2012-10-31 Klaipeda

10

TRečiADIENIS, spalio 31, 2012

ekonomika

OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1398 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2839 JAV do­le­ris 1 2,6688 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6676 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9597 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3205 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6368 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4744 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8564

pokytis

–0,1431 % –0,3536 % –0,2616 % –0,3549 % +0,0101 % –0,1392 % +0,2313 % –0,3516 % +0,0035 %

Ne­regė­ti pla­nai Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

P

–0,69 %

a­sau­lio ly­de­riai yra pa­ si­mokę, kad ge­riau­sias me­to­das iš­veng­ti ka­ri­ nių konf­liktų yra pre­ ky­bos tarp ša­lių ska­ti­ni­mas.

Kuo la­biau vals­ty­bių eko­no­mi­ kos bus pri­klau­so­mos nuo vie­na ki­tos ge­rovės, tuo bus ma­žes­nis po­li­ti­nis in­te­re­sas konf­lik­tuo­ti.

Nuo pat Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro įgy­ven­din­tos ir to­liau ren­ gia­mos Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ ga­ni­za­ci­jos de­ry­bos bei dar­bas, ska­ti­nant tarp­tau­tinę pre­kybą, pri­si­dėjo prie pa­pras­tes­nio ir sklan­des­nio pa­sau­linės eko­no­ mi­kos vys­ty­mo­si.

Ta­čiau pa­sta­ruo­sius pen­ke­ rius me­tus be­si­tęsian­ti krizė ro­do, kad ši ins­ti­tu­ci­ja jau yra at­li­ku­si sa­vo pa­grin­dinį vaid­ menį ir ne­ga­li to­liau įgy­ven­ din­ti sa­vo pir­mi­nių tikslų.

Pas­tarųjų de­šimt­me­čių tarp­ tau­tinės pre­ky­bos ten­den­ci­jo­je ima ryškė­ti re­gio­ni­nis bend­ra­ dar­bia­vi­mas, t. y. geog­ra­fiš­kai, eko­no­miš­kai, de­mog­ra­fiš­kai, ne­tgi kultū­riš­kai pa­na­šiai iš­si­ vys­čiu­sių vals­ty­bių pa­stan­gos su­kur­ti re­gio­ninės pre­ky­bos fe­ no­meną ir taip už­tik­rin­ti sklan­ dų re­gio­no au­gimą.

Vyks­ta ir la­bai in­ten­sy­vios ES ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ tijų de­ry­bos, yra su­da­ry­ta aukš­ čiau­sio ly­gio dar­bo grupė, ku­ri jau šių metų gruodį turėtų pa­ skelb­ti me­mo­ran­dumą, ku­ria­me bus pa­teik­tos re­ko­men­da­ci­jos dėl šių dviejų re­gionų tar­pu­sa­ vio pre­ky­bos ska­ti­ni­mo ir in­ves­ ti­cijų su­tar­ties. Nors šis fak­tas pa­ly­gin­ti men­kai es­ka­luo­ja­mas, ta­čiau sa­vo ga­li­mu efek­tu jis yra be­ne svar­biau­sias galbūt ša­lių eko­no­mikų au­gimą ska­tin­sian­ tis veiks­nys.

Ypač džiu­gu, kad ES kar­tu ve­ da de­ry­bas dėl lais­vo­sios pre­ky­ bos su­tar­ties su Ja­po­ni­ja.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pro­gno­ zuo­ja, kad vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio eko­no­mi­kos au­gi­mas ES ga­li pa­ didė­ti net 2 pro­c, jei šios de­ry­ bos bus ve­da­mos tin­ka­ma link­ me ir bus pa­siek­ti už­sibrėž­ti tiks­lai, pa­si­ra­šy­tos bend­ra­dar­ bia­vi­mo ir in­ves­ti­cijų ska­ti­ni­ mo su­tar­tys. Pa­na­šaus eko­no­ mi­nio efek­to ga­li tikė­tis ir JAV bei Ja­po­ni­ja.

Eu­ro­ko­mi­sa­rai taip pat ti­ki­si, kad šių de­rybų re­zul­ta­tas bus 2 mln. pa­pil­domų dar­bo vietų su­ kūri­mas, ir tai bent jau iš da­lies išspręs vis opė­jan­čią ne­dar­bo pro­blemą ES.

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,99

4,62

2,49

„Apoil“

4,91

4,58

2,47

„Brent“ naf­ta

+1,47 %

De­šimt ša­ly­je vei­kian­čių ko­mer­ci­nių bankų ir už­sie­nio bankų sky­rių šių me­ tų rugsė­jo pa­bai­go­je bu­vo su­kaupę 76,3 mlrd. litų tur­to – 2,6 pro­c., ar­ba 2,01 mlrd. litų, ma­žiau nei pra­ėju­sių metų pa­bai­go­je.

Bend­ra­sis indė­lių po­rtfe­lis po to, kai ke­ letą mėne­sių au­go, su­si­traukė 247,5 mln. litų ir siekė 44,3 mlrd. litų, o pa­skolų po­rtfe­lis didė­jo ant­rą mėnesį iš eilės – 67,7 mln. litų, iki 54,1 mlrd. litų.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

+0,09 %

OMX Tallinn

Bankų tur­tas su­si­traukė

De­ga­lų kai­nos

kiekis Santykis

OMX Riga

85,91 dol. už 1 brl.

109,15 dol. už 1 brl.

1,6

pro­c.

šie­met pa­gal drau­di­mo įmo­kas ūgtelė­jo ša­lies drau­di­mo rin­ka.

Dėl mo­kes­čių au­ko­ja net kultūrą Iš­lai­dos už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas au­ga daug spar­čiau nei vi­du­ti­nis gy­ven­tojų at­ ly­gi­ni­mas. La­biau­siai ne­rimą ke­lia tai, kad kas­met šios pa­slau­gos su­ry­ja vis dau­ giau ki­toms prekėms ir pa­slau­goms skir­ tų pi­nigų.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Laisvų pa­jamų lie­ka men­kai

Pirmą šių metų ket­virtį gy­ven­to­jai ko­mu­na­li­niams mo­kes­čiams iš­lei­ do apie 38 pro­c. visų sa­vo pa­jamų, o 2010 m. šios iš­lai­dos siekė apie 31 pro­c. Per me­tus, įskai­čiuo­jant ir šiltąjį, ir šaltąjį se­zo­nus, 2010 m. gy­ven­to­jai ko­mu­na­li­niams mo­ kes­čiams iš­leido 22 pro­c. visų sa­ vo pa­jamų, o 2012 m. – be­veik 28 pro­c. Tai pa­rodė bend­rovės „Vie­na sąskai­ta“ su­rink­ti duo­me­nys. „Šiuos po­ky­čius lėmė tai, kad gy­ ven­tojų vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas per šį lai­ko­tarpį ki­lo vos 5,6 pro­c., o ko­ mu­na­li­nių mo­kes­čių naš­ta – net 27 pro­c.“, – sakė bend­rovės rin­ko­da­ ros ir klientų ap­tar­na­vi­mo va­do­vas Lai­mo­nas No­rei­ka. Jis pa­brėžė, kad at­lie­kant ana­lizę prie ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių bu­vo pri­ski­ria­mi mo­kes­ čiai už šil­dymą, elektrą, van­denį, du­jas, taip pat in­ter­netą ir te­le­fo­ no ryšį, te­le­vi­ziją, na­mo ad­mi­nist­ ra­vimą, šiukš­lių iš­ve­žimą.

Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, did­žiau­sią ne­rimą ke­lia pa­jamų da­lies, skir­ tos ko­mu­na­li­niams mo­kes­čiams, au­gi­mo ten­den­ci­ja. Jei ji ne­si­keis, 2013 m. gy­ven­to­jai ko­mu­na­li­niams mo­kes­čiams bus pri­vers­ti skir­ti 43 pro­c. sa­vo pa­jamų.

Kai­nos nuo­lat au­ga

Šil­dy­mas per ket­ve­rius me­tus, re­ mian­tis Vals­ty­binės kainų ir ener­

Pi­nigų lie­ka vis ma­žiau Vi­du­tinė me­tinė mėne­sio dar­bo už­ mo­kes­čio da­lis, ski­ria­ma ko­mu­na­li­ niams mo­kes­čiams per me­tus Me­tai Ket­v ir­t is

2010

2011

2012

I II III IV I II III IV I II III IV

In­dek­sas (pro­c.)

31,5 21,4 13,9 23,7 37,2 24,5 16,8 23,4 38,1 27,1 18,4 -

Šal­ti­nis: UAB „Vie­na sąskai­ta“ inf.

ge­ti­kos kont­rolės ko­mi­si­jos pa­teik­ ta sta­tis­ti­ka, ša­lies gy­ven­to­jams pa­bran­go be­veik 40 pro­c. Šių me­ tų spalį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu per­nai, šil­dy­mo kai­nos ša­lies gy­ven­to­jams pa­didė­jo vi­du­ ti­niš­kai 8,5 pro­c. Iš did­mies­čių kai­ nų au­gimą la­biau­siai pa­ju­to Kau­no ir Klaipė­dos gy­ven­to­jai, šiek tiek men­kiau – Vil­niaus.

Ban­ko „Nor­d ea“ vy­r iau­s io­ jo eko­no­mis­to Žy­gi­man­to Mau­ri­ co tei­gi­mu, prie­š krizę, 2008 m., iš­lai­dos už būstą su­darė 12 pro­c. visų gy­ven­tojų iš­laidų, o 2012 m. jos siekė ko­ne 14 pro­c. „Pir­miau­ sia taip yra dėl to, kad at­ly­gi­ni­mai au­go la­bai lėtai – ne tik lėčiau nei bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas, mūsų eko­no­mi­ka, bet ir ap­skri­tai pre­kių ir pa­slaugų kai­nos“, – sakė Ž.Mau­ ri­cas.

Au­ko­ja aukš­tes­nius po­rei­kius

Nors iš pir­mo žvilgs­nio per ket­ve­ rius me­tus 2 pro­cen­ti­niais punk­ tais išau­gu­sios iš­lai­dos už būs­ tą neat­ro­do kaip pa­vo­jaus ženk­las, eko­no­mis­tas nea­be­jo­jo, kad toks iš­laidų au­gi­mas – di­de­lis: „Kiek­ vie­nas pa­pil­do­mas iš­laidų, skirtų būstui, pro­cen­tas reiš­kia kitų pre­ kių ir pa­slaugų at­si­sa­kymą. Ša­lies gy­ven­tojų lėšos, skir­tos kultū­rai ir lais­va­lai­kiui, to­lyd­žio mažė­ja ir šis reiš­ki­nys ver­čia su­ne­rim­ti. Va­di­na­ si, žmonės au­ko­ja aukš­tes­nius po­ rei­kius dėl bui­ti­nių, ar­ba pir­mi­nių, po­rei­kių, o tai net šiek tiek kei­čia vi­suo­menės raidą.“ Vis dėlto Ž.Mau­ri­cas pa­brėžė, kad gy­ven­tojų at­ly­gi­nimų ir iš­laidų už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas san­ty­kis yra di­de­lis pir­miau­sia dėl men­kos ša­lies eko­no­mi­kos, o ne šių iš­laidų dyd­žio sa­vai­me. Anot jo, Lie­tu­vos, pa­ly­gin­ti su kitų ES ša­lių, gy­ven­ tojų iš­lai­dos už ko­mu­na­li­nes pa­ slau­gas nėra di­delės ir daž­nai net ma­žesnės. Ta­čiau Lie­tu­va ne­su­ge­ ba su­ge­ne­ruo­ti di­delės pri­dėtinės vertės ir su­rink­ti tiek lėšų, kad jų pa­kaktų vi­siems ša­lies gy­ven­to­ jams su­kur­ti fi­nan­sinę ge­rovę, tad ir sąly­gas be sun­kumų su­si­mokė­ti mo­kes­čius už būstą.

Nors pa­šne­ko­vas šiais me­tais di­ de­lio at­ly­gi­nimų pa­didė­ji­mo ne­ prog­no­za­vo, kitą­met sakė esant di­des­nių po­ky­čių ga­li­mybės. „Jei

Sto­ka: ko­mu­na­li­niams mo­kes­čiams pa­rei­ka­lau­jant vis di­desnės gy­ven­

tojų pa­jamų da­lies, nu­ken­čia gy­ven­tojų iš­lai­dos ne­būti­niau­siems po­ rei­kiams pa­ten­kin­ti.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

eko­no­mi­ka augs to­kiu tem­pu kaip šiuo me­tu, pro­gno­zuo­ja­me, kad at­ly­gi­ni­mai ki­tais me­tais pra­dės aug­ti spar­čiau. O dar ki­tais me­tais au­gi­mas ga­li vir­šy­ti net 5 pro­c.“, – pro­gno­za­vo jis ir pa­brėžė, kad to­kie po­ky­čiai lemtų ir ma­žesnę ko­mu­ na­li­nių mo­kes­čių naštą.

Su­tau­py­ti ne­leng­va

Ž.Mau­ri­co ma­ny­mu, iš­lai­dos už ko­m u­n a­l i­n es pa­s lau­gas men­kai rea­guo­ja į kainų po­ky­čius. Todėl jis sakė ne­pas­tebėjęs, kad didė­ jant iš­l ai­d oms už ko­m u­n a­l i­n es pa­s lau­gas gy­ven­to­jai imtų tau­ py­ti ak­ty­viau.

Vis dėlto eko­no­mis­tas pa­brėžė, kad šiuo me­tu ener­gi­jos iš­tek­ liai nau­do­ja­mi taip, lyg ša­lis bū­ tų la­bai tur­tin­ga: „Mes vi­siš­kai ne­tau­po­me – gy­ve­na­me kiau­rais lan­gais. Ypač vals­ty­bi­nis sek­to­ rius švais­to mil­ži­niš­kus ener­gi­jos kie­kius. Nors re­no­va­ci­jos pro­ce­ sas jau pra­si­dėjęs, li­go­ni­nių, vie­ šųjų ins­ti­tu­cijų pa­statų san­da­ru­ mas la­bai pra­stas.“ Bend­rovės LES­TO at­sto­vas ry­ šiams su vi­suo­me­ne Er­nes­tas Nap­ rys pa­ti­ki­no, kad pa­ko­re­ga­vus įpro­ čius ga­li­ma su­tau­py­ti 7–10 pro­c. visų elekt­ros ener­gi­jai ten­kan­

čių iš­laidų, o pa­kei­tus dar ir daug elekt­ros nau­do­jan­čius prie­tai­sus – vi­du­ti­niš­kai 20 pro­c. Ta­čiau net kas tre­čias gy­ven­to­jas pri­pažįs­ta elekt­ros ener­giją var­to­jan­tis neat­ sa­kin­gai.

Svar­biau­sia, kaip sakė E.Nap­rys, gy­ven­to­jai turėtų iš­mok­ti ne­pa­lik­ ti prie­taisų budė­ji­mo re­ži­mu, at­si­ kra­ty­ti įpro­čio be prie­žas­ties lai­ky­ ti įjungtą šviesą, te­le­vi­ziją ar ra­diją: „Viską rei­kia nau­do­ti ta­da, kai rei­ kia, ir tiek, kiek rei­kia.“ Gy­ven­to­jai ne­sku­ba gal­vo­ti ir apie šil­dy­mo prie­mo­nes. Kas de­šim­tas gy­ven­to­jas ši­lu­mos tau­py­mo prie­ mo­nių ža­da im­tis gavę pirmą sąs­ kaitą už šil­dymą, parodė įmonės „Dan­foss“ atliktas tyrimas.

38 pro­c.

visų sa­vo pa­jamų gy­ ven­to­jai iš­lei­do ko­mu­ na­li­niams mo­kes­čiams pirmą šių metų ket­virtį.