9
ketvirtadienis, rugpjūčio 8, 2013
klaipėdos verslas Ieško darbo
Didėjo kainos
Atplauks laivas
Liepos mėnesį į Klaipėdos te ritorinę darbo biržą kreipėsi 3,5 tūkst. bedarbių – 42 proc. daugiau nei birželio mėnesį. Tarp bedarbių moterys suda rė 51 proc., jaunimas iki 25 m. – 36 proc., vyresni nei 50 m. – 18 proc. Padėta įsidarbinti 2,1 tūkst. asmenų – tiek pat kaip praėjusį mėnesį.
Lietuvos statistikos departa mento duomenimis, 2013 m. liepą, palyginti su birželio mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 0,7 proc. Bendrajam kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 3,1 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų, 0,1 – maisto produk tų gamybos kainos.
Šiandien Kruizinių laivų termi nale švartuosis su Bermudų vė liava plaukiojantis keleivinis lai neris „Artanta“. Laivas į Klaipė dą šiais metais atvyks pirmą kart. Tai – daugiau nei 230 m il gio, vienas didesnių į uosta miestį atplaukusių laivų. Šį se zoną Klaipėdą aplankys 39 krui ziniai laineriai.
Vietoj poilsio apartamentuose – šokas Esame suniekinti ir sutrypti. Tokius jaus mus ir emocijas išgyvena pailsėti į uosta miestį atvykusi klaipėdiečių šeima, jau ge rą dešimtmetį gyvenanti Jungtinėje Ka ralystėje, kur verčiasi viešbučių verslu. Pora iš anksto sumokėjo pinigus ir miesto pakraštyje išsinuomojo apartamentus, iš kurių po savaitės pabėgo.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Pamoka: susitvarkyk pats
„Nenoriu viešinti savo pavardės spaudoje, tačiau į visas institucijas – Vartotojų teisių tarnybą, Valsty binę mokesčių inspekciją ir kitas dėl pažeistų mano, kaip vartoto jo, teisių, kreipiausi neanonimiš kai, pateikiau visą vaizdo ir garso medžiagą, kur mus apgyvendino, kaip bendravo ir kokius reikalavi mus kėlė apartamentų savininkės įgaliotinė“, – tikino svečias. Istorija ne visai įprasta. Jau dau giau nei 10 metų klaipėdiečių šei ma gyvena Jungtinėje Karalystėje, per tą laiką pavyko prasigyventi, dabar pora valdo nedidelį 5 žvaigž dučių viešbutį. Todėl puikiai nusi mano, kas yra aptarnavimo kultūra ir ką dėl klientų turi padaryti ap tarnaujantis personalas bei vieš bučio savininkai. Tai, kas nutiko Klaipėdoje, esą protu nesuvokiama. Pora iš anksto 2 savaitėms užsisakė apartamentus viename uostamiesčio priemiesty je esančiame viešbutyje. Su savi ninke bendravo telefonu. Atvykus paaiškėjo, kad vieną sa vaitę teks gyventi apartamentuose su dviem miegamaisiais, nors to kio didelio ploto šeimai nereikė jo, o dar vieną savaitę teks išsikel ti į pusrūsį. Maža to, išsikeliant iš ankstesnių kambarių savininkės įgaliotinė pareiškė, kad svečiai tu ri patys išvalyti kambarį. „Tada jau skambinau savinin kei ir pasakiau, kad mes atradome labai prastus tuos apartamentus. Vien iš pagarbos jai ir taupydami savo laiką iš pat pradžių nereiškė me pretenzijų. Bet jokioje sutartyje neparašyta, kad išsikraustydamas turiu dar ir grindis išplauti“, – ste bėjosi svečias. Viešbučio klientas teigė, kad ir interneto svetainėje nenurodyta, jog po atostogų atvykėliams reikia išsikuopti kambarius, todėl kate goriškai atsisakė tai daryti. „Supratau, kad ji nesuvokė ma no pasipiktinimo. Atsisėdau vaka
re, parašiau jai laišką, išdėsčiau, kokie standartai galioja čia, Lietu voje, kokios higienos turi būti lai komasi nuomojamuose viešbučių kambariuose, išsiunčiau elektro niniu paštu. Jokio atsakymo nega vau, savininkė mus ignoruoja“, – mano klaipėdietis. Atsiprašymo nesulaukė
Pasak vyro, jis nereikalavo jokių kompensacijų, tik paprašė atkreipti dėmesį į pareikštas pastabas. Sve čias teigia norėjęs tik elementaraus viešbučio savininkės atsiprašymo. Artėjo ta diena, kai iš didžių jų apartamentų porai teko persi kraustyti į pusrūsį, kuris esą irgi yra apartamentai. „Iš tikrųjų tai – net ne aparta mentai, o gyvenamosios patalpos, įrengtos rūsyje. Viename kambary je – svetainė, kitame – miegama sis, yra kelios patalpos sandėliui, dar yra pirtis, bet jos durys užkal tos lenta. Paliktas tik dušas. Viskas apaugę pelėsiais, visa tai nufilma vau, kad turėčiau įrodymų“, – pa sakojo apartamentų svečias. Tuo metu, kai iš trečio aukšto su savo lagaminais pora kraustėsi į va dinamuosius apartamentus pusrū syje, kažkokie žmonės pro jų kam barius ėmė nešioti spinteles. Paaiškėjo, kad apartamentų sa vininkė kitų svečių nereikalingus daiktus liepė sunešti į rūsį, tai yra į tuos apartamentus, kuriuose tu rėjo įsikurti atvykėliai iš Jungti nės Karalystės. Jie po šio incidento nusprendė išsikraustyti ir paprašė grąžinti asmens tapatybės kortelę, kurią viešbučio atstovė buvo paė musi, bei iš anksto sumokėtą sumą už antrą savaitę – 800 litų. Pinigų niekas negrąžino, asmens tapatybės kortelę atidavė. Vieninteliai „jautruoliai“
„Viešbučio atstovė sakė, kad jie jau 10 metų verčiasi viešbučių verslu ir mes esą pirmi tokie „jautruoliai“. Na, per kambarį kažkas perėjo, ir mes baisiausiai įsižeidėme“, – ne malonią patirtį prisiminė emigran tas. Paradoksalu, bet šis nuotykis
Staigmena: prieš išsikraustant iš vieno uostamiesčio apartamento, svečiams buvo pasiūlyta išplauti savo
nuomotą kambarį.
nutiko žmonėms, kurie patys turi 5 žvaigždučių viešbutį Anglijoje. „Parvažiuojame retai, visą pa saulį esame išmaišę, matėme daug egzotiškų kraštų, bet tokios eg zotikos, kaip šitame viešbutyje, mums patirti neteko“, – baisėjo si atvykėlis.
Apartamentų svečiai:
Mes parvažiuoja me retai, visą pasau lį esame išmaišę, ma tėme daug egzotiškų kraštų, bet tokios eg zotikos, kaip šitame viešbutyje, mums pa tirti neteko.
„Jei taip būtų nutikę mūsų val domame viešbutyje, jis būtų užda rytas jau kitą dieną. Mažų mažiau siai turėtume klientui sugrąžinti tai, ką jis sumokėjo. Neįsivaizduo ju, kaip reikėtų įduoti klientui va lymo priemones ir pasakyti, kad išsivalytų patalpas arba papildo mai už tai sumokėtų kambarinei. Tai įmanoma turbūt tik čia“, – svečiui antrino žmona. Apartamentų savininkė ponia Rita turi savą šios istorijos versiją. „Jie buvo apgyvendinti labai brangiuose apartamentuose, bet labai pigiai sumokėjo. Prieš at
„Shutterstock“ nuotr.
vykstant, aš juos įspėjau, kad po savaitės teks išsikelti į kitas patal pas. Bet ten labai gražiai įrengta. Kas čia tokio, kad ten kažkas tru putį nuo sienos atsilupę, bet tai gi netrukdo“, – svečių pretenzijų ne suprato apgyvendinimo paslaugas teikianti klaipėdietė. Esą butas, kuriame apgyvendi no svečius, parai kainuoja 100 eu rų. Moteris teigė, jog ji pasiūlė ge rą kainą, bet sutarė, kad po savaitės svečiams teks išsikelti į pusrūsį. Atvykėliai esą sutiko. Pasiteiravus, ar įprasta prakti ka liepti svečiams plauti nuomo jamo kambario grindis, Rita teigė, jog pageidaujama, kad viską jie pa liktų tvarkingai. Esą tai yra ne vieš butis, o – butai. „Man tai pirmas atvejis. Sutar tyje parašyta, kad butą reikia palik ti tvarkingą, tokį, kokį rado. O kas čia tokio?“ – stebėjosi Rita. „Mūsų draugai, irgi emigrantai, sako: kol dar esame visai nenusenę, grįžkime į Lietuvą pagyventi, pa bandykime, verslai tegul lieka Ang lijoje, o mes – čia. Parvažiuojame, turime nerašytą susitarimą nema tyti blogų dalykų, ieškoti tik teigia mų. Kaip tai sunku, ypač po tokios patirties“, – neatlyžo svečias. Vartotojai netyli
Valstybinės vartotojų teisių apsau gos tarnybos vyriausiasis ryšių su visuomene specialistas Vitas Jo nas Ūsas patvirtino, kad atsakymą į savo skundą iš tarnybos vartoto jai gaus pagal nustatytą tvarką, ne
vėliau nei per 30 dienų. „Per metus mes gauname apie 12 tūkst. skun dų. 85 procentai jų būna pagrįsti. Jei skundas pagrįstas, mes įparei gojame pardavėją ar paslaugos tei kėją vartotojo pageidavimą įvykdy ti“, – tvirtino V.J.Ūsas. Jei Valstybinės vartotojų teisių ap saugos tarnybos nutarimas neįvykdo mas, paslaugos teikėjas ar pardavėjas įtraukiamas į tarnybos „juoduosius sąrašus“ ir skelbiamas viešai, o var totojas savo teises gina teisme. Apie 130 įmonių vienijančios Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Dilkienė patvirtino, kad apar tamentus, kuriuose įvyko nesusip ratimas, valdanti įmonė nėra aso ciacijos narys. „Dar nesu girdėjusi, kad svečių, prieš jiems išsikraustant, būtų pa prašyta patiems išsivalyti kam barius ar papildomai mokėti už kambarinės paslaugas. Čia gal ko kie nors privatūs butai, kur tokios taisyklės nustatytos. Čia visai kitas segmentas, tokių asociacijoje mes net neturime“, – sakė E.Dilkienė. Apgyvendinimo rūšis ir paslau gas reglamentuoja Turizmo įsta tymas, kas ir kaip tokias paslau gas teikia. „Pasitaiko, kad klientai kreipiasi į mus, kai neišpildomi jų lūkesčiai ar aptarnaujantis personalas buvo nesvetingas. Visko pasitaiko, bet tokių apgyvendinimo atvejų dar neteko girdėti, mes tokių viešbu čių nežinome ir jie mums neprik lauso“, – tvirtino E.Dilkienė.