Issuu on Google+

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, VASARIO 14, 2013

www.kl.lt

37 (19 640)

12 82AC6?A.162;6@C .@.?6<!

turtas

Valentino dienÄ&#x2026; pelnÄ&#x2026; kraunasi ir erotiniĹł prekiĹł

V.Va­si­liaus­kas: apie ĹŞkio ban­ko na­cio­na­li­za­vi­mÄ&#x2026; dar ne­kal­ba­ma.

Lietuva 8p.

B.Oba­ma nu­pie­ťÄ&#x2014; ki­to­kiÄ&#x2026; Ame­ri­kÄ&#x2026;, bet ne­tu­ri lai­ko sa­vo vi­zi­jai ÄŻgy­ven­din­ti.

Pasaulis 11p.

Va­len­ti­no die­na pre­ky­bi­nin­kams â&#x20AC;&#x201C; tar­si ant­ro­sios Ka­lÄ&#x2014;­dos.

Lietuviai â&#x20AC;&#x201C; drovĹŤs ir konservatyvĹŤs. TaÄ?iau prieĹĄ Valen nÄ&#x2026; jie ĹĄiÄ&#x2026; kaukÄ&#x2122; tino dienusimeta ir iĹĄ par duotu apatinius, Ĺžaisliu kus meilÄ&#x2014;s Ĺžaidimams viĹł ĹĄluoja ÄŻmantrius si ÄŻ masaĹžus poro paÄŻvairinti ir regist mis. ruojaGintarÄ&#x2014; Micevi

parduotuvÄ&#x2014;s

Ä?iĹŤtÄ&#x2014;

g.miceviciute@d uĹžeina ir ÄŻ ÄŻprastas iena.lt erotikos prekiĹł bÄ&#x2014;jo, kad pastaruo parduotuvesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ju metu pirkÄ&#x2014;jai kalbÄ&#x2014;jo A.Sivititin pamÄ&#x2014;gÄ&#x2122; ir spe kienÄ&#x2014;. Vasaris â&#x20AC;&#x201C; antrasis cialias viso kĹŤmetĹł mÄ&#x2014;nuo po no kojines. kalÄ&#x2014;dinio gruodĹžio, kai prekybi- Gy ninkai dĹžiĹŤgauja. va konsultacija â&#x20AC;&#x201C; bĹŤ ArtÄ&#x2014;jant ValenTiki verslo ateiti Tiesa, kai kurie vers tina tino dienai gyven mi tojus vÄ&#x2014;l apima li gia prieĹĄingas ten ninkai ÄŻĹžvel- Nors gyventojai pa pirkimo manija ir maĹžu drÄ&#x2026;sinasi dencijas â&#x20AC;&#x201C; eroparduotuvÄ&#x2014;se jie eiti ÄŻ intymiĹł pre tiniĹł daiktĹł pre ima leisti pinigus kiĹł parduotuves, kyba yra subtili, ĹĄirde o vasarÄŻ kai kurios ruotiems suvenyrams, lÄ&#x2014;mis deko- todÄ&#x2014;l klientui svar net apgulamos, bus ĹžmogiĹĄkas pliuĹĄiniams kon J.ValionienÄ&#x2014; apgai meĹĄkiukams ir sal taktas ir gyvos kon lestavo, kad liedainiams. sultacijos. tuviĹł elgesys dar Ne virtualiĹł, o Platesne fantazi ne toks, koks uŞįprastĹł erotija pasiĹžyminsie niĹł prekiĹł parduo tys, drÄ&#x2026;sesni lietu nio ĹĄalyse gyvenan tuviĹł pradininviai ÄŻsimylÄ&#x2014;jÄ&#x2014;liĹł Ä?iĹł ĹžmoniĹł. kÄ&#x2014; Lietuvoje â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Mums toli iki vo ĹĄventei ruoĹĄiasi ki ÄŻmonÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Juntosâ&#x20AC;&#x153;. kieÄ?iĹł ar kitĹł taip â&#x20AC;&#x201C; ima varssenosios Europos Pirmoji parduotu tyti erotiniĹł pre ĹĄaliĹł gyventovÄ&#x2014; pavadinimu kiĹł jĹł poĹžiĹŤrio. MĹŤsĹł duris ir narĹĄyti in parduotuviĹł â&#x20AC;&#x17E;Aistraâ&#x20AC;&#x153;, palyginti pardavÄ&#x2014;jos prie su tymius daiktus sienio ĹĄalimis, Lie kitomis uĹž- kiekvieno pirkÄ&#x2014;jo siĹŤlanÄ?ias svetaines turi rasti priÄ&#x2014;tuvoje pradÄ&#x2014;jo internete. jimÄ&#x2026;, sugebÄ&#x2014;ti pra veikti gana vÄ&#x2014;lai â&#x20AC;&#x201C; prieĹĄ septynekalbinti ĹžmogĹł, nes didĹžioji da rius metus. Ĺ iuo Pelnas ima plauk metu ÄŻmonÄ&#x2014; turi lis ti Ä?iasi nejaukiai. Ĺ˝mo vis dar jau13 parduotuviĹł ke IntymiĹł prekiĹł par liuo davÄ&#x2014;jai pripaŞįsnÄ&#x2014;ms atrodo, se, erotiniĹł prekiĹł se miestuo- kad mĹŤsĹł parduo ta â&#x20AC;&#x201C; vasarÄŻ jiems pa tuvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; kaĹžkas vyksta susikrauti siĹŤlo ÄŻsigyti ir neĹĄvankaus ir ne internetu. didĹžiausiÄ&#x2026; pelnÄ&#x2026;. leistino. Tik maTrejus metus veiĹža dalis pirkÄ&#x2014;jĹł su kianÄ?ios ÄŻprastos ir pranta, kad atÄ&#x2014;pus jus nuoboduliui ÄŻ janÄ?ios e. parduotu metÄŻ gyvuo- Gytis BreikĹĄ mie vÄ&#x2014;s fantazijos.lt gamÄ&#x2026;jÄŻ daĹžtas: nai atĹĄÄ&#x2026;la ĹĄeimos atstovÄ&#x2014; Alina Sivit santykiai. Reta kienÄ&#x2014; pasakojo, moteris sugalvoja, kad prieĹĄ Valenti kad reikia nors no dienÄ&#x2026; prekyba ErotiniĹł prekiĹł kartais bĹŤti Ĺžavin suaktyvÄ&#x2014;ja maĹždaug tiegai ne tik gatvÄ&#x2014;je, 50 proc. kÄ&#x2014;jai ir gaminto ď ŽDovanos: ]R_CN bet mokÄ&#x2014;ti apsireng â&#x20AC;&#x17E;Populiariausia pre YR[aV[\QVR[Ă&#x2013;Tf jai ti ir miegamakÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; vibratocR[a\WNZ`cVR[TĂ&#x203A; jameâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo rius. TaÄ?iau klientai visame pasauly YVĂşV_V_QRYĂ&#x203A;ZV`QR J.ValionienÄ&#x2014;. per X\_b\aĂş`bcR[f_ je saprekes jie ir nori Vis dÄ&#x2014;lto J.Valio rinkinius, ÄŻ juos taip ka ir dovanĹł Ăş[R]NXN[XNcV`QN pirkti internetu. nienÄ&#x2014; ÄŻĹžvel- Be pat ÄŻeina vibko, kad didĹžiausia

VNb]_VRVĂ&#x2013;cR[ dauguma jĹł bĹŤna gia prekybos eroti to, seniai baigÄ&#x2014;si ratoriai, gali bĹŤti aĂ?WVR_R[XN`V]VX vulgaroki, o mes nÄ&#x2014;mis prekÄ&#x2014;mis so antrankiai, akiĹł N[aVXN`Q\cN[N` kai buvo skelbiama, vietinÄ&#x2014; era, pasirinkome kitokÄŻ prekybos banga perspektyvĹł Lietu raiĹĄÄ?iai ir kitokie  dizainÄ&#x2026;. Be to, voje ir planuokad patys ÄŻvairiausi bĹŤraâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinÄ&#x2122;s G.BreikĹĄsekso nÄ&#x2014;- prekes gauname tie ja parduotuviĹł plÄ&#x2014;t daiktaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; A.Si na prieĹĄ Valenti siai rÄ&#x2026;. VerslininkÄ&#x2014; vitkienÄ&#x2014;. tas. jĹł, o ne per tarpinin iĹĄ gamintono pridĹŤrÄ&#x2014;, kad norint Be to, naujajai par Be vasario mÄ&#x2014;ne kus Lietuvoje, duotuvei ati- to ÄŻtikti klientams sio, erotiniĹł dienÄ&#x2026; ir Naujuo daryti verslininkai dÄ&#x2014;l galime pasiĹŤly po truputÄŻ keiÄ?ia prekiĹł pardavÄ&#x2014;jams sius ti ge ma ir tokiĹł parpasirinko pabĹŤna pelninga nasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; G.BreikĹĄ resnes kailankĹł metÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; vasa duo me ir gruodĹžio pabai tuviĹł koncepcija tus. rio pradĹžiÄ&#x2026;, kai tas. ga. Tuomet, pagÄ&#x2014;ja seksualiĹł apa â&#x20AC;&#x201C; jose dau- gyventojai pradeda sak A.SivitkienÄ&#x2014;s, tiniĹł drabuĹžiĹł, kurti planus Vy gyventojai inValentino dienai. rai apatinius ren liemenÄ&#x2014;liĹł, boa. tymiomis dovano ka kruopĹĄÄ?iau mis apsirĹŤpina Ak tyviau prekyba â&#x20AC;&#x17E;Tai ErotiniĹł prekiĹł prieĹĄ pat Naujuo prieĹĄ erotika sius verslo sÄ&#x2014;kme mai. buvo ne tik mĹŤsĹł spÄ&#x2014;lioji- pa kvimpanÄ?iÄ&#x2026; ÄŻsimy Lietuvoje tiki ir ÄŻmo dicijos dovanoti vib metus. TraPasak ÄŻmonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Jun Tiek erotiniĹł pre lÄ&#x2014;jÄ&#x2014;liĹł dienÄ&#x2026; nÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Electronic tosâ&#x20AC;&#x153; direkto- Tra kiĹł tiekÄ&#x2014;- vyks ratorius KalÄ&#x2014;jai, tiek gamintojai rÄ&#x2014;s Jurgitos Valio ta ne tik ĹĄiĹł pre dĹł proga nÄ&#x2014;ra. deâ&#x20AC;&#x153; direktorius Gy visame pasaunienÄ&#x2014;s, internetu kiĹł tis par BreikĹĄ duotas. tuvÄ&#x2014;se. DaĹžniau lyje sako, kad didĹžiau Iki ĹĄiol ÄŻmonÄ&#x2014; vir erotines prekes Ĺžmo â&#x20AC;&#x17E;Turime ir ÄŻpras gyventojai varsto tualiai prekiasia prekybos ir nÄ&#x2014;s perka vantÄ&#x2026; banga bĹŤna prieĹĄ apatiniĹł drabuĹžiĹł vo buitine techni taÄ?iau ĹžmonÄ&#x2014;s dau parduotuvÄ&#x2122;, giau negu gyvai, nes Valentino dienÄ&#x2026; ir ka ir elektronika, parduotuves. jiems svarbios ta giau perka inKaip ir erotiniais Naujuosius metus. specialistĹł konsul Ä?iau visai neseniai ternetu. Taip Ĺžmo daiktais prekiauDar viena bantacijos, galimypradÄ&#x2014;jo veikti ga nÄ&#x2014;ms tikriausiai janÄ?io ir jos valdoma inty bÄ&#x2014; iĹĄsirinktÄ&#x2026; daik ateina vasarÄ&#x2026;, kai patogiau. Kai kurie miĹł prekiĹł svetÄ&#x2026; apĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti, paĹĄiltaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; rai se parduotuvÄ&#x2014;se, klientai vydirba iki vÄ&#x2014;luG.BreikĹĄtas. tainÄ&#x2014; internete â&#x20AC;&#x17E;Lo Ä?ia ieĹĄko dovanĹł Ä?iupinÄ&#x2014;ti. TaÄ?iau mos, negali uĹžsuk sa ve Boxâ&#x20AC;&#x153;. Ĺžengti ĹžingsnÄŻ ÄŻ ti ÄŻ parduotuvÄ&#x2122;, sioms. Moterys dai vo mylimoVos prieĹĄ porÄ&#x2026; savai ÄŻprastas parduotu â&#x20AC;&#x17E;NenorÄ&#x2014;jome bĹŤ gal ir drovumas le rosi ti universalinÄ&#x2014; ves kai kuriems mia, kad daĹžniau sios veikti intymiĹł Ä?iĹł pradÄ&#x2014;ju- apatiniĹł drabuĹžiĹł komp ÄŻdomesniĹł parduotuvÄ&#x2014;, nes nedrÄ&#x2026;su â&#x20AC;&#x201C; jie Ä?ia prekes renkasi vir sudÄ&#x2014;tinga vienopre bijo sutikti kaitualiai. Bet jaunilektĹł ĹĄventuvÄ&#x2014;s vadovas sakÄ&#x2014;, kiĹł parduo- tiniam vakarui. je vietoje maiĹĄyti mynÄ&#x2026; ar bendradar mas dabar jau ak padangas ir kvekad pardavimu tyvesnis, drÄ&#x2026;siau bÄŻ. kol kas yra paten ApatiniĹł drabuĹžiĹł palus Aktyviausiai preky kintas. G.BreikĹĄparduotuba ĹĄiose par- pre arba suaugusiesiems skirtas tas vÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Mi duotuvÄ&#x2014;se vyksta pastebÄ&#x2014;jo, kad ĹĄio kes dÄ&#x2014;ti ĹĄalia Ĺžais gruodÄŻ, rugpjĹŤje rinkoje ak- Drau lavitsaâ&#x20AC;&#x153; pardavÄ&#x2014;ja Orinta lĹł. TodÄ&#x2014;l ir ty ÄŻkĹŤrÄ&#x2014;me atskirÄ&#x2026; viausios pirkÄ&#x2014;jos tÄŻ ir, Ĺžinoma, vasa gelÄ&#x2014; sakÄ&#x2014;, kad prieĹĄ sveitainÄ&#x2122;, kurioyra moterys â&#x20AC;&#x201C; rÄŻ prieĹĄ ValentiValentino dienÄ&#x2026; Ä?ia netgi jos sudaro net 75 pro je siĹŤlomos prekÄ&#x2014;s no dienÄ&#x2026;. DaĹžniau tai c. visĹł klientĹł. tik suaugusieko nors ÄŻsigyti laidos specialiĹł spal komos nuoLikusieji klientai siemsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paaiĹĄki Ä?ia uĹžeina vyrai â&#x20AC;&#x201C; yra vyrai, daĹžno G.BreikĹĄtas. vĹł apatiniams dienÄ&#x2026; iki ĹĄvenâ&#x20AC;&#x201C; juodiems, raudo niausiai perkantys tÄ&#x2014;s arba per jÄ&#x2026;. Pa niems, baltiems sak J.ValionienÄ&#x2014;s, dovanas savo ir moterims. vyĹĄniniams. Daugiausia klien gyventojĹł poreikiai tĹł â&#x20AC;&#x201C; moterys intymiĹł prekiĹł â&#x20AC;&#x17E;Tikrai daugiau Virtualios erotiniĹł G.BreikĹĄtas mano, parduotuvÄ&#x2014;se bĹŤna Ĺžmo pre kad skirtingi. tuvÄ&#x2014;s ÄŻkĹŤrimo G.BreikĹĄkiĹł parduo- svetainÄ&#x2014;je kol kas sÄ&#x2014;k prekyba jo ka prieĹĄ Valentino die nÄ&#x2014;s perKai ÄŻ parduotuvÄ&#x2122; nÄ&#x2026;, ĹĄita diemingai vyks- na tas Ä&#x2014;mÄ&#x2014;si ne ta uĹžsuka po- ak vei ne ra, lai kia stebuklingai. tik daĹžniausiai ÄŻsimy â&#x20AC;&#x201C; prieĹĄ tai buvo at erotiniĹł prekiĹł TaÄ?iau tai, lÄ&#x2014;jÄ&#x2014;liai per- kos liktas rin- dienÄ&#x2026; todÄ&#x2014;l, kad prieĹĄ Valentino kÄ&#x2026; per ka ÄŻvairius inty ka vyrai ir moterys, tyrimas. Jo rezulta mius Ĺžaisliukus. tai verslinin- kiĹł suaktyvÄ&#x2014;ja visa erotiniĹł pre- Mo skiriasi. parduotuviĹł klien kui ÄŻpĹŤtÄ&#x2014; optimiz terys renkasi puoĹĄ Jeigu dovanÄ&#x2026; mo rinka, bet ir todÄ&#x2014;l, tĹł mo. nesnius apateriai renka vykad buvo pa- ti sirinkta tinkama nius, taÄ?iau ÄŻ juos ras, jis dairosi apa â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ioje srityje Lie yra moterys. verslo strategija. ĹžiĹŤri paprasÄ?iau tuvo tiniĹł arba nakâ&#x20AC;&#x201C; nusipirks vienÄ&#x2026;, cijos neblogos. Taip, je tendenâ&#x20AC;&#x17E;Mums sekasi, nes tiniĹł drabuĹžiĹł. J.Va o paskui ir kitÄ&#x2026;. lionienÄ&#x2014; pasteiki lietuviai ga- ko na konservatyvĹŤs, graĹžiai pateikiamĹł ĹĄiol trĹŤ- Vyrai apatinius mote bet dÄ&#x2014;l to tokias rims renka analogiĹĄko labai turinio puslapiĹł, pretenzingai, su mano nuomone, giau laiko, kol iĹĄren gaiĹĄta dauka, jiems gra-

Ĺ iandien priedas 75



Kaina 1,30 Lt

proc.

Mei­lÄ&#x2014;s ke­rĹł â&#x20AC;&#x201C; pas bō­rÄ&#x2014;­jus Va­sa­rio vi­du­rys â&#x20AC;&#x201C; tik­ras dar­by­me­tis bō­rÄ&#x2014;­jams, ekst­ra­ sen­sams, psi­cho­te­ ra­peu­tams ir ÄŻvai­ riau­siems Ĺži­niuo­ niams. Vien Klai­ pÄ&#x2014;­do­je prieĹĄ ÄŻsi­ my­lÄ&#x2014;­ju­sių­jĹł die­nÄ&#x2026; klien­ tĹł ant­plō­dĹžiu dĹžiau­gia­si be­veik tris­de­ ĹĄimt uos­ ta­mies­ty­ je atei­tÄŻ spÄ&#x2014;­ jan­Ä?iĹł bō­rÄ&#x2014;­jĹł.

â&#x20AC;&#x17E;Tai la­bai pra­sti po­pie­riai.â&#x20AC;&#x153; Sei­mo na­rys Al­gir­das Sy­sas ÄŻver­ti­no fi­nan­si­nÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Sod­rosâ&#x20AC;&#x153; pa­dÄ&#x2014;­tÄŻ.

3p.

Ko­va su pe­lÄ&#x2014;­siu â&#x20AC;&#x201C; be­vai­sÄ&#x2014; Mil­da Ski­riu­tÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt

Nuo ant bu­to sie­nĹł pra­dÄ&#x2014;­ju­siĹł aug­ ti pe­lÄ&#x2014;­siĹł ken­Ä?ian­ti klai­pÄ&#x2014;­die­tÄ&#x2014; pa­ gal­bos iĹĄ na­mo pri­Şiō­rÄ&#x2014;­to­jo lau­kÄ&#x2014; tris sa­vai­tes. Na­mÄ&#x2026; ad­mi­nist­ruo­ jan­Ä?ios ÄŻmo­nÄ&#x2014;s dar­buo­to­jai ne­si­ tei­kÄ&#x2014; at­vyk­ti. Su­pe­li­jo vi­sa sie­na

As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt

At­ve­ja ťir­dies skaus­mai

â&#x20AC;&#x17E;Va­sa­ris â&#x20AC;&#x201C; tam­sus me­tas, nors at­ro­do, kad gam­tos pa­bu­di­mas jau yra Ä?ia pat. To­dÄ&#x2014;l pri­slÄ&#x2014;g­tos nuo­tai­ kos ka­muo­ja­mi Ĺžmo­nÄ&#x2014;s ir puo­la ieť­ko­ti at­sa­ky­mĹł ÄŻ jiems rō­pi­mus klau­si­ mus. Ta­Ä?iau pas bō­rÄ&#x2014;­jus daŞ­niau­siai ei­na­ma dÄ&#x2014;l ne­lai­min­gos mei­lÄ&#x2014;s.

4

 @UbaaR_`a\PXÂ&#x2022;[b\ a_

Â&#x201E;Â&#x201E;Pra­na­ťys­tÄ&#x2014;: me­diu­mÄ&#x2014; Gra­Şi­na ÄŻsi­ti­ki­nu­si, kad mei­lÄ&#x2014;s rei­ka­lus ga­li pa­dÄ&#x2014;­ti su­tvar­ky­ti net ÄŻ ana­pu­si­nÄŻ pa­sau­lÄŻ

pa­te­ku­sios ar­ti­mų­jĹł vÄ&#x2014;­lÄ&#x2014;s. 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Daug me­tĹł Kre­tin­gos gat­vÄ&#x2014;s 1-aja­ me na­me gy­ve­nan­ti 56 me­tĹł klai­ pÄ&#x2014;­die­tÄ&#x2014; Ala No­vi­ko­va pa­sa­ko­jo, kad anks­Ä?iau rō­pes­Ä?iĹł dÄ&#x2014;l ant sie­nĹł au­ gan­Ä?iĹł pe­lÄ&#x2014;­siĹł ne­tu­rÄ&#x2014;­jo. Ĺ ie­met jie pa­si­ro­dÄ&#x2014; ant dvie­jĹł kam­ba­riĹł ir san­dÄ&#x2014;­liu­ko sie­nĹł. Pa­sak mo­ters, vie­no­je pa­tal­pĹł uĹžau­go net kaŞ­koks neaiť­kus gry­ be­lis. â&#x20AC;&#x17E;Gy­ve­nu kam­pi­nia­me bu­te pa­ sku­ti­nia­me aukť­te. Pe­lÄ&#x2014;­sis la­biau­ siai au­ga ant sie­nos, ku­ri yra lau­ki­ nÄ&#x2014;. Neį­si­vaiz­duo­ju, ko­dÄ&#x2014;l jis at­si­ra­do.

7


2

KETVIRTADIENIS, VASARIO 14, 2013

miestas

Va­sa­rio 16-ajai – ren­gi­nių gau­sa Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je ne­trūks ren­gi­nių, skir­tų Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ ri­mo die­nai pa­mi­nė­ti. At­gi­mi­mo aikš­tė­je tra­di­ciš­kai vyks iš­kil­min­ ga ri­kiuo­tė, klai­pė­die­čiai kvie­čia­ mi į ne­mo­ka­mus kon­cer­tus. Lai­kys mi­šias už Lie­tu­vą

Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­nai pa­mi­nė­ti ren­gi­niai pra­si­dės dar va­ sa­rio 15-ąją. 16 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to Me­nų fa­kul­te­to kon­cer­tų sa­ lė­je vyks iš­kil­min­gas mi­nė­ji­maskon­cer­tas, o 17 val. I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je bus pri­sta­ty­ta kny­ga „Sta��nis­lo­vas Na­ ru­ta­vi­čius. Sig­na­ta­ras ir jo lai­kai“.

tė­vy­nei Lie­tu­vai“. Ren­gi­nio me­tu pa­si­ro­dys Klai­pė­dos vai­kų ir jau­ni­ mo cho­rai, an­samb­liai ir so­lis­tai. Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šven­tę vai­ni­kuos 16 val. pra­si­dė­ sian­tis kon­cer­tas Žve­jų kul­tū­ros rū­muo­se. Jo me­tu pa­si­ro­dys vals­ty­bi­nis pu­čia­mų­jų inst­ru­men­tų or­kest­ras „Tri­mi­tas“, so­lis­tai As­ta Krikš­čiū­ nai­tė ir Me­rū­nas Vi­tuls­kis, dai­nos stu­di­ja „Ke­be­riokšt“. Vi­si va­sa­rio 16-ąją vyk­sian­tys kon­cer­tai bus ne­mo­ka­mi. „Ren­gi­nių Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­nai – tik­rai daug. Jie skir­ti įvai­raus am­žiaus žmo­nėms“, – pa­brė­žė N.Lend­rai­tis. Va­sa­rio 16-osios šven­tė mies­tui at­sieis be­veik 30 tūkst. li­tų. Dau­ giau­sia – 14 tūkst. li­tų – kai­nuos šven­ti­nis kon­cer­tas Žve­jų rū­muo­se. Kvie­čia puoš­tis pa­trio­tiš­kai

Na­rū­nas Lend­rai­tis:

Ren­gi­nių Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­nai – tik­rai daug. Jie skir­ti įvai­raus am­žiaus žmo­nėms.

Va­sa­rio 16-osios šven­ti­nis ry­tas pra­si­dės 10.30 val. šv. mi­šio­mis už Lie­tu­vą Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je. Po jų vi­si ke­liaus į At­ gi­mi­mo aikš­tę, kur vi­dur­die­nį pra­ si­dės Vals­ty­bės at­kū­ri­mo šven­tė. Čia tra­di­ciš­kai vyks iš­kil­min­ga ri­kiuo­tė. Skam­bant him­nui, bus pa­kel­ta Lie­tu­vos vė­lia­va. Ši gar­ bė šie­met su­teik­ta vers­li­nin­kams Aloy­zui Kuz­mars­kiui ir Ai­dui Ka­ vec­kiui. Tai tar­si mies­to pa­dė­ka jiems už bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ gel­bė­ji­mą. Už me­tų dar­bą bus ap­do­va­no­ tas Si­gi­tas Jur­čys – pran­ciš­ko­nas bro­lis Be­ne­dik­tas. Tra­di­ciš­kai už nuo­pel­nus jam bus įteik­ta Klai­pė­ dos vė­lia­va. Į šven­tę atė­ję klai­pė­die­čiai bus vai­ši­na­mi karš­ta ar­ba­ta. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­ dė­jas Na­rū­nas Lend­rai­tis su­si­rin­ ku­siuo­sius kvie­tė ne­sku­bė­ti iš­si­ skirs­ty­ti. „No­ri­me, kad vi­si pa­bū­tų kar­tu. Skam­bant links­mai mu­zi­kai, atė­ju­ sie­ji ga­lės pa­šok­ti su Žve­jų kul­tū­ros na­mų an­samb­liais. Bus toks pa­si­ bu­vi­mas kar­tu“, – ra­gi­no ve­dė­jas.

Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ ną mi­nės ir Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ jus. Lan­ky­to­jai, tu­rin­tys Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės vė­lia­vos spal­vų at­ri­ bu­tus, va­sa­rio 16-ąją į mu­zie­jų bus įlei­džia­mi ne­mo­ka­mai. „Ši idė­ja gi­mė per­nai, mi­nint Ko­ vo-11-ąją – Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­ my­bės at­kū­ri­mo die­ną. Praė­ju­siais me­tais, reng­da­mi šią ak­ci­ją, no­rė­ jo­me pa­ska­tin­ti žmo­nes ak­ty­viau nau­do­ti tris­pal­vę at­ri­bu­ti­ką. Šie­ met, švęs­da­mi Vals­ty­bės at­kū­ri­ mo die­ną, kvie­čia­me kur­ti ir nau­jas tra­di­ci­jas – švęs­ti ją lan­kant mu­ zie­jus: la­biau pa­žįs­tant sa­vo ša­lies kul­tū­rą, is­to­ri­ją, praei­tį“, – tvir­ti­ no Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­ to­rė Ol­ga Ža­lie­nė. Ti­ki­ma­si, kad prie šios ini­cia­ty­vos pri­si­dės ir ki­ ti mu­zie­jai. Jū­rų mu­zie­jaus lan­ky­to­jai, ku­ rie ateis be tris­pal­vės, ją ga­lės pa­ si­ga­min­ti kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se „Tris­pal­vė jū­ra“. Jos veiks nuo 12 iki 15 val.

Vai­kai dai­nuos tė­vy­nei

Pus­va­lan­dis po vi­dur­die­nio pra­si­ dės Klai­pė­dos ka­ri­lio­no kon­cer­tas. Var­pai skam­ba kas­met, mi­nint Lie­ tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo die­ną. 13 val. klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­ kul­te­to kon­cer­tų sa­lę. Čia vyks šven­ti­nis kon­cer­tas „Mū­sų vai­kai –

„„Tra­d i­c i­j a: šie­met va­sa­rio 16-

ąją At­gi­mi­mo aikš­tė­je vyks iš­kil­ min­ga Lie­tu­vos vė­lia­vos pa­kė­li­ mo ce­re­mo­ni­ja.

„„Ob­jek­tas: vie­nas reikš­min­giau­sių pro­jek­tų, ku­rį ke­ti­na­ma šie­met pa­baig­ti, – Kul­tū­ros fab­ri­ko sta­ty­bos. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mieste barstys milijonus Uos­ta­mies­ty­je šie­met į įvai­rius vi­suo­me­ ni­nius ob­jek­tus ir inf­rast­ruk­tū­rą bus in­ ves­tuo­ta 115 mln. li­tų. Už juos bus tvar­ ko­mos gat­vės, re­no­vuo­ja­mos švie­ti­mo įstai­gos, pa­plū­di­miuo­se pa­sta­ty­ti nau­ji tua­le­tai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Sut­var­kys ope­ra­ci­nes

„Da­bar jau pra­si­dės di­dy­sis pi­ni­gų ju­dė­ji­mas, nes di­džio­ji da­lis ran­gos su­tar­čių yra pa­si­ra­šy­tos, fi­nan­sa­vi­ mo lai­ko­tar­pis ei­na į pa­bai­gą, tech­ ni­niai pro­jek­tai pa­reng­ti“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė. Per­nai bu­vo su­pla­nuo­tos 110 mln. li­tų sie­kian­čios in­ves­ti­ci­jos, ta­čiau pi­ni­gų iš­leis­ta ge­ro­kai ma­ žiau, nes bu­vo įvai­rių trik­džių. Iš šie­met pla­nuo­ja­mų 115 mln. li­tų in­ves­ti­ci­jų 69 mln. su­da­ro ES pa­ra­ma, apie 4 mln. li­tų pla­nuo­ja­ ma gau­ti iš vals­ty­bės biu­dže­to, 2,1 mln. li­tų – iš Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mos, 5 mln. li­tų – iš Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ jos, 3,2 mln. li­tų nu­ma­to­ma iš­leis­ti iš mies­to biu­dže­to, pa­nau­do­ti apie 11 mln. li­tų sa­vi­val­dy­bės paim­ tų pa­sko­lų, dar 7,6 mln. li­tų ke­ti­ na in­ves­tuo­ti sa­vi­val­dy­bės kont­ro­ liuo­ja­mos įmo­nės. „Iš Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­ mos skir­tų lė­šų pa­baig­si­me Ma­žo­ sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus sau­gyk­lų pa­sta­to sta­ty­bas ir įren­ gi­mo dar­bus bei Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės ope­ra­ci­nių pro­jek­tą, ku­ris tę­sia­si jau ne vie­ ne­rius me­tus, nes trū­ko vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo da­lies“, – pa­si­džiau­ gė A.Ve­ly­kie­nė. Pirks au­to­bu­sų

Uos­to di­rek­ci­jos skir­tos lė­šos taip pat bus pa­nau­do­tos tiks­lin­gai – pa­

baig­ti Mi­ni­jos gat­vės re­konst­ruk­ ci­ją ir pra­dė­ti Bal­ti­jos pro­spek­to ir Mi­ni­jos gat­vės san­kry­žos re­konst­ ruk­ci­ją, nes šie­met pla­nuo­ja­ma pa­ si­ra­šy­ti ran­gos su­tar­tį. Tarp sa­vi­val­dy­bės įmo­nių dau­ giau­sia in­ves­tuo­ti nu­si­tei­ku­sios bend­ro­vės Klai­pė­dos au­to­bu­ sų par­kas ir „Klai­pė­dos van­duo“.

Pra­si­dė­jus va­sa­ros se­zo­nui, plia­žuo­ se tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ ty­ta 12 tua­le­tų, ku­ rie bū­tų pri­tai­ky­ti ir neį­ga­lie­siems. Pas­ta­ro­ji ties van­dens ir nuo­te­ kų tink­lus, o Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas pla­nuo­ja įsi­gy­ti nau­jų vie­ šo­jo trans­por­to prie­mo­nių. Kal­bė­da­ma apie pro­jek­tus, ku­rių už­sa­ko­vė yra sa­vi­val­dy­bė, A.Ve­ly­ kie­nė var­di­jo, kad šie­met tu­rė­ tų bū­ti baig­ta J.Ja­no­nio ir Jo­niš­kės gat­vių re­konst­ruk­ci­ja. Tua­le­tai – ne­mo­ka­mi

Re­no­va­ci­jos pa­baig­tu­vės šie­met bus mi­ni­mos ir ke­lio­se švie­ti­mo įstai­go­se: Send­va­rio ir Vi­tės pa­ grin­di­nė­se mo­kyk­lo­se, „Var­po“ gim­na­zi­jo­je. Šie­met tu­rė­tų bū­ti pra­dė­ta A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­los re­no­va­ ci­ja, fi­nan­suo­ja­ma ES ir sa­vi­val­dy­ bės paim­tų pa­sko­lų lė­šo­mis. Re­no­ va­vus pa­sta­tą, ku­ris dar ži­no­mas kaip Rum­šiš­kės dva­ras, ja­me at­si­

ras dau­giau mo­ky­mo sa­lių, moks­ lei­viams pa­ge­rės ne­for­ma­lio­jo ug­ dy­mo są­ly­gos. Šiais me­tais taip pat nu­ma­ty­ ta įgy­ven­din­ti so­cia­li­nį pro­jek­ tą, ku­ris tu­rė­tų pra­džiu­gin­ti uos­ ta­mies­čio pa­plū­di­mių lan­ky­to­jus. Pra­si­dė­jus va­sa­ros se­zo­nui, plia­ žuo­se tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­ta 12 tua­ le­tų, ku­rie bū­tų pri­tai­ky­ti ir neį­ga­ lie­siems. Anot A.Ve­ly­kie­nės, vie­tos, kur bus pa­sta­ty­ti tua­le­tai, jau pa­rink­ tos, jais poil­siau­to­jai ga­lės nau­do­ tis ne­mo­ka­mai. Va­lys lai­vų ka­pi­nes

„Sa­v i­val­d y­b ės ad­m i­n ist­ra­c i­ jos šie­met lau­kia di­de­lis iš­šū­kis – ad­mi­nist­ruo­ti so­cia­li­nės rū­py­ bos pro­jek­tą, o t.y. Kre­tin­gos g. 44 pa­sta­to pri­tai­ky­mas ke­lioms įstai­ goms: se­ny­vo am­žiaus žmo­nių die­nos glo­bos cent­rui, suau­gu­sių­ jų su psi­chi­kos ne­ga­lia die­nos glo­ bos cent­rui ir „Da­nės“ vai­kų glo­ bos na­mams. Šie­met pla­nuo­ja­ma pa­baig­ti Kul­ tū­ros fab­ri­ko sta­ty­bas, nors per­nai gruo­dį bu­vo at­lik­ta tik 35 pro­c. vi­ sų dar­bų. Po be­veik me­tus tru­ku­sių įvai­ rių ne­sklan­du­mų ga­liau­siai uos­ ta­m ies­č io sa­v i­val­dy­b ė pa­s i­ra­š ė ran­gos su­tar­tį dėl lai­vų ka­pi­nių prie Le­dų ra­go iš­va­ly­mo. Nu­ma­ to­ma, kad dar­bai bus baig­ti iki ki­ tų me­tų Dar vie­nas reikš­min­gas šių­me­tis dar­bas – nu­si­pirk­ti nau­jo ba­sei­no Klai­pė­do­je tech­ni­nio pro­jek­to pa­ ren­gi­mo pa­slau­gą ir jį jau tu­rė­ti ki­ tais me­tais, kad bū­tų ga­li­ma pra­dė­ ti sta­ty­bas.

115 – tiek mln. li­tų šiemet Klaipėdoje žadama investuoti į vi­suo­me­ni­ nius ob­jek­tus.


3

KETVIRTADIENIS, VASARIO 14, 2013

miestas Vo­kie­ti­jos gar­bės kon­su­las

Atp­lau­kė gi­gan­tas

Moks­lei­viai sveiks­ta

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Evan­ge­ liš­ko­sios teo­lo­gi­jos cent­ro di­rek­ to­rius doc. dr. Arū­nas Baub­lys pa­skir­tas Vo­kie­ti­jos gar­bės kon­ su­lu Klai­pė­do­je. Jis teiks am­ba­ sa­dai pa­ra­mą plė­to­jant Vo­kie­ti­ jos ir Lie­tu­vos bend­ra­dar­bia­vi­ mą ūkio, kul­tū­ros ir kon­su­li­nė­se sri­ty­se Klai­pė­dos, Tau­ra­gės, Tel­ šių ir Šiau­lių ap­skri­ty­se.

Klai­pė­dos uos­te prie 142-osios kran­ti­nės, ku­rios ope­ra­to­rius – Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­las, pri­ švar­tuo­tas lai­vas „An­nou­la“ – di­džiau­sių pa­ra­met­rų ka­da nors at­plau­kęs lai­vas į Mal­kų įlan­ką. Į jį krau­na­mi grū­dai. „An­nou­la“ il­ gis – 225 m, plo­tis – 32,27 m, o DWT – 69,41 to­nų. Jis plau­kio­ja su Grai­ki­jos vė­lia­va.

Uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­se ma­žė­ ja ser­gan­čių vai­kų, o dar­že­liuo­ se – dau­gė­ja. Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ ni­mis, va­kar į mo­kyk­las nea­tė­jo 15,3 pro­c. moks­lei­vių – tai šiek tiek ma­žiau nei už­va­kar. Klai­pė­ dos iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se vai­ kų ser­ga­mu­mas paau­go 2 pro­c. – ser­ga 17,7 pro­c. dar­že­li­nin­kų.

Iš pri­va­čių fon­dų – į „Sod­rą“ Nuo ba­lan­džio per pu­sę me­tų pen­si­ jų kau­pi­me da­ly­ vau­jan­tys gy­ven­to­ jai tu­ri ap­si­spręs­ ti, ar jie no­ri lik­ti pri­va­čiuo­se pen­si­ jų fon­duo­se. Įs­ta­ty­ mo ren­gė­jai ti­ki, kad da­lis žmo­nių su­grįš į „Sod­rą“ ir taip bus ga­li­ma su­ba­lan­suo­ti jos biu­dže­tą. a.dykoviene@kl.lt

Su­dė­tin­ga situacija

Gel­bė­da­ma „Sod­rą“ Vy­riau­sy­bė grie­bė­si nau­jos pen­si­jų re­for­mos. To ne­sle­pia ir įsta­ty­mo pa­tai­są dėl pen­si­jų fon­do ren­gęs Sei­mo na­rys Al­gir­das Sy­sas. „Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas tu­ri spręs­ ti, kaip su­ba­lan­suo­ti ne tik bū­si­mų pen­si­nin­kų ga­li­mas pen­si­jas, bet pir­ miau­sia šių die­nų pen­si­nin­kų pen­si­ jų mo­kė­ji­mą“, – sa­kė A.Sy­sas. Si­tua­ci­ja esą šian­dien keb­li, nes „Sod­ra“ tu­ri 10 mlrd. li­tų sko­lą, o me­ti­nis jos biu­dže­tas yra šiek tiek dau­giau nei 11 mlrd. li­tų. „Fak­tiš­kai mes vi­sas „Sod­ros“ įmo­kas grei­tai mo­kė­si­me iš sko­ lin­tų pi­ni­gų, tai la­bai pra­sti po­pie­ riai“, – ti­ki­no par­la­men­ta­ras. Pak­liu­vo ne­są­mo­nin­gai?

Pa­gal sta­tis­ti­ką ant­ro­jo­je pen­si­jų pa­ ko­po­je da­ly­vau­ja maž­daug 1 mln. Lie­ tu­vos gy­ven­to­jų, nors fon­dams mo­

Pas­kai­ta. Ry­toj 12 val. Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­te vie­šės ir pa­skai­tą te­ma „Qua va­d is, Eu­ro­pa?“ stu­den­tams skai­t ys Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė dr. Lai­ma And­r i­k ie­nė. Pas­kai­ta vyks au­d i­to­r i­jų ir kon­fe­ren­ci­jų sa­lės komp­lek­se. Eu­ro­ pos stu­di­jų pa­skai­ta bus skai­to­ma So­ cia­l i­n ių moks­lų fa­k ul­te­to pir­mo kur­ so stu­den­tams. Sa­vi­val­dy­b ė. Šian­d ien 9 val. mies­ to me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas su­ si­tiks su Ka­li­ning­ra­do mies­to ta­ry­bos pir­mi­nin­ku Alek­sand­ru Pe­ti­ko­pu dėl 2013 me­tų bend­ra­dar­bia­vi­mo pro­gra­ mos pa­si­ra­šy­mo.

„„Per­mai­nos: pen­si­jų kau­pi­me da­ly­vau­jan­tiems gy­ven­to­jams nuo ba­lan­džio – dar vie­na re­for­ma. 

As­ta Dy­ko­vie­nė

Dienos telegrafas

ka tik 700 tūkst. as­me­nų. Priim­tas spren­di­mas, kad šiais me­tais Lie­tu­ vos pi­lie­čiai tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, ar jie to­liau kau­pia pi­ni­gus II pen­si­jų pa­ko­ po­je, ar tik vals­ty­bi­nė­je „Sod­ro­je“.

Per 10 me­tų pri­va­ čiuo­se pen­si­jų fon­ duo­se su­kaup­ta be­veik 5 mlrd. li­tų, iš­mo­kė­ta tik apie 60 mln. li­tų. Pa­sak A.Sy­so, per 10 me­tų pri­va­ čiuo­se pen­si­jų fon­duo­se su­kaup­ta be­veik 5 mlrd. li­tų, iš­mo­kė­ta tik apie 60 mln. li­tų, už ad­mi­nist­ra­vi­ mą fon­dai pa­siė­mė dau­giau nei 250 mln. li­tų, o su­kaup­tas tur­tas esą la­ bai ne­di­de­lis – 200 mln. li­tų. „Jie mus no­ri įti­kin­ti, kad kuo dau­giau mes jiems su­mo­kė­si­me, tuo švie­ses­nį gy­ve­ni­mą ir ores­nę se­nat­ vę jie mums ga­ran­tuo­ja, su kuo aš,

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ste­bė­da­mas rin­kas šian­dien, ne­la­bai su­tin­ku“, – tei­gė A.Sy­sas. Sei­me pa­teik­tas ty­ri­mas, pa­gal ku­rį 25 pro­c. dir­ban­čių­jų ne­ži­no, kad jie da­ly­vau­ja II pen­si­jų pa­ko­ po­je, o iš vi­so 60 pro­c. ne­ži­no, kur jie da­ly­vau­ja. Per­mai­nos nuo 2014 me­tų

Nuo šių me­tų ba­lan­džio per pus­ me­tį pi­lie­čiai tu­rės pa­ra­šy­ti pa­ reiš­ki­mą pen­si­jų fon­dui, no­ri ar ne­no­ri tęs­ti pi­ni­gų kau­pi­mą II pen­ si­jų pa­ko­po­je. Tie, ku­rie no­rės tęs­ ti kau­pi­mą II pen­si­jų pa­ko­po­je, iš jų dar­bo už­mo­kes­čio kas mė­ne­ sį pa­pil­do­mai bus iš­skai­čiuo­ja­mas 1 pro­cen­tas nuo at­ly­gi­ni­mo. Rea­ liai jų at­ly­gi­ni­mas su­ma­žės 1 pro­c. Bet to­kiems žmo­nėms vals­ty­bė į fon­dą per­ves dar vie­ną pa­pil­do­mą pro­cen­tą nuo al­gos plius 2 pro­c. iš „Sod­ros“ to­kio as­mens pen­si­jų kau­pi­mui kas mė­ne­sį. A.Sy­so tei­gi­mu, dėl šio įsta­ty­ mo su­lauk­ta Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­nių ir pen­si­jų fon­dų aso­cia­ci­jos pa­

si­prie­ši­ni­mo. Esą jie no­rė­tų, kad įmo­kos bū­tų dar di­des­nės. 2007– 2008 m. į pri­va­čius pen­si­jų fon­dus bu­vo per­ve­da­ma 5,5 pro­c. Da­bar – tik 1,5 pro­c. Pa­lai­ko val­džios spren­di­mą

Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­nių ir pen­si­jų fon­dų aso­cia­ci­jos va­do­vas Ša­rū­ nas Ruz­gys tei­gia, kad fon­dai pa­ lai­ko pen­si­jų re­for­mą. „Vals­ty­bės spren­di­mą pa­lai­ko­ me, nes jei žmo­gus no­ri dau­giau su­kaup­ti sa­vo atei­čiai, vals­ty­bė vie­na ne­ga­li tuo pa­si­rū­pin­ti. Kaž­ kas tu­ri tą skau­džią tie­są pa­sa­ky­ ti“, – ma­no Š.Ruz­gys. Vie­na pen­si­jų fon­do val­dy­mo bend­ro­vė iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, kad ap­klau­sus 3,5 tūkst. žmo­nių be­veik pu­sė kau­pian­čių­jų pa­si­ry­žę į ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­dą per­ves­ti pa­ pil­do­mą įmo­ką ir taip už­si­tik­rin­ti vals­ty­bės pa­ska­ti­ni­mą. Ta­čiau pri­ pa­žįs­ta­ma, kad dau­giau nei treč­da­ lis žmo­nių ap­skri­tai ne­ži­no, ką tu­rės da­ry­ti star­ta­vus pen­si­jų re­for­mai.

Po­s ė­d žiai. Šian­d ien 13 val. vyks iš­ va­ž iuo­j a­m a­s is Mies­to ūkio ir ap­l in­ ko­s au­gos ko­m i­te­to po­s ė­d is. Jo na­ riai lan­k y­s is bend­ro­vė­j e „For­t um Klai­p ė­d a“. Bus kal­b a­m a apie ap­l in­ ko­s au­gos už­t ik­r i­n i­m ą įmo­nės veik­ lo­je. Po­s ė­dy­je da­ly­vaus įmo­nės „For­ tum Klai­p ė­d a“ ir Klai­p ė­dos re­g io­no ap­l in­kos ap­s au­gos de­p ar­t a­men­to at­ sto­vai. 13.30 val. sa­v i­val­dy­b ė­je po­s ė­ džiaus Fi­nan­s ų ir eko­no­m i­kos ko­m i­ te­to na­r iai. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ma­r i­ja Ro­man­čiuk (g. 1923 m.), Mi­kas Bag­da­na­vi­čius (g. 1925 m.), Vy­ tau­tas Ga­ve­lis (g. 1927 m.), Sta­nis­lo­vas Jok­šas (g. 1933 m.), An­ta­nas Pi­l i­bai­t is (g. 1944 m.), Vy­tau­tas Pra­nas Smul­k is (g. 1948 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Zu­za­na Jan­cie­nė, Anas­ta­si­ja Go­lo­ vač, Mi­kas Bag­da­na­v i­čius, Kons­tan­ ti­nas Če­le­d i­nas, Ju­l ia­na Pet­r i­k ie­nė, Lau­ra Va­lei­k ie­nė, Vy­tau­tas Da­nie­lius Kont­ri­mas. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas An­ta­nas Pi­li­bai­tis. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 18 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 11 ber­niu­k ų.

Pa­šal­pų ga­vė­jai be pi­ni­gų ne­liks Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­die­čiai, ku­riems sa­vi­val­dy­ bė per­ves­da­vo so­cia­li­nę pa­ra­mą į Ūkio ban­ke tu­rė­tas są­skai­tas, pi­ni­ gų ne­pra­ras.

„Šio­mis die­no­mis so­cia­li­nės pa­ra­ mos ga­vė­jams kaip tik tu­rė­jo per­ ves­ti įvai­rias so­cia­li­nes iš­mo­kas. Kai ant­ra­die­nį Lie­tu­vos ban­kas pa­skel­ bė, kad Ūkio ban­ko veik­la yra ap­ri­ bo­ta, Fi­nan­sų sky­rius ope­ra­ty­viai su­rea­ga­vo ir tiems so­cia­li­nės pa­ra­ mos ga­vė­jams, ku­rie tu­ri są­skai­tas

Ūkio ban­ke, pi­ni­gų už sau­sį ne­per­ ve­dė“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Aud­ra Dau­jo­tie­nė. Ji in­for­ma­vo, kad tie klai­pė­ die­čiai, ku­riems so­cia­li­nės iš­mo­ kos bu­vo per­ve­da­mos į Ūkio ban­ ko są­skai­tas, tu­rė­tų kuo grei­čiau kreip­tis į ku­rį nors ki­tą Lie­tu­vo­je vei­kian­tį ban­ką ir ja­me at­si­da­ry­ ti są­skai­tą. Kai tik ji bus ati­da­ry­ ta, ban­ko są­skai­tos nu­me­rį rei­kia pra­neš­ti Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riui. Pra­šy­mai per­ves­ti so­cia­li­nės pa­ ra­mos pi­ni­gus prii­ma­mi So­cia­li­nės

pa­ra­mos sky­riaus pa­da­li­niuo­se Vy­ tau­to g. 13 ir Lau­ki­nin­kų g. 19A. „Da­bar tik nuo pa­čių žmo­nių pri­klau­sys, kaip grei­tai jie gaus jiems pri­klau­san­čius pi­ni­gus. Iš­ mo­kos bus per­ve­da­mos per die­ną nuo tos aki­mir­kos, kai ga­vė­jai sa­ vi­val­dy­bei pra­neš sa­vo nau­jų ban­ ko są­skai­tų nu­me­rius“, – pa­brė­žė A.Dau­jo­tie­nė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė so­cia­li­nes iš­mo­kas į Ūkio ban­ke esan­čias są­ skai­tas per­ves­da­vo maž­daug 350 žmo­nių. Įvai­rią fi­nan­si­nę so­cia­li­ nę pa­ra­mą Klai­pė­do­je kas mė­ne­sį gau­na apie 12 tūkst. gy­ven­to­jų.

„„Išei­tis: pa­šal­pas į Ūkio ban­ko są­skai­tas gau­da­vę klai­pė­die­čiai, So­cia­

li­nės pa­ra­mos sky­riui kuo grei­čiau tu­ri pra­neš­ti ki­to ban­ko są­skai­tos nu­me­rį.  Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


4

ketvirtadienis, vasario 14, 2013

miestas

Mei­lės ke­rų – pas bū­rė­jus

Komentaras

Ga­li­na Šmidt Nu­me­ro­lo­gė

N

„„Lem­tis: pa­rap­si­cho­lo­gas K.Du­bic­kas prieš 26 me­tus vie­nas ki­tą su žmo­na iš­vy­do bur­tų me­tu. 

1

To­dėl aš Va­len­ti­no die­ną ma­tau kaip ge­du­lo die­ną, nes per sa­vo dar­bo pra­kti­ką įsi­ti­ ki­nau, kad ap­lin­kui yra la­bai daug su­dau­žy­tų šir­džių“, – aiš­ki­no bū­ rė­ja, me­diu­mė Gra­ži­na. Ant­gam­ti­nė­mis ga­lio­mis gar­sė­ jan­ti jau­na iš­vaiz­di pa­lan­giš­kė ti­ ki­no, kad skep­tiš­kai ver­ti­nan­ti dėl įsi­my­lė­jė­lių šven­tės ke­lia­mą ažio­ ta­žą. „Šių me­tų va­sa­rio 14-oji yra la­ bai ne­pa­lan­ki die­na pra­dė­ti vai­ ke­lį. Per jau­na­tį pra­dė­tas kū­di­ kis ga­li vė­liau sirg­ti, vai­kas augs ne­lai­min­gas, bus tin­gus ir jį ly­ dės ne­ga­ty­vi ener­gi­ja. Po­ros tu­ rė­tų pa­si­sau­go­ti“, – aiš­ki­no me­ diu­mė. Ta­čiau Gra­ži­na įsi­ti­ki­nu­si, kad šian­dien pa­lan­ku bur­tis ir įvai­riau­ siais bū­dais spė­ti atei­tį. „Ne­lai­min­gą mei­lę iš­gy­ve­nu­ sios mer­gi­nos vi­są jas kan­ki­nan­ tį skaus­mą ir ne­tek­tį tu­rė­tų iš­lie­ti rau­do­nos spal­vos po­pie­riaus la­pe. Rei­kia juo­du ra­ša­lu pa­ra­šy­ti sau pa­lin­kė­ji­mą, ką mo­te­ris per ar­tė­ jan­čius me­tus no­rė­tų su­tik­ti“, – ti­ki­no bū­rė­ja. Laiš­ką rei­kė­tų įdė­ti į dė­žu­tę ir įmes­ti į jū­rą. La­bai ge­ra vie­ta šiam ri­tua­lui – pa­ti Pa­lan­gos til­to pa­ bai­ga. „Te­gul jū­ra pa­sii­ma vi­są šir­dy­je ne­šio­tą skaus­mą. Jei dė­žu­tė grįž­ta į kran­tą, sa­ko­ma, kad kan­čia ly­dės vi­sus ki­tus me­tus. Ta­čiau daž­niau­ siai nu­tin­ka prie­šin­gai“, – kal­bė­jo me­diu­mė. Virš gal­vos – pra­na­šin­gi ženk­lai

Gra­ži­na įsi­my­lė­jė­liams pa­ta­ria šian­dien ati­džiai dai­ry­tis virš gal­ vos sklen­džian­čių ba­lan­džių.Tai ge­ras ženk­las po­rai. „Pui­ku, jei įsi­my­lė­jė­liai, ei­da­ mi kar­tu, iš­vys­ta dvi gul­bes. Ta­da jie tik­rai neiš­sis­kirs vi­sus me­tus ir tai yra ženk­las, kad par­tne­ ris tin­ka­mas šei­mai“, – tvir­ti­no Gra­ži­na.

Bū­rė­ja pa­brė­žė, kad no­rin­tie­ ji mei­lę pri­trauk­ti bur­tais pri­va­lo ži­no­ti, jog juo­do­ji ma­gi­ja tu­ri sa­ vo kai­ną. „Ne­de­rė­tų per prie­var­tą steng­ tis pri­trauk­ti ki­to žmo­gaus. Žmo­ gus tu­ri pa­gal­vo­ti: o kas bus, jei jam tas par­tne­ris at­si­bos? Kas jo lau­

Me­diu­mė ti­ki­no, kad daž­nai pa­ gal­bos krei­pia­si naš­lės, ku­rių vy­rai tra­giš­kai žu­vę. „Esu pra­šiu­si vė­lės pa­leis­ti my­li­ mą­ją. Atei­na lai­kas, kai žmo­gus tu­ ri ženg­ti ki­tą žings­nį“, – pri­si­pa­ži­ no me­diu­mė. Jaus­mas – lyg siū­las

Ade­lė Ka­ra­liū­nai­tė:

Lie­tu­vės mo­te­rys ne tik bi­jū­no žie­dais vi­lio­jo vy­rus, bet jo šak­nies ant­pi­lo jiems duo­da­vo, kad šie ne­bū­tų ner­vin­gi ir ne­ger­tų deg­ti­nės.

kia? Ga­li­ma už­siim­ti tik ne­kal­tais bur­tais“, – pa­ta­rė Gra­ži­na. Va­sa­rio 14-ąją mo­te­rims pa­ta­ ria­ma ran­kos rie­šą pa­tep­ti va­ni­lės ekst­rak­tu. Šis kva­pas pa­dės pri­vi­ lio­ti ger­bė­jus. „Tos, ku­rios tu­ri vy­rą, bet na­ muo­se kar­to­ja­si bar­niai, šiuo me­tu yra pa­ts ge­riau­siais lai­kas bu­či­niui. Tris rau­do­nos ro­žės žied­la­pius rei­ kia su­de­gin­ti ir su­mai­šy­ti su šaukš­ te­liu cuk­raus ir alie­jaus. Pa­te­pus mi­ši­niu lū­pas, ga­li­ma pa­bu­čiuo­ti vy­rą, min­ty­se kal­bant mant­rą: „Tu bū­si ma­no tol, kol aš to no­rė­siu“, – mei­lės ri­tua­lais da­li­jo­si bū­rė­ja.

Klai­pė­die­tė ekst­ra­sen­sė Van­da Dar­ji­na ti­ki­no, kad mer­gi­nos, ku­ rios no­ri pa­lenk­ti į sa­ve vai­ki­no šir­ dį, tu­rė­tų nu­ties­ti siū­lą tarp dvie­ jų gė­lių. „Rei­kia pra­šy­ti, kad su­si­tik­tų dvie­jų įsi­my­lė­jė­lių ke­liai. Tai tik ne­kal­ti bur­tai. Koks gi tas gy­ve­ni­ mas be mei­lės? Bet bur­tais mei­lės neį­pū­si“, – pa­ste­bė­jo Van­da. Ži­no­ma žo­li­nin­kė Ade­lė Ka­ra­liū­ nai­tė ti­ki­no, jog ge­riau­sia mei­lės bur­tus mė­gin­ti trum­piau­sią me­tų nak­tį – per Jo­ni­nes. „Daž­niau­siai bū­da­vo klau­sia­ ma, ar iš­te­kės mer­gi­nos, kiek vai­ kų su­si­lauks. Per Jo­ni­nes bu­vo pro­ ga nuo­giems pa­laks­ty­ti, taip sa­vo svei­ką kū­ną pa­ro­dy­ti“, – ne­slė­pė A.Ka­ra­liū­nai­tė. Vie­ni­šės mo­te­rys, ne­lauk­da­mos ypa­tin­gų pro­gų, pa­sak A.Ka­ra­liū­ nai­tės, ga­li pa­ra­ga­nau­ti sa­vo na­mų vir­tu­vė­je. „Rei­kia už­min­ky­ti teš­lą iš ne­ly­ gi­nio skai­čiaus kiau­ši­nių. Ke­pant sau­sai­nius, juo­se ga­li­ma pa­slėp­ ti po­pie­rė­lį su už­ra­šu, iš­te­kės ar ne mo­te­ris“, – ti­ki­no žo­li­nin­kė. A.Ka­ra­liū­nai­tė pri­mi­nė, kad pa­ bu­dus gam­tai mo­te­rys tu­rė­tų iš­si­ rink­ti jai pa­ti­ku­sią blin­dę. „Blin­dė – mo­ters au­ga­las. Jai rei­ kia nu­si­lenk­ti ir pra­šy­ti pa­gal­bos. Juk blin­dė pra­žys­ta dau­gy­be va­ di­na­mų­jų ka­čiu­kų. Tik anks­čiau blin­dės bu­vo pra­šo­ma pa­dė­ti su­si­ lauk­ti daug vai­kų, nes jie ga­ran­ta­ vo so­čią se­nat­vę. O da­bar mo­te­rys ne­no­ri tu­rė­ti daug vai­kų“, – aiš­ki­ no A.Ka­ra­liū­nai­tė. Ji pri­mi­nė, kad mei­lės ke­rais ga­li tap­ti net pa­pras­tas ak­muo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Jei ei­da­mas už­kliu­vai ar ta­vo akį pa­trau­kė koks nors ak­me­nė­ lis, rei­kia jį pa­siim­ti į na­mus. Ak­ me­nė­liui rei­kia pa­da­ry­ti gūž­te­lę iš ša­li­kė­lio ar ska­re­lės ir pa­dė­ti jį kaip kiau­ši­nį liz­de. Na­mie su­su­ kus to­kią gūž­te­lę, ne­tru­kus į šir­ dį ga­li pa­si­bels­ti mei­lė“, – pa­sa­ ko­jo žo­li­nin­kė. Vyrus vi­lio­ja bi­jū­nais

Ti­ki­ma, kad ne­te­kė­ju­siai mo­te­riai mei­lę į na­mus ga­li pri­kvies­ti bi­jū­ no žie­dai. „Ki­ti pei­kia ki­čą pri­me­nan­čius pa­veiks­lus, ta­čiau jie yra kaip to­ te­mai. Pa­vyz­džiui, pa­veiks­las su dviem gul­bė­mis per­duos šei­mai iš se­no­sios gen­ties at­si­neš­tą mei­ lės to­te­mą“, – aiš­ki­no A.Ka­ra­liū­ nai­tė. Žo­li­nin­kė ti­ki­no, kad ne tik pa­gal se­no­vi­nį ki­nų mo­ky­mą feng­šui bi­ jū­nai bu­vo nau­do­ja­mi mei­lei į na­ mus pri­si­kvies­ti. „Lie­tu­vės mo­te­rys ne tik bi­jū­no žie­dais vi­lio­jo vy­rus, bet jo šak­nies ant­pi­lo jiems duo­da­vo, kad šie ne­ bū­tų ner­vin­gi ir ne­ger­tų deg­ti­nės. Rei­kia nykš­čio dy­džio bi­jū­no šak­ nį nu­va­ly­ti, su­pjaus­ty­ti grie­ži­nė­ liais ir už­pil­ti deg­ti­ne. Vy­rui duo­ti iš­ger­ti tik pu­sę ar­ba­ti­nio šaukš­te­ lio. Bet ant­pi­lą rei­kia lai­ky­ti ge­rai pa­slė­pus, kad jis ne­ma­ty­tų“, – pa­ ta­rė žo­li­nin­kė. A.Ka­ra­liū­nai­tė pri­si­mi­nė dar vie­ną bur­tą, ku­riuo ga­li­ma šauk­ti mei­lę net ir ne­žy­dint bi­jū­nams. „Rei­kė­tų įsi­gy­ti gra­žią tau­rę, ge­rai bū­tų, kad jos kraš­te­liai bū­ tų paauk­suo­ti. Tems­tant, kai su­ žibs pir­mo­ji žvaigž­dė, rei­kia įpil­ti į tau­rę van­dens, bet ne iki vir­šaus, kad lik­tų žie­das. Tau­rę rei­kia pa­ sta­ty­ti va­ka­ri­nė­je pu­sė­je ir de­ši­nės ran­kos di­džiuo­ju pirš­tu rei­kė­tų brauk­ti per kraš­tą pa­gal laik­ro­džio ro­dyk­lę ne­ly­gi­nį kar­tų skai­čių“, – aiš­ki­no A.Ka­ra­liū­nai­tė. Ri­tua­lą rei­kia at­lik­ti gal­vo­jant apie sa­vo ar­ti­mą žmo­gų.

eį­ti­kė­ti­na, bet šių me­tų va­ sa­rio 14 die­na dau­giau skir­ ta sky­r y­boms nei mei­lei. Šią die­ną už­si­mez­g u­sios nau­jos pa­žin­tys neat­neš il­ga­lai­kių ry­ šių. Ši die­na ne vi­siems bus vie­no­da. Vie­niems šian­dien pa­vyks už­megz­ti nau­din­gas pa­žin­tis ir jie gaus gy­ve­ni­ mo pa­mo­k ų, ga­lės vys­ty­t is, to­bu­lė­t i. Ta­čiau aš sa­ky­čiau, kad šių me­tų va­sa­ rio 14-oji yra la­biau­siai tin­ka­ma sky­ry­ boms. Ma­ny­čiau, kad to­kios sky­ry­bos bus leng­vos. Bū­na to­k ių ry­šių, ku­r ie iš­si­sė­mė ar­ba ry­šys tę­sia­mas tik dėl pri­si­ri­ši­mo, o jis žmo­g ų tem­pia at­gal. To­kiuo­se san­ty­kiuo­se nė­ra pro­gre­so. Bū­na to­kių san­ty­kių, ku­rie pa­lai­ko­mi tik iš bai­mės lik­ti vie­ni­šam. Ši die­na ga­li su­dė­ti dau­gy­bę taš­kų tiems, ku­ rie bi­jo ką nors keis­ti. Juk pa­ti vi­sa­ta mu­mis rū­pi­na­si, o mes bi­jo­me ir sto­ vi­me vie­to­je. Ta­čiau ne­rei­k ia sie­lo­ tis, jei šią die­ną iš­si­skir­si­te, nes ne­ tru­k us tą vie­tą kas nors užims. Va to­k ia mū­sų lau­k ia keis­ta Va­len­t i­no die­na, su stip­ria ener­ge­ti­ka. Žmo­nės bus reik­lūs. Ši die­na yra pa­lan­ki ma­ ni­pu­lia­ci­joms, juk šven­tės. Vi­si tu­rės no­rų ir juos reikš, ta­čiau kuo vi­sa tai baig­sis, neaiš­ku. Šian­dien ne­rei­kė­tų pla­nuo­ti ves­tu­vių, nes san­tuo­ka ne­ truks il­gai.

„Jei vy­ras ėmė su­kti į šo­ną, rei­kia gal­vo­ti apie jį ir pu­sę tau­rės duo­ ti jam iš­ger­ti, pu­sę pa­čiai iš­ger­ti. Jei vy­ras to­li ir jo nė­ra na­muo­se, van­ de­nį rei­kė­tų į va­ka­rų pu­sę iš­pil­ti, sa­ kant, kad jis su­grįž­tų ar­ba pa­si­ro­dy­ tų mei­lė“, – ti­ki­no A.Ka­ra­liū­nai­tė. Ma­giš­kus ke­rus rei­kė­tų pra­dė­ ti per jau­na­tį ir kar­to­ti sep­ty­nias die­nas. Žmo­ną iš­vy­do veid­ro­dy­je

Klai­pė­die­tis pa­rap­si­cho­lo­gas Kęs­ tu­tis Du­bic­kas skel­bia­si, kad už at­ly­gį ga­li pa­nai­kin­ti pra­keiks­mą, nu­žiū­rė­ji­mą ar už­kal­bė­ji­mą. „Atei­na mer­gi­na ir skun­džia­si ne­lai­mė­mis, skaus­mais, ne­vai­sin­ gu­mo pro­ble­mo­mis. Paaiš­kė­ja, kad kon­ku­ren­tė jos vy­rą vi­lio­jo ir ma­ gi­ja mė­gi­no jį pri­si­šauk­ti. Va ir at­ si­lie­pia bė­do­mis. Ten­ka il­gai dirb­ti, kol pa­de­di to­kiam žmo­gui“, ��� aiš­ ki­no pa­rap­si­cho­lo­gas. A.Du­bic­kas ti­ki­no, kad sa­vo žmo­ną iš­vy­do per bur­tus. „Mes kar­tu jau 26 me­tus. Ji ma­ ne pa­ma­tė bur­da­ma­si su drau­gė­ mis ir aš ją taip pat. Ji pri­si­pa­ži­no, kad veid­ro­dy­je iš­vy­do ma­no pro­fi­lį. Aš tuo­met dar il­gus plau­kus tu­rė­ jau. Ru­sės drau­gės juo­kė­si, kad už dva­si­nin­ko iš­te­kės“, – pri­si­pa­ži­no klai­pė­die­tis. Tiems, ku­rie no­ri at­gai­vin­ti aist­ rą šei­mo­je, A.Du­bic­kas siū­lo pri­si­ min­ti pa­pras­tas tai­syk­les. „Dvi rau­do­nos žva­kės, už­deg­ tos mei­lės sek­to­riu­mi va­di­na­ma­ me to­li­miau­sia­me nuo du­rų esan­ čia­me de­ši­nia­ja­me kam­pe, pa­dės įpūs­ti aist­rą. Na­me mei­lės sek­to­ rius yra piet­va­ka­ri­nis kam­pas. Ja­ me ga­li bū­ti dvie­jų an­čių ar gul­bių sta­tu­lė­lės. Mo­te­riai pa­tar­čiau ša­lia lo­vos lai­ky­ti dra­ko­no sta­tu­lė­lę, kad jos gy­ve­ni­me at­si­ras­tų dra­ko­nas“, – pa­ta­rė A.Du­bic­kas.


5

ketvirtadienis, vasario 14, 2013

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI

miestas

Mei­lė šo­kiui pa­do­va­no­jo ir šei­mą Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro tau­ti­nių šo­ kių an­samb­lio „Vi­ jur­kas“ įkū­rė­jai ir va­do­vei Vio­le­tai Šlei­nie­nei šie­met la­bai svar­bus skai­ čius 35. „Tiek me­ tų jau dir­bu šo­kių va­do­ve ir tiek me­ tų esu lai­min­gai iš­te­ kė­ju­si“, – mo­te­ris net pa­ti nu­ste­bo dėl to­ kio su­ta­pi­mo.

šo­ko ma­mos va­do­vau­ja­ma­me an­ samb­ly­je. „Jau me­tai, kai tu­ri­me anū­ką – džiaugs­me­lį Va­ka­rį To­mą, ku­rį pa­ do­va­no­jo Lau­ra. Anks­čiau ste­bė­ da­vau­si, ko­kios to­le­ran­tiš­kos yra mo­čiu­tės sa­vo vai­kai­čiams. Da­ bar pa­ste­bė­jau, kad ir ma­no, ir vy­ro po­žiū­ris į vai­kus pa­si­kei­tė, net an­ samb­ly­je švel­nes­ne va­do­ve ta­pau“, – tei­gė pa­šne­ko­vė. Apie po­mė­gius

„„Pa­vyz­dys: 35 me­tus vai­kus šok­ti mo­kan­ti V.Šlei­nie­nė džiau­gia­si, kad da­lis jos auk­lė­ti­nių pa­si­rin­ko to­kį pat ke­lią. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pas­ta­ruo­ju me­tu di­džiau­sias V.Šlei­ nie­nės po­mė­gis – leis­ti sa­vait­ga­lius su šei­ma. Mo­te­ris tik ap­gai­les­ta­ vo, kad to­kie sa­vait­ga­liai bū­na la­ bai re­tai, nes ar­ba ji iš­va­žiuo­ja su an­samb­liu į fes­ti­va­lius, ar­ba vy­ras, duk­ra Jur­gi­ta dir­ba pa­mai­no­mis. „To­dėl ne­pap­ras­tai džiau­giuo­ si ir ver­ti­nu tuos sa­vait­ga­lius, kai su­si­ren­ka vi­sa šei­ma – abi duk­ros, žen­tas, Va­ka­riu­kas, ma­no ma­ma. Pa­ga­mi­nu pie­tus, bend­rau­ja­me, va­ žiuo­ja­me prie jū­ros“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vė.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Apie Klai­pė­dą

Į Me­tų klai­pė­die­tės sep­ty­ne­tu­ką iš­ rink­ta V.Šlei­nie­nė ir gi­mė, ir au­ go Klai­pė­do­je. Ji sa­ve va­di­na se­na­ mies­čio vai­ku, nes su ma­ma gy­ve­no Kur­pių gat­vė­je. „Se­na­mies­čio gat­ ve­lės, Jo­no kal­ne­lis, Dan­gės pa­kran­ tės – vi­sur su pusb­ro­liais bė­gio­jau. Sau­go­jau jų dra­bu­žius, kai jie lip­da­ vo pa­plau­kio­ti į upę, o aš bi­jo­jau ir iki šiol ne­mo­ku plauk­ti, nors ir juo­ kin­ga, nes prie jū­ros gy­ve­nu“, – pri­ si­mi­ni­mais da­li­jo­si mo­te­ris. Ji pa­ti­ki­no, jog Klai­pė­dos ne­keis­ tų į jo­kį ki­tą mies­tą, nes ji tu­ri sa­vo au­rą, o pa­sta­ruo­ju me­tu ir la­bai gra­ žė­ja, jau­nė­ja.

Apie dar­bą

Šo­kis – V.Šlei­nie­nės gy­ve­ni­mo aist­ ra ir dar­bas. Prieš 25 me­tus ji Klai­ pė­dos jau­ni­mo cent­re įkū­rė tau­ti­nių šo­kių an­samb­lį „Vi­jur­kas“, ku­rį vie­ nu me­tu lan­ko apie 120 šo­kė­jų nuo 3 iki 18 me­tų. „Kiek sa­ve pri­si­me­nu, vi­sa­da šo­ kau – nuo dar­že­lio lai­kų. Nuo pen­ ke­rių me­tų pra­dė­jau lan­ky­ti an­ samb­lį „Jun­ga“, ku­ris tuo­met dar taip ne­si­va­di­no, Pio­nie­rių na­muo­se. O nuo pir­mo kur­so pra­dė­jau dirb­ti jo ant­rą­ja va­do­ve – tal­ki­nau sa­vo pir­ ma­jai mo­ky­to­jai Mar­ga­ri­tai Fin­kel“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė. Kai bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, V.Šlei­nie­nei net ne­ki­lo min­čių, jog ga­lė­tų stu­di­juo­ti ką nors ki­ta, o ne to­bu­lė­ti šo­kių sri­ty­je. Jos pa­si­rin­ki­ mas bu­vo Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės kon­ ser­va­to­ri­jos Klai­pė­dos me­nų fa­kul­ te­tų Tau­ti­nių šo­kių ka­ted­ra. Po stu­di­jų ji dar ku­rį lai­ką dir­ bo „Jun­gos“ ant­rą­ja va­do­ve, ta­čiau ga­liau­siai pa­ju­to, jog ga­li įkur­ti ir sa­ vo an­samb­lį. Šie­met ko­vo 15 die­ną „Vi­jur­kas“ vi­ sus kvie­čia į 25 me­tų ju­bi­lie­jaus kon­ cer­tą, ku­ris vyks Žve­jų rū­muo­se. „Esu „Vi­jur­ko“ ir įkū­rė­ja, ir me­no va­do­vė, ir vy­riau­sio­ji cho­reog­ra­fė. Pri­si­pa­žin­siu, jog esu la­bai griež­ ta ir reik­li va­do­vė. Jei jau­čiu, kad iš vai­ko ga­li­ma ką nors iš­spaus­ti, tai ir pa­spau­džiu. Juk la­bai ge­ra at­ ras­ti per­liu­kus ir juos išau­gin­ti“, – sa­vo va­do­va­vi­mo prin­ci­pus dės­tė V.Šlei­nie­nė. Pak­laus­ta, ar ne­pa­bo­do 35 me­ tus va­do­vau­ti, mo­ky­ti vai­kus šok­ti, pa­šne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, jog pa­si­tai­ kė įvai­rių mo­men­tų, ta­čiau nie­ka­da

„„Šo­kė­ja: ma­žo­ji Vio­le­ta pa­si­ren­gu­

si dar vie­nam sa­vo pa­si­ro­dy­mui.

ne­gal­vo­jo keis­ti dar­bo. „Kar­tais pa­ gal­vo­ju, kuo ga­lė­jau bū­ti, jei ma­nęs ne­bū­tų pa­vi­lio­ję šo­kiai. Kaž­ko­dėl at­ ro­do, kad bū­čiau ge­ra chi­rur­gė ar­ba kri­mi­na­lis­tė“, – juo­kė­si V.Šlei­nie­nė. Iš kur ta mei­lė šo­kiui? Paš­ne­ko­vė tik pa­trau­kė pe­čiais, nes at­sa­ky­mo ne­ži­no­jo. „Ži­nau tik tai, kad vi­sa­da no­rė­jau šok­ti, šok­ti, šok­ti. Anks­ ti ne­te­kau tė­ve­lio, jo be­veik ne­pri­ si­me­nu, bet ma­ma pa­sa­ko­jo, kad jis bu­vo la­bai ar­tis­tiš­kas. Gal­būt tai šiek tiek lė­mė ma­no mei­lę šo­kiams“, – svars­tė V.Šlei­nie­nė. Ji džiau­gė­si tuo, kad tu­ri ir pa­se­ kė­jų – jau­nes­nio­ji duk­ra bai­gė Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­ to Spor­ti­nių šo­kių ka­ted­rą ir da­bar dir­ba ma­mos įkur­to „Vi­jur­ko“ an­ samb­lio ant­rą­ja va­do­ve. Apie šei­mą

V.Šlei­nie­nės vy­ras Vi­lius dir­ba J.Ka­ čins­ko mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­

mecenatas

Pagrindinis rėmėjas

„„Šei­ma: Vi­lių ir Vio­le­tą Šlei­nius, jų duk­ras Lau­rą (de­ši­nė­je) bei Jū­ra­tę

vie­ni­ja ir mei­lė šo­kiui. 

riaus pa­va­duo­to­ju ir va­do­vau­ja Cho­ reog­ra­fij­ os sky­riui. Jie­du vie­nas ki­tą at­ra­do dar stu­ di­jų lai­kais, nes bu­vo bend­ra­kur­

Jei jau­čiu, kad iš vai­ ko ga­li­ma ką nors iš­spaus­ti, tai ir pa­ spau­džiu. Juk la­bai ge­ra at­ras­ti per­liu­ kus ir juos išau­gin­ti. siai. „Su bū­si­mu vy­ru jau nuo pir­mo kur­so kaž­kaip vie­nas į ki­tą žiū­rė­da­ vo­me, o pa­bai­gę stu­di­jas su­si­tuo­kė­ me“, – pa­sa­ko­jo V.Šlei­nie­nė. Ji pri­si­mi­nė ku­rio­zą, ku­ris įsi­my­ lė­jė­lius ga­lė­jo ir iš­skir­ti. Pas­ku­ti­nia­ ja­me kur­se vi­siems rei­kė­jo su­kur­ ti dip­lo­mi­nį dar­bą – iš­vyk­ti į ko­kį

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

nors mies­tą, su­si­rink­ti an­samb­lį, su­reng­ti kon­cer­tą, ku­rį ir tu­rė­jo įver­tin­ti ko­mi­si­ja. Klai­pė­do­je bu­vo nu­ma­ty­ta tik vie­ na vie­ta ir ji bu­vo skir­ta V.Šlei­nie­ nei, nes ji jau dir­bo Klai­pė­dos jau­ ni­mo cent­re. „Tuo­met mus su Vi­liu­mi pa­si­ kvie­tė fa­kul­te­tų pro­rek­to­rius Vy­ tau­tas Ja­ke­lai­tis ir abiem pa­siū­lė va­ žiuo­ti į Va­rė­ną – esą ir gry­bų yra, ir bu­tą grei­čiau gau­tu­me. Ta­čiau esu klai­pė­die­tė iki kau­lų sme­ge­nų, to­dėl ir pa­sa­kiau, kad čia lik­siu, o bū­si­mas vy­ras ga­li va­žiuo­ti, kur tik no­ri. Jis pus­me­čiui iš­va­žia­vo į Pa­ne­vė­žį, o kai grį­žo, su­si­tuo­kė­me“, – apie lai­ min­gai pa­si­bai­gu­sį iš­si­sky­ri­mą pa­ sa­ko­jo V.Šlei­nie­nė. Šei­mo­je au­go dvi duk­ros. Vy­res­ nio­ji Jur­gi­ta – pa­sie­nie­tė, o jau­ nes­nio­ji Lau­ra, kaip mi­nė­ta, dir­ba „Vi­jur­ko“ an­samb­lio ant­rą­ja va­do­ ve. Abi duk­ros, kol lan­kė mo­kyk­lą, PARTNERIAI

rėmėjas

Gy­ve­ni­mo cre­do

Kai dar pa­ti šo­ko, V.Šlei­nie­nė va­ do­va­vo­si nuo­sta­ta, kad to­bu­lė­ji­mui ri­bų nė­ra. Da­bar tai ji kar­to­ja sa­vo šo­kė­jams. „Ge­ri dar­bai pa­mirš­ta­ mi ry­toj, bet vis tiek da­ry­ki­me ge­ rus dar­bus. Kai iš­gir­dau šiuos Mo­ti­ nos Te­re­sės žo­džius, jie man įsmi­go la­bai gi­liai ir sten­giuo­si jais va­do­ vau­tis“, – gy­ve­ni­mo cre­do at­sklei­ dė pa­šne­ko­vė. Apie Me­tų klai­pė­die­tę

V.Šlei­nie­nės tei­gi­mu, dien­raš­čio „Klai­pė­da“ or­ga­ni­zuo­ja­mi Me­tų klai­pė­die­tės rin­ki­mai yra svei­kin­ ti­nas su­ma­ny­mas. „Mo­te­rims dė­ me­sio ir ge­rų žo­džių nie­ka­da ne­bus per daug. Ma­nau, kad di­džiuo­tis ga­ li­ma jau to­mis mo­te­ri­mis, ku­rios yra pa­siū­lo­mos pre­ten­den­tė­mis į Me­tų klai­pė­die­tės ti­tu­lą. Jų mies­te tik­rai daug, to­dėl lin­kiu, kad dien­raš­čio „Klai­pė­da“, ku­ris yra neat­sie­ja­ma uos­ta­mies­čio da­lis, or­ga­ni­zuo­ja­mas kon­kur­sas tęs­tų­si dar daug me­tų“, – sa­vo nuo­mo­nę iš­sa­kė V.Šlei­nie­nė.


6

ketvirtadienis, vasario 14, 2013

nuomonės

Kal­bos bar­je­rai taps ab­sur­du?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mar­ša­lo pla­nas Lie­tu­vai

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

L

iau­d ies iš­m in­t is sa­ko, kad ge­r iau duo­ti žmo­gui meš­ke­ rę, o ne žu­v į. Taip ir su vals­ ty­bė­mis. „Lie­tu­va ga­vo dau­g iau pi­ni­g ų iš Eu­ro­ pos Są­jun­gos!“ – tri­m i­ta­vo ži­n iask­lai­ da, ir ne tik. Re­g is, rei­kė­t ų džiaug­t is. Ga­vo­me to­ ną – o gal to­nas žu­v ų. Ga­lė­si­me kep­ti ir val­g y­t i ke­le­r ius ar­tė­jan­čius me­tus. Net pa­gal­vo­ti ska­nu... Rim­t ai kal­b ant, es­m i­n is klau­s i­mas toks – kaip Eu­ro­pos pa­ra­ma Lie­tu­vo­ je pa­nau­do­ja­ma? Ar ku­ria­ma kas nors, kas duo­tų eko­no­ mi­nę grą­žą? O gal vi­sus pi­ni­gus pra­val­ go­me? Jei in­ves­ti­ci­ja pro­tin­ga – iš vie­ no mi­l i­jar­do tu­rė­t ų bū­t i už­d ir­ba­mas

Ar nau­juo­ju ES Mar­ša­lo pla­nu Lie­tu­va su­ge­bės pa­si­nau­do­ti? ant­ras. Gal ta­da net ne­rei­kė­t ų di­des­ nės ES pa­ra­mos? Ne­bū­tų il­g ų ir var­g i­ nan­čių de­ry­bų per nak­t į Briu­se­ly­je. Džiaug­t is, kad ki­tais me­tais bū­si­me dar la­biau pri­klau­so­mi nuo pi­ni­gų, ku­ riuos mums do­va­no­ja, yra ga­na leng­ va­bū­d iš­ka. Juk ne­ma­ty­ti, jog ES pi­n i­ gai bū­t ų su­k ū­rę Lie­t u­vo­je tiek daug dar­bo vie­t ų, kad bent jau „eva­k ua­ci­ jos“ apim­tys su­ma­žė­tų... Vėl su pa­vy­du no­r i­si pa­ž velg­t i į Suo­ mi­ją. Ma­tyt, is­to­ri­jos vin­g iai lė­mė to­k į suo­mių cha­rak­te­r į. Ši tau­ta (su­pran­ta­ ma, ne vie­n in­te­lė pa­sau­ly­je) pui­k iai su­vo­k ia, kad pa­si­k liau­ti tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je ga­l i tik sa­vo jė­go­mis. Suo­m iai, re­g is, pa­si­mo­kė Ant­ro­jo pa­ sau­l i­n io ka­ro me­tais – nie­kas 1939– 1940 m. per­ne­lyg ne­si­r ū­pi­no nei jų sau­gu­mu, nei eko­no­mi­ne ge­ro­ve. Ne­sik­l iau­ja suo­miai jo­k ia ka­ri­ne, po­li­ ti­ne ar eko­no­mi­ne pa­ra­ma iki šiol. Šis po­ž iū­r is – pra­g ma­t iš­kos ir efek­t y­ vios Suo­m i­jos už­sie­n io po­l i­t i­kos es­ mė. To­dėl suo­mių tau­ta ver­ta di­d žiu­ lės pa­gar­bos, at­me­tant kri­t i­ką dėl va­ di­na­mo­sios fin­lian­di­za­ci­jos po­li­ti­kos, ne­va tai – nuo­lai­d žia­vi­mas en­gė­jams. Ver­ta pa­gar­bos yra ir Vo­kie­ti­ja, ku­ri po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro su­ge­bė­jo neį­ ti­ki­mai sėk­min­gai pa­si­nau­do­ti Mar­ša­ lo pla­no pri­va­lu­mais. Juk Vo­k ie­ti­ja ta­ po Eu­ro­pos eko­no­mi­kos va­rik­liu! Ar nau­juo­ju ES Mar­ša­lo pla­nu Lie­tu­va su­ge­bės pa­si­nau­do­ti? No­rė­tų­si. Tik ar prie glo­bos pri­pra­tu­sie­ji stai­ga ims ir taps sa­va­ran­k iš­k i? Tai jau vei­k iau re­ to­ri­nis klau­si­mas.

L

ie­tu­va ne­di­de­lė, bet iš­di­ di ša­lis. Be jo­kių abe­jo­nių, ji tu­ri tei­sę iš­lai­ky­ti ir puo­se­ lė­ti sa­vo uni­ka­lią kal­bą. Ta­ čiau pa­gar­ba ki­toms kal­boms šiam tiks­lui ne­prieš­ta­rau­ja. Ko­dėl dau­ge­ lis Lie­tu­vos rin­kė­jų ir po­li­ti­kų ne­no­ ri ši­to su­pras­ti? Kaip pa­vyz­dį no­rė­čiau pri­min­ ti, kad prieš ka­rą Klai­pė­do­je vo­kie­ čių ir lie­tu­vių san­ty­kis bu­vo be­veik toks pat, koks šian­dien yra tarp lie­ tu­vių ir ru­sa­kal­bių. Spren­džiant iš se­nų fo­tog­ra­fi­jų, anuo me­tu san­ ty­kiai tarp et­ni­nių gru­pių bu­vo la­ biau pa­gar­būs ir har­mo­nin­gi, nei jie yra da­bar, ir vi­si už­ra­šai mies­te bu­ vo dviem kal­bo­mis. Ger­bia­mas po­ne Vy­tau­tai Če­ pai, kaip lie­tu­vių kal­bos puo­se­lė­to­ jas pa­sa­ky­ki­te, ko­dėl Niu­jor­ke Brai­ ton By­če už­ra­šai ru­sų kal­ba ne­ke­lia grės­mės ang­lų kal­bai, o Klai­pė­do­je jie pa­vo­jin­gi lie­tu­vių kal­bai? Ne­jau­gi tik to­dėl, kad Lie­tu­va yra žy­miai ma­ žes­nė nei Ame­ri­ka? O ką ta­da sa­ky­ti apie ma­žą Iz­rae­lį? Ir ne­tgi pas mus, Klai­pė­do­je, M.Maž­vy­do alė­jo­je, be­ veik me­tus yra di­džiu­lė iš­ka­ba ki­nų kal­ba ir, re­gis, nie­kam ne­truk­do. Ta­čiau aš su­tin­ku su ju­mis, kad Via­čes­la­vo Ti­to­vo pa­siū­ly­mas ra­šy­ ti Klai­pė­do­je gat­vių pa­va­di­ni­mus ne tik lie­tu­vių, bet ir ru­sų kal­ba es­mės ne­kei­čia ir ne­tgi ne­la­bai rei­ka­lin­gas ru­sa­kal­biams gy­ven­to­jams. Ži­niask­lai­do­je su­kel­tas triukš­mas jums, po­li­ti­kams, yra nau­din­gas, nes lei­džia efek­tin­gai pa­si­ro­dy­ti tik­rais ko­vo­to­jais ir rin­kė­jų gy­nė­jais bei už­si­dirb­ti ge­rus di­vi­den­dus. Vie­nas jū­sų drą­siai gi­na Lie­tu­vos di­dy­bę, o ki­tas – tau­ti­nių ma­žu­mų tei­ses. Bet iš tik­rų­jų tai tik dū­mų už­dan­ga, už ku­rios ju­du ban­do­te pa­slėp­ti sa­ vo ne­pag­rįs­tu­mą ir ne­spręs­ti la­bai rim­tų pro­ble­mų, ku­rios rea­liai su­ ku­ria mies­to įvaiz­dį. Ko ge­ro, siū­ly­ti nau­jus skan­da­ lin­gus pro­jek­tus jums, V.Ti­to­vai, žy­miai pa­pras­čiau, nei kruopš­čiai ir at­kak­liai siek­ti sa­vo se­nų, ta­čiau rei­ka­lin­ges­nių ini­cia­ty­vų įgy­ven­ di­ni­mo. Prieš pen­ke­tą me­tų vie­ na par­ti­ja gar­siai pa­skel­bė apie sa­vo di­džią­ją per­ga­lę – mies­to ta­ry­ba pri­ ta­rė tu­ris­ti­niuo­se sten­duo­se pa­teik­ti už­ra­šus ru­sų kal­ba. Koks gi re­zul­ta­ tas? Nu­lis! Ko­dėl nie­kas ne­skam­bi­

ną lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną? Ly­giai taip pat, kaip ir kui­zi­nių lai­ne­rių ke­ lei­viai, už­su­kan­tys į Klai­pė­dą ke­le­ tui va­lan­dų? O gal jūs, kaip vi­ce­me­ras, spe­cia­ liai per­prog­ra­ma­vo­te tink­la­la­pį tik vals­ty­bi­ne kal­ba, kad vi­sa Eu­ro­pa bū­tų pri­vers­ta mo­ky­tis lie­tu­vių kal­ bos? Jūs ma­no­te, kad taip ge­riau­siai pa­siek­ti jū­sų va­do­vau­ja­mos drau­gi­ jos tiks­lų – gin­ti ir puo­se­lė­ti gim­tą­ją kal­bą? Iš tik­rų­jų bū­tent taip mo­ra­ liai ir ma­te­ria­liai ken­kia­ma vals­ty­ bei. Jei­gu mies­to pro­tin­ga val­džia no­ri pri­trauk­ti tu­ris­tus, ji su­da­ ro jiems pa­lan­kią kal­bi­nę ap­lin­ką, o jei­gu val­džia ne­la­bai pro­tin­ga, su­ da­ro žmo­nėms ne­pa­to­gu­mų. Taip, kaip pas mus, Klai­pė­do­je. Sa­ko, kad ne­pa­kan­ka pi­ni­gų ver­ ti­mui. Tuo ga­li­ma paaiš­kin­ti, ko­dėl ne­vyk­do­mas mies­to ta­ry­bos spren­ di­mas dėl už­ra­šų ru­sų kal­ba tu­riz­mo in­for­ma­ci­niuo­se sten­duo­se. Ta­čiau spau­da ra­šo, kad mies­to iž­das per­ pil­dy­tas ir pa­pil­do­mai gau­ta mi­li­jo­ nai li­tų. Dar sa­vi­val­dy­bė­je kal­ba­ma, kad to­kio spren­di­mo vyk­dy­mas esą prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos įsta­ty­mams. Jei­gu tai ati­tin­ka tik­ro­vę, tai griež­ tai nu­baus­ti de­rė­tų per­kė­los ad­mi­ nist­ra­ci­ją, kur in­for­ma­ci­ją prie ka­sos ga­li­ma per­skai­ty­ti ke­tu­rio­mis kal­ bo­mis – lie­tu­vių, ang­lų, vo­kie­čių ir ru­sų. Taip pat ir be­veik vi­sų uos­ta­ mies­čio res­to­ra­nų, ku­riuo­se me­niu pa­ra­šy­tas ke­lio­mis kal­bo­mis. Na, o kaip su Drus­ki­nin­kų me­ru, ku­ris tam, kad pri­trauk­tų kuo dau­giau tu­ ris­tų, mies­te iš­ka­bi­no už­ra­šus ne tik ang­lų, bet ne­tgi ru­sų ir len­kų kal­bo­ mis? Ne­jau­gi už tai rei­kia jį už­da­ry­ ti į be­lan­gę? Kal­bant rim­tai, iš Drus­ki­nin­kų me­ro rei­kia im­ti pa­vyz­dį. Tai ge­riau nei, pri­si­den­gus lie­tu­vių kal­bos gy­ ny­ba, iš mū­sų my­li­mo mies­to da­ry­ ti Eu­ro­pos pa­juo­kos ob­jek­tą. Bū­ti­ na vi­so­mis ga­li­mo­mis prie­mo­nė­mis pri­trauk­ti tu­ris­tus, o ne sta­ty­ti jiems ab­sur­diš­kus kal­bos bar­je­rus. Šio­je svar­bio­je Klai­pė­dai sri­ty­je jūs, ger­ bia­mie­ji po­nai V.Če­pai ir V.Ti­to­vai, tu­ri­te bū­ti są­jun­gi­nin­kai, o ne prie­ ši­nin­kai. Tai­gi pa­spaus­ki­te vie­nas ki­tam ran­kas ir, pa­si­rai­to­ję ran­ko­ves, im­ki­tės ga­lų ga­le bend­ro dar­bo. Vla­di­mi­ras Nyr­ko, žur­na­lis­tas ir ra­šy­to­jas

E

su so­viet­me­čio mo­te­ris ir ge­rai pri­si­me­nu tuos lai­ kus. Dir­bau pre­ky­bos uos­ te, o ten vi­si do­ku­men­tai ir bend­ra­vi­mas bu­vo ru­sų kal­ba. Vie­ną die­ną man sti­vi­do­ras (jū­ri­ nių lai­vų kro­vi­mo tvar­ky­to­jas) sa­ ko: „Esi bai­gu­si aukš­tą­jį moks­lą, o taip blo­gai ru­siš­kai kal­bi“. Aš jo pa­klau­siau: „Kiek jūs lai­ko Lie­tu­vo­je gy­ve­na­te?“ „Aš čia gi­ miau“, – at­sa­kė jau­nuo­lis. „O aš Ru­si­jo­je bu­vau tik ke­tu­rias die­nas

per gy­ve­ni­mą, ta­čiau te­ko V.Le­ ni­no raš­tus ru­siš­kai per­skai­ty­ti, mat lie­tu­viš­kai ne­ga­vau. Ir, ma­tyt, nor­ma­liai vis­ką, kas juo­se pa­ra­šy­ ta, su­vo­kiau, nes kont­ro­li­niai dar­ bai ir eg­za­mi­nai bu­vo įskai­ty­ti. O tams­ta vi­sai lie­tu­viš­kai ne­sup­ran­ ta­te?“ – pa­klau­siau. Pa­rau­do jau­nuo­lis kaip pu­ti­nė­lis ir pro du­ris din­go su­kel­da­mas vi­ siems gar­daus juo­ko. Jam dau­giau ne­beužk­liu­vo ma­no ru­sų kal­ba. O dėl Ai­ri­jos, aš taip pat bu­vau

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

Bo­biš­ki mo­de­liai

Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ar nė­ra ga­ min­to­jų, ku­rie ga­lė­tų pa­siū­ly­ti šiuo­lai­kiš­kų dra­bu­žių be­si­lau­kian­ čioms mo­te­rims, ar mū­sų pre­ky­bi­ nin­kai ne­su­ge­ba at­vež­ti pa­do­rios ap­ran­gos? Toks klau­si­mas iš­ki­lo, kai ne­se­niai užė­jau į nėš­čio­sioms skir­tą rū­bų par­duo­tu­vę. Tai, ką ten pa­ma­čiau, la­bai nu­vy­lė. Pa­si­ ro­do, ne­la­bai to­li pa­žen­gė­me, pa­ly­ gin­ti su ta­ry­bi­niais lai­kais. Siū­lo­ma iš­vien niū­rių, nuo­bo­džių spal­vų ir se­no­viš­ki mo­de­liai. Ne­no­riu nie­ko įžeis­ti, bet asor­ti­men­tas la­bai jau bo­biš­kas. Juk ir be­si­lau­kian­čios mo­te­rys no­ri at­ro­dy­ti ma­din­gai, sti­lin­gai, džiaug­tis spal­vo­mis. Ug­nė

Pli­ki ne tik kak­lai

Ga­liu tik pri­tar­ti skai­ty­to­jo ar skai­ ty­to­jos pa­ste­bė­ji­mui „Karš­ta­me te­le­fo­ne“ apie mer­gai­tes, vaikš­ tan­čias at­la­po­to­mis striu­kė­mis ir nuo­gais kak­lais. Vi­du­žie­mį de­ monst­ruo­ja­mi ne tik nuo­gi kak­lai, bet ir pil­vai, ir, at­si­pra­šau, pusp­li­ kiai pa­stur­ga­liai. Rei­kia su­pras­ti, da­bar to­kia ma­da? Man tik keis­ta, kaip ši­taip iš­si­dar­kiu­sius sa­vo vai­ kus į gat­vę iš­lei­džia tė­vai. Jei jau pa­do­ru­mas nė mo­tais, bent sa­vo at­ža­lų svei­ka­ta pa­si­rū­pin­tų. Re­gi­na

Rei­kė­tų dau­giau kul­tū­ros

Vie­ną va­ka­rą pre­ky­bos cent­re la­bai ne­ma­lo­niai nu­tei­kė ka­si­nin­kės el­ ge­sys. Sup­ran­tu, kad į die­nos pa­ bai­gą dau­ge­lis mū­sų bū­na pa­var­ gę, bet taš­ky­ti klien­tams grą­žos ne­rei­kė­tų. Vis dėl­to tai yra žmo­ gus, dir­ban­tis ap­tar­na­vi­mo sri­ty­ je, no­rė­tų­si dau­giau kul­tū­ros. Kar­ tą pa­sa­kiau vie­nai ka­si­nin­kei, kad ne­mė­ty­tų nu­ske­nuo­tų pre­kių, tai vie­to­je at­si­pra­šy­mo pa­ma­čiau ne­ pa­ten­kin­tą gri­ma­są. Ir ne­rei­kia po­ strin­gau­ti, kad ka­si­nin­kams ma­žai mo­ka, to­dėl esą nė­ra ko ir steng­ tis – tie­siog ar­ba žmo­gus yra kul­ tū­rin­gas, man­da­gus ir pa­slau­gus, ar­ba ne. As­ta

Ga­di­na vi­są gro­žį

ten, nes ma­no vai­kai jau daug me­ tų to­je ša­ly­je gy­ve­na. Kal­bė­jau ir su vie­ti­niais gy­ven­to­jais. Kol ten ne­si­lan­kiau, net neį­si­vaiz­ da­vau, kad to­je ša­ly­je yra tik­rų tik­ riau­sias ka­ras. Ir la­bai džiau­giuo­si, jog ma­niš­kiai gy­ve­na Kor­ko gra­fys­ tė­je – to­liau nuo Šiau­rės Ai­ri­jos. Taip, ai­riai mo­ka ang­lų kal­bą, kaip mes mo­kė­jo­me ru­sų, ta­čiau jiems tai yra oku­pan­tų kal­ba – ypač vy­res­niems. Ly­da V.

Ro­mual­das

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

397 728

La­bai ge­rai, kad Klai­pė­dos cent­ re po tru­pu­tį pa­ju­dė­jo sta­ty­bos, kad bus pa­baig­ti se­niau pra­dė­ti sta­ti­niai ir kad po tru­pu­tį ap­ma­ žės ap­leis­tų griu­ve­nų, kaip bu­vu­si sker­dyk­la Lie­pų gat­vė­je. Bet no­rė­ tų­si, jog ir se­na­mies­ty­je, cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je esan­čių dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai pa­si­rū­pin­tų sa­vo na­mų vei­du. Štai ėjau ne­se­niai pro bu­vu­ sį „Vik­to­ri­jos“ vieš­bu­tį – pa­sta­tas pui­kiai res­tau­ruo­tas, švie­čia iš to­ lo. Ta­čiau prie jo pri­si­šlie­ję na­mai – bai­sus kont­ras­tas, ap­še­pę, nu­ šiu­rę. Nei šis, nei tas, vi­są gro­žį ga­di­na.

Prie­kaiš­tai dėl tar­ties su­kė­lė juo­ką

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

na var­pais? Net jūs pa­ts esa­te lin­kęs ty­lė­ti. Tik­riau­siai to­dėl, kad su to­ kiais dar­bo re­zul­ta­tais sun­ku pa­tek­ ti į pir­muo­sius spau­dos pus­la­pius, o su nau­ju, vi­siš­kai ne­rea­liu pro­jek­tu – la­bai pa­pras­ta. O juk mies­to pa­trauk­lu­mui ano­ ji jū­sų ini­cia­ty­va žy­miai svar­bes­ nė nei gat­vių pa­va­di­ni­mų len­te­lės. Aiš­ki ru­sų kal­bos disk­ri­mi­na­ci­ ja sten­duo­se – tai ne tik ne­pa­gar­ba ne­ma­žai da­liai mies­tie­čių, bet ir tu­ ris­tams, at­vyks­tan­tiems pas mus iš Ru­si­jos, Uk­rai­nos, Bal­ta­ru­si­jos, Lat­ vi­jos. Ger­bia­mas vi­ce­me­re po­ne V.Če­ pai, ar jūs ži­no­te, kad dar yra žmo­ nių, ku­rie bi­jo va­žiuo­ti į Lie­tu­vą dėl prie­šiš­ko nu­si­tei­ki­mo? Štai kaip jie yra įbau­gin­ti „ne­drau­giš­kais“ bal­ tais. Apie tai man daž­nai sa­ko gy­ ve­nan­tys Ru­si­jo­je pa­žįs­ta­mi. Gal­ būt kaž­ką pa­na­šaus apie Klai­pė­dą pra­dės pa­sa­ko­ti Ang­li­jo­je ir Vo­kie­ ti­jo­je. Bent jau taip vei­kia jū­sų prieš po­rą me­tų su­for­muo­ta sa­vi­val­dy­bė. Se­niau ang­lų ir vo­kie­čių kal­bų disk­ ri­mi­na­ci­ja bu­vo pa­ste­bi­ma tik prie jū­ros, kur vi­si in­for­ma­ci­niai sten­dai apie gam­tą bu­vo tik lie­tu­vių kal­ba. Da­bar ling­vis­ti­nis ab­sur­das pa­ste­bi­ mas net in­ter­ne­te. Daug me­tų Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­pį www. klai­pe­da.lt bu­vo ga­li­ma skai­ty­ti ke­ tu­rio­mis kal­bo­mis: lie­tu­vių, ang­ lų, vo­kie­čių ir ru­sų. Da­bar nau­jo­jo­je tink­la­la­pio ver­si­jo­je ne­be­li­ko in­for­ ma­ci­jos nei ang­lų, nei vo­kie­čių, nei ru­sų kal­ba. Tik lie­tu­vių kal­ba. Štai toks nau­jas klai­pė­die­tiš­kas „sve­tin­ gu­mas“ eu­ro­pie­čiams. Va­sa­rą pa­na­šų ab­sur­dą ga­li­ma ste­bė­ti krui­zi­nių lai­vų prie­plau­ko­je. Už­sie­nio sve­čiai su­tin­ka­mi su mu­zi­ ka, liau­dies šo­kiais ir dai­no­mis. Tam pi­ni­gų ne­pa­gai­lė­ta. Bet kai tu­ris­tai priei­da­vo prie pa­ro­dos apie Lie­tu­ vos lai­vy­ną, ne­ga­lė­da­vo per­skai­ty­ ti nė žo­džio – vi­si teks­tai pa­ra­šy­ti lie­tu­vių kal­ba. Lyg ty­čia, kad už­jū­ rio sve­čiai ne­ga­lė­tų nie­ko per­skai­ ty­ti. Ar tai Lie­tu­vos la­bui? Di­džiau­sio ir ar­čiau­siai prie sa­vi­ val­dy­bės esan­čio vieš­bu­čio ba­sei­ ne už­ra­šai apie nau­do­ji­mą­si sau­na, tur­kiš­ka pir­ti­mi, du­šu tik lie­tu­viš­ ki. O gal jūs, po­ne V.Če­pai, ma­no­te, jog prieš ap­si­gy­ven­da­mi vieš­bu­ty­ je vi­si už­sie­nio tu­ris­tai lai­ko bū­ti­

karštas telefonas

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

ketvirtadienis, vasario 14, 2013

miestas

Ko­va su pe­lė­siu – be­vai­sė 1

Daug me­tų gy­ve­nu šia­me bu­te, bet to­kių rū­pes­čių ne­ki­lo“, – tei­gė mo­te­ris. Pa­sak klai­pė­die­tės, sun­ku pa­sa­ ky­ti, ko­dėl su­si­da­rė pe­lė­sis. „Ne­su spe­cia­lis­tė. Gal kas su na­mo ven­ ti­lia­ci­ja at­si­ti­ko, gal sie­na drėg­mę pra­lei­džia“, – svars­tė gy­ven­to­ja.

raš­tiš­ką ko­kį pra­šy­mą rei­kia ra­šy­ ti? Esa­me pa­lik­ti li­ki­mo va­lio­je“, – guo­dė­si mo­te­ris. A.No­vi­ko­va tvir­ti­no, kad pra­si­ lenk­ti su val­dų dar­buo­to­ja ne­ga­lė­ jo. Vi­sa­da kas nors bū­na na­mie. „Juo­lab kad už­si­ra­šė te­le­fo­no nu­me­rį. Juk ir ža­dė­jo pa­skam­bin­ ti“, – tei­gė klai­pė­die­tė.

Tvy­ro ne­ma­lo­nus kva­pas

A.No­vi­ko­va tvir­ti­no, kad pe­lė­sis ple­čia­si kiek­vie­ną die­ną. Anks­čiau jis au­go tik ant sie­nų. Da­bar juo­di taš­ke­liai jau ma­ty­ti ir ant lu­bų. „Ne­be­ži­nau, ką da­ry­ti. Pa­va­ lai, ir vėl juo­duo­ja. Ne­beiš­ma­nau, kur rū­bus lai­ky­ti. Vi­si ga­li bū­ti su­ ga­din­ti. Neį­ma­no­ma ir na­mie bū­ ti. Kaip spręs­ti pro­ble­mą, ne­ži­nau. Kas iš to, kad pa­da­ry­si re­mon­tą. Vėl vis­kas pra­si­dės iš nau­jo. Čia jau rei­kia na­mo sie­nas ir sto­gą žiū­rė­ ti“, – dės­tė mo­te­ris. Prieš tris sa­vai­tes A.No­vi­ko­va krei­pė­si pa­gal­bos į na­mą pri­žiū­rin­ čią įmo­nę „Pas­lau­gos būs­tui“. „Nuė­jau, ma­no pra­ne­ši­mas bu­ vo už­ra­šy­tas žur­na­le. Dar­buo­to­ja taip pat už­si­ra­šė ad­re­są, te­le­fo­no nu­me­rį. Ža­dė­jo at­va­žiuo­ti, pa­žiū­ rė­ti. Ma­niau, gal spe­cia­lis­tai ras pro­ble­mos spren­di­mo bū­dą. Ta­ čiau nei kas atė­jo, nei skam­bi­no. Ga­lė­jo bent in­for­muo­ti, kad trūks­ ta dar­buo­to­jų ir nie­kas nea­teis. Gal

Ža­dė­jo iš­siaiš­kin­ti si­tua­ci­ją

Įmo­nės „Pas­lau­gos būs­tui“ dar­ buo­to­jai pa­tvir­ti­no, kad A.No­vi­ ko­vos iš­kvie­ti­mas yra už­re­gist­ ruo­tas. Bend­ro­vės di­rek­to­rė Re­gi­na Uz­ nie­nė ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ko­dėl nie­ kas nea­tė­jo pas gy­ven­to­ją, bet ža­ dė­jo iš­siaiš­kin­ti si­tua­ci­ją. „Pak­lau­siu, ko­dėl va­dy­bi­nin­kė neat­vy­ko tiek lai­ko. Taip elg­tis ne­ ge­rai. Pa­si­rū­pin­siu, kad ne­del­siant bū­tų nu­va­žiuo­ta į bu­tą iš­siaiš­kin­ ti pro­ble­mos“, – va­kar pa­brė­žė va­ do­vė. Anot R.Uz­nie­nės, ne­bu­vus bu­ te, sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­dėl pe­li­ja jo sie­nos. Pa­sak va­do­vės, pa­pras­tai pa­grin­ di­nė prie­žas­tis bū­na pra­sta ven­ti­ lia­ci­ja – gy­ven­to­jai ne­vė­di­na pa­tal­ pų. Pe­lė­sis ga­lė­jo su­si­da­ry­ti ir dėl ne­san­da­rios sie­nos. „Tik­rai iš­siaiš­kin­siu si­tua­ci­ją“, – pa­ti­ki­no R.Uz­nie­nė.

„„Apš­vie­ti­mas: klai­pė­die­čius nu­ste­bi­no po lan­gais už­gęs­tan­tys ir vėl pra­de­dan­tys švies­ti gat­vių ži­bin­tai. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po lan­gais „gro­jo“ ži­bin­tai Man­to gat­vės gy­ven­to­jai sa­vait­ga­lio va­ ka­rais pro lan­gus ste­bi neįp­ras­tą reiš­ki­nį – kaip dis­ko­te­ko­je mir­gan­čius gat­vių ap­ švie­ti­mo ži­bin­tus. Anot klai­pė­die­čių, vie­ nos lem­pos iš­si­jung­da­vo, ta­da vėl už­si­ deg­da­vo, o už­ges­da­vo ki­tos. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

„„Iš­sip­lė­tė: pe­lė­sis pa­den­gė dvie­jų kam­ba­rių A.No­vi­ko­vos bu­to sie­nas. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Man­to gat­vės 11A na­mo gy­ven­to­ ja pa­sa­ko­jo, kad gat­vių ap­švie­ti­mo ži­bin­tai mir­gu­liuo­ti pra­dė­da­vo vos įjun­gus ap­švie­ti­mą. „Vie­nos lem­pos švies­da­vo, ki­tos už­ges­da­vo. Po kiek lai­ko pa­sta­ro­ sios vėl įsi­žieb­da­vo, o ki­tos už­ges­ da­vo, ir taip pa­kai­to­mis“, – pa­sa­ ko­jo gy­ven­to­ja. Klai­pė­die­tė tvir­ti­no iš pra­džių ne­sup­ra­tu­si, iš kur tas mir­gė­ji­mas.

„Na­mie lai­kau neužt­rauk­tas ža­ liu­zes. Pas­te­bė­jau, jog kaž­kas mir­ ga. Išė­ju­si į bal­ko­ną pa­ma­čiau, kad čia gat­vių ap­švie­ti­mo lem­pos mirg­si lyg dis­ko­te­ko­je“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris, pa­ma­niu­si, jog grei­čiau­ siai įvy­ko kaž­koks ge­di­mas. Bend­ro­vės „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Lau­ri­na­vi­čius tvir­ti­no, kad tar­ny­ ba in­for­ma­ci­jos apie pa­na­šų įvy­ kį ne­tu­ri. „Šis įvy­kis iš re­bu­sų sri­ties. Mes nie­ko ne­sa­me už­fik­sa­vę. Gal tink­

luo­se svy­ra­vo elekt­ros įtam­pa ir lem­pos pra­dė­jo „gro­ti“. Ta­čiau to mes pa­tys ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti. Ban­dy­si­me aiš­kin­tis šį at­ve­jį“, – ko­men­ta­vo va­do­vas. Pa­sak A.Lau­ri­na­vi­čiaus, pa­na­šus ku­rio­zi­nis at­ve­jis yra bu­vęs Sta­ty­ bi­nin­kų pro­spek­te. Ta­da ži­bin­tai die­nos me­tu tai švies­da­vo, tai vėl už­ges­da­vo. Paaiš­kė­jo, kad ap­švie­ti­ mo sis­te­ma pri­si­jun­gė prie švie­so­ fo­rų sis­te­mos. Tad įsi­jun­gus švie­ so­fo­rui pra­dė­jo švies­ti ir lem­pos. „Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­te švie­so­ fo­rų ir ap­švie­ti­mo li­ni­jos bu­vo mai­ ti­na­mos iš vie­nos elekt­ros spin­tos. Tad sa­vai­mi­nis pri­si­jun­gi­mas ga­ lė­jo įvyk­ti, ta­čiau cent­ri­nė­je mies­ to da­ly­je to­kios ga­li­my­bės nė­ra“, – aiš­ki­no A.Lau­ri­na­vi­čius. Di­rek­to­riaus tei­gi­mu, pa­si­tai­ ko at­ve­jų, kai vie­na lem­pa pra­de­ da tai švies­ti, tai vėl už­ges­ti. Tuo­ met ją rei­kia pa­keis­ti. Ta­čiau, anot A.Lau­ri­na­vi­čiaus, šiuo at­ve­ju taip ne­ga­li bū­ti, nes už­gęs­ta ir vėl įsi­ jun­gia po ke­lias lem­pas.

Specialiųjų mo­kyk­lų su­jun­gi­mas – neiš­ven­gia­mas Ka­ro­lis Rup­kus k.rupkus@kl.lt

„Gu­bo­jos“ mo­kyk­los bend­ruo­me­ nei ne­pa­vy­ko įti­kin­ti mies­to va­ do­vų ne­su­jung­ti dvie­jų Klai­pė­dos spe­cia­laus ug­dy­mo mo­kyk­lų. Ne­su­tin­ka jung­tis

Ket­vir­ta­die­nį pas mies­to me­rą Vy­ tau­tą Grub­liaus­ką lan­kė­si dvie­jų Klai­pė­dos spe­cia­laus ug­dy­mo mo­ kyk­lų pe­da­go­gai bei mo­ki­nių tė­vai, ti­kė­da­mie­si, kad jiems pa­vyks ap­ gin­ti sa­vo po­zi­ci­jas. Šių me­tų pra­džio­je, at­si­žvelg­ da­ma į ma­žė­jan­tį mo­ki­nių skai­čių, sa­vi­val­dy­bė priė­mė spren­di­mą su­ jung­ti dvi Klai­pė­dos spe­cia­laus ug­ dy­mo įstai­gas. Pa­gal nu­ma­ty­tą pro­ jek­tą Smil­te­lės gat­vė­je įsi­kū­ru­sios „Gu­bo­jos“ mo­ki­niai jau nuo ki­tų moks­lo me­tų tu­rė­tų per­si­kraus­ty­ti į Pa­ne­vė­žio gat­vė­je įsi­kū­ru­sios „Me­

dei­nės“ mo­kyk­los pa­tal­pas. Ta­čiau su to­kiu spren­di­mu ne­su­tin­ka „Gu­ bo­jos“ mo­kyk­los bend­ruo­me­nė. Gel­bės iš sko­lų?

Šios įstai­gos pe­da­go­gai ir moks­ lei­vių tė­vai tei­gė, jog „Me­dei­nės“ mo­kyk­la yra pri­tai­ky­ta la­biau ju­de­ sio ne­ga­lią tu­rin­tiems, o ne su­tri­ ku­sio in­te­lek­to moks­lei­viams. Taip pat „Gu­bo­jos“ at­sto­vams sun­ku su­pras­ti, ko­dėl bus nai­ ki­na­ma pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je esan­ti mo­ky­mo įstai­ga, nors net 70 pro­c. abie­jų mo­kyk­lų moks­lei­ vių gy­ve­na bū­tent šia­me ra­jo­ne. Bend­ruo­me­nei taip pat ki­lo klau­ si­mų dėl ki­tos mo­kyk­los fi­nan­si­ nių įsi­sko­li­ni­mų. „Mū­sų bend­ruo­me­nė ne­sup­ran­ ta, ko­dėl prie tu­rin­čios di­des­nes sko­las mo­kyk­los rei­kia jung­ti ge­ riau be­si­lai­kan­čią. Ar mes ne­tap­ si­me gel­bė­ji­mo ra­tu ki­tai mo­ky­mo

įstai­gai?“ – abe­jo­jo „Gu­bo­jos“ at­ sto­vai. Pa­sak jų, šiuo me­tu „Me­ dei­n ės“ mo­k yk­l os įsi­s ko­l i­n i­m ai sie­kia 285 tūkst. li­tų, o jų mo­ky­ mo įstai­ga sko­lin­ga tik 26 tūkst. Pe­da­go­gai svar­biau už pa­tal­pas

Pa­sak „Me­dei­nės“ mo­kyk­los di­rek­ to­rės Ele­nos Kny­zai­tės, svar­biau­sias dar­bo su ne­ga­lią tu­rin­čiais vai­kais as­pek­tas yra ne pa­tal­pos, o pe­da­ go­gai. Jų skai­čius, net su­jun­gus abi mo­kyk­las, su­ma­žė­ti ne­tu­rė­tų. E.Kny­zai­tė taip pat tei­gė, jog mo­kyk­los pla­nuo­se yra nu­ma­ty­ ti ir pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jos dar­ bai, po ku­rių nau­jie­siems įstai­ gos moks­lei­viams bus leng­viau čia adap­tuo­tis. Nag­ri­nė­jo ne vie­ną va­rian­tą

V.Grub­liaus­kas su­si­ti­ki­mo da­ly­ vius ra­gi­no į šią si­tua­ci­ją pa­žvelg­ ti be emo­ci­jų. Mies­to va­do­vo tei­

gi­mu, jei ga­li­my­bės leis­tų, šiuo me­tu Klai­pė­do­je spe­cia­laus ug­dy­ mo įstai­gų bū­tų tik­rai dau­giau nei dvi. Ta­čiau šių die­nų rea­li­jos yra ki­to­kios, to­dėl rei­kia priim­ti ne­ ma­lo­nius spren­di­mus. To­kiai nuo­mo­nei pri­ta­rė ir Švie­ ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­ gin­tie­nė. Pa­sak spe­cia­lis­tės, spren­ di­mas su­jung­ti mo­kyk­las bu­vo priim­tas iš­nag­ri­nė­jus vi­sus įma­ no­mus šios pro­ble­mos spren­di­mo va­rian­tus. „Per­kė­lus „Me­dei­nės“ mo­kyk­ los mo­ki­nius į nau­jas pa­tal­pas, jų adap­ta­ci­ja bū­tų su­dė­tin­ges­ nė. Sup­ras­ki­te, kad šie spren­di­mai nė­ra prii­ma­mi dėl ma­lo­nu­mo. Šie pro­ce­sai yra nea­ti­dė­lio­ti­ni“, – pa­ ti­ki­no L.Priž­gin­tie­nė. „Gu­bo­jos“ mo­kyk­lo­je šiuo me­ tu mo­ko­si – 87, o „Me­dei­nės“ – 81 moks­lei­vis. Mo­kyk­lų su­jun­gi­mui sa­vi­val­dy­bė bu­vo nu­ma­čiu­si skir­

Lai­ma Priž­gin­tie­nė:

Šie spren­di­mai nė­ ra prii­ma­mi dėl ma­ lo­nu­mo. Šie pro­ce­sai yra nea­ti­dė­lio­ti­ni.

ti 75 tūkst. li­tų. Ta­čiau tiek me­ras, tiek mo­kyk­lų at­sto­vai su­ti­ko, jog ši su­ma yra per ma­ža. To­dėl ke­ti­na­ ma ieš­ko­ti pa­pil­do­mų lė­šų.


8

ketvirtadienis, vasario 14, 2013

lietuva

Ūkio ban­ko li­ki­mas paaiš­kės netrukus Lie­tu­vos ban­ko (LB) va­do­vo Vi­to Va­si­liaus­ko tei­gi­mu, sa­vait­ ga­lį bus ap­si­spręs­ta dėl Ūkio ban­ko atei­ties. „Per tas še­šias die­nas ad­mi­nist­ ra­to­rius įpa­rei­go­tas pa­teik­ti iš­va­ das. Pla­nuo­ja­me tas iš­va­das gau­ti penk­ta­die­nį ar­ba vė­liau­siai šeš­ ta­d ie­n į. Sa­vait­ga­l į pla­n uo­ja­m e priim­ti spren­di­mą“, – va­kar Sei­ me po pa­si­ta­ri­mo su par­la­men­ta­ rais žur­na­lis­tams sa­kė V.Va­si­liaus­ kas. „Jei­gu rei­kės, LB val­dy­ba dirbs ir sa­vait­ga­lį“, – teigė jis. V.Va­si­liaus­kas pa­brė­žė, kad kol kas apie Ūkio ban­ko na­cio­na­li­ za­vi­mą ne­kal­ba­ma: „Kol kas mes ne­kal­ba­me apie Ūkio ban­ko na­ cio­na­li­za­vi­mą šian­dien, nes tu­ri­ me mo­ra­to­riu­mą – lai­ki­ną veik­los ap­ri­bo­ji­mą.“ Teigiama, kad yra ma­žiau­siai trys ga­li­mi Ūkio ban­ko per­tvar­kos bū­dai. „Yra ke­li ga­li­mi va­rian­tai.

Pats griež­čiau­sias va­rian­tas, jei­ gu nė­ra per­spek­ty­vų, jei­gu jų ne­ ma­tys lai­ki­na­sis ad­mi­nist­ra­to­rius, be abe­jo, – bank­ro­tas. Ki­ti va­ rian­tai – svei­ko­sios ban­ko da­lies

Jei­gu rei­kės, Lietuvos banko val­dy­ba dirbs ir sa­vait­ga­lį. at­sky­ri­mas ir svei­ko­jo tur­to per­ lei­di­mas kam nors iš rin­kos da­ly­ vių, o tre­čias va­rian­tas – stei­gi­ mas tar­pi­nio ban­ko, ku­ris pe­rim­tų tą svei­ką­ją da­lį“, – kal­bė­jo V.Va­ si­liaus­kas. Cent­ri­nio ban­ko va­do­vo tei­gi­mu, kol kas ne­kal­ba­ma ir apie in­dė­lių

grą­ži­ni­mą jų tu­rė­to­jams: „Kol kas nė­ra drau­džia­mo­jo įvy­kio.“ Pa­sak V.Va­si­liaus­ko, vals­ty­bės ap­draus­tų in­dė­lių ban­ke yra 2,6 mlrd. li­tų, o ban­ko tur­tas – per 3,5 mlrd. li­tų. LB val­dy­bos pir­mi­nin­kas neat­sa­ kė, kiek lė­šų yra In­dė­lių drau­di­mo fon­de: „Tai fi­nan­si­nės in­ži­ne­ri­jos da­ly­kai – už In­dė­lių drau­di­mo fon­ do sto­vi vals­ty­bė, tai dau­giau pi­ni­ gų su­re­gu­lia­vi­mo klau­si­mai. Šiuo at­ve­ju tik­rai nė­ra pro­ble­mos dėl pi­ ni­gi­nių lė­šų tu­rė­ji­mo fon­de.“ V.Va­si­liaus­kas svar­biau­sia Ūkio ban­ko sa­vi­nin­ko klai­da va­di­no ri­ zi­kos ne­val­dy­mą iš­duo­dant pa­ sko­las su ban­ku su­si­ju­siems as­ me­nims, pa­ra­mą, pri­va­tų var­to­ji­mą per ban­ką. „Klaipėdos“, BNS inf.

Šiau­lių ban­kas mo­ka pen­si­jų avan­są Ge­rą­jį fi­nan­si­nių sun­ku­mų pa­ty­ru­sio ir ant­ra­die­nį už­da­ry­to Ūkio ban­ko tur­tą ke­ti­nan­tis pe­rim­ti Šiau­lių ban­kas pra­dė­ jo mo­kė­ti avan­sus pen­si­nin­kams, ku­rių pen­si­jos bu­vo per­ve­da­mos į Ūkio ban­ką. „Ka­dan­gi Ūkio ban­ke są­skai­tas tu­rė­jo to­kios jaut­rios so­cia­li­nės gru­pės kaip pen­si­n in­kai, ma­no ži­n io­m is, Šiau­l ių ban­kas pla­nuo­ja pa­skelb­t i pra­ne­š i­ mą ir in­for­muo­t i, kad nuo tre­čia­d ie­ nio 13 val. pen­si­nin­kai, ku­rių pen­si­jos už­šal­dy­tos Ūkio ban­ke, ga­lės kreip­tis į Šiau­l ių ban­ką ir jiems bus iš­mo­kė­t i va­d i­na­m ie­ji pen­si­jų avan­sai iki 300 li­t ų“, – nau­jie­nų po­r ta­lo del­fi .lt kon­fe­

ren­ci­jo­je sa­kė Lie­t u­vos ban­ko val­dy­ bos pir­m i­n in­kas V.Va­si­l iaus­kas. Šiau­lių ban­kas pra­ne­šė, kad pen­si­jos avan­sas per­ve­da­mas į ne­mo­ka­mai iš­duo­da­mas ban­ko mo­kė­ji­mo kor­te­ les „Vi­sa Elect­ron“ ir „Maest­ro“, o šia pa­slau­ga ga­lės pa­si­nau­do­ti vi­si Ūkio ban­ke pen­si­jas gau­da­vę as­me­nys. Iki ba­lan­džio 1 d. jie tu­rės už­pil­dy­ti pra­ šy­mus „Sod­rai“. Siek­da­mas už­tik­rin­ti sklan­dų vi­sų į Šiau­lių ban­ką be­si­krei­ pian­čių Ūkio ban­ko klien­tų ap­tar­na­ vi­mą, ban­kas pla­nuo­ja il­g in­ti sky­rių dar­bo lai­ką. BNS inf.

„„Ko­men­ta­ras: V.Va­si­liaus­kas pa­brė­žė, kad kol kas apie Ūkio ban­ko na­

cio­na­li­za­vi­mą ne­kal­ba­ma. 

„Fo­to­die­nos“ / Dmit­ri­jaus Rad­lins­ko nuo­tr.

„Ūkio ban­ko li­zin­gas“ Mi­nist­rui – Pre­zi­den­tės kir­čiai veik­lą tę­sia ir to­liau Lie­tu­vos ban­kui ant­ra­die­nį lai­ki­ nai su­stab­džius Ūkio ban­ko veik­ lą, įmo­nės „Ūkio ban­ko li­zin­gas“ va­do­vas Min­dau­gas Va­lan­čius už­tik­ri­na, kad ši si­tua­ci­ja ne­tu­ri įta­kos bend­ro­vės veik­lai.

„Ūkio ban­ko li­zin­gas“ tę­sia sa­vo dar­bą ir tu­ri vi­sas ga­li­my­bes dirb­ti sa­va­ran­kiš­kai bei sklan­džiai. „Sta­ bi­liai veik­da­mi ir už­tik­rin­da­mi įsi­ pa­rei­go­ji­mų vyk­dy­mą vers­lo par­tne­riams bei klien­tams, siek­si­me ir to­liau iš­lai­ky­ti var­to­ja­mo­sios iš­ per­ka­mo­sios nuo­mos rin­kos ly­de­ rio po­zi­ci­ją“, – tei­gė M.Va­lan­čius. „Ūkio ban­ko li­zin­gas“ 15 me­tų sėk­min­gai tei­kia fi­nan­si­nes pa­slau­gas. Su dau­giau kaip 2 tūkst. vers­lo par­tne­rių bend­ra­dar­biau­ jan­ti bend­ro­vė nuo­lat au­go ir ta­ po stip­ria, sa­va­ran­kiš­ka ir am­bi­ cin­gų tiks­lų tu­rin­čia įmo­ne.

Tai liu­di­ja ir be­veik 700 tūkst. klien­tų, pa­si­nau­do­ju­sių „Ūkio ban­ko li­zin­go“ pa­slau­go­mis. To­ dėl su­si­klos­čiu­si lai­ki­na si­tua­ci­ja Ūkio ban­ke ne­sut­ruk­dys įgy­ven­ din­ti „Ūkio ban­ko li­zin­go“ tiks­ lų – tu­ri­mos žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, veik­los sis­te­mų ir fi­nan­si­nės ga­li­ my­bės tam su­tei­kia tvir­tą pa­grin­ dą“, – pa­brė­žė M.Va­lan­čius. Klien­tai ei­li­nes įmo­kas pa­gal var­to­ji­mo kre­di­to, iš­per­ka­mo­ sios nuo­mos ir mo­kė­ji­mo kor­te­ lių su kre­di­to li­mi­tu su­tar­tis ga­li mo­kė­ti į „Ūkio ban­ko li­zin­go“ są­ skai­tas, esan­čias ki­tuo­se ban­kuo­ se. Mo­kė­ti įmo­kas ga­li­ma ir ki­to­se vie­to­se – Lie­tu­vos pa­što sky­riuo­ se, Lie­tu­vos spau­dos kios­kuo­se, R-KIOSK par­duo­tu­vė­se, pre­ky­ bos cent­rų „Ma­xi­ma“ ka­so­se bei lo­te­ri­jos „Per­las“ ter­mi­na­luo­se. „Klaipėdos“ inf.

„Ūkio ban­ko li­zin­go“ są­skai­tos, esan­čio­s ki­tuo­se ban­kuo­se Ban­k as

Sąs­k ai­tos nu­m e­r is

„Swed­b ank“

LT78 7300 0100 3974 9931

SEB ban­k as

LT78 7044 0600 0510 1767

DNB ban­k as

LT92 4010 0425 0002 2600

Šiau­l ių ban­k as

LT64 7180 0000 2046 7006

„Dans­ke­bank“

LT26 7400 0161 2662 3810

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė su­ kri­ti­ka­vo už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ro Li­no Lin­ke­vi­čiaus at­si­pra­šy­mo žo­džius Len­ki­jo­je.

„Vals­ty­bės var­du pa­reiš­ki­mus ga­li da­ry­ti tik tau­tos ren­ka­mi, o ne ski­ ria­mi pa­rei­gū­nai“, – pa­reiš­kė Pre­ zi­den­tė. Tai ša­lies va­do­vė tei­gė pa­klaus­ ta apie L.Lin­ke­vi­čiaus at­si­pra­šy­ mą in­ter­viu Len­ki­jos spau­dai dėl 2010 m. bal­sa­vi­mo Sei­me, kai bu­ vo at­mes­tas siū­ly­mas var­dus ir pa­ var­des do­ku­men­tuo­se leis­ti ra­šy­ ti len­kiš­kais, o ne vien lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. „Tai di­de­lė gė­da. Pre­zi­den­tas Le­ chas Kac­zyńs­kis bu­vo di­de­lis Lie­ tu­vos drau­gas. Ap­mau­du, kad taip nu­ti­ko per jo vi­zi­tą. Tuo­met ne­bu­ vau de­pu­ta­tas, ta­čiau no­rė­čiau už tai at­si­pra­šy­ti. Tas bal­sa­vi­mas ro­ do, ko­kie su­dė­tin­gi yra šie rei­ka­ lai“, – dien­raš­čiui „Rzecz­pos­po­li­ ta“ sa­kė mi­nist­ras. „Dėl to, kas tuo me­tu įvy­ko, man gė­da. At­sip­ra­šau. Mums tai skau­di pa­mo­ka“, – pa­kar­to­jo mi­nist­ras ir lei­di­niui „Ga­ze­ta Wy­borc­za“. 2010 m. ba­lan­dį Lie­tu­vos Sei­mas at­me­tė kon­ser­va­to­riaus And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės pa­reng­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo siū­ly­ta leis­ti as­mens do­ku­men­tuo­se lo­ty­ niš­kos kil­mės pa­var­des ra­šy­ti ori­ gi­na­lo kal­ba jų ne­lie­tu­vi­nant. Pro­ jek­tą tuo­met rė­mė ir Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė.

„„At­kir­tis: D.Gry­baus­kai­tė su­kri­ti­ka­vo L.Lin­ke­vi­čių dėl šio pa­reiš­ki­mų

Len­ki­jo­je. 

A.Ku­bi­lius ne­tru­kus po bal­sa­vi­ mo ir Smo­lens­ko tra­ge­di­jos iš­sa­kė ap­gai­les­ta­vi­mą dėl to­kio spren­di­ mo, pa­va­di­no tai klai­da ir ne­tin­ka­ mu at­si­svei­ki­ni­mu su žu­vu­siu Len­ ki­jos pre­zi­den­tu. So­cial­de­mok­ra­to Al­gir­do But­ ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bė sa­vo pro­g-

„Fo­to­die­nos“ / Ro­ber­to Dač­kaus nuo­tr.

ra­mo­je da­bar ža­da, kad „iš­spręs var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se bei gat­vių ir vie­ to­vių pa­va­di­ni­mų ra­šy­mo klau­si­ mus, at­si­žvelg­da­ma į Eu­ro­pos Ta­ ry­bos tau­ti­nių ma­žu­mų ap­sau­gos pa­grin­dų kon­ven­ci­ją“. BNS inf.


9

ketvirtadienis, vasario 14, 2013

užribis Ra­dioak­ty­vus me­ta­las

Ra­do ap­de­gu­sį kū­ną

Su­nio­ko­jo ma­ši­nas

Mi­ni­jos g. esan­čio­je me­ta­lo su­ pirk­tu­vė­je do­zi­met­ri­niais prie­ tai­sais nu­sta­ty­ta, kad trys ne­ rū­di­jan­čio me­ta­lo da­lys (28 kg) sklei­džia pa­di­dė­ju­sią ap­ švi­tos do­zės ga­lią, ku­ri vir­ši­ jo ap­lin­kos fo­no ver­tes nuo 4 iki 9 kar­tų. Dėl šio ra­dio­lo­gi­nio in­ci­den­to žmo­nės pa­vo­jin­gos svei­ka­tai ap­švi­tos ne­pa­ty­rė.

Kre­tin­go­je tre­čia­die­nio ry­tą apie 8 val. vie­nos bend­ro­vės ka­ti­li­nė­je ras­tas 1946 m. gi­ mu­sio Ra­mu­čio la­vo­nas. Mi­ru­ sio­jo sėd­me­nys, ko­jos ir apa­ ti­nė nu­ga­ros da­lis bu­vo ap­de­ gu­sios. Vy­ras šio­je įmo­nė­je ne­ dir­bo. Ne­lai­mės ap­lin­ky­bes aiš­ki­na­si Kre­tin­gos raj. po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­tas.

Ant­ra­die­nį va­ka­re Klai­pė­do­je, Bi­ru­tės g. prie 3 na­mo kaž­kas iš­dau­žė au­to­mo­bi­lio „Ford“ prie­ki­nį lan­gą, nu­lau­žė veid­ ro­dė­lį ir su­ba­dė vi­sas ke­tu­rias pa­dan­gas. Ža­la – 1,8 tūkst. li­ tų. Va­kar apie 13 val. Ši­lu­tės pl. prie 72 na­mo „Toyo­ta Aven­sis“ sa­vi­nin­kas ra­do su­ba­dy­tas au­ to­mo­bi­lio pa­dan­gas.

Ap­lin­ky­bės su­ve­dė au­ką ir žu­di­ką Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai iš­narp­ lio­jo žmog­žu­dys­tę, ku­ri pra­džio­je at­ro­dė nei­šaiš­ki­na­ma. Gir­tas jau­ nuo­lis mir­ti­nai su­mu­šė nie­kuo jam ne­nu­si­kal­tu­sį ge­ro­kai vy­res­ nį žmo­gų.

Per­nai gruo­džio vi­du­ry­je Lau­ki­ nin­kų gat­vės pra­džio­je tarp 2 ir 4 na­mų ry­tą žmo­nės ap­ti­ko ne­gy­vą vy­rą. Ka­dan­gi ve­lio­nis ne­tu­rė­jo jo­ kio do­ku­men­to, pra­džio­je ma­ny­ta, kad by­la ga­li lik­ti „tam­si“. Mi­ru­sy­sis ne­bu­vo pa­na­šus į be­ na­mį, ta­čiau gar­baus am­žiaus ir ne­la­bai tvar­kin­gos iš­vaiz­dos. Maž­daug po sa­vai­tės pa­rei­gū­nų dar­bo ta­po ži­no­ma, kad mi­ru­sy­sis yra 1954 me­tais gi­męs Jo­nas Vin­gi­ lis. Iš Šiau­lių ki­lęs vy­ras pa­sta­ruo­ju me­tu gy­ve­no ir dir­bo Klai­pė­do­je. Paaiš­kė­jo liūd­nas šio žmo­gaus li­ki­mas. Ap­gau­tas su­kčių jis ne­te­ ko bu­to, o už­sie­ny­je pa­te­kęs į au­ to­mo­bi­lio ava­ri­ją pa­sta­ruo­ju me­tu tu­rė­jo el­ge­sio su­tri­ki­mų. Vy­ras nuo­mo­jo­si kam­ba­rį pas vie­ną ne­to­lie­se gy­ve­nan­tį žmo­ gų. Ta­čiau iš­gė­ręs jis veng­da­vo ei­ti na­mo, nors bu­to šei­mi­nin­kas nie­ ka­da ne­bu­vo jo ma­tęs ne­blai­vaus. Gruo­džio 14-osios va­ka­re ge­ro­

kai pa­dau­gi­nęs al­ko­ho­lio J.Vin­gi­lis no­rė­jo pa­si­šil­dy­ti vie­no Lau­ki­nin­ kų gat­vės pra­džio­je esan­čio na­mo laip­ti­nė­je. Ta­čiau du jau­ni vai­ki­nai jį iš­stū­mė lauk. Vie­nas jų, 1989 me­tais gi­męs Ma­rius, iš­kart po to nu­va­žia­vo į mies­to cent­rą links­min­tis. Taip jis ban­dė nu­plau­ti šird­gė­lą dėl ži­ nios, jog tu­rės 10 mė­ne­sių pra­leis­ ti už gro­tų, mat vi­sai ne­se­niai iš­ trau­kė žmo­gų iš jo au­to­mo­bi­lio ir sė­dęs prie vai­ro pa­gro­bė sve­ti­mą ma­ši­ną. Bū­da­mas blai­vus pa­kan­ka­mai nor­ma­liai be­siel­gian­tis vai­ki­nas pa­si­gė­ręs tam­pa neat­pa­žįs­ta­mas, ne­su­val­do ky­lan­čios ag­re­si­jos. Po ke­lių va­lan­dų Ma­rius grį­žo iš links­my­bių ir ne­to­li na­mų su­ti­ko tą pa­tį žmo­ge­lį, ku­rį bu­vo iš­stū­męs iš laip­ti­nės, ir iš­lie­jo ant jo įtū­žį muš­da­ mas. Dau­gy­bė smū­gių iš­mar­gi­no ne­ be jau­no žmo­gaus kū­ną mė­ly­nė­mis. Iš su­lau­žy­tos no­sies plū­dęs krau­ jas pliūp­te­lė­jo į gerk­lę. Nak­tį J.Vin­ gi­lis mi­rė už­sprin­gęs sa­vo pa­ties krau­ju. Šios ap­lin­ky­bės bu­vo pa­tvir­tin­ tos ne tik ty­rė­jų ka­bi­ne­te, bet ir iki­ teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo. Jau­no klai­pė­die­čio lau­kia įta­ri­ mai įvyk­džius sun­kų nu­si­kal­ti­mą, o jei teis­me bus pa­tvir­tin­ta jo kal­ tė, – ir ne­men­ka baus­mė.

La­žy­bos bai­gė­si pei­lio smū­giais Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų sky­ riaus pa­rei­gū­nai iš­siaiš­ki­no mįs­ lin­gą vie­no jau­no klai­pė­die­čio su­ ža­lo­ji­mą pei­liu.

Nors pa­ts nu­ken­tė­ju­sy­sis aiš­ki­ no nie­ko ne­pri­si­me­nąs, paaiš­kė­jo, kad iš skriau­di­ko ga­vęs pi­ni­gų vai­ ki­nas ban­dė dangs­ty­ti jį su­ža­lo­ju­ sį jau­nuo­lį. Per­nai per Vė­li­nes 24 me­tų klai­ pė­die­tis Da­rius su drau­gais gir­ta­vo Meln­ra­gė­je. Su tą­dien va­ka­ro­ju­siais meln­ra­ giš­kiais jis ne tik gė­rė, bet ir la­ži­ no­si, ku­rio ran­ka stip­res­nė. Su me­ tais jau­nes­niu be­na­miu Liu­tau­ru Da­rius len­kė ran­kas su­si­gin­či­ję iš tūks­tan­čio li­tų. Da­rius bu­vo silp­nes­nis. Aiš­kin­ da­mie­si, ka­da ati­duos pra­loš­tus pi­ ni­gus, vai­ki­nai su­si­mu­šė. Liu­tau­ ras prie­ši­nin­kui ke­lis kar­tus dū­rė prie rak­tų ry­šu­lio pri­seg­tu su­ve­

„„Pa­s ek­mės: vy­riš­kas san­ty­kių

aiš­ki­ni­ma­sis bai­gė­si kru­vi­nu nu­ si­kal­ti­mu.

ny­ri­niu pei­liu­ku ir jau­nuo­lį sun­ kiai su­ža­lo­jo. Kal­ti­nin­kas yra naš­lai­tis ir gy­ve­ na ga­ra­že įsi­reng­ta­me būs­te. Nors su nu­ken­tė­ju­siuo­ju jis su­si­ tai­kė, pa­rei­gū­nai ti­ki­na, kad įsta­ty­ mas ne­nu­ma­tė at­leis­ti nuo at­sa­ko­ my­bės as­mens, sun­kiai su­ža­lo­ju­sio ki­tą žmo­gų.

„„Ver­dik­tas: bū­rys nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jų bei var­to­to­jų va­kar iš­gir­do nuo­spren­dį.



Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nar­ko­ti­kų by­lo­je – 13 nu­teis­tų­jų Nu­si­kals­ta­mas nar­ko­ti­kų par­da­vi­mo vers­ las iš sko­lų liū­no su­tuok­ti­nių Bumb­laus­ kų neiš­va­da­vo. Prie­šin­gai, ne­tru­kus jie sė­do į tei­sia­mų­jų suo­lą kar­tu su vie­nuo­li­ ka nar­ko­ti­kų par­da­vė­jų ir pir­kė­jų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Įk­lam­pi­no sko­los

Su­tuok­ti­niai Ilo­na ir Ro­lan­das Bumb­l aus­kai va­kar Klai­p ė­d os mies­to apy­lin­kės teis­me iš­klau­sė nuo­spren­dį ir su­pra­to, kad grei­tai į lais­vę ne­grįš. Mo­te­ris nu­teis­ta ka­lė­ti pen­ke­rius su pu­se me­tų, o jos su­tuok­ti­nis – še­še­rius su pu­se. Šei­ma bu­vo pa­siė­mu­si pa­sko­lą būs­tui įsi­gy­ti. Sko­lai deng­ti sko­li­ no­si, o pa­si­sko­lin­tus pi­ni­gus grą­ži­ no iš nau­jų pa­sko­lų. Taip įsi­sko­li­ ni­mo naš­ta au­go lyg ant mie­lių. Vy­ras ir žmo­na ne­su­gal­vo­jo ge­ res­nio bū­do pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gų, kaip par­da­vi­nė­ti nar­ko­ti­kus. Kaip už­sta­tą iš nar­ko­ma­nų jie im­da­vo šių do­ku­men­tus. Var­to­ti kvai­ša­lus įni­ko ir šei­mos gal­va. Tar­pi­nin­ka­vo iš pa­tai­sos na­mų

Nar­ko­ti­kus jiems tie­kė De­nis Kra­ sovs­kis. Jam teis­mas sky­rė pus­sep­ tin­tų me­tų ne­lais­vės. Kai pa­rei­gū­nai už­kir­to ke­lią šiam šal­ti­niui, Bumb­laus­kai pra­ dė­jo ieš­ko­ti ki­tų. Ta­da Va­si­li­jus Lip­čiu­kas, at­lik­da­mas baus­mę Aly­taus pa­tai­sos na­muo­se, ra­do jiems ki­tą tie­kė­ją – šiau­lie­tę Au­ ri­ką Za­ka­raus­kie­nę.

Ši mo­te­ris ne­tei­sė­tą veik­lą bu­vo iš­plė­to­ju­si ypač pla­čiai, pas ją nar­ ko­ma­nai gau­da­vo ne tik nar­ko­ti­kų, bet ir psi­chot­ro­pi­nio po­vei­kio vais­ tų bei me­ta­do­no.

Nar­ko­ti­kus pla­ti­ nan­čių as­me­nų yra tiek, kad jiems de­ mas­kuo­ti neuž­tek­tų ir vi­sų Klai­pė­dos po­li­ci­nin­kų. Su­bend­ri­nus su anks­čiau Šiau­lių teis­mo jai skir­ta baus­me, A.Za­ka­ raus­kie­nė tu­rė­tų už gro­tų pra­leis­ti 10 me­tų ir 2 mė­ne­sius. Tu­rė­jo sa­vo tink­lą

2011 me­tų pa­va­sa­rį su­lai­ky­ti su­ tuok­ti­niai Bumb­laus­kai ta­da neil­ gai pa­bu­vo už gro­tų. Net­ru­kus jie bu­vo iš­leis­ti į lais­vę, bet grei­tai pa­ rei­gū­nai su­ži­no­jo, kad po­ra vėl par­ da­vi­nė­ja nar­ko­ti­kus. Ėmę­si tir­ti, kas yra tie­kė­ jai, pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, kad vie­ nas stam­biau­sių he­roi­no tie­kė­jų Klai­pė­do­je 2011 me­tais bu­vo Ai­ va­ras Lau­kai­tis. Anks­čiau su ma­ši­nų va­gi­mis sie­ tas klai­pė­die­tis tie­kė nar­ko­ti­kus į

tris „taš­kus“ (Ši­lu­tės pl. 8, 44 bei Tai­kos pro­spek­to 49 na­muo­se) bei pa­vie­niams kvai­ša­lų par­da­vė­jams ir nar­ko­ma­nams. Net už­da­ry­tas už gro­tų jis koor­ di­na­vo nu­si­kals­ta­mą vers­lą lais­vė­ je. Jam teis­mas at­sei­kė­jo še­še­rius me­tus už gro­tų. Šiuo me­tu ti­ria­ma dar vie­na by­la, ku­rio­je A.Lau­kai­tis įta­ria­mas nar­ ko­ti­kų pre­ky­ba. „Pre­kes“ jis pa­lik­ da­vo prie mo­kyk­lų, de­ga­li­nių ir net su­tar­to­je greit­ke­lio Vilnius–Klai­ pėda vie­to­je. Pa­tys var­to­jo ir par­duo­da­vo

A.Lau­kai­čio pa­gal­bi­nin­ku įvar­di­ ja­mas Jev­ge­ni­jus Bo­du­no­vas anks­ čiau ne­bu­vo teis­tas, tad jam skir­ta be­veik 20 tūkst. li­tų bau­da. Dai­nius Su­din­tas, su­bend­ri­nus su anks­čiau pa­skir­ta baus­me, va­ kar nu­teis­tas ka­lė­ti ket­ve­rius su pu­se me­tų, Vy­tau­tas Kie­sas ir Ole­ gas Da­ni­lo­vas – pus­ket­vir­tų. Trims nar­ko­ti­kų įsi­gi­ju­siems sa­vo reik­mėms vy­rams skir­tos bau­dos. Į teis­mo sa­lę iš­girs­ti teis­mo spren­di­mo bei pa­ma­ty­ti suim­tų sa­vo ar­ti­mų­jų su­si­rin­ko vi­sas bū­ rys mo­te­rų. Dau­ge­lis kal­ti­na­mų­jų anks­čiau bu­vo daug kar­tų teis­ti. Pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, ab­so­liu­ti dau­gu­ma jų ne tik par­duo­da­vo, bet ir pa­tys var­to­ jo nar­ko­ti­kus. Šiuo me­tu Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­me nag­ri­nė­ja­ma dar vie­na ana­lo­giš­ka bau­džia­mo­ji by­ la, ku­rio­je taip pat tei­sia­ma 13 as­ me­nų. Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mų biu­ro pa­rei­gū­nai ti­ki­na, jog mū­sų mies­te nar­ko­ti­kus var­to­jan­ čių bei pla­ti­nan­čių as­me­nų yra tiek, kad jiems de­mas­kuo­ti neuž­tek­tų ir vi­sų Klai­pė­dos po­li­ci­nin­kų.


10

ketvirtadienis, vasario 14, 2013

klaipėdos verslas Prit­rauks tu­ris­tų

Kre­di­tai vers­lui

Pas­kelb­tas bank­ro­tas

Klai­pė­dos re­gio­no sa­vi­val­dy­ bių aso­cia­ci­ja „Klai­pė­dos re­ gio­nas“ ieš­ko, kaip pri­trauk­ti dau­giau tu­ris­tų į pa­jū­rį. Kaip vie­na svar­biau­sių rin­ko­da­ ros prie­mo­nių vi­soms Va­ka­rų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bėms siū­ lo­ma vie­nin­ga in­ter­ne­to sve­ tai­nė apie ren­gi­nius ir lan­ky­ ti­nas vie­tas.

2006–2012 m. 900 smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo įmo­nėms su­ teik­ta ma­žų pa­sko­lų už dau­giau kaip 62 mln. li­tų. Tai su­da­rė ga­ li­my­bę ska­tin­ti vers­lu­mą ten, kur eg­zis­ta­vo di­de­lis ne­dar­ bo ly­gis, bu­vo stei­gia­ma ma­žai nau­jų įmo­nių. Apie 40 pro­c. pa­ sko­lų su­teik­ta pre­ky­bos bend­ ro­vėms.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ ža ga­vo pra­ne­ši­mą, kad Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ti­mi iš­kel­ta bank­ro­to by­la uos­ta­mies­ ty­je re­gist­ruo­tai bend­ro­vei „El­fų džiaugs­mas“. Pag­rin­di­nė įmo­nės veik­la – res­to­ra­nų ir pa­ga­min­to val­gio tie­ki­mas. „Sod­ros“ duo­ me­ni­mis, bend­ro­vė­je dar­buo­to­ jų ne­bė­ra.

„For­tum Klai­pė­da“ – prie star­to li­ni­jos Nau­jo­je bio­ku­ro ir at­lie­kų jė­gai­nė­je „For­tum Klai­pė­da“ pra­dė­ti ban­do­mie­ ji at­lie­kų de­gi­ni­mai. Vi­sa pa­ga­min­ta ši­ lu­ma bus tie­kia­ma į Klai­pė­dos mies­ to ši­lu­mos tink­lų sis­te­mą, o elekt­ros ener­gi­ja – į bend­rą elekt­ros tink­lą. „„Ap­lin­ko­sau­ga: ga­myk­los at­sto­vai ti­ki­na, „„Apim­tys: ter­mo­fi­ka­ci­nė­je jė­gai­nė­je 60 m aukš­čio ka­ti­le per va­lan­dą bus su­de­gi­na­ma 32 t at­lie­kų. 

Lu­ka Leo­nai­ty­tė Pra­si­dė­jo ban­dy­mai

Nau­jos ter­mo­fi­ka­ci­nės elekt­ri­nės sta­ty­ba Lyp­kiuo­se pra­dė­ta 2011 me­ tų ko­vą. Prieš ge­rą mė­ne­sį čia pra­si­ dė­jo ban­do­mie­ji at­lie­kų de­gi­ni­mai. „Ka­dan­gi tai – pa­lei­di­mo de­ri­ni­ mo lai­ko­tar­pis, du­jų ten­ka su­de­gin­ ti dau­giau, tai yra apie 30 tūkst. kub. m per pa­rą. O pa­skui mū­sų tiks­las, kad ne­rei­kė­tų vi­sai jų nau­do­ti. Ti­ ki­mės, jog pa­vyks iš­lai­ky­ti rei­kia­mą de­gi­mo tem­pe­ra­tū­rą ir be du­jų“, – vy­lė­si jė­gai­nės tech­ni­kos di­rek­to­rius To­mas Ei­ki­nas. Esą du­jų kaš­tai yra ne­nau­din­gi. Pa­gal pro­jek­tą per va­lan­dą į ka­ti­lą tu­rė­tų bū­ti pa­duo­da­ma 32 t at­lie­kų. Įmo­nė veiks vi­są pa­rą. Yra su­de­rin­ ti gra­fi­kai, kiek ma­ši­nų su šiukš­lė­ mis per die­ną į įmo­nę tu­ri at­ke­liau­ ti, kad už­tik­rin­tų nuo­la­ti­nį jė­gai­nės ap­kro­vi­mą. Kol kas jė­gai­nė­je de­gi­na­mos tik pra­mo­ni­nės at­lie­kos ir bio­ku­ras. Pra­mo­ni­nės at­lie­kos at­ve­ža­mos iš kar­to­no ir bal­dų kom­bi­na­tų. Vi­sos ko­mu­na­li­nės at­lie­kos po ant­ri­nio rū­šia­vi­mo bus ve­ža­mos tik iš Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­ mo cent­ro są­var­ty­no, bet ne tie­siai iš mies­to šiukš­lių kon­tei­ne­rių. Iš at­lie­kų tu­rės bū­ti pa­ša­lin­tos vi­ sos tos, ku­rios ga­li bū­ti pa­kar­to­ti­nai per­dirb­tos ir pa­nau­do­tos. Tik­rins ra­dia­ci­ją

Pir­mo­ji at­lie­kų sau­gos kont­ro­lė – jau prie įmo­nės var­tų. Ten įreng­tas prie­tai­sas, ma­tuo­jan­tis ra­dia­ci­ją. Tai­gi, at­lie­kas ir bio­ku­rą at­ga­be­nu­ sios ma­ši­nos yra tik­ri­na­mos, ar ne­ tu­ri ra­dioak­ty­vių šiukš­lių. At­ga­ben­tos at­lie­kos yra su­ver­čia­ mos į mil­ži­niš­ką tal­pyk­lą, gre­ta ku­ rios yra ka­ti­las ir va­ly­mo sis­te­ma.

At­lie­kos de­gi­na­mos ne ma­žes­nė­ je nei 850 laips­nių Cel­si­jaus kait­ro­ je. To­kias są­ly­gas nu­ma­to at­lie­kų di­ rek­ty­va. „For­tum Klai­p��­da“ į at­lie­kas žiū­ri kaip į ku­rą. Mū­sų už­duo­tis yra už­tik­rin­ti, kad per ka­mi­ną į ap­lin­ką ne­pak­liū­tų dau­giau tar­šos, nei lei­ džia įsta­ty­mas“, – ti­ki­no jė­gai­nės at­sto­vai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nių tem­pe­ra­tū­ro­je. Pas­kui vi­sa tai su­de­ga. Bet de­gi­ni­mo tem­pe­ra­tū­ ra esą dar ne vis­kas. Tei­gia­ma, kad de­gi­mo me­tu su­si­da­ręs oras – filt­ ruo­ja­mas. „Mes daž­nai kal­ba­me apie at­mos­ fe­ros tar­šą, apie fu­ra­nus ir diok­si­ nus. Bet ar ži­no­te, kad fu­ra­nų kie­kis per vie­ną nau­ja­me­ti­nę nak­tį cent­ri­ nė­je mies­to aikš­tė­je yra iš­šau­do­mas di­des­nis, nei ši ga­myk­la jų iš­leis į at­ mos­fe­rą per vi­są sa­vo gy­va­vi­mo lai­ ko­tar­pį“, – ti­ki­no jė­gai­nės „For­tum Klai­pė­da“ at­sto­vas spau­dai And­rius Kas­pa­ra­vi­čius. De­gi­mo kait­ra pa­kan­ka­ma

Juo­zas Do­nie­la:

Per kiek lai­ko at­si­ pirks ga­myk­la, pa­sa­ ky­ti sun­ku, nes įmo­ nės pro­duk­tas bus ši­lu­ma ir elekt­ra, o jų įkai­nių pro­gno­ zuo­ti neį­ma­no­ma.

Fe­jer­ver­kai ter­šia la­biau?

Vi­suo­me­ni­nin­kai reiš­kė abe­jo­nes, ar žmo­gui kenks­min­gi kan­ce­ro­ge­nai – diok­si­nai ir fu­ra­nai su­degs to­kio­ je tem­pe­ra­tū­ro­je, kai jiems su­nyk­ti esą pa­pras­tai rei­kia be­veik dvi­gu­bai di­des­nio karš­čio. Jė­gai­nės „For­tum Klai­pė­da“ at­ sto­vai ti­ki­na, kad diok­si­nai ir fu­ ra­nai su­si­for­muo­ja iki 600 laips­

Jė­gai­nės tech­ni­kos di­rek­to­rius T.Ei­ ki­nas tei­gė, kad pa­gal at­lie­kų de­gi­ ni­mo tech­no­lo­gi­ją yra pri­tai­ky­tas sau­sas va­ly­mas, tai yra ran­ko­vi­nis filt­ras. Taip pat iš reak­to­rių yra pa­duo­ da­ma ak­ty­vuo­ta ang­lis. Tai esą vie­ nas iš tų ele­men­tų, ku­ris ab­sor­buo­ja sun­kiuo­sius me­ta­lus ir pa­čius diok­ si­nus bei fu­ra­nus, taip pat nau­do­ja­ mos ge­sin­tos kal­kės, ku­rios „su­ri­ša“ rūgš­ti­nius ele­men­tus, šiuo at­ve­ju – sie­rą. „Vi­sos kie­to­sios dū­mų reak­ci­ jos su­gau­do­mos ran­ko­vi­nia­me filt­ re, iš ku­rio jos bus pa­ša­li­na­mos ir sau­giai iš­ga­ben­tos uti­li­zuo­ti. Filt­rai pa­gal pro­jek­tą tu­ri bū­ti kei­čia­mi kas 36 mė­ne­sius. Ta­čiau sis­te­ma fik­suos ir filt­ro už­si­ter­ši­mą ar įtrū­ki­mą. Tą ran­ko­vę ga­li­ma pa­keis­ti ir veik­los me­tu, su­ma­ži­nus ga­myk­los ap­kro­ vi­mą“, – pa­sa­ko­jo T.Ei­ki­nas. La­bai pa­na­ši oro va­ly­mo sis­te­ma yra įdieg­ta Elekt­rė­nuo­se vei­kian­čio­ je elekt­ri­nė­je. „Tos tar­šos nor­mos, ku­rios yra nu­sta­ty­tos Lie­tu­vo­je, ne­re­tai iki 100 kar­tų ma­žes­nės, nei yra lei­džia­ma“, – tvir­ti­no T.Ei­ki­nas.

kad iki ba­lan­džio 30 die­nos bus su­de­rin­ta ap­lin­kos tar­šos fik­sa­vi­mo sis­te­ma ir duo­ me­nys bus nuo­lat tei­kia­mi gy­ven­to­jams.

Ta­ry­bi­niais lai­kais ga­myk­lų tar­ša pa­gal nor­ma­ty­vus esą bu­vo lei­džia­ ma šim­tus kar­tų di­des­nė. Tar­šos mo­ni­to­rin­gas – pri­va­lo­mas

Pa­sak jė­gai­nės spe­cia­lis­tų, at­mos­ fe­ros tar­šos mo­ni­to­rin­gas yra pri­ va­lo­mas. O ap­lin­kos tar­šos fik­sa­vi­ mo sis­te­ma yra su­mon­tuo­ta, ją tik rei­kia su­de­rin­ti ir pa­leis­ti. „Iki ba­lan­džio 30 die­nos mes tą sis­te­mą tu­ri­me ga­lu­ti­nai su­de­rin­ti, pa­leis­ti eksp­loa­ta­ci­jai ir už­tik­rin­ ti duo­me­nų pa­tei­ki­mą vi­suo­me­nei. 24 val. oro tar­šos vi­dur­kis bus tal­pi­ na­mas ga­myk­los in­ter­ne­to sve­tai­nė­ je“, – sa­kė T.Ei­ki­nas. O mo­ni­to­rin­go mo­men­ti­nius duo­ me­nis esą bus ga­li­ma ma­ty­ti Klai­ pė­dos re­gio­ni­nio ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to tink­la­la­py­je. Įver­tin­tos vi­sos ri­zi­kos

Ob­jek­tas esą su­pro­jek­tuo­tas taip, kad ga­li­ma veik­los ri­zi­ka su­ma­žin­ ta iki mi­ni­mu­mo. Ener­ge­ti­ko­je, pa­ sak spe­cia­lis­tų, vi­so­kių si­tua­ci­jų pa­ si­tai­ko – ga­li ir ka­ti­las at­si­jung­ti, ir tur­bi­na su­sto­ti. Ga­li įvyk­ti koks nors ge­di­mas. „At­lie­kų de­gi­ni­mo sis­te­ma yra au­to­ma­ti­zuo­ta. Sa­ky­ki­me, ga­lė­ tų įvyk­ti spro­gi­mas ka­ti­le, su­si­kau­ pus du­joms. Bet prieš už­ku­riant du­ jas nu­ma­ty­ta kū­ryk­lą iš­vė­din­ti, kad bū­tų sau­gu už­deg­ti du­jas“, – sa­kė T.Ei­ki­nas. Tei­gia­ma, jog prieš pa­lei­džiant ka­ti­lą vi­sa­da ku­ria­mos du­jos tam, kad pa­siek­tų 850 laips­nių karš­tį, ku­ria­me jau ga­li­ma de­gin­ti at­lie­kas. Esą jei ku­ras pa­si­tai­ky­tų šla­pes­nis, pra­sčiau deg­tų ir tem­pe­ra­tū­ra nu­ kris­tų že­miau 850 laips­nių, po 2 se­ kun­džių au­to­ma­tiš­kai įsi­jung­tų du­jų de­gik­liai ir tem­pe­ra­tū­ra vėl bū­tų to­ kia, kaip ir anks­čiau.

Įmo­nė­je apie 30 žmo­nių. Ga­ myk­los dar­buo­to­jai ne­vaikš­to su res­pi­ra­to­riais, kaip, dau­ge­lio įsi­ vaiz­da­vi­mu, tu­rė­tų bū­ti to­kio­je įmo­nė­je. „Res­pi­ra­to­rių ir ne­rei­kia. Kol kas pa­čio­je ga­myk­lo­je dar jau­čia­mi kva­ pai. Ta­čiau yra tik de­ri­ni­mo lai­ko­ tar­pis. Eksp­loa­ta­ci­jos me­tu vi­so to ne­bus jau­čia­ma“, – ga­ran­ta­vo jė­gai­ nės tech­ni­kos di­rek­to­rius. Įmo­nė svar­bi mies­tui

Jė­gai­nė­je „For­tum Klai­pė­da“ bus pa­ga­mi­na­ma 40 pro­c. mies­tui rei­ ka­lin­gos ši­lu­mos ener­gi­jos. Klai­pė­ da ši­lu­mą ga­mi­nan­čių šal­ti­nių tu­ri pa­kan­ka­mai. „Mes tik pa­di­di­na­me kon­ku­ren­ ci­ją, tai tu­rė­tų su­re­gu­liuo­ti ši­lu­mos kai­nas. Ki­ta ver­tus, mū­sų įmo­nė yra la­bai svar­bi at­lie­kų tvar­ky­mui“, – tei­gė įmo­nės di­rek­to­rius Juo­zas Do­nie­la. Į pro­jek­tą pla­nuo­ta in­ves­tuo­ ti apie 140 mln. eu­rų, bet, pa­sku­ ti­niais skai­čia­vi­mais, ga­myk­la kai­ nuos apie 120 mln. eu­rų. „Per kiek lai­ko at­si­pirks ga­myk­la, pa­sa­ky­ti sun­ku, nes įmo­nės pro­duk­ tas bus ši­lu­ma ir elekt­ra, o jų įkai­ nių pro­gno­zuo­ti neį­ma­no­ma, kiek su­veiks ta tik­ra kon­ku­ren­ci­ja, at­si­ ra­dus to­kiam ši­lu­mos ga­min­to­jui, kaip mes“, – svars­tė J.Do­nie­la. „Kal­bant apie kai­nas, „For­tum Klai­pė­da“ šil­dy­mo są­skai­tų neiš­ra­ ši­nės. Mes ofi­cia­liai dek­la­ruo­ja­me, kad pa­ga­mi­na­mos ši­lu­mos kai­na bus apie 10 pro­cen­tų ma­žes­nė, bet ko­kia ji bus gy­ven­to­jams, ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti ir pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės“, – tei­gė ga­myk­los at­sto­vas spau­dai A.Kas­pa­ra­vi­čius. Per me­tus „For­tum Klai­pė­da“ pla­nuo­ja dirb­ti 8 tūkst. va­lan­dų. Mė­ne­sį vyks pla­ni­nis pa­tik­ri­ni­mas.


11

KetvirtADIENIS, vasario 14, 2013

pasaulis Par­duo­da ­ gink­lus

Ark­lie­nos ­ de­tek­ty­vas

Įgriu­vo ­ sto­gas

Ru­si­ja pa­tvir­ti­no, kad vis dar tie­kia gink­luotę Si­ri­jos pre­zi­ den­to Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­ mui, įskai­tant prie­šlėktu­vinės gy­ny­bos sis­te­mas. Tie­sa, nors tarp par­duo­damų ginklų yra prie­šra­ke­tinės bei prie­šlėktu­ vinės gy­ny­bos sis­te­mos ir re­ mon­to įran­ga, puo­lamųjų gin­ klų ar lėktuvų nėra.

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos po­li­ ci­ja, ieš­kan­ti šal­ti­nio, iš ku­ rio galė­jo pa­tek­ti ark­lie­ nos į ša­ly­je par­duo­da­mus ke­ba­bus ir mėsai­nius, su­ rengė rei­dus dvie­jo­se mė­ sos per­dir­bi­mo įmonė­se. ES va­kar su­šaukė skubų pa­si­ta­rimą Briu­se­ly­je dėl šio skan­da­lo.

Čer­no­by­lio ato­minė­je elekt­ rinė­je vie­no sta­ti­nio sto­gas neat­laikė snie­go svo­rio – da­ lis jo įgriu­vo. Žmonės per šį in­ ci­dentą ne­nu­kentė­jo, o reak­ to­riu­je, spro­gu­sia­me 1986 m., spin­du­liuotės pa­didė­ji­mas ne­ nus­ta­ty­tas. Sto­gas nėra spro­ gusį reak­to­rių gau­bian­čio sar­ ko­fa­go da­lis.

Po­pie­žius: išei­nu Baž­ny­čios la­bui

JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­ mos me­ti­nis pra­ne­ši­mas „Apie pa­dėtį Sąjun­go­je“ pa­rodė, kad si­tua­ci­ja anaip­tol nėra džiu­gi­nan­ti.

Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI va­kar, pirmą kartą po to, kai pra­nešė apie at­si­sta­ty­di­nimą, pa­si­rodė vie­šai ir pa­dėko­jo ka­ta­li­kams už jų meilę bei mal­das, taip pat pa­ prašė to­liau mels­tis už jį ir sakė, kad nu­sprendė pa­si­trauk­ti Baž­ ny­čios la­bui.

„„Pa­sip­rie­ši­ni­mas: am­bi­cin­gi B.Oba­mos už­mo­jai rei­ka­lau­ja di­des­nių mo­kes­čių,

o prie­š tai pies­tu sto­ja res­pub­li­ko­nai.  AFP nuo­tr.

B.Oba­ma nu­piešė ki­to­kią Ame­riką At­rodė ryž­tin­ges­nis

Jau penk­ta­sis B.Oba­mos me­ti­ nis pra­ne­ši­mas, kurį jis ant­ra­die­ nio va­karą per­skaitė Kong­re­sui, ne­žadė­jo jo­kių sen­sa­cijų. Bet šį­ kart ša­lies va­do­vas į tribūną įžen­ gė ne­si­jau­din­da­mas dėl per­rin­ki­ mo. Tik­riau­siai todėl, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais pra­ne­ši­mais, B.Oba­ ma at­rodė ryž­tin­ges­nis, o jo kal­ ba – at­vi­resnė, griež­tesnė ir am­ bi­cin­gesnė. Jei­gu pre­zi­den­tui pa­vyktų įgy­ ven­din­ti vi­sus me­ti­nia­me pra­ne­ ši­me pa­teik­tus pa­si­ūly­mus, Jung­ tinės Vals­ti­jos taptų vi­siš­kai ki­to­kia ša­li­mi. Jau po ke­le­to metų kiek­vie­ nas ke­tur­me­tis ame­ri­kie­tis vaikš­ čiotų į vaikų dar­želį. Mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas jau 2015 m. būtų did­žiau­sias nuo 1981-ųjų – 9 do­le­ riai (23 li­tai) per va­landą. Sens­tan­ tys ke­liai, til­tai ir ki­ta inf­rast­ruktū­ ra būtų mo­der­ni­zuo­ta, ne­le­galūs imig­ran­tai taptų JAV pi­lie­čiais, nu­ si­pirk­ti šau­tuvą būtų su­dėtin­giau. Šioms re­for­moms įgy­ven­din­ti pa­gal de­mok­ra­to B.Oba­mos planą rei­kia di­des­nių mo­kes­čių. Būtent dėl to pre­zi­den­to kalbą at­kak­liai ėmė kri­ti­kuo­ti opo­nen­tai res­pub­li­ko­nai. Gi­na kai­my­nus

Res­pub­li­konų par­ti­jos var­du į pre­ zi­den­to pra­ne­šimą rep­li­kavęs Mar­ co Ru­bio pa­rei­ka­la­vo at­si­sa­ky­ti idė­jos apie di­des­nius mo­kes­čius, ku­rie kar­tu su ma­ži­na­mo­mis biud­že­to iš­lai­do­mis esą smogtų vi­du­ ri­nei kla­sei. Iš Ku­bos kilęs M.Ru­bio, jau va­ di­na­mas ga­li­mu Res­pub­li­konų par­

ti­jos kan­di­da­tu 2016 m. pre­zi­den­ to rin­ki­muo­se, sa­vo kalbą pa­sakė ang­liš­kai ir is­pa­niš­kai. Jis kalbė­ jo ir apie skausmą, pa­ti­riamą dar­ bi­ninkų ra­jo­nuo­se, ku­riuo­se ir pa­ts užau­go.

Pre­zi­den­tas už­sibrėžė la­bai daug tikslų, bet lai­ko tu­ri vi­sai ne­daug – iki kitų Kong­re­so rin­kimų. „Aš jūsų pla­nams prie­šta­rau­ju ne todėl, kad no­riu ap­gin­ti tur­tin­guo­ sius. Prieš­ta­rau­ju jūsų pla­nams to­ dėl, kad no­riu ap­gin­ti sa­vo kai­my­ nus, – kalbė­jo res­pub­li­ko­nas. – Po­ne pre­zi­den­te, aš te­be­gy­ve­nu ta­me pa­ čia­me dar­bi­ninkų klasės ra­jo­ne, ku­ ria­me užau­gau. Ma­no kai­my­nai nėra mi­li­jo­nie­riai. Jie yra pen­si­nin­kai, pri­ klau­so­mi nuo so­cia­li­nio drau­di­mo ir (se­ny­vo am­žiaus žmo­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­gra­mos – red. past.) „Me­di­ca­re“. Jie yra dar­bi­nin­kai, tu­ rin­tys kel­tis anks­ti ry­te ir ei­ti į darbą, kad ap­mokėtų sa­vo sąskai­tas. Jie yra imig­ran­tai, at­vykę čia, nes bu­vo pa­ skendę skur­de ša­ly­se, ku­rių vy­riau­ sybės do­mi­nuo­ja eko­no­mi­ko­je.“ Ki­ti res­pub­li­ko­nai rep­li­ka­vo, kad neiš­gir­do nie­ko nau­ja. „Neįspū­din­ga, – šnirpš­telė­ jo res­pub­li­ko­nas Ti­mas Scot­tas, vie­nas iš dviejų juo­daod­žių da­ bar­ti­nia­me Se­na­te. – At­ro­do, tar­ si turė­tu­me ne­si­bai­giantį iš kaž­kur plūstan­čių pi­nigų srautą. Nuos­ta­

bu, kad ma­no­ma, jog šis norų sąra­ šas ga­li būti įgy­ven­din­tas, iš­ties ne­su­lau­kus di­des­nių (biud­že­to– red past.) pa­jamų.“ Kon­ser­va­ty­vių pa­žiūrų Kong­re­ so na­rys Raú­lis Lab­ra­do­ras rep­li­ka­ vo la­ko­niš­kai: „Ko ge­ra, vie­na blo­ giau­sių šio pre­zi­den­to kalbų, ku­rias esu girdėjęs.“ Lai­ko li­ko ne­daug

M.Ru­bio žod­žiai nu­skambė­jo kaip dar vie­nas įsta­tymų lei­dy­bos ak­ la­vietės, iš ku­rios jau ke­letą me­ tų neišb­ren­da res­pub­li­ko­nai ir de­ mok­ra­tai, pa­tvir­ti­ni­mas. Tą pa­tį by­lo­jo ir griež­tas bei pa­ moks­lau­jamas B.Oba­mos to­nas res­ pub­li­konų at­žvil­giu. „Jei­gu Kong­re­ sas grei­tai ne­siims veiksmų atei­ties kar­toms ap­sau­go­ti, jų im­siuo­si aš“, – kalbė­jo B.Oba­ma ir ra­gi­no im­tis sku­bių veiksmų dėl kli­ma­to kai­tos. Ana­li­ti­kai tei­gia, kad B.Oba­ma už­sibrėžė la­bai daug tikslų, bet lai­ ko tu­ri vi­sai ne­daug. Po dvejų metų vyks nau­ji Kong­re­so rin­ki­mai, po jų de­mok­ra­tai ga­li pra­ras­ti po­zi­ci­jas.

85 metų po­pie­žius, ku­ris yra pir­ ma­sis per 700 metų sa­va­no­riš­kai at­si­sta­ty­dinęs po­nti­fi­kas, pa­mo­ja­ vo mi­niai, bet at­rodė pa­vargęs, kai įžengė į salę. Tai bu­vo vie­nas pa­ sku­ti­nių viešų jo pa­si­ro­dymų prie­š at­si­sta­ty­di­nant va­sa­rio 28 d. Po­pie­žius per sa­vai­tinę au­dien­ ciją Pau­liaus VI au­di­to­ri­jo­je bu­vo su­tik­tas plo­ji­mais at­si­sto­jus ir jo var­do ita­liš­ka ver­si­ja „Be­ne­det­to“ skan­da­vi­mu. Au­di­to­ri­jo­je matė­ si trans­pa­ran­tas su už­ra­šu „Ačiū, Šven­te­ny­be“. Be­ne­dik­tas XVI at­rodė iš­sekęs, bet, re­gis, leng­viau at­si­kvėpęs dėl to, kad tas reikš­min­gas pa­ reiš­ki­mas jau at­lik­tas. Jis sakė sa­vo spren­dimą pri­ėmęs Baž­ny­ čios la­bui. „Ačiū jums už mei­ lę ir mal­das, su ku­rio­mis lydė­jo­ te ma­ne. <...> To­liau mels­kitės už ma­ne, už Baž­ny­čią ir būsimą po­ pie­žių“, – sakė jis tūkstan­čiams mal­di­ninkų per sa­vai­tinę bendrą­ ją au­dien­ciją Va­ti­ka­ne. Bi­lie­tai į va­ka­rykštį ren­ginį bu­ vo išp­la­tin­ti ge­ro­kai anks­čiau, tad jo da­ly­viai šį is­to­rinį mo­mentą galė­jo pa­tir­ti tik dėl jiems nu­si­ šyp­so­ju­sios sėkmės, nes apie sa­ vo at­si­sta­ty­di­nimą po­pie­žius pa­ skelbė vos prie­š dvi die­nas. Pon­ti­fi­kas Šv. Pet­ro ba­zi­li­ko­je au­ko­jo Pe­lenų tre­čia­die­nio – pir­ mo­sios gavė­nios die­nos – mi­šias, ku­rios bu­vo pa­sku­tinės vie­šos jo

mi­šios ir vie­nas pa­sku­ti­nių jo, kaip po­pie­žiaus, ren­gi­nių. Be­ne­dik­to XVI po­pie­žia­vi­mas tru­ko aš­tuo­ne­rius me­tus ir bu­vo vie­nas trum­piau­sių per da­bar­tinę Ka­ta­likų baž­ny­čios is­to­riją. Be­ne­dik­tas XVI lai­ky­sis sa­ vo pa­sku­ti­nių po­pie­žia­vi­mo die­ nų dar­bot­varkės. Šian­dien jis su­ rengs me­tinį su­si­ti­kimą su Ro­mos ga­ny­to­jais, be to, kaip ir su­pla­ nuo­ta, su­si­tiks su Gva­te­ma­los ir Ru­mu­ni­jos pre­zi­den­tais.

At­sis­ta­ty­dinęs po­ pie­žius ap­si­gy­vens ne­la­bai ži­no­ma­me vie­nuo­ly­ne už Va­ti­ ka­no sienų.

Ki­ta sa­vaitė bus skir­ta dva­si­ niam at­si­sky­ri­mui Va­ti­ka­ne, kur, be abe­jo, do­mi­nuos įvai­rių frak­cijų Kar­di­nolų ko­le­gi­jo­je ma­nev­rai dėl Be­ne­dik­to XVI įpėdi­nio. Ki­tus du sek­ma­die­nius Be­ne­dik­tas XVI iš sa­vo apar­ta­mentų lan­go su­kalbės Vieš­pa­ties an­ge­lo maldą. Pas­ku­tinė jo bend­ro­ji au­dien­ ci­ja vyks va­sa­rio 27 d. Šv. Pet­ro aikštė­je. Tai bus at­si­svei­ki­ni­mas, ku­ria­me galės da­ly­vau­ti vi­si. At­sis­ta­ty­dinęs po­pie­žius ap­ si­gy­vens ne­la­bai ži­no­ma­me vie­ nuo­ly­ne už Va­ti­ka­no sienų, o vi­ sai ne­to­li esan­čiuo­se po­pie­žiaus apar­ta­men­tuo­se ne­tru­kus įsikurs nau­jas po­nti­fi­kas. Be­ne­dik­tas XVI, kaip nu­ro­do Va­ti­ka­nas, sa­vo laiką skirs mal­ dai, o ne pa­ta­ri­mams. BNS inf.

BBC, „Eu­ro­news“ inf.

9

do­le­rių

(23 litų) mi­ni­malų va­lan­dinį at­ly­gi­nimą siū­lo įves­ti B.Oba­ma.

„„At­sis­vei­ki­ni­mas: Pe­lenų die­nos mi­šios bu­vo pa­sku­tinės vie­šos Be­

ne­dik­to XVI mi­šios ir vie­nas pa­sku­ti­nių jo, kaip po­pie­žiaus, ren­gi­nių.­



„Reu­ters“ nuo­tr.


12

ketvirtADIENIS, vasario 14, 2013

turtas

Va­len­ti­no die­ną pel­ną krau­na­si ir e Lie­tu­viai – dro­vūs ir kon­ser­va­ty­vūs. Ta­čiau prieš Va­len­ti­no die­ ną jie šią kau­kę nu­si­me­ta ir iš par­duo­tu­vių šluo­ja įmant­rius apa­ti­nius, žais­liu­kus mei­lės žai­di­mams paį­vai­rin­ti ir re­gist­ruo­ja­ si į ma­sa­žus po­ro­mis.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Va­sa­ris – ant­ra­sis me­tų mė­nuo po ka­lė­di­nio gruo­džio, kai pre­ky­bi­ nin­kai džiū­gau­ja. Ar­tė­jant Va­len­ ti­no die­nai gy­ven­to­jus vėl api­ma pir­ki­mo ma­ni­ja ir par­duo­tu­vė­se jie ima leis­ti pi­ni­gus šir­de­lė­mis de­ko­ ruo­tiems su­ve­ny­rams, pliu­ši­niams meš­kiu­kams ir sal­dai­niams. Pla­tes­ne fan­ta­zi­ja pa­si­žy­min­ tys, drą­ses­ni lie­tu­viai įsi­my­lė­jė­lių šven­tei ruo­šia­si ki­taip – ima vars­ ty­ti ero­ti­nių pre­kių par­duo­tu­vių du­ris ir nar­šy­ti in­ty­mius daik­tus siū­lan­čias sve­tai­nes in­ter­ne­te. Pel­nas ima plauk­ti

In­ty­mių pre­kių par­da­vė­jai pri­pa­žįs­ ta – va­sa­rį jiems pa­vyks­ta su­si­krau­ti di­džiau­sią pel­ną. Tre­jus me­tus vei­ kian­čios įpras­tos ir pus­me­tį gy­vuo­ jan­čios e. par­duo­tu­vės fan­ta­zi­jos.lt at­sto­vė Ali­na Si­vit­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad prieš Va­len­ti­no die­ną pre­ky­ba suak­ty­vė­ja maž­daug 50 pro­c. „Po­pu­lia­riau­sia pre­kė – vib­ra­to­ rius. Ta­čiau klien­tai per­ka ir do­va­nų rin­ki­nius, į juos taip pat įei­na vib­ ra­to­riai, ga­li bū­ti ant­ran­kiai, akių raiš­čiai ir ki­to­kie pa­tys įvai­riau­si daik­tai“, – sa­kė A.Si­vit­kie­nė. Be va­sa­rio mė­ne­sio, ero­ti­nių pre­kių par­da­vė­jams bū­na pel­nin­ga ir gruo­džio pa­bai­ga. Tuo­met, pa­ sak A.Si­vit­kie­nės, gy­ven­to­jai in­ ty­mio­mis do­va­no­mis ap­si­rū­pi­na prieš pat Nau­juo­sius me­tus. Tra­ di­ci­jos do­va­no­ti vib­ra­to­rius Ka­lė­ dų pro­ga nė­ra. „Tu­ri­me ir įpras­tą par­duo­tu­vę, ta­čiau žmo­nės dau­giau per­ka in­ ter­ne­tu. Taip žmo­nėms tik­riau­siai pa­to­giau. Kai ku­rie dir­ba iki vė­lu­ mos, ne­ga­li už­suk­ti į par­duo­tu­vę, gal ir dro­vu­mas le­mia, kad daž­niau pre­kes ren­ka­si vir­tua­liai. Bet jau­ni­ mas da­bar jau ak­ty­ves­nis, drą­siau

75 proc.

ero­ti­nių pre­kių par­duo­tu­vių klien­tų yra mo­te­rys.

užei­na ir į įpras­tas ero­ti­kos pre­kių par­duo­tu­ves“, – kal­bė­jo A.Si­vit­ kie­nė.

bė­jo, kad pa­sta­ruo­ju me­tu pir­kė­jai itin pa­mė­gę ir spe­cia­lias vi­so kū­ no ko­ji­nes.

Gy­va kon­sul­ta­ci­ja – bū­ti­na

Ti­ki vers­lo atei­ti­mi

Tie­sa, kai ku­rie vers­li­nin­kai įžvel­ gia prie­šin­gas ten­den­ci­jas – ero­ ti­nių daik­tų pre­ky­ba yra su­bti­li, to­dėl klien­tui svar­bus žmo­giš­kas kon­tak­tas ir gy­vos kon­sul­ta­ci­jos. Ne vir­tua­lių, o įpras­tų ero­ti­ nių pre­kių par­duo­tu­vių pra­di­nin­ kė Lie­tu­vo­je – įmo­nė „Jun­tos“. Pir­mo­ji par­duo­tu­vė pa­va­di­ni­mu „Aist­ra“, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis už­ sie­nio ša­li­mis, Lie­tu­vo­je pra­dė­jo veik­ti ga­na vė­lai – prieš sep­ty­ne­ rius me­tus. Šiuo me­tu įmo­nė tu­ri 13 par­duo­tu­vių ke­liuo­se mies­tuo­ se, ero­ti­nių pre­kių siū­lo įsi­gy­ti ir in­ter­ne­tu.

Gy­tis Breikš­tas:

Ero­ti­nių pre­kių tie­ kė­jai ir ga­min­to­jai vi­sa­me pa­sau­ly­je sa­ ko, kad di­džiau­sia pre­ky­bos ban­ga bū­ na prieš Va­len­ti­no die­ną ir Nau­juo­sius me­tus. Pa­sak įmo­nės „Jun­tos“ di­rek­to­ rės Jur­gi­tos Va­lio­nie­nės, in­ter­ne­tu ero­ti­nes pre­kes žmo­nės per­ka van­ giau ne­gu gy­vai, nes jiems svar­bios spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jos, ga­li­my­ bė iš­si­rink­tą daik­tą ap­žiū­rė­ti, pa­ čiu­pi­nė­ti. Ta­čiau ženg­ti žings­nį į įpras­tas par­duo­tu­ves kai ku­riems ne­drą­su – jie čia bi­jo su­tik­ti kai­ my­ną ar bend­ra­dar­bį. Ak­ty­viau­siai pre­ky­ba šio­se par­ duo­tu­vė­se vyks­ta gruo­dį, rugp­jū­ tį ir, ži­no­ma, va­sa­rį prieš Va­len­ti­ no die­ną. Daž­niau ko nors įsi­gy­ti čia užei­na vy­rai – die­ną iki šven­ tės ar­ba per ją. Pa­sak J.Va­lio­nie­nės, gy­ven­to­jų po­rei­kiai in­ty­mių pre­kių par­duo­tu­vė­se bū­na skir­tin­gi. Kai į par­duo­tu­vę už­su­ka po­ ra, daž­niau­siai įsi­my­lė­jė­liai per­ ka įvai­rius in­ty­mius žais­liu­kus. Jei­gu do­va­ną mo­te­riai ren­ka vy­ ras, jis dai­ro­si apa­ti­nių ar­ba nak­ ti­nių dra­bu­žių. J.Va­lio­nie­nė pa­ste­

Nors gy­ven­to­jai pa­ma­žu drą­si­na­si ei­ti į in­ty­mių pre­kių par­duo­tu­ves, o va­sa­rį kai ku­rios net ap­gu­la­mos, J.Va­lio­nie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad lie­ tu­vių el­ge­sys dar ne toks, koks už­ sie­nio ša­ly­se gy­ve­nan­čių žmo­nių. „Mums to­li iki vo­kie­čių ar ki­tų se­no­sios Eu­ro­pos ša­lių gy­ven­to­ jų po­žiū­rio. Mū­sų par­da­vė­jos prie kiek­vie­no pir­kė­jo tu­ri ras­ti priė­ ji­mą, su­ge­bė­ti pra­kal­bin­ti žmo­ gų, nes di­džio­ji da­lis vis dar jau­ čia­si ne­jau­kiai. Žmo­nėms at­ro­do, kad mū­sų par­duo­tu­vės – kaž­kas ne­švan­kaus ir ne­leis­ti­no. Tik ma­ ža da­lis pir­kė­jų su­pran­ta, kad atė­ jus nuo­bo­du­liui į mie­ga­mą­jį daž­ nai at­šą­la šei­mos san­ty­kiai. Re­ta mo­te­ris su­gal­vo­ja, kad rei­kia nors kar­tais bū­ti ža­vin­gai ne tik gat­vė­je, bet mo­kė­ti ap­si­reng­ti ir mie­ga­ma­ ja­me“, – pa­sa­ko­jo J.Va­lio­nie­nė. Vis dėl­to J.Va­lio­nie­nė įžvel­ gia pre­ky­bos ero­ti­nė­mis pre­kė­mis per­spek­ty­vų Lie­tu­vo­je ir pla­nuo­ ja par­duo­tu­vių plėt­rą. Vers­li­nin­kė pri­dū­rė, kad no­rint įtik­ti klien­tams po tru­pu­tį kei­čia­ma ir to­kių par­ duo­tu­vių kon­cep­ci­ja – jo­se dau­ gė­ja sek­sua­lių apa­ti­nių dra­bu­žių, lie­me­nė­lių, boa. Ero­ti­nių pre­kių vers­lo sėk­me Lie­tu­vo­je ti­ki ir įmo­nės „Elect­ro­nic Tra­de“ di­rek­to­rius Gy­tis Breikš­tas. Iki šiol įmo­nė vir­tua­liai pre­kia­ vo bui­ti­ne tech­ni­ka ir elekt­ro­ni­ka, ta­čiau vi­sai ne­se­niai pra­dė­jo veik­ti ir jos val­do­ma in­ty­mių pre­kių sve­ tai­nė in­ter­ne­te „Lo­ve Box“. „Ne­no­rė­jo­me bū­ti uni­ver­sa­li­nė par­duo­tu­vė, nes su­dė­tin­ga vie­no­ je vie­to­je mai­šy­ti pa­dan­gas ir kve­ pa­lus ar­ba suau­gu­sie­siems skir­tas pre­kes dė­ti ša­lia žais­lų. To­dėl ir įkū­rė­me at­ski­rą svei­tai­nę, ku­rio­ je siū­lo­mos pre­kės tik suau­gu­sie­ siems“, – paaiš­ki­no G.Breikš­tas. Dau­giau­sia klien­tų – mo­te­rys

Vir­tua­lios ero­ti­nių pre­kių par­duo­ tu­vės įkū­ri­mo G.Breikš­tas ėmė­si ne ak­lai – prieš tai bu­vo at­lik­tas rin­ kos ty­ri­mas. Jo re­zul­ta­tai vers­li­nin­ kui įpū­tė op­ti­miz­mo. „Šio­je sri­ty­je Lie­tu­vo­je ten­den­ ci­jos ne­blo­gos. Taip, lie­tu­viai ga­ na kon­ser­va­ty­vūs, bet dėl to to­kias

„„Do­va­nos: per Va­len­ti­no die­ną gy­ven­to­jams vien gė­lių ir šir­de­lė­mis de­ko­ru

pre­kes jie ir no­ri pirk­ti in­ter­ne­tu. Be to, se­niai bai­gė­si so­vie­ti­nė era, kai bu­vo skel­bia­ma, kad sek­so nė­ ra“, – įsi­ti­ki­nęs G.Breikš­tas. Be to, nau­ja­jai par­duo­tu­vei ati­ da­ry­ti vers­li­nin­kai pa­si­rin­ko pa­ lan­kų me­tą – va­sa­rio pra­džią, kai gy­ven­to­jai pra­de­da kur­ti pla­nus Va­len­ti­no die­nai. „Tai bu­vo ne tik mū­sų spė­lio­ji­ mai. Tiek ero­ti­nių pre­kių tie­kė­ jai, tiek ga­min­to­jai vi­sa­me pa­sau­ ly­je sa­ko, kad di­džiau­sia pre­ky­bos ban­ga bū­na prieš Va­len­ti­no die­ną ir Nau­juo­sius me­tus. Dar vie­na ban­ ga atei­na va­sa­rą, kai šil­ta“, – tei­gė G.Breikš­tas. Vos prieš po­rą sa­vai­čių pra­dė­ju­ sios veik­ti in­ty­mių pre­kių par­duo­ tu­vės va­do­vas sa­kė, kad par­da­vi­mu kol kas yra pa­ten­kin­tas. G.Breikš­ tas pa­ste­bė­jo, kad šio­je rin­ko­je ak­ ty­viau­sios pir­kė­jos yra mo­te­rys – jos su­da­ro net 75 pro­c. vi­sų klien­tų. Li­ku­sie­ji klien­tai yra vy­rai, daž­ niau­siai per­kan­tys do­va­nas sa­vo mo­te­rims. G.Breikš­tas ma­no, kad pre­ky­ba jo sve­tai­nė­je kol kas sėk­min­gai vyks­ ta ne tik to­dėl, kad prieš Va­len­ti­no die­ną suak­ty­vė­ja vi­sa ero­ti­nių pre­ kių rin­ka, bet ir to­dėl, kad bu­vo pa­ si­rink­ta tin­ka­ma vers­lo stra­te­gi­ja. „Mums se­ka­si, nes iki šiol trū­ ko gra­žiai pa­tei­kia­mų ana­lo­giš­ko tu­ri­nio pus­la­pių, ma­no nuo­mo­ne,

dau­gu­ma jų bū­na vul­ga­ro­ki, o mes pa­si­rin­ko­me ki­to­kį di­zai­ną. Be to, pre­kes gau­na­me tie­siai iš ga­min­to­ jų, o ne per tar­pi­nin­kus Lie­tu­vo­je, to­dėl ga­li­me pa­siū­ly­ti ge­res­nes kai­ nas“, – sa­kė G.Breikš­tas. Vy­rai apa­ti­nius ren­ka kruopš­čiau

Ak­ty­viau pre­ky­ba prieš ero­ti­ka pa­kvim­pan­čią įsi­my­lė­jė­lių die­ną vyks­ta ne tik šių pre­kių par­duo­ tu­vė­se. Daž­niau gy­ven­to­jai vars­to ir apa­ti­nių dra­bu­žių par­duo­tu­ves. Kaip ir ero­ti­niais daik­tais pre­kiau­ jan­čio­se par­duo­tu­vė­se, klien­tai vy­ rai čia ieš­ko do­va­nų sa­vo my­li­mo­ sioms. Mo­te­rys dai­ro­si įdo­mes­nių apa­ti­nių dra­bu­žių komp­lek­tų šven­ ti­niam va­ka­rui. Apa­ti­nių dra­bu­žių par­duo­tu­ vės „Mi­la­vit­sa“ par­da­vė­ja Orin­ta Drau­ge­lė sa­kė, kad prieš Va­len­ti­ no die­ną čia ne­tgi tai­ko­mos nuo­ lai­dos spe­cia­lių spal­vų apa­ti­niams – juo­diems, rau­do­niems, bal­tiems ir vyš­ni­niams. „Tik­rai dau­giau žmo­nės per­ ka prieš Va­len­ti­no die­ną, ši­ta die­ na vei­kia ste­buk­lin­gai. Ta­čiau tai, ką per­ka vy­rai ir mo­te­rys, ski­ria­si. Mo­te­rys ren­ka­si puoš­nes­nius apa­ ti­nius, ta­čiau į juos žiū­ri pa­pras­čiau – nu­si­pirks vie­ną, o pa­skui ir ki­tą. Vy­rai apa­ti­nius mo­te­rims ren­ka la­bai pre­ten­zin­gai, su­gaiš­ta dau­ giau lai­ko, kol iš­ren­ka, jiems gra­


13

ketvirtADIENIS, vasario 14, 2013

turtas Ne­bes­le­pia ­ vit­ri­no­se

Pre­kės – ir ­ mu­sul­mo­nams

Par­duo­tu­vėms – at­ski­ri ra­jo­nai

Sankt Pe­ter­bur­ge Ru­si­jo­ je pir­mo­ji sa­vi­tar­nos ero­ti­ nių pre­kių par­duo­tu­vė pra­dė­ jo veik­ti vos prieš me­tus. Iki to lai­ko klien­tai ga­lė­jo dai­ry­ tis tik į pre­kes, su­dė­tas už­da­ ro­se vit­ri­no­se. Pir­kė­jai rei­ka­ lin­gus daik­tus dabar ga­li iš­ si­rink­ti pa­tys ir ke­liau­ti su­si­ mo­kė­ti tie­siai prie ka­sos.

Prieš tre­jus me­tus Olan­di­jo­ je pra­dė­jo veik­ti pir­mo­ji e. in­ ty­mių pre­kių par­duo­tu­vė mu­ sul­mo­nams. Jo­je dau­giau­ sia pre­kiau­ja­ma lub­ri­kan­tais, ma­sa­žo alie­ju­mi ir tab­le­tė­ mis, ku­rios vei­kia kaip af­ro­di­ zia­kai. Vi­si pro­duk­tai yra ha­lal – leis­ti­ni mu­sul­mo­nams, skir­ ti su­si­tuo­ku­sioms po­roms.

Be­ne gar­siau­sia vi­sa­me pa­ sau­ly­je vie­ta, kur apie sek­są kal­ba­ma at­vi­rai, – Rau­do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­las Ams­ter­da­ me. Ge­ro­kai ma­žes­nė, bet į šį ra­jo­ną pa­na­ši erd­vė yra ir So­ ho ra­jo­ne Lon­do­ne. Ten taip pat ga­li­ma ras­ti įvai­rių ero­ti­ nių pre­kių par­duo­tu­vių. Pa­ry­ žiu­je toks ra­jo­nas yra Pi­ga­lis.

ero­ti­nių pre­kių par­duo­tu­vės Skųs­tis pra­sta ko­ky­be ne­drįs­ta

uo­tų su­ve­ny­rų ne­pa­kan­ka, vis da­žiau prieš šią šven­tę jie ren­ka­si pi­kan­tiš­kas do­va­nas. 

žios spal­vos – juo­da, rau­do­na, bal­ ta“, – kal­bė­jo O.Drau­ge­lė. Ma­sa­žuo­tis ei­na po­ro­mis

Dar vie­na vie­ta, ku­ri va­sa­rį su­ lau­kia dau­giau dė­me­sio, – ma­sa­ žo sa­lo­nai. Juo­se tam­pa pa­klau­sūs do­va­nų ku­po­nai ma­sa­žams, kai

pro­ce­dū­ros at­lie­ka­mos po­roms – iš kar­to dviem žmo­nėms. Ma­sa­žo sa­lo­no „Exo­tic SPA“ di­ rek­to­rė Jus­ti­na pa­sa­ko­jo, kad ne­ ma­žai po­rų į to­kius ma­sa­žo sean­sus už­si­ra­šo ir Va­len­ti­no die­ną. Nors sa­lo­ne siū­lo­ma ir ero­ti­nių ma­sa­ žų, pa­sak va­do­vės, to­kie Va­len­ti­no

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

die­ną nė­ra po­pu­lia­rūs. Jus­ti­na tei­ gė, kad ero­ti­niai ma­sa­žai ne­la­bai ski­ria­si nuo įpras­tų, o jų pa­klau­sa prieš Va­len­ti­no die­ną bū­na ge­ro­kai ma­žes­nė ne­gu ki­tų pro­ce­dū­rų, ku­ rias ga­li­ma at­lik­ti ne vie­nam žmo­ gui, o po­rai kar­tu bū­nant to­je pa­ čio­je pa­tal­po­je.

Kai suak­ty­vė­ja pre­ky­ba ero­ti­nė­mis pre­kė­mis bei Va­len­ti­no die­nos do­ va­no­mis, at­si­ran­da ir klien­tų, ku­rie ne­pa­ten­kin­ti įsi­gy­to­mis pre­kė­mis. Ta­čiau be­veik nie­kas neišd­rįs­ta vie­šai rei­ka­lau­ti, kad jų, kaip var­ to­to­jų, tei­sės bū­tų ap­gin­tos. Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­ba per­nai yra ga­vu­si vos du skun­dus, kad per gru­pi­nio ap­si­pir­ki­mo po­rta­lus už­sa­ky­ti pre­ zer­va­ty­vai taip ir ne­pa­sie­kė pir­kė­ jų. Abiem at­ve­jais gin­čai iš­spręs­ ti tai­kiai ir klien­tams pi­ni­gai bu­vo grą­žin­ti. „Ma­tyt, var­to­to­jai ne­si­skun­džia dėl pre­kių spe­ci­fi­kos. Pas­te­bė­ti­na, kad pa­sta­ruo­ju me­tu dau­giau to­kios pa­skir­ties pre­kių įsi­gy­ja­ma nau­do­ jant ry­šio prie­mo­nes – in­ter­ne­tu“, – tei­gė Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­ duk­tų ins­pek­ci­jos Vil­niaus sky­riaus ve­dė­jas Ar­vy­das Nai­na. Tie­sa, ins­pek­ci­ja nuo­lat ste­bi ero­ti­nių pre­kių par­duo­tu­vių veik­lą – tik­ri­na asor­ti­men­tą, kad ne­bū­tų pre­kiau­ja­ma ne­sau­giais daik­tais. „Daž­niau­siai pa­vo­jų ke­lia neaiš­ kios kil­mės įvai­rios pa­skir­ties che­ mi­niai pro­duk­tai, tu­rin­tys ko­kių nors „ypa­tin­gų sa­vy­bių“. Prieš ke­ le­tą me­tų bu­vo pre­kiau­ja­ma „ete­ ri­niais alie­jais“, ku­rie iš tik­ro bu­ vo che­mi­nių me­džia­gų – nit­ri­tų – mi­ši­niai. Do­mi­nuo­jan­ti šių ete­ ri­nių alie­jų su­de­da­mo­ji da­lis bu­vo: ami­lo ir izo­bu­ti­lo nit­ri­tai, daž­niau­ siai – amil­nit­ri­tas, izo­pen­til­nit­ ri­tas, cik­lo­hek­sil­nit­ri­tas, izo­bu­ til­nit­ri­tas, izop­ro­pil­nit­ri­tas. Kai ku­rių to­kių pre­kių rea­li­za­ci­ja bu­vo su­stab­dy­ta ir jos bu­vo pa­skelb­tos ne­sau­gio­mis“, – pri­dū­rė A.Nai­na.

Komentaras And­rius Ka­lu­gi­nas Psi­cho­lo­gas-psi­cho­te­ra­peu­tas, Pa­sau­l i­nės sek­sua­l i­nės svei­ka­tos aso­cia­ci­jos at­sto­vas Lie­tu­vo­je

L

ie­t u­v iai yra hi­p ert­ro­f uo­ tai dro­v ūs, bet tas dro­v u­ mas yra keis­t as. Man te­ko bend­r au­t i su žmo­n ė­m is, ku­r ie per­k a to­k ius daik­t us ir jais nau­d o­j a­s i. Ga­l ė­č iau pa­s a­k y­t i, kad tas dro­v u­mas yra ne vi­d i­n is, o so­c ia­ lus, jie ne­s i­d ro­v i nau­do­t is tais da­ly­ kais, o dro­v i­s i, kad apie tai kas nors su­ž i­nos. Lie­t u­v iai ge­rą­ja pra­s me yra ga­n a iš­t vir­k u­s i tau­t a, jiems pa­t in­k a sek­s as, eks­p e­r i­men­t uo­t i, bet jie bi­j o kai­my­nų. Da­bar in­ty­mių pre­kių pre­ky­ba vy­rau­ ja in­ter­ne­te. Bet yra da­bar­ti­nė stu­den­ tų kar­ta, da­bar­ti­niai dvi­de­šimt­me­čiai, ku­rie va­ži­nė­ja po pa­sau­lį ir ma­to, kaip į to­kias pre­kes žiū­ri­ma už­sie­ny­je, ma­ to, kad vis­kas yra pa­pras­ta ir drą­su. Kai jiems pri­reiks to­kių pre­kių – jie su­ lauks ko­kių 30-ies me­tų ir taps ak­ty­ viais pir­kė­jais, nors da­bar su­da­ro ne­di­ de­lį jų pro­cen­tą, ta­da in­ty­mios pre­kės bus per­ka­mos drą­siau. Po ko­kių de­šim­ ties me­tų. Ne­s u so­c io­lo­gas ir spe­c ia­l ių ty­r i­mų ne­da­r iau, bet at­si­ž velg­da­mas į žmo­ nes, su ku­r iais te­ko bend­rau­t i, są­ly­ gi­nai ir neu­n i­ver­s a­l i­z uo­da­mas ga­l iu pa­s a­k y­t i, kad daž­n iau­s iai to­k io­m is pre­kė­m is nau­do­j a­s i mo­te­r ys, vi­du­ ti­n io am­ž iaus – 30–40 me­t ų. Vib­ra­ to­r ius lie­k a pa­g rin­d i­nė pre­kė. Juos per­ka mo­te­r ys ar­ba vy­rai kaip do­va­ ną mo­te­r ims. 95 pro­c . pir­kė­jų – mies­ to gy­ven­to­jai, bet ne to­dėl, kad kai­mo gy­ven­to­jai to ne­no­r i, o to­dėl, kad ten in­for­ma­ci­ja grei­č iau sklin­da: ne­duok die­ve kas nors su­ž i­nos, kad žmo­n a tu­r i vib­ra­to­r ių ar­b a pre­z er­va­t y­vas yra ne pa­pras­tas, o su ūsiu­kais, – juk iš­juoks.

Industrijos pra­di­nin­kė – vo­kie­tė Pir­mo­ji ero­ti­nių pre­kių par­duo­tu­ vė pa­sau­ly­je bu­vo ati­da­ry­ta 1962ai­siais Va­ka­rų Vo­kie­ti­jo­je. To­kio vers­lo ėmė­si Bea­te Uh­se, ku­ri vė­ liau sa­vo ša­ly­je bu­vo pra­min­ta Frau Or­gaz­mu.

„„N-18: ne kiekvienas suaugęs ryžtasi praverti šias duris. 

„Shutterstock“ nuotr.

B.Uh­se neįp­ras­tą vers­lo mo­de­lį su­gal­vo­jo, nes jai pa­bo­do, kad tuo me­tu dau­ge­lis vo­kie­čių mer­gi­nų bi­jo­da­mos pa­sto­ti tu­rė­jo at­si­sa­ky­ ti sek­so. Por­ta­le spie­gel.de ra­šo­ma, kad pir­miau­sia B.Uh­se pa­štu iš už­sie­ nio už­si­sa­kė bro­šiū­rų apie sek­są, in­ty­mų gy­ve­ni­mą. Kiek vė­liau ji pra­dė­jo pre­kiau­ ti sek­so žais­liu­kais ir nu­fil­ma­vo rek­la­mą, ku­rio­je ji klau­sė žiū­ro­vų: „Ar vis­kas ge­rai su jū­sų san­tuo­ka?“ Grei­tai pa­si­girs­da­vo nei­gia­mas at­ sa­ky­mas, o vi­sas san­tuo­ki­nio gy­ ve­ni­mo pro­ble­mas bu­vo siū­lo­ma spręs­ti pa­si­tel­kiant sek­so žais­liu­

kus ir sis­te­mą, ku­ri pa­dė­da­vo iš­ veng­ti ne­pla­nuo­to nėš­tu­mo.

Vo­kie­ti­jos po­ros bi­jo­ jo net pa­gal­vo­ti, kad sek­sas ga­li bū­ti ne tik bū­ti­ny­bė, no­rint pra­tęs­ti gi­mi­nę, ta­ čiau ir ma­lo­nu­mas. Me­tai, kai B.Uh­se pra­dė­jo sa­vo vers­lą, ne­bu­vo leng­vi. Vo­kie­ti­jos po­ros sa­vo mie­ga­muo­siuo­se ven­gė kal­bė­ti in­ty­mio­mis te­mo­mis, gė­ di­jo­si vie­nas ki­to ir bi­jo­jo net pa­ gal­vo­ti, kad sek­sas ga­li bū­ti ne tik bū­ti­ny­bė, no­rint pra­tęs­ti gi­mi­nę, ta­čiau ir ma­lo­nu­mas. Pas­te­bė­ju­si, kad gim­to­jo­je ša­ly­ je at­si­ra­do erd­vės nau­jam vers­lui,

ir su­vo­ku­si, jog il­gai prieš pri­gim­ tį žmo­nės ei­ti ne­ga­lės, B.Uh­se ne­ pa­si­da­vė ir to­liau sie­kė sa­vo tiks­lo. Ji vie­ną po ki­tos kū­rė sek­so pre­kių par­duo­tu­ves, sa­vo pre­kes ir lanks­ ti­nu­kus siųs­da­vo pa­štu. Dėl to sa­ vo ša­ly­je ji bu­vo pra­min­ta Frau Or­ gaz­mu. Mo­te­ris nuo­lat do­mė­jo­si ly­ti­niu gy­ve­ni­mu, sek­sua­lu­mu, to­dėl sa­vo buk­le­te iš­spaus­di­no straips­nį apie ap­si­sau­go­ji­mą nuo nėš­tu­mo, re­ mian­tis ka­len­do­riaus me­to­du. Šį buk­le­tą sek­so im­pe­ri­jos pra­di­nin­ kė da­li­jo gat­vės praei­viams. Nuo­sek­liai dirb­da­ma ir siek­da­ma, kad sek­sas bei sek­sua­lu­mas ne­bū­ tų už­draus­tas ir tap­tų įpras­ta te­ma, skan­da­lin­go­ji vo­kie­tė už­dir­bo mi­li­ jo­nus do­le­rių, taip pat įkū­rė pre­kės ženk­lo „69“ įmo­nę, ki­no stu­di­ją ir vi­są pa­rą po­rnog­ra­fi­ją bei ero­ti­ką trans­liuo­jan­tį te­le­vi­zi­jos ka­na­lą. „Klaipėdos“ inf.


14

ketvirtadienis, vasario 14, 2013

sportas

Sporto telegrafas Ledo ritulys. Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos čempionate antrą pergalę iškovojo Klaipėdos „Kirai“. Uostamiesčio ekipa antrą kartą šiame sezone įveikė Kretingos „Grifus“ 6:4 (3:0, 0:3, 3:1). Pirmajame kėlinyje pasiekę tris įvarčius „Kirai“ per anksti patikėjo pergale. Po pertraukos kretingiškiams pavyko išlyginti rezultatą – 3:3. Prasidėjus trečiajam kėliniui „Grifai“ net išsiveržė į priekį 4:3. Uostamiesčio ekipą išgelbėjo Deividas Matula, pasiekęs du paeiliui įvarčius. Net abu kartus įveikus Kretingos komandą, klaipėdiečiams nepavyko jų aplenkti turnyrinėje rikiuotėje. „Grifai“ po 11 rungtynių turintys 7 taškus, – ketvirti, klaipėdiečiai su 6 taškais – paskutiniai – penkti. Pirmauja Klaipėdos „Baltija“ – 27 taškai (po 10 susitikimų) ir Šiaulių „Ledo linija“ – 22 (10).

Medaliai jaunių čempionate

Pirmenybės– Vilniuje Gegužės 18 d. Vilniuje antrą kartą šalies istorijoje bus surengtas Lotynų Amerikos šokių ansamblių Europos čempionatas, kuriame planuojama sulaukti 20 geriausių Senojo žemyno šokių ansamblių iš 15 valstybių.

Spalvingas ir emocingas čempionatas namuose turėtų tapti savotiška nauja era nauja sudėtimi pasirodysiančiai Klaipėdos „Žuvėdros“ komandai. „Labai džiaugiamės, jog Lotynų Amerikos šokiai dar kartą grįžta ant mūsų šalies parketo. Tai Lietuvos sportinių šokių federacijos, taip pat trenerių, šokėjų įvertinimas. Tokie čempionatai – tai ne tik šokių kaip sporto populiarinimas, bet ir galimybė visai šaliai pamatyti, ką šioje srityje turime geriausio – „Žuvėdros“ ekipą, kuri čempionate pristatys nemažai naujų, talentingų, jaunų ir energingų šokėjų“, – sakė čempionato direktorius Virgilijus Visockas. Pirmoji „Žuvėdros“ komanda parodys naujausią savo programą, parengtą pagal animacinį filmuką „Rio“. Ji, palyginti su ankstesnėmis šokio kolektyvo kompozicijomis, vertinama kaip spalvingesnė, švelnesnė bei pasižyminti visiškai kitokiu charakteriu. Praėjusiais metais vykusiame pasaulio čempionate ši kompozicija „Žuvėdros“ šokėjams jau padovanojo sidabrą. Antroji komanda demonstruos praėjusiais metais Europos čempionate rodytą temperamentingąją „Viva Ispanija“. Iš viso Lietuvoje vyksiančiame Europos čempionate tikimasi sulaukti apie 400 šokėjų iš Olandijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Serbijos, Vokietijos, Austrijos, Rusijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir kitų šalių. Pasak V.Visocko, tradiciškai atkakliausia kova čempionate turėtų vykti tarp Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos šokėjų. Pirmą kartą Lotynų Amerikos šokių ansamblių Europos čempionatas Lietuvoje buvo surengtas 2009 metais. Tąkart jame triumfavo pagrindinės Klaipėdos „Žuvėdros“ šokėjai. „Klaipėdos“ inf.

„„Komanda: Klaipėdos kovotojai ir jų treneriai po sėkmingų pirmenybių.

Lietuvos jaunių (16–18 m.) karatė kiokušin čempionatas buvo dosnus jauniesiems klaipėdiečiams. „Shodan“ mokyklos auklėtiniai iš sostinės grįžo su trimis aukso, dviem sidabro ir vienu bronzos medaliu. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmoji iš uostamiesčio ekipos čempionės titulą iškovojo Skaistė Venckutė, rungtyniavusi svorio iki 60 kg grupėje. Ji pusfinalio varžybose net du kartus galingais rankų smūgiais į nokdauną pasiuntė varžovę iš Anykščių, o finale nepaliko jokių vilčių kovotojai iš Vilniaus. Tarp penkiais kilogramais sunkesnių dalyvių neįveikiama bu-

vo Aušrinė Matulytė, čempionate pademonstravusi itin aukštą kovos techniką, visas varžoves įveikdama efektyviais kojų smūgiais. Galingai pusfinalyje kovojusi Erika Jokubauskaitė (per 65 kg), stipriu rankos smūgiu patiesė sportininkę iš Kauno, kuri nebegalėjo tęsti varžybų. Dėl aukso medalio klaipėdietė susikibo su komandos drauge Austėja Šalvyte. Nors ši atletė uoliai priešinosi, tačiau nesuge-

bėjo atremti būsimos čempionės atakų. Sidabro medalį, kaip ir A.Šalvytė, iškovojo Beatričė Bugenytė (iki 55 kg). Ji pakeliui į finalą įveikė dvi varžoves – iš Kauno ir Vilniaus. Lemiamose varžybose „Shodan“ kovotoja susitiko su dar viena sostinės atstove. Tik po pratęsimo pergalė buvo skirta vilnietei. Vaikinų čempionate uostamiesčio atletams pavyko laimėjo vos vieną medalį, kurį iškovojo Edgaras Puškorius. Klaipėdietis įtikinamu pranašumu įveikė pirmuosius du varžovus, tačiau pusfinalio kovoje E.Puškorius nusileido būsimam čempionui iš Šiaulių. Sėkmingai pirmenybes pradėjo pirmuosius susitikimus laimėdami Dovydas Kaubrys, Dmitrijus Sekunda, Juozas Tutlys, Aleksandras Kaštalianovas, tačiau jau antrosiose kovose burtai jiems lėmė

pajėgius varžovus, kuriems teko nusileisti. Čempionato prizininkai tapo kandidatais į Lietuvos rinktinę, kuri birželio 1-2 d. dalyvaus Europos čempionate Šveicarijoje. „Daugeliui sportininkų šios varžybos buvo pirmasis krikštas jaunių čempionate, kuriame reikia kovoti be kūno ir rankų apsaugų, – sakė „Shodan“ komandos vadovas Lukas Kubilius. – Taip pat klaipėdiečiams teko išmėginti jėgas su metais vyresniais bei labiau patyrusiais varžovais.“ L.Kubilius pasidžiaugė, kad „Shodan“ auklėtiniai užsitikrino net 4 kelialapius į Senojo žemyno čempionatą. „Keturi kelialapiai – ne viskas. Daugiau jų klaipėdiečiai galės iškovoti rinktinės stovyklos metu, kai ir bus suformuota galutinė šalies komanda“, – pastebėjo specialistas.

Klaipėdiečio pergalės Alytuje Česlovas Kavarza Alytuje vykusiose Lietuvos jaunučių žiemos plaukimo pirmenybėse puikiai rungtyniavo uostamiesčio plaukikas Arturas Kudelka.

Mečislovo Doviakovskio auklėtinis tapo vicečempionu plaukdamas 200 m peteliške – 2 min. 26,55 sek. Bronzos medalis ant A.Kudelkos krūtinės sužibo po 200 m kompleksinio plaukimo rungties – 2 min. 25,24 sek.

„Gintaro“ sporto centro plaukikas galėjo iškovoti ir trečiąjį žetoną, tačiau 100 m peteliške jis baigė ketvirtas – 1 min. 04,01 sek. Gerai berniukų estafetėje 4 po 100 m kompleksiniu būdu rungtyniavę klaipėdiečiai – Matas Tamulionis, Kirilas Andrejevas, A.Kudelka ir Edgaras Pudžmys – buvo ketvirti – 4 min. 39,56 sek. Dzūkijos sostinės 50 m baseine varžėsi daugiau nei 200 jaunųjų sportininkų iš įvairių šalies miestų.

„„Prizininkas: čempionate sėkmingai pasirodęs A.Kudelka su treneriu

M.Doviakovskiu.


19

ketvirtadienis, vasario 14, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, vasario 19 d.

Avinas. Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Apskritai ši diena sėkminga ir žada puikių rezultatų. Pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai, įvertinkite praeitį ir numatykite uždavinius ateičiai. Jautis. Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, atsilyginkite jiems tuo pačiu, ypač jei iš tiesų norite pagerinti supantį pasaulį. Dvyniai. Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys. Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai su jaunais žmonėmis. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Liūtas. Sprendimas darbe gali prieštarauti jūsų jausmams. Tik nepaisydamas savo emocijų sulauksite sėkmės. Būkite atsargus, nes galimi kivirčai. Tačiau nė vienas iš jų nesukels nemalonių padarinių. Mergelė. Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Svarstyklės. Aptarinėdamas požiūrį į vertybes nesutiksite su artimais žmonėmis arba autoritetingais asmenimis. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai. Skorpionas. Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis ar artimais draugais. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Šaulys. Jūsų mintys bus labai prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendę. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite nukreipti juos teigiama linkme. Ožiaragis. Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Vandenis. Jaučiate jėgų antplūdį. Seksis greitai priimti teisingus sprendimus. Palanki diena kurti ilgalaikius planus. Pasitelkite šiam reikalui pačius artimiausius žmones ir pačias geriausias idėjas. Žuvys. Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Pasistenkite nuo pat ryto tinkamai susiskirstyti laiką ir darbus, kad vakare neatrodytų, jog nieko nespėjote nuveikti.


Orai

Šiandien žymesnių kritulių nenuma­ toma. Vėjas pietryčių, 2–8 m/s. Naktį oro temperatūra svyruos tarp 3 ir 5 laipsnių šalčio, daugelyje rajonų formuosis rūkas. Dieną oro temperatūra sieks nuo 0 laips­ nių iki 1 laipsnio šilumos, kritulių nenu­ matoma. Rytoj žymesnių kritulių taip pat nebus. Pūs pietryčių, rytų 2–7 m/s vė­ jas. Naktį oras atvės iki 3–8 laipsnių šalčio, dieną numatoma nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 šilumos.

Šiandien, vasario 14 d.

+2

+1

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

kokteilis Ar tik­rai paaug­lių šven­tė?

-2

Vy­res­nės kar­tos žmo­nės juo­kau­ja, kad va­sa­rio 14-oji – Va­len­ti­no die­na – ne jų, o paaug­l ių, jau­nuo­l ių šven­tė. Ta­čiau ant skruos­to pri­k li­juo­tą šir­de­lę ga­l i­ma pa­ ste­bė­t i net ir ant 50-me­čių vei­dų. Tad, ma­my­tės ir tė­ve­liai, ne­rei­kia mai­vy­tis, jog va­len­ti­na­die­nis – šven­tė vien jau­ni­ mui iki 25 me­tų.

rytoj

Paž­vel­gus į is­to­ri­ją

šeštadienį

Va­len­ti­no die­nos at­si­ra­di­mo ver­si­ja api­ pin­ta ke­l iais mi­tais. Pag­r in­d i­n is jų, kad Se­no­vės Ro­mo­je va­s a­r io 14-oji bu­vo skir­ta san­t uo­kos, mo­t i­nys­tės, mo­te­r ų ir vai­sin­gu­mo dei­vei Ju­no­nai, Ju­pi­te­rio žmo­nai, ro­mė­nų die­vų mo­ti­nai ir ka­ra­ lie­nei pa­gerb­ti. Vi­du­rio Eu­ro­po­je Šv.Va­len­ti­no die­na mi­ ni­ma tik po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Lie­ tu­vo­je Va­len­ti­no die­na švęs­ti pra­dė­ta po pa­sta­ro­jo Nep­rik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo. Kai ku­rie kul­tū­ros is­to­ri­kai ir et­nog­ra­fai ma­no, kad pa­na­ši šven­tė se­no­vės lie­tu­ vių bu­vo šven­čia­ma ge­g u­žės 13 die­ną, ku­ri bu­vo skir­ta mei­lės dei­vei Mil­dai.

Py­ra­gas įsi­my­lė­jė­liams Ge­ros šei­m i­n in­kės tvir­t i­na, kad šo­ko­ la­d i­n is py­ra­gas su vai­sių pu­tė­siais yra pa­ts ge­riau­sias pa­tie­ka­las šven­čiant Va­ len­ti­no die­ną. Rei­k ia: alie­jaus pa­te­pi­mui, 300 g juo­ do­jo šo­ko­la­do, 150 g ne­sū­dy­to svies­ to, 6 kiau­ši­nių, 50 g smul­kaus cuk­raus; pu­tė­siams: 250 g mas­kar­po­nės sū­r io, 3 šaukš­tų cuk­raus pud­ros, 3–4 šaukš­tų la­bai rie­bios grie­ti­nė­lės, 3 man­go vai­sių minkš­ti­mo. Įkai­t in­k i­te or­kai­tę iki 180 laips­n ių. Ke­pi­ mo for­mą pa­tep­k i­te rie­ba­lais ir iš­k lo­k i­te ke­pi­mo po­pie­riu­mi. Iš­tir­pin­ki­te šo­ko­la­dą ir svies­tą virš ga­rų. Išp­la­ki­te kiau­ši­nių try­ nius su 2 šaukš­tais cuk­raus iki vien­ti­sos ma­sės, ta­da įmai­šy­ki­te šo­ko­la­dą. Išp­la­ki­ te bal­ty­mus iki stan­du­mo ir pa­laips­n iui įmai­šy­k i­te li­k u­sį cuk­r ų. At­sar­g iai įmai­ šyk­te treč­da­l į bal­ty­mų į šo­ko­la­do ma­sę. Su­pil­ki­te teš­lą į ke­pi­mo in­dą. Kep­ki­te 20– 30 min. Tuo­met pa­li­ki­te or­kai­tė­je at­vės­ti. Ne­lauk­da­m i ge­rai iš­mai­šy­k i­te, iš­pla­k i­ te pu­tė­sių ing­re­d ien­tus ir tie­k i­te kar­tu su py­ra­gu.

Links­mie­ji tirš­čiai Du drau­gai pa­ma­tė ki­to­je gat­vės pu­sė­je dvi ple­pan­čias mo­te­ris: – Grei­čiau ei­na­me ki­tur – ten ma­no žmo­ na su ma­no mei­lu­že sto­vi. – Kal­bi čia ne­są­mo­nes, tai ma­no žmo­na su ma­no mei­lu­že sto­vi. Čes­ka (397 719; ma­nęs ne­svei­kin­ki­te, aš – ne Va­len­ti­nas)

+1

+2

Vėjas

2–3 m/s

Marijampolė

Vilnius

+2

Alytus

Vardai Lilijana, Kirkilas, Metodijus, Saulė, Saulius, Valentinas, Vilmantas

vasario 14-ąją

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+1

0

-1

2

-1

+1

0

-2

3

-3

-1

-2

-3

3

1009 m. ap­ra­š ant šv. Bru­no­no žū­t į Kved­l in­ bur­go ana­luo­se pir­mą kar­tą pa­m i­nė­tas Lie­t u­ vos var­das. 1408 m. Vy­tau­tas Kau­no mies­tui su­tei­kė sa­v i­val­ dą (Mag­de­bur­go tei­ses). Kau­nas pir­mą kar­tą pa­ mi­nė­tas 1361 m. va­sa­rą. 1779 m. Ha­va­juo­se nu­ žu­dy­tas bri­tų ke­liau­to­jas ka­pi­to­nas Ja­mes Cook. 1907 m. Gimė pianis­ tė Aldona Dvarionienė. Mirė 1982 m.

1944 m. gi­mė ki­no re­ži­ sie­rius Alan Par­ker.

1992 m. Lie­tu­vos ban­kas at­ga­vo Pran­cū­zi­jos ban­ ke sau­go­tą auk­są. 1993 m. pir­muo­siuo­se tie­sio­g i­n iuo­se Lie­tu­vos Res­pub­l i­kos pre­z i­den­ to rin­k i­muo­se, pir­ma­ ja­me tu­re su­rin­kęs 60,1 pro­c. bal­sų, pre­z i­den­tu iš­r ink­tas Al­g ir­das Bra­ zaus­kas. 2012 m. Lie­tu­vos cent­r i­ nia­me vals­ty­bės ar­chy­ve ras­ti tau­tos pa­triar­cho Jo­ no Ba­sa­na­vi­čiaus as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­tai.

Per gar­sus – į ki­to žmo­gaus šir­dį Švęs­ti Va­len­ti­no die­ną ga­li­ma ne tik vie­nas ki­tam do­va­no­jant šir­de­les ar sa­kant gra­ žius žo­džius. Klai­pė­die­čiams šian­dien siū­lo­ma tap­ti „skam­ban­čiais bend­ra­kū­rė­jais“. s.lukosiute@kl.lt

pa­ts nu­ken­čia nuo ne­ge­rų žmo­nių.

Praha  +1 Ryga  +4 Roma  +13 Sidnėjus +25 Talinas  +4 Tel Avivas +23 Tokijas  +9 Varšuva  +3

Rytas

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

„„Pa­ra­dok­sas: šau­lys Amū­ras kar­tais ir

45-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 320 dienų. Saulė Vandenio ženkle.

+3

Kaunas Londonas  +9 Madridas  +15 Maskva  -5 Minskas  -5 Niujorkas +10 Oslas  -8 Paryžius  +7 Pekinas  +5

+1

Utena

8.02 17.38 9.36

Tauragė

orai klaipėdoje Šiandien

-2

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai  +11 Berlynas  +3 Brazilija +30 Briuselis  +3 Dublinas  +9 Kairas  +21 Keiptaunas +20 Kopenhaga  +2

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

-2

Šį­va­kar įvai­raus am­žiaus žmo­nės – nuo vai­ko iki sen­jo­ro – kvie­čia­mi į Si­ mo­no Da­cho na­mus pa­mi­nė­ti ne tik Va­len­ti­no, bet ir Pa­sau­li­nės gy­dy­mo gar­su die­nos. Ren­gi­ny­je lau­kia­mi ir tu­rin­tys po­ras, ir vie­ni­ši žmo­nės. Ne­mo­ka­ma­me ren­gi­ny­je bus ga­li­ ma dau­giau su­ži­no­ti apie gar­sus bei jų te­ra­pi­ją, pa­dai­nuo­ti ar iš­ban­dy­ti skam­ban­čių du­be­nų po­vei­kį. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rė mu­zi­ko­ lo­gės iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­ti bei į gar­ sų te­ra­pi­ją be­si­gi­li­nan­ti Dia­na Dai­ ny­tė-Uri­be ti­ki­na, kad per Va­len­ti­no die­ną sma­gu ne tik pa­čiam su­lauk­ti šil­tų žo­džių, bet ir juos do­va­no­ti. Ir tai ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti konk­re­tus žmo­gus – mei­lės jaus­mą ar ge­rus lin­ kė­ji­mus ga­li­ma pa­siųs­ti ir mū­sų pla­ ne­tai Že­mei, nio­ko­ja­mai eko­lo­gi­nių ka­tast­ro­fų bei gam­tos sti­chi­jų. Tai pa­ siek­ti pa­de­da gar­sas, kar­tais ge­ban­tis žmo­nes su­vie­ny­ti be jo­kių žo­džių. Prieš ket­ve­rius me­tus, mi­nint Va­ len­ti­no ir Pa­sau­li­nę gy­dy­mo gar­ su die­ną, bu­vo at­lik­tas tarp­tau­ti­nis pro­jek­tas, už­fik­sa­vęs, kad Že­mė rea­ guo­ja į gar­sus. Tad šie­met pir­mą kar­ tą šią die­ną siū­lo­ma pa­mi­nė­ti ir uos­ ta­mies­ty­je.

Pa­sak D.Dai­ny­tės-Uri­bes, no­rin­ tiems pa­jus­ti gar­sų po­vei­kį ne­bū­ti­ na iš­la­vin­ta klau­sa ar mu­zi­ki­nis iš­ si­la­vi­ni­mas. At­virkš­čiai, ren­gi­ny­je lau­kia­mi tie, ku­rie ma­no ne­tu­rin­ tys bal­so, klau­sos ar tie­siog dro­vi­ si dai­nuo­ti. Kaip pa­ste­bi pa­šne­ko­vė, už­siė­mi­ mai su skam­ban­čiais du­be­ni­mis, ar­ ba dar ki­taip va­di­na­mais sto­vin­čiais var­pais, pa­de­da at­si­kra­ty­ti komp­ lek­sų bei iš­lais­vin­ti sa­vo pri­gim­tį. Su­si­rin­ku­sių žmo­nių po­ky­čiai tam­ pa aki­vaiz­dūs – juos už­lie­ja pa­tys ge­riau­si ir tau­riau­si jaus­mai. Uni­ka­lio­mis skam­ban­čių du­be­nų sa­vy­bė­mis yra su­si­do­mė­ję ir moks­ li­nin­kai. Pat­vir­tin­ta, kad gar­sai da­ ro įta­ką sme­ge­nims, šir­dies rit­mui, krau­jos­pū­džiui, ner­vų ir en­dok­ri­ni­ nei sis­te­mai. Pas­te­bi­ma, jog jie taip pat pa­de­da ma­žin­ti stre­są, įtam­pą ir grą­ži­na har­mo­ni­ją. „Sus­kam­bė­ti ar­ba tie­siog švęs­ti Va­len­ti­no die­ną ki­taip bus vi­sos są­ ly­gos“, – ti­ki­no D.Dai­ny­tė-Uri­be. Skam­ban­tys du­be­nys sve­ria nuo ke­lių šim­tų gra­mų iki ke­lių ki­log­ra­ mų. Jie bū­na lie­ti, kal­ti ar­ba pa­nau­ do­tos abi tech­ni­kos. Kur? S.Da­cho na­mai (Jū­ros g. 7). Ka­da? Va­sa­rio 14 d. 18 val. Kai­na? Ne­mo­ka­mai.

„„Su­ta­pi­mas: D.Dai­ny­tės-Uri­bes ma­ny­mu, neat­si­tik­ti­nai Va­len­ti­no ir Pa­

sau­li­nė gy­dy­mo gar­su die­na mi­ni­ma tą pa­čią va­sa­rio 14-ąją – žmo­gui jos do­va­no­ja pa­čius gra­žiau­sius po­ty­rius.  Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


2013-02-14 Klaipeda