­kos va­do­vas pro­fe­so­rius A.Ta­ ma­šaus­kas. Neu­ro­chi­rur­gai ope­ruo­ja gal­vos ir stu­ bu­ro sme­ge­nis. Ope­ra­ci­ja ga­li už­truk­ti nuo pen­k io­li­kos mi­nu­čių iki pen­k io­li­kos va­ lan­dų. Jos truk­mė pri­k lau­so nuo apim­ties, priė­ji­mo prie ope­ruo­ja­mos vie­tos. Pa­čios su­dė­tin­giau­sios ope­ra­ci­jos – kau­ko­lės pa­ ma­to sri­t y­je, nes čia su­kon­cent­ruo­tos la­ bai svar­bios ir la­bai jaut­rios, to­dėl ypač sau­ go­ti­nos funk­ci­jos: ri­ji­mo, re­gė­ji­mo, šir­dies veik­los, kvė­pa­v i­mo ir ki­tos. „Vi­sa tai yra su­kon­cent­ruo­ta po sme­ge­ ni­mis. Tu­ri­me ži­no­ti ta­kus, ku­riais ga­li­me sau­giai priei­ti prie ope­ruo­ja­mos vie­tos. Tas

priė­ji­mas už­trun­ka, to­dėl kau­ko­lės pa­ma­ to ope­ra­ci­jos yra pa­čios il­giau­sios – trun­ka apie aš­tuo­nias va­lan­das“, – paaiš­k i­na neu­ ro­chi­rur­gi­jos vir­tuo­zas, pa­ties su­dė­tin­giau­ sio kli­ni­ko­je Kau­ko­lės pa­ma­to chi­rur­gi­jos sek­to­riaus va­do­vas A.Ta­ma­šaus­kas. Anot pro­fe­so­riaus, kai iš­ma­nai sa­vo dar­ bą, ži­nai, ką da­rai, ope­ra­ci­ją at­lie­k i grei­ čiau. Dirb­da­mas Aust­ra­li­jo­je A.Ta­ma­šaus­ kas pa­t y­rė, jog, ope­ruo­jant il­giau kaip še­ šias va­lan­das, da­ro­mos pus­va­lan­džio per­ trau­kos tam, kad gy­dy­to­jas iš nau­jo su­si­ kon­cent­ruo­tų. Pa­var­gęs chi­rur­gas ga­li kel­ti ri­zi­ką pa­cien­tui. Pert­rau­kė­lės me­tu jis nė­ra iš­bu­di­na­mas, bet gy­dy­to­jas pail­si. „Anks­čiau ir pas mus ope­ra­ci­jos truk­da­ vo iki pen­k io­li­kos va­lan­dų ir taip pat da­ ry­da­vo­me per­trau­kas. Da­bar taip il­gai nė­ ra ope­ruo­ja­ma – įdir­bis, pro­fe­sio­na­lu­mas


2018 pavasaris

Sveikata

chi­rur­gi­jos cent­ras nė­ra no­mi­na­lus, at­va­žiuo­ja pa­cien­tų iš vi­sos Lie­tu­vos. Ope­ra­ci­jos – su­dė­ tin­gos. Prak­tiš­kai kas­dien ten­ka ei­ti į ope­ra­ci­nę. – At­ro­do, kad tai virs­ta ru­ti­na: ope­ra­ci­jų me­to­dai griež­tai api­brėž­ti, ad­mi­nist­ra­ci­nis dar­bas kas­dien tas pa­ts? – Neu­ro­chi­rur­gi­jo­je nė­ra vie­no­dų ope­ra­ ci­jų – juk kiek­vie­nas pa­cien­tas ir jo li­ga – in­di­vi­dua­lūs, yra tik bend­ri prin­ci­pai, bet nė vie­na ope­ra­ci­ja ne­si­kar­to­ja. Tai pu­siau me­nas – ope­ra­ci­nė­je tu­ri kur­ti, ži­no­ma, lai­ky­da­ma­sis stan­dar­tų.

Gal­ v os sme­ge­ny­se

1

milimetras yra la­bai daug Vil­man­to Rau­pe­lio nuo­tr.

Pa­čios su­dė­tin­giau­sios ope­ra­ci­jos – kau­ko­lės pa­ma­to sri­ty­je, nes čia su­kon-­ cent­ruo­tos la­bai svar­bios ir la­bai jaut-­ rios, to­dėl ypač sau­go­ti­nos funk­ci­jos. trum­pi­na dar­bą. Atei­t y­je tal­k ins ro­bo­tai – gy­dy­to­jai juos val­dys ir bus leng­v iau. Gy­ dant ser­gan­čiuo­sius Par­k in­so­no li­ga pa­sau­ ly­je jau da­bar pa­si­tel­k ia­mos ro­bo­tų sis­te­ mos ste­reo­tak­si­nėms pro­ce­dū­roms at­lik­ti“, – pro­fe­so­rius A.Ta­ma­šaus­kas ne­ži­no, ka­da jį ga­lės pa­va­duo­ti ro­bo­tai, bet pa­brė­ žia, kad tai atei­ties per­spek­t y­va, kai ir me­ di­kų iš­si­la­v i­ni­mas tu­rės bū­ti ki­toks, orien­ tuo­tas į pro­gra­mi­nę kū­r y­bą.

Ne ru­ti­na, o kū­ry­ba – Ko­kia da­bar jū­sų dar­bo die­na, nuo ko ji pra­si­de­da? – pa­klau­sė­me try­li­ka me­tų kli­ni­kai va­do­vau­jan­čio, 30 me­tų neu­ro­chi­ rur­go dar­bo pa­tir­tį su­kau­pu­sio pro­fe­so­riaus A.Ta­ma­šaus­ko. – Kas­dien tas pa­ts: atei­ni į dar­bą, vi­zi­tuo­ji, ope­ ruo­ji li­go­nius, prii­mi ad­mi­nist­ra­ci­nius, li­go­nių gy­dy­mo tak­ti­kos spren­di­mus. Mū­sų neu­ro­

– Li­go­niai ne­re­tai ap­ta­ri­nė­ja gy­dy­to­jus. Kai pri­rei­kia neu­ro­chi­rur­gų, vie­ni ki­tiems re­ko­men­duo­ja kau­nie­čius. Iš tie­sų Kau­no kli­ni­kos gar­sė­ja dar jū­sų tė­vo Jau­nu­čio Ta­ma­šaus­ko iš­vys­ty­ta neu­ro­chi­rur­gi­ja, bet ji ku­ria­si ir ki­tuo­se mū­sų ša­lies mies­tuo­se. Kaip tai ver­ti­na­te: kaip kon­ku­ren­ci­ją, kai li­pa­ma ant kul­nų? – Yra du neu­ro­chi­rur­gi­jos sky­riai Vil­niu­je, du – Klai­pė­do­je, po vie­ną Pa­ne­vė­žy­je ir Šiau­ liuo­se. Ta­čiau apie 50 pro­c. ša­lies li­go­nių gy­ do­si pas mus, nes mes vie­nin­te­liai Lie­tu­vo­je tai­ko­me funk­ci­nės-ste­reo­tak­si­nės neu­ro­chi­ rur­gi­jos me­to­dus, dau­gu­mą kau­ko­lės pa­ma­to po chi­rur­gi­jos pro­ce­dū­rų. Šios chi­rur­gi­jos rū­šis pra­dė­ta bū­tent Kau­ne ir da­bar gy­do­ me taip, kaip gy­do­ma gar­siau­sio­se pa­sau­lio kli­ni­ko­se. Ki­tur Lie­tu­vo­je tik ban­do­ma tai da­ry­ti, at­lie­ka­mos pa­vie­nės ope­ra­ci­jos. – Ar Lie­tu­vai neuž­tek­tų vie­no neu­ro­chi­rur­ gi­jos cent­ro? – Aš jau de­šim­tį me­tų sa­kau tą pa­tį: Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je 5 mln. gy­ven­to­jų re­gio­nas tu­ri vie­ną neu­ro­chi­rur­gi­jos sky­rių, ja­me vis­kas kon­cent­ruo­ja­ma, to­dėl su­kau­pia­ma di­džiau­ sia pa­tir­tis, su­da­ro­mos są­ly­gos gy­dy­mui spar­ čiai to­bu­lė­ti, o Lie­tu­vo­je yra sep­ty­ni cent­rai. O kiek gy­ven­to­jų li­kę? Ap­mau­du, kad no­rai ir am­bi­ci­jos pas mus svar­biau nei pa­cien­to svei­ka­ta ir gy­vy­bė. Duo­tas po­li­ti­nis lei­di­mas da­ry­ti kas ką no­ri. Ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas neu­ro­chi­rur­gi­ją pri­ly­gi­no bul­vių au­gi­ni­mui. O juk kai ku­rios ope­ra­ci­jos la­bai su­dė­tin­gos, to­dėl, no­rint at­lik­ti jas pro­fe­sio­na­liai, pra­kti­ka tu­ri bū­ti kon­cent­ruo­ta. Kas rink­sis gy­dy­to­ją, ku­ris ope­ruos pir­mą kar­tą? Kiek­vie­nas li­go­nis va­žiuos ten, kur su­kaup­ta pa­tir­ties. O jei per me­tus re­gio­ni­nia­me cent­re pa­si­tai­ko tik du trys to­kie su­dė­tin­gi pa­cien­tai, kaip juos pa­si­ da­ly­ti, su­kaup­ti pa­tir­ties? Po­li­ti­kų spren­di­mai leis­ti steig­ti cent­rus kas kur no­ri ir bet kur vys­ty­ti su­dė­tin­gą neu­ro­chi­rur­gi­ją yra vi­siš­kai ne­lo­giš­ki. To­kiai ma­žai ša­liai vi­siš­kai už­tek­tų dvie­jų uni­ver­si­te­ti­nių cent­rų. – Ir eko­no­miš­kai tai nuo­sto­lin­ga? Bet jei jūs gy­ven­tu­mė­te ir dirb­tu­mė­te Pa­ne­vė­žy­je, ki­taip kal­bė­tu­mė­te?

43


2018 pavasaris

Sveikata

– Tei­sin­gai pa­sa­kė­te, nes pas mus vis­ką nu­ga­li no­rai. Ta­čiau aš, no­rė­da­mas ope­ruo­ti su­dė­tin­giau­sias pa­to­lo­gi­jas, bū­ti su­dė­tin­go­ sios neu­ro­chi­rur­gi­jos at­sto­vu, mo­ky­mui­si ren­kuo­si ne mies­tą, o me­di­ci­nos cent­rą. Tą, ku­ria­me yra są­ly­gos, pa­tir­tis, nes aš mo­kau­si iš pri­ty­ru­sių žmo­nių, o nei­nu ban­dy­mų ke­liu, kur­da­mas sa­vo sis­te­mą. Kar­je­ros sie­kiu ne ten, kur gy­ve­nu, o ten, kur yra są­ly­gos, ga­li­my­bės tai da­ry­ti. – To­dėl jūs sta­ža­vo­tės ir dir­bo­te gar­siau­ siuo­se pa­sau­lio neu­ro­chi­rur­gi­jos cent­ruo­se, į juos siun­čia­te kli­ni­kos dar­buo­to­jus? – No­rint to­bu­lė­ti, rei­kia mo­ky­tis iš tų, ku­rie dir­ba ge­riau­siai. Tai su­ži­no­ma do­min­tis, bend­ra­dar­biau­jant, kei­čian­tis in­for­ma­ci­ja. Pas mus at­vyks­ta ko­le­gų iš gar­siau­sių pa­sau­lio neu­ro­chi­rur­gi­jos cent­rų: Iz­rae­lio Ben Gu­rio­ no uni­ver­si­te­to, kur dir­ba trys No­be­lio pre­mi­ jos lau­re­tai, li­go­ni­nės, iš Har­var­do, mes vyks­ ta­me pas juos. Kei­čia­mės pa­tir­ti­mi, mo­ko­mės vie­ni iš ki­tų. No­rint įsi­sa­vin­ti nau­ją me­to­dą, rei­kia pa­bū­ti ta­me cent­re, kur jis at­lie­ka­mas, paa­sis­tuo­ti – iš­mok­ti tai da­ry­ti. Vien pa­žiū­rė­ti ne­ga­na, li­go­nių gy­dy­mas nė­ra ban­dy­mai. Ant­ras da­ly­kas, ku­ris ma­ne la­bai er­zi­na, tai gy­ri­ma­sis, kad vie­na ar ki­ta gy­dy­mo pro­ce­ dū­ra at­lik­ta pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je ar net vi­ so­se Bal­ti­jos ša­ly­se. Tai skel­bia­ma, kai už 100 km to­je pa­čio­je ša­ly­je šis me­to­das tai­ko­mas jau de­šimt­me­tį, pri­sta­ty­tas pa­sau­lio moks­lo žur­na­luo­se. De­ja, pas mus ne­si­tei­kia­ma apie tai ži­no­ti. Ne­rei­kia žmo­nių ap­gau­di­nė­ti nei­ giant ki­tus. Neu­ro­chi­rur­gi­ja nė­ra po­li­ti­ka. Vie­nin­te­lis kri­te­ri­jus – kaip su­teik­ti ge­riau­sią pa­gal­bą sa­vo ša­lies žmo­nėms. – Neu­ro­chi­rur­gi­ja – vie­na su­dė­tin­giau­sių me­di­ci­nos sri­čių. Ko­dėl bū­tent ją pa­si­rin­ko­ te? O gal pa­vel­dė­jo­te su ge­nais? – Ne ge­nai le­mia, o cha­rak­te­ris. Šią sri­tį pa­si­ren­ka tie, ku­rie no­ri iš­šū­kių. Jų ap­stu neu­ro­chi­rur­gi­jo­je. Vi­sos nau­jo­sios me­di­ci­ nos diag­nos­ti­kos tech­no­lo­gi­jos – kom­piu­ te­ri­nė to­mog­ra­fi­ja, mag­ne­ti­nis re­zo­nan­sas pir­miau­sia bu­vo su­kur­ta sme­ge­nims tir­ti. Tai ma­žiau­siai pa­žįs­ta­mas or­ga­nas.

44

– Sme­ge­nys la­bai su­dė­tin­gos, to­dėl pa­slap­ tin­gos? – Žmo­gu­je nė­ra nė vie­no ne­rei­ka­lin­go or­ ga­no. Kiek­vie­nas at­lie­ka tam tik­rą funk­ci­ ją. Ta­čiau kas pa­da­ro žmo­gų žmo­gu­mi? Iš gy­vo­sios gam­tos jį iš­ski­ria bū­tent sme­ge­nys. Yra daug gy­vū­nų, bet žmo­nės – vie­nin­te­liai, ku­rie mąs­to. Žmo­gus – aukš­čiau­sia evo­liu­ci­ jos bū­ty­bė. Pro­ce­sai, ko­kie vyks­ta sme­ge­ny­ se, yra pa­tys su­dė­tin­giau­si ir ma­žiau­siai iš­tir­ ti. Man te­ko gar­bė va­do­vau­ti Neu­ro­moks­lų ins­ti­tu­tui. Ja­me dir­ba be­maž 200 žmo­nių. Mū­sų ša­lies iš­tek­liai ri­bo­ti, to­dėl ne­ga­li­me pla­čiai vys­ty­ti vi­sų cent­ri­nės ner­vų sis­te­

Ap­mau­du, kad no­rai ir am­bi­ci­jos pas mus svar­biau nei pa­cien­to svei­ka­ta ir gy­vy­bė. Duo­tas po­li­ti­nis lei­di­mas da­ry­ti kas ką no­ri. mos ty­ri­mų, bet gi­li­na­mės siau­ro­se sri­ty­se į dar neat­sa­ky­tus klau­si­mus. Vei­kia de­vy­nios la­bo­ra­to­ri­jos, jo­se ku­ria­ma ty­ri­mų sis­te­ma, vyk­do­mi pro­jek­tai, kaip, pa­si­tel­kus dirb­ti­nį in­te­lek­tą, per­kel­ti tam tik­rus sme­ge­nų veik­ los mo­de­lius, ty­ri­nė­ti vir­tua­lio­je ap­lin­ko­je. – Šiuo­lai­ki­nė­je me­di­ci­no­je pla­čiai iš­vys­ty­ta or­ga­nų transp­lan­ta­ci­ja. Kaip ma­no­te, ka­da bus ga­li­ma per­so­din­ti sme­ge­nis? Taip ga­lė­tų bū­ti dau­giau pro­tin­gų žmo­nių... – Kai kas jau da­bar ren­gia­si sme­ge­nų transp­ lan­ta­ci­jai. Tech­niš­kai vis­kas įma­no­ma, net gal­vą pri­siū­ti ga­li­ma, bet ar veiks? Ne. Tai­gi, sme­ge­nų transp­lan­ta­ci­jos idė­ja – avan­tiū­ ris­ti­nė. Moks­lu tai dar ne­pag­rįs­ta, me­cha­ niz­mai neiš­siaiš­kin­ti. Kol kas nie­kas nė­ra at­ra­dęs, kaip sme­ge­nis suau­gin­ti.

– Jos la­bai jaut­rios pri­si­lie­ti­mui? – Taip, sme­ge­nys neats­pa­rios me­cha­ni­niam pa­žei­di­mui, to­dėl iš vi­sų pu­sių yra ap­sau­go­ tos kau­lu. Ta­čiau vi­sų pir­ma sme­ge­nys la­bai neats­pa­rios de­guo­nies sto­kai, jo, esan­čio or­ga­niz­me, su­nau­do­ja penk­ta­da­lį. Tai pa­ro­do sme­ge­ny­se vyks­tan­čių pro­ce­sų su­dė­tin­gu­mą – jis rei­ka­lau­ja la­bai daug ener­gi­jos, jo­se vyks­ ta iki šiol ne­pa­žin­ti pro­ce­sai. Mes ne­ži­no­me, ko­dėl ga­li­me mąs­ty­ti, kur­ti pla­nus, to­bu­lė­ti. – Ne­ži­no­me, ko­dėl vie­no žmo­gaus in­te­lek­tas yra aukš­tas, o ki­to – že­mas? O kaip at­ro­do žmo­gaus sme­ge­nys? Kaip dre­bu­čiai? – Ne. Sme­ge­nys tu­ri sa­vo struk­tū­rą. Funk­ ci­jos, ku­rios su­kon­cent­ruo­tos sme­ge­ny­ se – ju­de­siai, mąs­ty­mas, pri­si­mi­ni­mai, skai­čia­vi­mas, skai­ty­mas, kal­ba ir ki­tos, tu­ri


2018 pavasaris

sa­vo vie­tas. Mes, neu­ro­chi­rur­gai, jas ži­no­me apy­tiks­liai, to­dėl ope­ra­ci­jos me­tu tik­ri­na­ me, pa­vyz­džiui, kur yra kal­bos ar su­vo­ki­mo cent­ras, jį mo­ni­to­ruo­da­mi – su­kel­da­mi tam tik­rus sti­mu­lus ir ma­ty­da­mi at­sa­ką. Ar­ba pa­bu­di­na­me li­go­nį, pa­kal­bi­na­me jį, kad įsi­ti­ kin­tu­me, jog tik­rai jau­čia ap­lin­ką, ne­pra­ra­do vie­nos ar ki­tos funk­ci­jos. Daž­niau­siai tai tai­ko­ma ope­ruo­jant gal­vos sme­ge­nų aug­lius. – Kai li­go­nio kau­ko­lė at­ver­ta, o jis kal­ ba – skam­ba ma­kab­riš­kai. Kaip tuo me­tu jau­čia­tės jūs? – Ga­li­ma pri­pa­žin­ti, kad toks vaiz­das neįp­ ras­tas, bet pa­cien­tui ne­skau­da, jis jau­čia­si kom­for­tiš­kai. Chi­rur­go ran­kos vir­pė­tų ne­bent ta­da, jei ne­ži­no­tų, ką da­ry­ti. Kai esi pa­si­ren­gęs, su­si­kon­cent­ra­vęs, sa­vo dar­bui ati­da­vęs dau­gy­bę me­tų, pro­ble­mų ne­ky­la. – Ta­čiau me­di­ci­na, juo­lab neu­ro­chi­rur­gi­ja, ne­sto­vi vie­to­je. Ko­kių at­ra­di­mų ti­ki­tės? – La­bai sun­ku ką nors pa­da­ry­ti pir­mą kar­tą. Yra nau­jų pro­ce­dū­rų, su­sie­tų su aukš­to­sio­ mis tech­no­lo­gi­jo­mis. Mums rei­kia ga­ma pei­lio – nau­jau­sios tech­no­lo­gi­nės prie­mo­ nės li­go­niams gy­dy­ti, be ku­rios da­bar jiems

Pas­lap­tis: pro­ce­sai, vyks­tan­tys sme­ge­ny­se, yra pa­tys su­dė­tin­giau­si ir ma­žiau­siai iš­tir­ti.

pa­dė­ti ne­ga­li­me. Džiu­gu, kad jau vyk­do­ma pir­ki­mo pro­ce­dū­ra. – Apie tai šne­ka­te jau be­ne še­še­rius me­tus... – Itin aukš­tų tech­no­lo­gi­jų int­rao­pe­ra­ci­nę mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so apa­ra­tū­rą tu­ri­me jau sep­ty­ne­ri me­tai. Ja nau­do­ja­mės ope­ra­ci­jų me­ tu. Kai mes šį mo­de­lį pir­ko­me, bu­vo­me ant­ri pa­sau­ly­je, ta­čiau įsi­gi­jo­me tik po tre­jų me­tų ir ta­po­me sep­tin­ti. Tiek lai­ko pas mus užtru­ko, kol bu­vo įgy­ven­din­tas spren­di­mas! Taip ir su ga­ma pei­liu: spren­di­mas pirk­ti priim­tas prieš ket­ve­rius me­tus, bet pir­ki­mo pro­ce­dū­ros pra­dė­tos tik da­bar. Mums bū­din­ga kliū­tys, trik­džiai, ir vien dėl to at­si­lie­ka­me. Ne­pai­so­ ma nei vals­ty­bės, nei li­go­nių in­te­re­sų.

Sveikata

– Kuo jiems nau­din­gas ga­ma pei­lis? – Jo pra­na­šu­mai ga­na di­de­li. Sme­ge­ny­se yra ne­priei­na­mų vie­tų, to­dėl iš jų pa­pras­tu skal­ pe­liu na­vi­ko pa­ša­lin­ti neį­ma­no­ma. Ta­čiau ga­ma pei­lis, o tai yra spin­du­li­nė chi­rur­gi­ja, lei­džia su­nai­kin­ti aug­lį to­se ne­priei­na­mo­se vie­to­se ir ne­su­ke­lia pa­pil­do­mos neu­ro­lo­gi­ nės simp­to­ma­ti­kos. Dar jis la­bai nau­din­gas gy­dant dau­gy­bi­nes me­tas­ta­zes: vie­nu me­tu ga­li­ma su­nai­kin­ti apie 20 me­tas­ta­zių, ne­rei­ kia švi­tin­ti vi­sų sme­ge­nų. Kon­cent­ruo­ti ga­ma spin­du­lių pluoš­tai la­bai pa­si­tar­nau­ja vys­tant funk­ci­nę neu­ro­chi­rur­gi­ją – gy­dant epi­lep­si­ją, Par­kin­so­no li­gą, ša­li­nant skaus­mo ži­di­nius. – Va­di­na­si, be ga­ma pei­lio ne­ga­li­te efek­ty­ viai pa­dė­ti li­go­niams? – Jie ži­no tai, ne vie­nas klau­sia, ka­da pa­ga­ liau įsi­gy­si­me ga­ma pei­lį. – Ko­kios pa­grin­di­nės prie­žas­tys at­ve­da li­ go­nius į Neu­ro­chi­rur­gi­jos kli­ni­ką? – Pag­rin­di­nės jų – stu­bu­ro de­ge­ne­ra­ci­nės li­ gos, pik­ty­bi­niai na­vi­kai, sme­ge­nų krau­ja­gys­ lių li­gos ir trau­mos. Pui­ki trau­mų ke­liuo­se pre­ven­ci­ja jau da­vė re­zul­ta­tų: su­si­ža­lo­ju­sių­jų au­toa­va­ri­jo­se ma­žė­ja. On­ko­lo­gi­nių li­go­nių dau­gė­ja ne dėl to, kad di­dė­ja ser­ga­mu­mas, o to­dėl, kad il­gė­ja žmo­nių gy­ve­ni­mo truk­mė. – Ir jūs jiems ga­li­te efek­ty­viai pa­dė­ti? Aug­lys gal­vos sme­ge­ny­se ne­bė­ra mir­ties nuo­spren­dis? – Dėl neu­roon­ko­lo­gi­jos – sėk­min­go sme­ge­ nų vė­žio gy­dy­mo – mū­sų kli­ni­ka įtrauk­ta į Eu­ro­pos re­fe­ren­ti­nių cent­rų tink­lą. Į jį, re­ ko­men­duo­jant pa­cien­tams, pa­ten­ka ge­riau­si tam tik­ros sri­ties cent­rai. Mes ati­tin­ka­me vi­sus kri­te­ri­jus pa­gal su­kaup­tą pa­tir­tį, at­lie­ ka­mus dar­bus ir pa­cien­tų iš­gy­ve­na­mu­mą. Tai di­džiu­lis pa­sie­ki­mas ir įver­ti­ni­mas. Ga­na svar­bus kri­te­ri­jus – moks­li­nė veik­la ir jos pri­tai­ky­mas me­di­ci­nos pa­žan­gai. Vis dau­giau kom­pa­ni­jų, ku­rian­čių pro­duk­tus gy­dy­mui, no­ri bend­ra­dar­biau­ti su mū­sų Neu­ro­moks­lų ins­ti­tu­tu. Džiau­gia­mės, kad in­teg­ruo­ja­mės, kli­ni­ki­nė pra­kti­ka ir moks­las yra uni­ver­si­te­to pa­da­li­nių veik­la. Kai ji sėk­ min­ga, uni­ver­si­te­tas yra ži­no­mes­nis, mes, kaip jo at­sto­vai, tam­pa­me stip­res­ni ir įta­kin­ges­ni. Tu­ri­me di­de­lę au­di­nių ba­zę – aug­lių au­di­ nių, ku­riuos nau­do­jant at­lie­ka­mi moks­li­niai ty­ri­mai, ana­li­zuo­ja­ma ge­ne­ti­nė me­džia­ga, ki­ti svar­būs da­ly­kai. Tai mums kaip ly­gia­ver­čiams par­tne­riams su­tei­kia ga­li­my­bę da­ly­vau­ti tarp­ tau­ti­niuo­se jung­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se.

Neu­ro­chi­rur­gi­ja: gal­vos sme­ge­nų ope­ra­ci­jos – pa­čios su­dė­tin­giau­sios dėl sa­vo pre­ci­ziš­ku­mo ir pa­vo­jų. Vil­man­to Rau­pe­lio nuo­tr.

– Kai pas mus to­kia pa­žan­ga, ko­dėl Lie­tu­va bai­gia iš­si­vaikš­čio­ti? Ko­dėl, jū­sų nuo­mo­ ne, jau emig­ruo­ja ir in­te­li­gen­tai, juo­lab gy­dy­to­jai? – Apie emig­ra­ci­ją daug šne­kuo­si su stu­den­ tais, re­zi­den­tais. Daug jų pla­nuo­ja pa­lik­ti Lie­tu­vą. Tai kiek­vie­no tei­sė, pa­si­rin­ki­mas,

45


2018 pavasaris

Sveikata

Tech­niš­ kai vis­kas įma­no­ma, net gal­vą pri­siū­ti ga­li­ma, bet ar veiks? Ne.

Pa­sie­ki­mai: Neu­ro­moks­lų ins­ti­tu­tas pel­nė tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą.

nė vie­no ne­ga­li su­stab­dy­ti, nors, be abe­jo, nuo jau­nų žmo­nių pri­klau­so mū­sų atei­tis. Aš tris kar­tus tu­rė­jau pa­reng­tą su­tar­tį dirb­ti už­sie­ny­je. Bu­vo li­kę ją pa­si­ra­šy­ti. Pir­mą­kart, bū­da­mas Aust­ra­li­jo­je, to ne­pa­da­riau, nes kaip tik tuo me­tu Lie­tu­va at­ga­vo ne­prik­lau­so­ my­bę. Ga­lė­jau lik­ti Aust­ra­li­jo­je dar tre­jiems me­tams, bet grį­žau į tė­vy­nę. Čia pa­ty­riau be­ga­lę nu­si­vy­li­mų, sis­te­ma ne­ju­dė­jo iš vie­tos, bet dir­bo­me, kū­rė­me, įro­di­nė­jo­me. Ga­lė­jau pa­si­rink­ti pi­ni­gus už­sie­ny­je, bet ten ne­bū­ čiau ga­lė­jęs bū­ti kū­rė­ju. Tik pas mus yra tam ga­li­my­bės. Ko­le­gos, dir­ban­tys už­sie­ny­je, sa­ko: kaip tau ge­rai, tiek daug nau­jų ope­ra­ci­jų pa­ da­rai, – tiek jie ne­pa­da­rys per vi­są gy­ve­ni­mą. – Pa­mi­nė­jo­te sis­te­mą. Gal jums ver­tė­jo ei­ti į po­li­ti­ką? – Ačiū Die­vui, neįs­to­jau nė į vie­ną par­ti­ ją, nors la­bai kvie­tė. Ma­no, neu­ro­chi­ru­rgo, gy­ve­ni­mo tiks­las – kaip ge­riau­siai pa­dė­ti ser­gan­čiam žmo­gui.

46

– Ar­gi tuo ne­tu­rė­tų rū­pin­tis ir po­li­ti­kai? – Pa­vyz­dys – es­tai. Jie svei­ka­tos sri­ty­je, o gal ir vi­so­se ki­to­se priė­mė ge­riau­sią spren­di­mą. Už­da­rė de­šim­tis li­go­ni­nių. Tai dras­tiš­ka – tie, ku­rie tai pa­da­rė, ku­riam lai­kui, gir­dė­jau, tu­rė­jo emig­ruo­ti, kad ne­bū­tų vi­suo­me­nės pa­smerk­ti. Bet da­bar vi­si džiau­gia­si! Rei­kia

vals­ty­bi­nio no­ro pa­da­ry­ti, kad bū­tų ge­rai. Juk nė vie­nam žmo­gui nė­ra tas pa­ts, kaip jis gy­ve­na. Pri­gim­ti­nis kiek­vie­no žmo­gaus no­ras – gy­ven­ti ge­rai, kuo ge­riau. Sup­ran­tu jau­nus žmo­nes, nes tu­riu tris vai­kus. Kai jie ne­ga­li iš­g y­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai, tu­ri priim­ti tė­vų, se­ne­lių pa­ra­mą, nors tai juos žei­džia. Be pa­ra­mos neiš­g y­ve­na, nes rei­kia iš­lai­ky­ti bu­tą, la­vin­ti vai­kus. Sup­ran­tu tuos žmo­nes, ku­rie iš­va­žiuo­ja kant­r y­bei iš­se­kus. Ir va­ žiuos, kur ge­riau, ne­sus­tab­dy­si­me. – Ir jū­sų bal­se skam­ba ne­vil­tis? – Liūd­na, kad ir už­sie­ny­je ne­si­jau­si sa­vas. At­vy­kė­liams nie­kas ne­su­da­rys ge­rų są­ly­gų, ne­bent bū­tum itin ta­len­tin­gas. De­ja, to­kių tik vie­ne­tai. Mū­sų po­li­ti­kai tu­ri su­teik­ti per­spek­ ty­vą jau­niems žmo­nėms. Jiems vis­ko rei­kia čia ir da­bar – dirb­ti ir gau­ti pi­ni­gų. Ma­no kar­ta mąs­tė ki­taip: dirb­siu, tap­siu kaž­kuo ir ta­da gau­siu pi­ni­gų. Kaip jau­ni­mą įti­kin­ti, kad sa­vo dar­bu ga­li­ma kaž­ką pa­siek­ti, kai 30 me­tų dir­bu­sių jų tė­vų gy­ve­ni­mo ly­gis iš­lie­ka tas pa­ ts ir jie ga­lo su ga­lu ne­su­du­ria? Tai dar vie­nas emig­ra­ci­jos va­rik­lis, ypač me­di­kų: še­še­ri me­ tai stu­di­jų, pen­ke­ri – re­zi­den­tū­ra. Bū­da­mas tris­de­šim­ties pra­de­di dirb­ti, o ką gau­si? – Ir vis dėl­to du jū­sų sū­nūs – gy­dy­to­jai – pa­se­kė tė­ve­lio ir se­ne­lio pė­do­mis?

Vil­man­to Rau­pe­lio nuo­tr.

– Aš lai­min­gas, kad ma­no vai­kai Lie­tu­ vo­je. Jiems sa­kau: kel­ki­te sau tiks­lus čia ir pa­siek­si­te, nes tai įma­no­ma. Prob­le­mų tu­riu dėl to, kad jie pa­si­rin­ko neu­ro­chi­rur­gi­ją. Bū­da­mas kli­ni­kos va­do­vu, pri­va­lė­jau nu­si­ ša­lin­ti ir dėl jų stu­di­jų, ir dėl įdar­bi­ni­mo. Tai ma­žos ša­lies pro­ble­ma, nes nė iš vie­no žmo­ gaus ne­ga­li­ma atim­ti jo sva­jo­nės vien dėl to, kad ta­vo tė­vas – tos pa­čios sri­ties spe­cia­lis­ tas. Ame­ri­ko­je yra daug di­nas­ti­jų, bet yra ga­li­my­bių iš­va­žiuo­ti į ki­tą aukš­čiau­sio ly­gio li­go­ni­nę. Pas mus – sep­ty­ni cent­rai, bet mo­ky­tis vi­sa­pu­siš­kos aukš­čiau­sio ly­gio neu­ ro­chi­rur­gi­jos nė­ra kur, tik Kau­no kli­ni­ko­se yra vi­sos neu­ro­chi­rur­gi­jos su­bspe­cia­ly­bės. – Jūs lai­min­gas bū­da­mas neu­ro­chi­rur­gu? Juk esa­te ir žmo­gus, ku­riam rei­kia ir poil­ sio, ir pra­mo­gų? – Po dar­bo ir sa­vait­ga­liais dau­giau­sia lai­ko ski­riu poil­siui. Mėgs­tu at­si­ri­bo­ti, pa­bū­ti gam­ to­je, prie van­dens. Taip aš at­si­pa­lai­duo­ju. Prie eže­ro yra tė­vų so­dy­ba. La­bai pa­tin­ka lau­ko te­ ni­sas – tai pui­ki spor­to ša­ka vi­sam gy­ve­ni­mui. – Sa­vait­ga­liais te­le­fo­no neiš­jun­gia­te? – Ne, kar­tais ir į kli­ni­ką ten­ka at­va­žiuo­ti, bet my­li­mas dar­bas tik­rai ne­var­gi­na, o ge­ri re­zul­ta­tai su­tei­kia ne tik džiaugs­mo, bet ir jė­gų.


PIRTIS – GERIAUSIA SVEIKATOS STIPRINIMO PRIEMONĖ Tik rų pir ties specia listų įver tinta ir rekomenduoja ma Jonavos g. 41D naujai įsi­ kūrusi miesto viešoji pir tis „Pir ties na mai“ jau nuo anksty vo pavasario kviečia visus: ir vy rus, ir moteris, ir šeimas. Ši pir tis nėra SPA ar rusiška pir tis. Čia yra didelė sausa sauna, kuri, užpylus vandens ant krosnies ak menų, tampa drėgna. Joje ga lima vanotis, o vėliau šokti į šaltą baseinėlį. Tai – pui ki svei ka lietuviška pir tis. Žinome, kad ją yra pa mėgę ne tik kauniečiai.

Jonavos g. 41D, Kaunas 8 694 96 888 info@pirtiesnamai.lt www.pirtiesnamai.lt facebook.com/pirtiesnamai Mūsų naujas darbo laikas nuo balandžio 23 d. pirmadieniais–penktadieniais 13–22 val., šeštadieniais–sekmadieniais 8–22 val.

Garinės pir ties plotas – 35 kv. m, o tūris – net 140 kub. m. Tokia erdvė užtik rina didelį kiekį šviežio oro. Viešosios pir ties krosnis yra didžiausia Baltijos ša lyse.


2018 pavasaris

Pir­mo­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba

Sveikata

įvy­kus ne­lai­min­gam at­si­ti­ki­mui Kau­no grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties me­di­kų pa­ta­ri­mai Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada 

„Shutterstock“ nuotr. 49


Pra­di­nis suau­gu­sio žmo­gaus gai­vi­ni­mas Žmogus ne­rea­guo­ja, ne­kvė­puo­ja. ■■ 1. Įsi­ti­kin­ki­te, kad priei­ti prie nu­ken­tė­ju­sio­jo yra sau­gu. ■■ 2. Priė­jęs pa­ju­din­ki­te už pe­čių ir gar­siai pa­klaus­ki­te, kas at­si­ti­ko? ■■ 3. Jei­gu žmo­gus neat­sa­ko ir nekvėpuoja (už­dė­ki­te ran­ką ant krū­ti­nės ląs­tos bei ste­bė­ki­te, ar ji kil­no­ja­si, ne il­giau kaip 10 sek.), nu­ro­dy­ki­te ap­lin­ki­niams kvies­ti grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą (GMP) nu­me­riu 033 ar­ba 112 ir at­neš­ti au­to­ma­ti­nį išo­ri­nį de­fib­ri­lia­to­rių (AID). Jei­ gu esa­te vie­nas, kvieskite GMP, įjun­ki­te gar­sia­kal­bį ir pa­si­dė­ki­te te­le­fo­ną ne­to­lie­se ant že­mės. Vadovaukitės dispečerio nurodymais.

■■ 6. Ne­nustoki­te gai­vin­ti, ne­bent: at­vy­ko me­di­kai ir pa­ pra­šė jū­sų pa­si­trauk­ti, nu­ken­tė­ju­sy­sis pra­dė­jo kvė­puo­ti ( jei abe­jo­ja­te, tęs­ki­te gai­vi­ni­mą), vi­siš­kai iš­se­ko­te ir nė­ra kas ga­lė­tų jus pa­keis­ti.

Al­pi­mas Žmo­gus ne­są­mo­nin­gas, kvė­puo­ja. Ga­li­mos prie­žas­tys: ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, ūmi li­ga, per­kai­ti­mas, stre­sas ir t.t. ■■ 1. Įsi­ti­kin­ki­te, kad priei­ti prie nu­ken­tė­ju­sio­jo yra sau­gu. ■■ 2. Priė­jęs pa­ju­din­ki­te už pe­čių ir gar­siai pa­klaus­ki­te: kas at­si­ti­ko? ■■ 3. Jei­gu žmo­gus neat­sa­ko, įver­tin­ki­te, ar jis kvė­puo­ ja: už­dė­ki­te ran­ką ant krū­ti­nės ląs­tos ir ste­bė­ki­te ar krū­ti­nės ląs­ta kil­no­ja­si (ne il­giau kaip 10 sek.). Li­go­nio kvė­pa­vi­mas ga­li bū­ti ne­re­gu­lia­rus, daž­nas ar re­tas, ga­li bū­ti gir­di­mi pa­ša­li­niai gar­sai kaip gar­ga­lia­vi­mas ar švil­ pi­mas. ■■ 4. Kvies­ki­te GMP nu­me­riu 033 ar­ba 112 ir va­do­vau­ki­tės dis­pe­če­rio nu­ro­dy­mais.

033 arba 112 033 arba 112

■■ 5. Pa­gul­dy­ki­te li­go­nį į sta­bi­lią šo­ni­nę pa­dė­tį (1–4 nuotr.), vi­są lai­ką, kol at­vyks me­di­kai, ste­bė­ki­te, ne­pa­li­ki­te be prie­žiū­ros.

■■ 4. Pa­gul­dy­ki­te li­go­nį ant nu­ga­ros ir at­li­ki­te pra­di­nį gai­vi­ni­ mą: ant sa­vo pa­grin­di­nės ran­kos plaš­ta­kos už­dė­ki­te ki­tos ran­kos del­ną ir su­ner­ki­te pirš­tus. Pag­rin­di­nės ran­kos del­ no pa­grin­dą už­dė­ki­te ant li­go­nio krū­ti­nės ląs­tos, pa­čia­me cent­re ant krū­tin­kau­lio. At­li­ki­te krū­ti­nės ląs­tos pa­spau­ di­mus maž­daug 100–120 kar­tų per mi­nu­tę daž­niu. Pas­ pau­di­mų gy­lis tu­rė­tų bū­ti 5–6 cm (ar­ba treč­da­lis krū­ti­nės ląs­tos). At­lik­da­mas pa­spau­di­mus, sten­ki­tės leis­ti krū­ti­nės ląs­tai grįž­ti į pir­mi­nę pa­dė­tį, ta­čiau ran­kų nea­tit­rau­ki­te.

■■ 5. At­ne­šus AID, įjun­ki­te jį. To­liau, va­do­vau­ki­tės inst­ruk­ci­ jo­mis, ku­rias žo­džiu pa­teiks prie­tai­sas (1, 2 nuotr.).

1

50

2

1

2

3

4

■■ 6. Jei nu­stos kvė­puo­ti, pra­dė­ki­te gai­vin­ti.

Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kadaŠiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada

Sveikata

Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada

Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kadaŠiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada

2018 pavasaris


Da­li­nis už­sprin­gi­mas. Žmo­gus iš­lie­ka są­mo­nin­gas, ga­li ko­sė­ti ir kal­bė­ti. Prie­žas­tis: mais­tas ar ki­tas sve­tim­ kū­nis pa­ten­ka į kvė­pa­vi­mo ta­kus ir su­siau­ri­na jų spin­dį. ■■ 1. Ra­gin­ki­te už­sprin­gu­sį­jį ko­sė­ti, tai ge­riau­sias sve­tim­ kū­nio pa­ša­li­ni­mo bū­das. ■■ 2. Net­ran­ky­ki­te į nu­ga­rą ir ne­da­ry­ki­te Heim­li­cho ma­nev­ro. ■■ 3. Šiai būk­lei už­tru­kus, kvies­ki­te GMP nu­me­riu 033 ar­ba 112. ■■ 4. Da­li­nis už­sprin­gi­mas ga­li pe­rei­ti į vi­siš­ką už­sprin­gi­mą.

Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kadaŠiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada

Sprin­gi­mas

Sveikata

■■ 5. Užsp­rin­gu­sia­jam pra­ra­dus są­mo­nę, pa­gul­dy­ki­te jį ant nu­ga­ros ir ap­žiū­rė­ki­te jo bur­ną. Jei sve­tim­kū­nis ma­to­ mas, pa­ša­lin­ki­te jį. Jei žmo­gus kvė­puo­ja, pa­gul­dy­ki­te jį į sta­bi­lią šo­ni­nę pa­dė­tį, ne­pa­li­ki­te vie­no. ■■ 6. Jei sve­tim­kū­nio bur­no­je ne­ma­to­te ar­ba jo pa­ša­lin­ ti ne­pa­vy­ko, ar­ba li­go­nis ne­kvė­puo­ja – at­li­ki­te pra­di­nį gai­vi­ni­mą.

033 arba 112 Vi­siš­kas už­sprin­gi­mas. Žmo­gus są­mo­nin­gas, ne­ga­li kal­bė­ti ir efek­ty­viai ko­sė­ti, pra­de­da mėl­ti, ro­do už­sprin­ gi­mo ges­tą: nykš­čiu ir ro­do­muo­ju pirš­tu ap­ka­bi­na kak­lą. Prie­žas­tis: sve­tim­kū­nis pa­ten­ka į kvė­pa­vi­mo ta­kus ir vi­siš­kai juos už­kem­ša. Oras ne­pa­ten­ka į plau­čius ir ne­ga­li iš jų išei­ti.

1

2

3

4

■■ 1. Priei­ki­te prie li­go­nio ir pa­klaus­ki­te: ar už­sprin­gai? Papra­ šykite, kad šalia esantieji kviestų GMP nu­me­riu 033 ar­ba 112. Jei esate vienas – prioritetas pagalbos veiksmai. ■■ 2. Pa­len­ki­te už­sprin­gu­sį­jį į prie­kį, vie­na ran­ka pri­lai­ky­ da­mi už krū­ti­nės ląs­tos ir ki­tos ran­kos del­no pa­grin­du su­duo­ki­te pen­kis stip­rius smū­gius į nu­ga­rą tarp men­čių. ■■ 3. Jei žmo­gus ir to­liau ne­ga­li kvė­puo­ti, jį ap­ka­bin­ki­te iš nu­ga­ros ir sa­vo ran­kos kumš­tį įrem­ki­te jam į pil­vą iš kar­to po krū­tin­kau­liu. Su ki­ta ran­ka suim­ki­te sa­vo kumš­tį ir spaus­ki­te kumš­tį gi­lyn ir į vir­šų. At­li­ki­te pen­kis pa­spau­di­mus. Pas­pau­di­mai tu­ri bū­ti stip­rūs ir stai­gūs (Heim­li­cho ma­nev­ras). ■■ 4. At­li­ki­te pen­kis smū­gius į nu­ga­rą tarp men­čių ir vėl pe­rei­ki­te prie Heim­li­cho ma­nev­ro. Tęs­ki­te šiuos veiks­ mus tol, kol sve­tim­kū­nis pa­si­ša­lins iš kvė­pa­vi­mo ta­kų ar­ba li­go­nis pra­ras są­mo­nę. Būk­lei už­tru­kus ar­ba pra­ra­ dus są­mo­nę, kvies­ki­te GMP nu­me­riu 033 ar­ba 112.

033 arba 112

Di­de­lės ener­gi­jos trau­ma Trau­mos priežastys: kri­ti­mas iš aukš­čio, eis­mo ne­lai­mės, šau­ti­niai su­ža­lo­ji­mai. Po­žy­miai: ne­są­mo­nin­gas, ma­tė­te trau­mos me­cha­niz­mą, pa­ste­bi­te aki­vaiz­džius su­ža­lo­ji­mus, žmo­gus tu­ri nu­si­skun­di­mų dėl svei­ka­tos ar yra neo­rien­tuo­tas – nea­dek­va­čiai ver­ti­na si­tua­ci­ją. ■■ 1. Ne­del­siant kvies­ki­te pa­gal­bą nu­me­riu 033 ar­ba 112.

033 arba 112

■■ 2. Įver­tin­ki­te, ar sau­gu ei­ti prie nu­ken­tė­ju­sio­jo ir ar sau­ gu lik­ti ten, kur esa­te. Jei ne­sau­gu, pa­si­trau­ki­te į sau­gią vie­tą ar­ba pa­da­ry­ki­te vis­ką, kad ap­sau­go­tu­mė­te sa­ve ir įvy­kio vie­tą nuo po­ten­cia­lių ne­lai­mių. ■■ 3. Jei nu­ken­tė­ju­sy­sis ne­są­mo­nin­gas, jo ne­ju­din­ki­te. Įver­tin­ki­te, ar jis kvė­puo­ja. Jei kvė­puo­ja, pa­li­ki­te taip, kaip ra­do­te. Jei ne­kvė­puo­ja, pra­dė­ki­te pra­di­nį gai­vi­ ni­mą. ■■ 4. Jei li­go­nis są­mo­nin­gas, nu­ra­min­ki­te jį ir liep­ki­te ne­ju­dė­ti, leis­ki­te jam bū­ti to­kio­je pa­dė­ty­je, ku­rio­je jis jau­čia­si pa­to­giau­siai. Ne­siū­ly­ki­te vais­tų, gė­ri­mų ar mais­to. ■■ 5. Jei­gu yra dau­giau nei vie­nas nu­ken­tė­ju­sy­sis, nei­ki­te prie jų. Išk­vies­ki­te pa­gal­bą nu­me­riu 112 ar 033 ir pa­si­ rū­pin­ki­te įvy­kio vie­tos sau­gu­mu.

033 arba 112 51

Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada

2018 pavasaris


Krau­ja­vi­mas

1

2

3

4

Li­go­nis pa­ty­rė trau­mą, iš žaiz­dos bė­ga krau­jas. ■■ 1. Įsi­ti­kin­ki­te, kad priei­ti prie nu­ken­tė­ju­sio­jo yra sau­gu. ■■ 2. Jei tu­ri­te ga­li­my­bę, nau­do­ki­te ap­sau­gos prie­mo­nes (gu­mi­nes pirš­ti­nes, plas­ti­ki­nį mai­še­lį). ■■ 3. Nu­ro­dy­ki­te li­go­niui spaus­ti vie­tą, iš ku­rios krau­juo­ja, ar­ba tai da­ry­ki­te pa­tys. ■■ 4. Kvies­ki­te pa­gal­bą nu­me­riu 033 ar­ba 112.

033 arba 112 1

2

■■ 5. Ne­ban­dy­ki­te nuvilk­ti ap­de­gu­sių dra­bu­žių!

Per­kai­ti­mas

4 greitojipagalba.lt nuotr.

3

Žmo­gui skau­da gal­vą, ji svaigs­ta, silp­na, py­ki­na, oda iš­blyš­ku­si, šal­ta ir drėg­na, daž­nas kvė­pa­vi­mas ir pul­sas, vir­pa ran­kos ir ko­jos.

1

2

3

4

■■ 5. Pa­ruoš­ki­te tvars­tį ar pa­si­ga­min­ki­te jį iš pa­ran­ki­nių prie­mo­nių. ■■ 6. Už­dė­ki­te tvars­tį tie­siai ant žaiz­dos ir spaus­ki­te tie­sio­ giai į žaiz­dą tol, kol at­vyks me­di­kai.

Nu­de­gi­mas Po­žy­miai: skaus­mas, odos pa­žei­di­mas (pa­rau­di­mas, pūs­lės, suang­lė­ji­mas). ■■ 1. Įsi­ti­kin­ki­te, kad priei­ti prie nu­ken­tė­ju­sio­jo yra sau­gu. ■■ 2. Ša­lin­ki­te ža­lo­jan­tį veiks­nį. ■■ 3. Kvies­ki­te pa­gal­bą nu­me­riu 033 ar­ba 112.

033 arba 112 ■■ 4. Nu­de­gu­sią vie­tą vė­sin­ki­te te­kan­čiu kam­ba­rio tem­pe­ ra­tū­ros van­de­niu. Jei­gu to­kios ga­li­my­bės nė­ra, su­drė­ kin­ki­te vė­siu van­de­niu šva­rios me­džia­gos skiau­tę ir už­dė­ki­te ant nu­de­gu­sios vie­tos. Me­džia­gai su­ši­lus, vėl su­drė­kin­ki­te vė­siu van­de­niu ir už­dė­ki­te ant nu­de­gu­sios vie­tos.

■■ 1. Per­neš­ki­te nu­ken­tė­ju­sį­jį į vė­sią vie­tą, pa­vė­sį ar­ba pa­da­ry­ ki­te pa­vė­sį, jei­gu jo nė­ra. Pa­to­giai pa­gul­dy­ki­te nu­ken­tė­ju­sį­jį. ■■ 2. At­pa­lai­duo­ki­te ar­ba nu­vil­ki­te dra­bu­žius ir nuau­ki­te ba­tus. Su­vil­gy­ki­te kū­ną vė­siu van­de­niu, vė­din­ki­te nu­ken­tė­ju­sį­jį. ■■ 3. Duo­ki­te daug ger­ti pa­sū­dy­to van­dens. ■■ 4. Pa­kel­ki­te ko­jas aukš­čiau jo šir­dies ly­gio. Kvies­ki­te GMP nu­me­riu 033 ar­ba 112.

033 arba 112 VšĮ Kau­no miesto grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­tis 52

■■ 5. Ste­bė­ki­te nu­ken­tė­ju­sį­jį, kol simp­to­mai iš­nyks ar­ba at­vyks me­di­ci­nos pa­gal­ba.

Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kadaŠiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada

Sveikata

Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada

Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kadaŠiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada Šiuos keturis puslapius išsisekite ir nešiokitės – gali prireikti bet kada

2018 pavasaris


Sveikata

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

2018 pavasaris

Ak, tie ne­leng­vai tirps­tan­tys

ki­log­ra­mai! G

y­dy­to­jai die­to­lo­gai ap­skai­čia­vo, kad per žie­mą mo­te­rys vi­du­ti­niš­kai priau­ga po 2–4 kg. Spe­cia­lis­tai džiu­gi­na: šil­tą­jį me­ tų lai­ką pa­si­tik­ti liek­nes­nėms įma­no­ma, ta­čiau svar­bu ne­pa­mirš­ti ke­lių tai­syk­lių.

Spor­to sa­lė­je ją var­gu ar ka­da su­tik­si­me, nes na­muo­se mie­liau gar­siai pa­si­lei­džia mu­zi­ką ir šo­ka su sa­vo at­ža­lo­mis.

tekstas: Eg­lės Mor­kie­nės

Ri­ba – 1,5 pro­c. No­rin­čio­sioms pa­keis­ti sa­vo val­gia­raš­ tį taip, kad iš­tirp­tų per žie­mą priaug­ti ki­ log­ra­mai, svei­kos mi­t y­bos spe­cia­lis­tė Vai­da Kur­pie­nė pa­tei­k ia ke­lis pa­siū­ly­mus. Ga­l i­ma su­ma­ž in­t i mais­to po­rci­jas ir grieb­t is griež­tos die­tos, bet tuo­met jus kan­k in­si­tės, nes nuo­lat jau­si­te al­k į. Svo­r is kris, ta­č iau la­bai ti­kė­t i­na, kad il­gai neišt­ ver­si­te ir grį­ši­te prie bu­v u­sių įpro­č ių ir svo­r io. Liūd­niau, kai ki­log­ra­mų priau­ga­ma dar dau­giau. Anot spe­cia­lis­tų, no­rint nu­mes­ti svo­rio, per die­ną rei­kė­tų su­var­to­ti 200–500 kcal ma­žiau. „Griež­tų die­tų ne­re­ko­men­duo­ju, nes al­ ka­nas žmo­g us ken­čia ir no­rės iš kan­čios iš­ si­va­duo­ti kuo grei­čiau“, – aiš­k i­na V.Kur­pie­ nė ir pri­du­ria, kad me­tant svo­rį trum­pam

53


2018 pavasaris

Sveikata

pa­kei­čia­me kū­no for­mas, ta­čiau svei­ka­ ta ne­ge­rė­ja, ga­li ir pa­blo­gė­ti. Per sa­vai­tę svei­ka ne­tek­ti 1–1,5 pro­c. kū­ no svo­rio. Tar­k i­me, mo­te­riai, sve­rian­čiai 100 kg, nor­ma­lu nu­mes­ti apie 1–1,5 kg, sve­ rian­čiai 60 kg, jei­g u ji tu­ri ant­svo­rio, – iki 900 g. Tie­sa, at­k reip­ti dė­me­sį į mais­to po­rci­ jos dy­dį vi­suo­met ver­ta. Anot spe­cia­lis­tės, net jei gra­žio­sios ly­ties at­sto­vė yra pa­na­šaus ūgio, svo­rio ar su­dė­ji­mo (su­ti­k i­me, tai la­ bai re­tai gy­ve­ni­me pa­si­tai­ko), kaip ir vy­ras, jos mais­to po­rci­ja vis tiek tu­rė­tų bū­ti ge­ro­ kai ma­žes­nė.

Lan­kiau šo­kius, spor­ta­vau, daug plau­kio­jau, at­si­sa­kiau bul­vių, ma­ka­ro­nų, šo­ko­la­do. La­bai priar­tė­jau prie ri­zi­kin­gos ri­bos. „Vy­r ui rei­k ia dau­g iau ka­lo­ri­jų, nes dėl ki­to­k ios kū­no san­da­ros jo me­d žia­g ų apy­ kai­ta yra spar­tes­nė. Mo­te­r ys ne­re­tai skun­ džia­si, kad vy­ras, val­gan­t is to­k į pa­t į mais­ tą, svo­rio ne­priau­ga, o ji pil­nė­ja. Ne­re­tai gra­žio­sios ly­t ies at­sto­vės pri­si­pa­žįs­ta, kad nak­t į dar pa­si­le­pi­na ir sal­dai­niu­k ais ar­ba po va­k a­rie­nės su­val­go pen­k is obuo­lius“, – V.Kur­pie­nė siū­lo vi­suo­met at­si­ž velg­t i į rea­ lų mais­to po­rei­k į, žmo­gaus fi­zio­lo­g i­ją ir fi­ zi­nį krū­v į.

Ne­pa­mirš­ti tri­jų tai­syk­lių

54

Ne­no­ri­te nuo­lat jaus­ti al­k io, alin­ti sa­vo or­ ga­niz­mo ir im­tis dras­tiš­kų liek­nė­ji­mo bū­ dų? Tuo­met keis­k i­te gy­ven­se­ną ir val­g y­mo įpro­čius. Vie­na pir­mų­jų tai­syk­lių – ju­dė­k i­te. Die­ nos il­gė­ja, tad la­bai nau­din­ga nors 10 min. išei­ti pa­si­vaikš­čio­ti. Tai ak­t y­v i­na krau­jo­ ta­ką, or­ga­niz­me iš­si­ski­ria dau­giau hor­mo­ nų – do­pa­mi­no, se­ro­to­ni­no ir en­dor­fi­no, o žmo­g us jau­čia­si ma­žiau ap­snū­dęs. „Kuo žmo­g us gy­v y­bin­ges­nis, tuo ma­žiau no­ri­si to­ni­zuo­ti or­ga­niz­mą sal­du­my­nais. Net ir trum­pas pa­si­vaikš­čio­ji­mas pa­de­da iš­veng­ti stip­raus al­k io“, – sa­ko V.Kur­pie­nė. Svar­bu ge­r ai iš­si­m ie­go­t i. Ko­k y­biš­k ai pail­s ė­jus, liek­nė­t i tam­pa leng­v iau dėl itin

Sie­kis: I.Ston­ku­vie­nė nuo­lat ieš­ko bū­dų, kaip tap­ti dar gra­žes­nei.

pa­pras­tos prie­ž as­t ies – no­r i­si ma­ž iau val­ gy­t i. „Jei­g u apie 22 val. trau­k ia­t e link šal­d y­t u­v o, žings­n iuo­k i­t e ne į vir­t u­ vę, o pa­s u­k i­t e link mie­g a­m o­j o. Or­g a­ niz­m as no­r i ne val­g y­t i, o sig­n a­l i­z uo­ ja apie mie­g o trū­k u­m ą“, – spe­c ia­l is­t ė re­k o­m en­d uo­j a 22 val. bent jau at­s i­g ul­ ti į lo­v ą. Or­ga­niz­mas prie po­k y­čių tu­rė­tų pri­si­tai­ ky­ti maž­daug per tiek pat lai­ko, kaip ir tuo­ met, kai ša­ly­je yra įve­da­mas va­sa­ros ar žie­ mos lai­kas. No­rint grei­čiau ir leng­v iau pa­ siek­ti re­zul­ta­tų, re­ži­mas kiek­v ie­ną die­ną tu­rė­tų bū­ti pa­na­šus. Val­g y­k i­te prie sta­lo. Kar­tą mo­te­ris ste­ bė­jo­si: ne­jau­gi ir sal­dai­nius rei­k ia val­g y­ ti prie sta­lo?

Eg­lės Pi­ni­kie­nės nuo­tr.

„Ji ti­k i­no, kad prie sta­lo sal­d ai­n ių tik­ rai ne­su­val­g ys. Bū­tent! Kai žmo­g us krei­ pia dė­me­sį tik į val­g į, tuo­met la­bai leng­ va pa­jus­t i so­t u­mo jaus­mą“, – V.Kur­pie­nė siū­lo ne­pa­m irš­t i iš­jung­t i vi­sus prie­t ai­sus ir at­si­sa­k y­t i da­ly­k ų, ku­r ie val­gant blaš­ ko dė­me­sį. 24 kg ka­dai­se at­si­k ra­čiu­si liek­nė­ji­mo stu­d i­jos va­do­vė ti­k i­na, kad so­t u­mo jaus­ mą aiš­k iau pa­jus­t i, kar­t u ir liek­nė­t i pa­de­ da ne tik ju­dė­ji­mas, ko­k y­biš­k as mie­gas ir val­g y­mas prie sta­lo, bet ir re­ži­mas. At­si­bu­ dus ry­te ge­r iau­sia pus­r y­čius pa­val­g y­t i per va­lan­d ą, o pa­val­g ius nau­d in­ga pra­dė­t i pla­ nuo­t i, ka­da ir ką val­g y­si­te vė­l iau. „Jei­gu žmo­gus itin išalks­ta, va­ka­re su­si­val­ dy­ti prie šal­dy­tu­vo itin sun­ku. To­dėl val­gy­mo re­ži­mą nau­din­ga pa­si­žy­mė­ti dar­bo


, ų s ū j Dėl u i l a g vaikai, u a i k i e sv i t n i m a g

PASIRŪPINKITE SAVO VIRŠKINIMU • Nuo stalo pakilkite dar nejausdami pilnumo jausmo – sotumas ateis netrukus. • Užkandžiaudami rinkitės lengvesnius produktus: vaisius, o kartais riešutus. • Sutrikus virškinimui vaistininko teiraukitės virškinimo fermentų ar panašių preparatų. • Nepamirškite savo mitybos papildyti daug skaidulų turinčiais produktais, kurie padės palaikyti gerą žarnyno veiklą.


2018 pavasaris

Sveikata

Jei­gu apie 22 val. trau­kia­te link šal­dy­tu­vo, žings­niuo­ki­te ne į vir­tu­vę, o pa­su­ki­te link mie­ga­mo­jo. Or­ga­niz­mas no­ri ne val­gy­ti. ka­len­do­riu­je. Žmo­gus tu­ri pa­gal­vo­ti, ką ga­li pa­da­ry­ti sa­vo la­bui. Štai skai­to­te straips­ nį ir su­vo­kia­te, kad šian­dien neiš­si­mie­go­jo­ te. Jei da­bar šio ma­lo­nu­mo ne­ga­li­te sau leis­ti, tuo­met gal ga­li­te pa­da­ry­ti 5 min. per­trau­ką ir išei­ti pa­si­vaikš­čio­ti ar­ba su­si­pla­nuo­ti, ką val­ gy­si­te va­ka­rie­nės“, – pa­ta­ria spe­cia­lis­tė. Juk grį­žus po dar­bo pa­si­ga­min­ti svei­ kus ir nau­din­g us pa­tie­ka­lus ga­li­ma vos per 2 min. V.Kur­pie­nė siū­lo iš­mė­gin­ti om­le­tą su šal­dy­to­mis dar­žo­vė­mis ar bal­tą žu­v į su švie­žio­mis sa­lo­to­mis. Vos ke­lių mi­nu­čių te­ rei­kės no­rint su­mai­šy­ti varš­kę su ke­f y­ru ir pa­gar­din­ti kra­pais, drus­ka ir čes­na­kais.

Dau­giau dar­žo­vių nei vai­sių

56

Svei­kos mi­t y­bos spe­cia­lis­tė V.Kur­pie­nė siū­ lo ne­pa­mirš­ti ir daž­nai kar­to­ja­mų pa­ta­ri­ mų: val­g y­ti ver­tin­gą, ma­žai ap­do­ro­tą mais­ tą, ke­lis kar­tus per die­ną pa­si­mė­gau­ti dar­ žo­vė­mis, kuo re­čiau val­g y­ti duo­nos ir bul­ vių ga­mi­nių, veng­ti ir juo­dos duo­nos, ku­ rios su­dė­tis ne­re­tai la­bai pa­na­ši į py­ra­go. Su­liek­nė­ti ne­pa­v yks net ir tuo­met, jei sal­du­ my­nus pa­kei­si­te gau­siai val­go­mais vai­siais. „Vai­siuo­se yra na­t ū­ra­lių cuk­r ų, ku­rie ga­ li pa­ska­t in­t i no­rą val­g y­t i. Juk pen­k i obuo­ liai, ku­riuos va­k a­re prie te­le­v i­zo­riaus la­bai leng­va su­g rauž­t i, nė­ra taip ir ne­k al­ta – juo­ se yra apie 500 kcal. To­dėl dar­žo­v ių siū­lo­ ma su­val­g y­t i tris kar­tus dau­g iau nei vai­ sių“, – sa­ko V.Kur­pie­nė. Spe­cia­lis­tė iš­var­di­ja ke­lis ste­buk­lin­g us pro­duk­tus, ku­rie ga­li pa­dė­ti su­ma­žin­ti kū­ no apim­tis. Tai ko­fei­nas, ašt­r ūs prie­sko­niai ir pro­duk­tai, ku­rie ge­ri­na krau­jo­ta­ką. Jie šiek tiek pa­grei­ti­na me­d žia­g ų apy­kai­tą, ta­ čiau jei­g u ger­si­te la­tę su si­ru­pu, o ašt­riais prie­sko­niais gar­din­si­te rie­bius pa­tie­ka­lus, su­ža­din­ti me­džia­g ų apy­kai­tos ne­pa­v yks ir ki­log­ra­mai ne­k ris. Ly­giai taip pat, jei ge­rai iš­si­mie­go­si­te, ju­dė­si­te ir val­g y­si­te prie sta­ lo, ta­čiau per pus­r y­čius nuo­lat neat­sis­pir­si­te

bul­v i­niams bly­nams, pie­tų me­tu – ce­pe­li­ nams, o per va­ka­rie­nę – pi­cai. Spe­cia­lis­tė pa­ste­bi, kad, no­rint su­liek­nė­ ti, svar­bu pa­mirš­ti die­tas, ku­rių pa­grin­dą su­da­ro ke­lis kar­tus per die­ną ir daug die­ nų iš ei­lės val­go­mas tas pa­ts mais­tas: ga­rin­ ta viš­tie­nos krū­ti­nė­lė, ry­žių sau­je­lė ir ga­rin­ tos dar­žo­vės. Juk iš­ties net min­tis apie tris kar­tus per die­ną val­go­mus šiuos pro­duk­tus nuotaikos ne­pa­ge­ri­na. „Šiuos svei­k us pro­duk­t us rei­kė­t ų iš­ mok­t i pa­r uoš­t i skir­t in­gais bū­dais, kad iš­ veng­t u­mė­te nuo­bo­d žios mi­t y­bos. Ir me­ tant svo­r į svar­bu, kad mais­tas bū­t ų ska­nus ir jaus­t u­mė­tės so­čiai, prie­šin­g u at­ve­ju no­

rė­ sis vėl grįž­t i prie įpras­t ų pa­t ie­k a­ lų“, – V.Kur­pie­nė siū­lo vi­ suo­met ieš­ko­t i bū­dų, kad po­k y­t is truk­t ų kuo il­g iau.

Va­lan­tis dan­tis tūp­čio­ja Po­žiū­riui, kad mais­tu rei­k ia mė­gau­tis, pri­ ta­ria ir te­le­v i­zi­jos lai­dų ve­dė­ja Ind­rė Ston­


2018 pavasaris

170 cm ūgio ir 63–64 kg sve­r ian­t i veik­ li mo­t e­r is ren­k a­si to­k ią gy­ven­s e­n ą, ku­ ri jai ne­s u­t eik­t ų ne­p a­to­g u­mų: tai, ką su­ val­go, sten­g ia­si ir išeik­vo­t i. Bū­n ant nuo­l at užim­t ai, anot hu­mo­r is­to ir ak­to­r iaus Man­to Ston­k aus žmo­nos, ne­b e­l ie­k a lai­ko pri­si­v al­g y­t i mais­t i­n iu po­ž iū­r iu men­k a­ver­ čių pro­duk­t ų. Ir, sa­ko, spor­to sa­ lė­je ją var­ gu ar

Sveikata

anks­čiau ir į dė­žu­tes su­si­dės na­muo­se pa­ ruoš­tą mais­tą. „Anks­čiau gal­vo­da­vau, kad da­bar pa­ siau­ko­siu ir pa­si­lai­k y­siu die­tų, o su­lau­ku­ si se­nat­vės, kai ne­va ne­be­rei­kės gra­žiai at­ ro­dy­ti, pri­si­val­g y­siu. Toks po­žiū­ris – ne­są­ mo­nė: juk vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms me­ di­kai dėl svei­ka­tos re­ko­men­duo­ja at­si­sa­k y­ ti ne­ma­žai pro­duk­tų. Ta­čiau val­gant svar­ bu jaus­ti ir sai­ką“, – sa­ko mo­te­ris, per abu nėš­tu­mus priau­g u­si po 30 kg ir ži­nan­ti, ką reiš­k ia jų at­si­k ra­t y­ti. Tie­sa, sa­vo kū­no for­mas, kaip ir pa­čią sa­ve, švie­siap­lau­kė iš­mo­ko my­lė­ti. „Itin liek­na, ne­t u­rė­da­ma ener­g i­jos ne­bū­siu ge­ra ma­ma, žmo­na, ko­le­gė ir kū­rė­ja. Aš, kaip ir dau­ge­l is ki­t ų žmo­ nių, tu­r iu komp­lek­sų. Nors ap­l in­k i­ niai jų net ne­ma­to, daž­nai mes juos iš­ ryš­k i­na­me“, – pri­si­pa­ž įs­ta.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Svar­bu jaus­tis ge­rai

ku­v ie­nė. „Aš ne­val­gy­ti ne­ga­ liu, tad ir žo­džio „die­ta“ pra­smės ne­ ži­nau. Val­gau tą pa­tį, ką val­go ma­no vai­kai. Kaip ga­liu ne­val­gy­ti va­ka­re, jei at­ža­los prieš mie­gą už­si­ma­no ma­ka­ro­nų, juo­lab jei jų li­ko nuo pie­tų. Juk jų neiš­me­si“, – be­si­juok­da­ma tar­si re­to­riš­kai klau­sia šeš­tus me­tus ei­nan­čią duk­rą Ce­ci­li­ją ir tri­me­tį sū­nų Pran­ciš­kų au­gi­ nan­ti mo­te­ris.

ka­d a su­t ik­si­me, nes na­muo­s e mie­l iau gar­siai pa­si­lei­d žia mu­z i­ ką ir šo­k a su sa­vo at­ž a­lo­m is. Va­l an­t is dan­t is vi­si kar­t u tūp­č io­ja, o tai, anot, ži­ no­mos mo­t ers, itin stip­r i­n a ko­jų ir sėd­ me­nų rau­me­n is. „Įsi­v aiz­duo­k i­t e, kad nuo­l at sė­d a­t e ant ne­m a­t o­m os kė­d ės, – šis ju­d e­s ys tik­ rai tei­g ia­m ai vei­k ia už­p a­k a­l iu­k o rau­ me­n is“, – de­t a­l i­z uo­j a #MoterųPasaulio ir #MamųPasaulio vaiz­d o įra­š ų in­t er­n e­ te kū­r ė­j a. I.Ston­ku­v ie­nė at­v i­ra: ji yra iš tų mo­te­ rų, ku­rios vi­suo­met ras dau­giau pa­si­tei­si­ni­ mų, nei pra­dės svei­kai mai­tin­tis, ry­te kel­sis

I.Ston­ku­v ie­nė ti­k i­na, kad jai nuo­ lat rei­k ia rū­pin­tis sa­vo svo­riu, nes ir paaug­lys­tė­je svė­rė maž­daug 15 kg dau­ giau nei bend­raam­žės. Mo­te­ris pri­si­ me­na, kad vie­ną va­sa­rą ji nu­me­tė re­ kor­diš­kai daug – 22 kg. „Nus­to­jau ės­t i, lan­k iau šo­k ius, spor­ta­vau – bė­g io­jau, daug plau­k io­ jau, at­si­sa­k iau bul­v ių, ma­k a­ro­nų, šo­ko­la­do. La­bai priar­tė­jau prie ri­zi­ kin­gos ri­bos, kai ga­lė­jau pri­si­šauk­t i rim­t ą ne­lai­mę“, – pa­ste­bi. Da­bar taip tik­rai ne­pa­sielg­tų, ta­ čiau pri­pa­žįs­ta, kad nuo­lat ieš­ko bū­ dų, kaip tap­ti dar gra­žes­nei. Štai ne­ se­niai ji at­ra­do apim­čių ma­ži­ni­mo fo­to­li­po­li­zės pro­ce­dū­rą – spe­cia­liu la­ze­riu sti­mu­liuo­ja­mos ir taip iš­ tuš­ti­na­mos rie­ba­lų ląs­te­lės. Jau po še­šių pro­ce­dū­r ų jos pil­vo apim­tis su­ma­žė­jo 9 cm. Da­bar I.Ston­ku­ vie­nė dir­ba steng­da­ma­si su­ma­ žin­ti ran­kų apim­t į ir pa­g urk­lį. Sti­liu­mi ir ma­da be­si­do­min­ ti te­le­v i­zi­jos lai­dų ve­dė­ja ti­k i­na, kad, no­rint at­ro­dy­ti liek­niau, ga­li­ma rink­tis liek­ni­nan­čius apa­ti­ nius, kor­se­tus, pėd­kel­nes. Tuo­met kū­nas at­ro­do stang­res­nis ir ne­rei­k ia dė­vė­ti ke­lių sluoks­nių dra­bu­žių. „Anks­čiau gal­vo­da­vo­me, kad sa­vo trū­ ku­mus ar komp­lek­sus ga­li­ma pa­slėp­ti po pla­čiais dra­bu­žiais, po gau­siais jų sluoks­ niais, o iš tie­sų pa­pil­do­mus ki­log­ra­mus to­ kiu bū­du tik dar la­biau iš­r yš­k i­na­me. Esu tik­ra, kad kiek­v ie­nai mo­te­riai tin­ka pri­glu­ dęs pieš­tu­ko for­mos si­jo­nas, jei­g u tik ji, se­ gė­da­ma šį dra­bu­žį, jau­čia­si ge­rai“, – aiš­k i­na I.Ston­ku­v ie­nė.

57


2018 pavasaris

M

Sveikata

e­di­ci­na ir pa­ siau­ko­ji­mas – la­ bai su­si­ję. Šią pro­fe­si­ją ren­ka­si alt­ruis­tai, ki­tiems pa­siau­ko­ję žmo­ nės. To­kie yra Kau­no ko­le­gi­jos Me­di­ci­nos fa­kul­ te­to stu­den­tai, jiems pa­vyz­dį ro­do dės­ty­to­jai.

tekstas: Jus­tės Ki­bu­ry­tės

Net dvy­li­ka pro­gra­mų „Mū­sų fa­kul­te­te vyk­do­ma dvy­li­ka stu­di­ jų pro­gra­mų, ren­gia­mi bend­ro­sios pra­kti­ kos slau­g y­to­jai, aku­še­riai, ki­ne­zi­te­ra­peu­tai, er­go­te­ra­peu­tai, vais­ti­nin­ko pa­dė­jė­jai (far­ ma­ko­tech­ni­kai), bur­nos hi­gie­nis­tai, dan­tų tech­ni­kai, gy­dy­to­jo odon­to­lo­go pa­dė­jė­jai, kos­me­to­lo­gai, bio­me­di­ci­nos tech­no­lo­gai, ra­dio­lo­gi­jos tech­no­lo­gai, so­cia­li­niai dar­ buo­to­jai“, – ne be pa­si­di­d žia­v i­mo sa­vą­ja al­ ma ma­ter var­di­ja Kau­no ko­le­gi­jos Me­di­ci­ nos fa­kul­te­to de­ka­nas Ju­lius Do­v y­dai­tis. Kaip ži­no­ma, pro­fe­si­ją jau­ni­mas ren­ka­si lais­va va­lia. Ta­čiau bū­tent taip pa­si­ren­ka­ma ir sa­va­no­r ys­tė – veik­la, kai lai­kas, pa­stan­ gos, įgū­džiai be jo­k io at­ly­gio ati­duo­da­mi ki­tiems. Bū­tent šia veik­la tar­si vi­ru­su už­ si­k rė­tęs ko­ne kiek­v ie­nas fa­kul­te­to stu­den­ tas. So­cia­li­nės ak­ci­jos, švie­ti­mo ir edu­ka­ci­ nė veik­la, da­ly­va­v i­mas trum­pa­lai­k iuo­se sa­ va­no­r ys­tės ren­gi­niuo­se įtrau­k ia į šį ver­pe­tą, ku­ris stu­den­tams pa­trauk­lus, įdo­mus. „Sa­va­no­r ys­tės nau­da la­bai di­de­lė. Mes pri­tai­ko­me tu­ri­mas teo­ri­nes ži­nias pra­kti­

Ju­lius Do­vy­dai­tis: Džiu­gu, kad švie­tė­jiš­ka mi­si­ja yra ar­ti­ma mū­sų stu­den­tams, žmo­gui, vi­suo­me­nei tei­kiant in­for­ma­ci­ją pa­gar­biai. 60

Kau­no ko­le­gi­jos Me­d

alt­ruiz­mo pa

ko­je ir jas gi­li­na­me, plė­to­ja­me as­me­ni­nius ir bend­ruo­sius ge­bė­ji­mus bend­rau­ti, bend­ ra­dar­biau­ti, dirb­ti ko­man­do­je, mo­ko­mės to­le­ran­ci­jos, ieš­ko­me pro­ble­mų spren­di­mo bū­dų, stip­ri­na­me emo­ci­nį in­te­lek­tą“, – sa­ va­no­r ys­tės pra­na­šu­mus var­di­ja stu­den­tas Pau­lius Bud­re­v i­čius.

Dvi­gu­ba nau­da Įvai­ria­pu­sė edu­ka­ci­nė ap­lin­ka, so­cia­li­nių tink­lų plė­to­ji­mas, pro­fe­si­nių ir as­me­ni­nių ver­t y­bių bei sa­v y­bių at­pa­ži­ni­mas ir stip­ri­ ni­mas, pro­fe­si­nio iden­ti­te­to stip­ri­ni­mas, pa­ga­liau tu­ri­nin­gas lais­va­lai­k is, as­me­ni­nės ini­cia­t y­vos ug­dy­mas – tai la­bai nau­din­ga kiek­v ie­nam sa­va­no­riui, ne­kal­bant apie nau­ dą ins­ti­tu­ci­jai. Sa­va­no­r ys­tė Kau­no ko­le­gi­jos Me­di­ci­nos fa­kul­te­to stu­den­tams už­tik­ri­ na pa­pil­do­mą pro­fe­si­nės veik­los pra­kti­ką, į stu­di­jų pro­ce­są in­teg­ruo­ja rea­lią ap­lin­ką. „Per sa­va­no­r ys­tę žmo­g us tam­pa pi­lie­ tiš­kesnis ir pa­trio­tiš­kesnis“, – įsi­ti­k i­nu­si Bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gos stu­den­tė Ga­ bi­ja Praš­ke­v i­čiū­tė. Mais­to ban­kas, lab­da­ros mu­gės, sun­kiai ser­gan­čių li­go­nių lan­ky­mas li­go­ni­nė­je ir se­ ne­lių, neį­ga­lių­jų prie­žiū­ra sa­vuo­siuo­se bei glo­bos na­muo­se, da­ly­va­vi­mas pro­jek­ti­nė­je ir „Ca­ri­to“ veik­lo­je, ap­lin­kos tvar­ky­mas, do­no­ rys­tė, dar­bas grei­to­sios pa­gal­bos sto­ty­se, die­ nos cent­ruo­se, sto­v yk­lų or­ga­ni­za­vi­mas, pa­ gal­ba or­ga­ni­zuo­jant ren­gi­nius – tai veik­la, ku­rio­je esa­me ma­tę sa­va­no­rių. Nea­be­jo­ti­nai tai bu­vo Me­di­ci­nos fa­kul­te­to stu­den­tai. Bend­ ras jų sa­va­no­riš­kos veik­los ren­gi­nių skai­čius ne­pa­liau­ja aug­ti: 2015 m. bu­vo 40, per­nai – jau 68. O kur dar ren­gi­nių rink­ti fi­nan­si­nę pa­ra­mą ne­tur­tin­goms šei­moms, vie­ni­šiems

var­ga­nai gy­ve­nan­tiems se­no­liams or­ga­ni­za­ vi­mas, kul­tū­ri­nė veik­la, šven­tės ir šou! Vi­sa tai – taip pat sa­va­no­rių dė­me­sio cent­re, ir ta ini­cia­ty­va duo­da la­bai daug. Vi­siems.

Pra­de­dant nuo ma­žų­jų Ne­pa­mirš­ta­mos ka­lė­di­nės lab­da­ros šven­tės glo­bos na­muo­se, džiaugs­mas vie­ni­šų se­ne­ lių ir vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­nių aky­se, su­stip­rė­ju­si vil­tis pa­sveik­ti on­ko­lo­gi­niams li­go­niams, juos ap­lan­k ius, do­va­no­tas krau­ jas – vi­sa tai duo­ta ne tik tiems, ku­rie yra lan­ko­mi ir ku­riems no­ri­ma pa­dė­ti. Tai la­ bai nau­din­ga sa­va­no­riau­jan­tiems stu­den­ tams. Juk vi­suo­me­nės svei­ka­tai stip­rin­ti jie pa­sky­rė sa­vo gy­ve­ni­mą. „Vi­suo­me­nės švie­ti­mas yra vie­na svar­biau­ sių kryp­čių sie­kiant iš­sau­go­ti svei­ka­tą. Džiu­ gu, kad švie­tė­jiš­ka mi­si­ja yra ar­ti­ma mū­sų stu­den­tams, žmo­gui, vi­suo­me­nei tei­kiant in­ for­ma­ci­ją pa­gar­biai. Jau­ni žmo­nės, stu­di­juo­ jan­tys Me­di­ci­nos fa­kul­te­te, tu­ri tas sa­v y­bes, ku­rios rei­ka­lin­gos tar­nys­tei sa­vo pro­fe­si­jai, lais­va va­lia at­si­ren­ka, kur jie rei­ka­lin­giau­si. Jie daug ge­res­ni nei ki­ti – jaut­rūs, su­pra­tin­gi, dė­me­sin­gi“, – pa­brė­žia Kau­no ko­le­gi­jos Me­ di­ci­nos fa­kul­te­to de­ka­nas J.Do­v y­dai­tis. Švie­tė­jiš­ką veik­lą sa­va­no­riš­kai vyk­do vi­ si – ir bū­si­mie­ji bend­ro­sios pra­kti­kos slau­ gy­to­jai, aku­še­riai, ir vais­ti­nin­ko pa­dė­jė­jai (far­ma­ko­tech­ni­kai), bur­nos hi­gie­nis­tai ar er­go­te­ra­peu­tai.


2018 pavasaris

Sveikata

e­di­ci­nos fa­kul­te­te –

pan­de­mi­ja

Li­go­niams ir se­no­liams

da­mi su Mal­tos or­di­no pa­gal­bos tar­ny­ba, Kau­no ar­ki­v ys­ku­pi­jos „Ca­ri­tu“, Kau­no mies­ to grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ti­mi, Kau­no slau­gos li­go­ni­ne, „Vi­ta Lu­mi­na“ slau­ gos na­mais, sie­k ia kuo dau­giau pa­dė­ti li­k i­ mo nu­skriaus­tiems žmo­nėms. Pa­gal­ba li­go­ niams, ser­gan­tiems art­ri­tu ir su­si­bū­ru­siems į bend­ri­ją – tai ir bū­si­mų­jų er­go­te­ra­peu­tų alt­ruiz­mas, ir pra­kti­ka. Stu­den­tai bend­ri­jos na­riams aiš­k i­na apie są­na­rių ap­sau­gos prin­ ci­pus, kom­pen­sa­ci­nę įran­gą ir pro­ce­dū­ras. Net­gi tai­ko jas: pa­ra­fi­no ap­li­ka­ci­jas, TENS (skaus­mo mal­ši­na­mą­ją sti­mu­lia­ci­ją), pra­ti­ mus su er­go­te­ra­pi­jos prie­mo­nė­mis. Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to klau­sy­to­ jams ke­lis kar­tus per me­tus ren­gia­mi se­mi­ na­rai, skai­to­mos pa­skai­tos, pa­v yz­džiui, apie griu­v i­mų pre­ven­ci­ją, fi­zi­nį ak­t y­v u­mą, na­ mų ap­lin­kos pri­tai­k y­mą, ser­gan­čių­jų gal­vos sme­ge­nų in­sul­tu ki­ne­zi­te­ra­pi­ją na­muo­se, slau­go­mų vy­res­nio am­žiaus žmo­nių pa­dė­ ties kei­ti­mo tai­syk­les ir pan. Jau dau­ge­lį me­tų tę­sia­si Kos­me­to­lo­gi­jos ka­ted­ros dės­t y­to­jų ir stu­den­tų drau­g ys­tė su sen­jo­r ų glo­bos na­mų gy­ven­to­jais. Pa­ne­mu­ nės se­ne­lių, Gi­rai­tės glo­bos na­muo­se, „Sen­ jo­r ų vi­lo­je“ stu­den­tai ne tik tei­k ia vei­do, ran­kų, ko­jų, pė­dų prie­žiū­ros pa­slau­gas, bet ir da­li­ja­si šil­to­mis emo­ci­jo­mis. To­k ie su­si­ti­ ki­mai pa­de­da at­skleis­ti ir tam tik­r ų pa­slau­ gų po­rei­k į, į ku­rį tu­rė­tų at­si­ž velg­ti svei­ka­ ti­ni­mo po­li­ti­ką for­muo­jan­čios įstai­gos. Vy­ res­nio am­žiaus žmo­nėms yra la­bai rei­ka­lin­ gos po­do­lo­gi­jos (pė­dų prie­žiū­ros) pa­slau­ gos, už­tik­ri­nan­čios ko­k y­biš­ką ju­dė­ji­mą. Sa­ va­no­r ys­tė įro­do, kad už­tik­ri­nant gy­ve­ni­mo ko­k y­bę gro­žio pa­slau­gos yra rei­ka­lin­gos įvai­rio­se gru­pė­se. Tai pa­t vir­ti­no ir su­si­ti­k i­ mai su ser­gan­čiai­siais Par­k in­so­no li­ga.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu ste­bi­mas di­de­lis vi­suo­ me­nės su­si­do­mė­ji­mas vais­ti­niais au­ga­lais ir iš jų ga­mi­na­mais pre­pa­ra­tais. Jų gy­do­ mą­jį po­vei­k į le­mia bio­lo­giš­kai veik­lios me­ džia­gos, o jas var­to­ti bū­ti­na esant ati­tin­ka­ moms in­di­ka­ci­joms, griež­tai lai­kan­tis tin­ ka­mų do­zių. Mo­čiu­čių me­di­ci­nos lai­kai jau praei­t y­je, bū­si­mie­ji vais­ti­nin­ko pa­dė­jė­jai (far­ma­ko­tech­ni­kai) į gy­dy­mą vais­ta­žo­lė­mis žiū­ri itin at­sa­k in­gai“, – su pa­si­di­d žia­v i­mu apie Far­ma­ko­tech­ni­kos stu­di­jų pro­gra­mos stu­den­tus sa­va­no­rius kal­ba ka­ted­ros ve­dė­ja Dan­g uo­lė Grū­no­v ie­nė. Bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gos, aku­še­ri­jos stu­di­jų pro­gra­mų stu­den­tai, bend­ra­dar­biau­

Dan­guo­lė Grū­no­vie­nė: bū­si­mie­ji vais­ti­nin­ko pa­dė­jė­jai (far­ma­ko­tech­ni­kai) į gy­dy­mą vais­ta­žo­lė­mis žiū­ri itin at­sa­kin­gai.

Pas­kai­tų cik­las apie svei­ką mi­t y­bą, ran­ kų hi­gie­ną, pir­mą­ją pa­gal­bą esant ūmioms būk­lėms Aku­še­ri­jos stu­di­jų pro­gra­mos stu­ den­tų skai­t y­tas vai­kų dar­že­liuo­se, mo­k yk­ lo­se, vai­kų die­nos cent­ruo­se – tai vėl­gi sa­ va­no­riš­ka veik­la. Ir ne tik teo­ri­nė. Dar­že­ly­je „Ro­ku­tis“, pra­di­nė­je mo­k yk­lo­je „Pa­par­tis“ ir ki­to­se bū­si­mie­ji ki­ne­zi­te­ra­peu­tai ver­ti­no vai­kų lai­ky­se­ną, pu­siaus­v y­rą, koor­di­na­ci­ją, pė­du­čių būk­lę, ma­tuo­ja­mą plan­tog­ra­fu, kū­ no ma­sės in­dek­są, ran­kų di­na­mo­met­ri­jas, fi­zi­nį pa­jė­gu­mą ir ki­tus pa­ra­met­rus. Po ver­ ti­ni­mo jie tė­ve­liams iš­siun­tė ne tik in­for­ma­ ci­ją apie vai­kų svei­ka­tos būk­lę, bet ir konk­ re­čias re­ko­men­da­ci­jas, kaip ją pa­ge­rin­ti. Kau­no „Ši­lo“ pra­di­nė­je mo­k yk­lo­je bur­ nos hi­gie­nos stu­di­jų pro­gra­mos ant­ro kur­ so stu­den­tai, pa­ska­tin­ti dės­t y­to­jos Kris­ti­ nos Pau­žie­nės, iš­ra­din­gai, pa­trauk­liai, kai ką ne­tgi žai­di­mų for­ma mo­kė vie­nuo­li­kos pra­di­nių kla­sių – 276 moks­lei­v ius in­di­v i­ dua­lios bur­nos hi­gie­nos, de­monst­ra­vo dan­ tų va­ly­mo me­to­dus, aiš­k i­no, kad ėduo­nis at­si­ran­da dėl tri­jų veiks­nių: dan­ties, lai­ko, mais­to. Bur­nos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai pa­ ta­rė tė­ve­liams, kad, esant bur­nos glei­v i­nės už­de­gi­mų, tu­ri bū­ti nau­do­ja­mi prie­šuž­de­ gi­mi­niai pre­pa­ra­tai su chlor­hek­si­di­nu ar hia­lu­ro­no rūgš­ti­mi ar prie­šuž­de­gi­mi­niai vais­ta­žo­lių pre­pa­ra­tai. Be vi­sų mi­nė­tų prie­ mo­nių, yra la­bai svar­bus me­cha­ni­nis dan­tų ap­na­šo pa­ša­li­ni­mas dan­tų še­pe­tė­liu. Bur­nos svei­ka­tos ka­ted­ros stu­den­tai ir dės­t y­to­jai kar­tu su Lie­tu­vos bur­nos hi­gie­ nis­tų drau­gi­ja kon­sul­tuo­ja mies­to gy­ven­to­ jus bur­nos prie­žiū­ros klau­si­mais.

Dės­ty­to­jai ro­do pa­vyz­dį Mo­bi­lių­jų pa­slau­g ų pro­jek­te MOBI_LAB, skirtame pra­plėsti jų priei­na­mu­mą ir ga­ li­my­bę įgy­ti ži­nių, for­muo­ti po­žiū­rį į sa­vo svei­ka­tą, da­ly­vau­ja vi­sų Me­di­ci­nos fa­kul­te­ to ka­ted­r ų stu­den­tai ir dės­t y­to­jai. Nau­dos gau­na vi­si: klien­tai, dės­t y­to­jai ir stu­den­tai, ku­rie įgy­ja nau­jos pa­tir­ties. Me­di­ci­nos fa­kul­te­to dar­buo­to­jai yra ak­ty­ vūs vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ini­cia­ty­vų na­ riai, įsi­jun­gian­tys į įvai­rių dar­bo gru­pių, ko­mi­ si­jų, ko­mi­te­tų veik­lą. Fa­kul­te­to aka­de­mi­nis ir ad­mi­nist­ra­ci­nis per­so­na­las da­ly­vau­ja įvai­rių na­cio­na­li­nių ir tarp­tau­ti­nių pro­fe­si­nių aso­cia­ ci­jų, drau­gi­jų, są­jun­gų, vie­ni­jan­čių ati­tin­ka­ mos sri­ties spe­cia­lis­tus, moks­li­nin­kus, veik­lo­ je, yra so­cia­liai at­sa­kin­gų bend­ri­jų na­riai. Fa­ kul­te­to dės­ty­to­jai ak­ty­viai įsi­trau­kia į dar­bo gru­pių, ren­gian­čių ša­liai ak­tua­lius do­ku­men­ tus, veik­lą, da­ly­vau­ja kaip eks­per­tai, ver­tin­to­ jai, pri­klau­so nuo­lat vei­kian­tiems ko­mi­te­tams, ta­ry­boms, yra įvai­rių na­cio­na­li­nių ir tarp­tau­ti­ nių moks­lo lei­di­nių re­dak­ci­nių ko­le­gi­jų na­riai, kon­fe­ren­ci­jų, ku­rias or­ga­ni­zuo­ja ki­tos ins­ti­tu­ ci­jos, moks­lo ir or­ga­ni­za­ci­nių ko­mi­te­tų na­riai. „Sa­va­no­riau­jant ne­rei­kia įtik­ti, rei­kia tik at­ver­ti sa­vo šir­dį, sa­vo akis, ku­rios kar­tais už­si­mer­kia gat­vė­je pa­ma­čius tuos vie­ni­šus, se­nus, su­luo­šin­tus ar pa­mirš­tus žmo­nes. Tai itin jaut­ri, stip­ri ir drą­sos rei­ka­lau­jan­ti veik­ la, ne­šan­ti tar­nys­tės, gė­rio, ra­my­bės ir pa­žin­ ties do­va­nas. Juk ne­ži­nia, ko­kia bus mū­sų pa­ čių ar mū­sų ar­ti­mų­jų se­nat­vė, ko­kios li­gos ar ne­lai­mės už­k lups. Vis dėl­to šie dar­bai yra tei­ kiantys op­ti­miz­mo, su­stip­ri­nan­tys mus kaip žmo­nes, kaip vi­suo­me­nės na­rius ir kaip bū­si­ mus sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tus“, – api­bend­ri­na bū­si­mo­ji kos­me­to­lo­gė Dia­na Dilp­šai­tė.

61


2018 pavasaris

Sveikata

kai iš­g y­dy­ti jau be­veik ne­beį­ma­no­ma. Dau­ giau nei 60 pro­c. ligos at­ve­jų Lie­tu­vo­je nu­ sta­to­mas per vė­lai. Apie 1 tūkst. pa­cien­tų Lie­tu­vo­je nuo šios li­gos mirš­ta kas­met.

Li­gos simp­to­mai Il­gai ne­del­siant pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ ju rei­kė­tų, jei­g u: pa­ste­bė­jo­te krau­ją iš­ma­to­ se, jau­čia­te pil­vo ar tie­sio­sios žar­nos skaus­ mus, dėl neaiš­k ios prie­žas­ties kin­ta svo­ris, pa­si­tuš­ti­nus jau­čia­mas nevi­siš­ko iš­si­tuš­ti­ ni­mo po­jū­tis, no­ri­si daž­nai tuš­tin­tis, kan­ ki­na neaiš­k ios prie­žas­ties vi­du­ria­v i­mas ar vi­du­rių už­k ie­tė­ji­mas ir kt. Nus­ta­čius anks­ ty­v ų­jų sta­di­jų sto­ro­sios žar­nos vė­žį gy­dy­ mas bū­na ypač efek­t y­v us.

Ty­ri­mų svar­ba

Žar­ny­no li­gos –

duok­lė kom­for­tiš­kam gy­ve­ni­mui

P

ri­va­ti kli­ni­ka „A.Kli­ni­ka“ sa­vo veik­lą pra­ dė­jo 2001 m. Per vi­sus šiuos me­tus kli­ ni­ka ta­po ge­rai ži­no­ma ir pel­nė pa­cien­tų pa­si­ti­kė­ji­mą bei pa­gar­bą.

Kli­ni­ko­je dir­ba pro­fe­sio­na­lūs ir il­ga­me­tę dar­bo pa­tir­t į su­kau­pę gy­dy­to­jai, ku­rie nuo­ lat gi­li­na sa­vo ži­nias, sta­žuo­ja­si už­sie­ny­ je. Kli­ni­ko­je tei­k ia­mas pla­tus spekt­ras šei­ mos kli­ni­kos ir įvai­rių gy­dy­to­jų spe­cia­lis­tų pa­slau­g ų, da­ro­mi la­bo­ra­to­ri­niai, ult­ra­gar­ so, en­dos­ko­pi­jos, rent­ge­no ir ki­ti rei­ka­lin­gi diag­nos­ti­niai ty­ri­mai.

Žar­ny­no li­gų spar­čiai dau­gė­ja

62

Vis daž­niau gy­dy­to­jai su­si­du­ria su opa­li­ ge, gast­ri­tu, stemp­lės, skran­d žio bei žar­ny­ no po­li­po­ze, he­mo­ro­ju­mi, sto­ro­sios žar­nos vė­žiu ir kt. Susirgimą šiomis li­gomis le­mia ne­tin­ka­ma mi­t y­ba, sė­di­mas dar­bas, ma­žas fi­zi­nis ak­t y­v u­mas, emo­ci­nė įtam­pa, stre­sas, rū­k y­mas, ant­svo­ris, pa­vel­di­mu­mas. Dėl šių prie­žas­čių žar­ny­no li­gomis ga­lima susirgti ir bū­nant ga­na jauno am­žiaus.

Sto­ro­sios žar­nos vė­ž ys – vie­na daž­niau­ sių on­ko­lo­gi­nių li­g ų Lie­tu­vo­je ir uži­ma tre­ čią vie­tą pa­gal vė­ži­nių ligų daž­nu­mą. Ši li­ ga daž­nes­nė iš­si­v ys­čiu­sio­se Va­ka­r ų vals­t y­ bė­se ir tarp aukš­tes­nio so­cia­li­nio sluoks­ nio žmo­nių. Sto­ro­sios žar­nos vė­žiui vys­t y­ tis įta­kos tu­ri ge­rė­jan­tis ir kom­for­tiš­kas gy­ ve­ni­mo bū­das: grei­ta­sis ir ma­žai au­ga­li­nių skai­du­lų tu­rin­tis, la­bai ap­do­ro­tas mais­tas, ant­svo­ris, ma­žas fi­zi­nis ak­t y­v u­mas, pa­vel­ di­mu­mas, ne­sai­k in­gas al­ko­ho­lio var­to­ji­ mas. Su­sir­gi­mo ri­zi­ka pa­di­dė­ja pa­cien­tams, ku­riems jau bu­vo nu­sta­t y­ti žar­ny­no po­li­ pai, ser­gan­tiems žar­ny­no už­de­gi­mais, as­ me­nims, ku­rių šei­mo­se bu­vo ser­gan­čių šia li­ga, bran­daus am­žiaus žmo­nėms. Sto­ro­sios žar­nos vė­ž ys la­bai klas­tin­gas – pra­si­de­dant li­gai pa­pras­tai pa­cien­tas ne­jau­čia di­de­lių skaus­mų, kol li­ga pa­žen­gia ir komp­li­kuo­ja­ si. Dėl to daž­nai diag­no­zuo­ja­mas ket­v ir­tos sta­di­jos sto­ro­sios žar­nos vė­ž ys, ku­rio vi­siš­

Šiuo­lai­k i­nė me­di­ci­na pa­jė­gi pa­dė­ti dau­g u­ mai ser­gan­čių­jų, ta­čiau svar­bu li­gą diag­no­ zuo­ti kuo anks­tes­nės sta­di­jos. Be to, svar­ bu, kad pa­cien­tas ne­pra­dė­tų gy­dy­tis pa­ts, ka­dan­gi taip ga­li tik pa­kenk­ti sau ir už­leis­ ti li­gą. Tiks­liai diag­no­zei nu­sta­t y­ti bū­ti­na kreip­tis į šios sri­ties spe­cia­lis­tus, at­lik­ti rei­ kia­mus ty­ri­mus.

Pro­fe­sio­na­li ir pa­ti­ki­ma pa­gal­ba „A.Kli­ni­ko­je“ ko­lop­rok­to­lo­gai ir gast­roen­te­ ro­lo­gai kon­sul­tuo­ja bei gy­do virš­ki­ni­mo sis­ te­mos li­gas, at­lie­ka rei­kia­mus skran­džio bei žar­ny­no en­dos­ko­pi­nius ty­ri­mus, ne­chi­rur­ gi­niu bū­du gy­do he­mo­ro­jų. Su­lau­ku­siems 50 me­tų am­žiaus re­ko­men­duo­ja­ma kas­met re­ gu­lia­riai pa­si­tik­rin­ti pro­fi­lak­tiš­kai. „A.Kli­ ni­ko­je“ dir­ba il­ga­me­tę dar­bo pa­tir­tį su­kau­ pę gy­dy­to­jai pro­fe­sio­na­lai, ku­rie pa­cien­tams pa­ta­ria neig­no­ruo­ti ga­li­mų pir­mi­nių li­gos simp­to­mų, ne­pra­dė­ti gy­dy­tis pa­tiems (taip ga­li­ma tik pa­kenk­ti ir už­leis­ti li­gą), lai­ku kreip­tis dėl iš­ty­ri­mo už­ker­tant ke­lią sto­ro­sios žar­nos vė­žiui pro­gre­suo­ti. Pa­na­šūs simp­to­ mai bū­din­gi vi­siš­kai skir­tin­goms li­goms, to­ dėl ir jų gy­dy­mas yra skir­tin­gas, o už­sii­mant sa­vi­g y­da li­ga iš­plin­ta bei komp­li­kuo­ja­si. Kuo vė­liau li­ga diag­no­zuo­ja­ma, tuo su­dė­tin­ges­nis gy­dy­mas, o pro­gno­zės pra­stes­nės.

Vi­sus besirūpinančius sa­vo svei­ka­ta, kvie­čia­me kreip­tis į „A.Kli­ni­ką“, esan­čią Sa­va­no­rių pr. 66, Kau­ne. Re­gist­ruo­ki­tės te­le­fo­nu (8 37) 750 800. www.ak­li­ni­ka.lt


2018 pavasaris

Sveikata

63


2018 pavasaris

P

Sveikata

rieš še­še­rius me­ tus iš me­di­kų lū­ pų iš­girs­ta diag­ no­zė me­ni­nin­kės Ag­nės Ki­šo­nai­ tės ne­park­lup­dė. At­virkš­čiai: li­gai, ku­ri ki­tiems pri­ lygs­ta mir­ties nuo­spren­džiui, jau­na mo­te­ris iš­kė­lė sa­vas są­ ly­gas.

tekstas: Ša­rū­nės Ku­tins­kai­tės-Bū­da­vie­nės

Al­suo­ja mo­te­riš­ku­mu

64

Iš­raiš­k in­gas di­de­lių akių žvilgs­nis su juo­ do­mis strė­ly­tė­mis virš blaks­tie­nų, trum­pi, griež­to kir­pi­mo švie­sūs plau­kai, pri­si­r pu­ sios vyš­nios ar bur­g un­diš­ko vy­no spal­vos lū­pos – me­ni­nin­kė A.Ki­šo­nai­tė ne­sun­k iai iš­si­ski­ria iš pil­kos tau­tie­čių mi­nios. Ryš­k ia mo­te­riš­ka ele­gan­ci­ja trykš­ta ir jos dar­bai: in­ter­je­ro de­ta­lės, dra­bu­žiai, ta­py­tos dro­bės ir me­ni­nės ins­ta­lia­ci­jos iš kos­me­ti­ kos prie­mo­nių. „Tai la­bai įdo­mi ir pa­sau­ly­je ver­ti­na­ma me­no for­ma, – po­kal­bį pra­dė­jo pro­fe­sio­na­li dai­li­nin­kė ir dip­lo­muo­ta me­ni­nin­kė, ins­ta­ lia­ci­jas kū­ru­si ir iš na­gų la­ko bu­te­liu­kų, ir iš lū­pų da­žų tū­be­lių. – Pas­ta­ro­sios ins­ta­lia­ci­jos bu­vo įkvėp­tos ma­no pa­veiks­lų, ku­riuo­se do­ mi­nuo­ja lū­pos, lū­pų da­žai, mo­ters si­lue­tai.“ Apie pir­mą­jį me­no ob­jek­tą „Lūp­da­žis mil­ži­nas“ A.Ki­šo­nai­tė ėmė gal­vo­ti prieš še­ še­rius me­tus, tie­sa, tuo­met nė ne­nu­tuo­kė, kaip su­dė­tin­ga bus su­rink­ti 3 tūkst. pa­nau­ do­tų lū­pų da­žų tū­be­lių. Min­t ys kū­nu tą­ syk vir­to pra­bė­gus me­tams. Nuo ta­da kū­rė­

Me­nas: nau­jau­sio­je ins­ta­lia­ci­jo­je „Dia­be­tas“ – as­me­ni­nė Ag­nės is­to­ri­ja su­si­py­nė su ki­tų ligonių.

Me­ni­nin­kė iš­kė­lė re

ir ši pa­kl

jos me­ni­nių ins­ta­lia­ci­jų krep­še­lis ėmė pil­ dy­tis vie­nas už ki­tą įdo­mes­niais ir su­dė­tin­ ges­niais dar­bais. Taip gi­mė ko­lia­žas „Mo­ der­ni lie­tu­vai­tė“, ku­rį klai­pė­die­tė su­k li­ja­ vo iš 5 348 žur­na­lo iš­kar­pų, vit­ra­žas „Stik­lo pū­ti­mas“, su­rink­tas iš 1 969 pa­nau­do­tų na­ gų la­ko bu­te­liu­kų ir me­no ob­jek­tas „Lūp­da­ žių bokš­tas“. 3,03 m aukš­čio dar­bas, ku­riam pri­rei­kė 18 399 nau­jų lū­pų da­žų tū­be­lių, 2015-ai­siais Hon­kon­ge pa­sie­kė net Guin­ nes­so re­kor­dą. Su­lig įra­šu gar­sio­jo­je kny­go­ je, A.Ki­šo­nai­tė ne­nut­rau­kė bi­čiu­lys­tės su lū­

pų da­žais. Praė­ju­sių me­tų rugp­jū­tį Pra­ho­je vy­ku­sia­me lab­da­rin­ga­me auk­cio­ne, skir­ta­ me nau­jam „Pors­che“ au­to­mo­bi­liui pri­sta­ ty­ti, lie­tu­vė eks­po­na­vo 1,3 m aukš­čio žir­go gal­vą, ap­k li­juo­tą 700 lū­pų da­žų tū­be­lių.

Ins­ta­lia­ci­ja iš švirkš­tų Pas­ku­ti­nė me­ni­nin­kės ins­ta­lia­ci­ja – „Dia­ be­tas“. Prieš še­še­rius me­tus pra­dė­ju­si rink­ti spal­vo­tus flo­mas­te­rius pri­me­nan­čius in­su­ li­no švirkš­tus, A.Ki­šo­nai­tė iš jų gal­vo­jo su­


2018 pavasaris

Sveikata

Jau­tė ne­nu­mal­do­mą troš­ku­lį Ne­ma­žą da­lį in­su­li­no in­jek­to­rių me­ni­nin­kei pa­dė­jo su­rink­ti gy­dy­to­jai en­dok­ri­no­lo­gai. Iš­gir­dę apie A.Ki­šo­nai­tės su­ma­ny­mą, jie en­tu­zias­tin­gai šią ži­nią sklei­dė pa­cien­tams, ku­rie ne­šė ne­rei­ka­lin­g us švirkš­tus. Li­ku­sie­ ji in­su­li­no in­jek­to­riai yra pa­čios Ag­nės. „Pa­si­ro­do, pa­sau­ly­je gy­ve­na apie 382 mln. žmo­nių, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu. Šį skai­čių ra­dau su­ži­no­ju­si, kad esu vie­na jų“, – neį­ti­kė­ti­nai ra­miai sa­vo is­to­ri­ją pra­ dė­jo 34 me­tų mo­te­ris. A.Ki­šo­nai­tė įsi­ti­k i­nu­si, kad jai pa­si­se­ kė, mat li­ga apie sa­ve pra­ne­šė anks­čiau nei dau­g u­mai. Ki­ti apie cuk­ri­nį dia­be­tą su­ži­no tik pa­ni­rę į ko­mą. Ka­da li­ga už­k lu­po Ag­nę? 2012-ai­siais jau­ nai mo­te­riai stai­ga ėmė kris­ti svo­ris, ji nuo­ la­tos jau­tė nuo­var­gį ir neap­sa­ko­mą troš­ku­lį. „Pra­dė­jau ger­ti la­bai daug van­dens, o min­ ty­se sau už tai net dė­jau pliu­są – juk tai svei­ ka, – po­žy­mius, ku­rie vie­ni pir­mų­jų sig­na­li­ zuo­ja apie cuk­ri­nį dia­be­tą, var­di­jo mo­te­ris. – Pa­ju­tu­si silp­nu­mą išgerdavau ka­vos su ko­kiu nors ska­nės­tu. Tuo mo­men­tu bū­da­vo ge­riau, bet ne­tru­kus sa­vi­jau­ta vėl pa­blo­gė­da­vo.“

Ilo­nos Ši­len­ko­vos nuo­tr.

ė rei­ka­la­vi­mus li­gai

klu­so kur­ti maž­daug 3 m aukš­čio sė­din­čios, į pil­vą in­su­li­ną be­si­lei­džian­čios mo­ters skulp­tū­rą. Kol kas su­k li­juo­ta tik gi­gan­tės gal­va, ku­ riai kū­rė­ja pa­nau­do­jo 1 tūkst. in­su­li­no in­ jek­to­rių. „Tuo me­tu, kai bu­vau įkvėp­ta kur­ti, ne­ tu­rė­jau pa­kan­ka­mai švirkš­tų. Da­bar, kai jų tu­riu, vis pri­trūks­tu lai­ko, – į nė me­tu­kų ne­tu­rin­t į sū­nų Hen­rį mei­liai dirs­te­lė­jo jau­ na ma­ma. – Su­kū­riau mo­ters gal­vą, pri­sta­ čiau ją pa­sau­li­nia­me en­dok­ri­no­lo­g ų kong­ re­se Abu Da­by­je. To­k ią ją ir pa­lik­siu, o lai­

kui bė­gant su­kur­siu nau­ją skulp­tū­rą. Juo­lab kad švirkš­tų da­bar tu­riu pa­kan­ka­mai.“ Šiuo me­no pro­jek­tu A.Ki­šo­nai­tė vi­suo­me­ nę kvie­tė už­bėg­ti li­gai už akių, o at­pa­ži­nus pir­ muo­sius simp­to­mus ne­dels­ti. Ban­dė pa­sa­ky­ ti, kad tin­ka­mai gy­dan­tis ir mai­ti­nan­tis, net ir su­si­rgus cuk­ri­niu dia­be­tu, ga­li­ma gy­ven­ti nor­ ma­lų, ak­ty­vų gy­ve­ni­mą. Drą­si­no, kad ateis lai­ kas, kai cuk­ri­nis dia­be­tas bus iš­gy­do­mas. „Ko­dėl gi ne? Vė­ž ys juk kur kas sun­kes­nė li­ga, bet žmo­nės pa­sveiks­ta“, – vil­tin­gai kal­ bė­jo ekst­ra­va­gan­tiš­ka švie­siap­lau­kė.

Kaip rea­ga­vau, su­ži­no­ju­si diag­no­zę? Man bu­vo šo­kas. Da­bar apie tai ga­liu ra­miai kal­bė­ti, ta­čiau pra­džio­je bu­vo sun­ku. Ga­liau­siai A.Ki­šo­nai­tė nu­spren­dė kreip­ tis į šei­mos gy­dy­to­ją. Ša­lia pa­grin­di­nių krau­jo ro­dik­lių me­di­kė tą­syk įtrau­kė ir gliu­ko­zės ty­ri­mą. Cuk­raus kie­k iui krau­jy­je ke­tu­ris kar­tus vir­ši­jus leis­ti­ną nor­mą, jau­na mo­te­ris sku­biai bu­vo pa­g ul­dy­ta į li­go­ni­nę. Jo­je su­ži­no­jo, kad ser­ga pir­mo­jo ti­po cuk­ ri­niu dia­be­tu, kai or­ga­niz­me ne­ga­mi­na­mas ar­ba pa­ga­mi­na­mas ne­pa­kan­ka­mas in­su­li­no kie­k is. Ant­ro­jo ti­po dia­be­to at­ve­ju in­su­li­no kie­k is krau­jy­je ga­li bū­ti ne­tgi per di­de­lis.

Kal­ti­nin­kas bu­vo stre­sas Ant­ro­jo ti­po dia­be­tas vys­to­si lė­tai, o žmo­ nės, tu­rin­t ys pa­di­dė­ju­sį cuk­raus kie­k į krau­ jy­je, ga­li to ne­jaus­ti ir ne­ži­no­ti il­gai. Pir­mo­jo ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas

65


Sveikata

Už­mo­jai: li­ga ne­sus­tab­dė me­ni­nin­kės A.Ki­šo­nai­tės, prie­šin­gai – dar la­biau iš­sklei­dė jos spar­nus.  Ri­tos Ei­nin­gy­tės nuo­tr.

pa­si­reiš­k ia stai­ga ir ne­ti­kė­tai, daž­nai diag­no­zuo­ja­mas iš­ti­kus ko­mai. „Aš ži­nau, kas man su­kė­lė dia­be­tą – stre­ sas. Bu­vau api­plėš­ta, ke­lis mė­ne­sius gy­ve­ nau pa­tir­da­ma be­ga­li­nę įtam­pą, nes rei­kė­jo vaikš­čio­ti į akis­ta­tas po­li­ci­jo­je, – apie įvy­ kius, pa­kei­tu­sius jos gy­ve­ni­mą, kal­bė­jo mo­ te­ris. – Kaip rea­ga­vau su­ži­no­ju­si diag­no­zę? Man bu­vo šo­kas. Da­bar apie tai ga­liu ra­ miai kal­bė­ti, ta­čiau pra­d žio­je bu­vo sun­ku.“ Mo­te­ris pri­si­mi­nė pir­mą­sias die­nas li­go­ ni­nė­je, kai ke­tu­ris kar­tus pa­k i­lu­sį mmol/l skai­čių tek­da­vo ma­žin­ti iki nor­mos ir vė­liau ly­dė­ju­sį jaus­mą – ap­du­ji­mą. Net­ru­kus se­kė ki­tas eta­pas – li­gos pri­si­jau­k i­ni­mas ir per­si­ prog­ra­ma­vi­mas nau­jam gy­ve­ni­mui. „Iki tol apie li­gą, kaip ir dau­ge­lis ki­tų su ja ne­su­si­dū­ru­sių­jų, ži­no­jau la­bai mig­lo­tai. Ką val­gy­ti, ko – ne? Cuk­raus juk yra ir duo­no­je, ir jo­gur­te, ir sū­ry­je, ir kruo­po­se. Pri­si­me­nu, dar gu­lė­da­ma li­go­ni­nė­je nu­si­pir­kau sal­dik­lio. Pa­ma­tė me­di­ci­nos se­su­tė ir sa­ko: mesk, nuo jo vė­žiu su­si­rgsi“, – me­ni­nin­kė ti­ki­no, kad tuo­met ji, kaip ir dau­ge­lis žmo­nių, klai­din­gai su­vo­kė, kaip at­ro­do dia­be­ti­kų val­gia­raš­tis.

Ra­do sa­vo re­cep­tą

66

Pir­muo­sius me­tus A.Ki­šo­nai­tė gy­ve­no pa­ gal me­di­kų re­ko­men­da­ci­jas – val­gė tik tai, ką jie siū­lo, skai­čia­vo ir lei­do­si rei­k ia­mą in­ su­li­no kie­k į. Ne­pai­sant to, jau­tė­si blo­gai. Ga­liau­siai mo­te­ris at­ra­do sa­vą ge­ros sa­vi­jau­tos re­cep­tą. „Iš­mė­gi­nau ne vie­ną al­ter­na­t y­v ų gy­dy­ mo­si bū­dą: bioe­ner­ge­ti­ką, int­ra­ve­ni­nį la­ ze­ri­nį gy­dy­mą, ho­meo­pa­ti­ją, ža­lia­val­g ys­ tę. At­ra­dau tai, kas man pa­de­da kont­ro­liuo­ ti li­gą ir leis­tis kuo ma­žiau in­su­li­no“, – pa­ klaus­ta, ko­k ių ma­lo­nu­mų te­ko at­si­sa­k y­ti dėl dia­be­to, kū­rė­ja šyp­te­lė­jo. Cuk­ri­nio dia­ be­to die­ta, pa­sak jos, tie­siog svei­ka mi­t y­ba,

ku­ri re­ko­men­duo­ja­ma ne tik ser­gan­tiems, bet ir svei­k iems žmo­nėms. Svar­biau­sia kas­ dien val­g y­ti pus­r y­čius, prieš­pie­čius, pie­tus ir va­ka­rie­nę tuo pat me­tu. Por­ci­jos ne­tu­ri bū­ti la­bai di­de­lės. „Jei su­val­gai per daug ang­lia­van­de­nių – cuk­rus krau­jy­je pa­ky­la, jei per ma­žai – krin­ ta, o tai yra la­bai pa­vo­jin­ga, nes ga­li ištikti

Esu tik­ra, kad li­gos nea­tei­na šiaip sau. Jos – iš­ban­dy­mai ir pa­mo­kos. ko­ma ir net mir­tis, – A.Ki­šo­nai­tė ti­k i­no da­ bar val­gan­ti vis­ką, ret­sy­kiais net ir juo­dą­jį šo­ko­la­dą. – Sten­giuo­si į lėkš­tę dė­ti daug sa­lo­ tų, šiek tiek mė­sos, žu­vies. La­bai mėgs­tu sū­ rį, bet vi­siš­kai ne­var­to­ju pie­no. Ne­val­gau ry­ žių, nes tai, ma­no nuo­mo­ne, toks pat blo­gis kaip ir cuk­rus. Be­je, pa­sta­ro­jo mū­sų na­mie ne­ra­si­te, jį kei­čiu me­du­mi. Ger­da­ma ka­vą ki­ tur be­riu tik ge­rą cuk­ra­nend­rių cuk­rų.“

Ne­rei­kia ba­dy­ti pirš­tų Ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu, anot pa­ šne­ko­vės, ne ma­žiau nei svei­ka mi­t y­ba svar­bus ju­dė­ji­mas, ku­ris vei­k ia tar­si vais­tas. Fi­zi­nė veik­la, ne­svar­bu, ar tai jo­gos pra­ ti­mai, spar­tus ėji­mas, na­mų tvar­k y­mas, ar tre­ni­ruo­tė spor­to sa­lė­je, stip­ri­na šir­dį ir ma­ži­na gliu­ko­zės kie­k į krau­jy­je. „Da­bar pro­pa­guo­ju jo­gą, o be­si­lauk­da­ma sū­naus nuei­da­vau apie 10 tūkst. žings­nių kas­ dien“, – apie sa­vo nėš­tu­mą pra­bi­lo A.Ki­šo­nai­tė. Po­zi­t y­v iai ir tik ryš­k io­mis spal­vo­mis gy­ ve­ni­mą pie­šian­ti mo­te­ris net ir ta­da įžvel­gė

li­gos pra­na­šu­mų. Ži­no­da­mi diag­no­zę me­di­ kai ją esą ste­bė­jo kaip po di­di­na­muo­ju stik­ lu. Tie­sa, nėš­tu­mo me­tu te­ko daž­niau ba­dy­ tis pirš­tus ir stebėti cuk­raus kie­k į krau­jy­je. „Įp­ras­tai dur­da­vau tris, o be­si­lauk­da­ma Hen­rio – aš­tuo­nis kartus“, – me­ni­nin­kė ne­ tru­kus pa­lie­tė dar vie­ną te­mą, ku­ri neat­sie­ ja­ma nuo cuk­ri­nio dia­be­to. Tai ada­tos. Su­ži­no­ju­si apie sa­vo li­gą, ji tu­ rė­jo su­si­tai­k y­ti, kad kas­dien po pen­k is kar­ tus į pil­vą teks leis­tis in­su­li­ną ir dar be­ne tiek pat kar­tų dur­ti sau į pirš­tus tam, kad pa­ma­tuo­tų cuk­raus kie­k į krau­jy­je. „Krau­jo vi­suo­met bi­jo­jau, be to, ma­no pirš­tai la­bai jaut­r ūs, – švie­siap­lau­kę gal­vą pa­pur­tė pa­šne­ko­vė, o pa­si­tei­ra­v us, ar ne­ prip­ra­to prie ne­ma­lo­nio­s ba­dy­mo pro­ce­dū­ ros, at­sa­kė klau­si­mu: „O jūs ar pri­pras­tu­ mė­te? Čia ly­giai tas pa­ts, kaip ir klau­si­mas, ar skau­da, kai du­ri sau į pil­vą? Taip. Bū­na, pa­tai­kai į krau­ja­g ys­lę, at­si­ran­da mė­ly­nė. Bū­na, iš­šo­ka gu­zas.“ Tie­sa, jau ku­rį lai­ką jai ne­rei­k ia kar­to­ti ne­ma­lo­nių pirš­to ba­dy­mo pro­ce­dū­r ų. A.Ki­ šo­nai­tė įsi­gi­jo spe­cia­lų apa­ra­tą – sen­so­rių, su ku­riuo cuk­raus kie­k į krau­jy­je ga­li pa­si­ ma­tuo­ti bet ku­riuo pa­ros me­tu. „Tai la­bai bran­g us apa­ra­tas ir įsi­g y­ti Lie­ tu­vo­je jo kol kas neį­ma­no­ma“, – ap­gai­les­ta­ vo me­ni­nin­kė.

Am­ži­na op­ti­mis­tė Vi­so po­kal­bio me­tu A.Ki­šo­nai­tė spin­du­ lia­vo spal­vo­mis ir ener­gi­ja, tar­si vie­nas iš dau­ge­lio jos ta­py­tų pa­veiks­lų. Op­ti­miz­mas įgim­tas ar užau­gin­tas? „Man tik­rai ne kiek­v ie­ną die­ną švie­čia sau­lė“, – trum­pai at­sa­kė me­ni­nin­kė. Ta­da, kai ši nu­si­su­ka, A.Ki­šo­nai­tė ima­si tech­ni­nių dar­bų, to­k ių, kaip pa­ro­dų or­ga­ ni­za­v i­mas. Prie dro­bės kū­rė­ja ei­na tik bū­ dama ge­ros nuo­tai­kos, nes yra įsi­ti­k i­nu­si, kad pa­veiks­lai su­ge­ria sklei­džia­mą ener­gi­ją. Kaip ir žmo­nės. To­dėl ji ne­no­ri bū­ti blo­g ų emo­ci­jų su­ger­tu­ku – ven­gia tų, ku­rie verkš­ le­na dėl maž­mo­žių: pra­stai iš­mie­go­tos nak­ ties, įau­g u­sio na­go ar aukš­ta­kul­nių pa­lik­tos nuo­spau­dos ant pė­dos. „Ga­liu pa­k lau­sy­ti kar­tą ar du, pa­tar­ti ir pa­dė­ti ieš­ko­ti spren­di­mo. Mie­go­jai pra­stai? Ki­tą va­ka­rą at­si­gulk ke­lio­li­ka mi­nu­čių anks­ čiau ir kom­pen­suok mie­go sty­gių, ku­rį pa­ty­ rei praė­ju­sią nak­tį. Kiek­vie­nai si­tua­ci­jai yra spren­di­mas. Jei ma­tau, kad žmo­gus jo neieš­ ko, nu­lei­džiu ran­kas. Ne­tu­riu nei lai­ko, nei kant­ry­bės klau­sy­ti to­kių kal­bų, – ne ieš­ko­ti kal­tų ap­lin­ko­je, ku­ri su­pa, o dar­syk per­kra­ ty­ti sa­vo esy­bę kvie­tė pa­šne­ko­vė. – Esu tik­ra, kad li­gos nea­tei­na šiaip sau. Jos – iš­ban­dy­mai ir pa­mo­kos. Jei su­vo­kia­me ir prii­ma­me tai, tuo­met vyks­ta po­ky­čiai, jei ne – už­si­da­ro­me ta­me ra­te ir vis­kas kar­to­ja­si, blo­gė­ja.“


2018 pavasaris

Sveikata

Me­nas ne tik glos­to šir­dį, bet ir gy­do

C

uk­ri­nis dia­be­tas, ar­ba cuk­ra­li­gė – en­dok­ri­ni­nė li­ga, ku­rią su­ke­lia ang­lia­van­de­nių apy­kai­tos su­tri­ki­mai, le­mian­tys gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je pa­di­dė­ji­mą. „Su­sir­gus šia li­ga la­bai svar­bu iš­mok­ti ją val­dy­ti“, – per­spė­ja LSMU Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­jas en­dok­ri­no­lo­ gas Vla­di­mi­ras Pet­ren­ko.

Pa­sau­ly­je cuk­ri­niu dia­be­tu ser­ga apie 100 mln. žmo­nių, Eu­ro­po­je – apie 26 mln., Lie­ tu­vo­je re­gist­ruo­ta maž­daug 54 tūkst. li­go­ nių. Dau­g u­ma jų gy­ve­na vi­sa­ver­t į gy­ve­ni­ mą, ta­čiau tam rei­k ia ne tik gy­dy­to­jų, bet ir pa­čių li­go­nių pa­stan­g ų. – Ka­da rei­kia ne­ri­mau­ti dėl cuk­ri­nio dia­be­to? – Ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu vi­sa­me pa­ sau­ly­je dau­gė­ja. Tai lė­ti­nė li­ga, ku­rios me­tu, pri­klau­so­mai nuo jos ti­po, su­trin­ka ka­sos hor­mo­no in­su­li­no ga­my­ba ar­ba vei­ki­mas. Esant ne­pa­kan­ka­mai gy­dy­mo kont­ro­lei li­ga ga­li pa­žeis­ti vi­sas or­ga­niz­mo sis­te­mas. Cuk­ ri­nis dia­be­tas yra daž­na in­fark­to, in­sul­to, ak­lu­mo, inks­tų funk­ci­jos ne­pa­kan­ka­mu­mo ir ga­lū­nių am­pu­ta­ci­jų prie­žas­tis. – Pa­siek­ta iš­ties daug, bet ar to pa­kan­ka? – Be­veik prieš 100 me­tų cuk­ri­nis dia­be­tas bu­vo ne­pa­gy­do­ma ir mir­ti­na li­ga. Per šį lai­ko­tar­pį moks­li­nin­kai ir gy­dy­to­jai pa­sie­kė la­bai daug. Šiems at­ra­di­mams pra­džią da­vė žy­mus moks­li­nin­kas Os­ka­ras Min­kovs­kis, gi­męs ir au­gęs Kau­ne. Šian­dien tu­ri­me ne tik įvai­rių rū­šių in­su­li­no, bet ir pla­tų spekt­rą ge­ria­mų­jų me­di­ka­men­tų, ku­riais ga­li­me pa­ ge­rin­ti cuk­ri­nio dia­be­to kont­ro­lę, su­ma­žin­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ką, krau­jos­pū­ dį, ko­re­guo­ti ant­svo­rį. Šian­dien sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad vos prieš 20 me­tų pa­cien­tai ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės na­muo­ se iš­si­tir­ti gli­ke­mi­jos, o in­su­li­ną rei­kė­da­vo švirkš­tis daug­kar­ti­niais švirkš­tais. Anuo­met pa­cien­tas tu­rė­jo pri­si­tai­ky­ti prie gy­dy­mo, o ne gy­dy­mas prie pa­cien­to. Šian­dien pa­rink­ da­mi gy­dy­mą tu­ri­me ga­li­my­bę at­si­žvelg­ti į in­di­vi­dua­lius pa­cien­to po­rei­kius. Ga­li­me pa­ si­džiaug­ti, kad tu­ri­me vis mo­der­nes­nių gli­ ke­mi­jų sa­vi­kont­ro­lės prie­mo­nių, nuo­la­ti­nio gliu­ko­zės mo­ni­to­ra­vi­mo prie­tai­sų, in­su­li­no švirkš­ti­mo po­mpų, lei­džian­čių pa­cien­tams pa­siek­ti dar ge­res­nių cuk­ri­nio dia­be­to kont­ ro­lės tiks­lų.

– Ar sun­ku li­go­niams lai­ky­tis cuk­ri­nio dia­ be­to mi­ty­bos ir vais­tų var­to­ji­mo re­ži­mo? – Pa­cien­tams rei­kia ne tik re­gu­lia­riai var­to­ti me­di­ka­men­tus ar at­lik­ti daug­kar­ti­nes in­su­li­no in­jek­ci­jas, bet ir sek­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, lai­ky­tis spe­cia­lios die­tos, skai­čiuo­ti su­var­to­ja­ mų ang­lia­van­de­nių kie­kį mais­te. La­bai svar­bu, kad vais­tų var­to­ji­mas bū­tų kuo pa­pras­tes­nis, pa­to­ges­nis ir ga­lė­tų bū­ti su­de­ri­na­mas su kas­ die­ne veik­la. Dar ne­se­niai su­si­švirkš­tus in­su­li­ no rei­kė­da­vo be­veik pu­sę va­lan­dos ne­val­gy­ti, o po val­gio už­kan­džiau­ti. Šian­dien dėl nau­jos kar­tos in­su­li­no gy­dy­mas tam­pa vis pa­pras­tes­ nis, efek­ty­ves­nis ir sau­ges­nis. – Iš­gy­ve­na­me ino­va­ci­jų lai­ko­tar­pį. Ar gy­ dant dia­be­tą in­su­li­nu yra ino­va­ci­jų, juk jis iš­ras­tas jau se­niai? – Siekiama, kad diabeto gydymas užtikrintų ne tik geresnę glikemijos kontrolę, bet ir būtų kuo paprastesnis ir patogesnis medikamentų varto­ jimas. Skiriant gydymą insulinu siekiama atkar­ toti nesergančio žmogaus insulino sekreciją ir veikimą, todėl pacientas atlieka keletą insulino injekcijų per dieną. Insulinai nuolat tobulinami ir džiugu, kad Lietuvoje yra visi naujausi insuli­ nai, kurie padeda pacientams efektyviai valdyti cukraus kiekio kraujyje svyravimus per parą, išvengti diabeto komplikacijų, gerai jaustis, gyventi normalų kasdienį gyvenimą. – Ge­rė­ja ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu gy­ dy­mas, o gy­ve­ni­mo ko­ky­bė?

– Di­džiuo­ja­mės kas­met or­ga­ni­zuo­ja­ma va­ sa­ros sto­vyk­la cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams. Šie­me­tė – jau 28-oji, ku­rio­je sto­vyk­ lau­to­jai pa­si­se­mia neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties ir ži­nių apie li­gą. Sto­vyk­la pa­de­da ser­gan­čia­jam įgy­ti sa­va­ran­kiš­ku­mo, pa­si­ti­kė­ji­mo, to­dėl yra la­bai svar­bi mo­ky­mo da­lis. Jau ket­vir­tus me­tus kar­tu su re­ži­sie­re Auš­ra Žu­kai­te-Kup­ čiū­nie­ne, ak­to­riais Ug­ne ir Ri­du Žir­gu­liais vyk­do­me pro­jek­tą „Iš­gy­ve­ni­mų teat­ras“. Šios idė­jos au­to­riai – pro­fe­so­rius Jea­nas Phi­lip­pe As­sa­las ir Ti­zia­na As­sal iš Že­ne­vos, ak­to­rius, re­ži­sie­rius ir ra­šy­to­jas Mar­co­sas Ma­la­via iš Pa­ry­žiaus. Šian­dien tu­ri­me ne­ma­žai ži­nių apie tei­gia­mą me­no po­vei­kį gy­dy­mui. Lė­ti­nė li­ga pa­vei­kia eg­zis­ten­ci­nį as­mens po­žiū­rį į gy­ ve­ni­mą, ne­re­tai slo­pi­na sa­vi­raiš­ką ir ne­lei­džia iš­reikš­ti jaus­mų. Per įvai­rias me­no for­mas pa­cien­tas sa­vus iš­gy­ve­ni­mus iš­reiš­kia ki­tu bū­ du, ge­riau su­si­vo­kia sa­vy­je, kei­čia sa­ve, o tai tei­gia­mai vei­kia cuk­ri­nio dia­be­to kont­ro­lę. – Ko pa­lin­kė­tu­mė­te žmo­nėms, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu? – No­riu pa­si­džiaug­ti prie­mo­nė­mis efek­ty­viai cuk­ri­nio dia­be­to kont­ro­lei už­tik­rin­ti. Lin­ kiu, kad kiek­vie­nas gau­tų jo in­di­vi­dua­lius po­rei­kius ati­tin­kan­tį gy­dy­mo me­to­dą, ku­ris pri­si­tai­ky­tų prie jo gy­ven­se­nos. Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad gy­dy­mo sėk­mė pri­klau­so nuo pa­ties li­go­nio. Mes, gy­dy­to­jai, ga­li­me tik pa­ tar­ti, pa­siū­ly­ti nau­jau­sius ir mo­der­niau­sius gy­dy­mo me­to­dus.

Vla­di­mi­ras Pet­ren­ko: Šian­dien tu­ri­me ne­ma­žai ži­nių apie tei­gia­mą me­no po­vei­kį gy­dy­mui. Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Uab „Novo Nordisk Pharma“

67


KAIP MAITINTIS, KAD ŠIRDIS BŪTŲ SVEIKA? Širdies ir kraujagyslių ligos išsivysčiusiose šalyse yra pagrindinė žmonių mirties priežastis. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, streso gausa lemia šių ligų jaunėjimą. Anksčiau buvo įprasta, kad išeminė širdies liga ar miokardo infarktas užklumpa pagyvenusius žmones, dabar dažnai nukenčia 40-mečiai ar net 30-mečiai. Sveikatos priežiūros specialistai ir medikai teigia, kad net 80 % šių ligų galima būtų išvengti pakoregavus mitybą ir gyvenimo būdą. Mokslinių tyrimų duomenimis, mityba ir natūralios medžiagos turi didelė reikšmę normalizuojant kraujospūdį, mažinant cholesterolio kiekį kraujyje ir gerinant kraujotaką. medžiagų perteklius, o kitų – stygius. Apie šias mitybos problemas specialistai kalba jau ne vienerius metus, tačiau matome, kad ateityje apie tai reikia kalbėti dar daugiau. – Ką svarbu žinoti apie mitybą, norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką?

Apie tai, kaip reikėtų maitintis, kad širdis kuo ilgiau išliktų sveika, kalba Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas. – Kaip dažnai Lietuvoje susiduriame su širdies ir kraujagyslių ligomis? – Lietuvoje tai yra tikrai didelė problema. Apie 54 % gyventojų serga ir miršta būtent nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau patys žmonės gali šias ligas kontroliuoti ir netgi iki 80 % sumažinti sergamumą. Jei žmogus sureguliuotų savo mitybą ir pakeistų gyvenimo būdą, išsiugdytų atsparumą stresui, rizika susirgti minėtomis ligomis gerokai sumažėtų. Tačiau metai iš metų matome, kad sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis nemažėja. Be to, lietuvių mitybos įpročiai, kuriuos labai sudėtinga pakeisti, skatina širdies ir kraujagyslių ligų plitimą.

– Viena labiausiai paplitusių ligų – aterosklerozė, kai kraujagyslėse kaupiasi oksiduoti riebalai. Tai reiškia, kad mums labai svarbu gauti oksidacinį poveikį mažinančių medžiagų – antioksidantų. Visi žinome tokius antioksidantus kaip vitaminai C ir E, tačiau ne mažiau svarbūs yra bioflavonoidai bei iš pomidorų gaunamas likopenas. Antioksidantų labai daug yra daržovėse, vaisiuose, tačiau daugelis nesuvalgo net minimalios daržovių normos per dieną. Optimalus kiekis būtų 600 g, tačiau lietuviai per dieną nesuvalgo net 300 g. Reiškia, mes negauname ne tik antioksidantų, bet ir kitų vitaminų bei mineralų. Išskirti norėčiau česnaką, kaip kraujagyslėms ir širdžiai itin naudingą daržovę. Širdies sveikatai svarbi yra folio rūgštis ir vitaminas B12, kurio vienas pagrindinių šaltinių yra jautiena,

– Plačiai žinoma, kad širdžiai labai naudinga Viduržemio jūros regiono dieta. Ar įmanoma Lietuvoje gyvenant ištisus metus laikytis šios mitybos principų? – Na, šiais laikais daugelio produktų galima nusipirkti ištisus metus, tad teoriškai tokia mityba galima. Tačiau, kaip rodo praktika, didžioji dalis Lietuvos gyventojų taip nesimaitina, nes tai yra ne tik labai brangu, bet ir reikalauja daug laiko bei pastangų. Tad nemanau, kad mūsų šalyje daug kas galėtų laikytis Viduržemio jūros regiono mitybos principų. – Tai ką daryti? Kaip Lietuvos gyventojams maitintis, kad gautų širdžiai labiausiai reikalingų maisto medžiagų? – Jei mitybos nesigauna sureguliuoti taip, kad būtų užtikrinti širdies ir kraujagyslių sistemos poreikiai, naudinga mitybą papildyti tinkamai subalansuotais maisto papildais. Peržiūrėjęs, kas yra mūsų rinkoje ir ką galima būtų pasiūlyti žmogui, kuris nori palaikyti normalią savo širdies funkciją ir būti sveikas kuo ilgiau, galėčiau išskirti vieną tikrai optimaliai subalansuotą papildą širdžiai – „Cardioace“. Į šį preparatą iš esmės sudėta visa Viduržemio jūros dietos nauda, tad nereikia pirkti ir vartoti keleto skirtingų produktų, užtenka vieno, gerai subalansuoto ir moksliniais duomenimis pagrįsto „Cardioace“ komplekso. Tačiau net vartojant papildus nereikia užmiršti, kad svarbiausia yra peržiūrėti savo mitybą ir pagal galimybes stengtis kuo daugiau naudingų medžiagų gauti su maistu bei užsiimti prevencija, kol dar esi sveikas.

3

omega-

B2

as

cink

jos suvartojame irgi labai nedaug. Dar viena mūsų šalies gyventojams būdinga mitybos problema, kad valgoma gerokai per mažai riebių žuvų. Tai reiškia, kad negauname pakankamai širdžiai naudingų omega-3 polinesočiųjų rūgščių, bet iš riebios kiaulienos ir riebių pieno produktų gauname per daug širdžiai kenksmingų sočiųjų riebalų.

ai

foliat

B1

ų nak tas čes strak ek

lecitinas

– Dažnai žmogus net nesuvokia, kad jis jau yra pacientas. Tai lėtinės ligos, ir iš pradžių, kai jos vystosi, žmogus gali nieko nejusti. Simptomai pajuntami, kai liga jau pažengusi arba aptinkama atsitiktinai, atliekant tyrimus. Tačiau įtarti apie širdies ligų riziką galime pažiūrėję, ką žmogus valgo. Potencialių širdies ligų pacientų mityboje paprastai yra labai ryškus vienų

Maisto papildas

– Žinoma, kad širdies ligomis suserga vis jaunesni žmonės. Ar galėtumėte apibūdinti, kokie pacientai dažniausiai serga šiomis ligomis?

Kiekvienam širdies dūžiui!


namų aromatai. Ar tai būtų malonus namų kvapas su lazdelėmis, ar kvepianti žvakė, ar garintuvas su aliejais. Pasirinkite labiausiai tinkantį. Malonūs kvapai visada pakelia nuotaiką, sukuria jaukią atmosferą ir nejučia praskaidrina dieną.

Padovanokite Porą elegantiškų Puodelių: vieną – mamai, o kitą sau. Kad būtų dar maloniau mėgautis arbata ar kava. Sukurkite malonų ritualą, pasilepinkite draugija ir akimirka.

Chalatas. Apgaubkite mamą jaukiu chalatu – tai bus padėka jai už bemieges naktis ir rūpestį. Tarsi žinutė, kad skirtų daugiau dėmesio sau ir savo poilsiui.

Pirkinių krePšelis. Toks praktiškas ir patogus, puikiai telpantis rankinėje ir toks gražus!

Geriausių dovanų mamai

TOP 10 Žydintis pavasaris dovanoja ir vieną gra žiausių metų švenčių – Motinos dieną. Tai nuostabi proga dar kar tą savo mylimiausioms gy venimo moterims pasa ky ti, kokios jos mums brangios ir ypatingos. Didžiausia dova na ma mai neabejotinai yra dėmesys ir akimirkos kar tu, todėl rinkda mi dovaną pagalvokite, ką norite ta dovana pasa ky ti. Tegul tai bus tarsi laiškas ma mai su nuoširdžiausiais linkėjimais.

vilnius: Trakų g. 17; PC „EUROPA“; PC „PANORAMA“ kaunas: Laisvės al. 45; PC „MOLAS“; PC „AKROPOLIS“ klaipėda: PC „AKROPOLIS“ www.cdstyle.lt

saldaininė. Tik pas mamas visada galime rasti kažką skanaus. Jos tarsi fėjos, visada turinčios paslėptų gardumynų. Todėl išskirtinė saldaininė tikrai pradžiugins.

žaismingas skėtis. Kokybiškas ir žaismingo dizaino skėtis puikiai tiks praktiškai mamai.

PaPuošalų dėžutė. Kas suskaičiuos, kiek papuošalų mama per gyve­ nimą sukaupė. Padovanokite jai gražią papuošalų dėželę jiems susidėti. Tegul segės, vėriniai ir auskarai saugiai nugula skyreliuose. Paprašykite mamos, kad papasakotų, kokias istorijas jie slepia.

gėlėta užrašų knygelė. Ach, tos mūsų mamos! Visada atras, ką reikia pasižymėti knygelėje. Originalus kulinarijos receptas, svarbus priminimas ar gražus palinkėjimas.

„C&D Style“ nuotr.

užburiantis namų kvaPas, kuris atrodo tarsi pamerktos gyvos gėlės.

Suraskite nuotrauką, kurioje būtų užfiksuota ypatinga akimirka. dailiai įrėminkite, kad šis momentas kaskart pradžiugintų.


s t o e b ­ m ­ i j ­ u i k g ­ ­la š I

2018 pavasaris

Sveikata

e ­ys

m ­ u m T

70

ik har­mo­ni­jo­je su gam­ta, ar­ti­mai­siais ir pa­čiu sa­vi­mi įma­no­ma bū­ti svei­kam ir lai­min­gam. „Po rei­ki sean­so aš pa­sto­jau, nors gy­dy­to­jai sa­kė, kad be pa­gal­bi­nių prie­mo­nių vai­kų su­si­lauk­ti neį­ma­no­ ma“, – tvir­ti­na jau­na mo­te­ris, pa­si­klio­vu­si tūks­tant­me­čių se­nu­mo teo­ri­ja.

tekstas: Ma­ri­ja­nos Ja­sai­tie­nės

Ki­tas pa­sau­lis Le­gen­di­nio krep­ši­nin­ko Mo­des­to Pau­laus­ ko vaid­me­niu fil­me „3 se­kun­dės“ pla­čiai iš­ gar­sė­jęs ak­to­rius Žil­vi­nas Tra­tas, pa­k laus­tas, ko­k ia tu­rė­tų bū­ti mo­te­ris, ku­ri jam pa­tik­tų, at­sa­kė, kad san­ty­kiams bū­ti­na šim­tap­ro­cen­ ti­nė che­mi­ja. Tai, anot gei­džia­miau­siu jau­ni­ kiu ta­pu­sio iš­vaiz­daus vy­ro, yra trau­ka, kai ap­ka­bi­nęs mo­te­rį jau­ti jos ener­gi­ją, ši­lu­mą. „Tur­būt tai ne tik kū­no ry­šys su kū­ nu, bet kaž­kas dar gi­liau“, – api­bend­ri­no Ž.Tra­tas.


2018 pavasaris

k­lai –

Apie ką konk­re­čiai kal­ba šie ak­to­riai? Kaž­k ą vai­d i­na, fan­ta­zuo­ja, iš­si­gal­vo­ja ne­ bū­tus da­ly­kus? Kau­nie­tė Rū­ta Ja­nu­le­v i­čie­ nė – ne me­ni­nin­kė, o tarp­tau­t i­nės eko­no­ mi­kos ir vers­lo ad­mi­nist­ra­v i­mo ma­g ist­ rė, iš ar­t i ma­čiu­si, kaip vys­to­mas pa­sau­li­ nio ly­g io vers­las, dir­bu­si konk­re­čius lo­g i­ ka, ma­te­ma­t i­niais spren­d i­mais grįs­tus dar­ bus, tvir­tai įsi­t i­k i­nu­si ak­to­rių tei­g i­nių pa­ grįs­tu­mu. „Aš esu rei­k i mer­car meist­rė mo­k y­to­ ja, to­dėl pui­k iai su­pran­tu, ką sa­ko ak­to­riai. Jie kal­ba apie žmo­gaus emo­ci­nį ir dva­si­ nį pa­sau­lį, jaus­mus, ener­gi­ją, ir tai yra la­bai svar­bu“, – pri­si­sta­to 44-erių tra­pi mo­te­ris, nuo­šir­d žiai žvel­gian­ti į akis, spin­du­liuo­jan­ ti ši­lu­mą, švel­nu­mą. Ji to­k ia ta­po dar pa­ly­gin­ti ne­se­niai, tuo­ met, kai at­ra­do pa­šau­k i­mą pa­dė­ti žmo­nėms pa­sveik­ti nuo fi­zi­nių ir dva­si­nių kan­čių, pa­ siek­ti už­si­brėž­tų tiks­lų, bū­ti lai­min­giems. Pa­dė­ti? Kaip ji tai da­ro?

Sveikata

At­gai­vin­ta Ja­po­ni­jo­je ■■ Ja­po­nas Mi­kao Usu, vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą sky­ręs rei­ki ty­ri­nė­ji­mui, XIX a. gy­do­mą­jį me­to­do po­vei­kį at­sklei­dė iš nau­jo. Jis tei­gia, kad svei­kam žmo­gui rei­ki ener­gi­ja su­tei­kia at­si­pa­lai­da­vi­mą ir at­gai­vi­ na, su­ba­lan­suo­ja de­ši­nį­jį bei kai­rį­jį sme­ge­nų pus­ru­tu­lius ir su­de­ri­na vi­sus ener­gi­nius cent­rus (čak­ras) bei ener­gi­ jos lau­ką, iš­va­lo ir su­stip­ri­na žmo­gaus gy­vy­bi­nės ener­gi­jos te­kė­ji­mą. Rei­ki ga­li­ma nau­do­ti vie­ną ar­ba kar­tu su me­di­ci­ni­ niu gy­dy­mu, ta­čiau rei­ki nė­ra svei­ka­tos prie­žiū­ros me­to­dų pa­kai­ta­las.

Kas yra rei­ki? Kau­no ra­jo­ne, vos už Gi­rio­nių, iš pa­grin­ di­nio ke­lio pa­su­kus į de­ši­nę, pra­va­žia­v us dau­bą ir vėl pa­k i­lus į kal­ne­lį, kai­rė­je at­si­ve­ ria gra­ži so­dy­ba. Jos kie­me, ko­ne ant šlai­ to, įreng­tas me­di­ta­ci­jos ra­tas, ply­ti du la­bi­ rin­tai. „Šis – kvad­ra­ti­nis, vy­riš­kos ener­gi­jos, ma­to­te – iš­kart su­ka į de­ši­nę, o ap­va­lu­sis – mo­te­riš­kos ener­gi­jos, su­ka į kai­rę“, – eks­ kur­si­ją po la­bi­rin­tų, su­kur­tų iš na­tū­ra­lių ak­me­nų, pa­sau­lį pra­de­da jo ži­no­vė R.Ja­nu­ le­v i­čie­nė. Ji sa­ko, kad la­bi­rin­tai pra­dė­ti kur­ti gi­lio­je se­no­vė­je, jų yra vi­sa­me pa­sau­ly­je. Rū­tai sa­ vo so­dy­bo­je min­tis su­dė­ti la­bi­rin­tą ki­lo, kai aka­de­mi­ko Jur­gio Brė­di­k io kny­go­je „Ki­ to­k iu žvilgs­niu 2“ ir be­veik tuo pa­čiu me­ tu už­sie­nio li­te­ra­tū­ro­je per­skai­tė apie la­bi­ rin­tuo­se su­ku­ria­mus pi ener­gi­jos vir­pe­sius. Moks­li­niai ty­ri­mai pa­t vir­ti­na, kad jie pri­ lygs­ta baž­ny­čių al­to­rių sklei­džia­mų vir­pe­ sių daž­niams. Spi­ra­le be­si­su­kan­t ys la­bi­rin­

Rei­ki meist­ras, nu­kreip­da­mas ener­gi­ją į klien­to kū­ną, sti­mu­liuo­ja jo vi­di­nį sa­vi­gy­dos po­ten­cia­lą ir pa­spar­ti­na pa­kenk­tų or­ga­nų gi­ji­mą. Kas yra ta che­mi­ja, trau­ka, kaž­kas gi­liau? Ki­ta lie­tu­v ių teat­ro ir ki­no ak­to­rė Ilo­na Bal­sy­tė yra įsi­ti­k i­nu­si, kad pyk­čio ener­gi­ ja dėl sa­vo stip­ru­mo ir ga­lios su­grįž­ta bu­ me­ran­g u. Va­di­na­si, tai ne tik jaus­mai. Tai ir po­vei­k is.

to ra­to vir­pe­siai su­tei­k ia gy­v y­bi­nės ener­gi­ jos ir, tei­gia­ma, ne­tgi ga­li gy­dy­ti, nes su­de­ ri­na­mi gal­vos sme­ge­nų rit­mai. „Tuo­met dir­bau Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to Pro­ba­ci­jos tar­ny­bo­je. Ieš­ko­jau vi­sų pa­ti­ria­ mo stre­so ma­ži­ni­mo bū­dų, do­mė­jau­si rei­

ki“, – ke­le­rių me­tų se­nu­mo praei­t į pri­si­me­ na R.Ja­nu­le­v i­čie­nė. Be­je, kas yra rei­k i? Tai ja­po­niš­kas žo­dis, su­si­de­dan­tis iš dvie­jų pra­smių: rei – vi­sa, kas eg­zis­tuo­ja min­t y­se ir for­mo­se, gy­v y­bi­ nė ener­gi­ja, uni­ver­sa­lus vi­sa­tos spin­du­lys; ki – gy­v y­bi­nė ener­gi­ja, ku­ri įkve­pia gy­v y­bę kū­ri­ni­jai, uni­ver­sa­li ne­po­lia­ri­zuo­ta vi­sa­tos ener­gi­ja, vi­sa ko vi­sa­to­je šal­ti­nis. „Rei­k i te­ra­pi­ja – vie­na iš Ti­be­to tech­ni­ kų, ap­ra­šy­tų slap­to­se Lo­to­so su­tro­se I ar II a. Rei­k i sim­bo­liai yra rak­tas šios te­ra­pi­jos sis­te­mos ener­gi­jai siųs­ti. Rei­k i te­ra­pi­ja ypa­ tin­ga tuo, kad gy­dū­nui ji tam­pa

Žiups­ne­lis is­to­ri­jos ■■ Kiek­vie­na kul­tū­ra la­bi­rin­tus kū­rė uni­ka­liu ir sa­vi­tu bū­du. Žy­miau­sias se­no­vės la­bi­rin­tas bu­vo Kre­to­je, Kno­se. Dau­ giau­sia, per 600, la­bi­rin­tų, su­kur­tų iš ak­me­nų ir rie­du­lių ša­lia jū­ros kran­tų, bu­vo ras­ta Skan­di­na­vi­jo­je. Ki­ni­jo­je la­bi­ rin­tai bu­vo ku­ria­mi iš smil­ka­ lų – nau­jas kva­pas bū­da­vo pri­sta­to­mas la­bi­rin­to ta­kų po­sū­kiuo­se. Si­bi­re ap­tik­tų kla­si­ki­nių la­bi­rin­tų am­žius yra 20 tūkst. me­tų. Tei­gia­ma, kad Pet­ras I vaikš­čio­jo la­bi­rin­ tu Si­bi­re, kai pa­ma­tė Sankt Pe­ter­bur­go vi­zi­ją ir pa­skui ją at­kū­rė rea­ly­bė­je. 71


2018 pavasaris

Sveikata

Rei­ki – kū­ no ir dva­ sios to­ bu­lė­ji­mo me­to­das, skir­tas stre­sui įveik­ti, svei­ka­tai, ra­my­bei, sau­gu­mo ir kles­tė­ ji­mo jaus­ mui su­si­ grą­žin­ti. Po­vei­kis: rei­ki ener­gi­ja itin ak­ty­vi la­bi­rin­tuo­se, nes juo­se su­ku­ria­mi pi ener­gi­jos vir­pe­siai.

priei­na­ma dėl ini­cia­ci­jos, o ne pra­kti­ kos. Per ini­cia­ci­jas žmo­g u­je at­ve­ria­mas vi­ di­nis ka­na­las, ku­riuo te­ka gy­v y­bi­nė vi­sa­tos ener­gi­ja“, – taip aiš­k i­na aka­de­mi­kas J.Brė­ di­k is. Rei­k i meist­ras, nu­k reip­da­mas ener­gi­ ją į klien­to kū­ną, sti­mu­liuo­ja jo vi­di­nį sa­ vi­g y­dos po­ten­cia­lą ir pa­spar­ti­na pa­kenk­ tų or­ga­nų gi­ji­mą, at­ku­ria svei­ka­tai bū­ti­ną vi­sų lyg­me­nų – fi­zi­nio, emo­ci­nio, psi­chi­ nio ir dva­si­nio – gy­v y­bin­g u­mą ir pu­siaus­ vy­rą. Su­vo­kus pro­ble­mos es­mę, iš­lais­v i­na­ ma už­blo­kuo­ta ener­gi­ja, ji trans­for­muo­ja­si į aukš­tes­nio daž­nio ener­gi­jas ir in­teg­ruo­ja­ si į nau­ją mąs­t y­se­ną, elg­se­ną. Tei­gia­ma, kad taip ga­li­ma pa­keis­ti po­žiū­rį į sa­ve, iš­si­va­ duo­ti iš ne­gan­dų, ne­tgi ma­te­ria­li­nio ne­pri­ tek­liaus, at­ras­ti sėk­mės ke­lią. To mo­ko rei­ ki mer­car meist­rai – aukš­tes­nės kva­li­fi ­ka­ci­ jos gy­do­vai. Ką reiš­k ia žo­dis „mer­car“? „Tai yra sim­bo­lis, su­grą­ži­nan­tis pu­siaus­ vy­rą sti­chi­joms, ku­rių ga­lios vei­k ia žmo­ gų. Jis tar­si al­che­mi­nė kros­nis, ku­rio­je su­ de­ga ne­ga­t y­v i ener­gi­ja. Jį, kaip ir ki­tus rei­ ki sim­bo­lius, gy­dū­nai nau­do­ja tie­sio­gi­nio ir nuo­to­li­nio gy­dy­mo me­tu, va­lydami erd­vę, įkrau­dami van­de­nį, daik­tus ir mo­k ydami keis­ti po­žiū­rį į si­tua­ci­jas“, – paaiš­k i­na Rū­ ta ir pa­tiks­li­na, kad rei­k i mer­car meist­ras mo­k y­to­jas – žmo­g us, ku­ris ak­t y­v iai pra­kti­ kuo­ja rei­k i, dir­ba vi­suo­me­ni­nį švie­čia­mą­jį ir moks­li­nį ti­ria­mą­jį dar­bą.

Žmo­gus – gam­tos vai­kas 72

La­bai daug, tvir­ti­na R.Ja­nu­le­v i­čie­nė, ga­li­ ma pa­jaus­ti la­bi­rin­te. Tri­jų vi­jų kon­cent­ ruo­tas kla­si­k i­nis kvad­ra­ti­nis la­bi­rin­tas sie­

Mei­lė yra vie­nin­te­lė Sep­ty­nios čak­ros Iš kaž­kur nu­k ly­du­sių min­čių į rea­ly­bę su­ tie­sa, iš jos vis­kas grą­ži­na Rū­ta. „Ke­liau­da­mi ener­gi­niu čak­ri­niu la­bi­rin­ tu pa­tir­si­te ener­giš­kai stip­rią ke­lio­nę į sa­ve, su­kur­ta, ji yra su­ža­din­si­te gy­v y­bi­nę ener­gi­ją, te­kan­čią per t y­nias čak­ras, esan­čias žmo­g u­je“, – nie­ am­ži­na, jos nie­kas sep­ ko apie tai neiš­ma­nan­tie­siems šie žo­džiai skam­ba pa­slap­tin­gai. ne­ga­li nu­ga­lė­ti. Rei­k i mer­car meist­rė mo­k y­to­ja kant­riai ja­mas su ke­tu­rio­mis pa­sau­lio kryp­ti­mis, tu­ri sim­bo­li­nę že­mės, oro, ug­nies ir van­ dens reikš­mę, at­spin­di praei­t į, da­bar­t į ir atei­t į. Šis la­bi­rin­tas skir­tas vi­sa tai pa­jaus­ ti, ap­mąs­t y­ti, at­ras­ti at­sa­k y­mus į kan­k i­nan­ čius klau­si­mus. Me­di­ta­ci­nia­me ra­te at­si­pa­lai­duo­ja­ma, sė­ dint ant cent­re esan­čio ak­mens ko­jos tar­si su­si­lie­ja su že­me. Iš jos ima pul­suo­ti ener­ gi­ja. Tai itin jau­čia­ma esant ba­sam. R.Ja­ nu­le­v i­čie­nė paaiš­k i­na, kad mū­sų or­ga­niz­ me esan­ti pa­ma­ti­nė čak­ra su­sie­ta su že­mės žvaigž­dės var­tų čak­ra, ku­ri su­jun­gia mus su mo­ti­na že­me. Ar ne to­dėl mums pa­tin­ka vaikš­čio­ti ba­so­mis, ne­re­tai no­ri­si at­si­sės­ti ant žo­lės? Ne vie­na mo­te­ris sa­ko, kad jai ge­ ra pa­nar­din­ti ran­kas į že­mę au­gi­nant dar­ žo­ves ar gė­les. Va­di­na­si, taip į mus te­ka že­ mės ener­gi­ja? Jau tik at­v y­kus į R.Ja­nu­le­v i­čie­nės so­dy­bą api­ma ma­lo­nus jaus­mas, nes čia la­bai gra­ ži gam­ta. Šei­mi­nin­kė at­k rei­pia dė­me­sį, kad va­ka­r ų pu­sė­je esan­tis tven­k i­nys – iš upe­lio, o te­kan­tis van­duo, kaip ži­no­me, nu­si­ne­ša ne­ga­t y­v ią ener­gi­ją, prie to­k io van­dens la­bi­ rin­tų elekt­ro­mag­ne­ti­nės ban­gos daug stip­ res­nės. Ar ne to­dėl mes at­si­pa­lai­duo­ja­me ir įsi­k rau­na­me ener­gi­jos bū­da­mi prie jū­ros?

aiš­k i­na, kad kū­nas švie­sa ir gy­v y­bi­ne ener­ gi­ja už­pil­do­mas per čak­ras. Jos ati­tin­ka pa­ grin­di­nius or­ga­nus ir ner­v ų rez­gi­nius, api­ ma pro­tą, kū­ną, sie­lą ir dva­sią. Čak­ros sti­ mu­liuo­ja­mos sep­t y­nis ta­kus tu­rin­čia­me la­ bi­rin­te, ku­ris yra pa­ts sak­ra­liau­sias: juk sa­ vai­tė tu­ri sep­t y­nias die­nas, penk­li­nė­je yra sep­t y­nios na­tos, vai­vo­r ykš­tę su­da­ro sep­t y­ nios spal­vos ir taip to­liau. „Esant šia­me la­bi­rin­te ener­g i­ja pra­de­da ju­dė­t i iš sau­lės rez­g i­nio čak­ros į sak­ra­li­nę, ar­ba kryž­mens, čak­rą, pa­skui – į stu­bu­ro pa­g rin­do čak­rą, ta­da – į šir­d ies, pa­skui – į ka­r ū­nos čak­rą, esan­čią vir­šu­gal­v y­je, ties mo­me­nė­liu, vė­liau – į tre­čio­sios akies čak­ rą kak­to­je ir iš ten lei­d žia­si že­myn į gerk­ lės čak­rą, ku­ri, pa­v yz­d žiui, kiek­v ie­nam ta­ ria­mam žo­d žiui su­tei­k ia in­to­na­ci­ją, o nuo jos pri­k lau­so to žo­d žio pra­smė, bei į sie­los žvaigž­dės čak­rą, esan­čią virš ka­r ū­nos čak­ ros“, – iš­var­d i­ja rei­k i mer­car meist­rė mo­ ky­to­ja ir, prieš įei­nant į ap­va­lų­jį la­bi­rin­tą, kiek­v ie­nam pa­lie­čia kak­to­je esan­čią tre­čio­ sios akies čak­rą.

La­bi­rin­tų ga­lia Ėji­mas ra­tu, vis ki­tą čak­rą ati­tin­kan­čio­je vie­to­je sak­ra­li­nio gar­so gie­do­ji­mas už


2018 pavasaris

Sveikata

sa­ve, sa­vo šei­mą, drau­g us, žmo­nes, ku­ rie ta­vęs ne­my­li, už že­mę mo­ti­ną ir vi­so pa­ sau­lio tau­tas bei vi­sas gy­vas bū­t y­bes, mal­ da ir pa­dė­ka – tai veiks­mai ir jaus­mai, ku­ rie pa­k y­lė­ja. „Ke­lio­nė ener­gi­niu čak­ri­niu la­bi­rin­tu ei­ na per šir­dį iš ma­te­ria­laus pa­sau­lio į dva­si­nį. Šir­dis – cent­re. Šir­dis – ab­so­liu­ti mei­lė. Mei­ lė yra vie­nin­te­lė tie­sa, iš jos vis­kas su­kur­ta, ji yra am­ži­na, jos nie­kas ne­ga­li nu­ga­lė­ti. Jei žmo­gų tik­rai my­li­me, yra ti­k i­my­bė, kad jį su­tik­si­me ki­ta­me gy­ve­ni­me. Bu­diz­me tai va­ di­na­ma rein­kar­na­ci­ja“, – api­bend­ri­na Rū­ta. Ke­lio­nės fi­na­las – pa­si­jaus­ti tar­si me­d žiu, ku­rio šak­ni­mis vi­sa, kas ke­lia ne­ri­mą, sle­ gia, kan­k i­na, nu­si­lei­d žia že­myn, į že­mės cent­rą, su­de­ga kun­ku­liuo­jan­čio­je la­vo­je, o iš že­mės gel­mių už­plūs­ta ener­gi­ja, ku­ri su­ tei­k ia svei­ka­tos, stip­r y­bės, džiaugs­mo. Ri­ tua­li­nė pa­dė­ka že­mei ir dan­g ui ap­vai­ni­ kuo­ja ke­lio­nę la­bi­rin­tu. Be abe­jo, vi­sa tai ga­li­ma va­din­ti be­pro­t y­ be, jei ne­ti­k i­me vi­sa­tos ga­lia ir gal­vo­ja­me, kad žmo­g us yra vi­sa­ga­lis. Ta­čiau ko­dėl tuo­ met jis tiek daug ken­čia, ko­dėl tiek daug ne­ lai­min­g ų žmo­nių?

Stre­so prieš­nuo­dis „Rei­ki – kū­no ir dva­sios to­bu­lė­ji­mo me­to­das, skir­tas stre­sui įveik­ti, svei­ka­tai, ra­my­bei, sau­ gu­mo ir kles­tė­ji­mo jaus­mui su­si­grą­žin­ti. Rei­ ki nė­ra su­si­ju­si su re­li­gi­ja ar­ba re­li­gi­jos apei­ go­mis, įsi­ti­ki­ni­mu, hip­no­ze, psi­cho­tech­ni­ ka, įtai­ga ir pa­na­šiai. Rei­ki nė­ra bioe­ner­ge­ti­ ka. Rei­ki gy­dū­nas – tik lai­di­nin­kas ener­gi­jai atei­ti. Gy­dy­mo sean­sai pri­lygs­ta aku­punk­tū­ rai, tik ten nau­do­ja­mos ada­tos, o čia – del­nų ši­lu­ma. Gy­dū­nas nie­ka­da ne­per­teiks blo­gos ener­gi­jos“, – pa­brė­žia R.Ja­nu­le­vi­čie­nė. Ji ve­da edu­ka­ci­nius pra­kti­nius se­mi­na­ rus apie la­bi­rin­tų nau­dą, me­di­ta­ci­ją pe­da­ go­gams ir jų auk­lė­ti­niams dar­že­liuo­se bei mo­k yk­lo­se. Tai pa­de­da su­si­kaup­ti hi­pe­ rak­t y­v iems vai­kams, mal­ši­na stre­są prieš kont­ro­li­nius dar­bus. Vai­kai prii­ma tai su džiaugs­mu, jiems vi­sa tai la­bai įdo­mu.

Iš­si­pil­dy­mas: R.Vaš­ku­tė (kairėje) la­bai dė­kin­ ga rei­ki mer­car meist­rei R.Ja­nu­le­vi­čie­nei už di­ džiau­sią ste­buk­lą – mo­ti­nys­tę, ku­rios me­di­kai jau­nai mo­te­riai ne­ža­dė­jo.  Rū­tos Ja­nu­le­vi­čie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Pa­da­rau lai­k i­ną tri­jų ta­kų la­bi­rin­tą iš po­pie­riaus ir vai­kai ke­liau­ja, skai­čiuo­ja sa­vo žings­nius, kad su­si­kaup­tų. Ei­nant ga­li­ma da­r y­ti leng­v us fi­zi­nius pra­ti­mus, at­lik­ti už­ duo­tis, la­v in­ti at­min­t į“, – Rū­ta į mo­k yk­las ir dar­že­lius ei­na pa­k vies­ta tė­v ų kaip edu­ka­ ci­nės pro­gra­mos vyk­dy­to­ja.

Na­rys­tė pa­sau­lio or­ga­ni­za­ci­jo­je Edu­ka­ci­nės pro­gra­mos idė­ją rei­k i mer­car meist­rė mo­k y­to­ja par­si­ve­žė iš Ame­ri­kos. R.Ja­nu­le­v i­čie­nė – Tarp­tau­ti­nės la­bi­rin­tų or­ ga­ni­za­ci­jos re­gio­ni­nė Eu­ro­pos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vai. Šios or­ga­ni­za­ci­jos pa­k vies­ta praė­ ju­sių me­tų ru­de­nį da­ly­va­vo pa­sau­li­nia­me ren­gi­ny­je Va­šing­to­ne, skai­tė pra­ne­ši­mą, ve­ dė pra­kti­nį se­mi­na­rą. „Aš la­bai džiau­giuo­si, kad bu­vau pa­ kvies­ta į šį ren­gi­nį. Ja­me da­ly­va­vo dau­giau kaip 170 la­bi­rin­tų eks­per­tų ir pro­fe­sio­na­ lų, rei­k i meist­r ų mo­k y­to­jų iš Ame­ri­kos,

Ame­ri­ko­je: praė­ju­sių­me­tų ru­de­nį R.Ja­nu­le­vi­čie­nė (centre) Va­šing­to­ne vy­ku­sia­me 19-aja­me me­ti­ nia­me rei­ki ren­gi­ny­je su­ti­ko bend­ra­min­čių iš vi­so pa­sau­lio. 74

Ka­na­dos, Aust­ra­li­jos. Esu lai­min­ga su jais su­si­pa­ži­nu­si“, – Rū­tos akys švy­ti džiaugs­ mu dar ir dėl to, kad ji jau ga­vo kvie­ti­mą iš Tarp­tau­ti­nės la­bi­rin­tų or­ga­ni­za­ci­jos da­ly­ vau­ti 20-aja­me me­ti­nia­me ren­gi­ny­je, ku­ris vyks šių me­tų ru­de­nį Či­ka­go­je. R.Ja­nu­le­v i­čie­nė pa­k vies­ta bū­ti pra­ne­šė­ ja šio ren­gi­nio ple­na­ri­nė­je dis­ku­si­jo­je. Ja­ me pri­sta­t ys sa­vo pra­kti­nį se­mi­na­rą, skir­ tą mo­ters vai­sin­g u­mui. Tai nė­ra at­si­tik­ti­ nė te­ma. „Rei­k i me­to­di­ka do­mė­jau­si jau se­niai, sa­ vęs ieš­ko­ji­mas ir chao­so ku­pi­nas gy­ve­ni­mas pa­ska­ti­no su­si­pa­žin­ti su R.Ja­nu­le­vi­čie­ne. Te­ra­pi­jos me­tu vy­ku­sios me­di­ta­ci­jos pa­dė­jo at­si­pa­lai­duo­ti ir įveik­ti min­čių pai­nia­vą bei bai­mių gau­są. Pa­si­ju­tau to­k ia leng­va, tar­si at­si­k ra­čiau sle­gian­čios naš­tos. Ir ta­da įvy­ko ste­buk­las: aš pa­sto­jau, nors gy­dy­to­jai sa­kė, kad be hor­mo­ni­nio gy­dy­mo man tai neį­ma­ no­ma“, – pa­pa­sa­ko­jo kau­nie­tė R.Vaš­ku­tė.

Pyk­čio kerš­tas Iš­mok­ti ap­sau­go­ti sa­ve, har­mo­ni­zuo­ti san­ ty­k ius su ar­ti­mai­siais, įveik­ti stre­są ren­ gian­tis svar­biam įvy­k iui – tik da­lis rei­k i me­to­di­kos tiks­lų. Jau se­niai pri­pa­žin­ta pri­si­lie­ti­mo, ap­ka­ bi­ni­mų te­ra­pi­ja. Tai paaiš­k i­na rei­k i: tei­gia­ ma ener­gi­ja tu­ri ra­mi­nan­t į, skaus­mą slo­pi­ nan­t į po­vei­k į. Iš­ties – juk in­tui­t y­v iai de­da­ me ran­ką ant skau­da­mos kū­no vie­tos, se­ niai ži­no­me, kiek daug ga­li­ma įveik­ti su­tel­ kus dva­si­nes jė­gas, at­si­k ra­čius bai­mės, kiek daug reiš­k ia pa­g uo­dos žo­dis. „Pyk­čio ener­gi­ja su­de­ga gė­rio, mei­lės švie­so­je“, – api­bend­ri­na Rū­ta, ir at­si­me­ nu pi­žo­ną, ku­rį, be­si­svai­dan­t į keiks­ma­žo­ džiais, įvei­k iau švel­nia pa­sta­ba ir nuo­šir­ džiu pa­ta­ri­mu – pa­sta­ra­sis ne­tgi nu­rau­do, at­si­pra­šė, pa­dė­ko­jo už pa­sta­bą. Pyk­tis žu­do. Su­ser­ga­ma, anot rei­k i meist­rės mo­k y­to­jos, kai su­skel­dė­ja mū­sų au­ra, sau­gan­ti nuo ne­ga­t y­vo. Ne­ga­t y­v ios min­t ys ir emo­ci­jos vei­k ia ap­lin­ką maž­daug 7,5 m spin­du­liu. Po­zi­t y­v ios min­t ys ir emo­ ci­jos – be ri­bų. „Jei esi dva­siš­k ai stip­r us, ši ener­g i­ja sau­ go nuo li­g ų. Ne­sant stip­r iam nuo gi­m i­ mo ir dar per gy­ve­ni­mą, ku­r ia­me daug ne­ ga­t y­vo, pyk­čio, eik­vo­jant šią ener­g i­ją, jos lau­k as silp­nė­ja. Pyk­t is ne­svei­k a dar ir to­ dėl, kad jis at­si­mu­ša į ad­re­sa­t ą ir grįž­ ta, su­r ink­da­mas iš ap­l in­k i­nių lau­k ų ne­ ga­t y­v ią emo­ci­ją, de­for­muo­ja pyks­tan­čio­jo ener­g i­n į lau­k ą – au­rą. Ji su­sky­la, ir fi­zi­nia­ me kū­ne, silp­niau­sio­je jo vie­to­je, iš­si­v ys­to li­ga. Ne vel­t ui yra po­sa­k is: ne­k ask duo­bes ki­tam, nes pa­ts įkri­si“, – ak­to­rės I.Bal­sy­tės žo­d žius pa­t vir­t i­na ir ar­g u­men­tais pa­g rin­ džia rei­k i mer­car meist­rė mo­k y­to­ja R.Ja­ nu­le­v i­čie­nė.


2018 pavasaris

„M

Sveikata

e­di­tuo­jant sveiks­ta ir mū­ sų pro­tas, ir mū­sų kū­nas, to­dėl me­di­ta­ci­ją, kaip sa­kė Bu­da, ga­li­me pa­va­ din­ti ir me­di­ci­na“, – tuo įsi­ti­ki­nęs „One Drop Zen Lie­tu­va“ bend­ruo­me­nė­ je vie­šė­jęs in­dų vie­nuo­lis Bod­hid­har­ma Zen­ji.

Vie­nuo­lis iš I

me­di­ta­ci­ja – ke­lio tekstas: Da­riaus Sė­le­nio Jis dau­giau nei 30 me­tų pra­kti­ka­vo Ja­po­ ni­jos Oka­ja­mos mies­to So­gen­ji vie­nuo­ly­ne pas gar­sų dze­no meist­rą Tai­gen Sho­do Ha­ ra­da Ros­hi, ten ga­vo meist­ro (zen­ji) var­dą ir pir­ma­sis In­di­jo­je įstei­gė dzen­bu­dis­tų rin­zai li­ni­jos vie­nuo­ly­ną In­do­zan So­gen­ji.

76

– Da­bar la­bai daug kal­ba­ma apie me­di­ta­ci­ ją. Kuo ji nau­din­ga svei­ka­tai? – Me­di­tuo­da­mi har­mo­ni­zuo­ja­me kvė­pa­vi­ mą, or­ga­niz­mas gau­na švie­žio de­guo­nies, nu­ra­mi­na­me mus nuo­lat ata­kuo­jan­čias min­ tis, sa­vo pro­tą. To­dėl me­di­ta­ci­ją ga­li­me su­ly­ gin­ti su me­di­ci­na. Dze­no meist­ras Ha­kui­nas Eka­ku (vie­nas va­di­na­mų­jų nu­švi­tu­sių­jų, pa­li­kęs pėd­sa­ką Ja­po­ni­jos dzen­bu­diz­mo is­ to­ri­jo­je, mi­rė su­lau­kęs 83 me­tų – red. pa­st.) pra­dė­jo me­di­tuo­ti sirg­da­mas dau­gy­be li­gų.

Skaus­mą ju­tau ne­kart, bet pas gy­dy­to­jus lan­ kiau­si tik du ar tris kar­tus gy­ve­ni­me. Kar­tą, kai man la­bai skau­dė­jo nu­ga­rą, Oka­ja­mo­je

ir la­bai grei­tai skaus­mas din­go. Kai pra­kti­kuo­ji, kar­tais at­ro­do sun­ku, skau­ da, su­si­rgsi. Svar­bu har­mo­ni­ja, kon­cent­ra­

Ve­ge­ta­riš­kas mais­tas – pui­ku, bet tai nė­ra pri­va­lo­ma. Jei ta­vo kū­nas pra­šo mė­sos – val­gyk, ne­pri­si­rišk prie vie­nos ar ki­tos mi­ty­bos. nu­ve­dė pas gar­sų me­di­ką, aku­punk­tū­ros meist­rą. Jis sa­ko: šis kū­nas yra ta­vo, su juo, ką no­ri, tą ir da­rai, bet jei ne za­ze­nas (sė­dė­ji­ mas me­di­tuo­jant), tu bū­tum se­niai pa­ra­ly­ žiuo­tas ar­ba rei­kė­tų at­lik­ti ope­ra­ci­ją. Fi­zi­nį skaus­mą ju­tau ne nuo me­di­ta­ci­jos, bet nuo in­ten­sy­vių dar­bų lau­kuo­se. Vėl tę­siau za­ze­ną

ci­ja, tai­syk­lin­ga sė­dė­se­na. Skau­da? Ne­pulk prie vais­tų, ne­bėk nuo skaus­mo, o me­di­tuok ir su­si­kon­cent­ruok į tą skaus­mą, ir šis dings. Ga­li at­si­ras­ti ki­tur, vėl kon­cent­ruo­kis, ir jis vėl dings. Ma­nęs klau­sia, kam duo­tas šis kū­nas? Sau į šį klau­si­mą at­sa­kiau.


2018 pavasaris

In­di­jos:

­lio­nė į sa­ve Ga­l iu pa­s a­k y­t i ir jums, bet tai bus ma­ no, ne jū­s ų at­s a­k y­m as. Me­d i­t uo­d a­m as pa­ž velk į sa­v o vi­dų, o ne išo­rę, kont­ro­ liuok sa­v e. Ir ateis at­s a­k y­m as, ir dings skaus­m as. – Ko­kias klai­das da­ro­me jau pra­dė­ję me­ di­tuo­ti? – Tie žmo­nės ne­pa­si­ti­ki sa­vi­mi. Ta­da atei­na irz­lu­mas, puo­la ne­ra­mios min­tys, pra­de­da­me muis­ty­tis. Dar ki­ti iš­kart no­ri re­zul­ta­to. Me­di­ tuo­da­mas ne­būk įsi­tem­pęs, vi­du­je at­si­pa­lai­ duok, la­bai svar­bu, kad bū­tų tie­sus stu­bu­ras. Taip, jei sė­di il­gai, kū­nas kar­tais įsi­tem­pia, bet te­rei­kia at­si­pa­lai­duo­ti, kvė­puo­ti. Jei pra­ dė­si­te gal­vo­ti, kils vi­so­kių min­čių. Kvė­puo­ ki­te ir pa­si­ti­kė­ki­te sa­vi­mi. Ir ne­gal­vo­ki­te, kad ne­tru­kus ateis nu­švi­ti­mas, – juo­kia­si. – Tai neat­si­tin­ka po sa­vai­tės ar ke­lių mė­ne­sių. Tai pro­ce­sas. Sė­dė­ki­te ir me­di­tuo­ki­te.

„Shutterstock“ nuotr.

Bū­ki­te čia ir da­bar, ne­gal­vo­ki­te, ką da­ry­si­te vė­liau, ką da­rė­te, kur čia lo­ja šuo ar čiul­ba paukš­čiai.

Kar­tą So­gen­ji vie­nuo­ly­ne vie­nas pra­kti­kuo­ to­jas sa­ko ki­tam: tu ne­tei­sin­gai me­di­tuo­ji. Šis nuė­jo me­di­tuo­ti į bam­bu­kų miš­ką. O va­sa­rą So­gen­ji vie­nuo­ly­ne kan­džio­ja­si la­bai di­de­li uo­dai. Ta­čiau jis sė­dė­jo ir me­di­ta­vo, iš­ken­tė skaus­mą ir stai­ga bum – pa­sie­kė sa­ mad­hi bū­se­ną – nu­švi­to. Žmo­nės no­ri ste­buk­lo, nes gy­ve­na iliu­zi­jų pa­sau­ly­je, už­si­de­da krū­vas kau­kių, tu­ri ga­ ly­bę dra­bu­žių, au­to­mo­bi­lių – tai mū­sų ego. Nu­kirs­ki­te jį, at­si­kra­ty­ki­te pri­si­ri­ši­mų. Nuš­vi­ti­mas ateis, tik pa­si­ti­kė­ki­te sa­vi­mi, bū­ki­te pa­pras­tas ir ei­ki­te į šal­ti­nį. Bū­ki­te čia ir da­bar, ne­gal­vo­ki­te, ką da­ry­si­te vė­liau, ką da­rė­te, kur čia lo­ja šuo ar čiul­ba paukš­čiai. Atei­na min­tis ir vėl kon­cent­ruo­ki­tės į iš­kvė­ pi­mą ir įkvė­pi­mą. Taip nu­ra­min­si­te pro­tą. – Ko­dėl me­di­tuo­jant ak­cen­tuo­ja­mas kvė­ pa­vi­mas?

Sveikata

– O jūs su­stab­dy­ki­te kvė­pa­vi­mą. Kiek jū­sų kū­nas be jo iš­tvers? Juo cir­ku­liuo­ja ener­gi­ja kaip dump­lės, kaip va­rik­lio vož­tu­vai. Išk­ vė­pi­mas tu­ri bū­ti il­ges­nis, lė­tas, o įkvė­pi­ mas – na­tū­ra­lus. Ir be pau­zių, nes tuo me­tu ir ban­do įsi­skverb­ti min­tis. Ak­cen­tuo­ki­te dė­me­sį į kvė­pa­vi­mą. Gi­liai, są­mo­nin­gai kvė­puo­jant or­ga­niz­mas gau­na švie­žio de­ guo­nies, ku­ris pa­ten­ka gi­liau ir cir­ku­liuo­ jan­ti ener­gi­ja pa­de­da ak­ty­viau dirb­ti jū­sų vi­daus or­ga­nams. Li­ga, kaip sa­kė kny­gą pa­ra­šęs vie­nas dze­no meist­ras, su­ke­lia tūks­tan­tį ki­tų. Nes pra­de­ da­me gal­vo­ti apie ją. Jei pra­de­da skau­dė­ti, jei sė­di­me me­di­tuo­da­mi ne­tai­syk­lin­gai, pra­de­da­me muis­ty­tis, pa­jun­ta­me skaus­mą ir su­ka­si įvai­rios min­tys. Iš­si­ba­lan­sa­vę, ne­ga­ ty­viai gal­vo­da­mi, per­varg­da­mi, ne­pri­žiū­rė­ da­mi kū­no, žvelg­da­mi išo­rėn, pa­si­jun­ta­me pra­sčiau ir jau gal­vo­ja­me, kad už­klu­po li­ga. Ta­čiau te­rei­kia ty­ri­nė­ti sa­ve ir pa­žvelg­ti vi­ dun. Da­bar jau ir šiuo­lai­ki­niai me­di­kai įver­ ti­na ir pri­pa­žįs­ta me­di­ta­ci­jos nau­dą. Bent jau In­di­jo­je ir Ja­po­ni­jo­je. Gy­dy­to­jai tei­gia, kad di­džio­ji da­lis li­gų – pro­to. Mes pri­si­gal­vo­ja­ me li­gų ir ga­li­me min­ti­mis sa­ve su­sarg­din­ti ar­ba iš­gy­dy­ti. Me­di­tuo­da­mi re­gu­liuo­ja­me, har­mo­ni­zuo­ja­ me kvė­pa­vi­mą, ener­gi­ja cir­ku­liuo­ja ir ju­da per kū­ną. Taip nu­ra­mi­na­me min­tis, sveiks­ta pro­tas. Ži­no­ma, rei­kia ne­pa­mirš­ti ir kū­no, ger­ti daug van­dens, tai­syk­lin­gai mai­tin­tis, bū­ti są­mo­nin­gam, nuo­šir­džiam ir pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi. Ne­se­niai In­di­jo­je į at­si­sky­ri­mo pra­kti­ką atė­jo mo­te­ris. Tre­čią me­di­ta­ci­jų die­ną ji pra­dė­jo verk­ti. Už in­do iš­te­kė­ju­si ne­pa­lie­tė pri­si­pa­ži­ no, kad vi­siš­kai din­go dvy­li­ka me­tų ka­ma­vęs nuo­la­ti­nis kai­rės ran­kos skaus­mas. Ją tar­si ba­dė ada­to­mis, kra­tė elekt­ra, o me­di­kai nie­ kuo ne­ga­lė­jo pa­dė­ti. Net ir on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­tiems žmo­nėms da­bar kai ku­rie me­di­kai pa­ta­ria me­di­tuo­ti. Tu­rė­ki­te dau­giau op­ti­miz­mo, ne­ pa­si­duo­ki­te sa­vig­rau­žai ar sa­vi­gai­lai. Iš Ja­po­ni­jos į In­di­ją skri­dau „Air In­dia“ lėk­ tu­vu. Prie ma­nęs priė­ju­si skry­džių pa­ly­do­vė pa­si­tiks­li­no, ar esu vie­nuo­lis. Ir pri­si­pa­ži­no, kad jau­čia nuo­la­ti­nį skaus­mą, o me­di­tuo­ da­ma jun­ta ti­ką, nu­ga­ros skaus­mą. Aš jai nuo­šir­džiai pa­lin­kė­jau, kad skaus­mas ding­tų vi­sam lai­kui. Po kiek lai­ko ji grį­žo ir sa­ko: ką man pa­da­rė­te?! Skaus­mas din­go. Ste­buk­lo ne­pa­da­riau, tai nu­tin­ka ne vi­siems, ta­čiau kai ti­ki­me, kai lin­ki­me vie­nas ki­tam po­zi­ty­ vu­mo, ener­gi­ja da­ro ste­buk­lus. – Nė­ra mi­tas ir tai, kad me­di­tuo­da­mi vie­ nuo­ly­nuo­se žmo­nės iš­si­gy­do ir vė­žį? – Bū­na. Ne­ži­nau, ku­rios sta­di­jos, bet to­kių žmo­nių yra, ir ne vie­nas. Bent jau pra­di­nia­ me eta­pe me­di­ta­ci­ja tik­rai ga­li pa­dė­ti. Nors tai in­di­vi­dua­lu. Bu­vo So­gen­ji ir iš­gi­ju­sių­jų,

77


2018 pavasaris

Sveikata

bu­vo lat­vė iš Ry­gos, ku­ri, sirg­da­ma ket­ vir­tos sta­di­jos vė­žiu, čia at­vy­ko nu­mir­ti. Gy­ven­ki­me tai­syk­lin­gai, nea­be­jo­ki­me sa­ vi­mi, po­zi­ty­viai mąs­ty­ki­me, me­di­tuo­da­mi iš­gy­dy­ki­me sa­vo pro­tą. Ne­me­luo­ki­me, ne­žu­ dy­ki­me, neeik­vo­ki­me sek­sua­li­nės ener­gi­jos pa­lai­dai gy­ven­da­mi, ne­pa­leis­tu­vau­ki­me, pa­tir­da­mi stre­są, ne­pri­si­gal­vo­ki­me, kad su­ sir­gsi­me, ne­var­to­ki­me al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­kų ir ki­to­kių tok­si­nų, taisyklingai mai­tin­ki­ mės ir bū­ki­me są­mo­nin­gi. La­bai pa­pras­ta. At­min­ki­me, kad nuo mū­sų gy­ve­ni­mo bū­do pri­klau­so ir jo ko­ky­bė. – Ko­dėl vie­nuo­ly­ne val­go­ma la­bai grei­tai? Me­di­kai sa­ko, kad tai ne­svei­ka? – (Kva­to­ja, kaip vi­sa­da, nuo­šir­džiai, kaip ma­žas vai­kas.) Aš taip val­gau jau ke­lis de­šimt­me­čius ir ne­ki­lo jo­kių pro­ble­mų. O kaip mes val­go­me kas­die­ny­bė­je? Dai­ro­mės, kal­ba­mės, gal­vo­ja­me apie vie­ną ar ki­tą dar­ bą, ką tu­rė­si­me pa­da­r y­ti, ką pa­da­rė­me. Se­no­vė­je, jei vie­nuo­ly­no vy­res­ny­sis pa­dė­da­ vo laz­de­les ant sta­lo, dau­giau nie­kas ne­val­ gy­da­vo. Ei­da­vo me­di­tuo­ti. Žmo­nės per­ne­lyg daug pri­si­de­da mais­to. Val­go gur­ma­niš­kai, ple­pa, gal­vo­ja, o vie­nuo­ly­ne val­gy­da­mi kon­cent­ruo­ja­si tik į mais­tą, ku­ris su­tei­kia ener­gi­jos mū­sų kū­nui. To­dėl at­ro­do, kad vie­nuo­liai val­go la­bai grei­tai. – Ar tu­ri įta­kos svei­ka­tai au­ga­li­nė mi­ty­ba? – Taip, ži­no­ma, nes mė­sa la­bai sun­kiai virš­ ki­na­ma, ap­krau­na or­ga­niz­mą. Juo­lab kai val­go­me grei­tai. Mė­sa ati­ma daug ener­gi­jos, su­lė­ti­na krau­jo­ta­ką, ke­lia ag­re­sy­vu­mą, ją var­to­jant ga­li­ma grei­čiau su­si­rgti. Ve­ge­ta­riš­kas mais­tas – pui­ku, bet tai nė­ra pri­va­lo­ma. Jei ta­vo kū­nas pra­šo mė­sos – val­ gyk, ne­pri­si­rišk prie vie­no­kios ar ki­to­kios mi­ty­bos. Ga­li, jei la­bai rei­kia, val­gy­ti ir šiek tiek mė­sos. Bet ne kas­dien. Tie­sa, gy­vi ir au­ga­lai, sa­lo­tos. Mes pai­ma­me jų ener­gi­ją, ta­čiau me­di­tuo­ja­me ir tu­ri­me su ki­tais da­ly­tis ener­gi­ja, po­zi­ty­vu­mu. Bū­ki­me po­zi­ty­vūs, są­mo­nin­gi ir grį­žę iš vie­nuo­ly­no ar dva­si­nės sto­vyk­los. Bū­ki­me so­li­da­res­ni, val­gy­ki­me tiek, kiek rei­kia, o ne iš ma­lo­nu­ mo. Bū­ki­me są­mo­nin­gi vi­są lai­ką, ne­pri­si­riš­ ki­me, ne­ko­vo­ki­me, kai ne­rei­kia. Jei at­slinks cu­na­mis – jis at­slinks.

78

– Jūs mi­nė­jo­te, kad me­di­ta­ci­ja pa­de­da sveik­ti pro­tui. – Tam­pa­me są­mo­nin­ges­ni, ra­mes­ni, ma­žė­ja ne­ga­ty­vių min­čių. Ga­liu pa­pa­sa­ko­ti vie­ną sa­vo gy­ve­ni­mo epi­zo­dą. Me­di­tuo­ti pra­dė­jau dvy­li­kos me­tų. Gim­to­ jo­je ša­ly­je jau­nys­tė­je už­siė­miau in­diš­ko­mis im­ty­nė­mis. Kar­tą pa­te­kau į vie­nos pro­vin­ci­jos jau­ni­mo var­žy­bų fi­na­lą, ku­rį ste­bė­jo ke­li tūks­ tan­čiai žiū­ro­vų. Lai­mė­jau. Ta­čiau, per­žvelg­ da­mi re­gist­ra­ci­ją, tei­sė­jai stai­ga pa­ma­tė, kad

Kre­do: „Ne­me­luo­ki­me, ne­žu­dy­ki­me, neeik­vo­ki­me sek­sua­li­nės ener­gi­jos pa­lai­dai gy­ven­da­mi“, – pa­ta­ria Bod­hid­har­ma Zen­ji.

Žmo­nės no­ri ste­buk­lo, nes gy­ve­na iliu­zi­jų pa­sau­ly­je, už­si­de­da krū­vas kau­kių, tu­ri ga­ly­bę dra­bu­žių, au­to­mo­bi­lių – tai mū­sų ego. Nu­kirs­ki­te jį, at­si­kra­ty­ki­te pri­si­ri­ši­mų. pri­klau­sau ne­lie­čia­mų­jų kas­tai. Jie su­tri­ko ir iš­si­su­ki­nė­da­mi pra­ne­šė, kad teks fi­na­li­nę ko­vą pa­kar­to­ti, už­si­mi­nę man, kad gal pra­lai­ mė­siu, nes kils skan­da­las. Lai­mė­jau ir ant­rą kar­tą. Kai tei­sė­jai gar­siai pa­klau­sė, ar duo­ti man ti­tu­lą, nes esu ne­lie­čia­mų­jų kas­tos, o tai In­di­jo­je dar ir da­bar skau­di pro­ble­ma, žiū­ro­ vai pra­dė­jo šauk­ti: „Nu­žu­dy­ti jį, nu­žu­dy­ti jį!“ Nuo įsiaud­ri­nu­sių ir jau gau­dy­ti ma­ne pra­ dė­ju­sių žiū­ro­vų pa­spru­kau dvi­ra­čiu. Na­mie bu­vo pik­ta ir skau­du. Jau bran­di­nau kerš­to pla­ną nu­žu­dy­ti ar bent kaž­kaip nu­skriaus­ti

tei­sė­jus. Ta­čiau pra­dė­jau me­di­tuo­ti, ap­ri­mau, po to pa­gal­vo­jau, kad su­teik­siu skaus­mą jų ar­ti­mie­siems ir nuo tos ne­san­tai­kos ne­bus leng­viau nei man, nei jiems. – Kuo me­di­ta­ci­ja ga­li pa­dė­ti žmo­nėms, neieš­kan­tiems gi­les­nės pra­smės ar nu­švi­ ti­mo? – Tai są­mo­nin­ges­nis, ko­ky­biš­kes­nis ir svei­ kes­nis gy­ve­ni­mas. Me­di­ta­ci­ja mo­ko la­biau džiaug­tis kiek­vie­na aki­mir­ka. Me­di­ta­ci­ja – ke­lio­nė į sa­ve.


2018 pavasaris

T

Sveikata

ai, kad rie­bus mais­tas ir al­ko­ ho­lis yra ke­pe­nų prie­šai, ži­no be­ ne kiek­vie­nas. Ta­čiau ar ži­no­ me, kad šį or­ga­ ną ali­na ir vais­tai?

Li­ga: kai ke­pe­nys nu­sto­ja vei­ku­sios, vie­nin­te­lis bū­das iš­gel­bė­ti li­go­nio gy­vy­bę – transp­lan­ta­ci­ja.

Kai vais­tai neiš­v

bū­ti­na kom­pen­suo­ti jų š tekstas: Jus­tės Ki­bu­ry­tės

Pir­miau­sia kal­ti an­ti­bio­ti­kai

80

Pris­kai­čiuo­ja­ma apie 1 000 vais­tų ir žo­li­ nių pre­pa­ra­tų, ga­lin­čių su­trik­dy­ti ke­pe­nų veik­lą. „Tai ne tik pla­č iai var­t o­j a­m i an­t i­bio­ ti­k ai, pre­p a­r a­t ai nuo gry­b e­l ių, vais­t ai nuo už­d e­g i­m o, tu­b er­k u­l io­z ės ar aler­ gi­j os. Šiam są­r a­š ui pri­k lau­s o ir vais­ tai nuo pa­d i­d ė­j u­s io krau­j os­p ū­d žio, dep­ re­s i­j os, epi­l ep­s i­j os, psi­c ho­z ės, ana­b o­l i­

Kas tre­čiam li­go­niui, ku­riam diag­no­zuo­ja­mas ke­pe­nų ne­pa­kan­ka­mu­mas, ši li­ga iš­si­vys­to dėl vais­tų var­to­ji­mo. niai ste­r oi­d ai, hor­m o­n i­n ės kont­r a­c ep­ ci­j os me­d i­k a­m en­t ai, cho­l es­t e­r o­l io kie­k į ma­ž i­n an­t ys sta­t i­n ai“, – pri­s ta­t o Kau­n o

kli­n i­k ų gy­d y­t o­j a gast­r oen­t e­r o­l o­g ė, do­ cen­t ė Jo­l an­t a Šums­k ie­n ė. Pa­gal an­t i­bio­t i­ kų var­to­ji­mą Lie­t u­va uži­ma de­šim­t ą vie­t ą


2018 pavasaris

Sveikata

Kas yra kas ■■ Si­li­ma­ri­nas – vie­na la­biau­siai iš­ty­ri­nė­tų me­džia­gų. Kas­met pa­skel­bia­ma dau­giau kaip 100 moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų, ku­ rios pa­tvir­ti­na iš tik­rų­jų mar­ gai­nių ekst­rak­to iš­gau­na­mos me­džia­gos si­li­ma­ri­no nau­dą ke­pe­nims. ■■ Ty­ri­mai ro­do, kad si­li­ma­ri­nas ma­ ži­na ri­zi­ką pa­tir­ti vais­tų su­kel­tas ke­pe­nų pa­žai­das be­ veik treč­da­liu, ska­ti­na ke­pe­nų ląs­te­lių at­si­ nau­ji­ni­mą, vei­kia kaip an­tiok­si­dan­tas, mal­ ši­na už­de­gi­mus, tok­si­nus pa­da­ro ne­kenks­min­gus, stip­ri­na na­tū­ra­lų ap­sau­gos me­cha­ niz­mą. ■■ Re­mian­tis moks­li­niais ty­ri­mais, si­li­ma­ri­nas kar­tu su kur­ku­mi­nu vei­kia efek­ty­ viau nei kiek­vie­na me­džia­ga at­ski­rai, o pi­pe­ri­nas di­di­na si­li­ma­ri­no su­kel­tą bio­lo­gi­nį po­vei­kį. Eli­jaus Knie­žaus­ko nuo­tr.

š­ven­gia­mi,

ų ša­lu­ti­nį po­vei­kį ES. Ne­r a­cio­na­laus vais­t ų var­to­ji­mo pa­d a­ ri­n iai – skau­dūs, vien an­t i­bio­t i­k ai yra be­ veik pu­s ės vi­sų ke­pe­nų pa­ž ei­d i­mų prie­ žas­t i­m i. Kas­d ien vais­t us var­to­ja dau­g iau kaip pu­s ė mū­s ų ša­l ies gy­ven­to­jų, ku­r ių am­ žius – nuo 18 iki 85 me­t ų. Kas ant­r as vy­ res­n io am­ž iaus žmo­g us kas­d ien var­to­ja bent vie­n ą pre­p a­r a­t ą, kas penk­t as – re­g u­ lia­r iai, bet ne kas­d ien, kas ket­v ir­t as – pa­ gal po­rei­k į, ir tik pen­k i iš šim­to ne­v ar­ to­ja jo­k ių me­d i­k a­men­t ų. Treč­d a­l is li­go­ nių ge­r ia vais­t us ne taip, kaip pa­t a­r ia gy­ dy­to­jas.

Pri­ve­da prie transp­lan­ta­ci­jos Kas tre­čiam li­go­niui, ku­riam diag­no­zuo­ja­ mas ke­pe­nų ne­pa­kan­ka­mu­mas, ši li­ga iš­si­ vys­to dėl vais­tų var­to­ji­mo. Tai sun­kus svei­ ka­tos su­trik­dy­mas. Net trims ket­v ir­ta­da­liams to­k ių li­go­nių bū­ti­na per­so­din­ti ke­pe­nis ir tai yra vie­nin­ te­lis bū­das iš­gel­bė­ti juos nuo mir­ties. Ke­pe­ nų ne­skau­da, jos ne­tu­ri skaus­mo re­cep­to­ rių. Do­cen­tė J.Šums­k ie­nė per­spė­ja: jei ke­pe­ nys pa­žeis­tos vais­tų, kli­ni­k i­niai po­ž y­miai ga­li mėg­džio­ti be­veik vi­sas ke­pe­nų li­gas.

■■ Da­ži­nių ci­ber­žo­lių šak­nias­ tie­biuo­se gau­su nau­din­gų jun­gi­nių, iš ku­rių svar­biau­sias yra kur­ku­mi­nas. Ši me­džia­ ga ap­sau­go nuo ke­pe­nų su­rie­bė­ji­mo, ska­ti­na tul­žies iš­si­sky­ri­mą, pa­lai­ko nor­ma­lią ke­pe­nų ir virš­ki­ni­mo veik­lą. Kur­ku­mi­nas pa­si­žy­mi ap­sau­ gi­niu po­vei­kiu, kai ke­pe­nys yra pa­veik­tos net to­kių veik­ lių­jų me­džia­gų kaip pa­ra­ce­ ta­mo­lis. ■■ Kur­ku­mi­no vei­ki­mas iš­tir­tas ir pa­tvir­tin­tas, taip pat gy­dant pank­rea­ti­tą, art­ri­tą, už­de­gi­mi­ nės kil­mės žar­ny­no li­gas, ko­ li­tą, gast­ri­tą, įvai­rias aler­gi­jas.

81


2018 pavasaris

Sveikata

Treč­da­lis li­go­nių ge­ria vais­tus ne taip, kaip pa­ta­ ria gy­dy­ to­jas.

„Ape­ti­to sto­ka, svo­rio kri­ti­mas, silp­nu­ mas, nuo­var­gis – to­k ie ne­ga­la­v i­mai ga­li ka­ muo­ti ser­gant ne tik ke­pe­nų, bet ir ki­to­mis li­go­mis“, – ne­spe­ci­f i­nius simp­to­mus var­di­ja gy­dy­to­ja gast­roen­te­ro­lo­gė J.Šums­k ie­nė. To­k iais at­ve­jais me­di­kams bū­na su­dė­tin­ ga nu­sta­t y­ti, ko­dėl žmo­g us pra­stai jau­čia­si. Ir ūmi­nio vi­ru­si­nio he­pa­ti­to, ir vais­tų pa­ žeis­tų ke­pe­nų, be spe­ci­fi­nių simp­to­mų, po­ žy­miai pa­na­šūs, o ty­ri­mai ga­li ro­dy­ti tik ne­di­de­lį ke­pe­nų fer­men­tų pa­di­dė­ji­mą.

Au­ga­lų de­ri­niai

82

„Rei­k ia ži­no­ti, kas yra ke­pe­nų drau­gai, o kas – prie­šai“, – pa­ste­bi do­cen­tė J.Šums­ kie­nė. La­bai svar­bu ne­pikt­nau­d žiau­ti me­di­ka­ men­tais, al­ko­ho­liu, o gy­dy­to­jui pa­sky­rus vais­tus, ku­rie su­ke­lia ne­pa­gei­dau­ja­mą po­ vei­k į, bū­ti­na re­g u­lia­riai at­lik­ti ke­pe­nų fer­ men­tų ty­ri­mus, nau­do­ti pro­fi ­lak­ti­nes prie­ mo­nes ke­pe­nų ap­sau­gai. Yra ži­no­ma, kad kai ku­rių au­ga­lų ekst­ rak­tai, ge­ri­nan­t ys virš­k i­ni­mo ir ke­pe­nų veik­lą, pa­si­ž y­mi ir ap­sau­gi­niu po­vei­k iu ke­ pe­nims. Gy­dy­to­ja gast­roen­te­ro­lo­gė sa­ko, kad yra ne vie­nas ke­pe­nims ver­tin­gas au­ga­ li­nės kil­mės jun­gi­nys. „Re­m ian­t is moks­l i­n iais ty­r i­mais ga­l i­ ma teig­t i, kad au­ga­lų de­r i­nys iš si­l i­ma­r i­ no – tik­r ų­jų mar­gai­n ių ekst­r ak­to, kur­k u­ mi­no – da­ž i­n ių ci­b er­ž o­l ių ekst­r ak­to, pi­ pe­r i­no – juo­dų­jų pi­pi­r ų ekst­r ak­to ir ki­ ti au­ga­l i­n iai kom­p o­nen­t ai ga­l i tu­rė­t i tei­ gia­m ą po­vei­k į ke­p e­nų veik­l ai, jų ląs­te­l ių

Kas yra kas ■■ Var­to­jant kur­ku­mi­ną nu­sta­ty­ti reikš­min­gi po­ky­čiai, pa­vyz­ džiui, kū­no ma­sės in­dek­so, gliu­ko­zės, bend­ro­jo cho­les­te­ ro­lio, ma­žo tan­kio li­pop­ro­tei­ nų kie­kio krau­jy­je ma­žė­ji­mas. Ty­ri­mai at­sklei­dė, kad kur­ku­ mi­nas ga­li stab­dy­ti ke­pe­nų ran­dė­ji­mą. ■■ Or­ga­niz­mas įsi­sa­vi­na tik ne­ di­de­lę ku­kur­mi­no da­lį – vos 10–15 pro­c. Moks­li­nin­kams pa­vy­ko įro­dy­ti, kad pi­pe­ri­nas net iki 20 kar­tų di­di­na kur­ku­ mi­no įsi­sa­vi­ni­mą. Va­di­na­si, juos rei­kia var­to­ti kar­tu. ■■ Pi­pe­ri­nas taip pat ska­ti­ na rie­ba­li­nių ląs­te­lių iri­mą, tu­ri an­ti­mik­ro­bi­nių, sa­vy­bių, sau­gan­čių nuo opų at­si­ra­ di­mo, ak­ty­vi­na ka­sos sul­čių fer­men­tą li­pa­zę, sti­mu­liuo­ja virš­ki­ni­mo pro­ce­suo­se da­ly­ vau­jan­tį fer­men­tą ami­la­zę ir kt. Jį pa­ta­ria­ma var­to­ti, jei yra virš­ki­na­mo­jo trak­to su­tri­ki­mų, taip pat dėl su­lė­tė­ju­sios me­ džia­gų apy­kai­tos.

re­ge­ne­r a­c i­jai. Tai ga­l i pa­dė­t i ap­si­s au­go­t i nuo ke­p e­nų su­r ie­b ė­ji­mo, pa­š a­l in­t i ke­p e­ nų pa­ž ei­d i­mus, at­si­r an­d an­č ius dėl vais­t ų var­to­ji­mo“, – tvir­t i­na J.Šums­k ie­nė. Var­to­jant me­d i­c i­n i­n ius pre­pa­r a­t us, tu­r in­č ius po­vei­k į ke­p e­n ims, ne ma­ž iau svar­būs ir ki­t i kom­p o­nen­t ai, pa­de­d an­ tys už­t ik­r in­t i har­mo­n in­gą vi­s os virš­k i­n i­ mo sis­te­mos dar­bą: žar­ny­nui – vais­t i­nės me­det­kos, skran­d žiui – siau­r a­la­piai gys­ lo­č iai, inks­t ams – di­d žio­sios dil­gė­lės la­ pai, rau­me­nų spaz­mams – pui­k ių­jų bi­jū­ nų šak­nys. Si­li­ma­ri­nas, kur­ku­mi­nas, pi­pe­ri­nas – au­ ga­li­nių kom­po­nen­tų de­ri­niai, ku­rie vi­sa­pu­ siš­kai pa­de­da ke­pe­nims. Gy­dy­to­ja J.Šums­ kie­nė iš­sky­rė tris li­go­nių gru­pes, ku­riems ver­ta pa­si­rink­ti bū­tent to­k į de­ri­nį. Vie­na jų – pa­cien­tai, ku­rie nuo­lat ar di­ de­lė­mis do­zė­mis var­to­ja vais­tus, ga­lin­čius su­kel­ti ke­pe­nų pa­žei­di­mus. To­k iu at­ve­ju ga­li pa­gel­bė­ti si­li­ma­ri­no ir kur­ku­mi­no de­ ri­nys kaip pro­fi ­lak­ti­kos prie­mo­nė ar­ba kaip pa­pil­do­ma prie­mo­nė gre­ta pa­grin­di­nio gy­ dy­mo. Ki­ta gru­pė – as­me­nys, tu­rin­t ys ke­pe­nų rie­bė­ji­mo ri­zi­kos veiks­nių, ypač ta­da, jei gre­sia me­džia­g ų, li­pi­dų apy­kai­tos su­tri­k i­ mai ar me­ta­bo­li­nis sind­ro­mas. Net aš­tuo­ni iš de­šim­ties žmo­nių ne­nu­jau­čia, kad jų ke­ pe­nys jau su­rie­bė­ju­sios, o tai jau var­tai įvai­ rioms li­goms. De­ri­nys tin­ka­mas ir kaip pro­fi ­lak­ti­kos prie­mo­nė, ap­sau­gan­ti ke­pe­nis nuo jas ža­lo­ jan­čių veiks­nių: ne­svei­ko mais­to, al­ko­ho­ lio, vi­ru­sų.


NAUJAS BŪDAS PADĖTI KEPENIMS

Praturtintas kurkuminu

Kurkuminas

Silimarinas

iš ciberžolių su piperinu, todėl iki

2000%

iš margainių sėklų Dilgėlės

geriau pasisavinamas

Gysločiai

Medetkos

Piperinas Bijūnų šaknys


2018 pavasaris

B

Sveikata

e­dan­čių žmo­nių Lie­tu­vo­ je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ ly­je, spar­čiai dau­gė­ja. Prie­žas­tys įvai­rios: se­nų, ne­ko­ky­biš­kų gy­dy­mo me­ to­dų pa­da­ri­niai, ge­ne­ti­ka, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba. Ta­čiau grei­čiau­siai pa­grin­di­nė – blo­ga, ne­pa­kan­ka­ma bur­ nos hi­gie­na. Džiu­gu, kad dau­ge­lis šių die­nų Lie­ tu­vos odon­to­lo­gų pa­gal tai­ko­mus pa­žan­gius dan­tų at­kū­ri­mo me­to­dus, pro­ fe­sio­na­lu­mą ir ži­nias nė kiek neat­si­lie­ka nuo pa­ sau­li­nio ly­gio spe­cia­lis­tų.

Vi­sa tie­sa apie dan­tų imp­la

iš bur­nos chi­rur­go

In­ter­ne­te ap­stu in­for­ma­ci­jos apie dan­tų imp­lan­tus ir kar­tais apie la­bai skir­tin­gas gy­dy­mo me­to­di­kas, to­dėl pa­cien­tams sun­ ku su­pras­ti, ku­ris gy­dy­mas tin­ka­miau­sias. Apie dan­tų imp­lan­ta­ci­ją šian­dien kal­ba­mės su de­šim­ties me­tų pa­tir­tį tu­rin­čiu Kau­no odon­to­lo­gi­jos kli­ni­kos „Den­ti­ci­ja“ bur­nos chi­rur­gu Gvi­du Jan­kaus­ku, ku­ris iki šios die­nos įsrie­gė dau­giau nei 5 tūkst. imp­lan­tų. Gy­dy­to­jas pir­miau­sia pa­brė­žia, kad nė­ra vie­no tin­ka­mo spren­di­mo vi­siems pa­cien­ tams. Vi­si esa­me uni­ka­lūs ir ne vi­siems ga­ li­me pri­tai­k y­ti tuos pa­čius gy­dy­mo me­to­ dus. Pa­cien­tui rei­kė­tų pa­si­rink­ti pa­ti­k i­mą kli­ni­ką ir pa­si­k liau­ti tos sri­ties pro­fe­sio­na­ lų pa­ta­ri­mais.

84

– Ar rei­ka­lin­ga pa­si­ruoš­ti dan­tų imp­lan­ ta­ci­jai? – Ypa­tin­gai pa­si­ruoš­ti prieš dan­tų imp­lan­ ta­ci­ją ne­rei­kia. Svar­biau­sia, kad bū­tų ge­ra bur­nos hi­gie­na, iki ope­ra­ci­jos tu­ri bū­ti nu­ va­ly­tos dan­tų ap­na­šos ir ak­me­nys.

– Kaip vyks­ta imp­lan­ta­ci­jos pro­ce­dū­ra? – Žmo­nės daž­niau­siai bi­jo imp­lan­ta­ci­jos pro­ ce­dū­ros, ki­taip sa­kant, ope­ra­ci­jos. Šis žo­dis ypač gąs­di­na pa­cien­tus. Dan­tų imp­lan­ta­ci­ja nė­ra su­dė­tin­ga pro­ce­dū­ra, kaip ma­no­ma, ją bū­tų ga­li­ma su­ly­gin­ti su dan­ties trau­ki­mu. Tik ša­li­nant dan­tį rei­kia pa­nau­do­ti spau­di­mą, o srie­giant imp­lan­tą, pa­cien­tas jau­čia tik ne­ di­de­lę vib­ra­ci­ją į kau­lą. Nau­do­ja­mas toks pa­ts skaus­mo mal­ši­ni­mo bū­das, kaip ir gy­dant dan­tis. Žmo­gus pa­jau­čia ne­žy­mų ada­tos dū­rį, vė­liau skaus­mo ar dis­kom­for­to ne­be­jau­čia. Pa­cien­tams siū­lo­me odon­to­lo­gi­nę pro­ce­ dū­rą at­lik­ti tai­kant int­ra­ve­ni­nę se­da­ci­ją, ku­rios me­tu pa­cien­to są­mo­nė ap­slo­pi­ni­ma, jis jau­čia kom­for­tą ir ra­my­bę. Šią pro­ce­dū­rą ypač re­ko­men­duo­ja­me pa­cien­tams, ku­rie bi­ jo ada­tos dū­rio, ne­pa­ken­čia įvai­rių gy­dy­to­jo odon­to­lo­go ka­bi­ne­to gar­sų ar kva­pų, jau­čia ne­su­val­do­mą stre­są ir ne­ri­mą prieš kiek­ vie­ną vi­zi­tą pas gy­dy­to­ją ar­ba tie­siog juos var­gi­na, nes ten­ka il­gai iš­si­žio­jus iš­sė­dė­ti ke­ lias va­lan­das ne­ju­dant. Int­ra­ve­ni­nę se­da­ci­ją

at­lie­ka kva­li­fi­kuo­tas gy­dy­to­jas anes­te­zio­lo­ gas-rea­ni­ma­to­lo­gas.

– Ko­kia prie­žiū­ra rei­ka­lin­ga po dan­tų imp­ lan­ta­ci­jos? – Kiek­vie­nas pa­cien­tas yra in­di­vi­dua­lus, tai­gi ir būk­lė po imp­lan­ta­ci­jos pro­ce­dū­ros bū­na la­bai įvai­ri. Pa­cien­tas, ku­riam at­lie­ka­ma pa­ pras­ta vie­no dan­ties imp­lan­ta­ci­ja, nie­ko neįp­ ras­to ne­jau­čia, daž­nai ne­tgi ne­rei­kia skaus­mo mal­ši­na­mų­jų vais­tų. Jei­gu at­lie­ka­ma vie­no­kia ar ki­to­kia kau­lo at­kū­ri­mo pro­ce­dū­ra, srie­gia­ ma dau­giau imp­lan­tų, ga­li at­si­ras­ti pa­ti­ni­mas, ski­ria­ma an­ti­bio­ti­kų. Tai­gi ver­tė­tų ne­pla­nuo­ti svar­bių įvy­kių, su­si­ti­ki­mų apie sa­vai­tę po pro­ce­dū­ros, veng­ti in­ten­sy­vios fi­zi­nės veik­los, pir­ties, karš­tos vo­nios. Vė­liau rei­kia pri­žiū­rė­ti žaiz­dą, ska­lau­ti an­ti­sep­ti­niais tir­pa­lais. Siū­lai pa­ša­li­na­mi po sa­vai­tės ar dvie­jų, tai­gi po pro­ce­dū­ros ne­re­ko­men­duo­ja­ma iš­vyk­ti į už­sie­nį. – Ar dan­tų imp­lan­tai tin­ka­mi vi­siems?


2018 pavasaris

pa­cien­to pa­stan­gos va­lant ir pri­žiū­rint dan­tis ar pro­te­zus ant imp­lan­tų. – Per kiek lai­ko pri­gy­ja dan­tų imp­lan­tai? – Žmo­nėms gal­būt svar­biau, ne per kiek lai­ko pri­gy­ja imp­lan­tai, ta­čiau ka­da jie tu­rės dan­tį ar dan­tis. Si­tua­ci­jos ir pro­ce­dū­ros la­bai in­di­vi­dua­lios, kar­tais iš­kart po ope­ra­ci­jos, tą pa­čią die­ną, ga­li­me už­dė­ti dan­tis ant imp­ lan­tų, o kar­tais rei­kia lauk­ti du, tris, še­šis ar net aš­tuo­nis mė­ne­sius, kol dan­tys ga­lės bū­ti pri­tvir­tin­ti ant imp­lan­tų. Vis­kas pri­klau­so nuo to, kiek pas pa­cien­tą yra kau­lo, ko­kia kau­lo ko­ky­bė ir li­ku­sių dan­tų būk­lė.

p­lan­ta­ci­ją

o lū­pų

– Re­tai pa­si­tai­ko at­ve­jų, kad dan­tų imp­ lan­ta­ci­ja nebū­tų ­ga­li­ma. Ta­čiau kar­tais dėl ūmi­nių šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­gų, ne­kont­ro­liuo­ja­mo dia­be­to, os­teo­po­ro­zės dan­tų imp­lan­ta­ci­jos pro­ce­dū­ros at­lik­ti ne­ ga­li­ma, ta­čiau iš­gy­džius ar ap­mal­ši­nus šias li­gas, imp­lan­ta­ci­jos ga­li­my­bė iš­lie­ka, prieš tai pa­si­kon­sul­ta­vus su tos sri­ties spe­cia­lis­tais: kar­dio­lo­gais, en­dok­ri­no­lo­gais, ku­rie už­tik­ri­ na gy­dy­mo ga­li­my­bę ir sau­gu­mą. – Kiek me­tų tar­nau­ja dan­tų imp­lan­tai? – Šiuo me­tu daž­nai gir­di­me, kad imp­lan­ tams su­tei­kia­ma vi­so gy­ve­ni­mo ga­ran­ti­ja. Taip, pa­čiam imp­lan­tui pa­ti­ki­mos bend­ro­ vės su­tei­kia vi­so gy­ve­ni­mo ga­ran­ti­ją, ta­čiau žmo­gaus or­ga­niz­mui vi­so gy­ve­ni­mo ga­ran­ ti­jos duo­ti ne­ga­li­me. Vie­niems dan­tys tar­ nau­ja vi­są gy­ve­ni­mą, o ki­tiems jau jau­nys­tė­je trūks­ta daug dan­tų. Kal­bant apie imp­lan­tų patvarumą, be abe­jo, pir­miau­sia vis­kas tu­ri bū­ti at­lik­ta pro­fe­sio­na­liai, nau­do­jant ko­ky­ biš­kas me­džia­gas. Ne ma­žiau svar­bu ir pa­ties

– Kuo ypa­tin­gi dan­tų at­kū­ri­mo me­to­dai, ku­riuos tai­ko­te kli­ni­ko­je? – Sa­vo dar­be nau­do­ja­me itin aukš­tos ko­ky­bės švei­ca­riš­kus „Strau­mann“ imp­lan­tus. Šiuo me­ tu daug kal­ba­ma apie mo­men­ti­nę imp­lan­ta­ci­ją iš­kart po dan­ties pa­ša­li­ni­mo ir dan­tų už­dė­ji­ mą ant imp­lan­tų tą pa­čią die­ną po ope­ra­ci­jos. Ga­li­my­bė srieg­ti imp­lan­tus ir tuoj pat pri­tvir­tin­ ti lai­ki­nus dan­tis, ki­taip ta­riant, at­lik­ti mo­men­ ti­nį pro­te­za­vi­mą, tik­rai įma­no­ma ir tai­ko­me šį me­to­dą sa­vo kli­ni­ko­je. Bet tai nė­ra tin­ka­mas me­to­das vi­siems pa­cien­tams. Yra at­ve­jų, kai tu­ri­me pa­sa­ky­ti pa­cien­tams, kad ši grei­ta pro­ce­ dū­ra jiems ne­tin­ka­ma ir rei­kia il­giau trun­kan­ čio gy­dy­mo. Kiek­vie­nas at­ve­jis ana­li­zuo­ja­mas in­di­vi­dua­liai ir pa­ren­ka­mas tin­ka­miau­sias bei pa­ti­ki­miau­sias gy­dy­mo me­to­das. Svar­biau­sias prin­ci­pas dan­tų at­kū­ri­mui tu­rė­tų bū­ti ne grei­tis, o ko­ky­bė ir patvarumas. Ten­ka ma­ty­ti ne­ma­žai at­ve­jų, kai vien­mo­ men­tė imp­lan­ta­ci­ja at­lik­ta pa­cien­tams, ku­rių bur­nos būk­lė tam netin­ka­ma. Daž­niau­siai to­kiu me­to­du su­si­ža­vi pa­cien­tai, at­vy­kę iš už­ sie­nio, ka­dan­gi no­ri kuo grei­čiau ir per kiek įma­no­ma ma­žiau vi­zi­tų su­si­tvar­ky­ti dan­tis ir su­grįž­ti at­gal. Kli­ni­ko­je su­lau­kia­me pa­cien­tų, ku­rie ne vi­sa­da bū­na pa­ten­kin­ti to­kio grei­to gy­dy­mo re­zul­ta­tais. Tai­gi rei­kia bū­ti bud­ riems ir su­pras­ti, kad tai netin­ka­ma vi­siems.

Sveikata

at­kur­ti tiek vie­no, tiek abie­jų žan­di­kau­lių dan­tys per vie­ną die­ną. Nau­do­jant to­kią me­to­di­ką daž­ niau­siai at­ku­ria­ma de­šimt dan­tų. Yra at­ve­jų, kai ši me­to­di­ka netai­ko­ma. Jei­gu pa­cien­tas vie­na­me žan­di­kau­ly­je tu­ri vi­sus dan­tis, tuo­met ke­tu­rių imp­lan­tų neuž­teks, ga­li pri­reik­ti srieg­ti še­šis ar aš­tuo­nis imp­lan­ tus. Jei­gu kau­lo kie­kis nepa­kan­ka­mas, ga­li pri­reik­ti jį at­kur­ti. Tuo­met dan­tų pa­cien­tui tą pa­čią die­ną už­dė­ti ne­ga­lė­si­me. – Kaip pa­si­kei­čia pa­cien­tų gy­ve­ni­mo ko­ky­ bė po dan­tų imp­lan­ta­ci­jos? – Į šį klau­si­mą ge­riau­siai ga­li at­sa­ky­ti be­ dan­čiai pa­cien­tai, il­gą lai­ką ne­šio­jan­tys blo­gai be­si­lai­kan­čius, kren­tan­čius iš bur­nos val­gant ar ne­tgi kal­bant iši­ma­mus pro­te­zus, plokš­te­les. To­kiems pa­cien­tas ne­tgi įdė­jus du imp­lan­tus, ku­rie sta­bi­li­zuo­ja pro­te­zą, ga­li­ma at­si­sa­ky­ti pro­te­zų kli­jų, nes pro­te­zai jau sta­bi­liai lai­ko­si bur­no­je. Įdė­jus ke­tu­ris ar dau­giau imp­lan­tų, pa­cien­tas ga­li kram­ty­ti taip, kaip kaž­ka­da su savais dan­ti­mis. Per 65 me­tų kli­ni­kos gy­va­vi­mą jos pa­slau­go­mis pa­si­nau­do­jo be­veik 500 tūkst. pa­cien­tų. Toks re­zul­ta­tas pa­siek­tas dėl at­sa­kin­go gy­dy­to­jų po­ žiū­rio į kiek­vie­no pa­cien­to lū­kes­čius ir aukš­to gy­dy­to­jų pro­fe­sio­na­lu­mo. Kli­ni­ko­je „Kau­no Den­ti­ci­ja“ dir­ba vie­ni ge­riau­sių spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je. Dirb­da­mi su mo­der­niau­sia įran­ga jie pasitelkia pa­žan­gius gy­dy­mo me­to­dus ir tech­ no­lo­gi­jas, o sa­vo pa­cien­tams tai­ko iš­skir­ti­nes lo­ja­lu­mo są­ly­gas bei gy­dy­mo ga­ran­ti­jas. Šian­die­nė­je odon­to­lo­gi­jo­je ne­be­li­ko bai­mės ir skaus­mo. Nes­var­bu, kiek jums me­tų, ko­ kia bur­nos būk­lė, kiek­vie­nas ga­li šyp­sotis ir džiaug­tis vi­sa­ver­čiu gy­ve­ni­mu. Juk šyp­se­na ypač svar­bi gy­ve­ni­mo da­lis! Ki­lo klau­si­mų? No­ri­te pa­si­kon­sul­tuo­ti? Vy­tau­to pr. 14, Kau­nas Mob. +370 671 96 979 E. pa­štas denticija@kaunodenticija.lt www.kau­no­den­ti­ci­ja.lt

– Ar tai reiš­kia, kad ne­tu­rin­tis dan­ties žmo­ gus jau tą pa­čią die­ną ga­li tu­rė­ti nau­ją? – Taip, ga­li, jei­gu si­tua­ci­ja pa­lan­ki. Ne­tu­ ri bū­ti už­de­gi­mo po­žy­mių, kau­lo trū­ku­mo de­fek­to vie­to­je. Tuo­met pa­ša­li­na­ma dan­ties šak­nis, įsrie­gia­mas imp­lan­tas ir pri­tvir­ti­na­ mas lai­ki­nas dan­tis ant imp­lan­to. Su­gi­jus kau­lui ir pri­gi­jus imp­lan­tui, lai­ki­nas dan­tis pa­kei­čia­mas nuo­la­ti­niu. – O ką siū­lo­te vi­sus dan­tis pra­ra­du­siems pa­cien­tams? – Šiems pa­cien­tams gy­dy­ti yra tai­ko­ma me­to­ di­ka, ku­ri lei­džia vi­sus vie­no žan­di­kau­lio dan­tis at­kur­ti tik ant ke­tu­rių imp­lan­tų. Įs­rie­gia­mi ke­tu­ ri dan­tų imp­lan­tai ir tvir­ti­na­mi pa­to­gūs, na­tū­ra­ liai at­ro­dan­tys lai­ki­ni dan­tys, ku­rie maž­daug po pus­me­čio pa­kei­čia­mi nuo­la­ti­niais. Taip ga­li bū­ti

85


2018 pavasaris

Sveikata

Net ir gra­žuo­lės ži­no: iš­si­plė­tu­sias k

bū­ti­na gy­dy­ti ne tik dė l G

88

um­bai ant ko­jų krau­ja­gys­lių – ne tik ne­gra­žu, bet ir la­bai pa­vo­jin­ga: dėl krau­jo są­stin­gio su­si­da­ręs kre­ šu­lys ga­li nu­ke­liau­ti į plau­čius, o tai mir­ti­na komp­li­ka­ci­ja.

Teks­tas Jus­tės Ki­bu­ry­tės

Po ope­ra­ci­jos Ka­na­do­je „O taip, aš tik­rai at­k rei­piu dė­me­sį į mo­te­ rų ko­jas. Juk pa­va­sa­ris!“ – krau­ja­g ys­lių chi­ rur­gas Ge­di­mi­nas Gri­gas ne­sle­pia, kad į pa­ sau­lį žvel­gia ne tik pro­fe­sio­na­lo, bet ir stip­ rio­sios ly­ties at­sto­vo aki­mis. Iš­ties, juk pa­va­sa­ris ap­nuo­gi­na ko­jas. Šie­ met itin ma­din­gi šor­tai. Va­di­na­si, ko­joms teks dar dau­giau dė­me­sio nei įpras­tai. Mo­ te­r ys jas pri­si­žiū­ri la­biau nei vy­rai. De­pi­lia­ ci­ja, po­pu­lia­ri tarp mo­te­r ų, yra pro­ce­dū­ra,


2018 pavasaris

Gre­sia sun­kio­mis komp­li­ka­ci­jo­mis Ve­nų va­ri­ko­zė – li­ga, kai iš­si­ple­čia ir iš­šo­ ka į pa­v ir­šių di­džio­sios krau­ja­g ys­lės. Ko­jos tam­pa gum­buo­tos ir bū­ti­na su­si­r ū­pin­ti ne vien dėl gro­žio.

Sveikata

Už­leis­tais li­gos at­ve­jais ga­li at­si­ver­ti opos. Pa­žei­dus odos vien­ti­su­mą jos sun­k iai gy­ja dėl krau­jo są­sto­v io. „Ne­g y­dant ve­nų va­ri­ko­zės, dėl kai ku­rių ša­lu­t i­nių veiks­nių – už­ga­v us, su­ša­lus, per­ si­rgus ko­k ia nors in­fek­ci­ne li­ga, kad ir gri­ pu, il­gai sė­d int, juo­lab il­gai skren­dant lė­

De­pi­lia­ci­ja, po­pu­lia­ri tarp mo­te­rų, yra pro­ce­dū­ra, kai ko­joms ski­ria­ma itin daug dė­me­sio. Ta­čiau jų pro­ble­mas iš­duo­da ne tik vaiz­das, bet ir sa­vi­jau­ta. „Ve­nų va­ri­ko­zė – lė­ti­nis ve­nų krau­jo­ta­ kos ne­pa­kan­ka­mu­mas, ku­rio ne­g y­dant ga­ li­ma pri­si­šauk­ti rim­tų bė­dų. Li­ga itin pa­vo­ jin­ga dėl ga­li­mų komp­li­ka­ci­jų: už­de­gi­mo, va­di­na­mo trom­bof­le­bi­tu, pa­v ir­ši­nių, ne­re­ tai pe­rei­nan­čių ir į gi­lią­sias, ve­nų trom­bo­ zės“, – per­spė­ja an­gio­chi­rur­gas G.Gri­gas ir paaiš­k i­na, kad trom­bof­le­bi­tas pa­pras­tai pra­si­de­da ve­nų sie­ne­lių ar­ba ap­lin­k i­nių au­ di­nių už­de­gi­mu. To­je vie­to­je oda pa­raus­ ta, skau­da. Gy­dy­to­jo pa­cien­tas S.My­ko­liū­nas pa­sa­ ko­ja pa­ste­bė­jęs, kad jo ve­nos tar­si pu­čia­si, bet pas gy­dy­to­jus ne­sku­bė­jo net ir ta­da, kai pra­dė­jo jaus­ti dilg­čio­ji­mą. „Ne­š io­j au komp­re­s i­nes ko­ji­nes, var­t o­ jau vais­t us, bet ne­gel­b ė­j o – te­k o ope­r uo­ tis“, – S.My­k o­l iū­n as ki­t iems pa­t a­r ia pa­ ju­t us pir­muo­s ius li­gos simp­t o­mus ne­ dels­t i.

as ko­jų ve­nas

ė l gro­žio kai ko­joms ski­ria­ma itin daug dė­me­sio. Ta­ čiau jų pro­ble­mas iš­duo­da ne tik vaiz­das, bet ir sa­v i­jau­ta. Bū­tent ji jau ant­rą kar­tą pas krau­ja­g ys­lių chi­rur­gus at­ve­dė po­li­to­lo­gą Sau­lių My­ko­liū­ ną. Be­ne prieš 20 me­tų ko­jų ve­nas ope­ra­vę­sis Ka­na­do­je, Mon­rea­ly­je, kur gy­ve­na, šį­kart gy­ dy­tis pa­si­rin­ko Lie­tu­vą, nes gy­ve­na ir gim­ti­ nė­je, dir­ba Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te. „Ma­ne kan­k i­na ve­nų va­ri­ko­zė. Tai ge­ne­ ti­nė li­ga, ji tu­ri ten­den­ci­ją at­si­nau­jin­ti“, – S.My­ko­liū­nas gi­ria jį ope­ra­v u­sius Mon­rea­ lio Vik­to­ri­jos ka­ra­liš­ko­sios li­go­ni­nės chi­ rur­g us, li­k i­mo ne­kal­ti­na, kad ten­ka ope­ ruo­tis ant­rą kar­tą.

Aukš­ta­kul­nių kal­tin­ti ne­rei­kia Mo­te­r ys – be­ne ke­tu­ris­kart daž­nes­nės an­ gio­chi­rur­g ų pa­cien­tės nei vy­rai. Ir ne dėl to, kad jos ap­skri­tai la­biau rū­pi­na­si svei­ka­ ta. Mo­te­rims bū­din­ges­nė ve­nų va­ri­ko­zė. Ar dėl to, kad jos avi aukš­ta­kul­nius? „Ava­ly­nė nė­ra pa­grin­di­nė šios li­gos prie­ žas­tis. Ją le­mia ge­ne­ti­ka ir gy­ven­se­na. Ve­nų va­ri­ko­zė vys­to­si, kai tam yra ge­ne­ti­nis po­ lin­k is, o dar­bas – sto­v i­mas, ma­žai ju­da­ma, il­gai sė­di­ma su­k ry­žia­v us ko­jas, nes taip už­ spau­džia­mos gi­lio­sios ve­nos.

Ke­li pra­kti­niai pa­ta­ri­mai ■■ Įt­rau­ki­te leng­vą ko­jų mankš­tą į kas­die­nę sa­vo veik­lą: sto­vė­da­ mos ei­lė­je po­rą kar­tų pa­žais­ki­te su kū­no svo­riu – at­si­sto­ki­te ant kul­nų, tuo­met pa­si­stieb­ki­te.

■■ Pa­le­pin­ki­te sa­vo ko­jas leng­vu ma­sa­žu, be­si­mau­dy­da­mos du­še skir­ki­te 2 min. ir pa­ma­sa­žuo­ki­te blauz­das kont­ras­ti­nio van­dens sro­ve.

■■ Spaus­din­da­mos žo­dį kla­via­tū­ra si­met­riš­kai jį ore nu­brai­žy­ki­te ir ko­jų pirš­tų ga­liu­kais. Skai­čiuo­ki­ te, kiek ra­tų pė­da ga­li­te ap­suk­ ti, kol lau­kia­te ža­lio švie­so­fo­ro sig­na­lo.

■■ Skai­ty­da­mos kny­gą įmer­ki­te pė­das į ko­jų vo­ne­lę, o ei­da­mos mie­go­ti pa­siim­ki­te dvi pa­gal­ ves: vie­ną – po gal­va, ki­tą – po ko­jo­mis.

■■ Kai rei­kia ko­ji­nių, mau­ki­tės komp­re­si­nes. Jos ne ką bran­ ges­nės nei tra­di­ci­nės, bet il­giau tar­nau­ja, o svar­biau­sia – švel­niai ap­spau­džia ko­jų ve­nų sie­ne­les ir suak­ty­vi­na krau­jo­ta­ką, taip už­ kirs­da­mos ke­lią ve­nų va­ri­ko­zei.

elpasovein.com nuotr.

pinterest.com nuotr.

tu­v u, ko­jų ve­no­se ga­li su­si­da­r y­t i trom­bas. Tai pa­vo­jin­ga, nes trom­bas ga­li ati­t rūk­t i ir nu­ke­liau­t i į plau­čių ar­te­ri­jas. Jų už­si­k im­ ši­mas – mir­t i­na komp­li­k a­ci­ja“, – per­spė­ja krau­ja­g ys­lių spe­cia­lis­tas.

89


2018 pavasaris

Sveikata

ope­ra­ci­jos apim­tis, trum­pes­nis poo­pe­ra­ci­ nis pe­rio­das, ma­žiau pjū­v ių, gra­žes­nis es­te­ ti­nis vaiz­das. „Del­si­mas, li­gai pro­gre­suo­jant, ne­nau­ din­gas nei li­go­niui, nei chi­rur­g ui“, – api­ bend­ri­na G.Gri­gas.

Me­to­dų yra daug

Pa­si­ti­kė­ji­mas: gy­dy­to­ja J.Ožem­laus­kie­nė, ta­pu­si ko­le­gų pa­cien­te, prieš ope­ra­ci­ją bu­vo nu­si­tei­ku­si ra­miai, įsi­ti­ki­nu­si, kad vis­kas bus ge­rai.  Vil­man­to Rau­pe­lio nuotr.

Mo­te­rims ve­nos ga­li iš­si­plės­ti dėl daž­nų gim­dy­mų“, – prie­žas­tis var­di­ja pri­t y­ręs gy­ dy­to­jas G.Gri­gas. Be­je, jo ko­le­gės – vai­kų li­g ų gy­dy­to­jos Ju­ li­jos Ožem­laus­k ie­nės, ta­pu­sios an­gio­chi­ rur­g ų pa­cien­te, ve­nos iš­si­plė­tė jau po pir­ mo­jo gim­dy­mo, ta­čiau mo­te­ris ope­ruo­tis ry­žo­si su­lau­ku­si tre­čio­jo vai­ke­lio. „Bū­čiau su­si­t var­k iu­si anks­čiau, bet pla­ na­vo­me šei­mą, o nėš­tu­mas su­ke­lia re­ci­dy­ vų“, – ži­no J.Ožem­laus­k ie­nė. Blauz­dos rau­me­nys yra pa­g rin­d i­nis or­ ga­nas, grą­ži­nan­t is ve­ni­nį krau­ją at­gal į krau­jo­ta­k ą. Kai ko­jos ne­ju­da – rau­me­nys ne­d ir­ba, krau­jas te­k a lė­čiau. Tai­g i, tik­rai pra­var­tu il­gai sto­v int bent pa­t ryp­čio­t i, il­gai sė­d int – pa­kel­t i ko­jas aukš­t yn, kad ir ant sta­lo. Tai fa­mi­lia­r u, bet svei­k a. „Ge­riau­sia pro­fi ­lak­ti­kos prie­mo­nė – ju­ dė­ji­mas: vaikš­čio­ji­mas, bė­gio­ji­mas, plau­k i­ mas, va­žia­v i­mas dvi­ra­čiu, taip pat komp­ re­si­nių ko­ji­nių mū­vė­ji­mas, ypač pa­vel­dė­ju­ siems šią li­gą“, – pa­ta­ria krau­ja­g ys­lių chi­ rur­gė, moks­lų dak­ta­rė Ža­na Ka­va­liaus­k ie­nė ir pri­du­ria, kad sun­k io­ji at­le­ti­ka ir svar­me­ nų kil­no­ji­mas sto­v int šiuo at­ve­ju ne­tin­ka.

Gy­dy­tis – kuo anks­čiau

90

Kad ir kaip gy­ven­tu­me, li­gos vi­suo­me­nę per­se­k io­ja nuo žmo­ni­jos at­si­ra­di­mo. Šiais lai­kais mums pa­de­da me­di­ci­na. Kai pro­f i­ lak­ti­ka nee­fek­t y­v i, ten­ka gy­dy­tis. „Jau­nos mer­gi­nos, ku­rioms ak­tua­lus gro­ žis, vos ke­lioms ve­ni­nėms ša­koms at­si­ra­ dus atei­na pas an­gio­chi­rur­g us. Vy­res­nės mo­te­r ys gal­vo­ja, kad taip ir nu­g y­vens am­ žių, bet jas pas mus at­ve­da ki­tos pro­ble­mos.

Daž­niau­siai – są­na­rių pa­to­lo­gi­ja“, – G.Gri­ gas, da­ly­da­ma­sis pa­tir­ti­mi, pa­sa­ko­ja, kad or­to­pe­dai trau­ma­to­lo­gai, prieš pro­te­zuo­da­ mi są­na­rius, pra­šo pa­cien­tų iš­sio­pe­ruo­ti iš­ si­plė­tu­sias ve­nas dėl jų ke­lia­mų komp­li­ka­ ci­jų grės­mės. Moks­lų dak­ta­rė Ž.Ka­va­liaus­k ie­nė pa­ cien­tus ra­mi­na: pra­di­nė­je sta­di­jo­je ve­nų va­ ri­ko­zė ga­li bū­ti gy­do­ma vais­tais ir komp­ re­si­nė­mis ko­ji­nė­mis, ku­rios skirs­to­mos į kla­ses.

Nuo li­gos sta­di­jos pri­k lau­so ir ga­li­mi gy­dy­ mo me­to­dai. Jų yra ne vie­nas: la­ze­ri­nis, ra­dio­daž­nu­ mi­nis, krio­dest­ruk­ci­jos, mo­der­nus kli­ ja­v i­mas biok­li­jais. Ku­rį tai­k y­ti, kiek­v ie­ nam li­go­niui pa­ren­ka­ma in­di­v i­dua­liai. Pu­ tų skle­ro­te­ra­pi­ja gy­do­mi ne­di­de­li ve­nų pa­ žei­di­mai. Ši pro­ce­dū­ra trun­ka 15–30 min., anes­te­zi­ja ne­rei­ka­lin­ga. Iš­kart po pro­ce­dū­ ros gy­dy­to­jai lei­džia vaikš­čio­ti ir už­siim­ti įpras­ti­ne veik­la. „Tai­kant skle­ro­te­ra­pi­ją, pir­miau­sia su­ke­ lia­mas už­de­gi­mas, sie­ne­lės su­spau­džia­mos ir jos su­lim­pa, krau­jas ne­bep­ra­te­ka. Tai pa­ na­šu į kli­ja­v i­mą. Komp­re­si­nės ko­ji­nės – ir­ gi pa­na­šu, nes su­spau­džia pa­v ir­ši­nes ve­nas ir krau­jas jo­mis ne­be­te­ka, bet šil­tuo­ju me­tų lai­ku ko­ji­nes dė­vė­ti ne­pa­to­g u“, – ži­no gy­dy­ to­jas G.Gri­gas. Esant di­des­niems ve­nų pa­žei­di­mams, kai ve­nų ka­mie­nai yra la­bai iš­si­plė­tę, nu­sta­to­ mas di­de­lis vož­tu­v ų ne­san­da­ru­mas, tai­ko­ mi chi­rur­gi­niai gy­dy­mo me­to­dai. „Kla­si­k i­nė ve­nų ope­ra­ci­ja le­bek­to­mi­ja daž­niau­siai at­lie­ka­ma tai­kant epi­dū­ri­nę ne­ jaut­rą, per ne­di­de­lį kirkš­nies ar­ba pa­k ink­

Die­vas, kur­da­mas žmo­gų, ap­gal­vo­jo at­sar­gi­nį va­rian­tą, kad tie, ku­rie ne­bus pa­kan­ka­mai są­mo­nin­gi ir neiš­sau­gos svei­kų pa­vir­ši­nių ve­nų, tu­rė­tų šan­są gy­ven­ti krau­jui te­kant gi­lio­sio­mis ve­no­mis. „Pir­mos komp­re­si­nės kla­sės ko­ji­nės tin­k a ve­nų li­g ų pro­fi ­lak­t i­k ai, dir­ban­t ie­ siems sė­d i­mą ar sto­v i­mą dar­bą, il­g ų ke­lio­ nių me­tu, sie­k iant suak­t y­v in­t i ko­jų krau­ jo­ta­k ą, su­ma­žin­t i nuo­var­g į ir ti­ni­mą. Ant­ ros komp­re­si­nės kla­sės ko­ji­nės ski­ria­mos iš­si­plė­tu­sių ve­nų kon­ser­va­t y­v iam gy­dy­ mui, dė­v i­mos po skle­ro­za­v i­mo pro­ce­dū­ rų ir chi­r ur­g i­nių bei la­ze­ri­nių ve­nų ope­ra­ ci­jų. Tre­čios ir ket­v ir­tos kla­sės komp­re­si­ nės ko­ji­nės ski­ria­mos tro­fi ­nėms opoms gy­ dy­t i“, – de­ta­liai pri­sta­to gy­dy­to­ja Ž.Ka­va­ liaus­k ie­nė. Vė­les­nė­se li­gos sta­di­jo­se tai­ko­ma skle­ro­ te­ra­pi­ja ar­ba chi­rur­gi­niai gy­dy­mo me­to­dai. Kuo ma­žiau li­ga pa­žen­g u­si, tuo ma­žes­nė

lio pjū­v į spe­cia­liu zon­du pa­ša­li­nant va­ri­ko­ zi­nės ve­nos ka­mie­ną. Va­ri­ko­zi­niai maz­gai šlau­ny­je ir blauz­do­je ša­li­na­mi at­lie­kant at­ ski­rus ma­žus pjū­ve­lius“, – aiš­k i­na krau­ja­ gys­lių chi­rur­gė Ž.Ka­va­liaus­k ie­nė. La­bai po­pu­lia­rios la­ze­ri­nės ve­nų ope­ra­ ci­jos, kai ne­rei­k ia jo­k ių pjū­v ių. Ult­ra­gar­su kont­ro­liuo­jant švie­so­lai­dis įve­da­mas į pa­ žeis­tą ve­nos ka­mie­ną. Ve­nos sie­ne­lės, pa­ veik­tos la­ze­rio švie­sos ener­gi­jos, su­lim­pa ir krau­jo­ta­ka ve­no­je su­sto­ja. Di­de­lis šio me­ to­do pra­na­šu­mas – ma­žes­nis komp­li­ka­ci­jų ir re­ci­dy­v ų skai­čius, ma­žiau poo­pe­ra­ci­nio skaus­mo ir mė­ly­nių, grei­tes­nis gi­ji­mas, ne­ lie­ka ran­dų. Poo­pe­ra­ci­nis lai­ko­tar­pis trun­ ka vos ke­lias va­lan­das.


Pajusk kojų

lengvumą!

Gaminamas iš natūralių medžiagų.2 Greičiau ir efektyviau mažina kojų sunkumą, skausmą bei tinimą.3 Detralex 500 mg plėvele dengtos tabletės.

SUDĖTIS: Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 500 mg mikronizuotos ir išgrynintos flavonoidų frakcijos (atitinka 450 mg diosmino ir 50 mg flavonoidų, apskaičiuotų pagal hesperidiną). INDIKACIJOS: Apatinių galūnių venų nepakankamumo simptomų: kojų sunkumo, skausmo bei ankstyvojo rytinio neramumo, lengvinimas. Simptomų, susijusių su hemorojaus paūmėjimu, lengvinimas. DOZAVIMAS IR VARTOJIMO METODAS: Rekomenduojama dozė yra 2 tabletės per parą – viena vidudienį, antra – vakare, valgio metu. Paūmejusio hemorojaus atveju – 6 tabletės per parą pirmas 4 dienas, po to 4 tabletės per parą 3 dienas. KONTRAINDIKACIJOS: Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. ĮSPĖJIMAI: Šiuo vaistiniu preparatu taikant simptominį hemorojaus paūmėjimo gydymą, galima kartu gydyti ir kitas išangės ligas. Jei simptomai greitai nepalengvėja, reikia atlikti proktologinį tyrimą ir peržiūrėti taikomą gydymą. SĄVEIKA SU KITAIS VAISTINIAIS PREPARATAIS IR KITOKIA SĄVEIKA: Sąveikos tyrimų neatlikta. VAISINGUMAS*. NĖŠTUMO IR ŽINDYMO LAIKOTARPIS: Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Nėštumo metu detralex galima vartoti tik gydytojui skyrus. Kadangi nežinoma, ar vaisto patenka į motinos pieną, gydymo metu kūdikio krūtimi maitinti negalima. POVEIKIS GEBĖJIMUI VAIRUOTI IR VALDYTI MECHANIZMUS: Reikšmingo detralex poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus nepastebėta. NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS: Dažni: viduriavimas, dispepsija, pykinimas, vėmimas. Nedažni: kolitas. Reti: galvos svaigimas, galvos skausmas, negalavimas, išbėrimas, niežulys, dilgėlinė. Dažnis nežinomas: pilvo skausmas, izoliuota veido, lūpų, akies vokų edema, išskirtinai Kvinkės edema. SAVYBĖS: Vaistinis preparatas mažina venų sienelių ištempimą ir veninio kraujo stazę. Be to, jis daro poveikį mikrocirkuliacijai, didindamas kapiliarų pasipriešinimą ir mažindamas jų sienelių laidumą. PAKUOTĖ: Kartoninėje dėžutėje yra 30, 60 arba 120 tablečių. Rinkodaros teisės turėtojas: LES LABARATOIRES SERVIER, 50 rue Carnot, 92284 Suresnes cedex Prancūzija. Atstovas Lietuvoje: UAB „Servier pharma“, Konstitucijos pr. 7, 09308 Vilnius, Lietuva, tel. (8-5) 263 8628. www.servier.lt. Nereceptinis vaistinis preparatas. Teksto peržiūros data: 2018-03. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt. 1. IMS duomenys 2017 m., pardavimo apimtys pinigais. 2. Pitsch F. Phlebolymphology. 2011;19:182-187. 3. Agus G.B. Phlebolymphology. 2013;20:101-111.


2018 pavasaris

Sveikata

Prie­žas­tys: daž­niau­siai at­lie­ka­ma kla­si­ki­nė ve­nų ope­ra­ci­ja fle­bek­to­mi­ja, nes dau­gu­ma li­go­nių pas gy­dy­to­jus atei­na per vė­lai, be to, ki­tų gy­dy­mo me­ to­dų li­go­nių ka­sos ne­kom­pen­suo­ja.  Vil­man­to Rau­pe­lio nuotr.

„Atei­na žmo­g us ir sa­ko: išo­pe­ruo­k i­te la­ze­riu. Kaip ga­li­ma ope­ruo­ti la­ze­riu, kai li­ ga už­leis­ta, su­sto­rė­ju­sio­je odo­je – der­mosk­ le­ro­ti­niai pa­k i­ti­mai, hi­per­pig­men­ta­ci­ja. Be skal­pe­lio nie­ko ne­pa­da­r y­si“, – guo­d žia­si an­gio­chi­rur­gas G.Gri­gas. La­bai pa­to­g u gy­dy­ti biok­li­jais, kai iš­si­ plė­tu­sios ve­nos ne ša­li­na­mos, bet su­lip­do­ mos, ir krau­jas be jo­k io są­sto­v io te­ka per gi­lią­sias ve­nas. „Die­v as, kur­d a­m as žmo­g ų, ap­gal­vo­ jo at­s ar­g i­n į va­r ian­t ą, kad tie, ku­r ie ne­ bus pa­k an­k a­m ai są­mo­n in­g i ir neiš­s au­ gos svei­k ų pa­v ir­š i­n ių ve­nų, tu­rė­t ų šan­s ą gy­ven­t i krau­jui te­k ant gi­l io­sio­m is ve­no­ mis“, – kai ku­r ių krau­ja­g ys­l ių funk­c i­jų eli­m i­n a­v i­mo pa­d a­r i­n ius pa­t ei­si­n a gy­dy­ to­jas G.Gri­gas.

Ar chi­rur­gai ga­li neo­pe­ruo­ti? Ar tik­rai vi­suo­met bū­ti­na tai da­r y­ti? Ne­pa­si­ti­kė­ji­mas an­gio­chi­rur­go G.Gri­go neį­žei­džia. Jis nuo­ šir­džiai paaiš­k i­na, kad ve­nų būk­lė nu­sta­to­ ma ult­ra­gar­su. „Tir­da­mi ma­to­me, ko­k ia ka­mie­nų būk­lė, ar yra ve­ni­nių maz­g ų, o gal pro­ble­mų ke­lia silp­nos ve­nų sie­ne­lės? Vi­siš­kai iš­t y­rę ir įver­ ti­nę duo­me­nis, nu­sta­to­me pro­ble­mos dy­ dį. Nuo to pri­k lau­so, ka­da ope­ruo­tis: ne­del­

siant ar pla­ni­ne tvar­ka, kad ir po pus­me­čio. Juk tai ne vie­nos die­nos li­ga“, – api­bend­ri­ na G.Gri­gas. Jam sma­g u, kai po ope­ra­ci­jos atei­na pa­ cien­tai ir sa­ko: ne­gal­vo­jau, kad taip pa­ge­rės, kad ga­li­te su­grą­žin­ti jau­nys­tės pa­jū­t į. Gy­dy­to­jas kuk­li­na­si nie­ko ypa­tin­go na­ pa­da­ręs ir kiek­v ie­nam, pa­ju­tu­siam, kad ko­ jos tins­ta, mau­džia, pa­ta­ria iš­si­tir­ti ko­jų ve­ nas. Kad ne­bū­tų per vė­lu.

Ne vie­nos die­nos li­ga

92

Li­go­niams ži­no­ti­na, kad li­go­nių ka­sos mo­ der­nių­jų me­to­dų ne­kom­pen­suo­ja, iš­sky­ rus se­ną ele­men­ta­r ų – chi­rur­gi­nį. Jo įkai­nis va­di­na­mas ba­zi­niu ir kom­pen­suo­ja­ma tik jo su­ma. No­rint ir ga­lint ope­ruo­tis, pa­v yz­ džiui, la­ze­riu ar krio­dest­ruk­ci­ja, kai pa­v ir­ ši­nės ve­nos pa­ša­li­na­mos, per ma­ž y­tes an­ gu­tes įve­dus zon­dą, du­jo­mis jo ga­lą at­šal­ džius iki 40 laips­nių šal­čio, ten­ka ne­ma­žai pri­mo­kė­ti.

Ats­ki­rai: daž­niau­siai iš­si­ple­čia abie­jų ko­jų ve­nos, tik ope­ruo­ja­mos jos ne vie­nu me­tu.


IRON COMPLEX

Sertifikuota ekologiška geležis, vitaminas C ir dar daugiau Nutritional value per 2 capsules/ Nährwert pro 2 Kapseln Total weight of 2 capsules/ 1010 mg Gesamtgewicht pro 2 Kapseln Weight of contents/ Gewicht des Inhalts 820 mg RI/RM** Curry leaf extract/ Curryblatt-Extrakt R 418 mg - Iron from curry/ 15 mg 107% Eisen aus Curryblatt R Stinging nettle/ Große Brennnessel R 130 mg Amla extract/ Amla-Extrakt R 120 mg - Vitamin C from amla/ 40 mg 50% Vitamin C aus Amla R Aloe vera/ Echte Aloe R 50 mg Turmeric/ Kurkuma R 20 mg Ginger/ Ingwer R 20 mg Black pepper/ Schwarzer Pfeffer R 10 mg

Royal Green siūlo 100% sertifikuotą ekologišką augalinės kilmės geležies, išgautos iš kvapiosios murėjos (kario) lapų, ir vitamino C, išgauto iš agrastinio lapainio (Amla), kartu su alaviju, ciberžole, imbieru ir pipirais maisto papildą. Mūsų sertifikuotas ekologiškas vitaminas C ir kiti augaliniai priedai gerina geležies absorbciją. Todėl mes galime užtikrinti optimalų produkto veiksmingumą. Geležis padeda palaikyti normalią energijos apykaitą ir normalią imuninės sistemos veiklą. Geležis padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą. Geležis ir vitaminas C padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Vartojimas: 1 kapsulės per dieną, pageidautina valgio metu.

curry leaf

R certified organic/ Bio-zertifiziert ** RI= Reference Intake/ RM= Referenzmenge

100%

sertifikuota ekologiška

geležis NL-BIO-01 EU/ Non-EU Agriculture

amla

our org

Skal 025099

anic ir

on

C ic vitamin

organ

MAGNESIUM

Sertifikuotas ekologiškas magnis, vitaminas D2 ir migdomoji vitanija ROYAL GREEN Magnis- tai sertifikuotas ekologiškas augalinės kilmės magnio, vitamino D ir migdomosios vitanijos (ašvagandos) maisto papildas. Magnis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, normalią raumenų funkciją, normalią kaulų ir dantų būklę. Magnis padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir raumenų funkciją, padeda palaikyti kaulų ir dantų būklę. Pajauskite Motulės Gamtos jėgą jau dabar!

100% ekologiškas

magnis

Vartojimas: 1-2 kapsulės per dieną, pageidautina valgio metu.

Nutritional value per 2 capsules/ Nährwert pro 2 Kapseln Total weight of 2 capsules/ 1355 mg Gesamtgewicht pro 2 Kapseln Weight of contents/ Gewicht des Inhalts 1165 mg RI/RM* Sea lettuce extract/ 1000 mg Meersalatextrakt R - Magnesium from sea lettuce/ 250 mg 67% Magnesium aus Meersalatextrakt R Ashwagandha R 50 mg Cultivated mushroom/ 40 mg Kulturchampignon R - Vitamin D2 from cultivated 5 µg 100% mushroom/ Vitamin D2 aus Kulturchampignon R

vegan v

itamin

D2

d organic cermtaifgienesium

R certified organic/ Bio-zertifiziert * RI= Reference Intake/ RM= Referenzmenge

NL-BIO-01 EU/ Non-EU Agriculture

Skal 025099

Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas Daugiau informacijos UAB Arimeda tel +37060899009 • Įsigyti galima: www.hiperfarma.lt • www.farmaplius.lt • Atgijos vaistinėje Kaune, parduotuvėje Sveikata Šiauliuose ir kt.


2018 pavasaris

Sveikata

Miš­ko g. 23A, Kau­nas www.mo­tus­vi­ta.lt Tel. +370 676 07 909

Ju­dė­ti ne­ga­li­ma ken­tė­ti: kur dė­si­me kab­le­lį? kaus­mas dau­ge­liui žmo­nių yra ne­ma­ tas ir neiš­ven­gia­mas S po­lo­njus,ū­tis.ta­Visčiaupa­įpras­ si­kar­to­jan­tis ar nuo­la­ti­nis, mė­ne­siais trun­kan­tis skaus­mas ima var­ gin­ti, esa­me pri­vers­ti keis­ti sa­vo įpro­ čius, at­si­sa­ky­ti įpras­ti­nės veik­los.

94

Lė­ti­nis skaus­mas ga­li at­si­ras­ti dėl trau­mos, bet ga­li ir ne­bū­ti aiš­kios skaus­mo prie­žas­ties. Fak­tai apie skaus­mą pa­ti­rian­čius žmo­nes yra šo­k i­ruo­jan­t ys: vie­nas iš de­šim­ties žmo­ nių kas­dien jau­čia skaus­mą, ku­ris trun­ka il­giau nei tris mė­ne­sius; net 1,5 mlrd. žmo­ nių, kas penk­tas žmo­g us pa­sau­ly­je, ken­čia lė­ti­nį gal­vos ir vei­do, kak­lo, nu­ga­ros skaus­ mą. Dau­giau nei pu­sė žmo­nių, ken­čian­čių lė­ti­nį skaus­mą, jau­čia­si pri­slėg­ti, juos pra­ de­da ka­muo­ti dep­re­si­ja, jie ne­ga­ li su­val­dy­ti sa­vo skaus­mo, blo­ gai mie­ga, yra ri­bo­to dar­bin­ gu­mo. Skaus­mas yra glau­d žiai su­si­jęs su emo­ci­jo­mis ir el­ ge­siu. Kaune veikiančios re­ abilitacijos ir kineziterapijos klinikos „Motus vita“ kinezitera­ peutė doc. dr. Vilma Juodžbalienė pa­ stebi, kad dau­ge­lis pa­cien­tų jau­čia ne­ri­mą, bi­jo skaus­mo ir ven­gia ju­dė­ti. To­k ią būk­lę ki­ne­zi­te­ra­peu­tai įvar­di­ja kaip ki­ne­zi­fo­bi­ją. Šiuo­lai­k i­nė­je ki­ne­zi­te­ra­pi­jo­je ypa­tin­ gą vie­tą uži­ma pa­cien­to mo­k y­mas – te­ra­pi­ nė neu­ro­moks­li­nė edu­ka­ci­ja. Šių mo­k y­mų tiks­las – su­ma­žin­ti jau­čia­mą skaus­mą ir ne­ ga­lią, su­tei­k iant pa­cien­tams ži­nių apie bio­ lo­gi­nius ir fi­zio­lo­gi­nius pro­ce­sus, vyks­tan­ čius jų or­ga­niz­me ir su­si­ju­sius su jun­ta­mu skaus­mu. Sup­ras­da­mas sa­vo skaus­mą ir ge­ bė­da­mas val­dy­ti ju­de­sius, žmo­g us jau­čia­ si sau­ges­nis ir ra­mes­nis, o tai pa­leng­v i­na ir pa­t į skaus­mą.

Re­mian­tis ty­ri­mų duo­me­ni­mis, tik penk­ ta­da­liui lė­ti­nį skaus­mą ken­čian­čių žmo­ nių būk­lę pa­leng­v i­na me­di­ka­men­tai. To­dėl ypa­tin­ga svar­ba ten­ka gy­ven­se­nai, ju­dė­ji­ mui ir tuo pa­grįs­tam gy­dy­mui – rea­bi­li­ta­ci­ jai, ki­ne­zi­te­ra­pi­jai. As­muo, jau­čian­tis skaus­mą, daž­nai ven­gia skaus­min­g ų ju­de­sių ar pa­dė­čių, at­lie­ka ne­ bū­din­gus, ne­tai­syk­lin­gus ju­de­sius, ku­rie il­ gai­niui įsi­t vir­ti­na ir pa­tys tam­pa skaus­mo prie­žas­ti­mi. Kaip pa­v yz­dį ki­ne­zi­te­ra­peu­ tai mi­ni, kad pa­t y­ru­si pė­dos trau­mą pa­cien­tė il­gai ne­ga­lė­jo min­ti pa­žeis­ ta pė­da, to­dėl il­gai­niui ei­nant šo­ ni­ne pė­dos pu­se at­si­ra­do nau­ji pa­ do ir blauz­dos skaus­mai. Spor­ti­ nin­kas, pa­t y­ręs trau­mą ir ke­lio są­ na­rio ope­ra­ci­ją, net ir iš­ny­kus skaus­ mui, tu­pia ne­tai­syk­lin­gai, t.y. per­kel­da­ mas svo­rį ant svei­ko­sios ko­jos, o tai, esant in­ten­sy­viems fi­zi­niams krū­viams, trau­muo­ ja ir svei­kuo­sius kū­no seg­men­tus. To­k ius ža­ lin­gus ne­tai­syk­lin­go ju­de­sio ste­reo­ti­pus ko­ re­guo­ja ki­ne­zi­te­ra­peu­tai, taip pa­dė­da­mi iš­ veng­ti nau­jų lė­ti­nio skaus­mo ap­raiš­kų. Kli­ni­ko­je „Mo­tus vi­ta“ ypač daug dė­me­ sio ski­ria­ma pir­mi­niam pa­cien­to iš­t y­ri­mui ir diag­nos­ti­kai. Ver­ti­nant skaus­mą įpras­ tai pa­cien­tams pa­tei­k ia­ma skaus­mo ska­lė, klau­si­my­nas. Sie­k iant įver­tin­ti skaus­mo in­ ten­sy­v u­mą, slenks­t į ir sek­ti jo kai­tą gy­dy­ mo pro­ce­se itin kruopš­čiai, ki­ne­zi­te­ra­peu­ tai nau­do­ja spe­cia­lų prie­tai­są – al­go­met­rą. Įdo­mu, kad vie­no už skaus­mą at­sa­k in­

go sme­ge­nų cent­ ro nė­ra. Skaus­mą jau­čian­čio žmo­gaus sme­ge­ny­se tam­pa ak­ ty­v ūs dau­ge­lis cent­r ų ir taip su­si­for­muo­ja kas kar­tą kin­tan­tis tink­ las, ku­rį ga­li­ma iš­tir­ti funk­ci­nio mag­ne­ti­ nio re­zo­nan­so to­mog­ra­fi­ja (fMRT). Ki­ne­ zi­te­ra­peu­tai nau­do­ja daug pa­sy­v ių ir ak­t y­ vių skaus­mo mal­ši­ni­mo me­to­dų: ma­nua­ li­nes tech­ni­kas, fi­zi­nius pra­ti­mus, fi­zi­k i­ nius veiks­nius – elekt­rą, šal­tį, ši­lu­mą. To­ kių prie­mo­nių pa­si­rin­k i­mas nė­ra at­si­tik­ti­ nis. Tai­kant pa­žan­gias ki­ne­zi­te­ra­pi­jos prie­ mo­nes ir fMRT ti­riant as­me­nų, ken­čian­ čių skaus­mą, sme­ge­nis, yra nu­sta­t y­ta, ku­ rios iš ki­ne­zi­te­ra­pi­jos prie­mo­nių yra veiks­ min­giau­sios. Pa­si­nau­do­da­mi šiuo­lai­k i­niais moks­lo pa­sie­k i­mais kli­ni­kos „Mo­tus vi­ta“ ki­ne­zi­te­ra­peu­tai, Lietuvos sporto univer­ siteto mokslininkai, pa­sie­k ia, kad 95 pro­c. be­si­k rei­pian­čių­jų skaus­mas iš­nyks­ta ar­ba su­ma­žė­ja. Se­niai ži­no­ma, kad itin pa­pli­tęs nu­ga­ ros skaus­mas, kaip ir ki­ti lė­ti­niai skaus­ mai, praei­na grei­čiau, kai ju­da­me ir ju­da­ me tai­syk­lin­gai. To­dėl nie­ko ne­tu­rė­tų ste­ bin­ti, kad kai ku­rio­se ša­ly­se vos pa­si­reiš­ kus skaus­mui sku­ba­ma pas ki­ne­zi­te­ra­peu­tą ir taip iš­ven­gia­ma il­go ne­dar­bin­g u­mo. La­ bai no­rė­tų­si, kad ši ži­nu­tė pa­siek­tų ir Lie­tu­ vos žmo­nes, ku­rie vis dar lin­kę il­gai ken­tė­ti ir krei­pia­si pa­gal­bos tik tuo­met, kai pa­dė­ti iš­ties su­dė­tin­ga ir gy­dy­mas trun­ka ne­pa­ly­ gin­ti il­giau. Rea­bi­li­ta­ci­jos ir ki­ne­zi­te­ra­pi­jos kli­ni­ka „Mo­tus vi­ta“ (Miš­ko g. 23A, Kau­nas, www.mo­tus­vi­ta.lt, +37067607909) tei­kia komp­lek­si­nes ki­ne­zi­te­ra­pi­jos pa­slau­gas, pa­grįs­tas pa­žan­gio­mis bio­me­di­ci­nos ir me­di­ci­ nos tech­no­lo­gi­jo­mis bei ži­nio­mis. Ju­dė­ti, ne­ga­li­ma ken­tė­ti!


Naudojame tik Natūralias vaisių ir uogų tyres (dauguma iš lietuvos ūkių). mažai kaloriNgi tortai – tik iki 10 proc. cukraus!

Tortas špinatų – biskvitui kepti naudojami švieži špinatai, todėl jis yra natūraliai žalios spalvos. Į kremą sudėtos kvapnios miško mėlynės ir jų tyrė.

Administracija: Vytauto g. 134 A, LT-53250, Garliava, Kauno r. e.p. info@bijola.lt www.bijola.lt

Vilnius Sausio 13-osios g. 2, tel. (8 5) 242 4514 Vokiečių g. 28, tel. (8 5) 261 0986 J.Baltrušaičio g. 3, tel. (8 5) 238 8464 Fabijoniškių g. 2, tel. (8 5) 238 7213 Sėlių g. 33, tel. (8 5) 262 7798 Žygio g. 90, tel. (8 5) 219 5828

Kaunas

Tortas VaiVorykštė – tai gaiviausias tortas, kuriame dera natūralus jogurtas ir natūralių vaisių tyrės. Šis gaminys be miltų, laktozės ir be kiaušinių. Sveikas ir mažai kalorijų turintis tortas.

Vytauto g. 134A, Garliava, tel. 8 631 40 144 Kovo 11-osios g. 67A, tel. (8 37) 337 034 V.Lašo g. 2 / Eivenių g. 21, tel. (8 37) 795 917 Didžioji g. 82, tel. 8 673 91 881


2018 pavasaris

a­ky­ti, kad įde­gis ga­li bū­ti sau­gus ir svei­kas, ne­tei­sin­ga, nes pa­ki­tu­si odos spal­va yra odos pa­žei­di­mo po­žy­mis“, – tvir­ti­na Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Vil­niaus de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ro­lan­da Lin­gie­nė.

Ap­sau­ga nuo sau­lės – ap­sau­ga nuo mir­ti­nų li­gų At­sar­ga: tie, ku­rie žie­mą ir pa­va­sa­rį pra­lei­do dar­bo ka­bi­ne­te ar už­da­ro­se pa­tal­po­se, prie sau­lės spin­du­lių tu­rė­tų pra­tin­tis ypač pa­ma­žu.

96

Įde­gis – gy­ny­bi­nė reak­ci­ja

Odos vė­žio at­ve­jų dau­gė­ja

Odos spal­vą ir įde­g į le­mia pig­men­tas, va­di­ na­mas me­la­ni­nu. Kuo tam­ses­nis odos at­ spal­v is, tuo dau­giau me­la­ni­no oda yra pa­ si­ga­mi­nu­si. Me­la­ni­nas at­sa­k in­gas už na­t ū­ra­l ią odos ap­sau­gą nuo UV spin­du­l ių. Jo kie­k į le­ mia ge­ne­t i­k a, hor­mo­nų veik­la, kai ku­r ių vais­t ų var­to­ji­mas, nėš­t u­mas ir kai­t i­ni­ma­ sis sau­lė­je. „Me­la­ni­nas ap­sau­go odą nuo pa­žei­di­mų su­ger­da­mas UV spin­du­lius. Kuo tam­ses­ nė oda, tuo di­des­nis jos ap­sau­gos nuo UV spin­du­lių ly­gis (ang­liš­kai „Sun Pro­tec­tion Fac­tor SPF“). Švie­siao­d žių na­tū­ra­lus SPF yra 3–4. Įde­g us ne­reiš­k ia, kad oda bus pa­ kan­ka­mai ap­sau­go­ta nuo to­li­mes­nių pa­žei­ di­mų. Net ir žie­mą mū­sų pla­tu­mo­se pa­ta­ ria­ma neuž­deng­tus odos plo­tus tep­ti bent 15 SPF ly­g į tu­rin­čio­mis prie­mo­nė­mis“, – pri­me­na R.Lin­gie­nė.

Me­la­no­ma nė­ra tik sau­lė­tų kraš­tų gy­ven­to­ jų li­ga. Moks­li­nin­kai pa­ste­bi, kad, ne­pai­sant ša­ly­je ma­žė­jan­čio žmo­nių skai­čiaus, su­si­rgi­ mų me­la­no­ma už­re­gist­ruo­ja­ma vis dau­giau. Pa­v yz­džiui, 2006 m. bu­vo už­re­gist­ruo­ti 977 su­si­rgi­mų me­la­no­ma at­ve­jai, o 2010 m. – jau 1 332, 2014 m. – 1 767, 2016 m. – 1 851. Pa­sak R.Lin­gie­nės, tie­sio­gi­nis ry­šys tarp bu­vi­mo sau­lė­je ir odos vė­žio yra įro­dy­tas moks­li­niais ty­ri­mais. Yra ži­no­ma, kad me­la­no­mos (pik­ ty­biš­kiau­sio odos vė­žio) iš­si­v ys­ty­mo ri­zi­ka smar­kiai pa­di­dė­ja, jei­gu vai­kys­tė­je ar jau­nys­ tė­je žmo­gus bu­vo stip­riau nu­de­gęs sau­lė­je. „Žmo­nės, pa­pras­tai ne­pikt­nau­džiau­jan­tys sau­le, bet stai­ga pa­bu­vę jo­je, pri­klau­so di­des­ nės me­la­no­mos iš­si­vys­ty­mo ri­zi­kos gru­pei nei žmo­nės, dir­ban­tys lau­ke. Odos vė­žio ga­li­ma leng­vai iš­veng­ti, jei įsi­są­mo­nin­si­me, kad bu­ vi­mas sau­lė­je be ap­sau­gos prie­mo­nių yra toks pat kenks­min­gas kaip ir grei­ta­sis mais­tas, rū­

ky­mas ar al­ko­ho­lis. Be to, lai­ku pa­ste­bė­jus įta­ ri­mą ke­lian­čių odos pa­ki­ti­mų, me­la­no­mą ga­ li­ma iš­gy­dy­ti“, – paaiš­ki­na R.Lin­gie­nė.

Ap­sau­gos nuo sau­lės bū­dai Fi­zi­nės ap­sau­gos prie­mo­nės, to­k ios kaip aki­niai, sau­gan­t ys tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spin­du­lių, ke­pu­rės, marš­k i­nė­liai il­go­ mis ran­ko­vė­mis už­tik­rins vi­sa­pu­sę ap­sau­gą. „Marš­k i­nė­lius tu­rė­tu­me vil­kė­ti pa­plū­ di­my­je net ir pa­si­te­pę ap­sau­gi­niu kre­mu. Svar­bu įsi­dė­mė­ti, kad sau­lė yra pa­vo­jin­ giau­sia nuo 11 iki 15 val. Ta­da yra di­džiau­ sias nu­de­gi­mo pa­vo­jus. Sau­lės spin­du­liais rei­kė­tų le­pin­tis anks­ti ry­te ar­ba jau pa­va­ka­ re. To­mis die­no­mis, kai skel­bia­ma, kad sau­ lės ak­t y­v u­mas pa­di­dė­jęs, pa­tar­ti­na ap­skri­ tai jos veng­ti“, – pa­ta­ria R.Lin­gie­nė. Spe­cia­lis­tė įspė­ja, kad tie, ku­rie žie­mą ir pa­va­sa­rį pra­lei­do dar­bo ka­bi­ne­te ar už­da­ ro­se pa­tal­po­se, prie sau­lės spin­du­lių tu­rė­tų

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„S

Sveikata


Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2018 pavasaris

pra­tin­tis ypač pa­ma­žu. Ap­sau­go­ti odą nuo nei­gia­mo sau­lės po­vei­k io ga­li­ma ir nau­do­ jant spe­cia­liai tam su­kur­tus ga­mi­nius, ku­ rie kenks­min­g us spin­du­lius ab­sor­buo­ja iš­ sklai­dy­da­mi ar­ba at­spin­dė­da­mi. „Ap­sau­gos nuo sau­lės prie­mo­nės, pa­v yz­ džiui, kre­mai, los­jo­nai, pie­ne­liai, yra pri­ski­ ria­mos kos­me­ti­kos ga­mi­nių gru­pei, to­dėl jie tu­ri ati­tik­ti ES reg­la­men­to dėl kos­me­ti­kos ga­mi­nių rei­ka­la­vi­mus – nau­do­jant jas pa­gal nu­ro­dy­tą pa­skir­tį, ne­kel­ti pa­vo­jaus svei­ka­tai. Ap­sau­gos nuo sau­lės prie­mo­nių pa­skir­tis – sau­go­ti odą nuo nu­de­gi­mo ir įde­gi­mo. Tam į šias prie­mo­nes yra de­da­ma tam tik­rų ing­re­ dien­tų (UV filt­rų), ku­rie ir už­tik­ri­na šią ap­ sau­gą“, – pa­brė­žia R.Lin­gie­nė. Yra ke­lios rū­šys filt­r ų: fi­zi­niai blo­ka­to­ riai, to­k ie kaip ti­ta­no diok­si­das ir cin­ko ok­ si­das, bei che­mi­niai ab­sor­ben­tai, ku­rių są­ ra­šas yra itin il­gas. Daž­niau­siai nau­do­ja­mi avo­ben­zo­nas, ok­si­ben­zo­nas. „Ver­tė­tų įsi­dė­mė­ti, kad aukš­tes­nis SPF ly­gis nė­ra veiks­min­ges­nis. SPF 15 su­ge­ria ar­ba iš­sklai­do apie 93 pro­c. UV spin­du­lių, SPF 30 – 97 pro­c., o SPF 50–98 pro­c. Svar­bu su­pras­ti, kad nė vie­na kos­me­ti­kos prie­mo­nė ne­ga­li ap­sau­go­ti nuo sau­lės 100 pro­c. No­ rint už­tik­rin­ti veiks­min­gą ap­sau­gą, svar­ biau­sia prie­mo­nes nau­do­ti taip, kaip nu­ro­ dy­ta ant pa­kuo­tės. Ap­sau­gos veiks­min­g u­ mą le­mia prie­mo­nės kie­k is ir nau­do­ji­mo daž­nu­mas“, – paaiš­k i­na R.Lin­gie­nė.

Pa­si­rin­ki­mas ir nau­do­ji­mas Kaip jau mi­nė­ta, ap­sau­gos nuo įde­gi­mo / nu­ de­gi­mo ly­gį nu­sa­ko sau­lės ap­sau­gi­nis fak­to­ rius. SPF pa­ro­do, kiek lai­ko ga­li­ma bū­ti sau­ lė­je. Tą lai­ką ne­sun­ku ap­skai­čiuo­ti pa­tiems. Pir­miau­sia rei­k ia nu­sta­t y­ti mi­ni­ma­lią pa­rau­di­mo do­zę – lai­ką, per ku­rį at­si­ran­ da ne­grįž­ta­mas odos pa­rau­di­mas. Švie­siao­ džiams as­me­nims pa­pras­tai pa­kan­ka pa­bū­ ti sau­lė­je 10–15 min. Tai­gi, jei kre­mo SPF 15, o oda ne­grįž­ta­mai pa­raus­ta per 10 min., sau­giai sau­lė­je ga­li­te bū­ti 150 min. Ren­kan­tis prie­mo­nės ap­sau­gos ly­g į, bū­ ti­na at­sa­k in­gai įver­tin­ti sa­vo odos ti­pą. Pir­ mo­odos ti­po žmo­nės yra švie­sios odos, žyd­raa­k iai ar ža­liaa­k iai, švie­siap­lau­k iai ar rus­vap­lau­k iai, straz­da­no­ti. Šie as­me­nys sau­lė­je smar­k iai nu­de­ga ir be­veik neį­de­ga, to­dėl jie tu­rė­tų bū­ti ypač at­sar­g ūs. Pa­si­sau­ go­ti rei­kė­tų ir ant­ro­odos ti­po žmo­nėms: jiems bū­din­ga švie­si oda, švie­sūs plau­kai, žals­va, pilkš­va, mels­va akių spal­va. Šie as­ me­nys leng­vai nu­de­ga, švel­niai įde­ga. Ap­sau­gos prie­mo­nę rei­kė­tų tep­ti prieš 15–30 min. iki išeinant į lau­ką, nes ji tu­ri įsi­ger­ti į odą, kad pra­dė­tų veik­ti veik­lio­sios me­džia­gos. Ne­ver­tė­tų ja tep­tis ir prieš va­ lan­dą, nes ta­da su­trum­pės sau­gaus bu­v i­mo

sau­lė­je lai­kas. Net jei ap­sau­gi­nis kre­mas yra at­spa­rus van­de­niui, iš­si­mau­džius, gau­siai pra­kai­tuo­jant, da­lis jo nu­si­plau­na. To­k iu at­ve­ju tep­tis rei­kė­tų daž­niau, vie­no dvie­jų kar­tų per die­ną ne­pa­kan­ka. Vis dėl­to, jei­g u ten­ka bū­ti sau­lė­je vi­są die­ną, ap­sau­gi­nį kre­ mą tu­rė­tu­me nau­do­ti maž­daug kas dvi tris va­lan­das. Ži­no­ma, įta­kos tu­ri ir jo ap­sau­gos nuo sau­lės ly­gis: kuo jis di­des­nis, tuo re­ čiau ga­li­ma tep­tis. Tam, kad bū­tų už­tik­rin­ tas dek­la­ruo­ja­mas ap­sau­gos nuo sau­lės kie­ kis, svar­bu ap­sau­gi­nio kre­mo už­si­tep­ti pa­ kan­ka­mai. Vie­ną kar­tą vi­du­ti­nio suau­g u­sio as­mens kū­nui pa­tep­ti rei­k ia maž­daug še­šių pil­nų ar­ba­ti­nių šaukš­te­lių kre­mo ar los­jo­ no nuo sau­lės. Pa­sak R.Lin­gie­nės, kaip ir kiek­v ie­na pre­ ven­ci­jos prie­mo­nė, ap­sau­gi­niai kre­mai nuo sau­lės ne­ga­li ap­sau­go­ti nuo odos vė­žio 100 pro­c., bet ga­li su­ma­žin­ti ri­zi­ką dėl šios li­gos iš­si­v ys­t y­mo. Moks­li­nin­kų įro­dy­ta, kad di­džiau­si DNR pa­k i­ti­mai, le­mian­t ys ti­k i­my­bę, jog iš­si­v ys­ tys odos vė­ž ys, įvyks­ta vai­k ys­tė­je, to­dėl ypač di­de­lį dė­me­sį rei­k ia skir­ti vai­kų odos ap­sau­gai. Kū­di­k iai iki še­šių mė­ne­sių iš vi­so ne­tu­rė­tų bū­ti sau­lė­je. Vy­res­niems nei še­šių mė­ne­sių am­žiaus vai­kams jau ga­li­ma pa­si­ džiaug­ti sau­le, ta­čiau kū­no vie­tas, ku­rių ne­ den­gia dra­bu­žiai, pri­va­lo­ma pa­tep­ti ap­sau­ gos nuo sau­lės prie­mo­ne. Pa­ta­ria­ma ge­riau bū­ti še­šė­ly­je ir veng­ti sau­lės tuo­met, kai ji kait­riau­sia. Pap­lau­k io­jus van­de­ny­je svar­bu kū­ną vėl pa­tep­ti kre­mu, nes jo veiks­min­g u­ mas su­ma­žė­ja.

Griež­ti rei­ka­la­vi­mai Pas­te­bi­mas at­sai­nus lie­tu­v ių po­žiū­ris į ap­ sau­gos nuo sau­lės pro­duk­tus, nors dau­g u­ ma mū­sų esa­me pir­mo ar ant­ro odos ti­po. Šių odos ti­pų as­me­nys Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos įvar­di­ja­mi kaip tu­rin­t ys di­

Sveikata

džiau­sią ri­zi­ką odos vė­žio iš­si­v ys­t y­mui. Pro­duk­tų su UV filt­rais nau­do­ji­mas yra vie­na iš es­mi­nių odos vė­žio pre­ven­ci­jos prie­mo­nių, kaip, tar­k im, skie­pai nuo už­ kre­čia­mų­jų li­g ų. Ne­ga­t y­v us po­žiū­ris į ap­ sau­gą nuo sau­lės, daž­nai su­si­jęs su in­for­ma­ ci­jos trū­ku­mu. Pa­sak R.Lin­gie­nės, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja de­da vi­sas pa­stan­gas, kad Eu­ro­po­ je ga­mi­na­mi ir jos rin­kai tie­k ia­mi pro­duk­ tai ati­tik­tų aukš­čiau­sius ir la­bai griež­tus ko­k y­bės ir efek­t y­v u­mo rei­ka­la­v i­mus. Per­ kant ap­sau­gos nuo sau­lės pro­duk­tą, svar­bu at­k reip­ti dė­me­sį į jo ženk­li­ni­mą. Ant sau­ gių pro­duk­tų pa­kuo­čių tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta, kaip tin­ka­mai nau­do­ti pro­duk­tą, kad bū­tų už­tik­rin­ta mak­si­ma­li ap­sau­ga, taip pat pro­ duk­to ga­min­to­jas ne­ga­li klai­din­ti pir­kė­jų teig­da­mas, jog prie­mo­nė ap­sau­gos nuo sau­ lės vi­su 100 pro­c. ir bus at­spa­ri van­de­niui. R.Lin­gie­nė pri­me­na, kad bu­v i­mas sau­ lė­je yra vie­nas pa­grin­di­nių bū­dų gau­ti vi­ ta­mi­no D, to­dėl žmo­nės kai­ti­na­si ne­jaus­ da­mi sai­ko. Rudens–žiemos se­zo­no me­tu Lie­tu­vo­je UVB spin­du­lių ne­pa­kan­ka gau­ ti pa­kan­ka­mą kie­k į vi­ta­mi­no D, to­dėl į sa­ vo die­tą svar­bu įtrauk­ti rie­bes­nių žu­v ų (tu­ nų, la­ši­šų ar skumb­rių), kiau­ši­nių, sū­rio. Šio vi­ta­mi­no ga­li­ma gau­ti ir iš mais­to pa­ pil­dų, tik svar­bu iš­siaiš­k in­ti, kiek jo or­ga­ niz­mui iš tie­sų rei­k ia. Iš sau­lės gau­na­mo vi­ ta­mi­no D neį­ma­no­ma pa­dau­gin­ti, nes or­ ga­niz­mas pa­sii­ma tiek, kiek jo rei­k ia. Or­ga­ niz­mui rei­ka­lin­ga vi­ta­mi­no D do­zė, gau­na­ ma iš sau­lės, pri­k lau­sys nuo to, kiek kū­no odos ati­deng­ta, ar nau­do­ja­mi UV filt­rai, ka­i žmo­g us le­pi­na­si sau­le. Spe­cia­lis­tai tei­gia: pa­kan­ka pa­bū­ti sau­lė­ je bent pu­sę to lai­ko, kol oda pra­de­da įdeg­ ti. Yra al­ter­na­t y­v ių vi­ta­mi­no D šal­ti­nių, to­dėl re­ko­men­duo­ja­ma veng­ti tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių. Jei to ne­pa­v yks­ta pa­da­r y­ ti, pri­va­lo­ma nau­do­ti ap­sau­gos nuo sau­lės prie­mo­nes.

Svarbu: pa­sak R.Lin­gie­nės, kaip ir kiek­vie­na pre­ven­ci­jos prie­mo­nė, ap­sau­gi­niai kre­mai nuo sau­lės ne­ga­li ap­sau­go­ti nuo odos vė­žio 100 pro­c., bet ga­li su­ma­žin­ti ri­zi­ką dėl šios li­gos iš­si­vys­ty­mo. 97


2018 pavasaris

Sveikata

Vertikaliai: 1. Karštį mažinantis vaistas. 2. Kaspinuočio lerva, gyvenanti raumenyse. 3. Stomatologas chirurgas, profesorius, monogra­ fijos „Trišakio nervo neuralgija“ autorius Gintau­ tas ... . 4. Raginė antauga žmogaus piršto gale. 5. Chirurginis peilis. 8. Hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimas kraujyje, žalsvoji liga (anemijos rūšis). 9. Plunksnos kotas. 12. Prienosi­ nių ančių uždegimas. 16. Ribosomų grupės, sin­ tetinančios baltymus. 17. Laukinė ir darželių nuo­ dinga, vaistinė gėlė dideliais svyrančiais žiedais, kurioje yra alkaloidų, glikozidų. 20. Akies lęšiuko drumstis. 22. Sąnario uždegimas. 24. Išorinė no­ sies dalis. 25. Maisto papildas akims su liuteinu (pav.). 26. Žmogaus vienasluoksnis plokščiasis epi­ telis, dengiantis krūtinės bei pilvo ertmės organų

paviršių. 29. Kaktos dalis aukščiau akiduobės. 33. Žemas moterų ar vaikų balsas. 34. Kas žilas. Horizontaliai: 6. Pilvo vandenė. 7. Stam­ bus, mėsingas, lapuotas, šiurkščiai plaukuotas augalas varpiškais violetiniais žiedais, su kurio šaknų preparatais greičiau gyja kaulai. 10. Lūpos uždegimas. 11. Presuotų vaistų ritinėlis. 13. Vie­ nas svarbiausių mikroelementų žmogaus orga­ nizme, jo trūkumas siejamas su hipertenzija, šir­ dies ir kraujagyslių ligomis. 14. Viena iš dviejų gyvųjų būtybių gimčių (vyriškoji ar moteriškoji). 15. Receptinis vaistas, injekcinis tirpalas užpil­ dytame švirkšte, skirtas reumatoidiniam artri­ tui, poliartritui gydyti (pav.). 18. Lytinės liaukos. 19. Receptinis vaistas, injekcinis tirpalas, varto­

jamas bronchinės astmos arba plaučių ligos su­ kelto bronchų spazmų šalinimui. 21. Nerecepti­ nis vaistinis preparatas – šampūnas nuo pleiska­ nojimo ir seborėjinio dermatito. 23. XIX a. pran­ cūzų prozininkas, garsus novelistas. 27. Švilpia­ masis kvėpavimo garsas susiaurėjus kvėpavi­ mo takams. 28. Nuodingas, vaistinis, medin­ gas augalas. 30. Bičių klijai. 31. Lietuvos miestas. 32. Viršugalvio vieta, kuri mažam vaikui esti minkšta, nesukaulėjusi. 35. Už ragenos esanti priekinė spalvota akies obuolio dalis su vyzdžiu viduryje. 36. Tik savęs mylėjimas, egoizmas. 37. Aštriai rūgštus skystis, vartojamas kulinari­ joje. 38. Maisto papildas, padedantis atkurti žar­ nyno mikroflorą (pav.). Sudarė Gintautas Muraška

Norėdami laimėti „Microlife“ kraujospūdžio matuoklį, atsakymus iki gegužės 15 d. siųskite: „Kauno diena“, I.Kanto g. 18, Kaunas; „Klaipėda”, Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda, arba e. paštu info@kaunodiena.lt. Nurodykite miestą, telefoną arba e. pašto adresą. Nugalėtoją išrinksime burtais ir paskelbsime gegužės 22 d. dienraščiuose „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ bei informuosime asmeniškai.

98


Sveikata 2017 Pavasaris  
Sveikata 2017 Pavasaris  
Advertisement