2012-10-24 Vilniaus diena

8

trečiADIENIS, spalio 24, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1155 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2405 JAV do­le­ris 1 2,6482 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6658 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9591 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3842 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6626 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5057 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8530

–0,37 %

pokytis

+0,2639 % +0,0024 % +0,1475 % +0,0976 % –0,0040 % –0,4346 % –0,3036 % –0,5600 % –0,0806 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,96

4,61

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,93

4,55

2,47

„Va­koil“

4,98

4,61

2,49

Dėl fi­nan­si­nių san­do­rių mo­kes­čio pri­ta­ ri­mą iš­sa­kė de­šimt eu­ro zo­nos vals­ty­bių, to­dėl Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) ke­ti­na pri­tar­ ti dėl ri­bo­to šio mo­kes­čio tai­ky­mo. Ta­čiau, pa­sak už mo­kes­čius at­sa­kin­go eu­ro­ko­ mi­sa­ro Al­gir­do Še­me­tos, Lie­tu­va šio mo­ kes­čio kol kas ne­no­ri. Anot EK at­sto­vų, šis mo­kes­tis pa­dė­tų nu­ra­min­ti fi­nan­sų sek­to­ rių, be to, taip su­grįž­tų da­lis lė­šų, pa­nau­ do­tų ban­kams gel­bė­ti per fi­nan­sų kri­zę.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

+0,02 %

27

Mo­kes­čio ­ ne­no­ri

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

–0,44 %

86,91 dol. už 1 brl.

108,36 dol. už 1 brl.

vie­tą

nau­jau­sia­me Pa­sau­lio ban­ko rei­tin­ge „Doing Bu­si­ness 2013“ uži­ma Lie­tu­va.

So­cia­li­niai tink­lai – ne kon­ku­ren­tai Ieš­ko­mas ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius ar­ba val­ dy­bos pir­mi­nin­kas. Dar­bo paieš­kos po­ rta­luo­se ar Dar­bo bir­žo­je to­kių skel­bi­mų neap­tik­si, ta­čiau aukš­čiau­sio ly­gio va­do­ vų kai­ta ša­lies įmo­nė­se vyks­ta. Tuo už­ sii­man­tys va­di­na­mie­ji gal­vų me­džio­to­jai sa­ko, kad jų dar­bo apim­tis smar­kiai ne­su­ ma­žė­jo net sunk­me­čiu.

Gin­ta­rė Mi­ce­vi­čiū­tė g.miceviciute@diena.lt

Mąs­to apie plėt­rą

Ypa­tin­gas kon­fi­den­cia­lu­mas ir mė­ ne­sius trun­kan­čios at­ran­kos – tai aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vų paieš­ ko­mis už­sii­man­čių įmo­nių, gal­vų me­džio­to­jų, kas­die­ny­bė. Nors vis la­biau po­pu­lia­rė­ja vir­tua­lios dar­ bų bei spe­cia­lis­tų paieš­kos, o be­ si­re­gist­ruo­jan­čių pro­fe­si­niuo­se so­ cia­li­niuo­se tink­luo­se skai­čius au­ga kaip ant mie­lių, gal­vų me­džio­to­ jams už­duo­čių kol kas ne­ma­žė­ja. „So­cia­li­nės me­di­jos yra mū­sų pa­gal­bi­nin­kės, o ne kon­ku­ren­tės.

Per jas ga­li­me pa­tik­rin­ti kan­di­da­ tus ar leng­viau su­si­ras­ti jų kon­ tak­ti­nius duo­me­nis. Ta­čiau mes esa­me vers­lo kon­sul­tan­tai, ana­ li­zuo­ja­me ir pa­de­da­me su­pras­ti įmo­nei, ko jai la­biau­siai rei­kia“, – tei­gė tarp­tau­ti­nės va­do­vų paieš­kos bend­ro­vės „Pe­der­sen & Part­ners“ par­tne­rė ir biu­ro Lie­tu­vo­je va­do­vė Kris­ti­na Vai­va­dai­tė.

K.Vai­va­dai­tė tvir­ti­no, kad gal­vų me­džio­to­jų dar­bo apim­tis Lie­tu­ vo­je smar­kiai ne­nus­mu­ko net per eko­no­mi­kos kri­zę. Bu­vo pa­si­kei­ tęs tik įmo­nėms rei­ka­lin­gų va­do­ vų pro­fi­lis. Tuo­met įmo­nės ma­žiau gal­vo­jo apie vers­lo plėt­rą, o la­biau rū­pi­no­si, kaip efek­ty­vin­ti ir per­ tvar­ky­ti dar­bus. Da­bar apie va­do­ vų kai­tą su­si­mąs­čiu­sios įmo­nės ir vėl ieš­ko tų spe­cia­lis­tų, ku­rių ark­ liu­kas – vers­lo plėt­ra.

Komentaras

Ma­rius Lia­tu­kas

„NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“

K

Rei­ka­la­vi­mai va­do­vams kin­ta

Kad gal­vų me­džiok­lei tin­ka bet ku­ ris lai­kas, ma­no ir va­do­vų paieš­ka už­sii­man­čios tarp­tau­ti­nės įmo­nės „Am­rop“ vyk­dan­ty­sis par­tne­ris Lie­tu­vai Aud­rius Šo­šas. „Rei­ka­la­vi­mai nau­jiems va­do­

Rei­ka­la­vi­mai nau­ jiems va­do­vams da­ bar tam­pa la­biau komp­lek­siš­ki.

vams da­bar tam­pa la­biau komp­ lek­siš­ki. Rei­ka­lin­giau­si uni­ver­sa­ lūs spe­cia­lis­tai. Ta­čiau rei­ka­la­vi­mai va­do­vams au­ga spar­čiau ne­gu žmo­nių to­bu­lė­ji­mas. Vers­las – di­ na­miš­kas pro­ce­sas, o įmo­nė – gy­ vas or­ga­niz­mas, to­dėl aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vų kai­ta vyks­ta nuo­lat“, – sa­kė A.Šo­šas.

Yra dvi pa­grin­di­nės gal­vų me­ džio­to­jų dar­bo kryp­tys – su­ras­ti konk­re­tų spe­cia­lis­tą už­sa­ko įmo­ nės ar­ba pri­bren­dę po­ky­čiams į juos krei­pia­si pa­tys va­do­vai. Ta­ čiau at­ran­kos pro­ce­sas nė iš to­ lo ne­pri­me­na įpras­tų dar­bo po­ kal­bių. Su kan­di­da­tais pa­pras­tai bend­rau­ja­m a po­r ą mė­n e­s ių, o įmo­nės, ku­riai rei­ka­lin­gas pa­grin­ di­nis va­do­vas, pa­va­di­ni­mą jie ga­ li su­ži­no­ti ir pa­čio­je de­ry­bų pa­ bai­go­je.

Me­džiok­lė: va­do­vų kai­ta vie­niems ga­li pa­dė­ti pa­ly­pė­ti kar­je­ros laip­

tais, ta­čiau ki­tiems ga­li tek­ti ir pa­lik­ti aukš­tus po­stus.

At­ran­ka – itin slap­ta

Pa­sak A.Šo­šo, Lie­tu­vos rin­ka ma­ ža, to­dėl ste­bė­ti ly­de­rius ir sek­ti jų kar­je­rą ga­na ne­su­dė­tin­ga. Kur kas rim­tes­nė už­duo­tis – iš­lai­ky­ti pa­ slap­tį.

A.Šo­šas pri­si­mi­nė at­ve­jį, kai va­ do­vo bu­vo ieš­ko­ma vie­nai bend­ ro­vei, o kan­di­da­tams į aukš­čiau­sią po­stą net ne­bu­vo at­sklei­džia­ma, ko­kio­je sri­ty­je ji dir­ba, nes šia veik­ la už­sii­man­čių įmo­nių ša­ly­je vos ke­lios. Su­ži­no­jus veik­los sri­tį bu­vo ga­li­ma leng­vai nu­spė­ti ir jos pa­va­

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

di­ni­mą, o tai bū­tų pa­ken­kę at­ran­ kos ko­ky­bei.

Pap­ras­tai gal­vų me­džio­to­jai ven­ gia už­sa­ko­vams vi­lio­ti pro­fe­sio­na­ lus iš tie­sio­gi­nių kon­ku­ren­tų. Ta­ čiau, pa­sak K.Vai­va­dai­tės, kal­bant apie di­de­lį vers­lą ir aukš­čiau­sio ran­go va­do­vus, ko­mer­ci­nių pa­ slap­čių iš­lai­ky­mas ir taip yra są­ ži­nės rei­ka­las bei ne­ra­šy­ta tai­syk­ lė. Pas­lap­tys kar­tu su dar­buo­to­jais nu­te­kė­ti iš vie­nos įmo­nės į ki­tą pa­ pras­tai ga­li tik esant že­mes­nio ran­ go spe­cia­lis­tų kai­tai.

on­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo 15 straips­nis nu­ma­to, kad as­ me­nys, ku­riems ko­mer­ci­nė pa­slap­tis ta­po ži­no­ma dėl jų dar­bo ar ki­to­kių su­tar­ti­nių san­ty­kių su ūkio su­bjek­tu, ga­li nau­do­ti šią in­for­ma­ ci­ją praė­jus ne ma­žiau kaip vie­niems me­tams nuo dar­bo ar ki­to­kių su­tar­ti­nių san­ty­kių pa­bai­gos, jei­gu ne­nu­ma­ty­ta ki­taip. Ta­čiau pra­kti­ko­je pa­si­tai­ko at­ve­ jų, kai dar­buo­to­jas nu­trau­kia dar­bi­nius san­ty­kius su bend­ro­ve ir įstei­gęs įmo­ nę pra­de­da vers­tis ana­lo­giš­ka veik­la ne­praė­jus vie­nų me­tų lai­ko­tar­piui. Tuo­ met su­si­du­ria­ma su to­kiais pa­da­ri­niais kaip stai­gus įmo­nės, iš ku­rios išė­jo dar­ buo­to­jas, pa­ja­mų su­ma­žė­ji­mas, esa­mų klien­tų išė­ji­mas, nau­jų ma­žė­ji­mas, nes dar­buo­to­jas tu­ri­mą bu­vu­sios dar­bo­vie­ tės ko­mer­ci­nę pa­slap­tį su­da­ran­čią in­for­ ma­ci­ją – pre­kių, pa­slau­gų įkai­nius, sa­vi­ kai­ną, duo­me­nis apie tie­kė­jus – nau­do­ja siek­da­mas ne­są­ži­nin­gos kon­ku­ren­ci­jos, per­vi­lio­ti klien­tus. Ypač ak­tua­lu, kai ko­ mer­ci­nę pa­slap­tį su­da­ran­čia in­for­ma­ci­ ja ne­tei­sė­tai pa­si­nau­do­ja bu­vęs įmo­nės va­do­vas ar ki­tas stra­te­giš­kai svar­bias pa­rei­gas ėjęs žmo­gus – ko­mer­ci­jos, par­ da­vi­mo, tech­ni­kos di­rek­to­rius. Aukš­ čiau­sio­jo Teis­mo pra­kti­ko­je ne kar­tą yra pa­sa­ky­ta, kad to­kie veiks­mai pa­žei­ džia Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mą ir kal­ti as­ me­nys pa­da­ry­tą ža­lą pri­va­lo at­ly­gin­ti.

Kar­tu ten­ka pa­mi­nė­ti, kad by­li­nė­ji­mo­si pro­ce­sai to­kio po­bū­džio by­lo­se la­bai su­ dė­tin­gi, rei­ka­lau­ja komp­lek­si­nio vi­sų ap­ lin­ky­bių įver­ti­ni­mo. Ta­čiau teis­mų pra­ kti­ka ir mū­sų kon­to­ros pa­tir­tis ro­do, kad nuo ne­są­ži­nin­gos kon­ku­ren­ci­jos dėl ne­tei­sė­to ko­mer­ci­nę pa­slap­tį su­da­ran­ čios in­for­ma­ci­jos at­sklei­di­mo nu­ken­tė­ jęs vers­las pa­kan­ka­mai efek­ty­viai gi­na­ mas teis­mo tvar­ka.

XXI a. vals­ty­bių se­pa­ra­tiz­mas Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r i­mų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

E

sa­me įpra­tę ver­tin­ti da­bar­ ti­nes vals­ty­bes kaip vien­ ti­sas tau­ti­niu ir te­ri­to­ri­niu pa­grin­du su­si­kū­ru­sias su­ ve­re­nias ša­lis.

Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais tur­ tin­ges­ni di­de­lių vals­ty­bių re­gio­nai vis ak­ty­viau reiš­kia se­pa­ra­tis­ti­nes

nuo­tai­kas ir ren­ka po­li­tiš­kai ra­di­ ka­liai nu­si­tei­ku­sias par­ti­jas. Nuo pat kri­zės pra­džios tur­tin­giau­sia ir stip­riau­sią pra­mo­nę tu­rin­ti Vo­ kie­ti­jos Ba­va­ri­jos že­mė reiš­kia vis di­des­nių pre­ten­zi­jų cent­ri­nei ša­ lies val­džiai.

Dar stip­res­nės se­pa­ra­tis­ti­nės nuo­tai­kos jun­ta­mos Is­pa­ni­jo­je.

Nors bas­kai yra ra­di­ka­liau­siai nu­si­ tei­kę at­si­sky­ri­mo klau­si­mu, ta­čiau eko­no­miš­kai jie silp­ni. Pri­si­min­ki­

me Bel­gi­jos si­tua­ci­ją, kai ša­lis be­ veik me­tus iš­bu­vo su pa­leis­ta vy­ riau­sy­be ir dviem ne­su­ta­rian­čiais re­gio­nais – pran­cū­za­kal­bių ir olan­ dų. Vis dar nė­ra su­si­ta­ri­mo. Žlu­gu­sio ban­ko „De­xia“ si­tua­ci­ja įpy­lė daug ži­ba­lo į šį konf­lik­tą.

So­cia­li­nio ir na­cio­na­li­nio pa­si­ ti­kė­ji­mo ly­gis ypač že­mas, Eu­ro­pa ne­su­ge­ba su­si­vie­ny­ti ne tik tarp­ vals­ty­bi­niu ly­giu – ima ir­ti net pa­ čios su­ve­re­nios ša­lys.