2013-02-07 Vilniaus diena

9

vasario 7–13, 2013

turtas

ne visi programėlių kūrėjai duk­tą – kol vie­šė­jo Si­li­cio slė­ny­je, pa­baig­ti pro­gra­mos ko­man­da ne­ spė­jo. „Prit­rū­ko lai­ko, be to, į Si­li­cio slė­nį nu­vy­ko­me per anks­ti. Ta­da dar ne­tu­rė­jo­me pra­di­nės pro­gra­ mos ver­si­jos. Pa­tir­tis bu­vo ge­ra, ta­čiau ma­no pa­ta­ri­mas bū­tų toks – sku­bė­ti ge­riau ne­rei­kia“, – ma­ no L.Juo­zai­ty­tė. Vis dėl­to po mė­ ne­sio ar ke­lių ko­man­da pa­si­ry­žu­si pri­sta­ty­ti pra­di­nę pro­gra­mos ver­ si­ją ir to­liau ją to­bu­lin­ti.

Erd­vės nau­jo­kams dar yra

nau­jų pro­gra­mė­lių kū­rė­jų, ta­čiau fi­ni­šą su pil­no­mis ki­še­nė­mis pi­ni­gų pa­siek­ti pa­vyks­ta to­li gra­žu ne kiek­vie­nam.

dirb­ti. Jei­gu su­ge­bė­si­me iš­spręs­ti in­for­ma­ci­jos sau­go­ji­mo pro­ble­mą mi­li­jo­nui ir dau­giau var­to­to­jų, su­ gal­vo­ti, kaip už­dirb­ti pi­ni­gų, ne­bus sun­ku“, – įsi­ti­ki­nęs D.Sa­boc­kis.

Metė dar­bą

Sėk­mės su­lauk­ti no­rin­tiems pro­gra­mė­lių kū­rė­jams ten­ka ne tik nuo­ lat do­mė­tis tech­no­lo­gi­jų nau­jo­vė­ mis ir va­lan­dų va­lan­das dirb­ti ne­ ži­nant, pa­si­tei­sins pro­duk­tas ar žlugs, bet ir at­si­sa­ky­ti kai ku­rių įpro­čių ar veik­lų. „Me­čiau dar­bą fi­nan­sų įmo­nė­je ir iš­vy­kau į Si­li­cio slė­nį kur­ti mo­bi­ lio­sios pro­gra­mė­lės dra­bu­žiams“, gas. Net jei­gu iš de­šim­ties įmo­nių įsi­ tvir­ti­na tik vie­na, su­ku­ria nau­ją pre­kę ar pa­slau­gą, tai jau yra sėk­mė. Kiek­vie­ nais me­tais to­kių yra ke­li tūks­tan­čiai, o iš jų at­si­ran­da ke­le­tas, ku­rios ga­li tap­ti tarp­tau­ti­nė­mis žvaigž­dė­mis.

Rei­kė­tų, kad kuo dau­giau jau­nų, kū­ry­ bin­gų žmo­nių ne­bi­jo­tų im­tis ini­cia­ty­ vos, rei­k ia rū­pin­tis, kad to­k ios ini­cia­ ty­vos bū­tų pa­lai­ko­mos tiek vals­ty­bės eko­no­m i­kos po­l i­t i­ka, tiek tu­rė­t ų ga­ li­my­bių pri­t rauk­t i įvai­r ias fi­nan­sa­v i­ mo for­mas. Vi­suo­me­nė­je to­kia veik­la ne­tu­rė­tų bū­ti kri­ti­kuo­ja­ma. Lie­tu­vo­je daž­nai ma­no­ma, kad jei ėmė­si žmo­ gus vers­lo ir jam ne­pa­si­se­kė, jis yra ne­vy­kė­lis ar­ba tu­ri ki­to­kių pro­ble­mų.

Toks po­ž iū­r is ža­l in­gas ir kar­tais už­ ker­ta ke­lią jau­niems žmo­nėms, ku­rie tu­ri pui­kių idė­jų, bet bi­jo jų im­tis, nes ne­sėk­mė vers­le su­ta­pa­ti­na­ma su as­ me­ni­ne ne­sėk­me.

Vals­ty­bės pra­di­niu vys­ty­mo­si eta­pu, kai at­ga­vo­me ne­prik­lau­so­my­bę, įsto­ jo­me į ES, spar­tus eko­no­m i­kos, dar­ bo už­mo­kes­čio au­g i­mas bu­vo pa­sie­ kia­mas ko­pi­juo­jant ir im­por­t uo­jant tech­no­lo­g i­jas iš iš­si­vys­čiu­sių vals­ty­ bių. Ta­čiau kai ar­tė­ja­me prie vi­dur­kio, vien ko­pi­ja­vi­mas neuž­tik­ri­na au­gi­mo ir pro­g re­so. To­dėl rei­k ia su­k ur­t i pa­ lan­kią ap­lin­ką, ku­ri čia esan­tiems kū­ ry­bin­giems, ga­biems žmo­nėms leis­tų sa­ve rea­li­zuo­ti ir kur­ti nau­jas pa­slau­ gas, pro­duk­t us. Ko­pi­ja­v i­mas vi­sa­da su­kurs ma­žiau pri­dė­ti­nės ver­tės ir ne­ leis gau­ti di­de­lio dar­bo už­mo­kes­čio, o

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

– juo­kė­si 27-erių Li­ja­na Juo­zai­ty­tė.

Mer­gi­na tech­no­lo­gi­jo­mis do­mė­jo­ si dar bū­da­ma moks­lei­vė, prieš po­ rą me­tų pra­dė­jo ak­ty­viai da­ly­vau­ ti star­tup bend­ruo­me­nės veik­lo­je, ta­čiau iki praė­ju­sių me­tų ne­ma­nė, kad pa­ti ga­lė­tų to­kias pro­gra­mė­ lės kur­ti. „Vie­ną va­sa­ros die­ną ėmiau svars­ty­ti, ko­kios pa­slap­ties dar nė­ ra at­sklei­du­sios pro­gra­mė­lės. Feis­ bu­ko var­to­to­jai at­sklei­dė, ką vei­kia, „Fours­qua­re“ – ro­do, kur lan­ko­si.

Kaip mo­te­ris pri­si­mi­niau vi­sas ka­ muo­jan­čią bė­dą – spin­ta lūž­ta nuo dra­bu­žių, bet nė­ra kuo ap­si­reng­ti“, – pa­sa­ko­jo L.Juo­zai­ty­tė.

Vė­liau vis­kas vy­ko aki­mirks­niu.

Mer­gi­na iš­gry­ni­no idė­ją ir pa­si­ ry­žo kur­ti pro­gra­mą, ku­ri pa­dė­tų bend­rų in­te­re­sų tu­rin­tiems var­to­ to­jams iš nau­jo at­ras­ti sa­vo dra­bu­ žius ir da­ly­tis sti­liaus bei ap­ran­gos idė­jo­mis. Jie ga­lė­tų nu­fo­tog­ra­fuo­ ti sa­vo dra­bu­žius, kel­ti jų nuo­trau­ kas į sa­vo pa­sky­rą, o jų drau­gai ar ki­ti sti­liaus po­jū­tį tu­rin­tys žmo­nės ga­lė­tų jiems su­dė­lio­ti ap­ran­gos va­ rian­tus. „Mė­ne­sį ieš­ko­jau ko­man­dos – pro­gra­muo­to­jų. Dar po mė­ne­sio da­ly­va­vo­me „Star­tup­Month­ly“ ak­ce­le­ra­to­riaus at­ran­ko­je, bu­vo­ me vie­nin­te­lė ko­man­da iš Lie­tu­

vos, ga­vu­si fi­nan­sa­vi­mą. O dar po mė­ne­sio iš­va­žia­vo­me į Si­li­cio slė­ nį. Prog­ra­mų, su­si­ju­sių su dra­bu­ žiais, yra daug, ta­čiau aiš­kaus ly­ de­rio šio­je sri­ty­je nė­ra, kai ku­rios tie­siog su­kur­tos ir pa­mirš­tos. Ti­ ki­me, kad at­ra­do­me pa­grin­di­nes da­lis, ku­rių joms trū­ko no­rint pa­ trauk­ti var­to­to­jų dė­me­sį“, – sa­kė L.Juo­zai­ty­tė. Į Si­li­cio slė­nį JAV iš­vy­ku­si ko­ man­da tris mė­ne­sius to­bu­li­no sa­vo pro­gra­mą, gry­ni­no vers­lo mo­de­lį, mez­gė nau­din­gus ry­šius ir ieš­ko­ jo bū­si­mų in­ves­tuo­to­jų. Vos prieš sa­vai­tę iš JAV grį­žu­si L.Juo­zai­ty­tė to­liau ke­ti­na to­bu­lin­ti bū­si­mą pro­

nau­jų idė­jų rea­li­za­vi­mas vers­le svar­ bus ir pa­tiems žmo­nėms, ku­rie ga­li už­ si­tik­rin­ti sau ge­res­nį gy­ve­ni­mo ly­gį, ir vals­t y­bei dėl di­des­n io eko­no­m i­kos au­g i­mo, ga­l i­my­bių eks­por­t uo­t i pre­ kes ir pa­slau­gas, su­rink­ti dau­giau mo­ kes­ti­nių pa­ja­mų, teik­ti dau­giau vie­šų­ jų pa­slau­gų.

su­var­ž y­tas vi­siš­kas ar da­li­nis dis­po­ na­vi­mas pre­kės ženk­lais, įvai­riais pa­ ten­tais, li­cen­ci­jo­mis, lei­di­mais ir pan.

Atk­reip­t i­nas dė­me­sys, kad dis­po­na­ vi­mo mi­nė­tais ele­men­tais bei tei­sių į juos ap­ri­bo­ji­mas ga­li stip­riai pa­kenk­ti ga­li­my­bėms val­dy­ti ir plės­ti sa­vo idė­ją bei pri­vers­ti tap­ti ei­li­niais dar­buo­to­jais sa­vo pa­čių įmo­nė­je. Taip pat ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad su­tar­ti­mi ne­tu­rė­tų bū­ti ap­ri­bo­tos pro­jek­to kū­ri­mo ir įgy­ven­di­ ni­mo ga­li­my­bės.

Kal­bant apie tam tik­ro kie­k io ak­ci­jų su­tei­k i­mą in­ves­t uo­to­jams, be­ne di­ džiau­sias pra­na­šu­mas yra tai, kad in­ ves­t i­ci­jų da­vė­jai ne­t u­r i pa­g rin­d i­n io įmo­nės ak­c i­jų pa­ke­to (daž­n iau­s iai ta­r ia­ma­s i dėl 10 pro­c . įmo­nės ak­c i­ jų su­tei­k i­mo). Taip ga­l i­my­bė bend­r u su­si­ta­r i­mu priim­t i spren­d i­mus svar­ biau­s iais bend­ro­vės veik­los klau­s i­ mais pa­l ie­ka­ma jau­n ie­s iems vers­l i­ nin­kams.

Vis dėl­to ne­di­de­l is ak­ci­jų pro­cen­tas, su­teik­tas in­ves­t uo­to­jams, su­po­nuo­ ja jų ga­li­my­bę pa­si­nau­do­ti ak­ci­nin­kų tei­sė­mis: pra­de­dant nuo pro­ce­dū­ri­nių, to­kių kaip 1/10 vi­sų bal­sų su­tei­kia­ma vi­suo­ti­nio ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mo su­ šau­k i­mo ini­cia­t y­vos tei­sė, bai­g iant Lie­tu­vos ci­vi­li­nia­me ko­dek­se nu­ma­ ty­ta tei­se kreip­t is į teis­mą ir pra­šy­ ti pa­skir­t i eks­per­tus, ku­r ie iš­t ir­tų, ar bend­ro­vė, jos val­dy­mo or­ga­nai ar na­ riai vei­kė tin­ka­mai, ir, jei nu­sta­to­ma ne­tin­ka­ma veik­la, tai­ky­ti ati­tin­ka­mas prie­mo­nes.

Be to, pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ak­ ci­nių bend­ro­vių įsta­ty­mą už­da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės ak­ci­nin­kai tu­ri pir­ mu­mo tei­sę įsi­gy­ti ki­tų ak­ci­nin­kų par­ duo­da­mas ak­ci­jas. Šiuo at­ve­ju jau­nie­ji vers­li­nin­kai, nu­spren­dę par­duo­ti da­ lį sa­vo ak­ci­jų, ga­li ri­zi­kuo­ti tuo, kad in­ ves­tuo­to­jai įgis ga­li­my­bę da­ry­ti įta­ką bend­ro­vės val­dy­mui, t. y. įgis kont­ro­li­ nį ak­ci­jų pa­ke­tą ar­ba kva­li­fi­kuo­tą bal­ sų dau­gu­mą, o to ne­bū­tų ak­ci­jas par­ duo­dant tre­tie­siems as­me­nims.

Vy­tau­tas Gri­ga­liū­nas

„Nor­d ia Baub­lys & Part­ners“

I

n­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mas vers­lo idė­ jai vys­ty­ti, kai in­ves­ti­ci­jų da­vė­jai gau­na da­l į įkur­tos įmo­nės ak­ci­ jų, be sa­vo pra­na­šu­mų, tu­ri ir ri­ zi­kos.

Pa­si­ra­šant to­k io po­bū­džio in­ves­ta­vi­ mo bei fi­nan­sa­vi­mo su­tar­tis, ką ir kal­ bė­ti apie es­mi­nes su­tar­ties są­ly­gas, pir­ miau­sia rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kaip ap­sau­go­ti atei­ty­je gal­būt sėk­min­ gą vers­lą. Svar­bu, kad su­tar­ty­je ne­bū­ tų ap­ri­bo­ta jau­nų­jų vers­li­nin­k ų tei­sė į pro­duk­tą ir pro­duk­tus, ku­rie pa­si­ra­ šant su­tar­t į yra su­k ur­t i ar­ba bus su­ ku­ria­mi atei­ty­je. Mi­ni­mi pro­duk­tų ap­ ri­bo­ji­mai ga­li bū­ti įvai­raus po­bū­džio, to­dėl ypač svar­bu ne­leis­t i, kad bū­t ų

Alek­sand­ras Iz­go­ro­di­nas

Lie­tu­vos pra­mo­n i­n in­k ų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­m i­kos ir fi­nan­sų de­par­ta­men­to ana­l i­t i­kas

T

ai per­spek­ty­vi ša­ka, o Lie­tu­ va ne tik ES, bet ir vi­so pa­sau­ lio mas­tu gar­sė­ja la­bai ge­rai pa­ren­g ia­mais IT spe­cia­l is­ tais, ne vel­tui į Lie­tu­vą atė­jo „Barc­lays“ ir ki­ti fi­nan­sų cent­rai. IT spe­cia­lis­tai yra pa­jė­g ūs su­kur­ti ga­na kon­ku­ren­ cin­gų pro­gra­mė­lių. Ma­no su­bjek­ty­via nuo­mo­ne, už jų ir sly­pi atei­tis. To­kių pro­jek­tų ver­tė nė­ra trum­pa­lai­kė.

Bend­ro­vė „App­le“ bu­vo jų pra­d i­n in­

Į pra­de­dan­čią­sias įmo­nes in­ves­ tuo­jan­tis „Vers­lo an­ge­lų fon­do I“ par­tne­ris Ar­vy­das Strums­kis įsi­ ti­ki­nęs, kad sėk­mė atei­na tuo­met, kai bai­gia­si ne­sėk­mės. Vy­ras ma­no, kad ga­liau­siai pa­si­tei­si­na tik tų kū­ rė­jų, ku­rie ne­si­kra­to juo­do dar­bo ir ne­bi­jo klys­ti, lū­kes­čiai. „Nie­kas neį­vyks­ta grei­tai. Be to, bū­ti­na, kad su­kur­ta pro­gra­mė­lė iš­ spręs­tų ko­kią nors pro­ble­mą. Ka­ žin ar pa­si­tei­sins tik ke­lių žmo­nių po­rei­kius ten­ki­nan­ti pro­gra­mė­lė.

Juk ji tu­ri už­dirb­ti pi­ni­gus, iš ku­rių mo­ka­mi at­ly­gi­ni­mai, mo­kes­čiai“, – tei­gė A.Strums­kis.

Nau­jų vers­lų ak­ce­le­ra­to­riaus „Star­tup High­way“ įkū­rė­jas ir va­ do­vas Ro­kas Ta­mo­šiū­nas ma­no, kad erd­vės kur­ti sėk­min­gas IT pro­gra­ mas Lie­tu­vo­je dar yra pa­kan­ka­mai.

Iš vers­lui skir­tų pro­gra­mų jis iš­sky­ rė to­kių, ku­rios pa­de­da or­ga­ni­zuo­ti lo­gis­ti­ką ir ko­mu­ni­ka­ci­ją, po­rei­kį. „Iš as­me­ni­niam var­to­ji­mui skir­tų pro­gra­mų po­pu­lia­rios ir to­liau tu­ rė­tų bū­ti įvai­riai pri­tai­ko­mos pra­ mo­gi­nės. Lie­tu­vo­je dar ne iki ga­lo iš­nau­do­tas vie­tos nu­sta­ty­mo as­ pek­tas – pro­gra­mė­lės, ku­rios pa­de­ da su­ras­ti pra­mo­gas, ren­gi­nius“, – ten­den­ci­jas įžvel­gė R.Ta­mo­šiū­nas. kė, ta­č iau da­b ar ten­den­c i­jos la­biau­ siai su­s i­ju­s ios su „And­roid“ ir „Mic­ ro­s oft“ pro­g ra­mo­m is, ne­t gi nau­j o­j i „Win­dows“ ope­ra­ci­nė sis­te­ma re­m ia­ si pro­g ra­mė­lė­mis. Atei­ty­je pro­g ra­mė­ lių po­rei­k is ir po­pu­l ia­ru­mas tik di­dės.

Rei­k ia tik mo­kė­t i su­k ur­t i to­k ią, ku­ ri yra uni­ka­l i ir ga­l i ko­k y­biš­kai kon­ ku­r uo­t i su ki­to­m is pa­s au­l io pro­g ra­ mė­lė­m is.

Bro­l iai Dai­l i­dės su­k ū­rė „Pi­xel­ma­tor“ pro­gra­mą – di­de­lės pri­dė­ti­nės ver­tės pro­duk­tą, kon­k u­ren­tą to­k iam gi­gan­ tui kaip „Ado­be Pho­tos­hop“. Jie įro­dė, kad Lie­t u­vos IT spe­cia­l is­tai yra pa­ jė­g ūs su­k ur­t i pro­g ra­mas, ku­r ios ga­l i kon­ku­ruo­ti pa­sau­lio mas­tu. Nor­ma­lu, kad at­si­ran­da vi­so­kių smul­kes­nių pro­ jek­tų, – tai ban­dy­mų ir klai­dų me­to­das.

Iš pir­mo ban­dy­mo su­kur­ti pro­gra­mą, ku­ri už­ka­riau­tų pa­sau­lį, sun­ku. Lie­tu­ vo­je ši ni­ša dar ne to­kia po­pu­lia­ri kaip už­sie­ny­je.

Yra ki­ta pro­ble­ma: kad su­k ur­t um ge­ rą pro­g ra­mą, ko­man­do­je rei­k ia ne tik IT, bet ir ki­t ų spe­cia­l is­t ų. Jei­g u mo­k i ge­rai pro­g ra­muo­t i, dar ne­reiš­k ia, kad pa­s i­s eks, – pir­m iau­s ia rei­k ia ge­ros rin­ko­da­ros ir pro­t in­gos kai­no­da­ros. Šiuo me­t u di­des­n is Lie­t u­vos trū­k u­ mas – rin­ko­da­ros spe­c ia­l is­t ų pa­ren­ gi­mas.

O prie ino­va­ty­vių spren­di­mų ju­da ne­tgi tra­di­ci­nė pra­mo­nė. Kai ku­rių įmo­ nių, pa­vyz­džiui, ga­mi­nan­čių la­ze­rius ar bio­me­di­ci­nos prie­mo­nes, tech­no­lo­ gi­nis pa­žan­gu­mas la­bai aukš­tas.