Page 1

PIRMAS miesto dienraštis

TREČIADIENIS, SPALIO 31, 2012

www.kl.lt

Elekt­ros ka­be­lio va­gys vals­ty­bei pri­da­rė re­kor­di­nių nuo­sto­lių.

Užribis 8p.

255 (19 556)

Lapkričio 1 d., ketvirtadienį, laikraštis neišeis. Kitas dienraščio numeris – lapkričio 2 d. – penktadienį.

Ura­ga­ną San­dy ame­ri­kie­čiai ne vel­tui pra­mi­nė „Fran­kenš­tor­mu“.

Pasaulis 11p.

Mo­kyk­la – tarsi pri­va­ti?

Kaina 1,30 Lt

„Ope­ra­ty­viai spręs­ti pro­ble­ mą – va kur pi­lo­ta­žas.“ Val­di­nin­kas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas pri­pa­ži­no, kad dėl gat­vių va­ly­mo ky­la pa­čių įvai­riau­sių klau­si­mų, ta­čiau svar­biau­sia – juos lai­ku iš­spręs­ti.

3p.

Vė­li­nės pa­ko­re­guos eis­mą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Sie­kiant iš­veng­ti au­to­mo­bi­lių spūs­ čių, Vi­sų šven­tų­jų die­ną ir per Vė­ li­nes prie Lė­bar­tų ir Jo­niš­kės ka­pi­ nių tu­rė­tų bū­ti lai­ki­nai pe­ror­ga­ni­ zuo­tas eis­mas.

„„Prie­šin­gy­bė: nuo­sa­vą na­mą ir jo ap­lin­ką puo­se­lė­jan­čiam Fut­bo­lo mo­kyk­los di­rek­to­riui A.Ado­my­nui ne­si­se­ka rū­pin­tis griū­van­čiu val­diš­ku pa­sta­

tu, ku­ria­me tre­ni­ruo­ja­si vai­kai. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko ir Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Griū­van­čios Klai­pė­dos fut­bo­lo mo­kyk­los di­rek­to­rius gy­ve­na be­veik pu­sės mi­li­jo­no li­tų ver­tės na­me. Da­lis spor­to bend­ruo­ me­nės įta­ria, jog to­kį tur­tą val­diš­ką dar­bą dir­ban­tis vy­ras „už­gy­ve­no“ tik to­dėl, kad biu­dže­ti­nę įstai­gą yra pa­ver­tęs už­da­rą­ja ak­ci­ne bend­ro­ve.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Dir­bo Ame­ri­ko­je

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ti­ nės įstai­gos di­rek­to­riaus An­ta­no Ado­my­no vie­šai skel­bia­mas at­ly­ gi­ni­mas per mė­ne­sį „ant po­pie­ riaus“ yra 3 tūkst. 111 li­tų.

4

„Vis­kas pri­k lau­sys nuo si­t ua­ ci­jos. Jei ne­b us ma­š i­n ų spūs­ čių ir vie­ša­sis trans­por­tas ga­lės ju­dė­ti be pro­ble­mų, kam su­da­ ry­ti žmo­nėms ne­pa­to­gu­mų? Jei grūs­tys su­si­da­rys, rei­kės tai­ky­ ti ap­ri­bo­ji­mus“, – tvir­ti­no Klai­ pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­ mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Gin­ta­ras Ku­čins­kas. Ri­bo­ti eis­mą prie ka­pi­nių, su­si­ da­rius spūs­tims, pa­si­reng­ta nuo ket­v ir­ta­d ie­n io iki sek­ ma­die­nio.

www.kl.lt

Jau prasidėjo balsavimo etapas! Balsuoti galite portale www.KL.lt

2


2

TREČIADIENIS, SPALIO 31, 2012

miestas

Prieš šventes gra­si­na kel­ti kai­nas Ne­sus­ku­bu­sie­ji ap­si­rū­pin­ti gė­lė­mis iš anks­to, per Vė­li­nes už jas bus pri­vers­ti mo­kė­ti bran­giau, ta­čiau iš­lai­das šiek tiek kom­pen­suos su nuo­lai­da siū­lo­mų žva­kių kai­na. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Nors Vė­li­nėms skir­tų gė­lių ir puokš­čių pa­si­rin­ki­mas aki­vaiz­ džiai išau­gęs, pir­kė­jai kol kas ne­ sku­ba at­ver­ti pi­ni­gi­nių, o tur­gaus pre­kei­viai kol kas ne­ga­li pa­si­gir­ti pir­kė­jų gau­sa. Par­da­vė­jai gąs­di­na kil­sian­čio­mis kai­no­mis – esą kas­dien gė­lių kai­na šok­te­lės dviem ar tri­mis li­tais. Pre­ kei­viai taip ti­ki­si at­si­grieb­ti už ne­ sėk­min­gą išanks­ti­nę pre­ky­bą.

Par­da­vė­jai ti­ki­no, kad žmo­nės la­biau do­mi­si bū­tent dirb­ ti­nė­mis gė­lė­mis. Jos esą pra­ktiš­kes­nės dar­ga­no­tu oru ir il­ giau džiu­gi­na akį.

Kai ku­rie jų guo­dė­si neat­si­me­ ną to­kių me­tų, kad per die­ną su­ pre­kiau­tų vos ke­lio­li­ka li­tų, nors iki Vė­li­nių bu­vo li­ku­sios tik ke­lios die­nos. Pak­laus­ti, ar ne­bi­jo at­bai­dy­ ti pir­kė­jų pa­di­din­to­mis kai­no­mis, par­da­vė­jai ti­ki­no, kad per Vė­li­nes žmo­nės ne­pai­so kai­nų ir pla­čiau at­ve­ria pi­ni­gi­nes. Po­pu­lia­riau­sių ka­pi­nių gė­lių – chri­zan­te­mų – kiek­vie­nas pir­kė­jas ga­li pa­si­rink­ti pa­gal sa­vo fi­nan­si­ nes ga­li­my­bes. Jų kai­nos svy­ruo­ja nuo 2,5 iki 12 li­tų. Pra­ban­giai at­ro­ dan­čių ka­ra­liš­kų chri­zan­te­mų va­ zo­nė­lis at­sieis ir 15 li­tų.

Puokš­te­lę iš gy­vų chri­zan­te­mų su eg­li­ša­kė­mis ga­li­ma įsi­gy­ti ir už 5 li­tus. No­rin­tie­ji ka­pą pa­puoš­ti il­ges­ niam lai­kui ga­li rink­tis iš di­džiu­lės pa­siū­los dirb­ti­nių gė­lių. Dau­gu­ ma par­da­vė­jų siū­lė įvai­rių dy­džių puokš­čių. Už ma­žes­nes bu­vo pra­ šo­ma nuo 10 iki 20 li­tų, o už di­des­ nes – iki 40 li­tų. Par­da­vė­jai ti­ki­no, kad žmo­nės la­ biau do­mi­si bū­tent dirb­ti­nė­mis gė­ lė­mis. Jos esą pra­ktiš­kes­nės dar­ga­ no­tu oru ir il­giau džiu­gi­na akį. Dirb­t i­n ė­m is gė­l ė­m is ap­s i­r ū­ pin­ti ga­li­ma ir pre­ky­bos cent­ruo­ se, kur žie­do kai­na pra­si­de­da nuo 2,50 li­to. Šią sa­vai­tę be­veik vi­si pre­ky­bos cent­rai pir­kė­jus vi­lio­ja di­džiu­lė­mis nuo­lai­do­mis žva­kėms. Par­duo­tu­vė­se žva­kių kai­nos svy­ ruo­ja nuo 2,50 iki 12 li­tų, pri­klau­ so­mai nuo dy­džio. Tur­gu­je jų ga­li­ ma įsi­gy­ti nuo 1 iki 26 li­tų. Pa­čios pi­giau­sios nė­ra pri­tai­ky­tos per­ mai­nin­giems lie­tu­viš­kiems orams, o štai kai­nuo­jan­čios per 20 li­tų ga­ li deg­ti net ke­lias pa­ras. Kaip pa­ste­bi par­da­vė­jai, pa­sta­ rą­sias ren­ka­si tie, ku­rie ka­pus pla­ nuo­ja ap­lan­ky­ti dar iki Vė­li­nių.

2,5 – už tiek litų pigiausiai galima įsigyti gyvų chri­zan­te­mų vazonėlį.

„„Nes­ku­ba: kol kas par­da­vė­jai ne­ga­li pa­si­gir­ti į ka­pus su­si­ruo­šu­sių pir­

kė­jų ant­plū­džiu. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„„Neiš­ven­gia­ma: lapk­ri­čio 1-ąją prie ka­pi­nių kas­met su­si­da­ro trans­por­to spūs­tys.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vė­li­nės pa­ko­re­guos eis­mą Va­ž ia­v i­m o į Lė­bar­t ų 1 ka­p i­n es sche­m a iš­l i­ ko to­kia pat, kaip ir per praė­ju­sių

me­tų Vė­li­nes. Su­si­da­rius trans­por­to grūs­tims, eis­mas bus už­draus­tas nuo Rim­ kų via­du­ko iki Lė­bar­tų. Šiuo ke­ liu ga­lės va­žiuo­ti tik pa­tei­kę do­ ku­men­tus gy­ven­to­jai ir vie­ša­sis trans­por­tas. Dėl re­mon­tuo­ja­mos Jo­niš­kės gat­vės su­dė­tin­ges­nės eis­mo są­ly­ gos lapk­ri­čio 1-ąją bus prie Jo­niš­ kės ka­pi­nių. Dėl dar­bų Jo­niš­kės gat­ve nuo Mo­k yk­l os gat­v ės mo­to­r i­n ių trans­p or­to prie­m o­n ių eis­m as drau­d žia­m as. Čia ei­t i ga­l ės tik pės­tie­ji. Pri­va­ž iuo­t i prie Jo­n iš­k ės ka­ pi­nių vai­ruo­to­jai ga­lės tik Lie­pų gat­ve. To­liau – Jo­niš­kės, Kle­miš­kės, Rū­ko, Jau­nys­tės gat­vė­mis. Vai­ruo­to­jų pra­šo­ma lai­ky­tis ke­lių eis­mo tai­syk­lių, au­to­mo­bi­lius sta­ ty­ti tik tam skir­to­se vie­to­se, va­do­ vau­tis ke­lio ženk­lais. Sie­kiant iš­veng­ti spūs­čių, mi­ru­ sių­jų pa­gerb­ti vyk­sian­tiems klai­ pė­die­čiams siū­lo­ma nau­do­tis vie­ šuo­ju trans­por­tu. Au­to­bu­sų nuo ket­vir­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio į ka­pi­nes va­žiuos dau­giau. Pa­pil­do­mi jų rei­sai pra­dė­ti or­ ga­ni­zuo­ti jau sa­vait­ga­lį. Ket­vir­ta­ die­nį, Vi­sų šven­tų­jų die­ną, bus or­ ga­ni­zuo­ja­mi pa­pil­do­mi 11, 17, 18 marš­ru­tų rei­sai. Įp­ras­tai kur­suos spe­cia­lūs 111, 99 ir 117 nu­me­riais pa­žy­mė­ti au­to­bu­ sai. Tai spe­cia­lūs marš­ru­tai, or­ga­ ni­zuo­ja­mi per Vė­li­nes. Dėl spe­cia­lių­jų marš­ru­tų or­ga­ ni­za­vi­mo lapk­ri­čio 1-ąją nuo 9 iki 19.10 val. ne­va­žiuos 9 nu­me­riu pa­žy­mė­tas au­to­bu­sas. Jis taps 99. Taip pat ne­bus or­ga­ni­zuo­ja­mas 18A marš­ru­tas. 17 ir 18 nu­me­riu pa­žy­ mė­ti au­to­bu­sai ne­va­žiuos į „Jau­ nys­tės“ sto­te­lę. Šie­met spe­cia­lūs au­to­bu­sų marš­ ru­tai į ka­pi­nes bus or­ga­ni­zuo­ja­mi iki lapk­ri­čio 4-osios. Ma­no­ma, kad žmo­nės vis dar ga­li no­rė­ti vyk­ti ap­lan­ky­ti mi­ru­sių ar­ ti­mų­jų.


3

TREČIADIENIS, SPALIO 31, 2012

miestas At­si­sa­kė nag­ri­nė­ti

Su­sir­go tri­chi­ne­lio­ze

Iš­ly­di­mas E.Iva­naus­kas

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas at­si­sa­kė nag­ri­nė­ti, ar Kur­šių ne­ri­jos na­ cio­na­li­nio par­ko tvar­ky­mo pla­ no nuo­sta­tai ati­tin­ka Kons­ti­tu­ ci­jai ir ki­tiems tei­sės ak­tams. To­kį pra­šy­mą pa­tei­kė 9 Sei­mo na­riai. Kons­ta­tuo­ta, kad jų krei­ pė­si per ma­žai. Pa­gal įsta­ty­ mus tą tu­ri pa­da­ry­ti ne ma­žiau kaip 29 Sei­mo na­rių gru­pė.

Klai­pė­do­je tri­chi­ne­lio­ze su­si­ rgo ir šiuo me­tu li­go­ni­nė­je gy­do­ mi du vie­nos šei­mos na­riai. Jie už­si­krė­tė nuo pa­čių pa­si­ga­min­ tų šer­no mė­sos pro­duk­tų. Ty­ri­ mo me­tu nu­sta­ty­ta, kad šių me­ tų rug­sė­jo pra­džio­je su­me­džio­tų šer­nų mė­sos ga­mi­niais bu­vo pa­ vai­šin­ti dar ke­li žmo­nės. Jie kon­ sul­tuo­ja­mi me­di­kų.

Šian­dien Kre­tin­gos ka­pi­nė­se lai­do­ja­mas lie­tu­viš­ko­sios est­ ra­dos le­gen­da Eu­ge­ni­jus Iva­ naus­kas (1941–2012). At­sis­vei­ ki­ni­mas su ve­lio­niu vyks Kre­ tin­gos baž­ny­čio­je. Mi­šios au­ko­ ja­mos 7 val. Kars­tas iš lai­do­ji­ mo na­mų iš­ne­ša­mas 15 val. Po sun­kios li­gos E.Iva­naus­kas mi­ rė spa­lio 29 d.

Ke­li­nin­kai at­si­sa­kė va­ly­ti gat­ves Ke­li­nin­kai su­si­kir­ to su uos­ta­mies­čio val­džia. Da­bar mies­ te esan­ti vie­nin­te­ lė įmo­nė, ku­ri pri­va­ lo va­ly­ti gat­ves, iki lapk­ri­čio 1 die­nos at­si­sa­kė teik­ti pa­ slau­gas be raš­tiš­ko sa­vi­val­dy­bės įspė­ji­ mo. Ji ne­be­no­ri pri­ žiū­rė­ti ir be ran­go­ vo li­ku­sios šiau­ri­nės mies­to da­lies, nors su­tar­tis jau pa­ruoš­ta. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Sėk­min­gos de­ry­bos ne­pa­vy­ko

Sa­vi­val­dy­bė ant­ra­die­nį tu­rė­jo pa­ si­ra­šy­ti su­tar­tį su įmo­ne „Žem­ka­ sa“ dėl lai­ki­nos šiau­ri­nės mies­to da­l ies prie­ž iū­ros žie­m os me­t u, kol vyks tei­si­niai gin­čai tarp šia­ me kon­kur­se da­ly­va­vu­sių bend­ ro­vių. Dar ry­tą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas džiau­gė­si pir­ma­die­nį įvy­ku­sio­mis sėk­min­go­mis de­ry­bo­mis ir pa­brė­ žė, kad li­ko tik for­ma­lu­mas. „Pas­lau­gų įkai­niai tin­ka. Jie pa­ na­šūs kaip ir pie­ti­nė­je mies­to da­ly­ je. Jei neiš­sisp­ręs teis­mi­niai gin­čai dėl pa­grin­di­nio ran­go­vo šiau­ri­nės mies­to da­lies va­ly­mui, „Žem­ka­sa“ teiks pa­slau­gą žie­mos se­zo­nu: nuo lapk­ri­čio 1 iki ba­lan­džio 1 die­nos“, – tvir­ti­no V.Kar­ma­no­vas. Ta­čiau sėk­min­gos de­ry­bos bai­ gė­si ne­kaip. Lai­mė­ju­si kon­kur­są tre­jus me­tus va­ly­ti pie­ti­nę mies­ to da­lį, „Žem­ka­sa“ ne tik at­si­sa­ kė pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį dėl šiau­ri­ nės mies­to da­lies prie­žiū­ros, bet ir bars­ty­ti gat­ves be at­ski­ro val­ džios nu­ro­dy­mo. „Sa­vi­val­dy­bei iš­siun­tė­me raš­ tą, kad ne­pri­žiū­rė­si­me šiau­ri­nės mies­to da­lies. Aps­kai­čia­vo­me, kad mums neap­si­mo­ka. Rei­kia iš­leis­ ti 10 tūkst. li­tų drau­di­mui, o dirb­ti ga­li tek­ti tik dvi sa­vai­tes“, – tvir­ ti­no įmo­nės „Žem­ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas. Nak­tį bars­tė gat­ves

Bend­ro­vė „Žem­ka­sa“ taip pat sa­ vi­val­dy­bę raš­tu in­for­ma­vo, kad iki lapk­ri­čio 1 die­nos, kai ofi­cia­liai pra­

Dienos telegrafas Ko­mi­si­ja. Tre­čia­die­n į 14 val. sa­vi­val­ dy­bė­je vyks Nar­ko­t i­k ų kont­ro­lės ko­ mi­si­ja. Fes­t i­va­l is. Sek­m a­d ie­n į Klai­p ė­dos kon­cer­t ų sa­lė­je vyks Klai­p ė­dos sa­ vi­val­dy­b ės tau­t i­n ių kul­t ū­r ų cent­ro or­ga­n i­z uo­ja­mas fes­t i­va­l is „Tau­t i­n ių kul­tū­r ų die­na“. 15.30 val. bus ati­da­ry­ ta Klai­pė­dos tau­ti­nių ma­ž u­mų bend­ ruo­me­nių tau­to­dai­lės ir na­cio­na­li­nio pa­vel­do pa­ro­da. 16 val. bend­r uo­me­ nės pri­si­sta­t ys, vyks šven­t i­n is kon­ cer­tas. Ren­g i­nys ne­mo­ka­mas. Te­ra­pi­j a. Klai­p ė­d ie­č iai kvie­č ia­m i į mu­zi­kos te­ra­pi­jos už­siė­mi­mus. Lapk­ ri­čio 6, 13, 20, 27 die­no­mis 18 val. stu­ di­jo­je „Grock“ lau­k ia­m i pra­de­dan­t ie­ ji, 19 val. – pa­žen­g u­sie­ji. Bū­t i­na už­si­ re­g ist­r uo­t i iš anks­to. Re­g ist­r uo­t is ga­ li­ma tel. 8 600 00 370 ar­ba el. pa­štu pastas@grock.lt.

„„Spren­di­mas: ke­li­nin­kai at­si­sa­kė bu­dė­ti be raš­tiš­ko sa­vi­val­dy­bės nu­ro­dy­mo iki lapk­ri­čio 1 die­nos, kai ofi­cia­

liai pra­si­de­da žie­mos se­zo­nas. 

si­de­da žie­mos se­zo­nas, ne­bu­dės. Aiš­ki­na­ma, kad toks spren­di­mas priim­tas, nes sa­vi­val­dy­bė at­si­sa­ kė su­mo­kė­ti ne tik už gat­vių, bet ir už til­tų, via­du­kų, įkal­nių, nuo­ kal­nių bars­ty­mą ant­ra­die­nio nak­tį. Be to, įmo­nė su­ži­no­jo, kad šiau­ri­ne mies­to da­li­mi jie rū­pi­no­si be at­ly­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nos. Vi­so re­gio­no ke­li­nin­kai dir­ba, o mums ne­rei­kė­jo?“ – ste­bė­jo­si va­do­vas. Anot D.Zo­ko, pa­bars­ty­ti drus­ka pa­grin­di­nes mies­to gat­ves pie­ti­ nė­je mies­to da­ly­je kai­nuo­ja apie 3 tūkst. li­tų. Pa­na­šiai ši pa­slau­ga at­ siei­na ir šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je. „Jei ry­te bus sli­du, vai­ruo­to­jams ne­rei­kė­tų ste­bė­tis. Jei ne­gau­si­ me raš­tiš­ko sa­vi­val­dy­bės nu­ro­dy­ mo, mes ne­bu­dė­si­me“, – tvir­ti­no D.Zo­kas. Rei­kia gau­ti lei­di­mą?

Dai­nius Zo­kas:

Vi­so re­gio­no ke­li­nin­ kai dir­ba, o mums ne­ rei­kė­jo?

gio. Jos gat­vės, taip pat til­tai ir via­ du­kai bu­vo bars­to­mi drus­ka. Pa­sak D.Zo­ko, bars­ty­ti gat­ves ant­ra­die­nio nak­tį ap­si­spręs­ta sie­ kiant iš­veng­ti to­kios pat si­tua­ci­ jos kaip pir­ma­die­nio ry­tą. Tą kar­tą mies­tas bu­vo vir­tęs čiuo­žyk­la. Ne­ pa­bars­ty­to­mis, sli­džio­mis gat­vė­mis pik­ti­no­si ir vai­ruo­to­jai, ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Dėl sli­džios dan­gos pa­ si­py­lė ir eis­mo įvy­kiai. Sa­vi­val­dy­bė at­si­sa­kė mo­kė­ti

Ta­čiau, D.Zo­ko tei­gi­mu, sa­vi­val­ dy­bės at­sto­vai pa­reiš­kė, kad gat­ vių bars­ty­ti ne­rei­kė­jo. „Paaiš­ki­no, kad už šiuos dar­bus ne­bus su­mo­kė­ta, nes žie­mos se­zo­ nas pra­si­de­da nuo lapk­ri­čio 1 die­

V.Kar­ma­no­vas va­kar po pie­tų tvir­ti­no, kad kol kas to­kio raš­to iš „Žem­ka­sos“ sa­vi­val­dy­bė dar nė­ ra ga­vu­si. Ta­čiau pa­tvir­ti­no, jog už gat­vių bars­ty­mą ant­ra­die­nio nak­tį bend­ro­vei ne­bus su­mo­kė­ta. „Ar rei­kė­jo at­lik­ti šiuos dar­bus? Nak­tį juk bu­vo pliu­si­nė tem­pe­ra­ tū­ra. Plik­le­dis ne­su­si­da­rė. Ne­bu­vo ir jo­kių nu­ro­dy­mų iš sa­vi­val­dy­bės vyk­dy­ti šiuos dar­bus. Jei ran­go­ vas pa­skam­bi­na ir sa­ko, kad bū­ti­ nai rei­kia bars­ty­ti, lei­di­mas duo­ da­mas. Ke­li­nin­kai šį kar­tą dar­bų ėmė­si iš bai­mės, nors jie ne­bu­ vo bū­ti­ni. Kai rei­kia – ne­bars­to, kai ne­rei­kia – bars­to“, – tvir­ti­no V.Kar­ma­no­vas. Pa­sak jo, žie­mos se­zo­nas uos­ ta­mies­ty­je pra­si­de­da nuo lapk­ri­ čio 1 die­nos. Val­di­nin­kas pa­brė­žė, kad ke­li­nin­kai tu­ri bu­dė­ti nak­tį iš ant­ra­die­nio į tre­čia­die­nį ir nak­tį iš tre­čia­die­nio į ket­vir­ta­die­nį. Anot jo, sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai duos raš­tiš­ką nu­ro­dy­mą. Lems teis­mo spren­di­mas

V.Kar­ma­no­vas pa­brė­žė, kad šiau­ri­ nė mies­to da­lis ne­liks be pri­žiū­rė­ to­jo. Anot jo, su­tar­tis bus pa­si­ra­šy­

Komentaras Vy­tau­tas Gru­žas

Įmo­nės „Klai­pė­dos re­g io­no ke­l iai“ di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­jas

A

nt­ra­die­nio nak­tį bars­tė­me til­t us ir via­du­k us Klai­pė­ dos bei Kre­t in­gos ra­jo­ne. Jie bu­vo sli­dūs, grei­č iau per­š ą­la nei ke­l iai. Ypač to­se vie­to­se, kur yra upės. Že­mė dar šil­ta, tai dėl gat­v ių di­de­l ių pro­ble­mų ne­k i­lo. Pir­ ma­d ie­n io nak­t į bars­tė­me ne tik til­ tus ir via­du­k us, bet ir vi­sus ke­l ius. Bu­d i­me jau dvi sa­vai­tes. Šie­met pra­ dė­jo­me kaip nie­ka­da anks­t i. Spa­l io vi­du­ry­je bu­vo at­ša­li­mas ir už­sa­ko­vas – Lie­tu­vos au­to­mo­bi­l ių ke­l ių di­rek­ci­ ja ma­nė, kad ga­l i kil­t i pro­ble­mų. Bu­ vo duo­tas nu­ro­dy­mas pra­dė­ti bu­dė­ti. Su­da­r y­tos ko­man­dos, jos pa­si­r uo­šu­ sios be ka­da iš­va­ž iuo­ti į dar­bą.

ta ar­ba su įmo­ne „Žem­ka­sa“, ar­ba su pa­grin­di­nį kon­kur­są lai­mė­ju­sia „Eco­ser­vi­ce“. Pa­va­duo­to­jas aiš­ki­no, kad teis­ mas at­me­tė bend­ro­vės „Va­ka­rų šva­ra“ ieš­ki­nį dėl gat­vių va­ly­mo kon­kur­so re­zul­ta­tų. Per dvi sa­ vai­tes jie tu­ri tei­sę spren­di­mą ap­ skųs­ti. Tre­čia­die­nį vyks teis­mo po­sė­dis dėl sa­vi­val­dy­bės pra­šy­mo lai­ki­nų­jų ap­sau­gos prie­mo­nių pa­nai­ki­ni­mo, ku­rio­mis bu­vo už­draus­ta pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį su bend­ro­ve „Eco­ser­vi­ce“. „Pa­na­šu, kad teis­mas pa­ten­kins mū­sų pra­šy­mą, nes „Va­ka­rų šva­ ros“ skun­dą at­me­tė. Ta­da su­tar­tį pa­si­ra­šy­si­me su pa­grin­di­nio kon­ kur­so nu­ga­lė­to­ju. Da­bar pa­ruoš­tos dvi su­tar­tys: vie­na – „Žem­ka­sai“, ki­ta – „Eco­ser­vi­ce“. Pa­gal si­tua­ci­ją žiū­rė­si­me, ku­rią pa­si­ra­šy­ti“, – tei­ gė V.Kar­ma­no­vas.

Ter­mi­na­las. Kon­kur­se dėl su­skys­tin­ tų­jų du­jų ter­mi­na­lo teik­ti pa­siū­ly­mus iš­reiš­kė še­šio­li­ka bend­ro­vių. Tu­r is­t ai. Ne­r in­g a sa­vo pa­t rauk­lu­ mą di­d ins mo­der­n io­m is tech­no­lo­ gi­j o­m is. Pir­m ie­j i žings­n iai jau nu­ ma­t y­t i pa­reng­to­j e e-Ne­r in­gos vi­z i­ jo­j e. Sie­k iant pa­leng­v in­t i ato­s to­g ų pla­n a­v i­m ą Ne­r in­go­j e jau šiuo me­t u die­g ia­m i nau­ji vir­t ua­lūs tu­rai, su­p a­ žin­d i­nan­t ys su lan­k y­t i­nais ob­jek­tais ku­ror­te. Pla­nuo­ja­ma su­k ur­t i ir nau­ją mo­der­n ią tu­r iz­mo in­for­ma­ci­jos sve­ tai­nę, at­n au­jin­t i tu­r iz­mo in­for­ma­c i­ jos ter­m i­n a­lus bei įkur­t i nau­jus. Bus sie­k ia­m a to­bu­l in­t i ir vie­t i­nės rink­ lia­vos už įva­ž ia­v i­m ą į Ne­r in­g ą su­ rin­k i­m ą. Nu­m a­t y­t a su­k ur­t i Ne­r in­ gos drau­go-sve­č io kor­te­lę. Jos tu­rė­ to­jas ga­lė­t ų nau­do­t is ku­ror­to vie­šuo­ ju trans­p or­t u, ne­mo­k a­m ai lan­k y­t is mu­z ie­juo­s e, gau­t i nuo­l ai­d as įvai­r io­ se įstai­go­s e. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 9 klai­p ė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Adol­fi ­na Da­n ie­l ie­nė (g. 1925 m.), Ni­na Ja­kov­ le­va (g. 1932 m.), Zo­fi­ja Si­v ir­ja­no­va (g. 1935 m.), Eu­ge­ni­jus Iva­naus­kas (g. 1941 m.), Vik­tor Da­cen­ko (g. 1947 m.), Jus­t i­ nas Ma­žo­nas (g. 1951 m.), Jo­nas Gerd­ vai­n is (g. 1957 m.), Alek­sandr Mi­chai­ lov (g. 1958 m.), In­ga Sa­b ec­k ie­nė (g. 1977 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Jo­nas Venc­kus, Va­si­lij Gor­bu­nov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 18.30 val. grei­to­ sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 58 iš­ kvie­t i­mų. Pas­te­bė­ta, kad mies­te bu­ vo daug ne­blai­vių pa­gy­ve­nu­sių žmo­ nių. Ne vie­nam jų pri­rei­kė ir me­d i­k ų pa­gal­bos.


4

trečiadienis, spalio 31, 2012

miestas

Mo­kyk­la – tarsi pri­va­ti? 1

Ats­kai­čius mo­kes­čius, jis gau­na apie 2,5 tūkst. li­tų per mė­ne­sį. Ta­čiau, ne­pai­sant to, A.Ado­my­nas su­ge­bė­jo vi­sai ne­ to­li Klai­pė­dos, Jo­nu­šų kai­me, pa­ si­sta­ty­ti na­mą. Jo ir skly­po ver­tė, Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, šiuo me­tu sie­kia apie 400 tūkst. li­tų. Jis vai­ruo­ja ir ga­na pra­ban­gų „Au­ di“ au­to­mo­bi­lį. „Na­mą sta­čiau sa­vo ran­ko­mis prieš de­vy­ne­rius me­tus, kai kai­ nos bu­vo vi­sai ki­tos. Par­da­viau bu­ tą, so­dą, me­tus dir­bau Ame­ri­ko­je. Be to, ma­no žmo­nos at­ly­gi­ni­mas yra ge­ro­kai di­des­nis nei ma­no, o da­lį na­mo sta­ty­boms rei­kia­mų pi­ ni­gų pa­si­sko­li­nau iš ban­ko – apie 50 tūkst. li­tų“, – aiš­ki­no A.Ado­ my­nas. To­kie jo paaiš­ki­ni­mai kai ku­ rių Fut­bo­lo mo­kyk­los tre­ne­rių, ki­ tų šios spor­to ša­kos en­tu­zias­tų klai­pė­die­čių neį­ti­ki­no, nes jie ga­ li iš­var­dy­ti, kiek pi­ni­gų ir už ką esą su­mo­kė­jo vadovui, ta­čiau tai įro­ dan­čių do­ku­men­tų ne­ga­vo. Šei­mi­nin­kau­ja kaip no­ri?

„Šim­tu pro­cen­tų ga­liu pa­tvir­tin­ ti tre­ne­rių tei­gi­nį, jog sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­san­ti Fut­bo­lo mo­kyk­la yra pri­va­ti A.Ado­my­no bend­ro­vė, ku­rio­je jis šei­mi­nin­kau­ja kaip no­ ri“, – kons­ta­ta­vo il­ga­me­tis Klai­pė­ dą rep­re­zen­tuo­jan­čio fut­bo­lo klu­bo „At­lan­tas“ va­do­vas Va­cys Le­ke­vi­ čius. Jis ko­man­dos vai­rą jau per­lei­ do ki­tiems. Tre­ne­rio tei­gi­mu, pa­grin­di­nės val­diš­kos Fut­bo­lo mo­kyk­los tiks­las – ska­tin­ti kuo dau­giau vai­kų spor­ tuo­ti, o per­spek­ty­viau­siems – su­ da­ry­ti są­ly­gas to­bu­lė­ti aukš­tes­nio ly­gio ko­man­do­se. „A.Ado­my­nas da­rė prie­šin­gai. Ge­ro­kai anks­čiau, kai „At­lan­tas“ dar de­monst­ra­vo pui­kius re­zul­ ta­tus, A.Ado­my­nas, užuo­t re­ko­ men­da­vęs vai­kams žais­ti šio­je ko­ man­do­je, mus te­ro­ri­zuo­da­vo ir rei­ka­lau­da­vo pi­ni­gų. Už vai­ką, ku­ ris bu­vo at­siun­čia­mas tre­ni­ruo­ tis į „At­lan­tą“, Fut­bo­lo mo­kyk­ lai per­ves­da­vo­me po 5 tūkst. li­tų. Ir ofi­cia­liai mo­kė­da­vo­me, ir neo­fi­ cia­liai, ir tik­rai ne­ži­nau, kur tie pi­ ni­gai nuei­da­vo“, – at­vi­rai nuo­mo­ nę reiš­kė V.Le­ke­vi­čius. Paš­li­jo san­ty­kiai su „At­lan­tu“

Jis pri­si­pa­ži­no, kad „At­lan­tas“ ku­ rį lai­ką A.Ado­my­nui mo­kė­jo neo­ fi­cia­lų at­ly­gi­ni­mą. Pi­ni­gų di­rek­ to­rius esą su­ge­bė­jo iš­si­rei­ka­lau­ti pa­si­nau­do­jęs uži­ma­mo­mis sa­vo pa­rei­go­mis. „Kai Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ ja įve­dė li­cen­ci­ja­vi­mo tvar­ką, kad aukš­čiau­sio­je ly­go­je žai­džian­tys klu­bai pri­va­lo tu­rė­ti ir vai­kų gru­ pes, A.Ado­my­nas iš­vis pra­dė­jo lauž­ti man ran­kas ir rei­ka­lau­ti, kad duo­čiau tą ir aną. Tik­rai ku­rį lai­ ką A.Ado­my­nui „At­lan­tas“ mo­kė­ jo at­ly­gi­ni­mą, kad tik jis pa­si­ra­šy­tų klu­bo ir Fut­bo­lo mo­kyk­los bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tį. Taip fe­de­ra­ci­jai ga­lė­jo­me įro­dy­ti, kad tu­ri­me vai­kų gru­pes“, – tvir­ti­no V.Le­ke­vi­čius. San­ty­kiai pa­šli­jo, kai „At­lan­ tui“ ėmė stig­ti pi­ni­gų. „Ta­da ta­pau A.Ado­my­no prie­šu, bu­vau pri­vers­ tas įkur­ti Fut­bo­lo aka­de­mi­ją prie „At­lan­to“, kad tas žmo­gus dau­giau ma­nęs ne­be­te­ro­ri­zuo­tų. Be­je, aka­

„„Gy­ny­ba: A.Ado­my­nas vi­sus jam tre­ne­rių mes­tus kal­ti­ni­mus va­di­na tie­

siog prie­ka­bia­vi­mu. 

de­mi­ją siū­liau kur­ti kar­tu su Fut­bo­ lo mo­kyk­la, kad jos per­spek­ty­viau­si auk­lė­ti­niai ga­lė­tų tre­ni­ruo­tis ge­ res­nė­mis są­ly­go­mis. Ta­čiau A.Ado­ my­nas ne­no­rė­jo, nes, ma­tyt, pa­gei­ da­vo, kad Fut­bo­lo mo­kyk­la ir to­liau

An­ta­nas Ado­my­nas:

Kaž­ko­dėl de­šimt me­tų vis­kas bu­vo ge­rai, o da­bar jau blo­gai.

lik­tų jo pri­va­čia bend­ro­ve. Di­rek­to­ rius vi­sa­da no­ri gau­ti kaž­ko­kių pa­ ja­mų iš ša­lies, vi­sa­da už kaž­ką jam rei­kia mo­kė­ti ir vi­sai ne­svar­bu, kad dėl to ken­čia vai­kai“, – pyk­te­lė­ jo vie­nas gar­siau­sių Klai­pė­dos fut­ bo­lo spe­cia­lis­tų. Jo nuo­mo­ne, dėl to­kios po­li­ti­kos Klai­pė­do­je už­ge­so ne vie­no vai­ ko ta­len­tas, o jie ga­lė­jo tap­ti pui­ kiais fut­bo­li­nin­kais ir iš to val­gy­ ti duo­ną. Su­si­do­mė­jo ir pa­rei­gū­nai

Dar vie­nas neaiš­kus mo­kyk­los pa­ ja­mų šal­ti­nis – val­diš­kos dirb­ti­nės dan­gos aikš­tės nuo­ma. Jo­je žai­džia be­veik vi­sos Sek­ma­ die­nio ly­gos ko­man­dos. Dien­raš­ čio ži­nio­mis, kiek­vie­nai ko­man­dai sta­dio­no nuo­ma vie­ne­rioms var­ žy­boms kai­nuo­ja 100 li­tų. Pi­ni­gai su­mo­ka­mi gry­nai­siais, ta­čiau jo­kių ka­sos pa­ja­mų or­de­rių ar če­kių esą nė­ra duo­da­ma. „Sta­dio­no mes ne­nuo­mo­ja­me. Sek­ma­die­nio ly­gos ko­man­dos tie­ siog ne­tu­ri kur žais­ti, to­dėl jei aikš­ tė lais­va, lei­džia­ma ja pa­si­nau­do­ti. Pi­ni­gų už nuo­mą tik­rai nie­kas ne­ pra­šo. Tik pa­sa­ko­me, kad jei ko­ man­dos tu­ri ga­li­my­bę, ga­li per­ ves­ti ko­kią tik ga­li su­mą į Fut­bo­lo mo­kyk­los pa­ra­mos fon­dą“, – tvir­ ti­no A.Ado­my­nas. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Eko­no­mi­nių

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus pa­rei­ gū­nai šiuo me­tu kaip tik ir aiš­ki­na­ si, ar tai, ką sa­ko Fut­bo­lo mo­kyk­los di­rek­to­rius, yra tie­sa. Pa­rei­gū­nai taip pat ti­ria, ar skaid­riai bu­vo iš­ leis­ti pi­ni­gai, ku­rių Fut­bo­lo mo­ kyk­lai skir­ta iš mies­to biu­dže­to or­ga­ni­zuo­ti vai­kų fut­bo­lo tur­ny­rą Klai­pė­dos me­ro tau­rei lai­mė­ti. „Įta­ria­me, kad tur­ny­ro reik­mėms bu­vo iš­leis­ti ne vi­si skir­ti pi­ni­gai, mums jo­kių ata­skai­tų nie­kas ne­tei­ kia, to­dėl ir krei­pė­mės į pa­rei­gū­nus“, – tei­gė il­ga­me­tis Fut­bo­lo mo­kyk­los tre­ne­ris Pra­nas Ivaš­ke­vi­čius. Eko­no­mi­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­ mo sky­riaus 2-ojo po­sky­rio ve­dė­ja Li­na Pes­ko­vie­nė tei­gė, jog iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas dar nė­ra pra­dė­tas, ta­čiau ne­tru­kus bus priim­ti pro­ ce­si­niai spren­di­mai. Tre­ne­riai prie­ka­biau­ja

„Kai ku­rie tre­ne­riai pra­dė­jo prie ma­nęs prie­ka­biau­ti, to­dėl ir už­siun­ dė eko­no­mi­nę po­li­ci­ją, o ši kre­čia bu­hal­te­ri­ją. Kaž­ko­dėl de­šimt me­tų vis­kas bu­vo ge­rai, o da­bar jau blo­ gai“, – ste­bė­jo­si A.Ado­my­nas. Jo nuo­mo­ne, kai ku­rie tre­ne­riai jam ker­ši­ja tik dėl to, kad jiems bu­ vo su­ma­žin­ti dar­bo krū­viai, o sy­kiu ir at­ly­gi­ni­mas.

Taip esą nu­ti­ko paaiš­kė­jus, kad kai ku­rie tre­ne­riai at­ly­gi­ni­mą gau­ na net už „tuš­čias“ va­lan­das. „Kai nuo šių me­tų pra­džios tė­ vai tu­rė­jo pra­dė­ti mo­kė­ti po 10 li­tų per mė­ne­sį už vai­kų tre­ni­ ruo­tes, pa­ste­bė­jo­me, jog kai ku­ rių tre­ne­rių gru­pė­se pi­ni­gai nė­ ra su­ren­ka­mi. Ki­lo įta­ri­mų, kad tų vai­kų ap­skri­tai nė­ra ir tre­ni­ ruo­tės net ne­vyks­ta. Pa­tik­ri­no­me ir paaiš­kė­jo, kad, pa­vyz­džiui, tuo me­tu, kai tre­ne­ris Sau­lius Mi­ka­ la­jū­nas tu­rė­da­vo ves­ti tre­ni­ruo­ tes, aikš­te­lė­je ne­bū­da­vo nei jo, nei vai­kų. Ne­ga­liu mo­kė­ti už dar­ bą, ku­ris ne­dir­ba­mas, to­dėl ir su­ ma­ži­no­me va­lan­dų skai­čių. Be­je, va­lan­das ma­ži­na ne di­rek­to­rius, o spe­cia­li su­da­ry­ta ko­mi­si­ja“, – pa­brė­žė A.Ado­my­nas. Tre­ne­rių ver­si­ja vi­sai ki­ta. Jie įta­ ria, kad di­rek­to­rius no­ri su jais su­ si­do­ro­ti, nes si­tua­ci­ja Fut­bo­lo mo­ kyk­lo­je ne­pa­ten­kin­ti spe­cia­lis­tai įkū­rė pro­fsą­jun­gą. „Juk ne­ga­li bū­ti su­ta­pi­mas, kad dar­bo va­lan­dų skai­čius ir at­ly­gi­ ni­mai su­ma­žin­ti tik tiems tre­ne­ riams, ku­rie pri­klau­so pro­fe­si­nei są­jun­gai. Be to, vie­niems ma­ži­na­ mos va­lan­dos, nes esą nė­ra vai­kų, ta­čiau tuo pat me­tu į dar­bą prii­ma­ mi nau­ji tre­ne­riai“, – įta­ri­mus dėl su­si­do­ro­ji­mo su juo bei ki­tais pro­ fe­si­nei są­jun­gai pri­klau­san­čiais tre­ne­riais bė­rė P.Ivaš­ke­vi­čius. Kal­ti­no ka­li­ning­ra­die­čius

Šiuos tre­ne­rius ypač su­pyk­dė ir tai, kad A.Ado­my­nas ne­rea­guo­ja į daug­kar­ti­nes pa­sta­bas ir pra­šy­ mus aikš­tę tin­ka­mai pa­ruoš­ti var­ žy­boms. „Vai­kai tu­rė­jo žais­ti dir­vo­ne, nes sta­dio­nas bu­vo ne­su­vo­luo­tas, neiš­ ly­gin­tas. Ir tai jau ne pir­mas kar­tas, kai pro­fe­si­nei są­jun­gai pri­klau­san­ čių tre­ne­rių ko­man­dos yra ig­no­ ruo­ja­mos, ne­su­tei­kia­mos są­ly­gos rung­ty­nėms, truk­do­ma tre­ni­ruo­ čių pro­ce­sui. Taip net ky­la pa­vo­jus vai­kų svei­ka­tai, nes jie ga­li pa­tir­ ti trau­mų“, – nuo­gąs­ta­vo P.Ivaš­ ke­vi­čius. A.Ado­my­nas at­rė­žė, jog dėl aikš­ tės būk­lės kal­ti pa­tys tre­ne­riai, ku­ rie ne­klau­so nu­ro­dy­mų jo­je ne­ reng­ti tre­ni­ruo­čių, kai yra blo­gas oras, to­dėl dan­ga ir nio­ko­ja­ma. Tre­ne­riai taip pat ste­bė­jo­si, ko­ dėl ki­tų sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ti­nių spor­to įstai­gų inf­rast­ruk­tū­ra jau

Komentarai

Ro­mual­das Jo­nai­tis

Klai­pė­dos ap­skri­t ies fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos pre­z i­den­tas

F

e­de­ra­ci­jai la­bai svar­bu, kaip vys­to­m as vai­k ų fut­b o­l as. Ma­nau, kad Fut­bo­lo mo­kyk­ la, jos va­do­vai, bend­ruo­me­ nė tu­ri la­bai gi­liai pa­si­žiū­rė­ti į sa­ve iš vi­daus, su­si­dė­lio­ti prio­ri­te­tus ir tai pa­ da­ry­ti sku­biai. Tai mies­to Fut­bo­lo mo­ kyk­la ir vis­kas tu­ri bū­ti da­ro­ma Klai­pė­ dos, jog gy­ven­to­jų la­bui. La­bai svar­bu, kad vi­sos fut­bo­lo struk­tū­ros, vei­kian­ čios Klai­pė­do­je, su­si­vie­ny­tų, žiū­rė­tų vie­na kryp­t i­mi. Ma­no nuo­mo­ne, da­ bar ne po­ka­rio me­tai, kad to­kią Fut­bo­ lo mo­kyk­los inf­rast­ruk­tū­rą ga­lė­tu­me trak­tuo­ti kaip sunk­me­čio pa­sek­mes. Rei­k ia keis­t i po­ž iū­r į, im­t is ini­cia­t y­ vos, veik­ti kar­tu ir, pa­si­kar­to­siu, vi­sa tai da­r y­t i kuo sku­biau. Fut­bo­lo mo­ kyk­los va­do­vy­bė, ki­ti at­sa­kin­gi as­me­ nys tu­ri neuž­mirš­ti, kad už jų nu­ga­rų sto­vi vai­kai.

Ni­jo­lė Lau­ž i­kie­nė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­t ū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

T

re­ne­r ių skun­dus dėl si­tua­ ci­j os Fut­b o­lo mo­k yk­lo­j e esa­me ga­vę. At­siž­vel­giant į juos, su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ri jau vie­ną kar­tą bu­vo su­si­rin­ku­si. Di­rek­to­rius A.Ado­my­nas tu­ri pa­teik­ti pa­siaiš­ki­ni­mus dėl vi­sų tre­ne­rių skun­ dų. Šian­dien vėl rink­sis dar­bo gru­pė ir to­liau aiš­kin­sis su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją, iš­ki­lu­sius konf­lik­tus.

se­niai yra su­tvar­ky­ta, re­no­vuo­ta, o Fut­bo­lo mo­kyk­la griū­va. A.Ado­my­no tei­gi­mu, dėl to kal­ tas Ka­li­ning­ra­das, nes su jo val­džia uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė da­ly­va­vo bend­ra­me pro­jek­te gau­ti ES pi­ni­gų fut­bo­lo inf­rast­ruk­tū­rai ge­rin­ti. „Lau­kė­me tre­jus me­tus ir paaiš­ kė­jo, kad ka­li­ning­ra­die­čiai ne­pa­tei­ kė kaž­ko­kio po­pie­riaus, to­dėl pi­ni­ gų ne­gau­si­me. Da­bar rei­kia lauk­ti 2014 me­tų, kai bus ga­li­ma teik­ ti pa­raiš­kas gau­ti ES pa­ra­mą nau­ ju fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­piu“, – sa­vo kal­tės neįž­vel­gė Fut­bo­lo mo­kyk­los di­rek­to­rius.

„„Kont­ras­tas: prie api­by­rė­ju­sio Fut­bo­lo mo­kyk­los pa­sta­to sa­vi­tai at­ro­do pra­ban­gus įstai­gos di­rek­to­riaus au­

to­mo­bi­lis. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


=?2;B:2?.A<@ .8067. :A68 8.6;.Á:<;¼:@

"#

9A

%#9A

+

Q\cN[$N•

b_[NY\ b]_V`aNafZb ZRaV[Û]_R[bZR_NaN` cR_aÛ#9a

AVXRaNQVR[V\[bZR_Vú]_R[bZR_NaN“#9a

.XPVWNcfX`aNVXVYN]X_VØV\!Q 1NbTVNbV[S\_ZNPVW\`'aRY%!# &$$ ]\_aNYRddd89Ya

=_R[bZR_b\XVaR V_ TNbXVaR cV` XVaÖ ]_VRQÖ


6

trečiadienis, spalio 31, 2012

nuomonės

Ka­pus rei­kė­tų išas­fal­tuo­ti?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Tak­ti­nės klai­dos ne­bu­vo

G

Justinas Argustas

P

re­zi­den­tė, už­va­kar kir­tu­si Dar­ bo par­t i­jai (DP), drioks­te­lė­jo, bet val­dan­čią­ją koa­l i­ci­ją for­ muo­jan­t i tri­ju­lė ne­sus­tos. Tai bu­vo aiš­ku nuo pat pra­džių. Tad kam iš tie­sų bu­vo skir­tas skam­bus Da­lios Gry­ baus­kai­tės pa­reiš­k i­mas, kad ši ne­no­r i pri­leis­ti DP prie val­džios? Pir­miau­sia jis, ži­no­ma, bu­vo skir­tas rin­ kė­jams. Se­niai aiš­ku, kad ša­lies va­do­vė po pu­sant­r ų me­tų sieks bū­ti per­rink­ta. Juo­lab kad nei kon­ser­va­to­r iai, nei so­ cial­de­mok­ra­tai sa­vo kan­di­da­tų į pre­z i­ den­to po­stą, re­gis, ne­kels. Pri­si­min­ki­me: 2009 m. sa­vo bal­są už tuo­me­tę eu­ro­ko­

397 728

telefonas@kl.lt

al­būt ma­no pa­ste­bė­ji­mai pa­si­ro­dys įdo­mūs skai­ ty­to­jams. Tie­siog no­rė­ jo­si su kuo nors jais pa­

si­da­ly­ti. Už­va­kar su šei­ma lan­kė­mės Lė­ bar­tuo­se. Oras bu­vo tik­rai gra­žus, tad ne­ nuos­ta­bu, kad ne­ma­žai žmo­nių at­va­žia­vo su­tvar­ky­ti ka­pus prieš ar­tė­jan­čią Vi­sų šven­tų­jų die­ną. Da­lis žmo­nių at­vy­ko au­to­bu­ sais, ki­ti – nuo­sa­vais au­to­mo­bi­ liais. Aikš­te­lė prie pa­grin­di­nio įė­ji­ mo bu­vo apy­pil­nė, ne­ma­žai ma­ši­nų sto­vė­jo pa­lei plen­tą. Ta­čiau di­džio­ji da­lis au­to­mo­bi­ li­nin­kų rin­ko­si vi­sai ki­tą ke­lią. To­ kios gau­sy­bės „neį­ga­lių vai­ruo­ to­jų“ ne­te­ko ma­ty­ti nė prie vie­no pre­ky­bos cent­ro! Nors var­te­liai į ka­pi­nių te­ri­to­ri­ ją bu­vo pu­siau už­da­ry­ti, o prie jų bu­dė­jo mo­te­riš­kė su ryš­kia lie­me­ ne ir už­ra­šu „Ap­sau­ga“ ant nu­ga­ ros, eis­mas ka­pi­nė­se in­ten­sy­vu­mu pri­ly­go greit­ke­liui. Pri­va­žia­vus prie mo­ters ir pa­ ro­džius neį­ga­lu­mo pa­žy­mė­ji­mą (į neį­ga­lu­mo gru­pes da­bar ne­si­gi­ lin­siu), var­te­liai ste­buk­lin­gai at­si­ ver­da­vo. O ne­tu­rin­tie­ji to­kio pa­ žy­mė­ji­mo pa­pras­tai ro­dy­da­vo į

karštas telefonas Al­fon­sas – karš­tas vy­ras

„„Įp­ro­čiai: klai­pė­die­čiai pa­mė­go į ka­pi­nes va­ži­nė­ti au­to­mo­bi­liais. „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

ant ga­li­nės sė­dy­nės sė­din­čią žva­ lią mo­čiu­tę. Ar­ba vai­ką. Ar­ba 3 gė­ lių puokš­tes (ran­kos juk tik 2, kaip pa­neš­ti?). Ne­tu­rin­tie­ji nie­ko iš aukš­čiau iš­ var­dy­to są­ra­šo ne­tu­rė­jo nu­si­min­ti, nes kas sa­kė, kad ar­bat­pi­ni­gius rei­ kia pa­lik­ti tik pa­da­vė­jams? Bes­te­bė­da­mas šiuos įvy­kius, pa­ gal­vo­jau: gal grei­tai jau dings ir tra­

di­ci­ja gė­les ka­puo­se so­din­ti? Juk jų prie­žiū­ra rei­ka­lau­ja jė­gų. O iš kur tos jė­gos, jei net ke­le­ tą šim­tų met­rų nuo au­to­mo­bi­ lių aikš­te­lės iki ka­po paė­jė­ti sun­ ku. Gal ge­riau ka­pą užas­fal­tuo­ti? Bus bent kur pa­to­giai au­to­mo­bi­ lį pa­sta­ty­ti. Ra­mios vi­siems šven­tės!

Pers­kai­čiau pub­li­ka­ci­ją „Ko­dėl vis dar šil­do­me orą?“ ( „Klai­pė­da“, 2012 10 29). No­riu pa­klaus­ti au­to­riaus Al­fon­so Ut­ma­no, gal jis yra vie­nas toks karš­tas vy­ras Klai­pė­do­je, kad jam bu­te vy­rau­jant 16 laips­nių ši­lu­ mai yra per karš­ta ir rei­kia at­si­da­ ry­ti bal­ko­ną? To­kios tem­pe­ra­tū­ros tik­rai neuž­ten­ka. Ma­žai ir 18 laips­ nių ši­lu­mos. Rei­kia, kad bū­tų 20, 21. Tuo­met nor­ma­liai ga­li jaus­tis. Da­ bar bu­tai vos šil­do­mi. Ten­ka megz­ ti­nį ap­si­vil­kus na­mie sė­dė­ti. Kai šil­dy­mas nė­ra įjung­tas, blo­ki­niuo­ se na­muo­se ta­pe­tai že­mėn kren­ta. So­vie­tų lai­kais nie­kas jo­kių nu­se­nu­ sių se­nių ne­klaus­da­vo, ka­da šil­dy­mą pra­dė­ti. Spa­lio pra­džio­je įjung­da­vo, o ge­gu­žės pra­džio­je – iš­jung­da­vo. Ir nie­kas kiek­vie­nos skam­bi­nan­čios bo­bu­tės ne­klau­sy­da­vo. Ona

Jei nu­si­kal­tė­lis, rei­kia nu­teis­ti

Jei Vik­to­ras Us­pas­ki­chas yra nu­si­ kal­tė­lis, tai te­gul jį nu­tei­sia. Da­bar pen­ke­rius me­tus tam­po. Jei Dar­bo par­ti­jo­je yra 17 tūkst. žmo­nių, tai ar jie vi­si nu­si­kal­tė­liai? Au­gus­ti­nas

And­rius K.

Neb­ren­dy­los – ne ere­liai

Už­si­mo­ju­si, nors ir skam­biai, Pre­zi­den­tė tik įgar­si­no dau­gu­mos pi­lie­čių nuo­mo­nę.

Eko­no­mi­ka – prieš są­ži­nę

mi­sa­rę ati­da­vė mi­li­jo­nas pi­lie­čių. Pa­na­ šų skai­čių, kaip liu­di­ja ap­klau­sos, ger­bė­ jų ji tu­ri lig šiol. Po to­kių ša­lies va­do­vės žo­džių, – esą tai spjū­vis DP rin­kė­jams, – kai ku­rie po­li­to­lo­gai apo­ka­lip­tiš­kai pra­ bi­lo, kad D.Gry­baus­kai­tės rei­tin­gai tu­rė­ tų smuk­ti. Ne­va ji pa­da­rė tak­ti­nę klai­dą – pa­my­nė be­veik 271 tūkst. – tiek už V.Us­ pas­ki­cho par­ti­ją bal­sa­vo pir­ma­ja­me rin­ ki­mų tu­re – pi­lie­čių va­lią. Var­gu ar tie ke­li šim­tai tūks­tan­čių, sa­vo bal­są ati­da­vę už skan­da­luo­se įklim­pu­ sią DP ir tei­sia­mą jos pa­g rin­d i­n į vei­kė­ ją, yra D.Gry­baus­kai­tės ger­bė­jai. Vis dėl­ to kam ga­li ne­pa­tik­ti ra­gi­ni­mai iš pir­mo­ jo ša­lies as­mens lū­pų ap­si­kuop­ti ir ap­si­ va­ly­ti: „Na, kiek čia ga­li­ma ši­tų ne­šva­rių rin­ki­mų ir pa­pir­ki­mų?“ Taip, kai­r ie­siems ten­ka sės­t is ir dėl val­ džios tar­t is iš tie­sų su ne itin ma­lo­n ia drau­g i­ja: nei Vik­to­ras Us­pas­k i­chas, nei Ro­lan­das Pak­sas nė­ra pa­ti­ki­mi koa­li­ci­jos par­tne­riai. So­cial­de­mok­ra­tai tai pa­tys pri­ pa­ž įs­ta. Juk tai, ką už­va­kar pa­sa­kė D.Gry­ baus­kai­tė, so­cial­de­mok­ra­t ų pa­t riar­chas Aloy­zas Sa­ka­las yra kar­to­jęs ir anks­čiau. Ta­čiau rin­ki­mus lai­mė­ju­si par­ti­ja pa­klus­ti Pre­zi­den­tei tie­siog ne­ga­li – taip ji iš­syk at­ si­dur­tų po jos pa­du. Tai­gi, kad ir kaip ten bū­tų, Vy­riau­sy­bę for­muos so­cial­de­mok­ ra­tai, DP bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ ja. Bet Pre­zi­den­tė jau pa­sie­kė sa­vo, ir V.Us­ pas­ki­chas sa­vo ape­ti­tą tu­rės su­ma­žin­ti. O jo kal­bos apie Sei­mo pir­mi­nin­ko po­stą tė­ ra er­zin­ti skir­ti ple­pa­lai. Tad už­si­mo­ju­si, nors ir skam­biai, Pre­z i­den­tė tik įgar­si­no dau­gu­mos pi­lie­čių nuo­mo­nę.

P

rieš po­rą die­nų LRT ra­di­ jo ete­ry­je bu­vo ap­ta­ria­mas in­ter­viu su vai­kų poe­te Ra­ mu­te Sku­čai­te. Po­kal­bio te­ ma – apie žo­džius, pra­ran­dan­čius sa­vo pra­smę, ver­tę ir pa­leng­va tri­ na­mus iš di­džiau­sių pa­sau­lio žo­dy­ nų bei žmo­nių at­min­ties. Tarp jų iš­gir­dau žo­dį „są­ži­nė“. Kaip nie­ko ne­reiš­kian­tis jis iš­trin­tas iš Oks­for­ do žo­dy­no. Šis po­kal­bis su­kė­lė be­ga­lę min­čių apie žo­džiams su­tei­kia­mas nau­jas pra­smes, ku­rios pa­leng­va, plo­te­ lis po plo­te­lio, kaip dy­ku­ma plin­ ta mū­sų są­mo­nė­je, at­ko­vo­da­mos vis dau­giau pro­tu ir ma­lo­nu­mais, o ne šir­di­mi ir są­ži­ne grin­džia­mų ver­ty­bių. Štai pre­ky­bos cent­rai su nuo­lai­ dų lie­tu­mi sa­ve jau se­niai iš­di­džiai va­di­na sva­jo­nių mies­tais, alu­dė pa­ si­da­bi­na iš­ka­ba „Alaus šven­to­vė“. Svars­tau, ko­dėl toks pa­pras­tas ir ba­ na­lus leng­vą svai­gu­lį su­ke­lian­tis gė­ ri­mas, aki­mirks­niu iš­plau­na­mas iš or­ga­niz­mo, stai­ga ima ir įgau­na ko­ ne švęs­to van­dens pra­smę? Ką ap­ skri­tai ta­da reiš­kia žo­džiai „šven­ tas“, „šven­tė“, „šven­to­vė“? Mums kas­dien bru­ka­mi daik­tai, ku­rių ne­rei­kia. Au­gan­tis žmo­nių ne­pa­si­ti­kė­ji­mas pre­ky­bos tink­lais džiu­gi­na, bet var­to­to­jų ir par­da­vė­ jų san­ty­kis pa­sta­ruo­ju me­tu įgau­na nau­jų bruo­žų.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Kas­dien gir­di­me, kaip sva­jo­nių mies­tai, vais­ti­nių tink­lai ir po­li­ti­ kai rū­pi­na­si kiek­vie­no mū­sų ge­ro­ ve. Ką tu­ri pirk­ti rū­pes­tin­gos ma­ mos ir tė­čiai, kur pi­giau­siai vais­tų ga­li įsi­gy­ti se­no­liai, ku­rios vais­ti­ nin­kės net ir nak­tį gal­vo­ja tik apie juos.

Žo­dis „są­ži­nė“ už­lei­ džia vie­tą „eko­no­mi­ kos ge­ro­vei, pro­gre­ sui“, ku­rie tu­ri vie­ną la­bai aiš­kų – lai­ki­nu­ mo ženk­lą.

Juo to­liau, juo la­biau su­pran­ti, kad dau­gu­ma vie­šai dek­la­ruo­ja­ mo rū­pes­čio – tik ban­dy­mai įlįs­ti į mū­sų šei­mos biu­dže­tą ir iš­trauk­ ti iš jos da­lį ne­rei­ka­lin­giems daik­ tams, da­lį rek­la­muo­ja­mam mais­ tui, o pa­skui – dar ir vais­tams nuo li­gų, ku­rio­mis su­si­rgai vi­sa tai var­ to­da­mas. Ne­nus­teb­siu, kad rū­pi­ni­ma­sis vals­ty­bės eko­no­mi­ka la­bai grei­ tai į pir­mas ei­les grą­žins „šven­to“ alaus ir ki­tų „šven­tų“ lie­tu­viui gė­ ri­mų rek­la­mą. Juk tai pui­kus bū­ das ska­tin­ti eko­no­mi­ką! Kiek dar­

Ne­ri­da

Ing­ri­da

Ko­dėl dė­ko­ja A.Ku­bi­liui?

Aš bal­sa­vau už Dar­bo par­ti­ją ir ma­ no vi­sa gi­mi­nė bal­sa­vo, ir laip­ti­nės kai­my­nai – taip pat. Pre­zi­den­tė ne­ no­ri, kad Vik­to­ras Us­pas­ki­chas bū­ tų val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je. Ar tai de­mok­ra­ti­ja? Kon­ser­va­to­rius liaup­ si­na, And­riui Ku­bi­liui dė­ko­ja už ge­rą dar­bą, ta­čiau jis nu­ste­ke­no Lie­tu­vą. Al­gos ma­žė­ja, ne­dar­bas di­dė­ja, pen­ si­jas atė­mė, kai­nos ky­la. Du­jos Lie­ tu­vo­je yra pa­čios bran­giau­sios ne tik Eu­ro­po­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ro­mas

Di­džiuo­ja­mės Pre­zi­den­te!

Di­džiuo­juo­si mū­sų Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te, kad ji iš­kart pa­ro­dė nu­si­kal­tė­liams jų vie­tą – tei­sia­mų­ jų suo­le, o ne Vy­riau­sy­bė­je. Pir­ma at­sė­dė­ki­te už fi­nan­si­nius nu­si­kal­ti­ mus, jei to­kius pa­da­rė­te, ta­da jau lįs­ ki­te į val­džią. Ir dar. Bal­sa­vu­sių­jų už Dar­bo par­ti­ją no­rė­čiau pa­klaus­ti: ar jums ne sar­ma­ta? Ar jūs ga­li­te po to gy­ven­ti sa­vo tė­vy­nė­je? Pa­gal­vo­ki­te, žmo­nės, ką pa­da­rė­te, už ką ati­da­vė­te sa­vo šven­tą bal­są. Pa­gal­vo­ki­te! Liu­das Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

bo tu­ri rek­la­mos agen­tū­ros, kiek nau­jų dar­bo vie­tų ga­li­ma su­kur­ti, kiek ak­ci­zo mo­kes­čio vals­ty­bė su­ rink­tų! Vie­ni pra­na­šu­mai. Bū­da­ma vai­kas, kar­tą pa­klau­ siau tė­čio, ko­dėl vals­ty­bė par­duo­ da deg­ti­nę, jei žmo­nės, ger­da­mi ją, kvai­lė­ja ir ser­ga (so­vie­tų lai­kais al­ ko­ho­lio ga­my­ba bu­vo vals­ty­bės mo­no­po­li­ja). Iš­gir­dau at­sa­ky­mą: „To­dėl, duk­re­le, kad vals­ty­bė iš to gau­na la­bai di­de­lį pel­ną.“ Man, tuo­met ma­žai mer­gy­tei, ir ta­da, o ir da­bar vis tiek šis klau­si­mas li­ko ky­bo­ti. O kaip su są­ži­ne? Gal ją nu­ma­ri­na ži­no­ji­mas, kad da­lis al­ko­ ho­lio ak­ci­zo ski­ria­ma kul­tū­rai? Gal tru­pu­tį, bet ar dėl to al­ko­ho­ lio rek­la­ma tu­ri grįž­ti į vie­šą­ją erd­ vę, kad gy­vuo­tų teat­ras? O gal kad nau­jo­ji val­džia įvyk­dy­tų mi­ni­ma­ lios al­gos pa­kė­li­mo į 1,5 tūkst. li­tų mi­ni­ma­lų ly­gį pa­ža­dą per me­tus? Gal­būt per anks­ti bi­jo­ti, gal­būt. Bet gal ge­riau jau da­bar ka­ra­liui pa­sa­ ky­ti, kad jis liks nuo­gas, jei nu­si­ rengs? At­ro­do, kad jau se­no­kai žo­dis „są­ži­nė“ už­lei­džia vie­tą „eko­no­ mi­kos ge­ro­vei, pro­gre­sui“, ku­rie, žiū­rint į žmo­ni­jos is­to­ri­ją, tu­ri vie­ ną la­bai aiš­kų – lai­ki­nu­mo ženk­lą. La­bai no­ri­si ti­kė­ti, kad žo­džių de­ ri­nys „są­ži­nin­ga eko­no­mi­ka“ yra įma­no­mas.

Ko­dėl chu­li­ga­niš­kai vai­ruo­jan­tys as­me­nys va­di­na­mi ke­lių ere­liais? Jiems šie žo­džiai yra pa­si­di­džia­vi­ mas. Prie švie­so­fo­ro, lauk­da­mas, ka­da ga­lė­siu pe­rei­ti gat­vę, nu­gir­ dau dvie­jų pa­ne­lių po­kal­bį. Vie­na sa­ko: „Kad tu bū­tum ma­čiu­si, kaip Žil­vi­nas pra­lė­kė, tik­ras ke­lių ere­ lis“. To­kie as­me­nys tik­rai ne ke­lių ere­liai, o ne­bren­dy­los ir chu­li­ga­nai. Taip juos ir rei­kia va­din­ti.

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Ruikė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

trečiadienis, spalio 31, 2012

lietuva

Nau­ja val­džia biu­dže­tą tar­šys iš pa­grin­dų 2013-ųjų biu­dže­tą pra­dė­jo svars­ty­ti ka­ den­ci­ją bai­gian­tis Sei­mas, bet svar­biau­ sią ki­tų me­tų fi­nan­si­nį do­ku­men­tą priims jau nau­jos ka­den­ci­jos par­la­men­ta­rai, jį ge­ro­kai pa­ko­re­ga­vę.

siai dvi­gu­bai pa­di­din­ti mi­ni­ma­ lią al­gą. „Kal­bant apie mi­ni­ma­ lios al­gos di­di­ni­mą, įskai­tant ir eg­zo­tiš­kus dy­džius, apie ku­riuos bu­vo kal­bė­ta per rin­ki­mų kam­pa­ ni­ją, pa­brėž­čiau, kad tai pa­rei­ka­ lau­tų ga­na dras­tiš­ko vie­šų­jų fi­ nan­sų iš­lai­dų di­di­ni­mo“, – tei­gė I.Ši­mo­ny­tė. Ža­da di­din­ti mi­ni­ma­lią al­gą

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pa­žeis­tų ES tei­sę

„„Iro­ni­ja: fi­nan­sų mi­nist­rė I.Ši­mo­ny­tė iš Sei­mo tri­bū­nos ne kar­tą „grybš­

te­lė­jo“ bū­si­mą val­džią for­muo­jan­čioms par­ti­joms.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Va­kar vie­na­me pa­sku­ti­nių da­bar­ ti­nės ka­den­ci­jos Sei­mo po­sė­džių biu­dže­to pro­jek­tą pri­sta­tė fi­nan­ sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė. Ji tei­gė, kad „pro­jek­tas pa­ reng­tas at­si­žvel­giant į eko­no­mi­ kos plėt­ros pro­jek­ci­jas, Fis­ka­li­ nės draus­mės įsta­ty­mą, taip pat į tai, kad prieš Lie­tu­vą dar nė­ra nu­ trauk­tas per­vir­ši­nio de­fi­ci­to pro­ ce­dū­ros svars­ty­mas“. Mi­nist­rė pa­brė­žė, kad Lie­tu­va ne­vir­šy­ti nu­sta­ty­to biu­dže­to de­ fi­ci­to ro­dik­lių įsi­pa­rei­go­ju­si jau 2012 m. „Tai ir pla­nuo­ja­ma pa­da­ry­ti, nes šių me­tų biu­dže­to de­fi­ci­tas ne­vir­ šys 3 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­ duk­to (BVP) ir ati­tiks Mast­rich­to

kri­te­ri­jus“, – kal­bė­jo I.Ši­mo­ny­tė. Ji įspė­jo bū­si­mą val­džią, kad nė­ ra ga­li­my­bės ki­tą­met di­din­ti biu­ dže­to de­fi­ci­tą. Ki­tu at­ve­ju Lie­tu­va pa­žeis­tų ES tei­sę ir sa­vo pa­čios pa­ tvir­tin­tą Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ ty­mą.

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Gal pa­vyks pel­no mo­ kes­čio nu­li­nį ta­ri­fą tai­ky­ti re­gio­nuo­se, kad ka­pi­ta­lo kon­cent­ ra­ci­ja ne­vyk­tų vien tik sos­ti­nė­je.

Ragino vertinti blaiviai

Anot I.Ši­mo­ny­tės, kri­zės su­kel­ti iš­šū­kiai ES, tai­gi, ir Lie­tu­vos eko­ no­mi­kai, dar ne­si­bai­gė. I.Ši­mo­ny­tė pa­ra­gi­no bū­si­mą­ ją Vy­riau­sy­bę ir Sei­mą „blai­viai įver­tin­ti vals­ty­bės fi­nan­si­nę pa­dė­ tį, ne­si­švais­ty­ti į ka­lė­di­nius pa­na­ šiais pa­ža­dais“. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos va­do­vė iro­ niš­kai įgė­lė į val­džią be­si­ver­žian­ čiam so­cial­de­mok­ra­tui Al­gir­dui Sy­sui, kad šis ne­ski­ria biu­dže­to de­ fi­ci­to nuo sko­los. Be to, kliu­vo ir Dar­bo par­ti­jai, per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ža­dė­ju­

Rea­liau­sias pre­ten­den­tas į bū­si­ mus prem­je­rus – so­cial­de­mok­ ra­tų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius – pri­pa­ži­no, kad biu­dže­tas nau­ja­ ja­me Sei­me vei­kiau­siai bus ko­re­ guo­ja­mas. „Pir­miau­sia, no­ri­me vals­ty­ bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mo­je da­ lį lė­šų per­skirs­ty­ti, kad bū­tų ga­ li­ma pra­dė­ti gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ci­ją. Ant­ra – no­ri­me per­ skirs­ty­ti ES lė­šas, prio­ri­te­tą nu­ ma­ty­da­mi ši­lu­mos ūkio ga­my­ bos per­tvar­kai, skir­da­mi dau­giau asig­na­vi­mų sa­vi­val­dy­bėms, pe­ rei­da­mi prie bio­ku­ro ka­ti­lų. Tre­ čia – kad skirs­tant fi­nan­si­nės pa­ ra­mos lė­šas že­mės ūkio sek­to­rius bū­tų prio­ri­te­ti­nė kryp­tis. Ir, aiš­ ku, gal pa­vyks pel­no mo­kes­čio nu­li­nį ta­ri­fą tai­ky­ti re­gio­nuo­ se, kad ka­pi­ta­lo kon­cent­ra­ci­ ja ne­vyk­tų vien tik sos­ti­nė­je ar Vil­niaus ap­skri­ty­je“, – var­di­jo A.But­ke­vi­čius. Po­li­ti­ko tei­gi­mu, so­cial­de­mok­ ra­tai kol kas pla­nuo­ja vie­ną pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio leng­va­ tą – švie­žiai ar­ba at­šal­dy­tai mė­sai. Anot jo, nau­jo­ji dau­gu­ma taip pat tu­rė­tų tęs­ti al­gų vals­ty­bės sek­to­ riu­je įšal­dy­mo po­li­ti­ką. Nau­ją dau­gu­mą for­muo­jan­čios par­ti­jos taip pat ke­ti­na jau ne­tru­ kus di­din­ti mi­ni­ma­lią al­gą. So­cial­ de­mok­ra­tai kal­ba apie 1000 li­tų, o Dar­bo par­ti­ja už­si­me­na no­rin­ti di­ des­nio skai­čiaus.

Rei­ka­lau­ja pa­nai­kin­ti re­zul­ta­tus Ke­lio­mis de­šim­ti­mis bal­sų nuo kon­ser­va­to­riaus Pra­no Žei­mio at­ si­li­ku­si Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tė Ge­no­vei­ta Kra­saus­kie­nė pra­šo ne­ ga­lio­jan­čiais pri­pa­žin­ti Sei­mo rin­ ki­mų ant­ro­jo tu­ro re­zul­ta­tus Pa­jū­ rio apy­gar­do­je.

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja (VRK) ga­vo to­kį G.Kra­saus­kie­nės pra­šy­ mą, kaip in­for­ma­vo ko­mi­si­jos va­ do­vas Ze­no­nas Vai­gaus­kas. Šio­je apy­gar­do­je pir­ma­die­nio va­ ka­rą per­skai­čia­vus bal­sus, bu­vęs 45 bal­sų skir­tu­mas tarp kan­di­da­ tų pa­di­dė­jo iki 48, o Dar­bo par­ti­ jos at­sto­vai iš­kvie­tė po­li­ci­ją dėl esą ne­tin­ka­mai sau­go­tos rin­ki­mų me­ džia­gos. Pa­jū­rio rin­ki­mų apy­gar­dos ko­ mi­si­ja pir­ma­die­nį biu­le­te­nius per­ skai­čia­vo, nes bal­sų skir­tu­mas tarp kan­di­da­tų bu­vo 45 bal­sai. Pa­ gal Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą, jei­ gu skir­tu­mas ne di­des­nis kaip 50 bal­sų, biu­le­te­nius pri­va­lu per­skai­ čiuo­ti esant to­kiam rei­ka­la­vi­mui. Pa­sak Pa­jū­rio apy­gar­dos ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Kru­tu­

lio, per­skai­čia­vus bal­sus skir­tu­ mas išau­go iki 48 bal­sų ir rin­ki­mų lai­mė­to­jas ne­pa­si­kei­tė. Sei­mo na­ rio rin­ki­mus šio­je apy­gar­do­je lai­ mė­jo P.Žei­mys. Pers­kai­čia­vus P.Žei­mys su­rin­ ko 6184 bal­sus, G.Kra­saus­kie­nė – 6136. V.Kru­tu­lis pa­sa­ko­jo, kad per­skai­ čia­vus bal­sus Dar­bo par­ti­jos at­sto­ vai iš­kvie­tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus, nes da­lis rin­ki­mų me­džia­gos sau­ go­ta ki­to­je pa­tal­po­je. Ji bu­vo už­ra­ kin­ta, bet neužp­lom­buo­ta. „Po­li­ci­ja at­va­žia­vo, aš pa­ra­šiau paaiš­ki­ni­mą, jie už­plom­ba­vo ir iš­ va­žia­vo“, – tvir­ti­no ko­mi­si­jos va­ do­vas. Jis pa­brė­žė, kad už­ra­kin­to­je pa­ tal­po­je sau­go­ti ne bal­sa­vi­mo biu­ le­te­niai, o ki­ta me­džia­ga. VRK pir­mi­nin­kas Z.Vai­gaus­kas sa­kė, kad šio­je apy­gar­do­je dar esa­ ma neaiš­ku­mų dėl 12 biu­le­te­nių, ku­rie už­fik­suo­ti pro­to­ko­le, bet jų ne­ras­ta mai­še. Aiš­ki­na­ma­si, ar pa­ da­ry­ta klai­da pil­dant pro­to­ko­lą, ar biu­le­te­niai ga­lė­jo ding­ti. „Klaipėdos“, BNS inf.


8

trečiadienis, spalio 31, 2012

užribis At­sit­ren­kė pa­rei­gū­nas

Ap­vo­gė pa­tal­pas

Pyk­tį iš­lie­jo ant ma­ši­nos

Pir­ma­die­nį 15.50 val. Plun­gė­ je, J.Tu­mo-Vaiž­gan­to g. ma­ši­ ną vai­ra­vęs 42 m. Plun­gės po­ li­ci­jos eks­per­tas Ra­mū­nas J. at­si­tren­kė į ša­li­ke­lė­je sto­vė­ju­ sį au­to­mo­bi­lį „Au­di A4“. Pa­rei­ gū­nas tuo me­tu ne­dir­bo ir bu­ vo neu­ni­for­muo­tas, į ma­tuok­ lį jis įpū­tė 1,72 pro­m. al­ko­ho­lio. Žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo.

Už­va­kar uos­ta­mies­čio po­li­ci­jai pra­neš­ta apie va­gys­tes iš dvie­ jų Ši­lu­tės pl. esan­čių bend­ro­ vių. 79-aja­me na­me din­go au­ to­mo­bi­lių de­ta­lės bei ki­ti daik­ tai. O 57-uo­ju nu­me­riu pa­žy­ mė­to na­mo kie­me iš jū­ri­nio kon­tei­ne­rio pa­grob­tas su­vi­ri­ ni­mo apa­ra­tas. Abiem at­ve­jais nuo­sto­liai te­bes­kai­čiuo­ja­mi.

Į Klai­pė­dos 2-ąjį po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­tą krei­pė­si 1990 m. gi­ męs Deb­re­ce­no g. gy­ven­to­jas, ku­ris pa­si­skun­dė, kad kaž­kas su­nio­ko­jo jo au­to­mo­bi­lį. Prie 11 na­mo pa­lik­tai nak­čiai mašinai kaž­kas su­ba­dė vi­sas pa­ dan­gas, o kė­bu­lą api­purš­kė juo­dais da­žais. Nu­ro­dy­ta 400 li­tų ža­la.

Va­gių dar­bai vals­ty­bei kai­nuos mi­li­jo­nus Vers­li­nin­ko ir nu­si­kal­tė­lio pla­nas pel­ny­ tis par­duo­dant va­ri­nius aukš­tos įtam­pos elekt­ros lai­dus bend­ri­nin­kams nau­dos neat­ne­šė, bet vals­ty­bė dėl to­kios jų veik­ los pa­ty­rė ne vie­no mi­li­jo­no li­tų ža­lą.

„„Ža­la: ilgapirščiai nak­ti­mis pjaus­ „„Pa­gal­ba: na­rai iš van­dens tel­ki­nių trau­kė va­gių pa­slėp­tus lai­dus.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Nut­rau­kė pla­nus tiek­ti ener­gi­ją

Va­gys užuo­dė, kad gre­ta Per­kė­los gat­vės klo­ja­ma po­že­mi­nė elekt­ ros li­ni­ja. Jos pa­kei­ti­mo pro­jek­tu mū­sų vals­ty­bė sie­kia iš­veng­ti in­ci­den­tų, kai oru nu­ties­tas aukš­tos įtam­pos li­ni­jas pa­žei­džia ma­rio­se plau­kio­ jan­tys lai­vai. Be to, sie­kia­ma už­tik­rin­ti pa­ti­ ki­mą elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mą į Kur­šių ne­ri­ją bei su­da­ry­ti ge­res­ nes są­ly­gas Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to plėt­rai ir su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bai. Spa­lio 18 die­ną po­že­mi­niu ka­ be­liu tu­rė­jo pra­dė­ti te­kė­ti elekt­ros sro­vė, ta­čiau šiuos pla­nus nu­trau­ kė va­gys. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams va­gis pa­ vy­ko su­lai­ky­ti su įkal­čiais sprun­ kan­čius iš nu­si­kal­ti­mo vie­tos. Jie il­ga­pirš­čius se­kė vi­są nak­tį, o ry­tą su­lai­kė ban­dan­čius pa­bėg­ti. Ne­pa­bū­go pirk­ti vog­tų daik­tų

Pir­mą kar­tą va­gys prie tie­sia­mos li­ni­jos triū­sė spa­lio 9-osios iš­va­ka­ rė­se. Ta­da jiems ne­te­ko il­gai varg­ti, nes 15 cen­ti­met­rų skers­mens ka­be­ lį, ku­rio di­džią­ją da­lį su­da­ro va­ris, jie ra­do Kai­rių gat­vė­je prie Vil­hel­ mo ka­na­lo su­vy­nio­tą ant ri­tės. Tą­kart nu­si­kal­tė­liai at­si­vy­nio­jo, su­kar­pė ga­ba­lais ir iš­si­ga­be­no 170 met­rų aukš­tos įtam­pos elekt­ros

ka­be­lio, ku­ris bu­vo įver­tin­tas 34 tūkst. li­tų. Vė­liau iš­siaiš­kin­ta, kad to­ną va­rio jie su­pir­kė­jams par­da­vė už 9 tūkst. li­tų. Pra­dė­ję tir­ti nu­si­kal­ti­mą pa­rei­ gū­nai per ke­lias die­nas su­si­da­rė aiš­kes­nį nu­si­kal­ti­mo vaiz­dą.

Bū­tent spa­lio 18ąją, kai pa­rei­gū­nai su­lai­kė nak­tį vo­gu­ sius nu­si­kal­tė­lius, elekt­ros li­ni­ja tu­ rė­jo bū­ti per­duo­ta eksp­loa­tuo­ti.

Va­gys plu­šė­jo vi­są nak­tį

Kai spa­lio 18-osios ry­tą po­li­ci­nin­ kai at­va­žia­vo prie Vil­hel­mo ka­na­lo, il­ga­pirš­čiai po nak­ties dar­bo ban­dė spruk­ti skir­tin­gais au­to­mo­bi­liais. Sus­tab­dy­ta­me mik­roau­to­bu­se ap­tik­ta vi­sa rie­tu­vė ka­be­lio at­kar­ pų, su­pjaus­ty­tų maž­daug pu­sant­ro met­ro il­gio ga­ba­lais. Au­to­mo­bi­ly­je til­po 106 met­rai ne­pi­gaus lai­do. Paaiš­kė­jo, kad tą­nakt nu­si­kal­tė­liai įsi­bro­vė į be­to­ni­nį šu­li­nį, spe­cia­lia įran­ga nu­pjo­vė lai­dus, taip su­ga­din­ da­mi elekt­ros per­da­vi­mo įran­gą. 210 met­rų ka­be­lio jie iš­ka­sė iš že­mės. Vė­liau ta­po ži­no­ma, kad va­gys ne tik ka­sė že­mę, bet ir kil­

tė lai­dus, ku­riais tu­rė­jo pra­dė­ti te­kė­ti aukš­tos įtam­pos elekt­ra.

no­jo be­to­ni­nius blo­kus, ku­rie bu­vo pa­klo­ti po že­me lai­dams nuo išo­ri­ nio po­vei­kio ap­sau­go­ti. Ke­tu­ri vy­rai triū­sė vi­są nak­ tį. Iš­kas­tus lai­dus, kaip ir pir­mą­ jį kar­tą, jie pjaus­tė ga­ba­lais, kro­vė į mik­roau­to­bu­są ir ve­žė pa­slėp­ ti lau­ky­mė­je ne­to­li Kai­rių po­li­go­ no esan­čia­me tven­ki­ny­je. Vė­liau ka­be­lius iš jo trau­kė Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos na­rai. Grį­žę vėl pjaus­tė pa­vog­tus ka­be­ lius, kro­vė į au­to­mo­bi­lį ir bu­vo su­ lai­ky­ti, kai va­žia­vo lai­dus par­duo­ti. Įkal­čius slė­pė van­de­ny­je

Da­lį pa­grob­to ka­be­lio ga­ba­lų pa­ rei­gū­nai ap­ti­ko vie­nos bend­ro­vės aikš­te­lė­je, ku­ria nau­do­ja­si apie 20 įmo­nių. Bu­vo ži­no­ma, kad lai­dai pa­slėp­ti po ša­ko­mis, ta­čiau ati­džiai ap­žiū­rė­ję di­džiu­lę te­ri­to­ri­ją pa­rei­ gū­nai jų ne­ra­do. Tik vė­liau pa­ste­bė­ta, kad ver­ tin­go ka­be­lio at­kar­pos per­slėp­tos prieš­gais­ri­nia­me grio­vy­je, esan­ čia­me to­je pa­čio­je aikš­te­lė­je. Po­li­ci­jai ži­no­ma, kad lai­dai bu­vo par­duo­ti, tu­ri­ma ži­nių ir apie gau­ tą pi­ni­gų su­mą, ta­čiau pir­kė­jas kol kas tiks­li­na­mas. Pa­rei­gū­nai vie­ no įta­ria­mo­jo au­to­mo­bi­ly­je ap­ti­ko su­klas­to­tą vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, tris ne­šio­ja­mas ra­di­jo sto­tis, kas­tu­ vus, hid­rau­li­nes žirk­les. Ža­lą skai­čiuo­ja mi­li­jo­nais

Elekt­ros li­ni­ją tie­sian­čiai įmo­nei pa­vy­ko at­gau­ti 220 met­rų pa­vog­to

„„Ope­ra­ci­ja: gau­jos na­rius pa­rei­gū­nai su­lai­kė ne­to­li nu­si­kal­ti­mo vie­tos. Po­li­ci­jos nuo­tr.

ka­be­lio, ta­čiau jo ver­tė ne­pri­lygs­ ta svei­ko lai­do ver­tei. Skai­čiuo­da­ mi nuo­sto­lius pa­rei­gū­nai mi­ni ke­ lis skai­čius. Per du kar­tus pa­grob­ta 380 met­ rų ka­be­lio. Pir­mo­sios va­gys­tės me­tu pa­vog­ ta apie to­na va­rio, už ku­rią iš su­pir­ kė­jo nu­si­kal­tė­liai ga­vo 9 tūkst. li­tų. Nors va­gys­te pa­da­ry­ta ža­la ver­ti­ na­ma 35 tūkst. li­tų. Ant­rą kar­tą va­gys iš­ka­sė 57 tūkst. li­tų įver­tin­tų lai­dų. Bū­tent spa­lio 18-ąją, kai pa­rei­ gū­nai su­lai­kė nak­tį vo­gu­sius nu­si­ kal­tė­lius, elekt­ros li­ni­ja tu­rė­jo bū­ti per­duo­ta eksp­loa­tuo­ti. Pa­sak at­sa­kin­gų as­me­nų, ūkio su­bjek­tams pa­da­ry­ta tur­ti­nė ža­la, įskai­tant ir ga­li­mas ne­te­sy­bas, ga­li siek­ti 6 mln li­tų.

Or­ga­ni­za­to­rius li­ko lais­vė­je

Nu­si­kal­ti­mo or­ga­ni­za­to­riais lai­ ko­mi du as­me­nys. Vie­nas jų – 39 me­tų anks­čiau su or­ga­ni­zuo­to­mis gru­puo­tė­mis sie­tas, ne kar­tą teis­ tas Li­nas G. Tie­sa, teis­mas ne­lei­do šio as­mens areš­tuo­ti, nes jis 50 pro­cen­tų dar­ bin­gas, tu­ri ma­žą vai­ką, be to, pri­ pa­ži­no kal­tę. Ki­tas nu­si­kal­ti­mo or­ ga­ni­za­vi­mu įta­ria­mas klai­pė­die­tis yra 40-me­tis Ne­ri­jus G. Jis – ke­lių ba­rų ir nak­ti­nio klu­bo sa­vi­nin­kas. Juo­dą dar­bą dir­bo du ne­teis­ti 20me­čiai, 32 me­tų tris­kart teis­tas ir 22 me­tų kar­tą teis­tas klai­pė­die­ čiai. Ke­tu­ri įta­ria­mie­ji suim­ti, ki­ tiems skir­tos švel­nes­nės kar­do­mo­ sios prie­mo­nės. Už šį nu­si­kal­ti­mą kal­ti­nin­kams gre­sia iki 8 me­tų ne­ lais­vės baus­mė.

M. ir K. Ga­ta­je­vų by­la pa­ju­dė­jo iš mirties taško Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Po il­go del­si­mo, pa­na­šu, kad če­čė­ nų su­tuok­ti­nių Ma­li­ko ir Kha­diz­hat Ga­ta­je­vų by­la, ku­ri prieš ke­le­rius me­tus pa­skir­ta ape­lia­ci­ne tvar­ka nag­ri­nė­ti Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mui, pa­ju­dės iš mir­ties taš­ko.

2009 m. bir­že­lio 4 die­ną Kau­ no mies­to apy­lin­kės teis­mas pa­ skel­bė nuo­spren­dį su­tuok­ti­niams Ga­ta­je­vams už tai, kad ne­žy­miai su­trik­dė sa­vo glo­bo­ti­nių svei­ka­ tą, gra­si­no juos nu­žu­dy­ti, sa­va­ val­džia­vo var­to­da­mi psi­cho­lo­gi­ nę prie­var­tą. Ta­da nu­teis­tie­siems bu­vo skir­ ta po 10 mė­ne­sių ne­lais­vės, baus­

mę jie at­li­ko dar iki nuo­spren­džio pa­skel­bi­mo. By­la bu­vo nag­ri­nė­ja­ma ir Kau­ no apy­gar­dos teis­me, anks­tes­nis nuo­spren­dis ta­da bu­vo pri­pa­žin­ tas tei­sė­tu. 2010 me­tų ko­vo 23 die­ną Aukš­ čiau­sia­sis Teis­mas pa­si­sa­kė, kad ape­lia­ci­nis Ga­ta­je­vų skun­das tu­ rė­tų bū­ti nag­ri­nė­ja­mas iš nau­

jo ir sky­rė jį Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­mui. Ta­čiau nu­teis­tie­ji iš­vy­ko iš Lie­ tu­vos ir ap­si­gy­ve­no Suo­mi­jo­je. To­dėl skun­do nag­ri­nė­ji­mas dau­ gy­bę kar­tų bu­vo ati­dė­tas. Ga­liau­ siai K.Ga­ta­je­va nu­si­sam­dė kau­ nie­tį ad­vo­ka­tą Jo­ną Kva­ra­cie­jų at­sto­vau­ti jos in­te­re­sams teis­me. Esa­ma duo­me­nų, kad tei­si­nin­ko

pa­gal­bos ieš­ko ir jos su­tuok­ti­nis. Ant­ra­die­nį Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas nu­spren­dė at­lik­ti įro­dy­ mų ty­ri­mą ir kvies­ti še­šis nu­ken­ tė­ju­siuo­sius. Ga­ta­je­vų glo­bo­ti vai­ kai tu­rė­tų at­vyk­ti liu­dy­ti ki­tų me­tų va­sa­rio 5 die­ną. Teis­mo pro­ce­sas bus vie­šas. Kol kas neaiš­ku, ar į jį at­vyks Ga­ ta­je­vai.


www.kl.lt

PASIŪLYTI KANDIDATAI:  Liudas Andrikis – nuo 2011 metų Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius. Supratingas, atviras naujovėms, puikus organizatorius.  Dovydas Bajoras – pramogų projekto „Trys karaliai“ renginių organizavimo ir techninio aptarnavimo įmonės „TKP servisas“ vadovas. Jis yra puikus pavyzdys, kaip jaunas žmogus gali tapti ne tik visiems žinomu vedėju ir renginių organizatoriumi, bet ir sėkmingu verslininku.  Aleksas Bagdonavičius – Klaipėdos jaunimo centro direktorius. Jo profesionalumas, geranoriškumas, širdies šiluma šio centro darbuotojams padeda įveikti visas negandas.  Tadas Dirgėlas – UAB „Kuršių verslo grupė“ vadovas. Jis atsakingas ir inovatyvus žmogus, sugebėjęs krizės metu ne tik išlaikyti verslą, bet ir gerokai padidinti pardavimus, pristatyti rinkai šiandien jau beveik visiems žinomus prekinius ženklus: Fotoaparatas.lt ir Varle.lt.  Artūras Drungilas – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir administracijos direktorius. Geros nuotaikos užtaisas, asmuo, išlaikantis pusiausvyrą tarp galimo, norimo ir reikiamo, charakteringa asmenybė. Jis yra konkretus, dalykiškas, konstruktyvus, organizuotas, plataus spektro ir dar platesnio akiračio. Tai vadovas, puikiai laviruojantis ir išlaikantis balansą visose gyvenimo srityse.  Vitalija Freitakaitė – bendrovės „Javinė“ direktorė, ypač dėmesinga žmonėms.  Vitalija Grybauskienė – Klaipėdos „Baltijos“ gimnazijos direktorė. Tai jautri ir profesionali vadovė, gebanti sutelkti darbuotojus kūrybiniam darbui. Atsakingai rūpinasi gimnazijos rekonstrukcija, daug širdies šilumos įdeda, kad vaikai, turintys judėjimo negalią, gimnazijoje jaustųsi kaip namie, palaiko tamprius ryšius su LIONS klubu Vokietijoje.  Inga Kerienė – VšĮ „American English School“ Klaipėdos filialo direktorė. Ji tiesiog yra įmonės gyvybės šaltinis, šeimos galva: diplomatiška, kantri, iniciatyvi, kūrybinga, žavi, išklausanti ir supratinga.  Jolita Krickė – atsakinga bei rūpestinga vadovė, kuri nuoširdžiai rūpinasi kolegomis bei užtikrintai vadovauja „Švyturio“ arenai. Ji puikus pavyzdys griežto, bet supratingo vadovo, kuris yra ir direktorius, ir draugas savo kolektyvo nariams.  Živilė Kristutienė – UAB „Frezijų puokštė“ direktorė. Tai puiki vadovė, gera ir rūpestinga darbdavė, suprantanti ir išklausanti darbuotojus. Jos dėka sodo centras „Frezija" ir Klaipėdos valstybinė kolegija jau 10 metų rengia tradicinėmis tapusias pavasarines bei rudenines sodinukų muges, rožių šventes. Vadovės iniciatyva remiami įvairūs projektai, neįgaliųjų bei labdaros organizacijos.  Vaidas Kvedaras – „Švyturio menų doko“ steigėjas, bendrovės „Mezo group“ direktorius, renginių režisierius ir vedėjas. Jis inicijavo ir įgyvendino „Švyturio me-

nų doko“ projektą, kuris buvo sėkmingai pritaikytas buvusioje „Laivitės“ teritorijoje. Jis – tarptautinio gatvės cirko festivalio „Stebuklų šalis“ sumanytojas ir organizatorius, projektui įgyvendinti sutelkęs aktyvią ir kūrybingą komandą, aktyvus miesto bendruomenės narys.  Doc. dr. Angelė Lileikienė – VšĮ Lietuvos verslo kolegijos direktorė, kartu su kolege G.Avižoniene 1994 m. įsteigusi Referentų mokyklą. Šiandien tai Lietuvos verslo kolegija – moderni aukštoji mokykla. Direktorė pozityvi, pasitikinti savimi, puikiai bendraujanti, iniciatyvi ir kūrybinga, gebanti rasti išeitį konfliktinėse situacijose, tartis su pavaldiniais ir nebijanti jiems perduoti atsakomybės.  Saulius Mikelkevičius – UAB „Pineka“ direktorius. Jo vadovaujamos įmonės kolektyvas šį gruodį švęs 20-metį. Šis jubiliejus – ir vadovo asmeninių bei profesinių savybių rodiklis. Saulius kiekvienam įmonės darbuotojui visų pirma yra kolega. Jis negaili ne tik profesionalaus patarimo, bet ir padeda išspręsti kartais užgriūvančias sudėtingas asmenines problemas. Jis draugiškas, atviras, paprastas ir išmintingas, vertas Metų vadovo titulo.  Ineta Pačiauskaitė – Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė. Ji lyg medis, išauginęs dabartinį biuro kolektyvą. Kolektyvas – tvirto medžio kamienas, už kurio pagrindą – šaknis – dėkingas direktorei.  Andrej Pavlovič – šiuolaikinių šokių klubo „Plazma“ vadovas, įvairių renginių organizatorius, vienas ryškiausių šiuolaikinių šokių bei muzikos industrijos propaguotojų. Jo 16 metų sėkmingai vadovaujamame šokių klube užaugo per 3 000 šokėjų, iš kurių ne vienas tęsia profesionalią karjerą, dalyvauja įvairiuose čempionatuose Lietuvoje ir užsienyje. Jo galvoje gausybė novatoriškų idėjų, jis gerbiamas kolegų, aktyviai bendradarbiauja su šalies bei užsienio organizacijomis ir yra nenuilstantis optimistas.  Gediminas Rimkus – bendrovės „Vakarų krova“ direktorius. Vienas iš tų vadovų, kuris sugeba ne tik kokybiškai dirbti, bet ir įkvėpti veiklai kitus. Jis žino, kad darbuotojai – įmonės turtas, nes jų įgūdžiai, žinios, sugebėjimai sukuria paslaugas, nuo kurių kokybės priklauso įmonės gerovė.  Svetlana Rinkevičienė – UAB „Vaterlinija“ direktorė. Tai vadovė, gebanti sutelkti kolektyvą dideliems darbams. Organizuotumas, tikslumas, dėmesys darbuotojams ir visada gera nuotaika yra pagrindiniai jos bruožai.  Tatjana Sokolova – Klaipėdos lopšelio-darželio „Pingvinukas“ direktorė. Ji rūpestinga ir profesionali vadovė, sugebanti kasdien įkvėpti kolektyvą darbui ir už savo nuoširdumą sulaukianti vaikų meilės bei tėvelių palaikymo.  Žilvinas Žilinskas – „V.Paulius § Associates“ gen. direktorius ir „VPA Logistics“ valdybos pirmininkas. Jis – vienas pagrindinių traukinio linijos Kinija – Vilnius – Antverpenas atidarymo iniciatorių, aktyviai rūpinasi Klaipėdos viešojo logistikos centro steigimu, dalyvauja plėtojant Lietuvos prekybinius ryšius su Rusija, Kazachstanu, Kinija.

Balsavimo etapas – nuo spalio 31 iki lapkričio 15 d. 12 val. Apdovanojimas – lapkričio 16 d. Balsuoti galite portale www.KL.lt


10

TRečiADIENIS, spalio 31, 2012

ekonomika

OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1398 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2839 JAV do­le­ris 1 2,6688 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6676 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9597 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3205 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6368 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4744 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8564

pokytis

–0,1431 % –0,3536 % –0,2616 % –0,3549 % +0,0101 % –0,1392 % +0,2313 % –0,3516 % +0,0035 %

Ne­regė­ti pla­nai Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

P

–0,69 %

a­sau­lio ly­de­riai yra pa­ si­mokę, kad ge­riau­sias me­to­das iš­veng­ti ka­ri­ nių konf­liktų yra pre­ ky­bos tarp ša­lių ska­ti­ni­mas. Kuo la­biau vals­ty­bių eko­no­mi­ kos bus pri­klau­so­mos nuo vie­na ki­tos ge­rovės, tuo bus ma­žes­nis po­li­ti­nis in­te­re­sas konf­lik­tuo­ti. Nuo pat Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro įgy­ven­din­tos ir to­liau ren­ gia­mos Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ ga­ni­za­ci­jos de­ry­bos bei dar­bas, ska­ti­nant tarp­tau­tinę pre­kybą, pri­si­dėjo prie pa­pras­tes­nio ir sklan­des­nio pa­sau­linės eko­no­ mi­kos vys­ty­mo­si. Ta­čiau pa­sta­ruo­sius pen­ke­ rius me­tus be­si­tęsian­ti krizė ro­do, kad ši ins­ti­tu­ci­ja jau yra at­li­ku­si sa­vo pa­grin­dinį vaid­ menį ir ne­ga­li to­liau įgy­ven­ din­ti sa­vo pir­mi­nių tikslų. Pas­tarųjų de­šimt­me­čių tarp­ tau­tinės pre­ky­bos ten­den­ci­jo­je ima ryškė­ti re­gio­ni­nis bend­ra­ dar­bia­vi­mas, t. y. geog­ra­fiš­kai, eko­no­miš­kai, de­mog­ra­fiš­kai, ne­tgi kultū­riš­kai pa­na­šiai iš­si­ vys­čiu­sių vals­ty­bių pa­stan­gos su­kur­ti re­gio­ninės pre­ky­bos fe­ no­meną ir taip už­tik­rin­ti sklan­ dų re­gio­no au­gimą. Vyks­ta ir la­bai in­ten­sy­vios ES ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ tijų de­ry­bos, yra su­da­ry­ta aukš­ čiau­sio ly­gio dar­bo grupė, ku­ri jau šių metų gruodį turėtų pa­ skelb­ti me­mo­ran­dumą, ku­ria­me bus pa­teik­tos re­ko­men­da­ci­jos dėl šių dviejų re­gionų tar­pu­sa­ vio pre­ky­bos ska­ti­ni­mo ir in­ves­ ti­cijų su­tar­ties. Nors šis fak­tas pa­ly­gin­ti men­kai es­ka­luo­ja­mas, ta­čiau sa­vo ga­li­mu efek­tu jis yra be­ne svar­biau­sias galbūt ša­lių eko­no­mikų au­gimą ska­tin­sian­ tis veiks­nys. Ypač džiu­gu, kad ES kar­tu ve­ da de­ry­bas dėl lais­vo­sios pre­ky­ bos su­tar­ties su Ja­po­ni­ja. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pro­gno­ zuo­ja, kad vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio eko­no­mi­kos au­gi­mas ES ga­li pa­ didė­ti net 2 pro­c, jei šios de­ry­ bos bus ve­da­mos tin­ka­ma link­ me ir bus pa­siek­ti už­sibrėž­ti tiks­lai, pa­si­ra­šy­tos bend­ra­dar­ bia­vi­mo ir in­ves­ti­cijų ska­ti­ni­ mo su­tar­tys. Pa­na­šaus eko­no­ mi­nio efek­to ga­li tikė­tis ir JAV bei Ja­po­ni­ja. Eu­ro­ko­mi­sa­rai taip pat ti­ki­si, kad šių de­rybų re­zul­ta­tas bus 2 mln. pa­pil­domų dar­bo vietų su­ kūri­mas, ir tai bent jau iš da­lies išspręs vis opė­jan­čią ne­dar­bo pro­blemą ES.

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,99

4,62

2,49

„Apoil“

4,91

4,58

2,47



„Brent“ naf­ta



+1,47 %

De­šimt ša­ly­je vei­kian­čių ko­mer­ci­nių bankų ir už­sie­nio bankų sky­rių šių me­ tų rugsė­jo pa­bai­go­je bu­vo su­kaupę 76,3 mlrd. litų tur­to – 2,6 pro­c., ar­ba 2,01 mlrd. litų, ma­žiau nei pra­ėju­sių metų pa­bai­go­je. Bend­ra­sis indė­lių po­rtfe­lis po to, kai ke­ letą mėne­sių au­go, su­si­traukė 247,5 mln. litų ir siekė 44,3 mlrd. litų, o pa­skolų „ po­rtfe­lis didė­jo ant­rą mėnesį iš eilės – 67,7 mln. litų, iki 54,1 mlrd. litų.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

+0,09 %

OMX Tallinn

Bankų tur­tas su­si­traukė

De­ga­lų kai­nos

kiekis Santykis

OMX Riga

85,91 dol. už 1 brl. 109,15 dol. už 1 brl.

1,6

pro­c.

šie­met pa­gal drau­di­mo įmo­kas ūgtelė­jo ša­lies drau­di­mo rin­ka.

Dėl mo­kes­čių au­ko­ja net kultūrą Iš­lai­dos už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas au­ga daug spar­čiau nei vi­du­ti­nis gy­ven­tojų at­ ly­gi­ni­mas. La­biau­siai ne­rimą ke­lia tai, kad kas­met šios pa­slau­gos su­ry­ja vis dau­ giau ki­toms prekėms ir pa­slau­goms skir­ tų pi­nigų. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Laisvų pa­jamų lie­ka men­kai

Pirmą šių metų ket­virtį gy­ven­to­jai ko­mu­na­li­niams mo­kes­čiams iš­lei­ do apie 38 pro­c. visų sa­vo pa­jamų, o 2010 m. šios iš­lai­dos siekė apie 31 pro­c. Per me­tus, įskai­čiuo­jant ir šiltąjį, ir šaltąjį se­zo­nus, 2010 m. gy­ven­to­jai ko­mu­na­li­niams mo­ kes­čiams iš­leido 22 pro­c. visų sa­ vo pa­jamų, o 2012 m. – be­veik 28 pro­c. Tai pa­rodė bend­rovės „Vie­na sąskai­ta“ su­rink­ti duo­me­nys. „Šiuos po­ky­čius lėmė tai, kad gy­ ven­tojų vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas per šį lai­ko­tarpį ki­lo vos 5,6 pro­c., o ko­ mu­na­li­nių mo­kes­čių naš­ta – net 27 pro­c.“, – sakė bend­rovės rin­ko­da­ ros ir klientų ap­tar­na­vi­mo va­do­vas Lai­mo­nas No­rei­ka. Jis pa­brėžė, kad at­lie­kant ana­lizę prie ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių bu­vo pri­ski­ria­mi mo­kes­ čiai už šil­dymą, elektrą, van­denį, du­jas, taip pat in­ter­netą ir te­le­fo­ no ryšį, te­le­vi­ziją, na­mo ad­mi­nist­ ra­vimą, šiukš­lių iš­ve­žimą. Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, did­žiau­sią ne­rimą ke­lia pa­jamų da­lies, skir­ tos ko­mu­na­li­niams mo­kes­čiams, au­gi­mo ten­den­ci­ja. Jei ji ne­si­keis, 2013 m. gy­ven­to­jai ko­mu­na­li­niams mo­kes­čiams bus pri­vers­ti skir­ti 43 pro­c. sa­vo pa­jamų. Kai­nos nuo­lat au­ga

Šil­dy­mas per ket­ve­rius me­tus, re­ mian­tis Vals­ty­binės kainų ir ener­

Pi­nigų lie­ka vis ma­žiau Vi­du­tinė me­tinė mėne­sio dar­bo už­ mo­kes­čio da­lis, ski­ria­ma ko­mu­na­li­ niams mo­kes­čiams per me­tus Me­tai Ket­v ir­t is

2010

2011

2012

I II III IV I II III IV I II III IV

In­dek­sas (pro­c.)

31,5 21,4 13,9 23,7 37,2 24,5 16,8 23,4 38,1 27,1 18,4 -

Šal­ti­nis: UAB „Vie­na sąskai­ta“ inf.

ge­ti­kos kont­rolės ko­mi­si­jos pa­teik­ ta sta­tis­ti­ka, ša­lies gy­ven­to­jams pa­bran­go be­veik 40 pro­c. Šių me­ tų spalį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu per­nai, šil­dy­mo kai­nos ša­lies gy­ven­to­jams pa­didė­jo vi­du­ ti­niš­kai 8,5 pro­c. Iš did­mies­čių kai­ nų au­gimą la­biau­siai pa­ju­to Kau­no ir Klaipė­dos gy­ven­to­jai, šiek tiek men­kiau – Vil­niaus. Ban­ko „Nor­d ea“ vy­r iau­s io­ jo eko­no­mis­to Žy­gi­man­to Mau­ri­ co tei­gi­mu, prie­š krizę, 2008 m., iš­lai­dos už būstą su­darė 12 pro­c. visų gy­ven­tojų iš­laidų, o 2012 m. jos siekė ko­ne 14 pro­c. „Pir­miau­ sia taip yra dėl to, kad at­ly­gi­ni­mai au­go la­bai lėtai – ne tik lėčiau nei bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas, mūsų eko­no­mi­ka, bet ir ap­skri­tai pre­kių ir pa­slaugų kai­nos“, – sakė Ž.Mau­ ri­cas. Au­ko­ja aukš­tes­nius po­rei­kius

Nors iš pir­mo žvilgs­nio per ket­ve­ rius me­tus 2 pro­cen­ti­niais punk­ tais išau­gu­sios iš­lai­dos už būs­ tą neat­ro­do kaip pa­vo­jaus ženk­las, eko­no­mis­tas nea­be­jo­jo, kad toks iš­laidų au­gi­mas – di­de­lis: „Kiek­ vie­nas pa­pil­do­mas iš­laidų, skirtų būstui, pro­cen­tas reiš­kia kitų pre­ kių ir pa­slaugų at­si­sa­kymą. Ša­lies gy­ven­tojų lėšos, skir­tos kultū­rai ir lais­va­lai­kiui, to­lyd­žio mažė­ja ir šis reiš­ki­nys ver­čia su­ne­rim­ti. Va­di­na­ si, žmonės au­ko­ja aukš­tes­nius po­ rei­kius dėl bui­ti­nių, ar­ba pir­mi­nių, po­rei­kių, o tai net šiek tiek kei­čia vi­suo­menės raidą.“ Vis dėlto Ž.Mau­ri­cas pa­brėžė, kad gy­ven­tojų at­ly­gi­nimų ir iš­laidų už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas san­ty­kis yra di­de­lis pir­miau­sia dėl men­kos ša­lies eko­no­mi­kos, o ne šių iš­laidų dyd­žio sa­vai­me. Anot jo, Lie­tu­vos, pa­ly­gin­ti su kitų ES ša­lių, gy­ven­ tojų iš­lai­dos už ko­mu­na­li­nes pa­ slau­gas nėra di­delės ir daž­nai net ma­žesnės. Ta­čiau Lie­tu­va ne­su­ge­ ba su­ge­ne­ruo­ti di­delės pri­dėtinės vertės ir su­rink­ti tiek lėšų, kad jų pa­kaktų vi­siems ša­lies gy­ven­to­ jams su­kur­ti fi­nan­sinę ge­rovę, tad ir sąly­gas be sun­kumų su­si­mokė­ti mo­kes­čius už būstą. Nors pa­šne­ko­vas šiais me­tais di­ de­lio at­ly­gi­nimų pa­didė­ji­mo ne­ prog­no­za­vo, kitą­met sakė esant di­des­nių po­ky­čių ga­li­mybės. „Jei

„„Sto­ka: ko­mu­na­li­niams mo­kes­čiams pa­rei­ka­lau­jant vis di­desnės gy­ven­

tojų pa­jamų da­lies, nu­ken­čia gy­ven­tojų iš­lai­dos ne­būti­niau­siems po­ rei­kiams pa­ten­kin­ti.  To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

eko­no­mi­ka augs to­kiu tem­pu kaip šiuo me­tu, pro­gno­zuo­ja­me, kad at­ly­gi­ni­mai ki­tais me­tais pra­dės aug­ti spar­čiau. O dar ki­tais me­tais au­gi­mas ga­li vir­šy­ti net 5 pro­c.“, – pro­gno­za­vo jis ir pa­brėžė, kad to­kie po­ky­čiai lemtų ir ma­žesnę ko­mu­ na­li­nių mo­kes­čių naštą. Su­tau­py­ti ne­leng­va

Ž.Mau­ri­co ma­ny­mu, iš­lai­dos už ko­m u­n a­l i­n es pa­s lau­gas men­kai rea­guo­ja į kainų po­ky­čius. Todėl jis sakė ne­pas­tebėjęs, kad didė­ jant iš­l ai­d oms už ko­m u­n a­l i­n es pa­s lau­gas gy­ven­to­jai imtų tau­ py­ti ak­ty­viau. Vis dėlto eko­no­mis­tas pa­brėžė, kad šiuo me­tu ener­gi­jos iš­tek­ liai nau­do­ja­mi taip, lyg ša­lis bū­ tų la­bai tur­tin­ga: „Mes vi­siš­kai ne­tau­po­me – gy­ve­na­me kiau­rais lan­gais. Ypač vals­ty­bi­nis sek­to­ rius švais­to mil­ži­niš­kus ener­gi­jos kie­kius. Nors re­no­va­ci­jos pro­ce­ sas jau pra­si­dėjęs, li­go­ni­nių, vie­ šųjų ins­ti­tu­cijų pa­statų san­da­ru­ mas la­bai pra­stas.“ Bend­rovės LES­TO at­sto­vas ry­ šiams su vi­suo­me­ne Er­nes­tas Nap­ rys pa­ti­ki­no, kad pa­ko­re­ga­vus įpro­ čius ga­li­ma su­tau­py­ti 7–10 pro­c. visų elekt­ros ener­gi­jai ten­kan­

čių iš­laidų, o pa­kei­tus dar ir daug elekt­ros nau­do­jan­čius prie­tai­sus – vi­du­ti­niš­kai 20 pro­c. Ta­čiau net kas tre­čias gy­ven­to­jas pri­pažįs­ta elekt­ros ener­giją var­to­jan­tis neat­ sa­kin­gai. Svar­biau­sia, kaip sakė E.Nap­rys, gy­ven­to­jai turėtų iš­mok­ti ne­pa­lik­ ti prie­taisų budė­ji­mo re­ži­mu, at­si­ kra­ty­ti įpro­čio be prie­žas­ties lai­ky­ ti įjungtą šviesą, te­le­vi­ziją ar ra­diją: „Viską rei­kia nau­do­ti ta­da, kai rei­ kia, ir tiek, kiek rei­kia.“ Gy­ven­to­jai ne­sku­ba gal­vo­ti ir apie šil­dy­mo prie­mo­nes. Kas de­šim­tas gy­ven­to­jas ši­lu­mos tau­py­mo prie­ mo­nių ža­da im­tis gavę pirmą sąs­ kaitą už šil­dymą, parodė įmonės „Dan­foss“ atliktas tyrimas.

38 pro­c.

visų sa­vo pa­jamų gy­ ven­to­jai iš­lei­do ko­mu­ na­li­niams mo­kes­čiams pirmą šių metų ket­virtį.


11

TrečiADIENIS, spalio 31, 2012

pasaulis Ne­ke­ti­na ­ kalbė­tis

Ap­ti­ko ­ sprog­menų?

Pap­rašė ­ pa­gal­bos

„Tur­ki­ja at­me­ta dia­lo­go su Si­ ri­jos re­ži­mu ga­li­mybę“, – pa­ reiškė ša­lies už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Ah­me­tas Da­vu­toğ­lu, ­ ko­men­tuo­da­mas Ru­si­jos ra­gi­ nimą pra­dėti de­ry­bas su Da­ mas­ku. Anot A.Da­vu­toğ­lu, „pra­ dėti dia­logą su re­ži­mu, ku­ris ir to­liau vyk­do to­kias sa­vo žmo­ nių žu­dy­nes, nėra pra­smės“.

Len­ki­jos dien­raš­tis „Rzecz­pos­ po­li­ta“ tvir­ti­na, kad ant vy­riau­ sy­bi­nio lėktu­vo, su­du­žu­sio Ru­si­jo­je per ka­tast­rofą, ku­ ri nu­si­nešė pre­zi­den­to Le­cho Kac­zyńs­kio gy­vybę, bu­vo ap­tik­ ta tro­ti­lo ir nit­rog­li­ce­ri­no pėdsa­ kų. Ofi­cia­lio­se ata­skai­to­se tyrė­ jai nu­rodė ne­radę jo­kių įro­dymų apie tre­čiųjų jėgų da­ly­va­vimą.

Suo­mi­ja ir Šve­di­ja ga­li pri­si­dėti vyk­dant dalį oro erdvės stebė­ ji­mo virš Is­lan­di­jos už­da­vi­nių. Is­lan­di­ja, nors yra NA­TO narė, ne­tu­ri savų oro pa­ jėgų, todėl kreipė­si į ko­le­gas su pa­gal­bos pra­šy­mu. Ta­čiau Suo­mi­jos opo­zi­ci­ja šį planą kri­ti­kuo­ja, nes ma­no, kad tai ša­lies neut­ra­lu­mo pa­žei­di­mas.

Ura­ga­nas ap­daužė Didįjį Obuolį Upė­mis vir­tu­sios gatvės, plau­kian­tys au­to­mo­bi­liai, gais­ rai, spro­gi­mai ir ak­li­na tam­sa, ap­ gau­bu­si mi­li­jo­ninį did­miestį. Il­giau­sia Niu­jor­ko nak­tis baigė­si. Ura­ga­nas pa­si­traukė.

Mil­ži­niš­ki nuo­sto­liai

Did­žiuo­ju Obuo­liu va­di­na­mas Niu­jor­kas pa­ju­to, ką reiš­kia gam­ tos šėlsmas. Ma­žai niu­jor­kie­čių prie­š ura­ganą tikė­jo­si, kad did­žiau­sia­me ša­lies mies­te aud­ra var­du San­dy, juo­kais pra­min­ta Fran­kenš­tor­mu, siautės taip smar­kiai. Nuos­to­liai, kaip skai­čiuo­ja­ma, vi­so­se vals­ti­jo­se, nu­kentė­ju­sio­ se nuo aud­ros, ga­li siek­ti nuo 12 iki 20 mlrd. do­le­rių. Ura­ga­nas pa­si­ glemžė ma­žiau­siai 16 žmo­nių gy­ vybę Ka­na­do­je ir JAV. Vien Niu­jor­ ke žu­vo 5 žmonės. Virs­tan­tys med­žiai nu­traukė daug elekt­ros li­nijų, joms su­tvar­ky­ti ga­li pri­reik­ti sa­vai­čių. Re­gio­ne nu­trūko su­si­sie­ki­mas ge­le­žin­ke­liais ir lėk­ tuvų skryd­žiai, de­šim­tys tūkstan­ čių žmo­nių įstri­go oro uos­tuo­se. Pra­no­ko lūkes­čius

San­dy pa­sie­kus Niu­jorką, cent­rinė mies­to da­lis Man­ha­ta­nas pa­sken­ do tam­so­je. Įvy­ko spro­gi­mas Vi­du­ rio Man­ha­ta­no elekt­ros pa­stotė­je. Jį vaiz­do ka­me­ra už­fik­sa­vo ir į po­ pu­liarų tink­la­lapį „You­tu­be“ įdėjo audrą ste­bin­tys niu­jor­kie­čiai. Lyg

„„Sti­chi­ja: Niu­jor­kas se­niai matė ką nors pa­na­šaus – mies­tas bu­vo užt­vin­dy­tas ir pa­lik­tas be elekt­ros. 

švy­tu­rys, vie­nas iš ne­dau­ge­lio ap­ šviestų pa­statų li­ko žy­mu­sis dan­ go­rai­žis „Em­pi­re Sta­te Buil­ding“. Iš vi­so be elekt­ros li­ko apie 500 tūkst. namų, iš jų pusė – Man­ha­ ta­ne. Gy­ven­to­jai galė­jo pa­kentė­ti, o štai Niu­jor­ko uni­ver­si­te­to li­go­ninė turė­jo sku­biai per­kel­ti pa­cien­tus į ki­tas gy­dy­mo įstai­gas, nes li­go­ninė­ je su­ge­do at­sar­gi­nis ge­ne­ra­to­rius. Daug ža­los pri­darė iš krantų iš­si­ lie­ju­sios Man­ha­taną su­pan­čios Ry­ tų ir Had­so­no upės.

Iš­mo­ko Kat­ri­nos pa­moką? Tiek B.Oba­ma, tiek jo var­žo­vas res­ pub­l i­ko­n as Mit­t as Rom­ney, siau­ čiant sti­chi­jai, nau­do­jo­si pro­ga pa­ro­ dy­t i esan­t ys ryž­t in­g i ly­de­r iai, pri­si­ min­da­m i 2005 m. smo­g u­sio ura­ga­ no Kat­r i­na pa­mo­kas. Buvęs JAV pre­

zi­den­tas Geor­ge’as W.Bus­has bu­vo dau­ge­l io kal­t i­na­mas dėl ne­v y­k u­sio at­sa­ko, kai Kat­ri­na nu­nio­ko­jo Naują­ jį Or­leaną. Vald­ž ios ne­su­gebė­ji­mas or­ga­n i­z uo­t i sku­bios pa­gal­bos tem­ dė visą li­ku­sią G.W.Bus­ho ka­den­ciją.

Pa­ko­re­ga­vo rin­kimų kam­pa­niją Su­pe­raud­ra su­t rikdė JAV pre­z i­den­ to rin­k imų kam­pa­n iją: ša­l ies va­do­ vas B.Oba­ma ir jo var­žo­vas res­pub­ li­ko­nas M.Rom­ney pa­skelbė ne­da­ly­ vau­sian­tys da­ly­je pla­nuotų ren­gi­nių.

B.Oba­ma at­šaukė pir­ma­d ie­n io rytą turė­jusį vyk­ti su­si­ti­kimą Flo­ri­do­je. O M.Rom­ney šta­bas pa­skelbė, kad vė­ liau šią sa­vaitę jis vei­kiau­siai su­si­tiks su nu­kentė­ju­siais nuo aud­ros.

Bu­vo už­lie­tas gre­ti­mo Kvin­so ra­jo­no cent­ras ir Ba­te­ri­jos par­ko bei Bruk­li­no tu­ne­liai. Jais iš Man­ ha­ta­no sa­los ga­li­ma pa­tek­ti į ap­ lin­ki­nius prie­mies­čius. Pot­vy­nis už­lie­jo sep­ty­nis Niu­jor­ko met­ ro­po­li­te­no tu­ne­lius ir še­šis au­to­ busų ga­ra­žus. Dėl San­dy re­kor­diš­kai (4,15 met­ ro aukš­čio) pa­ki­lo jūros van­duo. Re­kor­dus rodė ir slėgio ma­tuok­liai. Ba­ro­metrų ro­dyklės aud­ros cent­re nu­kri­to iki 940 mi­li­barų. Ura­ga­ni­nis vėjas nu­bloškė sta­ tybų kraną ant vie­no dan­go­rai­žio ir nu­plėšė ki­to pa­sta­to fa­sadą. Laimė, aukų pa­vy­ko iš­veng­ti, nes po­li­ci­ja sku­biai eva­ka­vo ap­lin­ki­nius pa­sta­ tus ir gat­ves. Niu­jor­ko, Nau­jo­jo Džer­sio, Pen­ sil­va­ni­jos, Me­ri­lan­do, Va­karų Vird­ ži­ni­jos ir Šiaurės Ka­ro­li­nos pa­reigū­ nai pra­nešė apie 13 žmo­nių žūtį per in­ci­den­tus, su­si­ju­sius su aud­ra. Ka­na­dos did­mies­čio To­ron­to po­li­ci­ja pra­nešė, kad vėjo ne­ša­ mos nuo­lau­žos už­mušė vieną ka­ na­dietę. Nors ura­ga­nas bu­vo per­kva­li­fi­ kuo­tas į poa­togrą­žinį cik­loną tuo­ jau po to, kai pa­siekė sau­sumą, pa­ reigū­nai tvir­ti­no, jog vėjo grei­tis

Niu­jor­ke vie­to­mis siekė dau­giau nei 145–150 km/val. Kad aud­ra būtų įvar­dy­ta ura­ga­nu, vėjo grei­tis tu­ri siek­ti 120 km/val. Kvin­so ra­jo­ne dau­giau kaip 50 namų nu­nio­ko­jo gais­rai. Aust­rių upės ato­minė­je elekt­ rinė­je Nau­ja­ja­me Džer­sy­je dėl ky­ lan­čio van­dens ly­gio bu­vo pa­skelb­ta ne­pap­ras­to­ji pa­dėtis. Tie­sa, elekt­ rinė, esan­ti į šiaurę nuo At­lan­tik Si­ čio, bu­vo iš anks­to iš­jung­ta. Iš Nau­jo­jo Džer­sio taip pat pra­ neš­ta apie pra­laužtą py­limą. Pa­sak pa­reigūnų, bu­vo už­lie­ti Mu­na­kio, Litl Fe­rio ir Karls­ta­to mies­te­liai.

Nuos­to­liai, kaip skai­čiuo­ja­ma, ga­ li siek­ti nuo 12 iki 20 mlrd. do­le­rių. Pa­reigūnų per­spėji­mai

Niu­jor­ko me­ras Mi­chae­las Bloom­ ber­gas pa­brėžė, kad pa­gal­bos tar­ nybų te­le­fo­no li­ni­jos lūžo nuo skam­bu­čių. „Jei­gu van­duo plūs­ ta į jūsų na­mus, ei­ki­te į aukš­čiau­

„Scan­pix“ nuo­tr.

sią vietą“, – siau­čiant ura­ga­nui pa­ tarė Niu­jor­ko me­ras. Jis pri­dūrė, kad pa­gal­bos tar­ny­ bos kas pus­va­landį su­lauk­da­vo 10 tūkst. skam­bu­čių, todėl pa­ra­gi­no mies­to gy­ven­to­jus kvies­ti pa­galbą tik tuo at­ve­ju, jei gre­sia rim­tas pa­ vo­jus. „Tai reiš­kia, kad į tik­rus pa­ gal­bos išk­vie­ti­mus neat­si­lie­pia­ ma“, – per­spėjo me­ras. JAV va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ma prie­š ura­ga­nui at­slen­kant taip pat įspėjo ry­tinės pa­krantės gy­ven­to­jus ne­juo­kau­ti. „Pra­šau klau­sy­ti, ką sa­ ko jūsų vals­ti­jos ir vie­tos pa­reigū­nai. Kai jie lie­pia jums eva­kuo­tis, tu­ri­te eva­kuo­tis“, – sakė B.Oba­ma. Ant­ra­die­nio rytą jis pa­skelbė „di­delės sti­chinės ne­laimės“ pa­ dėtį vi­so­je Niu­jor­ko vals­ti­jo­je, taip pat ne­pap­rastąją pa­dėtį Ma­sa­ču­ set­se, Ko­nek­ti­ku­te, Me­ri­lan­de, Ko­lum­bi­jos apy­gar­do­je, Nau­ja­ja­ me Džer­sy­je, Pen­sil­va­ni­jo­je ir Rod Ai­lan­de. Į Niu­jor­ko vals­tiją bu­ vo išk­vies­ti dau­giau kaip 2,1 tūkst. na­cio­na­linės gvar­di­jos na­rių. Skai­čiuo­ja­ma, kad nuo aud­ros galė­jo nu­kentė­ti nuo 50 iki 60 mln. žmo­nių – penk­ta­da­lis visų JAV gy­ ven­tojų. BNS, BBC, „Dai­ly Mail“ inf.


12

trečiadienis, SPALIO 31, 2012

rubrika namai

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Už me­die­ną ir šiau­dus sta­ty Pluoš­ti­nė ka­na­pė, be dau­gy­bės ki­tų pri­ tai­ky­mo sri­čių, lai­ko­ma itin nau­din­ga, eko­lo­giš­ka sta­ty­bi­ne me­džia­ga. Pa­sau­ly­ je sta­to­ma tūks­tan­čiai ka­na­pi­nių na­mų, Lie­tu­vo­je – pir­mie­ji eks­pe­ri­men­tai. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

pluoš­ti­nių ka­na­pių, tai yra be­veik tris kar­tus dau­giau nei per­nai.

Įs­ta­ty­mas pa­ki­bęs ore

Sta­ty­bai – ma­žiau­siai in­ves­ti­ci­jų

Dau­ge­lis lie­tu­vių apie ka­na­pes ži­no tik tiek, kad drau­džia­ma jas au­gin­ ti, nes iš jų ga­mi­na­mi kvai­ša­lai. Vis dėl­to pluoš­ti­nės ka­na­pės nė­ra nar­ ko­ti­nė ža­lia­va. Kul­tū­ri­nių ka­na­pių au­gi­ni­mas Lie­tu­vo­je, vie­nin­te­lė­je iš vi­sų ES ša­lių, šian­dien drau­džia­mas Nar­ ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų kont­ro­lės įsta­ty­mu. ES reg­la­men­tai sė­ja­mą­sias ka­na­pes, ku­rio­se nar­ko­ ti­ne me­džia­ga lai­ko­mo te­ra­hid­ro­ka­ na­bi­no­lio (THC) kie­kis ne­vir­ši­ja 0,2 pro­c., lai­ko že­mės ūkio au­ga­lais, už jų au­gi­ni­mą ski­ria­mos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos. ES reg­la­men­tai tie­sio­giai ga­lio­ja ir Lie­tu­vo­je, jie tu­ri vir­še­ny­bę prieš na­cio­na­li­nius tei­sės ak­tus. To­dėl drau­džia­ma baus­ti Lie­tu­vos ūki­ nin­kus už šių ka­na­pių au­gi­ni­mą. Mū­sų ša­ly­je vis dau­gė­ja ka­na­pių au­gi­ni­mo en­tu­zias­tų, bet tie­sio­gi­ nių iš­mo­kų ūki­nin­kai ne­gau­na. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Au­ga­ li­nin­kys­tės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vir­gi­ni­ja Ving­rie­nė pa­ sa­ko­jo, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas, su­ si­jęs su pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­ mo le­ga­li­za­vi­mu, praė­ju­sią va­sa­rą vėl pa­teik­tas svars­ty­ti Sei­mui – ke­ lis kar­tus val­džios at­sto­vai jų au­gi­ ni­mo neį­tei­si­no, ta­čiau ir da­bar tai da­ry­ti ne­sku­ba­ma. Įs­ta­ty­mo pro­ jek­tą ke­tin­ta svars­ty­ti vie­na­me ple­ na­ri­nių po­sė­džių, bet po to, tiks­li­ nant dar­bot­var­kę, šis klau­si­mas bu­vo iš­brauk­tas. „Ne­ži­nau, koks to­les­nis šio įsta­ty­mo pro­jek­to li­ki­ mas“, – pri­pa­ži­no V.Ving­rie­nė. Jos ži­nio­mis, šie­met Lie­tu­vo­je bu­vo pa­sė­ta ir dek­la­ruo­ta 160 ha

Dau­gu­ma mū­sų ša­ly­je užau­gin­ tų ka­na­pių pa­nau­do­ja­ma sta­ty­bi­ nėms me­džia­goms ga­min­ti ar­ba bio­ku­rui, taip pat iš sėk­lų spau­ džia­mas alie­jus. Bal­ti­jos pluoš­ti­nių kul­tū­rų au­gin­ to­jų ir per­dir­bė­jų aso­cia­ci­jos at­sto­vas Ed­ga­ras Ba­ba­no­vas pa­ti­ki­no, kad ka­ na­pių pa­nau­do­ji­mo spekt­ras itin pla­ tus, esą net au­to­mo­bi­lių kė­bu­lai bus ga­mi­na­mi iš jų pluoš­to. Lie­tu­vo­je šią kul­tū­rą kol kas yra leng­viau­sia pri­tai­ ky­ti bū­tent sta­ty­bai. Mat rei­kia ma­ žiau­siai in­ves­ti­ci­jų, nes už­ten­ka pir­ mi­nio ka­na­pių per­dir­bi­mo – at­skir­ti spa­lius nuo pluoš­to ir su­smul­kin­ti. Spa­liai nau­do­ja­mi įvai­rių dy­džių sta­ ty­bi­nių blo­ke­lių ga­my­bai, iš pluoš­to ga­li bū­ti pa­ga­min­ta ap­šil­ti­ni­mo va­ ta. Už­sie­ny­je, pa­vyz­džiui, Pran­cū­zi­ jo­je, ka­na­pi­nių na­mų sta­ty­ba jau yra ma­si­nė, o sta­ty­bi­niai blo­ke­liai ga­mi­ na­mi fab­ri­kuo­se. Sta­ty­bos pa­grin­das – va­di­na­ma­sis ka­na­pi­nis be­to­nas. Tai spa­liai (su­me­dė­ju­sio stie­bo ša­pe­liai, at­si­sky­rę nuo pluoš­to), su­mai­šy­ti su ri­ša­mą­ja me­džia­ga, daž­niau­siai tam nau­do­ja­mos kal­kės. Sta­ty­bai ga­li bū­ti ga­mi­na­mi blo­ ke­liai. Ki­tas bū­das – ka­na­pi­nį be­ to­ną pil­ti tie­siai į kar­ka­są, pa­na­šiai kaip lie­jant pa­ma­tus. „Ka­na­pės sa­vy­je tu­ri la­bai daug ce­liu­lio­zės, jos ne­sun­kiai su­kim­ ba“, – pa­ti­ki­no E.Ba­ba­no­vas. Pa­sak jo, kal­kių ga­li­ma dė­ti įvai­ riai, pri­klau­so­mai nuo pa­skir­ties. Pa­vyz­džiui, ap­dai­lai, de­ko­ra­ty­vi­ niam tin­kui rei­kia šiek tiek dau­ giau. No­rint, kad bū­tų ge­ra ši­ lu­mi­nė var­ža, de­da­ma ma­žiau. E.Ba­ba­no­vas pa­ti­ki­no, kad sta­ty­ti

„„Šiuolaikiškas: pasaulyje jau įprasta statyti kanapinius namus, kurie nutinkuoti išvaizda nesiskiria nuo kitų statinių.

ka­na­pi­nius na­mus ne­su­dė­tin­ga, tai ga­li da­ry­ti ir sa­va­moks­liai. Pa­vyz­ džiui, ūki­nin­kas ga­li pa­sė­ti hek­ta­ rą ka­na­pių, o ru­de­nį jau tu­rė­ti ža­lia­ vos 160 kv. m plo­to na­mo sta­ty­bai. „Vie­nin­te­lis rū­pes­tis – pa­si­rū­pin­ ti tech­ni­ka pir­mi­niam ka­na­pių per­ dir­bi­mui. Stak­les ga­li­ma pa­si­ga­min­ti pa­čiam“, – aiš­ki­no E.Ba­ba­no­vas.

res­nė ši­lu­mi­nė var­ža“, – ar­gu­ men­ta­vo jis. Tie­sa, pra­dė­ti ma­si­nės to­kių blo­ke­lių ga­my­bos E.Zė­rin­gis ne­ga­li, nes Lie­tu­vo­je neu­žau­gi­na­

Su­riš­ti nau­do­ja ir mo­lį

Ža­lio­mis idė­jo­mis už­si­krė­tęs Egi­ di­jus Zė­rin­gis nu­spren­dė su­kur­ti op­ti­ma­lų ka­na­pi­nį blo­ke­lį Lie­tu­ vos kli­ma­to są­ly­goms. Vy­ras tei­gė nie­ko nau­jo neiš­ gal­vo­jęs – tie­siog pe­rė­mė pa­tir­tį iš už­sie­nio, o pa­ts tik pa­to­bu­li­na. Apie ka­na­pių pri­tai­ky­mą sta­ty­bo­ je jis su­ži­no­jo iš drau­go, ku­ris dir­bo Ai­ri­jo­je, sta­ty­bi­nių blo­ke­lių iš ka­ na­pių ga­my­bos įmo­nė­je. Pa­ga­mi­nus eks­pe­ri­men­ti­nius ka­ na­pi­nius blo­ke­lius, ter­moi­zo­lia­ci­nį ir de­ko­ra­ty­vi­nį tin­ką, pa­sak E.Zė­ rin­gio, bu­vo at­lik­ti ši­lu­mi­nės var­ žos ban­dy­mai. Ka­na­pių per­dir­bė­jas įsi­ti­ki­nęs, kad nau­do­ti vien kal­kes ne­pa­kan­ka. No­rė­da­mas iš­gau­ti ge­ res­nę ši­lu­mi­nę var­žą, jis į skie­di­nį de­da ir ki­tų na­tū­ra­lių me­džia­gų. Be to, sa­vo blo­ke­liams jis nau­do­ja ne tik spa­lius, bet ir šiek tiek pluoš­to, kad ge­riau su­riš­tų. „To­kiu bū­du rei­kia ma­žiau ri­ša­ mų­jų me­džia­gų ir iš­gau­na­ma ge­

Kol ne­priim­tas ka­na­ pių au­gi­ni­mą le­ga­li­ zuo­jan­tis įsta­ty­mas, esa­me kaip ne­le­ga­ lai. Ne­ga­li­me dirb­ti su ban­kais, ne­ga­li­me gau­ti ES pa­ra­mos.

ma pa­kan­ka­mai ka­na­pių ža­lia­vos, o im­por­tuo­ti per bran­gu. Ban­dy­ mams ka­na­pių jis gau­na iš jas au­gi­ nan­čių ke­lių pa­žįs­ta­mų ūki­nin­kų. Ats­pa­rūs ug­niai ir ken­kė­jams

Ša­kie­čio tei­gi­mu, iš ka­na­pi­nių blo­ ke­lių su­mū­ri­jus sie­nas, jų šil­tin­

ti pa­pil­do­mai ne­rei­kia – tai yra jų fi­nan­si­nis pra­na­šu­mas prieš tra­ di­ci­nius blo­ke­lius, nes pa­pil­do­mai nau­do­ja­ma šil­ti­ni­mo me­džia­ga. E.Zė­rin­gis ti­ki­si, kad iš jo pa­ga­ min­tų blo­ke­lių na­mai bus pra­dė­ti sta­ty­ti ki­tų me­tų pa­va­sa­rį, esą lau­ kian­čių­jų šios sta­ty­bi­nės me­džia­ gos ne­stin­ga. Ma­žas ši­lu­mos lai­du­mas, pa­sak pa­šne­ko­vo, ne vie­nin­te­lė pa­trauk­ li šios me­džia­gos sa­vy­bė. Blo­ke­liai ne­de­gūs, esant at­vi­ram lieps­nos šal­ti­niui jie ne­bent rūks­ta. „Pa­vyz­džiui, į šiau­di­nius na­mus la­bai lin­kę lįs­ti ken­kė­jai – va­ba­ lai, grau­ži­kai, pe­lė­sis. Ka­na­pė šias pro­ble­mas iš­brau­kia iš sa­vo są­ra­ šo“, – dar vie­ną pra­na­šu­mą iš­sa­ kė ša­kie­tis. Iš ka­na­pių pluoš­to ga­li­ma ga­ min­ti šil­ti­ni­mo me­džia­gą – va­tą, bet tam rei­ka­lin­ga ga­my­bos įran­ ga. „Mes vi­so pluoš­to ne­pa­nau­do­ ja­me, kol kas ža­lia­vą san­dė­liuo­ja­ me“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. „Kol ne­priim­tas ka­na­pių au­gi­ni­mą le­ga­li­zuo­jan­tis įsta­ty­mas, esa­me kaip ne­le­ga­lai. Ne­ga­li­me bend­ra­dar­biau­ ti su ban­kais, ne­ga­li­me gau­ti ES pa­ ra­mos, nes mū­sų veik­la kol kas api­ brėž­ta bau­džia­muo­ju įsta­ty­mu, ku­ris drau­džia au­gin­ti vi­sų rū­šių ka­na­pes, nie­kas ne­no­ri ri­zi­kuo­ti. Ga­myk­lą no­ rė­jo­me sta­ty­ti jau prieš dve­jus me­ tus“, – guo­dė­si E.Zė­rin­gis.


13

trečiadienis, SPALIO 31, 2012

namai Žai­biš­kai au­ga ir ne­gen­da čių au­ga­lų, vos per 100 die­nų ka­na­pės užau­ga iki 4 m aukš­čio.

t ma­žiau ang­lies dvi­de­gi­nio. Šios ža­ lia­vos ap­do­ro­ja­mos be­veik be jo­kių kenks­min­gų me­džia­gų emi­si­jos.

„„Už­sie­nio spe­cia­lis­tai dek­la­ruo­ja, kad

„„Ka­na­pi­nės sie­nos lai­ko­mos am­ži­no­

ka­na­pės – pa­ti eko­lo­giš­kiau­sia me­džia­ ga pla­ne­to­je. Jas au­gi­nant ne­rei­kia pes­ ti­ci­dų ar her­bi­ci­dų. Tei­gia­ma, kad šie au­ga­lai – at­sva­ra pa­sau­li­niam kli­ma­to at­ši­li­mui. Vie­no­je to­no­je ka­na­pių bio­ ma­sės su­si­kau­pia apie 500 kg ang­lies, be to, į at­mos­fe­rą pa­ten­ka maž­daug 2

mis. Esą bu­vo at­lik­ti ty­ri­mai, ku­rie įro­ dė, kad ka­na­pi­nės sie­nos ga­li tar­nau­ ti 700–800 me­tų. Ki­ta ver­tus, jei pa­ sta­tas są­mo­nin­gai nu­griau­na­mas, iš ka­na­pių pluoš­to ir kal­kių pa­ga­min­tas sie­nas ga­li­ma per­dirb­ti. Ka­na­pių ža­lia­ va pri­tai­ko­ma vis pla­čiau.

„„Ka­na­pė – vie­nas grei­čiau­siai au­gan­

„„Vo­kie­čių ar­chi­tek­tas ir di­zai­ne­ris

We­nei­sas Aiss­lin­ge­ris su­kū­rė krės­lą, pa­si­tel­kęs nau­ją tech­no­lo­gi­ją: ka­na­ pių pluoš­tas kai­ti­na­mas ir mai­šo­mas su spe­cia­liais eko­lo­giš­kais kli­jais. To­ kiu bū­du iš­gau­na­ma nau­ja kom­po­ zi­ci­nė me­džia­ga. Net ir iš­lie­ta plo­nu sluoks­niu, ši me­džia­ga yra itin pa­tva­ ri. Tai įro­do jo su­kur­to krės­lo for­ma: pa­sės­tė tar­si ka­bo ore, ją lai­ko vie­na pla­ti iš­ries­ta ko­ja.

­bo­je pra­na­šes­nės ka­na­pės Kanapinių sienų šilumos varža gali būti geresnė nei šiaudinių sienų, tačiau tai priklauso nuo kanapinio betono sudėties ir paskirties.

.

Hemp­gal­le­ry.com nuo­tr.

Šil­ta – ne­bū­ti­nai stip­ru

Sta­ty­bi­nės me­džia­gos iš ka­na­ pių do­mi­na ir ša­lies moks­li­nin­kus. VGTU Ter­moi­zo­lia­ci­jos ins­ti­tu­ to Ter­moi­zo­lia­ci­nių me­džia­gų la­ bo­ra­to­ri­jos ve­dė­jas Si­gi­tas Vė­je­lis pa­sa­ko­jo, kad maž­daug prieš pus­ me­tį bu­vo pra­dė­ti ka­na­pi­nių blo­ ke­lių ty­ri­mai. „Esa­me ga­vę la­bo­ra­to­ri­nes iš­ va­das, kad pa­ga­mi­nus pu­sės met­ ro sto­rio ka­na­pi­nius blo­ke­lius ga­li­ ma iš­gau­ti to­kią sie­nų var­žą, ku­rios ES bus rei­ka­lau­ja­ma 2020 m. Pa­sak S.Vė­je­lio, ka­na­pi­nių sie­nų ši­lu­mos var­ža ga­li bū­ti ge­res­nė nei šiau­di­nių sie­nų, ta­čiau tai pri­klau­so nuo ka­na­ pi­nio be­to­no su­dė­ties ir pa­skir­ties. „Kad blo­ke­lis bū­tų ir ter­moi­zo­ lia­ci­nis (su­lai­kan­tis ši­lu­mą), ir kar­ tu konst­ruk­ci­nis (lai­kan­čio­ji sie­na), pa­siek­ti ga­na sun­ku. Daž­niau­siai tai bū­na dvi skir­tin­gos me­džia­gos. Jei blo­ke­lis konst­ruk­ci­nis, jį ten­ka pa­pil­do­mai ap­šil­tin­ti. Jei ter­moi­ zo­lia­ci­nis, rei­ka­lin­gos pa­pil­do­mos lai­kan­čio­sios konst­ruk­ci­jos“, – išaiš­ki­no S.Vė­je­lis. Vis dėl­to, pa­sak jo, ban­do­ma su­ kur­ti to­kią sta­ty­bi­nę me­džia­gą su ka­na­pė­mis, kad ji bū­tų ir pa­kan­ka­ mai šil­ta, ir stip­ri, kad jo­kių pa­pil­ do­mų me­džia­gų, iš­sky­rus ap­dai­lą, ne­be­rei­kė­tų. Spe­cia­lis­to aiš­ki­ni­mu, ka­na­pių spa­lių ši­lu­mos lai­du­mas yra la­bai

ar­ti­mas putp­las­čiui, ak­mens va­tai ir ki­toms ter­moi­zo­lia­ci­nėms me­ džia­goms. Su­mai­šius spa­lius su ri­šik­liu – kal­kė­mis, mo­liu, ši­lu­mos lai­du­mas di­dė­ja. „Ka­na­pės sta­ty­bo­je tik­rai pa­ si­tei­sins, nes vi­si ieš­ko eko­lo­giš­ kų me­džia­gų iš vie­ti­nių at­si­nau­ji­ nan­čių iš­tek­lių, o ši me­džia­ga ga­li bū­ti vie­na priei­na­miau­sių. Me­džiai au­ga daug me­tų, o ka­na­pės užau­ga per se­zo­ną“, – pa­ly­gi­no S.Vė­je­lis. Tes­tas sie­noms – žie­ma

Eks­pe­ri­men­tai vyks­ta ne tik la­bo­ ra­to­ri­jo­se. Va­rė­nos ra­jo­ne gy­ve­ nan­tis Žyd­rū­nas Mar­cin­ke­vi­čius pra­dė­jo sta­ty­ti ban­do­muo­sius ka­ na­pi­nius na­mus, pa­si­telk­da­mas įvai­rias už­sie­ny­je ži­no­mas jų sta­ ty­bos tech­no­lo­gi­jas. Vie­nas eks­pe­ri­men­ti­nis pa­sta­ tas – iš ka­na­pi­nių blo­ke­lių, ki­tas – kar­ka­si­nis, su ka­na­pi­nio be­to­no už­pil­du. Blo­ke­lius jis ga­mi­no sa­ vo­mis iš­ga­lė­mis, pa­nau­do­da­mas tra­di­ci­nių ke­ram­zi­to blo­ke­lių ga­ my­bos ma­ši­ną. Blo­ke­liai, pa­sak jo, džiūs­ta apie 1,5 mė­ne­sio, ta­da ga­li bū­ti nau­do­ja­mi sta­ty­bai. „Mes mi­ši­niui nau­do­ja­me ka­ na­pių spa­lius ir mo­lį su kal­kė­mis. Nors ki­ti de­da tik kal­kes, mes nau­ do­ja­me ir mo­lį – dėl tvir­tu­mo. Ta­ čiau mo­lis il­giau džiūs­ta“, – dės­tė Ž.Mar­cin­ke­vi­čius.

Vy­ras ne­ke­ti­na šių pa­sta­tų sie­ nų pa­pil­do­mai šil­tin­ti. Vis dėl­to, pa­sak jo, pa­pil­do­mai bus de­da­mas ter­moi­zo­lia­ci­nis tin­kas tiek iš išo­ rės, tiek iš vi­daus, tad 30 cm sto­ rio sie­nų ši­lu­mi­nė var­ža tu­rė­tų pa­ ge­rė­ti. Pa­pil­do­mai sie­ną šil­tin­ti, įsi­ti­ ki­nęs idė­jos au­to­rius, be­pras­miš­ ka, nes nė­ra to­kio po­rei­kio. Kol kas Ž.Mar­cin­ke­vi­čius gy­ve­na me­di­nia­me na­me. „Ka­na­pi­nis na­ mas, ti­kiuo­si, bus pra­na­šes­nis ši­lu­ mi­ne var­ža, o ir jo sa­vi­kai­na tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nė“, – įžvel­gė pa­šne­ ko­vas. Jau iš­ki­lu­sios eks­pe­ri­men­ ti­nių ka­na­pi­nių na­mų sie­nos, bus už­deng­tas lai­ki­nas sto­gas. Sta­ty­ to­jas ste­bės, kaip jos per­žie­mos. „Kai įsi­ti­kin­si­me, kad ka­na­pi­niai na­mai pa­si­tei­si­na, kvie­si­me į sve­ čius. Kas no­rės, ga­lės ap­žiū­rė­ti ir pa­si­kon­sul­tuo­ti“, – ža­dė­jo va­rė­ niš­kis, ir anks­čiau do­mė­ję­sis sta­ ty­bo­mis, bet da­bar vi­sa esy­be pa­ si­nė­ręs į eks­pe­ri­men­tus. Ka­na­pių ža­lia­vos jis įsi­gi­jo Lat­ vi­joje, kur pluoš­ti­nių ka­na­pių au­ gi­ni­mas nė­ra drau­džia­mas. „Kol ne­t u­r i­m e Lie­t u­vo­j e užau­g in­ tos ža­lia­vos, ka­na­pių per­dir­bi­mo įmo­nių, ka­na­pi­nių na­mų sta­ty­ ba yra ga­na bran­gus ma­lo­nu­mas, ypač eks­pe­ri­men­tams. Iš­mes­ta jau la­bai daug“, – at­vi­ra­vo Ž.Mar­cin­ ke­vi­čius.

„„Vaiz­das: sie­no­je iš ka­na­pi­nio be­to­no ga­li­ma pa­ma­ty­ti spa­lių da­le­lių.

„„Natūralu: kanapiniai blokeliai – populiari statybinė medžiaga.


14

trečiadienis, spalio 31, 2012

sportas Nepaliko komandoje

Trečiasis laimėjimas

Atleido strategą

Ketvirtąją vietą Ispanijos krepšinio čempionate užimantis Valensijos „Basket“ klubas atsisveikino su 33 metų Mindaugu Lukauskiu. Lietuvis buvo laikinai pakeitęs traumą besigydžiusį 30-metį amerikietį Thomą Kelatį. Per penkerias rungtynes ispanų komandoje M.Lukauskis vidutiniškai pelnė po 4,2 taško.

Klaipėdos universiteto ekipa, namie 75:73 palaužusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto penketuką, iškovojo trečiąją pergalę Lietuvos studentų krepšinio lygos pirmenybėse. Klaipėdiečių ekipoje rezultatyviausias buvo Donatas Norkus, pelnęs 13 taškų. Julius Kazakauskas pridėjo 12 taškų.

Šešioliktąją vietą aštuoniolikos ekipų Vokietijos futbolo elite užimančio „Wolfsburg“ klubo vadovai iš komandos vyriausiojo trenerio pareigų atleido Felixą Magathą. Po devynių turų klubas turi 8 taškus. Beje, 2009 metais 59-erių F.Magatho treniruojama „ Wolfsburg“ vienuolikė iškovojo aukso medalius.

Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien 19 val. Klaipėdos arenoje (Dubysos g. 10) vyks Vieningosios krepšinio lygos turnyro rungtynės tarp Klaipėdos „Neptūno“ ir Minsko „Cmoki-Minsk“ komandų. Pastiprinimas. Penkias nesėkmes iš eilės patyręs Lietuvos krepšinio lygos čempionato autsaideris „Palangos“ klubas laukia atvykstant 23 metų 203 cm puolėjo prancūzo Mari Konate’o. Kaip teigiama komandos svetainėje internete, Prancūzijos krepšininkas džiaugiasi galimybe žaisti Lietuvos krepšinio elite. Klubo vadovų teigimu, M.Konate’as nėra paskutinis žaidėjas – dar ieškoma vieno ar dviejų vidurio puolėjų, kuriais galėtų tapti ir lietuviai. Pajūrio ekipos gretas jau sustiprino 23 metų 202 cm puolėjas nigerietis Atoyebi Martinas Olasumbo. Atsisveikino. Septynerius metus Rusijos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę treniravęs JAV bei Izraelio pilietybes turintis 53-ejų Davidas Blattas nusprendė pasitraukti iš užimamų pa-reigų. Dabartinio Tel Avivo „Maccabi“ klubo trenerio vadovaujamų Rusijos krepšininkų pasiekimai buvo solidžiausi per visą šalies istoriją: 2007 metų Europos čempionate iškovotas auksas, 2011 metų Senojo žemyno pirmenybėse Lietuvoje bei šių metų Londono vasaros olimpinių žaidynių bronza. „Mano sprendimą nulėmė jausmas, jog atėjo tinkamas laikas. Tokį sprendimą priėmiau, vadovaudamasis asmeninėmis priežastimis. Mūsų bendri pasiekimai neeiliniai bei turės istorinę reikšmę“, – sakė D.Blattas. Rusijos krepšinio federacija priėmė trenerio pareiškimą.

Užlipo ant to paties grėblio Klaipėdos „Veterano“ futbolo komandos senjorai (35 metų ir vyresni) suklupo Lietuvos pirmenybių pusfinalyje. Tad geriausiu atveju ant uostamiesčio futbolininkų krūtinių gali žvilgėti bronzos medaliai. „„Strategija: klaipėdiečių žaidėjas S.Atmanavičius (dešinėje) didesnį dėmesį skyrė savo vartų saugumui, nei puolė. 

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Kaip ir praėjusiais metais, šįmet klaipėdiečiams koją pakišo Jonavos „Klevo“ futbolininkai, laimėję abu susitikimus – 1:0 (Jonavoje) ir 2:1 (Klaipėdoje). Mūsų senjorai gali pasiguosti bent tuo, kad pernai čempionams nusileido net 1:6 ir 2:5. Po pirmojo susitikimo Jonavoje „Veterano“ komanda puoselė-

jo dideles viltis pasiekti revanšą ir patekti į finalą. Tačiau per atsakomąją dvikovą uostamiestyje „Klevo“ vyrams pavyko pasinaudoti Klaipėdos žaidėjų klaida ir greitai nuginkluoti mūsų ekipos vartininką Vacį Lekevičių. Kad patektų į finalą, klaipėdiečiams teko užduotis įmušti tris įvarčius. Viltis atgimė, kai baigiantis kėliniui Vidui Dančenkai pavyko išlyginti rezultatą – 1:1. Antrąjį kėlinį svečiams

Vytauto Petriko nuotr.

pasisekė atremti šeimininkų atakas. Negana to, už nesportinį elgesį buvo pašalintas „Veterano“ futbolininkas. Jonavos komanda išnaudojo kiekybinę persvarą ir baigiantis varžyboms įmušė pergalingą įvartį – 2:1. „Galėjome įveikti Jonavos ekipą, tačiau net šeši ar septyni pagrindiniai žaidėjai buvo traumuoti“, – apgailestavo klaipėdiečių vienuolikės žaidėjas Kęstutis Mickevičius.

Kas bus klaipėdiečių varžovai rungtynėse dėl 3-iosios vietos lapkričio 3-iąją, taps žinoma šiandien, po antrojo Alytaus „Dainavos“ ir Vilniaus „Maraksio“ vienuolikių susitikimo. Pirmoji kova baigėsi sostinės futbolininkų pergale 2:0. Daug kartų šalies čempionais tapę uostamiesčio futbolininkai praėjusiais metais buvo treti. Vieną komplektą – aukso – medalių mūsų ekipa jau iškovojo, kai užėmė pirmąją vietą Žemaitijos zonoje.

Vaikų turnyre – klaipėdiečių pergalė Česlovas Kavarza

Nugalėtojų rungtynių statistika

Klaipėdoje vykusį pirmąjį vaikų, gimusių 2005 metais, ledo ritulio turnyrą dėl „Transkelos“ taurės laimėjo organizatoriai – to paties pavadinimo komanda, treniruojama Audriaus Kanclerio.

Dėl trofėjaus kovoti atvyko trys ekipos iš Latvijos – Rygos „Perkons“, Ventspilio „Venta“ ir Liepojos „Metalurgs“ bei Kauno „Griunvaldas“. Dvi komandos atstovavo Klaipėdai – „Baltija“ ir „Transkela“. Turnyro nugalėtojai nė karto nepatyrė pralaimėjimo kartėlio. Iš pradžių po baudinių serijos buvo įveikti kauniečiai – 2:1 (pagrindinis laikas 1:1). Kiek pailsėję „Transkelos“ žaidėjai 5:2 įveikė „Metalurgs“ komandą. Trečiosiose rungtynėse mūsų ekipa palaužė rygiečius 2:1. Lemiamą įvartį į latvių vartus įmušė

„Griunvaldas“ – „Transkela“ 1:1 (1:2) „Baltija“ – „Metalurgs“ 1:5 „Transkela“ – „Perkons“ 2:1 „Venta“ – „Transkela“ 0:4 „Transkela“ – „Baltija“ 2:1

Turnyro laureatai „„Geriausias turnyro vartininkas – „„Nugalėtojai: „Transkelos“ komanda buvo geriausia tarptautinėse varžybose.

su berniukais nebijanti kovoti Polina Tolmačiova. Lengviausią pergalę klaipėdiečiai iškovojo žaisdami su Ventspilio ekipa – 4:0. Paskutiniosios turnyro rungtynės tarp dviejų klai-

pėdiečių komandų buvo nelauktai atkaklios. „Baltijos“ berniukai baigiantis rungtynėms buvo sumažinę rezultatą iki 1:2. Tačiau „Transkelos“ žaidėjams pavyko išsaugoti pergalingą skirtumą.

„Puikus turnyras, puikios kovos, puiki nuotaika, – džiaugėsi A.Kancleris. – Gera matyti, kaip mažieji ledo ritulininkai ryžtingai kovoja, ir malonu, kad pirmoj, „Transkelos“ taurė liko Klaipėdoje.“

Aleksejus Dolmatovas („Venta“) „„Geriausias gynėjas – Danielius Če-

čekovas („Transkela“) „„Geriausias puolėjas – Reino Pono-

meckis („Metalurgs“) „„Rezultatyviausias žaidėjas – Kriste-

ris Gura („Perkons“)


19

trečiadienis, spalio 31, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviem nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, lapkričio 6 d.

Avinas (03 21–04 20). Gali kilti nesutarimų su mylimu žmogumi, nes jūsų idėjos prieštaraus to žmogaus vertybėms. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote. Jautis (04 21–05 20). Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, slėpkite savyje savo nuomones ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Dvyniai (05 21–06 21). Galite sulaukti įdomaus darbo pasiūlymo. Neskubėkite jo priimti, pirmiau gerai apsvarstykite visus pliusus ir minusus. Daugiau dėmesio skirkite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Vėžys (06 22–07 22). Vertinsite savo karjerą ir praktinius sugebėjimus, noriai ieškosite problemų sprendimo būdų. Vadovybė įvertins jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai. Liūtas (07 23–08 23). Jausite stiprų poreikį bendrauti. Teks rinktis – draugiška kompanija ar priešinimasis tam tikroms aplinkinių idėjoms. Norėsite plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jei jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils idėjų, kuriomis norėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kurie gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą bei sugebėjimus. Skorpionas (10 24–11 22). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų. Žmonės palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Esate apdovanotas ypatingomis galiomis ir galite būti lyderis. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su jo veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį. Ožiaragis (12 22–01 20). Gali kilti gerų idėjų ir minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Vandenis (01 21–02 19). Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų. Juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.


Orai

Artimiausiomis dienomis bus vė­ su, naktimis pašals. Šiandien galimi įvairūs krituliai. Temperatūra bus 2–6 laipsniai šilumos. Ketvirtadienis numatomas be kritulių. Naktį vi­ sur, išskyrus pajūrį, pašals, vietomis iki 3 laipsnių šalčio, dieną temperatū­ ra sieks 4–5 laipsnius šilumos.

Šiandien, spalio 31 d.

+6

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+3

Šiauliai

Klaipėda

+3

Panevėžys

+3

Utena

+5

Tauragė

7.18 16.46 9.26

305-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 61 diena. Saulė Skorpiono ženkle.

+3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas  +8 Brazilija +32 Briuselis  +11 Dublinas  +9 Kairas +29 Keiptaunas +24 Kopenhaga  +8

kokteilis Ra­my­bės ne­duo­da kal­ma­rai „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­jas Nai­tas, pa­si­juo­ kęs, jog pas jį „per klai­dą“ at­si­ra­do mai­ šas šal­dy­tų kal­ma­r ų, su­ka gal­vą, ką su jais da­ry­ti. „Kol kas už­k liu­vo tik žie­dų teš­lo­je re­ cep­tas, bet gal kas ga­l i pa­si­da­ly­t i iš­ ban­dy­t u pa­r uo­š i­mo bū­du – ko­k ius prie­sko­n ius de­da, kaip ir kiek lai­ko ke­pa“, – pra­šė vy­r iš­k is.

Londonas  +12 Madridas  +13 Maskva  +5 Minskas  0 Niujorkas  +12 Oslas  +5 Paryžius  +12 Pekinas  +13

Praha  +5 Ryga  +3 Roma  +19 Sidnėjus +33 Talinas  +4 Tel Avivas +29 Tokijas  +18 Varšuva  +2

Vėjas

3–7 m/s

Marijampolė

Vilnius

+3

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+2

+5

+3

+1

6

+1

+5

+4

+5

10

+5

+6

+5

+4

6

rytoj

1517 m. Vo­k ie­t i­jo­je pra­ si­dė­j o pro­tes­t an­t iz­mo ju­dė­ji­mas. 1876 m. gi­mė dai­l i­n in­ kas An­ta­nas Žmui­dzi­na­ vi­čius. Mi­rė 1966 m. 1888 m. John Boyd Dun­ lop įteik­tas pneu­ma­ti­nės pa­dan­gos pa­ten­tas. 1952 m. Ra­m io­jo van­ de­ny­no Mar­ša­lo sa­lo­se JAV su­sprog­di­no pir­mą­ ją van­de­ni­li­nę bom­bą. 1961 m. so­v ie­tams su­ sprog­d i­nus bran­duo­l i­

nę bom­bą, virš Si­bi­ro pa­k i­lo ra­d ioak­t y­v us de­be­sis. 1961 m. iš­kė­lus Jo­s i­ fo Sta­l i­no pa­lai­k us iš mau­zo­l ie­jaus Rau­do­ no­jo­je aikš­tė­je ir juos pa­l ai­do­jus, des­t a­l i­n i­ za­vi­mo pro­ce­sas SSRS pa­sie­kė kul­mi­na­ci­ją. 1991 m. Lie­tu­vos ban­ ke gau­ta pir­mo­ji Ang­ li­jo­je nu­kal­t ų mo­ne­t ų siun­ta.

Do­no­ras – Ka­lė­dų Se­ne­lis „„Pa­bai­sos: ne be rei­ka­lo apie kal­

ma­rus sklan­dė le­gen­dos, kad jie skan­di­na lai­vus.

Pa­gerb­tas mo­lius­kas

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja O vie­nas kal­ma­ras yra la­bai keis­tas – drau­gau­ja su Kem­pi­n iu­k u Pla­čia­kel­ niu. Ne­t i­k i­te? Pa­ž iū­rė­k i­te ani­ma­ci­n į fil­mą, įsi­ti­k in­si­te.

Links­mie­ji tirš­čiai Bio­lo­gi­jos pa­mo­ko­je mo­ky­to­ja klau­sia: – Ką da­ro ame­bos po da­l i­ji­mo­si? Pet­r iu­kas: – Vie­na jų nu­si­su­ka ir knar­k ia. Čes­ka (397 719; kai ku­riuo­se ba­ruo­se gud­rau­ja – ap­kep­tuo­se žie­duo­se prie alaus vie­to­je kal­ma­rų bū­na svo­gū­nai)

Lėk­tu­vas vir­to vai­kų dar­že­liu

Ga­ris Ča­pi­dzė iš „Geor­gian Air­ ways“ nu­pir­ko se­ną, bet vi­siš­kai funk­cio­nuo­jan­tį lėk­tu­vą „Jak-42“ ir ap­rū­pi­no jo vi­dų ug­dy­mo prie­ mo­nė­mis, žai­di­mais ir žais­lais, bet ne­lie­tė pi­lo­tų ka­bi­nos prie­tai­sų, kad jais taip pat bū­tų ga­li­ma žais­ti. Ši pri­va­ti žai­di­mų mo­kyk­la, įsi­ kū­ru­si skur­džia­me pra­mo­ni­nia­me Gru­zi­jos mies­te, iš tė­vų už kiek­ vie­ną vai­ką ima 70 eu­rų (241,5 li­to) per mė­ne­sį – dvi­gu­bai dau­giau nei vals­ty­bi­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se.

Pu­sės to­nos gi­gan­tas

Kal­ma­rai nė­ra ra­mūs mo­l ius­kai, glū­ din­t ys dug­ne. Tai plėš­r ūs plau­k i­kai, ku­r ie gau­do žu­vis ar vė­ž ia­gy­vius. Jie gy­ve­na gi­liai van­de­ny­je ir la­bai grei­tai plau­k ia. Ta­čiau Bal­ti­jos jū­ro­je jų nė­ra, ga­l i­te mau­dy­tis ne­si­bai­min­da­mi.

1996 m. po­pie­ž ius Jo­ nas Pau­l ius II pa­ž y­mė­ jo 50-ąsias įšven­t i­ni­mo me­ti­nes. 1997 m. Ru­si­jos par­la­ men­tas ra­t i­fi ­ka­vo tarp­ tau­ti­nį su­si­ta­ri­mą, drau­ džian­t į che­m i­nę gink­ luo­tę. 2001 m. ne­lai­min­go at­ si­ti­ki­mo me­tu mi­rė gar­ siau­sia Pran­cū­z i­jos sli­ di­n in­kė Re­g i­ne Ca­vag­ noud. Gi­mė 1970 m.

Gru­zi­jos Rus­ta­vio mies­te vie­nas mo­kyk­los di­rek­to­rius ra­do neįp­ ras­tą bū­dą, kaip į aukš­tu­mas pa­ky­ lė­ti iki­mo­kyk­li­nį vai­kų ug­dy­mą, – jis vai­kų dar­že­liu pa­ver­tė lėk­tu­vą.

Šve­dai, šlo­vin­da­mi šį di­de­lį, pail­gą, be išo­r i­nės kriauk­lės, il­gais aš­t uo­n iais čiup­tu­vais ir dviem čiup­tu­vė­l iais, di­ de­lė­m is aki­m is šil­t ų­jų jū­r ų val­go­mą gal­va­ko­jį mo­lius­ką, jo gar­bei vie­ną sa­ vo mies­tą pa­va­di­no Kal­ma­ru. Jis yra ne taip jau ir to­li nuo Lie­tu­vos – ant ki­to Bal­ti­jos jū­ros kran­to. Mies­tas – ne­ma­ žas, tu­ri ne tik žve­jy­bos, bet oro uos­tą. Kal­ma­re net ga­mi­na­mi lai­vai, ge­le­žin­ ke­l io lo­ko­mo­ty­vai ir va­go­nai, „Vol­vo“ au­to­mo­bi­l iai.

Ga­li­me ne­bi­jo­ti

Šiandien: Antoninas, Benignas, Liucilė, Tanvilė, Vygandas

spalio 31-ąją

penktadienį

Šiais lai­kais su­gau­tas kal­ma­ras svė­rė 450 kg ir bu­vo il­ges­nis nei 10 m. Šis gi­gan­tas bu­vo su­gau­tas 2007-ųjų va­sa­r į Ro­so jū­ ro­je. Kal­ma­ro čiup­tu­vai bu­vo 5 m. Anot šį gy­vį pa­ga­vu­sių žve­jų, gal­va­ko­jis mo­lius­ kas dar ne­bu­vo užau­gęs, to­dėl jo duo­me­ nys bū­tų bu­vę dar įspū­din­ges­ni.

Vardai

Rytoj: Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas

orai klaipėdoje Šiandien

+2

+4

BNS inf. „„Netikėtumas: „Ap­si­kei­tė­me ge­ro­mis emo­ci­jo­mis“, – taip krau­jo da­vi­mą api­bū­di­no P.Li­saus­kas, trum­

pam ta­pęs Ka­lė­dų Se­ne­liu. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­žiū­rė­ti į ne­ti­kė­tą krau­jo do­no­rą su­bė­go vos ne vi­si krau­jo do­no­rys­tės įstai­gos dar­ buo­to­jai. Juk ne kas­dien duo­ti krau­jo pa­ gei­dau­ja pa­ts Ka­lė­dų Se­ne­lis.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Spa­lio pa­bai­go­je pa­ma­ty­ti gat­ ve žy­giuo­jan­tį Ka­lė­dų Se­ne­lį – ne kas­die­nis įvy­kis. O juo la­biau kai šis pa­trau­kė ne į žais­lų par­duo­tu­ ves, o į Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro Klai­pė­dos fi­lia­lą. Ka­lė­dų Se­ne­lio pa­si­ro­dy­mas jo dar­buo­to­jams bu­vo ne­ti­kė­tas, o dar la­biau nu­ste­bi­no, kai sve­čias pa­no­ro duo­ti krau­jo. Pa­teik­da­mas as­mens do­ku­men­tą do­no­ras įspė­

jo, kad čia vi­so la­bo klas­to­tė. Mat pa­se vie­toj Ka­lė­dų Se­ne­ lio at­vaiz­do švie­tė ak­to­riaus ir šo­ kė­jo Pet­ro Li­saus­ko vei­das bei pa­ var­dė. Jis krau­jo do­no­ru ta­po jau 20 kar­tą. Ne­ti­kė­tu amp­lua duo­ti krau­ jo ak­to­rius su­ma­nė ti­kė­da­ma­sis at­kreip­ti dė­me­sį į neat­ly­gin­ti­ną krau­jo do­no­rys­tę. Pir­mą­kart do­ no­ru jis ta­po prieš še­še­rius ar sep­ ty­ne­rius me­tus. Tė­ve­lio li­ga tik su­stip­ri­no įsi­ti­ki­ ni­mą, kad do­no­rys­tė ga­li pa­dė­ti iš­

gel­bė­ti ne vie­ną gy­vy­bę. Ak­to­rius mi­nė­jo, kad duo­ti krau­jo spa­lio pa­bai­go­je jis su­ma­nė neat­si­tik­ ti­nai, nes vė­liau lau­kia įtemp­tas lai­ko­tar­pis. Pet­ras ne­slė­pė, kad gruo­dį Ka­ lė­dų Se­ne­lio kos­tiu­mas pra­ver­čia ne tik duo­dant krau­jo. Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro Klai­ pė­dos fi­lia­las pir­mą kar­tą su­lau­kė krau­jo duo­dan­čio Ka­lė­dų Se­ne­lio. Įs­tai­gos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Ae­li­ta Skar­ba­lie­nė pa­ti­ki­no, kad ne­ ti­kė­tas sve­čias vi­sai die­nai dar­buo­ to­jus už­krė­tė ge­ra nuo­tai­ka, o kal­bų ne­trū­ko iki dar­bo die­nos pa­bai­gos. „Sma­gu, kai šven­tę no­ri­ma pa­ da­ry­ti ne tik sau, bet ir ki­tiems“, – pa­si­džiau­gė pa­va­duo­to­ja. Pa­si­tai­ko, kad žmo­nės krau­jo do­no­rais tam­pa no­rė­da­mi įpras­ min­ti sau svar­bią die­ną. Krau­jo duo­da­ma su­lau­kus pil­na­me­tys­ tės, per gim­ta­die­nį ar ar­tė­jan­čių Ka­lė­dų pro­ga.

Siau­tė­jo šer­nas Ber­ly­ne ke­tu­ri žmo­nės bu­vo su­ža­ lo­ti, kai juos pir­ma­die­nį už­puo­lė 120 kg sve­rian­tis šer­nas.

Šer­nas il­ti­mis su­ža­lo­jo nu­ga­rą ir ko­ ją vie­nam 74 me­tų vy­rui, par­grio­vė ant že­mės 74 me­tų mo­te­rį ir grybš­ te­lė­jo į ko­jas 24 me­tų mo­te­rį, kol ši su­spė­jo pa­si­slėp­ti au­to­mo­bi­ly­je. Šie trys as­me­nys bu­vo iš­vež­ti į li­go­ni­ nę. Ket­vir­tą­ja au­ka ta­po po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas, ku­ris bu­vo pa­siųs­tas į Šar­lo­ten­bur­go gy­ve­na­mą­jį ra­jo­ną, kai praei­viai pra­ne­šė apie pa­ste­bė­ tą šer­ną. Gy­vū­nas puo­lė po­li­ci­nin­ ką ir il­ti­mis su­žei­dė jam ko­ją, kol šis nu­šo­vė šer­ną iš tar­ny­bi­nio pis­to­le­ to. Ber­ly­ne, ku­ria­me daug ža­lių­jų plo­tų, šer­nų pa­sta­ruo­ju me­tu gau­ sė­jo, nors to­kie už­puo­li­mai re­ti. BNS inf.

2012-10-31 Klaipeda  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you