9
vasario 7–13, 2013
turtas
ne visi programėlių kūrėjai duktą – kol viešėjo Silicio slėnyje, pabaigti programos komanda ne spėjo. „Pritrūko laiko, be to, į Silicio slėnį nuvykome per anksti. Tada dar neturėjome pradinės progra mos versijos. Patirtis buvo gera, tačiau mano patarimas būtų toks – skubėti geriau nereikia“, – ma no L.Juozaitytė. Vis dėlto po mė nesio ar kelių komanda pasiryžusi pristatyti pradinę programos ver siją ir toliau ją tobulinti. Erdvės naujokams dar yra
naujų programėlių kūrėjų, tačiau finišą su pilnomis kišenėmis pinigų pasiekti pavyksta toli gražu ne kiekvienam.
dirbti. Jeigu sugebėsime išspręsti informacijos saugojimo problemą milijonui ir daugiau vartotojų, su galvoti, kaip uždirbti pinigų, nebus sunku“, – įsitikinęs D.Sabockis. Metė darbą
Sėkmės sulaukti norintiems programėlių kūrėjams tenka ne tik nuo lat domėtis technologijų naujovė mis ir valandų valandas dirbti ne žinant, pasiteisins produktas ar žlugs, bet ir atsisakyti kai kurių įpročių ar veiklų. „Mečiau darbą finansų įmonėje ir išvykau į Silicio slėnį kurti mobi liosios programėlės drabužiams“, gas. Net jeigu iš dešimties įmonių įsi tvirtina tik viena, sukuria naują prekę ar paslaugą, tai jau yra sėkmė. Kiekvie nais metais tokių yra keli tūkstančiai, o iš jų atsiranda keletas, kurios gali tapti tarptautinėmis žvaigždėmis. Reikėtų, kad kuo daugiau jaunų, kūry bingų žmonių nebijotų imtis iniciaty vos, reik ia rūpintis, kad tok ios inicia tyvos būtų palaikomos tiek valstybės ekonom ikos pol it ika, tiek turėt ų ga limybių prit raukt i įvair ias finansav i mo formas. Visuomenėje tokia veikla neturėtų būti kritikuojama. Lietuvoje dažnai manoma, kad jei ėmėsi žmo gus verslo ir jam nepasisekė, jis yra nevykėlis arba turi kitokių problemų. Toks pož iūr is žal ingas ir kartais už kerta kelią jauniems žmonėms, kurie turi puikių idėjų, bet bijo jų imtis, nes nesėkmė versle sutapatinama su as menine nesėkme. Valstybės pradiniu vystymosi etapu, kai atgavome nepriklausomybę, įsto jome į ES, spartus ekonom ikos, dar bo užmokesčio aug imas buvo pasie kiamas kopijuojant ir import uojant technolog ijas iš išsivysčiusių valsty bių. Tačiau kai artėjame prie vidurkio, vien kopijavimas neužtikrina augimo ir prog reso. Todėl reik ia suk urt i pa lankią aplinką, kuri čia esantiems kū rybingiems, gabiems žmonėms leistų save realizuoti ir kurti naujas paslau gas, produkt us. Kopijav imas visada sukurs mažiau pridėtinės vertės ir ne leis gauti didelio darbo užmokesčio, o
„Shutterstock“ nuotr.
– juokėsi 27-erių Lijana Juozaitytė. Mergina technologijomis domėjo si dar būdama moksleivė, prieš po rą metų pradėjo aktyviai dalyvau ti startup bendruomenės veikloje, tačiau iki praėjusių metų nemanė, kad pati galėtų tokias programė lės kurti. „Vieną vasaros dieną ėmiau svarstyti, kokios paslapties dar nė ra atskleidusios programėlės. Feis buko vartotojai atskleidė, ką veikia, „Foursquare“ – rodo, kur lankosi. Kaip moteris prisiminiau visas ka muojančią bėdą – spinta lūžta nuo drabužių, bet nėra kuo apsirengti“, – pasakojo L.Juozaitytė.
Vėliau viskas vyko akimirksniu. Mergina išgrynino idėją ir pasi ryžo kurti programą, kuri padėtų bendrų interesų turintiems varto tojams iš naujo atrasti savo drabu žius ir dalytis stiliaus bei aprangos idėjomis. Jie galėtų nufotografuo ti savo drabužius, kelti jų nuotrau kas į savo paskyrą, o jų draugai ar kiti stiliaus pojūtį turintys žmonės galėtų jiems sudėlioti aprangos va riantus. „Mėnesį ieškojau komandos – programuotojų. Dar po mėnesio dalyvavome „StartupMonthly“ akceleratoriaus atrankoje, buvo me vienintelė komanda iš Lietu
vos, gavusi finansavimą. O dar po mėnesio išvažiavome į Silicio slė nį. Programų, susijusių su drabu žiais, yra daug, tačiau aiškaus ly derio šioje srityje nėra, kai kurios tiesiog sukurtos ir pamirštos. Ti kime, kad atradome pagrindines dalis, kurių joms trūko norint pa traukti vartotojų dėmesį“, – sakė L.Juozaitytė. Į Silicio slėnį JAV išvykusi ko manda tris mėnesius tobulino savo programą, grynino verslo modelį, mezgė naudingus ryšius ir ieško jo būsimų investuotojų. Vos prieš savaitę iš JAV grįžusi L.Juozaitytė toliau ketina tobulinti būsimą pro
naujų idėjų realizavimas versle svar bus ir patiems žmonėms, kurie gali už sitikrinti sau geresnį gyvenimo lygį, ir valst ybei dėl didesn io ekonom ikos aug imo, gal imybių eksport uot i pre kes ir paslaugas, surinkti daugiau mo kestinių pajamų, teikti daugiau viešų jų paslaugų.
suvarž ytas visiškas ar dalinis dispo navimas prekės ženklais, įvairiais pa tentais, licencijomis, leidimais ir pan. Atkreipt inas dėmesys, kad dispona vimo minėtais elementais bei teisių į juos apribojimas gali stipriai pakenkti galimybėms valdyti ir plėsti savo idėją bei priversti tapti eiliniais darbuotojais savo pačių įmonėje. Taip pat nereikia pamiršti, kad sutartimi neturėtų būti apribotos projekto kūrimo ir įgyvendi nimo galimybės. Kalbant apie tam tikro kiek io akcijų suteik imą invest uotojams, bene di džiausias pranašumas yra tai, kad in vest icijų davėjai net ur i pag rind in io įmonės akc ijų paketo (dažn iaus iai tar iamas i dėl 10 proc . įmonės akc i jų suteik imo). Taip gal imybė bendr u susitar imu priimt i sprend imus svar biaus iais bendrovės veiklos klaus i mais pal iekama jaun ies iems versl i ninkams. Vis dėlto nedidel is akcijų procentas, suteiktas invest uotojams, suponuo ja jų galimybę pasinaudoti akcininkų teisėmis: pradedant nuo procedūrinių, tokių kaip 1/10 visų balsų suteikiama visuotinio akcininkų susirinkimo su šauk imo iniciat yvos teisė, baig iant Lietuvos civiliniame kodekse numa tyta teise kreipt is į teismą ir prašy ti paskirt i ekspertus, kur ie išt irtų, ar bendrovė, jos valdymo organai ar na riai veikė tinkamai, ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti atitinkamas priemones.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos ak cinių bendrovių įstatymą uždarosios akcinės bendrovės akcininkai turi pir mumo teisę įsigyti kitų akcininkų par duodamas akcijas. Šiuo atveju jaunieji verslininkai, nusprendę parduoti da lį savo akcijų, gali rizikuoti tuo, kad in vestuotojai įgis galimybę daryti įtaką bendrovės valdymui, t. y. įgis kontroli nį akcijų paketą arba kvalifikuotą bal sų daugumą, o to nebūtų akcijas par duodant tretiesiems asmenims.
Vytautas Grigaliūnas
„Nord ia Baublys & Partners“
I
nvesticijų pritraukimas verslo idė jai vystyti, kai investicijų davėjai gauna dal į įkurtos įmonės akci jų, be savo pranašumų, turi ir ri zikos. Pasirašant tok io pobūdžio investavi mo bei finansavimo sutartis, ką ir kal bėti apie esmines sutarties sąlygas, pir miausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip apsaugoti ateityje galbūt sėkmin gą verslą. Svarbu, kad sutartyje nebū tų apribota jaunųjų verslinink ų teisė į produktą ir produktus, kurie pasira šant sutart į yra suk urt i arba bus su kuriami ateityje. Minimi produktų ap ribojimai gali būti įvairaus pobūdžio, todėl ypač svarbu neleist i, kad būt ų
Aleksandras Izgorodinas
Lietuvos pramon in ink ų konfederacijos Ekonom ikos ir finansų departamento anal it ikas
T
ai perspektyvi šaka, o Lietu va ne tik ES, bet ir viso pasau lio mastu garsėja labai gerai pareng iamais IT special is tais, ne veltui į Lietuvą atėjo „Barclays“ ir kiti finansų centrai. IT specialistai yra pajėg ūs sukurti gana konkuren cingų programėlių. Mano subjektyvia nuomone, už jų ir slypi ateitis. Tokių projektų vertė nėra trumpalaikė. Bendrovė „Apple“ buvo jų prad in in
Į pradedančiąsias įmones inves tuojantis „Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis įsi tikinęs, kad sėkmė ateina tuomet, kai baigiasi nesėkmės. Vyras mano, kad galiausiai pasiteisina tik tų kū rėjų, kurie nesikrato juodo darbo ir nebijo klysti, lūkesčiai. „Niekas neįvyksta greitai. Be to, būtina, kad sukurta programėlė iš spręstų kokią nors problemą. Ka žin ar pasiteisins tik kelių žmonių poreikius tenkinanti programėlė. Juk ji turi uždirbti pinigus, iš kurių mokami atlyginimai, mokesčiai“, – teigė A.Strumskis. Naujų verslų akceleratoriaus „Startup Highway“ įkūrėjas ir va dovas Rokas Tamošiūnas mano, kad erdvės kurti sėkmingas IT progra mas Lietuvoje dar yra pakankamai. Iš verslui skirtų programų jis išsky rė tokių, kurios padeda organizuoti logistiką ir komunikaciją, poreikį. „Iš asmeniniam vartojimui skirtų programų populiarios ir toliau tu rėtų būti įvairiai pritaikomos pra moginės. Lietuvoje dar ne iki galo išnaudotas vietos nustatymo as pektas – programėlės, kurios pade da surasti pramogas, renginius“, – tendencijas įžvelgė R.Tamošiūnas. kė, tač iau dab ar tendenc ijos labiau siai sus ijus ios su „Android“ ir „Mic ros oft“ prog ramom is, net gi nauj oj i „Windows“ operacinė sistema rem ia si prog ramėlėmis. Ateityje prog ramė lių poreik is ir popul iarumas tik didės. Reik ia tik mokėt i suk urt i tok ią, ku ri yra unikal i ir gal i kok ybiškai kon kur uot i su kitom is pas aul io prog ra mėlėm is. Brol iai Dail idės suk ūrė „Pixelmator“ programą – didelės pridėtinės vertės produktą, konk urentą tok iam gigan tui kaip „Adobe Photoshop“. Jie įrodė, kad Liet uvos IT special istai yra pa jėg ūs suk urt i prog ramas, kur ios gal i konkuruoti pasaulio mastu. Normalu, kad atsiranda visokių smulkesnių pro jektų, – tai bandymų ir klaidų metodas. Iš pirmo bandymo sukurti programą, kuri užkariautų pasaulį, sunku. Lietu voje ši niša dar ne tokia populiari kaip užsienyje. Yra kita problema: kad suk urt um ge rą prog ramą, komandoje reik ia ne tik IT, bet ir kit ų special ist ų. Jeig u mok i gerai prog ramuot i, dar nereišk ia, kad pas is eks, – pirm iaus ia reik ia geros rinkodaros ir prot ingos kainodaros. Šiuo met u didesn is Liet uvos trūk u mas – rinkodaros spec ial ist ų paren gimas. O prie inovatyvių sprendimų juda netgi tradicinė pramonė. Kai kurių įmo nių, pavyzdžiui, gaminančių lazerius ar biomedicinos priemones, technolo ginis pažangumas labai aukštas.