6
šeštadienis, Lapkričio 2, 2013
miestas
Užuojauta atspindi epochą 1
Jame – miestiečiams skirta informacija, kuri bene labiausiai skaitoma ir iki šių dienų – skyrelis „Gimė, apsivedė, mirė“: „Klaipėdos metrikacijos įstai gos pranešimu, sausio 6 apsive dė darbininkas Juozapas Norkus iš Klaipėdos su darbininke Anta nina Petrauskaite, abu iš Klaipė dos. Gimė: sūnus kalvio Fueliha sės šeimoje, taip pat sūnūs šiose darbininkų šeimose: – Aleksand ro Monkevičiaus, Anso Albušio ir Martyno Topušio. Duktė gimė žvejui A.Šveistriui, darbininkų – A.Stalgio ir Jokūbo Kaspučio šei mose. Mirė: – 79 metų amžiaus rentininkas Martynas Varna, pa što laiškanešio žmona E.Klimkai tienė 73 m. amžiaus“ (šioje ir kitose citatose kalba netaisyta – A.D.). Priešpaskutinis šio leidinio pus lapis buvo skirtas skelbimams. Šiandienos akimis žvelgiant, tai – savotiškas to meto socialinis tinklalapis, kuriame buvo patei kiama pati įvairiausia informacija miestiečiams – pradedant priva čiais viešais atsiprašymais ir bai giant užuojautomis velionio arti miesiems. Tuo metu tai buvo vienintelis greitas būdas pranešti bendruo menei apie kieno nors mirtį, lai dotuvių laiką ir vietą, taip pat ve lionio paskutinę valią. Pranešimas visiems
Dienraštyje „Vakarai“ juodame rė melyje per savaitę bent keletą kar tų pasirodydavo štai tokio pobū džio pranešimai: „Pėtnyčioje, 11 val. 45 min. sal džiai užmigo Viešpatyje mano my limas vyras, mūsų gerasis tėvelis, uošvis, dėdė Jurgis Ašmys. Laido tuvės atsibus (vyks – A.D.) pėtny čioje (vasario 7 d.) 1 val. po pietų Budvyčiuose. Kviečiami pažįstami išreikšti paskutinę pagarbą. Giliai nuliūdę pasilikusieji.“ „Po sunkios ilgos ligos šįryt pa simirė Klaipėdoje savo 53 amžiaus mete mano mylima žmona ir mū sų už mus viernai rūpinusi moti nėlė Barbė Birškienė, gim. Grik šytė. Nuliūdę namiškiai. Jos kūnelį lydėsime į paskutinę poilsio vietelę iš liūdesio namų Griškuose antra dienį vasario mėn. 11 d., 11 val.“ Pranešdama apie savo vyro mir tį Marė Skystimienė iš Slengių ne slėpė, kad sutuoktinis jai buvo la bai artimas ir jo netektis sukėlė didelę širdgėlą: „Ponui Dievui pa mėgo po trumpos, bet sunkios li gos šventą rytą 8 val. savęspi atimti mano mylimą neužmirštamą drau gą Jurgį Skystimą, apsmūtnyta šir dimi toktai praneša žmona Marė Skystimienė“. Gedėdami staigiai mirusios 53 metų Urtės Piklaps, apie tai pra nešė jos vyras Martin Piklaps, broliai, seserys ir giminės, kvies
dami draugus ir pažįstamus pa lydėti velionę į paskutinę poilsio vietą. Vainikų nepageidavo
Anų laikų pranešimuose apie mirtį neretai galima aptikti ir paskutinę velionio valią. „Pono Dievo meilei pamėgo po sunkios ligos savęspi pavadinti Anikę Daugalienę, 69-iuose me tuose. Ji mirė, tikėdama į savo Iš ganytojį. Laidotuvės įvyks šią piet nyčią, pusė 11 val. iš liūdesio namų Selenuose. Gentys, kaimynai ir vi si širdingai pakviečiami. Draugas ir vaikai. (Iškeliavusioji prašė jai vai nikų nedėti).“ „Ponui Dievui pamėgo po ilgos su kantrumu neštos ligos mūsų mylimą motinėlę, seserį, uošvie nę ir omamą Marinkę Pėteraitienę 69-ame amžiaus mete savęspi pa vadinti. Nuliūdę pasilikusieji. Ged minai, 1936 m. sausio 17 d. Laido tuvės bus pėtnyčioje, 24-tą sausio 11 val. iš smūtkos namų. Gentys ir pažįstami širdingai kviečiami. Vai nikų pagražinimai buvo nabašti ninkės nepageidaujami“.
Šiandienos akimis žvelgiant, tai – savo tiškas to meto so cialinis tinklalapis, kuriame buvo pa teikiama pati įvai riausia informacija miestiečiams.
Lakoniški nekrologai
Tuo laikotarpiu dienraščiuose buvo spausdinami ir nekrologai, tačiau jie buvo kitokie, nei šiais laikais. Oficialių institucijų pranešimai apie svarbių asmenų mirtį buvo kur kas trumpesni. „Antradienį, 1936 m. kovo 24 d. lygiai iš sunkiausių darbų pa vadintas Krašto Seimelio atstovas bei Einheitslistės frakcijos pirmi ninkas Artur Papendick. Niekada nenuilstančiu uolumu jis ėjo sun kias ir atsakingas savo pareigas dėl Klaipėdos krašto intereso. Mes liū dime dėl mirusiojo, kuris kaipo tik ras Klaipėdos krašto gyventojas vi są savo darbo pajėgą mielai aukavo visuomenės gerovei. Mes visada jį minėsime su pagarba. Krašto Sei melio Prezidiumas, Dietschmons, Monien, Bingau.“ Nepraėjus nė mėnesiui tas pats Krašto Seimelio prezidiumas pa skelbia dar vieną nekrologą: „Antradienį 1936 m. balandžio 21 d. 45 amžiaus metuose mirė Krašto Seimelio atstovas ponas Bernhard Mielke, Jakštelių. Juomi Krašto Seimelis netenka žmogaus, ku ris visas savo jėgas buvo paaukojęs
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Klaipėdos krašto gerovei. Mes jį vi sada minėsime su pagarba“. O štai Klaipėdos apskrities val dybos valdytojas von Schulze tary bos vardu išreiškė apgailestavimą dėl netikėtos valsčiaus viršai čio Christoph Schmidt iš Prieku lės mirties. „Pasimirusis buvo nuo 1906– 1933 seniūnu Pongesų kaime ir nuo 1929 m. rugsėjo iki neseniai ėjo Priekulės viršaičio pareigas. Savo dideliu patyrimu ir maloniu būdu jis įgijo pripažinimą valsčiaus gy ventojų ir įstaigų. Pasimirusis pa siliks mums neužmirštamas.“ Klaipėdos teisininkų bendruo menė nekrologe apie mirusį vals čiaus teismo direktorių ir teisin gumo patarėją Alfredą Valentiną taip rašė: „Velionis buvęs ilgus metus ad vokatu ir notaru, ir įgijęs savo ga bumu, plačiu žinojimu ir praktiniu būdu didžiausios pagarbos, nuo 1927 m. balandžio 1 d. stojo teismo tarnybon ir kaipo teisėjas pašventė savo branginamas jėgas teismo ad ministracijai ir ėjo šias pareigas pa vyzdingu būdu iki 1934 metų. Kelis metus jis vadovavo Klaipėdos vals čiaus teismui. Jo darbui pasišven tusią, malonią ir kilnią asmenybę palaikysime visuomet atmintyje“. Garsių žmonių svarba
Ano meto dienraštyje gausu užuo jautų garsiems žmonėms, neteku siems artimo žmogaus. „Klaipėdos valstybės teatro ar tistui Ipolitui Tvirbutui, jo motinai mirus, skaudžioje gyvenimo valan doje, reiškiame nuoširdžią užuo jautą. Klaipėdos valstybės teatro artistai.“ Teatralai užuojautą pareiškė ir artistui Henrikui Kačinskui bei jo broliui kompozitoriui Jeronimui Kačinskui, mirus jų tėvui. Taip pat mirus tėvui, Lietuvos jūrininkų sąjunga Klaipėdoje už jautė žinomą tuo metu jūrų kapi toną Feliksą Marcinkų. O štai mirus 79 m. Kristupui Augustaičiui laikraštis kone vi są savaitę mirgėjo nuo įvairiausių institucijų ir draugijų bei priva čių asmenų užuojautų jo trims sū nums – Valstybės saugumo polici jos apygardos viršininko padėjėjui Viliui Augustaičiui, Rusnės muiti nės viršininkui Endriui Augustai čiui bei 10-ojo Plaškių šaulių būrio tarybos sekretoriui Jurgiui Augus taičiui. Kaip dabar, taip ir tada užuojau tų gausa laikraščiuose bylojo, ko kią padėtį visuomenėje užėmė mi rusysis arba jo artimieji. Kukli retorika
Užuojautas savo bendradarbiams ar kolegoms bene dažniausiai laik raštyje spausdino „Santaros“ ir kitų draugijų nariai, paštininkai, muitininkai.
reklamos skyrius: 397
711, 397 715
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – 397 706 Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Administratorė Daiva Bendikienė – 397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė – Miesto aktualijos: Sportas: Asta Aleksėjūnaitė – 397 772 Česlovas Kavarza –
Entuziastas: klaipėdietis muziejininkas D.Varkalis nemažą gyvenimo da
lį pašventė tyrinėdamas Klaipėdos krašto gyventojų kapinių kultūrą.
Vytauto Petriko nuotr.
„Plikių jaunųjų ūkininkų ratelio narys Martynas Trakis Dievui pa mėgus apleido mūsų jaunas eiles. – Jo tėveliams ir gentims šią liūde sio valandą reiškia užuojautą Ūki ninkų d-jos centro valdyba ir tar nautojai.“ „Lietūkio Klaipėdos skyriaus, naftų produktų skyriaus vedėjui Vytautui Žukauskui, jo mylimai motinai mirus, reiškiame nuošir džią užuojautą. Lietūkio vadovy bė ir bendradarbiai.“ „Panemunės muitinės valdinin kui Stasiui Šiaučiūnui jo mylimam tėveliui mirus reiškiame širdingiau sią užuojautą. Panemunės muitinės viršininkas ir valdininkai.“ „Mirus mūsų nariui Endrikiui Motėjui iš Vitkiemio, jo šeimai reiškia širdingą užuojautą. Smali ninkų ūkio draugija.“ Užuojautas skelbdavo ir paprasti darbininkai, tik jų užuojautų teks tai būdavo ypač lakoniški, matyt, dėl skelbimo kainos. „Gilios užuojautos Jokūbui Kara liui, mirus jo mylimai motutei. U.V. nauj. statyb. darbininkai.“ Dar vienas šiandien keistokai at rodančios užuojautos tekstas: „Kl. mot. labd. dr-jos „Globa“ narei p. Poguželskienei jos mylimai motinai mirus, sunkaus liūdesio valandoje, reiškia gilią užuojautą. Kl. mot. labd. dr-jos „Globa.“ Klaipėdos krašte lietuviško je spaudoje žydai, mirus jų bend ruomenės nariui, nei užuojautų, nei nekrologų nespausdindavo. Lietuviška spauda Klaipėdoje gyvavo iki 1939 m. kovo pabaigos. Po A.Hitlerio „viešnagės“ ir kraš
Platinimo tarnyba: 397 727 „Namai“, „Vakarė“: 397 725 Lina Bieliauskaitė –
397 713
to atplėšimo tokių galimybių čia nebeliko, todėl lietuviškai kalban tiems dingo šansas net užuojautas paskelbti lietuviškai. Ateityje laukė sunkūs išbandymų metai. Klaipėdos krašto tradicijos
Istorikas Arūnas Baublys, tyrinė jantis Klaipėdos krašto kapinių pa veldą, teigė, kad čia prieškariu už rašai antkapiuose turėjo daugiau šeimai būdingų, tarpusavio san tykių įrašų. „Antkapinėse lentose dažnai už rašyta „mylimai žmonai, motinė lei“. Tokie kreipiniai parodo, kad šeimoje santykiai buvo šilti. Kata likiškuose antkapiuose paprastai būna tik vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai, daugiau nieko“, – pastebėjo A.Baublys. Ankstesniuose antkapių įrašuo se pasitaiko ir profesinės veiklos užuominų. Pasak istoriko, turtin gesnių šio krašto žmonių antka pinėse lentelėse būdavo iškaltas ir posakis iš Biblijos, kuris charak terizuodavo mirusį žmogų, pasi taikydavo įrašų ir su gera humo ro doze. „Labai apmaudu, kad senosios krašto gyventojų kapinės beveik sunaikintos, nebeliko ne tik me talinių tvorelių ir kryžių su įrašais, bet ir porceliano antkapių, kurie čia irgi buvo populiarūs“, – ap gailestavo muziejininkas Diony zas Varkalis. Jis Kalvystės muziejuje sukaupė daugybę Klaipėdos krašto kryžių bei antkapinių lentelių ir taip nuo sunaikinimo išgelbėjo dalį unika laus paveldo.
Prenumeratos skyrius: 397
714
„TV diena“: 397 730 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt 397 770 „Sveikata“, „Atžalynas“: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 397 705 Evelina Zenkutė – Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 e. paštas skelbimai@kl.lt 397 729 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Techninė redaktorė: Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt 397 719 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė –
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.