13
vasario 28–kovo 6, 2013
turtas Komentaras
Vytautas Turonis
Nacional inės pastat ų adm in istrator ių asociacijos pirm in inkas
S
dar laukia savo eilės, tačiau ir juose atlikti atskiri modernizacijos darbai.
visiškai renovuotas 51 pastatas. Li kusiuose apšiltintos galinės sienos bei atlikti 41 pastato stogų konst rukcijų šiltinimo darbai. Centrinio šildymo sistema atnaujinta visuo se daugiabučiuose. Skaičiuojama, kad likę 69 kooperatyvo namai bus iki galo renovuoti maždaug per 15 metų. Sutaupo apie 30 proc.
Augustavo burmistro K.Kożu chowskio teigimu, jei renovuojant daugiabučius nebūtų imtasi ryž tingų veiksmų, šiandien 1 kv. m šil
dymo kaina siektų apie 3 zlotus. O 2012 m. ši kaina siekė 2,11 zloto ir yra apie 30 proc. žemesnė, nei būtų tekę mokėti, jei nebūtų atlikti lig šioliniai darbai. Pavyzdžiui, iki renovacijos be veik 2,4 tūkst. kv. m ploto daugia butyje suvartotos energijos kai na siekė kiek daugiau nei 70 tūkst. zlotų, o po modernizavimo – apie 53 tūkst. zlotų. Praėjusiais metais modernizuo to namo gyventoja Maria Gedo teigė dar negalinti pasakyti, ko kią dalį išlaidų jai pavyks sutau
pyti. Kooperatyvo nariai už ko munalines paslaugas kas mėnesį moka vienodą sumą, kartą per metus atgaudami arba permoką arba sumokėdami trūkstamą pi nigų dalį. Šiuo metu už 61 kv. m ploto būs tą moteris per mėnesį moka po 335 zlotus (apie 285 litus) ir tikisi, kad po šio šildymo sezono jai sugrįš bent dviejų mėnesių išlaidos. Augustavo gyventoja džiaugė si, kad po renovacijos jaučiasi tarsi naujo būsto naujakurė – jame tapo gerokai šilčiau ir tyliau.
Linos Bieliauskaitės nuotr.
14
tūkst. litų šilumai sutaupė eilinis Augustavo daugiabutis po renovacijos.
ėkm ing ą renov ac ij os proce są Liet uvoj e užt ikr int ų trys pap rast i dalyk ai – priv al o mas is lėš ų kaupim as, skaid rus valst yb ės skat in im as ir san kcij os. Priv al om oj o lėš ų kaup im o prak tik a įprast a fakt išk ai vis os e ap link inės e šalys e, tarp jų ir Lenk ij oj e bei Slovak ijoje, kur pas tarais iais me tais stebim as ryšk iaus ias renov ac i jos proces as. Laikom ės nuos tatos, kad sėkm ing ai mod ern iz ac ij ai lė šų kaupim as turėt ų būt i vis uot in is ir vis iems vienod as ar bent jau vie nodo baz in io dyd žio. Prad žiai siū lyt ume kaupt i bent po 50 cent ų už 1 kv. m gyven amoj o ploto per mėne sį. Antras privalom as punkt as reno vac ij ai įsib ėg ėt i – skaidr i, aišk i ir vi siems vien od a valst yb ės par am a. Tai yra ji turėt ų būt i susieta su plo tu, o ne su procent u nuo sąm atos. Taip pat par amos dyd is turėt ų pri klaus yt i nuo rez ult ato – tai yra ko kia buvo pas iekt a pas tato energ in io efekt yv um o klas ė po ren ov ac ij os. Treč ias neišveng iam as dalyk as – sankcij os. Dab ar gal ioj ant i lengvat ų ir komp ens ac ij ų už šildym ą sistem a yra yding a, nes ji nes kat in a žmon ių prit art i ren ov ac ij ai. Man om e, kad komp ens ac ij os ir PVM lengv at a šil dymui gal ėt ų būt i pan aik int a nuo 2017 m. Taip pat turėt ų būt i aišk iai pas ak yt a, kad sav iv aldyb ių būst ų gyventoj ai bei komp ens ac ij as gau nant ys asmenys autom at išk ai skai čiuojam i kaip rem iant ys renovacijos proj ekt us. Tai, ką šiand ien siūlo mū sų asoc iac ij a, nėra koks nors raket ų moksl as. Apl ink inės e šalys e, kurio se pan aš us prag yven imo lyg is, dau giab uč ių modern iz ac ij a sėkm ing ai vykst a. Tiek Lenk ij oj e, tiek Slovak i joj e įspūd ing i rez ult at ai pas iekt i fak tišk ai tom is pač iom is priemonėm is. Tod ėl mums tereik ia pas in aud ot i kaimynų pav yzd žiu.
Skaičiai ir faktai Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40
tūkst. daugiabučių namų, kuriuose gyvena maždaug 70 proc. šalies gy ventojų. Apie 35 tūkst., arba beveik 88
proc., senosios statybos namų bū tina renovuoti, nes jie yra energiš kai neefektyvūs. Šilumos sąskaitos tame pačia
me mieste, priklausomai nuo dau giabučio būklės, už tą patį plotą ga li skirtis iki 10 kartų.
Nauda: ponia Maria tikino, kad visi daugiabučio gyventojai nekantrau
dami laukė, kada bus pradėta jų namo renovacija, tad labai nudžiugo, prie savo namo išvydę darbininkus.