Page 1

9 771822 77903 0

Dovana TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

SAVAITRAŠTIS MIESTUI

SPALIO 24–30 d., 2013 m. Nr. 43 (1544)

IŠEINA KETVIRTADIENIAIS

taikik lyje

2,50 Lt

R.Zem ­kaus­ ko­žv ilgs­n is­į­m ies­tel ėnų­ki e­mus

Nr. 4

2013 3 m.

Tiražas

33 41

tv­he Rojė s

skaitytojams – grožio procedūros su 50 proc. nuolaida!

po A.Za Kytis LN charevi

K žini čienė ose –

su

Žiūrėk

11

Kas gelbės nuo bankroto?

Lietuvoje veikiantiems bankams nusprendus daugiau nebeskolinti, Vilniaus savivaldybei teko užstatyti net savo dangoraižį. Tačiau ekspertai tvirtina, kad bankroto Vilniaus savivaldybė gali neišvengti jau kitąmet, jei tik į miesto valdymą neįsikiš Vyriausybė.

gRĮ­Ž Politiko s se i­MAs su R.Ta na piniezo ne s

sKA

Ekspe NAu stebu rimentų s klas – morko s

Mo­č gelb iutės­ ė­to­j os KiN

Vis o­Fo „Wikidar ne di telis Leak dvyris s“ įkūr – ėjas

Vilniui reikia didesnių ambicijų, projektų ir idėjų tapti regiono lyderiu. Vilniaus meras Artūras Zuokas

10p.

MIESTAS

3p.

Darbas miestui – ne prioritetas Prabėgus dau giau nei pusei dabartinės sostinės vald žios kadencijos, maty ti, kad ne vi si ta rybos na riai randa lai ko posėdžiams, ku riuose sprend žia mi miesto rei ka lai. Tarp tokių nepra len kia mas buvęs meras Rai mundas Alek na.

LIETUVA

12p.

VPT užkirs kelią savivalei?

4 Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Prenumeratos akcija 2014 m.

tik

vilniausdiena.lt

Savaitgalis

Scenoje jie – puikūs, nors šeimoje gali būti sudėtingų akimirkų ir net audrų. Bendru gyvenimo keliu žengianti muzikantų šeima – Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings – negandas atlaiko drauge. 19p.

0

Šiandien su

96 Lt

Nauja paskola,

naujos

taisyklės!

s a l a n r u ž

Paskolą iki 6000 Lt galite gauti per 24 val.

Paskola nuo 300 iki 6000 Lt grynaisiais arba pavedimu. Pastovios savaitinės paskolo grąžinimo įmokos. Grąžinimo terminas – 45 arba 60 savaičių. Sutarties sudarymas jūsų namuose su kredito tarpininku. Britiška patirtis – jau daugiau nei 130 metų! Išbandykite mūsų paslaugas!

8 661 06 200 Skambučio kaina pagal Jūsų operatoriaus taikomą tarifą

www.provident.lt


2

Spalio 24–30, 2013

miestas

Į miestą mik­roau­to­bu­sai su­grįžta „Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to“ (VVT) skelb­tas kon­kur­sas davė vai­sių. Kitą sa­vaitę sep­ty­ni pri­vatūs mik­roau­to­bu­sai, ku­riuo­se veiks e. bi­lie­to sis­te­ma, turėtų iš­va­žiuo­ti į mies­to gat­ves. Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Prad­žio­je – sep­ty­ni

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ta­ry­ ba dar rugsėjį pa­tvir­ti­no pro­jektą, ku­riuo pri­vatūs vežė­jai turėtų būti in­teg­ruo­ti į bendrą vie­šo­ jo trans­por­to bi­lie­to sis­temą. Re­ mian­tis ta­ry­bos spren­di­mu, pri­ vatūs vežė­jai turėtų atei­ti į rinką ne anks­čiau nei kitų metų ru­denį. Sa­vi­val­dybės skel­bia­mas kon­kur­ sas bus il­ga­lai­kis – sep­ty­ne­riems me­tams su ga­li­my­be pra­tęsti su­ tartį dar tre­jiems. Iki tai įvyks, VVT pa­skelbė Ke­lei­ vių per­ve­ži­mo vie­ti­nio re­gu­lia­raus su­si­sie­ki­mo marš­ru­tais pa­slaugų pir­ki­mo kon­kursą. Šis kon­kur­ sas trum­pa­lai­kis – še­šiems mėne­ siams su ga­li­my­be pra­tęsti dar še­ šiems. VVT skel­bia­mas kon­kur­sas skir­tas ke­tu­rioms marš­rutų gru­ pėms: trys pa­ke­tai – ne se­nes­niems kaip 20-ies metų ati­tin­ka­mai sep­ ty­niems, de­vy­niems ir ke­tu­rio­li­ kai ma­žos tal­pos au­to­busų (15–35 vietų), vie­nas – de­šim­čiai M3 kla­ sės stan­dar­ti­nių 11–12 metrų tech­ niš­kai tvar­kingų, ne se­nes­nių kaip 20 metų au­to­busų. Pa­sak VVT ge­ne­ra­li­nio di­rek­ to­riaus Gin­ta­ro Na­ku­čio, kol kas paaiškė­jo tik pir­mos marš­rutų grupės (trys marš­ru­tai: Nr. 9 Ag­ rastų st.–Zuikių g., Nr. 20 Že­mie­ji Paneriai–Mūrinė Vokė–Lazdynai, Nr. 28 Že­mie­ji Paneriai–Grigiš­ kės) nu­galė­jo­tas. Tai – vie­nin­telė į šią vietą pre­ten­da­vu­si bend­rovė „Rid­vi­ja“. VVT ge­ne­ra­li­nio di­rek­ to­riaus tei­gi­mu, spa­lio pa­bai­go­je ar­ba lapk­ri­čio pra­džio­je į sos­tinės gat­ves iš­va­žiuos pir­mie­ji pri­vatūs mik­roau­to­bu­sai, ku­riuo­se, kaip ir vi­sa­me vie­ša­ja­me mies­to trans­ por­te, veiks elekt­ro­ni­nio bi­lie­to sis­te­ma. „Mies­te pir­miau­sia pa­si­ro­dys sep­ty­ni pri­va­ti­ninkų mik­roau­to­ bu­sai. Iš anks­to norė­čiau per­spėti: mies­tie­čiai, pa­matę trans­por­to

prie­monę, ne­pa­puoštą jau įpras­ tais mūsų įmonės lo­go­ti­pais, ne­ turėtų su­trik­ti: jo­je ga­lios ta pa­ti at­si­skai­ty­mo už va­žia­vimą sis­te­ma, ta pa­ti vil­nie­čio kor­telė“, – aiš­ki­no G.Na­ku­tis. Kon­kursą skelbs ant­rąkart

Pa­sak VVT ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ riaus, nu­sta­ty­tas nu­galė­to­jas vež­ti ke­lei­vius ir ket­vir­to­je grupė­je nu­ ma­ty­tu 40 marš­ru­tu Fabijoniškės– S.Sta­ne­vi­čiaus g.–Centras. Vež­ ti šiuo marš­ru­tu bu­vo pa­teik­ti du pa­si­ūly­mai. „Rem­da­mie­si Viešųjų pir­kimų įsta­ty­mu ir kon­kur­so sąly­go­mis, su­tartį galė­si­me pa­si­ra­šy­ti tik po pen­kio­li­kos dienų. Tai­gi ket­vir­to­s grupės marš­ru­tu pri­vatūs vežė­jai did­žiai­siais au­to­bu­sais turėtų pra­ dėti ­va­žiuo­ti tik lapk­ri­čio vi­du­ry­ je“, – pa­sa­ko­jo G.Na­ku­tis.

Gin­ta­ras Na­ku­tis:

Mies­tie­čiai, pa­matę trans­por­to prie­monę, ne­pa­puoštą įpras­tais mūsų įmonės lo­go­ti­ pais, ne­turėtų su­trik­ ti: jo­je taip pat ga­lios vil­nie­čio kor­telė.

Ant­ros (ke­tu­ri marš­ru­tai: Nr. 13 Že­ma­sis Pavilnys–Markučiai–Sto­ tis–Vilkpėdė, Nr. 58 Stotis–Dzūkų g.–Kalnėnai, Nr. 61 Stotis–Kuprioniškės–Nemėžis, Nr. 82 Sto­ tis–Salininkai–Miškiniai–Juodši­ liai) ir tre­čios (sep­ty­ni marš­ru­tai: Nr. 14 Grigaičiai–Parko g.–Arimų g., Nr. 15 Antakalnis–Turniškės, Nr. 38 Antakalnis–Dvarčionys–Ši­ lėnų g., Nr. 57 Atei­ties g.–Bajorai, Nr. 87 Ozo g.–Didlaukio g.–Jeru­ zalė–Molėtų pl.–Vanaginė; Nr. 115 Antakalnis–Rokantiškės–Parko

g., Nr. 116 Bukčiai–Gudelių šilas– Žvėrynas) gru­pių marš­ru­tams vie­ šo­jo pir­ki­mo kon­kur­sas bus skel­ bia­mas iš nau­jo. „Vež­ti ant­ros grupės marš­ru­tais bu­vo gau­tas vie­nas pa­si­ūly­mas. Jis bu­vo at­mes­tas, nes da­ly­vio pa­ teik­tas pa­si­ūly­mas nea­ti­ti­ko rei­ ka­la­vimų. Pir­ki­mas baig­tas. Ruo­ šia­ma­si šiai pir­ki­mo ob­jek­to da­liai vyk­dy­ti ne­skel­bia­mas de­ry­bas. Dėl tre­čios marš­rutų grupės pa­si­ūlymų ne­gau­ta. Pir­ki­mas baig­tas. Ruo­ šia­ma­si šiai pir­ki­mo ob­jek­to da­liai vyk­dy­ti ne­skel­bia­mas de­ry­bas“, – dėstė VVT ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vid­man­tas Ro­mual­ das Striš­ka. Vežė­jai da­ly­vau­ti ne­si­veržė

Vil­niaus mies­to vežėjų aso­cia­ci­ jos va­do­vas Sau­lius Ma­tu­lio­nis, kalbė­da­mas apie šį VVT skelb­ tą kon­kursą še­šiems mėne­siams, sakė, kad va­sarą pa­nai­ki­nu­si pri­ va­čius vežė­jus mies­to vald­žia pa­ matė, jog kai ku­rio­se vie­to­se nėra kaip per­vež­ti ke­lei­vių. „Da­lis kon­kur­se pa­teiktų pa­ketų marš­rutų drie­kia­si į so­dus. Tai­gi kai ku­rie gy­ven­to­jai li­ko be su­si­sie­ ki­mo, pa­vyzd­žiui, sodų bend­ri­jos. VVT ne­tu­ri to­kios tech­ni­kos, kad galėtų ten įva­žiuo­ti, nes rei­ka­lin­ gi ma­žos tal­pos au­to­bu­sai. Tai jie da­bar pri­ėmė spren­dimą, kad rei­ kia skelb­ti kon­kursą, nes gy­ven­to­ jai ne­pa­ten­kin­ti“, – sakė S.Ma­tu­ lio­nis. Jo tei­gi­mu, tokį mažą da­ly­vių skai­čių lėmė ir pa­ti trukmė – il­ giau­sias su­tar­ties lai­kas yra me­tai, – ir va­sarą įvykę po­ky­čiai vie­šo­ jo trans­por­to sis­te­mo­je – kai ku­rie vežė­jai, ku­rių dar­bas bu­vo su­stab­ dy­tas lie­pos 1 d., at­lei­do did­žiąją dalį sa­vo dar­buo­tojų, o turtą iš­ par­davė. „No­rint vež­ti šiais marš­ru­tais rei­kia su­si­pirk­ti tech­niką, priim­ ti žmo­nių į darbą. O šios su­tar­ tys yra tik še­šiems mėne­siams, il­ giau­siai me­tams“, – apie kliū­tis ir

miestas per savaitę Ket­vir­ta­die­nis Po „Vil­niaus die­nos“ straips­nio apie sa­vi­val­dybės val­domų įmo­nių va­dovų al­gas sos­tinės me­ ras Artū­ras Zuo­kas nu­rodė ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ riui Val­dui Kli­man­ta­vi­ čiui pri­sta­ty­ti tvar­kos ap­rašą, pa­gal kurį sa­ vi­val­dy­bei pa­vald­žių įstaigų va­dovų at­ly­gi­ni­mai pri­klau­sytų nuo jų re­zul­tatų. Pir­ma­dienį pra­ neš­ta, kad V.Kli­man­ta­vi­čius pa­tvir­ ti­no naują sa­vi­val­dybės kont­ro­liuo­jamų už­darųjų ak­ci­nių bend­ro­vių ir viešųjų įs­ taigų mokė­ji­mo už darbą tvarką, dėl ku­ rios sa­vi­val­dybės įmo­nių va­dovų at­ly­gi­ni­ mai mažės apie 1500–2000 litų.

trum­pa­lai­kes dar­bo vie­tas te­siū­ lantį kon­kursą kalbė­jo Vežėjų aso­ cia­ci­jos pre­zi­den­tas. Sa­vi­kai­nos neatsk­leid­žia

In­for­ma­ci­jos, ko­kia laimė­ju­sių ve­ žėjų siū­lo­ma ki­lo­met­ro sa­vi­kai­na, VVT at­sto­vai at­skleis­ti ne­norė­jo. Esą tai kon­fi­den­cia­li in­for­ma­ci­ ja, todėl vie­šai ne­turėtų būti skel­ bia­ma. „Ypač da­bar, kai dar vyks­ta kon­ kur­sai dėl kitų ob­jek­to da­lių“, – sakė V.R.Striš­ka. Pa­sa­kius, jog te­ko girdė­ti, kad VVT kon­kur­se da­ly­va­vu­sių vežė­ jų tei­kia­ma sa­vi­kai­na svy­ra­vo nuo 2,5 iki 3,7 li­to už 1 km, ir pa­klau­sus, ar ga­li būti, jog pa­ties VVT sa­vi­kai­ na, ku­ri pa­gal su­tartį su sa­vi­val­dy­ be yra apie 6,5–6,7 li­to, ga­li su­ mažė­ti, V.R.Striš­ka teigė, kad šių da­lykų ly­gin­ti ne­ga­li­ma. „Konk­re­čių marš­rutų sa­vi­kai­nos yra la­bai skir­tin­gos. Ly­gin­ti siū­ lo­mos vežėjų sa­vi­kai­nos su VVT su­tar­ti­ne ne­ga­li­ma. Ka­dan­gi iš 334-ių į miestą iš­va­žiuo­jan­čių au­ to­busų 160 yra tria­šiai, vi­du­tinė sa­vi­kai­na yra di­delė, ta­čiau marš­ rutų, ku­riais va­žiuo­ja­me ma­žos tal­ pos au­to­bu­sais, sa­vi­kai­na taip pat yra ma­ža ir svy­ruo­ja nuo 3,2 iki 3,7 li­to už 1 km“, – ti­ki­no VVT ge­ne­ra­ li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas. Ta­čiau jei pri­va­taus vežė­jo siū­lo­ ma sa­vi­kai­na už 1 km, tar­ki­me, yra 3,5 li­to, VVT – 6,5 li­to, ar ne­bus taip, kad VVT iš sa­vi­val­dybės gaus tiek, kiek yra nu­ma­ty­ta su­tar­ty­je? Iš to mies­tui, prie­šin­gai nei pa­čiam VVT, ne­būtų jo­kios nau­dos. „Būtent, jei kon­kur­se siū­lo­ma konk­re­taus marš­ru­to ki­lo­met­ro sa­vi­kai­na bus ma­žesnė, nei ve­žant VVT, mies­tui ir būtų nau­da, nes reikėtų ma­žiau skir­ti lėšų iš mies­ to biud­že­to do­ta­ci­joms. Pi­nigų li­ ku­čio (skir­tu­mo) ne­bus, nes sa­vi­ kai­na, pa­si­kar­to­siu, yra iš­lai­dos, pa­da­ly­tos iš fak­tiš­kai nu­va­žiuotų ki­lo­metrų. Tie­siog VVT ne­va­ žiuos tuo marš­ru­tu, ne­va­žiuos ki­ lo­metrų, ne­turės iš­laidų“, – kad to­kiu at­ve­ju VVT nie­ko ne­įsidėtų į ki­šenę, o mies­tui esą būtų nau­da, aiš­ki­no V.R.Striš­ka. Kas duotų nau­dos mies­tui?

Jei jau pra­kal­bo­me apie naudą mies­tui, Vil­niaus mies­to vežėjų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to S.Ma­tu­lio­

„„At­sa­kas: pri­vatūs vežė­jai su­grįžti į

kus ke­lei­viams bus priei­na­mi tik ke­li 

nio nuo­mo­ne, mies­tas galėtų su­ tau­py­ti, jei skelbtų ap­skri­tai vi­ sų marš­rutų, o ne tik pri­ve­žamųjų kon­kur­sus. „Kad sa­vi­val­dybės ta­ry­ba pri­ ėmė spren­dimą kitą­met į bendrą vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­to sis­temą in­teg­ruo­ti ir pri­va­čius vežė­jus, vis­ kas ge­rai. Bet ne­turė­tu­me pa­mirš­ ti, kad Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba bu­vo pri­ėmu­si nu­ta­rimą, jog sa­vi­val­dybė per še­šis mėne­sius pri­va­lo pa­nai­ kin­ti trūku­mus, t. y. skelb­ti visų marš­rutų, ne tik pri­ve­žamųjų, kon­ kur­sus. Sa­vi­val­dybė šį spren­dimą

2013 10 17 2013 10 23

Sek­ma­die­nis

Vil­niu­je, „Sie­mens“ are­no­je, baigė­si dvi die­nas trukęs tarp­tau­ti­nis spor­to fes­ti­va­lis. Pag­rin­di­nis ren­gi­nio ak­cen­

tas – Pa­sau­lio ga­liūnų čem­pionų ly­gos eta­pas, ku­ria­me varžė­si 12 stip­riau­sių pa­sau­lio at­letų. Po įtemp­tos ko­vos ab­ so­liu­čiu Lie­tu­vos eta­po var­žybų laimė­ to­ju ta­po Žydrū­nas Sa­vic­kas (nuo­tr.). Ant­ras li­ko Vi­das Ble­kai­tis, tre­čias – len­kas Krzysz­to­fas Ra­dzi­kows­kis. Be šių var­žybų, vy­ko Eu­ro­pos mėgėjų ga­ liūnų čem­pio­na­tas, pa­sau­lio rąsto kėli­ mo pir­me­nybės, olim­pie­čio Min­dau­ go Miz­gai­čio im­ty­nių tur­ny­ras, im­ty­nių gi­gantų ko­vos, kultū­riz­mo ir kla­si­ki­nio kultū­riz­mo var­žy­bos, kūno fit­ne­so, at­ le­ti­nio fit­ne­so ir bi­ki­nio var­žy­bos, rankų len­ki­mas, pri­si­trau­kimų, gatvės gim­nas­ ti­kos tur­ny­ras, štan­gos spau­di­mo gu­lint rung­tis, „Spausk ir bėk“ var­žy­bos.

Pir­ma­die­nis

Prieš­gais­rinės ap­sau­gos ir gelbė­ji­mo de­par­ta­men­to (PAGD) at­sto­vai pra­nešė, kad Vil­niaus spor­to rūmuo­se jo­kie ren­ gi­niai vyk­ti ne­ga­li. Pa­sak PAGD at­sto­vo, spa­lio 15 d. pa­tik­ri­nus pa­statą, nu­sta­ ty­ta, kad ne­pa­ša­lin­ti jo­kie 2009 m. už­


3

Spalio 24–30, 2013

miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

a iš lėto

Dar­bas mies­tui – ne vil­kas, į mišką ne­pabėgs Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Prabė­gus dau­giau nei pu­sei da­bar­ tinės sos­tinės vald­žios ka­den­ci­jos, ma­ty­ti, kad ne vi­si ta­ry­bos na­riai ran­da lai­ko po­sėdžiams, ku­riuo­se sprend­žia­mi mies­to rei­ka­lai.

„Ta­ry­bos ir ko­mi­tetų po­sėdžiai pra­leis­ti dėl ko­man­di­ruo­čių, tie­ sa, gal po­ra dar bu­vo ir dėl ato­stogų, – sakė R.Baš­kienė ir su­si­domė­ jo: – Aš čia ly­de­riau­ju? Ma­tot, biu­re esu at­sa­kin­ga už ke­lio­nių į Eu­ro­pos Par­la­mentą or­ga­ni­za­vimą ir pa­ti lyd­žiu ke­liau­jan­čius as­me­ nis. O jei ma­ne siun­čia, kaip ga­liu ne­vyk­ti.“

ta­ry­bos po­sėdžių sta­tis­ti­kos, esą še­šių jis tik­rai ne­pra­lei­do. „Ten su­klys­ta. Turėtų būti ma­ žiau. Aš taip įsi­vaiz­duo­ju, kad vie­ ną ar du tik pra­lei­dau“, – tvir­ti­no R.Alek­na. Iš­girdęs, apie kokį lai­ko­ tarpį kal­ba­ma, su­si­mąstė, ta­čiau vis tiek teigė, kad še­ši yra per daug.

Buvęs me­ras – „pirmū­nas“

Vil­niaus gat­ves ne­si­veržė, todėl ne­tru­-­ mik­roau­to­busų marš­ru­tai.

Nuo 2011 m. ba­land­žio ant­ros pusės iki šių metų rugsė­jo ga­ lo įvy­ko 43 Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dybės ta­ry­bos po­sėdžiai. Did­ žiau­sias per minėtą lai­ko­tarpį pra­leistų po­sėdžių skai­čius yra še­ši. Į „ly­de­rių“ sąrašą pa­ten­ka buvęs Vil­niaus me­ras kon­ser­va­ to­rius Rai­mun­das Alek­na, jo par­ ti­jos bend­ra­žygė Ra­sa Baš­kienė, Dar­bo par­ti­jos narė Jo­lan­ta Gau­ du­tienė, Artū­ro Zuo­ko ir Vil­niaus koa­li­ci­jos na­rys Žydrū­nas Sa­vic­ kas. Vie­nu ma­žiau, t. y. po pen­ kis po­sėdžius iš 43, yra pra­leidę Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­jai pri­klau­san­tis Ja­ros­la­vas Ka­mins­ kis ir Dar­bo par­ti­jos na­rys Al­gi­ man­tas Za­rem­ba. Jei skai­čiuo­tu­me ne tik pra­leis­ tus ta­ry­bos po­sėdžius, bet su­su­ muo­tu­me ir pra­leis­tus ko­mi­tetų po­sėdžius (2011 m. gegužė–2013 m. bir­že­lis), R.Alek­na be kon­ku­ ren­ci­jos užimtų pirmą vietą. Jis iš su­rengtų 43 Eko­no­mi­kos ir fi­ nansų ko­mi­te­to po­sėdžių da­ly­va­ vo tik 12-oje, o pra­lei­do 31. „Taip, ga­li būti, dėl ši­to ne­si­ gin­či­ju. Vie­na prie­žas­čių – kad ko­mi­te­to po­sėdžiai or­ga­ni­zuo­ja­ mi ne­pa­to­gią dieną, ta­da, kai rei­ kia dau­gu­mai, o ma­žu­mos bal­sas jiems ne­la­bai svar­bus. Tai yra pa­ grin­di­nis da­ly­kas. O ta­ry­bos po­ sėdžiuo­se aš da­ly­vau­ju“, – aiš­ki­ no opo­zi­ci­jo­je esan­tis R.Alek­na. Ta­čiau jis ne­su­tin­ka dėl pra­leistų

Truk­do var­žy­bos, ko­man­di­ruotės

Še­šis ta­ry­bos po­sėdžius nuo ka­ den­ci­jos pra­džios pra­leidęs Ž.Sa­ vic­kas ir­gi nu­ste­bo dėl skai­čiaus. „La­bai nu­ste­bi­not, kad še­šis kar­tus. Kiek pa­me­nu, turėtų būti ma­žes­nis skai­čius“, – svarstė Ž.Sa­vic­kas. Jis ta­ry­bos po­sėdžius pra­lei­ do dau­giau­sia dėl var­žybų, kaip pa­ts sakė, su­tap­da­vo su pa­sau­lio čem­pio­na­tu, o į pirmąjį neat­vy­ko dėl alkūnės ope­ra­ci­jos. Var­žy­bos pa­ki­šo koją da­ly­vau­ti ir ke­liuo­se Kultū­ros, švie­ti­mo ir spor­to ko­ mi­te­to po­sėdžiuo­se. Iš 41-o Ž.Sa­ vic­kas pra­lei­do pen­kis. Ne­ma­žai Mies­to plėtros ko­mi­ te­to po­sėdžių dėl var­žybų – 12 iš 43 – yra pra­leidęs ir ki­tas spor­ti­ nin­kas, bet jau buvęs ta­ry­bos na­ rys Da­rius Mas­ko­liū­nas. De­ta­li­zuo­ti ir paaiš­kin­ti, dėl ko­ kių prie­žas­čių neat­vy­ko į pen­kis ta­ry­bos ir pen­kis iš 69 Ap­lin­kos ko­mi­te­to po­sėdžius, ne­bu­vo linkęs J.Ka­mins­kis. Pak­laus­tas teat­sakė: „Nu? Tai kas? Dėl ko­kių prie­žas­ čių? Dėl rimtų.“ Kas rim­tes­nio būna už mies­to rei­ka­lus? „Mies­ to rei­ka­lai. Vi­sais at­ve­jais“, – nu­ kir­to J.Ka­mins­kis. Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio biu­re dir­ban­ti R.Baš­kienė, be še­šių ta­ry­ bos, pra­lei­do ir sep­ty­nis iš 39 Tau­ ti­nių bend­rijų ir sa­vi­val­dos plėto­ ji­mo ko­mi­te­to po­sėdžius. Pa­sak jos, vi­si pra­lei­di­mai su­si­ję su ko­ man­di­ruotė­mis.

Padė­tis kont­ro­liuo­ja­ma

Rai­mun­das Alek­na:

Ten su­klys­ta. Turėtų būti ma­žiau. Aš taip įsi­vaiz­duo­ju, kad vieną ar du tik pra­lei­dau. Dar­bas ta­ry­bo­je – prio­ri­te­tas

Ne vi­siems ki­ti rei­ka­lai su­truk­do da­ly­vau­ti ta­ry­bos po­sėdžiuo­se. Me­ras A.Zuo­kas, Vik­to­ras Ba­la­ ki­nas, Bi­rutė Ga­li­nienė, Indrė Ja­ kai­tytė, Jo­nas Juod­ka, Zbig­nie­vas Ma­cie­jevs­kis, Ser­ge­jus Pe­tu­chas per minėtą lai­ko­tarpį ne­pra­lei­do nė vie­no po­sėdžio. „Dar­bas ta­ry­bo­je yra kaip prio­ri­ te­tas, vi­sus ki­tus dar­bus pla­nuo­ju pa­gal tai, sten­giuo­si viską su­de­rin­ ti. Kal­bant apie ta­ry­bos po­sėdžius, staig­menų nėra, jie vyks­ta tre­ čia­die­niais. O dėl ko­mi­tetų – po­ sėdžiai ne­vyks­ta vie­nu lai­ku, kar­

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

yra ap­skun­du­si, da­bar su Kon­ku­ ren­ci­jos ta­ry­ba vyks­ta teis­mi­niai gin­čai“, – dėstė S.Ma­tu­lio­nis. Pa­sak jo, jei bus pri­pa­žin­ta, kad Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba bu­vo tei­ si ir sa­vi­val­dy­bei pri­va­lu skelb­ti vi­ sų marš­rutų kon­kur­sus, bus at­ver­tas ke­lias pri­va­tiems vežė­jams ap­skri­tai. „Laimės tie kon­kur­san­tai, ku­rie pa­teiks eko­no­miš­kai pa­trauk­liau­ sia kai­na pa­grįstą pa­si­ūlymą. Ir aki­vaiz­du, kad VVT ne­turėtų jo­kių ga­li­my­bių laimė­ti, nes jų sa­vi­kai­ na yra ge­ro­kai per di­delė“, – teigė aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas.

fik­suo­ti pa­žei­di­mai. Pas­ta­tas nea­ti­tin­ka jam ke­liamų prie­šgais­rinės sau­gos rei­ ka­la­vimų, leid­žia­ma dirb­ti tik ka­bi­ne­tuo­ se. Rūmuo­se lapk­ri­čio 10-ąją ko­lek­ty­vas „Vil­nius Ci­ty Ope­ra“ pla­na­vo ro­ko ir ope­ ros per­for­mansą.

tais in­for­muo­ja­ma per vėlai, kai jau ne­beį­ma­no­ma at­šauk­ti kitų pa­si­ta­ rimų, kitų dar­bot­varkės klau­simų, ga­liau­siai yra tam tik­ri ir pa­grin­di­ nio dar­bo prio­ri­te­tai. Jei po­sėdžiai pla­nuo­ja­mi ne iš anks­to, būna, kad juos su­si­dėlio­ti ir į juos spėti yra sun­kiau“, – sakė nė vie­no ta­ry­bos, bet už­tat še­šis iš 39 Tau­ti­nių bend­ rijų ir sa­vi­val­dos plėto­ji­mo ko­mi­te­ to po­sėdžius pra­lei­du­si A.Zuo­ko ir Vil­niaus koa­li­ci­jos narė I.Ja­kai­tytė. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ta­ ry­bos Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ ko Ge­di­mi­no Rud­žio­nio tei­gi­mu, kel­ti klau­simą, ar ta­ry­bos na­rys blo­gai vyk­do gy­ven­tojų pa­tikė­ ti­nio pa­rei­gas, ga­li­ma, kai šis be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties pra­leid­žia ke­letą po­sėdžių. Ta­da esą ta­ ry­bos na­rys jau tam­pa pa­smer­ki­ mo ir svars­ty­mo ob­jek­tu. „Bet to­kių pas mus, ku­rie pra­ leistų po­sėdžius be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties, šiuo me­tu nėra. Eti­kos ko­mi­si­ja darė tokį skai­čia­vimą, kaip ta­ry­bos na­riai dir­ba ko­mi­ te­tuo­se, ta­ry­bo­je. Ko­ky­bi­niu po­ žiū­riu įver­tin­ti sun­ku, o ver­ti­nant kie­ky­bi­niu – skan­da­lin­gos pa­ dėties nėra. Ne­nus­tatė­me nė vie­ no at­ve­jo, kad būtų aki­vaizd­žiai ne­vyk­do­mos ta­ry­bos na­rio pa­rei­ gos“, – teigė G.Rud­žio­nis. Pa­si­tei­ra­vus, ar tik­rai skai­čiais ne­pikt­naud­žiau­ja ta­ry­bos na­rys R.Alek­na, Eti­kos ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kas paaiš­ki­no, jog R.Alek­na yra pa­teikęs paaiš­ki­nimą, kad jo funk­ ci­jos Vy­riau­sybė­je, kai bu­vo prem­ je­ro And­riaus Ku­bi­liaus pa­tarė­ju, su­tap­da­vo su ko­mi­te­to po­sėdžiais. „Ir tai, kaip ir li­ga, ko­man­di­ruotė, yra pa­tei­si­na­ma prie­žas­tis“, – aiš­ ki­no G.Rud­žio­nis.

Nepažangiųjų dešimtukas

„„Nedalyvavo: nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. įvyko 43 Vilniaus miesto savivaldybės

tarybos posėdžiai, tačiau ne visi nariai juos sąžiningai lankė. 

Ant­ra­dienis

Pra­neš­ta, kad Vil­niaus vi­suo­ menės svei­ka­tos biu­ ras per­si­ke­lia į nau­jas­ pa­tal­pas Užu­py­je,­ Po­loc­ko g. 12, ir kvie­čia vil­nie­ čius į ne­mo­ka­ mas pa­skai­tas bei mankš­tas. Vil­niaus vi­suo­ menės svei­ ka­tos biu­ras or­ga­ni­zuo­ja spe­ cia­lias mankš­tas sen­jo­rams, nėščio­ sioms ir pa­gimd­žiu­ sioms mo­te­rims. Taip pat

be­si­do­min­tys svei­ka gy­ven­se­na kvie­čia­mi į pa­skaitų ciklą­ apie sveiką mi­tybą. Būsi­miems ir esa­ miems tėve­liams or­ga­n i­z uo­j a­m a mo­kyklėlė „Kad gimęs vai­ke­ lis ir ma­mytė būtų svei­ki!“. Būti­na išanks­ tinė re­gist­ra­ci­ ja e. pa­štu ren­ giniai@vvsb.lt, o vi­sa pa­skaitų ir už­ siė­mimų pro­gra­ma – www.vil­niaus­die­na.lt.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Mies­to skai­čiai 

Daugiausia komiteto posėdžių praleidę tarybos nariai: „„Raimundas Alekna  31 iš 43 „„Paulė Kuzmickienė 14 iš 47 „„Darius Maskoliūnas 12 iš 43 „„Algimantas Juocevičius  9 iš 43 „„Gediminas Švilpa  9 iš 43 „„Daina Urbanavičienė  8 iš 41 „„Juozas Antanaitis  8 iš 40 „„Edvardas Trusevičius 8 iš 39 „„Petras Nausėda  7 iš 43 „„Povilas Tamošauskas 7 iš 41

2013 10 14–2013 10 19

Gimė

Iš­ke­lia­vo ana­pi­lin

nauji vil­nie­čiai

vil­nie­čių

Su­si­tuokė

Iš­sis­kyrė

po­rų

po­ros

208 120 100 36


4

spalio 24–30, 2013

miestas

Vil­niaus bank­ro­tas ati­dėtas.

Lie­tu­vo­je vei­kian­tiems ban­kams nu­ spren­dus ne­bes­ko­lin­ti Vil­niaus sa­vi­val­ dy­bei, gelbė­ji­mo šiaudą metė nau­ji sko­lin­ to­jai iš Suo­mi­jos ir pri­vertė užs­ta­ty­ti net sa­vi­val­dybės dan­go­raižį. Ta­čiau eks­per­ tai tvir­ti­na, kad bank­ro­to Vil­niaus sa­vi­val­ dybė ga­li neiš­veng­ti jau kitą­met, jei tik į mies­to val­dymą ne­įsi­kiš Vy­riau­sybė.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Įkeitė sa­vi­val­dybės pa­statą

Lai­kai, kai bu­vo spėlio­ja­ma, ka­ da Vil­niaus sko­la per­žengs mi­li­ jardą litų, ga­li būti pri­si­me­na­mi su šyp­se­na. Šiuo me­tu Vil­niaus sko­ la ban­kams bei įmonėms jau sie­kia 1,293 mlrd. litų. Nuo­tai­kos taip pat ne­ko­kios – sa­vi­val­dy­bei pa­si­sko­ lin­ti pi­nigų in­ves­ti­ci­joms iš esmės ne­pa­vyks­ta jau nuo rugpjū­čio. Ta­ čiau gelbė­ti miestą, ar, tiks­liau, ati­ dėti liūdną bank­ro­to sce­na­rijų pa­ si­siūlė vos prie­š pus­metį, ko­vo 26 d., veiklą Lie­tu­vo­je pra­dėjęs suo­ mių ban­kas „Poh­jo­la Bank plc“. Tuo me­tu pra­neš­ta, kad ban­ kas ati­darė sa­vo fi­lialą Lie­tu­vo­je ir vers­lo klien­tams „teiks mokė­jimų ir lik­vi­du­mo val­dy­mo, išperkamo­ sios nuomos, apy­var­tos lėšų ir in­ ves­ti­cijų fi­nan­sa­vi­mo“ pa­slau­gas. Tik spa­lio 9-ąją „Poh­jo­la“ ta­ po bankų aso­cia­ci­jos na­riu – tuo me­tu jis jau bu­vo laimėjęs sa­vi­ val­dybės val­do­mos bend­rovės Vil­ niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­jos skelbtą apie 58 mln. litų pa­sko­los kon­ kursą, tik pa­sko­lai (ka­dan­gi te­ ko įkeis­ti sa­vi­val­dybės turtą) dar ne­bu­vo pri­ta­ru­si Vil­niaus ta­ry­ba. Iš­kal­bin­gas fak­tas – šis ban­kas bu­vo ir vie­nin­te­lis pra­tęsto kon­ kur­so da­ly­vis, tai­gi, ir vie­nin­telė Vil­niaus sa­vi­val­dybės vil­tis. Nes vie­nin­telė kre­di­to įstai­ga, šie­met su­ti­ku­si sko­lin­ti pi­nigų (be to, su ga­na pa­lan­kia 3,55 pro­c. palū­kanų mar­ža), bu­vo DNB ban­kas. Tik vie­toj pra­šytų dau­giau nei 50 mln. pa­žadė­jo vos 2,36 mln. litų. Tai­gi, ras­ta išei­tis – ban­kams pa­ si­ūly­ta užs­ta­ty­ti Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­jos val­domą sa­vi­val­dybės dan­go­raižį Kons­ti­tu­ci­jos pro­spek­ te, o mies­to sa­vi­val­dybės ta­ry­ba spa­lio 16 d. pri­tarė šiam veiks­mui. „Poh­jo­la“, at­si­žvel­giant į skelb­to kon­kur­so do­ku­men­tus, iš vi­so už įkeistą dan­go­raižį turėtų pa­sko­ lin­ti 51,7 mln. litų, tad sa­vi­val­dybės ne­mo­ku­mo pro­ble­mos bus ku­riam lai­kui ati­dėtos, o pla­nuo­tos in­ves­ ti­ci­jos į dar­že­lio San­ta­riškė­se sta­ tybą, An­ta­kal­nio li­go­ninės ir ke­lių mo­kyklų re­no­va­ci­ja bus pra­dėtos įgy­ven­din­ti. Palū­ka­nos – kaip greitųjų kre­ditų

Be­je, 2012-ai­siais sa­vi­val­dy­bei iš trijų bankų – tuo­met dar vei­ku­ sio Ūkio ban­ko, Šiau­lių ban­ko ir

DNB – taip pat pa­vy­ko pa­si­sko­lin­ ti tik menką dalį iš pa­gei­dau­tos 130 mln. litų su­mos anks­tesnėms pa­ sko­loms re­fi­nan­suo­ti. Iš vi­so – 29 mln. litų, ta­čiau ir tai – žvėriš­ko­ mis sąly­go­mis: Šiau­lių ban­kas 16,8 mln. litų dyd­žio pa­skolą per­ėmė su 9,35 pro­c. palū­ka­no­mis, Ūkio ban­ kas – 6,6 mln. litų net su 9,85 pro­c. palū­ka­no­mis, tik ma­žiau­sią sumą re­fi­nan­suo­ti su­tikęs DNB nu­lei­ do palū­kanų maržą iki 4,26 pro­c. Šis ban­kas lapk­ri­čio vi­du­ry­je me­ tė dar vieną gelbė­ji­mo ratą – su­ ti­ko re­fin ­ an­suo­ti dar 12,2 mln. litų pa­skolų. Ūkio ban­ko pa­sko­los da­lis po bank­ro­to per­ėjo dalį jo įsi­pa­rei­ go­jimų ir tur­to per­ėmu­siam Šiau­ lių ban­kui. Sa­vi­val­dybė šiuo me­tu vis dar ban­do ir pa­ti, ne per sa­vo val­do­mas įmo­nes, pa­si­sko­lin­ti 30,8 mln. li­ tų pa­sko­loms re­fi­nan­suo­ti, ta­čiau kol kas – ne­sėkmin­gai: pir­mo­ji vo­ kų at­plėši­mo da­ta bu­vo nu­ma­ty­ta spa­lio 10 d., bet pa­si­ūlymų ter­mi­ nas pra­tęstas iki lapk­ri­čio 15 d.

Gi­ta­nas Nausė­da:

Jei bent vie­nos iš są­ lygų sa­vi­val­dybė ne­ įgy­ven­dins, bi­jau, kad fi­nansų val­dy­ mo įtam­pa ne­leis kre­ di­to­riams pa­tik­liai žiūrė­ti į sa­vi­val­dybės fi­nan­sinę būklę.

Pa­si­tikė­jimą jau pra­ra­do

„Vil­n iaus die­n os“ kal­b intų did­žiau­sių Lie­tu­vo­je vei­kian­čių ko­ mer­ci­nių bankų ir už­sie­nio bankų fi­lialų at­sto­vai pri­pa­ži­no, jog di­ de­lio no­ro re­fi­nan­suo­ti dau­giau Vil­n iaus sa­v i­val­dybės pa­s kolų ar­t i­m iau­s iu me­t u ne­reikš. Tai pa­tvir­ti­no net ir šie­met Vil­niaus

„„Užs­ta­tas: sa­vi­val­dy­bei pra­ra­dus bankų pa­si­tikė­jimą, te­ko užs­ta­ty­ti ir be­ne bran­giau­sią tu­rimą turtą – 58 mln. litų 

sa­vi­val­dybę gelbėję ban­kai – esą pa­siek­ta jau kri­tinė su­teiktų pa­ skolų ri­ba. Fi­n ansų ana­l i­t i­kas, SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­tarė­jas Gi­ta­nas Nausė­da pri­pa­ži­no, kad spren­dimų Vil­niui rei­kia jau ar­ ti­m iau­s iais mėne­s iais, prie­š in­ gu at­ve­ju sce­na­ri­jus ga­li būti gan liūd­nas. „Ne­lai­ky­čiau Vil­niaus sa­vi­val­ dybės be­vil­tiš­ka, bet tam rei­ka­ lin­gos dvi prie­lai­dos. Pir­miau­sia tai, kad iš­lai­dos ne­vir­šytų pa­ jamų taip smar­kai, kad tas ato­ trūkis mažėtų. Ant­ra – kad atei­ ty­je pa­vyktų išspręs­ti pro­blemą dėl gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio pro­cen­to, kurį sa­vi­val­dybė gau­na iš vals­tybės biud­že­to. Jei bent vie­ nos iš tų sąlygų ne­bus, bi­jau, kad to­liau iš­liks to­kia fi­nansų val­dy­ mo įtam­pa, ku­ri, de­ja, ne­leis kre­ di­to­riams pa­tik­liai žiūrė­ti į sa­vi­ val­dybės fi­nan­sinę būklę. Kal­bant apie ne­norą re­fi­nan­suo­ti pa­sko­ las – grei­čiau­siai yra pa­skolų po­ zi­ci­jos, ku­rios jau su­teik­tos ir šiuo eta­pu jų ne­no­ri­ma di­din­ti“, – sa­ kė G.Nausė­da. Tai, kad „Poh­jo­la Bank plc“ su­ ti­ko su­teik­ti pa­skolą, G.Nausė­dos ne­nus­te­bi­no. Anot jo, natū­ra­lu, jog nau­ji rin­kos da­ly­viai, pra­dėda­ mi nuo nu­lio ir siek­da­mi už­siim­ti ge­res­nes po­zi­ci­jas, ieš­ko klientų, net jei jie yra ri­zi­kin­ges­ni. Jis neat­ metė, kad Vil­niu­mi ga­li su­si­domė­ ti ir ki­tos iki šiol Lie­tu­vo­je ne­figū­ ra­vu­sios kre­di­to įstai­gos.

Eilė­je – de­šim­tis bankų

Be­je, bend­ros sko­los kre­di­to įstai­ goms (įskai­tant ir sa­vi­val­dybės įmo­nių var­du im­tas bei vie­nos ki­ tai per­leid­žia­mas sko­las, skolų re­ fi­nan­sa­vi­mo su­tar­tis, ta­čiau at­me­ tant Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos su­teik­tas trum­pa­lai­kes pa­sko­las) sie­kia 866 mln. litų. Spa­lio 1-osios duo­me­ni­ mis, sa­vi­val­dy­bei jau kitą­met teks ati­duo­ti 42,6 mln. litų pa­skolų bei palū­kanų. Tai – tik juo­kas, pa­ly­gin­ ti su tuo, kas lau­kia 2015-ai­siais, kai kre­di­to­riams teks grąžin­ti 244 mln. litų. Tie­sa, vi­sa­da lie­ka vil­ties, kad šias pa­sko­las re­fi­nan­suos nau­ji kre­di­to­riai, tad jų grąži­ni­mas grei­ čiau­siai būtų nu­kel­tas vėles­niems me­tams. Tai­gi, bank­ro­to vėl būtų iš­veng­ta. Ta­čiau mažė­jant bankų pa­si­tikė­ji­mui palū­ka­nos ir jų mar­ ža, be abe­jo, to­liau augtų. Did­žiau­si sa­vi­val­dybės gelbė­to­ jai iš Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je vei­kian­ čių ko­mer­ci­nių bankų šiuo me­tu – DNB ban­kas (167 mln. litų), Šiaurės in­ves­ti­cijų ban­kas (166 mln. litų), Šiau­lių ban­kas (159 mln. litų), SEB (96 mln. litų), bank­ru­tavęs „Sno­ ras“ (90 mln. litų), „Nor­dea“ (47 mln. litų), „Uni Cre­dit Bank“ (37 mln. litų). Eilė­je lau­kia ir dar ke­li smul­kes­ni kre­di­to­riai. Vir­ši­jo vi­sus li­mi­tus

Jei ver­tin­tu­me ne tik skolą kre­di­to įstai­goms, bet ir ei­namą­sias sko­ las už pa­slau­gas, sko­la jau su­da­ rytų 121 pro­c. me­ti­nio sa­vi­val­dybės

biud­že­to (net jei sa­vi­val­dybės ta­ry­ ba ar­ti­miau­siu me­tu ir pa­tiks­lins biud­žetą, ji pri­dės tik dar ke­lio­li­ka mi­li­jonų litų – pa­ja­mos sieks 1,037 mlrd. litų). Tai­gi, Sei­mo per­nai Vil­ niui pa­tvir­tin­tas leis­ti­nas 120 pro­c. sko­los li­mi­tas spa­lio 1-ąją rea­ liai jau bu­vo vir­šy­tas ma­žiau­siai 1 pro­c., bet pro­blemų tai kaž­kodėl nie­kam ne­sukėlė. Ano­kia čia pro­ble­ma, jei leis­ti­ nos sko­los ribą vi­sad ga­li­ma kils­ telė­ti. Prieš ke­lias die­nas Vy­riau­ sybės Sei­mui pa­teik­ta­me 2014 m. vals­tybės ir sa­vi­val­dy­bių biud­že­to pro­jek­te sko­li­ni­mo­si li­mitą Vil­ niui jau siū­lo­ma di­din­ti iki 135 pro­c. me­ti­nių pa­jamų. Tai­gi, „be­ dugnė“, t. y. ga­li­ma Vil­niaus bank­ ro­to grėsmė, vėl bus nu­stum­ta vėles­niems lai­kams, o sos­ti­nei to­ liau sko­lin­tis už­de­ga­ma ža­lia švie­ sa. Aiš­ku, yra ir ap­ri­bo­jimų – kaip ir anks­tes­niais me­tais, nu­ro­do­ma, kad sko­lin­tis Vil­nius galės tik iki 2013 m. pa­bai­gos su­si­da­riu­sioms sko­loms grąžin­ti bei in­ves­ti­ci­ niams pro­jek­tams.

1,3

mlrd. litų

sie­kia Vil­niaus sko­la.


5

spalio 24–30, 2013

miestas

Ar il­gam?

Komentarai

Artū­ras Zuo­kas

Vil­n iaus mies­to me­ras

V

il­n iaus mies­to sa­v i­v al­ dybė šiuo me­t u sle­g ia­ma dau­g iau nei 1,2 mlrd. litų sko­los. Mies­t as pa­t yrė 18 mln. litų nuo­s tolį dėl nekilnojamojo turto mo­kes­č io įsta­t y­mo pa­kei­t imų. Vie­na svar­biau­sių prie­žas­čių, dėl ku­ rios Vil­n iaus mies­to sko­los smar­k iai didė­jo 2007–2010 m., bu­vo ne­t in­k a­ mas Vy­r iau­s ybės gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­č io (GPM) pa­j amų pla­n a­v i­ mas. Vil­n iu­je lie­kan­t i GPM da­l is 2013 m. te­s ie­k ia 42 pro­c ., o ki­t iems Lie­t u­

Ri­man­tas Rudz­kis Pro­fe­so­r ius, fi­nansų ana­l i­t i­kas, prem­je­ro vi­suo­me­n i­n is pa­tarė­jas

V įver­tintą sa­vi­val­dybės pa­statą Kons­ti­tu­ci­jos pro­spek­te. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Sa­vi ga­li ir pa­lauk­ti? Ig­nas Ja­čaus­kas Ne ge­resnė si­tua­ci­ja ir su ei­na­mo­ sio­mis sko­lo­mis įvai­rioms įmo­ nėms – iš vi­so Vil­niaus sa­vi­val­ dybė spa­lio 1 d. už pa­slau­gas sa­ vi­val­dybės val­do­moms įmonėms ir ki­tiems kre­di­to­riams bu­vo sko­ lin­ga 426,5 mln. litų.

Did­žiau­sia šių skolų da­lis – net 127,4 mln. litų – pra­dels­tos dau­ giau nei 3 mėne­sius. Iš 426,5 mln. litų su­mos tie­sio­giai pa­vald­žioms įstai­goms sa­vi­val­dybė bu­vo sko­ lin­ga 210 mln. litų – 23,5 mln. su­ darė dar­bo už­mo­kes­tis, 16 mln. litų siekė Vals­ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai ne­grąžin­tas gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­tis. Nors šil­dy­mo se­zo­nas dar tik pra­si­dėjo, sa­vi­ val­dybės pe­čius sle­gia ir iš pa­skos be­si­vel­kan­ti mil­ži­niš­ka sko­la už šil­dymą – kar­tu su trum­pa­laikė­ mis sko­lo­mis ji iš vi­so spa­lio 1 d. siekė 83,5 mln. litų (il­ga­laikė sko­ la – 45,6 mln. litų). Su­ta­pi­mas – šil­dy­mo pa­slau­gas Vil­niu­je tei­ kian­ti „Vil­niaus ener­gi­ja“ apy­var­ tinėms lėšoms prie­š ke­lias die­nas bu­vo pri­vers­ta pa­si­sko­lin­ti be­veik to­kią pa­čią – 80 mln. litų – sumą. „Vil­niaus ener­gi­jos“ at­sto­vas Ne­ ri­jus Mi­ka­lajū­nas pa­tvir­ti­no, jog kre­di­to pri­reikė iš da­lies ir dėl to,

kad neat­gau­na­mi pi­ni­gai iš Vil­ niaus sa­vi­val­dybės. Ta­čiau jis „Vil­niaus die­nai“ tvir­ti­no, jog, ne­pai­sant pro­blemų, šil­dy­mo sa­ vi­val­dybės įstai­goms iš­jung­ti tik­ rai ne­pla­nuo­ja­ma. Re­mian­tis do­ku­men­tais, sa­vo įmo­nei „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ sa­vi­val­dybė sko­lin­ga 46 mln. li­ tų, Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­jai – be­veik 30 mln. litų, bend­ro­vei „Grin­da“ – apie 28 mln. litų, Vil­ niaus gat­vių ap­švie­ti­mo elekt­ros tink­lams – 8 mln. litų, „Vil­niaus pla­nui“ – be­veik 3 mln. litų. Vie­ ną 5,2 mln. litų skolą Vil­niaus ši­ lu­mos tink­lams sa­vi­val­dybė nu­ ma­čiu­si grąžin­ti jau šių metų pa­bai­go­je, ta­čiau, be jos, nu­ro­do­ ma dar 4 mln. litų sko­la, tai­gi iš vi­ so – 9 mln. litų. Be­je, pa­tys sa­vi­val­dybės val­ domų įmo­nių va­do­vai ne itin lin­ kę šnekė­ti apie sa­vi­val­dybės sko­ las jiems ir di­des­nių pro­blemų ne­ma­to. Iš sa­vi­val­dy­bei ne­prik­lau­san­ čių įmo­nių did­žiau­sia sko­la sie­kia bend­ro­vei „Feg­da“ (31 mln. litų). Tie­sa, nu­ro­do­ma, kad ši sko­la – ne sa­vi­val­dybės. Mies­to sko­la bend­ ro­vei „Eco­no­mus“ sie­kia be­veik 6 mln. litų. Li­ku­siems pri­va­tiems pa­slaugų teikė­jams sa­vi­val­dybė sko­lin­ga nuo 0,5 iki 3 mln. litų.

er­t i­n i­mas čia ga­l i būti tik tri­via­lus – tik­rai blo­gai, kad Vil­niaus vald­žia taip neat­ sa­k in­gai sko­l i­na­si, ir tik­ rai to neat­sa­kin­go lėšų švais­ty­mo pa­ vyzd­žių pil­na. Pri­si­me­nant, kiek kai­na­vo pa­keis­t i grin­d inį, ku­r is bu­vo vi­siš­kai ge­ras ir kurį keis­ti bu­vo did­žiau­sias ab­sur­das, sa­ky­čiau, vien tai su­da­ro kokį 15 pro­c. Vil­niaus sko­los. Esa­mos Vil­niaus vald­žios, tu­riu ome­ ny­je pir­miau­sia mies­to merą Artūrą Zuoką, fi­nan­si­n is el­ge­sys ne­pa­tei­si­ na­mas. Šis žmo­g us tu­ri pa­kan­ka­mai gerų, įdo­mių idėjų, pa­kan­ka­mai ener­ gi­jos, bet jo stip­rio­ji vie­ta tik­rai nėra fi­ nan­sinė dis­cip­li­na. Vil­n iaus sa­v i­val­dybės po­l i­t i­ka bu­vo ir yra že­miau kri­tinės ri­bos. Jei žiūrė­ si­me ir į kai ku­r iuos da­bar­t i­n ius po­ li­t ikų pla­nus, pa­v yzd­ž iui, Vil­n iaus met­ro, – rei­k ia vi­siš­kai ne­turė­t i svei­ ko pro­to, kad būtų kal­ba­ma ir kal­ba­ ma apie to­k ius da­ly­kus. Ne­si­g i­l i­nant

vos mies­t ams lie­k an­t i ten su­ren­k a­ ma GPM da­l is kur kas di­desnė – Kau­ ne ir Klaipė­do­j e ji yra per 85 pro­c ., t. y., kal­bant fak­t ais, 2013 m. vil­n ie­č ių indė­l is į vals­t ybės iždą 25 kar­t us di­ des­n is nei Kau­no ir 22 kar­t us di­des­ nis nei Klaipė­dos gy­ven­tojų. Vil­n iaus biud­že­to de­f i­c i­t as 2008– 2012 m. vi­du­ti­niš­kai per me­tus siekė 120–175 mln. litų. Šie­met jis ge­ro­kai ma­ žes­nis ir sie­kia 85 mln. litų. Vy­riau­sybė siū­lo Sei­mui nuo kitų me­ tų pa­d i­d in­t i GPM at­skai­t y­mus Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bei nuo 42 iki 48 pro­c. Tai leis šiek tiek su­ma­žin­ti mies­to sko­ las – iš pa­didė­ju­sios GPM da­lies joms bus ski­ria­ma 101,73 mln. litų. Sa­v i­val­dybė yra nu­ma­č iu­si komp­ leksą prie­mo­n ių, ku­r ios yra skir­tos biud­že­to de­fi­ci­tui ma­ž in­t i ir kre­d i­to įstaigų pa­si­tikė­ji­mui at­gau­ti. Nuo 2014 m. bus tai­ko­mas 2,5 pro­c. NT mo­kes­čio ta­r i­fas ap­leis­t iems pa­sta­

tams. Nuo 2014 m. Vil­niu­je NT mo­kes­ tis pa­di­din­tas nuo 0,8 iki 1,0 pro­c. Pla­nuo­j a­m a, kad už žemės sklypų, kur yra pa­t al­p os ir (ar) sta­t i­n iai, ku­ rie ne­n au­do­j a­m i ar nau­do­j a­m i ne pa­gal pa­skirtį ar­ba yra ap­leis­t i ar ne­ pri­ž iū­r i­m i, nuo­mą ar nau­do­jimą bū­ tų tai­ko­mas 3 pro­c. mo­kes­č io ta­r i­fas nuo žemės vertės, nu­s ta­t y­tos pa­gal ei­namųjų metų žemės ver­č ių žemė­ la­pius. Šiuo me­t u ga­l io­ja 0,1–0,3 pro­c . mo­kes­č io ta­r i­fai. Prog­n o­z uo­j a­m as žemės mo­k es­ čio su­r in­k i­mas 2014 m. pa­d idėtų 7,3 mln. litų. NT mo­kes­č io su­r in­k i­m as 2014 m. siektų 110,4 mln. litų. Vie­š o­ jo trans­por­to op­t i­m i­za­ci­ja ir per­t var­ ky­mas leis su­tau­py­t i kas­met apie 20 mln. litų. Did­žiųjų Lie­tu­vos bankų eks­pertų tei­ gi­mu, fi­nan­si­nes Vil­niaus pro­ble­mas išspręstų iki 60 pro­c. pa­d i­d in­ta Vil­ niaus mies­te lie­kan­ti GPM da­lis.

į de­ta­les, tai pa­ro­do, kaip pas mus ne­ įpras­ta kruopš­čiai skai­čiuo­ti fi­nan­sus. Ant­ra, ką da­bar da­ry­ti? Ga­liu pa­sa­ky­ ti tik tai, kad be Vy­riau­sybės pa­ra­mos iš­si­kaps­ty­ti čia nie­kaip ne­pa­vyks. Vy­ riau­sybė galėtų gelbė­t i su­teik­da­ma pa­skolų ga­ran­t i­jas. Nes sa­v i­val­dybė pa­si­statė fi­nan­sinę pi­ra­midę: ka­da jau sko­li­na­ma po 9 pro­c., tai yra tie­sus ke­ lias į pra­žūtį. Čia kaž­kas pa­na­šaus da­ ro­si kaip su ES – kai Grai­ki­ja ne­be­ga­li sko­lin­tis, stip­resnės vals­tybės gelbs­ti. Pa­sau­ly­je vi­sa­da ra­si­me ir tei­g iamų, ir vi­siš­kai kvai­lo val­dy­mo pa­vyzd­žių, kaip Det­roi­tas. Tų pa­čių de­mok­ra­ti­jos pro­blemų yra vi­sur: kai vie­tos vald­žia rūpi­na­si tik tuo, kaip būti per­rink­tai, kai pla­nuo­ja­ma 2–3 me­tams į prie­k į, pra­si­de­da sa­vo­tiš­kas balsų pir­ki­mas, ne­ž iū­r int, kas bus to­l iau. Ho­r i­zon­ tas – iki kitų rin­kimų. Nes jei pra­dėsiu verž­ti dir­žus, pra­dėsiu ne­be­fi­nan­suo­ ti įvai­r ių nu­ma­tytų so­cia­l i­nių ir kitų pro­g ramų, rinkė­jai nuo manęs nu­si­ gręš. Tai tuo­met pa­sii­mi pa­skolą ir fi­ nan­suo­ji. Vy­r iau­s ybės pa­gal­b os reikėtų, taip, bet reikėtų ir glo­ba­les­n ių spren­d imų, kad to­k ia is­to­r i­ja ne­pa­s i­kar­totų. Jei ne­p a­v yks­t a iš­s i­s uk­t i net to­k iam mies­t ui kaip Vil­n ius, gal tuo­met Vy­ riau­sybė tu­r i turė­t i di­des­n ius įga­l io­ ji­mus kiš­tis į prii­ma­mus spren­di­mus? Kaip ir ES si­t ua­ci­jo­je – jei Grai­k i­ja ne­ ga­l i iš­si­suk­t i be Vo­k ie­t i­jos pa­ra­mos, gal rei­k ia di­des­n io in­teg­ra­ci­jos laips­

nio, t. y. ga­l i­mybės kont­ro­l iuo­t i biud­žetą? Ly­giai tas pa­ts ir Lie­tu­vo­je: taip, įsta­t y­muo­se yra nu­ma­t y­ta ga­l i­mybė aukš­tes­nei vald­ž iai vi­siš­kai pe­r im­t i sa­v i­val­dybės val­dymą, bet tai būtų kraš­t u­t inė prie­monė. Aš ma­nau, kad reikėtų elg­tis kiek ki­ taip, – rei­kia di­desnės ga­li­mybės kiš­tis į biud­že­to su­da­rymą. Gal tie­siog cent­ri­ niai kont­ro­liuo­jan­tys or­ga­nai, jei mies­ te ne­vyk­do­mi kai ku­rie rei­ka­la­vi­mai, galėtų blo­kuo­ti kai ku­rias iš­laidų ei­lu­ tes. Ar­ba jei vyk­do­mi fi­nan­sinės draus­ mės pa­žei­di­mai, galbūt jie galėtų turė­ ti ga­li­mybę nu­ša­lin­ti už tai at­sa­kin­gus va­do­v us, t. y. ne­būti­nai pe­r im­t i vald­žią, bet nu­ša­lin­ti vieną as­menį. Apsk­ri­tai, jei Vy­riau­sybė ne­būtų ki­šu­ sis, būtų pa­li­ku­si si­tua­ciją, ko­kia ji da­ bar yra, Vil­nius jau būtų bank­ru­tavęs, ban­kai jau ne­bebūtų sko­linę. Dėl to ir sko­li­na, kad ti­ki­si, jog sa­vi­val­dybė ne­ bus pa­lik­ta. Vy­riau­sybės spren­di­mas di­din­ti sko­ los li­m itą Vil­n iui yra tik pro­ble­mos stūmi­mas į ateitį. O stum­ti jos į ateitį ne­reikėtų, bet reikėtų kuo anks­čiau tai spręsti, pa­si­kar­to­siu – ir tei­kiant ga­ran­ ti­jas, ir tik­rai ki­šan­tis į iš­laidų struktū­ ras, ir ne­be­leis­t i svai­čio­t i apie jo­k ius fan­tas­ti­nius pro­jek­tus, kol ne­bus sta­bi­ li­zuo­ti sos­tinės fi­nan­sai. Bank­ro­to, ma­ nau, iš­veng­ti pa­vyks, nes bank­ru­tuo­ti Vil­niui ne­leis Vy­riau­sybė. Bet kad tai dar il­gai bus gal­vos skaus­mas Lie­tu­vai, aš tuo nea­be­jo­ju.

Vilniaus savivaldybės skolos (mln. litų) 2000 11 15–2003 04 09 kadencija

2003 04 09–2007 04 08 kadencija

2007 04 08–2011 04 19 kadencija

2011 04 19– kadencija

1293,0 819,0 704,6

289,3

244,7

236,8

2001

2003

2005

273,6 2007

2009

2011

2013


6

spalio 24–30, 2013

miestas

Brangesnės šilumos baubas Su tuo iš da­lies su­tin­ka ir Lie­tu­ vos at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ener­ ge­ti­kos kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Mar­ty­nas Na­ge­vi­čius. „Vi­si ti­ki­ si, kad tvar­ka bus pa­keis­ta ir bus leid­žia­ma im­por­tuo­ti tiek ru­siš­ kos ener­gi­jos per Bal­ta­ru­si­jos sieną, kiek rei­kia Lie­tu­vai. Ta­da kai­nos nu­ kristų iki pra­ėju­sių metų ly­gio – 15– 16 centų, kaip vi­si ir ti­ki­si bir­žo­je. Ta­da jau „Vil­niaus ener­gi­jai“ neap­ si­mokėtų ga­min­ti, nes jie ne­galėtų elekt­rinė­je Nr. 3 ga­min­ti ši­lu­mos be elekt­ros. Jie tą elekt­rinę su­stab­dytų ir jos ne­nau­dotų. Ta­čiau kaip tink­las jie iš­liks, elekt­rinę reikės pri­žiūrė­ti, iš­lai­ky­ti per­so­nalą ir at­si­ras tos iš­ lai­dos, ku­rios nie­kaip ne­pa­den­gia­ mos pa­ja­mo­mis iš elekt­ros“, – aiš­ ki­no ener­ge­ti­kas M.Na­ge­vi­čius.

Vy­riau­sy­bei sun­kiai se­ka­si su­si­kalbė­ti su Ener­ge­ti­kos mi­ nis­te­ri­ja. Iš to ky­lan­ ti pai­nia­va dėl re­ mia­mos elekt­ros ener­gi­jos kvotų ska­ti­na ši­lu­mos kainų vil­nie­čiams au­gi­mo bai­mes.

„„Sche­ma: ter­mo­fi­ka­cinės elekt­rinės nau­do­ja bran­gias du­jas elekt­rai ga­min­ti ir jei iš jų vals­tybė ne­pirks elekt­

ros, tuo­met jos ne­veiks ir ne­ga­mins ši­lu­mos, ku­ri yra pi­gesnė nei iš­gau­na­ma vien ši­lu­minė­se elekt­rinė­se. 

Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Tai pa­teikė ar ne?

Elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bos kvo­tos mies­tams turė­jo būti pa­skirs­ty­tos iki spa­lio 15 d. Ener­ge­ti­kos mi­nis­ te­ri­ja ti­ki­na, kad pa­teikė nu­ta­ri­mo pro­jektą Vy­riau­sy­bei. „Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja tokį pro­jektą yra pa­tei­ku­si Vy­riau­sy­bei ir Vy­riau­sybė tu­ri priim­ti spren­ dimą“, – in­for­ma­vo ener­ge­ti­kos mi­nist­ro vy­riau­sio­ji pa­tarė­ja Dai­ va Ri­ma­šaus­kaitė.

Ta­čiau iki šiol pro­jek­tas nėra įtrauk­tas į Vy­riau­sybės dar­bot­varkę. Kodėl? Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­tarė­jas ener­ge­ti­kai To­mas Ga­ ra­si­ma­vi­čius „Vil­niaus dieną“ in­ for­ma­vo apie kiek ki­to­kią si­tua­ ciją. „Mi­nis­te­ri­ja šiuo me­tu nėra pa­tei­ku­si jo­kio pro­jek­to. Jis bu­vo grąžin­tas jiems (Ener­ge­ti­kos mi­ nis­te­ri­jai – red. pa­st.) per­žiūrė­ ti, todėl jie tu­ri pa­teik­ti at­nau­jintą va­riantą“, – aiš­ki­no T.Ga­ra­si­ma­ vi­čus. Pa­sak jo, anks­čiau pa­teik­ta­ me pro­jek­te ne­tiks­liai pa­teik­ti pa­ tys kvotų nu­sta­ty­mo prin­ci­pai.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Kai­na išaugtų

Vie­šuo­sius in­te­re­sus ati­tin­kan­ čių pa­slaugų (VIAP) kvo­tos su­kėlė did­žiau­sią ne­rimą. Pa­sak ener­ge­ tikų, su­ma­ži­nus ar vi­sai pa­nai­ki­nus kvo­tas Vil­niaus ir Kau­no ter­mo­fi­ ka­cinėms elekt­rinėms, ga­li išaug­ti šil­dy­mo kai­nos. Kaip teigė „Vil­niaus ener­gi­jos“ at­sto­vas Ne­ri­jus Mi­ka­lajū­nas, toks Vy­riau­sybės žings­nis nea­be­jo­ti­nai lemtų di­desnį ši­lu­mos ta­rifą Vil­ niaus mies­to gy­ven­to­jams. Tie­sa, kiek kai­na augtų, paaiškėtų tik at­ likus tiks­lius skai­čia­vimus. „Ga­na su­dėtin­ga įvar­dy­ti konk­ retų skai­čių, nes tai pri­klau­sytų nuo elekt­ros ener­gi­jos kai­nos rin­ ko­je, o da­bar ji la­bai stip­riai au­ ga. Ka­dan­gi mes ne­galė­tu­me sau jos pa­si­ga­min­ti, turė­tu­me pirk­ ti, o tai sa­vai­me būtų bran­giau“, – „Vil­niaus die­nai“ aiš­ki­no N.Mi­ka­ lajū­nas. Be to, su­stabd­žius Vil­niaus ter­ mo­fi­ka­cinės elekt­rinės Nr. 3 veiklą, ši­lu­mos ga­my­ba sos­tinė­je bū­ tų per­kel­ta į ne to­kius efek­ty­vius ir bran­ges­nius ga­my­bos įren­gi­ nius. Išau­gu­sios ga­my­bos sąnau­ dos, va­do­vau­jan­tis Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mu, būtų įskai­čiuo­tos į ši­lu­ mos kainą. „Mes prie­mo­nių jo­kių im­tis ne­ ga­li­me, ga­li­me tik apie tai kalbė­ ti. Bet tik­rai būtų ne­sup­ran­ta­mi bet ko­kie mo­ty­vai žiemą ter­mo­ fi­ka­cinė­je elekt­rinė­je ne­ga­min­ti elekt­ros, kai vi­sos šiuo me­tu eg­ zis­tuo­jan­čios al­ter­na­ty­vos iš es­ mės yra blo­gesnės“, – sakė N.Mi­ ka­lajū­nas.

Prieš­ta­rautų su­si­ta­ri­mams

Pa­sak jo, ar­gu­men­tai, kodėl reikė­ tų ne­ga­min­ti elekt­ros ener­gi­jos Vil­ niaus ter­mo­fi­ka­cinė­je elekt­rinė­je Nr. 3, tie­sio­giai prie­šta­rau­ja vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­cijų pa­žy­moms, iš­duo­da­ moms kiek­vieną mėnesį. Tei­gi­niai, kad ga­my­ba nėra efek­ty­vi, ir­gi ne­tu­ ri jo­kio pa­grin­do, nes tų ins­ti­tu­cijų do­ku­men­tai liu­di­ja vi­sai ką ki­ta.

Mar­ty­nas Na­ge­vi­čius:

Ne­ži­nau, kuo tai baig­sis, bet man tai pri­me­na ban­dymą bet ku­riuo būdu su­ ma­žin­ti elekt­ros kai­ ną, ne­la­bai žiū­rint į ga­li­mus pa­da­ri­nius. „Turbūt yra ko­kie nors po­van­ de­ni­niai pro­ce­sai, ku­rių mes da­bar įvar­dy­ti ne­ga­li­me“, – ti­ki­no N.Mi­ ka­lajū­nas. N.Mi­ka­lajū­no tei­gi­mu, at­si­sa­ky­ mas skir­ti re­miamą elekt­ros ener­ gi­jos kiekį ter­mo­fik ­ a­ci­nei elekt­ri­nei Nr. 3 pa­žeid­žia bend­rus ši­lu­mos bei elekt­ros ga­my­bos ska­ti­ni­mo prin­ ci­pus. ES di­rek­ty­vo­se nu­ma­to­mas di­de­lio efek­ty­vu­mo ter­mo­fi­ka­ci­jos ska­ti­ni­mas sie­kiant tau­py­ti pir­mi­ nius ener­gi­jos šal­ti­nius, iš­veng­ti tink­lo nuo­sto­lių ir ma­žin­ti ter­šalų, visų pir­ma – šilt­na­mio efektą su­ ke­lian­čių dujų, iš­me­timą.

Apie pa­da­ri­nius ne­pa­gal­vo­ta?

Kiek tų nuo­sto­lių bus per­kel­ta į ši­lu­mos kainą? Kol kas to pa­sa­ky­ti nie­kas ne­ga­li. „Tam tik­ru po­žiū­riu, kad kils kai­nos, „Vil­niaus ener­gi­ja“ gąsdi­na pri­mi­ty­viai. Bet galų ga­le ga­li būti taip, kaip jie ir sa­ko, – dėl to ga­li­mo nuo­sto­lio. Ly­giai tas pa­ ts ir su Kau­no ter­mo­fi­ka­ci­ne elekt­ ri­ne – jei­gu jie nu­trauks veiklą, tai kas už­tik­rins ši­lu­mos tie­kimą? Ar­ ba bus ieš­ko­ma ko­kio nors spren­ di­mo, kaip kom­pen­suo­ti nuo­sto­ lius, kad jie galėtų vyk­dy­ti veiklą“, – tvir­ti­no M.Na­ge­vi­čius. Eks­per­tas įta­ria, kad vals­tybės su­per­kamų elekt­ros kvotų ter­mo­ fi­ka­cinėms elekt­rinėms pa­nai­ki­ ni­mu ar jų su­ma­ži­ni­mu ban­do­ma lai­ki­nai su­stab­dy­ti elekt­ros kai­ nų au­gimą. Ta­čiau re­zul­ta­tas ga­li būti at­virkš­čias ir net kel­ti grės­ mę Lie­tu­vos ener­ge­ti­nei ne­prik­ lau­so­my­bei. „Ne­ži­nau, kuo tai baig­sis, bet man tai pri­me­na ban­dymą bet ku­ riuo būdu su­ma­žin­ti elekt­ros kainą, ne­la­bai žiū­rint į ga­li­mus pa­da­ri­ nius, – kalbė­jo M.Na­ge­vi­čius. – „Vil­niaus ener­gi­ja“ dalį pa­da­ri­nių ab­sor­buos per sa­vo nuo­stolį, bet ne­ga­li ab­sor­buo­ti vi­so nuo­sto­lio. O „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ (ku­riai taip pat tu­ri būti nu­sta­ty­tos kvo­tos – red. pa­st.) ir­gi neaiš­ku, kaip iš­si­lai­kys to­kio­je si­tua­ci­jo­je, ko­kia yra da­bar. Jie ne­be­ga­li dirb­ti ma­žiau­sia rei­kia­ ma ap­kro­va vi­sus me­tus. Dalį lai­ ko jie turės ga­min­ti elektrą už ma­ žesnę sa­vi­kainą nei rin­kos kai­na ir ne­pa­dengs mo­kes­čio už du­jas ar­ba turės dalį lai­ko stovė­ti ne­veik­da­ ma, o įvy­kus ko­kiam nors įvy­kiui jie ne­galės stai­giai pradėti veik­ ti. At­si­rastų grėsmė ener­ge­ti­niam sau­gu­mui.“


7

spalio 24–30, 2013

parama kaimui

Parama veisiantiems mišką apleistoje žemėje Miškų išsaugojimo ir puoselėjimo klausimai – vieni aktualiausių klimato kaitos fone, todėl ES skatina veisti miškus ir teikdama paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones. Viena tokių priemonių, skatinančių apželdinti apleistas vietoves medžiais, – „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Leonas Bijūnas Paraiškos – elektroniniu būdu

Pakoreguotame šios priemonės paraiškų priėmimo grafike numatytas naujas paraiškų teikimo etapas. Paraiškas galima teikti nuo lapkričio 4 iki gruodžio 6 d. Šiai priemonei šiemet skirtas papildomas 12 mln. litų biudžetas. Paramos pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ar juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. Paraiškas priima Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai paramos administravimo skyriai. Paraišką galima pateikti asmeniškai arba atsiųsti paštu. Nuo šių metų paraiškas taip pat galima pateikti elektroniniu būdu informaciniame portale adresu: https://portal.nma.lt. Tokiu atveju paraiška internetu teikiama tik asmeniškai (įgaliotas asmuo negali teikti paraiškos). Prie paraiškos pridedami dokumentai turi būti elektroniniai (jei dokumentas popierinis, jis turi būti nuskenuotas ir pateiktas kartu su paraiška). Drauge su paraiška reikia ir kelių svarbių dokumentų, tad NMA specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad norintys gauti paramą miškui įveisti turėtų suskubti – laiko visiems reikiamiems dokumentams susitvarkyti – vos mėnuo. Kartu su paraiška reikia pateikti leidimą veisti mišką iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus ir parengtą miško želdinimo bei žėlimo projektą, kuris jau turi būti suderintas su VĮ Miškų urėdija. Jei mišką ketinama veisti saugomuose plotuose „Natura 2000“, reikia kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kad ji išduotų pažymą apie galimybę sodinti mišką. NMA Administravimo projektavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Kačinas akcentuoja,

80

proc.

– tiek vidutinių miško įveisimo išlaidų kompensuojama mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje.

kad rengdamiesi pateikti paraišką pareiškėjai turi nepamiršti svarbaus reikalavimo – veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, nebent veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku.

Donatas Kačinas:

Veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, nebent veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku. Kompensuoja 70–80 proc. išlaidų

Išmokos pagal šią priemonę yra dviejų rūšių: vienkartinė miško įveisimo išmoka ir, įveisus mišką, penkerius metus mokama miško priežiūros bei apsaugos išmoka. Išmokų dydžiai priklauso nuo to, kokia yra įveisiamo miško želdinių rūšinė sudėtis, – kuo daugiau sodinama kietųjų lapuočių rūšių medžių ir liepos želdinių, tuo jos didesnės. Parama miškui įveisti valstybinėje žemėje teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti. Bendra paramos suma negali viršyti 690 560 Lt per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse. Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti ir greitai augančių medžių želdiniams, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai, veisti. Taip pat parama neskiriama iškirstam miškui atsodinti ir savaime mišku apaugusiems plotams. Nederlingos žemės virto mišku

Parama pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ jau pasinaudojo kaunietis Vaidas Kadikinas. Ponas Vaidas – miestietis, miškų įveisimu nusprendęs užsiimti po to, kai

paveldėjo žemę ir ją įvertino. „Plotai buvo ir smėlėti, ir drėgnoki, kai kurie – miško viduryje, tad ūkinė veikla ten sunkiai galėjo būti vystoma. Tada nusprendžiau – geriau tegu auga miškas nei šabakštynai“, – pasakoja ponas Vaidas. „Apie galimybę gauti paramą miškui įveisti žinojau daug anksčiau, nei nusprendžiau pats imtis šios veiklos. Apie tai buvau ir girdėjęs per radiją, ir matęs per televiziją, taip pat skaičiau internete“, – sako V.Kadikinas. Šiuo metu jis mišku jau apželdinęs maždaug 2,5 ha plotą. Vyras planuoja ir toliau užsiimti širdžiai miela veikla. „Nors nesu iš tų žmonių, kurie stengiasi sutaupyti kiekvieną popieriaus lapą, tačiau pagalvojus apie tai, kad auginu medžių „pamainą“, pasidaro džiugiau. Miškui tik pora metų, bet juodalksniai jau aukštesni už mane. Smagu“, – sako ponas Vaidas. Šiuo metu jis jau yra pateikęs dar vieną apželdinimo darbų paraišką. Kol kas sako su želdinimo bei genėjimo darbais susitvarkąs drauge su žmona ir talkininkų neprireikią. Naujiems pareiškėjams ponas Vaidas pataria pradėti nuo mažesnių plotų. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad galbūt pradžioje 2 ha daugoka, bet procedūriniu požiūriu nieko sunkaus tikrai nėra – tiesiog reikia susitvarkyti visus leidimus, ir po truputį viskas pradeda judėti. Iš pradžių, kai skaitai dokumentus, gali išgąsdinti sankcijos, baudos, bet jeigu darai viską iš širdies, sau, tai mato ir tikrintojai, tad jokių problemų nekyla. Aišku, nereikia gailėti pinigų geriems sodinukams iš urėdijos medelyno, juos reikia sąžiningai pasodinti, vėliau – pasirūpinti geromis medelių apsaugomis. Viso to rezultatas labai gražus, o rizika, kad medeliai neprigis, labai maža“, – įsitikinęs V.Kadikinas. Įveistą mišką gamta priėmė

Ūkininkas Jonas Kybartas iš Telšių buvo vienas pirmųjų, suskubusių pasinaudoti ES parama miškui įveisti dar 2004–2006 m., o jo pasodinti miškai šiandien atrodo beveik kaip giria. „Kirsti dar negalima, bet pasislėpti jau įmanoma“, – juokauja ponas Jonas. Pasiteiravus, ar randa savo pasodintame miške grybų, prisipažįsta neieškojęs, bet patikina, kad žvėrių jau gyvena, – gamta žmogaus rankomis išaugintus medžius priėmė. Iš viso J.Kybartas užsodino tris plotus, daugiausia ten auga eglių, beržų, keletas ąžuoliukų. Prisipažįsta, kad dirbti tenka nemažai, be pagalbininkų nelabai išsiverstų: „Yra darbų, kuriuos pats vie-

„„Darbai: Vilniaus apskrityje šiais metais per pirmąjį paraiškų rinkimo

etapą gautos 95 paraiškos, jose prašomos paramos suma yra didesnė nei 17,7 mln. Lt.  Tomo Raginos nuotr.

Priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ 2013 m. statistika pagal apskritis* Apskritis Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus

Surinkta paraiškų 50 32 18 21 34 59 9 22 98 95

Prašomos paramos suma (Lt) 4 848 037 1 816 920 1 277 384 1 544 846 1 587 367 4 405 078 581 242 2 172 794 9 793 272 17 718 335 *

nas nudirbtum tik po dviejų savaičių, o darbo tempas naudojantis šia priemone turi būti nemažas.“ Šiuo metu jaunus miškus vis dar reikia prižiūrėti – genėti krūmus, žolę, apžiūrėti pačius medelius. Tačiau didesnių sunkumų ponas Jonas sako nepatyręs. Viena populiariausių priemonių

Per visą 2007–2013 m. laikotarpį pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gauta daugiau nei 2030 paraiškų. Vilniaus apskrityje šiais metais per pirmąjį paraiškų rinkimo etapą surinktos 95 paraiškos, jose prašomos paramos suma yra didesnė nei 17,7 mln. Lt. Miškų apželdinimas – išties populiari priemonė tarp pareiškėjų, tad NMA vyriausiasis specialistas D.Kačinas neslepia, kad skirti 12 mln. Lt nėra labai didelė suma. „Pavasarį, per pirmąjį kvietimą, gavome paraiškų, kuriose bendra prašoma suma yra apie 45 mln. Lt. Tai rodo, kad priemonė tikrai labai paklausi“, – sako D.Kačinas. Tuo atveju, jei gautose paraiškose prašoma suma bus didesnė, nei skirta paramos lėšų, paraiškos

2013 m. spalio 16 d. duomenys.

bus atrenkamos taikant prioritetinius kriterijus. Paraiškos vertinamos pagal atitiktį prioritetų kriterijams atmetimo būdu. „Pirmąjį pirmumo kriterijų atitiks pareiškėjai, kurie iki šiol nėra gavę ES paramos miškui veisti. Antrąjį – tie, kurių miškas veisiamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Trečiasis kriterijus – veisiami negreitai augančių medžių želdiniai. Prioritetinė tvarka bus taikoma ir pareiškėjams, kurie mišką veisia mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje arba žemėje, kurios našumas vertinamas iki 32 balų, taip pat apleistoje žemėje ir karstinių įgriuvų regione esančioje žemėje, jie atitiks ketvirtąjį pirmumo kriterijų. Penktasis pirmumo kriterijus bus taikomas tiems pareiškėjams, kurie planuoja veisti mišką žemės sklypuose, suformuotuose pagal žemės konsolidacijos projektą. Šeštasis – jei pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba kooperatyvo narys“, – vardija D.Kačinas. PR 


8

Spalio 24–30, 2013

meilės miestas vilniausdiena.lt/naujienos/miestas

„„Skir­tin­gi: draugų san­tūria va­di­na­ma Vai­da ir vi­sus pra­links­mi­nan­tis Sau­lius šeš­ta­dienį taps vy­ru ir žmo­na.„

Jau­no­ji – san­tūri, jau­ni­kis – išp­rotėjęs 

Šeš­ta­dienį naują šeimą, jau­nuo­sius Ka­ni­šaus­kus, tuok­ tu­vių pro­ga svei­ kins ar­ti­miau­si žmo­ nės ir drau­gai. Jau aš­tuo­ne­rius me­ tus kar­tu esan­čius Sau­lių ir Vaidą drau­gai api­būdi­na kaip itin skir­tin­gas as­me­ny­bes, ta­čiau džiau­gia­si ir ne­kant­ rau­ja lauk­da­mi nuo­ sta­bios šventės.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ru­gilė Ere­mi­naitė Kul­mi­na­ci­ja – Ver­kių rūmuo­se

Šios po­ros is­to­ri­ja ža­vi tuo, kad jie su­si­pa­ži­no in­ter­ne­to pa­žin­čių po­rta­le, daug metų drau­ga­vo, o ta drau­gystė ga­liau­siai vir­to ir šei­mos pla­na­vi­mu. „Juo­kin­giau­sia tai, kad jie abu yra kilę iš Pa­nevė­žio, ta­čiau iki pa­ žin­ties in­ter­ne­te vie­nas ki­to ne­pa­ ži­no­jo. Sau­lius jau stu­di­ja­vo Vil­ niu­je, kai juo­du pra­dėjo bend­rau­ti. Vėliau į sos­tinę at­vy­ko ir Vai­da“, – pa­sa­ko­jo po­ros drau­gai. Sa­vo būsi­ma­jai žmo­nai, ku­ ri dir­ba lei­dy­bos sri­ty­je, me­dijų spe­cia­lis­tas Sau­lius pa­si­pir­šo per ro­man­tišką ke­lionę po Por­tu­ga­ liją. Nep­rabė­gus nė me­tams, ves­ tu­ves jau­nie­ji at­šoks ne­ką ma­ žiau ro­man­tiš­ko­je vie­to­je – Ver­kių rūmuo­se. Ten su­si­rinks po­ros šei­ mos ir ar­ti­miau­si drau­gai. Už­bu­ria ge­ra nuo­tai­ka

Apie šei­ma tap­sian­čius Sau­lių ir Vaidą drau­gai pa­sa­ko­ja su šyp­se­na, nes jau­nie­ji – la­bai skir­tin­gos as­ me­nybės. Vaidą drau­gai api­būdi­na kaip rimtą, san­tūrią ir neiš­si­šo­kan­ čią mer­giną.

Ta­čiau jos my­li­ma­sis vi­siems nuo­lat pra­skaid­ri­na nuo­taiką. „Vai­da, sa­ky­čiau, įsi­gi­jo vaiką. Sau­lius visą laiką juo­kia­si. Net ne­ ži­nau, ar jis ka­da nors ne­si­juo­kia, toks vi­siš­kai nu­trūkęs – kaip būna šu­nys, vi­sa­da lai­min­gi, šo­kinė­jan­ tys, pa­matę žmo­nes ar žais­lus. Jam vi­sa­da vis­kas ge­rai“, – su šyp­se­na pa­sa­ko­jo vie­na po­ros draugė. Sva­jo­ja su­si­lauk­ti try­nukų

Ma­tyt, ne be rei­ka­lo jaunųjų lau­ kia ir ne­tra­di­cinė ves­tu­vių fo­to­se­ si­ja. Sau­liaus su­ma­ny­mu šven­tinė fo­to­se­si­ja vyks įvai­riau­sio­se Vil­ niaus vie­to­se, ku­rių vie­na – prie Sei­mo. Iš­kart po links­my­bių į Drus­ki­ nin­kus pailsė­ti trauk­sian­tys jau­ na­ved­žiai, kaip jau tam­pa įpras­ ta, me­daus mėnesį at­šventė kiek anks­čiau, bet kaip ir pri­klau­so – meilės mies­te Pa­ry­žiu­je. Tie­sa, ši ke­lionė su me­daus mėne­sio pla­ nais su­ta­po at­si­tik­ti­nai. Ta­čiau ne tik ori­gi­na­lios šventės ir pui­kaus po­ves­tu­vi­nio sa­vait­ga­lio drau­gai lin­ki Sau­liui bei Vai­dai, o ir gau­sios šei­mos. Bi­čiu­liai iš­davė, kad vie­no iš būsimų su­tuok­ti­nių sva­jonė – su­si­lauk­ti try­nukų.

Svei­ki­nimą jau­na­ved­žiams at­siuntė ir Sau­liaus bend­ra­dar­biai „Ži­nan­t is ne­pri­lygs­ta My­l in­čiam. My­l in­t is ne­pri­lygs­ta Be­sid­ž iau­g ian­čiam.“ Kon­fu­ci­jus

„Ins­pi­red UM“ svei­k i­na Sau­l ių ir Vaidą! Lin­k i­me įkve­pian­č ių ves­t u­v ių ir ne ma­ž iau įkve­pian­č io gy­ve­n i­mo po jų.

!

„Vilniaus dienos“ rubrikoje „Meilė“ kviečiame jaunavedžius papasakoti apie save, savo meilę, pasidalyti įspūdžiais iš vestuvių. Gali kreiptis ir jaunųjų artimieji ar draugai ir pasveikinti jaunavedžius „Vilniaus dienoje“. Daugiau informacijos teiraukitės e. paštu redakcija@diena.lt arba tel. 219 1372.


TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

@.C.6A?.A6@:62@AB6

AN]XCVY[VNb`QNYVZV N` [ N c \ 1R[bZR_Na\_VNZ

` \ a _N R Z N b [ PVW R _  X = N Z

]_

!  

 9a

aVX&# 9a

` N Y N [ _ b 42<

.XPVWN cfX`aNVXV YN]X_VØV\Q

=_R[bZR_b\aVTNYVZN_RQNXPVW\WR.@ZRa\[\`T"CVY[Vb` ßÛWVZN`VQRV[Û`]N`aNa\]b`Û`QN_O\YNVXN`'QN_O\QVR[\ZV`%“$cNY V[aR_[RabdddQVR[NYa]_R[bZR_NaNN_ONddd]_R[bZR_NaNYa 6[S\_ZNPVWNaRY%"# #" %#! !$#R]Nab]_R[bZR_NaN-cVY[VNb`QVR[NYa

./9VRabc\` ]Na\`Xf_Vb\`R ]_R[bZR_b\aV NXPVW\`XNV[N [ROb`TNYVZN


10

spalio 24–30, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Par­ti­jos to ne­leis

Evaldas Labanauskas

V

ėl pra­bil­ta apie tie­sio­gi­nius me­ rų rin­ki­mus. Gy­ven­to­jų ap­klau­ sos ro­do, kad jie se­niai pa­lai­ko šią idė­ją. Ak­ty­viai ją puo­se­lė­ja ir kai ku­rie sa­vi­val­dos va­do­vai. Ša­li­nin­kais de­da­si ir da­l is Sei­mo na­rių bei ki­tų na­cio­ na­li­nio ly­g io po­l i­ti­k ų. O ir ar­gu­men­tų tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų nau­dai yra ne vie­nas. Tei­gia­ma, kad išaugs sa­vi­val­dos va­do­vų tie­sio­gi­nė at­sa­ko­my­bė rin­kė­jams, pa­di­dės skaid­ru­mas ir aiš­ku­mas sa­vi­val­do­je, o svar­biau­sia – gy­ven­to­jai ne­ si­jaus ap­gau­ti. Ne kar­tą yra nu­ti­kę, kai dau­ giau­sia bal­sų su­rin­ku­sios po­li­ti­nės jė­gos at­sto­vas ir po­pu­lia­ru­mu tam tik­ro­je sa­vi­ val­dy­bė­je be­si­mė­ga­vęs po­li­ti­kas bu­vo nu­ stum­tas į šo­ną ke­lių ma­žes­nio rin­kė­jų pa­lai­ ky­mo su­lau­ku­sių, bet su­si­vie­ni­ju­sių ir sa­vo kan­di­da­tą į me­rus iš­kė­lu­sių par­ti­jų. Ki­taip ta­riant, idė­ja gra­ži ir net tu­ri sa­vų ar­ gu­men­tų bei sek­ti­nų pa­vyz­džių už­sie­ny­ je. Tad gal jau ga­li­me ti­kė­tis, kad per ki­tus sa­vi­val­dos rin­k i­mus 2015 m. rink­si­me ne tik ta­ry­bos na­rius, bet ir me­rus tie­sio­giai? Abe­jo­ju.

Ga­li­my­bė tie­sio­giai rink­ti sa­ vi­val­dos va­do­vus dar il­gai te­ bus gra­ži idė­ja. Vi­sų pir­ma, tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų idė­ją po­li­ti­kai gro­mu­liuo­ja jau maž­daug de­šimt­ me­tį ir, de­ja, tik gro­mu­liuo­ja. Di­džiau­sia kliū­ ti­mi lai­ko­ma di­le­ma, kaip pa­keis­ti sa­vi­val­ dos ga­lių iš­si­dės­ty­mą, jei me­rai bū­tų ren­ka­ mi tie­sio­giai. T. y. ko­kių ga­lių įgy­tų sa­vi­val­ dos va­do­vai, o ko­kios lik­tų ta­ry­bos na­riams. Koks skir­tu­mas, tie­sio­giai ar ne­tie­sio­giai iš­ rink­tas me­ras, jei jis yra tik de­ko­ra­ci­ja, o vis­ ką spren­džia ta­ry­ba? Ga­li­my­bė su­teik­ti dau­ giau ga­lių me­rams taip pat bau­gi­na – išaugs dik­ta­to­rius ir kam ta­da ta­ry­bų na­riai? Čia tik­r iau­siai ir glū­d i es­m i­nė pro­ble­ma. Įve­dus tie­sio­g i­nius me­ro rin­k i­mus bet ko­ kiu at­ve­ju su­ma­žė­tų sa­vi­val­dos ta­ry­bų, o kar­t u ir par­t i­jų, ku­r ių na­r iai daž­n iau­siai su­da­ro ta­ry­bas, reikš­mė. Par­ti­jos ri­zi­kuo­ja pra­ras­ti įta­ką mies­tuo­se ir re­g io­nuo­se. Juk, įve­dus tie­sio­gi­nius rin­ki­mus, kas su­truk­ dys to­kiam kaip am­ži­na­sis Drus­ki­nin­kų me­ ras Ri­čar­das Ma­li­naus­kas im­ti ir pa­siųs­ti vi­ sus so­cial­de­mok­ra­tus kur nors to­liau. O gal to­kia sa­va­ran­kiš­ka me­rė kaip Vil­niaus ra­jo­ no Ma­ri­ja Rekst nu­spręs ne­be­do­tuo­ti par­ti­jų ko­le­gų įmo­nių ir su­kurs ki­tą laik­raš­tu­ką, ku­ riam at­sei­kės mi­li­jo­nus sa­vi­val­dy­bės li­tų. Dar dau­g iau, ne­nus­pė­ja­m i rin­kė­jai ims ir iš­r inks ko­k į gal­vos skaus­mą Ar­tū­rą Zuo­ką ar ker­šys už duo­bes ir su­si­g rą­ž ins Vy­tau­ tą Šus­taus­ką. At­siž­vel­g iant į po­l i­ti­nių par­ti­jų ne­po­pu­lia­ ru­mą, tie­sio­g i­n iai me­r ų rin­k i­mai ke­l ia di­ džiau­sią grės­mę bū­tent joms. Par­ti­jos ri­zi­ kuo­ja pra­ras­t i na­r ių, ša­l i­n in­k ų ir, ži­no­ma, įta­ką bei pi­ni­g ų. Tad ti­kė­t i­na, kad ga­l i­my­ bė tie­sio­giai rink­ti sa­vi­val­dos va­do­vus dar il­gai te­bus gra­ž i idė­ja.

Klausk mero drąsiai

A.Zuo­kas: „Vil­niui rei­kia di

F

eis­bu­ko drau­di­mas sa­vi­val­dy­bė­je, nuo­la­ti­niai kont­ro­lie­rių tik­ri­ni­mai, tram­va­jaus ir mies­to gat­vių plėt­ros idė­jos – apie tai ir daug dau­giau tra­ di­ci­nė­je „Vil­niaus die­nos“ skai­ty­to­jų klau­ si­mų rub­ri­ko­je „Klausk me­ro drą­siai“ kal­ba Vil­niaus mies­to va­do­vas Ar­tū­ras Zuo­kas. – Ka­da Vil­niu­je bus su­tvar­ky­ti dvi­ra­čių ta­kai? Gal kas nors pla­nuo­ja­ma? (Gre­tė) – Na­mie tu­ri­me ke­lis dvi­ra­čius, pa­ts va­žiuo­ ju dvi­ra­čiu be­veik kiek­vie­ną die­ną ir da­ly­vau­ ju įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se. Dvi­ra­tis – pui­ki ir pa­to­gi trans­por­to prie­mo­nė. Vie­nas ma­no pir­mų­jų dar­bų ir bu­vo už­tik­rin­ti, kad tie­ siant vi­sus ke­lius ša­lia bū­tų tie­sia­mi ir dvi­ ra­čių ta­kai. Tarp jau taip nu­ties­tų ta­kų, pa­ vyz­džiui, yra ir dvi­ra­čių ta­kas ša­lia pre­ky­bos cent­ro „Ikea“. Aiš­ku, kai ku­rie pro­jek­tai jau pa­reng­ti ir jų keis­ti, de­ja, ne­be­ga­li­me, bet tuo­se, ku­rie šiuo me­tu ren­gia­mi, tai yra įgy­ ven­di­na­ma. Iki 2020 m. pla­nuo­ja­me, kad Vil­niaus dvi­ ra­čių ta­kų bus du­kart dau­giau: nuo 126 km iki 238 km. Tam šiuo me­tu kaip tik ir ren­gia­ mas Vil­niaus dvi­ra­čių ta­kų spe­cia­lu­sis pla­ nas. Įgy­ven­di­nus šį pro­jek­tą, bus su­jung­ti pa­vie­niai dvi­ra­čių ta­kai ir su­tvar­ky­ti tie ta­ kai, ku­riems rei­ka­lin­ga re­konst­ruk­ci­ja. Tam siek­si­me gau­ti ES fi­nan­sa­vi­mą, nes šiuo me­ tu sa­vi­val­dy­bės lė­šų, de­ja, pa­kan­ka­mai ne­ tu­ri­me.

Ko­kia nau­ja trans­por­to prie­mo­nė bus in­teg­ruo­ ta į sos­ti­nės vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­mą, sa­ky­ti dar anks­ti. Net ir tram­va­jų yra įvai­rių rū­šių.

– Gerb. me­re, dau­gu­ma vil­nie­čių, ku­rie nau­do­ja­si vie­šuo­ju trans­por­tu, pa­si­bai­ sė­ję kont­ro­lie­riais. Vil­nius jų per­krau­ tas, tai aiš­kiai dirb­ti­nai su­kur­ta dau­gy­bė dar­bo vie­tų, pri­pirk­ta rau­do­nų au­to­bu­ siu­kų. Toks pa­vyz­dys: šeš­ta­die­nį apie 21 val. iš sto­ties grį­žau 2-u tro­lei­bu­su. Net trys kont­ro­lie­riai jį iš­šu­ka­vo Jo­gai­ los gat­vės sto­te­lė­je prie „Iki“ par­duo­ tu­vės. Ke­lei­vių bu­vo gal de­vy­ni. Ša­lia, aiš­ku, sto­vė­jo kont­ro­lie­rių au­to­bu­siu­ kas. Va­žiuo­jam to­liau. Prie An­ta­kal­nio po­lik­li­ni­kos – vėl įli­pa trys kont­ro­lie­ riai ir vėl tik­ri­na. Žmo­nės, ku­rie va­žia­ vo iš sto­ties, pra­dė­jo pik­tin­tis: „Kiek ga­li­ma? Jau ro­dė­me ir ta­lo­nė­lius, ir tas kor­te­les.“ Ką reiš­kia, kad tuo pa­čiu me­ tu ta­me pa­čia­me marš­ru­te dir­ba net še­ ši kont­ro­lie­riai? Kaip ta­da at­ro­do ki­ti mies­to marš­ru­tai? Gal už­ten­ka ke­lei­ vius taip že­min­ti ir pur­ty­ti kaip ko­kius va­gis. Sa­vo mies­te mes pri­vers­ti jaus­tis kaip konc­la­ge­ry­je. (Lai­ma) – Lai­ma, taip tik­rai nė­ra – sos­ti­nė­je yra par­duo­ta dau­giau nei 420 tūkst. vil­nie­čio kor­te­lių, o kont­ro­lie­riais dir­ba tik 60 žmo­ nių ir jie nau­do­ja­si tik pen­kiais au­to­mo­bi­ liais. Tai­gi, vie­nas kont­ro­lie­rius tu­ri pa­tik­ rin­ti apie 7 tūkst. ke­lei­vių. Kad dar­bas bū­tų vyk­do­mas efek­ty­viai, Vil­nius su­skirs­ty­tas į zo­nas, to­dėl taip ir išė­jo, kad Jo­gai­los gat­vė­ je dir­ban­tys kont­ro­lie­riai tik­ri­no 2-o marš­ ru­to tro­lei­bu­są, o ki­to­je zo­no­je dir­ban­tys kont­ro­lie­riai pa­tik­ri­no jį pa­kar­to­ti­nai. 2-o marš­ru­to tro­lei­bu­sas va­žiuo­ja pro Jo­gai­los ir Kli­ni­kų sto­te­les, to­dėl Kli­ni­kų sto­te­lė­je dir­ban­tys kont­ro­lie­riai be­veik vi­sa­da tik­ri­ na ki­tų marš­ru­tų au­to­bu­sus bei tro­lei­bu­sus. Bet ko­kiu at­ve­ju net ir 2-o marš­ru­to tro­lei­ bu­so ke­lei­viai pa­si­kei­čia, kol at­va­žiuo­ja iki Kli­ni­kų sto­te­lės.

„„Al­ter­na­ty­va: A.Zuo­kas pri­si­pa­ži­no, kad no­rė­tų bū­ti jei ne Vil­niaus, tai ma­žo mies­to me­ru. 

– Ko­kio mies­to, jei ne Vil­niaus, me­ru no­rė­tu­mė­te dirb­ti? (Ro­ber­tas) – Ma­žo mies­to, ku­ria­me ga­lė­čiau kiek­vie­ną pa­ži­no­ti as­me­niš­kai ir su kiek­vie­nu pa­bend­ rau­ti. – Me­re, kiek Vil­niaus mies­tas kas mė­ne­ sį su­ren­ka iš zui­kių, au­to­bu­sais ir tro­ lei­bu­sais va­žiuo­jan­čių be bi­lie­to? Ar pa­ sta­rai­siais me­tais zui­kių pa­dau­gė­jo, ar su­ma­žė­jo? (Vy­tau­tas) – Vil­nius iš ke­lei­vių, ku­rie vie­šuo­ju trans­por­ tu nau­do­ja­si ne­le­ga­liai, lė­šų ne­gau­na. Vi­si šie pi­ni­gai ke­liau­ja tie­siai į vals­ty­bės, o ne sa­vi­ val­dy­bės biu­dže­tą. Kal­bant apie nu­sta­to­mus pa­žei­dė­jus, kas mė­ne­sį be bi­lie­to ke­liau­jan­čių ke­lei­vių bū­na apie 8 tūkst. – Ar ne­pla­nuo­ja­te spręs­ti An­ta­kal­nio gat­vės trans­por­to klau­si­mų, nes bė­gant lai­kui di­dė­ja trans­por­to srau­tai, o po ko­ kių pen­ke­rių me­tų ga­li bū­ti, kad bus neį­ ma­no­ma iš­va­žiuo­ti? (An­ta­kal­nie­tis) – Spren­di­mų yra daug ir įvai­rių, ta­čiau daž­ nai vis­kas at­si­re­mia į tu­ri­mas sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šas. Pa­vyz­džiui, vie­nas spren­di­mų – pa­pil­do­mos trans­por­to juos­tos įren­gi­mas tro­lei­bu­sams ir au­to­bu­sams. Vie­nu dvia­šiu au­to­bu­su ar­ba tro­lei­bu­su ga­li ke­liau­ti iki 100 ke­lei­vių, au­to­mo­bi­liu daž­niau­siai va­žiuo­ja vie­nas du žmo­nės, tuo­met jie nau­do­ja­si nuo 50 iki 100 au­to­mo­bi­lių. Pa­vyz­džiui, vien 4-o marš­ru­to tro­lei­bu­sai nuo 7 iki 8 val. ke­lei­vius

ve­ža sep­ty­nis kar­tus. Au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­ jams per­sė­dus į vie­šą­jį trans­por­tą, An­ta­kal­ nio gat­vės ap­kro­va su­ma­žė­tų 350 trans­por­to prie­mo­nių. Nuo 7 iki 8 val. šia gat­ve vi­du­ ti­niš­kai pra­va­žiuo­ja 599 au­to­mo­bi­liai (Pa­ ly­gin­ki­me: tuo pa­čiu me­tu Ozo gat­ve – 1843 au­to­mo­bi­liai). Tai­gi, eis­mo si­tua­ci­ja kar­di­ na­liai pa­si­keis­tų. An­ta­kal­nio gat­vės pla­ti­ni­mas ir dar vie­nos au­to­mo­bi­lių juos­tos įren­gi­mas tik­rai neišsp­ręs­tų pro­ble­mos – vai­ruo­to­jai, ku­rie da­bar va­žiuo­ja gre­ti­mo­mis gat­vė­mis, tie­siog pa­si­ rink­tų An­ta­kal­nio gat­vę, jo­je smar­kiai pain­ ten­sy­vė­tų eis­mas – at­si­ras­tų dau­giau trans­ por­to prie­mo­nių ir dau­giau spūs­čių. Yra ir spren­di­mų, ku­rie yra pa­čių gy­ven­to­jų ran­ko­se. Pa­vyz­džiui, su­si­tar­ti į dar­bą ke­liau­ ti su kai­my­nais pa­si­da­li­jant ke­lio­nės iš­lai­das, daž­niau nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu, va­sa­ rą, ypač dir­ban­tiems cent­re, – ke­liau­ti į dar­ bą dvi­ra­čiais. At­ro­do, la­bai smul­kūs as­pek­ tai, bet jie tik­rai vei­kia trans­por­to srau­tus. Tarp dar­bų, ku­riuos ap­ta­ria­me, – ga­li­my­ bė re­konst­ruo­ti Olan­dų žie­dą. Vis­kas tik pro­ jek­ta­vi­mo sta­di­jos ir apie įgy­ven­di­ni­mą dar anks­ti kal­bė­ti, bet eis­mo srau­tų ana­li­zė ro­do, kad vie­na iš spūs­čių prie­žas­čių yra šis eis­mo žie­das – jis jau ne­bea­ti­tin­ka to­kio in­ten­sy­vu­ mo gat­vėms ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų. – Me­re, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­ to­jams už­draus­ta nau­do­tis so­cia­li­niais tink­lais. Kaip ver­ti­na­te to­kį spren­di­mą?


11

spalio 24â&#x20AC;&#x201C;30, 2013

nuomonÄ&#x2014;s

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siō­ly­mus siųs­ki­te e. pa­ťtu nuomone@diena.lt

i­des­niĹł am­bi­ci­jĹłâ&#x20AC;&#x153; vÄ&#x2014;l Ĺžve­jo­ti bus leis­ta tik nuo ki­tĹł me­tĹł pra­ dĹžios. O vi­so­kiĹł ki­to­kiĹł Ĺžu­vĹł Ne­ry­je pil­na, jos ne­si­vei­sia vie­no­je vie­to­je, jos mig­ruo­ja â&#x20AC;&#x201C; rei­ kia tik vie­tas Ĺži­no­ti. â&#x20AC;&#x201C; Ko, jō­sĹł gal­va, la­bai trĹŤks­ta Vil­niui kaip mies­tui? (Jus­tas) â&#x20AC;&#x201C; Vil­niui la­biau­siai trĹŤks­ta di­des­nio Ĺži­no­ mu­mo pa­sau­ly­je ir pro­jek­tĹł, idÄ&#x2014;­jĹł, ku­rios grÄ&#x2026;­Şin­tĹł Vil­niui tÄ&#x2026; ĹĄlo­vÄ&#x2122; ir svar­bÄ&#x2026;, ko­kia bu­ vo Lie­tu­vos Di­dĹžio­sios Ku­ni­gaikť­tys­tÄ&#x2014;s lai­ kais. Vil­niaus is­to­ri­jo­je bu­vo dau­gy­bÄ&#x2014; eta­pĹł, kai tai ca­ro, tai so­viet­me­Ä?io val­dĹžia no­rÄ&#x2014;­ jo jam su­teik­ti pro­vin­ci­jos mies­to vaid­me­nÄŻ. Vil­niui rei­kia di­des­niĹł am­bi­ci­jĹł, pro­jek­tĹł ir idÄ&#x2014;­jĹł tap­ti re­gio­no ly­de­riu. â&#x20AC;&#x201C; DÄ&#x2014;l dvi­ra­Ä?iĹł nuo­mos â&#x20AC;&#x201C; tik­rai pui­kus da­ly­kas, bet man ne vie­nÄ&#x2026; kar­tÄ&#x2026; bu­vo toks at­ve­jis, kad iť­si­nuo­mo­ju­si dvi­ra­tÄŻ, pa­vyz­dĹžiui, Pa­mÄ&#x2014;n­kal­nio gat­vÄ&#x2014;­je ar prie sto­ties ir at­va­Şia­vu­si ÄŻ se­na­mies­tÄŻ 10 val. ne­be­ran­du vie­tos, kur jÄŻ pa­sta­ty­ti. Tai­ gi ten­ka vÄ&#x2014;l va­Şiuo­ti at­gal ir ke­liÄ&#x2026; ÄŻveik­ti pÄ&#x2014;s­Ä?io­mis. Ar tÄ&#x2026; pro­ble­mÄ&#x2026; bō­tĹł ÄŻma­no­ ma iť­sprÄ&#x2122;s­ti ki­tÄ&#x2026; se­zo­nÄ&#x2026;? (Ri­ta R.) â&#x20AC;&#x201C; Ri­ta, jei­gu, at­va­Şia­vus ÄŻ nuo­mos punk­tÄ&#x2026;, jis bō­na pil­nas, kor­te­le tie­siog rei­kia pa­lies­ti ek­ ra­nÄ&#x2026; ir jums bus au­to­ma­tiť­kai su­teik­tos pa­ pil­do­mos 15 mi­nu­Ä?iĹł va­Şi­nÄ&#x2014;­ti dvi­ra­Ä?iu. Be to, sis­te­ma nu­ro­dys ir ar­ti­miau­siÄ&#x2026; punk­tÄ&#x2026;, ku­ ria­me yra lais­vĹł vie­tĹł. Taip pat yra su­kur­ta ir pro­gra­mÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; iť­ma­nie­siems te­le­fo­nams â&#x20AC;&#x201C; jÄ&#x2026; par­si­siun­tu­si ma­ty­si­te sa­vo te­le­fo­ne in­for­ ma­ci­jÄ&#x2026; apie vi­sus oran­Şi­niĹł dvi­ra­Ä?iĹł nuo­ mos punk­tus ir lais­vas vie­tas. Ti­kiuo­si, kad ki­tÄ&#x2026; se­zo­nÄ&#x2026; taip pat nau­do­si­ tÄ&#x2014;s oran­Şi­niĹł dvi­ra­Ä?iĹł sis­te­ma, tik­rai su­tin­ ku su ju­mis â&#x20AC;&#x201C; tai pui­kus da­ly­kas kiek­vie­nam vil­nie­Ä?iui.



And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Gal ir Vil­niu­je to rei­kÄ&#x2014;­tĹł? Kaip ma­no­ te, ar ne­truk­do, pa­vyz­dĹžiui, feis­bu­kas, dar­buo­to­jams dirb­ti sa­vo dar­bo? (Niko­ demas) â&#x20AC;&#x201C; Vil­niaus sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;­je jau dau­gy­bÄ&#x2122; me­ tĹł ap­ri­bo­tas nau­do­ji­ma­sis in­ter­ne­tu: da­lis pus­la­piĹł yra blo­kuo­ja­ma. DÄ&#x2014;l feis­bu­ko â&#x20AC;&#x201C; da­ liai dar­buo­to­jĹł tai yra dar­bo prie­mo­nÄ&#x2014;, kur Ĺžmo­nÄ&#x2014;s iĹĄ kar­to krei­pia­si dÄ&#x2014;l pro­ble­mĹł, pra­ ĹĄo sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s spe­cia­lis­tĹł pa­ta­ri­mo ar pa­ gal­bos.

Vil­niui la­biau­siai trĹŤks­ ta di­des­nio Ĺži­no­mu­mo pa­ sau­ly­je ir pro­jek­tĹł, idÄ&#x2014;­jĹł. â&#x20AC;&#x201C; Gal Ĺži­no­te, ko­dÄ&#x2014;l Ne­ry­je nÄ&#x2014;­ra Ĺžu­vĹł? Ĺ˝ve­jai sa­ko, kad anks­Ä?iau Ä?ia pa­gau­ da­vo lai­mi­kio, o da­bar sÄ&#x2014;­di tuť­Ä?io­mis. (Lau­ra)

â&#x20AC;&#x201C; Tu­riu daug drau­gĹł ir pa­Şįs­ta­mĹł, ku­rie gi­ ria­si Ne­ry­je pa­gau­tu lai­mi­kiu. Pa­sak jĹł, kas­ met Ne­ry­je ge­ro­kai dau­gÄ&#x2014;­ja at­plau­kian­Ä?iĹł la­ťi­ťi­niĹł Ĺžu­vĹł. Tam da­ro ÄŻta­kÄ&#x2026; gam­to­sau­ ga, ypaÄ? tai pri­klau­so nuo va­ly­mo ÄŻren­gi­niĹł, nes van­duo Ne­ry­je toks ĹĄva­rus, kad tin­ka­mas veis­tis la­ťi­ťoms. AĹĄ pa­ts pa­va­sa­rÄŻ bu­vau pa­ nÄ&#x2014;­rÄ&#x2122;s ap­Şiō­rÄ&#x2014;­ti Ne­ries dug­no â&#x20AC;&#x201C; van­duo tik­rai ĹĄva­rus ir skaid­rus. Nuo spa­lio 15 d. la­ťi­ťi­niĹł Ĺžu­vĹł Ĺžve­jo­ji­mas dÄ&#x2014;l jĹł nerť­to uŞ­draus­tas. Ir

â&#x20AC;&#x201C; Me­re, tai ko­kie pla­nai dÄ&#x2014;l tram­va­jaus â&#x20AC;&#x201C; jau se­no­kai ne­te­ko gir­dÄ&#x2014;­ti nau­jie­nĹł. Ar jau yra in­ves­tuo­to­jĹł, pro­jek­tĹł, aiť­ku­mo, ka­da jis at­si­ras? (To­mas) â&#x20AC;&#x201C; Ren­gia­me tarp­tau­ti­nio at­vi­ro vie­ťo­jo kon­ kur­so sÄ&#x2026;­ly­gas. Pla­nuo­ja­me, kad pro­jek­tas bus fi­nan­suo­ja­mas ES lÄ&#x2014;­ťo­mis, to­dÄ&#x2014;l kaip tik ir vyk­do­me de­ry­bas su ÄŻvai­rio­mis ins­ti­tu­ci­ jo­mis dÄ&#x2014;l fi­nan­sa­vi­mo nu­ma­ty­mo. Ti­ki­mÄ&#x2014;s, kad nau­jos rō­ťies trans­por­tas ÄŻ Vil­niaus gat­ ves iť­rie­dÄ&#x2014;s jau po pen­ke­riĹł me­tĹł. Ta­Ä?iau ko­kia nau­ja trans­por­to prie­mo­nÄ&#x2014; bus in­teg­ruo­ta ÄŻ sos­ti­nÄ&#x2014;s vie­ťo­jo trans­por­ to sis­te­mÄ&#x2026;, sa­ky­ti dar anks­ti. Net ir tram­va­ jĹł yra ÄŻvai­riĹł rō­ťiĹł, tai ga­li bō­ti ir dvi­bÄ&#x2014;­gis, vie­na­bÄ&#x2014;­gis, vir­tua­lu­sis, ra­ti­nis. Vil­niaus ta­ ry­ba pri­ta­rÄ&#x2014;, kad tai bus krei­pian­Ä?io­ji ke­lio sis­te­ma, ku­ria kas va­lan­dÄ&#x2026; ga­lÄ&#x2014;­tĹł bō­ti per­ veĹžama 5 tĹŤkst. ke­lei­viĹł. Bō­tent tiek Ĺžmo­niĹł va­Şi­nÄ&#x2014;­ja au­to­bu­sais ir tro­lei­bu­sais iĹĄ so­ties ÄŻ San­ta­riť­kes, o ĹĄio marť­ru­to pa­grin­du ir pla­ nuo­ja­ma ties­ti pir­mÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; li­ni­jÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x201C; Me­re, ar ke­ti­na­ma plÄ&#x2014;s­ti va­di­na­mÄ&#x2026;­ jÄ&#x2026; svei­ko mies­to zo­nÄ&#x2026; prie Bal­to­jo til­ to? Yra tink­li­nio, krep­ťi­nio aikť­te­liĹł, vyks­ta mankť­tos, ÄŻvai­rios tre­ni­ruo­tÄ&#x2014;s. Ar pla­nuo­ja­te dar kÄ&#x2026; nors ten ÄŻreng­ti? O kaip ma­no­te, ar bō­tĹł ga­li­my­bÄ&#x2014; po til­tu ar prie rie­du­Ä?iĹł ram­pĹł ÄŻ(si)reng­ti vie­ťÄ&#x2026; lai­pio­ji­mo sie­nu­tÄ&#x2122;, ku­riai ne­rei­ka­lin­ga spe­cia­li sau­gu­mo tech­ni­ka, nes aukť­tis ne­di­de­lis (pvz., 3 met­rai)? (Ind­rÄ&#x2014;) â&#x20AC;&#x201C; ÄŽsi­reng­ti kÄ&#x2026; nors nau­ja vi­sa­da ga­li­ma, jei tai nau­din­ga ir rei­ka­lin­ga mies­tie­Ä?iams. Sa­ vi­val­dy­bÄ&#x2014; kol kas to­kios sie­ne­lÄ&#x2014;s ÄŻreng­ti ne­ pla­na­vo. IĹĄ tie­sĹł ĹĄiuo me­tu yra svar­bes­niĹł pro­jek­tĹł â&#x20AC;&#x201C; rei­kia per­sta­ty­ti rie­du­Ä?iĹł par­kÄ&#x2026;, nes jis jau ga­na pra­stos bĹŤk­lÄ&#x2014;s. Apie ga­li­ mus lau­ko tre­ni­ruok­lius po til­tu sa­vi­val­ dy­bÄ&#x2014;s ÄŻstai­ga â&#x20AC;&#x17E;Svei­kas mies­tasâ&#x20AC;&#x153; ĹĄne­kÄ&#x2014;­jo su spor­to klu­bais. Tu­ri­me idÄ&#x2014;­jÄ&#x2026; ten pa­sta­ty­ ti lau­ko tre­ni­ruok­liĹł, ga­lÄ&#x2014;­tĹł tarp jĹł bō­ti ir jō­sĹł mi­ni­ma sie­nu­tÄ&#x2014;. Kol kas lau­kia­me pa­ siō­ly­mĹł.

Skai­ty­to­jo laiť­kas

Tei­sÄ&#x2014; Ĺži­no­ti

T

en­ka ap­gai­les­tau­ti, kad Vals­ty­bi­ nÄ&#x2014;s lie­tu­viĹł kal­bos ko­mi­si­jos sar­ gai ne­krei­pia dÄ&#x2014;­me­sio ÄŻ gy­dy­mo ÄŻstai­gas, ku­rio­se tarps­ta ra­ťy­bos uŞ­kra­to vi­ru­sas. Jau­ni me­di­kai mÄ&#x2014;g­dĹžio­ ja gy­dy­to­jus ve­te­ra­nus ir neÄŻs­kai­to­mu rať­ tu su gra­ma­ti­kos klai­do­mis raiz­go pa­cien­ tĹł li­gos is­to­ri­jas. Toks rank­rať­tis vi­siť­kai nea­ti­tin­ka do­ku­ men­tĹł rai­dÄ&#x2014;s ir reikť­mÄ&#x2014;s stan­dar­to. Tai tÄ&#x2014;­ra pa­pras­tas ma­ku­la­tō­ros ga­ba­lÄ&#x2014;­lis. Rať­to dar­ ky­to­jai da­ro di­de­lÄ&#x2122; gÄ&#x2014;­dÄ&#x2026; lie­tu­viť­kai raĹĄt­ve­ dy­bai ir jos kul­tō­rai. Ug­dy­ki­me Lie­tu­vos jau­ nÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; kar­tÄ&#x2026; ne tik tai­syk­lin­gai, bet ir gra­Şiai, kul­tō­rin­gai ra­ťy­ti. Ne­to­le­ruo­ki­me lie­tu­viť­ko rať­to dar­ky­mo. Sud­raus­min­ki­me juos! Prie ĹĄio laiť­ko kaip pa­vyz­dÄŻ pri­de­du gy­ dy­to­jo pa­ra­ťy­tÄ&#x2026; ma­no li­gos ap­ra­ťÄ&#x2026;, ku­ria­

At­sip­ra­ťo­me

S

pa­lio 17â&#x20AC;&#x201C;23 d. â&#x20AC;&#x17E;Vil­niaus die­nosâ&#x20AC;&#x153; nu­ me­ry­je pa­si­ro­dĹžiu­sia­me straips­ny­ je â&#x20AC;&#x17E;Kri­zÄ&#x2014; Vil­niaus sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s val­ do­mo­se ÄŻmo­nÄ&#x2014;­se bai­gÄ&#x2014;­siâ&#x20AC;&#x153; ne­tei­sin­gai pra­neť­ta, kad Vil­niaus ro­tu­ťÄ&#x2014;s ce­re­mo­ni­ meist­ro Sau­liaus Pi­lin­kaus at­ly­gi­ni­mas

me ne­ra­si­te nÄ&#x2014; vie­nos tai­syk­lin­gai pa­ra­ťy­ tos rai­dÄ&#x2014;s ar Ĺžo­dĹžio. Ne­gi Ĺžmo­gaus li­gos ap­ra­ťy­mo is­to­ri­ja taip nu­ver­tin­ta? Jo­nas

iki mo­kes­Ä?iĹł sie­kia 5248 li­tus. Re­mian­tis Vil­niaus sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s ofi­cia­liai pa­tei­kia­ ma in­for­ma­ci­ja, ce­re­mo­ni­meist­ro at­ly­gi­ ni­mas sie­kia 3500 li­tĹł. Nuo­ťir­dĹžiai at­si­ pra­ťo­me gerb. S.Pi­lin­kaus ir skai­ty­to­jĹł dÄ&#x2014;l ĹĄios klai­dos.

Dovana

TODÄ&#x2013;L, KAD ESU VILNIETIS

og]epupkf]io cnkeklnk_a`¡nko oq1,lnk_*jqkh]e`]

I]o]]ejqk1,ege-.,Hp& =qog]nĂ&#x161;rÂ&#x201C;nei]ojqk.1ege0,Hp& Rae`kr]hui]ojqk4,ege-.,Hp& @alehe]_ef]jqk-,ege4,Hp&

Reaj]ogqlkj]oĂ&#x2039;reaj]cnkeklnk_a`¡n]* &Reokiol]oh]qckiop]egki]1,lnk_*jqkh]e`]jqkl]paegpĂ&#x161;g]ejĂ&#x161;* >¡pej]naceopn]_ef]pahabkjq423030-30( gkoiapkhkcÂ&#x201C;Ă&#x2039;i]o]qkpkf]I]f](F*>]o]j]reÂ&#x2020;e]qoc*-4(Rehjeqo*


12

spalio 24–30, 2013

lietuva vilniausdiena.lt/naujienos/lietuva

Kelionė truko net 17

Prieš sa­vaitę Lie­tu­va pirmą kartą priim­ta į Jung­ti­nių Tautų (JT) Sau­gu­mo Ta­rybą, o šian­dien, spa­lio 24-ąją, pa­sau­ly­je mi­ni­ma Jungtinių Tautų Or­ga­ni­za­ci­jos die­na.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

„„Sa­vi: merė M.Rekst ne­gai­li įspūdingų sa­vi­val­dybės sumų par­ti­jos

ko­legų Sei­mo na­rių įmonės leid­žia­miems mis­ti­niams laik­raš­čiams, iš ku­rių vie­no ti­ra­žas te­sie­kia 250 vie­netų. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės, And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Vil­niaus ra­jo­nas – VPT aki­ra­ty­je Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­jos (LLRA) val­do­mos Vil­niaus ra­jo­ no sa­vi­val­dybės ren­gia­mais mi­ li­jo­ni­niais vie­šo­jo pir­ki­mo kon­ kur­sais, ku­riuo­se lai­mi LLRA na­ rių įmonės, su­si­domė­jo Viešųjų pir­kimų tar­ny­ba (VPT).

„Vil­niaus die­na“ jau rašė, kad įta­rimų ke­lian­tys Vil­niaus ra­jo­ no sa­vi­val­dybės kon­kur­sai, pa­sak opo­zi­ci­jos, ta­po kas­die­ny­be ir esą nie­kas nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti. „Nie­kam ne pa­slap­tis, kad kon­ kur­sai skir­ti LLRA val­do­miems laik­raš­čiams. Bet nie­kas čia nie­ ko ir ne­pa­keis – ten rei­kia dip­lo­ ma­tiš­kai ir gud­riai dirb­ti, jei no­ ri ką nors pa­siek­ti, ki­taip baig­si liūd­nai“, – tuo­met teigė opo­zi­ ci­jos at­stovė, „Sąjun­gos TAIP“ narė Ja­ni­na Šim­ku­vienė. Ta­čiau norė­da­ma už­kirs­ti ke­lią to­kiai sa­vi­va­lei ir ga­li­mam Vil­niaus ra­jo­no pi­nigų plo­vi­mui „Vil­niaus die­na“ kreipė­si į VPT. Skun­de nu­ ro­do­ma, kad Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­ val­dybės pa­skelb­to 430 tūkst. litų vertės kon­kur­so, kurį spa­lio 17 d. laimė­jo vie­nin­te­lis ja­me da­ly­vavęs LLRA na­rių val­do­mos bend­rovės „Rejs­pa“ „Vil­niaus kraš­to sa­vait­ raš­tis“, sąly­go­se įtrauk­ta net ke­le­ tas įtar­tinų da­lykų. Pa­vyzd­žiui, vie­na sąlygų skam­ ba taip: „Tiekė­jas per pa­sta­ruo­ sius 3 me­tus ar­ba nuo tiekė­jo įre­ gist­ra­vi­mo die­nos, jei­gu tiekė­jas veiklą vyk­do ma­žiau nei 3 me­ tus, tu­ri būti tin­ka­mai įvykdęs bent 1 (vieną) spau­dos pa­slaugų su­tartį, ku­rios vertė ne ma­žesnė kaip 300 tūkst. litų (su PVM).“ Pagrįstų abe­jo­nių ke­lia tai, kad anks­tes­ni bend­rovės „Rejs­pa“ už­sa­ky­mai bu­vo gau­ti būtent iš

3

mln. litų – be­veik tiek LLRA val­do­mo Vil­niaus ra­jo­no lėšų pa­sta­rai­siais me­tais ati­duo­ta LLRA na­rių įmo­nei.

tos pa­čios LLRA val­do­mos ra­ jo­no sa­vi­val­dybės ir jie ge­ro­kai vir­ši­ja nu­ro­dytą sumą (lai­mimų kon­kursų in­for­ma­ci­jai vie­šin­ ti lie­tu­vių kal­ba vertė jau ke­le­ rius me­tus sie­kia 430 tūkst. li­ tų), nors ana­lo­giš­ki kitų ra­jonų ar net na­cio­na­li­niai laik­raš­čiai apie to­kio dyd­žio už­sa­ky­mus ne­ga­li nė pa­sva­jo­ti. Ki­ta abe­jo­nių ke­lian­ti sąly­ ga: „Tiekė­jo lie­tu­vių kal­ba leid­ žia­mo lei­di­nio vi­du­ti­nis ti­ra­žas – ne ma­žiau kaip 200 eg­zemp­lio­ rių.“ Ji idea­liai tin­ka vos 250 eg­ zemp­lio­rių ti­ra­žu per sa­vaitę leid­žia­mam „Vil­niaus kraš­to sa­ vait­raš­čiui“, nors pa­gal in­for­ma­ci­ jos sklaidą bet ku­ris ki­tas na­cio­na­ li­niu ar re­gio­ni­niu ly­giu leid­žia­mas Lie­tu­vos lei­di­nys vir­šytų šią ri­ bą de­šim­tis ar net šim­tus kartų. Tre­čia sąly­ga – „ne ma­žiau kaip 90 pro­c. tiekė­jo lie­tu­vių kal­ba leid­žia­mo lei­di­nio ti­ra­žo išp­la­ti­ na­ma Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dybės te­ri­to­ri­jo­je“ – taip pat ke­lia abe­ jo­nių, nes tin­ka vėlgi vie­nin­te­liam „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­čiui“. Pri­me­na­me, kad ana­lo­giš­kus kon­kur­sus, skir­tus in­for­ma­ci­jos sklai­dai lenkų kal­ba, kas­met (ne išim­tis ir šie me­tai) lai­mi ki­tas „Rejs­pos“ val­do­mas sa­vait­raš­tis „Ty­god­nik Wi­leńszc­zyz­ny“ (čia, tie­sa, vie­ši­ni­mo pa­slaugų me­ tams su­tar­čių su­mos ma­žesnės – kas­met po 250 tūkst. litų). Bend­ rovės „Rejs­pa“ ak­ci­nin­kai – LLRA at­sto­vai Sei­me Mi­cha­las Mac­ke­ vi­čius ir Van­da Krav­čio­nok. 19 iš 28 ta­ry­bos na­rių, kaip ir Vil­niaus ra­jo­no merė Ma­ri­ja Rekst, – LLRA at­sto­vai. LLRA val­do­ma bend­rovė kon­ kur­sus Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­ dybės in­for­ma­ci­jai vie­šin­ti kas­ met lai­mi nuo 2010-ųjų – su spa­lio 17 d. laimė­tu kon­kur­su bend­rovė „Rejs­pa“ iš sa­vi­val­ dybės jau yra ga­vu­si be­veik 3 mln. litų vertės už­sa­kymų. Be to, ta pa­ti „Rejs­pa“ kiek anks­čiau yra net par­ėmu­si LLRA. Be­je, pa­si­rod­žius „Vil­niaus die­ nos“ pub­li­ka­ci­jai, į ją su­rea­ga­ vo ir pa­ti Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­ val­dybė. Jos at­sto­vai ti­ki­na, kad pa­si­rodė „sa­vi­val­dybę šmei­žian­ tis straips­nis“, nes su­pap­ras­tin­ ta­me kon­kur­se esą galė­jo da­ly­ vau­ti „vi­si tiekė­jai, ku­rie ati­ti­ko kon­kur­so sąly­go­se ke­lia­mus rei­ ka­la­vi­mus“. Šiuos įtar­ti­nus rei­ ka­la­vi­mus jau ap­rašė­me.

„Lie­tu­vos dip­lo­ma­tams tai bus nau­ ja pa­tir­tis, nes Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je dirb­si­me pirmą kartą, ta­čiau tu­ri­me ne­ma­žai par­tne­rių ir bend­ra­min­čių, ku­rios pa­si­ren­gu­sios pa­si­da­ly­ti pa­ tir­ti­mi bei in­for­ma­ci­ja“, – kalbė­da­ ma apie mūsų ša­lies ke­lią į Sau­gu­mo Ta­rybą, veiklą JT ir šios or­ga­ni­za­ci­ jos įdirbį in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“ sakė Lie­tu­vos am­ba­sa­dorė prie JT Rai­mon­da Mur­mo­kaitė. – Kai Ge­ne­ra­linė­je asamblė­jo­ je bu­vo skel­bia­mi bal­sa­vi­mo re­ zul­ta­tai, įsi­minė jūsų reak­ci­ja: at­rodė, kad ne­si­tikė­jo­te to­kio gau­saus balsų už Lie­tuvą skai­ čiaus. Ar iš tikrųjų ši sėkmė bu­ vo ne­tikė­ta? – At­siž­vel­giant į nuo­seklų ir ne vie­ nus me­tus tru­kusį vi­sos dip­lo­ma­ tinės tar­ny­bos darbą, ši sėkmė yra dėsnin­ga. La­bai džiau­giuo­si, kad Lie­tu­vai pa­vy­ko gau­ti dau­gumą balsų. 187 ša­lių pa­ra­ma – ge­ras ženk­las ne tik mums, bet ir ki­toms ES vals­tybėms ki­tuo­se JT ins­ti­tu­ cijų rin­ki­muo­se. Džiu­gu, kad vals­ tybės laikė­si duotų pa­žadų pa­rem­ ti Lie­tuvą. – Tam, kad Lie­tu­va taptų Sau­ gu­mo Ta­ry­bos na­re, ša­lies dip­ lo­ma­tams nea­be­jo­ti­nai te­ko įdė­ ti daug pa­stangų. Ar galė­tumė­te trum­pai nu­sa­ky­ti, kokį ke­lią bend­ro­mis pa­stan­go­mis te­ko nuei­ti, kad už Lie­tuvą ga­liau­siai bal­suotų net 187 vals­tybės? – Šio laimė­ji­mo pa­grin­das – dau­ ge­lio žmo­nių su­si­tel­ki­mas, ge­ra kam­pa­ni­jos va­dy­ba. Kai 1996 m. Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius JT Os­ka­ras Ju­sys per­davė laišką Rytų Eu­ro­pos rin­kimų grupės ša­lims apie Lie­tu­ vos Vy­riau­sybės spren­dimą kan­di­ da­tuo­ti į JT Sau­gu­mo Ta­rybą, re­tas ku­ris įsi­vaiz­da­vo, kad lau­kia il­gas 17 metų ke­lias. Per rin­kimų kam­pa­niją reikė­jo už­megz­ti ry­šius su Lie­tu­vos už­ sie­nio po­li­ti­kos ra­da­re iki tol re­ tai bu­vu­sio­mis ša­li­mis iš Af­ri­kos, Azi­jos, Ka­ribų, Ra­mio­jo van­de­ny­ no salų, ras­ti bendrų sąly­čio taš­ kų. Tai di­delė in­ves­ti­ci­ja į ateitį, ku­r i bus nau­d in­ga bend­ra­d ar­ biau­jant dvi­ša­liuo­se ir dau­gia­ša­ liuo­se fo­ru­muo­se. Dir­bant Sau­ gu­mo Ta­ry­bo­je, bendrų pa­stangų su­tel­ki­mas Lie­tu­vai bus ne ma­žiau svar­bus. Reikės ne tik at­sto­vau­ ti Lie­tu­vos in­te­re­sams, bet tęsti bend­ra­dar­bia­vimą su vi­so­mis JT narė­mis ir pa­lik­ti so­lid­žios, pa­ ti­ki­mos bei nuo­sek­lios vals­tybės pėdsaką Ta­ry­bo­je. – Kas kei­sis Lie­tu­vai ta­pus Sau­ gu­mo Ta­ry­bos na­re? Kaip kei­sis jūsų pa­čios ir ko­legų dar­bot­ varkė, ar teks di­din­ti pa­jėgas? – Rūpes­čių tik­rai ne­su­mažės. Ta­ry­ bos dar­bot­varkė­je yra dau­giau kaip

60 ak­ty­vių klau­simų, ku­rie api­ma erdvę nuo Hai­čio iki So­ma­lio, o te­ ma­tinė įvai­rovė la­bai pla­ti: nuo pi­ra­ta­vi­mo ir tarp­tau­ti­nio tei­sin­ gu­mo iki mo­terų tei­sių ir jų da­ly­ va­vi­mo ku­riant taiką bei sau­gumą. Be to, Ta­ry­ba yra įve­du­si dau­giau kaip tu­ziną san­kcijų vals­tybėms ir as­me­nims. Kas­dien vyks­ta de­ry­bos dėl Sau­gu­mo Ta­ry­bos re­zo­liu­cijų, pa­reiš­kimų, JT lau­ko mi­sijų man­ datų, įvai­rių JT pa­reigūnų pa­sky­ rimų. De­šimt ne­nuo­la­ti­nių Sau­ gu­mo Ta­ry­bos ša­lių am­ba­sa­do­rių pir­mi­nin­kau­ja san­kcijų ko­mi­te­ tams, spe­cia­lioms dar­bo grupėms. Už­ku­li­si­nis dar­bas daž­nai ne­ma­ to­mas, bet būtent juo pa­sie­kia­ma svar­bių re­zul­tatų. Di­delės ko­man­ dos ne­tu­rin­ti vals­tybė taip pat ga­li daug pa­siek­ti ir turė­ti ne­mažą įta­ ką dėl sa­vo darbš­tu­mo bei nuo­sek­ lu­mo. Puikūs pa­vyzd­žiai – Gva­ te­ma­la, Nor­ve­gi­ja, Por­tu­ga­li­ja, Sin­gapū­ras. Aiš­ku, mil­ži­niš­ka Ta­ ry­bos aki­ra­čio apim­tis nu­le­mia tam tikrą mi­ni­malų ko­man­dos dydį. Lie­tu­vos dip­lo­ma­tams tai bus nau­ja pa­tir­tis, nes Sau­gu­mo Ta­ry­ bo­je dirb­si­me pirmą kartą, ta­čiau tu­ri­me ne­ma­žai par­tne­rių, bend­ ra­min­čių ir Lie­tu­vos kan­di­datūrą rėmu­sių ša­lių, ku­rios yra pa­si­ren­ gu­sios pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi bei in­ for­ma­ci­ja. – Kaip bu­vi­mas Sau­gu­mo Ta­ ry­bos na­re lems ša­lies už­sie­ nio po­li­tiką? Tar­ki­me, svars­ ty­mo dėl Va­karų in­ter­ven­ci­jos į Si­riją įkarš­ty­je Lie­tu­va šiuo klau­si­mu sakė ne­tu­rin­ti nuo­ monės. Ar ta­pu­si Ta­ry­bos na­re ša­lis galės drąsiau reikš­ti nuo­ monę to­kiais klau­si­mais? – Pas­ta­rai­siais me­tais Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je įsi­vy­ra­vo pra­kti­ka, kai kiek­v ie­n u dar­b ot­varkės klau­s i­ mu pa­si­sa­ko vi­sos Sau­gu­mo Ta­ ry­bos narės. Lie­tu­va ne­bus išim­ tis. Vis dėlto Sau­g u­m o Ta­ry­ba yra efek­ty­viau­sia, kai pa­sie­kia­ mas kon­sen­su­sas, kai Ta­ry­bos na­ riai vie­nin­gai re­mia JT, tarp­tau­ tinės bend­ruo­menės ir re­gio­ni­nes pa­stan­gas įgy­ven­din­ti su­dėtin­gus spren­di­mus.

Už­ku­li­si­nis dar­bas daž­nai ne­ma­to­mas, bet būtent juo pa­sie­kia­ma svar­bių re­zul­tatų.

Nors pa­sau­lio vi­suo­menė pir­ miau­sia at­krei­pia dėmesį į Ta­ry­bos na­rių ne­su­ta­ri­mus, iš tiesų dau­gu­ ma dar­bot­varkės klau­simų Ta­ry­bos na­riams pa­vyks­ta su­tar­ti ir ras­ti bend­rus spren­di­mus: nuo Bal­kanų iki Did­žiųjų ežerų re­gio­no Af­ri­ko­ je. Dėl Si­ri­jos Ta­ry­ba bu­vo vie­nin­ ga 2012 m., kai kurį laiką veikė JT

„„Iššū­kiai: pa­sak am­ba­sa­dorės prie J

vau­ti Lie­tu­vos in­te­re­sams, bet pa­lik­t saką JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je. 

prie­žiū­ros mi­si­ja (UNS­MIS). Vie­ nin­gai Ta­ry­ba pri­ėmė spren­di­mus dėl che­mi­nio gink­lo su­nai­ki­ni­mo ir dėl hu­ma­ni­ta­ri­nių pa­da­ri­nių. – Yra daug kryp­čių, ku­rio­mis dir­ba JT. Ar ga­li­ma išs­kir­ti, į ku­rias orien­tuo­ja­si Lie­tu­va ir kur ga­li­me pa­siek­ti ge­riau­sių re­zul­tatų? Po bal­sa­vi­mo mi­ nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius minė­ jo, kad dau­giau­sia dėme­sio bus ski­ria­ma hu­ma­ni­ta­ri­nei pa­gal­ bai. – Svar­biau­sia Sau­gu­mo Ta­ry­bos funk­ci­ja yra už­tik­rin­ti tarp­tau­ tinę taiką ir sau­gumą. Tam pa­si­ tel­kia­mos JT Char­ti­jos su­teik­tos prie­monės – nuo tar­pi­nin­ka­vi­mo iki san­kcijų ar net ka­ri­nių prie­ mo­nių. Pa­sau­li­niu mas­tu įvai­rios pro­ble­mos su­si­pi­na tar­pu­sa­vy­ je. Pri­sidė­ti prie tai­kos ir sau­gu­ mo ga­li­ma už­tik­ri­nant pa­garbą tarp­tau­ti­nei hu­ma­ni­ta­ri­nei tei­ sei, stip­ri­nant teisės vir­še­nybę, ska­ti­nant mo­terų da­ly­va­vimą tai­ kos pro­ce­suo­se, ko­vo­jant su vaikų sam­dy­mu, už­ker­tant ke­lią sek­sua­ li­niam smur­tui konf­lik­tuo­se, stip­ ri­nant pa­si­tikė­jimą ska­ti­nan­čias prie­mo­nes ar ieš­kant at­sa­ko į ki­ ber­ne­ti­nio sau­gu­mo iššū­kius. Ga­ liau­siai gi­li­nan­tis į kli­ma­to kai­tos ar ŽIV / AIDS epi­de­mi­jos ke­lia­mas


13

spalio 24–30, 2013

lietuva

14p.

Bitkoinai. Naujoji valiutos era prasideda?

metų

Siekta su­kur­ti sta­bi­lią Kons­ti­tu­ciją Eglė Še­pe­tytė Ly­g iai prie­š 21-us me­t us Lie­ tu­v os gy­v en­t o­j ai re­f e­r en­d u­ mu pri­tarė pa­grin­di­niam ša­lies įsta­t y­m ui – Lie­t u­v os Res­p ub­l i­ kos Kons­ti­tu­ci­jai. Už do­ku­men­ to tekstą tąkart pa­si­sakė be­veik 57 pro­c. bal­sa­vu­sių ir nuo to lai­ ko spa­lio 25-ąją mi­ni­me Kons­ti­ tu­ci­jos dieną.

Ta­čiau, vie­no šio įsta­ty­mo ren­ gėjų, pro­f. dr. Juo­zo Ži­lio, tei­gi­ mu, trūko vi­sai ne­daug, kad dėl nuo­mo­nių ne­su­ta­pi­mo įsta­ty­mo tvir­ti­ni­mas būtų buvęs nu­kel­tas vėles­niam lai­kui. Vis dėlto, pa­ sak bu­vu­sio Kons­ti­tu­ci­nio Teis­ mo pir­mi­nin­ko, prie­š du de­šimt­ me­čius pa­tvir­tin­ta Kons­ti­tu­ci­ja iš­li­ko sta­bi­li ir da­bar, o vie­nas es­ mi­nių jos bruožų – tvir­ta įsta­ty­ mo raidė. „Ga­liu pa­tvir­tin­ti, jog Kons­ti­ tu­ci­jos kūrėjai ir ati­tin­kamų sri­ čių spe­cia­lis­tai bu­vo pa­si­ryžę ši­ tą įsta­tymą su­konst­ruo­ti taip, kad ji būtų skir­tas il­ges­niam lai­kui ir kad būtų var­žo­mi ne­pagrįs­ti in­te­ re­sai dėl Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mo“, – in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“ sakė J.Ži­lys.

JT R.Mur­mo­kaitės, reikės ne tik at­sto­ ­ti so­lid­žios ir pa­ti­ki­mos vals­tybės pėd­ URM nuo­tr.

grėsmes sau­gu­mui. Mūsų ka­riai ir po­li­ci­nin­kai jau da­bar da­ly­vau­ ja JT tai­kos ope­ra­ci­jo­se. Eks­per­ tai kvie­čia­mi pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­ mi įvai­rio­se JT eks­pertų grupė­se. Ke­lios Lie­tu­vos bend­rovės da­ly­va­ vo JT pir­ki­mo kon­kur­suo­se. Neat­ mes­čiau ga­li­mybės ras­ti nišų ir ki­ to­se sri­ty­se. – Jau ne vie­nus me­tus kal­ba­ ma apie tai, kad JT rei­ka­lin­ ga re­for­ma. Jūsų po­žiū­riu, ar reikėtų išplės­ti pa­čios Sau­gu­ mo Ta­ry­bos ga­lias? Ar­ba di­ din­ti nuo­la­ti­nių na­rių skai­čių? – JT narės su­ta­ria, jog re­for­ma būti­na pir­miau­sia dėl to, kad ši na­rystės ir dar­bot­varkės po­žiū­riu uni­ver­sa­li or­ga­ni­za­ci­ja gebėtų pri­ si­tai­ky­ti prie nuo­lat be­si­kei­čian­čios geo­po­li­tinės bei eko­no­minės ap­lin­ kos ir naujų iššū­kių. Or­ga­ni­za­ci­ja tu­ri tap­ti efek­ty­vesnė, iš­mok­ti pa­ siek­ti dau­giau turė­da­ma ma­žes­ nius iš­tek­lius, ypač krizės sąly­go­ mis. Esa­ma nuo­la­ti­nių Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rių su­dėtis neats­pin­di pa­si­kei­tu­sios rea­lybės, pvz., gre­ta tra­di­ci­nių įta­kingų ša­lių ky­la va­ di­na­mo­sios nau­jo­sios eko­no­mi­kos, Af­ri­ka ne­tu­ri nė vie­nos nuo­la­tinės vie­tos Ta­ry­bo­je. Šiai pro­ble­mai spręsti rei­ka­lin­ga Sau­gu­mo Ta­ry­ bos re­for­ma.

– Kaip prie­š 21-us me­tus priim­ ta Kons­ti­tu­ci­ja at­ro­do da­bar­ti­ nia­me kon­teks­te? – Samp­ro­t au­j ant apie Lie­t u­ vos Kons­t i­t u­c iją reikėtų pa­sa­ ky­ti vieną svar­biau­sių da­lykų – bend­ra­m e eu­ro­p i­n ia­m e ar ne­t gi pa­sau­l io kons­t i­t u­c i­n ių sis­temų kon­teks­te ji yra šiuo­l ai­k iš­ka, ji vi­s iš­kai jo­k iais at­ž vil­g iais ne­ nu­s i­l eid­ž ia kitų ša­l ių kons­t i­t u­ ci­joms. Ji kon­so­li­duo­tai iš­reiš­kia vi­sos de­mok­ra­tinės ci­vi­li­za­ci­jos pa­sie­ki­mus. Ki­tas as­pek­tas – aki­vaiz­du, kad ši­to­je Kons­ti­tu­ci­jo­je iš­reikš­ta Lie­ tu­vos kons­ti­tu­cinės rai­dos tra­di­ ci­ja, kons­ti­tu­ci­nis pa­vel­das. Jei­ gu skru­pu­lin­gai ly­gin­tu­me dau­gelį da­lykų, – vald­žios san­darą ar žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ga­ran­ti­ jas, – aki­vaizd­žiai ma­ty­tu­me są­ sajų su 1922 m. Kons­ti­tu­ci­ja. Sa­ vo­tiškų at­spind­žių ga­li­ma ras­ti ir kal­bant apie 1938 m. Kons­ti­tu­ ciją, nors ji jau bu­vo ne­de­mok­ra­ tiš­ka, au­to­ri­te­tu pa­grįsta sis­te­ma, bet kai ku­rių da­lykų, pvz., ūkio or­ ga­ni­za­vi­mo pa­na­šumų, ir čia pa­ ma­ty­tu­me. Tre­čias as­pek­tas – ši­ta Kons­ ti­tu­ci­ja ski­ria­si nuo anks­tes­nių, nes ji va­di­na­ma la­bai griež­ta, ar­ ba kie­ta. Ji sun­kiai kei­čia­ma. Ga­ liu pa­tvir­tin­ti, kad Kons­ti­tu­ci­jos kūrėjai ir ati­tin­kamų sri­čių spe­ cia­lis­tai bu­vo pa­si­ryžę šitą įsta­ tymą su­konst­ruo­ti to­kiu būdu, kad jis būtų skir­tas il­ges­niam lai­kui ir kad būtų var­žo­mi ne­pagrįs­ti in­te­ re­sai dėl Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mo, kad ji su­kurtų prie­lai­das sta­bi­liai tau­ tos rai­dai. Kons­ti­tu­ci­ja, būda­ma la­bai sun­kiai kei­čia­ma, už­tik­ri­na sta­bi­lesnę vi­suo­menės po­li­tinę ir tei­sinę būseną. – Ta­čiau Kons­ti­tu­ci­jos pa­kei­ timų būta. Ar turė­jo jie įta­kos bend­rai įsta­ty­mo pra­smei? – Did­žio­ji da­lis pa­kei­timų su­si­ję su Lie­tu­vos da­ly­va­vi­mu ES. Lie­tu­va, siek­da­ma būti Eu­ro­pos vals­ty­bių po­li­tinės or­ga­ni­za­ci­jos na­re, ne­ galė­jo ne­priim­ti tam tikrų tei­si­nių,

po­li­ti­nių nuo­statų. Bet ne­ma­nau, kad tie pa­kei­ti­mai išk­reipė ben­ drąją Kons­ti­tu­ci­jos pra­smę. Lie­ tu­vių tau­tos su­ve­re­ni­te­to raiš­kos for­ma ne­nu­kentė­jo ir bend­ra idė­ ja ši­ta­me do­ku­men­te li­ko. – Ta­čiau siū­lymų keis­ti šį įsta­ tymą bu­vo ne­ma­žai, turbūt bus ir atei­ty­je. Štai ir da­bar Sei­mas svars­to, ar leis­ti su­lau­žiu­siam prie­saiką as­me­niui dar kartą kan­di­da­tuo­ti į prie­sai­kos rei­ ka­lau­jantį po­stą. Ką ro­do to­ kių siū­lymų gau­sa? – Iš tiesų bu­vo la­bai daug pa­si­ ūlymų, bet daž­nai jie būda­vo pa­ dik­tuo­ti siaurų po­li­ti­nių in­te­resų, po­li­tinės kas­die­nybės. Laimė, Kons­ti­tu­ci­ja sun­kiai kei­čia­ma ir ši­tos ini­cia­ty­vos ne­bu­vo pa­lai­ky­ tos. Be­je, tai ro­do ir po­li­tinę mū­ sų tau­tos, vi­suo­menės brandą, kad siaurų po­li­ti­nių in­te­resų dau­gu­ma ne­pa­lai­ko. O dėl pa­sta­ro­jo kei­ti­mo pa­tai­sos, ku­riai pir­muo­ju bal­sa­vi­mu Sei­me pri­tar­ta, – ką gi, Lie­tu­va vis tiek pri­valė­jo rea­li­zuo­ti Eu­ro­pos Žmo­ gaus Tei­sių Teis­mo do­ku­mentą ši­ tuo konk­re­čiu at­ve­ju. Iš esmės tai yra prin­ci­po da­ly­kas, kad vi­sam gy­ve­ni­mui ne­ga­li būti atim­tos tam tik­ros po­li­tinės teisės. Tai nau­ jas Kons­ti­tu­ci­jos teks­tas nu­kreipė į kons­ti­tu­cinį įsta­tymą, ku­ria­me bus nu­ro­dy­tos tiks­lesnės sąly­gos. Kons­ti­tu­ci­jos pra­smė taip pat ne­ kei­čia­ma, tik for­mu­luo­ja­ma tam tik­ra tei­sinė išei­tis iš esa­mos si­ tua­ci­jos. – Galbūt pa­ts ma­to­te spragų, ku­rias Kons­ti­tu­ci­jo­je reikėtų tai­sy­ti? – Turė­ki­me gal­vo­je, kad ši­ta Kons­ ti­tu­ci­ja iš iki šiol bu­vu­sių ga­lio­ ja jau il­giau­siai. Be abe­jo, ga­li­ma sam­pro­tau­ti apie tam tikrų ko­rek­ cijų prie­lai­das, bet svar­biau­sia, kad tai tu­ri su­bręsti vi­suo­me­ninė­je dis­ku­si­jo­je ir žmonės tu­ri būti įti­ kin­ti, jog be ši­tos pa­tai­sos ne­ga­li­ ma to­liau gy­ven­ti, kad rei­kia ko­ re­guo­ti.

– Nu­si­kel­ki­me 21-us me­tus at­gal. Kiek užt­ru­ko su­de­rin­ti įsta­ty­mo tekstą, kiek pir­mi­nių va­riantų bu­vo pa­si­ūly­ta, dėl ko su­si­tar­ti bu­vo sun­kiau­sia? – Kai bu­vo at­kur­ta ne­prik­lau­so­ mybė, ne­tru­kus pra­si­dėjo dis­ku­si­ ja ir dėl Kons­ti­tu­ci­jos atei­ties. Nes va­di­na­mo­ji lai­ki­no­ji Kons­ti­tu­ci­ja la­biau pri­minė bu­vu­sią so­vie­tinę sis­temą, tik­tai pa­ko­re­guotą ir pri­ tai­kytą ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos po­li­tinėms sąly­goms. Iš kar­to bu­ vo dau­gybė Kons­ti­tu­ci­jos pro­jektų. Juos teikė De­mok­ra­tinė dar­bo par­ ti­ja, li­be­ra­lai, tei­si­ninkų drau­gi­ ja, so­cial­de­mok­ra­tai turė­jo sa­vo­ sios Kons­ti­tu­ci­jos pro­jek­to ver­siją. 1991 m. bu­vo pa­skelb­ti va­di­na­mie­ji Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jos kon­cep­ci­jos met­me­nys, tai dar­bo gru­pei va­do­ va­vo Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Po to bu­vo Kons­ti­tu­ci­jos ko­mi­si­jos pro­ jek­tas, be to, eg­zis­ta­vo būsi­mo­sios Tėvynės Sąjun­gos pro­jek­tas ir bu­vo di­delė dis­ku­si­ja, į ku­rią pusę link­ti – į 1922, ar į 1938 m. Kons­ti­tu­ciją.

Jei­gu aiš­ki­nimą vyk­dytų par­la­men­ tas, po­li­tinės ne­ tvar­kos ir ju­ri­di­nio chao­so būtų daug dau­giau. Dis­ku­si­ja apie Kons­ti­tu­ciją suin­ ten­syvė­jo 1992 m., o 1992 m. va­ sarą ir ru­denį bu­vo pe­rio­das, kai bu­vo ga­lu­ti­nai ban­do­ma su­ras­ ti ir su­de­rin­ti prie­šin­gas po­zi­ci­jas, ypač dėl vals­tybės vald­žios or­ga­ni­ za­vi­mo. Tai bu­vo sun­kiau­sia dis­ ku­si­ja, o jos esmė – Vy­riau­sybės, par­la­men­to ir pre­zi­den­to įga­lio­ jimų su­de­ri­ni­mo pro­ble­ma. La­ bai su­dėtin­ga dis­ku­si­ja, po­le­mi­ka. Rugsėjį–spalį bu­vo api­bend­ri­nan­ čių bai­giamųjų dis­ku­sijų eta­pas. Jis bu­vo la­bai ner­vin­gas, nes daž­ nai po­žiū­riai kar­di­na­liai skyrė­si dėl, pvz., pre­zi­den­to ir Sei­mo san­

ty­kių, ju­ri­di­nių ga­lių. Bet bu­vo su­ ras­tas komp­ro­mi­sas, štai ir da­bar ma­to­mas šiuo­lai­kinė­je Kons­ti­tu­ci­ jo­je, ku­rio­je pre­zi­den­to ga­lios ri­bo­ ja­mos par­la­men­to ga­lio­mis, par­la­ men­to ga­lios ri­bo­ja­mos pre­zi­den­to ir Vy­riau­sybės ga­lio­mis. Ga­li­ma ver­tin­ti įvai­riai, bet man at­ro­do, kad ši­tas po­li­ti­nių ir ju­ri­di­nių ga­ lių klau­si­mas ga­na ge­rai išspręs­ tas, nes prii­mant spren­di­mus da­ ly­vau­ja vi­sos vals­tybės vald­žios. Dar vie­na reikš­min­ga ši­tos Kons­ti­tu­ci­jos ypa­tybė, kad pirmą kartą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je įkur­tas Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas, ku­ris aiš­ ki­na Kons­ti­tu­ci­jos nor­mas. Jei­gu šitą aiš­ki­nimą vyk­dytų par­la­men­ tas, po­li­tinės ne­tvar­kos ir ju­ri­di­nio chao­so būtų daug dau­giau. – Ar bu­vo min­čių, kad ga­li ne­ pa­vyk­ti su­si­tar­ti dėl bend­ro do­ku­men­to teks­to? – Taip, to­kių min­čių vie­nu me­tu bu­vo. Ypač 1992 m. spalį. Net­gi bu­ vo kal­ba­ma apie ne sprend­žiamąjį, o pa­ta­riamąjį re­fe­ren­dumą. Spa­ lio 25 d. vy­ko ir rin­ki­mai į būsimą­ jį Seimą, tad bu­vo min­čių Kons­ ti­tu­ciją pa­teik­ti pa­ta­ria­ma­jam re­fe­ren­du­mui, o po to būsi­ma­sis Sei­mas būtų turėjęs priim­ti ga­lu­ tinį spren­dimą. Bet vėlesnė­je po­ li­tinė­je dis­ku­si­jo­je įsi­ti­kin­ta, kad tai ne­tiks­lin­ga, nes vėliau būtų buvę dar sun­kiau su­si­tar­ti. To­ dėl bu­vo priim­tas spren­di­mas dėl pri­va­lo­mo­jo re­fe­ren­du­mo su­ren­ gi­mo ir kad nau­ja­sis Sei­mas pra­ dėtų dirb­ti jau nau­jos Kons­ti­tu­ci­ jos sąly­go­mis. – O pa­ts as­me­niš­kai pa­mi­ni­te šią dieną, spa­lio 25-ąją? – Vi­sa­da būna ren­gi­nių Kons­ti­tu­ ci­nia­me Teis­me, anks­čiau būda­vo ir Vil­niaus ro­tušė­je. Penk­ta­dienį ren­gia­ma kon­fe­ren­ci­ja Kons­ti­tu­ ci­nia­me Teis­me. Per­nai, kai bu­vo Kons­ti­tu­ci­jos 20-me­tis, bu­vo ren­ gi­nys pre­zi­dentū­ro­je. Kiek­vieną kartą sten­giuo­si da­ly­vau­ti, pri­si­ min­ti tas die­nas. Da­bar tai – jau ret­ros­pek­ty­va.

„„Tvir­ta: pa­sak vie­no Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jos tėvų, pro­f. dr. J.Ži­lio, laimė, da­bar­tinė Kons­ti­tu­ci­ja sun­kiai kei­

čia­ma ir bu­vo at­mes­ta daug siū­lytų pa­kei­timų. 

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.


14

spalio 24–30, 2013

ekonomika

Bit­koi­nai.

Nau­jo­ji va­liu­tos era pra­si­de­da? Bit­koi­nas – jau ir Lie­tu­vo­je po tru­putį po­pu­liarė­jan­ti de­cent­ra­ li­zuo­ta va­liu­ta. Bit­koi­nais ga­li­ma at­si­skai­ty­ti per­kant pre­kes ar pa­slau­gas. Kas tai ir kodėl tai tam­pa vis po­pu­lia­riau?

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Vi­siš­kai le­ga­lu

Bit­koi­nas – su­dėtin­gu ma­te­ma­ti­niu al­go­rit­mu su­kur­ta vir­tua­li va­liu­ta. Ją su­kūrė ne­ži­no­mas pro­gra­muo­to­jas ar pro­gra­muo­tojų grupė, pa­si­va­ di­nu­si „Sa­tos­hi Na­ka­mo­to“ var­du. Va­liu­ta yra vi­siš­kai le­ga­li. Vi­sai ne­ se­niai, rugpjū­čio mėnesį, JAV teis­me ši va­liu­ta bu­vo pa­skelb­ta ga­lio­jan­čia ir priim­ti­na. Šiuo pa­vyzd­žiu pa­sekė ir kai ku­rios ki­tos vals­tybės. Ke­li did­žiau­si pliu­sai – va­liu­ ta par­davė­jo ar pa­slau­gos teikė­jo sąskai­to­je at­si­ran­da per 10 mi­nu­ čių ir ne­rei­kia mokė­ti pa­pil­domų mo­kes­čių, ku­rių už pi­nigų per­laidą pa­pras­tai pa­pra­šytų ban­kai. Va­liu­ta nie­kam ne­prik­lau­so, už jos įsi­gi­jimą ne­rei­kia mokė­ti pa­ pil­domų mo­kes­čių, o įsi­gy­ti ga­ li vi­si. Tam pa­pras­čiau­siai rei­kia į sa­vo kom­piu­terį par­si­siųs­ti vir­tua­ liąją pi­ni­ginę ar­ba nau­do­tis in­ter­ ne­ti­ne pi­ni­gi­ne. Kaip už­si­dirb­ti?

Įsi­giję pi­ni­ginę ją ga­li­te pa­pil­dy­ti bit­koi­nais. Tai ga­li­ma da­ry­ti ke­liais būdais. Šiek tiek bit­koinų ga­li­te už­si­dirb­ti įvai­riuo­se tink­la­la­piuo­ se pil­dy­da­mi an­ke­tas, kur­da­mi in­ ter­ne­to sve­tai­nių di­zainą pa­gal už­ sa­ky­mus ar už­siim­da­mi ki­ta veik­la, už ku­rią at­ly­gi­na­ma šia va­liu­ta. Dau­giau bit­koinų ga­li­te gau­ti pirk­da­mi jų iš kitų va­liu­tos turė­ tojų, ga­li­te iš­si­keis­ti juos kaip ir bet ko­kią kitą va­liutą. Ta­čiau čia ga­li kil­ti keb­lumų. Bit­koi­nai yra la­bai ne­pas­to­vi va­liu­ta kitų va­liutų at­žvil­giu. Ra­šant šį straipsnį vieną bit­koiną bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti už 110,8 eu­ ro (apie 383 li­tus). Ta­čiau si­tua­ci­ja ga­li pa­kis­ti per ke­lias va­lan­das. La­ biau­siai keis­da­mi va­liutą iš­lošė tie, ku­rie bit­koinų įsi­gi­jo vos jiems at­ si­ra­dus. Ta­da vie­nas bit­koi­nas kai­ na­vo vos ke­lis JAV cen­tus.

Taip pat ge­ras būdas įsi­gy­ti bit­ koinų – juos „kas­ti“. „Kasė­jo“ kom­piu­te­ris skai­čiuo­ja su­dėtin­ gus al­go­rit­mus. Skai­čiuo­da­mas al­ go­rit­mus, jis pa­tik­ri­na, ar vyk­do­ mos pi­nigų per­lai­dos bit­koi­nai yra tik­ri. Per­lai­das tik­ri­na ne vie­nas, o ke­li kom­piu­te­riai, jie vir­tua­liai pa­ si­ra­šo per­laidą. Taip ga­li­ma už­si­ dirb­ti bit­koinų ir kar­tu ga­ran­tuo­ ja­ma, kad į erdvę ne­pak­lius ne­tik­ri vir­tualūs pi­ni­gai.

Bit­koi­nai nie­kam ne­prik­lau­so, už jų įsi­gi­jimą ne­rei­kia mokė­ti pa­pil­domų mo­kes­čių, o jų įsi­gy­ ti ga­li vi­si. „Kas­ti“ ga­li būti ne­nau­din­ga

Tie­sa, čia taip pat ky­la ke­li keb­ lu­mai. Visų pir­ma, al­go­rit­mai vis su­dėtingė­ja ir su­ma, ku­rią ga­li­ ma už­si­dirb­ti už al­go­ritmų spren­ dimą, nuo­la­tos mažė­ja. Tai­gi už tą pa­tį darbą at­ly­gis vis ma­žes­nis. Be to, no­rint „kas­ti“ bit­koi­nus rei­kia turė­ti ga­na ga­lingą kom­piu­terį. „Ka­si­mo“ me­tu kom­piu­te­ry­je pa­ leis­ta pro­gra­ma at­lie­ka ga­na su­dėtin­ gus skai­čia­vi­mus, todėl kom­piu­te­rio dar­bas sulėtė­ja, o elekt­ros sąnau­dos pa­didė­ja. Tu­rint ga­lingą kom­piu­ terį reiktų pa­skai­čiuo­ti, ar už­dirb­si­ te dau­giau, ne­gu teks skir­ti išau­gu­ siai elekt­ros sąskai­tai ap­mokė­ti. Ta­čiau būtent al­go­ritmų spren­ di­mas yra pa­grin­di­nis sau­gu­mo ga­ran­tas. Pi­nigų per­lai­das pri­žiū­ ri pro­gra­mos, esan­čios „kasėjų“ kom­piu­te­riuo­se, o ne vie­no žmo­ gaus. Tai­gi, tą pa­čią pi­nigų per­

laidą, ku­ri yra neat­šau­kia­ma, pa­ tvir­tin­ti ga­li ke­li kom­piu­te­riai. Tai, ži­no­ma, ne­reiš­kia, kad bit­koi­ nai ne­ga­li būti nau­do­ja­mi at­si­skai­ ty­ti už nar­ko­ti­kus ar ki­to­kius ne­le­ ga­lius da­ly­kus. Suk­čiai ne­snaud­žia

Be šio nei­gia­mo as­pek­to, bit­koi­nai tu­ri ir dar ke­lis. Vie­nas jų – bit­ koinų vi­ru­sai. Pa­sau­ly­je ėmus po­ pu­liarė­ti šiai in­ter­ne­ti­nei va­liu­tai, kai ku­rie su­gal­vo­jo, kaip bit­koinų įsi­gy­ti grei­čiau ir pa­pras­čiau. Daž­niau­siai išs­ki­ria­mos dvi vi­ rusų klasės – pi­ni­gi­nių ir re­sursų va­gys. Pir­mie­ji vi­ru­sai ban­do pa­ vog­ti failą, ku­ria­me yra pini­ginė. Ant­rie­ji įdie­gia pro­gramą, ku­ ri „ka­sa“ bit­koi­nus. Dėl to, kaip minė­ta anks­čiau, sulėtė­ja kom­piu­ te­rio dar­bas ir nau­do­ja­ma dau­giau elekt­ros ener­gi­jos. Bet šiuo at­ve­ju vi­si pi­ni­gai ati­ten­ka ne kom­piu­te­ rio sa­vi­nin­kui, o vi­ru­sui, tiks­liau, jo siuntė­jui.

„„ Pra­na­šu­mai: ke­li did­žiau­si bit­koinų pliu­sai – va­liu­ta sąskai­to­je at­si­ran

Va­liu­tos kie­kis ri­bo­tas

Dar vie­nas iš la­biau­siai kliu­dan­ čių var­to­to­jams trūkumų – ne­di­ de­lis pa­pli­ti­mas. Va­liu­ta dar nėra pla­čiai nau­do­ja­ma ir pri­pažįs­ta­ ma kaip ly­gia­vertė, todėl ja už pre­ kes ar pa­slau­gas ga­li­ma at­si­skai­ty­ti tik spe­cia­liai šią pa­slaugą tei­kian­ čio­se par­duo­tuvė­se. Dau­giau­sia šią va­liutą prii­ma in­ter­ne­ti­nes pa­slau­ gas tei­kian­tys už­sie­nio po­rta­lai. No­rin­tys įsi­gy­ti pi­ni­ginę ir pa­pil­ dy­ti ją bit­koi­nais turėtų pa­skubė­ti – bit­koinų kie­kis nėra be­ga­li­nis. Į apy­ vartą jų bus pa­leis­ta ly­giai 21 mln. Šiuo me­tu „iš­kas­ta“ šiek tiek dau­ giau nei pusė – 11 mln. bit­koinų. Kiek­vie­nais me­tais „iš­ka­samų“ bit­koinų kie­kis mažės dėl su­ dėtingė­jan­čių al­go­ritmų. Ma­no­ma, kad pa­sku­ti­nis bit­ koi­nas bus „iš­kas­ tas“ 2140 m.

Virtualūs pinigai – tik Vai­da Ka­lin­kaitė Su nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­ mis daž­niau­siai pir­mie­ji su­si­ pažįs­ta ir jo­mis nau­do­tis iš­moks­ ta jau­ni žmonės. Ši tai­syklė vei­ kia ir kal­bant apie bit­koi­nus. Sa­ ve api­būdi­nan­tis kaip tech­no­ maną moks­lei­vis Lu­kas Va­lat­ka sa­ko ti­kin­tis, kad bit­koi­nai ga­li tap­ti atei­ties va­liu­ta. Nep­rik­lau­so­mybė nuo bankų

Ne­su­si­pa­ži­nu­sius su bit­koi­nais L.Va­lat­ka ra­mi­na. „Pir­miau­sia, ne­reikėtų iš­sigąs­ti iš­gir­dus ter­ miną „bit­koi­nas“. Dau­ge­liui vien žo­dis su­ke­lia tam tikrą ne­ži­no­ mybę. Bet vi­sa tai reikėtų pa­dėti į šalį. Bit­koi­nai – tai tie pa­tys pi­ ni­gai, ku­rių pa­vi­da­las tėra skai­ čiu­kai jūsų mo­bi­lio­jo te­le­fo­no

bit­koinų pro­gramėlė­je ar­ba kom­ piu­te­rio ek­ra­ne. Ban­ko sąskai­ta būtų ge­riau­sias ati­tik­muo. Šių pi­nigų ne­ga­li­te pa­vers­ti gry­nai­ siais, bet prin­ci­pas iš­lie­ka tas pa­ts – juos ga­li­te nau­do­ti pirk­ da­mi pre­kes ar pa­slau­gas.“ Tarp bit­koinų ir mums įpras­ tų pi­nigų L.Va­lat­ka įžvel­gia vie­ ną skir­tumą – bit­koinų ne­kont­ ro­liuo­ja ban­kai. Juos val­do pa­tys var­to­to­jai, tu­rin­tys pi­ni­gus. „Va­ di­na­si, vis­kas pa­rem­ta su­si­ta­ri­ mu. Jei­gu ki­ti pri­pažįs­ta ma­no bit­koi­nus, aš jais ga­liu at­si­skai­ ty­ti“, – paaiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Jis tvir­ti­no, kad pra­džio­je bit­ koi­nai su­do­mi­na sa­vo vei­ki­mo prin­ci­pu. Ta­čiau pri­si­dėjo ir afi­ šuo­ja­mas ano­ni­miš­ku­mas bei ne­ prik­lau­so­mybė nuo ban­ko. Na, o dau­giau­sia įta­kos pa­darė smal­

Komentaras Aud­rius Šil­ga­lis

Lie­tu­vos ban­ko Fi­nan­si­n ių pa­slaugų ir rinkų prie­ž iū­ros de­par­ta­men­to vy­res­ny­sis spe­cia­l is­tas

V „„Klau­si­mas: ar bit­koi­nai pa­keis įpras­tas va­liu­tas? At­sa­ky­mo dar reikės pa­lauk­ti.

ir­tua­lio­sios va­liu­tos sri­tis nėra reg­la­men­t uo­ja­ma nei ES, nei Lie­tu­vos Res­ pub­l i­kos teisės ak­tuo­se. Šio­je sri­ty­je vei­kian­čių su­bjektų prie­ žiū­ra ne­vyk­do­ma. Šiuo me­tu pa­sau­ly­je su­kur­ta ke­le­tas vir­tua­lių va­liutų, ži­no­miau­sia jų – bit­ koi­nas. To­kios va­liu­tos su­ku­ria­mos ir pa­nai­ki­na­mos la­bai daž­nai, o tik la­bai

ma­ža da­lis jų tam­pa po­pu­lia­rios ir bū­ na nau­do­ja­mos il­gesnį lai­ko­tarpį. Ka­dan­g i to­k ios va­l iu­tos yra vir­t ua­ lios ir ne­tu­r i jo­k io su­sie­ji­mo su rea­ liu tur­tu, jos ver­tos tiek, kiek jas ver­ti­ na žmonės ir kiek jas sie­k ia nau­do­ti. Stai­ga su­mažė­jus žmo­nių, no­rin­čių nau­do­t i tam tikrą va­l iutą, skai­čiui, jos vertė ga­li smar­k iai nu­kris­ti. Šias va­liu­tas su­ku­ria ir val­do as­me­ nys ar as­menų grupės, ku­rių nie­kas ne­pri­žiū­ri, todėl la­bai di­delė ri­zi­ka, kad kūrėjai ga­li ding­ti su vi­sais žmo­ nių pi­ni­gais. Daž­niau­siai šios va­liu­


15

spalio 24–30, 2013

ekonomika Dis­ku­tuo­ti­ni fak­tai apie bit­koi­nus Bit­koi­nai vis la­biau plin­ta pa­sau­ly­ je ir su­ran­da naujų ša­l i­n inkų. Ta­ čiau didė­jant žmo­n ių, pa­si­t i­k in­čių bit­koinų sis­te­ma, skai­čiui at­si­ran­da ir šios sis­te­mos prie­ši­ninkų. Ku­rie iš jų teisūs, ma­tyt, ga­li nu­spręsti tik bit­ koinų kūrėjas.

ta­mo­je veik­lo­je ir ją ge­ro­kai pa­leng­ vi­na. „„Bit­koinų sis­te­ma nėra vi­siš­kai

ano­ni­miš­ka.

Tvir­ti­na­ma, kad pi­nigų per­lai­dos bit­ koinų sis­te­mo­je at­l ie­ka­mos vi­siš­kai ano­n i­m iš­kai. Ta­čiau vyk­dant pa­ve­ „„Nau­jo­sios bit­koinų pi­ni­ginės ku­ dimą vis tiek iš­sau­go­ma in­for­ma­ci­ ria­mos be sau­gu­mo sis­te­mos. ja. Tai­g i bit­koinų nau­do­to­jui Prad­ž io­j e bit­koinų sis­te­m a dau­ ne­būti­na nu­ro­dy­t i tiks­l ių giau­s ia nau­do­j o­s i žmonės, dir­ sa­vo duo­menų, bet įma­ ban­t ys su kom­piu­te­r iais: pro­ no­ma nu­s ta­t y­t i, ku­r ia­ gra­muo­to­j ai, IT spe­c ia­l is­t ai me kom­piu­te­r y­je ko­ ir pan. Vos su­s i­k ūrę pi­n i­ kia pi­ni­ginė yra, ir su­ ginę jie pa­t ys pa­s i­r ūpin­ ras­t i jos sa­vi­ninką. da­vo jos ap­s au­g o­j i­mu. „„Tau­py­mas – kliū­ Ta­č iau po­pu­l iarė­jant bit­ tis bit­koi­nams. koi­n ams pi­n i­g i­nes ėmė Bit­koi­nams koją ga­l i kur­t is ir ne taip ge­rai apie pa­k iš­t i ne tik kom­ kom­piu­te­r ius nu­s i­m a­n an­ piu­te­r ių sis­te­mas tys žmonės, ku­r ie pa­si­ i š ­m a ­n a n ­t y s rūpin­t i pi­n i­ žmonės, bet ginės ap­sau­ ir ban­d an­ ga ne­ga­l i. tys su­tau­py­ „„Pi­n i­g i­n es ti. Jei did­ž io­ji ga­li­ma pa­vog­ti. da­l is žmo­n ių, ku­r ie nau­do­ja bit­koi­ Iš­po­pu­l iarė­jus bit­koi­nams, žmonės nus, imtų juos tau­py­t i ar­ba, dar blo­ ėmė ieš­ko­ti pa­pras­tes­nių būdų, kaip giau, imtų juos keis­ti į ma­te­ria­lią va­ jų už­si­dirb­ti. Vie­nas jų – pi­ni­ginės va­ liutą, bit­koinų kie­k is rin­ko­je ir jų kai­ gystė. Tie­sa, bit­koinų ša­li­nin­kai tvir­ na smar­k iai kristų. Dėl to bit­koi­nai ti­na, kad tai pa­da­ry­ti be­veik ne­ ga­li ne­tgi tap­ti ne­ver­tin­g i. įma­no­ma. „„Bit­koinų sis­te­ma, su­si­dūru­si „„Se­nas pi­ni­gi­nes ga­li­ma

su­si­grąžin­ti.

n­da per 10 mi­nu­čių ir ne­rei­kia mokė­ti pa­pil­domų mo­kes­čių, ku­rių pa­pras­tai pa­pra­šytų ban­kai. 

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ne­to­li­mos atei­ties klau­si­mas su­mas, domė­ji­ma­sis nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis.

Bit­koi­nai – tai tie pa­ tys pi­ni­gai, ku­rių pa­ vi­da­las tėra skai­čiu­ kai jūsų mo­bi­lio­jo te­le­fo­no bit­koinų pro­gramėlė­je ar­ba kom­piu­te­rio ek­ra­ne. Lie­tu­vo­je – vis dar nau­jie­na

Šiuo me­tu L.Va­lat­ka bit­koinų sis­ te­ma ne­si­nau­do­ja, nors yra ją iš­ bandęs. „Kaip sa­kiau, la­biau do­mi­ na tech­no­lo­gi­jos vei­ki­mo prin­ci­pas ir pa­ti kon­cep­ci­ja. Nuo­la­ti­nis nau­ do­ji­mas ne­ke­lia ža­ve­sio, nes šiuo

tos ne­pri­pažįs­ta­mos vals­ty­bių, o kai ku­riais at­ve­jais net ofi­cia­liai užd­raud­ žia­ma jas nau­do­ti. At­sis­kai­t y­mo vietų skai­čius ri­bo­tas, todėl šios va­l iu­tos ga­l i būti nau­do­ja­ mos at­si­skai­ty­ti tik už tam tik­ras pre­ kes ar pa­slau­gas. Vir­t ua­l ios va­l iu­tos dėl ano­n i­m iš­k u­mo ir dėl prie­ž iū­ros ne­bu­v i­mo la­bai daž­nai nau­do­ja­mos nu­si­kals­ta­mais tiks­lais, at­si­skai­ty­ti už ne­le­ga­l ias pre­kes ar pa­slau­gas. Bit­koi­no, po­pu­l ia­r iau­s ios pa­s au­ly­ je vir­t ua­l ios va­l iu­tos, vertė smar­k iai svy­r uo­ja ir yra pri­k lau­so­ma nuo tra­

Tai vėlgi pro­ble­ma, su ku­ ria dau­g iau­s ia su­s i­du­r ia kom­piu­te­r i­nes tech­no­lo­g i­jas ma­žiau iš­ma­nan­tys žmonės. Dau­ge­lio ma­ny­mu, pa­mir­šus slap­ta­žodį dings­ta pi­ni­ ginė ir jo­je esan­tys pi­ ni­gai. Ta­čiau kom­piu­ te­r i­nes tech­no­lo­g i­ jas iš­ma­nan­tys žmo­ nės ga­li leng­vai ją su­ si­grąžin­ti. „„Nėra jo­kios ga­ran­

ti­jos, kad vieną dieną bit­koinų pi­ni­ginė ne­ pra­dings kar­tu su vi­sais jūsų pi­ni­gais. Ši frazė nu­ro­dy­ta ofi­cia­lia­me bit­ koinų tink­la­la­py­je. Ten taip pat nu­ ro­do­ma, kad nau­do­da­ma­sis bit­koinų sis­te­ma var­to­to­jas pa­ts pri­sii­ma at­sa­ ko­mybę.

Nors ir po­p u­l iarė­ja, pa­š ne­ko­ vo nuo­mo­ne, vir­tua­li va­liu­ta ne­

turėtų išs­tum­ti mums įpras­tos, ap­čiuo­pia­mos va­liu­tos. Jo tei­gi­ mu, po­k y­č iai ne­b us grei­t i, nes žmonėms tai yra nau­jie­na, prie ku­rios rei­kia pri­pras­ti. Taip pat tai ga­li būti ne­nau­din­ga kai ku­ rioms or­ga­ni­za­ci­joms, įmonėms ar įstai­goms. „Be to, ar­gi ne ma­ lo­niau gniauž­ti šim­tinę, nei spok­ so­ti į skai­čiu­kus ek­ra­ne?“ – re­to­ riš­kai klausė moks­lei­vis. Lie­tu­vo­je bit­koi­nai, L.Va­lat­kos ma­ny­mu, lėtai po­pu­liarė­ja dėl ke­lių prie­žas­čių. Vie­na iš jų yra ta, kad vi­sa­me pa­sau­ly­je bit­koi­nai dar nė­ ra pla­čiai pri­pa­žin­ti. „Vis­kas atei­na bėgant lai­kui. Jei­gu pa­sau­ly­je bit­koi­nai la­bai sėkmin­gai pri­gis, Lie­tu­vo­je vis­kas taip pat įvyks. Idė­jos pri­pa­ži­ni­mas atei­na su lai­ku, bet jis atei­na“, – įsi­ti­kinęs pa­šne­ko­vas.

di­cinėms va­liu­toms ne­būdingų veiks­ nių įta­kos (pvz., vir­tua­lių va­liu­tos kei­ tyklų api­plėši­mai ar mažė­jan­t i ga­l i­ mybė su­kur­ti naujų va­liu­tos vie­netų). Nie­kas ne­ž i­no, kas įvyks pa­skui ir ar iš­vis ši va­liu­ta tiek il­gai iš­liks. 2012 m. Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas pa­ rengė ap­ž valgą, ku­r io­je ana­l i­z uo­ja­ mos su šia sri­t i­m i su­si­ju­sios pro­ble­ mos ir ri­z i­kos, pa­tei­k ia­ma sąly­g inė vir­tua­lio­sios va­liu­tos kla­si­fi ­ka­ci­ja, ap­ ta­ria­ma jos įta­ka fi­nan­si­niam sta­bi­lu­ mui ir ki­t i klau­si­mai. Eu­ro­pos cent­r i­ nis ban­kas iden­t i­fi ­ka­vo ne­ma­žai su

šia sri­t i­m i su­si­ju­sių ri­z ikų ir tei­si­n io nea­pibrėž­t u­mo, ta­čiau dėl ne­d i­de­l io šios nau­jovės pa­pli­t i­mo, ne­reikš­min­ go ry­šio su „tikrą­ja“ eko­no­mi­ka ir ma­ žos įta­kos fi­nan­si­niam sta­bi­lu­mui pri­ ėjo prie iš­va­dos, kad konk­re­čių veiks­ mų reikėtų im­t is tik pa­si­kei­tus nu­ro­ dy­toms ap­lin­kybėms. Vie­no­je ap­ž val­gos da­l ių pa­tei­k ia­mas vir­t ua­l ios va­l iu­tos ir elekt­ro­n i­n ių pi­ nigų pa­ly­g i­n i­mas. Eu­ro­pos cent­r i­n io ban­ko nuo­mo­ne, vir­t ua­l ios va­l iu­ tos rūšis, ku­r iai pri­k lau­so bit­koi­nas, ne­ga­l i būti ta­pa­t i­na­ma su elekt­ro­n i­

niais pi­n i­gais, nes nea­t i­t in­ka vie­no iš es­m i­n ių elekt­ro­n i­n iams pi­n i­gams būdingų po­ž y­m ių. Elekt­ro­n i­n iai pi­ ni­gai iš­leid­ž ia­m i elekt­ro­n i­n ių pi­n igų leidė­jams ga­v us pi­n i­g i­n ių lėšų iš fi­z i­ nių ar­ba ju­r i­d i­n ių as­menų. Bit­koi­nai su­k u­r ia­m i be jo­k io pi­n i­g i­n io įna­š o. Be to, elekt­ro­n i­n ių pi­n igų leidė­jai, ga­ vę elekt­ro­n i­n ių pi­n igų turė­tojų pra­ šymą, yra įpa­rei­go­t i iš­pirk­t i jų tu­r i­ mus elekt­ro­n i­n ius pi­n i­g us no­m i­na­ lią­ja pi­n i­g i­ne ver­te. Įsi­g y­jant vir­t ua­ lią va­l iutą su­mokėtų lėšų grąži­n i­mas neuž­t ik­r i­na­mas.

me­tu tie­siog ne­ma­tau pra­smės tuo už­siim­ti. Lie­tu­vo­je bit­koi­nai tėra nau­jie­na“, – sakė pa­šne­ko­vas. Ta­čiau jis ti­ki, kad tiek Lie­tu­vo­je, tiek vi­sa­me pa­sau­ly­je vir­tua­li va­ liu­ta (ne­būti­nai bit­koi­nai) ga­li tap­ti vi­sur pri­pažįs­ta­ma ir prii­ma­ma. „Atei­ty­je vi­suo­menė vis la­biau su­voks laisvės do­va­nas ir jos kai­ ną, tad vi­sais įma­no­mais būdais steng­sis ap­gin­ti ne­prik­lau­so­mybę. Bit­koi­nai at­ri­bo­ja nuo bankų, todėl vi­sai rea­lu, kad atei­ty­je pa­na­šaus ti­po va­liu­tos tik­rai pa­sieks sa­vo. Be to, in­ter­ne­tas, kaip tech­no­lo­gi­ ja, tikė­ti­na, iš­si­ke­ros dar pla­čiau ir gi­liau, tad vis­ko ga­li būti“, – svars­ tė L.Va­lat­ka. Lau­kia švie­si atei­tis

„„Le­ga­lu­mo pro­ble­mos.

Nors tvir­ti­na­ma, kad bit­ koi­nai yra le­ga­li va­liu­ta, vis tiek ky­la le­ga­lu­mo klau­simų. Ši va­liu­ ta nea­ti­tin­ka įpras­ tai va­liu­tai būdin­ gų bruožų, ku­rie ir nu­ro­do­mi va­ liu­tos api­ brėžty­j e. Be to, vir­ tualūs pi­ ni­gai daž­ nai nau­ d o ­j a ­m i nu­s i­k als­

su pro­ble­mo­mis, ne­tu­ri gelbė­ ji­mo pla­no. Pap­r as­t ai va­l iutą, jos kur­ są ir pa­d ėtį rin­ko­j e pri­ž iū­r i vals­t ybė. Ji rūpi­n a­s i, kad pi­n i­g ai ne­p ra­r astų sa­ vo vertės. Jei su to­ kia pro­b le­m a su­ si­d urtų bit­koinų sis­t e­m a, nie­k as ne­g alėtų pa­d ėti bit­k oinų turė­t o­ jams, nes šios va­ liu­tos nie­k as ne­p ri­ žiū­r i. „„Bit­k oinų nau­d o­

tojų bend­ruo­menės ly­de­riai šią sis­temą va­di­ na ri­zi­kin­ga. Bit­koinų po­pu­l iarė­ji­mas pri­vertė žmo­nes bur­t is į bend­r uo­me­nes, ku­ rio­s e jie svars­to šios va­l iu­tos per­ spek­t y­vas, sie­k ia, kad va­l iu­ta būtų pri­pa­ž in­ta ir prii­ma­ma di­des­n ia­me skai­č iu­je vietų. Ta­č iau pa­g rin­ dinės bend­r uo­menės ly­ de­ris Ga­vi­nas And­re­se­ nas pa­ts tvir­t i­na, kad bit­koi­nai tėra nau­ jas pro­jek­tas, į kurį reiktų žiūrė­t i ga­ na at­s ar­g iai. Jo tei­g i­mu, tai to­ kia pat sis­te­ma, kaip ir ką tik at­s i­d a ­r iu­ si nau­j a įmonė. Ji ga­l i dirb­t i sėkmin­g ai ar­b a bank­ ru­tuo­ti.

21 mln.

– tik tiek bit­koinų pla­nuo­ja­ma pa­leis­ti į apy­vartą.


16

spalio 24–30, 2013

pasaulis

Gru­zi­nai rinks naująjį šalies Gru­zi­jo­je sek­ma­die­nį vyks ša­lies pre­zi­ den­to rin­ki­mai. Kai kas sa­ko, kad da­bar­ti­ nis ša­lies va­do­vas Mi­chai­las Saa­kaš­vi­lis dar praė­ju­siais me­tais bu­vo nu­stum­tas į po­li­ti­kos už­ri­bį, nors jo ša­li­nin­kai tei­gia, jog dar ne vis­kas pra­ras­ta. Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Trūks­ta vie­ny­bės

Ro­žių re­vo­liu­ci­jos me­tais Gru­zi­ jos žmo­nės bu­vo su­si­vie­ni­ję. Da­ bar vie­ny­bės šiai Kau­ka­zo ša­liai la­ bai trūks­ta. Bet ne­rei­kia ste­bė­tis. Juk vie­šai vie­nas su ki­tu vai­di­ja­si aukš­čiau­si ša­lies po­li­ti­kai. Sy­kį Gru­zi­jos pre­ zi­den­tas M.Saa­kaš­vi­lis ir prem­je­ ras Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis su­si­gin­či­ jo sve­čių iš už­sie­nio aki­vaiz­do­je. Ir jei ne JAV am­ba­sa­do­rius Gru­zi­jo­je, po­li­ti­kai tur­būt bū­tų svai­dę­si žai­ bais dar il­gai. Ne­san­tai­ka tarp šių dvie­jų po­li­ ti­kų tvy­ro jau ku­ris lai­kas.

M.Saa­kaš­vi­lis do­mi­ na­vo Gru­zi­jos po­li­ ti­ko­je pa­sta­rą­jį de­ šimt­me­tį.

Ar pre­zi­den­to rin­ki­mai už­baigs prieš­ta­ra­vi­mus? Juk, re­mian­tis ap­ klau­so­mis, rin­ki­mus lai­mė­ti tu­rė­tų par­ti­jos „Gru­zi­jos sva­jo­nė“ kan­di­ da­tas 44-erių Gior­gis Marg­ve­laš­ vi­lis, bu­vęs švie­ti­mo mi­nist­ras. Jei taip nu­tik­tų, „Gru­zi­jos sva­jo­nė“, va­do­vau­ja­ma prem­je­ro B.Iva­niš­ vi­lio, įgy­tų di­džiu­lę po­li­ti­nę įta­ką ša­ly­je. M.Saa­kaš­vi­lis tre­čią­syk kan­di­ da­tuo­ti į pre­zi­den­tus ne­ga­li. Tai jam drau­džia ša­lies kons­ti­tu­ci­ja.

Pre­zi­den­to rin­ki­mai Gru­zi­jo­je

M.Saa­kaš­vi­lis pra­si­ta­rė, kad bai­ gęs dar­bus pre­zi­den­tū­ro­je už­siims Gru­zi­jos vy­no pro­duk­ci­jos rek­la­ma. Ta­čiau ir jo var­žo­vas B.Iva­niš­vi­ lis ke­lis kar­tus pa­reiš­kė ne­ke­ti­nan­ tis lai­ky­tis prem­je­ro po­sto įsi­ki­bęs. Mi­li­jar­die­rius pa­ža­dė­jo pa­si­trauk­ ti iš po­sto ne­tru­kus po pre­zi­den­to rin­ki­mų. Epo­chos pa­bai­ga?

M.Saa­kaš­vi­lis do­mi­na­vo Gru­zi­jos po­li­ti­ko­je pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį. Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se tei­si­nin­ko moks­lus 2003 m. bai­gęs M.Saa­ kaš­vi­lis bu­vo lai­ko­mas Gru­zi­jos de­mok­ra­ti­jos šauk­liu. Me­tęs iš­šū­ kį tuo­me­čiam Gru­zi­jos pre­zi­den­ tui Eduar­dui Še­vard­na­dzei, M.Saa­ kaš­vi­lis pa­skel­bė, kad Gru­zi­ja sieks tap­ti vi­sa­tei­se Va­ka­rų vals­ty­be. Jau­nas, am­bi­cin­gas ir va­ka­rie­tiš­ kų pa­žiū­rų M.Saa­kaš­vi­lis nu­vei­kė ne­ma­žai, ta­čiau, jo kri­ti­kų tei­gi­mu, daž­niau­siai el­gė­si per­ne­lyg karš­ta­ ko­šiš­kai. Kri­ti­kai kal­ti­no M.Saa­kaš­vi­lį, esą pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­ja sa­vo ran­ko­se su­tel­kė per­ne­lyg daug ga­ lios sver­tų. Prie kal­ti­ni­mų la­vi­nos pri­si­dė­jo opo­zi­ci­jos de­monst­ra­ci­jų vai­ky­ mas, už­dė­tas apy­nas­ris opo­zi­ci­ nei ži­niask­lai­dai, įvai­rūs skan­da­lai ir skan­da­lė­liai, ku­rių cent­re daž­ nai at­si­dur­da­vo M.Saa­kaš­vi­lio ap­ lin­kos as­me­nys. Ga­liau­siai 2008 m. M.Saa­kaš­ vi­lis įsi­vė­lė į ka­ri­nę avan­tiū­rą su kai­my­ne Ru­si­ja. Ki­lęs pen­kių die­ nų ka­ras tarp dvie­jų vals­ty­bių kai­ my­nių ga­lu­ti­nai komp­li­ka­vo ne tik

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

„„Pas­ta­rie­ji pre­zi­den­to rin­ki­mai

Gru­zi­jo­je įvy­ko 2008 m. Juos lai­ mė­jo da­bar­ti­nis ša­lies pre­zi­den­tas M.Saa­kaš­vi­lis. Jis su­rin­ko 53,4 pro­c. rin­kė­jų bal­sų. „„Pa­gal Gru­zi­jos kons­ti­tu­ci­ją M.Saa­

kaš­vi­lis ne­ga­li kan­di­da­tuo­ti tre­čiai ka­den­ci­jai. „„Po šių pre­zi­den­to rin­ki­mų įsi­ga­

lios kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos, pa­gal ku­ rias ša­lies va­do­vo ga­lios su­menks, o di­des­nių ga­lių įgis mi­nist­rų ka­bi­ ne­tas ir jo va­do­vas. „„Šiuo me­tu Gru­zi­jos mi­nist­ru pir­

mi­nin­ku dir­ba B.Iva­niš­vi­lis, ku­rio va­do­vau­ja­ma opo­zi­ci­nė par­ti­ja „Gru­zi­jos sva­jo­nė“ lai­mė­jo 2012 m. spa­lį įvy­ku­sius Gru­zi­jos par­la­men­ to rin­ki­mus.

dvi­ša­lius san­ty­kius su Mask­va, ta­ čiau ir il­gam lai­kui nu­brau­kė ga­li­ my­bes Gru­zi­jai pa­ga­liau įtvir­tin­ti val­džią at­si­sky­ru­sio­se Pie­tų Ose­ ti­jo­je bei Ab­cha­zi­jo­je. 2012 m. M.Saa­kaš­vi­lis ga­vo dar vie­ną an­tau­sį. Gru­zi­jos žmo­nės par­la­men­to rin­ki­muo­se pa­rė­mė mi­li­jar­die­riaus vers­li­nin­ko B.Iva­ niš­vi­lio par­ti­ją „Gru­zi­jos sva­jo­nė“, o ne pre­zi­den­ti­nį Jung­ti­nį na­cio­na­ li­nį ju­dė­ji­mą.

Stik­lo rū­mus ant vie­nos Tbi­li­sio kal­vų pa­si­sta­tęs, 6 mlrd. do­le­rių tur­tą val­dan­tis liau­dies oli­gar­chu Gru­zi­jo­je va­di­na­mas B.Iva­niš­vi­ lis taip pat su­lau­kė įvai­rių kal­ti­ ni­mų. Pir­ma, kad jis ne­tu­ri aiš­kios po­ li­ti­nės pro­gra­mos, ap­skri­tai nė­ra po­li­ti­kas ir kal­ba po­pu­lis­tiš­kai. Ant­ra, kad jis – Ru­si­jos pro­jek­ tas. B.Iva­niš­vi­lis į kri­ti­ką at­sa­kė pa­pras­tai. Pa­sak jo, jam ne­rei­kia

nei pi­ni­gų, nei įta­kos, jis tik ban­ do pa­dė­ti Gru­zi­jai. Į klau­si­mą, ar yra fi­nan­suo­ja­mas Krem­liaus, kuo jį daž­niau­siai kal­ti­ no M.Saa­kaš­vi­lio ap­lin­kos as­me­nys, B.Iva­niš­vi­lis at­sa­kė, kad Gru­zi­jos pro­va­ka­rie­tiš­ka orien­ta­ci­ja ne­pa­kis. Rei­kia per­mai­nų

Re­gis, gru­zi­nai, ne­pai­sy­da­mi įvai­ rių dve­jo­nių, pa­lai­ko B.Iva­niš­vi­lį. Re­mian­tis ap­klau­so­mis, 70 pro­c.

R.Ur­bo­nai­tė: „Nu­si­vy­li­mas val­džia yra

„„Ša­lies va­do­vo rin­ki­mai Gru­zi­jo­

je vyks 2013 m. spa­lio 27 d. Tai jau šeš­ti pre­zi­den­to rin­ki­mai Gru­zi­jo­je nuo ta­da, kai ša­lis 1991 m. at­si­sky­rė nuo SSRS.

„„Pa­si­rin­ki­mas: Gru­zi­jos žmo­nės sek­ma­die­nį rinks nau­ją­jį ša­lies va­do­vą. Ar tai reiš­kia, kad M.Saa­kaš­vi­lio epo­ch

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­tė Ri­ ma Ur­bo­nai­tė ma­no, kad apie Mi­ chai­lo Saa­kaš­vi­lio epo­chos pa­bai­ gą kal­bė­ti anks­ti.

– Ar­tė­ja Gru­zi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mai ir, bent jau re­mian­tis ap­klau­so­mis, lai­mė­ti juos ga­li „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ kan­di­da­ tas. Ar tai reiš­kia M.Saa­kaš­vi­ lio epo­chos sau­lė­ly­dį? – 2012 m. Gru­zi­jos par­la­men­ to rin­ki­mai, per ku­riuos į po­li­ti­nę sis­te­mą atė­jo nau­ja po­li­ti­nė jė­ga „Gru­zi­jos sva­jo­nė“, jau bu­vo la­ bai rim­tas sig­na­las, kad M.Saa­ kaš­vi­lio epo­chos sau­lė­ly­dis yra la­bai rea­lus. Apk­lau­sos iš tie­sų ro­ do „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ kan­di­da­to Gior­gio Marg­ve­laš­vi­lio pra­na­šu­ mą prieš pa­grin­di­nius kon­ku­ren­ tus – pre­zi­den­ti­nės po­li­ti­nės jė­gos

at­sto­vą Da­vi­tą Bak­ra­dzę ir de­ mok­ra­ti­nio ju­dė­ji­mo ly­de­ręs Ni­no Bur­dža­na­dzę. Tie­sa, ma­ni­pu­lia­ci­jų ap­klau­ so­mis yra ga­na daug. Vis dėl­to G.Marg­ve­laš­vi­lis, ti­kė­ti­na, su­ rinks dau­gu­mą bal­sų, nors tik­ riau­siai rei­kės ant­ro tu­ro. Rei­kė­tų pa­brėž­ti ir vie­ną svar­bų mo­men­ tą – itin ak­ty­vų prem­je­ro Bi­dzi­ nos Iva­niš­vi­lio da­ly­va­vi­mą rin­ ki­m ų kam­p a­n i­j o­j e. Siek­d a­m as mo­bi­li­zuo­ti rin­kė­jus, jis pa­reiš­kė, kad jei „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ kan­ di­da­tas ne­su­rinks 60 pro­c. bal­sų, jis ra­gins jį ne­da­ly­vau­ti ant­ra­me tu­re. Ži­no­ma, tai ir­gi ma­ni­pu­lia­ ci­ja rin­kė­jais, ra­gi­nant juos bal­ suo­ti. Rin­kė­jas šian­dien daž­nai yra „tin­gus“ , t. y. lin­kęs ne­si­nau­ do­ti rin­kė­jo tei­se. Toks ra­gi­ni­mas grin­džia­mas gra­si­ni­mu, kad prie­ šin­gu at­ve­ju ga­li grįž­ti M.Saa­kaš­ vi­lis. O M.Saa­kaš­vi­lio disk­re­di­ta­ ci­jos (de­mo­ni­za­ci­jos) kam­pa­ni­ja nie­ka­da ne­bu­vo nu­trauk­ta ir per

rin­ki­mų kam­pa­ni­ją to­liau ak­ty­ viai tę­sia­ma. B.Iva­niš­vi­lis aiš­kiai lei­džia su­ pras­ti, kad „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ kan­di­da­tas yra jo sta­ty­ti­nis ir vyk­dys par­ti­jos pa­si­rink­tą po­li­ ti­nį kur­są. Ta­čiau M.Saa­kaš­vi­lio po­li­ti­nės kar­je­ros pa­bai­gos dar ne­rei­kė­tų sku­bė­ti skelb­ti, kaip ir pro­gno­zuo­ti „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ nuo­l a­t i­n io do­m i­n a­v i­m o ša­l y­j e. Su­si­da­rius ne­pa­lan­kiai si­tua­ci­ jai „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ po­li­ti­nei jė­gai (tai ga­li bū­ti po­li­ti­niai, ko­ rup­ci­niai skan­da­lai ir pan., ku­ rie ne­re­tai su­dre­bi­na ša­lį), rin­ kė­jai ga­li grei­tai per­sio­rien­tuo­ti ir vėl pra­dė­ti ieš­ko­ti ko nors nau­ jo, į ką ga­lė­tų su­dė­ti sa­vo lū­kes­ čius ir vil­tis. – Jei ša­lies va­do­vo rin­ki­mus lai­mės B.Iva­niš­vi­lio są­jun­gi­ nin­kas, ar Gru­zi­ja to­liau sieks in­teg­ra­ci­jos į Va­ka­rus, o gal su­ksis į Ru­si­ją?

Ri­ma Ur­bo­nai­tė:

M.Saa­kaš­vi­lio po­ li­ti­nės kar­je­ros pa­ bai­gos dar ne­rei­kė­tų sku­bė­ti skelb­ti, kaip ir pro­gno­zuo­ti „Gru­ zi­jos sva­jo­nės“ nuo­la­ ti­nio do­mi­na­vi­mo.


17

spalio 24–30, 2013

pasaulis

pre­zi­den­tą

ha bai­gė­si?

ša­lies gy­ven­to­jų ne­no­rė­tų, kad mi­ li­jar­die­rius pa­si­trauk­tų iš po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo. Dau­gė­ja ir tų, ku­rie ma­no, kad Gru­zi­ja da­bar žen­gia tei­sin­gu ke­ liu. Ko­vo mė­ne­sį ne­ti­kin­čių si­tua­ ci­jos pa­ge­rė­ji­mu bu­vo 58 pro­c., o rug­sė­jį – 39 pro­c. Bet ar si­tua­ci­ja pa­si­tai­sė? Re­mian­tis Pa­sau­lio ban­ko sta­ tis­ti­ka, Gru­zi­ja te­bė­ra vie­na skur­ džiau­sių Eu­ro­pos ša­lių. Pa­gal BVP

„Reu­ters“ nuo­tr.

vie­nam gy­ven­to­jui Pie­tų Kau­ka­zo ša­lis ap­len­kė tik Ko­so­vą, Ar­mė­ni­ ją ir Mol­da­vi­ją. Ga­my­bos ly­gis taip pat nė­ra di­ de­lis, že­mės ūkis – nee­fek­ty­vus. Gru­zi­jos ūkiui smo­gė ir Ru­si­jos eko­no­mi­nės san­kci­jos, trūks­ta už­ sie­nio in­ves­ti­ci­jų, po­li­ti­kams ne­ sve­ti­ma ko­rup­ci­ja. Ma­ža to, dau­ge­lis gru­zi­nų skun­ džia­si, kad ša­ly­je nė­ra dar­bo. Jau­ ni­mo ne­dar­bas sie­kia 46 pro­c.

na­tū­ra­lus da­ly­kas“ – Svars­ty­mų dėl Gru­zi­jos gra­vi­ ta­ci­jos į Ry­tus ar Va­ka­rus iš­ties daug. Dau­ge­lis ti­kė­jo­si kiek in­ten­ sy­ves­nio Gru­zi­jos ir Ru­si­jos dia­lo­ go į val­džią atė­jus B.Iva­niš­vi­liui, ta­čiau stip­raus san­ty­kių at­ši­li­mo ne­ma­ty­ti. Be­je, per pre­zi­den­to rin­ ki­mų kam­pa­ni­ją tik N.Bur­dža­na­ dzė bu­vo kiek už­si­mi­nu­si apie in­ ten­sy­ves­nį dia­lo­gą su Ru­si­ja. Ki­ta ver­tus, Gru­zi­ja bet ku­riuo at­ve­ju vi­sa­da tu­rės spręs­ti gal­vo­ sū­kį, kaip iš­lai­ky­ti tam tik­rą pu­ siaus­vy­rą tarp Va­ka­rų ir Ru­si­jos. Ta­čiau rei­kia pa­brėž­ti, kad in­ten­sy­ ves­nė in­teg­ra­ci­ja į Va­ka­rus ga­li­ma tuo at­ve­ju, jei pa­tys Va­ka­rai ne tik pa­pra­šys at­lik­ti de­mok­ra­ti­jos įtvir­ ti­ni­mo na­mų dar­bus, bet ir pa­siū­lys la­bai aiš­kią in­teg­ra­ci­jos vi­zi­ją. Tai ypač svar­bu, juk eko­no­mi­nė Gru­zi­jos pri­klau­so­my­bė nuo Ru­si­ jos yra ga­na di­de­lė ir eko­no­miš­kai (ypač kal­bant apie eks­por­tą) per­ sio­rien­tuo­ti į Va­ka­rų rin­kas nė­ra taip pa­pras­ta.

– Kuo Gru­zi­jos žmo­nes pa­trau­ kė „Gru­zi­jos sva­jo­nė“? Ar tai bu­vo nu­si­vy­li­mas M.Saa­kaš­ vi­liu? – Nu­si­vy­li­mas val­džia yra na­tū­ ra­lus da­ly­kas. Žmo­nės yra lin­kę dėl įvai­rių ne­sėk­mių kal­tin­ti val­džią. Ne­pa­mirš­ki­me, kad M.Saa­kaš­vi­ lis atė­jo į val­džią po Ro­žių re­vo­liu­ ci­jos, t. y. tuo mo­men­tu, kai vi­suo­ me­nė iš­gy­ve­no tam tik­rą pa­ki­li­mą. Ta­čiau šis pa­ki­li­mas ne­ga­li il­gai lai­ky­tis, ga­liau­siai ša­lis grįž­ta prie kas­die­nio gy­ve­ni­mo. M.Saa­kaš­vi­ lis, ne­pai­sant pra­dė­tų de­mok­ra­ti­ nių per­tvar­kų, vis dėl­to ne­su­ge­bė­jo iš­lai­ky­ti pa­si­rink­to kur­so, jo val­dy­ mas įga­vo ir ne­de­mok­ra­ti­nių bruo­ žų, o ko­rup­ci­ja, pikt­nau­džia­vi­mas val­džia pa­si­ro­dė esą bū­din­gi ir šiam nau­jam po­li­ti­niam eli­tui. Ne­pa­mirš­ki­me, kad po Gru­zi­jos ir Ru­si­jos ka­ro M.Saa­kaš­vi­lio po­zi­ci­ jos su­svy­ra­vo ir tarp­tau­ti­nė­je are­ no­je, o tai ir­gi pa­ska­ti­no nu­si­vy­li­ mą pre­zi­den­tu.

Kas kaip moka, tas taip šoka Gru­zi­jo­je rei­kė­tų at­kur­ti ko­lū­ki­nę sis­te­mą? Bu­vęs ša­lies pre­zi­den­tas Eduar­das Še­vard­na­dzė – An­tik­ris­ tas? Tai tik ke­lios skam­bios fra­zės, ku­rias iš­ta­rė kan­di­da­tai į Gru­zi­jos pre­zi­den­to po­stą.

Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ke­ti­na da­ ly­vau­ti iš vi­so 23 kan­di­da­tai. Skai­ čius at­ro­do gan di­de­lis ša­ly­je, ku­ rio­je rin­ki­mų tei­sę tu­ri 3,54 mln. gy­ven­to­jų, o rin­ki­mų įsta­ty­mas nu­ma­to, kad kiek­vie­nam no­rin­ čiam kel­ti sa­vo kan­di­da­tū­rą rei­ kia su­rink­ti bent 25 tūkst. rin­kė­ jų bal­sų. Tie­sa, rea­liai kan­di­da­tų, ku­rie ga­li ti­kė­tis užim­ti ša­lies va­do­vo po­stą, yra vos trys. Tai „Gru­zi­ jos sva­jo­nės“ par­ti­jos kan­di­da­ tas Gior­gis Marg­ve­laš­vi­lis, bu­vęs švie­ti­mo mi­nist­ras, M.Saa­kaš­vi­ lio Jung­ti­nio na­cio­na­li­nio ju­dė­ji­ mo kan­di­da­tas Da­vi­tas Bak­ra­dzė, bu­vęs par­la­men­to pir­mi­nin­kas, ir bu­vu­si M.Saa­kaš­vi­lio bend­ra­ žy­gė, taip pat bu­vu­si par­la­men­ to va­do­vė Ni­no Bur­dža­na­dzė, šiuo me­tu va­do­vau­jan­ti de­mok­ ra­ti­niam ju­dė­ji­mui „Vie­nin­go­ ji Gru­zi­ja“. Tarp li­ku­sių kan­di­da­tų yra krip­ to­lo­gė, du na­cio­na­lis­tai, bu­vu­sio Gru­zi­jos pre­zi­den­to Zvia­do Gam­ sa­chur­di­jos ša­li­nin­kai, ke­li Grai­ki­ jos or­to­dok­sų baž­ny­čios dva­si­nin­ kai, ke­le­tas bu­vu­sio SSRS va­do­vo Sta­li­no ger­bė­jų ir ke­li opo­zi­ci­nių par­ti­jų ly­de­riai. Vie­nas iš kan­di­da­tų, 71-ų Vie­ nin­go­sios ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­ rys Nug­za­ras Ava­lia­nis, te­le­vi­zi­ jos de­ba­tuo­se pa­ža­dė­jo, kad jei bus iš­rink­tas pre­zi­den­tu, su­grą­ žins į ša­lį pla­ni­nę eko­no­mi­kos ir ko­lū­kių sis­te­mą. Eks­per­tai, ana­li­zuo­da­mi kan­ di­da­tų kal­bas, juo­kė­si, kad Gru­ zi­ja, „nors ma­ža ša­lis, jos žmo­nės

„„Ego: eks­per­tai juo­kia­si, kad kiek­vie­nas gru­zi­nas yra tik­ras, jog ga­li

dirb­ti pre­zi­den­tu. 

pa­si­žy­mi di­de­liu ego – kiek­vie­nas yra įsi­ti­ki­nęs, kad ga­li va­do­vau­ ti ša­liai“. „Dalis kan­di­da­tų, be abe­jo­ nės, yra la­bai po­pu­lia­rūs tarp sa­ vo šei­mos na­rių ar­ba ge­rų pa­žįs­ta­ mų, ta­čiau ne­rei­kė­tų drau­gų ar­ba šei­mos na­rių pai­nio­ti su vi­suo­ me­ne“, – iro­niš­kai sa­kė psi­cho­ lo­gas Gior­gis Tsots­ko­lau­ris. Pa­ sak jo, gru­zi­nams pa­tin­ka me­si­jo ti­po ly­de­riai. „Ti­kė­ti­na, kad tau­ta vėl lau­ kia me­si­jo, ku­ris da­lys pa­ža­dus ir įkvėps vil­tį“, – pri­dū­rė eks­ per­tas. Vie­nas to­kių – 55-erių Mi­chai­ las Ge­la Sa­luaš­vi­lis. Te­le­vi­zi­jo­je jis pa­reiš­kė, kad „ar­ti­na­si pa­sku­ ti­nio­jo teis­mo va­lan­da, o ne­to­li Tbi­li­sio gy­ve­na An­tik­ris­tas“, ži­ no­ma, tu­rė­da­mas gal­vo­je bu­vu­ sį ša­lies va­do­vą E.Še­vard­na­dzę. Kal­bos pa­bai­go­je jis pri­dū­rė, kad „M.Saa­kaš­vi­lis bu­vo tik lė­lė“. Pa­ sak M.G.Sa­luaš­vi­lio, „vis­kas ap­ ra­šy­ta Bib­li­jo­je“. „Ma­nau, dau­ge­lis šių kan­di­da­ tų tie­siog sie­kia as­me­ni­nio po­pu­

AFP nuo­tr.

lia­ru­mo, – ko­men­ta­vo kan­di­da­tų pa­si­sa­ky­mus plėt­ros kon­sul­tan­ tė Eka­te­ri­na Ga­ma­ka­ria. – Jei­gu jie ne­bū­tų kan­di­da­tai, juk nie­ kuo­met ne­gau­tų 2 mi­nu­čių ete­ rio ir ne­su­lauk­tų ži­niask­lai­dos dė­me­sio.“ Rin­ki­mų ana­li­ti­kas Gi­gis Čik­ la­dzė, dir­ban­tis or­ga­ni­za­ci­jo­ je „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“, pa­vo­jaus, kad tiek daug kan­di­da­tų už­si­tik­ri­no 25 tūkst. rin­kė­jų pa­lai­ ky­mą, neįž­vel­gė. „Pa­ra­šų, bū­ti­nų kan­di­da­tū­rai iš­kel­ti, skai­čius Gru­zi­jo­je – ga­na di­de­lis. Tai su­da­ro apie 0,75 pro­c. vi­sų gy­ven­to­jų. Toks stan­dar­tas ati­tin­ka pa­sau­lio vals­ty­bių nor­ mas“, – sa­kė eks­per­tas. O Tbi­li­sy­je esan­čio­je par­duo­ tu­vė­je dir­ban­ti Ne­li Si­da­mo­ni­dzė paaiš­ki­no, kad per­ne­lyg il­gai ne­ gal­vo­ju­si su­rai­tė pa­ra­šą po vie­no iš kan­di­da­tų pa­var­de, bet net ne­ pa­me­na po ku­rio. „Jis man pa­si­ro­dė kaip mie­las pa­gy­ve­nęs žmo­gus“, – paaiš­ki­no sa­vo pa­si­rin­ki­mą gru­zi­nė. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Po rin­ki­mų gre­sia be­lan­gė? Po 2012 m. par­la­men­to rin­ki­mų Gru­zi­jo­je ša­lies pre­zi­den­to Mi­chai­ lo Saa­kaš­vi­lio ša­li­nin­kai skun­dė­ si, kad val­džią ga­vu­sios po­li­ti­nės jė­gos su jais ban­do su­si­do­ro­ti. Ar be­lan­gė lau­kia ir da­bar­ti­nio ša­lies va­do­vo M.Saa­kaš­vi­lio?

Prieš pat pre­zi­den­to rin­ki­mus 2013 m. spa­lio 15 d. pa­skelb­ta, kad Pran­cū­zi­jo­je su­lai­ky­tas bu­vęs Gru­zi­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Da­vi­ tas Ke­ze­raš­vi­lis. Areš­to or­de­ris bu­vo pa­skelb­ tas šių me­tų va­sa­rio mė­ne­sį. Bu­ vęs aukš­tas vy­riau­sy­bės pa­rei­gū­ nas ap­kal­tin­tas ko­rup­ci­ja. D.Ke­ze­raš­vi­lis bu­vo vie­nas ar­ ti­miau­sių pre­zi­den­to M.Saa­kaš­ vi­lio są­jun­gi­nin­kų. Jis nuo 2006 iki 2008 m. dir­bo ša­lies gy­ny­bos mi­nist­ru. Prieš tai kal­ti­ni­mai bu­vo pa­teik­ ti bu­vu­siam gy­ny­bos ir vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­rui Ba­čio Acha­la­jai, taip pat bu­vu­siam Gru­zi­jos prem­ je­rui Va­no Me­ra­biš­vi­liui, ku­ris ne­ tru­kus prieš su­lai­ky­mą bu­vo pa­ skelb­tas M.Saa­kaš­vi­lio par­ti­jos Jung­ti­nio na­cio­na­li­nio ju­dė­ji­mo ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi. Vi­siems pa­rei­gū­nams bu­vo pa­ teik­ti kal­ti­ni­mai įga­lio­ji­mų vir­ši­ ji­mu, ne­tei­sė­tais veiks­mais ir ko­ rup­ci­ja.

„„Ne­ma­lo­nu­mai: po­li­ti­niai opo­nen­tai gra­si­na, kad pa­si­trau­ku­sį iš po­s-„

to M.Saa­kaš­vi­lį ga­li per­se­kio­ti tei­sė­sau­ga.

Be­je, V.Me­ra­biš­vi­lis lai­ky­tas rea­ liau­siu kan­di­da­tu tap­ti M.Saa­kaš­ vi­lio įpė­di­niu pre­zi­den­to po­ste. To­ dėl po to, kai jis bu­vo su­lai­ky­tas, jo par­ti­jos ko­le­gos su­sku­bo pa­reikš­ti, kad „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ at­sto­vai, užė­mę po­stus vy­riau­sy­bė­je, ban­do su­si­do­ro­ti su po­ten­cia­liai stip­riais var­žo­vais. Su­si­rū­pi­ni­mą iš­reiš­kė ir Va­ka­rų vals­ty­bės. Ta­čiau Gru­zi­jos vy­riau­sy­bė at­rė­žė, kad vi­si kal­ti­ni­ mai pa­teik­ti pa­grįs­tai. Gra­si­ni­mų sa­vo bu­vu­siam bend­ ra­žy­giui M.Saa­kaš­vi­liui prieš rin­ki­ mus pa­žė­rė ir opo­zi­ci­jos kan­di­da­tė

„Reu­ters“ nuo­tr.

į pre­zi­den­tus Ni­no Bur­dža­na­dzė. Ji pa­reiš­kė, kad ša­lies pre­zi­den­ tą M.Saa­kaš­vi­lį „pa­so­din­tų į ka­ lė­ji­mą“. Pa­sak N.Bur­dža­na­dzės, M.Saa­ kaš­vi­lio Jung­ti­nis na­cio­na­li­nis ju­dė­ji­mas – „kri­mi­na­li­nė or­ga­ ni­za­ci­ja“, o jei ji bū­tų iš­rink­ta ša­ lies va­do­ve, „M.Saa­kaš­vi­lis būtų suim­tas ne­del­siant“. Ga­li­my­bės, kad M.Saa­kaš­vi­lis ga­li su­lauk­ti kal­ti­ni­mų, kai pa­liks ša­lies va­do­vo po­stą, neat­me­tė ir prem­je­ras Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas


18

spalio 24–30, 2013

sportas Spor­to aist­ruo­lio tvar­ka­raš­tis

KUR? My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to spor­to sa­lė­je, Vil­niu­je. KA­DA? Spa­lio 25 d. 16.30 val.

Čem­pio­nės gi­na ti­tu­lą

Ar svei­kin­si­me „Žal­gi­rį“ su auk­su?

Penk­t a­d ie­n į ko­m an­dos „Ki­birkš­t is-VI­Č IIKI“ krep­ši­nin­kės na­mie priims Klai­pė­dos „For­tū­nos“ klu­bą. Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­ nio ly­gos čem­pio­nės pir­me­ny­bes pra­dė­ jo per­ga­le. Klai­pė­die­tės, nors ir ge­ro­kai at­ nau­ji­nu­sios su­dė­tį, taip pat lai­mė­jo triuš­ ki­n a­m ai. Vie­n ai ko­m an­dų penk­t a­d ie­n į teks nu­ry­ti pir­mą­ją šį se­zo­ną pra­lai­mė­ji­ mo pi­liu­lę.

Vil­nius to lau­kė dau­giau nei de­šimt­me­tį. Le­gen­di­nis sos­ti­nės „Žal­gi­rio“ fut­bo­lo klu­ bas jau šį šeš­ta­die­nį ga­li pa­da­ry­ti tai, ko neįs­ten­gė nuo pat 1999-ųjų. Jei žal­gi­rie­čiai sa­vo aikš­tė­je įveiks Pak­ruo­jo „Kruo­jos“ eki­ pą, jie, ne­lauk­da­mi fi­ni­šo, taps Lie­tu­vos fut­ bo­lo čem­pio­nais. Iki A ly­gos čem­pio­na­to li­ kus ke­tu­riems tu­rams „Žal­gi­ris“ ar­ti­miau­ sius per­se­kio­to­jus len­kia jau 9 taš­kais.

KUR? LFF sta­dio­ne, Vil­niu­je. KA­DA? Spa­lio 26 d. 14 val.

Lie­tu­vos krep­ši­nio mil­ži­nai – Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ ir Kau­no „Žal­gi­ris“ – pra­dė­jo skir­tin­gai int­ri­guo­jan­tį šio se­ zo­no nuo­ty­kį – pa­si­ ro­dy­mą Eu­ro­ly­gos tur­ny­re.

„„Kovotojai: R.Seibutis (kairėje) pirmose „Eurolygos“ rungtynėse tapo savo komandos didvyriu, o Š.Jasikevičiui nepavyko išgelbėti „Žalgirio“ nuo

pirmo pralaimėjimo. 

BFL nuotr.

Lie­tu­vos ga­liū­nų kont­ras­tai Eu­ro­ly­go­je Zig­mas Ju­re­vi­čius z.jurevicius@diena.lt

„Lie­t u­vos ry­tas“, pa­d e­m onst­ ruo­d a­m as tvir­t ą cha­rak­te­r į, po pra­tę­si­mo per­kan­do kie­tą grai­ ki­nį rie­šu­tą – Atė­nų „Pa­nat­hi­ nai­kos“. „Žal­gi­ris“ sa­vo žiū­ro­vų aki­vaiz­do­je ka­pi­tu­lia­vo prieš dar grės­min­ges­nį var­žo­vą – Mad­ri­ do „Real“. Ket­vir­ta­die­nį vil­nie­čiai Kras­no­ da­re kibs į at­la­pus vie­tos „Lo­ko­ mo­tiv-Ku­ban“ ka­riau­nai. „Žal­gi­ rio“ tą pa­tį va­ka­rą Mi­la­ne lau­kia „di­zai­ne­riai“ iš „EA7 Em­po­rio Ar­ ma­ni“ klu­bo. Apie Lie­tu­vos ko­man­dų tarp­tau­ ti­nį star­tą ir jų per­spek­ty­vas „Vil­ niaus die­na“ kal­bė­jo­si su ži­no­mais krep­ši­nio tre­ne­riais – To­mu Pa­čė­ su bei Ša­rū­nu Sa­ka­laus­ku. Abiem spe­cia­lis­tams pa­tei­kė­me tuos pa­ čius tris klau­si­mus.

– Eu­ro­ly­gos se­zo­ną „Lie­tu­vos ry­tas“ pra­dė­jo gra­žia per­ga­le, „Žal­gi­ris“ – ap­mau­džiu pra­lai­ mė­ji­mu. Ar tai – vi­so bū­si­mo se­zo­no at­spin­dys? T.Pa­čė­sas: – Iš pir­mų rung­ty­nių ne­ga­li­ma da­ry­ti to­li sie­kian­čių iš­ va­dų. Pir­miau­sia, bū­tų ne­tei­sin­ga ly­gin­ti mū­siš­kiams te­ku­sius var­ žo­vus. Taip, „Lie­tu­vos ry­tui“ te­ko gar­sus prie­ši­nin­kas. „Pa­nat­hi­nai­ kos“ – vie­nas Eu­ro­ly­gos sen­bu­vių. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad grai­kai ir jų le­gio­nie­riai dar to­li gra­žu nė­ra op­ ti­ma­lios spor­ti­nės for­mos. Jie dar tik įsi­bė­gė­ja. Aiš­ku, tai ne vil­nie­ čių pro­ble­ma, nes jie pa­ro­dė pui­kų žai­di­mą ir pel­ny­tai pa­siė­mė taš­ kus. Ma­nau, vė­liau „Pa­nat­hi­nai­ kos“ taip per­ga­lė­mis ne­si­mė­tys. O „Žal­gi­ris“ žai­dė su „Real“, ku­ris jau da­bar at­ro­do įspū­din­gai. Ta­ me fo­ne kau­nie­čiai at­ro­dė ne­kaip. Tik Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius ir Pau­lius

Jan­kū­nas su­žai­dė daug­maž pa­gal ga­li­my­bes.

rei­kė­tų pa­gir­ti vo­kie­čio asis­ten­tus klu­be. Tai di­de­lis jų nuo­pel­nas.

Tomas Pa­čė­sas:

– Ar ket­vir­ta­die­nį Kras­no­da­re ir Mi­la­ne iš­vy­si­me ki­to­kį vaiz­dą? T.Pa­čė­sas: – „Lie­tu­vos ry­tas“ prieš ke­le­tą die­nų Kras­no­da­re lai­mė­jo įti­ ki­na­mai. Bet tai bu­vo ki­tos ly­gos – VTB – rung­ty­nės. Vil­nie­čiai la­bai ge­rai pa­tai­kė. Eu­ro­ly­gos ma­če ma­ty­ si­me vi­sai ki­tą vaiz­dą. „Lo­ko­mo­tiv“ – itin pa­jė­gi ko­man­da, tu­rin­ti mil­ži­ niš­ką po­ten­cia­lą. De­ja, pro­gno­zuo­ čiau šei­mi­nin­kų per­ga­lę. Duo­čiau 60 pro­c., kad lai­mės ru­sai. „Žal­gi­riui“ Mi­la­ne bus tik­rai sun­ ku. Ypač įdo­mu pa­žiū­rė­ti, kaip tre­ ne­ris Ilias Zou­ras spręs Keit­ho Lang­for­do pro­ble­mą. Šis ame­ri­kie­ tis, ma­no nuo­mo­ne, yra vie­nas stip­ riau­sių Eu­ro­po­je žai­džian­čių gy­nė­ jų. Jis tu­ri la­bai stai­gų pir­mą žings­nį. Aš I.Zou­ro vie­to­je steng­čiau­si Mi­la­ no le­gio­nie­riui už­tver­ti ke­lią krep­šio link ir leis­ti lais­viau ata­kuo­ti iš to­li. Š.Sa­ka­laus­kas: – Ne­rei­kia ti­kė­ tis, kad Kras­no­da­ro ko­man­da su­ žais ant­ras to­kias pat rung­ty­nes iš ei­lės. VTB rung­ty­nės bu­vo tik re­pe­ ti­ci­ja, ku­rio­je da­ly­viai spren­dė sa­ vo už­duo­tis prieš Eu­ro­ly­gos dvi­ko­ vą. Da­bar mo­ty­va­ci­ja bus ki­to­kia. Iš „Žal­gi­rio“ ti­kiuo­si ki­to­kio vaiz­do. Kau­nie­čiai ne­žai­džia VTB ly­go­je, tad tu­ri dau­giau lai­ko tre­ni­ruo­čių pro­ ce­sui. Šio nuo­sek­laus dar­bo re­zul­ta­ tai ne­tru­kus tu­rė­tų pa­si­ma­ty­ti.

„Lie­tu­vos ry­tui“ ko nors la­bai ge­rin­ti nė ne­rei­kia. Š.Sa­ka­laus­kas: – Tik­rai ne – per ma­žai kon­teks­to. Abi eki­pos su­si­ dū­rė su la­bai stip­riais opo­nen­tais. Tai nau­din­ga. Tre­ne­riai įsi­ti­ki­no, kur šiuo me­tu yra jų auk­lė­ti­niai, ką rei­kia to­bu­lin­ti. O „Žal­gi­riui“ to­bu­ lin­ti rei­kia la­bai daug ką. Taip pat ma­ty­ti, kad „Lie­tu­vos ry­tas“ ge­rai pa­si­ruo­šė se­zo­nui. Ne­pa­mirš­ki­me, kad pa­si­ren­gi­mas vy­ko be vy­riau­ sio­jo tre­ne­rio Dir­ko Bauer­man­no, ku­ris bu­vo užim­tas Eu­ro­pos čem­ pio­na­te su Len­ki­jos rink­ti­ne. Tad

– Ko­kie pa­grin­di­niai abie­jų ko­ man­dų re­zer­vai? T.Pa­čė­sas: – „Lie­tu­vos ry­tui“ ko nors la­bai ge­rin­ti nė ne­rei­kia. Jie ir taip ge­rai rung­ty­niau­ja. Gal­būt de­rė­tų dar įtrauk­ti pa­pil­do­mų žai­dė­jų. Sa­ky­

ki­me, Ei­man­tas Ben­džius ne­pro­duk­ ty­vus, nors jis – ge­ras me­ti­kas. Pa­na­ šiai ir su Ge­di­mi­nu Ore­li­ku. „Žal­gi­rio“ eki­po­je pa­si­gen­du su­si­klau­sy­mo, tre­ ne­rio spren­di­mų. Tei­si­na­ma­si, kad kau­nie­čiams vi­sa jė­ga kol kas ne­ga­li pa­dė­ti Eu­ro­pos čem­pio­na­te rink­ti­nei ne­ma­žai jė­gų ati­da­vę Mar­ty­nas Po­ cius, Ro­ber­tas Jav­to­kas. Ta­čiau Vil­ niaus klu­bo ly­de­ris Re­nal­das Sei­bu­tis Slo­vė­ni­jo­je rung­ty­nia­vo dar dau­giau, bet tai jam ne­truk­do ži­bė­ti ir klu­be.

Šarūnas Sa­ka­laus­kas:

Di­džiau­si re­zer­vai – „Žal­gi­rio“ sto­vyk­lo­je.

Man įdo­mu, ar Kau­ne įsi­va­žiuos Jus­ti­nas Dent­mo­nas. Ša­rui vie­nam bus la­bai sun­ku ir su­kti ko­man­dos žai­di­mą, ir rink­ti taš­kus. Jei bū­da­ mas to­kio am­žiaus jis temps eki­pą, po mė­ne­sio pa­teks į fi­zi­nės for­mos kri­zę. Rei­kia, kad ame­ri­kie­tis ar jau­ na­sis Vy­te­nis Či­žaus­kas jam pa­dė­tų įsuk­ti žai­di­mą, ka­da rei­kia, pa­temp­ tų į grei­tą puo­li­mą, ka­da rei­kia, su­ri­ kiuo­tų po­zi­ci­niam žai­di­mui. Š.Sa­ka­laus­kas: – Di­džiau­si re­zer­ vai – „Žal­gi­rio“ sto­vyk­lo­je. Gy­ny­bos sis­te­mos paieš­ko­se – tiek ko­man­di­ nės, tiek as­me­ni­nės. Taip pat žai­dė­ jų ro­ta­ci­ja. Kai žal­gi­rie­čiai išei­da­mi į aikš­tę tiks­liai ži­nos, ką tu­ri at­lik­ ti, ko­kias už­duo­tis įgy­ven­din­ti, ta­da vaiz­das tu­rė­tų pa­ge­rė­ti. Bet ko­rek­ci­jų rei­kia daug. Iš vil­nie­čių ka­žin ar ga­li­ ma ko dau­giau ti­kė­tis. Jiems pa­kak­tų tęs­ti tą žai­di­mą, ku­rį de­monst­ruo­ja jau nuo se­zo­no pra­džios.


19

spalio 24–30, 2013

Vilniečio savaitės renginių gidas.

26p.

savaitgalis

Erica ir Jurgis:

„San­tuo­ka pa­na­ši į jūrą“

„„Nau­jie­nos: ne­se­niai E.Jen­nings ir J.Did­žiu­lio due­tas įspūdin­gai pri­statė dai­nos „Ba­by Bur­ning“ klipą. 

Sce­no­je jie – puikūs, nors šei­mo­je ga­li būti su­dėtingų aki­mirkų ir net audrų. Bend­ru gy­ve­ni­mo ke­liu žen­gian­ ti mu­zi­kantų šei­ma – 33 metų Jur­ gis Did­žiu­lis ir bend­raamžė jo žmo­na Eri­ca Jen­nings – ne­gan­das ir ver­ti­ni­ mo ko­mi­sijų kri­tiką at­lai­ko drau­ge.

Mar­los Sin­ger nuo­tr.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

bei J.Did­žiu­lio in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“.

Sa­vo gerbė­jams šis due­tas ren­gia staig­meną – ret­ro sti­liaus kon­certą su ne­di­de­liu or­kest­ru. Kon­cer­tas vyks lapk­ri­čio 21 d. menų fab­ri­ke „Lof­tas“ Vil­niu­je, o ja­me skambės pra­ėju­sio am­žiaus 5–6 de­šimt­me­ čių mu­zi­ka. Apie aud­ras sce­no­je bei gy­ve­ ni­me ir skir­tingą mu­zi­kinį sko­ nį, ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jas ir vi­suo­ menės pikt­žaiz­des – E.Jen­nings

– Eri­ca ir Jur­gi, jūsų due­tas „The Ball & Chain“ – nuo­sta­bus pa­ vyz­dys, kad vy­ras ir žmo­na ga­li kar­tu dai­nuo­ti sce­no­je, būti pui­ kūs, int­ri­guo­jan­tys ir neuž­gož­ ti vie­nas ki­to. Ar daug konf­liktų įvy­ko, kol pri­si­taikė­te vie­nas prie ki­to gy­ve­ni­me ir sce­no­je? Eri­ca: – Sa­ky­čiau, kad bet ko­kia par­tne­rystė ar­ba san­tuo­ka yra nuo­ la­ti­nis dar­bas. Dar­binė par­tne­rystė

tik­riau­siai yra pa­pras­tesnė, nes tu ne­prii­mi nie­ko as­me­niš­kai. San­tuo­ ka pa­na­ši į jūrą: kar­tais ra­mi, kar­ tais aud­rin­ga, kar­tais ban­gos būna did­žiulės, kar­tais – vi­siš­kai ra­mios. Jur­gis: – Būna la­bai su­dėtingų aki­mirkų. Ta­da ir pa­da­rom per­ trauką. Kūry­bo­je kar­tais tie bui­tiš­ ki san­ty­kiai su­tei­kia šar­mo ir tik­ ru­mo, o kar­tais la­bai ap­sun­ki­na pro­fe­sio­na­lius san­ty­kius. Tru­putį pa­de­da tai, kad aš ši­tam pro­jek­ te ži­nau sa­vo vietą (t. y. už Eri­cos),

21


21

spalio 24–30, 2013

savaitgalis

Erica ir Jurgis: „San­tuo­ka pa­na­ši į jūrą“ 19

bet tai ne­reiš­kia, kad nėra jo­kios įtam­pos.

– Eri­ca, ar la­bai iš­gy­ve­no­te, kai te­ko pa­lik­ti te­le­vi­zi­jos pro­jektą „Auk­si­nis bal­sas“? Ar Jur­gis bent kiek pa­guodė? Eri­ca: – Būsiu at­vi­ra – li­kau nu­si­ vy­lu­si. Bet po to su­pra­tau, kad bu­vo veiks­nių ir niuansų, ku­rių ne­galė­ jau kont­ro­liuo­ti. Ilgą laiką, nuo 17os metų, bu­vau ori­gi­na­li at­likė­ja, ra­šiau sa­vo hi­tus ir gy­vai dai­na­ vau pub­li­kai. Bet ta televizija… Ypač kai dai­nuo­ji prie­š ko­mi­siją ir per­dai­nuo­tas dainas… Na, tai tie­ siog man sve­ti­ma. Pa­da­riau kar­ jerą be jo­kių rea­lybės šou ar­ba kie­ no nors at­mi­ni­mui skirtų kon­certų ir da­rau tai to­liau. Jur­gis: – Aš gai­liuo­si, kad pa­si­ūliau Eri­cai da­ly­vau­ti šia­me pro­jek­ te. Tik­rai ma­niau, kad jai tai bus pui­ki vie­ta at­skleis­ti sa­vo ta­lentą. De­ja, ne­ži­nau, ką ten ver­ti­na va­di­ na­mo­ji ko­mi­si­ja. At­likė­jai daž­nai nu­si­dai­nuo­ja, ir vo­ka­linės par­ti­jos po įrašų tai­so­mos iki pat pa­si­ro­dy­ mo ete­ry­je. Ba­lus ski­ria ne­ži­nia pa­ gal ko­kius kri­te­ri­jus. Gėda klau­sy­ tis, kai apie dai­na­vimą ne­ga­li nie­ko pa­sa­ky­ti, bet va­ro ant ma­no žmo­ nos, nes esą šei­ma at­ėjo jos ap­lan­ ky­ti į stu­diją. – Ne­se­niai jūsų due­tas įspūdin­ gai pri­statė dai­nos „Ba­by Bur­ ning“ vaiz­do klipą. Jis pra­si­de­ da nuo ins­ce­ni­zuo­to po­kal­bių šou, o šį ve­da tos sri­ties meist­ ras Al­gis Ra­ma­naus­kas-Grei­ tai. Kaip at­si­ra­do toks su­ma­ ny­mas? Eri­ca: – Nep­ri­si­me­nu, kam ki­lo ši min­tis, galbūt Jur­giui. Ži­no­jo­me, kad Al­gis no­ri kur­ti to­kio pobūdžio po­kal­bių šou, ir pa­gal­vo­jo­me, kad, jei­gu pa­da­ry­tu­me jį ret­ro sti­liaus, jis tiktų mūsų due­tui. Jur­gis: – Ne­la­bai tu­rim kur Lie­tu­ vo­je at­skleis­ti to­kią kūrybą. Pa­gal­ vo­jom, ko­kia­me kon­teks­te norė­tu­me ma­ty­ti ir vie­šin­ti „Ball & Chain“ pro­jektą, ir iš­kart šovė min­tis apie se­nas po­kal­bių lai­das. Ta­da pa­ kvietėm daug draugų į pa­galbą ir pa­darėm. – Ta­čiau kodėl A.Ra­ma­naus­ kas-Grei­tai kal­ba ang­liš­kai, o

ne lie­tu­viš­kai? Ko­kia bus vaiz­ do kli­po atei­tis? Eri­ca: – Al­gis yra ang­lo­fi­las, tai­gi jam tai bu­vo ga­li­mybė pa­de­monst­ ruo­ti sa­vo bri­tišką ak­centą ir pra­ tur­tin­ti anglų kal­bos žo­dyną (juo­ kia­si). O jei­gu rim­tai, mes ne­no­ri­me at­stum­ti už­sie­nio klau­sy­tojų, todėl pa­si­rin­ko­me anglų kalbą kaip uni­ ver­sa­lesnę ir pri­dėjo­me lie­tu­viš­kus su­btit­rus. Jur­gis: – Bu­vo no­ras tru­pu­čiuką ap­gau­ti pub­liką. Norė­jo­si ir po­kal­ bius pri­temp­ti prie tos es­te­ti­kos, bet lie­tu­vių kal­ba ne­la­bai li­po prie jos. Vi­si, kas prie šio kli­po pri­si­dėjom, ieš­ko­jom šio­kio to­kio fe­ti­šis­ti­nio pa­si­ten­ki­ni­mo. Ne­si­norė­jo pa­da­ ry­ti po­pso­vai ar lie­tu­viš­kai dėl po­ pu­lia­ru­mo. – Ta­me vaiz­do kli­pe Eri­ca iš­ puoš­ta kaip prin­cesė. Ar jums pa­tin­ka puoš­tis ir ne sce­no­je? Kas duo­da pa­ta­rimų dėl su­kne­lių iš­kirp­čių – vy­ras ar di­zai­ ne­riai? Eri­ca: – Šiam vaiz­do kli­pui su­knelę pa­si­rin­kau aš. O ar no­riu at­ ro­dy­ti kaip prin­cesė tik­ra­me gy­ ve­ni­me, pri­klau­so nuo ma­no nuo­ tai­kos. Bet kal­bant apie sti­lių ir di­zai­ne­rius man daug metų te­ko laimė dirb­ti su ge­riau­siais Lie­tu­ vos di­zai­ne­riais.

Eri­ca Jennings:

Aš as­me­niš­kai sten­ giuo­si at­kreip­ti dė­ mesį į to­kią rea­lią ir ak­tua­lią pro­blemą, kaip smur­tas prie­š mo­te­ris.

– Pla­nuo­ja­te kon­certą su mi­ni or­kest­ru ret­ro te­ma. Kaip už­ si­ka­bi­no­te už šios idė­jos? Kuo jums įdo­mu ret­ro – kuo ža­vi ir įkve­pia praei­tis? Eri­ca: – Mūsų kon­cer­tas įvyks lapk­ri­čio 21 d. menų fab­ri­ke „Lof­ tas“ Vil­niu­je. Pap­ras­tai mūsų mu­zi­ki­nis sko­ nis ski­ria­si, bet tik ne dėl 7-ojo,

6-ojo de­šimt­me­čių ir anks­tesnės mu­zi­kos. Tai mes mėgsta­me abu. Nuo tos bend­ros meilės ir pra­si­dėjo mūsų sėdėji­mai vir­tuvė­je ir dainų kūri­mas. Kai pa­si­rodė­me tuo ret­ ro sti­liu­mi, vi­si sakė, kad tai pa­na­ šu į mad­me­nus (kul­ti­nis TV se­ria­ las „MAD MEN. Rek­la­mos vil­kai“ – red. pa­st.). Ka­dan­gi ne­žiū­ri­me te­le­vi­zo­riaus, ne­sup­ra­to­me, apie ką jie šne­ka. Kiek vėliau iš­vy­ko­me į Ko­lum­biją, ten pirmą kartą pa­matė­me tą se­ rialą ir tik ta­da viską su­pra­to­me. Bet da­bar vi­si čia nau­do­ja ret­ro sti­lių ir jis jau išei­na iš ma­dos. Er­ zi­na, kai žmonės ne­ga­li gal­vo­ti pa­ tys, tik ko­pi­juo­ja ir bėga iš pa­skos. Bet aš ver­ti­nu kaip komp­li­mentą, kad žmo­nes įkve­pia tai, ką mes da­ ro­me. Jur­gis: – Norė­jo­si dau­giau pra­ ban­gos savo mu­zi­ko­je. Iš pra­džių gro­jom mie­ga­mo­jo mu­ziką, o da­ bar mūsų kūry­ba yra to­kia tru­putį la­biau šo­kiams pri­tai­ky­ta, ta­čiau norė­jo­si iš­lai­ky­ti šiokį tokį išs­kir­ ti­numą. Iš tikrųjų ke­lias bu­vo gana aiš­kus. Pa­čios dai­nos, ku­rias da­bar ku­riam, tie­siog pra­šo­si pra­ban­gios aran­žuotės. – Abiem pa­tin­ka skir­tin­ga mu­ zi­ka. Kaip jūsų due­tas ran­da komp­ro­misą? Eri­ca: – Kiek ži­nau, Jur­gis iki šiol mėgsta in­dišką mu­ziką, bet ne­gro­ja jos sce­no­je. Todėl mes tie­siog lie­ka­ me iš­ti­ki­mi sa­vo swing pop sti­liui, ir tai vei­kia. Jur­gis: – Se­na 4–7 de­šimt­me­čių mu­zi­ka mums abiem pa­tin­ka. Čia ir su­tam­pa mūsų mu­zi­ki­nis sko­nis. – O ar yra toks kūri­nys, ku­ris abu tie­siog iš­ver­čia iš ko­to? Eri­ca: – Be abe­jo, ir ne vie­nas. „Quiet nights of quiet stars“ yra vie­nas jų. Tie žod­žiai, ta me­lo­di­ ja… Jur­gis: – Tik­rai taip. „They can’t ta­ke that away from me“ – taip pat. – Apie grupę „In­Cul­to“, ku­rios vo­ka­lis­tas ir ly­de­ris bu­vo Jur­ gis, jau ku­ris lai­kas nie­ko ne­ girdė­ti. Grupė „Skamp“ taip pat kon­cer­tuo­ja re­tai. Ar tai reiš­kia, kad šiai veik­lai jau pa­ dėtas taš­kas?

Ne­si­norė­ jo pa­da­ ry­ti po­pso­vai ar lie­tu­viš­ kai dėl po­pu­lia­ ru­mo.

„„Įšir­do: „Gėda klau­sy­ti, kai apie dai­na­vimą ne­ga­li nie­ko pa­sa­ky­ti, bet va­ro

ant ma­no žmo­nos, nes esą šei­ma at­ėjo jos ap­lan­ky­ti į stu­diją“, – kar­čių žod­žių pro­jek­to „Auk­si­nis bal­sas“ ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jai ne­šykštė­jo J.Did­žiu­lis.  Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Eri­ca: – Kartą iš­gir­dau iš­min­tin­ gus žod­žius, iš­tar­tus Stin­go, ku­riuo la­bai ža­viuo­si. Jis pa­sakė, kad jei­gu ne­jau­ti, jog ką nors sa­kai, ge­riau­sia iš­vis ne­kalbė­ti. Būtent ši­taip yra su „Skamp“. Jau ke­letą metų mes ne­tu­ ri­me ką pa­sa­ky­ti. Mūsų pa­starasis al­bu­mas bu­vo iš­leis­tas 2008-ųjų pa­bai­go­je. Bet mes iki šiol dai­nuo­ja­ me fes­ti­va­liuo­se ir kon­cer­tuo­se, nes žmonės vis dar mėgsta mūsų dai­ nas ir ži­no, kad ge­rai gro­ja­me gy­vai. Jur­gis: – „In­Cul­to“ ofi­cia­liai nu­ traukė veiklą 2010-ųjų pa­bai­go­je. – Jei jūsų sūnūs Pra­nas Emi­li­ jus ir An­ta­nas su­ktų tėvų pėdo­ mis, ko­kią pa­grin­dinę tai­syklę jiems pa­sa­ky­tumė­te? Eri­ca: – Kur­ki­te meną ge­riems tiks­lams. Jur­gis: – Te­gul ren­ka­si rimtą pro­ fe­siją. Už­ten­ka me­ni­ninkų šio­je šei­ mo­je.

Mar­los Sin­ger nuo­tr.

– Abu gimė­te ne Lie­tu­vo­je: Eri­ ca – Ai­ri­jo­je, Jur­gis – Ko­lum­bi­ jo­je. Ko­kie pa­sau­lio reiš­ki­niai jus la­biau­siai jau­di­na? Gal pri­ si­de­da­te prie ko­kių nors so­cia­ li­nių pro­jektų?

Eri­ca: – Aš as­me­niš­kai sten­giuo­ si at­kreip­ti dėmesį į to­kią rea­lią ir ak­tua­lią pro­blemą, kaip smur­tas prie­š mo­te­ris. Ar tai būtų sek­sua­li­ nis, ar psi­cho­lo­gi­nis, ar fi­zi­nis. Tu­ ri­me nuo ma­žens, nuo vaikų dar­ že­lio, mo­ky­ti žmo­nes gerb­ti vie­nas kitą ir ge­rai elg­tis vie­nas su ki­tu. Paaug­liams rei­kia tin­ka­mo, šiuo­ lai­kiš­ko sek­sua­li­nio švie­ti­mo, juos rei­kia mo­ky­ti, kaip kur­ti nor­ma­lius ir pa­gar­ba grįstus san­ty­kius. Tu­ri­ me keis­ti vi­suo­menės po­žiūrį į šią pro­blemą. Mo­te­rims rei­kia už­tik­ rin­ti tin­kamą pa­galbą, teik­ti pa­ ta­rimų. Jur­gis: – Aš dir­bu su or­ga­ni­za­ci­ ja „Gelbė­kit vai­kus“, bet šiuo me­ tu man la­biau­siai rūpi sąmo­nin­ go var­to­ji­mo, so­cia­li­nio ka­pi­ta­lo ir žmo­nių ry­šių ko­mer­cia­li­za­ci­jos klau­si­mai. Trum­pai ta­riant, žmo­ nių ir pi­nigų san­ty­kiai. Ti­kiu, kad pra­smin­giau­si žmo­nių ry­šiai yra ne eko­no­mi­nio po­būdžio. La­bai bau­gi­ na eko­lo­ginė ir so­cia­linė di­men­si­ ja. Bau­gi­na tai, kad la­bai kryp­tin­ gai ju­da­me į „rin­kos vi­suo­menės“ san­tvarką. Prak­tiš­kai – su­dėtin­ ga, fi­lo­so­fiš­kai – pai­nu, už­tat la­ bai įdo­mu.


22

spalio 24–30, 2013

savaitgalis

Harmonija Norvegijoje: vaiz­da Tur­tin­go­je ir gra­žio­je Nor­ve­gi­jo­je ne vis­kas ro­žė­mis klo­ta, o ten gy­ve­nan­tys lie­tu­ viai nė­ra vien va­gys ar nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­di­nin­kai. Nor­ve­gi­jo­je gy­ve­nan­ti of­tal­mo­ lo­gė Ire­na Ma­ri­ja Pet­ke­vič-Carls­ten šios ša­lies nei­dea­li­zuo­ja, o jos vy­ras – Lie­tu­vos gar­ bės kon­su­las Car­las Tho­mas Carls­te­nas – lie­tu­vius gi­ria. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Pa­žin­tis su fi­lo­so­fu

Bu­vu­si Lie­tu­vos Kau­no zo­nos of­tal­ mo­lo­gų drau­gi­jos pir­mi­nin­kė, Kau­ no kli­ni­kų Mik­ro­chi­rur­gi­jos sky­ riu­je dir­bu­si mo­te­ris gim­tą­ją ša­lį kas­met ap­lan­ko po du tris kar­tus. Kar­tu su ja – jau­nat­viš­kas ir ener­ gin­gas jos su­tuok­ti­nis fi­lo­so­fi­jos moks­lų dak­ta­ras, mū­sų ša­lies ger­bė­ jas ir vie­nas iš Lie­tu­vos gar­bės kon­ su­lų Nor­ve­gi­jo­je – C.Th.Carls­te­nas. Kar­tu su tė­vais at­vyks­ta ir sū­nus – dvy­li­ka­me­tis Tho­mas Carls­te­nas. Ko­dėl Tho­mo ma­ma, sėk­min­ gai dir­ban­ti, į kar­je­ros aukš­tu­mas kylanti gy­dy­to­ja, pa­li­ko Lie­tu­vą? Šil­tai bend­rau­jan­ti mo­te­ris at­vi­ra: „Mei­lė. Pa­žin­tis su fi­lo­so­fu.“ Iki to lai­ko ne­te­kė­ju­si vien­tur­tė duk­ra su fi­lo­so­fu nor­ve­gu su­si­pa­ži­ no 1998 m. pa­bai­go­je kon­fe­ren­ci­jo­ je Da­ni­jo­je. „Nuo pir­mos aki­mir­kos vie­nas ki­tą pui­kiai su­pra­to­me. Man taip gy­ve­ni­me dar nė kar­to ne­bu­ vo nu­ti­kę, – Ire­na ne­kart min­ty­se ste­bė­jo­si sa­vo ir Car­lo Tho­mo pa­ žin­ti­mi, itin leng­vu bend­ra­vi­mu. – 1999-ųjų lie­pą, šiek tiek šo­ki­ra­vu­ si tė­vus, la­bai leng­vai jam iš­ta­riau lem­tin­gą­jį „taip“.“ Ko­dėl jo iš­rink­tą­ja ta­po lie­tu­vė? C.Th.Cars­te­nas jau bu­vo iš­si­sky­ ręs, užau­gi­nęs du vai­kus, ku­rie se­ no­kai gy­ve­na at­ski­rai. „Mes tu­ri­me la­bai daug bend­rų in­te­re­sų, – fi­lo­so­fiš­kai sa­kė jis. – O, kaip tei­gia ži­no­mas po­sa­kis, pa­na­ šūs vai­kai žai­džia ge­riau­siai.“ Ne­no­rė­jo sė­dė­ti ant spran­do

„„Viešnagė: į gimtinę Irena su šeima atvyksta kelis kartus per metus.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Ne, Ire­na to­li gra­žu ne­bu­vo iš tų mo­te­rų, ku­rios trokš­ta nie­ko ne­ dirb­ti, tik sė­dė­ti už­sie­nie­čiui vy­rui ant spran­do. Ji iš­kart nu­spren­dė, kad rei­kia siek­ti, jog Nor­ve­gi­jo­ je bū­tų pri­pa­žin­tas jos dip­lo­mas, ir dirb­ti tai, ką pui­kiai su­ge­bė­jo ir mė­go gim­ti­nė­je, – bū­ti gy­dy­to­ja of­tal­mo­lo­ge (of­tal­mo­lo­gi­ja – akių li­gų moks­las). Tuo­met Lie­tu­va dar ne­bu­vo ES na­rė, to­dėl po 14 me­tų dar­bo Kau­ ne, Akių kli­ni­ko­je, Nor­ve­gi­jo­je jai rei­kė­jo pra­dė­ti nuo nu­lio. Ire­na tu­ rė­jo per­lai­ky­ti dau­gy­bę eg­za­mi­nų, dirb­ti re­zi­den­te li­go­ni­nė­je, po to – šei­mos gy­dy­to­ja. Tai bu­vo vi­siš­kai ki­toks ke­lias nei tų lie­tu­vių, ku­rie tu­rė­da­mi aukš­to­ jo moks­lo dip­lo­mą Nor­ve­gi­jo­je dir­ ba ma­žai kva­li­fik ­ uo­tą dar­bą ir ne­si­ ryž­ta grįž­ti prie sa­vo spe­cia­ly­bės. „Da­bar Nor­ve­gi­jo­je gau­ti lei­di­mą dirb­ti gy­dy­to­ju daug leng­viau, o tuo­met bu­vo la­bai sun­ku“, – neiš­ si­su­ki­nė­jo Ire­na. Tam, kad ga­lė­tų siek­ti dip­lo­mo pri­pa­ži­ni­mo, bu­vo pri­va­lo­ma mo­ kė­ti nor­ve­gų kal­bą. Ją Ire­na iš­mo­ ko per aš­tuo­nis mė­ne­sius. „Iš pra­džių tar­pu­sa­vy­je kal­bė­jo­ mės ang­liš­kai, bet pa­pra­šiau vy­ro su ma­ni­mi kal­bė­ti tik nor­ve­giš­kai. Mū­ sų na­mai, šal­dy­tu­vas bu­vo nu­kli­juo­

„„Idi­lė: lie­tu­vė pui­kiai jau­čia­si sa­vo na

„„Kar­tu: Ire­na, Car­las Tho­mas ir jų sū

tas lip­du­kais su žo­džių ver­ti­mais“, – pri­si­mi­nė I.M.Pet­ke­vič-Carls­ten. Da­bar su vy­ru apie 50 tūkst. gy­ ven­to­jų turinčiame Šie­no mies­te gy­ ve­nan­ti lie­tu­vė va­do­vau­ja 2008 m. įkur­tai nuo­sa­vai akių kli­ni­kai, ku­rio­je dir­ba pen­ki dar­buo­to­jai, pa­ti at­lie­ka mik­ro­chi­rur­gi­nes ope­ra­ci­jas. Nor­ve­gai iš pra­džių šiek tiek šal­ to­kai žvel­gė į ki­ta­tau­tę, nors Ire­na ir idea­liai kal­ba nor­ve­giš­kai (vie­ti­ niai gir­di tik su­bti­lų ak­cen­tą). Da­ bar dau­ge­lis Šie­no mies­to pa­cien­tų pe­rė­jo gy­dy­tis pas lie­tu­vę. Pa­mi­lo nor­ve­gų gam­tą

„Lie­tu­viai kar­tais per­ne­lyg idea­li­zuo­ ja Nor­ve­gi­ją, – įsi­ti­ki­nu­si I.M.Pet­ke­ vič-Carsl­ten. – Šio­je ša­ly­je, no­rint ko nors pa­siek­ti, rei­kia la­bai la­bai daug dirb­ti, nors ten ir­gi yra žmo­nių, ku­ rie gy­ve­na nuo at­ly­gi­ni­mo iki at­ly­ gi­ni­mo. Nor­ve­gai yra ge­ros nuo­mo­ nės apie sa­ve, kai ku­rie ma­no esan­tys pa­sau­lio bam­ba. Jie ga­na už­da­ri, ne­ lin­kę va­ka­rais kur nors lan­ky­tis, nors iš pir­mo žvilgs­nio drau­giš­ki – vi­sa­da pa­dės, bend­raus.“ „Lie­tu­vo­je žmo­nės at­vi­res­ni, – įsi­ti­ki­nu­si me­di­kė, – nuo­šir­džiau pa­sa­ko­jo apie sa­vo pro­ble­mas, šei­ mas, ten to nė­ra. Ir nors tu­riu ge­ rų drau­gų, bet jie ne to­kie kaip Lie­ tu­vo­je.“ Vis dėl­to Ire­na pri­pa­ži­no – ­gy­ve­ni­mo ly­gis Nor­ve­gi­jo­je ne­pa­ ly­gin­ti aukš­tes­nis nei Lie­tu­vo­je, ten žmo­nės ga­li jaus­tis oriai, tu­ri pui­ kias so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas ir nie­ka­da ne­mirs iš ba­do, ne­bus pa­lik­ti gat­vė­ je – tuo pa­si­rū­pins vals­ty­bė. To­le­ran­tiš­ka, pui­kiai be­si­jau­ čian­ti sve­ti­mo­je ša­ly­je mo­te­ris pa­ brė­žė, kad sten­gia­si pe­rim­ti ir iš­ lai­ky­ti abie­jų ša­lių ver­ty­bes – ir tai, kas ge­riau­sia Nor­ve­gi­jo­je, ir tai, kas – Lie­tu­vo­je.


23

spalio 24–30, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

as į kal­nus ir upę

a­muo­se su nuo­sta­biu vaiz­du.

ū­nus Tho­mas – aist­rin­gi ke­liau­to­jai.

Tie­sa, pir­mą kar­tą į Nor­ve­gi­ją nu­ke­lia­vu­si 1993 m., šią ša­lį Ire­na pa­mi­lo ne dėl gy­ve­ni­mo ly­gio, bet dėl nuo­sta­bios gam­tos. Už­kie­tė­ju­ si kal­nų sli­di­nė­ji­mo ger­bė­ja bu­vo iš­mai­šiu­si TSRS sli­di­nė­ji­mo ku­ ror­tus ir kal­nus – Kau­ka­zą, Elb­ ru­są, Chi­bi­nus. „Nor­ve­gi­jos kal­nai, fior­dai, eže­ rai – nuo­sta­būs. Kal­bant apie sli­ di­nė­ji­mą, nor­ve­gai yra la­biau grei­ tų­jų sli­džių, ly­gu­mų sli­di­nė­ji­mo ger­bė­jai, tad Al­pėms jų kal­nai vis dėl­to ne­pri­lygs­ta“, – sa­kė Ire­na. Su­sir­gu­si nor­ve­gų gam­ta I.M.Pet­ ke­vič-Carls­ten ne­tru­kus sa­vo vy­ rą su­sarg­di­no Lie­tu­va. Ge­ri dar­bai Lie­tu­vai

„Lie­tu­viai – šil­ti, ge­ri ir nuo­ šir­dūs žmo­nės, – gy­rė daug pa­ skai­tų įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se skai­tęs, 1986–1987 m. dėl dar­ bo JAV gy­ve­nęs fi­lo­so­fas Car­las Tho­mas. – Lie­tu­vos žmo­nės la­ biau nei skan­di­na­vai do­mi­si me­ nu, kul­tū­ra.“ Nor­ve­gas, padedamas žmo­nos, grei­tai ėmė reng­ti bend­rus pro­ jek­tus su lie­tu­viais. Su­tuok­ti­niai la­bai daž­nai pa­de­ da Nor­ve­gi­jo­je į bė­dą pa­te­ku­siems lie­tu­viams, ver­tė­jau­ja, kon­sul­ tuo­ja. Po­ra pa­dė­jo at­vež­ti mo­ko­ mų­jų žais­lų lab­da­ros siun­tą į so­ cia­li­nės glo­bos na­mus, pri­sta­tė ne vie­ną me­no ir ki­to­kį pro­jek­tą. 2007 m. ge­ra­no­riš­ką ir sa­va­ no­riš­ką nor­ve­go dar­bą pa­ste­bė­ jo Lie­tu­vos am­ba­sa­da ir pa­siū­lė tap­ti dar vie­nu mū­sų ša­lies gar­ bės kon­su­lu Nor­ve­gi­jo­je, o Car­las Tho­mas tę­sia ge­rus dar­bus Lie­tu­ vai. Bū­tent jam ki­lo idė­ja or­ga­ni­ zuo­ti Dai­no­ros Ur­bi­nie­nės kny­gos „Si­bi­ras vai­ko aki­mis“ ver­ti­mą į nor­ve­gų kal­bą.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„„Dar­be: Ire­na Nor­ve­gi­jo­je mėgs­ta­mo dar­bo mo­kė­si iš nau­jo.

Įvaiz­džiui – tei­gia­mi pa­vyz­džiai

Pak­laus­tas, ar jam ne­sun­ku bend­ rau­ti su lie­tu­viais, ku­rie jo gim­to­ jo­je ša­ly­je gar­sė­ja ir kaip nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­di­nin­kai, nu­si­kal­tė­liai, Car­las Tho­mas pur­tė gal­vą: „Spau­ da pla­čiai, iš­pūs­da­ma ap­ra­šo kri­ mi­na­li­nius da­ly­kus ir for­muo­ja nei­ gia­mą lie­tu­vių įvaiz­dį. Rea­ly­bė­je taip nė­ra. To­dėl sten­gia­mės Lie­tu­ vą rek­la­muo­ti ge­rais pa­vyz­džiais.“

Spau­da pla­čiai, iš­ pūs­da­ma ap­ra­šo kri­ mi­na­li­nius da­ly­kus ir for­muo­ja nei­gia­ mą lie­tu­vių įvaiz­dį.

tė so­vie­ti­nio pa­li­ki­mo įta­ką. Da­bar jis to­bu­lin­tų Lie­tu­vos mo­kes­čių sis­te­mą, ma­žin­tų biu­rok­ra­ti­ją. Ir pa­tar­tų tu­rė­ti ma­žiau pri­klau­so­ my­bės nuo Ru­si­jos du­jų ir elekt­ ros ener­gi­jos. Norvegijoje šeima gy­ve­na na­me su nuo­sta­biu vaiz­du į kal­nus ir upę. Ire­nos ir Car­lo Tho­mo na­muo­se ir yra įkur­tas Gar­bės kon­su­la­tas, čia ka­bo Lie­tu­vos vė­lia­va. Kaip ir dau­ge­lis nor­ve­gų, žve­jo­ti, sli­di­nė­ ti mėgs­tan­tis fi­lo­so­fas su žmo­na mie­liau­siai lais­va­lai­kį lei­džia gam­ to­je, o pi­ni­gus – ke­lio­nėms. Vis dėl­to Ire­na pri­pa­žįs­ta, kad su­ka­si kaip vo­ve­rė ra­te: dir­ba kas­ dien nuo 8 iki 18 val., paskui grį­žu­si – na­mie, kar­tais ir sa­vait­ga­liais. Gy­ve­ni­mo pra­smė ir kai­my­nai

Kiek­vie­nais me­tais gar­bės kon­ su­la­tas ap­do­va­no­ja gar­bės pri­zu la­ biau­siai sa­vo ap­skri­ty­je pa­si­žy­mė­ ju­sį lie­tu­vį, jį ap­ra­šo vie­tos spau­da. Nor­ve­gams, kaip ir ki­tiems skan­ di­na­vams, Bal­ti­jos ša­lių gy­ven­to­ jai, nors apie juos ži­no­ma pa­ly­gin­ti ne­daug, yra tar­si pusb­ro­liai. „Nor­ve­gų spau­do­je skai­čiau ir tei­gia­mų straips­nių apie lie­tu­vius, – pa­pil­dė vy­rą Ire­na. – Dau­gu­ma ko­le­gų la­bai gi­ria darbš­čius lie­ tu­vių spe­cia­lis­tus. Jie pa­ten­kin­ti sta­lių, ply­te­lių klo­jė­jų, ki­tų pro­fe­ si­jų žmo­nių dar­bais. Apė­mė tik­ras pa­si­di­džia­vi­mo jaus­mas, kai Lie­ tu­vos am­ba­sa­da Os­le mū­sų ša­lies pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pro­ga kon­cer­ tuo­ti pa­kvie­tė pro­fe­sio­na­lius mu­ zi­kan­tus iš Lie­tu­vos. Jie gro­jo taip, kad užė­mė kva­pą.“ Kas Lie­tu­vo­je blo­gai, žvel­giant nor­ve­go C.Th.Carls­te­no aki­mis? Iš pra­džių, prieš 14 me­tų at­vy­kęs į mū­sų ša­lį, C.Th.Carls­te­nas jau­

Ko­kia gy­ve­ni­mo pra­smė? Fi­lo­so­ fas C.Th.Carls­te­nas pri­si­pa­ži­no, kad jam leng­viau at­sa­ky­ti į klau­ si­mą, kas yra lai­mė: „Tai – svei­ ka­ta, ra­my­bė šei­mo­je ir ge­ri kai­ my­nai.“ Ire­na, vers­da­ma į lie­tu­vių kal­bą vy­ro at­sa­ky­mą, šyp­so­jo­si: „Man pra­smė – skleis­ti gė­rį ap­link sa­ve, da­ly­ti ge­ras emo­ci­jas. Vi­si žmo­nės tu­ri pro­ble­mų, to­dėl pa­si­jus­ti lai­ min­gam yra me­nas.“ Po aki­mir­kos mo­te­ris pri­pa­ži­ no, kad nors ir jau­čia­si Nor­ve­gi­ jo­je lai­min­ga, bet pa­siilgs­ta ar­ti­ mų­jų, drau­gų ir lie­tu­viš­kos juo­dos ru­gi­nės duo­nos. O sū­nus? Ką no­ri tė­vai ma­ty­ti ja­me? Car­las Tho­mas, glos­ty­da­ mas sū­nui plau­kus, sa­kė: „No­ri­ me iš­mo­ky­ti jį gy­ve­ni­mo rea­li­jų, svei­kos mi­ty­bos, ne­sė­dė­ti per­ne­ lyg il­gai prie kom­piu­te­rio...“ „...ir užau­gin­ti ge­ru žmo­gu­ mi su di­de­le šir­di­mi“, – šyp­so­jo­ si Ire­na.


24

spalio 24–30, 2013

savaitgalis

Il­gos ke­lio­nės mo­to­cik­lu epi

„„Sau­lėg­rą­žos: Mol­do­va gar­sė­ja ne tik vy­nuo­gių lau­kais.

Įta­ri­mai šni­pi­nė­ji­ mu, ne­pri­pa­žin­ta Pad­niest­rės vals­ty­bė, nak­vy­ nės na­mai su ne­le­ga­liu vieš­na­ miu, ora­ku­las Mus­ta­fa, pro­gno­ za­vęs aukš­tu­mas Lie­tu­vos krep­ši­ nin­kams. 8246 ki­lo­met­rus mo­ to­cik­lu įvei­kęs kau­nie­tis Ry­tis Pil­kaus­kas pa­ ty­rė įvai­riau­sių nuo­ty­kių.

„„Ka­pi­nės: ant­ka­piuo­se įam­žin­ta mi­ru­sių­jų pro­fe­si­ja.

„„Ast­ra­cha­nė: ne­tru­kus du­ris at­ver­sian­tis teat­ras-mu­zie­jus – itin įspū­din­gas. 

„„Personažas: šis keliautojas įveikė ne vieną kilometrą.

„„Ar­būzt­rans: tarp vil­ki­kų vaikš­čio­ja ir daug „dar­bi­nin­kių“.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

nu­va­žiuo­ti 800 ki­lo­met­rų be per­ trau­kos, grei­tai ap­ri­mo.

Ar­būzt­rans eg­zo­ti­ka

Lie­tu­vos sos­ti­nė – Ry­ga

Jau ne pir­mus me­tus mo­to­cik­lu „Ya­ma­ha“ ke­liau­jan­čio vers­li­nin­ko R.Pil­kaus­ko ne­bai­mi­na il­gos ke­lio­ nės vie­nu­mo­je. „Pa­bu­vęs pas drau­gus Sankt Pe­ ter­bur­ge su­ma­niau pa­siek­ti Ura­lą. De­ja, smar­kiai li­jo, nie­ko ge­ro ne­ ža­dė­jo orų pro­gno­zės, – pri­si­pa­ži­ no Ry­tis. Jis spon­ta­niš­kai nu­spren­ dė ke­liau­ti į Vol­gog­ra­dą. – Vie­nas ru­sas pir­ko mo­to­cik­lą ir pa­pra­šė jį pa­ly­dė­ti na­mo, nes jam tai bu­ vo pir­mo­ji il­ga ke­lio­nė.“ „Jį iš­kart nu­ra­mi­nau, kad ne­bus taip, kaip jis ti­kė­jo­si, – per pa­rą mo­to­cik­lu Vol­ gog­ra­do ne­pa­siek­si­me“, – tre­jais me­tais jau­nes­nį ru­są per­spė­jo la­ biau pa­ty­ręs mo­to­cik­li­nin­kas 42ejų lie­tu­vis. Apie 2000 ki­lo­met­rų su lie­tu­viu nu­ke­lia­vęs ru­sas vė­liau ne­kart dė­ ko­jo. Po ke­lio­nės jis Rytį vai­šin­gai priė­mė gim­ta­ja­me mies­te, pa­pluk­ dė nuo­sa­va jach­ta. Ma­gist­ra­lė­je, pra­min­to­je Ar­būzt­rans, lie­tu­vis ir ru­sas su­ti­ko šim­ tus vil­ki­kų su ar­bū­zais. Paskui jie grįž­ta at­gal su me­die­na, tad ju­dė­ ji­mas šiuo ke­liu yra itin komp­li­ kuo­tas. Ru­sas, mo­to­cik­lu pla­na­vęs

„Sto­da­vo­me kas 150 ki­lo­met­rų, prisi­ pil­da­vo­me de­ga­lų, per­nak­vo­jo­me Mask­vo­je, – pa­sa­ko­jo R.Pil­kaus­kas apie ke­lio­nę. – Įva­žia­vus į Vol­gog­ra­ do ap­skri­tį, kur iki na­mų ru­sui te­li­ ko apie 200 ki­lo­met­rų, šis per­ga­lin­gai iš­kė­lė ran­kas. Bet, pa­su­kęs iš pa­grin­ di­nio ke­lio į ša­lu­ti­nį ir ar­tė­da­mas prie de­ga­li­nės, pra­ra­do bud­ru­mą, pa­sly­do ir nu­kri­to nuo mo­to­cik­lo.“

Erš­ke­tų ik­rų ga­vy­bą kont­ro­liuo­ja vers­li­nin­kai. Pap­ras­ tiems ru­sams tai jau sun­kiai įkan­da­mas da­ly­kas. Iš­si­gan­du­sį, bet, lai­mė, ne­nu­ ken­tė­ju­sį pa­ke­lei­vį lie­tu­vis pa­kė­lė, o šis po ke­lių aki­mir­kų jau ra­mi­no žmo­ną, pa­skam­bi­nęs na­mo ir pa­ pa­sa­ko­jęs apie nuo­ty­kį. „Vol­gog­ra­das, ku­ris per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo pa­te­kęs į mū­ šių ura­ga­ną, ir da­bar vie­to­mis at­

ro­do tar­si tik po ka­ro, – juo­kė­ si R.Pil­kaus­kas. – Net pa­tys ru­sai iro­ni­zuo­ja, kad smar­kiai duo­bė­ tuo­se ke­liuo­se spro­gi­nė­ja po ka­ro vo­kie­čių pa­lik­tos mi­nos.“ O Ry­ čiui te­ko ka­riau­ti su kai ku­riais vie­ ti­niais, ku­riems Lie­tu­va – vis dar Lat­vi­ja su sos­ti­ne Ry­ga, kur per­se­ kio­ja­mi, mu­ša­mi at­vy­kė­liai iš Ru­ si­jos. Vis dėl­to ru­sai la­biau kei­kia tam­saus gy­mio at­vy­kė­lius iš pie­ ti­nių vals­ty­bių, ku­rie esą su­vi­lio­ja ru­sai­tes ir su­mai­šo krau­ją. Ik­rai sun­kiai įkan­da­mi

Ast­ra­cha­nė R.Pil­kaus­ką pa­si­ti­ko di­ des­ne tvar­ka ir tvy­ran­čiu 55 laips­nių karš­čiu. Spon­ta­niš­kai ke­lia­vu­siam lie­tu­viui vie­ti­niai re­ko­men­da­vo ap­si­sto­ti „Pa­sa­ko­je“ („Skaz­ka“). Vos įsi­kū­ręs lie­tu­vis su­ži­no­ jo, kad „Pa­sa­ka“ tu­ri pir­tį, ba­sei­ ną su dviem me­ta­li­niais stry­pais strip­ti­zo šo­kė­joms – tai yra ne­le­ ga­lus vieš­na­mis. „Nie­ka­da ne­pir­ kau mo­te­rų, ti­kiuo­si, ne­teks to da­ ry­ti“, – tei­gė lie­tu­vis, ku­ris tą­kart at­si­sa­kė 120 li­tų kai­nuo­jan­čių mer­ gi­nų ir to­kia pa­čia su­ma įver­tin­to va­ka­rė­lio pir­ty­je su ba­sei­nu. Kas­pi­jos jū­ros, de­ja, jis taip ir ne­pa­ma­tė: ru­sai per­spė­jo, kad da­ bar ten nu­vyk­ti ne­leng­va – griež­ tai sau­go­mas draus­ti­nis, ke­lio­nes


25

spalio 24–30, 2013

savaitgalis

i­zo­das – vieš­na­mis „Pa­sa­ka“ Abie­jo­se Dniest­ro upės pu­sė­se sto­vi šar­vuo­čiai BTR, ky­šo kul­kos­vai­ džiai, smė­lio už­tva­ros.

„„Bas­kun­čia­kas: ga­li skai­ty­ti kny­gą, bet mau­dy­tis rei­kia su šle­pe­tė­mis –„

drus­ka ašt­ri.



į jį or­ga­ni­zuo­ja tu­ris­ti­nės fir­mos, rei­kia išanks­ti­nių lei­di­mų. „Erš­ke­tų ik­rų (iš vie­nos žu­vies gau­na­mi gal ke­tu­ri ki­bi­rai) ga­vy­bą kont­ro­liuo­ja vers­li­nin­kai. Pap­ras­ tiems ru­sams tai jau sun­kiai įkan­ da­mas da­ly­kas, – guo­dė­si vie­ti­niai R.Pil­kaus­kui. – Di­džio­ji da­lis ga­ be­na­ma į Mask­vą, o lit­ras ik­rų kai­ nuo­ja apie 2500 li­tų.“

Pa­ke­liui R.Pil­kaus­kas ma­tė bū­rius be­si­ga­nan­čių ož­kų, kar­vių, avių. Vos spė­jo pa­gal­vo­ti apie kup­ra­nu­ga­rius, iš­vy­do ir šiuos ke­tur­ko­jus. „Prie drus­kin­go Bas­kun­čia­ko eže­ro ne­to­li Ka­zachs­ta­no sie­ nos, kur ga­li­ma van­de­ny­je gu­lė­ti ir skai­ty­ti laik­raš­tį, vei­kia vai­kų ma­fi­ ja, nu­krei­pian­ti ne­va tie­siau­siu, bet pra­sčiau­siu ke­liu ir po to pra­šan­ti 50 rub­lių“, – šyp­te­lė­jo Ry­tis.

Vai­kų ma­fi­ja

Grįž­da­mas na­mo ta pa­čia įžy­mią­ja ma­gist­ra­le Ar­būzt­rans, R.Pil­kaus­ kas su­si­pa­ži­no su drau­giš­ku žmo­ gu­mi – me­lio­nus ir ar­bū­zus au­gi­ nan­čiu Mus­ta­fa. Ga­vęs do­va­nų šra­ti­nu­ką, su­ži­no­ jęs, kad Ry­tis lie­tu­vis, Mus­ta­fa vie­ną po ki­tos ėmė var­dy­ti lie­tu­vių krep­ ši­nin­kų pa­var­des. „Užim­si­te pri­zi­ nę vie­tą, – prieš Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą ke­lia­vu­siam R.Pil­kaus­ kui tvir­ti­no Mus­ta­fa, pa­pa­sa­ko­jęs, kad ar­bū­zai išau­ga per pu­sant­ro mė­ ne­sio, o vi­są vil­ki­ką pli­ko­mis ran­ko­ mis trys vy­rai su­krau­na per 2–3 va­ lan­das. – O čem­pio­na­tas Lie­tu­vo­je, kai pra­lai­mė­jo­te Ma­ke­do­ni­jai, bu­vo kaž­koks ne­su­sip­ra­ti­mas.“ Jo do­va­no­tas ar­bū­zas, kaip ir vė­liau Kry­me val­gy­tos vy­nuo­gės, per­si­kai, me­lio­nai, bu­vo fan­tas­tiš­ ko sko­nio.

Pad­niest­rė­je – sa­vi pi­ni­gai

Uk­rai­no­je, kaip pa­ste­bė­jo R.Pil­ kaus­kas, ke­liai dar pra­stes­ni nei Ru­si­jo­je, nors Kry­me vis­kas pa­ste­ bi­mai tvar­kin­giau, daug po­li­ci­jos, ku­ri ty­ko­ja dau­giau­sia grei­tį vir­ši­ jan­čių ru­sų. Eu­pa­to­ri­jos mies­te prie Juo­do­sios jū­ros, komp­lek­se „Sol­nyš­ko“ („Sau­ ly­tė“), ga­li­ma ap­si­sto­ti už nak­tį mo­kant po 70 li­tų, pa­la­pi­nę kem­ pin­ge ga­li­ma iš­si­skleis­ti už 10 li­tų. „Kry­me re­tai kur pa­ma­ty­si uk­ rai­nie­čių vė­lia­vą – daug kur ka­bo­ jo tik ru­sų“, – tei­gė R.Pil­kaus­kas, ne­leng­vai ra­dęs ir lip­du­ką ant au­ to­mo­bi­lio su Uk­rai­nos vals­ty­bi­niu žy­mė­ji­mu – UA. Tie­sa, pri­va­žia­vęs Pad­niest­rės sie­nos te­ri­to­ri­ją lie­tu­vis va­lan­dą mui­ti­nė­je laks­tė po ka­bi­ne­tus, kol ga­vo vi­sus lei­di­mus ir at­lai­kė griež­tą

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ap­klau­są. „Ko­dėl tik ke­tu­rioms die­ noms į Uk­rai­ną? Ko ke­liau­ji? Ką ve­ ži?“ – ata­ka­vo pa­sie­nie­čiai ir mui­ti­ nin­kai, ta­čiau grei­tai nu­ri­mo. Pa­sak R.Pil­kaus­ko, ir ru­sai, ir uk­rai­nie­čiai, ir vė­liau su­tik­ti mol­da­vai vis dar pa­ pras­ti, drau­giš­ki žmo­nės. Nep­ri­pa­žin­ta vals­ty­bė, ofi­cia­liai Mol­do­vos da­lis prie Uk­rai­nos sie­ nos – Pad­niest­rė, iš­sky­rus sos­ti­ nę Ti­ras­po­lį, at­ro­dė tuš­to­ka. Ta­ čiau tu­ri sa­vo va­liu­tą – Pad­niest­rės rub­lius, SSRS lai­kų Mol­do­vos vė­ lia­vą, her­bą, vals­ty­bi­nius au­to­mo­ bi­lių nu­me­rius. „Kal­ba­ma, kad Pad­niest­rė gy­vuo­ ja Ru­si­jos pi­ni­gais, nes no­ri­ma tu­rė­ti te­ri­to­ri­ją, ku­ri ne­si­skverb­tų į NA­TO. Mies­te ka­bo pla­ka­tai su už­ra­šais „Aš my­liu sa­vo ša­lį“, – pa­sa­ko­jo ke­liau­ to­jas. – Va­žiuo­jant per sie­ną su Mol­ do­va abie­jo­se Dniest­ro upės pu­sė­se sto­vi šar­vuo­čiai BTR, ky­šo kul­kos­ vai­džiai, smė­lio už­tva­ros – ten įsi­ tai­sę ne­va taik­da­riai iš Ru­si­jos. Nak­vy­nė už 20 li­tų

„Mol­do­va – 300–400 met­rų dy­ džio kal­vos, vy­nuo­gy­nai. Tai skur­ di ša­lis, daug žmo­nių dir­ba sve­tur, – pa­sa­ko­jo R.Pil­kaus­kas. – Jie pui­ kiai pa­žįs­ta Lie­tu­vą ir mū­sų ša­lis jiems skam­ba tar­si „vau!“ – 1000 li­tų mū­sų pi­ni­gais jiems la­bai ge­ras

„„Žo­li­nė: tai šven­tė, ku­ri Ru­mu­ni­jo­je itin po­pu­lia­ri.

at­ly­gi­ni­mas, jų pen­si­ja – apie 140 li­tų, ten dar ne­se­niai elekt­rą tiek­ da­vo tik po 2 va­lan­das per die­ną.“ Mol­do­vo­je lietuvos nak­vy­nei iš­ lei­do po 20 li­tų už pa­rą, nors yra ir 10–20 kar­tų bran­ges­nių vieš­bu­čių. Mo­to­cik­lą jis įve­žė į mo­te­lio ko­ri­ do­rių ir iš­gir­do, kad ly­giai taip pat pa­siel­gė ne­se­niai ke­lia­vę len­kai. Mol­do­vo­je nu­ste­bi­no pa­gar­biai įstik­lin­ti kry­žiai, pri­žiū­ri­mi šu­li­ niai su sto­ge­liais. Na, o iš­va­žiuo­ jant iš ša­lies – vėl tar­dy­mai ir įta­ ri­nė­ji­mai, kad Ry­tis – ru­sų šni­pas. „Ko­dėl bu­vai Pad­niest­rė­je? Ko­ dėl kas­met į Ru­si­ją va­žiuo­ji? Ko rei­kė­jo Mol­do­vo­je?“ – lie­jo­si pa­ sie­nie­čių klau­si­mai. Ak­me­nė­lio ga­lia

„O va­žiuo­da­mas pro Ru­mu­ni­jos kai­ mus bu­vau pa­te­kęs į Žo­li­nės įkarš­tį, – šyp­te­lė­jo R.Pil­kaus­kas. – Iš pra­džių, kai gat­vė­se pa­ma­čiau tau­ti­niais dra­ bu­žiais vil­kin­čius žmo­nes, maniau, kad vyks­ta ves­tu­vės. Be­je, mer­gi­nos avė­jo aukš­ta­kul­niais. Žmo­nės gro­ jo smui­kais, vai­ši­no­si gė­ri­mais. Tą pa­tį vaiz­dą iš­vy­dau tre­čia­me, de­ šim­ta­me kai­me­ly­je, kol vis­ką su­ pra­tau, va­žiuo­da­mas pro baž­ny­čią.“ Ru­mu­ni­jos mies­te­lių ka­pi­nė­ se įpras­ta ant­ka­py­je iš­kal­ti at­vaiz­ dus, sim­bo­li­zuo­jan­čius mi­ru­sio­jo

pro­fe­si­ją, ir ap­ra­šy­ti pa­grin­di­nius jo gy­ve­ni­mo įvy­kius. „Ša­ly­je kles­ti ES kul­tas. Ru­mu­ ni­ja pa­ste­bi­mai pa­gra­žė­ju­si – čia pastarąjį kartą R.Pil­kaus­kas bu­vo lan­kę­sis prieš pen­ke­rius me­tus. – Ly­gūs ke­liai pri­mi­nė Vo­kie­ti­ją, ky­ la daug nau­jų pa­sta­tų.“ Bū­tent Ru­mu­ni­jo­je nu­ti­ko mo­ to­cik­li­nin­kams re­tas da­ly­kas. Vos spė­jęs pa­gal­vo­ti, kad ge­riau bū­ tų, jei ša­ly­je, ku­rios kal­bos ne­mo­ ka, nie­ko neat­si­tik­tų, lietuvis pa­ju­ to, kad ma­žė­ja jo mo­to­cik­lo grei­tis, ir ne­tru­kus prie­tai­sų sky­de­ly­je ėmė mir­gė­ti ženk­las „stop“. „Sus­to­jau de­ga­li­nė­je, nes iš „Ya­ ma­hos“ ėmė rūk­ti dū­mai, – ner­vų ląs­te­lių kai­na­vu­sias aki­mir­kas pri­si­ mi­nė Ry­tis. – Pa­si­len­kiau prie mo­ to­cik­lo ir ne­pa­ti­kė­jau sa­vo aki­mis – tarp ga­li­nio ra­to stab­džio pe­da­lo sun­kiai ap­sa­ko­mu bū­du bu­vo pa­te­ kęs ak­me­nu­kas! Jį iš­krapš­čiau ir kaip nie­kur nie­ko tę­siau ke­lio­nę na­mo.“ Įs­pū­din­go marš­ru­to Kaunas–Ka­ lastė (Es­ti­ja)–Sankt Peterburgas– Maskva–Volgogradas–Astrachanė (Ru­si­ja)–Krymas–Odesa (Uk­rai­ na)–Padniestrė (ofi­cia­liai Mol­do­ va)–Moldova–Rumunija–Vengrija– Slovakija–Lenkija–Lietuva, ku­rį R.Pil­kaus­kas įvei­kė per 18 die­nų, iš­ lai­dos bu­vo kuk­lios: 1800 li­tų.


26

spalio 24â&#x20AC;&#x201C;30, 2013

idÄ&#x2014;jos laisvalaikiui vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura

A.Mamontovo jubilie

NEGRAŽIOS, BET TIKROS ISTORIJOS.

TĹŤkstanÄ?iĹł patenkintĹł ĹžiĹŤrovĹł ĹĄypsenos ir ovacijos, nostalgiĹĄki pokalbiai su buvusiais bendraĹžygiais iĹĄ â&#x20AC;&#x17E;Fojeâ&#x20AC;&#x153;, emocinis pakylÄ&#x2014;jimas ir ĹĄiek tiek jaudulio â&#x20AC;&#x201C; tokios nuotaikos pastaruoju metu lydÄ&#x2014;jo dainininkÄ&#x2026; AndriĹł MamontovÄ&#x2026;. Jau ĹĄÄŻ ĹĄeĹĄtadienÄŻ, spalio 26 d., â&#x20AC;&#x17E;Siemensâ&#x20AC;&#x153; arenoje ÄŻvyks ketvirtasis, paskutinis, turo, dedikuoto A.Mamontovo kĹŤrybinio kelio 30-meÄ?iui, koncertas. Paklaustas, ar viskas vyksta taip, kaip ir tikÄ&#x2014;josi, A.Mamontovas prisipaĹžino, kad tokios sÄ&#x2014;kmÄ&#x2014;s pats nebĹŤtĹł drÄŻsÄ&#x2122;s prognozuoti: â&#x20AC;&#x17E;Jeigu atvirai, visiĹĄkai neĹžinojau ko tikÄ&#x2014;tis. PradĹžioje atrodÄ&#x2014;, kad seksis sunkiai. Kai liepos mÄ&#x2014;nesÄŻ buvom pardavÄ&#x2122; beveik pusÄ&#x2122; visĹł bilietĹł, optimizmo atsirado daugiau. Kai per ĹĄiuos koncertus iĹĄÄ&#x2014;jÄ&#x2122; ÄŻ scenÄ&#x2026; matome pilnÄ&#x2026; salÄ&#x2122;, jausmas yra labai pakylÄ&#x2014;tas. Labai gera, kai ĹžiĹŤrovai nuo pirmos iki paskutinÄ&#x2014;s dainos dainuoja kar-

     8

Teatro mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jams

dravimas su projekte sutikusiais dalyvauti buvusiais grupÄ&#x2014;s nariais yra vienas smagiausiĹł dalykĹł. Deja, bet dalies buvusiĹł â&#x20AC;&#x17E;Fojeâ&#x20AC;&#x153; muzikantĹł jau netgi nebÄ&#x2014;ra tarp gyvĹłjĹł. TaÄ?iau ir jiems, ir koncerte nedalyvaujantiems buvusiems muzikantams atlikÄ&#x2014;jas nepamirĹĄta padÄ&#x2014;koti per grandiozinius koncertus. PasiruoĹĄimo koncertams etapas nebuvo lengvas â&#x20AC;&#x201C; dainininkui teko bĹŤti ir organizatoriumis, ir derybininku, ir dizaineriu, ir vadybininku. â&#x20AC;&#x17E;SudÄ&#x2014;tingiausia yra viskÄ&#x2026; suderinti ir nepamirĹĄti kokios svarbios smulkmenos. Sunku, bet rezultatas viskÄ&#x2026; atperka. Negana to, teko patirti ir nemaĹžai nerimo â&#x20AC;&#x201C; vasarÄ&#x2026; buvÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;Fojeâ&#x20AC;&#x153;

muzikos mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jams

Partneriai

LIETUVOS p    

Informaciniai rÄ&#x2014;mÄ&#x2014;jai

'  

FestivalÄŻ taip pat remia

pagrindiniai rÄ&#x2014;mÄ&#x2014;jai

organizatorius

SPALIO 23 - 30 D., KINO TEATRUOSE â&#x20AC;&#x17E;MULTIKINOâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;SKALVIJAâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;PASAKAâ&#x20AC;&#x153;, BILIETO KAINA - BENT 1 CENTAS WWW.NEPATOGUSKINAS.LT

tu. Geras koncertas visada bĹŤna tik ten, kur geri ĹžiĹŤrovai...â&#x20AC;&#x153; A.Mamontovas labiausiai dĹžiaugiasi, kad dideliĹł koncertĹł euforijÄ&#x2026; gali pajusti ir tie â&#x20AC;&#x17E;Fojeâ&#x20AC;&#x153; nariai, kurie nedalyvavo paskutiniuose grupÄ&#x2014;s koncertuose 1997-aisiais, â&#x20AC;&#x201C; saksofonininkas Saulius Valikonis, gitaristas Romas Rainys, bĹŤgnininkas Eugenijus PugaÄ?iukas. â&#x20AC;&#x17E;Man labai dĹžiugu, kad jie dabar irgi yra scenoje su manimi. Juolab kad tos kelios kertinÄ&#x2014;s grupÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Fojeâ&#x20AC;&#x153; dainos (â&#x20AC;&#x17E;Distancijaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Saugok vaikystÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;LauĹžo ĹĄviesaâ&#x20AC;&#x153;) geriausiai skamba atliekamos bĹŤtent tos sudÄ&#x2014;ties, nes ji jas ir ÄŻraĹĄÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; atlikÄ&#x2014;jas. KĹŤrybinÄŻ jubiliejĹł ĹĄvenÄ?iantis dainininkas prisipaŞįsta, kad ben-

KUR? Vilniaus â&#x20AC;&#x17E;LÄ&#x2014;lÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; teatre, ArkliĹł g. 5. KA­DA? Spalio 26 d. 18.30 val. KIEK? 18 litĹł.

Kaip sutramdyti planetos stichijas

Trimito genijus

â&#x20AC;&#x17E;Meteoâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; tai fantastinis spektaklis apie Ĺžmogaus pastangas sutramdyti ŞōstanÄ?ios planetos stichijas. ScenarijĹł inspiravo Ray Bradbury novelÄ&#x2014;s. ŽōstanÄ?iÄ&#x2026; planetÄ&#x2026; spektaklyje reprezentuoja lÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s, kurios prieĹĄinasi mokslininkĹł vykdomiems eksperimentams. Ar Ĺžmogus turi teisÄ&#x2122; ir yra pajÄ&#x2014;gus suvaldyti gamtos stichijas?

â&#x20AC;&#x17E;Trimito Paganinisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Trimito Carusoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Trimito genijusâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; panaĹĄiĹł apibĹŤdinimĹł 36-eriĹł atlikÄ&#x2014;jui Sergejui Nakariakovui negaili viso pasaulio muzikos kritikai. Vunderkindas, deĹĄimties koncertavÄ&#x2122;s su orkestru, o vienuolikos apdovanotas diplomu suaugusiĹłjĹł konkurse, tituluojamas vienu iĹĄ penkiĹł ÄŻtakingiausiĹł pasaulio trimitininkĹł.

KUR? Jaunimo teatre, ArkliĹł g. 5. KA­DA? Spalio 29 d. 18 val. KIEK? 20â&#x20AC;&#x201C;30 litĹł.

Su â&#x20AC;&#x17E;Laisvalaikioâ&#x20AC;&#x153; kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

KUR? KongresĹł rĹŤmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KA­DA? Spalio 25 d. 19 val. KIEK? 22â&#x20AC;&#x201C;72 litai.

KUR? MenĹł fabrike â&#x20AC;&#x17E;Loftasâ&#x20AC;&#x153;, Ĺ vitrigailos g. 29. KA­DA? Spalio 25 d. 22 val. KIEK? 20 litĹł.

Karaliaus Makbeto tragedija

SugrÄŻĹžta â&#x20AC;&#x17E;Suicide DJsâ&#x20AC;&#x153;

Jaunimo teatro vadovas, aktorius ir reĹžisierius Algirdas LatÄ&#x2014;nas pateikÄ&#x2014; dar vienÄ&#x2026; Williamo Shakespeareâ&#x20AC;&#x2122;o tragedijos â&#x20AC;&#x17E;Makbetasâ&#x20AC;&#x153; interpretacijÄ&#x2026;. Spektaklyje â&#x20AC;&#x17E;Ledi Makbetâ&#x20AC;&#x153; pagrindinÄŻ vaidmenÄŻ atlieka Sergejus Ivanovas. Retai kada ĹĄio vaidmens imasi jaunas aktorius, nes tai nepaprastai sudÄ&#x2014;tingas, reikalaujantis ne tik talento, bet ir vidinio svorio bei sceninÄ&#x2014;s patirties vaidmuo.

Po dvejĹł metĹł tylos su trenksmu ÄŻ scenÄ&#x2026; sugrÄŻĹžusi ekscentriĹĄkoji grupÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Suicide DJsâ&#x20AC;&#x153; savo gerbÄ&#x2014;jams pateiks gausybÄ&#x2122; naujienĹł ir staigmenĹł. Vienas jĹł â&#x20AC;&#x201C; visiĹĄkai naujos dainos â&#x20AC;&#x17E;Juodas kapiĹĄonasâ&#x20AC;&#x153; pristatymas. Specialiame koncerte grupÄ&#x2014; Ĺžada su niekuo kitu nesupainiojamÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Suicide DJsâ&#x20AC;&#x153; energijos uĹžtaisÄ&#x2026;, senus hitus ir atnaujintÄ&#x2026; programÄ&#x2026;.


27

spalio 24–30, 2013

idėjos laisvalaikiui

ejiniame koncerte – ypatinga viešnia bosistas Darius Burokas susilaužė raktikaulį, o S.Valikonis – stuburą. Bet, laimė, viskas baigėsi gerai: abu dabar yra sveiki ir gali dalyvauti šiuose koncertuose“, – pasakojo atlikėjas.

Kai per šiuos koncertus išėję į sceną matome pilną salę, jausmas yra labai pakylėtas.

Koncerte Vilniuje žiūrovai pamatys ir ypatingą viešnią – Briuselyje gyvenančią Vokietijos lietuvę Lorettą Petereit, kuri su A.Mamontovu ir buvusiais „Foje“ muzikantais dainuos „Vieną kartą Paryžiuj“. „Labai laukiame šio susitikimo, nes nesimatėme labai seniai. Su ja susipažinome per pirmąsias „Foje“ gastroles Vakarų Vokietijoje 1990-aisiais. Kai su D.Buroku ir S.Valikoniu 1991-aisiais

Varšuvoje įrašinėjome albumą „Gali skambėti keistai“, pasikvietėme Lorettą įdainuoti pritariančiuosius balsus. Ji atvažiavo iš Vokietijos ir praleido su mumis studijoje kelias dienas. Jos balsą galite girdėti dainose „Vėjas“, „Vieną kartą Paryžiuj“ ir „Jeigu tu ten buvai“, pasakojo dainininkas. Nemažai dėmesio dainininkas skyrė ne tik repeticijoms, bet ir koncertų scenografijai, ją kūrė su buvusiu „Foje“ būgnininku Algiu Kriščiūnu. Jiems talkino šviesų režisierius Marius Selevičius, o per koncertus ekrane rodomas vaizdo instaliacijas sukūrė A.Kriščiūno sūnus Vytenis. Sceniniu muzikantų įvaizdžiu rūpinasi drabužių dizainerė Jolanta Rimkutė. Jau nuo vasaros pradžios dainininką ir jo muzikantus seka budri nepriklausomo žurnalisto Rimo Bružo kameros akis. R.Bružas kuria dokumentinį filmą apie kūrybinį A.Mamontovo ir grupės „Foje“ kelią. Visą koncertą Vilniuje nufilmuos LRT televizija.

„„Lyderis: A.Mamontovas džiaugiasi, kad visuose turo koncertuose žiūrovai nuo pirmos iki paskutinės dai-

VD inf.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

nos dainuoja kartu. 

Ne tik vaikams

Smalsiems

knygų mėgėjams

Kaip pa­siek­ti dan­gų

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KA­DA? Spalio 27 d. 18 val. KIEK? 25–45 litai.

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KA­DA? Spalio 26 d. 12 val. KIEK? 10 litų.

KUR? Ekspozicijų salėje „Titanikas“, Maironio g. 3. KA­DA? Iki lapkričio 2 d. KIEK? Nemokamai.

Muzikinės aktorių improvizacijos

Vaikams apie Tekstilės suaugusiųjų pasaulį menas

„Eilinis elitas“ – tai unikali, improvizuojanti pro­ fesionalių aktorių ir muzikantų grupė. Grupės koncertuose teatrinė improvizacija jungiama su įvairiais muzikiniais žanrais ir humoru. Šis „Eilinio eli­ to“ turas ilgai planuotas, lauktas ir kurtas. Koncertuose pirmą kartą bus galima gyvai išgirsti „Eilinio elito“ kūry­ bą iš žiemą pasirodysiančio albumo.

Spektaklis „Pingvinai ir kiaušinis“ – tai pasakojimas vaikams apie suaugusių­ jų pasaulį, meilę, gimimą ir mirtį. Neti­ kėtai susitikę pingvinas ir pingvinė susidraugau­ ja bei tampa vienas kitam vyru ir žmona. Netru­ kus pingvinė padeda kiaušinį ir šeima pradeda galvoti kas bus, kai iš kiaušinio kas nors išsiris.

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KA­DA? Spalio 29 d. 20.30 val. KIEK? 10 litų.

KUR? „Kino pasakoje“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KA­DA? Spalio 27 d. 14 val. KIEK? 10–15 litų.

Vilniaus dailės akademija pristato tarp­ tautinę tekstilės meno parodą, kurio­ je dalyvauja geografinių Lietuvos kai­ mynių aukštųjų mokyklų studentai. Parodoje yra originalių įžvalgų: nuo persipynimų istorijo­ je, liaudies mene ir buityje iki bendrysčių kulina­ rinėse tradicijose bei tekstilės technikose.

KUR? Šv. Jono gatvės galerijoje, Šv. Jono g. 11. KA­DA? Iki lapkričio 2 d. KIEK? Nemokamai.

Tribute to Amy Winehouse

Žaidžiame teatrą

Personalinė paroda

Amy Winehouse – mūsų laikų popdiva, jos užde­ gančios r’n’b, džiazo, hiphopo, regio stiliaus dainos drebino didžiausias scenas. Kritikai ją vertino kaip unikalią dainininkę, savo balsu užburiančią melomanus ir kiekvieną, kurio širdis atvira jausmingai dainai. Programos „Amy Wynehouse. Immortal Love and Beauty“ vokalo partijas atliks LMTA Džiazo katedros absolventė Jekaterina Pranevič.

„Savaitgalis su „Pasaka“ kviečia į dirbtu­ vėles su teatro studija „Pijaus palėpė“. Žaisdami žaidimus vaikai ir jų tėveliai susipažins su vaidybos bei teatro ypatybėmis, de­ koracijų gamyba ir sužinos, ką reiškia scenografija. O galiausiai visi kartu pastatys spektaklį pagal pa­ saką apie senelio pirštinę ir patys jį suvaidins.

Personalinėje parodoje Antanas Olbu­ tas eksponuoja medalius, ekslibrisus, mažąją plastiką, tapybą. Medaliai – pa­ grindinė dailininko kūrybinės veiklos sritis. Ryš­ kiausi bruožai – minimalizmas, stilizacija. Kūri­ niai dedikuoti kultūros ir meno veikėjams, įam­ žina reikšmingus įvykius, dvasines emocijas.

„Siek­ti dan­gaus“ – tai is­to­ri­ja apie tuos, ku­rie ri­ zi­ka­vo vis­kuo, kad įgy­ven­din­ tų sa­vo sva­jo­ nes, ir sa­vo žy­ giais bei vi­zi­jo­ mis ne­grįž­ta­mai pa­kei­tė pa­sau­ lį. Kny­gos au­to­ rius Ri­char­das Bran­so­nas taip pat, ga­li­ma ­sa­ky­ti, pa­ kei­tė pa­sau­lį. Jis yra vie­nas žy­miau­ sių šio me­to bri­tų vers­li­nin­kų, mi­li­jar­ die­rius, gar­sio­sios vers­lo gru­pės „Vir­ gin Group“ įkū­rė­jas ir va­do­vas, ekst­re­ ma­lių po­jū­čių bei nuo­ty­kių mė­gė­jas, ne­re­tai lai­ko­mas ne tik vi­zio­nie­riu­mi, bet ir iš­si­šo­kė­liu bei pa­dū­kė­liu, ku­ris mie­lai grie­bia­si ri­zi­kin­gų idė­jų ir pa­ ver­čia jas pel­nin­gu vers­lu.

Ne­ma­to­mas Ru­si­jos ka­ras Įžy­m aus bri­ tų žur­n a­l is­t o Ed­war­d o Lu­ ca­s o nau­j o­j i kny­ga „Ap­gau­ lė. Šni­pai, me­ las ir kaip Ru­si­ ja maus­to Va­ ka­rus“ – tai int­ ri­guo­jan­tis pa­ sa­ko­ji­mas apie tai, kaip siek­da­ mas įtvir­tin­ti val­džią Ru­si­jo­je bei už jos ri­bų Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ir jo ap­ lin­ka be skru­pu­lų nau­do­ja dar Šal­ to­jo ka­ro me­tais iš­plė­to­tą sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jų ir šni­pų tink­lą. E.Lu­ca­sas tei­gia: „Šni­pai do­mi­no ma­ne stu­den­ tą, ak­ty­vis­tą ir žur­na­lis­tą, iš pra­džių Lon­do­ne, o vė­liau už ge­le­ži­nės už­ dan­gos.“ To­dėl kny­go­je pa­tei­kia­ma daug nau­jų ir įdo­mių fak­tų apie šiuo­ lai­ki­nės Ru­si­jos sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­ jų bei jų bend­ra­dar­bių veik­los me­to­ dus. Da­lis kny­gos skir­ta Ru­si­jos šni­pų veik­lai mū­sų re­gio­ne – tai tu­rė­tų itin do­min­ti Lie­tu­vos skai­ty­to­ją.


28

spalio 24–30, 2013

vaikų diena Labas vakaras. Susipažinkite:

Pono Gumbo namas vidury miestelio būtų labai gražus, tačiau... jis jį pavertė tikra kiaulide! BET sodas puikiai prižiūrėtas. Įdomu kodėl?

ponas Gumbas – aršus senis raudona barzda ir krauju pasruvusiomis akimis, gyvenantis Lamonik Biberyje. Tikras baisūnas! Ponas Gumbas nekenčia vaikų, gyvūnų, linksmybių ir keptų kukurūzų burbuolių. Jis mėgsta kiaurą dieną snūduriuoti lovoje, būti vienišas ir viskuo piktintis, dar krapštyti nosį ir ryti ką iškrapštęs. Šį kartą tau reikia atsakyti tik į 2 klausimus ir savo atsakymus išsiųsti e. paštu vaikudiena@ vilniausdiena.lt iki 2013 m. spalio 28 d. Sėkmės susidraugaujant su ponu Gumbu!

Na, o teisingai atsakė ir norimą knygą iš Džeronimo Stiltono knygų serijos laimėjo: Akvilė Navackaitė, Titas Labanauskas, Vaiva Bulotaitė.

Teisingas atsakymas: A 3 B 4 C 7 D 5 E 6 F 1 G 2.

Ogi todėl, kad kitaip pikta fėja, gyvenanti vonioje, jį nuolat kultų keptuve!

Ir štai pirmoji knygelė apie jį. Bus ir antra, ir dar, ir dar... Pirmąją knygelę apie poną Gumbą „Tu bjaurus, pone Gumbai!“ galima įsigyti leidyklos „Baltos lankos“ knygyne, esančiame Palangos g. 4, Vilniuje, arba internetu www.baltoslankos.lt. Kituose knygynuose ji pasirodys visai netrukus – lapkričio pradžioje. O tu turi galimybę būti pirmas, susipažinęs su bjauriuoju ponu Gumbu.

1. Koks miesto, kuriame gyvena ponas Gumbas, pavadinimas? a) Lamonik Bideris; b) Bamonik Liberis; c) Lamonik Biberis; d) Bamonik Lideris.

2. Kodėl ponas Gumbas privalo prižiūrėti savo sodą? a) Nes jis bando laimėti gražiausios sodybos konkursą; b) nes kitaip iš vonios išlįstų pikta fėja ir prikultų jį keptuve; c) nes ateis vaiduoklis ir įkąs jam į koją; d) nes taip jam liepė mama.


29

spalio 24–30, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. lapkričio mėn. privatizuojami objektai Objekto pavadinimas, trumpas aprašas, adresas

Pradinė pardavimo kaina (Lt)

Aukciono laikas

Privatizuojama viešo aukciono būdu (ilgalaikis materialusis turtas) Pastatas-sandėlis (užstatytas plotas 246,17 kv. m, likę pamatai) ir šiam objektui priskirtas 0,2155 ha žemės sklypas, Kviečių g. 2, Vilnius

1 471 843

2013-11-07 11.30 val.

15 000

2013-11-07 14.30 val.

Bibliotekos patalpos (233,51 kv. m, 3 aukštų mūrinio pastato rūsyje ir 2 aukšte), S.Moniuškos g. 10, Vilnius

389 000

2013-11-08 11.30 val.

Garažų patalpos (154,98 kv. m, 2 aukštų mūrinio pastato 1 aukšte), Pamėnkalnio g. 11, Vilnius

127 000

Sandėlio patalpa (19,57 kv. m, 2 aukštų mūrinio pastato 1 aukšte), Šv. Mykolo g. 12, Vilnius

Negyvenamosios patalpos (416,21 kv. m, 3 aukštų mūrinio pastato 2 ir 3 aukštuose), Pilies g. 16, Vilnius

1 999 000

2013-11-08 14.30 val. *

2013-11-13 11.30 val.

Viešojo tualeto pastatas (47,06 kv. m, 1 aukštų mūrinis, fiziškai pažeistas) ir šiam objektui priskirtas 0,0930 ha žemės sklypas, Pergalės g. 9, Vilnius

132 431*

2013-11-13 14.30 val.

Negyvenamosios patalpos (60,47 kv. m su 2,22 kv. m bendrojo naudojimo patalpa, 5 aukštų mūrinio pastato 1 aukšte), Vašingtono a. 1-65, Vilnius Negyvenamosios patalpos (116,84 kv. m, 3 aukštų mūrinio pastato pastogėje), Pilies g. 16, Vilnius

499 000* 699 000*

2013-11-13 16.30 val. 2013-11-14 11.30 val.

137 000* 2 990 000*

2013-11-14 16.30 val. 2013-11-15 11.30 val.

Gyvenamasis namas (52,42 kv. m, likę 58 proc., pamatai, avarinis) ir šiam objektui priskirtas 0,1199 ha žemės sklypas, Briedžių g. 11, Vilnius

109 304*

2013-11-15 14.30 val.

Sandėlio pastatas (57,77 kv. m, 1 a. mūrinis) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 170/5269 (0,0170 ha) žemės sklypas, J.Basanavičiaus g. 44, Vilnius

109 000*

2013-11-18 11.30 val.

Skalbyklos patalpa (24,69 kv. m, 5 aukštų mūrinio pastato rūsyje), Karaliaučiaus g. 7, Vilnius

39 000*

2013-11-18 14.30 val.

Negyvenamasis pastatas (67,48 kv. m, 1 aukšto mūrinis) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 477/1527 (0,0477ha) žemės sklypas, Kęstučio g. 2A, Vilnius PASTABA. Į patalpas investuota privataus kapitalo.

576 000*

2013-11-19 11.30 val.

38 138*

2013-11-19 14.30 val.

75 926*

2013-11-20 11.30 val.

Slėptuvės pastatas (183,23 kv. m, betoninis) ir šiam objektui priskirtas bendrojo naudojimo 410/1159 (0,041 ha) žemės sklypas, S.Moniuškos g. 21, Vilnius

250 303*

2013-11-21 11.30 val.

Administracinės patalpos (67,07 kv. m, 2 aaukštų mūrinio pastato rūsyje ir 1 aukšte), Burbiškių g. 5A, Vilnius

49 000*

2013-11-22 11.30 val.

Negyvenamosios patalpos (259,57 kv. m, 5 aukštų mūrinio pastato pusrūsyje), Vašingtono a. 1-68, Vilnius Administracinės patalpos (914,63 kv. m, su 38,12 kv. m bendrojo naudojimo patalpomis 2 aukštų mūrinio pastato pusrūsyje, 1 ir 2 aukštuose), Gedimino pr. 34, Vilnius

Pastatas-sandėlis (1206,25 kv. m, 1 aaukšto betoninis), kiemo statiniai (rampa) ir šiam objektui priskirtas 0,6700 ha žemės sklypas, Spenglos g. 8, Naujųjų Valkininkų k., Valkininkų sen., Varėnos r. sav. Viešasis tualetas (40,77 kv. m, 1 aukšto mūrinis požeminis pastatas) ir šiam objektui priskirtas 0,0344 ha žemės sklypas, Brolių g. 21A, Vilnius

* Informaciją apie objekto privatizavimą, jo kainą pasitikslinkite po 2013-10-25 (įvykus Privatizavimo komisijos posėdžiui) Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt arba paskambinę žemiau pateiktais telefonais. PASTABA. Į aukcionus registruojama 214 kab., Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Išsamesnė informacija teikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Privatizavimo poskyryje, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2711 / 211 2705.

Paslaugos

Siūlo darbą Nekilnojamasis turtas, statyba UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties linoleumo, tarketo grindų klojėjai ir statybininkai statyti medinius karkasinius namus. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510. 1166952

Statybos ir remonto Dengia balkonus, laiptų pakopas, baseinus vandeniui nepraleidžia elastinga „Flowcrete“ danga. Darome garažų, sandėlių epoksido grindis. Tel. 8 610 48 234, 8 620 38 600. 1173774

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265. 1093221

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys patirties linoleumo, tarketo ir Epoxy grindų klojėjai. Reikalavimai: anglų kalbos pagrindai, pageidautina automobilis. Tel. 8 620 77 510. 1178223

UAB „Kovenda“ dirbti Švedijoje (su sutartimi) ieško fasado šiltintojų ir klinkerio mūrininkų. Reikalavimai: patirtis dirbant su fasadų šiltinimo sistemomis, klinkerio mūru. Darbdavys siūlo: konkurencingą darbo užmokestį; suteikia apgyvendinimą ir padengia kelionės išlaidas. Kontaktai tel. (8 5) 276 7449, 8 614 95 108, e. paštas info@kovenda.lt. 1173847

Transportas, logistika

Buitinės technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741. 1076355

Kelionių

Reguliarus lankymasis pas ginekologą — patikimiausias būdas užkirsti kelią įvairioms moterų ligoms. SPECIALUS PASIŪLYMAS MOTERIMS 30% nuolaida gydytojos akušerės - ginekologės konsultacijai, apžiūrai ir echoskopijai moderniu skaitmeniniu ultragarsiniu prietaisu.

KAINA tik 140 Lt.

Su šiuo skelbimu jums citopatologinis gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas net su 30 % nuolaida! Medicinos klinikoje „Mirameda“ konsultuoja didelę darbo patirtį turinti gydytoja akušerė–ginekologė Diana Petrauskienė. Registruokitės jau dabar: Vilniuje,Savanoriųpr.11A,tel.(85)2125566, mob.tel. 8 676 07774 Pasiūlymas galioja iki 10.31 d. www.mirameda.lt

Palangos centre parduodamas modernus 2 kambarių 30 kv. m naujos statybos butas. Butas pasižymi funkcionaliu planu, jaukumu. Įrengtas ekonomiškas autonominis-dujinis šildymas, kondensacinis katilas, grindų šildymas, atlikta apdaila. Yra automobilių stovėjimo aikštelė, uždaras kiemas su fontanu. Buto kaina 169 000 Lt (be baldų). Jums panorėjus baldus bei buitinę techniką galime sukomplektuoti. Tel. 8 686 93 879. 1175980

Palangos centre parduodamas erdvus, naujos statybos 2 kambarių 50,51 kv. m butas. Bute atlikta visa apdaila, įrengtas ekonomiškas autonominis dujinis šildymas. Yra automobilių stovėjimo aikštelė, uždaras namo kiemas su įrengta vaikų žaidimo aikštele. Buto kaina 240 000 Lt (be baldų). Jūsų pageidavimu baldus ir buitinę techniką sukomplektuosime. Tel. 8 686 93 879. 1175960

Konsultuojame pacientus, turinčius šeimos gydytojo siuntimą pas ginekologą, urologą, endokrinologą, echoskopuotoją. Taikomos nuolaidos. Medicinos centras „Neuromeda“. Registracija tel. 8 656 97 046, (8 5) 205 2603. Trinapolio g. 9C. www.neuromeda.lt. 1168814

Kitos

Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1174353

Sveikatos ir grožio

Parduoda

Nekilnojamąjį turtą

UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius CE kategoriją. Darbas maršrutais EU-RUS (120 kub. m). Tel. 8 601 01 400. 1169664

Rudeninė akcija – iki lapkričio 1 d. ypatinga nuolaida nugaros skausmams gydyti (perkantiesiems abonementą). Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirtį Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. Senjorams, neįgaliesiems, studentams ir vaikams iki 14 metų – nuolaidos iki 40 % (perkant abonementą). Tel. 8 662 25 881. 1167768

Palangoje parduodamas naujos statybos 23,43 kv. m 1 kambario butas. Bute veikia autonominio dujinio šildymo, kondensacinio katilo, grindų šildymo sistemos, atlikta visa apdaila. Yra automobilių stovėjimo aikštelė, kieme veikia fontanas, vidiniame kieme įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Vieta – miesto centras, todėl visos pramoginės, poilsinės vietos pasiekiamos greitai. Buto kaina 138 000 Lt (be baldų). Pagal poreikį galima sukomplektuoti baldus, buitinę techniką bei garso ir vaizdo aparatūrą. Tel. 8 686 93 879. 1175950

Perka Brangiai perkame mišką arba mišką išsikirsti. Tel. 8 613 74 861. 1161984

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058729

Įmonė brangiai perka radijo detales, mikroschemas, kondesatorius, matavimo

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-2176 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 60,9 ha teritorijos prie rytinės miesto ribos Naujosios Vilnios seniūnijoje detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, suformuoti sklypus nuosavybės teisei į žemę atkurti, nustatant sklypų tikslinę paskirtį – kita, naudojimo būdus – gyvenamosios teritorijos (G), komercinės paskirties objektų teritorijos (K), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), pobūdžius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), degalinių ir autoservisų statybos (K3), pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (P1), sandėliavimo statinių statybos (P2), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1) ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Informacija tel. (8 5) 211 2756. prietaisus, elektrinius variklius, transformatorius, oscilografus, kebelius, elektros srovės jungiklius. Išsivežame patys. Tel. (8 37) 770 261, 8 655 07 636. 1174124


30

spalio 24–30, 2013

skelbimai

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068542

UAB „Valeramas“ investuoja į žemės ūkio paskirties žemę ir miškus visoje Lietuvoje. Tel. 8 673 19 696.

1169232

UAB BEST COMPANY.LT PERKA: KARVES, TELYČIAS, BULIUKUS, AVIS. Atsiskaitome iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, (8 310) 48 323. 1168488

Žemės ūkio bendrovė brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 87 513. 1164505

Keičia Keičiu 2 sklypus po 7 a Panevėžyje (Rožynė) į sklypą šalia Kauno arba nebrangiai parduodu. Tel. 8 682 24 581. 1177705

Kviečia mokytis Vilniaus DNSB asociacija, vykdydama būsto dalyvių švietimo programą, finansuojamą Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis pagal sutartį su VšĮ „Atnaujinkime miestą“, kviečia Antakalnio ir Saulėtekio daugiabučių namų gyventojus į nemokamą seminarą, kuris vyks 2013 m. lapkričio 6 d. 15 val. Antakalnio seniūnijoje (Antakalnio g. 36, Vilnius). Seminaro metu bus nagrinėjami dau-

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt giabučių namų priežiūros (tarp jų šilumos, karšto vandens bei kitų paslaugų) klausimai, remonto ir renovacijos organizavimo tvarkos klausimai bei daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklos bei finansų ir dokumentų valdymo klausimai. Išsamios informacijos teirautis www.bustorumai.lt, tel. 261 1003, 212 0647, e. paštas info@bustorumai.lt. 1178021

Įvairūs INFORMACIJA apie „Pašilaičių ir Fabijoniškių rajonų žiedinio tinklo rekonstrukcija“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Pašilaičių ir Fabijoniškių rajonų žiedinio tinklo rekonstrukcija. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Gedvydžių g., S.Nėries g., Ukmergės g., Vilniaus m. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – Pašilaičių ir Fabijoniškių rajonų žiedinio tinklo rekonstrukcijai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 10 15 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-5070). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7324. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo

paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 1177283

Pamestus UAB „Trikobalta“ (į. k. 123854587) 2006 m. įstatus laikyti negaliojančiais. Administratorius. 1176528

Informacija apie prekybos pastato (maisto prekių parduotuvės) kartu su automobilių stovėjimo aikštele Žemaitės g. 16, Vilniuje, statybas rekonstruojant gamybinį pastatą atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „CTLF“, A.Tumėno g. 4-34, Vilnius. Kontaktinis asmuo Andžejus Voišnis, tel. 8 650 37 822, e. p. way2@conceptlofts. lt. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – prekybos objekto (maisto prekių parduotuvės) kartu su automobilių stovėjimo aikštele statyba rekonstruojant gamybinį pastatą. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Žemaitės g. 16, Naujamiesčio seniūnija, Vilniaus m. 4. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) priimta atrankos išvada – planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 10 18 rašto Nr. (38-4)-VR-1.7-5176). 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti UAB „ArchiDELTA“, Žalgirio g. 90-304, Vilnius, tel. 8 615 54 776, per 10 d. d. nuo šio skelbimo paskelbimo. 6. Motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo ga-

lima teikti raštu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, per 20 d. d. nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, ir UAB „AF-Consult“, Lvovo g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 210 7210, per 10 d. d. nuo šio skelbimo paskelbimo.

dą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

Informuojame, kad bus atliekami žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Migūnų k., Vaivorų g. 54 (kadastrinis Nr. 4154/0103:32), kadastriniai matavimai, ženklinamos - parodomos sklypo ribos vietovėje. Kviečiame 2013 11 04 nuo 11 val. gretimo sklypo (kadastrinis Nr. 4154/0103:31) savininką ar atstovą dalyvauti numatytų darbų metu. Kontaktiniai duomenys: tel. 8 630 06 574, P.Lukšio g. 7, Vilnius, zydrune@geoforta.lt.

Informuojame, kad žemės sklypo, kad. Nr. 4101/0902:7, esančio Kreivėnų g. 59, Kreivėnų vs., Bezdonių sen., Vilniaus r. sav., ribų ženklinimas vyks 2013 10 30 10 val. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4101/0902:63, savininkę Iriną Adam dalyvauti ženklinime. Informacija UAB „PROJEKTITA“, Laisvės pr. 60, Vilnius, tel. 8 600 66 692.

1178043

1177566

INFORMACIJA apie „Šilumos tiekimo trasų modernizavimas nuo ŠK-91322 iki ŠK-91324-20“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Šilumos tiekimo trasų modernizavimas nuo ŠK-91322 iki ŠK-91324-20. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Žirmūnų g., Žirmūnų sen., Vilniaus m. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – Šilumos tiekimo trasų modernizavimui nuo ŠK-91322 iki ŠK-91324-20 poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 10 15 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-5071). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7324. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išva-

1177292

1178019

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. spalio 18 d. Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2113 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0014:252, esančio SB „Tyrinėtojas“, skl. Nr. 49, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas. 1177437

Natalija Babachina siūlo pasinaudoti pirmumo teise Andrejui Terentjevui ir nupirkti namo dalį (28,69 kv. m) ir žemės sklypą (7,71 a.), esančius Žaliųjų Ežerų g. 17 -2, Vilniuje, už 250 000 Lt. Prašom informuoti Vilniaus miesto 1-ąjį notaro biurą, kad norite pasinaudoti pirmumo teise. 1176219

Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, skl. kad. Nr. 0101/0007:553 (sklypo plotas – 0,0927 ha), Vilniaus m. sav., Antakalnio sen., Gelvadiškių Sodų 5-oji g. 10. Planavimo tikslas: suformuoti sodininkų bendrijos „Smėlynė“ bendro naudojimo teritorijoje įsiterpusį žemės ūkio paskirties (būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir so-


31

spalio 24–30, 2013

skelbimai dininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, pobūdis – mėgėjų sodų žemės sklypų) žemės sklypą, kuris bus parduodamas besiribojančio sklypo savininkui, nekeičiant sklypo pagrindinės paskirties. Projekto organizatorius: Antonina Loseva, Piotor Losev. Projekto rengėjas: Mindaugas Dulkė. Su parengtu projektu ir jo sprendiniais galima susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus iki 2013 11 17 Kelmijos Sodų 17-oji g. 35, Vilnius, darbo dienomis 9-18 val., tel. 8 609 73 892. 1176548

INFORMACIJA apie „Vilniaus miesto centralizuotų šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-92125 iki ŠK-92121 ir nuo ŠK-92126-12 modernizavimas“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Vilniaus miesto centralizuotų šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-92125 iki ŠK-92121 ir nuo ŠK-92126-12 modernizavimas. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Švitrigailos, A.Vivulskio, Šviesos ir Vytenio g., Naujamiesčio sen., Vilniaus m. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – Vilniaus miesto centralizuotų šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-92125 iki ŠK-92121 ir nuo ŠK-92126-12 modernizavimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 10 15 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-5073). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7324. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 1177295

Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, skl. kad. Nr. 0101/0007:646 (sklypo plotas – 0,0936 ha), Vilniaus m. sav., Antakalnio sen., Gelvadiškių Sodų 5-oji g. 18. Planavimo tikslas: suformuoti sodininkų bendrijos „Smėlynė“ bendro naudojimo teritorijoje įsiterpusį žemės ūkio paskirties (būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, pobūdis – mėgėjų sodų žemės sklypų) žemės sklypą, kuris bus parduodamas besiribojančio sklypo savininkui, nekeičiant sklypo pagrindinės paskirties. Projekto organizatorius: Leonora Lionė Kursevičienė, Zigfridas Kursevičius. Projekto rengėjas: Mindaugas Dulkė. Su parengtu projektu ir jo sprendiniais galima susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus iki 2013 11 17 Kelmijos Sodų 17-oji g. 35, Vilnius, darbo dienomis 9-18 val., tel. 8 609 73 892. 1176547

INFORMACIJA apie „Šilumos trasų su bitumoperlitine izoliacija modernizavimas nuo ŠK-08324, ŠK-08329, ŠK-07110“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Šilumos trasų su bitumoperlitine izoliacija modernizavimas nuo ŠK-08324, ŠK-08329, ŠK-07110. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Šeškinės ir Naujininkų sen., Vilniaus m. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – Šilumos trasų su bitumoperlitine izoliacija modernizavimui nuo ŠK-08324, ŠK-08329, ŠK-07110 poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 10 15 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-5059). 5. Kur, kada ir iki kada

galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7324. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 1177291

Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, skl. kad. Nr. 0101/0084:2267 (sklypo plotas – 0,1018 ha), Vilniaus m. sav., Naujininkų sen., Kelmijos Sodų 21-oji g. 12. Planavimo tikslas: padalyti nuosavybės teise valdomą sodo sklypą Nr. 30 sodininkų bendrijoje „Metalurgas“ (kadastro Nr. 0101/0084:2267) į du racionalius sodo sklypus (būdas – megėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, pobūdis – megėjų sodų žemės sklypų). Projekto organizatorius: Raimonda Vaškevičienė, Simona Vaškevičiūtė. Projekto rengėjas: UAB „ Ernika“. Su parengtu projektu ir jo sprendiniais galima susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus nuo 2013 10 17 iki 2013 11 17, Kelmijos Sodų 17-oji g. 35, Vilnius, darbo dienomis 9-18 val., tel. 8 609 73 892. 1176542

Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, skl. kad. Nr. 4170/1806:1 (sklypo plotas – 0,0659 ha), Vilniaus r. sav., Riešės sen., Purnuškių k., Rasos 8-oji g. 5. Planavimo tikslas: mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projekto rengimas valstybinėje žemėje, suformuojant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (iki 0,04 ha ploto), kurio neįmanoma suformuoti atskiru individualiu mėgėjų sodo sklypu. Projekto organizatorius: Rimantė Juodelienė. Projekto rengėjas: Mindaugas Dulkė. Su parengtu projektu ir jo sprendiniais galima susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus iki 2013 11 17 Kelmijos Sodų 17-oji g. 35, Vilnius, darbo dienomis 9-18 val., tel. 8 609 73 892. 1176549

Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, skl. kad. Nr. 0101/0007:645 (sklypo plotas – 0,0624 ha), Vilniaus m. sav., Antakalnio sen., Gelvadiškių Sodų 5-oji g. 14. Planavimo tikslas: suformuoti sodininkų bendrijos „Smėlynė“ bendro naudojimo teritorijoje įsiterpusį žemės ūkio paskirties (būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, pobūdis – mėgėjų sodų žemės sklypų) žemės sklypą, kuris bus parduodamas besiribojančio sklypo savininkui, nekeičiant sklypo pagrindinės paskirties. Projekto organizatorius: Leonora Lionė Kursevičienė, Zigfridas Kursevičius. Projekto rengėjas: Mindaugas Dulkė. Su parengtu projektu ir jo sprendiniais galima susipažinti ir pateikti savo pasiūlymus iki 2013 11 17 Kelmijos Sodų 17-oji g. 35, Vilnius, darbo dienomis 9-18 val., tel. 8 609 73 892. 1176546

INFORMACIJA apie „Vilniaus miesto centralizuotų šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-08222 iki ŠK-91230 modernizavimas“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Vilniaus miesto centralizuotų šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-08222 iki ŠK-91230 modernizavimas. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Kareivių ir Verkių g., Vilniaus m. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti po-

veikį aplinkai – Vilniaus miesto centralizuotų šilumos tiekimo tinklų nuo ŠK-08222 iki ŠK-91230 modernizavimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 10 15 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-5072). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7324. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 1177293

UAB „Geo Planum” atlieka žemės skl. (kad. Nr. 4122/0200:0062), esančio Guopstų k., Pagirių sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame žemės skl., kad. Nr. 4122/0200:0661 ir 4122/0200:0664, savininką (naudotoją) 2013 11 07 16.40 val. atvykti į ribų paženklinimą vietovėje. Matininkas A.Janavičius, Konstitucijos pr. 23C-406, Vilnius, tel. 8 671 85 333, e. p. andrius.janavicius@gmail.com. 1178217

Informuojame, kad vadovaujantis 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. A30-2985 pradedamas rengti sklypo, kad. Nr. 0101/0084:4285, esančio ties Kelmijos g. 35, 37 namais, Naujininkų seniūnijoje, Vilniaus m., detalusis planas. Detaliojo plano tikslas - žemės sklypo naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę bei gyvenamosios teritorijos sklypo dalijimas į sklypus, statybos reglamentų nustatymas. Detaliojo plano organizatorius – A.Baranauskas, L.Spičak ir K.Grigarovič. Detaliojo plano rengėjas: Rapolo Spelskio projektavimo įmonė. Informacija tel. 8 686 40 800.

Karščiausi kelionių pasiūlymai A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Tūkstančiai pigių bilietų su „SAS“ į JAV, Aziją, Skandinaviją! Puikios kainos iš Vilniaus ir Palangos: • Niujorkas nuo 1799 Lt • Vašingtonas nuo 1868 Lt • Čikaga nuo 2034 Lt • San Franciskas nuo 2213 Lt • Šanchajus nuo 1941 Lt • Pekinas nuo 1871 Lt • Tokijas nuo 2210 Lt

Bilietai į Skandinaviją ir Europą: • Vilnius–Kopenhaga nuo 188 Lt • Vilnius–Stavangeris nuo 330 Lt • Bergenas–Palanga nuo 330 Lt • Oslas–Vilnius nuo 344 Lt Kainos į abi puses su mokesčiais. Užsakymo mokestis 100 Lt mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt.

Dėl parengto Mostiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad nuo spalio 31 d. iki lapkričio 28 d., darbo dienomis I–IV nuo 8 iki 17 val., V nuo 8 iki 15.45 val. (pietų pertrauka 12–12.45 val.) patalpose, esančiose Kalvarijų g. 147, Vilnius (9 aukštas), bus viešai svarstomas parengtas Vilniaus rajo-

no Mostiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Mostiškių kadastro vietovės projekto autorius per viešą svarstymą, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 10 val. iki 12 val. bus Vilniaus rajono skyriuje ir galės atsakyti į iškilusius klausimus. Kviečiame susipažinti su šiuo projektu.

Informuojame

1176899

INFORMACIJA apie „Šilumos tiekimo trasų modernizavimas nuo ŠK-91302/08 iki ŠK-91304“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Šilumos tiekimo trasų modernizavimas nuo ŠK-91302/08 iki ŠK-91304. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Sporto g. ir Olimpiečių g., Žirmūnų sen., Vilniaus m. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – Šilumos tiekimo trasų modernizavimui nuo ŠK-91302/08 iki ŠK-91304 poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 10 15 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-5069). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7324. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 1177294

2013 11 04 nuo 9 iki 9.15 val. Vilniaus raj., Dūkštų sen., Brinkiškių k., Strazdų g. 1, SB „Labora“ skl.Nr. 218 bus ženklinamos sklypo ribos. Gretimų sklypų SB „Labora“ Nr. 216, 217 ir 21 savininkai kviečiami dalyvauti ženklinime. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, Tel. 8 611 31 242. 1178411

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3296 patvirtino Vilniaus rajono, Maišiagalos seniūnijos, Giedraitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribas ir laisvos valstybinės žemės fondo 65,96 ha žemės plotą. Projekto autorius – Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, specialistė Irena Sinkevič, adresas Konstitucijos pr. 23, korpusas A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818. Projektavimo darbų pradžia – 2013 m. lapkričio 25 d. 2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3297 patvirtino Vilniaus rajono, Maišiagalos seniūnijos, Maišiagalos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribas ir laisvos valstybinės žemės fondo 51,03 ha žemės plotą. Projekto autorius – Valstybės įmonė

Valstybės žemės fondas, specialistė Irena Sinkevič, adresas Konstitucijos pr. 23, korpusas A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818. Projektavimo darbų pradžia – 2013 m. gruodžio 2 d. Prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys Giedraitiškių, Maišiagalos kadastro vietovėse gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, per 10 dienų nuo šio skelbimo paskelbimo prašymus gali pateikti Vilniaus rajono skyriuje. Susipažinti su Giedraitiškių, Maišiagalos kadastro vietovių laisvos žemės fondo žemės planais suinteresuoti asmenys gali Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt arba Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius. Informuojame, kad nuo šios informacijos paskelbimo dienos bus laikoma, kad apie sprendimą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus yra pranešta. Minėti įsakymai yra paskelbti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt.


Orai

Vėjas 7–12 m/s

penktadienį +13

Šiandien visoje šalyje prognozuojami trumpi lietūs, sušils iki 12–15 laipsnių. Penktadienį lyti neturėtų. Naktį prognozuojama 5–8, dieną 11–12 laipsnių šilumos, bus debesuota su pragiedruliais. Lietus į Lietuvą grįš šeštadienį. Sekmadienį vietomis taip pat turėtų palyti. Dienomis bus apie 13–15 laipsnių šilumos.

43-ioji metų savaitė. Saulė Skorpiono ženkle.

Savaitgalio orai

+12

+14

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+14

Klaipėda

+8

Panevėžys

+14

8

šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +23 +17 +29 +17 +14 +27 +27 +13

+11

+15

+15

Atėnai  Berlynas  Brazilija  Briuselis  Dublinas  Kairas  Keiptaunas  Kopenhaga 

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė



Diena

Londonas  Madridas  Maskva  Minskas  Niujorkas  Oslas  Paryžius  Pekinas 

+16 +20 +8 +14 +12 +12 +18 +17

Praha  Ryga  Roma  Sidnėjus  Talinas  Tel Avivas  Tokijas  Varšuva 

+4

+14

Vėjas (m/s)

+13

10

Vilnius

+15

+1 +15 +23 +22 +13 +27 +19 +17

Diena

Marijampolė

+15

sekmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+10

Vėjas (m/s)

+14

10

Kalendorius Ketvirtadienis, spalio 24 d.

penktadienis, spalio 25 d.

šeštadienis, spalio 26 d.

sekmadienis, spalio 27 d.

pirmadienis, spalio 28 d.

trečiadienis, spalio 30 d.

Teka 8.06 Leidžiasi 18.00

Teka 8.08 Leidžiasi 17.57

Teka 8.10 Leidžiasi 17.55

Teka 7.12 Leidžiasi 16.53

Teka 7.14 Leidžiasi 16.51

Teka 7.16 Leidžiasi 16.49

Teka 7.18 Leidžiasi 16.47

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

VARDAI: Daubara, Daugailas, Daugė, Gilbertas, Rapolas

VARDAI: Darijus, Inga, Ingeborga, Švitrigaila

VARDAI: Liaudginas, Liudginas, Mingintas, Vita

VARDAI: Ramojus, Tautmilė, Vincentas, Vincas

Jungtinių Tautų Organizacijos diena Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena 1882 m. gimė vengrų ir austrų kompozitorius, vienas žymiausių Vienos naujosios operetės kūrėjų Imre Kálmánas. 1945 m. JTO oficialiai pradėjo savo veiklą. 1964 m. mirė skulptorius Juozas Mikėnas. 1966 m. gimė Rusijos verslininkas ir politikas Romanas Abramovičius. 1979 m. gimė krepšininkas Marijonas Petravičius. 1985 m. gimė anglų futbolininkas Wayne’as Rooney.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos diena 1825 m. gimė austrų kompozitorius Johannas Straussas jaunesnysis. 1838 m. gimė prancūzų kompozitorius Georges’as Bizet. 1881 m. gimė ispanų dailininkas ir skulptorius Pablo Picasso. 1922 m. gimė kompozitorius Jurgis Gaižauskas. 1950 m. gimė Anglijos dainininkas, buvęs grupės „Smokie“ lyderis Chrisas Normanas. 1984 m. gimė JAV dainininkė Katy Perry. 1992 m. referendume priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.

1799 m. gimė poetas, tautosakininkas, istorikas, kultūros veikėjas Simonas Stanevičius. 1916 m. gimė Prancūzijos prezidentas François Mitterrand’as. 1930 m. gimė muzikologė Ona Narbutienė. 1947 m. gimė JAV valstybės sekretorė Hillary Rodham Clinton. 1957 m. mirė graikų rašytojas, filosofas Nikas Kazantzakis, geriausiai žinomas dėl romano „Graikas Zorba“. 1958 m. gimė kompozitorius ir muzikantas Algirdas Klova. 1967 m. gimė australų kantri muzikos dainininkas Keithas Urbanas.

Vytauto Didžiojo mirties diena Lietuvos saugumo darbuotojų diena Kriminalinės policijos diena 1430 m. Trakuose mirė Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis. 1782 m. gimė italų kompozitorius ir smuiko virtuozas Niccolò Paganini. 1811 m. gimė pirmosios pasaulyje siuvimo mašinos išradėjas Isaacas Singeris. 1858 m. gimė 26-asis JAV prezidentas Theodore’as Rooseveltas. 1952 m. gimė italų aktorius Roberto Benigni. 1978 m. gimė smuiko virtuozė Vanessa Mae.

7

2

8

5

7

1

6

3

2

6

6

7

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

3 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1385 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

3

1

6

6

2

1

3

7

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

9

5 9

1

9 1

3 4

2

9

5 8

5

sunkus sudoku

5

8 7

2 7

6

Simajudas, Vėlių paminėklai 1793 m. gimė pirmasis lietuviškai rašęs istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas. 1818 m. gimė rusų rašytojas Ivanas Turgenevas. 1886 m. Niujorkas pasipuošė Prancūzijos dovanota Laisvės statula. 1955 m. gimė amerikiečių verslininkas, bendrovės „Microsoft“ įkūrėjas, savininkas Billas Gatesas. 1963 m. gimė italų dainininkas Eros Ramazzotti. 1967 m. gimė amerikiečių kino aktorė Julia Roberts. 1974 m. gimė JAV aktorius Joaquinas Phoenixas.

8 7

4 4

VARDAI: Almė, Daukantas, Gaudrimas, Sima, Simas, Simona, Simonas

3

6

lengvas sudoku

antradienis, spalio 29 d.

4

2 4 6

4

reklamos skyrius: 261

7

5 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1378 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1378 LIETUVA: Eglė Šepetytė – 219 1375 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1373

1

5 8

5

VARDAI: Gelgaudė, Narcizas, Violeta, Žeimanta

VARDAI: Edmundas, Skirgaila, Skirvydas, Skirvydė

Pasaulinė žvynelinės diena 1863 m. Šveicarijoje įkurta Raudonojo Kryžiaus organizacija. 1911 m. mirė vengrų ir amerikiečių leidėjas, redaktorius, Pulitzerio premijos steigėjas Josephas Pulitzeris. 1943 m. gimė Serbijos krepšinio treneris Dušanas Ivkovičius. 1970 m. gimė olandų futbolininkas Edvinas van der Saras. 1971 m. gimė aktorė Winona Ryder. 1976 m. gimė baleto primarijus Nerijus Juška. 1977 m. gimė dainininkė Aistė Smilgevičiūtė.

1839 m. Anglijoje gimė vienas impresionizmo prancūzų tapyboje pradininkų Alfredas Sisley. 1937 m. gimė prancūzų režisierius, aktorius Claude’as Lelouchas. 1943 m. gimė lietuvių kilmės Kanados aktorė Joanna Shimkus. 1953 m. mirė vengrų ir austrų kompozitorius, vienas žymiausių naujosios operetės kūrėjų Imre Kálmánas. 1955 m. gimė gydytojas mikrochirurgas, Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas Juozas Olekas. 1960 m. gimė Argentinos futbolo žvaigždė Diego Maradona.

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 5

8

2

3

6

9

1

4

7

9

7

6

1

2

5

4

3

9

1

7

5

8

4

3

2

6

1

5

8

4

3

6

9

2

7

6

3

4

1

7

2

8

9

5

4

2

3

8

7

9

1

5

6

1

9

8

6

4

3

5

7

2

2

3

4

7

6

1

8

9

5

2

6

5

8

9

7

4

1

3

8

6

7

9

5

2

3

1

4

4

7

3

2

5

1

9

6

8

5

1

9

3

8

4

7

6

2

8

5

9

4

2

6

7

3

1

7

8

2

5

1

3

6

4

9

7

2

1

9

3

5

6

8

4

3

9

5

6

4

7

2

8

1

3

4

6

7

1

8

2

5

9

6

4

1

2

9

8

5

7

3

Užsuk į vilniausdiena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

6

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380

Prenumeratos skyrius: 261 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1378

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

8

PR

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3490.

1688

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3600 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:  279 1370, 261 3659,  faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:  261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS:  261 3653 PLATINIMO TARNYBA: (8 37) 302 242

2013 10 24 vilniaus diena  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you