8
trečiadienis, rugsėjo 5, 2012
užribis
Kas grasina valdininkei? 1
Prisidengė pseudonimu „xxx“
A.Breiviku irgi niekas netikėjo
Savivaldybės administracijos va dovė tikino, kad visuomet su neri mu laukia per pilnatį padidėjančio interesantų srauto. „Juk ir Norvegijoje niekas ne sitikėjo, kad Andersas Breivikas įvykdys žmogžudystes, o vėliau visi buvo sukrėsti. Ir čia niekada negali žinoti, kas gali įvykti, kai atsidaro durys ir į kabinetą įeina augalotas vyriškis paklaikusiomis akimis. Niekada negali žinoti, ko gali sulaukti, žmogus gali ir gink lą atsinešti“, – svarstė J.Simona vičiūtė. Policijoje – tyrimų pikas
Pasisakymai internete gali sulauk ti sankcijų, jei jie kursto neapykan tą rasiniu, lyčių ar seksualinių ma žumų adresu, įžeidžia ar apšmeižia konkretų žmogų arba tiesiogiai pagrasinama susidorojimu ar nu žudymu.
Simonas Genys
Klaipėdos miesto apyl inkės prok urat ūros prok uroras
T
„Internautai turi žinoti ribas. Jei girdėdami prie šingą nuomonę jie imasi grasinimų, vadinasi, reikia tvarkos šioje srity je. Parašiau pareiškimą, pažiūrėsi me, ar sistema veikia“, – tvirtino administracijos vadovė. Viename populiariausių miesto portalų kl.lt publikacija apie įveda mą mokestį buvo įdėta liepos 26ąją. Tą pačią dieną 13 val. 43 min. atsirado ir grėsmingas komentaras, pasirašytas pseudonimu „xxx“. Ne vieną nemalonų komentarą internete apie save skaičiusi J.Si monavičiūtė tikino, jog neišsigan do dėl grasinimo nužudyti. „Aš žinau, kur dirbu, ir į kur atė jau, todėl tokie dalykai manęs ne gąsdina. Žinau, kad nepasitenki nimas bet kokia valdžia yra labai didelis. Tačiau į visa tai žiūriu iš institucijos, kuriai atstovauju, po zicijos“, – kalbėjo valdininkė. Jei policijai pavyks nustatyti, kas pagrasino savivaldybės vadovei, pati J.Simonavičiūtė tikino neno rėsianti susitikti akis į akį su gra sintoju. „Svarbu tai, kad jį pavyktų išaiš kinti. O kalbėti su juo neketi nu. Spėju, kad taip buvo išreikš tos emocijos. Tačiau ribos jau yra peržengtos“, – akcentavo J.Simo navičiūtė.
Komentaras
Vardas: vienas smarkus įvairių laisvių gynėjas uostamiestyje sulaukė bylos dėl Klaipėdos miesto apylinkės
teismo ir teismo pirmininkės užgauliojimo.
Pasak Klaipėdos policijos Valdy mo organizavimo skyriaus virši ninko Arūno Užkuro, šiemet Klai pėdos apskrityje fiksuotas tokių nusikaltimų bumas.
162
– tiek Klaip ėdos apskri tyje šiemet pradėta iki teism in ių tyr imų dėl grasin imo nuž udyt i ar susidorot i.
„Dėl nesantaikos kurstymo šie met pradėta 19 tyrimų, o pernai per visus metus tyrėme 27 nusikalsta mas veikas“, – kalbėjo A.Užkuras. Dėl grasinimo nužudyti ar susi doroti šiemet Klaipėdos apskrityje pradėti 162 ikiteisminiai tyrimai. „Pernai aiškinomės tik 91 atve jį, o šiemet atlikome kone dvigu bai daugiau tyrimų. Tačiau reikia pastebėti, kad statistika aprėpia
visus, ne tik interneto erdvėje pa skleistus grasinimus. Tai gali būti ir vyro grasinimas žmonai“, – at kreipė dėmesį pareigūnas. Šių nusikaltimų augo ir dėl šie met įsigaliojusio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įsta tymo. Dėl šmeižto Klaipėdos apskrityje teisybės ieškojo 7 žmonės, o pernai buvo iškeltos net 23 bylos. „Šiemet dėl įžeidimo kreipėsi 13 žmonių, pernai per visus metus – 14. Dažniausiai dėl pasisakymų interneto erdvėje. Žmonės vis dar galvoja, kad jie gali sakyti, ką no ri, ir jaučiasi nebaudžiami“, – ti kino A.Užkuras. Tenka ieškoti ir JAV
J.Simonavičiūtės grasintojo ieš ko Pirmasis policijos komisaria tas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį dėl viešojo administra vimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo. Pareigūnai pripažįsta, kad tokie tyrimai nėra lengvi ir anonimiškai internete pyktį liejusiuosius yra sudėtinga surasti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Jei interneto ryšio administ ratorius yra Lietuvoje, proce sas vyksta greičiau, tačiau pasi taiko atvejų, kad administratorių reikia ieškoti net Amerikoje. To kiu atveju reikia kreiptis į užsie nio šalį dėl teisinės pagalbos. Tai nėra pigus procesas“, – aiškino Klaipėdos pirmojo policijos ko misariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Vilija Sukauskienė. „Retą įtariamąjį dėl tokių veiklų galime nustatyti per mėnesį. Juk dabar jaunimas internete naršo net mobiliaisiais telefonais, o kaltinin kus, turinčius išankstinio mokėji mo korteles, yra sunkiau nustaty ti“, – pasakojo V.Sukauskienė. Pareigūnė pastebėjo, kad ne kiekvienas įžeistas, apšmeižtas ar grasinimą išgirdęs žmogus kreipia si su pareiškimu. „Dėl grasinimo susidoroti tyri mai pradedami tik gavus pareiški mą, žmogus pats turi išreikšti savo baimę. Grasintojo laukia baudžia moji atsakomybė, jei pavyktų nu statyti, kad buvo realus pagrindas įvykdyti grasinimą“, – aiškino vy riausioji tyrėja.
okios bylos, kad internetinė je erdvėje būt ų grasinama ką nors nužudyti, dar netu rėjau. Man tai būtų naujiena. Tačiau nusikalt imų lyg iateisiškumui esu tyręs ne vieną ir pavyko pasiekti įvairių bylų baigčių. Pernai vienas pi lietis buvo net nuteistas už komenta rus, skatinančius nesantaiką. Nuteista sis turėjo sumokėti baudą. Veiksminga būna jau tai, kad žmonės pagaliau su pranta, kad tokia veikla negali likti ne pastebėta. Kiek teko matyti tokių bylų, dažniausiai dėl komentar ų internete įkliūva niekada neteisti žmonės. Vien pats procesas jiems yra bausmė. Jei žmogus prisipažįsta, gailisi, susiranda laiduotoją ir prašo nutraukti bylą, daž niausiai mes tai ir padarome. Laiduo tojas įsipareigoja auklėti ir priž iūrėti, kad asmuo nedarytų jok ių nusikalti mų. Tačiau paž ymėčiau, kad atleidi mas nuo bausmės nėra išteisinimas. Jei žmogus per metus antrą kartą nu sižengia, jis yra baudžiamas už naują ir už seną nusikaltimą. Per metus nuo bausmės atleidžiama apie 5–6 asme nis. Laidavimo atveju gali būti imamas net užstatas. Jei žmogus nusikalsta, už statas paimamas į valstybės biudžetą. Anksčiau dėl internete paskleistų įvai rių komentarų buvo atliekami vos ke li tyrimai, o pernai šis skaičius pasiekė arti 30. Tai byloja, kad tokių nusikalti mų stat ist ika auga. Visuomenėje vis dar yra labai daug pykčio, todėl jo yra ir interneto erdvėje.
Laukia griežtos bausmės
Nors interneto grasintojai retokai atsiduria teismo suole, tačiau, jei prokurorams pavyksta įrodyti, kad nusikaltimas turėjo visuomeni nę reikšmę, byla gali būti perduo ta teismui net ir be pareiškėjo ini ciatyvos. „Buvo tokia byla, kai užgaulio jimų susilaukė Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė ir pats teismas. Mieste gerai žinomas vei kėjas atsidūrė teisme“, – prisiminė V.Sukauskienė. Už grasinimą susidoroti gresia laisvės atėmimas iki dvejų me tų. Už nesantaikos kurstymą – net ir trejų metų laisvės atėmi mo bausmė. „Tačiau kiekvieną pasisakymą, dėl kurio pradedamas tyrimas, analizuoja ekspertai. Juk žmogui atrodo, kad jis tik reiškia savo nuo monę“, – kalbėjo tyrėja.
Griuvėsių gaisrai tampa tikra pramoga Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Strėvos gatvėje vėl degė buvusios kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mo kyklos pastatas. Praėjusią savaitę griuvenose padegtų padangų ug niagesiai važiavo gesinti net du kartus.
Šeštadienio pavakare Strėvos gat vėje 7 kilęs gaisras juodais dūmais priviliojo būrius smalsuolių, kurie šio reginio į Žvejybos uostą plūdo pasižiūrėti tuntais automobilių. Prieš keletą metų iš pastato iš keldinus kurčiųjų ir neprigirdin čiųjų mokyklą, pastatas tapo vietos
vaikų išdykavimo, benamių lanky mosi bei nakvynės vieta. Todėl ugniagesiai gaisrų gesinti čia kviečiami keliskart per savai tę. Dažniausiai viduje dega šiukš lės. Bėdos prasidėjo tik apleidus statinį. „Praėjusią savaitę važiavome du kartus, važiuojame kiekvieną mė nesį ir dar važiuosime. Kol pastatas bus neprižiūrėtas, tol gaisrai nesi liaus“, – įsitikinęs Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operatyvinis pareigūnas. Vienas ugniagesių komandos iš važiavimas kainuoja apie 100 litų. Šis pastatas prieš dvejus metus Vyriausybės nutarimu perduotas
Pasienio kontrolės punktų direk cijai prie Susisiekimo ministerijos. Direkcija turi planų ten statyti pa sienio kontrolės postą. Pasienio kontrolės punktų di rekcijos Klaipėdos regiono sky riaus vedėjas Henrikas Krivickas pripažino, kad būtent jų skyriui ir perduotas prižiūrėti pastatas Strė vos g.7. Tačiau jau mažiausiai trejus me tus pastatą naikina gaisrai. O savi ninkas nieko padaryti negali. „Tai bus Pilies pasienio kontro lės punktas. Jau derinami detalieji planai. Šiais metais turi būti pradė ti projektavimo darbai“, – patvir tino H.Krivickas.
Šokdina: apleistuose uostamiesčio pastatuose ugniagesiams gaisrus
tenka gesinti dažniau nei kur kitur.
Vytauto Liaudanskio nuotr.