2013 08 13 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

antradienis, RUGPJĹŞÄŒIO 13, 2013

185 (19 788)

.;A?.162;6@ ?B4= 7�š6<

11

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

Sergantieji autiz mu – pa

E.Gus­tas: „Su IBM iť­si­ski­ria­me be jo­kiĹł pyk­Ä?iĹł, gra­Şiuo­ju“.

Lietuva 8p.

GÄ—­jai Ru­si­jo­je jau­Ä?ia­si lai­ko­mi vi­suo­me­nÄ—s prie­ťais.

Pasaulis 10p.

Diag­no­zÄ— iĹĄ Gvi­nÄ—­jos grį­Şu­siam vy­rui: ma­lia­ri­ja.

Su autizmo proble ma susiduriantys ĹžmonÄ—s tikina, kad vie ningos sistemos, kaip suteikti visas reikia mas medicinos ir socialines paslaugas minÄ—tÄ… sutrikimÄ… turintiems maĹžiesiems, nÄ—ra. Autizmu ser gantys vaikai ir juos priĹžiĹŤrintys tÄ—vai visuomenÄ—je neeg zistuoja. Evelina ZenkutÄ—

e.zenkute@kl.lt ja labai prasta. NÄ— ra dialogo, o serganÄ?iĹłjĹł tÄ—vai palie kami problemas sprÄ™sti patys“, – Palikti likimo va teigÄ— moteris. liai Asociacijos „Kitoks vaikas“, vieniDiagnozÄ™ nutyli janÄ?ios ĹĄeimas, au ginanÄ?ias ĹĄio suPrieĹĄ deĹĄimtmetÄŻ trikimo paliestus vaikus, pirmininautizmas buvo priskiriamas retoms kÄ— EglÄ— DuÄ?inskie nÄ— patikino, kad ligoms, deja, jÄŻ turinÄ?iĹł asmenĹł autizmu serganÄ?iĹł skaiÄ?ius nuovaikĹł situacija latos auga. 2013 m. uostamiestyje pa naĹĄi kaip ir visoko JAV LigĹł kontrolÄ—s vÄ… paskelbto je Lietuvoje. ir proďŹ laktikos centro tyrimo duo „PadÄ—tis labai pra menimis, autizsta ir KlaipÄ—domo sutrikimas nu je, ir visoje ĹĄalyje. statomas vienam Galime tik pasiiĹĄ 50 vaikĹł. dĹžiaugti, kad per 5–6 pastaruosius metus sugebÄ—jome Lietuvoje valsty biniu masaplinkiniams tu ÄŻskiepyti didesnÄŻ ĹĄi problema neÄŻvar sÄ…moningumÄ… ir dijama, nes nÄ—ra renkami suvokimÄ…, kad au statis tizmas mas, o ne iĹĄpuikimas. – sutriki- niai duomenys. Spe ticiaĹ˝monÄ—s pra- lis deda suprasti, ko tĹł nuomone, ser reikia ir kaip galiganÄ?iĹłjĹł autizmu skai ma padÄ—ti serganÄ?ia Ä?ius jam“, – kalbÄ—jo mĹŤsĹł ĹĄalyje gali E.DuÄ?inskienÄ—. siekti 4 500. E.DuÄ?inskienÄ— pa E.DuÄ?inskienÄ—: teikÄ— liĹŤdnÄ… faktÄ… – uostamiestyje autizmu Kalbant apie au sertizmÄ… ganÄ?iais vaikais rĹŤ ir valstybÄ—s poĹžiĹŤ pinasi tik jĹł tÄ—vai ir altruis rÄŻ tiĹĄ ÄŻ ĹĄÄŻ susirgimÄ…, dar nusiteikÄ™ pavieniai kai specialistai. gyvename akmens „Jei vaikas, turin amĹžiuje. tis sutrikimÄ…, nueina ÄŻ paprastÄ… darĹželÄŻ, teoriĹĄkai jis turÄ—tĹł TaÄ?iau autizmas Lietuvoje dar priim bĹŤti tebÄ—ra tabu. Anot tas. Taspe pinstitucinio bend cialistĹł, tar- Ä?iau labai daĹžradarbiavimo nai tradicijos, spren iki mo kyk li nÄ— se dĹžiant autizmo prieĹžiĹŤros ÄŻstaigo problemas, dar la bai menkos ir nÄ—se iĹĄsisukinÄ—jama ir me ra puoselÄ—jamos. luojama, kad grupÄ—s yra perpil „Autizmu sergan dytos. TÄ—vai, netys asmenys Ĺži patena ÄŻ kryĹžminÄ™ nodami, kÄ… dary ti, taip pat ÄŻsiug katos prieĹžiĹŤros, ĹĄvie nÄŻ tarp svei- suka ÄŻ uĹžburtÄ… ratÄ… – nutyli apie timo ir socia- au lines paslaugas tei tizmÄ…, nerodo do kian kumentĹł, liucijĹł. Skirtingos ÄŻstai Ä?iĹł institu- dijanÄ?iĹł susirgimÄ…. Nesmagu, tagos nesusitaria Ä?iau galiu pasaky tarpusavyje, nÄ—ra ti, kad kalbant vieningos politiapie kos. Ligoniai papras Ä?iausiai palie- ak ĹĄiÄ… problemÄ… dar gyvename kami likimo valiai“, mens amĹžiuje“, – teigÄ— paĹĄne– kalbÄ—jo pir- ko mininkÄ—. vÄ—.

Ĺ iandien priedas

Moteris prisiminÄ— prieĹĄ keletÄ… mÄ—TurÄ—tĹł samdyti nesiĹł Seime vykusÄŻ specialistus posÄ—dÄŻ, kuriame Pasak jos, galima jai teko dalyvauti. suprasti ir pedaJame kalbÄ—jo apie mistinius valdininkai gogus, kurie, neturÄ— dami pakankaďŹ nansus, ku- mai rie turÄ—tĹł bĹŤti skiria ĹžiniĹł, kaip elgtis mi, taÄ?iau neaiĹĄsu „kitokiu“ vaiku, sergantÄŻjÄŻ bi ku kam, kada ir ko jo priimti ÄŻ grukiu bĹŤdu. pes kartu su svei „Tai dar kartÄ… ÄŻrodo, kais kad situaci- dar ď Ž Pagalba: b\` Ĺželinukais. aN ZVR` af

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­ dy­bÄ—s kler­kai to­bu­ li­no­si ir kÄ—­lÄ— sa­vo kva­li­fi­ka­ci­jÄ… mo­ky­ da­mie­si, kaip val­dy­ ti stre­sÄ…, bend­rau­ ti su psi­chi­kos li­go­ niais ir ÄŻtai­giai kal­bÄ—­ ti. Nors uĹž ke­lias­de­ ĹĄimt se­mi­na­rĹł su­ mo­kÄ—­ta be­veik mi­li­ jo­nas li­tĹł, dau­ge­lis val­di­nin­kĹł sun­kiai pri­si­me­na, jog mo­ ky­muo­se ap­skri­tai da­ly­va­vo.

`]R PVN YV` aNV

WR Nb aVg Zb `R_ T N[ Ă˜VNV` cNV XNV` _Ă­ ]V [N `V aVX WĂş aĂ› cNV V_ NYa _bV` aV XNV [b `V aRV XĂ? ]N cVR [VNV

Kaina 1,30 Lt

„Nep­ro­tin­ga gal­vo­ti, kad mies­ tas ka­da nors ims ir uŞ­ges.“ Klai­pÄ—­dos gat­viĹł ap­ťvie­ti­mu be­si­rō­pi­nan­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s va­do­vas Al­gi­man­tas Lau­ri­na­vi­Ä?ius pa­brÄ—­ŞÄ—, kad Ĺži­bin­tai bus at­nau­ji­na­mi pa­laips­niui.

2p.

Mir­tys pa­ŞÄ—­rÄ— daug gal­vo­sō­kiĹł Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Keis­tos vy­rĹł mir­tys ver­Ä?ia Klai­pÄ—­ dos ap­skri­ties Vy­riau­sio­jo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gō­nus su­kti gal­vas aiť­ki­nan­tis jĹł as­me­ny­bes bei ieť­kant kal­tĹł.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ska­niai pa­val­gÄ—

4

13

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

Ĺ˝i­niĹł kai­na – mi­li­jo­nas li­tĹł

„Vals­ty­bÄ—s tar­nau­to­jĹł mo­ky­mai – la­bai sli­di te­ma. Pi­ni­gai ei­na, o dar­bo ga­li ir ne­bō­ti – tik po­pie­ri­ nÄ—s ata­skai­tos, nes po­pie­rius vis­ kÄ… iť­ken­Ä?ia“, – tvir­ti­no Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­rÄ—, ak­ty­vi opo­zi­ ci­jos at­sto­vÄ— Li­li­ja Pet­rai­tie­nÄ—. Ji ir pa­ti bu­vo nuÄ—­ju­si ÄŻ vie­nÄ… se­ mi­na­rÄ…, ku­ris va­di­no­si „Dar­bas ko­ man­do­je“. „Ge­rai pra­lei­dau lai­ kÄ…, ska­niai pa­val­giau.

mirĹĄti

„„Emo­ci­jos: val­di­nin­kai sa­vo dar­be pa­ti­ria ypaÄ? daug ÄŻtam­pos, nes jie tie­siog plō­do ÄŻ se­mi­na­rÄ…, kad iť­mok­tĹł,

kaip val­dy­ti stre­sÄ… ir spau­di­mÄ….

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tra­giť­kos ne­lai­mÄ—s pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis ta­po to­kios daŞ­nos, kad ky­la klau­si­mas, ar tai tik­rai tik at­ si­tik­ti­nu­mĹł se­ri­ja. IĹĄ ke­liĹł vie­ťo­se vie­to­se mi­ru­siĹł ir iki ĹĄiol neat­pa­ Ĺžin­tĹł vy­rĹł ne ma­Şiau kaip dvie­jĹł mir­tys at­ro­do mÄŻs­lin­gos, juo la­biau kad ve­lio­niai ne­pa­na­ťōs ÄŻ aso­cia­ lius as­me­nis. Sek­ma­die­nÄŻ sta­to­mo Kro­vi­niĹł ir ke­lei­viĹł ter­mi­na­lo te­ri­to­ri­jo­je prie kran­ti­nÄ—s Ĺžmo­nÄ—s ma­rio­se pa­ste­ bÄ—­jo ir iĹĄ van­dens iť­trau­kÄ— sken­ duo­lÄŻ. Jo as­me­ny­bÄ—s ne­pa­vy­ko nu­ sta­ty­ti ir va­kar. Vy­ro iť­vaiz­da ne­pri­ me­na be­na­mio.

7

2

antradienis, rugpjūčio 13, 2013

miestas

Uni­for­mo­mis lai­ku pa­si­puoš ne vi­si Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pas­ku­ti­nės va­sa­ros die­nos – tik­ras dar­by­me­tis uos­ta­mies­čio siu­vyk­ loms, be­si­rū­pi­nan­čioms mo­kyk­ li­nė­mis uni­for­mo­mis. Nors siu­vė­ jos plu­ša iš­si­juo­su­sios, ne vi­siems moks­lei­viams rug­sė­jo 1-ąją pa­vyks pa­si­puoš­ti nau­ju rū­bu.

„Moks­lei­vių, ku­riems rei­kia švar­ kų, ei­lės jau su­si­da­rė nuo lie­pos pa­bai­gos. Dar iki spa­lio tu­rė­si­ me daug dar­bo, nes pa­siū­ti švar­ ke­lį už­trun­ka apie mė­ne­sį“, – tei­ gė vie­nos uos­ta­mies­čio siu­vyk­los di­rek­to­rė Jo­vi­ta Onai­tie­nė, pri­ pa­ži­nu­si, kad ne­re­tai šei­mos pa­ čios ne­si­sku­bi­na pa­si­rū­pin­ti at­ža­ lų mo­kyk­li­ne ap­ran­ga. Pa­sak jos, įpras­tai moks­lei­viai ga­li rink­tis, kur siū­ti uni­for­mas, tik me­ džia­gą ten­ka įsi­gy­ti su mo­kyk­lą su­ tar­tį su­da­riu­sio­je par­duo­tu­vė­je. Po­pu­lia­riau­sias pa­si­rin­ki­mas ir šiais me­tais iš­lie­ka kla­si­ki­nis švar­ kas. Vy­rau­ja tra­di­ci­nės spal­vos – tam­siai ža­lia, vyš­ni­nė, pil­ka ir mė­ ly­na. Pa­siū­ti uni­for­mą kai­nuo­ja nuo 50 iki 200 li­tų. Už me­džia­gą tė­vams dar teks pa­klo­ti apie 60–70 li­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio vy­riau­ sio­ji spe­cia­lis­tė Auš­ra Dra­ga­šie­nė tei­gė, kad mo­kyk­li­nės uni­for­mos – in­di­vi­dua­lus kiek­vie­nos bend­ ro­jo la­vi­ni­mo įstai­gos rei­ka­las.

„Kiek­vie­na mo­kyk­la pa­ti pa­si­ ren­ka, ar moks­lei­viams dė­vė­ti uni­ for­mą bus pri­va­lo­ma, ar ne. Sta­tis­ ti­kos apie to­kią ski­ria­mą­ją ap­ran­gą Švie­ti­mo sky­rius ne­fik­suo­ja, ta­ čiau dau­gu­ma uos­ta­mies­čio mo­ kyk­lų jau tu­ri sa­vo uni­for­mas“, – pri­pa­ži­no A.Dra­ga­šie­nė. Pa­sak jos, pro­ble­ma dėl moks­lei­ vių, ku­rie ne­su­ge­ba lai­ku pa­si­siū­ti švar­kų, iš­ky­la kiek­vie­nais me­tais.

Jo­vi­ta Onai­tie­nė:

Dar iki spa­lio tu­rė­si­ me daug dar­bo, nes pa­siū­ti švar­ke­lį už­ trun­ka apie mė­ne­sį.

Spe­cia­lis­tės įsi­ti­ki­ni­mu, tai at­sa­ ko­my­bės rei­ka­las – kas iš­ties no­ ri, spė­ja tuo pa­si­rū­pin­ti iki moks­ lo me­tų pra­džios. Klai­pė­dos „Ąžuo­ly­no“ gim­ na­zi­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja ūkiui Aud­ro­nė In­tie­nė tei­gė, kad pro­ble­mos dėl to, jog vai­kai ne­ sus­pė­ja pa­si­rū­pin­ti uni­for­mo­mis, ne­ma­to. „Ne vi­siems pa­vyks su jo­mis atei­ti jau rug­sė­jo 1-ąją, ta­čiau į šią si­tua­ci­ją žiū­ri­me at­lai­džiai – pir­ mai­siais mė­ne­siais ne­prie­kaiš­ tau­ja­me vai­kams, ku­rie vaikš­to be švar­kų“, – pa­ti­ki­no pa­va­duo­to­ja.

Atei­tis: uos­ta­mies­čio val­džia spręs, kaip at­nau­jin­ti gat­vių ap­švie­ti­mą.

LED švies­tu­vai – per bran­gūs Uos­ta­mies­čio val­džia spręs, kaip at­nau­ jin­ti mies­to ap­švie­ti­mo sis­te­mą, kad bū­ tų su­ma­žin­tos ir prie­žiū­ros iš­lai­dos, ir pa­ ge­rin­ta jo ko­ky­bė.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Su­mos – įspū­din­gos

Įvaiz­dis: vie­no­kios ar ki­to­kios uni­for­mos jau ta­po ne vie­nos uos­ta­mies­

čio ug­dy­mo įstai­gos moks­lei­vių ski­ria­muo­ju ženk­lu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­do­je yra apie 14 tūkst. gat­ vės ži­bin­tų, 154 val­dy­mo spin­tos. Bū­dus, kaip bū­tų ga­li­ma mo­der­ni­ zuo­ti ap­švie­ti­mo sis­te­mą, mies­to val­džiai pri­sta­tė vie­šo­sios įstai­gos „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ at­sto­vas. „Tai pre­li­mi­na­rus ver­ti­ni­mas. Jis bu­vo ren­gia­mas ap­klau­siant pa­ slau­gų tie­kė­jus“, – tvir­ti­no įstai­gos „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ vy­riau­sia­sis pro­jek­tų va­do­vas Jo­nas Ki­mon­tas. At­nau­jin­ti ap­švie­ti­mo sis­te­mą bu­vo siū­lo­ma įsi­lei­džiant pri­va­tų in­ves­tuo­to­ją. Pa­teik­ti ir ke­li pa­siū­ ly­mų va­rian­tai. Pa­gal vie­ną jų esą bū­tų ga­li­ma at­nau­jin­ti vi­są ap­švie­ ti­mo sis­te­mą. „In­ves­tuok Lie­tu­vo­ je“ at­lik­tais skai­čia­vi­mais, tai kai­ nuo­tų apie 60 mln. li­tų. Pa­gal ki­tą va­rian­tą siū­ly­ta pa­ keis­ti tik įpras­tas lem­pu­tes LED švies­tu­vais. Tai at­siei­tų apie 20 mln. li­tų.

„Pri­va­ti­nin­kas“ ne­bū­ti­nas

Tei­gia­ma, kad at­nau­ji­nus mies­ to ap­švie­ti­mo sis­te­mą bū­tų ga­ li­ma su­tau­py­ti po 2–4 mln. li­tų per me­tus. Da­bar mies­to ap­švie­ ti­mui iš­lei­džia­ma po kiek dau­giau nei 5 mln. li­tų per me­tus. Į šią su­ mą įskai­čiuo­ja­ma ir prie­žiū­ra, ir iš­ lai­dos elekt­ros ener­gi­jai. Uos­ta­mies­čio val­džios at­sto­vai pri­ta­rė, jog jau pri­bren­do me­tas priim­ti spren­di­mus dėl gat­vių ap­ švie­ti­mo sis­te­mos mo­der­ni­za­ci­jos. „Da­bar yra priim­tas po­li­ti­nis spren­di­mas, kad mies­te švies­tų vi­ si ži­bin­tai. Ži­no­me, kiek tam rei­kės lė­šų. Be to, iš­ky­la ir klau­si­mas, kiek lai­ko švies tie ži­bin­tai. Rei­kia vis­ ką ap­skai­čiuo­ti ra­cio­na­liai ir ta­da priim­ti spren­di­mus“, – kal­bė­jo Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. Ta­čiau, mies­to val­džios nuo­mo­ ne, ap­švie­ti­mo sis­te­mai mo­der­ni­ zuo­ti pri­va­tus in­ves­tuo­to­jas ne­ bū­ti­nas, esą tuo ga­li pa­si­rū­pin­ti ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nė.

„Die­na X“ nea­teis

Bend­ro­vės „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Al­gi­man­ tas Lau­ri­na­vi­čius pa­brė­žė, kad „die­nos X“, ka­da už­ges vi­si mies­ to švies­tu­vai, lauk­ti ne­rei­kės. „Taip tik­rai ne­bus. Di­de­lė da­lis ži­bin­tų dar veiks apie 10–15 me­ tų. Bū­tų ne­pro­tin­ga ma­ny­ti, kad mies­tas ka­da nors ims ir už­tems. Švies­tu­vai at­nau­ji­na­mi pa­laips­ niui, re­konst­ruo­jant gat­ves. Stai­ gių in­ves­ti­ci­jų ne­pri­reiks“, – tvir­ ti­no A.Lau­ri­na­vi­čius. Pa­sak jo, Klai­pė­do­je bu­vo iš­ ban­do­mi LED švies­tu­vai. Jų pa­ sta­ty­ta 9 – po tris skir­tin­gų fir­ mų. Vie­nas švies­tu­vas su­de­gė po vie­nų me­tų. „Tai kas bus iš tūks­tan­čio? Kol kas LED švies­tu­vai mums yra per bran­gūs. Dar per anks­ti apie juos kal­bė­ti. Rei­kia skai­čiuo­ti, ar ap­si­ mo­ka juos pirk­ti“, – tei­gė A.Lau­ ri­na­vi­čius.

5 mln. – maž­daug tiek li­tų per me­tus ten­ka iš­leis­ti mies­to ap­švie­ti­mui.

Nes­pė­jo pa­klo­ti naujų ta­kų Mil­da Ski­riu­tė Nors va­sa­ra bai­gia­si, uos­ta­mies­ čio pa­plū­di­miuo­se dar ne­su­mon­ tuo­ti vi­si nau­ji me­di­niai ta­kai. Jais poil­siau­to­jai vei­kiau­siai ga­lės pa­ si­džiaug­ti tik ki­tą se­zo­ną.

Iš pra­džių pla­nuo­ta, kad nau­jie­ ji ta­kai pa­plū­di­mių priei­go­se bus pa­klo­ti iki se­zo­no pra­džios. Jau įpu­sė­jo rugp­jū­tis, ta­čiau kai kur jie tik iš­dė­lio­ti ir net nė­ra mon­tuo­ja­mi.

Pro ša­lį ei­nan­tys poil­siau­to­jai tik krai­po gal­vas ir ste­bi­si. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad dar­ bai už­tru­ko, ta­čiau ran­go­vų jau nu­ ties­ti ta­kai at­ro­do pa­tva­rūs. „Gal il­giau at­lai­kys. Jei dar­bai bū­tų grei­tai da­ro­mi, gal ta­kai bū­tų ne to­kie ko­ky­biš­ki. Bū­tų blo­gai, jei ran­go­vas ne­bū­tų su­re­mon­ta­vęs jau pa­klo­tų ta­kų, o čia tie­sia­mi nau­ji. Dar­bai už­trun­ka. Juk dirb­ti žie­mą jie ne­ga­li. Be to, ir nė­ra su­si­ta­ri­mo,

ka­da tu­ri baig­ti dar­bus“, – aiš­ki­ no va­do­vas. Pa­sak L.Dū­dos, pa­ga­ min­ti ta­kus už­tru­ko, rei­kia lai­ko ir jiems su­mon­tuo­ti. Be to, esą šie­met kei­tė­si ran­go­vai. Jie taip pat ga­lė­jo dar­bus pra­dė­ti vė­liau nei įpras­tai. „Dėl ta­kų di­de­lių nu­si­skun­di­mų iš poil­siau­to­jų ne­sa­me ga­vę. Juk ne per pur­vą vaikš­to, o smė­liu“, – kal­bė­jo di­rek­to­rius. Me­di­niai ta­kai pa­pras­tai lai­ko 5–7 me­tus. Šie­met jų ir laip­tų re­ mon­tui bei nau­jiems įsi­gy­ti bu­vo skir­ta 100 tūkst. li­tų.

Dar­bai: me­di­niai pa­plū­di­mių ta­kai šie­met bu­vo ne tik re­mon­tuo­ja­mi –

ne­ma­ža da­lis jų pa­keis­ta nau­jais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

antradienis, rugpjūčio 13, 2013

miestas Or­ga­ni­zuo­ja­ma me­no dvi­ko­va

Nu­run­gė Ry­gą

Trauk­sis iš bir­žos

Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke įsi­kū­ru­sio­se Eb­ru me­no va­sa­ros dirb­tu­vė­se ry­toj nuo 10 iki 20 val. įvyks „Me­no dvi­ko­va“. Ren­gi­nys skir­tas pri­si­min­ti ir ki­ taip pa­mi­nė­ti Lais­vės gy­nė­jų die­ną. Nu­ga­lė­to­jų dar­bai me­tus bus eks­po­nuo­ja­mi Vil­niaus te­le­ vi­zi­jos bokš­to pa­ro­do­je „Jei pri­ reiks – gin­sim VĖL!“

Per Klai­pė­dos uos­tą ke­liaus vi­ sa NA­TO sau­su­mos kro­vi­nio da­ lis, ku­ri iki šiol į Af­ga­nis­ta­ną bu­ vo siun­čia­ma per Ry­gą. NA­TO kro­vi­niai bus siun­čia­mi per Klai­ pė­dos uos­tą, nes vie­na di­džiau­ sių Lie­tu­vos lo­gis­ti­kos pa­slau­gų bend­ro­vių Va­šing­to­ne pa­si­ra­ šė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį su NA­TO įga­lio­tu at­sto­vu.

Nuo ban­kų ma­lo­nės pri­klau­san­ti „Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ ni­ja (LLK) tik­riau­siai trauk­sis iš bir­žos, ma­no In­ves­tuo­to­jų aso­ cia­ci­ja. LLK ak­ci­nin­kė „Li­mar­ko“, val­dan­ti 94,2 pro­c. ak­ci­jų, pra­ ne­šė, kad skelbs pa­siū­ly­mą LLK ak­ci­joms su­pirk­ti po 0,12 eu­ro už ak­ci­ją. Šia kai­na vi­sa bend­ro­ vė ver­ti­na­ma 1,032 mln. eu­rų.

Pa­jū­ry­je – plau­kio­jan­tis „še­šė­lis“

Svei­k a­t a. Klai­p ė­dos vi­s uo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­l is­tai pri­me­ na, kad kas­met mo­k i­niai į mo­kyk­las pri­va­lo pri­sta­ty­t i pa­ž y­mas apie sa­vo svei­ka­tos būk­lę. Pa­ž y­ma apie moks­ lei­vio svei­ka­tos būk­lę tu­ri bū­ti pri­sta­ ty­ta vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­ tui mo­kyk­lo­je iki rug­sė­jo 15 d.

Pa­lan­gos pa­jū­ry­je kles­ti ne­le­ga­li pre­ ky­ba. Plia­žuo­se jau ne vie­ną de­šimt­me­ tį tie­siog iš val­čių par­da­vi­nė­ja­mos rū­ ky­tos žu­vys, nors pre­kiau­to­jai jo­kių lei­di­mų tam ne­tu­ri. Tar­ny­bų ko­va su ši­ tuo „še­šė­liu“ kol kas tik sim­bo­li­nė.

Se­m i­n a­ras. Klai­p ė­dos te­r i­to­r i­nės dar­b o bir­žos Jau­n i­mo dar­b o cent­ ro sky­r iu­je ry­toj 13 val. vyks ren­g i­ nių cik­lo ab­sol­ven­tams „Būk ma­to­ mas“ se­mi­na­ras „Sa­va­no­rys­tė – įran­ kis sėk­min­gai kar­je­ros pra­džiai“. Lab­ da­ros ir pa­ra­mos fon­do „Dva­si­nės pa­ gal­bos jau­ni­mui cent­ro“ at­sto­vas su­ pa­ž in­d ins su sa­va­no­r ys­tės for­mo­ mis, ga­l i­my­bė­m is bei pa­si­da­lys ge­ rą­ja pa­t ir­t i­mi.

Tra­di­ci­jos: ne­le­ga­li pre­ky­ba rū­ky­to­mis žu­vi­mis tie­siog iš val­čių Pa­lan­gos pa­jū­ry­je gy­vuo­ja jau ne vie­ną de­

šimt­me­tį.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ta­ry­ba pa­siū­ly­mui ne­pri­ta­rė

Pa­sak vie­ti­nių pa­lan­giš­kių, kai tik ge­ras oras, kas­dien prie plia­žų pri­ plau­kia val­tys, iš ku­rių pre­kiau­ja­ma rū­ky­to­mis žu­vi­mis. Jas no­riai per­ka poil­siau­to­jai, nors ten pre­kiau­ti ne­ lei­džia­ma. Pa­si­tai­ko, at­plau­kia iki 20 to­kių val­čių-kios­kų. Ši pre­ky­ba ne­le­ga­li, nors dar prieš dve­jus me­tus mies­to val­džiai ją siū­ly­ta įtei­sin­ti. „Pa­tei­kiau siū­ly­mus Pa­lan­gos ta­ry­bai, kad bū­tų įves­ta tvar­ka ir ne­lik­tų vie­tos pikt­nau­džia­vi­mui. Ta­čiau ma­no pa­siū­ly­mui ne­pri­ta­ rė. Ma­nau, kad mies­tas dėl ne­le­ ga­lios pre­ky­bos pra­ran­da de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų mo­kes­čių“, – ti­ki­ no Pa­lan­gos ta­ry­bos na­rys Ei­mu­tis Ži­da­na­vi­čius. Esą įtei­si­nus ši­tą pre­ky­bą, vis­kas vyk­tų ci­vi­li­zuo­tai, pre­kei­viai įsi­gy­ tų šal­dy­mo įran­gą, mo­kė­tų mo­kes­ čius. Pre­ky­ba žu­vi­mis iš val­čių Pa­ lan­gos ir Šven­to­sios pa­plū­di­miuo­se vyks­ta jau ne vie­nus me­tus. Dar 2011 m. va­sa­rą bu­vo siū­lo­ ma šią veik­lą įtei­sin­ti ir rink­ti nu­ sta­ty­to dy­džio rink­lia­vą vie­niems

me­tams – 1 tūkst. li­tų Pa­lan­gos pa­ plū­di­miuo­se ir 500 li­tų Šven­to­sios plia­žų prie­kran­tė­je. Vie­tų skai­čiaus siū­lė ne­ri­bo­ti. Pre­kei­viai, no­rė­da­mi gau­ti lei­di­ mą, tu­rė­tų de­rin­ti asor­ti­men­tą su Vals­ty­bi­ne mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba. Ta­čiau pro­jek­to Pa­lan­gos ta­ry­ba ne­pat­vir­ti­no. „Jei­gu dau­giau ta­ry­bos na­rių no­ rė­tų, kad to­kių da­ly­kų Pa­lan­go­je ne­lik­tų, ši­ta lau­ki­nė pre­ky­ba bū­tų la­bai grei­tai su­tvar­ky­ta“, – įsi­ti­ki­ nęs E.Ži­da­na­vi­čius.

„Klaipėdos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

rož­ni­ko, nuo gel­bė­to­jų po­stų ne­le­ ga­lūs pre­kiau­to­jai lai­ko­si ato­kiau. „Čia – še­šė­li­nis vers­las. Mes tik bend­ra­dar­biau­ja­me su po­li­ci­

Kaž­ka­da anks­čiau to­ kių ne­le­ga­lių pre­kei­ vių pa­si­tai­ky­da­vo ir Klai­pė­do­je. Ta­čiau uos­ta­mies­čio pa­plū­ di­miuo­se jau se­no­kai jų ne­bė­ra.

Ko­vos imi­ta­ci­ja?

Tei­gia­ma, kad ne­se­niai bu­vo po­li­ci­ jos rei­das ir vos du to­kius pre­kei­vius pri­čiu­po, ki­ti, ga­li­mas da­ly­kas, kaž­ ko­kiais bū­dais su­ži­no­jo apie pa­tik­ ri­ni­mą ir „dar­be“ ne­pa­si­ro­dė. „Kai bū­na ge­ras oras, pre­kiau­to­ jų val­tys at­plau­kia prie plia­žo. Mū­ sų gel­bė­to­jams jie ne­truk­do, bet ta veik­la ne­le­ga­li. Juos su­lai­ko po­li­ci­ ja, ski­ria bau­das. Rei­kė­tų juos ap­ mo­kes­tin­ti, te­gul dir­ba le­ga­liai“, – ma­no Pa­lan­gos gel­bė­ji­mo sto­ties va­do­vas Jo­nas Pi­rož­ni­kas. Šie­met tų pre­kiau­to­jų esą ma­žiau nei per­nai ar už­per­nai. Pa­sak J.Pi­

ja, įver­ti­na­me paim­tą pro­duk­ci­ ją. Pre­kei­viai ne­tu­ri šal­dy­tu­vų. Yra pa­žeis­tos žu­vų lai­ky­mo są­ly­gos. Pro­duk­tų kil­mė neaiš­ki, nė­ra ženk­ li­ni­mo, nė­ra pre­kių įgi­ji­mo do­ku­ men­tų“, – tei­gė Pa­lan­gos mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Arū­nas Eli­jo­šius. A.Eli­jo­šiaus tei­gi­mu, kon­fis­kuo­ti pro­duk­tai per­duo­ti į gy­vū­nų glo­bos tar­ny­bą. Rū­ky­tos žu­vys ati­te­ko ka­ tėms ir šu­nims, ki­taip ta­riant, „de­ ser­tu“ ga­lė­jo mė­gau­tis prie­glau­dos gy­vū­nai.

Klai­pė­do­je „tra­di­ci­ja“ ne­pri­gi­jo

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja ku­ror­ti­nio se­zo­no me­ tu Pa­lan­go­je ir Šven­to­jo­je at­li­ko 49 pa­tik­ri­ni­mus (iš jų 15 pre­ky­bos žu­vi­mis sek­to­riu­je) ir už nu­sta­ty­tus pa­žei­di­mus su­ra­šė 35 ad­mi­nist­ra­ ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lus. Mo­kes­čių ins­pek­to­riai at­krei­ pia dė­me­sį, kad už ne­re­gist­ruo­tos veik­los vyk­dy­mą gre­sia bau­da nuo 500 iki tūks­tan­čio li­tų, o ne­tu­rint įsi­gi­ji­mo do­ku­men­tų – to­kio pat dy­džio san­kci­ja. Kaž­ka­da anks­čiau to­kių ne­le­ga­lių pre­kei­vių pa­si­tai­ky­da­vo ir Klai­pė­ do­je. Ta­čiau uos­ta­mies­čio pa­plū­di­ miuo­se jau se­no­kai jų ne­bė­ra. „Pas mus plia­žuo­se iš val­čių nei žu­vi­mis, nei kuo ki­tu nie­kas ne­ pre­kiau­ja. Kaž­kaip ne­pri­gi­jo. Gal poil­siau­to­jų kon­tin­gen­tas Klai­pė­ dos pa­jū­ry­je ki­toks nei Pa­lan­go­je“, – svars­tė Klai­pė­dos skęs­tan­čių­ jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Vir­gi­ni­jus Ur­bo­nas. Tei­gia­ma, kad Klai­pė­dos gel­bė­ to­jai la­bai ak­ty­viai bend­ra­dar­biau­ ja su po­li­ci­ja, to­dėl to­kių pa­žei­di­ mų uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se esą be­veik ne­bū­na.

Poil­siau­to­jus trau­kia aud­rin­ga jū­ra Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nors orai su­bju­ro, poil­siau­to­jai ver­žia­si į aud­rin­gą, bet šil­tą jū­rą. Vie­nai gar­baus am­žiaus mo­te­riai iš­vy­ka į pa­plū­di­mį vos ne­si­bai­gė skau­džia ne­lai­me.

Ats­lū­gus karš­čiams ir pra­si­dė­jus lie­tin­giems orams, pa­plū­di­miai

Dienos telegrafas

iš­tuš­tė­jo. Ta­čiau at­si­ran­da ekst­re­ ma­lų, ku­rie ryž­ta­si ner­ti į aud­rin­ gos jū­ros ban­gas. Gel­bė­to­jams juos ten­ka vai­ky­ti iš van­dens. „Jū­ra aud­rin­ga. Ban­ga­vi­mas sie­ kia apie 3 ba­lus. Nors žmo­nių ne­ daug, kai ku­rie len­da į jū­rą, nes van­duo šil­tas – 19–20 laips­nių“, – va­kar pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos skęs­ tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­ riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­

ras Siak­ki. Vie­nos gar­baus am­žiaus sun­kiai vaikš­tan­čios poil­siau­to­jos no­ras pa­si­mė­gau­ti aud­rin­ga jū­ra vos ne­si­bai­gė ne­lai­me. A.Siak­ki pa­sa­ko­jo, kad mo­te­ris su ra­men­tais ėmė bris­ti į van­de­ nį, ta­čiau at­si­ri­tu­si stip­ri ban­ga ją nu­bloš­kė. „Jau su­sku­bo pa­dė­ti poil­siau­ to­jai, be­mat pri­puo­lė gel­bė­to­jai. Ta­čiau mo­te­ris vėl ruo­šė­si bris­

ti į van­de­nį, nors pa­ti ga­li sun­kiai ju­dė­ti. Gel­bė­to­jai poil­siau­to­ją pa­ ly­dė­jo iki ko­pų ir pa­pra­šė, kad ši ne­bris­tų į van­de­nį. Keis­ta, kad ar­ ti­mie­ji bu­vo ato­kiai ir pa­li­ko vie­ną, sun­kiai vaikš­tan­čią mo­te­riš­kę prie van­dens li­ki­mo va­liai“, – ste­bė­jo­si vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas. A.Siak­ki tei­gi­mu, pa­ti gar­baus am­žiaus mo­te­ris aiš­ki­no ne­ma­niu­ si, kad ban­ga ga­li ją nu­blokš­ti.

Kon­cer­tas. Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­ lio­te­kos Gi­r u­l ių fi­l ia­le (Šlai­to g. 10A) ry­toj 18 val. vyks vo­ka­l i­n io pro­jek­ to „Red­Vi­ta“ kon­cer­tas. Ro­man­sus, ari­jas iš žy­m iau­sių ope­r ų ir ope­re­ čių at­l iks Vi­ta­l i­jus Mu­rav­jo­vas ir ki­ ti. Akom­pa­nuos Au­re­l i­ja Krža­na­v i­ čie­nė. Ren­g i­nys ne­mo­k a­mas. Tai vie­nas pro­g ra­mos „Pė­d ink į Gi­r u­ lius-2013“ ren­g i­n ių. Ka­l a­ne­t i­k a. Klai­p ė­d ie­č iai kvie­č ia­ mi da­ly­vau­t i ne­mo­ka­mo­se ka­la­ne­t i­ kos tre­n i­r uo­tė­se. Jos vyks rugp­jū­čio 14 die­ną 10.30 ir 11.30 val., rugp­jū­čio 21, 23, 27, 28 die­no­mis 8.30 ir 9.30 val. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ re (Tai­kos pr. 76) 3 aukš­te. Re­g ist­ra­ci­ja tel.: (8 46) 23 47 96, 8 612 30 179, taip pat e. pa­štu marius@sveikatosbiuras.lt. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ol­ga Keb­l ie­nė (g. 1919 m.), Gri­go­r i­jus Pop­lavs­k is (g. 1922 m.), Eu­ge­n i­ja Ani­ce­ta Raz­m ie­ nė (g. 1922 m.), An­ta­ni­na Droz­do­va (g. 1927 m.), Vy­tau­tas Ne­nor­ta (g. 1930 m.), Jo­nas Rum­šas (g. 1934 m.), Al­g i­man­ tas Pet­ras Gri­ga­laus­kas (g. 1939 m.), To­mas Pu­čins­kas (g. 1946 m.), Via­čes­ lav So­ro­k in (g. 1955 m.), Ro­mas Umb­ ras (g. 1956 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ro­mas Umb­ras ir An­ta­ni­na Droz­ do­va. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 45 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­s i aukš­t u krau­j os­pū­d žiu, krau­ jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­ jo ir trau­mas pa­ty­ru­siems as­me­nims, gat­vė­je gu­lin­tiems ne­blai­viems be­na­ miams.

4

antrAdienis, rugpjūčio 13, 2013

miestas

Ži­nių kai­na – mi­li­jo­nas li­tų 1

Ta­čiau pa­ste­bė­jau, jog po tų pie­tų į sa­lę grį­žo ne­ daug val­di­nin­kų. To­dėl ir sa­kau, kad tie mo­ky­mai to­kie, ko­kie bu­vo or­ga­ni­zuo­ti, tik­rai bu­vo ne­nau­din­ gi. Tai – be rei­ka­lo iš­leis­ti pi­ni­gai“, – įsi­ti­ki­nu­si L.Pet­rai­tie­nė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė sy­kiu su ki­ to­mis še­šio­mis ap­skri­ties sa­vi­val­dy­ bė­mis da­ly­va­vo pro­jek­te, ku­rio tiks­ las – to­bu­lin­ti dar­buo­to­jų ir po­li­ti­kų kva­li­fi­ka­ci­ją. Pro­jek­to ver­tė bu­vo – 1 mln. 349 tūkst. li­tų, iš ku­rių 202 tūkst. li­tų – iš sa­vi­val­dy­bių biu­dže­ to, o li­ku­si da­lis bu­vo ES pa­ra­ma. Mo­ky­mus or­ga­ni­za­vo kon­kur­są lai­mė­ju­si bend­ro­vė „Grand Part­ ners“. Ji su par­tne­riais – bend­ro­ve „Va­dy­bos po­ky­čių kon­sul­ta­vi­mas“, So­cia­li­nių moks­lų ko­le­gi­ja, įmo­ne „Kal­ba.lt“ per sep­ty­nis mė­ne­sius su­ren­gė 63 se­mi­na­rus, ku­riuo­se, kaip įra­šy­ta ata­skai­to­se, da­ly­va­vo apie 400 val­di­nin­kų ir po­li­ti­kų. Už šią pa­slau­gą Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bė „Grand Part­ners“ su­mo­ kė­jo 925 tūkst. li­tų. Skai­čiuo­jant tik arit­me­tiš­kai, kiek­vie­nas se­mi­na­ras, ku­ria­me, anot „Grand Part­ners“ at­sto­vų, da­ly­vau­ da­vo ma­žiau­siai po 20 žmo­nių, kai­ na­vo po be­veik 16 tūkst. li­tų.

lė­se ir per juos bū­na dvi ka­vos per­ trau­kė­lės. „Mo­ky­mo te­mų po­rei­kis ti­ria­ mas. Vals­ty­bės tar­nau­to­jai kas­me­ tė­je tar­ny­bi­nio ver­ti­ni­mo ata­skai­ to­je nu­ro­do silp­ną­sias (pro­fe­si­nes) pu­ses, ku­rias rei­kė­tų stip­rin­ti. Taip pat dar­buo­to­jai ap­klau­sia­mi, ko­kių mo­ky­mų jiems rei­kė­tų. At­lie­ka­mas mo­ni­to­rin­gas ir taip for­muo­ja­mos te­mos“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių po­sky­rio ve­dė­ja Ri­ma Bei­no­ra­vi­čie­nė.

Pa­tys dien­raš­čio pa­ kal­bin­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jai, ku­rie da­ ly­va­vo mo­ky­muo­se, sun­kiai for­mu­la­vo, ar jie bu­vo nau­din­gi.

At­siž­vel­gė į no­rus

Mo­ky­mai vy­ko ne Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je, nors jo­je lais­vai tel­pa ke­lias­de­šimt žmo­nių, o kai ku­rių vieš­bu­čių kon­fe­ren­ci­ jų cent­ruo­se. „Mes da­ly­va­vo­me Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos skelb­ ta­me at­vi­ra­me kon­kur­se ir mo­ky­ mus įgy­ven­di­no­me pa­gal pir­ki­me nu­ma­ty­tas są­ly­gas, t.y. te­mos ir or­ga­ni­za­vi­mo są­ly­gos bu­vo nu­ma­ ty­tos sa­vi­val­dy­bės pir­ki­mo tech­ni­ nė­je spe­ci­fi­ka­ci­jo­je“, – la­ko­niš­kai į klau­si­mą, ko­dėl ne­bu­vo sten­gia­ ma­si tau­py­ti pi­ni­gų, jų ne­lei­džiant sa­lių nuo­mai, at­sa­kė bend­ro­vės „Grand Part­ners“ at­sto­vai. Be to, jie pa­brė­žė, jog įpras­ta, kad se­mi­na­rai vyks­ta kon­fe­ren­ci­jų sa­

Dai­va Ke­re­keš

Vy­r iau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je

N

Nau­da? Gal­būt

Pa­tys dien­raš­čio pa­kal­bin­ti vals­ ty­bės tar­nau­to­jai, ku­rie da­ly­va­vo mo­ky­muo­se, sun­kiai for­mu­la­vo, ar jie bu­vo nau­din­gi. Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da še­šias va­lan­das mo­kė­si, kaip bend­rau­ti su ži­niask­lai­da. „Gal ir bu­vau to­kiuo­se mo­ky­ muo­se. Tik­riau­siai, kad bu­vau. Ar da­vė nau­dos? Na, šiaip tai da­vė, ap­čiuo­pia­mos tai ne, bet kaž­ko­kios vis tiek da­vė. Jei yra mo­ky­mai, tai yra ir mo­ky­to­jas, ku­ris kal­ba, o kai kal­ba, tai kaž­kas gal­vo­je pa­si­lie­ka. Nie­ko ypa­tin­go tik­rai ne­su­ži­no­jau,

bet kaž­ko­kių niuan­sų iš­gir­dau“, – at­vi­rai pri­pa­ži­no L.Dū­da. Pak­laus­tas, ar jis pa­ts pa­si­rin­ko to­kį se­mi­na­rą, ar į jį bu­vo nu­kreip­ tas, pa­šne­ko­vas tei­gė, kad jam bu­vo pa­teik­tas mo­ky­mo te­mų są­ra­šas, tarp jų ir bu­vo „Kaip bend­rau­ti su ži­niask­lai­da“. „Ka­dan­gi su ja man bend­rau­ti rei­kia tik­rai ne­ma­žai, tai prie tos te­mos ir pa­dė­jau paukš­čiu­

In­di­ka­to­rius: ge­riau­sias klerkų mo­ky­mų efek­ty­vu­mo įro­dy­mas yra tai,

kaip sa­vi­val­dy­bė­je ap­tar­nau­ja­mi in­te­re­san­tai.

ką. Jei jau pa­dė­jau, tai tik­riau­siai ir bu­vau nuė­jęs į mo­ky­mus. Da­bar sun­ku pa­sa­ky­ti, kas nau­din­giau – ar se­mi­na­ras, ar bend­rau­ti su ži­ niask­lai­da“, – juo­ka­vo L.Dū­da. Ener­ge­ti­ko­je – kū­ry­ba

Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio vy­ riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Skir­man­ tas Ada­šiū­nas da­ly­va­vo se­mi­na­re „Ana­li­ti­nis ir kū­ry­bi­nis mąs­ty­mas“. Ar jis bu­vo nau­din­gas? „Šiek tiek. Kaž­ką nau­jo vis tiek iš­gir­dau. Šią te­mą pa­si­rin­kau, nes ji pa­si­ro­dė įdo­miau­sia iš vi­sų pa­siū­ ly­tų. Be to, ma­no dar­be tik­rai la­bai daug kū­ry­bi­nio mąs­ty­mo“, – pa­ brė­žė S.Ada­šiū­nas. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų dien­raš­čiui „Klai­pė­da“ pa­teik­to­je ata­skai­to­je, ko­kie vals­ty­bės tar­nau­to­jai ko­kiuo­ se mo­ky­muo­se da­ly­va­vo, aiš­kiai pa­ra­šy­ta, jog Sta­ty­bos ir inf­rast­ ruk­tū­ros sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė Li­na Že­mai­ty­tė to­bu­li­ no ži­nias se­mi­na­re „Bend­ra­vi­mo su žmo­nė­mis, tu­rin­čiais psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų, ypa­tu­mai“. „To­kiuo­se mo­ky­muo­se tik­rai ne­ bu­vau. Da­ly­va­vau se­mi­na­ruo­se apie bend­ra­vi­mą ir bend­ra­dar­bia­vi­mą, dar­bą ko­man­do­je, ta­čiau į to­kius

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mo­ky­mus, ku­riuos pa­mi­nė­jo­te, tik­ rai nė­jau, nes ne­tu­riu to­kio po­rei­ kio“, – pa­ti­ki­no L.Že­mai­ty­tė. L.Pet­rai­tie­nė pa­brė­žė, jog šis at­ ve­jis yra pui­kus pa­vyz­dys, įro­dan­ tis, jog mo­ky­mai nė­ra la­bai skaid­rus pro­ce­sas. „Ma­tyt, kai ku­riais at­ve­jais net ga­li­ma įžvelg­ti pi­ni­gų plo­vi­mą“, – abe­jo­nė­mis da­li­jo­si L.Pet­rai­tie­nė. Vel­tui lai­ko ne­lei­do

„Kai ku­rie se­mi­na­rai tik­rai bu­vo la­ bai įdo­mūs, dės­ty­to­jai bu­vo ge­ ri. Mo­ky­mus ver­tin­čiau taip: vie­ni įdo­mūs, o ki­ti – nau­din­gi. Pa­vyz­ džiui, mo­ky­mai, su­si­ję su spe­cia­ly­ be, yra nau­din­gi, ta­čiau ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad jie įdo­mūs. Mes pa­tys pa­si­ren­ka­me, ku­riuo­se se­mi­na­ruo­se da­ly­vau­ti, ta­čiau, aiš­ku, rei­kia su­de­ rin­ti su va­do­vais. Tik­rai nie­kas neiš­ leis į so­cia­li­nės sri­ties mo­ky­mus. Sten­gia­mės lan­ky­ti tuos, ku­rie su­ si­ję su spe­cia­ly­be, nes ži­nias rei­kia at­nau­jin­ti“, – sa­vo po­žiū­rį į mo­ky­ mus dės­tė L.Že­mai­ty­tė. Dau­giau­sia Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės dar­buo­to­jų da­ly­va­vo mo­ ky­muo­se „Stre­so ir spau­di­mo val­ dy­mas“. Tarp jų – ir In­ves­ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Ri­čar­das Zul­cas. Ar dar­bas

Se­mi­na­rai val­di­nin­kams ir po­li­ti­kams Mo­ky­mų te­ma

Truk­mė (val.)

Asmenys

Mo­ky­mų te­ma

Truk­mė (val.)

Asmenys

Stre­so ir spau­di­mo val­dy­mas

54

52

Lai­ko val­dy­mas

24

33

Ad­mi­nist­ra­ci­nių gin­čų nag­ri­nė­ji­mas ne teis­mo tvar­ka ir ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­na

6

6

Bend­ra­vi­mas ir bend­ra­dar­bia­vi­mas

18

30

Įs­lap­tin­tos in­for­ma­ci­jos ad­mi­nist­ra­vi­mas

6

6

Ana­li­ti­nis ir kū­ry­bi­nis mąs­ty­mas

12

30

Dar­bas ko­man­do­je

12

5

Spren­di­mų priė­mi­mas

18

24

Elekt­ro­ni­nių do­ku­men­tų val­dy­mas

6

5

Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės ak­tų ren­gi­mas ir at­sa­ko­my­bė

Dar­bo ko­dek­so tai­ky­mo pra­kti­niai as­pek­tai

12

5

18

23

Vie­šų­jų pir­ki­mų ak­tua­li­jos

24

21

Teis­mų pra­kti­ka ad­mi­nist­ra­ci­nė­se ir ci­vi­li­nė­se by­lo­se, kai at­sa­ko­vas yra sa­vi­val­dy­bė

6

3

De­ry­bų ve­di­mo įgū­džiai

12

17

Bend­ra­vi­mo su žmo­nė­mis, tu­rin­čiais psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų, ypa­tu­mai

6

3

Tar­ny­bi­nis pro­to­ko­las

18

16

Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo plėt­ra

6

2

Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ri­mas

12

15

Įtai­gaus kal­bė­ji­mo įgū­džiai

6

2

Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų kva­li­fi­ka­vi­mas ir nuo­bau­dų sky­ri­mas

12

15

Sa­vi­val­dy­bės vyk­do­mo­sios ins­ti­tu­ci­jos kom­pe­ten­ci­jos ypa­tu­mai

6

1

Kaip bend­rau­ti su ži­niask­lai­da

6

12

Elekt­ro­ni­nis pa­ra­šas ir elekt­ro­ni­nis do­ku­men­tas 6

1

Šal­pos iš­mo­kų sky­ri­mo ypa­tu­mai

6

12

Su­tar­čių tei­sės pro­ble­mos

12

11

Vi­du­ri­nio­sios gran­dies va­dy­bos pro­ble­mų spren­di­mas

6

0

Ope­ra­ty­vi­nės veik­los pla­na­vi­mas ir kont­ro­lė

6

10

Vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir jų tar­ny­bi­nės veik­los ver­ti­ni­mas

6

0

Fi­nan­si­nių iš­tek­lių val­dy­mas (ne fi­nan­si­nin­kams)

6

10

Vie­šo­jo sek­to­riaus ap­skai­tos re­for­ma

6

0

Ins­ti­tu­ci­jos stra­te­gi­nio veik­los pla­no ren­gi­mas

6

9

Vals­ty­bės tar­nau­to­jų so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos

6

0

7

*Parengta pa­gal ofi­cia­liai pa­teik­tą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos in­for­ma­ci­ją, nu­ro­dy­tas mo­ky­muo­se da­ly­va­v u­sių Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės ta­r y­bos ad­m i­n ist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų ir mies­to ta­r y­bos na­r ių skai­čius.

Konf­lik­tų val­dy­mas

12

Komentaras

ors vals­t y­b ės tar­n au­to­jų mo­k y­m ai or­g a­n i­z uo­j a­m i kas­met, ta­čiau mū­sų tar­ny­ ba, at­lik­da­ma sa­vi­val­dy­bių prie­žiū­rą, vis dar nu­sta­to, kad ne­si­lai­ko­ ma tei­sės ak­tų. Pag­rin­di­nės pa­žei­di­mų prie­žas­tys yra sa­vi­val­dy­bės ins­t i­tu­ci­jų va­do­v ų, vals­ty­bės tar­nau­to­jų nea­t i­du­ mas, neo­pe­ra­ty­vu­mas įgy­ven­di­nant pa­ si­kei­tu­sius įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mus, da­lies dar­buo­to­jų ad­m i­n ist­ra­ci­n ių ge­b ė­ji­mų sto­ka, ne­pa­kan­ka­mas sa­vi­val­dy­bių ad­ mi­n ist­ra­ci­jų va­do­v ų dė­me­sys vals­t y­ bės tar­nau­to­jų tar­ny­bi­nės at­sa­ko­my­bės ir tar­nau­to­jų mo­ky­mo, jų veik­los ver­ti­ni­ mo klau­si­mams. Tai­gi, vie­na prie­žas­čių gal­būt ir yra ne­tin­ka­mai pa­rink­ti mo­ky­ mai. Aiš­ku, bend­rų ge­bė­ji­mų stip­ri­ni­mas yra ge­rai, bet, ma­tyt, mo­ky­mų te­mas rei­ kia rink­tis at­sa­kin­giau, ver­tin­ti, ar jos da­ vė nau­dos. Vals­t y­bės tar­ny­bos įsta­t y­ mas nu­ma­to, jog sa­v i­val­dy­bės kas­met tu­ri nu­ma­ty­ti pi­ni­gų vals­ty­bės tar­nau­to­ jų mo­ky­mams – nuo 1 iki 5 pro­c. dar­bo už­ mo­kes­čio fon­do dy­džio su­mą. Tad jei mo­ ky­mus reng­ti yra pri­va­lu, bū­ti­na tai da­ry­ti efek­ty­viai. Kar­tais, ma­tyt, išei­na taip, jog nuei­na­ma leng­viau­siu ke­liu – tie­siog pa­ si­ren­ka­mos pa­slau­gų tei­kė­jo pa­siū­ly­tos se­mi­na­rų te­mos ir ne­si­sten­gia­ma ieš­ko­ti nau­jų, tik­rai rei­ka­lin­gų. Tai, ar vals­ty­bės tar­nau­to­jų mo­ky­mai yra efek­ty­vūs, tu­rė­ tų pa­jus­ti sa­vi­val­dy­bė­je rei­ka­lų tu­rin­tys in­te­re­san­tai, nes mo­ky­mų es­mė – pa­ge­rė­ jęs gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mas. O vals­ty­bės tar­nau­to­jui bet ko­kie mo­ky­mai yra nau­ da, nes jis gau­na pa­žy­mė­ji­mą, kad iš­klau­ sė kur­sus, va­di­na­si, to­bu­lė­ja.

sa­vi­val­dy­bė­je ke­lia tiek stre­so, kad rei­kia mo­ky­mų, kaip jį val­dy­ti? „Stre­si­nių si­tua­ci­jų at­si­ran­da dėl žmo­giš­kų san­ty­kių, dėl tam tik­rų su­si­klos­čiu­sių ap­lin­ky­bių, to­dėl ir rei­kia iš­mok­ti vie­nu me­tu rea­guo­ti ne į ke­lis dir­gik­lius, val­dy­ti si­tua­ ci­ją. Ypač su­dė­tin­gas dar­bas yra su žmo­nė­mis, to­dėl ir rei­kia psi­ cho­lo­gi­nių ži­nių. Bet ko­kie mo­ky­ mai yra nau­din­gi, ta­čiau jų efek­ ty­vu­mas pri­klau­so nuo to, kiek su­ge­bi pa­nau­do­ti gau­tą in­for­ma­ ci­ją. Bent jau man tai tik­rai ne­bu­ vo vel­tui pra­leis­tas lai­kas“, – tei­ gė R.Zul­cas. Mo­ky­tis ne­nus­tos

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė jau pa­si­ ra­šė su­tar­tį su Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do agen­tū­ra ir vėl pirks mo­ky­ mus vals­ty­bės tar­nau­to­jams ir po­ li­ti­kams, kad šie kel­tų kva­li­fi­ka­ci­ją, ge­rin­tų ge­bė­ji­mus dirb­ti. Šį­kart mo­ky­muo­se da­ly­vaus tik Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ jai ir mies­to ta­ry­bos na­riai. Mo­ky­mams nu­ma­ty­ta iš­leis­ti be­ veik 313 tūkst. li­tų, iš ku­rių sa­vi­val­ dy­bės da­lis – apie 47 tūkst. li­tų. Nu­ma­to­ma, kad mo­ky­muo­se da­ ly­vaus 90 žmo­nių, o bus per­ka­ma 36 se­mi­na­rų te­mos – toks po­rei­kis. Mo­ky­mų or­ga­ni­za­to­riams ke­lia­ mas rei­ka­la­vi­mas, kad į juos bū­tų įtrauk­tos tei­sės, ekonomikos/fi­ nansų/vadybos, psi­cho­lo­gi­jos, fi­ lo­lo­gi­jos sri­čių te­mos. Net­ru­kus bus skel­bia­mas kon­ kur­sas iš­rink­ti pa­slau­gų tei­kė­ją, ku­ris mo­ky­mus tu­rės or­ga­ni­zuo­ti iki ki­tų me­tų spa­lio.

5

antradienis, rugpjūčio 13, 2013

miestas

„Sku­du­ry­nai“ – nemarūs

Tra­di­ci­ja: Skulp­tū­rų par­ke įsi­tai­sę rū­ka­liai daž­niau­siai tei­si­na­si ne­ži­

no­ję, jog šio­je te­ri­to­ri­jo­je rū­ky­ti drau­džia­ma.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Į Skulptūrų par­ką – pa­trauk­ti dū­mo Jus­ti­na Kond­ro­tai­tė Skulp­tū­rų par­ką pa­mė­gu­siems šu­nų šei­mi­nin­kams ir rū­ka­liams drau­džia­mie­ji ženk­lai – nė mo­tais. To­kie pa­žei­dė­jai var­gu ar bai­mi­na­ si ir vie­šo­sios tvar­kos prie­vaiz­dų, nes jų rei­dai čia nė­ra la­bai daž­ni. Po­pu­lia­rios: dė­vė­tų dra­bu­žių par­duo­tu­vė­se ne­stin­ga nei pre­kių, nei pir­kė­jų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Uos­ta­mies­čio gat­vė­se praei­vių akys ne­re­tai už­kliū­va už spal­ vin­gų par­duo­tu­vių iš­ka­bų, skel­bian­čių neį­ti­kė­ti­nas nuo­lai­das. Užė­jus į vi­dų pa­si­tin­ka pa­puoš­ti ma­ne­ke­nai, gau­sy­bė dra­bu­žių, ir tik spe­ci­fi­nis kva­pas bei že­mos kai­nos iš­duo­da, jog tai dė­vė­ tų rū­bų par­duo­tu­vė.

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Grie­bia iš ran­kų

Lie­tu­vo­je be­ne prieš po­rą de­šimt­ me­čių at­si­ra­du­sius „sku­du­ry­nus“ da­bar ga­li­ma pa­ma­ty­ti ant kiek­vie­ no kam­po ir, re­gis, jų po­pu­lia­ru­mas ne­slūgs­ta. Tai pa­tvir­tin­tų ir to­kio­se pre­ky­vie­tė­se be­si­lan­kan­tie­ji, ir šio vers­lo at­sto­vai. „Kar­tais at­ro­do, kad vi­sa­me mies­te nė­ra jo­kių ki­tų par­duo­tu­ vių“, – pa­ste­bė­jo klai­pė­die­tė Ag­ nė, pri­si­pa­ži­nu­si ten už­su­kan­ti itin daž­nai. Mer­gi­na ti­ki­no, jog dė­vė­tų rū­bų par­duo­tu­vė­se pre­kių ko­ky­bė ne­re­ tai ge­res­nė nei pre­ky­bos cent­ruo­ se ar tur­gu­je, to­dėl esą ji ir dau­ge­lis jos drau­gių sa­vo gar­de­ro­bą mie­liau at­nau­ji­na bū­tent čia. „Kar­tais „sku­du­ry­nuo­se“ bū­na tiek žmo­nių, kad ten­ka pra­lauk­ti ei­lė­se po ke­lias­de­šimt mi­nu­čių“, – ti­ki­no Ag­nė, pa­ste­bė­ju­si, jog įžū­ les­nės mo­te­rys dra­bu­žius grie­bia tie­siai iš dar­buo­to­jų ran­kų. Dau­giau­sia iš Va­ka­rų Eu­ro­pos į Lie­tu­vą ga­be­na­mos pre­kės – ypač po­pu­lia­rios tarp ma­mų. Grei­tai rū­ bus išau­gan­čioms at­ža­loms čia ga­ li­ma ras­ti vi­sai ne­blo­gų va­rian­tų. Sep­tyn­me­tį au­gi­nan­ti Lau­ra at­ vi­ra­vo, jog dė­vė­ti dra­bu­žiai – jos iš­si­gel­bė­ji­mas. Jud­rus vai­kas daž­ nai sa­vo ap­ran­gą iš­te­pa ar su­ga­di­ na ne­pa­tai­so­mai.

„Kas­kart api­pir­ki­nė­ti sū­nų par­ duo­tu­vė­se man per bran­gu, o „sku­ du­ry­nuo­se“ marš­ki­nė­lių ar šor­ tų ga­liu įsi­gy­ti vos už ke­lis li­tus“, – pri­pa­ži­no mo­te­ris, ku­ri taip pat ti­ki­no, jog ge­riau­si dra­bu­žiai iš­ graibs­to­mi aki­mirks­niu.

Klien­tų trūkumu ne­si­skun­džia­me. Kuo Lie­tu­vai blo­ giau, tuo ge­riau mums. Už su­kne­lę – 70 li­tų

Skir­tin­go­se par­da­vi­mo vie­to­se ski­ria­si ne tik kai­nos, bet ir asor­ ti­men­tas bei ga­mi­nių ko­ky­bė. Štai vie­nur pa­na­šų dra­bu­žį ga­ li­ma įsi­gy­ti už 5, ki­tur – už 50 ir dau­giau li­tų. „Sku­du­ry­ne“ esu nu­si­pir­ku­si su­kne­lę už 70 li­tų, ta­čiau ne­ma­ nau, kad tai yra bran­gu“, – svars­tė vie­na­me pre­ky­bos cent­re dir­ban­ ti Ig­nė. Jos nuo­mo­ne, no­rint at­ro­dy­ti ma­din­gai, ne­rei­kė­tų tau­py­ti pi­ni­ gų, svar­bu, kad rū­bas tik­tų ir pa­ tik­tų. „Dau­giau­sia žmo­nių pa­ste­biu ten, kur kai­nos ne­si­kan­džio­ja, ta­ čiau ir „bran­ges­nė­se vie­to­se“ jų ap­stu“, – įspū­džiais da­li­jo­si pa­ šne­ko­vė. Nes­lūgs­tan­tį pir­kė­

jų su­si­do­mė­ji­mą sa­ko jau­čian­tys ir dė­vė­tų rū­bų par­duo­tu­vių sa­vi­ nin­kai. „Klien­tų trūkumu ne­si­skun­džia­ me, klai­pė­die­čiai čia už­su­ka tik­rai daž­nai. Kuo Lie­tu­vai blo­giau, tuo ge­riau mums“, – juo­ka­vo pri­si­ sta­ty­ti ne­pa­no­ręs vie­nos par­duo­ tu­vės va­do­vas. Dra­bu­žius ne­ša į tur­gų

Pag­rin­di­niu to­kių pre­ky­vie­čių ko­zi­riu kai­ną ir ko­ky­bę įvar­di­ jęs pa­šne­ko­vas pa­ste­bė­jo, jog sa­vo klien­tus skirs­to į dvi ka­te­go­ri­jas – tau­piuo­sius ir iš­lai­dau­to­jus. Pir­mie­ji ieš­ko kuo pi­giau ir pa­ pras­čiau, ant­rie­ji dai­ro­si tik pra­ ban­ges­nių, iš­skir­ti­nių pre­kių. „Pas­ta­rie­ji dė­vė­tų dra­bu­žių par­ duo­tu­vė­je ga­li pa­klo­ti iki 800 li­tų“, – ti­ki­no par­duo­tu­vės va­do­vas. Pa­sak jo, bran­ges­nių pre­kių me­ džio­to­jos daž­niau­siai bū­na mo­te­ rys, no­rin­čios iš­si­skir­ti iš mi­nios. Jos „sku­du­ry­nuo­se“ ieš­ko var­di­ nių bei gar­sių fir­mų dra­bu­žių. Pa­si­tai­ko ir to­kių, ku­rios pri­si­ pir­ku­sios dė­vė­tų rū­bų, ne­ša juos į tur­gų. „Juk šio­se par­duo­tu­vė­se ga­li­ma at­ras­ti ir nau­jų, dar su eti­ke­tė­mis dra­bu­žių“,– pa­ste­bė­jo par­duo­tu­ vės va­do­vas. Anot jo, įpras­tai už­sie­nie­čiai ne­ su­ka gal­vos dėl neį­ti­ku­sios pre­kės – nu­si­pir­ko, ne­pa­ti­ko ir ati­da­vė lab­da­rai.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro vir­ši­nin­kas And­rius Le­liu­ga pa­tvir­ti­no, jog Skulp­tū­rų par­ke įreng­tos ke­tu­rios nuo­to­li­nio val­dy­mo vaiz­do ka­me­ros. Ta­čiau lan­ky­to­jai jų ne­si­bai­mi­ na ir dū­mą trau­kia ne­si­slaps­ty­da­ mi, nors šio­je te­ri­to­ri­jo­je tai da­ry­ ti drau­džia­ma. Rū­ka­lių pa­mėg­tas vie­tas liu­di­ja ir nuo­rū­kos, ku­rios ne vi­sa­da bū­na iš­mes­tos į šiukš­li­nes. Ne ką ma­žes­ni vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­dė­jai – sa­vo ke­tur­ko­jus par­ke ve­džio­jan­tys mies­tie­čiai. Kaip ko­ men­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Mies­to prie­ žiū­ros po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­ lis­tė Lai­ma Jū­re­vi­čie­nė, gy­vū­nų lai­ky­mo mies­te tai­syk­lės drau­džia au­gin­ti­nius ve­džio­ti par­kuo­se ir skve­ruo­se, iš­sky­rus spe­cia­liai tam įreng­tas aikš­te­les, bei vie­to­se, pa­ žy­mė­to­se spe­cia­liais drau­džia­mai­ siais ženk­lais. A.Le­liu­ga pa­ti­ki­no, jog pa­žei­dė­ jai draus­mi­na­mi – esą sa­vi­val­dy­bė

ren­gia rei­dus, ku­riuo­se da­ly­vau­ja ir po­li­ci­jos at­sto­vai, taip pat pa­rei­ gū­nams pa­de­da klai­pė­die­čiai, ku­ rie pra­ne­ša apie ženk­lus ig­no­ruo­ jan­čius as­me­nis. Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė taip pat tvir­ti­no, kad pa­žei­di­mai dėl rū­ky­mo ir šu­nų ve­džio­ji­mo Skulp­ tū­rų par­ko te­ri­to­ri­jo­je fik­suo­ja­mi, o pa­žei­dė­jams su­ra­šy­ti pro­to­ko­lai. Ta­čiau drau­džia­mų­jų ženk­lų ne­ pai­san­čių poil­siau­to­jų vis tiek ne­ stin­ga, nes už vie­šą­ją tvar­ką at­sa­kin­ gi tar­nau­to­jai esą ne­ga­li kont­ro­liuo­ti vien tik šios te­ri­to­ri­jos. „Pat­vir­tin­ti pla­nai įpa­rei­go­ja mus reng­ti rei­dus vi­sa­me mies­te ir tik­rin­ti vi­sas vie­tas, ku­rio­se drau­ džia­ma rū­ky­ti bei ve­džio­ti šu­nis“, – aiš­ki­no K.Vin­ti­lai­tė. Ne­se­niai Skulp­tū­rų par­ke su­ reng­to pa­tik­ri­ni­mo me­tu per dvi va­lan­das už­fik­suo­tas ne vie­nas pa­žei­dė­jas – trys klai­pė­die­čiai čia ve­džio­jo sa­vo au­gin­ti­nius, taip pat rei­do da­ly­viai draus­mi­no sep­ty­nis rū­ka­lius. Di­džio­ji dau­gu­ma nu­si­žen­gu­ sių­jų tai­syk­lėms aiš­ki­no ne­pas­ te­bė­ję drau­džia­mų­jų ženk­lų. Ta­ čiau, kaip rep­li­ka­vo L.Jū­re­vi­čie­nė, jie par­ke at­si­ra­do ne prieš die­ną ar dvi, o pa­sta­ty­ti maž­daug prieš sep­ ty­ne­rius me­tus.

6

antrAdienis, rugpjūčio 13, 2013

nuomonės

Kaip su­žlug­dy­ti ge­ras idė­jas?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Lie­tu­viš­kas „Cal­cio­po­li“

Ma­rius Bag­do­nas

L

ie­tu­vos spor­to pa­dan­gę ban­dy­ ta pra­skaid­rin­ti ži­nia, kad mū­ sų ša­lies ir Eu­ro­pos fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­jų pra­šy­mu pro­k u­ro­rai pra­de­da iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl nu­pirk­tų rung­ty­nių. Spė­l io­ja­ma, kad per la­ž y­bas le­ga­li­zuo­ja­mos di­džiu­lės pi­ni­g ų su­mos, gau­tos iš pro­sti­tu­ci­jos, kont­ra­ban­dos ir ki­tų or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų. At­ro­dy­t ų, ži­n ia – grės­m in­ga, ta­čiau lie­ tu­v iš­ko fut­bo­lo vir­t u­vę iš­ma­nan­čiam žmo­gui šie re­to­ri­niai po­strin­ga­vi­mai ke­ lia tik šyp­se­ną. Ko­rup­ci­ja ma­ni­pu­liuo­jant rung­ty­nių re­zul­ta­tais – lyg vė­žys, ėdan­tis vi­sas spor­to ša­kas vi­so­se vals­ty­bė­se. Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) ko­r i­ do­riuo­se jau se­niai jau­čia­mas naf­ta­l i­no tvai­kas, o ti­kė­tis, kad šias Au­gė­jo ark­li­des kas nors iš­kuops per vie­ną die­ną, ga­li tik ne­pa­tai­so­mas op­ti­mis­tas. Vi­si pui­kiai su­ pran­ta, kad tik­ro­ji val­džia – drū­to­se se­no­ sios gvar­d i­jos ran­ko­se, o šie, vos tik pa­

Vi­si šio pur­vi­no me­cha­ niz­mo dant­ra­čiai yra pui­kiau­siai pa­tep­ti ir dir­ba kaip laik­ro­du­kas. švil­pus men­kiau­siam per­mai­nų vė­je­liui, į svy­ruo­jan­čias at­ra­mas įsi­kim­ba dvi­gu­ bai tvir­čiau. Skel­bia­ma, kad ty­ri­mas at­lie­ka­mas pa­gal UE­FA pa­teik­tą me­džia­gą. UE­FA ana­li­zuo­ ja ko­man­dų pa­jė­gu­mą, per­ga­lės ti­ki­my­ bę ir ly­gi­na su lo­ši­mų kon­to­ro­se at­lik­tais sta­ty­mais. Įta­ri­mų ke­lia vi­sos trys ša­lies fut­bo­lo ly­gos ir jei pro­ku­ro­rai iš­siaiš­kins, kad rung­ty­nės bu­vo par­da­v i­nė­tos, LFF ža­da bū­ti la­bai griež­ta. Klu­bams ir fut­bo­ li­nin­kams gra­si­na­ma disk­va­li­fi­ka­ci­ja, re­ zul­ta­tų nai­ki­ni­mais, ar net iš­me­ti­mais iš ly­gos. Lie­tu­viš­ko­jo „Cal­cio­po­li“ skan­da­lo, kai ke­li Ita­li­jos fut­bo­lo klu­bai bu­vo ap­kal­ tin­ti da­ran­tys įta­ką tei­sė­jams, ap­raiš­kos? Ne­juo­kau­ki­te! Pas­ta­rų­jų me­tų įvy­kiai ne kar­tą įro­dė, kad LFF vir­šū­nė­se fi­g ū­ruo­ jan­t ys kom­pe­ten­ci­jai aler­g iš­k i žmo­nės ne­ga­li ir ne­no­ri pri­pa­ž in­ti sa­vo klai­dų, o juo la­biau ap­nuo­gin­ti skau­džių vie­tų. Spor­to rung­t y­n ių ste­bė­ji­mo agen­t ū­ros „Sport­ra­dar“ duo­me­n i­m is, Lie­t u­va yra tarp de­šim­ties ša­lių, ku­rio­se vyks­ta dau­ giau­sia su­tar­tų fut­bo­lo rung­ty­nių, ir at­ro­ do, kad nuo šios di­d žiu­lės ban­gos ke­te­ ros mū­siš­k iams ne­g re­sia nu­k ris­t i. Vi­si šio pur­v i­no me­c ha­n iz­mo dant­ra­č iai (klu­bai, žai­dė­jai, tei­sė­jai) yra pui­kiau­siai pa­tep­ti ir dir­ba kaip laik­ro­du­kas. Nuosp­ ren­d is – šian­d ien ne­są­ž i­n in­g ų var­ž y­bų vers­lo kal­nai lie­tu­v iams yra dar ne­per­ ko­pia­mi.

K

aip sau ne­no­ri­te, bet ge­ ba­me meist­riš­kai žlug­dy­ ti ki­tų žmo­nių siū­ly­mus. Štai jums pa­vyz­dys. Kai prieš ke­lias sa­vai­tes man pa­skam­ bi­no mies­te la­bai ge­rai ži­no­ma me­ di­kė Onu­tė Mi­ta­lie­nė ir pa­pa­sa­ko­jo apie ją su­jau­di­nu­sį ra­ši­nį apie ap­ leis­tus an­ge­liu­kų ka­pe­lius, su pa­ gal­bi­nin­kais ji pa­no­ro tą pa­dė­tį pa­ tai­sy­ti. Iš žmo­nių, va­do­vau­jan­čių tiems rei­ka­lams, ji ne­pra­šė nie­ko. Kai pa­ro­dė tas ka­pa­vie­tes, aiš­ku bu­ vo vie­na: ar­ti­mų­jų ga­li ir ne­lik­ti, bet tie, ku­riems vals­ty­bė mo­ka pi­ ni­gus, į sa­vo dar­bą žiū­ri pro pirš­ tus. Bu­vo var­di­ja­mos są­ly­gos, kaip tai Eg­lei, no­rė­ju­siai ap­lan­ky­ti tė­ vų na­mus. Klau­siau­si nuo­gąs­ta­vi­mų, per­ spė­ji­mų ir ne­sup­ra­tau, ko­dėl ne­ ga­li­ma ge­ros idė­jos pa­lai­ky­ti, ko­ dėl ne­ga­li­ma pa­si­džiaug­ti iš­ties­ta ki­to ne­sa­va­nau­diš­ka ran­ka? Ko­dėl vi­sa­da įžvel­gia­mas blo­gis? Gal to­dėl mėgs­ta­me sa­ky­ti, jog ge­riau­sia Lie­tu­vo­je nie­ko ne­da­ry­ ti, nes ir ge­riau­sios idė­jos su­dūž­ta į abe­jin­gu­mo sie­ną. Ki­ta ver­tus, ko­dėl tie, ku­rie skirs­ to pi­ni­gus, ne­pa­si­do­mi, kaip tos lė­ šos yra pa­nau­do­ja­mos? Kas už tuos pi­ni­gus yra at­lik­ta ir ko­dėl kai ku­rie dar­bai ne­pa­da­ry­ti? Am­ži­no­jo poil­sio vie­tos – la­ bai su­bti­li ir jaut­ri te­ma. Ka­pi­nė­ se dir­ban­tys as­me­nys pri­va­lė­tų su­ vok­ti, jog tai spe­ci­fi­nis dar­bas ir, jei pa­tiems neuž­ten­ka darbš­čių ran­kų, sa­vo abe­jin­gu­mu ne­de­ra at­stum­ti iš­ties­tos pa­gal­bos ran­kos. Ar pa­ slau­gu­mas ga­li pri­lyg­ti įta­ru­mui? Prieš ke­lio­li­ka me­tų kai­my­nė su šei­ma emig­ra­vo į Vo­kie­ti­ją. Ji bu­ vo me­di­ci­nos se­suo li­go­ni­nė­je. Da­bar ne­ty­čia su­si­ti­ko­me gat­vė­je. Švy­tin­tis ir be­si­šyp­san­tis vei­das. Mud­vi kal­ba­me ir ste­bi­mės, kaip pa­si­kei­tė Klai­pė­da. Kas pa­ste­bi­ma iš­kart? Ma­žai žmo­nių gat­vė­se. Su­ si­rau­kę vei­dai.

Klau­sia, ar aš tai pa­ste­bė­jau. Ži­ no­ma. Ji sa­vai­tę su vy­ru bu­vo Ry­go­je. Nie­kaip ne­ga­lė­jo at­si­ste­bė­ti, ko­dėl ten džiu­ges­ni vei­dai. Ko­dėl toks skir­tu­mas, juk Lat­vi­ją nuo Lie­tu­vos ski­ria tik ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų? Lie­tu­vo­je bran­gu, bet Lat­vi­jo­je vis­ kas yra ne ką pi­giau. Ji čia, Klai­pė­ do­je, kei­tė pa­są ir bu­vo pri­blokš­ta čio­nykš­tė­mis dar­buo­to­jo­mis. Pa­so

Kal­ba­me ir ste­bi­ mės, kaip pa­si­kei­tė Klai­pė­da. Kas pa­ste­ bi­ma iš­kart? Ma­žai žmo­nių gat­vė­se. Su­ si­rau­kę vei­dai. kei­ti­mas jai, at­vy­ku­siai iš nor­ma­ lios Va­ka­rų vals­ty­bės, pri­mi­nė slo­ gų el­ge­sį so­viet­me­čiu. O Jū­ros šven­tė? Ko­dėl tiek daug pre­kiau­to­jų ne­kal­bė­jo lie­tu­viš­kai? Ma­ne tai ste­bi­no ly­giai taip pat. Ko­dėl to­kio­se vie­to­se neuž­tik­ri­ na­mas vals­ty­bi­nės – lie­tu­vių kal­ bos var­to­ji­mas? Kas tai pri­va­lo ste­bė­ti? Ne­si­no­ri ti­kė­ti, kad Klai­pė­do­je pa­leng­va įtei­si­na­ma ir ne­vals­ty­bi­nė kal­ba? Kas dar ste­bi­na at­vy­ku­sius bu­vu­sius klai­pė­die­čius. Net­var­ ka ša­li­gat­viuo­se, gat­vė­se. Kas no­ ri, tas ir sig­na­li­zuo­ja. Vie­ni, kal­bė­ da­mi ir vie­no­je ran­ko­je lai­ky­da­mi mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną, ki­ta ran­ka vai­ ruo­ja au­to­mo­bi­lį, tuo me­tu pės­tie­ji bau­giai su­si­gū­žę sto­vi ša­li­gat­vy­je.

P

rie Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čios yra aikš­tė, jos vi­ du­ry­je – krep­ši­nio aikš­te­lė, o ap­link ją au­ga žmo­gaus dy­ džio us­nys. Kaip med­vil­nės lau­kas, bal­tuo­ja jų sėk­los. Vaiz­das toks, kad ten nie­ka­da nie­kas nė­ra šie­na­vęs, vi­si pa­kraš­čiai ažė­lę us­ni­mis. Va­ žiuo­da­ma iš pie­ti­nės mies­to da­lies au­to­bu­su, iš­li­pu Sau­sio 15-osios gat­vė­je ir ta­ku ei­nu į baž­ny­ čią. Juk žmo­ nės, sek­ma­die­ niais trauk­da­mi į baž­ny­čią, ma­ And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra to, kad vi­si pa­k-

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

Ka­da su­re­mon­tuos gat­vę?

Ka­da pa­ga­liau baig­sis re­mon­to dar­bai Mi­ni­jos gat­vė­je? Kiek­vie­ną ry­tą ten su­si­da­ro trans­por­to prie­ mo­nių spūs­tys. Vi­sa­da vė­luo­ju į dar­bą, nors sten­giuo­si iš­va­žiuo­ ti anks­čiau. Kiek rei­kia lai­ko to­ kiam ne­di­de­liam ruo­žui su­re­mon­ tuo­ti? Jei ke­li­nin­kai ne­spė­ja, te­gu sa­vait­ga­liais dir­ba. Juk ne šiaip gat­vė, o vie­na pa­grin­di­nių mies­ to ar­te­ri­jų. In­ga

Ste­bi­na merg­va­ka­rių tra­di­ci­jos

Va­sa­ra – ves­tu­vių me­tas. Kiek­ vie­ną sa­vait­ga­lį mies­te vyks­ta po ke­lis merg­va­ka­rius. Bai­siau­ sia, kad tos mer­gai­tės vi­sa­da laks­to pusp­li­kės, vi­saip juo­kia­ si iš tos bū­si­mos nuo­ta­kos. Aki­ vaiz­di už­sie­nio ša­lių įta­ka. Ga­ lė­tų mer­gai­tės bent pa­si­do­mė­ti, ko­kios lie­tu­viš­kų merg­va­ka­rių tra­di­ci­jos. Pa­sik­vies­ti et­nog­ra­ fę, kad ši pa­pa­sa­ko­tų. Bent dau­ giau su­ži­no­tų. O da­bar svar­ biau­sia kuo kvai­liau ap­si­reng­ti ir pri­si­siurb­ti. Ona

Te­ko lauk­ti pie­tų

Praė­ju­sią sa­vai­tę su bend­ra­dar­ be ėjo­me pa­pie­tau­ti. Nie­ko pra­ šmat­naus ne­no­rė­jo­me. No­rė­jo­me su­val­gy­ti pa­pras­čiau­sius die­nos pie­tus. Nuė­jo­me į vie­ną ka­vi­nę mies­to cent­re. Ten mus iš kar­ to įspė­jo, kad die­nos pie­tų rei­kės lauk­ti 40 mi­nu­čių. Ne­tu­rė­jo­me tiek lai­ko. Nuė­jo­me į ki­tą ka­vi­ nę. Už­si­sa­kė­me. Ta­čiau ten pra­ lau­kė­me taip pat 40 mi­nu­čių, kol su­lau­kė­me sa­vo pa­tie­ka­lų. Kad tiek rei­kės lauk­ti, nie­kas iš anks­ to neįs­pė­jo. Ko­kie čia die­nos pie­ tūs, jei tiek rei­kia lauk­ti? Juk juos tu­ri pa­teik­ti grei­tai. Tai kas bū­tų bu­vę, jei iš me­niu bū­tu­me už­si­ sa­kiu­sios? Mo­ni­ka

raš­čiai ne­šie­nau­ti, pri­mė­ty­ta šiukš­ lių. Juk ne tik cent­ri­nę mies­to gat­vę rei­kia nu­šie­nau­ti. Kam čia pri­klau­sy­tų tai pa­da­ry­ti? Skai­čiau laik­raš­ty­je, kad dar­že­lių ir mo­kyk­lų te­ri­to­ri­jo­se už tvo­ros pri­ va­lu tvar­ky­tis pa­čioms įstai­goms. Prie Žar­dės tven­ki­nio esan­čio dar­že­lio tvo­ra ir tri­jų met­rų plo­ čio ža­lio­ji juos­ta yra pil­na šiukš­lių. Ten nuo­lat ren­ka­si įvai­raus plau­ ko as­me­nys. Ši vie­ta nie­ka­da ne­ šie­nau­ja­ma. O juk ga­lė­tų vir­ši­nin­kai žmo­nes iš dar­bo bir­žos skir­ti pri­žiū­rė­ti šią vie­tą, bent už pa­šal­pas ga­lė­tų pa­ dir­bė­ti.

Šeš­ta­die­nį su drau­ge va­žia­vo­ me į Juodk­ran­tę. Oras tik­rai ne­ le­pi­no. Vi­są lai­ką py­lė lie­tus. Vi­si ieš­ko­jo, kur pa­si­slėp­ti. Ka­ vi­nės bu­vo per­pil­dy­tos. Mes vie­ te­lę ra­do­me lai­ve, ku­ria­me bu­vo fil­muo­tas fil­mas „Pi­ra­to šir­dis“. Ten bu­vo pil­na šio fil­mo rek­vi­zi­ tų. Pui­kiai pa­jau­tė­me jo at­mos­ fe­rą. Nors mer­kė lie­tus, nuo­tai­ka tik­rai ne­sub­ju­ro. Už­bū­rė ap­lin­ka. Ga­lė­jai pa­si­jus­ti, jog pa­te­kai į tą fil­mą. Drau­gei, ku­ri jau daug me­ tų gy­ve­na Briu­se­ly­je, ši vie­ta taip pat pa­li­ko di­de­lį įspū­dį. Pa­bu­vu­ si lai­ve, ji ža­dė­jo su­si­ras­ti ir pa­ žiū­rė­ti fil­mą „Pi­ra­to šir­dis“. Ge­ rai, kad lai­vas, ku­ris bu­vo sta­ty­tas bū­tent šiam fil­mui, ne­bu­vo nie­ kur iš­vež­tas.

Onu­tė

As­ta

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 728

Ka­vi­nė lai­ve už­bū­rė

Į baž­ny­čią – pro us­ny­nę

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

Vie­ni dvi­ra­čiais va­žiuo­ja gat­vė­ je, ki­ti, o to­kių dau­gu­ma, lenk­ty­ nes ren­gia ant cent­ri­nės gat­vės ša­ li­gat­vių ir ant ta­kų, ve­dan­čių prie jū­ros. O jei­gu jau vie­nas dvi­ra­tį vai­ ruo­ja spe­cia­lia­me ta­ke­ly­je, tai gre­ ta iš­si­ri­kiuo­ja dar ke­li dvi­ra­ti­nin­ kai. Tai kur ei­ti pės­tie­siems? Dvi­ra­ti­nin­kai ne­jau­čia jo­kio at­sa­ko­my­bės jaus­mo. Kur tuo­ met tu­ri va­žiuo­ti neį­ga­lie­ji, tė­vai su vai­kais ve­ži­mė­liuo­se, ei­ti se­ ni žmo­nės? Kur ta Ke­lių po­li­ci­ja, ta­ry­bos ir Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ jos na­riai? Ir dar tas poil­siau­to­jų ant­plū­dis pa­jū­ry­je. Jiems nė mo­tais per­spė­ ji­mai. Šo­ka į van­de­nį, kur di­des­ nės ban­gos. Atos­to­gau­to­jai gir­di gel­bė­to­jų per­spė­ji­mus, bet kas jų klau­so­si? Įdo­mu, kiek bau­dų šie­met su­ mo­kė­jo poil­siau­to­jai, ku­riuos gel­ bė­to­jai iš­trau­kė iš aud­rin­gos Bal­ ti­jos? Taip yra kas­met. Vie­niems rei­kia ašt­rių po­jū­čių, ki­ti ri­zi­kuo­ ja sa­vo gy­vy­be gel­bė­da­mi va­di­na­ muo­sius drą­suo­lius. Sa­ko­ma, jog tar­pu­ka­riu, kai Klai­pė­da va­di­no­si Mė­me­liu, už tvar­kos pa­žei­di­nė­ji­mą bu­vo ski­ ria­mos bau­dos. Da­bar Vo­kie­ti­jo­je, jei pa­žei­di esa­mą tvar­ką, taip pat tu­ri mo­kė­ti bau­dą ir ap­mo­kė­ti su­si­ju­sias iš­lai­ das. Gal­būt kai ka­da tai es­ti prie­ mo­nė, pa­tei­si­nan­ti tiks­lą? Praeis ke­le­tas sa­vai­čių ir uos­ta­ mies­tis bus pa­ste­bi­mai dar tuš­ tes­nis. Pa­si­do­miu ofi­cia­lia sta­tis­ ti­ka, ku­ri ti­ki­na, jog daug tau­tie­čių grįž­ta į Lie­tu­vą. Neo­fi­cia­li sta­tis­ti­ ka by­lo­ja, jog daug tau­tie­čių iš­va­ žiuo­ja sve­tur. Ar jie grįš? Ma­no kai­my­nė ir­gi tu­ri to­kią vil­ tį. Bet gy­ven­da­ma Vo­kie­ti­jo­je su šei­ma jau įpra­to prie to­le­ran­tiš­ ko, pa­gar­baus el­ge­sio vi­sur. Grįž­ti į Lie­tu­vą da­bar, va­di­na­si, pa­mirš­ ti, ką ge­ro ir nau­din­go iš­mo­kai, nes bent jau da­bar Lie­tu­vo­je va­ka­rie­ tiš­kos ver­ty­bės nė­ra svar­bios.

karštas telefonas

Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė Prenumeratos skyrius: 397

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antrAdienis, rugpjūčio 13, 2013

užribis Lie­tu­vos did­mies­čių jau­ni­mo pa­mėg­tas, o pa­jū­rio ku­ror­to val­ di­nin­kams bei po­li­ ci­nin­kams ne­ma­žai gal­vos skaus­mo su­ kė­lęs al­ter­na­ty­vio­ sios mu­zi­kos fes­ti­va­ lis „Sat­ta Out­si­de“ kė­lė prieš­ta­rin­gus jaus­mus.

Mir­tys pa­žė­rė daug gal­vo­sū­kių 1

Nuo­var­gis: ke­tu­rios be­mie­gės nak­tys bu­vo ne­leng­vas iš­ban­dy­mas al­

ter­na­ty­vio­sios mu­zi­kos mė­gė­jams bei bū­tin­giš­kiams.

Bū­tin­gę ap­sau­go­jo lie­tus Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šiukš­les veš ke­lias die­nas

Va­kar pa­čia­me Lie­tu­vos pa­kraš­ ty­je Bū­tin­gė­je, vi­sai ša­lia Lie­tu­ vos ir Lat­vi­jos sie­nos, vi­rė dar­bas. Iš­va­ka­rė­se pa­si­bai­gu­sio fes­ti­va­ lio „Sat­ta Out­si­de“ or­ga­ni­za­to­riai plu­šo pri­žiū­rė­da­mi, kaip iš­mon­ tuo­ja­mos sce­nos. Pa­lan­gos ko­mu­na­li­nin­kai rin­ ko šiukš­les. Va­kar jų su­rink­ta ke­ lios sa­vi­var­tės ma­ši­nos. Ko­mu­na­ li­nin­kų dar­bas bai­gė­si vi­dur­die­nį, ta­čiau vy­rai sa­kė, jog čia triūs iki tre­čia­die­nio. Iš fes­ti­va­lio sto­vyk­la­vie­tės na­mo trau­kęs vy­ras ra­do ir ge­rų daik­tų, ku­riuos ne­šė­si na­mo. Iš jo dar­bo švar­ko ki­še­nės sty­ro­jo deš­re­lė, iš ki­tos ky­šo­jo dan­tų pa­stos tū­te­lė, o dvi­ra­čio krep­šy­je vy­ras ve­žė­si ar­ti­ pil­nį mai­še­lį vi­so­kiau­sių gė­ry­bių. Te­ko sun­kiai ne­šti

„Gy­ve­nu už po­ros ki­lo­met­rų. Mu­zi­ ką gir­dė­jo­me, bū­tų nie­ko bai­saus, jei ne tas be­si­kar­to­jan­tis bim bam. Bet tai nie­ko bai­saus, bent aš ne­sun­kiai už­mi­gau“, – pa­sa­ko­jo bū­tin­giš­kis. Iki nau­jos sa­vai­tės pra­džios šia­ me už­kam­py­je už­si­li­kę jau­ni žmo­ nės at­ro­dė iš­var­gę. Lė­tai ir sun­kiai, ne­ši­ni vos pa­ke­lia­mo­mis ran­ki­nė­ mis, jie trau­kė Palangos–Liepojos plen­to link. Ne vie­nas jų tei­gė, kad ren­gi­ nys bu­vo per­ne­lyg to­li nuo gy­ven­ vie­tės, to­dėl trū­ko ga­li­my­bės ap­ si­pirk­ti nor­ma­lio­je par­duo­tu­vė­je. Jau­nuo­liai džiau­gė­si, kad ren­gi­nys vy­ko ato­kiai nuo ci­vi­li­za­ci­jos, ta­čiau keiks­no­jo itin pra­stą su­si­sie­ki­mą. Iš fes­ti­va­lio vie­tos iki bent kiek pla­tes­nės gat­vės, ku­ria ga­lė­jo pri­

va­žiuo­ti au­to­mo­bi­liai – apie pust­ re­čio ki­lo­met­ro. Vie­nin­te­lis ke­ liu­kas yra toks siau­ras, kad du leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai ja­me var­giai pra­si­len­kia. Nie­ko ge­ro neįž­vel­gė

Va­kar fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riaus And­riaus Jo­nuš­kio te­le­fo­nas bu­vo iš­jung­tas, tad jo nuo­mo­nės apie ką tik pa­si­bai­gu­sį ren­gi­nį iš­girs­ti ne­pa­ vy­ko. Už­tat paaiš­kė­jo, kad Pa­lan­gos

Sau­lius Si­mė:

Šie­met jie „iš­ka­dos“ ne­pri­da­rė, bet pel­no ir­gi ne­ga­vo­me. val­džios at­sto­vų ir pa­rei­gū­nų po­žiū­ ris į „Sat­ta Out­si­de“ yra prie­šin­gas. „Ne­ži­nau, kaip šį fes­ti­va­lį ver­ tin­ti. Ma­no as­me­ni­nė nuo­mo­nė to­kia – pa­na­šių ren­gi­nių mums ne­rei­kia. Čia jau­ni­mė­lis iš vi­sos Lie­tu­vos at­va­žiuo­ja pa­rū­ky­ti „žo­ lės“. Pa­lan­ga ir Šven­to­ji yra žmo­ nių poil­sio, svei­ka­tos at­ga­vi­mo vie­ta. Jei jau kam nors rei­kia to­kio ren­gi­nio, tai jam rei­kė­tų ras­ti vie­ tą kur nors ki­tur, o ne pa­jū­ry­je, kur žmo­nės no­ri poil­siau­ti, o gam­ta la­ bai tra­pi“, – tei­gė Pa­lan­gos mies­ to po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ kas Al­vy­das Kat­kaus­kas. „Sat­ta Out­si­de“ me­tu fes­ti­va­lio priei­go­se vi­są pa­rą dir­bo ne­men­kos po­li­ci­nin­kų pa­jė­gos. Siek­ta už­tik­ rin­ti vie­šą­ją tvar­ką, gau­dy­ti nar­ko­ ti­kų par­da­vė­jai ir var­to­to­jai. Nuo ket­vir­ta­die­nio iki sek­ma­die­ nio va­ka­ro bu­vo su­lai­ky­ta 11 as­me­nų, pra­dė­ti 9 iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl nar­ko­ti­nių bei psi­chot­ro­pi­nių me­

džia­gų lai­ky­mo, var­to­ji­mo bei pla­ ti­ni­mo. Su­lai­ky­tie­ji tu­rė­jo ka­na­pių, am­fe­ta­mi­no tab­le­čių bei mil­te­lių. Ku­ror­tas ne­te­ko pel­no

Tuo me­tu Pa­lan­gos vi­ce­me­ras Sau­ lius Si­mė ap­gai­les­ta­vo, kad fes­ ti­va­lis iš­si­kė­lė į ato­kią vie­tą. Jis pri­pa­ži­no, jog ne­pa­vy­kus su or­ga­ ni­za­to­riais su­si­tar­ti, kad ren­gi­nys vyk­tų po Žo­li­nės, kaip to pa­gei­da­vo šven­to­jiš­kiai, ku­ror­tas ne­te­ko pa­ ja­mų. Mat pi­ni­gai už skly­po nuo­ mą nu­ke­lia­vo į pri­va­ti­nin­kų ki­še­ nę, o ne į ku­ror­to biu­dže­tą. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties sa­vi­val­dy­bės lei­ di­mo reng­ti fes­ti­va­lį ne­rei­kė­jo, jis vy­ko pri­va­čio­je že­mė­je. Žo­li­nės sa­vait­ga­lis bus pa­sku­ti­ nis pel­nin­gas šio ku­ror­to gy­ven­to­ jams, tad jie ti­kė­jo­si, kad pa­vė­li­nus fes­ti­va­lio da­tą, pail­gė­tų jiems pel­ nin­gas va­sa­ros se­zo­nas. „Ne kar­tą esu kal­bė­jęs su šven­ to­jiš­kiais ir ži­nau, kad jie no­rė­ tų fes­ti­va­lio mies­te­ly­je. Ke­lios triukš­min­gos die­nos nė­ra bai­su, juk žmo­nės iš pa­na­šių ren­gi­nių už­ dir­ba. Šie­met jie „iš­ka­dos“ ne­pri­ da­rė, bet pel­no ir­gi ne­ga­vo­me“, – ti­ki­no Pa­lan­gos vi­ce­me­ras. Ka­dan­gi dėl da­tos su­si­tar­ti ne­ pa­vy­ko, nu­ken­tė­jo ne tik Šven­to­ sios vers­li­nin­kai, bet ir fes­ti­va­lio lan­ky­to­jai, nes pa­siek­ti par­duo­tu­ vę jiems bu­vo su­dė­tin­ga. Pa­na­šu, kad šie­met bū­tent pri­ va­ti­nin­kai la­biau­siai pa­si­pel­nė iš „Sat­ta Out­si­de“. Mais­tą ir gė­ri­ mus fes­ti­va­lio te­ri­to­ri­jo­je par­da­vi­ nė­ję vers­li­nin­kai pre­kia­vo kur kas aukš­tes­nė­mis kai­no­mis nei anks­ tes­niais me­tais, kai ren­gi­nys vyk­ da­vo mies­te­ly­je. Mo­kyk­los val­gyk­los lai­kus pri­si­ mi­nę jau­ni žmo­nės už lėkš­tę pa­na­ šaus sko­nio sriu­bos mo­kė­jo 9 li­tus, su­muš­ti­nis čia kai­na­vo 15 li­tų. Pel­no tu­rė­jo ir tak­sis­tai, ve­žio­ję no­rin­čiuo­sius pa­tek­ti į fes­ti­va­lį iš Šven­to­sios ar net Pa­lan­gos. Ko­pas pa­vy­ko ap­sau­go­ti

Pa­sek­mės: vie­nu kar­tu iš­vež­ti iš fes­ti­va­lio te­ri­to­ri­jos vi­sas šiukš­les –

ne­rea­lu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gam­to­sau­gi­nin­kai ne be pa­grin­do bai­mi­no­si, kad apie 10 tūks­tan­čių jau­nų žmo­nių plūs­te­lės prie jū­ros ir nu­tremps Bū­tin­gės geo­mor­fo­lo­ gi­nį draus­ti­nį. Dar prieš pra­si­de­dant ren­gi­niui gam­tos sau­go­to­jai pa­rei­ka­la­vo, kad or­ga­ni­za­to­riai ap­sau­go­tų ko­pas, to­ dėl ke­liu­kas į kon­cer­tų zo­ną bu­vo ati­tver­tas „Stop“ juos­ta. Ta­čiau ne tiek ji, kiek nuo­lat mer­kian­tis lie­tus ap­sau­go­jo gam­tą nuo su­nio­ko­ji­mo. Pir­ma­die­nį pa­jū­ris bu­vo šva­rus ir neiš­min­dy­tas.

Ka­dan­gi van­de­ny­je jis ga­lė­jo mirk­ti ne­trum­ pą lai­ką, dėl jo am­žiaus ga­li­ma su­ klys­ti. Ve­lio­nį ap­žiū­rė­ję pa­rei­gū­nai ma­ no, kad jam ga­lė­jo bū­ti apie 40 me­ tų, jis bu­vo po­rą die­nų ne­si­sku­ tęs, rus­vų plau­kų, vil­kė­jo mė­ly­nas džin­si­nes kel­nes, bal­tus marš­ki­ nė­lius, pil­ką megz­ti­nį, avė­jo ru­ dais ba­tais.

Tra­giš­kos ne­lai­mės pa­sta­ro­sio­mis die­ no­mis ta­po to­kios daž­nos, kad ky­la klau­si­mas, ar tai tik­ rai tik at­si­tik­ti­nu­mų se­ri­ja. Pra­dė­ję iki­teis­mi­nį ty­ri­mą šio ne­ži­no­mo žmo­gaus mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti 2-ojo po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai by­lą va­kar per­da­vė Jū­rų uos­to po­li­ci­jai. Tad pir­ma­die­nį aiš­ku­mo šio­je is­ to­ri­jo­je neat­si­ra­do.

Vis dar ne­nus­ta­ty­ta ki­to pa­na­ šaus am­žiaus vy­ro as­me­ny­bė. Jis ras­tas ne­gy­vas ket­vir­ta­die­nį Bi­jū­ nų gat­vė­je, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos spor­to aikš­tė­je. Apie 180 cm ūgio tam­siap­lau­kis vy­ras bu­vo su ūsais ir barz­da, vil­ kė­jo pil­kais marš­ki­nė­liais bei džin­ si­nės me­džia­gos šor­tais, avė­jo juo­ dais spor­ti­niais ba­te­liais. Pir­ma­die­nį šio mi­ru­sio­jo skro­ di­mas dar ne­bu­vo at­lik­tas, tad iki šiol ne­ži­no­ma, ar jis ta­po nu­si­kal­ ti­mo au­ka, ar stai­ga mi­rė pa­kirs­ tas li­gos. Tą pa­čią die­ną iš Da­nės upės ties Jo­niš­kės gat­ve bu­vo iš­trauk­tas iki juos­mens nuo­go vy­ro kū­nas. Nors jis ne­tu­rė­jo jo­kio do­ku­men­to, at­ ro­do, kad žmo­gų ar­ti­mie­ji jau at­ pa­ži­no. Pa­na­šu, kad prieš ke­le­tą me­tų iš vie­no ra­jo­no at­va­žia­vęs vy­ras Klai­ pė­do­je ne­tu­rė­jo nuo­la­ti­nės gy­ve­ na­mo­sios vie­tos. Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je pa­gy­ve­nęs vy­ras ras­tas mi­ręs au­to­mo­bi­ly­je. O 51 me­tų Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­ jas, da­žy­da­mas na­mą Plun­gės ra­jo­ ne, Stal­gė­nų kai­me sta­čia gal­va nu­ kri­to nuo ko­pė­čių. Gal­vos trau­ma bu­vo mir­ti­na, vy­ras žu­vo iš­kart.

Ty­ri­mas: ant kran­ti­nės ak­me­nų sek­ma­die­nį žmo­nės iš­tem­pė ma­rio­

se plū­du­ria­vu­sio ne­gy­vo vy­ro kū­ną. Kas jis ir kaip mi­rė, va­kar dar ne­ bu­vo ži­no­ma. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Lie­tu­viai gelbs­ti len­kų jach­tą Iš Šve­di­jos į Len­ki­ją plau­ku­siai jach­tai aud­rin­go­je jū­ro­je su­ge­do vai­ras. Lie­tu­viai iš­sku­bė­jo gel­bė­ti į ne­lai­mę pa­kliu­vu­sių ša­lies kai­my­ nės bu­riuo­to­jų.

Ži­nia apie Bal­ti­jos jū­ro­je bė­dos iš­ tik­tus len­kus Lie­tu­vos ka­riuo­me­ nės Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų Jū­rų gel­bė­ ji­mo koor­di­na­vi­mo cent­rą pa­sie­kė sek­ma­die­nį 18.36 val. Jach­ta „Who­le Lot­ta Lo­ve“ su ke­tu­riais suau­gu­siai­siais ir tri­mis vai­kais nuo Klai­pė­dos bu­vo nu­ to­lu­si apie 90 jūr­my­lių į šiau­rės va­ka­rus. Len­kai plau­kė iš Vis­bio (Šve­di­ja) į Gdans­ką (Len­ki­ja). Vė­jas ne­lai­mės zo­no­je bu­vo 15–17 met­rų per se­kun­dę, jach­

ta nu­lei­du­si bu­res drei­fa­vo. Ry­ šys su įgu­la bu­vo pa­lai­ko­mas per ki­tus įvy­kio zo­no­je bu­vu­ sius lai­vus. Sek­ma­die­nį va­ka­re iš Bū­tin­gės ter­mi­na­lo į Klai­pė­dą plau­kė kom­ pa­ni­jos „Smit Oc­to“ vil­ki­kas „Soll Ten­giz“. Jam bu­vo duo­tas nu­ro­dy­ mas vyk­ti į ne­lai­mės zo­ną ir par­ temp­ti ge­di­mą pa­ty­ru­sią jach­tą į Klai­pė­dos uos­tą. Vil­ki­kas jach­tą pa­sie­kė va­kar apie 5 val. ry­to. Vė­jas tuo me­tu bu­ vo 10–12 met­rų per se­kun­dę, ban­ gos sie­kė 3 met­rus aukš­čio. Ti­ki­ma­si, kad Klai­pė­do­je ne­lai­ mę pa­ty­ru­si jach­ta tu­rė­tų pa­si­ro­ dy­ti šian­dien apie 9 val. ry­to. „Klai­pė­dos“ inf.

8

antradienis, rugpjūčio 13, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Li­ko su sko­lų kup­ra Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pas­pau­dė ran­kas ir iš­si­skirs­tė. Taip bai­gė­si Lie­tu­vos sva­jo­nės bend­ra­dar­biau­ti su JAV tech­no­ lo­gi­jų mil­ži­ne IBM. Lie­tu­vai iš de­ ši­nių­jų pra­dė­to pro­jek­to li­ko tik mi­li­jo­ni­nės sko­los. Kaip ir ka­da jos bus grą­žin­tos? Ūkio mi­nist­ras apie tai ty­li. Skiriasi gražiuoju

„Ne­ge­rai, kad pra­ra­do­me to­kį gal ne tiek pi­ni­gi­niu, kiek in­te­lek­ti­ niu po­žiū­riu stam­bų, pa­sau­ly­je ge­rai ži­no­mą in­ves­tuo­to­ją. Gai­la, kad vals­ty­bė ne­su­ge­bė­jo to pro­ ce­so su­val­dy­ti. Su IBM iš­si­ski­ria­ me – tar­pu­sa­vio su­si­ta­ri­mu, be jo­kių pyk­čių, gra­žiuo­ju“, – va­kar ži­niask­lai­dai pa­reiš­kė ūkio mi­ nist­ras Eval­das Gus­tas. Ta­čiau jis nu­ty­lė­jo, kas bus su Lie­tu­vos ty­ri­mų cent­ro 18,7 mln. li­tų sko­la. Ją rei­kia grą­žin­ ti in­ves­ti­ci­jų ir pa­sko­lų bend­ ro­vei „In­ve­ga“. Ši cent­rui bu­ vo ga­ran­ta­vu­si 80 pro­c. pa­sko­lą. Li­ku­si ne­pa­deng­ta pa­sko­la tu­rė­ jo bū­ti grą­žin­ta – kaip įsi­pa­rei­go­ ta – dar bir­že­lį. Kas tu­rės mo­kė­ ti šiuos pi­ni­gus? Grei­čiau­siai tam lė­šų ieš­kos Ūkio mi­nis­te­ri­ja. Ta­ čiau į šiuos klau­si­mus mi­nis­te­ri­ jos kler­kai lig šiol neat­sa­ko. Ko­kie Lie­tu­vos ty­ri­mų cent­ro nuo­pel­nai? Dien­raš­čio ži­nio­mis, re­ gist­ruo­tas vos vie­nas pa­ten­tas. Ga­ liau­siai de­šim­ties žmo­nių gru­pe­ lė sa­vai­tei bu­vo nu­vež­ta į Ciu­ri­chą, kur pri­sta­tė sa­vo ty­ri­mų kryp­tis ir tai­ky­mus. Šios įstai­gos lai­ki­na­sis va­do­vas per mė­ne­sį gau­da­vo be­ veik 13 tūkst. li­tų – vie­ną di­džiau­ sių at­ly­gi­ni­mų, jei ly­gin­tu­me su ki­ to­mis vals­ty­bės įmo­nė­mis. Ty­ri­mas su­bliūš­ko

Kai­rie­ji, tik grį­žę į val­džią, skel­ bė, kad bend­ro­vę Lie­tu­vos ty­ri­mų cent­rą rei­kia kuo grei­čiau lik­vi­ duo­ti, ta­čiau pro­ce­dū­ros už­si­tę­ sė. Dar ge­gu­žės vi­du­ry­je dėl šios bend­ro­vės ir su­tar­čių Ūkio mi­ nis­te­ri­ja krei­pė­si ir į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą (STT). Šios ins­ti­tu­ci­jos at­sto­vai dien­ raš­tį in­for­ma­vo, kad STT Vil­niaus val­dy­ba iš­nag­ri­nė­jo Ūkio mi­nis­ te­ri­jos krei­pi­mą­si dėl vie­šo­jo in­ te­re­so gy­ni­mo stei­giant bend­ ro­vę Lie­tu­vos ty­ri­mų cent­rą ir su­tei­kiant jai vals­ty­bės ga­ran­ti­ ją dėl ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo ar ki­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos po­

žy­mių. Ta­čiau prieš po­rą mė­ne­ sių STT priė­mė spren­di­mą at­si­ sa­ky­ti pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ne­nus­ta­čius vei­kos, tu­rin­čios nu­ si­kal­ti­mo po­žy­mių. Bend­ro­vė Lie­tu­vos ty­ri­mų cent­ ras ve­ge­ta­vo dau­giau nei pus­me­tį. Nors, kaip liu­di­ja Cent­ri­nės vie­ šų­jų pir­ki­mų sis­te­mos duo­me­nys, jos at­sto­vai vis dar per­ka mo­bi­lio­ jo in­ter­ne­to, au­di­to, bu­hal­te­ri­jos, tei­si­nes pa­slau­gas, taip pat – de­ ga­lus. Ma­ža to, kai ku­rie pir­ki­mai su­pla­nuo­ti iki me­tų ga­lo.

Eval­das Gus­tas:

Ne­ge­rai, kad pra­ra­ do­me to­kį gal ne tiek pi­ni­gi­niu, kiek in­ te­lek­ti­niu po­žiū­riu stam­bų, pa­sau­ly­je ge­rai ži­no­mą in­ves­ tuo­to­ją. Ne­mo­kė­jo val­dy­ti

Kas at­si­ti­ko, kad IBM pro­jek­tas pa­ty­rė ne­sėk­mę? To dien­raš­tis jau anks­čiau tei­ra­vo­si vie­no iš su­tar­tį su IBM pa­si­ra­šiu­sių bu­vu­sio švie­ ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro li­be­ra­lo Gin­ta­ro Ste­po­na­vi­čiaus. Po­li­ti­kas tą­syk paaiš­ki­no taip: „Lie­tu­vai tai bu­vo vie­nas di­džiau­ sių to­kio mas­to pro­jek­tų, kai vals­ ty­bės mas­tu bu­vo nu­spręs­ta dirb­ti su bend­ro­ve, ly­de­riau­jan­čia moks­ lo re­zul­ta­tų ko­mer­cia­li­za­vi­mo sri­ ty­je. Aiš­ku, kad prie­žas­čių, ko­dėl tas bend­ra­dar­bia­vi­mas ne­si­bai­ gė taip, kaip ga­lė­jo baig­tis, daug. Tai mū­sų ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­tir­ ties sto­ka, klam­pios pro­ce­dū­ros pa­nau­do­jant Lie­tu­vos ko­fi­nan­sa­ vi­mo da­lį iš ES struk­tū­ri­nių fon­ dų, taip pat iš IBM ne vi­sa­da bu­vo no­ras pa­ro­dy­ti sa­vo in­dė­lį.“ G.Ste­po­na­vi­čius tę­sė, kad di­ džiau­sia bė­da bu­vo ad­mi­nist­ra­vi­ mo pa­tir­ties ne­bu­vi­mas, klam­pios ES struk­tū­ri­nių lė­šų pa­nau­do­ji­mo pro­ce­dū­ros. „Tai ne­reiš­kia, kad pro­jek­ tas ne­da­vė jo­kios nau­dos. Bu­vo per­duo­ta IBM su­kaup­ta pa­tir­tis aukš­tų­jų mo­kyk­lų mo­ky­to­jams, vy­ko mo­ky­mai, moks­li­nin­kai vy­ ko į IBM la­bo­ra­to­ri­jas Ciu­ri­che ir ki­tas vie­tas. Už­re­gist­ruo­tas vie­ nas pa­ten­tas me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų sri­ty­je, da­lis žmo­nių tę­sia tą veik­ lą“, – drą­si­no­si bu­vęs mi­nist­ras.

Re­zul­ta­tas: kol kas kal­ti­ni­mai ne­pa­reikš­ti nė vie­nam įta­ria­mų Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to dar­buo­to­jų, du iš

jų jau grį­žo į dar­bą.

Skan­da­lin­ga by­la vis dar lau­kia ato­maz­gos Lapk­ri­tį Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tą su­dre­bi­nęs ko­rup­ci­jos skan­ da­las – vis dar be ato­maz­gos. Kol kas kal­ti­ni­mai ne­pa­reikš­ti nė vie­nam iš sep­ty­nių įta­ria­mų dar­buo­to­jų, du iš jų jau grį­žo į dar­ bą. Pro­ku­ra­tū­ra sa­vo iš­va­das ke­ti­na pa­skelb­ti iki spa­lio 10 d. Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Rim­ti kal­ti­ni­mai

Per­nai lapk­ri­čio vi­du­ry­je į tei­sė­ sau­gos aki­ra­tį pa­te­ko ke­tu­ri Mig­ ra­ci­jos de­par­ta­men­to sky­rių va­do­ vai, vie­nas pa­va­duo­to­jas ir du vyr. spe­cia­lis­tai. Jie įta­ria­mi da­ly­va­vę ko­rup­ci­nė­ je sche­mo­je, pa­gal ku­rią ne ES ša­ lių pi­lie­čiai, pa­gei­dau­jan­tys gau­ti lei­di­mus lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­ je ar­ba to­kius lei­di­mus pra­si­tęs­ti, mo­kė­jo pi­ni­gus tar­pi­nin­kau­jan­ tiems ad­vo­ka­tams ir ad­vo­ka­tų pa­ dė­jė­jams. Šie da­lį pi­ni­gų per­duo­da­ vo sa­vo pa­žįs­ta­miems as­me­nims, tu­rin­tiems ry­šių Mig­ra­ci­jos de­par­ ta­men­te, o jie – Mig­ra­ci­jos de­par­ ta­men­to pa­rei­gū­nams, ga­lin­tiems pa­dė­ti, kad lei­di­mai už­sie­nie­čiams bū­tų iš­duo­da­mi grei­čiau. Ma­no­ma, kad įta­ria­mie­ji už­ sie­nio pi­lie­čiams ga­lė­jo pa­rū­pin­ti apie šim­tą to­kių lei­di­mų. Spe­cia­ lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) skel­bė tu­rin­ti duo­me­nų, kad šio­je sche­ mo­je da­ly­va­vę Mig­ra­ci­jos de­par­ ta­men­to pa­rei­gū­nai už pa­slau­gas vie­ni su ki­tais taip pat at­si­skai­ty­ da­vo pi­ni­gais. Au­di­to iš­va­dos nei­gia­mos

Ato­maz­ga: ūkio mi­nist­ras pa­skel­bė, kad Lie­tu­va su IBM iš­si­sky­rė

tai­kiai, bet kas ir ka­da grą­žins mi­li­jo­ni­nes sko­las – nu­ty­li.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Pro­ku­ra­tū­ra in­for­ma­vo, kad Vil­ niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Or­ ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­rup­ ci­jos ty­ri­mo sky­riaus pro­ku­ro­ro va­do­vau­ja­mi STT pa­rei­gū­nai iki­ teis­mi­nį ty­ri­mą tu­rė­tų baig­ti iki šių me­tų spa­lio 10 d. Iš kar­to po skan­da­lo Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­te bu­vo at­lik­tas tar­ny­ bi­nis pa­tik­ri­ni­mas, vi­daus au­di­tas. Dar pa­va­sa­rį vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ ras Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas dien­raš­čiui bu­vo at­sklei­dęs, kad dėl au­di­to tarp mi­nis­te­ri­jos ir mi­nė­to

de­par­ta­men­to vy­ko tei­si­nis su­si­ra­ ši­nė­ji­mas, nes Mig­ra­ci­jos de­par­ta­ men­tas esą ne­su­ti­ko su mi­nis­te­ri­ jos pa­teik­to­mis iš­va­do­mis.

nių vie­na yra vai­ko prie­žiū­ros ato­ sto­go­se, iš ki­tų še­šių dar­buo­to­jų du grį­žo. O apie ki­tus ke­tu­ris dar ne­ sa­me ga­vę iš STT jo­kios in­for­ma­ci­ jos. Bet gal dėl to ne­ga­vo­me, kad pas mus jie ne­be­dir­ba“, – tei­gė de­par­ta­ men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas. Di­rek­to­rius po­stą iš­sau­go­jo

Al­man­tas Ga­vė­nas:

Jei­gu bū­tų bu­vęs tei­ si­nis pa­grin­das, aš se­niai jau bū­čiau Lu­ kiš­kė­se ar kur nors.

Va­kar Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­ to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ja­nas Vi­dic­kas ti­ki­no, kad gau­tos au­di­to iš­va­dos – nei­gia­mos. „Iš­va­dos nei­gia­mos. Bet ap­ skri­tai blo­gai, kad toks fak­tas įvy­ ko, to­kių da­ly­kų iš­vis ne­tu­rė­tų bū­ ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se“, – sa­kė J.Vi­dic­kas. Ki­lus skan­da­lui ke­tu­ri iš sep­ty­ nių įta­ria­mų­jų pa­tys pa­si­trau­kė iš pa­rei­gų. Pa­sak J.Vi­dic­ko, bū­tent dėl jų STT ty­ri­mas ir tę­sia­mas, ki­ti du dar­buo­to­jai jau grį­žo į Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tą. „Kaip čia pa­sa­kius, tie žmo­nės, ku­rie bu­vo pa­kliu­vę į tą skan­da­lą, kol kas ne­nu­teis­ti. <...> Iš tų sep­ty­

Ru­de­nį ki­lęs skan­da­las pa­kli­bi­no ir Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus Al­man­to Ga­vė­no kė­dę. Iš pra­džių jis tei­gė at­si­sta­ty­din­sian­ tis, ta­čiau vė­liau per­si­gal­vo­jo. Tai pa­pik­ti­no vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­rą D.A.Ba­ra­kaus­ką, lau­ku­sį pa­val­di­nio pa­si­trau­ki­mo iš pa­rei­ gų. Ta­čiau A.Ga­vė­nas ir to­liau li­ ko po­ste, o mi­nist­ras ta­da sa­kė nie­ ko ne­ga­lįs pa­keis­ti, nes di­rek­to­rius ne­tu­rė­jo nuo­bau­dų, tad at­leis­ti jo ne­bu­vę už ką. Šiuo me­tu ato­sto­gau­jan­tis A.Ga­ vė­nas dien­raš­čiui yra tvir­ti­nęs su skan­da­lu ne­tu­rin­tis nie­ko bend­ra. „Čia nie­ko bend­ra nė­ra, nes nė­ ra tei­si­nio pa­grin­do ma­ne at­leis­ti. Jei­gu bū­tų bu­vęs tei­si­nis pa­grin­ das, aš se­niai jau bū­čiau Lu­kiš­kė­se ar kur nors. Kal­tas ar ne – sa­ko tik teis­mas“, – ši­taip ba­lan­dį si­tua­ci­ją aiš­ki­no de­par­ta­men­to va­do­vas. A.Ga­vė­nas vi­sus ra­gi­ni­mus at­si­ sta­ty­din­ti sie­jo su po­li­ti­niais už­sa­ ky­mais, o iš pa­rei­gų sa­kė pa­si­trauk­ sian­tis tik „ypa­tin­gu at­ve­ju“.

7

– tiek Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to darbuotojų įtariami korupcija.

9

AntrADIENIS, rugpjūčio 13, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,07 %

–0,27 %

–0,34 %

Ban­do ma­žin­ti su­kaup­tus nuo­sto­lius

Apie eu­rą trūks­ta in­for­ma­ci­jos

€

Fi­nan­si­nių sun­ku­mų sle­gia­ma vals­ty­ bės val­do­ma kre­di­tų drau­di­mo bend­ro­vė „Būs­to pa­sko­lų drau­di­mas“ ma­ži­na įsta­ti­ nį ka­pi­ta­lą nuo 66 mln. li­tų iki 46 mln. li­tų. Ti­kė­ti­na, kad „Būs­to pa­sko­lų drau­di­mas“ taip da­ro siek­da­mas su­ma­žin­ti su­kaup­tus nuo­sto­lius. Pir­mą šių me­tų ket­vir­tį bend­ ro­vė pa­ty­rė 1,917 mln. li­tų neau­di­tuo­tų gry­nų­jų nuo­sto­lių, o jos su­kaup­ti nuo­sto­ liai ko­vo pa­bai­go­je sie­kė 35,98 mln. li­tų.

Dau­giau nei pu­sei Lie­tu­vos gy­ven­to­jų trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie eu­ro įve­di­mą. Tai ro­do bend­ro­vės TNS LT at­lik­tas ty­ri­mas. 56 pro­c. gy­ven­to­jų sa­kė, kad jiems trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie eu­rą ir jo įve­di­mą ša­ly­je, ket­vir­ta­da­lis ap­klaus­tų­jų nu­ro­dė no­rin­tys gau­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos apie eu­ro įve­di­ mą kuo grei­čiau, dau­giau nei treč­da­lis – li­ kus ke­le­tui me­tų, 23 pro­c. – li­kus ke­liems mė­ne­siams iki po­ky­čių.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9118 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0135 JAV do­le­ris 1 2,5915 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5158 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9147 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2360 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,4163 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8786 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8045

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,4034 % +0,0424 % +0,4613 % +0,6240 % –0,0142 % –0,0352 % +1,2124 % +0,3848 % –0,0178 %

Po sa­vait­ga­lį Lie­tu­ vą su­krė­tu­sio škva­ lo ša­lies drau­di­mo įmo­nės skai­čiuo­ ja di­džiu­les su­mas, ku­rias teks išmokė­ ti nu­ken­tė­ju­siems žmo­nėms. Bend­ ri nuo­sto­liai grei­ čiau­siai vir­šys mi­ li­jo­ną li­tų.

Įsiū­tis: per Lie­tu­vą praū­žu­si aud­ra var­tė me­džius, plė­šė pa­sta­tų sto­gus.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Kol kas bran­giau­sia me­tų aud­ra Lu­kas Ki­vi­ta

l.kivita@diena.lt

Įvy­kius dar re­gist­ruo­ja

Drau­di­mo bend­ro­vių at­sto­vų tei­gi­ mu, jau da­bar už­fik­suo­ta ža­la sie­kia šim­tus tūks­tan­čių li­tų, ta­čiau apie su­nio­ko­tą tur­tą žmo­nės dar tik pra­de­da pra­neš­ti, to­dėl per sa­vai­tę skai­čiai tu­rė­tų smar­kiai išaug­ti. Drau­d i­m o įmo­n ė „Lie­t u­vos drau­di­mas“ skai­čiuo­ja, kad nuo penk­ta­die­nio nak­ties ša­ly­je pra­ siau­tu­sios di­de­lės aud­ros su per­ kū­ni­jo­mis, kru­ša ir škva­lais kai­ nuos ne ma­žiau kaip 700 tūkst. li­tų, bet su­ma grei­čiau­siai bus di­ des­nė. Šiuo me­tu Ža­lų skam­bu­čių cent­ras vis dar in­ten­sy­viai re­gist­ ruo­ja pra­ne­ši­mus apie sek­ma­die­ nio nak­ties gam­tos sti­chi­ją, dau­ giau­sia pra­ne­ši­mų su­lau­kia­ma iš piet­ry­čių Lie­tu­vos, Vil­niaus, Šal­ či­nin­kų, Tra­kų mies­tų ir ra­jo­nų. „Lie­tu­vos drau­di­mas“ pro­gno­ zuo­ja, kad iki šian­die­nos su­lauks ne ma­žiau kaip 300 pra­ne­ši­mų apie aud­ros padarytą ža­lą, o jai at­ly­gin­ ti bend­ro­vė re­zer­va­vo pu­sę mi­li­jo­

no li­tų. Dar be­veik 200 tūkst. li­tų drau­di­kai išmokės nu­ken­tė­ju­siems per penk­ta­die­nio nak­ties aud­rą. Vi­du­ti­nė re­gist­ruo­ja­ma ža­la – 1600 li­tų. Penk­ta­die­nio aud­ra dau­ giau­sia pa­lie­tė Va­ka­rų Lie­tu­vą, ypač Ši­la­lės ra­jo­ną, sek­ma­die­nio nak­tį la­biau­siai nu­ken­tė­jo Vil­niaus mies­tas ir Tra­kų bei ki­ti piet­ry­čių Lie­tu­vos ra­jo­nai.

Pa­gal su­lau­kia­mą skam­bu­čių srau­tą ga­li­me pro­gno­zuo­ ti, jog iš­mo­kų su­ma augs ma­žiau­siai pu­ sant­ro kar­to.

apie pa­tir­tą ža­lą, pinigus iš­mo­kė­jo­ me be ap­žiū­ros, tie­siog su­si­ta­rę su drau­dė­ju. Daž­niau­siai tai ne­di­de­lės, ke­lis šim­tus li­tų sie­kian­čios ža­los, jos į žmo­nų są­skai­tas įplau­kė iš kar­to po po­kal­bio su drau­di­kais. Iš vi­so to­kiu bū­du ne­praė­jus ir dviem pa­roms nuo sti­chi­jos pra­džios jau at­ly­gin­ta iki 10 tūkst. li­tų ža­lų“, – sa­kė bend­ro­vės at­sto­vas Ar­tū­ras Juo­dei­kis. Pir­mi­niais bend­ro­vės „Lie­tu­vos drau­di­mas“ duo­me­ni­mis, šio sa­ vait­ga­lio aud­ra pa­gal sa­vo mas­tą ir nuo­sto­lių dy­dį kol kas smar­kiau­sia šį se­zo­ną. Po pa­sku­ti­nė­mis lie­pos die­no­mis praū­žu­sio škva­lo at­ly­gin­ ta 350 tūkst. li­tų nuo­sto­lių. Pir­mą­ją bir­že­lio sa­vai­tę gam­tos ne­ra­mu­mai su­kė­lė 200 tūkst. li­tų nuo­sto­lių. Su­dė­tin­gas rugp­jū­tis

„Nuo penk­ta­die­nio ry­to pra­ dė­jome re­gist­ruo­ti pir­mą­sias šio škva­lo ir per­kū­ni­jos ža­las, kai ku­ riems ne­di­de­lius nuo­sto­lius pa­ty­ ru­siems klien­tams iš kar­to ir at­ly­gi­ no­me jas. Rea­ga­vo­me ope­ra­ty­viai – te­le­fo­nu iš­klau­sę klien­to pra­ne­ši­mą

Eu­ro­pos bend­ro­vės „ER­GO In­ su­ran­ce“ at­sto­vas Aud­rius Pil­či­ cas tei­gia, kad jų įmo­nė dau­giau­ sia pra­ne­ši­mų apie tur­to drau­di­mo ža­las su­lau­kė iš Klai­pė­dos, Pa­ne­ vė­žio ir Vil­niaus mies­tų. „Šiuo me­tu gau­ta apie 100 tur­to bei kas­ko drau­di­mo klien­tų pra­ne­

ši­mų ir ža­loms at­ly­gin­ti re­zer­vuo­ ta iki 200 tūkst. li­tų“, – kal­bė­jo A.Pil­či­cas. Spe­cia­lis­tas pri­dū­rė, kad rea­lūs gam­tos sti­chi­jos su­kel­ti nuo­sto­liai bus aiš­kūs sa­vai­tės pa­bai­go­je, nes apie ža­lą tur­tui ga­li­ma pra­neš­ti per tris dar­bo die­nas, o au­to­mo­bi­liui – per sep­ty­nias. „Pa­gal su­lau­kia­mą skam­bu­čių srau­tą ga­li­me pro­gno­zuo­ti, jog iš­ mo­kų su­ma augs ma­žiau­siai pu­ sant­ro kar­to“, – ti­ki­no A.Pil­či­cas. Drau­di­mo bend­ro­vės at­sto­ vas at­krei­pė dė­me­sį, kad itin daug pra­ne­ši­mų gau­ta apie žai­bų su­kel­ tus nuo­sto­lius. Daž­niau­siai klien­ tai kreip­da­vo­si dėl ne­be­vei­kian­čių kom­piu­te­rių, mo­de­mų, te­le­vi­zo­rių ir ki­tų bui­ties prie­tai­sų. Anot A.Pil­či­co, kiek­vie­nų me­tų rugp­jū­tį re­gist­ruo­ja­mas di­džiau­ sias skai­čius ža­lų, pa­tir­tų siau­čiant per­kū­ni­joms. Žai­bas iš­ly­dė ba­sei­ną

Drau­di­mo bend­ro­vės „PZU Lie­tu­ va“ Ža­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas Mo­des­tas Ži­

lio­nis pa­sa­ko­jo, kad dau­giau­sia pra­ne­ši­mų apie pa­da­ry­tą ža­lą yra pa­na­šaus po­bū­džio. „Daž­niau­siai mi­ni­ma kru­ša, ku­ ri ap­ga­di­no ap­si­drau­du­sių žmo­nių au­to­mo­bi­lius. Taip pat už­fik­suo­ta iš dalies nu­plėš­tų sto­gų, iš­dau­žy­tų lan­gų“, – sa­kė M.Ži­lio­nis. Sa­vait­ga­lį ypač smar­kiai nu­ken­tė­ jo au­to­mo­bi­liai. Dau­ge­liui juos tai­ sy­ti rei­kės ne tik dėl už­kri­tu­sių sto­ go da­lių ar me­džių, bet ir dėl stip­rios kru­šos, ku­ri ap­lam­dė kė­bu­lus. Be aud­roms įpras­tų nuo­sto­lių, bend­ro­vė jau re­gist­ra­vo ir ke­le­tą re­tes­nių įvy­kių: Kau­ne tren­kus žai­ bui iš­si­ly­dė gu­mi­nis ba­sei­no dug­ nas, Kre­tin­gos ra­jo­ne aud­ra nu­ne­šė pa­vil­jo­ną, Za­ra­sų ra­jo­ne po aud­ros ir žai­bų na­me din­go elekt­ra, su­ga­ din­ta elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja, sig­na­li­ za­ci­ja, te­le­vi­zo­rius, prie­dė­lis, na­mų ki­no sis­te­ma, mu­zi­ki­nis cent­ras. Šiuo me­tu drau­di­mo bend­ro­ vė nuo­sto­lius dar tiks­li­na, ta­čiau, pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, Ža­ lų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jo tei­gi­mu, klien­to pa­tir­ta ža­la svy­ruo­ja nuo 1 iki 3 tūkst. li­tų.

Lie­tu­viai mėgs­ta ra­šy­ti žinutes, o kal­ba ma­žai Lie­tu­viai, pa­ly­gin­ti su ki­tų Šiau­ rės ir Bal­ti­jos ša­lių gy­ven­to­jais, yra vie­ni ak­ty­viau­sių SMS ži­nu­čių siun­tė­jų, ta­čiau mo­bi­liai­siais te­le­ fo­nais kal­ba ma­žiau­siai.

Kaip ro­do bend­ra Šiau­rės ir dvie­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių na­cio­na­li­nių ry­šių re­gu­lia­vi­mo ins­ti­tu­ci­jų elekt­ro­ni­nių ry­šių sek­to­rių ap­žval­ga, skir­tin­go­ se Šiau­rės ir Bal­ti­jos re­gio­no ša­ly­se

ski­ria­si nau­do­ji­mo­si mo­bi­lio­jo te­le­ fo­no ry­šio pa­slau­go­mis įpro­čiai. Lie­tu­viai ir da­nai, re­mian­tis 2012 m. duo­me­nimis, pir­ma­vo pa­gal var­ to­to­jų iš­siųs­tų trum­pų­jų SMS ži­nu­ čių skai­čių: Lie­tu­vo­je vie­nas abo­ nen­tas iš­siun­tė apie 1,62 tūkst., Da­ni­jo­je – apie 1,56 tūkst. SMS ži­ nu­čių. Es­tai SMS ži­nu­čių iš­siųs­da­vo ma­žiau­siai. Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­ tais ir Lie­tu­vo­je, ir Da­ni­jo­je iš­siun­

čia­mų SMS ži­nu­čių skai­čius ma­žė­ jo, pa­vyz­džiui, 2006–2008 m. tiek Lie­tu­vo­je, tiek Da­ni­jo­je bu­vo iš­siun­ čia­ma po 2 tūkst. SMS ži­nu­čių. Mo­bi­lio­jo ry­šio bal­so pa­slau­go­ mis dau­giau­sia nau­do­ja­si suo­miai – vi­du­ti­niš­kai per 2012 m. vie­nas abo­nen­tas kal­bė­jo 2,3 tūkst. mi­nu­ čių, Nor­ve­gi­jo­je ir Is­lan­di­jo­je – po 2,2 tūkst. mi­nu­čių. Lie­tu­viai, es­tai ir da­nai te­le­fo­nu kal­bė­jo ma­žiau­siai

– 1,6–1,7 tūkst. mi­nu­čių per me­tus. Bend­ras ty­ri­mas taip pat pa­ro­dė, kad Lie­tu­vo­je ir Is­lan­di­jo­je 2012 m. bu­ vo di­džiau­sia abo­nen­tų, nau­do­ju­sių 30 me­ga­bi­to per se­kun­dę ir di­des­nės spar­tos in­ter­ne­to pa­slau­gas, skvar­ba – ati­tin­ka­mai 12 ir 14 pro­c., tre­čio­je vie­to­je bu­vo Šve­di­ja – 9 pro­c. Es­ti­jo­je to­kios spar­tos ry­šio skvar­ba 2012 m. bu­vo ma­žiau­sia iš šių ša­lių – sie­kė tik 3 pro­c.

Api­bend­rin­ti Šiau­rės ša­lių (Šve­ di­jos, Da­ni­jos, Suo­mi­jos, Nor­ve­ gi­jos, Is­lan­di­jos) elekt­ro­ni­nių ry­ šių sek­to­rių plėt­ros duo­me­nys nuo 2007 m. skel­bia­mi kas­met. Lie­tu­ vos duo­me­nys pra­dė­ti skelb­ti 2012 m., Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ry­šių re­ gu­lia­vi­mo tar­ny­bai pri­si­jun­gus prie Šiau­rės ša­lių sta­tis­ti­ką ren­gian­čios dar­bo gru­pės. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

10

antradienis, Rugpjūčio 13, 2013

pasaulis Siau­bė tai­fū­nas

Ap­lan­kys sū­nų

Lai­mė­jo rin­ki­mus

Fi­li­pi­nuo­se tai­fū­nas Uto­ras pa­ si­glem­žė ma­žiau­siai 23 žmo­ nių gy­vy­bę. Pa­sak pa­rei­gū­nų, din­gu­sie­ji – žve­jai, iš­plau­kę į jū­rą prie pa­grin­di­nės Lu­so­no sa­los ry­ti­nių kran­tų. Fi­li­pi­nus kas­met nu­siau­bia vi­du­ti­niš­kai 20 tai­fū­nų ar­ba smar­kių aud­ rų. Uto­ro vė­jų gū­sių grei­tis sie­ kė 200 km per va­lan­dą.

JAV žval­gy­bos in­for­ma­ci­ją nu­ te­ki­nu­sio Ed­war­do Snow­de­no tė­vas Lo­nas Snow­de­nas ­ (nuo­tr.) ga­vo vi­zą ap­lan­ky­ ti sa­vo sū­nų Ru­si­jo­je. L.Snow­ de­nas sa­kė no­rin­tis, kad jo sū­ nus ka­da nors grįž­tų į Ame­ri­ ką, bet ne da­bar. Ru­si­ja ne­se­ niai su­tei­kė E.Snow­de­nui prie­ globs­tį vie­niems me­tams.

Kam­bo­džos au­to­ri­ta­ri­nis ly­de­ ris Hun Se­nas (nuo­tr.) ne­di­de­ le per­sva­ra lai­mė­jo gin­či­ja­mus vi­suo­ti­nius rin­ki­mus. Kam­bo­ džos liau­dies par­ti­ja su­rin­ko apie 49 pro­c. bal­sų. Opo­zi­ci­ ja su­rin­ko apie 44 pro­c. bal­sų. Ji tvir­ti­na, kad rin­ki­mai bu­vo ma­siš­kai klas­to­ja­mi, ir ne­pri­ pa­žįs­ta re­zul­ta­tų.

Gė­jai Ru­si­jo­je ne­tu­ri kuo kvė­puo­ti?

88

Ru­si­jo­je priim­tas va­di­na­ma­sis ho­mo­ sek­sua­lų pro­pa­gan­ dos drau­di­mo įsta­ ty­mas ke­lia ne­re­gė­ tą šur­mu­lį. Gal­būt So­čy­je bus įkur­ tas ka­lė­ji­mas, į ku­ rį so­dins ho­mo­ sek­sua­lius at­le­tus? Toks klau­si­mas ki­lo spor­to pa­sau­lio at­ sto­vams.

pro­c.

ru­sų pa­lai­ko ho­mo­sek­sua­lų pro­pa­gan­dos drau­di­mą.

Pik­ti­na­si: dau­ge­lis Ru­si­jos ho­mo­sek­sua­lų skun­džia­si, kad yra lai­ko­mi vi­suo­me­nės prie­šais.

Griež­ti įsta­ty­mai

Mask­vos ar ki­tų di­džių­jų Ru­si­jos mies­tų gat­vė­se ho­mo­sek­sua­lų pa­ ra­do, pa­na­šaus į ne­se­niai vy­ku­sį Vil­niu­je, neiš­vy­si. Ru­si­jo­je prieš ku­rį lai­ką bu­vo priim­tas įsta­ty­mas, drau­džian­tis ho­mo­sek­sua­lų pro­pa­gan­dą. Pa­sak įsta­ty­mo kū­rė­jų, jis skir­tas vai­kams ir ne­pil­na­me­čiams nuo ža­lin­gos ho­mo­sek­sua­lių san­ty­kių rek­la­mos ap­sau­go­ti. Ta­čiau Va­ka­ruo­se įsta­ty­mas su­ kė­lė šur­mu­lį. Esą taip Krem­lius už­ dė­jo apy­nas­rį vi­siems ša­ly­je gy­ve­ nan­tiems ne­tra­di­ci­nės orien­ta­ci­jos as­me­nims. Ki­tais me­tais Ru­si­jos ku­ror­te prie Juo­do­sios jū­ros So­čy­je vyks olim­ pi­nės žai­dy­nės. Kai kas jau kal­ba, kad olim­pia­dą rei­kė­tų boi­ko­tuo­ti kaip 1980 m. žai­dy­nes Mask­vo­je.

Ta­da pro­tes­tuo­ta prieš Ta­ry­bų Są­ jun­gos in­va­zi­ją į Af­ga­nis­ta­ną.

Net­ra­di­ci­nės orien­ ta­ci­jos as­me­nys yra vi­sa­ver­čiai mū­sų vi­ suo­me­nės na­riai ir jie ne­ga­li bū­ti disk­ri­ mi­nuo­ja­mi.

Esą kas ga­li ga­ran­tuo­ti, kad į žai­ dy­nes at­vy­kęs ho­mo­sek­sua­lus at­ le­tas ar tre­ne­ris ne­sės 14-ai die­nų už gro­tų, nes bus įtar­tas ne­tra­di­ci­ ne sek­sua­li­ne orien­ta­ci­ja? Ru­siš­ka deg­ti­nė Va­ka­ruo­se jau boi­ko­tuo­ja­ma. Ypač gė­jų ba­ruo­se.

Tie­sa, po­li­ti­kai gra­si­ni­mais ne­si­ svai­do. JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, nors pa­reiš­kė, kad jį „va­ro iš kant­ry­bės“ prieš gė­jus nu­kreip­ti įsta­ty­mai, pa­brė­žė, kad So­čio žai­ dy­nių ne­rei­kė­tų pra­leis­ti. „Bū­rys ame­ri­kie­čių uo­liai tre­ni­ ruo­ja­si, jie da­ro vis­ką, ką ga­li, kad su­ lauk­tų sėk­mės“, – sa­kė B.Oba­ma. Jau­čia­si disk­ri­mi­nuo­ja­mi

Ru­si­jos gė­jai pik­ti­na­si, kad šios ša­ lies vi­suo­me­nė juos lai­ko prie­šais. „Tai, kas šiuo me­tu vyks­ta Ru­si­jo­je, prieš­ta­rau­ja jos vie­tai pa­sau­ly­je“, – pa­brė­žė An­to­nas Kra­sovs­kis, te­le­ vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jas. Jis bu­vo at­ leis­tas iš vals­ty­bi­nės „KontrTV“ te­le­vi­zi­jos, nes sau­sį per tie­sio­gi­nę trans­lia­ci­ją pri­si­pa­ži­no esąs gė­jus. Vis dėl­to įsta­ty­mą, ku­riuo drau­ džia­ma ho­mo­sek­sua­lių san­ty­kių

AFP nuo­tr.

rek­la­ma, pa­lai­ko net 88 pro­c. Ru­ si­jos gy­ven­to­jų. Dar 35 pro­c. ru­sų ma­no, kad ho­mo­sek­sua­liz­mas – li­ga, 43 pro­c. – kad blo­gas įpro­tis, ku­rį nu­lė­mė pra­stas auk­lė­ji­mas ar­ ba vai­kys­tė­je pa­tir­tos trau­mos. Su­lai­kys at­le­tus?

Ru­si­jo­je priim­tu įsta­ty­mu su­si­do­ mė­jo Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­ te­tas (TOK). Jo at­sto­vai pa­reiš­kė, kad Ru­si­ja prieš So­čio žai­dy­nes tu­ri pa­tiks­lin­ti įsta­ty­mo nuo­sta­tas. TOK ki­lo klau­si­mas, ar ho­mo­ sek­sua­lūs at­le­tai ir žai­dy­nių žiū­ ro­vai ne­bus bau­džia­mi? Mat įsta­ty­mas, re­mian­tis jo for­ mu­luo­te, nu­ma­to, kad bet ku­ris už­ sie­nie­tis Ru­si­jo­je ga­li bū­ti su­lai­ky­tas dviem sa­vai­tėms, jei yra įta­ria­mas ne­tra­di­ci­ne sek­sua­li­ne orien­ta­ci­ja. Tai­gi, kaip pa­ste­bė­jo TOK, kiek­

vie­nas tre­ne­ris, at­le­tas ar ki­tas at­ vy­kė­lis po­ten­cia­liai ga­li bū­ti pa­ siųs­tas už gro­tų... Ta­čiau Ru­si­jos pre­zi­den­tas aiš­ ki­no, kad nie­ko pa­na­šaus ne­bus, o įsta­ty­mas skir­tas „ne baus­ti už ho­ mo­sek­sua­lu­mą, bet vai­kams nuo ža­lin­gos įta­kos ap­sau­go­ti“. „Šis įsta­ty­mas ne­pa­žei­džia sek­ sua­li­nių ma­žu­mų tei­sių. Net­ra­di­ci­ nės orien­ta­ci­jos as­me­nys yra vi­sa­ ver­čiai mū­sų vi­suo­me­nės na­riai ir jie ne­ga­li bū­ti disk­ri­mi­nuo­ja­mi“, – sa­kė V.Pu­ti­nas. Vis dėl­to kri­ti­kai sa­ko, kad nau­ jas įsta­ty­mas yra ne­tin­ka­mai api­ brėž­tas ir iš es­mės lei­džia suim­ ti kiek­vie­ną, ku­ris tik pa­sa­kys, jog re­mia gė­jų tei­ses. 2018 m. Ru­si­jo­je vyks pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tas, o 2020 m. – pa­sau­li­nė „Ex­po“ pa­ro­da. Ru­si­jos mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jas Ar­ka­di­jus Dvor­ko­vi­čius pa­reiš­kė, kad tiek Du­ba­ju­je, tiek Jung­ti­niuo­se Ara­bų Emy­ra­tuo­se ho­mo­sek­sua­lu­mas – ne­le­ga­lus ir Ru­si­ja nė­ra ko­kia nors išim­tis. Gė­jai vis tiek at­ker­ta, kad Ru­si­ jo­je ho­mo­sek­sua­lai jau­čia­si skriau­ džia­mi. „Mes kal­ba­me ne apie So­čio žai­dy­nes, ma­nau, to­kių įsta­ ty­mų, koks bu­vo priim­tas, ne­tu­rė­tų bū­ti. Aš jau­čiuo­si įžeis­tas, kai ma­ne pri­sta­to kaip vi­suo­me­nės prie­šą“, – pik­ti­no­si 21-ų Ki­ri­las Ka­lu­gi­nas, ku­ris bu­vo su­muš­tas ir su­lai­ky­tas gė­jų pa­ra­de Sankt Pe­ter­bur­ge. „The New York Ti­mes“ inf.

Na­cių siau­bū­nas baus­mės ne­su­lau­kė La­biau­siai ieš­ko­to na­cių nu­si­kal­ tė­lių veng­ro Lasz­lo Csa­ta­ri (nuotr.) gy­ve­ni­mas bai­gė­si. 98-erių vy­riš­ kis mi­rė li­go­ni­nė­je. Tai pra­ne­šė jo ad­vo­ka­tas.

AFP nuo­tr.

Si­mo­no Wie­sent­ha­lio cent­ras, me­ džio­jan­tis bu­vu­sius na­cių nu­si­kal­ tė­lius, bu­vo pa­skel­bęs veng­rą ieš­ko­ miau­siu na­cių ka­ro nu­si­kal­tė­liu. 1948 m. tuo­me­tė­je Če­kos­lo­va­ki­jo­je veng­ ras bu­vo už akių nu­teis­tas my­riop. L.Csa­ta­ri 1948 m. pa­bė­go į Ka­ na­dą, kur dir­bo me­no pre­ky­bos agen­tu. Pa­sak tei­sė­sau­gos, veng­ras slaps­tė­si Mon­rea­ly­je ir To­ron­te.

Ta­čiau de­šim­ta­ja­me praė­ju­sio am­žiaus de­šimt­me­ty­je Ka­na­dos pi­ lie­ty­bė iš veng­ro bu­vo atim­ta. Bū­ tent ta­da jis slap­ta grį­žo į tė­vy­nę. Ku­rį lai­ką na­cis slaps­tė­si Veng­ ri­jos sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te, ta­čiau 2012 m. bri­tų dien­raš­čio „The Sun“ fo­tog­ra­fas nu­fo­tog­ra­fa­vo L.Csa­ta­ri slam­pi­nė­jan­tį mies­to gat­vė­mis ne­ to­li jo na­mų. Pro­ku­ro­rai 2011 m. pra­dė­jo tir­ ti bu­vu­sio na­cio by­lą. In­for­ma­ci­ją apie L.Csa­ta­ri nu­si­kal­ti­mus veng­rų tei­sė­sau­gai per­da­vė S.Wie­sent­ha­ lio cent­ras, už­sii­man­tis na­cių me­ džiok­le.

Pa­gal kal­ti­ni­mus, ku­riuos pa­tei­kė veng­rų pro­ku­ro­rai, 1944 m. L.Csa­ ta­ri ak­ty­viai da­ly­va­vo de­por­tuo­jant žy­dus iš Slo­va­ki­jos Ka­šos mies­to (da­bar­ti­nės Ko­ši­cės) ge­to į Auš­vi­co kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą Len­ki­jo­je. Liu­di­nin­kų pa­ro­dy­muo­se tei­gia­ ma, kad bu­vęs po­li­ci­nin­kas „nuo­lat muš­da­vo in­ter­nuo­tus žy­dus pli­ko­mis ran­ko­mis ir plak­da­vo juos šuns bo­ta­ gu be jo­kios konk­re­čios prie­žas­ties, ne­prik­lau­so­mai nuo ly­ties, am­žiaus ar svei­ka­tos“. Jam bu­vo pa­teik­ti kal­ ti­ni­mai 15,7 tūkst. žy­dų nu­žu­dy­mu. Tie­sa, pa­ts L.Csa­ta­ri teis­me kal­ ti­ni­mus nei­gė. Vis dėl­to jis bu­vo

pri­pa­žin­tas kal­tu ir gy­ve­no na­mų areš­to są­ly­go­mis. Kal­ti­ni­mai L.Csa­ta­ri bu­vo pa­ reikš­ti ir kai­my­nė­je Slo­va­ki­jo­ je. Ieš­ki­nį veng­rui iš­kė­lė vie­no as­mens, ku­ris 1945 m. bu­vo de­ por­tuo­tas iš Slo­va­ki­jos į Vo­kie­ti­ ją, sū­nus. Tie­sa, nors slo­va­kų pa­rei­gū­nai kė­lė klau­si­mą dėl L.Csa­ta­ri iš­da­ vi­mo, to pa­da­ry­ti ne­spė­ta. Slo­va­ki­jo­je veng­rui bū­tų grė­su­ si lais­vės atė­mi­mo iki gy­vos gal­vos baus­mė, nes šio­je ša­ly­je nė­ra mir­ ties baus­mės. BBC, BNS inf.

11

ANTRADIENIS, rugpjūčio 13, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Ser­gan­tie­ji au­tiz­mu – pa­mirš­ti Su au­tiz­mo pro­ble­ma su­si­du­rian­tys žmo­ nės ti­ki­na, kad vie­nin­gos sis­te­mos, kaip su­teik­ti vi­sas rei­kia­mas me­di­ci­nos ir so­ cia­li­nes pa­slau­gas šį su­tri­ki­mą tu­rin­tiems ma­žie­siems, nė­ra. Au­tiz­mu ser­gan­tys vai­ kai ir juos pri­žiū­rin­tys tė­vai vi­suo­me­nė­je neeg­zis­tuo­ja. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pa­lik­ti li­ki­mo va­liai

Aso­cia­ci­jos „Ki­toks vai­kas“, vie­ni­ jan­čios šei­mas, au­gi­nan­čias šio su­ tri­ki­mo pa­lies­tus vai­kus, pir­mi­nin­ kė Eg­lė Du­čins­kie­nė pa­ti­ki­no, kad au­tiz­mu ser­gan­čių vai­kų si­tua­ci­ja uos­ta­mies­ty­je pa­na­ši kaip ir vi­so­ je Lie­tu­vo­je. „Pa­dė­tis la­bai pra­sta ir Klai­pė­do­ je, ir vi­so­je ša­ly­je. Ga­li­me tik pa­si­ džiaug­ti, kad per 5–6 pa­sta­ruo­sius me­tus su­ge­bė­jo­me ap­lin­ki­niams įskie­py­ti di­des­nį są­mo­nin­gu­mą ir su­vo­ki­mą, kad au­tiz­mas – su­tri­ki­ mas, o ne iš­pui­ki­mas. Žmo­nės pra­ de­da su­pras­ti, ko rei­kia ir kaip ga­li­ ma pa­dė­ti ser­gan­čia­jam“, – kal­bė­jo E.Du­čins­kie­nė.

Eglė Du­čins­kie­nė:

Kal­bant apie au­tiz­mą ir vals­ty­bės po­žiū­rį į šį su­si­rgi­mą, dar gy­ve­na­me ak­mens am­žiu­je.

Ta­čiau au­tiz­mas Lie­tu­vo­je dar te­bė­ra ta­bu. Anot spe­cia­lis­tų, tar­ pins­ti­tu­ci­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo tra­di­ci­jos, spren­džiant au­tiz­mo pro­ble­mas, dar la­bai men­kos ir nė­ ra puo­se­lė­ja­mos. „Au­tiz­mu ser­gan­tys as­me­nys pa­te­nka į kryž­mi­nę ug­nį tarp svei­ ka­tos prie­žiū­ros, švie­ti­mo ir so­cia­ li­nes pa­slau­gas tei­kian­čių ins­ti­tu­ ci­jų. Skir­tin­gos įstai­gos ne­su­si­ta­ria tar­pu­sa­vy­je, nė­ra vie­nin­gos po­li­ti­ kos. Li­go­niai pa­pras­čiau­siai pa­lie­ ka­mi li­ki­mo va­liai“, – kal­bė­jo pir­ mi­nin­kė. Mo­te­ris pri­si­mi­nė prieš ke­le­tą mė­ne­sių Sei­me vy­ku­sį po­sė­dį, ku­ ria­me jai te­ko da­ly­vau­ti. Ja­me val­ di­nin­kai kal­bė­jo apie mis­ti­nius fi­ nan­sus, ku­rie tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mi, ta­čiau neaiš­ku kam, ka­da ir ko­kiu bū­du.

„Tai dar kar­tą įro­do, kad si­tua­ci­ ja la­bai pra­sta. Nė­ra dia­lo­go, o ser­ gan­čių­jų tė­vai pa­lie­ka­mi pro­ble­mas spręs­ti pa­tys“, – tei­gė mo­te­ris. Diag­no­zę nu­ty­li

Prieš de­šimt­me­tį au­tiz­mas bu­ vo pri­ski­ria­mas re­toms li­goms, de­ja, juo sergančių as­me­nų skai­ čius nuo­la­tos au­ga. 2013 m. ko­ vą pa­skelb­to JAV Li­gų kont­ro­lės ir pro­fi­lak­ti­kos cent­ro ty­ri­mo duo­ me­ni­mis, au­tiz­mo su­tri­ki­mas nu­ sta­to­mas vie­nam iš 50 vai­kų. Lie­tu­vo­je vals­ty­bi­niu mas­tu ši pro­ble­ma neį­var­di­ja­ma, nes nė­ra ren­ka­mi sta­tis­ti­ niai duo­me­nys. Spe­cia­lis­ tų nuo­mo­ne, ser­gan­čių­jų au­tiz­mu skai­čius mū­sų ša­ly­je ga­li siek­ti 4 500. E.Du­čins­kie­nė pa­tei­ kė liūd­ną fak­tą – uos­ ta­mies­ty­je au­tiz­mu ser­ gan­čiais vai­kais rū­pi­na­si tik jų tė­vai ir alt­ruis­tiš­kai nu­si­tei­kę pa­vie­niai spe­ cia­lis­tai. „Jei vai­kas, tu­rin­tis su­ tri­ki­mą, nuei­ na į pa­pras­ tą dar­že­lį, teo­riš­kai jis tu­rė­tų bū­ti priim­tas. Ta­ čiau la­bai daž­ nai iki­m o­k yk­l i­n ė­se prie­žiū­ros įstai­go­se iš­si­ su­ki­nė­ja­ma ir me­luo­ja­ma, kad gru­pės yra per­pil­dy­tos. Tė­vai, ne­ ži­no­da­mi, ką da­ry­ti, taip pat įsi­ su­ka į už­bur­tą ra­tą – nu­ty­li apie au­tiz­mą, ne­ro­do do­ku­men­tų, liu­ di­jan­čių su­si­rgi­mą. Nes­ma­gu, ta­ čiau ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kal­bant apie šią pro­ble­mą dar gy­ve­na­me ak­mens am­žiu­je“, – tei­gė pa­šne­ ko­vė. Tu­rė­tų sam­dy­ti spe­cia­lis­tus

Pa­sak jos, ga­li­ma su­pras­ti ir pe­da­ go­gus, ku­rie, ne­tu­rė­da­mi pa­kan­ka­ mai ži­nių, kaip elg­tis su „ki­to­kiu“ vai­ku, ser­gan­tį­jį bi­jo priim­ti į gru­ pes kar­tu su svei­kais dar­že­li­nu­kais.

13

Pa­gal­ba: uos­ta­mies­ty­je au­tiz­mu ser­gan­čiais vai­kais rū­pi­na­si tik jų tė­vai ir alt­ruis­tiš­kai nu­si­tei­kę pa­vie­niai

spe­cia­lis­tai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

12

ANTRADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 13, 2013

rubrika sveikata Rō­pin­sis dar­buo­to­jĹł svei­ka­ta Klai­pÄ—­dos mies­to vi­suo­me­nÄ—s svei­ka­tos biu­re dir­ban­tys vi­suo­ me­nÄ—s svei­ka­tos spe­cia­lis­tai ra­gi­ na ÄŻmo­niĹł va­do­vus at­kreip­ti dÄ—­ me­sÄŻ ÄŻ sa­vo dar­buo­to­jĹł svei­ka­tÄ….

Vi­suo­me­nÄ—s svei­ka­tos spe­cia­lis­ tai ga­li at­vyk­ti ÄŻ bet ku­riÄ… ÄŻmo­nÄ™ ir at­lik­ti krau­jos­pō­dĹžio, cho­les­te­ro­ „„Ap­lai­du­mas: ĹĄiais me­tais iĹĄ tri­jĹł ma­lia­ri­ja uŞ­si­krÄ—­tu­siĹł as­me­nĹł nÄ— vie­

nas pro­fi­lak­ti­kai an­ti­ma­lia­ri­nių vais­tų ne­var­to­jo.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

KlaipÄ—doje dau­gÄ—­ja ma­lia­ri­jos at­ve­jĹł Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je uŞ­re­gist­ruo­tas nau­ jas ma­lia­ri­jos at­ve­jis. Pa­vo­jin­ga li­ ga uŞ­si­krÄ—­tÄ— Gvi­nÄ—­jo­je sta­ty­bi­nin­ ku dir­bÄ™s ir ÄŻ Lie­tu­vÄ… grį­ŞÄ™s vy­ras.

Paaiť­kÄ—­jo, kad 33 me­tĹł vy­riť­kis ma­ lia­ri­jos pro­fi­lak­ti­kai vais­tĹł ne­var­to­ jo. IĹĄ Af­ri­kos ÄŻ Lie­tu­vÄ… grį­Şu­siam vy­ rui pa­ki­lo tem­pe­ra­tō­ra, krÄ—­tÄ— ĹĄal­tis, to­dÄ—l jis krei­pÄ—­si ÄŻ Klai­pÄ—­dos uni­ ver­si­te­ti­nÄ—s li­go­ni­nÄ—s In­fek­ci­niĹł li­ gĹł de­par­ta­men­tÄ…, kur pa­cien­tui bu­ vo diag­no­zuo­ta tro­pi­nÄ— ma­lia­ri­ja. UĹžk­re­Ä?ia­mų­jĹł li­gĹł ir AIDS cent­ro duo­me­ni­mis, iki ĹĄiĹł me­tĹł rugp­jō­ Ä?io 5 d. jau uŞ­re­gist­ruo­ti trys ÄŻveŞ­ ti­nÄ—s ma­lia­ri­jos at­ve­jai. Epi­de­mio­lo­gi­niĹł ty­ri­mĹł me­tu nu­sta­ty­ta, kad vi­si li­go­niai dar­ bo tiks­lais bu­vo iť­vy­kÄ™ ÄŻ Af­ri­kÄ…, kur iť­bu­vo il­giau kaip pu­sÄ™ me­tĹł. NÄ— vie­nas sir­gu­sių­jĹł pro­fi­lak­ti­ kai an­ti­ma­lia­ri­niĹł vais­tĹł taip pat ne­var­to­jo. Klai­pÄ—­dos vi­suo­me­nÄ—s svei­ka­tos cent­ro UĹžk­re­Ä?ia­mų­ jĹł li­gĹł pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lÄ—s

sky­riaus ve­dÄ—­jo pa­va­duo­to­ja Ina Kuz­ne­co­va in­for­ma­vo, kad praÄ—­ ju­siais me­tais uos­ta­mies­ty­je ne­ bu­vo uŞ­fik­suo­ta nÄ— vie­no ma­lia­ri­ jos at­ve­jo, o 2011 m. ĹĄia pa­vo­jin­ga li­ga uŞ­sie­ny­je uŞ­si­krÄ—­tÄ— du Klai­ pÄ—­dos ap­skri­ties gy­ven­to­jai. Kaip tei­gÄ— spe­cia­lis­tai, as­me­nys, ke­liau­jan­tys ÄŻ eg­zo­tiť­kus krať­tus, tu­ri do­mÄ—­tis, ko­kie pa­vo­jai ty­ko sve­Ä?io­je ĹĄa­ly­je. Jei Ĺžmo­gus pla­nuo­ja dirb­ti en­de­mi­nÄ—­je ma­lia­ri­jos zo­no­ je, bō­ti­na kreip­tis ÄŻ spe­cia­lis­tus ir nau­do­ti pro­fi­lak­ti­nius vais­tus.

In­for­ma­ci­ja „„Ma­lia­ri­ja pla­Ä?iai pa­pli­tu­si tro­pi­

niuo­se ir su­btro­pi­niuo­se re­gio­nuo­ se – Af­ri­kos, Azi­jos, Lo­ty­nĹł Ame­ri­ kos te­ri­to­ri­jo­se. „„Kas­met ĹĄia li­ga su­ser­ga 400–500

mln. Ĺžmo­niĹł, iĹĄ ku­riĹł 1,5–2 mln. mirť­ta. „„Per 10 me­tĹł uos­ta­mies­ty­je re­gist­

ruo­ti du mir­ties nuo ma­lia­ri­jos at­ve­ jai: 2007-ai­siais mi­rÄ— 20 m. jō­rei­vis iĹĄ Pa­lan­gos, o 2001-ai­siais – An­go­lo­je dir­ bÄ™s pen­si­nio am­Şiaus klai­pÄ—­die­tis.

lio kie­kio krau­jy­je ma­ta­vi­mus bei kō­no su­dÄ—­ties ana­li­zÄ™. Ĺ ios veik­los tiks­las – di­din­ti dar­buo­to­jĹł in­for­ muo­tu­mÄ… apie ne­mo­ka­mas vals­ ty­bÄ—s vyk­do­mas pre­ven­ci­nes pro­ fi­lak­ti­nes pro­gra­mas, bei ska­tin­ti dar­buo­to­jus pro­fi­lak­tiť­kai tik­rin­ tis sa­vo svei­ka­tÄ…. Klai­pÄ—­dos vi­suo­me­nÄ—s svei­ka­tos biu­ro inf.

VLK: atidÄ—jusiĹłjĹł endoprotezavimo operacijas dÄ—mesiui ValstybinÄ— ligoniĹł kasa prie Svei­ katos apsaugos ministerijos (VLK) pakartotinai informuoja, kad nuo ĹĄiĹł metĹł rugsÄ—jo 1 d. keiÄ?iasi tvar­ ka, pagal kuriÄ… formuojama VLK administruojama eilÄ— sÄ…nario en­ doprotezui gauti. Nuo tos dienos nebus priimami gyventojĹł, ÄŻraĹĄy­ tĹł ÄŻ minÄ—tÄ… eilÄ™, taÄ?iau atsisakiu­ siĹł iki 2012 m. rugsÄ—jo 30 d. nu­ matytu laiku operuotis, praĹĄymai grÄŻĹžti ÄŻ savo vietÄ… eilÄ—je.

Svarbu tai, kad ĹĄie ĹžmonÄ—s iki 2013 m. rugpjĹŤÄ?io 31 d. dar gali kreiptis ÄŻ VLK praĹĄydami ÄŻraĹĄyti juos ÄŻ eilÄ™ operuotis. NesuskubÄ™ to padaryti iki minÄ—tos datos turÄ—s iĹĄ naujo registruotis ÄŻ eilÄ™ bendrÄ…ja tvarka. Ĺ is terminas buvo nustatytas praÄ—jusiĹł metĹł rugpjĹŤÄ?io mÄ—nesÄŻ sveikatos apsaugos ministro ÄŻsakymu. Taip siekiama gerinti endoprotezavimo operacijĹł planavimÄ…, ĹĄiĹł paslaugĹł teikimÄ… gyventojams ir VLK eilÄ—s sÄ…nario endoprotezui gauti administravimÄ…. Pasak VLK Sveikatos prieĹžiĹŤros organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Viliaus PetrÄ—Ä?io,

nemaĹža dalis pacientĹł, kurie eilÄ—s tvarka gavo sÄ…nario endoprotezÄ… ir kuriems buvo paskirta endoprotezavimo operacijos data, dÄ—l ÄŻvairiĹł prieĹžasÄ?iĹł atidÄ—jo operacijÄ… vÄ—lesniam laikui. „Pasirinkimas atidÄ—ti operacijÄ… gali bĹŤti pateisinamas pacientui susirgus liga, dÄ—l kurios operacijos negalima atlikti, todÄ—l ĹĄiems pacientams turi bĹŤti sudaryta galimybÄ— grÄŻĹžti ÄŻ savo vietÄ… eilÄ—je. Kartais operacijos atsisakoma ir be objektyviĹł prieĹžasÄ?iĹł. Tokie asmenys trikdo ne tik kitĹł eilÄ—je laukianÄ?iĹł pacientĹł operacijĹł planavimÄ…, bet ir medikĹł darbą“, – aiĹĄkino V. PetrÄ—tis. Taigi pacientai, eilÄ—s tvarka gavÄ™ sÄ…nario endoprotezÄ…, taÄ?iau dÄ—l tam tikrĹł prieĹžasÄ?iĹł paskirtu laiku negalÄ—jÄ™ operuotis, turi teisÄ™ vienÄ… kartÄ… sugrÄŻĹžti ÄŻ eilÄ™ savo pirminio praĹĄymo VLK registracijos data. Ĺ i galimybÄ— galioja ne ilgiau kaip 1 metus nuo numatyto registracijos operacijai termino pabaigos. NepasinaudojÄ™s ĹĄia galimybe, pacientas turi uĹžsiregistruoti ÄŻ eilÄ™ iĹĄ naujo.

Ĺ iuo metu klubo ir kelio sÄ…nario endoprotezavimo operacijos atliekamos 22-iejose gydymo ÄŻstaigose. Informacija apie eiles endoprotezavimo operacijas atliekanÄ?iose gydymo ÄŻstaigose yra skelbiama ir nuolat atnaujinama, jÄ… galima rasti VLK interneto svetainÄ—je www.vlk.lt, skiltyje „SÄ…nariĹł endoprotezavimas“. Pacientai gali savo nuoĹžiĹŤra pasirinkti gydymo ÄŻstaigÄ…, kurioje jie pageidauja bĹŤti operuojami. Be to, jau ÄŻraĹĄytiems ÄŻ eilÄ™ pacientams, suĹžinojusiems apie atsiradusius eiliĹł dydĹžiĹł skirtumus, yra suteikiama galimybÄ— pakeisti gydymo ÄŻstaigÄ…, kurioje eilÄ— trumpesnÄ—. Pacientai gali bet kada atsiĹłsti ÄŻ VLK laisvos formos praĹĄymÄ… (adresu Europos aikĹĄtÄ— 1, 03505 Vilnius), nurodydami pasirinktÄ… gydymo ÄŻstaigÄ…. Daugiau apie endoprotezavimo tvarkÄ… galima suĹžinoti paskambinus VLK informacijos telefonu 8 700 88888 arba pateikus uĹžklausÄ… el. paĹĄtu info@vlk.lt. KlaipÄ—dos teritorinÄ—s ligoniĹł kasos inf. UĹžs. 1148737

Tavo kraujagyslÄ—s bus sveikesnÄ—s AgnÄ— TarvydaitÄ— AnksÄ?iau ar vÄ—liau susiduriame su pagrindiniu Ĺžmonijos sveikatos prieĹĄu – ĹĄirdies ir kraujagysliĹł ligomis. Jomis serga artimieji, draugai, bendradarbiai ar... mes patys. KraujagysliĹł ligos atakuoja ir daĹžnai nugali kas penktÄ… Ĺ˝emÄ—s rutulio gyventojÄ…, sulaukusÄŻ 30 metĹł.

„Ne iĹĄimtis buvau ir aĹĄ, – pasakoja 50-metis vilnietis Rimantas J. – Daug dirbau, rĹŤpinausi ĹĄeima, nepaisydavau darbo ir poilsio reĹžimo. Jau buvau kone ÄŻpratÄ™s prie kasdienio dusulio, kopiant laiptas, vakarais skaudanÄ?iĹł kojĹł, netikÄ—tai iĹĄpilanÄ?io prakaito, net koĹĄmarĹł naktimis. Gydytojai perspÄ—jo, kad tai – ĹĄirdies ir kraujagysliĹł sutrikimo poĹžymiai, kad sveikata pablogÄ—s, jei nepailsÄ—siu, nesigydysiu, nepakeisiu gyvensenos, bet... Darbai stĹŤmÄ— darbus, sustoti ir pasirĹŤpinti sveikata nebuvo kada, kol sykÄŻ kojÄ… ÄŻsiskaudo taip, kad vos pajÄ—giau iĹĄlipti iĹĄ automobilio ir vargais negalais parslinkti namo. DeĹĄinÄ— koja iĹĄtino, pamÄ—lo. ApsilankÄ™s poliklinikoje suĹžinojau, kad prieĹžastis – pagrindinis sveikatos prieĹĄas, t. y. uĹžsikimĹĄusi kraujagyslÄ—, ir bĹŤtinas stacionarinis gydymas, gal net operacija. Po tyrimĹł suĹžinojau dar vienÄ… dalykÄ…: prastokai veikia ir galvos

kraujagyslÄ—s, ryĹĄki insulto rizika. SklerotinÄ—s plokĹĄtelÄ—s... GulÄ—damas ligoninÄ—je pasidomÄ—jau kitĹł pacientĹł „kamĹĄalĹł istorijomis“. LiĹŤdnas vaizdas – daugeliui vyresnio amĹžiaus ĹžmoniĹł atliktos jau dvi ar net trys galĹŤniĹł angiochirurginÄ—s operacijos. „PradĹžiugino“ ir gydytojĹł informacija – pasirodo, Vilniaus universitetinÄ—s ligoninÄ—s Angiochirurgijos skyriuje kasmet atliekama beveik 40 tĹŤkst. kraujagysliĹł operacijĹł! Ar yra greita, garantuota ir efektyvi galimybÄ— iĹĄvengti nuolatinÄ—s kraujagysliĹł ligĹł grÄ—smÄ—s?“ Ozonas – kraujagysliĹł apsauga

Rimantas atrado iĹĄeitÄŻ – tai laiku panaudotas gydymas ozonu, ozonoterapija. Rezultatai pranoko lĹŤkesÄ?ius  jau po pirmo ozonoterapijos kurso galĹŤniĹł, smegenĹł ir ĹĄirdies kraujagysliĹł bĹŤklÄ— pagerÄ—jo net 70 proc.! Daugeliui pacientĹł tai padÄ—jo iĹĄvengti kraujagysliĹł operacijos. Pacientai iĹĄvengÄ— ne tik operacijos, bet apsisaugojo ir nuo insulto ar infarkto. RyĹĄkiai pagerÄ—jo bendra pacientĹł sveikatos bĹŤklÄ—, atsirado daugiau energijos, padidÄ—jo darbingumas. Nuo tada ozonoterapija kaip itin efektyvi papildoma priemonÄ— nuo ĹĄirdies ir kraujagysliĹł ligĹł sÄ—kmingai naudojama Ĺžymiausiose pasaulio klinikose. Tarp jĹł – ir Lietuvoje, medicinos klinikoje „Mirameda“.

Pasikliaukite ozonu

„Tad po pirmos nelengvos angiochirurginÄ—s operacijos susisiekiau su medicinos klinika „Mirameda“, nes girdÄ—jau, kad ji turi sukaupusi didelÄ™ gydymo ozonu patirtÄŻ Lietuvoje, – tÄ™sia Rimantas. – Jau po keliĹł ozonoterapijos seansĹł pasijutau gerai, atslĹŤgo kojĹł tinimas, o randai ir operacijos ĹžaizdelÄ—s gijo netikÄ—tai sparÄ?iai. IĹĄtyrus kraujagysles paaiĹĄkÄ—jo, kad jos tapo daug ĹĄvaresnÄ—s, stipresnÄ—s. PerÄ—jus visÄ… ozonoterapijos kursÄ… net gydytojus nustebino mano tyrimĹł rodikliai – normalizavosi kraujospĹŤdis, pagerÄ—jo kraujo kokybÄ—, kraujagyslÄ—s tapo sveikesnÄ—s, elastingesnÄ—s. Gydytojai man rekomendavo atlikti proďŹ laktinÄŻ ozonoterapijos kursÄ… kas pusmetÄŻ – taip bus uĹžkirstas kelias vystytis ĹĄirdies ir kraujagysliĹł ligoms. Taip ir darau. Po kojos operacijos praÄ—jo jau ketveri metai, ir, atrodo, kita operacija, infarktas ar insultas man nebegresia. Mano kraujagysliĹł audiniai tarsi atjaunÄ—jo, sustiprÄ—jo tonusas, ir aĹĄ manau, kad pagrindinis sveikatos prieĹĄas man nebaisus, kad pavyks iĹĄvengti kas penkto Ĺžmogaus likimo. PasitikÄ—kite natĹŤraliu gamtos elementu ozonu, kuris sustiprins jĹŤsĹł sveikatÄ…, ir jĹŤsĹł kraujagyslÄ—s bus sveikesnÄ—s. DĹžiaukitÄ—s visaPR verÄ?iu gyvenimu!“

„ veikia jĹŤsĹł kraujagysliĹł bĹŤklÄ™. ď ŽÂ„ Ozonas: teigiamai aRVTVNZNV cRVXVN Wb`Ăş X_NbWNTf`YVĂş ObXYĂ?

„Shut­ ters­tock“ nuo­tr.  @UbaaR_`a\PX• [b\a_

Specialus pasiĹŤlymas Tik DABAR! 5 ozonoterapijos procedĹŤros tik uĹž 4 kainÄ…. Gydytojo ozonoterapeuto konsultacija tik 70 Lt! IĹĄplÄ—stinÄ— ĹĄirdies veiklos patikra moderniausiu tyrimo metodu „Širdies portretas“ bei gydytojo konsultacija tik 70 Lt! Ateikite ÄŻ medicinos klinikas „Mirameda“: Vilnius, SavanoriĹł pr. 11A, tel. (8 5) 212 55 66, mob.tel. 8 676 07774 Kaunas, Vytauto pr. 23, tel. (8 37) 333 557, mob.tel. 8 606 91120 KlaipÄ—da, Minijos g. 2, I korp., Tel. (8 46) 315 111, mob.tel. 8 606 91183

www.mirameda.lt Gera sveikata ir energija - garantuota!

13

ANTRADIENIS, rugpjūčio 13, 2013

sveikata

Ser­gan­tie­ji au­tiz­mu – pa­mirš­ti

Lė­ti­nis ve­ni­nis ne­ pa­kan­ka­mu­mas – se­na kaip pa­sau­lis li­ga, var­gi­nan­ti 20– 25 pro­c. žmo­ni­jos. Anot me­di­kų, šil­ta­ sis me­tų se­zo­nas ypač ne­pa­lan­kus žmo­nėms, lin­ku­ siems ken­tė­ti nuo ko­jų ve­nų su­ke­lia­ mų pro­ble­mų.

„Spe­cia­li­zuo­tų dar­ 11 že­lių ar juo­se su­kur­tų gru­pių vai­kams, ser­gan­tiems au­

Prie­žas­tis: le­mia­mas fak­to­rius for­muo­tis lė­ti­niam ve­ni­niam ne­pa­kan­ka­mu­mui yra ge­ne­tiš­kai pa­vel­dė­ta au­

di­nių struk­tū­ra.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Va­sa­ros pro­ble­ma – ko­jų ve­nų li­gos Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Karš­tis ken­kia

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Krau­ja­gys­lių chi­rur­gi­jos sky­rius ve­ dė­jas Eli­gi­jus Ara­mi­nas pa­sa­ko­jo, kad va­sa­rą ko­jų ve­nų li­gų simp­to­ mai tam­pa ašt­res­ni. „Pag­rin­di­nė šio reiš­ki­nio prie­žas­ tis yra karš­tis. Vi­si esa­me pa­ste­bė­ję, kad dėl ši­lu­mos net ir ran­kų ve­nos tam­pa ryš­kes­nės. Karš­tis at­pa­lai­ duo­ja ve­nų sie­ne­lė­se esan­čius ly­ giuo­sius rau­me­nis, ve­nos iš­si­ple­čia ir pri­si­pil­do krau­jo. Ta­da pro­ble­mų dėl ve­nų tu­rin­čius žmo­nes pra­de­ da var­gin­ti įvai­rūs ne­ma­lo­nūs po­ jū­čiai“, – kaip karš­tis vei­kia ve­nas paaiš­ki­no E.Ara­mi­nas. Svei­kas žmo­gus, ku­ris ne­tu­ri po­ lin­kio sirg­ti ko­jų ve­nų li­go­mis, daž­ niau­siai ne­pa­ti­ria ne­pa­to­gu­mų, ne­ bent kiek pa­tins­ta ko­jos. Ne tik karš­tis va­sa­rą suak­ty­vi­na pro­ble­mas. Ke­liau­jant daž­nai ten­ ka sto­vė­ti ar sė­dė­ti. Il­gai trun­kan­ ti ne­pa­to­gi pa­dė­tis taip pat su­trik­ do krau­jo apy­ta­ką. „Be­je, vaikš­čio­ji­mas as­me­nims, tu­rin­tiems po­lin­kį sirg­ti ko­jų ve­nų li­go­mis, lai­ko­mas pui­kia pro­fi­lak­ti­ ne prie­mo­ne, ga­lin­čia pa­dė­ti jaus­ tis ge­riau. Sis­te­mi­nis rau­me­nų su­ si­trau­ki­nė­ji­mas su­ma­ži­na ve­ni­nio krau­jo tū­rį ve­ni­nė­je sis­te­mo­je ir pa­ ge­ri­na cir­ku­lia­ci­ją“, – tei­gė ži­no­mas krau­ja­gys­lių chi­rur­gas. Le­mia ge­nai

Le­mia­mas fak­to­rius for­muo­tis lė­ ti­niam ve­ni­niam ne­pa­kan­ka­mu­ mui yra ge­ne­tiš­kai pa­vel­dė­ta au­di­ nių struk­tū­ra. „Pag­rin­di­nė šios li­gos prie­žas­ tis yra ne­pa­kan­ka­ma ve­nų vož­tu­vų funk­ci­ja. Ve­nos yra to­kios krau­ja­ gys­lės, ku­rio­mis krau­jas iš kū­no da­ lių tu­ri te­kė­ti vie­na kryp­ti­mi aukš­ tyn. Šiuo at­ve­ju – iš ko­jų šir­dies link. Kai esa­me ver­ti­ka­lio­je sto­vi­ mo­je pa­dė­ty­je, mū­sų kū­ną ir krau­jo­ ta­ką vei­kia že­mės gra­vi­ta­ci­jos jė­ga. Krau­jui į vir­šų kil­ti pa­de­da šir­dies veik­la, plau­čių tū­rio ar diaf­rag­mos ki­ti­mas“, – tei­gė me­di­kas. Pa­sak jo, vie­ną svar­biau­sių vaid­ me­nų čia at­lie­ka ve­nų vož­tu­vai, esan­tys tiek gi­lio­sio­se, tiek pa­vir­ši­ nė­se ve­no­se. Jų pa­skir­tis – leis­ti te­ kė­ti krau­jui vie­na link­me.

„Ge­rai, jei jie yra svei­ki. To­kiu at­ ve­ju vož­tu­vai krau­ją iš ve­nos iš­lei­ džia ir blo­kuo­ja grį­ži­mą at­gal. Jei dėl ge­ne­ti­nių prie­žas­čių jie pra­lai­ dūs, at­si­sto­jus ver­ti­ka­liai, ve­no­se esan­tis krau­jo tū­ris už­si­lai­ko ve­ni­ nė­je sis­te­mo­je – krau­jo iš­stū­mi­mas šir­dies link tam­pa su­dė­tin­ges­nis. Tai ir le­mia lė­ti­nio ve­ni­nio ne­pa­kan­ka­ mu­mo at­si­ra­di­mą“, – sa­kė krau­ja­ gys­lių chi­rur­gas. E.Ara­mi­nas pri­dū­rė, jog, be ge­ne­ ti­nių prie­žas­čių, ne­ga­la­vi­mų su­ke­lia ir ne­tin­ka­mas gy­ve­ni­mo bū­das, dar­ bo po­bū­dis, kai žmo­gui nuo­lat ten­ka

Eli­gi­jus Ara­mi­nas:

Gal­vo­ti, jog tu­rint po­lin­ kį į ve­nų va­ri­ko­zę, pa­ kei­tus tam tik­rus įpro­ čius, li­gos ga­li­ma iš­ veng­ti, bū­tų ne­tei­sin­ga.

sė­dė­ti ar sto­vė­ti, nėš­tu­mas ir gim­ dy­mas, ge­ria­mų kont­ra­cep­ti­kų var­ to­ji­mas ar ant­svo­ris. Mo­te­rų taip mėgs­ta­mi aukš­ta­kul­niai taip pat ga­li da­ry­ti nei­gia­mą įta­ką. Pa­sak gy­dy­to­ jo, jei to­kius ba­te­lius avė­si­me re­tai, nie­ko to­kio, ta­čiau, jei jie tam­pa kas­ die­ny­be, pa­kenk­ti sau – įma­no­ma. Var­gi­na mo­te­ris

Tei­gia­ma, kad ko­jų ve­nų li­gos la­biau var­gi­na dai­lio­sios ly­ties at­sto­ves, o ne vy­rus. Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad mo­ te­ris ši li­ga per­se­kio­ja ke­tu­ris kar­tus daž­niau. Krau­ja­gys­lių chi­rur­gas juo­ka­vo, kad vy­rai – stor­žie­viai. „Jų oda sto­res­nė, o ve­nų sie­ne­ lės elas­tin­ges­nės bei tvir­tes­nės. Be to, vy­rus ma­žiau ka­muo­ja hor­mo­ni­ niai pa­si­kei­ti­mai. Ta­čiau, re­mian­tis sta­tis­ti­ka, 20–25 pro­c. vi­sos žmo­ni­

jos tu­ri di­des­nio ar ma­žes­nio laips­ nio ko­jų ve­nų pa­ki­ti­mų“, – sa­kė gy­ dy­to­jas. Lė­ti­nis ve­ni­nis ne­pa­kan­ka­mu­ mas pa­si­reiš­kia ap­sun­ku­sio­mis, pa­var­gu­sio­mis ko­jo­mis, ti­ni­mu – ypač va­ka­rais. Re­tes­ni simp­to­mai – dilg­čio­ji­mas, „bė­gio­jan­čių skruz­ džių“ po­jū­tis. Ta­čiau dis­kom­for­tas ko­jo­se – bend­ri­niai simp­to­mai, ku­rie ga­li pa­ si­reikš­ti ir esant įvai­riems ki­tiems or­ga­nų su­tri­ki­mams, to­dėl bū­ti­na spe­cia­lis­to ap­žiū­ra. „Jei žmo­gui ko­jo­se ma­ty­ti iš­si­plė­tę ve­nų va­ri­ko­zi­niai maz­gai, į gy­dy­to­jus rei­kia kreip­tis kuo sku­biau. No­rė­čiau ak­cen­tuo­ti fak­tą, kad, esant ko­jų ve­ nų su­si­rgi­mams, simp­to­mai ryš­kes­ni tam­pa vie­no­je kaž­ku­rio­je ko­jo­je. Tai – sig­na­las, kad ne­ma­lo­nūs po­jū­čiai ga­li bū­ti su­si­ję bū­tent su ve­nų, o ne ki­to­mis li­go­mis“, – kal­bė­jo krau­ja­ gys­lių chi­rur­gas. E.Ara­mi­nas įsi­ti­ki­nęs, kad nuo pa­vel­di­mu­mo pa­bėg­ti neį­ma­no­ma. „Ne­bent atei­ty­je ge­nų in­ži­ne­ri­ja pa­keis si­tua­ci­ją. Ta­čiau, jei žmo­gaus or­ga­niz­mas už­ko­duo­tas li­gai, anks­ čiau ar vė­liau ji pa­si­reikš. Tam tik­ ras gy­ve­ni­mo bū­do ypa­ty­bes ga­li­me ko­re­guo­ti. Įma­no­ma su­val­dy­ti ir li­ gos pro­gre­sa­vi­mą ar simp­to­mų sun­ ku­mą, ta­čiau tai – in­di­vi­dua­lu. Bet gal­vo­ti, jog tu­rint po­lin­kį į ve­nų va­ ri­ko­zę, pa­kei­tus tam tik­rus įpro­čius li­gos ga­li­ma iš­veng­ti, bū­tų ne­tei­sin­ ga“, – sa­kė pa­šne­ko­vas. Ne­gy­dant – komp­li­kuo­ja­si

Kal­bė­da­mos apie ko­jų ve­nų li­gas, mo­te­rys ne­re­tai ak­cen­tuo­ja es­te­ti­nį vaiz­dą. Ta­čiau ne­krei­piant dė­me­sio į su­tri­ki­mus, blo­giau­siu at­ve­ju ga­li­mi ir rim­ti svei­ka­tos su­tri­ki­mai. „Sun­ki komp­li­ka­ci­ja ir pa­sku­ti­nė ve­nų li­gos sta­di­ja yra odos ir poo­di­ nių minkš­tų­jų au­di­nių mi­ty­bos su­ tri­ki­mas. Jis at­si­ran­da dėl ve­ni­nio krau­jo per­tek­liaus ir už­si­sto­vė­ji­mo: ko­jo­je ima trik­ti au­di­nių me­ta­bo­liz­ mas, su­trin­ka ap­rū­pi­ni­mo de­guo­ni­ mi pro­ce­sai. Išo­riš­kai tai pa­si­reiš­kia tam tik­rais pa­ki­ti­mais – oda pra­de­ da ru­duo­ti, pra­si­de­da pig­men­ta­ci­ ja, iš­ryš­kė­ja smul­kių ka­pi­lia­ri­nių ve­ nų tink­las, dėl ku­rio ko­jos apa­čia net pa­mėls­ta. Vė­liau ga­li at­si­ras­ti ve­ni­ nė eg­ze­ma“ , – aiš­ki­no gy­dy­to­jas. Tur­būt sun­kiau­siai gy­dy­mui pa­si­ duo­dan­ti komp­li­ka­ci­ja – tro­fi­nė ko­

jų opa, kai tam tik­ro­se ti­pi­nė­se ko­jos vie­to­se išo­pė­ja au­di­niai, jie tam­pa ne­gy­vy­bin­gi ir at­si­ran­da ne­gy­jan­ti ar­ba la­bai sun­kiai gy­jan­ti žaiz­da. Jei pa­cien­tas ypač il­gai ne­si­krei­pė į me­di­kus, pa­si­tai­ko at­ve­jų, jog komp­ li­ka­ci­jos pa­gy­dy­ti neį­ma­no­ma. „Ačiū die­vui, to­kių li­go­nių pa­si­ tai­ko ne­daug. Sa­vo, kaip krau­ja­gys­ lių chi­rur­go, pra­kti­ką pra­dė­jau prieš 18 me­tų ir pa­ste­biu, kad pra­džio­ je su tro­fi­nė­mis opo­mis su­si­dur­da­ vo­me daž­niau. Tur­būt mū­sų dar­bo pa­stan­gos da­vė vai­sių – edu­ka­ci­nė veik­la, bend­rau­jant su šei­mos gy­dy­ to­jais, ne­praė­jo vel­tui. Be to, in­for­ ma­ci­jos priei­na­mu­mas in­ter­ne­te ir pa­čių pa­cien­tų iš­pru­si­mas pa­ge­ri­no si­tua­ci­ją. Ypač sun­kių su­si­rgi­mų – vie­ne­tai“, – kal­bė­jo gy­dy­to­jas.

tiz­mu, uos­ta­mies­ty­je nė­ra. Ma­žie­ ji, ku­riems nu­sta­to­mas šis su­tri­ki­ mas, daž­nai ve­da­mi į neį­ga­lie­siems skir­tas ug­dy­mo įstai­gas, pa­vyz­ džiui, dar­že­lį „Sa­ka­lė­lis“, „Pe­lė­ džiu­kas“, „Svet­lia­čiok“, – kal­bė­ jo E.Du­čins­kie­nė. Spe­cia­lis­tai įsi­ti­ki­nę, kad to­ kiems vai­kams bū­ti­na kur­ti nau­ją mo­ky­mo sis­te­mą. Kaip tei­gė aso­cia­ci­jos „Ki­toks vai­kas“ pir­mi­nin­kė, pir­miau­sia rei­kė­tų la­bai aiš­kiai nu­sta­ty­ti, kur nu­ke­liau­ja vals­ty­bės su­tei­kia­mo krep­še­lio pi­ni­gai. „Kai į pa­pras­to dar­že­lio gru­pę atei­na ke­li su­tri­ki­mą tu­rin­tys vai­ kai, auk­lė­to­jai ne­ži­no, kaip elg­tis. To­kiu at­ve­ju įstai­gos val­džia tu­rė­ tų sam­dy­ti kva­li­fi­kuo­tą spe­cia­lis­tą, mo­kan­tį dirb­ti su spe­ci­fin ­ ių po­rei­ kių vai­kais. Li­go­nio krep­še­lis ir yra tam, kad jam bū­tų su­tei­kia­ma vi­ sa įma­no­ma pa­gal­ba.To­kia pa­ti si­ tua­ci­ja tu­rė­tų bū­ti ir mo­kyk­lo­se“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė. Pa­sak jos, net ir spe­cia­lių gru­pių ar die­nos cent­rų ati­da­ry­mai Klai­ pė­do­je pro­ble­mos neišsp­ręs­tų. „Tai bū­tų tik ne­di­de­lis žings­ne­lis į prie­kį. Vals­ty­bė ne­su­si­ta­ria, kas yra kas. Ati­da­ro­mos įstai­gos nė­ ra bend­ros sis­te­mos da­lis. Įsi­vaiz­ duo­ki­me, jei bū­tų įreng­ta spe­cia­li įstai­ga čia. Ta­čiau ką da­ry­ti Gargž­ dams, Prie­ku­lei, Plun­gei ar ki­tiems ap­link esan­tiems mies­tams?“ – klau­sė mo­te­ris. Del­fin ­ ų pa­si­gen­da

Pa­de­da – įvai­riai

Vi­siš­kai iš­gy­dy­ti lė­ti­nio ve­ni­nio ne­ pa­kan­ka­mu­mo neį­ma­no­ma, ypač kai li­ga yra ge­ne­tiš­kai pa­vel­dė­ta. „Me­di­ci­no­je daž­niau­siai ten­ka ko­vo­ti su pa­da­ri­niais ir simp­to­mais. Ga­li­me kaž­ką pa­da­ry­ti su to­mis ve­ no­mis, ku­rios jau yra pa­ki­tu­sios. Jei pa­ki­ti­mai yra leng­vi, daž­nai už­ten­ ka tam tik­rų me­di­ka­men­tų, mū­vė­ti komp­re­si­nes ko­ji­nes ir pa­keis­ti gy­ ve­ni­mo bū­dą. Pa­vyz­džiui, nu­mes­ti svo­rio“, – sa­kė E.Ara­mi­nas. Kai va­ri­ko­zė pa­žen­gu­si, bū­ti­nas chi­rur­gi­nis įsi­ki­ši­mas, kai pa­žeis­ta ve­na yra iš­trau­kia­ma. Ga­li­mas ir ma­žai in­va­zy­vus me­ to­das – en­do­vas­ku­li­nio gy­dy­mo es­ mė tai, jog va­ri­ko­zės pa­žeis­ti poo­di­ niai ve­ni­niai ka­mie­nai su­nai­ki­na­mi ter­mi­ne ener­gi­ja, ne­da­rant pjū­vių ir neišt­rau­kiant ve­nų. Ta­čiau šis gy­dy­ mo bū­das – bran­gus. Ne vie­ną mo­te­rį var­gi­na at­si­ra­du­ sios vo­ra­tink­li­nės ve­nos ar­ba, ki­taip ta­riant, ka­pi­lia­rai. Tai – taip pat ve­ nų ne­pa­kan­ka­mu­mo pa­da­ri­nys, pa­ na­šus į ve­nų va­ri­ko­zę, tik šiek tiek ma­žes­nis. Smul­kių ve­nų iš­si­plė­ti­ mas yra dau­giau kos­me­ti­nė pro­ble­ ma, ta­čiau, pa­sak gy­dy­to­jo, ją ga­li­ ma pa­ša­lin­ti la­ze­riu. Gal­būt va­sa­ra nė­ra pa­ts tin­ka­ miau­sias lai­kas gy­dy­tis ko­jų ve­nas vien dėl to, kad mė­ne­sį ar il­giau po ope­ra­ci­jos kas­dien ten­ka ne­šio­ti il­ gas komp­re­si­nes ko­ji­nes. Ope­ra­ci­jas at­lie­ka­mos ir va­sa­rą, ta­čiau pa­pras­ tai žmo­nės sa­vo ko­jų ve­no­mis pra­ de­da rū­pin­tis nuo ru­dens.

Klai­pė­da vai­kams, ser­gan­tiems au­ tiz­mu, ir jų tė­vams, bu­vo pa­trauk­ li dėl ga­li­my­bės lan­ky­ti del­fi­nų te­ ra­pi­ją. Yra nuo­mo­nių, jog au­tis­tams ji itin nau­din­ga. Tvir­ti­na­ma, kad del­fi­nų te­ra­pi­ja pa­ge­ri­na to­kių vai­ kų kal­bą ir mo­to­ri­nius įgū­džius. „Kiek­vie­na te­ra­pi­ja tu­ri sa­vo tei­gia­mas pu­ses. Ko ge­ro, tai bu­ vo pir­mas at­ve­jis Lie­tu­vos is­to­ri­ jo­je, kai ne pa­vie­niai spe­cia­lis­tai, o di­des­nė įstai­ga, Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus, at­krei­pė dė­me­sį į di­de­lę pro­ble­mą ir su­tei­kė ga­li­my­bę au­ tiz­mu ser­gan­tiems vai­kams pra­ smin­gai pra­leis­ti lai­ką“, – tvir­ti­no E.Du­čins­kie­nė. Anot jos, vai­kui, tu­rin­čiam šį su­ tri­ki­mą, bū­ti­na so­cia­li­zuo­tis, pa­ ska­tin­ti at­si­ver­ti, to­dėl, kai del­fi­ nai iš­ke­lia­vo, pa­ti­ria­mo džiaugs­mo ir emo­ci­jų vai­kams tik­rai trūks­ta.

Kas yra au­tiz­mas? Au­t iz­mas yra įvai­r ia­pu­s is rai­dos su­t ri­k i­mas, be­si­tę­sian­t is vi­są žmo­ gaus gy­ve­n i­m ą. Pap­ras­t ai au­t iz­ mas pra­si­de­da iki 3 me­t ų am­ž iaus, t.y. vys­t y­mo­si pe­r io­du, su­t rik­dy­da­ mas vai­ko įvai­r ių psi­chi­kos sri­č ių funk­cio­na­vi­mo vys­ty­mą­si. Toks as­muo ga­l i ne­s u­ge­b ė­t i už­ megz­t i po­kal­bio su ki­tais as­me­n i­ mis ar vi­sai ne­kal­b ė­t i, ne­si­do­mė­ ti jais, bend­rau­da­mas ven­g ia akių kon­tak­to.

14

antrAdienis, rugpjūčio 13, 2013

sportas

Sporto telegrafas Lyderiai. Lietuvos futbolo 1-osios lygos čempionate Klaipėdos „Granitas“ namuose 2:0 (0:0) nugalėjo Kazlų Rūdos „Šilo“ vienuolikę. Įvarčius susitikimui baigiantis pasiekė Denisas Gordejus (83 min.) ir Andrius Gedgaudas (89 min.). Iškovoję vienuoliktąją pergalę „Granito“ futbolininkai surinko 35 taškus ir iki septynių taškų padidino persvarą prieš artimiausius persekiotojus Kėdainių „Nevėžio“ ir Trakų „Trakų“ klubus. Keturi. Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinė vakar išskrido į San Mariną, kur rugpjūčio 14 d. žais antrąsias Europos čempionato atrankos varžybų rungtynes su šios šalies komanda. Armino Narbekovo vadovaujamai rinktinei tai bus antroji akistata su mažojo San Marino futbolininkais. Pirmoji dvikova Marijampolėje baigėsi lietuvių pergale 2:1.Rungtynėms treneriai pakvietė 18 žaidėjų. Tarp jų – keturi Klaipėdos „Atlanto“ atstovai: gynėjas Markas Beneta, saugai Ernestas Veliulis, Donatas Kazlauskas ir puolėjas Lukas Baranauskas. Sužaidusi dvejas rungtynes Lietuvos rinktinė turi 4 taškus ir pirmauja pirmoje atrankos grupėje, kurioje taip pat žaidžia Suomijos, Anglijos, Velso ir Moldovos rinktinės. Rugsėjo 5-ąją lietuviai Vilniuje susitiks su Suomijos atstovais. Pokyčiai. Maskvoje (Rusija) vykusiame Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) posėdyje buvo priimtas revoliucinis sprendimas imtynių sportui – perskirstyta aštuoniolika komplektų medalių, dėl kurių Rio de Žaneiro (Brazilija) olimpinėse žaidynėse varžysis imtynininkai. Nuo 2016 metų olimpiados graikų ir romėnų, laisvųjų bei moterų imtynėse atletai kovos šešiose svorio grupėse. Tarptautinė imtynių federacija (FILA) pranešė, kad naujos svorio grupės bus aptartos ir paskelbtos po FILA kongreso, kuris vyks pasaulio imtynių čempionato išvakarėse rugsėjo 16–17 d. Budapešte (Vengrija). 1996 metų olimpiadoje Atlantoje (JAV) vyrai varžėsi dėl dešimties medalių komplektų. Po ketverių metų Sidnėjuje (Australija) svorio grupės buvo sumažinto iki aštuonių. 2004-aisiais Atėnuose į olimpinę programą buvo priimtos moterų imtynės. Iki 2012 metų Londono olimpiados atletai kovojo pagal svorio grupių formulę: 7 (graikų ir romėnų), 7 (laisvosios), 4 (moterų). Čempionas. Svajūnas Jonauskas tapo Škotijoje pasibaigusių pasaulio jaunių (iki 18 metų) dviračių treko pirmenybių sprinto čempionu. Lietuvis finale 2:1 įveikė Jeremy Presbury iš Naujosios Zelandijos. Praėjusiais metais S.Jonauskas Europos jaunių čempionate Portugalijoje iškovojo sidabro medalį. Bronzos žetonas įteiktas rusui Vladislavui Fedinui, kuriam įskaityta pergalė 2:0 prieš raktikaulį pusfinalyje susilaužiusį ir mažajame finale nestartavusį australą Patricką Constablę. Krepšinis. Filipinuose pasibaigusį Azijos vyrų krepšinio čempionatą po ketverių metų pertraukos trečią kartą laimėjo Irano rinktinė, finale 85:71 nugalėjusi šeimininkus. Lietuvoje pirmenybėms besiruošusi Filipinų rinktinė medalius iškovojo po 28-erių metų pertraukos. Bronzos medalius vėl laimėjo Pietų Korėjos krepšininkai, mažajame finale 75:57 nugalėję Taivano ekipą. Visi prizininkai užsitikrino kelialapius į 2014 metų pasaulio čempionatą Ispanijoje.

I.Dumbauskaitė liko be medalio Klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų minorine gaida baigė Europos 20-mečių merginų paplūdimio tinklinio čempionatą. Svajojusios apie aukso medalius, mūsų tinklininkės liko ketvirtos.

Ketvirtos: I.Dumbauskaitei (dešinėje) ir M.Povilaitytei nepavyko nudžiuginti aistruolių prizine vieta. Europos tinklinio konfederacijos nuotr.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Praėjusiais metais šioje amžiaus grupėje trečiąją vietą užėmusios lietuvės mažajame finale 1:2 (19:21, 21:15, 19:21) nusileido bronzos žetonus iškovojusioms austrėms dvynėms Nadinei ir Teresai Strauss. Tai buvo trečiasis Lietuvos merginų susitikimas per sekmadienio pusdienį: ankstų rytą jos žaidė atidėtas rungtynes su vokietėmis Sandra Ittlinger ir Yanina Weiland, kurias palaužė po daug jėgų atėmusios kovos – 2:1 (19:21, 22:20, 15:9). Išvakarėse I.Dumbauskaitė

ir M.Povilaitytė buvo laimėjusios pirmąjį setą 21:16, tačiau dėl Vilnių šeštadienį užklupusio škvalo rungtynės buvo nutrauktos. Kadangi jų nepavyko baigti per keturias valandas, tai pagal paplūdimio tinklinio taisykles kitą dieną teko žaisti iš naujo. Ir pusfinalio susitikime neišvengta jėgų eikvojimo – trijų setų. Lietuvos duetas 1:2 (21:13, 16:21, 11:15) pralaimėjo lenkėms Karolinai Baran ir Jagodai Gruszczynskai. Pastaroji tinklininkė prieš metus Austrijoje su kita partnere tapo 20-mečių merginų planetos čempione. Nepaisydamos titulų, mū-

sų žaidėjos laimėjo pirmąjį setą, tačiau pergalingam žygiui pritrūko energijos. Tačiau lietuvių skriaudikėms lenkėms nepavyko pasiekti auksinės aukštumos, jos finale nepasipriešino šveicarėms Ninai Betschart ir Nijolei Eiholzer 0:2 (9:21, 18:21). Nepasisekė kaunietėms Simonai Vaičiukynaitei ir Urtei Andriukaitytei. Jos su viena pergale ir dviem pralaimėjimais liko savo grupėje ketvirtos ir nepateko net į atkrintamąsias varžybas. Vaikinų grupėje geriausiai rungtyniavę Arnas Rimševičius iš Rasei-

nių ir Lukas Každailis iš Tytuvėnų pasirodymą baigė ketvirtfinalyje. Šiame etape 12:21, 19:21 nusileidę vieniems čempionato favoritų iš Lenkijos Michalui Brylui ir Kacperui Kujawikui, jie čempionate užėmė penktąją vietą. Kiek anksčiau iš varžybų pasitraukė jauniausieji čempionato dalyviai Matas Navickas iš Marijampolės ir Edvinas Vaškelis iš Vilkaviškio. Lietuvos jaunių (iki 18 metų) paplūdimio tinklinio čempionai šešioliktfinalyje 0:2 (14:21, 16:21) nusileido rusams Aleksandrui Margijevui ir Aleksandrui Kozorezovui.

Finalas – be garsiojo lietuvio V.Aleknos Pasaulio lengvosios atletikos pirmenybėse dvylika geriausiai kvalifikacinėse varžybose pasirodžiusių disko metikų kovos dėl medalių. Finale nebus dukart pasaulio ir olimpinio čempiono 41-erių Virgilijaus Aleknos.

Vakar vykusiose atrankos varžybose Lietuvos disko metiko rezultatas tarp 30 rungties dalyvių buvo šešioliktas – 61 m 91 cm. Po pirmųjų metimų V.Alekna buvo dvyliktas, po antrųjų bandymų – keturioliktas. Prasčiausiai pasirodžiusio finalininko rezultatas – 62 m 45 cm. V.Alekna B grupėje (15 disko metikų) tenkinosi devintąja pozicija. Šioje grupėje toliausiai diską sviedė lenkas Piotras Malachowskis (66 m), kubietis Jorge Fernandezas (64 m 86 cm), vokietis Martinas Wierigas (64 m 6 cm), ispanas Yenniferis Frankas Casanas (63 m 17 cm) ir rusas Viktoras Butenka (63 m 7 cm). A grupėje atrankos normatyvą (65 m) pirmais metimais įvykdė čempiono titulą ginantis vokietis Robertas Hartingas (66 m 62 cm) ir vicečempionas estas Gerdas Kanteris (65 m 54 cm). Daugiau niekam to padaryti nepavyko. Trečias šioje

Stipruolis: dešimtasis planetos čempionatas, ko gero, buvo paskuti-

nis legendiniam Lietuvos sportininkui V.Aleknai.

grupėje buvo lenkas Robertas Urbanekas (64 m 21 cm), ketvirtas – indas Vikas Gowda (63 m 64 cm), penktas – ispanas Mario Pestano (62 m 80 cm).

Alfredo Pliadžio nuotr.

V.Aleknai tai buvo jau dešimtasis pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Pirmenybėse jis be pertraukos dalyvavo nuo 1995 metų: 1995 m. – 19 vieta, 1997 m. – 2,

1999 m. – 4, 2001 m. – 2, 2003 m. – 1, 2005 m. – 1, 2007 m. – 4, 2009 m. – 4, 2011 m. – 6. Lietuvos disko metikui iki šiol priklauso planetos čempionatų rekordas – 70 m 17 cm (Helsinkis, 2005 m.). Moterų varžybose galutinę devintąją vietą užėmė Zinaida Sendriūtė. Finale geriausiu antruoju bandymu lietuvė diską nuskraidino 62 m 54 cm ir aplenkė tik tris varžoves. Jei Lietuvos sportininkei butų pavykę pakartoti bent kvalifikacinių varžybų rezultatą (64 m 16 cm), ji būtų užėmusi šeštąją vietą. Tai trečiasis Z.Sendriūtės pasaulio čempionatas: 2009-aisiais Vokietijoje ji buvo tik 31-a, o 2011-aisiais Pietų Korėjoje – dvylikta. Pasaulio čempionės titulą apgynė Londono olimpiados čempionė kroatė Sandra Perkovič, numetusi diską 67 m 99 cm ir 1 m 71 cm aplenkusi šalies rekordą pagerinusią prancūzę Meliną Robert-Michon. Bronzos medalis, kaip ir prieš dvejus metus, atiteko kubietei Yarelys Barrios (63 m 33 cm), o prieš dvejus metus sidabrą iškovojusi vokietė Nadine Muller (64 m 47 cm) liko ketvirta. „Klaipėdos“ inf.

19

antrAdienis, rugpjūčio 13, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame S.E.Phillips knygą „Pabučiuok angelą“.

S.E.Phillips. „Pabučiuok angelą“. Per sutuoktuvių ceremoniją Deizė Devro įsigudrino pamiršti savo sužadėtinio vardą. Ir kaip čia nepamirši, jeigu šį vyruką ji regėjo vos kartą, kai pildė vedybų sutartį, o „dangaus laiminama sąjunga“ – grynas akių dūmimas! Ir apskritai niūrokas gražuolis Aleksas – ne iš tų vyriškių, kurie traukia Deizės akį. O Aleksą sužadėtinė pribloškė iš pirmo žvilgsnio ir nesiliovė stulbinusi po vedybų. Tik kodėl jis elgiasi taip, lyg norėtų ją už kažką nubausti?

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Žandikaulis antradienis – Rašaluota nosis trečiadienis – Verslas ketvirtadienis – Važtaraštis penktadienis – Magistrantas Praėjusios savaitės laimėtojas – Kestutis Pukinskas..

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 20 d.

Avinas (03 21–04 20). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Jautis (04 21–05 20). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Atnaujinkite seniai atidėliotus reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Bet jūs žinote, kad ateis kiti laikai, o kol kas teks panuobodžiauti darbe, tvarkyti aplinką ir užsiimti kitais neįdomiais dalykais. Nenusiminkite, viskas pravers ateityje. Liūtas (07 23–08 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis, todėl patirsite stresą. Mergelė (08 24–09 23). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis ir šeima. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite jų pasitikėjimu, jauskite atsakomybę už savo veiksmus. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų draugams ar artimiesiems gali prireikti pagalbos ir jūsų paramos. Neatgręžkite jiems nugaros ir jūsų nuoširdus palaikymas padės pagerinti supantį pasaulį. Skorpionas (10 24–11 22). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Galite rinktis naujus baldus, interjero detales. Šaulys (11 23–12 21). Nepatartina įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsite tinkamai įvertinti tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų arba įtakingą asmenį. Ožiaragis (12 22–01 20). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Vandenis (01 21–02 19). Norėsite keisti savo gyvenimo būdą arba pagerinti supančią aplinką, tačiau ši diena nepalanki spręsti lemtingus klausimus. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu. Žuvys (02 20–03 20). Dėl skirtingų vertybių įsivelsite į konfliktą ir būsite priverstas ieškoti kompromiso. Nebegalėsite gerbti autoritetingo žmogaus. Tačiau susitvardymas šiandien – pagrindinis šios dienos žodis.

Orai

Šiandien daug kur trumpai palis, kai kur galima perkūnija ir gūsingas vėjas. Temperatūra bus 18–23 laipsnių. Trečiadienio naktį vietomis, o dieną daug kur trumpai lis, naktį numatoma 11–16, dieną 18–23 laipsniai šilumos. Panašūs orai išsilaikys ir ketvirtadienį. Penktadienį ir savaitgalį išliks debesuota, tačiau lietaus nenumatoma.

Šiandien, rugpjūčio 13 d.

+19

+19

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+21

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+20

Utena

+20

6.04 21.16 15.12

225-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 140 dienų. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+21

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +20 Brazilija +28 Briuselis +20 Dublinas +19 Kairas +33 Keiptaunas +15 Kopenhaga +20

kokteilis Pa­si­de­gi­no vos dvi mi­nu­tes Sa­ve pa­plū­di­mio, sau­lės ir ru­do įde­g io ma­nia­ke įvar­di­ju­si Gra­ž i­na „Kok­tei­liui“ pa­pa­sa­ko­jo links­mą is­to­ri­ją, kaip ji sa­vait­ ga­lį ver­žė­si prie jū­ros ir kas iš to išė­jo. „Pra­mer­kiau šeš­ta­die­nio ry­tą akis, – net ma­ž iau­sių smulk­me­nų ne­si­ruo­šė nu­ slėp­ti at­vi­ra­šir­dė klai­pė­die­tė, – ir iš kar­ to jas nu­krei­piau lan­go link, kad pa­ma­ ty­tų, koks oras. De­ja, už lan­go laš­no­jo, to­dėl apie ėji­mą prie jū­ros ir min­tis apie sau­lės vo­nias te­ko ati­dė­ti ki­tai die­nai“. Vi­sai ki­to­k ia Gra­ž i­nos nuo­tai­ka bu­vo sek­ma­die­nio ry­tą, kai ją pa­ža­di­no ne lie­ taus bar­be­ni­mas, o sau­lės spin­du­liai. „At­si­gė­r u­si ka­vos, grei­tai su­si­dė­jau į po­l ie­t i­le­n i­n į mai­še­l į vis­ką, ko rei­k ia, kad ga­lė­čiau rai­ty­tis ant smė­lio, – pa­ sa­ko­jo links­mų plau­čių mo­te­r iš­kė. – Ka­dan­gi gy­ve­nu pres­ti­ži­nia­me Miš­ko kvar­ta­le, ne­kvie­čiau tak­si, o nu­spren­ džiau Meln­ra­gę pa­siek­t i pės­čio­m is. Ei­da­ma di­de­lio dė­me­sio ne­krei­piau į dan­gu­je pa­si­ro­dan­čius de­be­sė­lius, ku­ rių kuo to­liau, tuo bu­vo dau­giau.“ Kai „Kok­tei­lio“ ger­bė­ja pa­sie­kė tiks­lą, iš gied­ro dan­gaus li­ko ko­ne pri­si­mi­ni­ mai. Ta­čiau de­gi­ni­mo­si ma­nia­kė, nuė­ ju­si į nuo­gų da­mų pa­plū­di­mį, iš­sklei­dė pa­klo­dę ir iš­si­tie­sė pa­ti. Neil­gai tru­ko de­be­sų vo­nios, – už ko­ kių dvie­jų mi­nu­čių iš dan­gaus pra­pliu­ po lie­tus. „Ne­jau­gi gu­lė­si, kai ly­ja, – ap­gai­les­ta­vo mo­te­ris. – Te­ko su­si­rink­ti „šmut­kes“ ir ke­liau­ti na­mo.“ Iš sa­vęs pa­si­šai­py­ti ne­bi­jan­ti „Kok­tei­ lio“ ger­bė­ja, juo­kė­si, kad, anot jos, to­kių be­pro­čių, kaip ji, tą­dien bu­vo ne vie­na, ir ne dvi. „Kai ku­rios gu­lė­jo ir „de­gi­no­si“, kai net laš­no­jo“, – iš ki­tų dai­lio­sios ly­ties at­sto­ vių ki­ke­no Gra­ži­na.

Kaunas Londonas +21 Madridas +36 Maskva +26 Minskas +24 Niujorkas +27 Oslas +18 Paryžius +22 Pekinas +33

Šiandien

žmo­nių lin­kę die­nas leis­ti prie van­dens.

Mo­te­rų pais­ta­lai Kar­tais taip no­ri­si iš­ger­ti ir iš­si­verk­ti, bet su drau­gė­m is pa­vyks­ta tik pri­si­ ger­ti ir iš­si­vem­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai Kal­ba­si du pa­gy­ve­nę vy­riš­kiai: „Ži­nai, kai bu­vau jau­nas, už­tek­da­vo vien pa­ gal­vo­ti apie mo­te­rį, ir su­si­jau­din­da­vau. O da­bar gal­vo­ju, gal­vo­ju ir – nie­ko. Ma­ tyt, kaž­kas su gal­va“. Čes­ka (397 719; mo­te­rys, pa­ti­kė­ki­te, dar bus šil­tų, sau­lė­tų die­nų. Su­si­tik­si­me prie jū­ros)

+20

+20

Vėjas

5–8 m/s

orai klaipėdoje

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Arnas, Diana, Gilovilė, Ipolitas, Kasijonas, Kastytis, Naglis.

RUGPJŪČIO 13-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+19

+15

+15

8

+15

+18

+16

+15

7

+16

+18

+16

+15

5

rytoj

ketvirtadienį

1899 m. Ang­l i­jo­je gi­mė Ho­l i­v u­d o re­ž i­s ie­r ius, siau­b o fil­mų kla­s i­k as Alf­re­das Jo­sep­has Hitch­ coc­kas (mi­rė 1980 m.). 1926 m. gi­mė Ku­bos re­ vo­l iu­ci­jos ly­de­r is Fi­de­ lis Cast­ro. 1946 m. mi­rė Her­b er­ tas George‘as Well­sas (gi­ mė 1866 m.), ang­lų ra­šy­ to­jas, ge­riau­siai ži­no­mas už moks­li­nės fan­tas­ti­kos dar­bus – „Lai­ko ma­ši­na“, „Pa­sau­l ių ka­ras“, „Ne­ma­ to­mas žmo­gus“, „Dak­ta­ro Mo­ro sa­la“.

1962 m. gi­mė fi­lo­so­fas, Eu­ro­pos par­la­men­to na­ rys Leo­ni­das Dons­kis.

Tarp iš­rink­tų­jų – lie­tu­viš­ka juosta

2007 m. Ita­li­jo­je mi­rė pa­ sku­ti­nis dip­lo­ma­tų Lo­zo­ rai­čių šei­mos at­sto­vas, pir­ma­s is Nep­r ik­l au­so­ my­bę at­ga­vu­sios Lie­tu­ vos am­ba­sa­do­r ius prie Šven­to­jo Sos­to ir Mal­tos or­di­no Ka­zys Lo­zo­rai­tis (gi­mė 1929 m.). 2009 m. mi­rė le­gen­d i­ nis gi­ta­ris­tas ir iš­ra­dė­jas Le­sas Pau­las, ku­r is su­ kū­rė pil­na­v i­du­r io kor­ pu­so „Gib­son“ elekt­ri­nių gi­ta­rų, pa­va­din­tų jo var­ du, di­zai­ną.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti auk­lę jau­nai mo­te­riai daž­

Is­to­ri­ja: ašt­raus siu­že­to vai­dy­bi­nia­me fil­me „Lo­šė­jas“ ne­stin­ga tri­le­rio ir me­lod­ra­mos ele­men­tų.

Lie­tu­viš­kas fil­mas pir­mą kar­tą da­ ly­vaus vie­na­me pres­ti­žiš­kiau­sių pa­sau­lio ki­no fes­ti­va­lių Is­pa­ni­jos San Se­bas­tia­no mies­te. De­biu­ti­nis re­ži­sie­riaus Ig­no Jo­ny­no dar­bas „Lo­šė­jas“ ta­po ir pir­mą­ja Bal­ti­jos ša­lių vai­dy­bi­ne juos­ta, čia pri­sta­ tan­čia pa­sau­li­nę prem­je­rą.

A kla­sės San Se­bas­tia­no fes­ti­va­lis, šie­met vyk­sian­tis rug­sė­jo 20–28 die­no­mis, pa­ten­ka į iš­rink­tų­jų pa­ sau­lio fes­ti­va­lių klu­bą. Se­niau­sias ren­gi­nys is­pa­niš­kai kal­ban­čia­me pa­

Trau­ka: ypač va­sa­rą ne­ma­žai

Praha +20 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +21 Talinas +20 Tel Avivas +30 Tokijas +33 Varšuva +22

sau­ly­je pa­gar­sė­jo Alf­re­do Hitch­coc­ ko „Ver­ti­go“, Woo­dy Al­le­no „Me­ lin­da Me­lin­da“, George‘o Lu­ca­so „Žvaig­džių ka­rų“ prem­je­ro­mis. Šian­dien čia di­džiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas Va­ka­rų Eu­ro­pos ir Lo­ty­ nų Ame­ri­kos ki­nui, o Ry­tų Eu­ro­pos fil­mai pri­sta­to­mi itin re­tai. Juos­to­je „Lo­šė­jas“ pa­sa­ko­ja­ma ma­kab­riš­ka is­to­ri­ja apie pra­si­lo­ šu­sį grei­to­sios pa­gal­bos gy­dy­to­ją Vin­cen­tą, ku­riam gims­ta idė­ja su­ kur­ti su jo dar­bu su­si­ju­sį ne­le­ga­lų žai­di­mą.

Kū­rė­jų nuo­tr.

„Nau­jų­jų re­ži­sie­rių“ pro­gra­mo­ je dar­bas iš Lie­tu­vos var­žy­sis tarp 16 fil­mų iš JAV, Iz­rae­lio, Pran­cū­zi­ jos, Tur­ki­jos, Kos­ta Ri­kos, Grai­ki­jos, Mek­si­kos, Ki­ni­jos, Is­lan­di­jos, Ru­mu­ ni­jos, Uk­rai­nos, Olan­di­jos ir Bel­gi­jos. Nuo­la­ti­niai fes­ti­va­lio lan­ky­to­jai ir ki­ no ži­no­vai iš Lie­tu­vos „Lo­šė­jo“ sėk­ mę pa­žy­mi kaip di­de­lį lai­mė­ji­mą. „Lo­šė­jas“ – pir­mas Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos bend­ros ga­my­bos vai­dy­ bi­nis fil­mas ne­prik­lau­so­mo ki­no is­to­ri­jo­je. „Klai­pė­dos“ inf.

niau­siai reiš­kia nėš­tu­mą, ki­tiems ga­li reikš­ti kvie­ti­mą į krikš­ty­nas. Jei­gu sap­ nuo­ja­te, kad į na­mus pa­kvie­tė­te auk­lę, va­di­na­si, jū­sų lau­kia ne­ri­mas ir li­ga ar­ ba ne­sėk­min­gas vi­zi­tas pas drau­gus. Sap­nuo­ti, kad auk­lė išė­jo iš na­mų – ge­ ras ženk­las. Tai ža­da svei­ka­tą ir san­ tar­vę šei­mo­je. Jei­gu mo­te­ris sap­nuo­ ja, kad yra auk­lė, va­di­na­si, ji, pa­siau­ko­ ju­si kaž­ko­kiam rei­ka­lui, pel­nys žmo­ nių pa­gar­bą. Sapne regėti dumblą reiškia rūpes­ čius, įklimpti į jį arba braidžioti – var­ gą, rūpesčius ir skurdą. Sapnuoti dvo­ kiantį dumblą, vadinasi, laukia barniai su nepažystamais blogais žmonėmis, turinčiais blogų ketinimų, o į jį įkristi arba juo susitepti – liga. Sapnuoti, kad esate bedarbis, reiš­ kia, kad laukia neviltis. Šiaip bedarbį sapne regėti – liga, badas.

Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.