Issuu on Google+

12

 6? 296< 2A.162;6@/

Nr. 128 (19 429)

8

10p. Tamsus

detekty

vas tarp

ĹĄventĹł

sienĹł.

VR[NYa ]N`NbYV`-Qb` ?RQNXa\_V NYVN[`XV` 7bYVWN[N`4

pasaulis

s jubilieju Istorinis

tÄ&#x2122;. Ko tik Karalys JungtinÄ&#x2122; liko britĹł sim tĹł valdo ja iĹĄ kaip II 60 me monarchi tÄŻ ĹĄalis ketina ElĹžbieta TaÄ?iau kak KaralienÄ&#x2014; nebuvo. nÄ&#x2014;s valdymo su s metus karalie per ĹĄiuo vaitgalÄŻ sa ĹĄÄŻ ÄŻ dair Ĺžvelgiant bolis ypaÄ? atsi lÄ&#x2122;. atĹĄvÄ&#x2122;sti. â&#x20AC;&#x201C; logiĹĄka, lies ďŹ nansĹł bĹŤk ralieĹĄa leras, moreikiant bartinÄ&#x2122; lyvaus ka nas Hase

TV HEROJUS

PALEISTAS IĹ  ANTSVORIO KALÄ&#x2013;JIMO

vakarÄ&#x2014;

M.J38 NET

ampo PROGR Marius AMOS lsk Jam

polskis laim Ä&#x2014;s pau tÄ&#x2122; pas tvÄ&#x2014;rÄ&#x2014; kĹĄtik ne uĹž uodego rai uĹž gra s, kĹĄÄ?iĹł spa o nĹł. 33 metĹł kin rteatro aktoriu o ir i, TV laidĹł ir rengin iĹł vedÄ&#x2014;ju i kmÄ&#x2014;s medabar â&#x20AC;&#x201C; sÄ&#x2014;tas.

+

2012 m. birĹželio 2 d.

birĹželio 2, 2012

2A.1 62;6@/6? 29 6< 

cNXN_R-X ?RQNXa\_ YYa 7\YN[aN7 Ă&#x203A; bXRcVĂ&#x2DC;VR [Ă&#x203A;

is: vyra

s turi p adary ti

moter ÄŻ la

da he kad juĹĄeimos giniuose Antai Step tikas, tvirtina, iĹĄlainiĹł. Ren kiti karaliĹĄkosios jos kri mas ir jo kiamas pat nÄ&#x2014;, taip tai princas Willia d. daly- narchi jam â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;nesuvo ĹĄalis 5 metu, kai biliejus nariai. An herine birĹželio ypaÄ? tuo IĹĄ svarCat ti britĹł je. davimasâ&#x20AC;&#x153;, cesijÄ&#x2026;. Gali mÄ&#x2014;g Gali vadinti juos â&#x20AC;&#x201C; tik Ĺžmona rietĹł procesijo neilanre ti. a_ jie pateko ÄŻ rĹł tikriausias Dis ti barĹža vaus ka li nemÄ&#x2014;g sakyti, kad  @PN[]VeÂ&#x2022;[b\ li â&#x20AC;&#x17E;Tai tik nÄ&#x2014; ketina plauk visais tiek nuobiais, ga Kiek ĹžmoniĹł, lie su visada das. Kara Dievo meilÄ&#x2014;s, dimai. simbolis. Ĺ˝monÄ&#x2014;s dÄ&#x2014;l ÄŻ tikvaikĹł Ĺžai Temze, ralienÄ&#x2122; ElŞŞvelgti moniĹł. kais. Tai tume bĹŤti orĹŤs, bĹŤtĹł, ka lis. mÄ&#x2014;gsta ir fejerver Kad ir kaip Ĺžino visas pasau tiketikad turÄ&#x2014; ningus KÄ&#x2026; mes Jung tikrai Manau,  rus, sÄ&#x2026;Ĺži bolius, recesija. tikas. bietÄ&#x2026; II antroji po torisu kri â&#x20AC;&#x201C; si rÄ&#x2122; aV[R` chÄ&#x2014; tino sim susidĹŤ QfZ\ZR Ĺ i monar tÄ&#x2014;s karalienÄ&#x2014;s Vikdymo ti?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; pik gumentĹł tvirtus krizÄ&#x2122;. val lys Ă&#x2013;`VN`cNY name ĹĄvÄ&#x2122;s turi savĹł ar narmantinÄŻ nÄ&#x2014;s Kara OVRa\`66# Ä? per Laima metus mo niKritikai Ä?ianti dei ji â&#x20AC;&#x201C; viena ilgiauypa YVR[Ă&#x203A;`2Y

_N per Ĺ˝emu VXN a plo jos, ĹĄven nes Ă&#x203A; V[ pa l.zemu Taip pat pasaulyliene@ lienÄ&#x2014; Zb]NZ piktintis, kymas gerokai metu ElĹždiena .lt jubiliejĹł. Ä?iĹł monarchiĹł tinÄŻ juN`ba_R[X` jos iĹĄlai sostÄ&#x2026;. Tuo paveldÄ&#x2014;toNVXRaV[ siai valdan britai deiman perÄ&#x2014;mÄ&#x2014; bri- chi britĹł kiĹĄenes. sios Bri- ď ŽĹ ventÄ&#x2014;: O_Va sosto Savo ĹĄirdie 1897 m. syk ta, kad na mo- dasta tapo antrÄ&#x2026;ja kaiĹĄeima DidĹžio je. PirmÄ&#x2026; tÄ&#x2014; seniai â&#x20AC;&#x201C; tik s draug ti net apskaiÄ?iuo natai padidino bie daugiau KaraliĹĄkoji Ä?iĹł mokÄ&#x2014;tojams mln. tÄ&#x2014;vo. EduarNeseniai jĹł ketina iĹĄleis veik Uzialkaite ei 26 metĹł reikiant praÄ&#x2014;jus biliejĹł ĹĄven tÄ&#x2014; be neseniai bilie ja po savo tikÄ&#x2014;tai jos dÄ&#x2014;dÄ&#x2014; rikiemÄ&#x2026;. s mokes rios kaip nei 40 Rei M.Ja tabu, kad tinÄ&#x2014; Karalys daugiau per metus ku chijos populiaru klausos patai per ju rĹł sterlingĹł. Tai ĹžadÄ&#x2014;- tanijo Nenuos dÄ&#x2026;, o LNKÄŻteikÄ&#x2014; suĹžad mpolskis TaÄ?iau ne sosto ir vedÄ&#x2014; ame nio ap truputÄŻ sva nÄ&#x2014;s nÄ&#x2014;ti sanar litĹł) meÄ?iui Jung kÄ&#x2014; kad jĹł sÄŻ atliktos nei ĹĄimt trenksmu pami dymo 823 mln.daugiau, nei Ĺžmo kusias ka- nuoja (apie 160 mln. gĹł, arba tris duetuoseâ&#x20AC;&#x153; televizijos Ä&#x2014;tuviĹł ĹžiePo ĹĄio Ĺžings po das atsisa Ĺ ÄŻ mÄ&#x2014;ne proc. britĹł nori, su svarĹł steriln iai vy Simpson. ja. krizÄ&#x2014;, dukart tines val ruoĹĄiasi trÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; su IrĹŤna â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝vaigĹždĹžiĹł herine 0,75 svaro tojui. Tiesa, no- rodÄ&#x2014;, jog 80 liktĹł monarchi koji tÄ&#x2122; Wallis konstitucinÄ&#x2014; per nesen stas vÄ&#x2014;s deiman Puzaraite lo jo iĹĄleisti Williamo ir CatdÄ&#x2014;jo iĹĄ- â&#x20AC;&#x201C; apie gyven vo valdo ĹĄalies po siaisiais. buvo pripa karaliĹĄ ekspertai ir toliau ĹĄalyje ki Ĺža sias Ĺžinti geriaantrumpam Ä?iausias litus, vienam ti kritikus da ĹĄaliai ĹĄalis pertai sako, jog ElĹžbieta II, netrĹŤksta SusiĹžadÄ&#x2014;ju metines. tai bent jau ekono- raliĹĄkÄ&#x2026; Tuomet britai lingĹł. apramin kurios aukĹĄbietos tÄ&#x2014;vui. nau Eks gisiam aktor uralienÄ&#x2014; vestuves. mln. svarĹł ster c. bri- rÄ&#x2014;dami monarchijos Regis, bri ti net ĹĄalies levizijoje. darbĹł nei ypaÄ? ka teko ElĹž vyriĹĄkosiospirnÄ&#x2122;. iui je ati ma, kad me pro mas. teatre, mo mirĹĄ ĹĄei 480 ko, 21 ti suo dos. pa ble ĹĄei sa vi lai pro leisiÄ&#x2026; nei tesu draug Nuo inten ketina apklausa, Jurgio VI vĹł nebuvo, todÄ&#x2014;l prinÄ&#x2014; nei iĹĄ rovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Brand Fi- konsoliduoja sada mÄ&#x2014;gsta Ĺžvelg 17 proc. syvios socialines jubiliejui Kaip rodo ti uĹžkandĹžiĹł, dar 8 â&#x20AC;&#x201C; dides simvi buvo atsto veikl mielai e (dabar â&#x20AC;&#x201C; jau bend mines bei garbingam suskai, prapirk â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝monÄ&#x2014;s ningus ir tvirtus brÄ&#x2014;- minÄ&#x2014;s to paveldÄ&#x2014;toja atsipuÄ?ia suĹžadÄ&#x2014;tineos Neseniai tikai paskelbÄ&#x2014; mos, Ĺži pa RenginiĹł trĹŤks. IĹĄkilmÄ&#x2014;s Ĺže- tĹł ketina pinigĹł gÄ&#x2014;rimamsti pinisos sÄ&#x2026; li â&#x20AC;&#x201C; kelio ja ĹĄei ana rus, zÄ&#x2122;, mÄ&#x2026; ) bir nÄ&#x2014;se. sios kri ta. ÄŻ tik tais ti ne nanceâ&#x20AC;&#x153; negailÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; Mari tÄ&#x2122;sis iki siryĹžÄ&#x2122; leis karaliĹĄko â&#x20AC;&#x201C; 44 ypaÄ? per manas, neseniai paĹžinta ElĹžbie linio karo me paminÄ&#x2014; dien ir kas Di- proc. britĹł pa liejaus proga su- Ä?iavÄ&#x2122;, kad Ĺženklo, vertÄ&#x2014; bolius, ď ŽNusp kosios pasau autoklÄ&#x2014;s Ĺžmoau, gyvenimo bi tas Hard cirÄ&#x2122;sta: sideda ĹĄian ĹĄias dienas nie kÄ&#x2014;s Antrojo kitiems karaliĹĄ riems ju NXa\_Vb`: ĹžÄ&#x2014; Rober sios karalienÄ&#x2014;s (angl. sas ir dekora kaip pre sterlingĹł. sĹŤpuoir virĹĄĹŤnÄ&#x2122;, gĹł Ä?ia iĹĄkel loma iĹĄiĹĄ ĹĄios lio 5 d. Vi tanijoje nedirbs. tan- gus ÄŻvai suvenyrams dĹžiu rĹł lienÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; 7NZ]\Y`X ElĹžbietai riams buvo siĹŤ da patĹŤks Bri mlrd. sva jĹł, tik 18 mlrd. kosios pasiro jos â&#x20AC;&#x17E;MĹŤsĹł kara duobes, Ä?ia bloĹĄkia ia ÄŻ laimÄ&#x2014;s sprendÄ&#x2014;te â&#x20AC;&#x201C; Ĺ˝moV``Nc\Q_N tam ta dĹžiojoje kulminacija â&#x20AC;&#x201C; je, ryĹĄ- kurtiems mos na raďŹ pasipirĹĄti Pasak karaliĹĄ â&#x20AC;&#x153;) autorius. ÄŻvairias ĹĄei ÄŻ KanadÄ&#x2026;, taÄ?iau tina. bTRV?BgV krizes. ÄŻ gyvenimo Ĺžemyn â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ pusantrĹł TemzÄ&#x2014; sudaro turtas: ne- biog Ĺ ventÄ&#x2014;s bĹŤtent metĹł dĹžiĹł joms. vykti tos mo gyveno â&#x20AC;&#x17E;Our Queen sumos NYXNVaRVWNb procesija drau po mingas Dabar jums ir kĹŤrybos â&#x20AC;&#x201C; NeskaiÄ?ia ge- â&#x20AC;&#x201C; jauÄ?ia, kad ji iĹĄ pasaulinÄŻ ka- siprieĹĄino ElĹžbie keliaus be maturimas Ä?io laivĹł pmuzikos ĹžvaigĹžradas. ]N`V] Renatai vau laiko gystÄ&#x2014;s? â&#x20AC;&#x201C; ypaÄ? bĹŤti po ĹĄeimos sis turtas, bran jÄŻ ĹĄvÄ&#x2122;sti? po V_\V_Ă&#x;aRVX kalbÄŻ su etapas, â&#x20AC;&#x201C; prad raliaus. niekur ne gas pa 10 nÄ&#x2014;s tÄ&#x2026; laibritams , NÄ&#x2014;ra ko ta, kad tik AntrÄ&#x2026; kiausiĹł â&#x20AC;&#x17E;Vaikai keliausiu be ka tĹł. ManapusantrĹł metĹłar tai turÄ&#x2014;jo â&#x20AC;&#x17E;SidabriniĹł ĹžiedÄ&#x2026; ÄŻteiki Ă&#x203A;`b NQĂ&#x203A;ab kilnojama meno vertybÄ&#x2014;s. ir iĹĄkilmin Ä&#x2014;jau ne visiems ĹĄakrizes, ne ko patikima. Keis DiderenginiĹł gus â&#x20AC;&#x201C; Tikta populiariu au prieĹĄ gerviĹłâ&#x20AC;&#x153; , ar jau, li u, ne raliĹĄnepaliks o aĹĄ ne Jos koncertas kad paĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti gali su- Tiesa, kad leisti pini cVĂş VRQĂ&#x2013; i taip ir aktoriumpo- santy nybÄ&#x2014;s, tinta ka rÄ&#x2026;, ir ji iĹĄ mÄ&#x2014;s, kÄ&#x2026; prastume, juk nÄ&#x2122;s, ralius niekuomet kÄ&#x2014; karalienÄ&#x2014; kiai, jausmlaikas tai po me- ir taskad ji ten labai vakarÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; Ĺžino- â&#x20AC;&#x201C; Jokia bĹŤna .  SpÄ&#x2014;jama, dĹžioje ÄŻ LondonÄ&#x2026; Ĺžmo- atrodo,  mlrd. ÄŻvercija, o monar- visuomet Ĺžvalgo tuos metus, o Kaip mes i. neba is bĹŤda O ka graĹžiai Ĺžiedas ai. Rena lemia , o neturÄ&#x2014;tum kad esam igusi nas pra da pareiĹĄ is. Tiesi suten jai atrodys si jausmai. birĹželio giau nei milijo koji kolek vertinamos nybÄ&#x2014; nuveikÄ&#x2014; per ĹĄiol valdo, â&#x20AC;&#x201C; pa- liesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ta bĹŤdu studistudijĹł. Neak ta â&#x20AC;&#x201C; dar labai tiks. e su kuo e laimingi, Per tai, kai prieĹžasÄ?iĹł O tam bĹŤnaog baigÄ&#x2014;dos iki dau ta. ji ti val jei palyg ĹžÄ&#x2014; ivaizdiniu â&#x20AC;&#x201C; Ar iĹĄ mln. liuo juoja kad bĹŤna chĹł gu izo . motina. tikrĹłjĹł Vyta daugybÄ&#x2014; kad pama labai bloga gerai , visad inti? PrieĹĄ universitete IĹĄ jĹł 729 her- vien tai, nebuvo rÄ&#x2026; bĹŤsimoRenata 7 mlrd. menotyrÄ&#x2026;.uto DidĹžiojo guodÄ&#x2014;ja, pusavio tytum , kaip ElĹžbieta a yra i â&#x20AC;&#x201C; Ä?ia valio ir reikia linÄŻ ka siekimas.â&#x20AC;&#x153; panÄ&#x2014;s galios kai atsit gyvenimo buvo jĹŤsĹł â&#x20AC;&#x201C; Kuri Rena susitaikyt yra dÄ&#x2014;snis. buvÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; Gal pritarimÄ&#x2026;, verta Korn385 mln. â&#x20AC;&#x201C; rÄ&#x2026;jÄŻ pasauÄŻstojo ÄŻ MoterĹł jo yra buitissantykiai toje klostosi tarkelyj Ant Karalie tos raliĹĄkÄ&#x2026;jÄŻ imti. iktin Su ti Ĺžavia ka tamji ÄŻgi tÄ&#x2014;, i tuo e visiĹĄ lauk ir tai tas rybĹł su Tai chÄ&#x2014; , o ne vaikĹĄ terpÄ&#x2014;je, ai sutik vos dymas cobÄ&#x2026; ir cogys usia? savybÄ&#x2014; jums sostÄ&#x2026; tymus to projek priimjos, Antig bÄ&#x2014; ir val rijÄ&#x2026;. ji monar ritorinÄ&#x2122; tarny kvaliďŹ - Dievui yra normalu. reikia pri- â&#x20AC;&#x201C; Ĺ˝inau , kad iasi? rio hero Kelias ÄŻ Ä?ioti ÄŻ pasimkur pasipuoĹĄu pabovaite? daininink ta po sky- â&#x20AC;&#x201C; BesÄ&#x2026;lygiĹĄk Australi zo, Barba- po asmeny te to uĹž Lankaste mento AĹĄ dÄ&#x2014;kin klausimas dÄ&#x2014;tuv greitai ta II yra e Ona chaniko Beli saulio is bietos II galbinÄ&#x2122; sÄ&#x2014;kmes. visas savo nelai apa parla Pagal praeina, s. Tas laika gas Ne, Ä&#x2014;s iĹĄ reika ď Ž ElĹžbie Kolo- gui, su kuriu as atsidavim â&#x20AC;&#x17E;Ar suĹža- â&#x20AC;&#x201C; Ne. Rena tÄ&#x2014;. josios BahamĹł, Di- ElĹž bejotinai ÄŻeis ÄŻ pa tÄ&#x2014;je buvo tre- vairuotojo bei me Tik tymu. gys Nau s labai lo?â&#x20AC;&#x153; dos, mes ma ÄŻsta o kitas po as Ĺžmobu o ĹĄei ne dos, prĹł ji gyven neiĹĄvengia ir nejĹł galiu na tÄ&#x2026; sutik iĹĄ reika nea koji ir Bar laimÄ&#x2014; nÄ&#x2014;- tu titucinÄŻ paprokank â&#x20AC;&#x201C; lieka po kapaauglys mos pretena. Tai yra nados, Ka â&#x20AC;&#x201C; Ar supa O karaliĹĄ nijai uĹždirba sios Gvi . kons kacijas. dvejiems metams vo iĹĄ- palyginu, s iĹĄgyvenim patirti sti- vestuviĹł datos lo, ji nesilaukia.mas. buva amai laiko au praÄ&#x2014;jus priElĹžbieta doso, Gre Papua Naujo ta jos savo sios ĹĄei anĹŤĹžind panĹł, Sent tÄŻ karaliĹĄkasis Jeigu jos, dĹžiajai Bri svarĹł sterlin- Ä?ioji karaliĹĄko Bet Ĺžmogu laisvas , kai savo PraÄ&#x2014;jus susituokÄ&#x2014; su sa nuokaip daba kaip man o jausmÄ&#x2026;, nes ras klausimas dar nÄ&#x2014;ra â&#x20AC;&#x201C; Grenadi dabar jos penkiame inote Rena Zelandi vyr kiamas viduj kaip tei ir buvo sento ir sijos, Saliamovo tai ta mlrd. ra nepri as tÄ&#x2026;, per . Vin r vydu bie mas us. Kitai atvigerai SuĹža sos bloga 26,4 kia ÄŻmins Ä?iu sĹŤnu tÄ&#x2026; su ElĹž tari moters rai, to klausomase ? jos, Sent vio, Sent Lu parladentÄ&#x2014; ÄŻ kuriuo bend Po metĹł naujus lienÄ&#x2014;. ry. pasireiĹĄ dÄ&#x2014; ro nepajusÄ?ia. Jei iĹĄtisai bĹŤtĹł i ir vado dÄ&#x2014;tuviĹł ĹžiedÄ&#x2026; p sunk mi DoNe â&#x20AC;&#x201C; Be abejo kos kara va- kiekvienam tam cas Har verslo tuoju, su santykius. gĹł. Tai lipu. gnas. vaudamas vo jos dÄ&#x2014; u prad Kitso ir iĹĄrinkau u â&#x20AC;&#x201C; tapÄ?i geir Jamai vaizduomÄŻslÄ&#x2122;, ÄŻsiir kitas ba iĹĄ kas prin nÄ&#x2014;s. Juodu sostÄ&#x2026; bu antrasis â&#x20AC;&#x201C; rink tĹł, kariĹĄkiu Phi nyÄ?ios to priim Tuvalu taktÄ&#x2026;. Kiekvieni Ä&#x2014;ti is intuic pats, tykiai â&#x20AC;&#x201C; visai au drun- stebukling turizmÄ&#x2026; dir me masis ÄŻ sas. no SalĹł, uĹž 13 le das, likonĹł baĹž gĹł vadÄ&#x2014; ir men mui, o tokio ju, Pir surado ija. tai vo kita as Ang rios sanChar bie istorija Yra toks yra skambinus numeris jÄ&#x2014; bus maĹž kad ji jam realybÄ&#x2014;, cas Eduar konÄŻstaty mi pasi- gimÄ&#x2014; sĹŤnus â&#x20AC;&#x201C; Kuo sritis, ku dĹžio. laime ElĹž moBe to, ji karo pa ir jis neVelso prin tapÄ&#x2122;s karaliu uĹžsiima mynine riausioji iau ÄŻdo ÄŻvaiz gia, pasku tave su kai â&#x20AC;&#x201C; 118. Pa- Antonas Ä&#x152;echpadariniais. su saâ&#x20AC;&#x201C; Ar, vejo, kad suteikdovÄ&#x2014;, vy TaÄ?iau ĹĄei dĹžiaugtis. Jaunos Rena tus at jĹŤsĹł paĹži karalystÄ&#x2014;s du. mi. vas, kuris kuo sujun Dieve vÄ&#x2122;s ovas sakÄ&#x2014;, Atrodo, i tu su los lordÄ&#x2014;. valdymo me sitinki, kuriuose ĹŤrÄ&#x2014;jusi gai netipizuok bĹŤtĹł bu 300 metĹł jomis ap- ta Uzialkait suĹžadÄ&#x2014;tin tas tÄ&#x2014; no Jurgio VI var kas nesitikÄ&#x2014;jo, il tuo te ko Meno sa ko 12 ri II te to kad tyn Ĺžmog spek pasak tÄ&#x2014; ne atvejis Ä&#x2014;? KodÄ&#x2014; Ä&#x2014; nie bietos sikei vadi umi taklius, beveik ai, ko tau savo nuomvaidinate Ä?iai, o au yra atski ime â&#x20AC;&#x201C; kiekv gink pradĹžiĹł raliene, ters gyvenimÄ&#x2026; aukĹĄ ď Ž Per ElĹž KaralystÄ&#x2014;je pa pirmas, tas, l nu- ir buvo â&#x20AC;&#x201C; netur nas briNe blizgu reikia . su- tikiu . Tiesa, iĹĄ galÄ&#x2014;tĹł tapti ka ienas ts je buvÄ&#x2122;. aitis. ra tikro nevelyrĹł. gĹł pasta onÄ&#x2122;, duod, ji pasako tus, daĹž iĹĄlaidas, jaunas, kĹł, o pa ti buvo nÄ&#x2014;ra ta JungtinÄ&#x2014; rÄ&#x2014; 1952prigim tÄ&#x2014;vo mir vÄ&#x2014;. Tuo turi teisÄ&#x2122; Dabar Ä&#x2014;jau paŞįstamĹłTaip Kita ver a naud pirminin ralienÄ&#x2014; rau kad ElĹžbie Eduardas buvo silauks vertÄ&#x2014; tĹł Jurgis VI mi mirtÄŻ ElĹžaĹĄ ĹŤkiĹĄk tyje. Be viso susipaĹžina â&#x20AC;&#x201C; Karta bĹł? Ä?iuoja ne ju- â&#x20AC;&#x201C; inministrĹł jai teko bend pat pasi- ď Ž Ka parlamento, nors vo jis su 56 me is pasak tas skai karaliĹĄkosios ĹĄei- nes princas a merg kito, ji u. Su Ona daug paleisti staigiÄ&#x2026; tÄ&#x2014; ma Keministras o. jog bĹŤtent aitÄ&#x2014; iĹĄ su kuriuo Churchillis. Taip â&#x20AC;&#x201C; skaniai jus iĹĄsky muo? mos kata- to reikalauja ji o vertina nio britiĹĄko sim- tad tikÄ&#x2014;tasi, veldÄ&#x2014;s sostÄ&#x2026;. Vievio. dar ir AiĹĄkuiau mano gerbÄ&#x2014;Bet ji â&#x20AC;&#x201C; vis siais. Apienojo atostogauda gami rÄ&#x2014; treÄ?i Winstonas vadovĹł ir 6 Ro Taip pat tiek pa mirus Ĺži tradici as as- darbas â&#x20AC;&#x201C; padana, tvarkosi. Valgyti esam , tos pasta ja negu kritik JAV bieta su kĹł, kurie mininkas. tÄ&#x2026; premje1936 m. mos, kaip keitÄ&#x2014; 12 dovai. O mano bos pade tis vai tÄ&#x2014;je pir ti ki laukta, ryti jÄ&#x2026; Ä&#x2014;. e kaip EduarvyAĹĄ klaus tÄ&#x2122;. nyÄ?ios va nÄ&#x2014;je Karalys karaliene. Kaip ir neliui Jurgiui V, da. Mes gali paskir ĹžiĹŤra, paleisti rÄ&#x2026;. me iĹĄ aplin sugertukai ti likĹł baĹž bolio, ver britai galÄ&#x2014;jo dĹžiaug tina kartu ausi ĹĄirdie Ä?iose vo nuo premje lienÄ&#x2014; Jungdomosios valdĹžios kiekvienÄ&#x2026; kos. Kiekv , viskÄ&#x2026; imaapsigyvents. Manau, Neseniai daĹžnai pasitaikan mis, ElĹžbietos ď Ž Kara je rÄ&#x2026; sa bÄ&#x2122; ir atĹĄaukti ko ma vyk valstybÄ&#x2014; jau atsidĹŤsÄ&#x2014;jimienÄ&#x2026; Ĺžvilgs tuvÄ&#x2014; pirminin i su Ĺžmog bĹŤ- me kaip riausy yra laiko Teisingumas ne taip mis ves ministro dĹł rĹŤmĹł nÄŻ, umi, ralienÄ&#x2014; liĹĄkosio Lor lime gautiinformacijÄ&#x2026;, Ä&#x2026; suprantagrandimi. jos vardu. sus Ka mis kara skiria ir iĹĄ kurio rÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s vi naudos. teikimu vykdomas projektas, pe s gasiunpus, mo rius. minÄ&#x2014;jimas chus, gakilmingas monar

SAVAITÄ&#x2013;S HOROSKOPAS IR KRYĹ˝IAĹ˝ODIS

www.kl.lt iming Ä&#x2026;

IJA KULINARnu kai TortilijĹł sukti

BIBLIOTEKA

Durys ÄŻ laimÄ&#x2122;

TAIKIKLYJE

A.Bag­do­na­vi­Ä?ius: â&#x20AC;&#x17E;Su­vok­ti, kad sa­vi vai­kai ver­ti­na ir my­li, yra be ga­lo di­de­lis dĹžiaugs­masâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ eť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

KUR VEDA Ĺ IRDIS

KINO FOTELIS

@VZ\[\

cVa_\`

[b\a_

MoteriĹĄko pavydo sukeltas karas

PORTRETAS

na te eta parlamen teiktĹł jam priÄ&#x2014;mimo lienei, kad ĹĄi su kara Ä?iamas

ď Ž ÄŽstaty

Ĺ iandien priedai

Kaina 1,60 Lt

TiraĹžas 35 950

VÄ&#x2014;­Şį iť­da­vÄ&#x2014; fo­toa­pa­ra­tas

â&#x20AC;&#x17E;Lakť­tin­ga­lĹł lie­Şu­vÄ&#x2014;­liĹł pa­ťte­to nie­kas ne­rei­ka­la­vo.â&#x20AC;&#x153; Pi­lies dĹžia­zo fes­ti­va­lio va­do­vÄ&#x2014; In­ga Grub­liaus­kie­nÄ&#x2014; ne­slÄ&#x2014;­pÄ&#x2014;, kad ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026; at­vy­ku­sios ĹžvaigŞ­dÄ&#x2014;s be­pro­tiť­kĹł rei­ka­la­vi­mĹł ne­tu­rÄ&#x2014;­jo.

2p.

Vai­ruo­to­jus ÄŻsiu­ti­no per­va­Şa As­ta Alek­sÄ&#x2014;­jō­nai­tÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt

Anks­ty­vais ry­tais ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2026; sku­ ban­tys uŞ­mies­Ä?io gy­ven­to­jai kas­ dien pri­vers­ti styp­so­ti au­to­mo­bi­liĹł ei­lÄ&#x2014;­se ties Rim­kĹł ge­le­Şin­ke­lio per­ va­Şa. Ge­le­Şin­ke­li­nin­kai ra­mi­na, kad ne­pa­to­gu­mus teks ken­tÄ&#x2014;­ti me­tus.

Â&#x201E;Â&#x201E;Kar­tu: V. ir M.Si­liai tu­ri ne­daug ĹĄei­my­ni­niĹł nuo­trau­kĹł, â&#x20AC;&#x201C; iť­duo­dan­Ä?ias sō­naus li­gÄ&#x2026; jie sle­pia. Ine­sos Vait­ku­tÄ&#x2014;s nuo­tr.

Ke­liĹł mÄ&#x2014;­ne­siĹł kō­di­kio krikť­ty­nos bu­vo ap­lais­ty­tos aĹĄa­ro­mis. Ki­tÄ&#x2026; die­nÄ&#x2026; jau­na ĹĄei­ma su­si­kro­vÄ&#x2014; la­ga­mi­nus ke­lio­nei ÄŻ Vil­ niĹł, ti­kÄ&#x2014;­da­ma­si, kad ĹĄiur­pi gy­dy­to­jĹł diag­ no­zÄ&#x2014; ne­pa­sit­vir­tins.

Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ&#x2014; s.lukosiute@kl.lt

Ga­ran­ti­jų ne­su­tei­kia

PrieĹĄ pus­me­tÄŻ klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai Vik­ to­ri­ja ir Min­dau­gas Si­liai su­Şi­no­ jo, kad pir­ma­gi­mis sō­nus ser­ga itin re­ta ge­ne­ti­ne li­ga â&#x20AC;&#x201C; abie­jo­se aky­se iť­pli­tÄ&#x2122; pik­ty­bi­niai aug­liai.

Re­ti­nob­las­to­ma â&#x20AC;&#x201C; to­kia diag­no­zÄ&#x2014; nu­skam­bÄ&#x2014;­jo, kai Ado­mui bu­vo vos du mÄ&#x2014;­ne­siai. Per trum­pÄ&#x2026; lai­kÄ&#x2026; dar pir­mo­jo gim­ta­die­nio neatť­ven­tÄ&#x2122;s ber­niu­kas pa­ty­rÄ&#x2014; 10 nar­ko­ziĹł, ga­vo ne vie­nÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;che­mi­josâ&#x20AC;&#x153; do­zÄ&#x2122;. PrieĹĄ ge­ rÄ&#x2026; sa­vai­tÄ&#x2122; Vik­to­ri­ja su ať­tuo­niĹł mÄ&#x2014;­ ne­siĹł sō­nu­mi iĹĄ Vo­kie­ti­ jos grį­Şo ant­rÄ&#x2026; kar­tÄ&#x2026;.

4

Klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai skun­dĹžia­si, jog Rim­ kĹł per­va­Şa uŞ­da­ro­ma kaip tik tuo me­tu, kai ĹĄia­me ke­ly­je bĹŤna pa­ts au­to­mo­bi­liĹł pi­kas. â&#x20AC;&#x17E;Jei tai bō­tĹł dÄ&#x2014;l trau­ki­nio sÄ&#x2026;­sta­ to, ne­bō­tĹł pik­ta, o da­bar ma­to­me, kad vie­nas ĹĄi­lum­ve­Şis pir­myn at­gal va­Şi­nÄ&#x2014;­ja. O ties per­va­Şa nu­si­drie­kia di­dĹžiu­lÄ&#x2014;s ma­ťi­nĹł ei­lÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pik­ti­no­ si Di­tu­vo­je gy­ve­nan­tis Sta­sys. Vai­ruo­to­jas pa­ste­bÄ&#x2014;­jo, kad ge­le­ Ĺžin­ke­li­nin­kai ga­lÄ&#x2014;­tĹł bō­ti ge­ra­no­riť­ kes­ni ir au­to­mo­bi­liĹł eis­mÄ&#x2026; ga­lÄ&#x2014;­tĹł nu­trauk­ti, pa­vyz­dĹžiui, ke­lios mi­nu­ tÄ&#x2014;s po ať­tuo­niĹł, kai dau­gu­ma dir­ ban­Ä?ių­jĹł jau yra pa­sie­kÄ&#x2122; sa­vo dar­bo vie­tas.

2


2

šeštadienis, birželio 2, 2012

miestas

„Se­na­mies­čio pa­šte“ – ir lin­kė­ji­mai, ir kri­ti­ka Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio Til­tų ir Tur­gaus gat­ vių san­kir­tą puo­šian­ti skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja „Se­na­mies­čio pa­štas“ vėl lau­kia klai­pė­die­čių ir mies­to sve­čių laiš­kų.

Žie­mą su­strei­ka­vus de­ko­ra­ty­vi­ nės dė­žu­tės spy­ne­lei, ku­riam lai­ kui te­ko „įšal­dy­ti“ ir čia su­si­kau­ pu­sią ko­res­pon­den­ci­ją. Po ke­lių mė­ne­sių per­trau­kos „Se­na­mies­čio pa­što“ du­re­les at­ ra­ki­nu­si Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­ na­mies­čio są­jun­gos val­dy­bos na­rė Ire­na Mra­zaus­kie­nė iš­trau­kė vi­ są pluoš­tą laiš­kų ir raš­te­lių, ku­rie mir­gė­jo ne tik lie­tu­vių, bet ir ru­sų, vo­kie­čių, skan­di­na­vų bei ki­tų kal­ bų raš­me­ni­mis. „Mies­to sve­čiai ne tik pa­mė­go fo­tog­ra­fuo­tis prie šios dė­žu­tės, bet ne­re­tai jo­je pa­lie­ka ir į už­sie­nio ša­ lis ad­re­suo­tus laiš­kus, – šyp­so­jo­si I.Mra­zaus­kie­nė. – Praė­ju­sią va­sa­rą pri­rin­ko­me vi­są pluoš­tą laiš­kų, at­ vir­laiš­kių, tad te­ko ke­liau­ti į pa­štą, su­mes­ti juos į dė­žu­tes.“ Lin­kė­ji­mai sau, ar­ti­mie­siems, svei­ki­ni­mai Klai­pė­dai ir net pa­dė­ ka me­rui už gra­žų mies­tą bei ban­ guo­jan­čią jū­rą – to­kio tu­ri­nio ko­ res­pon­den­ci­ja nu­gu­lė į sim­bo­li­nio „Se­na­mies­čio pa­što“ dė­žu­tę. Laiš­kų au­to­riai ne­pra­lei­do pro­ gos iš­reikš­ti ir ke­le­tą pa­ste­bė­ji­mų. „Mies­tas gra­žus, nors dar ir ne va­sa­ra. Ta­čiau sve­čiams čia trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie vie­šuo­sius tua­le­ tus. Meln­ra­gė­je ir prie mo­lo jų vi­

sai nė­ra“, – po­ty­riais uos­ta­mies­ty­ je da­li­jo­si sve­čiai iš Za­ra­sų. „Gel­bė­ki­te Til­tų gat­vės pės­čiuo­ sius nuo dvi­ra­ti­nin­kų. Bus bė­dos“, – įspė­jo ki­to laiš­ko au­to­rius. Klai­pė­dos se­na­mies­čio vers­li­ nin­kai, ku­rių ini­cia­ty­va ir at­si­ra­ do „Se­na­mies­čio pa­štas“, ga­li tik pa­si­džiaug­ti, jog pir­mi­nė jo idė­ ja – gy­va. Prieš tre­je­tą me­tų, kai ši skulp­ tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja iš­vy­do die­ nos švie­są, ti­kė­ta­si, kad sim­bo­li­ nis pa­štas vi­siems no­rin­tiems taps ga­li­my­be iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, ver­ti­ni­mus svar­biais mies­tui klau­ si­mais, pa­si­da­ly­ti idė­jo­mis, pa­siū­ ly­mais. „No­ri­me, kad „Se­na­mies­čio pa­ štas“ tap­tų bend­ra­vi­mo su mies­to gy­ven­to­jais prie­mo­nė, kad jie ak­ty­ viai iš­reikš­tų sa­vo nuo­mo­nę vie­nu ar ki­tu ak­tua­liu klau­si­mu“, – tei­gė I.Mra­zaus­kie­nė. Pa­sak pa­šne­ko­vės, vers­li­nin­ kai mies­tie­čius kvies pa­si­da­ly­ ti min­ti­mis, ar bran­gus au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo ap­mo­kes­ti­ni­mas se­na­mies­ty­je jiems yra truk­dis čia už­suk­ti, pra­mo­gau­ti, leis­ti lais­va­ lai­kį. Taip pat vi­si no­rin­tie­ji ga­lės iš­ reikš­ti pa­ste­bė­ji­mus dėl eis­mo ap­ ri­bo­ji­mo Til­tų gat­ve, dėl pa­gei­dau­ ja­mų pra­mo­gų mies­to cent­re bei ki­tais klau­si­mais. „Maž­daug kas mė­ne­sį pla­nuo­ ja­me skelb­ti po nau­ją te­mą ir ti­ki­ mės su­lauk­ti mies­tie­čių at­si­lie­pi­ mų“, – pla­nais da­li­jo­si Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­čio są­jun­gos at­sto­vė.

„„Tur­tas: Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­čio są­jun­gos pir­mi­nin­ko pa­

va­duo­to­ja Vi­ta Lu­ko­še­vi­čie­nė ir val­dy­bos na­rė I.Mra­zaus­kie­nė „Se­na­ mies­čio pa­što“ dė­žu­tė­je ap­ti­ko pluoš­tą laiš­kų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

=2?@<;.9<C.1F/6;6;8<

Birželio 4 dieną nuo 3 iki 18 val. dėl Kūlių Vartų g. 7. ?268.9.C6:.6' šilumos tinklų rekonstrukcijos dar- Komunarų g. 2. ■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, bų bus nutrauktas šilumos tiekimas administravimas); ■ darbo teisėspasžinios, geras kodekso nuostatų žinojimas, karšto vandens ruošimui šiems Nuodarbo birželio 4 dienos 7 val. iki birželio metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; tatams: 6 dienos 18 val. ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; ■ užsienio kalbų žinios Rumpiškės (anglų, rusų);g. 2, 2A, 3, 10, 12, 5, 7, 11. ■ personalo mokymo kvalifikacijos kėlimog.žinios; Bangų g. 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, ir Sausio 15-osios 11A, 13, 13A, 15, 17, ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; 17, 19, 19A, 19B. 19. ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas). Butsargių g. 10, 11, 13.1.?/<=</Ï16@' Tilžės g. 18. Baltikalnio g. 9, 10, 10A, 11; pr.kontrolė; 7, 9, 11, 13, 15. ■ darbuotojų paieška ir Taikos atrankos įvairių Tilžės g. 9, 11, 21, 23, ■ 23B, 31,ataskaitų 32, 37,ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos 56. Informacija tel. (8 46) 410 869. įgyvendinimas; Kooperacijos g. 3, 3A, 5, 7, 7A, 9. organizacinės Atsiprašome galimųpokyčių nepatogumų. ■ bendrovės struktūros irdėl pareigybių organizavimas; Užs. 967704 Paryžiaus Komunos g. 25. ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei inicijavimas.

Á:<;¼@6Ï9<' ■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje;

„„Piliavietėje: oficialią festivalio pradžią jo globėjui Vytautui Grubliauskui vakar paskelbti padėjo norvegų

„The Brazz Brothers“ komanda. 

Vytauto Petriko nuotr.

Džia­zo fes­ti­va­lio žvaigž­dės – neį­no­rin­gos Gy­vy­be va­kar su­spur­du­si Klai­pė­dos šir­dis džia­zo rit­mu ne­pa­ liaus plak­ti iš­ti­są sa­vait­ga­lį. Šį­va­kar Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis pa­ sieks kul­mi­na­ci­ją – Teat­ro aikš­tės sce­na akins ryš­kiau­sio­mis žvaigž­dė­mis, dėl ku­rių kai ku­rie ger­bė­jai ne­pa­bū­go įveik­ti šim­tų ki­lo­met­rų. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Kaip te­ko įsi­ti­kin­ti ren­gi­nio va­do­ vei In­gai Grub­liaus­kie­nei, ta­len­tin­ gi, ti­tu­luo­ti pa­sau­li­nio gar­so at­li­ kė­jai – kaip re­ta neį­no­rin­gi. „Kas ge­ria ga­zuo­tą van­de­nį, kas – ne­ga­zuo­tą, kas mėgs­ta sul­tis. Dau­giau­sia tai bui­ti­niai, pa­pras­tai įgy­ven­di­na­mi pa­gei­da­vi­mai, lakš­ tin­ga­lų lie­žu­vė­lių pa­šte­to nie­kas ne­rei­ka­la­vo, – šmaikš­ta­vo I.Grub­ liaus­kie­nė. – Svar­biau­sia at­li­kė­ jams – pui­ki gar­so, ap­švie­ti­mo ko­ky­bė, kad bū­tų su­vež­ti vi­si inst­ ru­men­tai, ko­kių rei­kia.“ Paš­n e­ko­v ė pa­s a­ko­j o, jog į Klai­p ė­d ą at­v y­k ę bul­ga­r ų gru­ pės „Aka­ga“ na­riai, į sce­ną li­pę jau va­kar, džiau­gė­si vė­siu oru, o šį va­ka­rą pa­si­ro­dy­sian­tis kul­ti­ nis Ru­si­jos sak­so­fo­ni­nin­kas Igo­ ris But­ma­nas va­kar spė­jo su­reng­ti re­pe­ti­ci­ją Kau­ne. Šį­va­kar pub­li­ ka ne­kant­raus iš­vys­ti ir uni­ka­laus

bal­so sa­vi­nin­kę, bu­vu­sią Ma­don­ nos pri­ta­rian­čią­ją vo­ka­lis­tę iš JAV Ni­ki Ha­ris, olan­dų džia­zo vir­tuo­ zę, sak­so­fo­ni­nin­kę Can­dy Dul­ fer bei nor­ve­gų pu­čia­mų­jų inst­ ru­men­tų džia­zo an­samb­lį „The Brazz Brot­hers“.

Fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­ to­riai įsi­ti­ki­nę, kad ge­ro džia­zo ne­su­ga­ dins ir pra­sčiau­sias oras.

Kad ir kaip su­sty­guo­ta Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio ko­man­da ir pro­ gra­ma, ne­ti­kė­tu­mų iš­veng­ti ne­pa­ vy­ko. Pa­ke­liui į Klai­pė­dą pa­si­me­tė N.Ha­ris la­ga­mi­nas. Vieš­niai te­ko sku­biai pa­sko­lin­ti spe­cia­lų „dar­bi­nį“ džem­pe­rį, ku­ riais dė­vi ren­gi­nio per­so­na­las.

„Bu­vo net ne­pa­to­gu duo­ti to­kį rū­bą, dar kas bū­tų pa­pra­šęs pa­va­ ly­ti grin­dis ar iš­neš­ti šiukš­les. O jai – vis­kas ok, pui­ku. Ži­no­ma, ga­liau­ siai la­ga­mi­nas at­si­ra­do, ačiū Die­ vui, kad skri­do ne kon­cer­to die­ną. Kas ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, jog di­džiau­sia pro­ble­ma bū­tų iš­ki­lu­si su tam­siao­ džiams skir­ta kos­me­ti­ka, ku­ri, pa­ si­ro­do, yra spe­ci­fi­nė“, – pa­sa­ko­jo fes­ti­va­lio pre­zi­den­tė. Jau tre­čia­die­nį at­vy­ku­si į Lie­ tu­vą, ket­vir­ta­die­nį N.Ha­ris spė­ jo su­da­ly­vau­ti ir lab­da­ros kon­cer­te šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro sta­ty­bai pa­rem­ti, ku­ris vieš­nią su­ ža­vė­jo. Tam­siais de­be­si­mis ap­niu­kęs dan­gus di­de­lių vil­čių ne­teiks vi­są sa­vait­ga­lį. Ta­čiau fes­ti­va­lio or­ga­ ni­za­to­riai įsi­ti­ki­nę, kad ge­ro džia­ zo ne­su­ga­dins ir pra­sčiau­sias oras. „Žiū­rėk ne­žiū­rė­jęs į tas pro­gno­zes, kiek­vie­nais me­tais ruo­šia­mės lie­tui, o jei ne­lis, la­bai tuo džiaug­si­mės“, – šyp­so­jo­si I.Grub­liaus­kie­nė.

Vai­ruo­to­jus įsiu­ti­no per­va­ža Įmo­nės „Lie­tu­vos ge­le­ 1 žin­ke­liai“ Klai­pė­dos re­ gio­no sto­čių sky­riaus vir­ši­nin­kas

Igo­ris Pet­rovs­kij ra­mi­no, kad ne­pa­ to­gu­mai tu­rė­tų baig­tis po me­tų. „Šiuo me­tu Rim­kuo­se vyks­ta re­ konst­ruk­ci­ja, kei­čia­mi ge­le­žin­ke­lio bė­giai. Atei­ty­je trau­ki­niai va­žiuos ty­liau ir grei­čiau. Gy­ven­to­jai ne­ be­sis­kųs dėl ke­lia­mo triukš­mo“, – ža­dė­jo I.Pet­rovs­kij. Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, kol šio­je per­va­žo­je vyks­ta re­mon­to dar­bai, vai­ruo­to­jų pa­to­gu­mui yra pa­skir­tas spe­cia­lis­tas eis­mo re­gu­lia­vi­mui.

„Juk rau­do­nos spal­vos sig­na­las per­va­žo­je įsi­žie­bia kur kas anks­ čiau, nei pra­va­žiuo­ja trau­ki­nys. Lo­ ko­mo­ty­vui ža­lias sig­na­las už­si­de­ga tik tuo­met, kai jau už­da­ry­ta per­va­ ža. To­dėl nuo 7 ry­to per­va­žo­je bū­na re­gu­liuo­to­jas, ku­ris pra­lei­džia au­ to­mo­bi­lius ir eis­mą su­stab­do tik tuo­met, kai trau­ki­nys priar­tė­ja“, – tei­gė I.Pet­rovs­kij. Ge­le­žin­ke­li­nin­kai aiš­ki­no, kad au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai kas ry­ tą ste­bi pir­myn ir at­gal va­ži­nė­ jan­tį ma­nev­ri­nį ši­lum­ve­žį. „Jam taip rei­kia va­žiuo­ti. Po re­konst­

ruk­ci­jos to­kių trik­džių ma­žės, nes trau­ki­niams iš Pa­gė­gių ne­be­rei­kės įva­žiuo­ti į Rim­kus ir ap­gręž­ti ši­ lum­ve­žio, kad pa­tek­tų į Drau­gys­tės sto­tį. Į ją bus įreng­ta at­ski­ra įva­ža, tai­gi bus ma­žiau trau­ki­nių Rim­ kuo­se“, – ti­ki­no Klai­pė­dos re­gio­ no sto­čių sky­riaus vir­ši­nin­kas. Ge­le­žin­ke­li­nin­kai gy­ven­to­jus ra­gi­na į uos­ta­mies­tį va­žiuo­ti pro Send­va­rio tur­gų. „Šio­je per­va­žo­je trau­ki­niai va­žiuo­ ja tik pa­gal gra­fi­ką. Va­di­na­si, eis­mas stab­do­mas trum­pes­niam ir konk­re­ čiam lai­kui“, – ti­ki­no spe­cia­lis­tas.


3

šeštadienis, birželio 2, 2012

miestas Pas­vei­ki­no kū­di­kius

Ge­riau­si – klai­pė­die­čiai

Puo­džių gat­vė­je – ma­dų šou

Va­kar Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Gim­dy­mo na­muo­se bu­vo pa­svei­kin­ti ge­gu­žės 31ąją – Pa­sau­li­nę die­ną be ta­ba­ ko – gi­mę nau­ja­gi­miai bei jų ma­mos. 8 ber­niu­kams ir dviem mer­gai­tėms įteik­ti marš­ki­nė­ liai su už­ra­šu „Gi­miau ne­rū­kan­ tis (-i)“, o jų ma­moms – kny­ge­ lės ir gė­lės.

17-ą kar­tą su­reng­ta­me ge­ riau­sio ša­lies vie­šo­sios po­li­ci­ jos pa­rei­gū­no kon­kur­se apy­lin­ kės ins­pek­to­rių gru­pė­je lai­mė­jo aly­tiš­kis ty­rė­jas Juo­zas Leš­ke­ vi­čius, ant­rą­ją vie­tą užė­mė klai­ pė­die­tis Ma­rius Vai­či­kaus­kas. Ge­riau­sia pa­tru­lių po­ra pri­pa­ žin­ti klai­pė­die­čiai Min­dau­gas Šli­čius ir Vi­da Va­na­gai­tė.

Vie­no­je se­niau­sių gat­vių Klai­pė­ do­je – Puo­džių gat­vė­je – penk­ ta­die­nį šur­mu­lia­vo šven­tė, skir­ta mies­to 760 me­tų ju­bi­lie­jui. Siu­ vi­mo ir vers­lo pa­slau­gų mo­kyk­la pa­ruo­šė mo­de­lių ko­lek­ci­jas, vy­ko šu­kuo­se­nų šou. Šven­tė­je kon­cer­ ta­vo Jau­ni­mo cent­ro an­samb­liai, gro­jo J.Ka­ro­so pu­čia­mų­jų inst­ru­ men­tų or­kest­ras.

Per eg­za­mi­ną pri­rei­kė me­di­kų Per pri­va­lo­mą lie­tu­ vių kal­bos eg­za­mi­ ną vie­nai abi­tu­rien­ tei pri­rei­kė me­di­kų pa­gal­bos. Mer­gi­nai su­šlu­ba­vo šir­dies veik­la.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Va­kar abi­tu­rien­tai lai­kė vals­ty­bi­ nius ir mo­kyk­li­nius lie­tu­vių kal­ bos eg­za­mi­nus. Abi­tu­rien­tei, ku­ri eg­za­mi­ną lai­kė „Pa­jū­rio“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je, pri­rei­kė me­di­kų pa­gal­bos. Per pir­ mą­ją eg­za­mi­no da­lį mer­gi­nai su­ šlu­ba­vo šir­dis. Ją iš­ve­žė grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai. Apie su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją bu­vo in­for­muo­ti abi­tu­rien­tės tė­vai. Kaip sa­kė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­ sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­ kie­nė, tai be­ne pir­mas at­ve­jis, kai moks­lei­vis iš eg­za­mi­no iš­ve­ža­mas į gy­dy­mo įstai­gą.

„„Skai­čius: lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną Klai­pė­do­je lai­kė per 4,5 tūkst. abi­tu­rien­tų. 

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tai be­ne pir­mas at­ve­ jis, kai moks­lei­vis iš eg­za­mi­no iš­ve­ža­mas į gy­dy­mo įstai­gą. To­kių at­ve­jų, kai per eg­za­mi­ną pri­rei­kia me­di­kų pa­gal­bos, yra pa­ si­tai­kę ir anks­čiau. Su­tei­kus pa­gal­ bą moks­lei­vis to­liau lai­ky­da­vo eg­ za­mi­ną. Uos­ta­mies­ty­je lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną lai­kė per 4,5 tūkst. abi­

tu­rien­tų. Vals­ty­bi­nį lie­tu­vių gim­ to­sios kal­bos eg­za­mi­ną bu­vo pa­si­ rin­kę 1432 moks­lei­viai, o mo­kyk­li­nį – 1 019. Vals­ty­bi­nį vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną lai­kė 197, o mo­ kyk­li­nį – 1 908 ki­ta­tau­čiai abi­tu­ rien­tai. Į pri­va­l o­m ą eg­za­m i­n ą neat­v y­ ko aš­t uo­n i moks­l ei­v iai – ke­t u­r i jų bu­vo ne­p ri­l eis­t i prie eg­za­m i­ no dėl nei­g ia­m o me­t i­n io įver­ ti­n i­m o. Ki­t i neat­v y­k u­s ie­j i mo­ kyk­l as bu­vo bai­g ę anks­tes­n iais me­tais.

Vie­nas abi­tu­rien­tas į eg­za­mi­ną pa­vė­la­vo, ta­čiau bu­vo įleis­tas, ka­ dan­gi eg­za­mi­nų cent­re pa­si­ro­dė ne­praė­jus pus­va­lan­džiui nuo ži­nių pa­tik­ros pra­džios. Iš vi­so Klai­pė­do­je bu­vo su­da­ry­ ta 15 eg­za­mi­nų cent­rų, ku­rie bu­vo iš­si­bars­tę po įvai­rias uos­ta­mies­čio mo­kyk­las. Iš dvie­jų da­lių su­da­ry­ tas eg­za­mi­nas pra­si­dė­jo 9 val. ry­ to ir tę­sė­si pus­penk­tos va­lan­dos. Pir­mo­ji eg­za­mi­no da­lis – teks­to ra­šy­mas – tru­ko tris va­lan­das. Po per­trau­kos se­kė ant­ro­ji jo da­lis – teks­to su­vo­ki­mas.

Vai­kų gy­ni­mo die­ną – ma­žų­jų šur­mu­lys Penk­ta­die­nį Tarp­tau­ti­nės vai­kų gy­ni­mo die­nos pro­ga mo­ki­niai ka­ ra­lia­vo Klai­pė­dos gat­vė­se.

„„Spal­vos: Vai­kų gy­ni­mo die­ną ma­žie­ji klai­pė­die­čiai ap­ka­bi­no Klai­pė­dos

pi­lia­vie­tę. 

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ma­žie­ji klai­pė­die­čiai žai­dė, dai­na­ vo, ap­ka­bi­no ran­ko­mis Klai­pė­dos pi­lia­vie­tę. Ak­ci­jo­je „Ap­juo­sę Klai­pė­dą, pa­ li­ki­me sa­vo pė­dą“ da­ly­va­vę 30 uos­ta­mies­čio mo­kyk­lų moks­lei­vių su­si­rin­ko is­to­ri­nė­je mies­to šir­dy­je ne­ši­ni rau­do­nos ir gel­to­nos spal­

vos ba­lio­nais. Ant grin­di­nio ply­ te­lių spal­vo­to­mis krei­de­lė­mis nu­ pie­šę sa­vo pė­du­tes, ma­žie­ji šven­tės da­ly­viai pa­li­ko už­ra­šus su pa­lin­ kė­ji­mais mies­tui, sau, mo­kyk­lai ar drau­gams bei sa­vo var­dais. At­vi­ros erd­vės jau­ni­mo cent­ras pa­kvie­tė moks­lei­vius su­si­pa­žin­ ti su po­li­ci­nin­kų, ug­nia­ge­sių, pa­ sie­nie­čių ir ka­riš­kių tu­ri­ma tech­ ni­ka. „Klai­pė­dos“ inf.

Dienos telegrafas Ter­m i­n a­l as. Nuo penk­t a­d ie­n io vi­ suo­me­nė ga­l i su­s i­p a­ž in­t i su pa­reng­ ta su­skys­t in­t ų gam­t i­n ių du­jų ter­m i­ na­l o po­vei­k io ap­l in­k ai ver­t i­n i­m o ata­s kai­t a. Tai ga­l i­m a pa­d a­r y­t i sve­ tai­nė­j e www.oil.lt. Vie­š ai vi­s uo­me­ nė su ata­skai­t a bus su­p a­ž in­d i­n a­m a bir­že­l io 18 d. 17.30 val. – Klai­p ė­dos sa­ vi­val­dy­b ės, bir­ž e­l io 19 d. 17.30 val. – Klai­p ė­dos ra­j o­no sa­v i­val­dy­b ės, bir­ že­l io 20 d. 17 val. – Kre­t in­gos ra­jo­no sa­v i­val­dy­b ės, bir­že­l io 21 d. 17.30 val. – Pa­l an­gos sa­v i­v al­dy­b ės po­s ė­d žių sa­lė­s e. „Me­ri­dia­nas“. Klai­pė­d ie­čių pra­šo­ma pri­si­dė­t i prie mies­to sim­bo­l io bur­lai­ vio „Me­r i­d ia­n as“ pri­kė­l i­mo nau­j am gy­ve­n i­mui. Jo pa­ra­mos fon­d as ne­ tu­r i pa­kan­ka­mai lė­š ų. No­r int pa­siek­ ti, kad bur­lai­v is bent jau ne­bū­t ų ava­ ri­nės būk­lės, šie­met rei­k ia su­r ink­t i 100 tūkst. li­t ų. Pi­n i­g us ga­l i­ma per­ves­ ti: Klai­p ė­dos jū­r i­n io mies­to sim­bo­l io bur­lai­v io „Me­r i­d ia­nas“ pa­ra­mos fon­ das, ko­das 192045888, są­skai­tos nu­ me­r is LT147400033604323810, pa­ve­ di­mo pa­skir­t is: pa­ra­ma „Me­r i­d ia­nui“. Kar­vės. Pir­m ą kar­t ą Lie­t u­vo­je vyks di­d žiau­s ios pa­s au­l io me­no pa­ro­dos „Kar­v ių pa­r a­d as“ ren­g i­nys „Kar­v ių tu­ras“ – į Pa­l an­g ą bus at­vež­t a vie­n a gar­s aus lat­v ių me­n i­n in­ko iš­t a­py­t a kar­vė. 16.15 val. ei­s e­n a su spal­v in­ga kar­ve Vy­t au­to gat­ve pa­ju­dės iš aikš­ tės iki Bo­t a­n i­kos par­ko. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 5 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ce­ les­t i­n a Da­m a­l ie­n ė (g. 1920 m.), An­ na Va­s i­l ie­v a (g. 1925 m.), Jo­n as Ro­ kis (g. 1930 m.), Sta­n is­l a­v a Kie­l ie­n ė (g. 1932 m.), Ed­v ar­d as Jo­n as Gal­d i­ kas (g. 1937 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Ro­l an­d as Vi­l i­m as, Ma­r ia Ro­go­vaya, An­na Va­s i­l ie­va, Sta­n is­l a­va Kie­l ie­nė. Jo­n iš­kės ka­p i­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi An­t a­nas Bal­č iū­nas (ur­na), Bi­r u­tė An­t a­n i­na Gal­d i­k ie­nė (ur­na). Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ys. Gi­mė 3 mer­g ai­tės ir 6 ber­n iu­k ai.


4

šeštadienis, birželio 2, 2012

miestas

Vė­žį iš­da­vė fo­toa­pa­ra­tas 1

Ten ma­žy­lis iš­tvė­rė dar vie­ną gy­dy­mo eta­pą. Ado­ mui bu­vo tai­ky­ta che­mo­te­ra­pi­ja ir Lie­tu­vo­je neat­lie­ka­mos to­po­te­ka­no in­jek­ci­jos – gy­dy­mas la­ze­riu. Jau­na mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad po šių pro­ce­dū­rų sū­nus tam­pa itin ne­ra­mus bei pik­tas. Jis su­pai­nio­ja die­ną su nak­ti­mi. Po po­ros sa­vai­čių šei­ma vėl ruo­ šis į ke­lio­nę. Sū­naus lauks to­li­mes­ nis gy­dy­mas. Pa­sak V.Si­lie­nės, sun­kiau­sia, kad gy­dy­to­jai ne­su­tei­kia ga­ran­ti­jos, ar šis gy­dy­mas bus efek­ty­vus. Akys pri­mi­nė švy­tuok­lę

Su­ža­dė­tu­vės ant Ge­di­mi­no kal­no, bend­ro būs­to paieš­ka, Vik­to­ri­jos tei­sės stu­di­jos uni­ver­si­te­te – tuo gy­ve­no klai­pė­die­čių po­ra, kai su­ ži­no­jo apie bū­si­mą vai­ke­lį. Per­nai ge­gu­žės vi­du­ry­je 25 me­ tų Vik­to­ri­ja ir 28-erių Min­dau­gas su­si­tuo­kė Ni­dos baž­ny­čio­je, o rug­ sė­jo 27-ąją gi­mė sū­nus. Gy­dy­to­jai kons­ta­ta­vo, kad vai­kas svei­kas. Ado­mas toks ir bu­vo, tik daž­nai verk­da­vo. At­ro­dė, kad be aiš­kios prie­žas­ties. Jau­ni tė­vai pa­kai­to­mis ant ran­kų sū­puo­da­vo pir­ma­gi­mį. Nors gy­dy­to­jai ir ar­ti­mie­ji, tarp ku­rių taip pat yra me­di­kų, ra­mi­no, kad vai­kas au­ga svei­kas, Vik­to­ri­jai ne­da­vė ra­my­bės kar­tais pa­žvai­ruo­ jan­čios sū­naus akys. Kuo ber­niu­ kas la­biau au­go, tuo da­rė­si ne­ra­ mes­nis. Ado­mas vis daž­niau žvai­ra­vo de­ ši­ne aky­te, kar­tais vyz­džiai pra­dė­ da­vo tik­sė­ti kaip laik­ro­dis. Tė­vai pa­ste­bė­jo, kad sū­nus žvilgs­nį la­ biau kon­cent­ruo­ja į ryš­kią švie­są nei į jų vei­dus. Me­di­kai ra­mi­no, kad ke­lių mė­ne­ sių kū­di­kiui akys ga­li žvai­ruo­ti, kol su­stip­rė­ja jų rau­me­nys. Ne­ri­mas pa­si­tvir­ti­no

Neiš­ken­tu­si apie sa­vo ne­ri­mą Vik­ to­ri­ja pra­si­ta­rė vai­ko gy­dy­to­jai. Ji gal pen­kias mi­nu­tes sto­vė­jo ir ste­ bė­jo nau­ja­gi­mio akis, kol įsi­ti­ki­no, kad jos iš tie­sų pri­me­na laik­ro­džio švy­tuok­lę. Gy­dy­to­ja nu­siun­tė pas oku­lis­tą. Šis pa­tvir­ti­no, kad „kaž­kas ne taip“. Šei­mai pa­tar­ta va­žiuo­ti į Kau­no kli­ ni­kas, tu­rin­čias ge­res­nes ga­li­my­bes iš­tir­ti ma­žy­lio re­gė­ji­mą. Kau­no me­di­kai įta­rė, jog ber­ niu­kas ser­ga re­ta ge­ne­ti­ne li­ga. Iš pra­džių ma­ny­ta, kad ji pa­žei­dė tik

Pa­gal­bos pra­šy­mas Vik­to­r i­ja ir Min­dau­gas Si­l iai ži­no, kad lau­k ia il­gas ir bran­gus to­li­mes­ nis gy­dy­mas. Bet jau­ni tė­vai ti­k i, jog ge­r ų žmo­nių dė­ka jiems pa­vyks su­ rink­t i lė­šų ir iš­gel­bė­t i ma­žą­jį Ado­ mė­l į. Pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­das „Ma­mų uni­ja“ Lat­vių g. 64A–16, Vil­nius A.s. LT57 4010 0495 0110 6094 DNB ban­kas, ban­ko ko­das 40100 Pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­do ko­das 302288579

„„Vil­tis: Vik­to­ri­ja ir Min­dau­gas ti­ki­si, kad Ado­mė­lio gy­dy­mas neužt­ruks ir bus veiks­min­gas.

vie­ną kū­di­kio akį. Kaip paaiš­kė­ jo vė­liau, pik­ty­bi­niai aug­liai bu­vo pa­žei­dę abi ber­niu­ko akis. Gy­dy­to­jai ne­tei­kė vil­čių – siū­ lė ap­svars­ty­ti ga­li­my­bę dėl abie­ jų akių pa­ša­li­ni­mo. Jie guo­dė, kad ge­riau­siu at­ve­ju vai­kas ga­lės skir­ ti švie­są nuo tam­sos. „Diag­no­zė – bai­si, pro­gno­zės – dar šiur­pes­nės“, – pri­si­mi­nė Vik­to­ri­ja. Kad diag­no­zė bū­tų pa­tvir­tin­ ta, jau­niems tė­vams po sa­vait­ga­lio liep­ta va­žiuo­ti į Vil­niaus San­ta­riš­ kių kli­ni­kas. Sku­biai pa­krikš­ti­jo

Kai po­ra va­žia­vo na­mo į uos­ta­ mies­tį, dan­gus mai­šė­si su že­me. Ke­lias na­mo bu­vo ap­lais­ty­tas aša­ ro­mis. Si­lių na­muo­se su­si­rin­kę ar­ ti­mie­ji ir su­ži­no­ję gy­dy­to­jų įta­ri­ mus, pa­siū­lė pa­krikš­ty­ti Ado­mė­lį anks­čiau, nei bu­vo pla­nuo­ta. Po­ra pir­ma­gi­mį sva­jo­jo pa­krikš­ ty­ti per sa­vo ves­tu­vių me­ti­nes. „Penk­ta­die­nį grį­žo­me iš kli­ni­kų, šeš­ta­die­nį vy­ko krikš­ty­nos Ni­dos baž­ny­čio­je“, – pa­sa­ko­jo Vik­to­ri­ja. Ado­mė­lį krikš­ti­jo tas pa­ts Ni­dos ku­ni­gas, ku­ris su­tuo­kė po­rą. Ta­ čiau džiaugs­min­gu tu­rė­ju­sį tap­ti įvy­kį ly­dė­jo grau­du­lys ir aša­ros. Jau ki­tą die­ną šei­ma kro­vė­ si daik­tus ke­lio­nei į Vil­nių ir ti­kė­

Kas yra re­ti­nob­las­to­ma

jo­si, kad me­di­kai pa­neigs šiur­pią­ ją diag­no­zę. Blyks­tė ap­švie­tė aug­lius

Vie­nas iš 20 tūkst. nau­ja­gi­mių gims­ta su to­kia pat diag­no­ze, kaip Ado­mė­lio. To­kią in­for­ma­ci­ją apie sū­naus li­gą tė­vai ap­ti­ko in­ter­ne­te. Apie keis­tą­ją li­gą ne­bu­vo gir­dė­ jęs ir Ado­mo pro­se­ne­lis, bu­vęs il­ ga­me­tis Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės chi­rur­gas Jo­nas Si­lius. Paaiš­kė­jo, kad nu­sta­ty­ti šią li­ gą bū­na ypač sun­ku, nes išo­riš­kai nie­ko ne­si­ma­to. Akių pro­ble­mos la­biau iš­ryš­kė­ja tik fo­tog­ra­fuo­jant su blyks­te. V.Si­lie­nė pri­si­mi­nė, kad nuo pir­ mų­jų sū­naus gy­ve­ni­mo die­nų in­ tui­ty­viai veng­da­vo nau­ja­gi­mį fo­ tog­ra­fuo­ti su blyks­te. Kai grį­žu­sį iš li­go­ni­nės ma­žy­lį no­rė­jo įam­žin­ ti mo­čiu­tė, Vik­to­ri­ja net su­ri­ko pa­ ma­čiu­si fo­toa­pa­ra­to blyks­tę. Su­ži­no­ję diag­no­zę, su­tuok­ti­niai pa­da­rė ke­le­tą nuo­trau­kų. Jo­se iš­ vys­tas vaiz­das pa­tvir­ti­no diag­no­ zę – blyks­tė ap­švie­tė su­si­da­riu­sius aug­lius, ku­riems bū­din­ga blyš­ki ar balz­ga­na spal­va. Dar prieš de­šimt­me­tį re­ti­nob­las­ to­ma ser­gan­tiems vai­kams vie­nin­ te­lis gy­dy­mas bu­vo akių pa­kei­ti­mas pro­te­zais. Toks gy­dy­mo me­to­das bu­vo siū­lo­mas tuo­met, jei li­ga bū­ da­vo diag­no­zuo­ja­ma pir­mai­siais kū­di­kių gy­ve­ni­mo mė­ne­siais. Gy­dy­mas ne­pa­dė­jo

Tai daž­n iau­s iai nau­j a­g i­m iams ir ma­ž iems vai­k ams pa­s i­t ai­k an­t is pik­t y­bi­n is akių na­v i­k as. Treč­d a­ liui pa­c ien­t ų iš­s i­v ys­to abie­jų akių re­t i­nob­l as­to­ma. Li­ga ne­re­t ai diag­ no­z uo­ja­ma 2–4 mė­ne­s ių kū­d i­k iui. Bal­t as vyz­dys – pa­g rin­d i­n is pik­t y­ bi­n io aug­l io po­ž y­m is. Vai­k as taip pat ga­l i žvai­r uo­t i, blo­g ai ma­t y­t i. Lai­k u ne­s ky­r us gy­dy­mo, aug­lys ga­l i iš­plis­t i į sme­g e­n is, plau­č ius, kau­lus. Anks­č iau gy­dy­to­j ai tu­rė­ jo vie­n in­te­lę išei­t į – ša­l in­t i akį. Da­ bar ma­ž i aug­l iai nai­k i­n a­m i šal­č iu (krio­te­ra­pi­ja) ar­b a la­ze­r iu, o kai jie tam­p a di­de­l i, ski­r ia­m a che­mo­te­ ra­pi­ja.

kad pa­sta­ro­jo­je ša­ly­je gy­dy­tis bū­ tų pi­giau, pa­si­rin­ko Ese­no kli­ni­ką Vo­kie­ti­jo­je.

Vil­niu­je Ado­mė­lio lau­kė che­mo­te­ ra­pi­ja. Pir­mie­ji jos kur­sai tei­kė vil­ čių. Ta­čiau po dar dvie­jų che­mi­jos do­zių op­ti­miz­mas blė­so – di­die­ ji aug­liai ša­lia krau­ja­gys­lių su­ma­ žė­jo, ta­čiau bu­vu­sių­jų to­liau che­ mi­ja ne­vei­kė. Me­di­kų kon­si­liu­mas nu­spren­dė tai­ky­ti krio­te­ra­pi­ją – gy­dy­mą šal­ čiu. Ta­čiau dėl spe­ci­fi­nės aug­lių vie­tos sua­be­jo­ta, ar to­kia pro­ce­dū­ ra duos nau­dos. Kaip išei­tis pa­siū­ ly­tos to­po­te­ka­no in­jek­ci­jos. Ta­čiau jos Lie­tu­vo­je neat­lie­ka­mos. Paieš­ko­ję in­for­ma­ci­jos, Si­liai su­ ži­no­jo, kad to­kios pro­ce­dū­ros at­ lie­ka­mos JAV, Švei­ca­ri­jo­je ir Vo­kie­ ti­jo­je. Klai­pė­die­čiai, pa­skai­čia­vę,

At­si­sa­kė ba­sei­no

Ka­dan­gi tai­ko­mas ag­re­sy­vus gy­dy­ mo bū­das, kū­di­kio imu­ni­te­tas stip­ riai mąž­ta. Tad jud­rų ir gu­vų vai­ką ten­ka ypač sau­go­ti, kad šis neuž­ sik­rės­tų ko­kia nors in­fek­ci­ja. Dėl šios prie­žas­ties tė­vai ne­be­ ve­žio­ja sū­naus į ba­sei­ną, kur jam ypač pa­tik­da­vo. Te­ko at­si­sa­ky­ti ir daž­nes­nių pa­si­vaikš­čio­ji­mų lau­ke – bū­ti­na sau­go­tis tie­sio­gi­nių sau­ lės spin­du­lių, ga­lin­čių dar la­biau su­pyk­dy­ti vė­ži­nes ląs­te­les.

Tė­vai pa­ste­bė­jo, kad sū­nus žvilgs­nį la­ biau kon­cent­ruo­ja į ryš­kią švie­są nei į jų vei­dus.

Kai kal­bė­jo­mės su Vik­to­ri­ja, ji sa­ kė ne­ga­lin­ti pla­nuo­ti nė vie­nos die­ nos. Ga­li paaiš­kė­ti, kad sku­biai teks va­žiuo­ti į kli­ni­ką Vo­kie­ti­jo­je ar­ba vėl at­si­dur­ti li­go­ni­nė­je dėl ge­ro­kai pa­blo­gė­ju­sios sū­naus būk­lės. Krau­jo ro­dik­liams nu­kri­tus že­ miau nor­mos, ga­li pra­si­dė­ti vi­di­ nis krau­ja­vi­mas. Va­kar su­si­sie­kus su Ado­mo ma­ ma dėl pla­nuo­tos fo­to­se­si­jos, mo­ ters žo­džiai apie ga­li­mus ne­ti­kė­ tu­mus pa­si­tvir­ti­no – pa­blo­gė­jus ber­niu­ko svei­ka­tai ji lau­kė gy­dy­to­ jų ver­dik­to, ar teks ei­li­nį kar­tą gul­ tis į li­go­ni­nę. Ta­po be­dar­biu

Vie­na bė­da ne­vaikš­to – tuo įsi­ti­ki­ no jau­na šei­ma. Ne­se­niai Si­liai su­ ži­no­jo, kad Min­dau­gas dėl lik­vi­ duo­ja­mos įmo­nės ne­teks dar­bo. Šio­mis die­no­mis trans­por­to lo­ gis­ti­kos spe­cia­lis­tas ta­po be­dar­biu. Tad da­bar su­tuok­ti­niai pri­vers­ti ne tik su­kti gal­vą, kaip ap­mo­kė­ti sū­ naus gy­dy­mo iš­lai­das, bet ir iš­lai­ ky­ti ban­kui 40 me­tų įkeis­tą būs­tą.

Di­džią­ją lai­ko da­lį li­go­ni­nė­ se pra­lei­džian­ti Vik­to­ri­ja taip pat ne­ga­li dirb­ti. 1,4 tūkst. li­tų būs­ to pa­sko­la, 4–5 tūkst. li­tų kiek­vie­ nas ap­si­lan­ky­mas Vo­kie­ti­jo­je – pa­ pras­ta Si­lių ma­te­ma­ti­ka. Nors Li­go­nių ka­sos ap­mo­ka ma­ žo­jo klai­pė­die­čio gy­dy­mo iš­lai­das sve­čio­je ša­ly­je, ta­čiau ji ne­kom­ pen­suo­ja iš­lai­dų už at­lik­tus ty­ri­ mus, skir­tą to­li­mes­nį me­di­ka­men­ ti­nį gy­dy­mą. „Jei mū­sų fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja bū­ tų sta­bi­li, pa­gal­bos ne­pra­šy­tu­me“, – at­vi­ri su­tuok­ti­niai. Me­di­kai kra­to­si pro­gno­zių

Po po­ros sa­vai­čių po­ra vėl tu­rės va­žiuo­ti į Vo­kie­ti­ją. Kiek ten už­ truks, ko­kie bus gy­dy­mo re­zul­ta­ tai – neaiš­ku. Į klai­pė­die­čių pra­šy­mus pa­teik­ ti nors apy­tiks­les gy­dy­mo iš­lai­dų su­mas vo­kie­čių me­di­kai te­pa­tei­ kia pa­vyz­džius: leng­ves­nės for­ mos šios li­gos gy­dy­mas vie­nam pa­cien­tui at­siė­jo 50 tūkst. eu­rų, o ki­tam, sun­kes­nės for­mos, – 300 tūkst. eu­rų. Gy­dy­mo truk­mė ga­li svy­ruo­ti nuo vie­ne­rių iki 2,5 me­tų ar net il­ giau. Po mė­ne­sio me­di­kai žiū­rės, ar gy­dy­mas duos re­zul­ta­tų. Ta­čiau jie įspė­ja, jog net įvei­kus vė­žį iki pen­ ke­rių me­tų iš­lie­ka di­džiu­lė ti­ki­my­ bė, kad li­ga ga­li at­si­nau­jin­ti. Pa­sak V.Si­lie­nės, ši li­ga ne­dė­kin­ ga tuo, kad kuo ma­žes­nis vai­kas ja su­ser­ga, tuo ji bū­na ag­re­sy­ves­nė. Mat kū­di­kis spar­čiai vys­to­si, au­ga, o kar­tu su juo au­ga ir li­ga. Si­tua­ci­ją ap­sun­ki­na tai, jog ber­niu­kui aug­liai iš­pli­tę abie­jo­se aky­se. Nors vai­kas ne­ma­to, kaip ki­ti svei­ki vai­kai, jis pui­kiai orien­tuo­ja­ si erd­vė­je. Jis ma­to daik­tus, ob­jek­ tus, mais­tą, ta­čiau ne­pas­te­bi to­liau nei už dvie­jų met­rų esan­čių žmo­ nių ar daik­tų. Klai­pė­die­čiai pri­rei­kus vi­lia­ si kreip­tis į Švei­ca­ri­jos kli­ni­ką, kur šiuo me­tu gy­do­mas Ado­mė­lio li­ki­ mo drau­gas – dve­jų me­tų ber­niu­ kas iš Vil­niaus. Bū­tent vai­kų ne­lai­ mė su­ve­dė klai­pė­die­čių ir vil­nie­čių šei­mas. Pas­ta­rie­ji tam­pa jų at­ra­ma bei guo­dė­jais.


5

šeštadienis, birželio 2, 2012

Šeštadienio interviu

A.Bag­do­na­vi­čius: „Bū­ti tė­vu – lai­mė“ Dai­va Ja­naus­kai­tė

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

d.janauskaite@kl.lt

N

uo ma­žu­mės mo­kė­jęs nu­ra­min­ti kly­kian­čius kai­my­nių kū­di­kius, še­ šio­li­kos pra­dė­jęs sū­puo­ ti jau­nes­nią­ją se­sę, my­li­mas ir my­ lin­tis dvie­jų duk­te­rų tė­vas ir po­ros anū­kų se­ne­lis Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro va­do­vas Alek­sas Bag­do­na­ vi­čius daž­nam šią ug­dy­mo įstai­ gą lan­kan­čiam vai­kui tam­pa sa­ vas, lyg tė­tis.

Gi­mė 1952 m. ko­vo 30 d. Klai­pė­do­je. 1971 m. bai­gė Klai­pė­dos 5-ąją vi­du­ri­ nę mo­kyk­lą. 1976 m. bai­gė Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės kon­ser­va­to­r i­jos Klai­pė­dos fa­k ul­te­ tus, lie­tu­vių li­te­ra­t ū­ros ir re­ž i­sū­ros spe­cia­ly­bę. 1976–1979 m. mo­ky­to­ja­vo Klai­pė­dos ra­jo­ne.

Ge­riau ka­muo­liai nei ma­ši­nos

1979–1984 m. dir­bo Lie­tu­vos vals­ty­bi­ nės kon­ser­va­to­ri­jos Klai­pė­dos teat­ro me­no fa­kul­te­to Mo­ko­mo­jo teat­ro di­ rek­to­riu­mi.

– Ar ši­tie vai­kai, ku­rie bumb­si ka­muo­liais, bil­da rie­du­čiais ir ried­len­tė­mis už jū­sų lan­go, ne­ ner­vi­na ke­lia­mu triukš­mu? – Kad aš jų ne­gir­džiu. Nė kiek ne­ truk­do. Tai kur kas ge­res­nis gar­sas nei ma­ši­nų ke­lia­mas triukš­mas. Juk esa­me Jau­ni­mo cent­ras, o ne vie­ nuo­ly­nas. Ge­rai, kad jie atei­na čia, o ne ki­tur. – Ar yra te­kę pa­jus­ti, kad sve­ ti­miems vai­kams esa­te kaž­kuo pa­na­šiu į tė­tį. – Kar­tais vai­kai pra­si­ta­ria, kad Jau­ni­mo cent­re jiems ge­ra, nes čia jų klau­so­ma­si, o na­muo­se tė­ vai ne­tu­ri lai­ko ar­ba tie­siog ne­si­ do­mi. Kar­tais net iš ke­lio­nės grį­ žu­sių jų nea­tei­na pa­siim­ti, nes pa­mirš­ta. Kai ku­riems tė­vams at­ro­do, kad lan­ky­ti bū­re­lius nė­ra rei­ka­lo. Atei­na toks ap­sia­ša­ro­jęs vai­kas ir sa­ko, kad tė­vai ne­be­duos pi­ni­gų. Ta­da kal­ba trum­pa – čia ne tur­gus ir mes neuž­dar­biau­ ja­me, sa­kau, kad atei­tų be pi­ni­ gų. Pas mus vai­kai ei­na sa­vo no­ ru, to­dėl jų draus­min­ti ne­rei­kia. Mo­kyk­la, ku­rią lan­ky­ti yra pri­ va­lo­ma, ne­re­tai tam­pa kon­ve­je­ riu. Pats ta­ry­bi­niais me­tais esu gir­dė­jęs, kaip vie­na di­rek­to­rė sa­ vo va­do­vau­ja­mą mo­kyk­lą pa­va­ di­no kom­bi­na­tu. – Ar jums yra te­kę pa­tir­ti, kad sve­ti­mas vai­kas šlie­tų­si prie jū­ sų, kaip prie tė­vo? – Kar­tą bu­vo toks at­ve­jis. Pas mus vie­šė­jo Liu­be­ko mies­to vai­kų gru­pė. Bu­vo toks ber­niu­kas, ku­ ris iš­kart pri­svi­lo. Ta­da va­ži­nė­ jau BMW, jis verž­da­vo­si sės­ti ant prie­ki­nės sė­dy­nės. La­bai vie­nas ki­tą su­pra­to­me. Ap­lin­ki­niai klau­ si­nė­jo, ar ne­teks jo įsi­sū­ny­ti. Net ne­pak­lau­siau, gal jis ir ne­tu­rė­ jo tė­vo, nes tai bu­vo so­cia­liai re­ mia­mi vai­kai. To­kio ry­šio su jo­kiu vai­ku ne­su pa­ju­tęs. Gal pa­ts esu dėl to kal­tas, nes lai­kau­si prin­ci­po ne­ro­dy­ti iš­skir­ti­nės sim­pa­ti­jos nė vie­nam, vi­si tu­ri bū­ti ly­gūs. Kai su­tin­ku jau suau­gu­sius sa­vo bu­ vu­sius mo­ki­nius, daž­nai iš­girs­tu ge­rų žo­džių. E.Os­ta­pen­ko – in­te­li­gen­tiš­kas

– Gal tarp jū­sų mo­ki­nių bu­vo to­kių, ku­rie ta­po žy­miais žmo­ nė­mis? – To­kių tik­rai ne vie­nas. Kar­ tą pa­si­me­čiau ir ne­tu­rė­jau kur ding­ti nuo pa­ro­dy­to dė­me­sio. Prieš ke­le­tą me­tų Jū­ros šven­tės me­tu su šei­ma vaikš­ti­nė­jo­me po mies­tą ir nu­spren­dė­me už­suk­ ti ap­žiū­rė­ti tą die­ną ati­da­ry­tos

1984–1991 m. – Sta­ty­bos tres­to kul­ tū­ros na­mų di­rek­to­r iaus pa­va­duo­ to­jas. Nuo 1991 m. – Klai­pė­dos jau­n i­mo cent­ro di­rek­to­rius.

„„Mi­si­ja: bū­ti ar­ti­mu ne tik sa­viems, bet ir sve­ti­miems vai­kams A.Bag­do­na­vi­čiui lem­ta nuo jau­nu­mės. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Jur­gos Kar­čiaus­kai­tės ju­ve­ly­ri­ kos dar­bų pa­ro­dos. Stai­ga iš­gir­ do­me Jur­gą gar­siai sa­kant: „Štai tas žmo­gus, ku­rio dė­ka ta­pau tuo, kuo da­bar esu!“ Ji pri­bė­ go prie ma­nęs, puo­lė į glė­bį. Ma­ niau, kad pra­smeg­siu skra­džiai že­mę, bet ma­lo­nu, jog ne­pa­mir­šo. Ji bu­vo la­bai ga­bi mer­gai­tė. Ra­ šė pui­kią poe­zi­ją ir pro­zą, siun­ tė­me jos dar­bus į jau­nų­jų li­te­ra­ tų kon­kur­są, bet, pa­na­šu, kad jų ten nie­kas ne­skai­tė. Ma­no mo­ki­ nys bu­vo ir Eu­ge­ni­jus Os­ta­pen­ ko. Jį pri­si­me­nu kaip la­bai in­te­ li­gen­tiš­ką ir kū­ry­bin­gą jau­nuo­lį. Ru­siš­kai ra­šė ei­lė­raš­čius. Iš kar­ to bu­vo ma­ty­ti, kad tai bus dai­ nos. Pak­lau­siau, ar gro­ja gi­ta­ra, jis pa­me­la­vo, kad mo­ka. Vė­liau su­ži­no­jau, jog pa­rė­jęs na­mo pa­ rei­ka­la­vo nu­sam­dy­ti jam gi­ta­ros mo­ky­to­ją, nes Bag­do­na­vi­čius pa­ pra­šys pa­gro­ti. – Ar esa­te pa­ty­ręs, kad ir vai­kus ka­muo­ja kū­ry­bi­nės kan­čios? – Da­bar Ge­ne­ra­li­nė­je pro­ku­ra­ tū­ro­je dir­ban­tis Jus­tas Lau­cius taip pat lan­kė li­te­ra­tų bū­re­lį. Pir­ mą kar­tą atė­jęs jis iš­di­džiai ap­ žvel­gė kla­sę. Jo aky­se per­skai­čiau min­tį: „Yra ne­blo­gų pa­nų“. Pir­ mus jo ra­ši­nius ga­lė­čiau įvar­dy­ ti kaip sek­sua­liai šlykš­čiai ana­ to­miš­kus. Pa­na­šu, jog tai bu­vo no­ras pa­vim­dy­ti mer­gai­tes. Pap­ ra­šiau jo „pa­da­ry­ti“ iš tos li­te­ra­ tū­ros kū­ri­nį. Jis su­si­mąs­tė. Po ke­ lių die­nų vai­ki­no ma­ma skam­bi­no bei klau­sė, ką aš jos vai­kui pa­da­ riau, ir pa­pa­sa­ko­jo, kad pa­bu­ du­si tre­čią nak­ties pa­ma­tė sū­nų vaikš­tan­tį po kam­ba­rį ir be­si­kal­ ban­tį su sa­vi­mi. Po tų kū­ry­bi­nių kan­čių gi­mė pui­kūs ap­sa­ky­mai,

ku­riuos įsi­mi­nė net ra­šy­to­jas Al­ gi­man­tas Zur­ba. Jis vis klaus­da­ vo, kur yra au­to­rius, pa­ra­šęs apie su­pū­lia­vu­sį na­gą ir šiukš­li­nin­ko lai­mę. Ži­nau, kad vai­ki­nas la­bai rim­tai svars­tė, ką stu­di­juo­ti – žur­na­lis­ti­ką ar tei­sę. Duk­roms – pa­ts la­biau­sias

– O iš sa­vo duk­rų ar iš­girs­ta­te ge­rą žo­dį? – Esu dvie­jų duk­rų tė­vas. Tai yra lai­mė, o pir­miau­sia – di­de­lė at­ sa­ko­my­bė. Pro­fe­si­nė­je veik­lo­je iš­ si­ko­vo­ti pri­pa­ži­ni­mą ir pa­siek­ti vi­suo­me­ni­nę po­zi­ci­ją yra kur kas leng­viau, nei už­si­tar­nau­ti vai­kų pri­pa­ži­ni­mą. Su­vok­ti, kad sa­vi vai­kai ver­ti­na ir my­li, yra be ga­lo di­de­lis džiaugs­mas. Duk­ros sa­ kė, jog svei­ki­ni­mų dar su­lauk­siu, bet do­va­ną Tė­vo die­nos pro­ga jau ga­vau – jos už­pre­nu­me­ra­vo ma­no mėgs­ta­mą žur­na­lą „Iliust­ruo­tas moks­las“ me­tams. Ma­no mer­gai­ tės pa­ra­šė, kad esu joms pa­ts pa­ ts la­biau­sias. Skai­ty­da­mas to­kias ei­lu­tes raus­tu. Ži­nau, kad bū­da­ mas jau­nas da­riau klai­dų. Ki­ta ver­tus, iš kur bū­tų ma­no kaip se­ ne­lio at­lai­du­mas? – Ar už­tek­da­vo kant­ry­bės, kai jū­sų duk­ros bu­vo ma­žos? – Kai gi­mė ma­no pir­ma­gi­mė Kris­ ti­na, bu­vau 27-erių, o kai su­si­lau­ kė­me ant­ro­sios – Ju­li­jos – bu­vau jau 32-ejų. Tų lai­kų su­pra­ti­mu, ve­džiau bū­da­mas žiau­riu sen­ber­ niu ir vai­kų su­si­lau­kiau ne ža­lio­ je jau­nys­tė­je. Mer­gai­tės džiau­gia­si, kad vai­kys­tė­je aš jas vi­sur tam­ piau­si drau­ge: į pa­ro­das, fil­mus, spek­tak­lius. Jau suau­gu­sios pa­sa­ ko­jo nie­ko ne­sup­ra­tu­sios pa­veiks­

lų ga­le­ri­jo­je, bet vis tiek žiū­rė­da­vo. Abi ti­ki­no, kad tas bu­vi­mas vi­sur kar­tu pa­dė­jo ap­si­spręs­ti pa­si­ren­ kant gy­ve­ni­mo ke­lią. Daž­nai su­si­ ti­kę pri­si­me­na­me mer­gai­čių vai­ kys­tę, juo­kia­mės, kri­ze­na­me. Man jų vai­kys­tė su­ke­lia tik ma­lo­nius pri­si­mi­ni­mus. Bet nie­ka­da ne­lai­ kiau sa­vęs ypač pa­vyz­din­gu. – Ko­kie pri­si­mi­ni­mai jums bran­giau­si? – Įdo­mu tai, kad duk­roms įstri­ go į at­min­tį, ma­no aki­mis žiū­ rint, vi­sai ne­reikš­min­gos de­ta­lės. O joms, pa­si­ro­do, tai bu­vo la­bai įspū­din­ga ir svar­bu. Va­ka­rais sek­da­vau joms pa­sa­kas, dau­ge­ lį su­gal­vo­da­vau pa­ts, kar­tu dai­ nuo­da­vo­me, kol mie­gas nu­ga­lė­ da­vo. Kar­tą pri­si­mi­nė, kad kar­tu lip­dė­me se­nį be­sme­ge­nį ir, pa­lik­ da­mi jį, at­si­svei­ki­no­me, kaip su­ kū­riau le­gen­dą apie so­de už­kas­tą puo­dy­nę su lo­biu ir džiaugs­mą, kai ra­do­me 1923 me­tų pran­cū­ ziš­ką pi­ni­gė­lį, kaip bė­go­me nuo kai­my­nų bi­čių. Mer­gai­tės sa­vo li­go­mis mū­sų ne­nu­ka­ma­vo, au­go svei­kos, neiš­gy­ve­no paaug­liš­kų kri­zių, o jei ir bu­vo, jas iš­spren­ dė­me tai­kiai. Ga­liu pa­kar­to­ti gar­sios Ame­ri­ko­je lie­tu­vių kil­mės ak­to­rės Rū­tos Li žo­džius: „Die­ vas man bu­vo ge­ras“. Anū­kų at­va­žia­vi­mas – šven­tė

– Gal ga­li­te pa­ly­gin­ti tė­vo ir se­ ne­lio jaus­mus? – Tu­riu anū­kę Emi­li­ją ir anū­ ką Lau­rį. Tai yra mū­sų vy­res­nė­ lės vai­kai. Kris­ti­na iš­te­kė­jo už es­to ir gy­ve­na ne­to­li Ta­li­no. Jau­ nė­lė gy­ve­na Vil­niu­je, tu­ri šei­mą, bet vai­kų kol kas ne­su­si­lau­kė.

Su anū­kais la­bai ge­rai su­ta­ria­ me. Bend­rau­ja­me pa­na­šiai kaip su duk­ro­mis, daug kas pa­si­kar­ to­ja. Skir­tu­mas tik tas, kad ta­ da vai­kai mums bu­vo kas­die­ny­ bė, o da­bar anū­kų at­va­žia­vi­mas – šven­tė. Lau­rius dar kal­ba sa­ vo kal­ba, nes jam tik ru­de­nį bus dve­ji. Ga­liu pa­ly­gin­ti sa­vo anū­ kus su Ai­ri­jo­je gy­ve­nan­čio dai­ ni­nin­ko No­jaus vai­kais, ku­riems žo­dis „Lie­tu­va“ nie­ko ne­sa­ko. Kai mū­sų Emi­li­ja su­ži­no, kad va­žiuos į Lie­tu­vą, prieš dvi sa­vai­tes pra­ de­da krau­tis kup­ri­nę. Ne­se­niai ji pa­reiš­kė ma­mai, kad vei­kiau­siai mo­kyk­lą jai teks lan­ky­ti Lie­tu­vo­ je, nes lie­tu­viš­kai ji jau skai­to, o es­tiš­kai – dar ne. Ma­ma pa­ban­ dė vai­ką su­grau­din­ti sa­ky­da­ma, kad to­kiu at­ve­ju teks re­tai ma­ty­ tis. Ma­žo­ji skės­te­lė­jo ran­ko­mis ir pra­ta­rė: „Ką pa­da­ry­si“. – Ar sun­ku bū­na at­si­svei­kin­ti? Kaip iš­gy­ve­na­te iš­si­sky­ri­mą? – Links­mai. Kas­kart sa­ko­me su žmo­na, kad da­bar pa­gy­ven­si­ me sau. Šven­tė yra, kai at­va­ žiuo­ja ir kai iš­va­žiuo­ja. Lai­mė, kad jie gy­ve­na ne­to­li, per me­tus su­si­tin­ka­me ke­tu­ris ar dau­giau kar­tų. – Ar ne­no­rė­jo­te sū­naus? – Pa­me­nu, kad ti­kė­jau­si sū­naus. Te­le­fo­nu su­ži­no­jau, kad ne ber­ niu­kas gi­mė, ir tru­pu­tį pyk­te­lė­ jau. O kai drau­gas pa­klau­sė, ko su­si­lau­kė­me, at­sa­kiau: „Mer­gė“ ir su tuo iš­tar­tu žo­džiu pa­ju­tau di­džiu­lį gė­rį šir­dy­je. Sup­ra­tau, kad sū­naus tu­rė­ti man ne­lem­ta. Pir­mas ma­no vai­kas – tai ma­ no se­suo. Ji gi­mė, kai aš bu­vau še­šio­li­kos. Vi­si drau­gai lėk­da­ vo į šo­kius, o aš ve­ži­mė­lį stum­ džiau, ko­šes, ty­re­les vi­riau, nes ma­ma po pus­me­čio tu­rė­jo grįž­ti į dar­bą. Kar­tą su­ti­kau mo­ky­to­ ją, jis pa­ma­nė, kad tai ma­no vai­ kas. Ko ge­ro, kaž­ką tik­rai esu ga­ vęs iš Die­vo. Pa­me­nu, pa­ts bu­vau vai­kas, kai kai­my­nės pra­šy­da­vo už­mig­dy­ti kly­kian­čius ma­žy­lius. Dau­ge­lis ste­bė­da­vo­si – vos tik aš paim­da­vau rėks­nį, po ke­lių aki­ mir­kų nu­rim­da­vo.


6

šeštadienis, birželio 2, 2012

sportas Pralaimėta „mėsininkams“

Europos pirmenybėse

Anglai žais be F.Lampardo

Nesėkmę atvirame Lietuvos jaunimo regbio čempionate patyrė „Viesulo“ žaidėjai. Klaipėdiečiai namie 3:8 nusileido Rygos „Miesnieks“ ekipai. Po pirmojo kėlinio buvo lygu 0:0. Keletą mūsiškių klaidų leido varžovams pelnyti 8 taškus. Rezultatą sušvelnino Vilius Stankūnas, realizavęs baudinį.

Savaitgalį Klaipėdos karatė kiokušin kovotojai rungtyniaus Belgijoje vyksiančiame Europos čempionate. Lietuvos garbę gins mūsų šalies rinktinės lyderis Lukas Kubilius, Rita Kasparavičiūtė, Gintarė Tydikaitė, Viktorija Mockutė, Indrė Uselytė, Vaida Neimantaitė ir Mantas Petrauskis.

Šlaunies traumą patyręs Frankas Lampardas negalės padėti Anglijos rinktinei netrukus prasidėsiančiame Europos čempionate. 34-ąjį gimtadienį šį mėnesį švęsiantis „Chelsea“ saugas susižeidė treniruotėje. Vietoje jo į komandą pakviestas „Liverpool“ saugas Jordanas Hendersonas.

„Shodan“ ekipa – vėl geriausia Česlovas Kavarza

„Shodan“ komanda

c.kavarza@kl.lt

Uostamiesčio „Shodan“ karatė kiokušin klubas ketvirtus metus paeiliui iškovojo Lietuvos komandų čempionato nugalėtojo vardą.

Kiekvienai ekipai ant tatamio atstovavo net po 30 kovotojų nuo 6 iki 18 metų. Aštuonios pajėgiausios komandos į pirmenybes buvo atrinktos pagal 2011 metų rezultatus. Tiesa, į Nemuno vingyje įsikūrusį miestą atvyko ne visos ekipos – suburti 30 žmonių nėra lengva, tačiau favoritai atvyko kovoti. „Shodan“ ketvirtfinalyje sutriuškino varžybų debiutantę Kauno „Shori“ komandą net 52:3. Pusfinalyje Luko Kubiliaus auklėtiniai įtikinamu rezultatu 40:-13 palaužė Šiaulių „Tori“ atstovus. Ir finale kovojant su Vilniaus „Saulės ženklo“ ekipa uostamiesčio pranašu-

Saulė Minkevičūtė, Žemyna Špakauskaitė, Lukas Kalvaitis, Ignas Andriekus, Maidas Tarvydas, Benas Butkevičius, Laura Žvaginytė, Margarita Venslovaitė, Ugnė Pėlikytė, Sergejus Zemlianskis, Rokas Mačiulis, Dovydas Martišius, Monika Tydikaitė, Austėja Arlauskaitė, Eimantas Šarkauskas, Gytis Ruzgys, Ričardas Drugeika, Laurynas Vaičikauskas, Ugnius Knystautas, Rima Barusaitė, Skaistė Venckutė, Vilius Lipnickas, Ugnius Puplesis, Dominykas Juškevičius, Dovydas Kaubrys, Edgaras Jokubauskas, Mantas Petrauskis, Arndas Augutis, Viktorija Mockutė ir Rita Kasparavičiūtė.

„„Kova: dėl komandinės pergalės plušo įvairaus amžiaus sportininkai.

mas nekėlė abejonių. Lemiamas susitikimas laimėtas 41,5:15,5. „Sunku ką nors išskirti iš komandos, – sakė L.Kubilius. – Visi stengėsi ir troško laimėti. Galbūt

sunkiausiai buvo 14-mečiui Edgarui Jokubauskui. Jam teko varžytis su vyresniais – 16-18 metų varžovais. Tačiau šiam kovotojui visgi pavykdavo švęsti pergalę arba pasiekti lygiąsias. Pagyrų vertas

ir Dominykas Juškevičius, pelnęs taškus kovodamas su labai pajėgiais varžovais – šių metų Lietuvos čempionais.“ Pirmenybės dar kartą įrodė, kad „Shodan“ klube šiuo metu – pajė-

„Vėtrungės“ lengvaatlečiai buvo antri Česlovas Kavarza

giausia ir perspektyviausia jaunoji karta Lietuvoje. „Prieš mėnesį laimėjome šalies vaikų čempionatą, po keleto savaičių ir jaunučių pirmenybes. O dabar šventėme pergalę tarp komandų“, – džiaugėsi L.Kubilius.

Klaipėdos komandos

c.kavarza@kl.lt

„Vėtrungės“ gimnazija

Lietuvos moksleivių olimpinio festivalio lengvosios atletikos atskirų rungčių varžybose Šiauliuose uostamiesčio garbę gynė „Vėtrungės“ gimnazijos vaikinai ir Vytauto Didžiojo gimnazijos merginos.

„„Deividas Lubys „„Dominykas Butkevičius „„Marius Rumbutis „„Andrius Šliapcevas „„Lukas Jasinskas „„Edvinas Kocius „„Aidas Pėlikis

Geriausiai sekėsi Deividui Lubiui, laimėjusiam aukso medalį tarp rutulio stūmikų. Sidabro medaliais pasidabino 800 m bėgęs Dominykas Butkevičius ir 400 m skuodęs Marius Rumbutis. „Vėtrungės“ moksleiviai (kūno kultūros mokytoja Laima Ložienė), pelnę 103 taškus, komandų įskaitoje nusileido tik Panevėžio „Minties“ gimnazijos lengvaatlečiams, surinkusiems 109 taškus. Anot L.Ložienės, galėjo klaipėdiečiai būti pirmi, tačiau nepasisekė paskutinėje rungtyje – estafetėje 4 po 100 m. „Mūsų komandoje

Vytauto Didžiojo gimnazija „„Ugnė Gestautaitė „„Brigita Petrauskaitė „„Eglė Gestautaitė „„Agnė Urbutytė „„Karolina Šarkauskaitė

„„Pabaigtuvės: mūsų miesto moksleiviai lengvaatlečiai po varžybų.

vaikinai – stajeriai, o ne sprinteriai, todėl buvo sunku tikėtis, kad jiems šioje rungtyje pavyks laimėti“, – per daug nesijaudino mokytoja. Vytauto Didžiojo gimnazijos

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

merginoms (mokytoja Jolanta Beržinskienė) tik per plauką nepavyko tapti prizininkėmis tarp komandų. Uostamiesčio ekipa, kaip ir Plungės Senamiesčio vidurinė moky-

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

kla, surinko 88 taškus, tačiau plungiškės užėmė trečią vietą, nes savo gretose turėjo čempionę. Gerai pasirodžiusios klaipėdietės buvo antros. Vicečempione tapo

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

Ugnė Gestautaitė, bėgusi 100 m, ir merginų – U.Gestautaitės, Brigitos Petrauskaitės, Eglės Gestautaitės ir Agnės Urbutytės ketvertukas, užėmęs antrą vietą estafetėje 4 po 100 m. Bronzos medaliu dar pasidabino trečią poziciją šuolių į aukštį rungtyje užėmusi B.Petrauskaitė.

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 2, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Lie­tu­vių kal­bą įtvir­tins vi­sur

Šian­dien Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je bus pa­šar­vo­tas Vil­ niaus vys­ku­pas eme­ri­tas Juo­zas Tu­nai­tis. Jis pri­si­ me­na­mas kaip ti­ kin­tie­siems itin at­ si­da­vęs dva­si­nin­ kas.

Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to (ŠMKK) pir­mi­nin­kas kon­ ser­va­to­rius Va­len­ti­nas Stun­dys sa­ ko, kad nau­jos re­dak­ci­jos Vals­ty­bi­ nės kal­bos įsta­ty­mas įtvir­tins lie­tu­ vių kal­bą vi­so­se vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ty­se.

Sei­mas Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­ mo nau­jos re­dak­ci­jos pro­jek­tą ir su juo su­si­ju­sius Vie­tos sa­vi­val­ dos įsta­ty­mo, Vals­ty­bi­nės kal­bos ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo ir Ad­mi­nist­ ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so at­ski­rų straips­nių pa­kei­ti­mus ki­tą sa­vai­tę pla­nuo­ja svars­ty­ti ple­na­ri­ nia­me po­sė­dy­je, kaip pra­ne­šė Tė­ vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­ nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja.

„„Ne­tek­tis: 84-uo­sius ėju­sio vys­ku­po eme­ri­to J.Tu­nai­čio gy­vy­bė li­go­ni­

nė­je už­ge­so nak­tį į penk­ta­die­nį. 

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ana­pi­lin iš­ke­lia­vo jautrus nuo­dėmk­lau­sys Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Dar prieš ke­lias die­nas pra­neš­ta, kad 84-uo­siuos ei­nan­tis J.Tu­nai­ tis dėl sun­kios li­gos pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nės rea­ni­ma­ci­jos skyrių. Bu­ vo tei­gia­ma, kad vys­ku­po svei­ka­ta ga­na sun­kios būk­lės ir pa­ma­žu vis silp­nė­ja. Nak­tį į penk­ta­die­nį J.Tu­ nai­čio gy­vy­bė už­ge­so.

Jo dė­me­sys pa­gy­ve­ nu­siai pa­ra­pi­jie­tei, el­ge­tai ar aukš­tiems as­me­nims vi­siš­kai ne­si­sky­rė.

Ve­lio­nis bus pa­šar­vo­tas šian­dien Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros Šv. Ka­zi­mie­ ro kop­ly­čio­je. Lai­do­tu­vių šv. Mi­šios bus au­ko­ja­mos pir­ma­die­nį, bir­že­lio 4 d., 12 val. Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je. At­siž­vel­giant į pa­ties J.Tu­nai­ čio pa­gei­da­vi­mą, jis bus pa­lai­do­ tas prie Vil­niaus Šv. Kry­žiaus At­ ra­di­mo (Kal­va­ri­jų) baž­ny­čios. Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­ jos pra­ne­ši­me J.Tu­nai­tis va­di­na­ mas švie­siu ku­ni­gu: „Jis sa­vo gy­ ve­ni­mą dos­niai ati­da­vė vi­siems, ku­riuos jam siun­tė Vieš­pats. Tai mal­dos vy­ras, stip­ry­bės sė­mę­sis iš Eu­cha­ris­ti­jos, uo­laus Li­tur­gi­nių va­lan­dų kal­bė­ji­mo, kas­die­nio ro­ži­ nio mal­dos; varg­šų tė­vas, guo­dęs, šel­pęs, pa­dė­jęs dau­gy­bei žmo­nių, ku­rie nuo­la­tos bel­dė­si į jo du­ris ir dos­nią šir­dį pa­ra­mos bei pa­gal­bos; iš­ti­ki­mas bi­čiu­lis, my­lė­jęs ir puo­ se­lė­jęs drau­gys­tę; Vil­niaus ar­ki­

vys­ku­po pa­gal­bi­nin­kas, rū­pes­tin­ gai ėjęs jam pa­ti­kė­tas pa­rei­gas.“ Vys­ku­pas J.Tu­nai­tis bu­vo žmo­ gus, tar­si suau­gęs su Vil­niaus ar­ ki­ka­ted­ra ba­zi­li­ka. „Vi­są il­gą dva­ si­nin­ko gy­ve­ni­mą, net ir ta­pęs vys­ku­pu, jis bu­vo ypač rū­pes­tin­ gas nuo­dėmk­lau­sys. Kas sek­ma­ die­nį, nė pus­ry­čių ne­val­gęs, sės­ da­vo į klau­syk­lą ir lik­da­vo jo­je iki vi­dur­die­nio ar net ir po­pie­tės, kol ti­kin­čių­jų ei­lė pa­ga­liau iš­tirp­da­ vo“, – ra­šo­ma Vil­niaus ar­ki­vys­ ku­pi­jos ku­ri­jos pra­ne­ši­me. „Ne vie­nas yra liu­di­jęs, kad bū­ tent vys­ku­po J.Tu­nai­čio dė­ka su­vo­ kė tik­rą­ją iš­pa­žin­ties ir as­me­ni­nio dva­si­nio va­do­va­vi­mo pra­smę. Ti­ kin­čių­jų mė­gsta­mas nuo­dėmk­lau­ sys bu­vo ge­riau­sias pa­vyz­dys konf­ rat­rams, ypač jau­niems ku­ni­gams, kaip svar­bu kant­riai iš­klau­sy­ti kal­ čių ir abe­jo­nių sle­gia­mą žmo­gų, ko­kios vil­ties tei­kia pa­guo­dos žo­ dis iš dva­si­nin­ko lū­pų. Tuo ga­lė­ jo įsi­ti­kin­ti kiek­vie­nas, su pa­čiais įvai­riau­siais rei­ka­lais į jį krei­pę­sis Šv. Mi­ka­lo­jaus kle­bo­ni­jo­je anks­tes­ niais ar Ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­jo­je pa­ sta­rai­siais de­šimt­me­čiais. Vys­ku­ pas J.Tu­nai­tis ga­lė­jo pra­leis­ti pie­tus ar va­ka­rie­nę, ta­čiau nė vie­nam nė­ ra pa­sa­kęs: atei­ki­te ry­toj, priė­mi­ mo va­lan­dos bai­gė­si“, – neei­li­nę as­me­ny­bę pri­si­me­na ku­ri­ja. „Jo dė­me­sys pa­gy­ve­nu­siai pa­ ra­pi­jie­tei, el­ge­tai ar aukš­tiems as­ me­nims vi­siš­kai ne­si­sky­rė – kiek­ vie­ną priim­da­vo kaip my­li­mą ir svar­bų krikš­čio­nių bend­ruo­me­ nės na­rį. Bend­ruo­me­nės pa­brė­ži­ mas, žvilgs­nis į žmo­nių san­ty­kius per bend­ruo­me­nės pri­zmę bu­vo iš­ skir­ti­nis vys­ku­po J.Tu­nai­čio bruo­ žas“, – pri­du­ria­ma pra­ne­ši­me.

60 metų tarnystės „„J.Tu­nai­tis gi­mė 1928 m. spa­lio 25

d. Ro­kiš­kio ra­jo­ne, Sa­lų pa­ra­pi­jos Da­vai­niš­kio kai­me, vals­tie­čių Juo­ zo Tu­nai­čio ir Ma­ri­jos Jur­ge­lio­ny­ tės šei­mo­je. Bu­vo pir­ma­sis vai­kas, tu­rė­jo ke­tu­ris bro­lius ir se­se­rį. „„Mo­kė­si Sa­lų pra­džios mo­kyk­lo­je,

vė­liau Ro­kiš­kio gim­na­zi­jo­je, ją 1949 m. bai­gė auk­so me­da­liu. 1949–1950 m. stu­di­ja­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­te ma­te­ma­ti­ką ir ast­ro­no­mi­ją. „„1950 m. įsto­jo į Kau­no ku­ni­gų se­

mi­na­ri­ją. Ją bai­gęs 1954 m. rug­sė­jo 12 d. vysk. Ka­zi­mie­ro Pal­ta­ro­ko bu­ vo įšven­tin­tas ku­ni­gu. „„Dir­bo Pa­lū­šės, Dūkš­to, Du­bi­čių,

Vil­niaus Šv. Mi­ka­lo­jaus pa­ra­pi­jo­se. „„Nuo 1980 m. bir­že­lio pa­bai­gos ėjo

Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­jos no­ ta­ro, tri­bu­no­lo tei­sė­jo, o vė­liau – ofi­ cio­lo pa­rei­gas. „„1989 m. bir­že­lį ta­po Vil­niaus ar­ki­

vys­ku­pi­jos ku­ri­jos kanc­le­riu. „„Po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II 1991 m.

ge­gu­žės 8 d. J.Tu­nai­tį no­mi­na­vo ti­ tu­li­niu Sa­su­ros vys­ku­pu ir pa­sky­ rė Vil­niaus ar­ki­vys­ku­po aug­zi­lia­ ru. Vys­ku­pu kon­sek­ruo­tas 1991 m. ge­gu­žės 19 d. „„1992 m. ko­vą Vil­niaus ar­ki­vys­

ku­pas met­ro­po­li­tas Aud­rys Juo­ zas Bač­kis pa­sky­rė vysk. J.Tu­nai­tį Vil­niaus ar­ki­vys­ku­po ge­ne­ra­li­niu vi­ka­ru. Šias pa­rei­gas ėjo iki 2010 m. ko­vo. „„Nuo 2010 m. ko­vo 4 d. bu­vo vys­

ku­pas eme­ri­tas, bet ir to­liau ėjo tri­ bu­no­lo ofi­cio­lo pa­rei­gas.

Va­len­ti­nas Stun­dys:

Priė­mus šias pa­tai­sas, bus su­kur­ta vien­ti­sa vals­ty­bi­nė kont­ro­lės sis­te­ma. Pa­sak V.Stun­džio, nau­ja­sis įsta­ ty­mas įtvir­ti­na lie­tu­vių kal­bos funk­cio­na­vi­mą vi­so­se vie­šo­jo gy­ ve­ni­mo sri­ty­se, reg­la­men­tuo­ja vals­ty­bi­nės kal­bos tvar­ky­bą, kont­

ro­lę ir at­sa­ko­my­bę už šio įsta­ty­mo pa­žei­di­mą. „Pro­jek­te iš­sa­miau ir konk­re­ čiau, jei ly­gin­tu­me su da­bar ga­ lio­jan­čiu įsta­ty­mu, nu­sta­to­mos lie­tu­vių kal­bos var­to­ji­mo nor­mos įvai­rio­se vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ty­ se: vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ ti­tu­ci­jų veik­lo­je, jų san­ty­kiuo­se su ju­ri­di­niais ir fi­zi­niais as­me­ni­ mis, ap­ta­ria­mi rei­ka­la­vi­mai, kaip ap­tar­nau­ti var­to­to­jus ir juos in­ for­muo­ti, vie­šų­jų už­ra­šų nor­mos ir ki­ta“, – kon­ser­va­to­rių iš­pla­tin­ ta­me pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas par­la­ men­ta­ras. V.Stun­dys pa­brė­žė, jog įsta­ty­me įtvir­ti­na­ma, kad kiek­vie­nas Lie­tu­ vos pi­lie­tis tu­ri mo­kė­ti ir gerb­ti lie­ tu­vių kal­bą, kad kiek­vie­nas as­muo tu­ri tei­sę var­to­ti lie­tu­vių kal­bą ir ja gau­ti in­for­ma­ci­ją vi­so­se vie­šo­ jo gy­ve­ni­mo sri­ty­se, nea­pe­liuo­da­ mas į šią tei­sę. Ki­tuo­se šio pa­ke­to tei­sės ak­tuo­se siū­lo­ma įtvir­tin­ti nau­ją vals­ty­bi­nės kal­bos var­to­ji­mo ir tai­syk­lin­gu­mo kont­ro­lės sis­te­mą. „Da­bar ją su­da­ro du sa­va­ran­ kiš­ki, jo­kiais val­dy­mo san­ty­kiais ne­su­sie­ti lyg­me­nys – vals­ty­bės, t. y. Vals­ty­bi­nė kal­bos ins­pek­ci­ja, ir sa­vi­val­dy­bių, t. y. sa­vi­val­dy­bių kal­bos tvar­ky­to­jai. To­kia są­ran­ ga neuž­tik­ri­na kont­ro­lės vi­suo­ ti­nu­mo, ko­ky­bės ir efek­ty­vu­mo. Priė­mus šias pa­tai­sas, bus su­kur­ ta vien­ti­sa vals­ty­bi­nė kont­ro­lės sis­te­ma ir Vals­ty­bi­nė kal­bos ins­ pek­ci­ja sa­vo funk­ci­jas vyk­dys per te­ri­to­ri­nius pa­da­li­nius“, – sa­kė V.Stun­dys. Pa­sak ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, to­ kia san­da­ra yra pa­grįs­tos dar­bo, mo­kes­čių, ap­lin­kos ap­sau­gos, sta­ ty­bos, kul­tū­ros pa­vel­do ir ki­tų sri­ čių kont­ro­lės ins­ti­tu­ci­jos. BNS inf.


8

šeštadienis, birželio 2, 2012

10p.

Tamsus de­tek­ty­vas tarp šventų sie­nų.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Is­to­ri­nis ju­bi­lie­jus Ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II 60 me­tų val­do Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę. Ko tik per šiuos me­tus ne­bu­vo. Ta­čiau mo­nar­chi­ja iš­li­ko bri­tų sim­ bo­lis ir šį sa­vait­ga­lį ka­ra­lie­nės val­dy­mo su­kak­tį ša­lis ke­ti­na kaip rei­kiant at­švęs­ti. Iš­kil­min­gas mi­nė­ji­mas

Ga­li mėg­ti bri­tų mo­nar­chus, ga­ li ne­mėg­ti. Ga­li va­din­ti juos svar­ biais, ga­li sa­ky­ti, kad jie – tik sim­bo­lis. Kiek žmo­nių, tiek nuo­ mo­nių. Kad ir kaip bū­tų, ka­ra­lie­nę Elž­ bie­tą II tik­rai ži­no vi­sas pa­sau­lis. Ši mo­nar­chė – ant­ro­ji po Jung­ti­ nės Ka­ra­lys­tės ka­ra­lie­nės Vik­to­ri­ jos, šven­čian­ti dei­man­ti­nį val­dy­mo ju­bi­lie­jų. Taip pat ji – vie­na il­giau­ siai val­dan­čių mo­nar­chių pa­sau­ly­ je. Pir­mą­syk bri­tai dei­man­ti­nį ju­ bi­lie­jų šven­tė se­niai – tik 1897 m. Ne­nuos­ta­bu, kad praė­jus dau­giau nei šimt­me­čiui Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ruo­šia­si su trenks­mu pa­mi­nė­ti sa­ vo val­do­vės dei­man­ti­nes val­dy­mo me­ti­nes. Re­gis, bri­tai bent jau trum­pam ke­ti­na pa­mirš­ti net ša­lies eko­no­ mi­nes bei so­cia­li­nes pro­ble­mas. Ren­gi­nių gar­bin­gam ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti ne­trūks. Iš­kil­mės pra­ si­de­da šian­dien ir tę­sis iki bir­že­ lio 5 d. Vi­sas šias die­nas nie­kas Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ne­dirbs. Šven­tės kul­mi­na­ci­ja – tūks­tan­ čio lai­vų pro­ce­si­ja Tem­zė­je, ryš­ kiau­sių po­pmu­zi­kos žvaigž­džių kon­cer­tas ir iš­kil­min­gas pa­ra­das. Spė­ja­ma, kad pažiū­rė­ti ren­gi­nių bir­že­lio pra­džio­je į Lon­do­ną ga­li su­ gu­žė­ti dau­giau nei mi­li­jo­nas žmo­

nių. Ren­gi­niuo­se da­ly­vaus ka­ra­lie­ nė, taip pat ki­ti ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riai. An­tai prin­cas Wil­lia­mas ir jo žmo­na Cat­he­ri­ne bir­že­lio 5 d. da­ly­ vaus ka­rie­tų pro­ce­si­jo­je.

Žmo­nės vi­sa­da mėgs­ta žvelg­ti į tik­ rus, są­ži­nin­gus ir tvir­tus sim­bo­lius, ypač per kri­zę.

Ne­se­niai ap­skai­čiuo­ta, kad bri­ tai per ju­bi­lie­jų ke­ti­na iš­leis­ti net 823 mln. sva­rų ster­lin­gų. Tai be­veik du­kart dau­giau, nei žmo­nės ža­dė­ jo iš­leis­ti per neseniai vy­ku­sias ka­ ra­liš­ką­sias Wil­lia­mo ir Cat­he­ri­ne ves­tu­ves. Tuo­met bri­tai ža­dė­jo iš­ lei­sią 480 mln. sva­rų ster­lin­gų. Kaip ro­do ap­klau­sa, 21 pro­c. bri­ tų ke­ti­na pirk­ti už­kan­džių, 17 pro­c. ne­gai­lės pi­ni­gų gė­ri­mams, dar 8 pro­c. bri­tų pa­si­ry­žę leis­ti pi­ni­ gus įvai­riems ju­bi­lie­jaus pro­ga su­ kur­tiems su­ve­ny­rams ir de­ko­ra­ci­ joms. Nė­ra ko švęs­ti?

Tie­sa, ne vi­siems bri­tams at­ro­do, kad leis­ti pi­ni­gus

Ka­ra­lie­nės ga­lios „„Elž­bie­ta II yra Aust­ra­li­jos, An­tig­vos

ir Bar­bu­dos, Ba­ha­mų, Be­li­zo, Bar­ba­ do­so, Gre­na­dos, Ka­na­dos, Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, Pa­pua Nau­jo­sios Gvi­nė­ jos, Sent Vin­sen­to ir Gre­na­di­nų, Sent Kit­so ir Ne­vio, Sent Lu­si­jos, Sa­lia­mo­ no Sa­lų, Tu­va­lu ir Ja­mai­kos ka­ra­lie­nė. Be to, ji yra Ang­li­ko­nų baž­ny­čios va­ do­vė, vy­riau­sio­ji ka­ro pa­jė­gų va­dė ir Me­no sa­los lor­dė. „„Per Elž­bie­tos II val­dy­mo me­tus Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je pa­si­kei­tė 12 mi­nist­rų pir­mi­nin­kų, o pa­ts pir­mas, su ku­riuo jai te­ko bend­rau­ti bu­vo Wins­to­nas Chur­chil­lis. Taip pat pa­si­ kei­tė 12 JAV va­do­vų ir 6 Ro­mos ka­ta­ li­kų baž­ny­čios va­do­vai. „„Ka­ra­lie­nė Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je yra lai­ko­ma vyk­do­mo­sios val­džios gran­di­mi. Tei­sin­gu­mas vals­ty­bė­je vyk­do­mas jos var­du. „„Įs­ta­ty­mo pro­jek­tas, pe­rė­jęs vi­sus priė­mi­mo par­la­men­te eta­pus, siun­ čia­mas ka­ra­lie­nei, kad ši su­teik­tų jam

ka­ra­liš­ką­jį pri­ta­ri­mą, ir po to pro­jek­tas tam­ pa par­la­men­to priim­ tu įsta­ty­mu. Pa­gal kons­ti­tu­ci­nį pa­pro­ tį ka­ra­liš­ka­sis pri­ ta­ri­mas tei­kia­mas kiek­vie­nam par­la­ men­t o priim­t am įsta­ty­mui, o to­kio at­ve­jo, kad jis ne­ bū­tų bu­vęs su­teik­ tas, be­veik 300 me­tų nė­ra bu­vę. „„Ka­ra­lie­nė tu­ri tei­sę ne­ pa­leis­ti par­la­men­to, nors to rei­ka­lau­ja mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Taip pat ji ga­li pa­skir­ti ki­tą prem­je­ rą sa­vo nuo­žiū­ra, pa­leis­ti vy­ riau­sy­bę ir at­šauk­ti prem­je­rą. Ka­ra­lie­nė mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tei­ki­mu ski­ria ir Lor­dų rū­mų na­rius.

– lo­giš­ka, ypač at­si­žvel­giant į da­ bar­ti­nę ša­lies fi­nan­sų būk­lę. An­tai Step­he­nas Ha­se­le­ras, mo­ nar­chi­jos kri­ti­kas, tvir­ti­na, kad ju­ bi­lie­jus jam – „ne­su­vo­kia­mas iš­lai­ da­vi­mas“, ypač tuo me­tu, kai ša­lis pa­te­ko į re­ce­si­ją. „Tai tik­rų tik­riau­sias Dis­nei­lan­ das. Ka­ra­lie­nė ke­ti­na plauk­ti bar­ža Tem­ze, dėl Die­vo mei­lės, su vi­sais fe­jer­ver­kais. Tai vai­kų žai­di­mai. Ma­nau, kad tu­rė­tu­me bū­ti orūs, su­si­dū­rę su re­ce­si­ja. Ką mes ke­ti­ na­me švęs­ti?“ – pik­ti­no­si kri­ti­kas. Kri­ti­kai tu­ri sa­vų ar­gu­men­tų pik­tin­tis, nes per me­tus mo­nar­ chi­jos iš­lai­ky­mas ge­ro­kai pa­plo­ni­ na bri­tų ki­še­nes. Karališkoji šeima Didžiosios Bri­ tanijos mokesčių mokėtojams kai­ nuoja truputį daugiau nei 40 mln. svarų (apie 160 mln. litų) per metus – apie 0,75 svaro sterilngų, arba tris litus, vienam gyventojui. Tie­sa, no­ rė­da­mi ap­ra­min­ti kri­ti­kus eks­per­tai sa­ko, kad mo­nar­chi­jos nau­da ša­liai – di­des­nė nei iš­lai­dos. Ne­se­niai bend­ro­vės „Brand Fi­ nan­ce“ ana­li­ti­kai pa­skel­bė su­skai­ čia­vę, kad ka­ra­liš­ko­sios šei­mos, kaip pre­kės ženk­lo, ver­tė – 44 mlrd. sva­rų ster­lin­gų. Pa­sak jų, tik 18 mlrd. iš šios su­mos su­da­ro ka­ra­liš­ko­sios šei­mos tu­ri­mas tur­tas: ne­ kil­no­ja­ma­sis tur­tas, bran­ge­ ny­bės, me­no ver­ty­bės. 10 mlrd. įver­tin­ta ka­ra­liš­ ko­ji ko­lek­ci­ja, o mo­nar­ chų val­dos ver­ti­na­mos 7 mlrd. Iš jų 729 mln. ver­ta Korn­va­lio her­ co­gys­tė, 385 mln. – Lan­kas­te­rio he­ro­co­ gys­tė. O ka­ra­liš­ko­ji šei­ma Di­ džia­jai Bri­ta­ni­jai už­dir­ba 26,4 mlrd. sva­rų ster­lin­ gų. Tai pa­si­reiš­kia per tu­riz­mą ir ki­tas vers­lo sri­tis, ku­rios už­dir­ba iš ka­ra­lys­tės įvaiz­džio. Ne bliz­gu­čiai, o au­to­ri­te­tas

Ki­ta ver­tus, daž­nas bri­ tas skai­čiuo­ja ne iš­lai­das, o ver­ti­na ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos, kaip tra­di­ci­nio bri­tiš­ko sim­ bo­lio, ver­tę. Ne­se­niai bri­tai ga­lė­jo džiaug­tis ne taip jau daž­nai pa­si­tai­kan­čio­ mis ka­ra­liš­ko­sio­mis ves­tu­vė­mis,

„„Šven­tė: bri­tai ke­ti­na su trenks­mu pa­mi­nė­ti ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos II 60-ąsias

ku­rios kaip rei­kiant pa­di­di­no mo­ nar­chi­jos po­pu­lia­ru­mą. Šį mė­ne­sį at­lik­tos ap­klau­sos pa­ ro­dė, jog 80 pro­c. bri­tų no­ri, kad jų ša­lis ir to­liau lik­tų mo­nar­chi­ja. Eks­per­tai sa­ko, jog ka­ra­liš­ko­ji šei­ma, ypač ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II, kon­so­li­duo­ja vi­suo­me­nę. „Žmo­nės vi­sa­da mėgs­ta žvelg­ti į tik­rus, są­ži­nin­gus ir tvir­tus sim­ bo­lius, ypač per kri­zę, – pa­brė­ žė Ro­ber­tas Hard­ma­nas, ne­se­niai pa­si­ro­džiu­sios ka­ra­lie­nės au­to­ biog­ra­fi­jos „Mū­sų ka­ra­lie­nė“ (angl. – „Our Queen“) au­to­rius. – Žmo­ nės jau­čia, kad ji iš­gy­ve­no įvai­rias kri­zes, ne tik Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­ rą, ir ji iš­li­ko pa­ti­ki­ma. Keis­ta, kad vi­suo­met žval­go­mės, ką Jos Di­de­ ny­bė nu­vei­kė per tuos me­tus, o juk vien tai, kad ji iki šiol val­do, – pa­ sie­ki­mas.“ Ke­lias į sos­tą

Elž­bie­tos II as­me­ny­bė ir val­dy­mas nea­be­jo­ti­nai įeis į pa­sau­lio is­to­ri­ją. Elž­bie­ta paaug­lys­tė­je bu­vo tre­ čio­ji ka­ra­liš­ko­sios šei­mos pre­ten­ den­tė į sos­tą, kaip da­bar jos anū­ kas prin­cas Har­ry. Pir­ma­sis į sos­tą bu­vo jos dė­dė Vel­so prin­cas Eduar­das, ant­ra­sis – tė­vas, ku­ris ta­pęs ka­ra­liu­mi pa­si­ va­di­no Jur­gio VI var­du. Tie­sa, iš pra­džių nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad Elž­bie­ta ga­lė­tų tap­ti ka­ra­lie­ne, nes prin­cas Eduar­das bu­vo jau­nas, tad ti­kė­ta­si, jog bū­tent jis su­si­lauks vai­kų, ku­rie pa­vel­dės sos­tą. Kaip ir lauk­ta, 1936 m. mi­rus Elž­bie­tos se­ne­liui Jur­giui V, Eduar­

das pe­rė­mė sos­tą. Tuo me­tu Elž­ bie­ta ta­po ant­rą­ja sos­to pa­vel­dė­to­ ja po sa­vo tė­vo. Ta­čiau ne­ti­kė­tai jos dė­dė Eduar­ das at­si­sa­kė sos­to ir ve­dė ame­ri­kie­ tę Wal­lis Simp­son. Po šio žings­nio ša­ly­je ki­lo kons­ti­tu­ci­nė kri­zė, po ku­rios aukš­čiau­sias ša­lies po­stas ati­te­ko Elž­bie­tos tė­vui. Jur­gio VI šei­mo­je vy­riš­ko­sios gi­ mi­nės at­sto­vų ne­bu­vo, to­dėl pir­ mą­ja sos­to pa­vel­dė­to­ja bu­vo pri­ pa­žin­ta Elž­bie­ta. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais Elž­bie­tai ir ki­tiems ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riams bu­vo siū­lo­ma iš­ vyk­ti į Ka­na­dą, ta­čiau tam ta­da pa­ si­prie­ši­no Elž­bie­tos mo­ti­na. „Vai­kai nie­kur ne­ke­liaus be ma­ nęs, o aš ne­ke­liau­siu be ka­ra­liaus. O ka­ra­lius nie­kuo­met ne­pa­liks ša­ lies“, – ta­da pa­reiš­kė ka­ra­lie­nė mo­ti­na. Elž­bie­ta ne­bu­vo izo­liuo­ta. Per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bū­si­mo­ ji mo­nar­chė įsto­jo į Mo­te­rų pa­ gal­bi­nę te­ri­to­ri­nę tar­ny­bą ir įgi­jo vai­ruo­to­jo bei me­cha­ni­ko kva­li­fi­ ka­ci­jas. Praė­jus dve­jiems me­tams po ka­ ro Elž­bie­ta susituokė su sa­vo iš­ rink­tuoju, su ku­riuo bend­ra­vo nuo 13 me­tų, ka­riš­kiu Phi­li­pu. Po me­tų gi­mė sū­nus Char­le­sas. Ta­čiau šei­my­ni­ne lai­me Elž­bie­tai ne­te­ko il­gai džiaug­tis. Jau­nos mo­ ters gy­ve­ni­mą aukš­tyn ko­jo­mis ap­ ver­tė tė­vo mir­tis. 56 me­tų Jur­gis VI mi­rė 1952-ai­ siais. Apie stai­gią tė­vo mir­tį Elž­ bie­ta su­ži­no­jo ato­sto­gau­da­ma Ke­


9

šeštadienis, birželio 2, 2012

pasaulis Krau­pus ­ nu­si­kal­ti­mas

B.Oba­ma ­ at­si­pra­šė

Ai­riai bus draus­min­gi

Ame­ri­kie­čio, ku­ris Flo­ri­do­je dan­ti­mis nu­plė­šė ki­tam vy­rui vei­dą, drau­gė sa­kė, kad jis tik­ riau­siai bu­vo vei­kia­mas nar­ ko­ti­kų ar vu­du ma­gi­jos. Nuo­ gą 31 me­tų Ru­dy Eu­ge­ne’ą Ma­ja­mio po­li­ci­nin­kai nu­šo­ vė šeš­ta­die­nį po to, kai jis nu­ grau­žė be­veik vi­są sa­vo au­kos – 65 me­tų be­na­mio – vei­dą.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma as­me­niš­ka­me laiš­ke sa­vo ko­le­gai Len­ki­jo­je pa­reiš­ kė sa­vo ap­gai­les­ta­vi­mą dėl ne­ty­čia pa­var­to­to ne­tei­sin­go po­sa­kio „len­kų mir­ties sto­ vyk­la“. Len­ki­jos ly­de­riai šią klai­dą pa­va­di­no įžei­džian­čia ir pa­reiš­kė, jog vien ap­gai­les­ ta­vi­mo ne­pa­kan­ka.

Ai­ri­jos vy��riau­sy­bė įsi­ti­ki­nu­ si, kad rin­kė­jai pri­ta­rė nau­ja­ jam ES fis­ka­li­nės draus­mės pa­ktui, rem­da­ma­si va­kar pa­ skelb­tais pre­li­mi­na­riais re­fe­ ren­du­mo bal­sų skai­čia­vi­mo re­zul­ta­tais. Jie ro­do, kad maž­ daug 60 pro­c. rin­kė­jų bal­sa­vo „taip“, rin­kė­jų ak­ty­vu­mas sie­ kė maž­daug 50 pro­c.

Kei­čia­si pa­sau­lis, kei­čia­si ka­ra­lie­nė Ko­kių tik įdo­mių fak­tų ne­ran­da­ ma apie 60 me­tų val­dy­mo ju­bi­lie­ jų šven­čian­čią Elž­bie­tą II.

val­dy­mo me­ti­nes. 

ni­jo­je. Elž­bie­ta ką tik bu­vo bai­gu­si sun­kų vi­zi­tą po Sand­rau­gos ša­lis. Grį­žus jai bu­vo su­teik­tas ka­ra­lie­ nės ti­tu­las, o 1953 m. bir­že­lio 2 d. įvy­ko ka­rū­na­ci­ja – pir­mo­ji trans­ liuo­ta per te­le­vi­zi­ją. Skai­čiuo­ja­ma, kad ce­re­mo­ni­ ją vien Bri­tų sa­lo­se ste­bė­jo per 20 mln. žmo­nių, dar mi­li­jo­nai ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se. Ce­re­mo­ni­ja įvy­ko Vest­mins­te­rio aba­ti­jo­je. Bū­tent čia Elž­bie­ta su­si­tuo­kė su Phi­li­pu. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės val­do­vė Elž­bie­ta II yra iki šiol. 2011 m. ge­ gu­žę ji ta­po ant­ra il­giau­siai val­dan­ čia mo­nar­che ša­lies is­to­ri­jo­je ir pa­ ge­ri­no Jur­gio III re­kor­dą. Tie­sa, Elž­bie­ta II dar neap­len­kė ka­ra­lie­nės Vik­to­ri­jos. Jei 2015 m. rug­sė­jį Elž­bie­ta II dar bus ka­ra­lie­nė, ji taps il­giau­siai ša­lį val­dan­čia mo­nar­che per vi­są Jung­ ti­nės Ka­ra­lys­tės is­to­ri­ją. Ne­ri­mau­ti dėl Elž­bie­tos svei­ka­ tos nė­ra prie­žas­čių. Ka­ra­lie­nė šie­ met ne­ma­žai va­ži­nė­jo po Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, da­ly­va­vo su­si­ti­ki­muo­se su pa­val­di­niais, nors dėl gar­baus am­žiaus už­sie­nio ke­lio­nes ju­bi­lie­ jaus pro­ga pa­li­ko ki­tiems ka­ra­liš­ ko­sios šei­mos na­riams. Mo­nar­chi­jos įvaiz­dis

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ti­ki­ma, kad kol bus gy­va Elž­bie­ta II, mo­nar­chi­ jos neiš­tiks jo­kia rim­ta kri­zė. Prin­cas Char­le­sas, skir­tin­gai nei jo mo­ti­na, ne­lai­ko­mas dip­lo­ma­ tiš­ku ar nu­spė­ja­mu, ta­čiau bū­tent jį ir jo žmo­ną Ca­mil­lą bri­tai no­rė­tų ma­ty­ti sos­te.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Nors daž­nai įvai­rūs eks­per­tai kal­bė­jo, kad Ca­mil­la ga­li bū­ti nei­ gia­mai ver­ti­na­ma vi­suo­me­nė­je, esą bri­tai iki šiol my­li tik prin­ce­sę Dia­ną, o ir nau­jo­ji ka­ra­liš­ko­ji po­ra prin­cas Wil­lia­mas su žmo­na Cat­ he­ri­ne – po­pu­lia­rūs, ap­klau­sos pa­ ro­dė, kad toks eks­per­tų ver­ti­ni­mas yra klai­din­gas. 51 pro­c. ap­klaus­tų bri­tų no­rė­tų, kad nau­juo­ju ka­ra­liu­mi bū­tų prin­ cas Char­le­sas, o 40 pro­c. – kad jo sū­nus. Tie­sa, Char­le­sas la­biau my­ li­mas vy­res­nės kar­tos bri­tų, iš šių jam pir­me­ny­bę tei­kia net 60 pro­c. „Ca­mil­la la­bai daug dir­bo po to, kai iš­te­kė­jo už Char­le­so. Ji vi­suo­met lai­kė­si ato­kiau, daug dė­me­sio sky­rė lab­da­rai ir už­si­tar­na­vo bri­tų pa­lan­ ku­mą“, – pa­brė­žė bri­tų kon­ser­va­ to­rių par­ti­jos na­rė Ma­ry Mac­Leod. Pa­ki­li­mai ir nuo­smu­kiai

Elž­bie­tos II val­dy­mo me­tais ne­ trū­ko iš­šū­kių, pa­ki­li­mų ir nuo­ smu­kių. Po­li­ti­nė­je sri­ty­je, Elž­bie­tai gi­ mus, Bri­ta­ni­jos im­pe­ri­ja val­dė di­ džiu­les te­ri­to­ri­jas pa­sau­ly­je, o po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro jau ne­bu­ vo to­kia ga­lin­ga, kad ga­lė­tų dik­tuo­ ti žai­di­mo tai­syk­les. Po­ka­ry­je ša­lies eko­no­mi­ka at­ si­ga­vo la­bai lė­tai, bu­vo pra­ras­tos svar­bios ko­lo­ni­jos, lė­tai au­go mo­ nar­chi­jos au­to­ri­te­tas. Vis dėl­to, ne­pai­sant po­ky­čių pa­ sau­ly­je, Elž­bie­ta II su­ge­bė­jo iš­lai­ ky­ti ne tik sa­vo au­to­ri­te­tą, ta­čiau ir ap­skri­tai mo­nar­chi­jos svar­bą šiuo­ lai­ki­nia­me gy­ve­ni­me.

Aukš­čiau­si bri­tų po­li­ti­kai ne­si­ gin­či­ja, kad ka­ra­lie­nė jiems – pa­ vyz­dys ir au­to­ri­te­tas. „Kartais ne­tei­sin­gai su­pran­ta­ma mū­sų kons­ti­tu­ci­ja ir ne­pa­kan­ka­mai ver­ti­na­ma mū­sų ka­ra­lie­nė. Ji, vi­ suo­met at­si­da­vu­si, vi­suo­met tvir­ta ir vi­suo­met ger­bia­ma, yra iš­min­ties ir tęs­ti­nu­mo šal­ti­nis“, – yra tei­gęs bri­tų prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­ nas. – Per vi­są ma­no... ir dau­gu­ mos šios ša­lies žmo­nių gy­ve­ni­mą ji vi­suo­met bu­vo su mu­mis.“ Sun­kiau ka­ra­liš­ka­jai šei­mai se­kė­ si su­si­tvar­ky­ti su as­me­ni­nio ir vie­ šo gy­ve­ni­mo iš­šū­kiais, ku­rie ne­re­ tai su­si­pin­da­vo. Ka­ra­liš­ko­ji šei­ma ne sy­kį kri­ti­kuo­ta, kad gy­ve­na ki­ ta­me pa­sau­ly­je, nei vi­suo­me­nė, kad yra at­šiau­ri ir už­da­ra. Ši kri­ti­ ka ypač suin­ten­sy­vė­jo po prin­ce­sės Dia­nos žū­ties 1997 m. Pa­ry­žiu­je. Žu­vus Vel­so prin­ce­sei bu­vo jun­ ta­mas ne­pa­lan­ku­mas ka­ra­lie­nei, ji bu­vo kri­ti­kuo­ja­ma už tai, kad ne­da­ ly­va­vo vi­suo­ti­nė­se ge­du­lo ap­raiš­ko­ se. Ta­čiau ji nu­si­len­kė pro ša­lį ve­ža­ mam Dia­nos kars­tui ir tą aki­mir­ką, kaip tei­gia is­to­ri­kė Ka­te Wil­liams, įvy­ko per­si­lau­ži­mas. „Tai tik­rai ga­na neį­ti­ki­ma, kai pa­gal­vo­ji, ko­kia ne­po­pu­lia­ri ji bu­ vo mi­rus Dia­nai. Tų žmo­nių, ku­ rie bu­vo abe­jin­gi ar­ba jau­tė, kad Wind­so­rai vi­sai ne­be­te­ko pra­smės ir jų rei­kia at­si­sa­ky­ti, skai­čius pa­ si­kei­tė, – sa­kė is­to­ri­kė K.Wil­liams. – At­ro­do, vi­sa Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja pir­mą­jį bir­že­lio sa­vait­ga­lį išeis į gat­ves.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Aps­kai­čiuo­ta, kad ka­ra­lie­nė per sa­vo val­dy­mo me­tus ga­vo 3,5 mln. ko­res­pon­den­ci­jos siun­tų, taip pat su­si­žė­rė dau­giau nei 404 tūkst. įvai­rių ap­do­va­no­ji­mų. Elž­bie­ta II yra 600 lab­da­ros or­ ga­ni­za­ci­jų glo­bė­ja, per pa­sta­ruo­ sius 60 me­tų ji at­li­ko 261 ofi­cia­ lų vi­zi­tą, iš jų 96 – vals­ty­bi­nius, vie­šė­jo iš vi­so 116 vals­ty­bių. Aust­ra­li­jo­je Elž­bie­ta II lan­kė­ si 16, Ka­na­do­je – 22, Ja­mai­ko­ je – 6, o Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je – 10 kar­tų. Pir­mo­jo ofi­cia­laus vi­zi­to Elž­ bie­ta II vy­ko 1947 m. kar­tu su sa­ vo tė­vu ir mo­ti­na. Jos, kaip ka­ra­lie­nės, pir­ma­sis vi­zi­tas įvy­ko 1953 m. 1986 m. ji ta­po pir­mą­ja bri­tų ka­ra­lie­ne, ku­ri ap­si­lan­kė Ki­ni­jo­je. Vie­nin­te­lį kar­tą ka­ra­lie­nei te­ko nu­trauk­ti vi­zi­tą, kai 1974 m. ša­ ly­je bu­vo pa­skelb­ti pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai. Elž­bie­tai II te­ko sku­biai par­ vyk­ti iš Aust­ra­li­jos. Vė­liau mo­ nar­chė grį­žo ir su vy­ru tę­sė ke­ lio­nę po In­do­ne­zi­ją. 2010 m. lapk­ri­tį ka­ra­lie­nė ta­ po so­cia­li­nio tink­la­la­pio „Fa­ce­ book“ var­to­to­ja. 2009 m. ji pri­ si­jun­gė prie „Twit­ter“ so­cia­li­nio tink­la­la­pio. Tie­sa, nė vie­nas iš ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­rių pa­ts ne­ke­lia nau­jie­ nų į so­cia­li­nius tink­la­la­pius, tai už juos da­ro spe­cia­lūs dar­buo­to­jai. Elž­bie­ta II bu­vo pir­mo­ji iš vi­sų Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės mo­nar­chų,

ku­ri pa­mi­nė­jo sa­vo dei­man­ti­nes ves­tu­ves. Ka­ra­lie­nė – vie­nin­te­lė Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ku­ri ga­li va­ži­nė­ti ne­tu­rė­da­ma vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ ji­mo, ir ant jos au­to­mo­bi­lio nė­ra nu­me­rio. Per sa­vo val­dy­mo me­tus ka­ra­ lie­nė ga­vo įvai­rių do­va­nų. Tarp jų bu­vo ir lau­ki­nių gy­vū­nų, ku­ rie įkur­din­ti Lon­do­no zoo­lo­gi­ jos so­de. Ka­ra­lie­nė yra iš­siun­tu­si 540 tūkst. te­leg­ra­mų po­roms Jung­ti­ nė­je Ka­ra­lys­tė­je ir Tau­tų Sand­ rau­go­je, ku­rios šven­tė sa­vo dei­ man­ti­nes ves­tu­ves. Ka­ra­lie­nė ir jos vy­ras yra iš­siun­tę per 37,5 tūkst. ka­lė­di­nių at­vi­ru­kų. Ka­ra­lie­nė yra pa­siun­tu­si ir svei­ ki­ni­mo laiš­ką „Apol­lo 11“ ast­ro­ nau­tams, taip pat Ba­kin­ga­mo rū­ muo­se su­si­ti­ku­si su pir­muo­ju kos­mo­se bu­vu­siu So­vie­tų Są­jun­ gos ast­ro­nau­tu Ju­ri­ju­mi Ga­ga­ri­nu ir pir­mą­ja mo­te­ri­mi kos­mo­se Va­ len­ti­na Te­reš­ko­va. Taip pat ji yra su­si­ti­ku­si su ame­ri­kie­čių ast­ro­ nau­tais Nei­lu Armst­ron­gu, Ed­wi­ nu Ald­ri­nu ir Mi­chae­lu Col­lin­su. Ka­ra­lie­nė tra­di­ciš­kai nepradė­ jo bri­tų par­la­men­to tik du kar­tus per sa­vo val­dy­mą – 1959 ir 1963 m. Tuo me­tu ji lau­kė­si sa­vo vai­ kų prin­co Andrew ir prin­co Ed­ war­do. Tik 5 Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės mo­ nar­chai yra val­dę dau­giau nei 50 me­tų. Tarp jų – Hen­ri­kas III, Eduar­das III, Jo­kū­bas VI iš Ško­ ti­jos, ku­ris vė­liau pa­si­va­di­no ka­ ra­liu­mi Jo­kū­bu I iš Ang­li­jos, Jur­gis III ir ka­ra­lie­nė Vik­to­ri­ja. „CTV.ca“, AFP inf.

„„Svetingumas: Bakingamo rūmus kasmet aplanko daugiau nei 50

tūkst. svečių. 

„Reuters“ nuotr.


10

šeštadienis, birželio 2, 2012

pasaulis Erotikos paroda Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį Grai­ki­jos sos­ti­nė­ je įvy­ko jau penk­ta ero­ti­kos pa­ro­da „Ero­tic Dream Sex“, ku­rios or­ga­ni­ za­to­riai ti­kė­jo­si at­gai­vin­ti grai­kų su­ si­do­mė­ji­mą ero­ti­nio po­bū­džio pro­ duk­ci­ja. Sek­so pra­mo­nė Grai­ki­jo­je taip pat pa­ty­rė kri­zės smū­gį, nes su­ ma­žė­jus pa­ja­moms ir išau­gus mo­ kes­čiams gy­ven­to­jai pra­dė­jo ma­žiau pi­ni­gų leis­ti ero­ti­niams žais­lams, po­rnog­ra­fi­jai ir sek­sua­liems apa­ti­ niams. Iš 400 in­ty­mių pre­kių par­ duo­tu­vių Atė­nuo­se li­ko tik 100.

Tamsus de­tek­ty­vas tarp šve Vos išau­šus ge­gu­žės 23-io­sios ry­tui Pao­lo Gab­rie­le at­si­svei­ki­no su žmo­na, ty­liai pra­ slin­ko pro tri­jų vai­kų mie­ga­mą­jį ir, kaip kas­ dien, išė­jo tar­nau­ti žmo­gui, ku­rį Ro­mos ka­ta­li­kai lai­ko Kris­taus vie­ti­nin­ku Že­mė­je. Ju­das Is­ka­rio­tas

Bet die­nos pa­bai­go­je po­pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI lio­ka­jus bu­vo iš­va­ din­tas iš­da­vi­ku ir pri­ly­gin­tas Ju­dui Is­ka­rio­tui. Sim­pa­tiš­kas tam­siap­lau­kis 46 me­tų P.Gab­rie­le išė­jo iš sa­vo bu­ to ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio Va­ti­ka­ no dau­gia­bu­ty­je, ku­ris pa­va­din­tas VII  a. vie­nuo­lio šv. Egi­di­jaus var­ du. Įė­jęs pro Šv. Onos var­tus, sau­ go­mus sar­gy­bi­nių mė­ly­no­mis be­re­ tė­mis, jis praė­jo pro Šven­to­jo Sos­to pa­što tar­ny­bą Bel­ve­de­rio gat­vė­je, pa­su­ko į kai­rę, pa­ki­lo ak­me­ni­niais laip­tais, va­di­na­mais po­pie­žiaus Pi­ jaus X var­du, ir pa­sie­kė ne­di­de­lį Re­ ne­san­so lai­kų Siks­to V kie­me­lį. Čia jis iš­si­trau­kė rak­tą, ko­kį tu­ ri ma­žiau nei de­šimt žmo­nių, ir ati­da­rė lif­tą, ve­dan­tį tie­siai į as­ me­ni­nius po­pie­žiaus apar­ta­men­ tus Apaš­ta­lų rū­mų pa­sku­ti­nia­me aukš­te. Šiuo lif­tu ne­ga­li nau­do­tis net kar­di­no­lai. P.Gab­rie­le, pa­žįs­ta­mų api­bū­ di­na­mas kaip ne­drą­sus, dro­vus ir san­tū­rus, da­bar at­si­dū­rė di­džiu­lio skan­da­lo epi­cent­re. Slap­tų Va­ti­ ka­no do­ku­men­tų nu­te­ki­ni­mu kal­ ti­na­mo vy­ro nuo­trau­ką spaus­di­no vi­so pa­sau­lio laik­raš­čiai. Do­ku­ men­tai, at­sklei­džian­tys Va­ti­ka­ne įsi­šak­ni­ju­sią ko­rup­ci­ją ir pa­žįs­ta­ mų pro­tek­ci­ją, su­dre­bi­no pa­čius Baž­ny­čios pa­ma­tus. Vie­niems P.Gab­rie­le yra idea­lis­ tas, ku­ris no­rė­jo pa­da­ry­ti ga­lą ko­ rup­ci­jai Va­ti­ka­ne, o ki­tiems – pa­ pras­tas pės­ti­nin­kas tarp Va­ti­ka­no sie­nų vyks­tan­čio­je kar­di­no­lų ko­vo­ je dėl val­džios. „Pa­žįs­tu Pao­lo ir ne­ma­nau, kad jis bū­tų su­ge­bė­jęs pa­da­ry­ti ką nors pa­na­šaus be ki­tų pa­gal­bos, – nau­ jie­nų agen­tū­rai „Reu­ters“ sa­kė šal­ ti­nis, ne­no­rė­jęs skelb­ti sa­vo pa­ var­dės. – Aiš­ku, tai yra po­pie­žiaus iš­da­vys­tė, bet ne­ti­kiu, kad jis vei­ kė vie­nas.“ Pas­ku­ti­nė ke­lio­nė pa­pa­mo­bi­liu

Tą tre­čia­die­nio ry­tą P.Gab­rie­le, ap­si­vil­kęs juo­dą kos­tiu­mą ir bal­ tus marš­ki­nė­lius, užė­jo į po­pie­ žiaus apar­ta­men­tus ir nu­si­lei­do ko­ri­do­riu­mi pro po­nti­fi­ko as­me­ni­ nę kop­ly­tė­lę su stik­li­nė­mis lu­bo­mis ir bal­ta oda ap­trauk­tais klaup­tais.

Ruoš­da­mas po­pie­žiui pus­ry­ čius P.Gab­rie­le jau ži­no­jo, kad yra įta­ria­mas in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ni­ mu, nes ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas dar sau­sį. „Jis bu­vo ap­klaus­tas anks­čiau, bet rim­tų įkal­čių, ku­rie lei­do jį suim­ti, at­si­ra­do vė­liau“, – „Reu­ ters“ pa­sa­ko­jo vie­nas Va­ti­ka­no pa­ rei­gū­nas. Tą sau­lė­tą ry­tą 10.30 val. Be­ne­ dik­tas XVI pro Var­pų ar­ką pa­pa­ mo­bi­liu įva­žia­vo į Šv. Pet­ro aikš­ tę pra­dė­ti sa­vai­ti­nės au­dien­ci­jos. P.Gab­rie­le sė­dė­jo įpras­to­je vie­to­ je, vai­ruo­to­jo de­ši­nė­je. Jo ak­me­ni­ nis vei­das ne­ro­dė jo­kių emo­ci­jų. Tai bu­vo jo pa­sku­ti­nis pa­si­va­ ži­nė­ji­mas šiuo sim­bo­li­niu au­to­ mo­bi­liu, ve­žio­jan­čiu as­me­nį, ku­rį pa­sau­lis pri­pa­žįs­ta ne tik kaip 1,2 mln. Ro­mos ka­ta­li­kų ly­de­rį, bet ir kaip Va­ti­ka­no mies­to vals­ty­bės su­ ve­re­ną. Bu­te – gau­sy­bė įkal­čių

Vi­dur­die­nį agen­tai, va­do­vau­ja­mi 49 me­tų Va­ti­ka­no po­li­ci­jos va­do Do­me­ni­co Gia­ni, anks­čiau tar­na­ vu­sio Ita­li­jos slap­to­sio­se tar­ny­ bo­se ir drau­gų va­di­na­mo Mim­mo, pa­skam­bi­no į P.Gab­rie­le bu­to du­ ris ir užė­jo į vi­dų.

Žmo­nės, ku­rie pa­žįs­ ta P.Gab­rie­le, ne­ti­ki, kad mo­ty­vas ga­lė­jo bū­ti pi­ni­gai.

„Tai nė­ra pra­šmat­ni vie­ta – ke­ tu­ri kam­ba­riai, vo­nia ir vir­tu­vė“, – „Reu­ters“ pa­sa­ko­jo bu­te bu­vęs as­ muo, pa­gei­da­vęs lik­ti ne­ži­no­mas. Bu­te pa­rei­gū­nai ra­do daug slap­ tų do­ku­men­tų, pri­klau­san­čių po­ pie­žiui. „Po nau­jie­nų apie Pao­lo areš­ tą vi­si pa­si­ju­to­me nu­stė­rę, su­tri­kę ir nu­liū­dę“, – nuo­tai­kas Va­ti­ka­ne api­bū­di­no vie­nas dar­buo­to­jas. Va­ti­ka­nas ne­tu­ri ka­lė­ji­mo, to­dėl P.Gab­rie­le bu­vo už­da­ry­tas „sau­ gia­me kam­ba­ry­je“, ku­ria­me yra lo­ va ir ma­žas sta­las, Va­ti­ka­no po­li­ci­ jos sky­riu­je.

„„ Po­sū­kis: P.Gab­rie­le (vi­du­ry­je) dar ne­se­niai bu­vo vie­nas ar­ti­miau­sių Be­ne­dik­to XVI ap­lin­kos žmo­nių, o da­bar Va­ti

bus jo li­ki­mas. 

Nie­kas ne­sup­ran­ta mo­ty­vų

Vi­sus da­bar ka­muo­ja klau­si­mai: „Ko­dėl? Ko­kie mo­ty­vai? Kaip die­ vo­bai­min­gas ka­ta­li­kas ir iš­ti­ki­mas tė­vas ga­lė­jo iš­duo­ti žmo­gų, tu­rin­ tį Apaš­ta­lų ku­ni­gaikš­čio įpė­di­nio, Die­vo tar­nų tar­no ir ki­tų ti­tu­lų?“ Žmo­nės, ku­rie pa­žįs­ta P.Gab­rie­ le, ne­ti­ki, kad mo­ty­vas ga­lė­jo bū­ti pi­ni­gai. Jie tei­gia, kad lio­ka­jus, iki šiol kas­dien lan­kan­tis mi­šias po­ li­ci­jos nuo­va­do­je, ne­bū­tų ga­lė­jęs jų iš­leis­ti ne­su­kė­lęs įta­ri­mų, ne­ bent bū­tų pa­li­kęs dar­bą ar ne­tgi Ita­li­ją. Ir ko­dėl 46 me­tų vy­ras su tri­mis vai­kais tu­rė­tų no­rė­ti at­si­sa­ky­ti pa­ pras­to, bet pa­to­gaus gy­ve­ni­mo Va­ ti­ka­ne? Nors Va­ti­ka­no dar­buo­to­ jai ne­gau­na di­de­lių at­ly­gi­ni­mų, jie mo­ka ma­žus nuo­mos mo­kes­čius ir tu­ri daug ki­tų pri­vi­le­gi­jų – ne­mo­ ka pa­ja­mų mo­kes­čio, o 0,4 kv. km mies­to vals­ty­bės par­duo­tu­vė­se ga­li nu­si­pirk­ti pi­gių de­ga­lų ir mais­to. Po­pie­žiaus šei­ma

Ita­li­jos žur­na­lis­tas Gian­lui­gi Nuz­ zi, ku­ris pa­skel­bė slap­tus Va­ti­ka­no do­ku­men­tus, at­si­sa­ko at­skleis­ti

sa­vo šal­ti­nius ir tvir­ti­na, kad nie­ kam nie­ko ne­mo­kė­jo. Žmo­nės, pa­žįs­tan­tys P.Gab­rie­le, ku­ris kar­je­rą Va­ti­ka­ne pra­dė­jo nuo va­ly­to­jo pa­rei­gų, tei­gia ne­pas­te­bė­ ję jo­kių po­žy­mių, kad jis bū­tų bu­ vęs šan­ta­žuo­ja­mas ar­ba jo as­me­ ni­nis gy­ve­ni­mas kaip nors ki­taip bū­tų pri­ver­tęs jį nu­te­kin­ti do­ku­ men­tus. Be P.Gab­rie­le, į po­pie­žiaus apar­ ta­men­tus ra­ki­na­mu lif­tu iš Siks­to V kie­me­lio dar ga­li pa­tek­ti po­nti­ fi­ko as­me­ni­niai sek­re­to­riai mon­ sin­jo­rai Geor­gas Gans­wei­nas ir Alf­re­das Xue­re­bas, taip pat ke­tu­ rios mo­te­rys iš ka­ta­li­kiš­kos bend­ ri­jos „Me­mo­res Do­mi­ni“ – Car­me­ la, Lo­re­da­na, Cris­tia­na ir Ros­sel­la. Šiai bend­ri­jai pri­klau­so neįš­ven­ tin­tos mo­te­rys, pa­na­šios į vie­nuo­ les, ku­rios ka­ta­li­kiš­kai or­ga­ni­za­ci­jai „Com­mu­nion and Li­be­ra­tion“ pri­ sie­kia lai­ky­tis skur­do, skais­ty­bės ir pa­klus­nu­mo įžadų. P.Gab­rie­le fak­tiš­kai pri­klau­ sė va­di­na­ma­jai po­pie­žiaus šei­mai. Štai ko­dėl Be­ne­dik­tas XVI tre­čia­ die­nį taip liūd­nai ir kar­čiai kal­bė­ jo apie ki­lu­sį skan­da­lą.

„Mū­sų krikš­čio­niš­ka­me gy­ve­ni­ mo ke­ly­je daž­nai bū­na sun­ku­mų, ne­su­sip­ra­ti­mų ir kan­čių“, – vie­ šai sa­kė po­nti­fi­kas ir pri­dū­rė, kad žmo­gus pri­va­lo iš­lik­ti žmo­gu­mi ki­ lus konf­lik­tų, ypač sa­vo šei­mo­je. As­me­ni­niai sek­re­to­riai ir ke­tu­ rios mo­te­rys, ku­rios rū­pi­na­si bui­ ti­niais rei­ka­lais, gy­ve­na po­pie­žiaus re­zi­den­ci­jo­je, o P.Gab­rie­le su šei­ma įsi­kū­rė at­ski­ra­me bu­te ne­to­li. „Jis gy­ve­no Va­ti­ka­ne, bet ne po­ pie­žiaus apar­ta­men­tuo­se, – „Reu­ ters“ sa­kė vie­nas Va­ti­ka­no pa­rei­ gū­nas. – Jis ga­lė­jo su­si­tik­ti su bet kuo tiek pa­čia­me Va­ti­ka­ne, tiek už jo ri­bų.“ De­mas­kuo­jan­tys laiš­kai

G.Nuz­zi at­si­sa­ko at­skleis­ti, ar ga­vo ko­kios nors in­for­ma­ci­jos iš P.Gab­ rie­le. Ži­no­mo žur­na­lis­to kny­go­je pa­teik­ta as­me­ni­nė Va­ti­ka­no ko­res­ pon­den­ci­ja. Kai ku­rie do­ku­men­tai liu­di­ja apie pro­tek­ci­ją ir ko­rup­ci­ją su­da­rant su­tar­tis su Ita­li­jos bend­ ro­vė­mis, kar­di­no­lų są­moks­lus ir konf­lik­tus Va­ti­ka­no ban­ke, ku­ris ofi­cia­liai va­di­na­mas Re­li­gi­nių rei­ ka­lų ins­ti­tu­tu.


1

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

4p.

Xvii Pažaislio muzikos festivalio programa.

Pazaislio vasara 2012

pramogualeja@kaunodiena.lt Redaktorė Violeta Juodelienė

„Pasakai – „Pažaislis“, ir nieko daugiau nebereikia pridurti, – nutyla Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas Petras Bingelis. – Mes turime tokią šventą vietą...“ Kiek vėliau vėl prabyla: „Ir jeigu ją dar galime pripildyti muzikos... Kokie mes laimingi, jau dėl to gera gyventi.“

„„Trau­ka: Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo kon­cer­tas dau­gy­bei me­lo­ma­nų reiš­kia, kad pra­si­de­da dar vie­na ge­ros mu­zi­kos va­sa­ra.

 Tomo Raginos nuotr.

Mu­zi­ka, įpras­mi­nan­ti va­sa­rą En­ri­ka Strio­gai­tė e.striogaite@diena.lt

Mu­zi­ka die­viš­ko­je erd­vė­je

Prieš ke­lio­li­ka me­tų pir­mą­kart į Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lį at­vy­kęs smui­ko vir­tuo­zas Ye­hu­di Me­nu­hi­ nas, įžen­gęs į Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no erd­vę, su­si­kau­pęs ku­rį lai­ką vaikš­ čio­jo po ją ir stab­te­lė­jęs ty­liai iš­ta­ rė: „Jūs to­kie lai­min­gi, tu­ri­te Die­ vo pa­ly­tė­tą vie­tą.“ Pa­žais­lio vie­nuo­ly­nas dar prieš 18 me­tų pa­trau­kė bū­si­mo­jo mu­zi­kos fes­ti­va­lio su­ma­ny­to­jus. „Gast­ro­liuo­ da­mi po pa­sau­lį iš­gir­do­me ne vie­ną kon­cer­tą po at­vi­ru dan­gu­mi įspū­din­ gos gam­tos ir ar­chi­tek­tū­ros vie­to­se, – pri­si­me­na fes­ti­va­lio koor­di­na­to­rius Jus­ti­nas Krėpš­ta. – Grį­žus po ke­lio­ nių lik­da­vo kaž­koks il­ge­sys.“ Tas il­ge­sys, pro­fe­sio­na­lus mu­zi­ ki­nis iš­si­la­vi­ni­mas, pa­žin­tys ke­lio­ nė­se su gar­siais mu­zi­kais su­bran­ di­no fes­ti­va­lio min­tį – į kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tus po at­vi­ru dan­ gu­mi žmo­nes pa­kvies­ti va­sa­rą. „Mū­sų ša­lies kli­ma­tas toks, kad mes ir taip per­ne­lyg daug lai­ko pra­lei­džia­me už­da­ro­se pa­tal­po­se, – pa­ste­bi J.Krėpš­ta, – to­dėl va­sa­ra – lai­kas, kai ga­li­me pa­bū­ti gam­to­

je, ku­ri lie­tu­viui la­bai bran­gi.“ Juo la­biau kad gam­tos, ar­chi­tek­tū­ros ir mu­zi­kos sin­te­zė ga­li ne tik pa­pil­ dy­ti vie­na ki­tą, bet do­va­no­ti vi­siš­ kai nau­jų, uni­ka­lių – Pa­žais­lio mu­ zi­kos fes­ti­va­lio – įspū­džių.

Ye­hu­di Me­nu­hi­nas:

Jūs to­kie lai­min­gi, tu­ri­te Die­vo pa­ly­tė­ tą vie­tą.

Prieš 18 me­tų Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ ne su­ren­gę pir­mą­jį, dar ne fes­ti­va­lio, kon­cer­tą, į ku­rį žmo­nės plū­do tar­si į at­lai­dus, mu­zi­kos fes­ti­va­lio su­ma­ny­ to­jai su­pra­to: Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ ti­va­lio rei­kia to­li gra­žu ne tik jiems. Ant suo­liu­kų, pa­tie­sa­lų, tie­siog ant žo­lės įsi­tai­sę žmo­nės su­si­kau­pę, nu­ ri­mę klau­sė­si. „O po to, re­gis, bu­vo ge­res­ni, kaž­kaip nu­skaid­rė­ję, ir kal­ bė­jo­si gal­būt vie­nas su ki­tu dau­ giau“, – šyp­te­lė­ja P.Bin­ge­lis. At­ra­di­mo džiaugs­mas

Šiais me­tais Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ ti­va­lis ren­gia­mas jau sep­ty­nio­lik­tus

me­tus. „Taip, tai jau bran­dus fes­ti­ va­lis, Lie­tu­vos kul­tū­ros kon­teks­te tu­rin­tis sa­vo ni­šą, sa­vo klau­sy­to­ ją“, – džiau­gia­si J.Krėpš­ta. Mu­ zi­kos šven­tė jau se­no­kai yra nu­ skam­bė­ju­si to­li už Lie­tu­vos ri­bų, į fes­ti­va­lį va­žiuo­ja ge­ros mu­zi­kos klau­sy­to­jai iš vi­so pa­sau­lio. „Per­nai vis dėl­to kiek nu­ste­bo­me, kai Ša­kių ra­jo­ne, Zyp­lių dva­re, prieš kon­cer­tą iš­gir­do­me gy­vai be­si­šne­ ku­čiuo­jan­čius pran­cū­zus, – pri­si­ me­na P.Bin­ge­lis. – Ne­su­si­lai­kė­ me ne­pas­mal­sa­vę, kaip jie at­vy­ko į ga­na ato­kų Lie­tu­vos kam­pe­lį. Pa­ si­ro­do, pran­cū­zai kas­met pa­si­do­ mi fes­ti­va­lio mu­zi­ki­ne pro­gra­ma ir at­vy­kę į Lie­tu­vą su že­mė­la­piu ran­ ko­se su­si­ran­da fes­ti­va­lio kon­cer­tų vie­tas, taip ir pa­ke­liau­da­mi, ir pa­ klau­sy­da­mi ge­ros mu­zi­kos.“ „Kiek­vie­nais me­tais sten­gia­ mės ieš­ko­ti nau­jų erd­vių, – pa­ti­ki­ na J.Krėpš­ta, – sten­gia­mės neuž­si­ sė­dė­ti. Ki­ta ver­tus, mums ir pa­tiems sma­gu at­ras­ti nau­jų, kar­tais ir ne­ti­ kė­tų vie­tų, ku­rio­se su­skam­ba pui­ ki mu­zi­ka ir, be­je, bū­na dar ir taip, kad ta vie­ta, prieš tai bu­vu­si ap­leis­ ta, at­gy­ja, ją su­tvar­ko, su­re­mon­tuo­ ja, o drau­ge, kas itin sma­gu, pa­si­bel­ džia­me į nau­jų klau­sy­to­jų šir­dis.“

Neuž­gęs­tan­ti kū­ry­bos ug­nis

Kau­no sty­gi­nių kvar­te­to va­do­vas, vio­lon­če­li­nin­kas Sau­lius Bar­tu­lis, su kvar­te­tu fes­ti­va­ly­je da­ly­vau­jan­ tis taip pat jau sep­ty­nio­lik­tą kar­tą, pri­si­me­na: „Fes­ti­va­lio kū­ry­bi­nio ke­lio pa­čio­je pra­džio­je su kvar­te­ tu gro­jau Za­pyš­kio baž­ny­čio­je. Vi­ siems klau­sy­to­jams bu­vo eg­zo­tiš­ kas įvy­kis: pie­vo­je ga­no­si kar­vės, nuo­sta­bi gam­ta ir pui­kios akus­ti­ kos baž­ny­čios go­ti­ka.“ Pa­si­džiau­gęs, kad iki šių die­nų fes­ti­va­lio va­do­vai to­kių neįp­ras­tų erd­vių ra­do be­ga­lę, mu­zi­kan­tas pa­ ste­bė­jo: šie­met Kau­no kvar­te­tas su dai­ni­nin­ke No­ra Pet­ro­čen­ko kon­ cer­tuos nau­jo­je Pa­žais­lio fes­ti­va­lio erd­vė­je – Rau­dond­va­rio pi­ly­je. Ka­dai­se nau­ja fes­ti­va­lio erd­vė bu­vo ir Kau­no pi­lis, ku­rią fes­ti­va­lio ren­gė­jai iš­va­lė ir pa­sta­tė pir­mą is­ to­ri­nį spek­tak­lį, taip pat su­trau­ku­sį mi­nias žmo­nių. „Šį­met bus pa­sta­ ty­tas pen­kio­lik­ta­sis is­to­ri­nis spek­ tak­lis, nes ma­to­me, kad jo žmo­ nėms la­bai rei­kia, – sa­ko J.Krėpš­ta. Mi­nint Mai­ro­nio gi­mi­mo 150-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes, is­to­ri­nis vai­di­ni­ mas bus pa­sta­ty­tas pa­gal Mai­ro­nio is­to­ri­nę dra­mą „Di­dy­sis Vytautas– karalius“.

Komentaras

Se­suo Li­di­ja Edi­ta Ši­cai­tė

P

a­ž ais­l io mu­z i­kos fes­t i­va­l is – tar­si dar vie­nas vie­nuo­ly­ no me­tų lai­kas, ku­ris iš­gy­ve­ na­mas kaip uni­ka­lus. Šio lai­ ko penk­li­nė­je pa­to­giai įsi­tai­so na­tos ir draus­min­gai lau­kia bū­ti pa­ža­din­tos su­bti­laus di­ri­gen­to ran­kos mos­to. Vie­ nuo­ly­no gy­ve­ni­mo rit­mas tar­si iš­tie­sia ran­ką mu­zi­kos gar­sų rit­mui ir drau­gau­ ja abu iš­ti­sus tris mė­ne­sius. No­rin­čiam ar no­rin­čiai pa­jus­ti šį lai­ką rei­kia at­si­ ver­ti ty­los ir gar­so su­si­ti­ki­mo aki­mir­ kos pa­jau­tai. Jo­je tel­pa ir die­viš­ko­sios, ir žmo­giš­ko­sios kū­ry­bos ki­birkš­tis... Fes­ti­ va­lio re­per­tua­ro kū­ri­niai, skam­ban­tys mū­sų vie­nuo­ly­no erd­vė­je, tar­si kurs­to fi­lo­so­fuo­ti apie tris lai­kus – praei­ties da­ bar­tį, da­bar­ties da­bar­tį ir atei­ties da­bar­ tį. Jie yra mū­sų sie­lo­se ir nie­kur ki­tur jų ne­ma­ty­ti. Praei­ties da­bar­tis yra kū­ ri­nio at­min­tis, at­si­ve­jan­ti mus iš ke­lių šimt­me­čių, da­bar­ties da­bar­tis – gir­di­ mas kū­ri­nys, o atei­ties da­bar­tis – gir­di­ mo gar­sų pa­sau­lio su­vo­ki­mas. Gi­mu­si fi­lo­so­fi­nė min­tis įsi­ka­bi­na į ba­ro­ko ar­ chi­tek­tū­ros abė­cė­lę – vin­giuo­tą li­ni­ją ir nu­sė­da baž­ny­čios kuo­ruo­se. Ir taip kar­ to­ja­si kas­met. Kar­to­tė užants­pau­duo­ja­ ma vie­nuo­ly­no var­po skam­be­siu.


2

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

Pažaislio

vasara 2012 Festivalio kronika: ryškiausios spalvos

Per še­šio­li­ka gy­va­vi­mo me­ tų Pa­žais­lio mu­ zi­kos fes­ti­va­ly­ je jau įvy­ko dau­ giau nei 500 ren­gi­nių.

Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio prie­ šis­to­rė sie­kia 1995-ųjų va­sa­rą, pa­ tį lie­pos pa­bai­gos karš­ty­me­tį, kai į Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no šven­to­rių su­si­rin­ko apie 3000 mies­tie­čių ir mies­to sve­čių pa­si­klau­sy­ti mu­zi­ kos. Tą­syk Pet­ro Bin­ge­lio di­ri­guo­ ja­mas Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras su Lie­tu­vos na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru ir so­lis­tais Re­gi­na Ma­ ciū­te (sop­ra­nas), Ine­sa Li­na­bur­gy­ te (me­co­sop­ra­nas), Al­gir­du Ja­nu­tu (te­no­ras) ir Vla­di­mi­ru Prud­ni­ko­vu (bo­sas) at­li­ko Geor­go Fried­ri­cho Hände­lio ora­to­ri­ją „Me­si­jas“. Dau­ gy­bės klau­sy­to­jų dė­me­sys, ge­ra­ no­riš­ku­mas ir dė­kin­gu­mas įkvė­pė or­ga­ni­za­to­rius jau ki­tų me­tų va­sa­ rą su­reng­ti pir­mą­jį Pa­žais­lio mu­zi­ kos fes­ti­va­lį. 1996 m.

Bir­že­lio 2 d. Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ no kie­me su­skam­bę Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ora­to­ri­jos „Kris­tus Aly­vų kal­ne“ gar­sai pa­žy­mė­jo pir­ mo­jo Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio, o sy­kiu ir jo is­to­ri­jos pra­džią. Lie­pos 6 d. Kau­no pi­ly­je bu­vo pa­ ro­dy­ta Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus dra­ ma „Min­dau­gas“, re­ži­suo­ta Ire­nos Bu­čie­nės (1940–2001). Pag­rin­di­nį vaid­me­nį su­kū­rė ak­to­rius Re­gi­man­ tas Ado­mai­tis. Šis spek­tak­lis pra­dė­jo is­to­ri­nių dra­mų, de­di­kuo­tų Vals­ty­ bės die­nai, tra­di­ci­ją Kau­no mies­te. I fes­ti­va­ly­je įvy­ko 15 ren­gi­nių. 1997 m.

ES him­nu – Lud­wi­go van Beet­ho­ve­ no IX sim­fo­ni­ja ge­gu­žės 31 d. pra­si­ dė­jo II Pa­žais­lio muzikos fes­ti­va­lis. Vei­ka­lą grie­žė gar­su­sis „Phil­har­ mo­nie der Na­tio­nen“ or­kest­ras, va­do­vau­jamas žy­maus pia­nis­to ir di­ri­gen­to Jus­to Frant­zo. 1997 m. lie­pos 3 d. pir­mą­syk Kau­ne lan­kė­si pa­sau­lio mu­zi­kos le­gen­da – lor­das Ye­hu­di Me­nu­hi­ nas (1916–1999). Jis di­ri­ga­vo Fran­ zo Schu­ber­to Mi­šias As-dur. II fes­ti­va­ly­je įvy­ko 25 ren­gi­niai. 1998 m.

III Pa­žais­lio muzikos fes­ti­va­lį pra­ dė­jo iš­skir­ti­niai sve­čiai: BBC fil­ har­mo­ni­jos or­kest­ras iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, di­ri­guo­ja­mas Ya­no Pas­ ca­lio Tor­te­lier. Rugp­jū­čio 2 d. pir­mą­syk Šv. Jur­ gio baž­ny­čio­je kon­cer­ta­vo Štut­gar­ to ka­me­ri­nis cho­ras ir Štut­gar­to ba­ ro­ko or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mi pa­sau­lio

gar­se­ny­bės Frie­de­rio Ber­nius. III fes­ti­va­ly­je įvy­ko 32 ren­gi­niai. 1999 m.

Bir­že­lio 6 d. su­reng­tas lor­do Y.Me­ nu­hi­no at­mi­ni­mui skir­tas kon­cer­ tas, ku­ria­me skam­bė­jo Var­šu­vos sim­fo­ni­nio or­kest­ro „Sin­fo­nia Var­ so­via“ ir Kau­no vals­ty­bi­nio cho­ro at­lie­ka­mos Franzo Schuberto Ke­ tvirtoji simfonija ir Gioa­chi­no Ros­ si­ni „Sta­bat Ma­ter“. Bir­že­lio 19 d. Šv. Jur­gio baž­ny­ čio­je grie­žė 1992 m. įkur­tas Ru­si­ jos ka­me­ri­nis or­kest­ras „Mask­vos so­lis­tai“. Or­kest­ro va­do­vas ir di­ri­ gen­tas Ju­ri­jus Baš­me­tas tą­syk pa­ si­ro­dė ir so­lis­to amp­lua. IV fes­ti­va­ly­je įvy­ko 35 ren­gi­niai.

2007 m. bir­že­lio 3 d. Pa­žais­lio vie­nuo­ ly­ne nu­skam­bė­ju­si „The Queen Symp­ho­ ny“ su­do­mi­no re­kor­ diš­kai daug klau­sy­ to­jų – be­veik 5 tūkst.

2000 m.

Bir­že­lio 3 d. Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čio­ je grie­žė žė­rin­tis ka­me­ri­nis or­kest­ ras „Mask­vos vir­tuo­zai“, di­ri­guo­ ja­mas Vla­di­mi­ro Spi­va­ko­vo. Vals­ty­bės die­ną dau­giau ne­gu 5 tūkst. žiū­ro­vų Kau­no pi­lies priei­go­se ma­tė Vin­co My­ko­lai­čio-Pu­ti­no is­ to­ri­nę dra­mą „Val­do­vas“. Šis spek­ tak­lis bu­vo pa­sku­ti­nis , ku­rį dar spė­ jo su­sty­guo­ti re­ži­sie­rė I.Bu­čie­nė. V fes­ti­va­ly­je įvy­ko 36 ren­gi­niai. 2001 m.

Bir­že­lio 1 d. Pa­žais­lio var­pai skel­ bė fes­ti­va­lio pra­džią. Giu­sep­pe Ver­ di ope­ros „Si­mo­nas Bo­ka­neg­ra“ kon­cer­ti­nį va­rian­tą at­li­ko Gin­ta­ ro Rin­ke­vi­čiaus di­ri­guo­ja­mas Lie­ tu­vos vals­ty­bi­nis or­kest­ras, dai­ na­vo Kau­no vals­ty­bi­nis simfoninis cho­ras, so­lis­tai Ire­na Mil­ke­vi­čiū­tė, Ro­ma­nas Mai­bo­ro­da, Ser­ge­jus La­ ri­nas. Rugp­jū­čio 12 d. G.Ver­di „Re­ quiem“ iš­gir­do­me Pa­sau­lio fes­ ti­va­lio cho­ro, ku­ria­me gie­do­jo tūks­tan­tis dai­ni­nin­kų iš sep­ty­nių Eu­ro­pos ša­lių, in­terp­re­ta­ci­jo­je. VI fes­ti­va­ly­je įvy­ko 38 ren­gi­niai.

2002 m.

Bir­že­lio 9 d. Piot­ro Čai­kovs­kio I kon­cer­tą for­te­pi­jo­nui su or­kest­ru b-moll skam­bi­no pia­nis­tas La­za­ ris Ber­ma­nas (1930–2005). Bir­že­lio 20 d. prie di­ri­gen­to pul­to Pa­žais­lio šven­to­riu­je sto­ vė­jo žy­mus len­kų kom­po­zi­to­rius Krzysz­to­fas Pen­de­rec­kis. Viešė­ damas mūsų mieste jis diriga­ vo savo veikalą-simfoniją „Sep­ tyni Jeruzalės vartai“, kurį atliko Lietuvos nacionalinis orkestras, Kauno valstybinis choras ir ketu­ ri lenkų solistai. VII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 28 ren­gi­niai.

2006 m.

Bir­že­lio 18 d. – pa­sau­li­nė prem­je­ ra: mu­zi­kų iš Šve­di­jos, Nor­ve­gi­jos, Es­ti­jos ir Lie­tu­vos at­lik­tas pro­jek­ tas „AB­BA in Symp­ho­ny“. Lie­pos 2 d. tra­di­ci­nis spek­tak­ lis Kau­no pi­ly­je „Gies­mė apie Min­ dau­gą“, skirtas kompozicijos auto­ riaus ir režisieriaus Vytauto Gri­golio (1951–2006) atminimui. Sce­ni­nės adap­ta­ci­jos re­ži­sie­riaus amp­lua de­ biu­ta­vo Vy­tau­tas Rum­šas. Gra­žios tra­di­ci­jos pra­džia – lie­ pos 9 d. su­reng­tas pir­ma­sis kon­ cer­tas „Jo­han­no Straus­so mu­zi­ka ant van­dens“ Jachtk­lu­be. XI fes­ti­va­ly­je įvy­ko 40 ren­gi­nių.

2003 m.

Ge­du­lo ir vil­ties die­ną pir­mą­syk Kau­no klau­sy­to­jai iš­gir­do žy­mų­ jį gru­zi­nų kom­po­zi­to­riaus Gi­jos Kan­če­li kū­ri­nį „Styx“ al­tui, miš­ riam cho­rui ir or­kest­rui, ku­rį at­ li­ko Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ ni­nis or­kest­ras, Kauno valstybinis choras ir altininkas Arūnas Stat­ kus, diriguojami Juozo Domarko. Rugp­jū­čio 24 d. pir­mą­syk bu­vo su­reng­tas kon­cer­tas Kau­no si­na­ go­go­je. Skam­bė­jo kom­po­zi­to­riaus Gied­riaus Kup­re­vi­čiaus li­tur­gi­nė dra­ma smui­kui so­lo, cho­rui, vy­rų ir mo­te­rų ok­te­tams „Sep­ty­ni Do­ vy­do klau­si­mai ir rau­da“. VIII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 34 ren­gi­niai. 2004 m.

Bir­že­lio 11 d. me­lo­ma­nai iš­gir­do Ai­ri­jos ka­me­ri­nį or­kest­rą, skam­ bi­no pia­nis­tas iš Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos Fing­hi­nas Col­lin­sas. Bir­že­lio 12 d. Jo­ha­nes­so Brahm­ so „Vo­kiš­ko­jo Re­quiem“ ka­me­ ri­nę ver­si­ją at­li­ko pia­nis­tai Mū­ za Ru­bac­ky­tė ir Pier­re Réach, As­ta Krikš­čiū­nai­tė (sop­ra­nas) ir Vy­tau­ tas Juo­za­pai­tis (ba­ri­to­nas). IX fes­ti­va­ly­je įvy­ko 37 ren­gi­niai. 2005 m.

Bir­že­lio 9 d. Pa­žais­lio muzikos fes­ti­va­ly­je sve­čiai iš Aust­ri­jos – il­gaam­žis sim­fo­ni­nis or­kest­ras „Tonkünst­ler“, ku­riam va­do­vau­ja cha­riz­ma­tiš­ka­sis di­ri­gen­tas Krist­ ja­nas Järvi (JAV/Estija). Pir­mą kar­tą fes­ti­va­lio is­to­ri­jo­je or­kest­rui va­do­va­vo di­ri­gen­tė mo­ te­ris – rugp­jū­čio 9 d. Kau­no fil­ har­mo­ni­jo­je gir­dė­jo­me or­kest­rą iš Azi­jos – Hon­kon­go sin­fo­nie­tą, di­ ri­guo­ja­mą Yip Wing Sze. X fes­ti­va­ly­je įvy­ko 42 ren­gi­niai.

2009 m.

De­šimt mu­zi­kan­tų, vie­nas kon­ cer­ti­nis for­te­pi­jo­nas ir or­kest­ro skam­be­sys? Bir­že­lio 4 d. Kau­no vals­ty­bi­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je į an­ samb­lio „The Bo­wed Pia­no En­ semb­l e“ kon­c er­t ą su­s i­r in­k u­ si pub­li­ka iš­gir­do ir pa­ti­kė­jo, kad ga­li bū­ti ir taip. Bir­že­lio 21 d. Bab­ty­no-Že­mait­ kie­mio dva­re klau­sy­to­jai pir­mą­syk fes­ti­va­lio is­to­ri­jo­je iš­gir­do lū­pi­nę ar­mo­ni­kė­lę, ku­ria gro­jo vir­tuo­zas iš Ita­li­jos Gian­lu­ca Lit­te­ra su mū­ sų sty­gi­nių an­samb­liu „Ca­me­ra­ ta Klai­pė­da“ ir smui­ki­nin­ku V.Če­ pins­kiu. XIV fes­ti­va­ly­je įvy­ko 32 ren­gi­niai.

2007 m.

Bir­že­lio 3 d. Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ne nu­skam­bė­ju­si „The Queen Symp­ ho­ny“, su­kur­ta pa­gal Fred­die Mer­ cu­ry ir gru­pės „Queen“ dai­nas, su­do­mi­no re­kor­diš­kai daug klau­ sy­to­jų – be­veik 5 tūkst. Sim­fo­ni­ją at­li­ko Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis sim­fo­ ni­nis or­kest­ras, Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras, so­lis­tai: Sau­lė Rin­ke­vi­čiū­tė (smui­kas), Rū­ta Rin­ke­vi­čiū­tė (for­ te­pi­jo­nas), Vi­ta Šiugž­di­nie­nė (vio­ lon­če­lė) ir di­ri­gen­tas Gintaras Rin­ ke­vi­čius. Vi­s o­j e Eu­ro­p o­j e mi­n i­m as 400-asis ope­ros žan­ro gim­ta­die­nis at­si­spin­dė­jo ir Pa­žais­lio fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je. Pir­mą kar­tą Kau­ne at­ lik­ta XVI a. ita­lų kom­po­zi­to­riaus Ora­zio Vec­chi mad­ri­ga­li­nė ko­me­ di­ja „Am­fi­par­na­sas“; Bab­ty­noŽe­mait­kie­mio dva­re nu­skam­bė­ jo Mi­ko Pet­raus­ko ope­ra „Bi­ru­tė“; jau­di­nan­čią ar­gen­ti­nie­čių jau­nos mo­ters is­to­ri­ją žiū­ro­vams pa­sa­ko­ jo As­to­ro Piaz­zol­los tan­go ope­ra „Ma­ria de Bue­nos Ai­res“. XII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 37 ren­gi­niai. 2008 m.

Bir­že­lio 8 d. – su­kre­čian­ti Kar­men iš Ku­bos is­to­ri­ja. Mar­ti­no Gell­ne­ rio, Wer­ne­rio Stran­kos ir Kim Dud­ dy la­ti­no po­po­pe­ros „Car­men Cu­ ba­na“ (kon­cer­ti­nė ver­si­ja) prem­je­ra Lie­tu­vo­je, ku­rio­je da­ly­va­vo at­li­kė­ jai net iš 9 ša­lių. Kla­si­kos gur­ma­nai su­lau­kė net dvie­jų aukš­čiau­sio ly­gio ka­me­ri­ nių or­kest­rų pa­si­ro­dy­mų – fes­ti­va­ ly­je kon­cer­ta­vo Er­mi­ta­žo ka­me­ri­ nis or­kest­ras (Ru­si­ja), di­ri­guo­ja­mas Sau­liaus Son­dec­kio ir „Ca­me­ra­ta Bern“ (Švei­ca­ri­ja). XIII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 39 ren­gi­niai.

2010 m.

Sa­vi­tai fes­ti­va­ly­je de­biu­ta­vo pub­li­ kai jau pa­žįs­ta­mas vie­nas gar­siau­ sių pa­sau­ly­je vio­lon­če­lės vir­tuo­zų Alek­sand­ras Knia­ze­vas iš Ru­si­jos. Ap­vaiz­dos my­li­mas mu­zi­kas bir­ že­lio 4 d. pa­si­ro­dė var­go­ni­nin­ ko amp­lua ir pa­do­va­no­jo klau­sy­ to­jams Jo­han­no Se­bas­tia­no Ba­cho kū­ri­nių va­lan­dą. Ypa­tin­gas fes­ti­va­lio ak­cen­tas – pa­sau­li­nė fla­men­ko aist­rą ir kla­si­ ki­nės mu­zi­kos sod­ru­mą jun­gian­ čio pro­jek­to prem­je­ra. Fla­men­ko mu­zi­kos meist­ro And­reaso Ma­rios Ger­me­ko pro­jek­tas bu­vo už­sa­ky­ tas Aust­ri­jos or­kest­ro, bet šį kar­tą juos ap­len­kė Kau­no mies­to sim­fo­ ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas Mar­ ty­no Staš­kaus. Bir­že­lio 26 bei 27 d. klau­sy­to­jai ža­vė­jo­si pro­gra­ma, ku­ rio­je or­kest­ro skam­be­sys su­si­py­nė su ne­var­žo­mais fla­men­ko rit­mais, vo­ka­lu ir gai­va­lin­gu šo­kiu. XV fes­ti­va­ly­je įvy­ko 36 ren­gi­niai. 2011 m.

Net sep­ty­n iuo­se kon­cer­t uo­ se skam­bė­jo or­kest­rų at­lie­ka­ma mu­zi­ka. Gre­ta ryš­kiau­sių Lie­tu­ vos ko­lek­ty­vų gir­dė­jo­me ir už­sie­ nio sve­čius: bir­že­lio 19 d. pa­si­ro­dė Tai­pė­jaus fil­har­mo­ni­jos or­kest­ras, o lie­pos pa­bai­go­je – Bal­ti­jos jau­ni­ mo fil­har­mo­ni­jos or­kest­ras, ku­riam va­do­va­vo K.Järvi. Rugp­jū­čio 28 d. Pa­žais­lio vie­ nuo­ly­ne iš­gir­do­me dar vie­ną dra­ ma­tiš­ką is­to­ri­ją – Gia­co­mo Puc­ci­ni ope­ro­je „La Ron­di­ne“ (Kregž­du­tė) pa­grin­di­nius vaid­me­nis at­li­ko vieš­ nia iš JAV, sop­ra­nas Elai­ne Al­va­rez ir te­no­ras Ed­ga­ras Mont­vi­das. XVI fes­ti­va­ly­je įvy­ko 37 ren­gi­niai.


3

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

Pažaislio

vasara 2012 Gin­ta­ras Ugians­k is

Ūkio Ban­ko Val­dy­bos pir­mi­nin­kas

D

žiau­g iuo­s i, kad Pa­ž ais­l io mu­z i­kos fes­t i­v a­l io ren­ gė­jai, me­n i­n in­k ai, kū­rė­jai su ne­blės­t an­č ia ener­g i­j a kas­met pa­s iū­lo iš­skir­t i­n ių ir įsi­m in­ ti­nų ren­g i­n ių, ku­r ie su­tei­k ia ga­l i­my­ bę tu­r i­n in­gai ir pra­s min­gai pra­leis­t i va­s a­r ą ne tik Kau­ne, Vil­n iu­j e, bet ir ma­žes­n iuo­s e ša­l ies mies­t uo­s e. Šis fes­t i­va­l io or­ga­n i­za­to­r ių už­si­brėž­

Al­vy­das To­mas Skė­rys

tas už­da­vi­nys yra ypač svar­bus sklei­ džiant ir pro­pa­g uo­jant aukš­to ly­g io me­ną bei mu­zi­ką vi­sos ša­lies mas­tu. Sma­gu, kad jis sėk­min­gai ir nuo­sek­liai įgy­ven­di­na­mas. Lin­kiu vi­siems ir šią va­sa­rą su Pa­žais­ lio mu­z i­kos fes­t i­va­l iu pa­jus­t i iš­skir­ ti­nės mu­zi­kos ir me­no tei­kia­mą dva­ si­nę at­gai­vą ir pa­t ir­t i neiš­d il­do­mų įspū­džių. Lin­kiu vi­siems fes­ti­va­lio ren­gė­jams ir me­ni­nin­kams kū­ry­bi­nio įkvė­pi­mo ir po­lė­kio.

LE­XUS at­sto­vy­bių, UAB „Au­to­to­ja“ ir UAB „Mo­to­to­ja“ Lie­tu­vo­je val­dy­bos pir­mi­nin­kas

P

ir­miau­siai no­r iu pa­si­d žiaug­ ti, kad Pa­ž ais­l io mu­z i­kos fes­t i­va­l is jau sep­t y­n io­l ik­t ą va­s a­rą kvie­č ia mus į sa­vo ne­p ap­ras­t us pa­s i­ro­dy­mus, ren­g ia­ mus įvai­r io­se vie­to­se. Tai – vie­n as di­d žiau­s ių Lie­t u­vo­ je vyks­t an­č ių kul­t ū­r i­n ių ren­g i­n ių, džiu­g i­n an­t is ir ste­b i­n an­t is lan­k y­

to­j us ne­p a­k ar­t o­j a­m ais kon­c er­t ais bei lei­d žian­t is vi­s uo­m e­n ei su­s i­p a­ žin­t i su įvai­r iais kū­r ė­j ais ir me­n i­ nin­k ais. Mums la­b ai ma­lo­nu šiais me­t ais pri­ si­d ė­t i prie šio iš­s kir­t i­n io ren­g i­n io, tad lin­k i­me šiam mu­z i­kos fes­t i­v a­ liui ir atei­t y­j e iš­l ai­k y­t i sa­vo ver­t y­ bes, džiu­g in­t i mus sa­vo nau­j o­m is idė­j o­m is bei įvai­r ia­p u­s iais ir di­n a­ miš­k ais pa­s i­ro­dy­m ais. O lan­k y­to­ jams lin­k i­me pa­s i­s em­t i ge­ros nuo­ tai­kos ir ener­g i­j os.

Dėkojame

Festivalio bankas

festivalį pristato

didysis rėmėjas Festivalį remia:

Lietuvos respublikos kultūros ministerija

Festivalio dienraštis

informacinis partneris

Pagrindiniai rėmėjai:

Kauno miesto savivaldybė

informaciniai rėmėjai:

www.kaunodiena.lt rėmėjai:

Kauno rajono savivaldybė

Partneriai:

Arvydo baryso filmų kūrimo kompanija


4

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

Pažaislio

vasara 2012

Xvii Pažaislio muzikos festivalis PRADEDAMASIS KONCERTAS Birželio 3 d., sekmadienį, 19 val. Pažaislio vienuolyne LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: Lilija Gubaidulina (sopranas) Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas) Vaidas Vyšniauskas (tenoras) Liudas Mikalauskas (bosas) Dirigentas Gintaras Rinkevičius Antonio Vivaldi – Gloria Arijos ir ansambliai iš Vincenzo Bellini, Giuseppe Verdi, Gaetano Donizetti, Jacques Offenbach, Paul Abraham operų ir operečių Bilietų kaina: 20, 30 Lt Birželio 8 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistai – Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo laureatai: Justina Maria Doerup (smuikas) Stasys Makštutis (klarnetas) Artūras Šukys (klarnetas) Kristina Annamukhamedova (fortepijonas) Dirigentas Martynas Staškus Wolfgang Amadeus Mozart, Franz Krommer, Simas Šakenis, Camille Saint-Saëns, Felix Mendelssohn Bilietų kaina: 15, 20 Lt Birželio 9 d., šeštadienį, 16 val. Žemaitijos kolegijos Rietavo fakulteto salėje Lietuvos pirmosios muzikos mokyklos įkūrimo 140-osioms metinėms KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistai: Joana Gedmintaitė (sopranas) Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo laureatai: Stasys Makštutis (klarnetas) Artūras Šukys (klarnetas) Dirigentas Martynas Staškus Franz Krommer, Balys Dvarionas, Johann Strauss, Franz Lehár, Leonard Bernstein Įėjimas nemokamas Birželio 9 d., šeštadienį, 17 val. Zyplių dvare Ansamblis ALLA TRE Aušra Lukoševičiūtė (fleita) Algimantas Treikauskas (fleita) Aušra Bartkevičiūtė-Gelusevičienė (fortepijonas) Pierre Prowo, Georg Philipp Telemann, Samuel Wesley, Claude Debussy, Robert Schumann, Franz Doppler, Hector Berlioz Bilieto kaina 12 Lt Birželio 10 d., sekmadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Smuiko legenda Pierre Amoyal (smuikas, Prancūzija) Darius Mažintas (fortepijonas) Edvard Grieg, Robert Schumann, Fritz Kreisler, Jules Massenet, César Franck Bilietų kaina: 15, 20 Lt

Birželio 15 d., penktadienį, 17.30 val. Žiežmarių Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje Birželio 16 d., šeštadienį, 17 val. Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje Birželio 17 d., sekmadienį, 17 val. Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Maironio 150-osioms gimimo metinėms KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

Birželio 30 d., šeštadienį, 19 val. Lietuvos liaudies buities muziejaus Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje FILADELFIJOS BERNIUKŲ CHORAS (JAV) Vadovas ir dirigentas Jeffrey R.Smith (JAV) Franz Schubert – Mišios G-dur Sakralinė JAV kompozitorių muzika ir spiričiueliai Bilieto kaina 12 Lt

Birželio 17 d., sekmadienį, 19 val. BabtynoŽemaitkiemio dvare Balalaikos genijus Aleksej Arkhipovskij (balalaika, Rusija)

Liepos 1 d., sekmadienį, 19 val. Pažaislio vienuolyno bažnyčioje Laudate pueri Dominum XVI ir XVII a. sandūros mišparų rekonstrukcija Zigmanto III Vazos rūmų koplyčioje Projekto muzikiniai vadovai: Maria Skiba (Lenkija-Vokietija), Darius Stabinskas, Gintautas Venislovas Choras ir konsortas BREVIS Choro solistai: Maria Skiba, Edita Bagdonaitė-Venislovienė, Vilija Mažintaitė, Kęstutis Jakeliūnas, Mindaugas Bargaila, Gintautas Venislovas, Modestas Jankūnas, Nerijus Masevičius Konsortas: Darius Stabinskas (sopraninė viola da gamba) Mateusz Kowalski (tenorinė viola da gamba, Lenkija) Robertas Bliškevičius (bosinė viola da gamba) Justyna Rekść-Raubo (bosinė viola da gamba, Lenkija) Frank Pschichholz (liutnia, teorba, Vokietija) Gösta Funk (vargonai, Vokietija)

Bilieto kaina 25 Lt

Įėjimas nemokamas

Birželio 20 d., trečiadienį, 19 val. „TonyResort“ poilsio ir pramogų parke Anupriškėse Johanno Strausso muzika prie ežero KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistės: Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė (sopranas) Jurgita Šalčiūtė (mecosopranas) Dirigentas Petras Bingelis Koncertą veda muzikologas Viktoras Gerulaitis Bilieto kaina 20 Lt

Liepos 5 d., ketvirtadienį, 21.30 val. Kauno pilyje Maironio 150-osioms gimimo metinėms

Dirigentas Petras Bingelis Maironio eiles skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius Programoje – lietuvių kompozitorių chorinė muzika Maironio eilėmis Įėjimas nemokamas Birželio 16 d., šeštadienį, 17 val. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Gaiviam garsų pavėsyje Sigutė Stonytė (sopranas) Viktoras Gerasimovas (sopranistas) Jurgis Karnavičius (fortepijonas) Georg Friedrich Händel, Wolfgang Amadeus Mozart, Balys Dvarionas, Jacques Offenbach, Giacomo Puccini, Henry Purcell, George Gershwin, Léo Delibes Bilieto kaina 15 Lt

Birželio 24 d., sekmadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Karmen, Karmen, Karmen Judita Leitaitė (mecosopranas) Rūta Mikelaitytė-Kašubienė (fortepijonas) Natalija Kovaliova (šokis) Manuel de Falla, Georges Bizet, Manuel Ponce, Rodrigo Sarsos, Xavier Romero Bilietų kaina: 10, 15 Lt Birželio 28 d., ketvirtadienį, 19 val. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje Skirta Maironiui LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas Sergej Krylov KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Dirigentas Petras Bingelis Maironio eiles skaito prelatas Vytautas Vaičiūnas Programoje – Antonio Vivaldi sakralinė muzika Įėjimas nemokamas

Maironis – DIDYSIS VYTAUTAS–KARALIUS Režisierius Vytautas Rumšas Scenografė Virginija IdzelytėDautartienė Muziką pritaikė Antanas Kučinskas Šviesų dailininkas Gintautas Urba Režisieriaus asistentė Regina Garuolytė Garso režisierius Rimvydas Gaigalas Vaidmenis atlieka aktoriai: Vytautas – Evaldas Jaras Jogaila, lenkų karalius – Ramutis Rimeikis Kaributas, Jogailos brolis – Jonas Braškys Lengvenis, Jogailos brolis – Džiugas Siaurusaitis Švitrigaila, Jogailos brolis – Mindaugas Capas Sigizmundas, vokiečių (Romos) imperatorius – Irmantas Jankaitis Julijona, Vytauto žmona – Toma Vaškevičiūtė Sonka, Jogailos žmona – Ilona Kvietkutė Vasilisa Bielucha, Sonkos vyriausia sesuo – Jurga Kalvaitytė Spydka, Krokuvos vaivada – Šarūnas Puidokas Sepinskas, lenkas, Lietuvos kancleris – Vytautas Rumšas (jaun.) Maldžykas, lenkas, Lietuvos valdininkas – Arūnas Vozbutas Zbignevas Olesnickis, Krokuvos vyskupas – Algirdas Gradauskas Goštautas, Lietuvos maršalka – Mantas Vaitiekūnas Popiežiaus legatas – Algirdas Butvilas Rusdorfas, kryžiuočių magistras – Albinas Arkauskas Kardininkų magistras – Mindaugas Jusčius

Dalyvauja: Senojo šokio trupė FESTA CORTESE Vadovė Alina Žutautaitė Nindziusiu asociacija Lietuvoje Vadovas Zenonas Urbonas Kovinis-istorinis klubas ANTIKOS KARYS Vadovas Jurijus Bykovas Kauno jojimo veteranų klubas Vadovas Stasys Laurinaitis Pirotechnikos firma BLIKAS Bilieto kaina 12 Lt Liepos 6 d., penktadienį, 18 val. Margininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje Maironio balsu VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS Audronė Vainiūnaitė (I smuikas) Artūras Šilalė (II smuikas) Girdutis Jakaitis (altas) Augustinas Vasiliauskas (violončelė) Solistas Liudas Mikalauskas (bosas) Jonas Mačiulis-Maironis, Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Giedrius Kuprevičius, Algimantas Bražinskas, Konradas Kaveckas, Valentinas Bagdonas Įėjimas nemokamas Liepos 8 d., sekmadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Vengrų rapsodija Vengrijos valstybinis folkloro ansamblis Muzikinės dalies vadovas László Kelemen Vadovas, choreografas ir meno vadovas Gábor Mihályi Bilietų kaina: 15, 20 Lt Liepos 14 d., šeštadienį, 17 val. Skarulių Šv. Onos bažnyčioje BAROCK‘n‘Roll INTERNATIONAL BRASS QUINTET Willy Huppertz (trimitas, Nyderlandai) Waldemar Jankus (trimitas, Lietuva) Wilhelm Junker (valtorna, Vokietija) Thomas Lindt (trombonas, Vokietija) Bernhard Petz (tūba, Austrija) Johann Sebastian Bach, Antonio Vivaldi, Jean-Joseph Mouret, Velozzi Augelli, Eugène Bozza, Georg Friedrich Händel, Gioachino Rossini Įėjimas nemokamas Liepos 14 d., šeštadienį, 18 val. Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje KELNO CHORAS (Vokietija) Vadovas Wolfgang Siegenbrink NIURNBERGO FILHARMONIJOS CHORAS (Vokietija) Vadovas Gerhard Rilling Dirigentas Gerhard Rilling (Vokietija) Dalyvauja Wolfgang Siegenbrink (vargonai, Vokietija) Giovanni Pierluigi da Palestrina, Hans Leo Hassler, Alessandro Scarlatti, Johann Sebastian Bach, Felix  Mendelssohn-Bartholdy, Anton Bruckner,  Hogo Distler, Wolfgang Amadeus Mozart, Josef Rheinberger, Franz Liszt Įėjimas nemokamas Liepos 15 d., sekmadienį, 19 val. Pažaislio vienuolyne Premjera Lietuvoje! Paul McCartney – Oratorija ECCE COR MEUM KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS

Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas KELNO CHORAS (Vokietija) Vadovas Wolfgang Siegenbrink NIURNBERGO FILHARMONIJOS CHORAS (Vokietija) Vadovas Gerhard Rilling KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Kauno berniukų choras VARPELIS Meno vadovas Ksaveras Plančiūnas Solistė Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas) Dirigentas Jurij Serov (Rusija) Bilietų kaina: 20, 30 Lt Liepos 21 d., šeštadienį, 19 val. Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje Vytautas Sriubikis (fleita) Povilas Bingelis (fagotas) Roma Jaraminaitė (violončelė) Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas) Johann Sebastian Bach, Peteris Vasks, Olav Berg Įėjimas nemokamas Liepos 22 d., sekmadienį, 18 val. Kauno choralinėje sinagogoje Laiškai iš praeities Rafailas Karpis (tenoras) Darius Mažintas (fortepijonas) Mordechai Gebirtig, Yosef Kotliar, Alexander Olshanetsky, Chaya Chaytin (aranž. Vytautas Miškinis), Gabriel Grad, Israel Sherman, Maurice Ravel, žydų liaudies dainos Įėjimas nemokamas Liepos 28 d., šeštadienį, 18 val. Raudondvario pilyje KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS Karolina Beinarytė (I smuikas) Dalia Terminaitė (II smuikas) Eglė Lapinskė (altas) Saulius Bartulis (violončelė) Solistė Nora Petročenko (mecosopranas) Johann Sebastian Bach, Wolfgang Amadeus Mozart, Giovanni Battista Pergolesi, Georg Friedrich Händel Bilieto kaina 20 Lt Liepos 29 d., sekmadienį, 19 val. BabtynoŽemaitkiemio dvare Premjera! Gervė – siela mana Irūna ir Marius Jampolskis Merūnas Vitulskis (tenoras) Anna Gerasimova-Umka (vokalas, Rusija) Saulius Bareikis (aktorius) Žilvinas Brazauskas (klarnetas) LUSH-BAND Kęstutis Lušas (fortepijonas) Ričardas Matyženok (bosinė gitara) Pranas Grišmanauskas (mušamieji) Arvydas Joffė (mušamieji) Liutauras Janušaitis (saksofonas) Programoje – Kęstučio Lušo kompozicijos ir Gintaro Patacko eilės Bilieto kaina 20 Lt Rugpjūčio 3 d., penktadienį, 18 val. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Claude Debussy 150-osioms gimimo metinėms Nadežda Chadževa (mecosopranas, Rusija) Vasilij Bykov (fortepijonas, Rusija) Programoje – Claude Debussy vokalinė muzika Bilieto kaina 15 Lt

Rugpjūčio 3 d., penktadienį, 18 val. Žeimių dvare Vasaros sapnas Aistė Širvinskaitė (sopranas) Miglė Dikšaitienė (smuikas) Rūta Blaškytė (fortepijonas) Aleksandras Kačanauskas, Edvard Grieg, Felix Mendelssohn, Sergej Rachmaninov, Piotr Čaikovskij, Sergej Prokofjev, Johann Strauss, Luigi Denza, Igor Stravinskij, Richard Rodgers Bilieto kaina 10 Lt Rugpjūčio 4 d., šeštadienį, 18 val. Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje Algirdas Budrys (klarnetas) Irena Budrytė-Kummer (vargonai) Johann Sebastian Bach, Johann Christian Bach, César Franck, Karl Maria Weber, Julius Reubke Įėjimas nemokamas Rugpjūčio 5 d., sekmadienį, 19 val. Pociūnų aerodrome Mano širdis dainuoja Tau VDU Muzikos akademijos kamerinis orkestras AVANTI Vadovas Robertas Bliškevičius Solistės: Asta Krikščiūnaitė (sopranas) Rita Novikaitė (mecosopranas) Angelo Mariani, Fabio Campana, Camille Saint-Saëns, Jacques Offenbach, Vincenzo Bellini, Ruperto Chapi, Léo Delibes, Giuseppe Verdi, Felix Mendelssohn, Edward Elgar, Teisutis Makačinas

Maironio eiles skaito Rimantas Bagdzevičius (aktorius) Rugpjūčio 18 d., šeštadienį, 19 val. Birštono kultūros centre Operos triumfo valanda Gitana Pečkytė (sopranas) Mindaugas Zimkus (tenoras) Beata Vingraitė (fortepijonas) Programoje – Charles Gounod, Giuseppe Verdi, Giedriaus Kuprevičiaus, Franz Lehár, Emmerich Kalman, Friedrich von Flotow, Johann Strauss, Frederick Loewe arijos ir duetai iš operų, operečių, miuziklų Įėjimas nemokamas Rugpjūčio 19 d., sekmadienį, 19 val., Jachtklube Johanno Strausso muzika ant vandens LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas Solistė Irena Zelenkauskaitė (sopranas) Dirigentas Juozas Domarkas Koncertą veda muzikologas Viktoras Gerulaitis Bilieto kaina 20 Lt Rugpjūčio 23 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Klavišų burtininkas Miroslav Kultyšev (fortepijonas, Rusija) Frederic Chopin

Bilieto kaina 15 Lt

Bilietų kaina: 20, 30 Lt

Rugpjūčio 10 d., penktadienį, 18 val. Tauragės kultūros centre Virtuozų susitikimas LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas Sergej Krylov Solistai: Sergej Krylov (smuikas, Italija) Maxim Rysanov (altas, Didžioji Britanija) Wolfgang Amadeus Mozart, Franz Schubert, Franz Schubert-Dobrinka Tabakova, Leonid Desiatnikov

BAIGIAMASIS KONCERTAS

Bilietų kaina: 10, 15 Lt Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, 17 val. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Nuostabiausi rusų vokalinės muzikos puslapiai Sabina Martinaitytė (sopranas) Andrius Apšega (baritonas) Mantas Gacevičius (baritonas) Audronė Eitmanavičiūtė (fortepijonas) Programoje – rusų romansai, operų arijos ir duetai Bilieto kaina 15 Lt Rugpjūčio 12 d., sekmadienį, 18 val. Taujėnų dvare Džentelmenų duetas Vilhelmas Čepinskis (smuikas) Sergej Krinicin (gitara) Niccolo Paganini, Pablo de Sarasate, Franz Schubert, Astor Piazzolla, Máximo Diego Pujol, rusų kompozitorių romansai Bilieto kaina 20 Lt Rugpjūčio 15 d., trečiadienį, 15 val. Pažaislio vienuolyne Žolinių atlaidai Pažaislyje Dalyvauja KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Dirigentas Petras Bingelis

Rugpjūčio 26 d., sekmadienį, 18 val. Pažaislio vienuolyne GALA sarsuela KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: Raminta Vaicekauskaitė (sopranas) Andalūzijos lyrinio teatro (Ispanija) Tenorų trio: Luis Pacetti Antonio Torres Pablo Prados Dirigentas Modestas Pitrėnas Bilietų kaina: 20, 30 Lt Bilietus galima įsigyti visose bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar užsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; užsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val. Paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 proc.: 1. Atsiskaitant Ūkio banko mokėjimo kortelėmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma. 2. Pateikus Ūkio banko mokėjimo kortelę Kauno valstybinės filharmonijos kasoje ir renginio vietoje. 3. Iki lojalumo kortelių turėtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos.


11

šeštadienis, birželio 2, 2012

pasaulis Erotikos paroda

ventų sie­nų Be P.Gab­rie­le, į po­pie­žiaus apar­ta­men­tus ra­ki­na­mu lif­ tu ga­li pa­tek­ ti du po­nti­fi­ ko as­me­ni­niai sek­re­to­riai ir ke­tu­rios mo­ te­rys iš ka­ta­li­ kiš­kos bend­ri­ jos „Me­mo­res Do­mi­ni“.

Pas­kel­bė ma­nia­ko paieš­ką Pa­sau­li­nė po­li­ci­jos or­ga­ni­za­ci­ ja va­kar pa­skel­bė ieš­kan­ti vie­no ka­na­die­čio po­rnog­ra­fi­nių fil­mų ak­to­riaus, ku­ris, kaip įta­ria­ma, nu­žu­dė sa­vo šir­dies drau­gą, su­ ka­po­jo jo la­vo­ną ir iš­siun­ti­nė­jo jo ga­ba­lus pa­štu. Ga­lė­jo pa­bėg­ti iš ša­lies

Į in­ter­ne­tą bu­vo įkel­tas šio šiur­ paus nu­žu­dy­mo vaiz­do įra­šas. In­ter­po­las iš­pla­ti­no 29 me­tų Lu­kos Roc­co Mag­not­tos nuo­trau­ ką ir duo­me­nis po to, kai šio vy­ro paieš­ką pa­skel­bė Ka­na­da. Apie šį nu­žu­dy­mą pir­mą­kart pra­neš­ta, kai į Ka­na­dos val­dan­ čio­sios Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos būs­ti­nę pa­štu bu­vo at­siųs­ta nu­ pjau­ta žmo­gaus pė­da. Vė­liau Ota­vos pa­što biu­re ras­ tas siun­ti­nys su nu­pjau­ta ran­ka, o Mon­rea­ly­je ap­tik­tas nu­žu­dy­to­ jo lie­muo. Po­li­ci­jos nuo­mo­ne, šie pa­lai­kai pri­klau­so vy­rui, su ku­ riuo L.R.Mag­not­ta pa­lai­kė in­ty­ mius san­ty­kius ir ku­ris vei­kiau­ siai ta­po jo au­ka. Pa­rei­gū­nai taip pat nu­ro­dė ma­ nan­tys, kad įta­ria­ma­sis ga­lė­jo pa­ bėg­ti iš ša­lies. Rau­do­na­sis pra­ne­ši­mas

i­ka­no po­li­ci­jos nuo­va­dos kam­ba­rė­ly­je lau­kia, koks



Au­to­rius tei­gia, kad kny­ga, praė­ ju­sią sa­vai­tę pa­si­ro­džiu­si len­ty­no­ se ir Ro­mo­je jau be­veik vi­siš­kai iš­ par­duo­ta, re­mia­si kon­fi­den­cia­liais po­kal­biais su dau­giau nei de­šim­čia Va­ti­ka­no skun­di­kų. Va­ti­ka­nas ne­gin­či­jo do­ku­men­tų au­ten­tiš­ku­mo, bet pa­reiš­kė, kad jų nu­te­ki­ni­mas yra da­lis „žvė­riš­ko“ puo­li­mo prieš po­pie­žių, o jų pub­ li­ka­vi­mas – nu­si­kals­ta­ma vei­ka. Skan­da­las pra­si­dė­jo dar šių me­tų pra­džio­je, kai te­le­vi­zi­jos ty­ri­mų lai­ do­je, ku­rio­je da­ly­va­vo ir G.Nuz­zi, bu­vo pa­vie­šin­ti ar­ki­vys­ku­po Car­lo Ma­rios Vi­ganò laiš­kai Be­ne­dik­tui XVI ir Va­ti­ka­no vals­ty­bės sek­re­ to­riui kar­di­no­lui Tar­ci­sio Ber­to­ne. C.M.Vi­ganò anks­čiau dir­bo Va­ti­ka­ no mies­to vals­ty­bės gu­ber­na­to­ra­to ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi, bet bu­vo iš­siųs­tas į Jung­ti­nes Vals­ti­jas kaip Va­ti­ka­no am­ba­sa­do­rius. Laiš­kai ro­do, kad C.M.Vi­ganò bu­vo iš­trem­tas po to, kai at­sklei­dė ko­rup­ci­jos tink­lą, ku­ris su­si­jęs su sutartimis, su­da­ro­momis su Ita­li­ jos bend­ro­vė­mis. T.Ber­to­ne esą nu­bau­dė ar­ki­vys­ku­pą nu­ša­lin­da­ mas jį nuo pa­rei­gų, li­kus tre­jiems

AFP nuo­tr.

me­tams iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, ir ne­pai­sy­da­mas pa­si­prie­ši­ni­mo iš­ siųs­da­mas jį į JAV. Lau­kia pro­ku­ro­ro spren­di­mo

Tu­rė­da­mas lei­di­mą į po­pie­žiaus as­me­ni­nius apar­ta­men­tus, P.Gab­ rie­le ga­lė­jo bent iš da­lies ma­ty­ ti konf­lik­tą, ku­ris ru­tu­lio­jo­si Va­ ti­ka­no ad­mi­nist­ra­ci­jo­je. Kai ku­rie šal­ti­niai tei­gia, kad lio­ka­jus ta­po pės­ti­nin­ku, ku­riuo pa­si­nau­do­jo žmo­nės, no­rin­tys pa­kenk­ti T.Ber­ to­ne. Po areš­to P.Gab­rie­le pa­skam­bi­no se­nam mo­kyk­los drau­gui ir pa­mal­ džiam ka­ta­li­kui Car­lo Fus­co ir pa­ pra­šė bū­ti jo ad­vo­ka­tu. Lio­ka­jaus li­ki­mą da­bar spręs Pie­ro An­to­nio Bon­ne­tas, Va­ti­ka­ no pro­ku­ro­ras. Jis tu­rės nu­spręs­ ti, ar žmo­gus, ku­riam bu­vo pa­ti­ kė­ti rak­tai nuo po­pie­žiaus lif­to, bus pa­trauk­tas į teis­mą už va­gys­ tę sun­ki­nan­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis, vals­ty­bės va­do­vo do­ku­men­tų nu­ te­ki­ni­mą ir įsta­ty­mo, ga­ran­tuo­ jan­čio po­pie­žiaus kon­fi­den­cia­lu­ mą, pa­žei­di­mą. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

In­ter­po­las nu­ro­dė pa­skel­bęs va­ di­na­mą­jį rau­do­ną­jį pra­ne­ši­mą dėl L.R.Mag­not­tos paieš­kos vi­soms 190 ša­lių, pri­klau­san­čių šiai or­ ga­ni­za­ci­jai. „Pa­sau­ly­je nė­ra ša­lies, kur apie jį ne­bū­tų kal­ba­ma“, – tai Mon­ rea­lio po­li­ci­jos va­das Ia­nas Laf­ re­niè­re’as ket­vir­ta­die­nį sa­kė vi­ suo­me­ni­niam trans­liuo­to­jui CBC ir pri­dū­rė, jog po­li­ci­ja tu­ri įro­dy­ mų, kad jis pa­bė­go kaž­kur į Šiau­ rės Ame­ri­ką. „Dėl jo ki­lo daug aist­rų. Dėl jo ki­lo di­de­lis spau­di­mas, to­dėl ma­ no­me, kad jam bus sun­ku slaps­ty­ tis“, – pa­brė­žė pa­rei­gū­nas. Pra­noks­ta blo­giau­sius koš­ma­rus

In­ter­ne­te iš­pla­tin­ta­me vaiz­do įra­ še ma­to­ma, kaip vie­nas vy­ras ke­lis kar­tus smo­gia ki­tam le­do smul­

kin­tu­vu ir su­ka­po­ja jo pa­lai­kus, fo­ne skam­bant mu­zi­kai iš fil­mo „Ame­ri­kos psi­cho­pa­tas“. JAV ci­vi­li­nių by­lų ad­vo­ka­tas Ro­ ge­ris Ren­vil­le’is CBC sa­kė šį vaiz­ do įra­šą ap­ti­kęs praei­tą šeš­ta­die­ nį ir in­for­ma­vęs Jung­ti­nių Vals­ti­jų bei Ka­na­dos po­li­ci­ją. „Tai, ką pa­ma­čiau ta­me vaiz­do įra­še, pra­noks­ta blo­giau­sius koš­ ma­rus. Tai pa­na­šu į Jeff­rey Dah­ me­rio dar­bus“, – tei­gė jis, tu­ rė­da­mas ome­ny­je vie­ną gar­sų ame­ri­kie­tį žu­di­ką ma­nia­ką, su­ka­ po­da­vu­sį ir val­gy­da­vu­sį sa­vo au­ kų la­vo­nus.

Po­li­ci­ja nu­ro­dė, kad lie­muo pri­klau­sė bal­tao­džiam vy­rui, ta­čiau jį bu­vo sun­ku at­pa­žin­ti dėl trūks­ ta­mų kū­no da­lių. Krau­jas ir mir­ties kva­pas

Po­li­ci­ja ty­ri­mą pra­dė­jo ant­ra­die­nį, kai Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos būs­ti­ nės Ota­vo­je sek­re­to­rė pra­da­rė iš Mon­rea­lio at­siųs­tą pa­ke­tą ir iš­ kvie­tė po­li­ci­ją, pa­ma­čiu­si krau­jo dė­mes ir pa­ju­tu­si stip­rų dvo­ką. Po ke­lių va­lan­dų ki­tas įtar­ti­nas siun­ti­nys bu­vo su­lai­ky­tas ne­to­li esan­čia­me Ka­na­dos pa­što siun­tų rū­šia­vi­mo biu­re. Ja­me bu­vo įdė­ta žmo­gaus ran­ka. Po­li­ci­jos aki­ra­ty­je grei­tai at­si­ dū­rė Mon­rea­lis – ten vie­nas va­ly­ to­jas šiukš­lių krū­vo­je ra­do la­ga­mi­ ną, į ku­rį bu­vo įdė­tas nu­žu­dy­to­jo lie­muo. Po­li­ci­ja nu­ro­dė, kad lie­ muo pri­klau­sė bal­tao­džiam vy­ rui, ta­čiau jį bu­vo sun­ku at­pa­žin­ti dėl trūks­ta­mų kū­no da­lių. Šį in­ci­den­tą ti­rian­ti po­li­ci­ja ap­si­lan­kė apar­ta­men­tuo­se ne­to­ li vie­tos, kur bu­vo ras­tas lie­muo. Iš­nar­šius pa­tal­pas ieš­kant įkal­čių, bu­vo ati­da­ry­tos šių apar­ta­men­tų du­rys ir lan­gai, sie­kiant iš­vė­din­ ti at­gra­sų mir­ties kva­pą, kaip ra­šo

„„Na­mai: šia­me bu­te Mon­rea­ly­je gy­ve­no ieš­ko­mas L.R.Mag­not­ta. 

dien­raš­tis „Ot­ta­wa Ci­ti­zen“. Vie­ nas CBC žur­na­lis­tas, ku­rį pa­sta­to pri­žiū­rė­to­jas įlei­do į šiuos apar­ ta­men­tus, sa­kė ma­tęs krau­jo dė­ mių ant lo­vos čiu­ži­nio, ant ku­rio, pa­sak po­li­ci­jos, tik­riau­siai bu­vo nu­žu­dy­ta au­ka, taip pat ant ki­tų bal­dų ir ap­link vo­nios nu­te­ka­mą­ ją an­gą. Pas­ku­ti­nia­me ži­no­ma­me vie­ ša­me ko­men­ta­re, pa­skelb­ta­me L.R.Mag­not­tos tink­la­raš­ty­je prieš du mė­ne­sius, ra­šo­ma: „Pa­sau­liui at­ro­do ne­šau­nu bū­ti ne­kro­fi­lu. Tai vel­niš­kai vie­ni­ša.“ Po­li­ci­ja ne­nu­ro­dė, kad ant au­ kos kū­no bū­tų bu­vę ras­ta ly­ti­nės prie­var­tos žy­mių. Ka­čiu­kų kan­kin­to­jas

Ke­li tink­la­la­piai nu­ro­dė, kad L.R.Mag­not­ta ne­sėk­min­gai bai­gė kar­je­rą po­rno­fil­mų vers­le ir ver­ tė­si pro­sti­tu­ci­ja, taip pat esą kel­ da­vo į in­ter­ne­tą vaiz­do įra­šus, ku­ riuo­se ma­to­ma, kaip jis kan­ki­na ka­čiu­kus. Pra­ne­ša­ma, jog L.R.Mag­not­ ta anks­čiau su­si­ti­ki­nė­jo su Kar­la Ho­mol­ka, ku­ri 1991 m. bu­vo nu­ teis­ta už bend­ri­nin­ka­vi­mą vyk­ dant žmog­žu­dys­tę, su­da­rius su­ si­ta­ri­mą su pro­ku­ro­rais by­lo­je dėl dvie­jų paaug­lių mer­gai­čių ir jos se­sers nu­žu­dy­mo. K.Ho­mol­ka, duo­da­ma pa­ro­ dy­mus, ku­rie pa­dė­jo pa­siųs­ti jos vy­rą Pau­lą Ber­nar­do už gro­tų iki gy­vos gal­vos, tei­gė, kad bu­vo iš­ nau­do­ja­ma ir ne­no­rė­jo bend­ri­nin­ kau­ti jam vyk­dant šiur­pias žmog­ žu­dys­tes. Ta­čiau vė­liau į vie­šu­mą iš­ni­rę vaiz­do įra­šai pa­ro­dė, kad ši mo­ te­ris bu­vo ak­ty­ves­nė nu­si­kal­ti­mų da­ly­vė ne­gu tvir­ti­no. K.Ho­mol­ka, 2005 m. pa­leis­ta iš ka­lė­ji­mo, per­ si­kė­lė gy­ven­ti į Mon­rea­lį. 2007-ai­siais duo­da­mas in­ter­ viu vie­nam To­ron­to laik­raš­čiui L.R.Mag­not­ta nei­gė pa­ži­no­jęs K.Ho­mol­ką, ku­ri, kaip pra­ne­ša­ ma, da­bar yra su­si­tuo­ku­si ir tu­ri tris vai­kus. BNS inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.


12

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

M.Jampolskis: vyras turi padaryti m Marius Jampolskis laimės paukštę pastvėrė tikrai ne už uodegos, o už grakščių sparnų. 33 metų kino ir teatro aktoriui, TV laidų ir renginių vedėjui dabar – sėkmės metas.

Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt

Savo širdies draugei 26 metų Renatai Uzialkaitei M.Jampolskis neseniai įteikė sužadėtuvių žiedą, o LNK televizijos „Žvaigždžių duetuose“ su Irūna Puzaraite antrą kartą buvo pripažinti geriausiaisiais. Susižadėjusiam aktoriui netrūksta darbų nei teatre, nei televizijoje. Nuo intensyvios veiklos su drauge (dabar – jau sužadėtine) mielai atsipučia kelionėse. – Mariau, gyvenimo sūpuoklės žmogų čia iškelia į laimės viršūnę, čia bloškia žemyn – į duobes, į gyvenimo ir kūrybos krizes. Dabar jums – ypač laimingas etapas, – pradėjau pokalbį su populiariu aktoriumi. – Tiktai taip ir būna. Kaip mes suprastume, kad esame laimingi, jei neturėtume su kuo palyginti? Prieš tai, kai būna gerai, visada yra buvę labai blogai – čia yra dėsnis. Su tuo reikia susitaikyti ir tai reikia priimti. Tai yra normalu. Aš dėkingas Dievui už visas savo nelaimes ir nesėkmes. Tik po jų galiu patirti stiprų laimės išgyvenimo jausmą, nes palyginu, kaip man buvo blogai ir kaip dabar gerai. Jei ištisai būtų gerai, to nepajusčiau – tapčiau drungnas. – Kuo užsiima jūsų sužadėtinė Renata Uzialkaitė? Kodėl nu-

„„Nuspręsta: aktorius M.Jampolskis savo draugei R.Uzialkaitei jau pasipiršo ir įteikė sužadėtuvių žiedą. 

sprendėte pasipiršti būtent po pusantrų metų draugystės? – Neskaičiavau laiko, ar tai turėjo būti po pusantrų metų, ar po metų. Manau, ne laikas tai lemia, o santykiai, jausmai. Renata – dar nebaigusi studijų. Neakivaizdiniu būdu studijuoja Vytauto Didžiojo universitete menotyrą. – Gal ji laukiasi? – Žinau, kad klausimas „Ar sužadėtuvės iš reikalo?“ neišvengiamas. Ne, ne iš reikalo, ji nesilaukia. Bet vestuvių datos dar nėra – tai atviras klausimas. Sužadėtuvių žiedą išrinkau pats, vadovaudamasis intuicija. Yra toks stebuklingas numeris – 118. Paskambinus tave su kai kuo sujungia, paskui tu su tuo žmogumi susitinki, pasakai, ko tau reikia. Taip ir buvo – neturėjau pažįstamų juvelyrų. Dabar susipažinau.

Renatai tą žiedą įteikiau prieš „Sidabrinių gervių“ vakarą – žinojau, kad ji ten labai gražiai atrodys ir tas žiedas ten jai labai tiks. – Ar iš tikrųjų Renata buvo jūsų guodėja, gyvenimo kelyje visiškai atsitiktinai sutikta po skyrybų su dainininke Ona Kolobovaite? – Ne. Renatą sutikau praėjus pakankamai laiko, kai savo viduje buvau laisvas ir nepriklausomas žmogus. Kitaip sunku pradėti naujus santykius. Kiekvieni santykiai – visai kita realybė, su savo istorija ir padariniais. Atrodo, Antonas Čechovas sakė, kad, gink Dieve, netipizuokime – kiekvienas atvejis yra atskira tikrovė. Tuo aš tikiu. – Su Ona jus išskyrė trečias asmuo?

– Jokiais būdais. Tiesiog baigėsi jausmai. O tam būna daugybė priežasčių. – Kuri Renatos savybė jums pati žaviausia? – Besąlygiškas atsidavimas žmogui, su kuriuo ji gyvena. Tai yra jos

Jeigu vyras įmins moters mįslę, įsivaizduoju, kad ji jam bus mažiau įdomi.

prigimtyje. Be viso kito, ji – dar ir ūkiška mergaitė iš Vievio. Valgyti skaniai gamina, tvarkosi. O mano darbas – padaryti ją karaliene. Aš klausausi širdies. Manau, būtina kartu apsigyventi su žmogumi,

kad pamatytum, kaip klostosi tarpusavio santykiai toje terpėje, kur yra buitis, o ne vaikščioti į pasimatymus pasipuošus. Tas laikas labai greitai praeina, o kitas – lieka. – Ar supažindinote Renatą su savo penkiamečiu sūnumi Dovydu? – Be abejonės. Juodu surado kontaktą. – Ar, pažiūrėjusi spektaklius, kuriuose vaidinate, ji pasako savo nuomonę, duoda naudingų pastabų? – Kartais pasako. Bet ji – vis tiek daugiau mano gerbėja negu kritikė. Aišku, tos pastabos padeda. Mes esame kaip sugertukai, viską imame iš aplinkos. Kiekvieną žvilgsnį, kiekvieną atsidūsėjimą suprantame kaip informaciją, iš kurios galime gauti naudos.


13

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

vakarė Jū­ros ke­liais į Ky­lį ir at­gal

„Šar­koms“ – nau­ja ko­le­gė

Prie te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų sek­ma­die­nį 17.15 val. vėl pa­kvie­sian­ ti lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ pa­siū­lys pa­ke­liau­ti di­ džiau­siu Lie­tu­vos kel­tu „Vic­to­ria Sea­ways“, kur­suo­jan­čiu marš­ru­tu Klaipėda–Kylis. Pa­ke­liui į Ky­lį ir at­gal fil­ma­vi­mo ko­man­da tu­rė­jo pa­kan­ka­mai lai­ko su­si­pa­žin­ti su mil­ži­niš­ko lai­vo gy­ve­ni­mu. Smal­si žur­na­lis­ti­nė akis su­ge­bė­jo pa­tek­ti net ten, kur pa­pras­tas ke­lei­vis nie­ka­da neį­kels ko­jos. Tai ir va­rik­lių sky­rius, ir vir­tu­vė, ir ka­pi­to­no til­te­lis. O kar­tu ke­lia­ vęs dai­ni­nin­kas Si­mo­nas Dons­ko­vas taip pat ne­sto­ko­jo at­ ra­di­mų – jam te­ko at­sa­kin­ga pa­rei­ga pe­rim­ti „Vic­to­ria Sea­ ways“ ke­lei­vių ap­tar­na­vi­mo va­do­vo pa­rei­gas.

Lie­tu­vos vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­niams skir­ta­me ren­gi­ ny­je va­kar prie mer­gi­nų pro­jek­to „Šar­kA“ pri­si­jun­gė nau­ ja na­rė – po­pat­li­kė­jų Li­ve­tos ir Pet­ro Kaz­laus­kų duk­ra Ing­ ri­da. „Šar­kA“ ly­de­rė Kris­ti­na Iva­no­va kol kas neatsk­lei­dė, ar Ing­ri­da taps nuo­la­ti­ne, ket­vir­tą­ja, „šar­ka“. Esą sen­bu­vių tre­je­tu­kas pa­si­lie­ka tei­sę imp­ro­vi­zuo­ti ir kvies­tis kar­tu kon­ cer­tuo­ti įvai­rius mu­zi­kan­tus – tiek vai­ki­nus, tiek mer­gi­nas. „Šar­kA“ jau yra pa­si­ro­džiu­si su gi­ta­ris­tu To­mu Var­na­gi­riu, hu­mo­ris­tu Jus­ti­nu Jan­ke­vi­čiu­mi, at­li­kė­ja Lie­pa Mon­dei­kai­ te. Pa­sak K.Iva­no­vos, to­kie eks­pe­ri­men­tai pa­tin­ka ne tik pa­čioms „šar­koms“, bet ir žiū­ro­vams.

oterį laimingą žiau žinau. Gal moteris ir yra ta paslaptis, kuri neturi būti įminta. Juk jeigu vyras įmins moters mįslę, įsivaizduoju, kad ji jam bus mažiau įdomi. – ... ir ją paliks? – Ne, mažiau bus įdomi. Mažiau turės motyvacijos stengtis dėl jos. – Tai gal draugaudamas su Renata ir būsimoje santuokoje su ja stengsitės tos mįslės neįminti? – Ne, stengsiuosi įminti. Juk čia ir yra visas azartas. Bet manau, kad ir kiek stengtumeisi, vis tiek jos neįminsi iki galo. Bet stengtis reikia. – Daugeliui vyrų svarbiausia, kad moteris būtų graži. – Man svarbiausia, kad moteris jaustųsi karalienė, būdama su manimi. – Taip nusižeminate prieš ją? – Aš moteriai pasiduodu.

Tė­vo die­na ža­di­na emo­ci­jas Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pir­mą­jį bir­že­lio sek­ma­die­nį mi­ni­ma Tė­vo die­na dau­ge­liui taps gra­žiu aks­ti­nu pri­si­min­ti vie­ną bran­giau­sių sa­vo žmo­nių. Dė­me­sio ki­tam nie­ ka­da nė­ra per daug, net jei tai yra vi­suo­ti­nė pro­ga sa­vo ar­ti­muo­sius ap­ gaub­ti ypa­tin­gu rū­pes­čiu bei nuo­šir­du­mu. Stul­bi­na įžval­gos

„Man ši die­na la­bai šil­ta“, – pri­si­ pa­ži­no „Bal­ti­cum TV“ ži­nių ve­dė­ja Gied­rė Vai­če­kaus­kie­nė, ap­gai­les­ ta­vu­si, jog to­li nuo uos­ta­mies­čio, Ku­piš­ky­je, gy­ve­nan­tį tė­tį ga­lės pa­ svei­kin­ti tik te­le­fo­nu. Anot mo­ters, bū­tent tė­vas bu­vo tas žmo­gus, ku­ris ją pa­drą­sin­da­vo le­mia­mais gy­ve­ni­mo mo­men­tais. „Ma­no te­tis – taip aš jį va­di­ nu – ty­lus, ma­ža­kal­bis, bet jo žo­ dis le­mia­mais mo­men­tais man la­ bai pa­dė­da­vo. Ki­tą kar­tą jo įžval­gos tie­siog stul­bi­na. Kai po vi­du­ri­nės bu­vo sun­ku ap­si­spręs­ti, kur sto­ti, jis bu­vo tas žmo­gus, ku­ris pa­sa­kė – stok į ak­to­ri­nį. Ir aš jam už tai la­bai

– Tai – silpnumo bruožas. – Ne. Mano silpnumas – mano stiprybė. Manau, kad vyro užduotis padaryti moterį laimingą, paversti ją karaliene. Ir kai vyras matys, kad ji gerai jaučiasi, pats gerai jausis. Jis jausis įprasminęs savo pastangas, savo vyriškumą.

Simono Švitros nuotr.

– Apie 10 metų gyvenote santuokoje su žmona. Daugelis vyrų sako, kad moterys – sudėtingi padarai. Ar iš tikrųjų taip? – Moteris yra paslaptis. Taip. – Gal santuokos ir kitų draugysčių patirtis padėjo tą paslaptį atverti? – Kiekvieni santykiai bando įminti paslaptį. Santykiai, jausmai yra paslaptis. Daugybė teorijų sukurta, kaip jausmai atsiranda ir kaip jie dingsta, bet niekas iš tikrųjų nežino. Tai, kas neapčiuopiama, stengiesi įminti visą gyvenimą. – Kelis lapus to storo sąsiuvinio jau atvertėte? Ką išsiaiškinote apie moterį? – Nežinau, kokio storio yra tas sąsiuvinis. Ar tie keli lapai yra daug, ar mažai. Kuo daugiau aiškinuosi, tuo labiau suprantu, kad ma-

– Gal jums jau pavyko išsiaiškinti, kas yra meilė? – Meilė yra darbas. Didžiulis darbas. Tai – davimas. Tu duodi ir nereikalauji, kad grąžintų. Meilė dažnai painiojama su savininkiškumu ir egoizmu. Meilė yra mokėjimas žmogų paleisti, jeigu tu jį tikrai myli, bet matai, kad jam be tavęs geriau. Aš nekvestionuoju žodžio „meilė“, nes seniai sau esu į tai atsakęs. Aš gyvenu. Manau, mano paskirtis šitoje Žemėje iš visų gyvenimo etapų susirinkti kiek įmanoma daugiau laimės trupinių. – Bet tai – egoizmas. – Taip. Tačiau nelaimingas žmogus negali padaryti kito laimingo. Mylėdamas kitą, žmogus privalo mylėti ir save. Tuo aš tikiu ir dabar taip gyvenu. – Kaip reaguojate, kai jus pavadina lovelasu? – Normaliai. Rinkdamasis aktoriaus specialybę, žinojau šalutinį jos efektą – apkalbas, rinkodaros ir žiniasklaidos dėsnius. Žinau, kaip kuriamos legendos ir kaip jos paneigiamos. Per daug gerai tai žinau, kad iš viso į tai reaguočiau. Vienintelis mano darbas – kartais perspėti savo tėvus ir senelius, kuo tikėti ir kuo ne.

Nes­pė­jo pa­si­džiaug­ti

Klai­pė­die­tis dai­ni­nin­kas Si­mo­nas Dons­ko­vas ti­ki­no, jog la­bai džiau­ gia­si su­ta­pi­mu, kad Tė­vo die­na šie­met mi­ni­ma jo gim­ta­die­nio iš­ va­ka­rė­se. „Ma­žiau­siai, ką Tė­vo die­ną pa­ da­rys žmo­na, – at­neš į lo­vą ka­ vos. O gim­ta­die­nių aš ne­šven­čiu“, – tei­gė at­li­kė­jas, pa­ti­ki­nęs, jog su me­tais ši pro­ga vis ma­žiau ke­lia tei­gia­mų emo­ci­jų. Pa­vyz­dys įkve­pia

„Ko ge­ro, ge­riau­sias pa­vyz­dys ber­ niu­kui, vy­rui yra tė­vas. Kaž­ka­da sau pa­lin­kė­jau, kad no­rė­čiau bū­ti toks pat tė­tis sa­vo sū­nui, koks man yra ma­no tė­vas“, – pri­si­pa­ži­no at­ li­kė­jas Dei­vi­das Nor­vi­las. Dei­vio tei­gi­mu, su tė­čiu jį iki šiol sie­ja ar­ti­mi, bi­čiu­liš­ki ry­šiai. „La­ bai daž­nai su­si­skam­bi­na­me, pa­si­ ta­ria­me“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vas. At­li­kė­jas juo­ka­vo iš tė­vo pa­vel­dė­ jęs ne tik ge­rą­sias, bet ir blo­gą­sias sa­vy­bes. „Štai prie vai­ro sė­di­me abu vie­no­dai, ner­vi­na­mės, šū­kau­ ja­me, ko­men­tuo­ja­me“, – kva­to­jo pa­šne­ko­vas. Jis ne­nei­gė, jog bū­tent tė­čio, ži­no­mo Klai­pė­dos tre­ne­rio

dė­kin­ga. Tai bu­vo pir­mas žmo­gus, ku­ris ma­ny­je kaž­ką įžvel­gė“, – šil­ tų žo­džių ne­gai­lė­jo Gied­rė. Paš­ne­ko­vė pri­si­mi­nu­si šyp­so­jo­ si, jog ir į tė­vų su­si­rin­ki­mus ei­da­vo ne ma­ma, o tė­tis. Mo­ters žo­džiais, bū­tent jis šei­mo­je bu­vo tas žmo­gus, ku­ris už­siim­da­vo tri­jų at­ža­lų – sū­ naus ir dvie­jų duk­rų – auk­lė­ji­mu. Pa­sak moters, tė­tis iki šiol jaut­ riai iš­gy­ve­na, kai vai­kams ne­si­se­ ka, kai jiems sun­ku. „Tai iš­ties šil­ti, glo­bė­jiš­ki jaus­ mai. Nors ir ne­be­su ma­ža mer­gai­ tė, bet kai ima slėg­ti sun­kus dar­ bų krū­vis, per­vargs­tu, jau sa­ko – Gied­re, tau rei­kė­tų į sa­na­to­ri­ją“, – juo­kė­si mo­te­ris.

Anot Gied­rės, tur­būt bū­tent iš tė­vo pa­vel­dė­jo kū­ry­biš­ku­mo ki­ birkš­tį, už­si­krė­tė po­mė­giu skai­ty­ ti kny­gas. „Tai žmo­gus su už­slėp­tu kū­ry­ bi­niu po­lė­kiu, nors pa­gal pro­fe­si­ ją yra in­ži­nie­rius me­cha­ni­kas. Tė­tį vi­sa­da trau­kė ra­šy­mas, jis net bai­ gė jau­nų­jų ko­res­pon­den­tų bū­re­lį. Tur­būt kar­tais tė­vai pa­ska­ti­na vai­ kus rink­tis tai, ko jie pa­tys ne­rea­li­ za­vo“, – svars­tė pa­šne­ko­vė.

„La­bai ge­rai, kad yra to­kia šven­tė kaip Tė­vo die­na, o tai vis­kas tik mo­ te­rims – Ko­vo 8-oji, Ma­mos die­na. Be jū­sų, mo­te­rų, pa­sau­lis ne­si­suk­ tų, jūs vai­kus gim­do­te, au­gi­na­te, tai tie­sa. Bet gy­ve­ni­mo pra­tę­si­me mes ir­gi da­ly­vau­ja­me, kas bai­siau­sia. O į tė­vo są­vo­ka įei­na šiek tiek dau­giau nei vy­riš­ki hor­mo­nai“, – kaip vi­sa­ da, grei­ta­kal­be emo­cin­gai kal­bė­jo sce­nos mo­hi­ka­nas. Sū­nų ir duk­rą užau­gi­nęs tė­vas pa­ti­ ki­no, jog sa­vo at­ža­loms bu­vo reik­lus. „Auk­lė­jau griež­tai, bet ne taip, kad ma­ne pa­ma­tę dre­bė­tų. Di­ džiau­sia ma­no tra­ge­di­ja, kad aš juos auk­lė­jau do­rais vai­kais, pa­gal vi­sus Die­vo įsa­ky­mus. Ta­čiau vie­nu mo­ men­tu tik­rai nuo­šir­džiai sua­be­jo­jau, ar aš bu­vau tei­sus, nes pa­do­ru­mas, žmo­giš­ku­mas, at­gai­la, at­jau­ta – tai pre­kės, ku­rios ta­po de­val­vuo­tos“, – ap­gai­les­ta­vo S.Dons­ko­vas. Paš­ne­ko­vas ne­nei­gė, jog tė­vai bu­vo tie žmo­nės, ku­riems tu­rė­tų

bū­ti dė­kin­gas už įskie­py­tas ver­ty­ bes. „Tė­vas mus su bro­liu auk­lė­jo bū­ti pa­do­riais žmo­nė­mis. Jo ir pro­ fe­si­ja bu­vo gau­dy­ti va­gis, vi­so­kius niek­šus ir so­din­ti juos į ka­lė­ji­mą“, – po­ri­no dai­ni­nin­kas. Vis dėl­to S.Dons­ko­vas ne­nei­gė, jog pa­si­rin­kęs ar­tis­to ke­lią ne­pa­ tei­si­no tė­čio vil­čių. „Pui­kiai ži­no­da­mas tą res­to­ra­ni­ nę veik­lą, iš ma­nęs jis nie­ko ri­tmo ne­si­ti­kė­jo, o vi­sas vil­tis dė­jo į bro­lį, nes in­ži­nie­rius – tai jau rim­ta pro­ fe­si­ja. Ir jei da­bar tė­vas bū­tų gy­vas, tur­būt bū­tų la­bai nu­ste­bęs, kad iki šiol ir su ta pa­čia žmo­na gy­ve­nu, ir kad užau­go pa­do­rūs vai­kai“, – at­ vi­ra­vo pa­šne­ko­vas. At­li­kė­jas ne­nei­gė, jog jam gai­ la, kad tė­vas ne­sus­pė­jo to iš­vys­ti, bet ne dėl to, jog bū­tų no­rė­jęs kaž­ ką įro­dy­ti. „Gal jis tie­siog bū­tų pa­si­džiau­ gęs, kad bu­vo ne­tei­sus“, – svars­tė S.Dons­ko­vas.

dė­ka už­si­krė­tė po­mė­giu spor­tuo­ ti, ta­čiau yra dė­kin­gas, kad ne­bu­ vo spau­džia­mas rink­tis spor­ti­nin­ ko ke­lio. Anot Dei­vio, jį su tė­vu sie­ja ir ki­ta bend­ra aist­ra – gink­lai. „Ne­ ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad esu už­kie­ tė­jęs me­džio­to­jas, bet ka­dan­gi ma­no tė­tį vi­są gy­ve­ni­mą do­mi­no gink­lai, aš taip pat už­si­krė­čiau šia aist­ra“, – ne­ti­kė­tą ho­bį at­sklei­dė at­li­kė­jas. Paš­ne­ko­vas pri­si­pa­ži­no, jog tru­ pu­tį keis­ta, kad jau ir pa­ts su­lau­kia svei­ki­ni­mų Tė­vo die­nos pro­ga. „Ži­no­ma, bū­tų kvai­la var­žy­tis dė­me­siu su ma­ma, bent jau pir­ mai­siais gy­ve­ni­mo me­tais vai­kui ji

yra svar­biau­sia fi­gū­ra. To­dėl mes, vy­rai, ypa­tin­go dė­me­sio ne­rei­ka­ lau­ja­me“, – šyp­so­jo­si Dei­vis.


14

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

vakarė

Prieš ato­sto­gas Tur­ki­jo­je pra­v Kait­ri sau­lė, šil­ta jū­ra, pui­kus mais­ tas poil­siau­jant Tur­ki­jo­je – ga­ran­ tuo­ti. Kant­ry­bė ir ge­bė­ji­mas de­rė­tis pri­klau­so nuo jū­sų pa­ties.

Lai­ma Že­mu­lie­nė Ke­me­ras (Tur­k i­ja)

Mo­te­rų že­mė – bran­ges­nė

Ne­ma­žai lie­tu­vių trau­kia poil­siau­ti į Vi­dur­že­mio jū­ros pa­kran­tė­se įsi­ kū­ru­sius Tur­ki­jos ku­ror­tus. Vie­ni ren­ka­si triukš­min­gą­sias An­ta­li­ją ir Ala­ni­ją, ki­ti – ra­mes­nius Ke­me­ ro, Be­le­ko mies­te­lius. At­vy­kęs po dve­jų tre­jų me­tų ten vi­sa­da ra­si ką nors nau­ja – vie­ti­niai pa­si­sten­gia dėl tu­ris­tų. Mū­sų kom­pa­ni­ja įsi­kū­rė Ke­me­ re, Tau­ro kal­nų pa­pė­dė­je. Gi­dai pa­sa­ko­jo, kad prieš 25–30 me­tų Ke­me­ras bu­vo pa­pras­tas ne­di­de­ lis kai­me­lis, o dar ke­lio­li­ka me­ tų anks­čiau į jį ne­bu­vo net ke­lio – su­si­siek­da­vo jū­ra. Prie jū­ros esan­čios Ke­me­ro že­ mės – mo­te­rų. Kaž­ka­da tė­vai tas ne­der­lin­gas, ak­me­nuo­tas že­mes už­ra­šy­da­vo duk­te­rims. Esą šios jau nuo 8–9-erių pa­la­pi­nė­se aus ki­li­mus, plo­nais pirš­te­liais juo­ se rai­tys gra­žiau­sius raš­tus ir žiū­ rės į jū­rą. O sū­nums skir­da­vo daug der­lin­ges­nes že­mes ar­čiau kal­nų. Sū­nūs dirbs že­mę, au­gins ir kirs miš­ką, nes jiems rei­kės iš­mai­tin­ ti šei­mą. Vis­kas ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­ mis prieš ke­lis de­šimt­me­čius, kai tur­kai užuo­dė pa­jū­rio že­mė­se at­si­ ver­siant tu­riz­mo gys­lą. Se­sers že­ mė ta­po ke­lio­li­ka, net ke­lias­de­šimt kar­tų bran­ges­nė už bro­lio. „Vy­rai nie­ka­da ne­pri­pa­žins, kad Ke­me­ro vieš­bu­čiai sto­vi ant mo­te­ rų že­mių, – pa­sa­ko­jo gi­das Ra­mi­ nas. – Tos mo­te­rys, jų šei­mos – la­ bai tur­tin­gos, jos gy­ve­na mies­te­lio pa­kraš­čiuo­se. Vie­nos sa­vo že­mes pa­do­va­no­jo sū­nums, ku­rie čia pra­ dė­jo tu­riz­mo vers­lą, ki­tos su vy­rais tai val­do pa­čios.“

„„Res­to­ra­nas: tu­ris­tai mėgs­ta at­si­gau­ti ir pa­si­stip­rin­ti Ulu­pi­naro par­ko res­to­ra­ne. Įei­da­mas į at­ski­rą me­nę pri­va­lai nu­siau­ti ba­tus.

to­li Ke­me­ro įreng­tas mo­der­nus fu­ni­ku­lie­rius, ku­riuo tur­kai la­ bai di­džiuo­ja­si. 4 350 m il­gio ly­ nų ke­lias „Olim­pas“ – vie­nas di­ džiau­sių pa­sau­ly­je. Juo­kau­ja­ma, kad šiuo ly­nų ke­liu iš jū­ros ky­la­ ma tie­siai į dan­gų. Jei esa­te toks drą­sus kaip De­da­ las, nuo kal­no vir­šū­nės ga­li­te leis­tis pa­ras­par­niu ir links­mai sau skrai­ dy­ti virš kal­nų ir mies­te­lių. Po šios eks­kur­si­jos pie­tau­ti va­ žia­vo­me į Ulu­pi­naro par­ką. Res­ to­ra­nas ypa­tin­gas – įkur­tas ant upe­lio. Pa­žiū­rė­si į vie­ną pu­sę – nuo ak­me­nų kren­ta kriok­liai, į ki­tą – ba­sei­nė­liai, ku­riuo­se knibž­da upė­ta­kiai. Ant upe­l io įreng­tos plat­for­ mos su sta­le­liais ir suo­lais at­ro­do lyg pri­va­čios me­ nės. Įei­da­mas į me­nę pri­va­ lai nu­siau­ti ba­tus ir tik ta­da pa­to­ giai su­si­ran­ gy­ti ant tur­ kiš­ko ki­li­mo.

Pag­rin­di­nis res­to­ra­no pa­tie­ka­las – kep­tas upė­ta­kis. Žūk­lės mė­gė­jams siū­lo­ma at­ski­ ra eks­kur­si­ja pa­mė­gin­ti lai­mę šia­ me upe­ly­je. Ka­lė­dų Se­ne­lio gim­ti­nė

Ke­me­re ir jo apy­lin­kė­se įsi­kū­ rę poil­siau­to­jai pa­pras­tai ap­lan­ ko ne­to­li esan­čius Dem­rės ir My­ ros mies­te­lius. My­ra bu­vo vie­nas iš še­šių svar­biau­sių is­to­ri­nės Li­

ki­jos mies­tų. Ja­me ga­li­ma pa­ma­ ty­ti uo­lo­se iš­kirs­tus ka­pus, ku­rie – it ma­ži na­me­liai su lau­ko du­ri­mis. Kuo žmo­gus bu­vo tur­tin­ges­nis, tuo aukš­čiau ir ar­čiau Die­vo jam iš­kirs­ da­vo ka­pą. Vi­sai ša­lia ka­pi­nių – ge­ rai iš­si­lai­kęs an­ti­ki­nis grai­kų ir ro­ mė­nų teat­ras. Ne­to­lie­se – Dem­rės mies­te­lis, ku­ria­me tu­ris­tai lan­ko vys­ku­po – Šv. Ni­ko­la­jaus (dar va­di­na­mo San­ ta Klau­su, Ka­lė­dų Se­ne­liu) baž­ny­

čią. Šv. Ni­ko­la­jus gy­ve­no ir dir­bo Dem­rė­je, Bi­zan­ti­jos lai­kais jis bu­ vo ži­no­mas kaip vai­kų, varg­šų ir jū­ rei­vių glo­bė­jas. Jis bu­vo pa­lai­do­tas to­je baž­ny­čio­je, ta­čiau šiuos lai­kus pa­sie­kė tik šven­to­jo sar­ko­fa­gas. Jo pa­lai­kai XI a. bu­vo iš­ga­ben­ti į Ita­li­ją ir il­si­si vie­no­je Ba­rio baž­ny­čių. Mies­tas nu­gar­mė­jo į jū­rą

Ap­žiū­rė­jus šias įžy­my­bes, pa­to­gu sės­ti į jach­tą ir leis­tis iki Ke­ko­vos

Iš jū­ros – į dan­gų

Į Tau­ro kal­nų Tah­ta­li kal­ no vir­šu­kal­nę, esan­čią 2 365 m virš jū­ros ly­gio, už­ke­lia ne­

„„Ka­pi­nės: My­ra bu­vo vie­nas iš še­šių svar­biau­sių is­to­ri­nės Li­ki­jos mies­tų. Uo­lo­se iš­kirs­ti ka­pai –

it na­me­liai su lau­ko du­ri­mis. Kuo žmo­gus bu­vo tur­tin­ges­nis, tuo aukš­čiau ir ar­čiau Die­vo jam iš­ kirs­da­vo ka­pą.  Lai­mos Že­mu­lie­nės nuo­tr.


15

ĹĄeĹĄtADIENIS, birĹželio 2, 2012

vakarÄ&#x2014;

ers­tĹł de­ry­bĹł me­no pa­mo­kos sa­los, ku­rio­je bu­vo ÄŻsi­kō­rÄ&#x2122;s is­to­ri­ nÄ&#x2014;s Li­ki­jos mies­tas. Kva­pÄ&#x2026; gniau­Şian­tÄŻ ÄŻspō­dÄŻ da­ ro uo­lo­je iť­kal­ti laip­tai, ve­dan­tys tie­siai ÄŻ jō­rÄ&#x2026;. Lan­gai, Ĺžvel­gian­tys ÄŻ dan­gĹł (ar jō­rÄ&#x2026;) iĹĄ tĹŤks­tant­me­Ä?ius skai­Ä?iuo­jan­Ä?ios na­mo sie­nos. PrieĹĄ dau­ge­lÄŻ me­tĹł nu­griau­dÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s Ĺže­mÄ&#x2014;s dre­bÄ&#x2014;­ji­mas sa­lo­je ÄŻsi­kō­ru­sÄŻ Ke­ko­ vos mies­tÄ&#x2026; nu­gramz­di­no ÄŻ Vi­dur­ Ĺže­mio jō­ros dug­nÄ&#x2026;.

Kiek kas kai­nuo­ja Tur­ki­jo­je? Tai tiks­ liai Ĺži­no tik Ala­chas, jei jis to­se Ĺže­mÄ&#x2014;­se ÄŻtei­si­no pre­ky­bÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Tik ge­rai ÄŻsi­Şiō­rÄ&#x2014;­kit, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ mik­ro­ fo­nÄ&#x2026; rÄ&#x2014;­kia gi­das. â&#x20AC;&#x201C; Van­de­ny­je pa­ ma­ty­si­te nu­sken­du­sio mies­to griu­ vÄ&#x2014;­siĹł, am­fo­rĹłâ&#x20AC;&#x153;. IĹĄ Ke­me­ro jach­ta pa­to­gu pa­siek­ ti ir ki­tus se­no­sios Li­ki­jos vals­ty­bÄ&#x2014;s mies­tus â&#x20AC;&#x201C; Fa­se­lÄŻ ir Olim­pÄ&#x2026;. Fa­se­lÄŻ VII a. pr. Kr. ÄŻkō­rÄ&#x2014; Ro­ do sa­los gy­ven­to­jai, ta­da jis bu­vo svar­bus pre­ky­bos mies­tas. Olim­ pas bu­vo ÄŻkur­tas vÄ&#x2014;­liau â&#x20AC;&#x201C; III a. pr. Kr. Iki ro­mÄ&#x2014;­nĹł pa­si­ro­dy­mo ĹĄio­ se vie­to­vÄ&#x2014;­se jis bu­vo pui­ki pi­ra­ tĹł uĹžuo­vÄ&#x2014;­ja. Olim­pÄ&#x2026;, kaip ir Ke­ ko­vÄ&#x2026;, su­grio­vÄ&#x2014; Ĺže­mÄ&#x2014;s dre­bÄ&#x2014;­ji­mas. Ĺ iĹł mies­tĹł te­ri­to­ri­jo­se iť­li­ko An­

R

ti­kos lai­kĹł ant­ka­piĹł ir sar­ko­fa­ gĹł, ba­zi­li­kos, ro­mÄ&#x2014;­nĹł teat­rĹł ir ter­mĹł, ak­ve­du­kĹł, im­pe­ra­to­riaus Ad­ria­no var­tĹł griu­vÄ&#x2014;­siĹł.

dō­ras, pa­da­ry­sian­ti nuo­lai­dÄ&#x2026;, o jei ne­pa­si­rink­si nÄ&#x2014; vie­nos, iť­gir­si: â&#x20AC;&#x17E;Tai ne­gi tau gai­la 20 do­le­riĹł uĹž pe­di­ kiō­rÄ&#x2026;?â&#x20AC;&#x153;

Pas­lau­gas siō­lo ir ru­sÄ&#x2014;s

Kai­nos kei­Ä?ia­si kaip oras

Poil­siau­to­jams siō­lo­ma tiek daug eks­kur­si­jĹł ir pra­mo­gĹł, kad tik­rai sun­ku iť­si­rink­ti. Vie­na jĹł â&#x20AC;&#x201C; ĹĄo­kio spek­tak­liai, ku­riuos tru­pÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Ana­ to­li­jos ug­nysâ&#x20AC;&#x153; ro­do ne­to­li An­ta­li­ jos esan­Ä?ia­me As­pen­dos mies­te­lio lau­ko teat­re. Tai ÄŻspō­din­gas pa­sa­ ko­ji­mas ry­tie­tiť­kĹł ĹĄo­kiĹł ir plas­ti­ kos kal­ba apie Cent­ri­nÄ&#x2014;s Ana­to­li­ jos is­to­ri­jÄ&#x2026;. Poil­siau­jant Tur­ki­jo­je neap­si­ lan­ky­ti tur­kiť­ko­je pir­ty­je (ha­ma­ me) â&#x20AC;&#x201C; tas pa­ts, kaip bĹŤti Ro­mo­je ir ne­pa­ma­ty­ti po­pie­Şiaus. Pa­jō­rio ku­ror­tuo­se sklan­do gan­das, kad ge­riau­si ha­ma­mai â&#x20AC;&#x201C; Ke­me­re. Pir­mas ÄŻspō­dis toks: pir­ty­je dau­ giau dar­buo­to­jĹł nei klien­tĹł. Re­gis, vis­kÄ&#x2026; sten­gie­si da­ry­ti lÄ&#x2014;­tai â&#x20AC;&#x201C; len­ di po van­dens Ä?iau­pu, pa­skui su­ ki ÄŻ sau­nÄ&#x2026;, ta­da â&#x20AC;&#x201C; vÄ&#x2014;l po van­dens Ä?iau­pu, pa­skui mÄ&#x2014;gaujiesi ga­ri­nÄ&#x2014;­je pir­ty­je, trau­ki ÄŻ sa­ve ma­lo­nius pu­ ĹĄĹł, mÄ&#x2014;­tĹł kva­pus. Nuť­veis­tas, iť­mui­lin­tas, nu­plau­ tas vi­su ĹŤgiu iť­si­tie­si ant Ä?iu­Şi­nio, kad ha­ma­mo dar­buo­to­ja ant vei­do uŞ­tep­tĹł pur­vo kau­kÄ&#x2122;. Vos tik Ä?ia dir­ban­ti ru­sÄ&#x2014; jÄ&#x2026; uŞ­te­pa, kaip­mat pri­si­sta­to ki­ta ru­sÄ&#x2014; ir siō­lo pe­di­kiō­ rÄ&#x2026; ir ma­ni­kiō­rÄ&#x2026; uĹž eu­rus ar­ba JAV do­le­rius. Jei pa­si­rink­si abi pro­ce­

Tur­ki­jo­je pra­mo­gos, eks­kur­si­ jos kai­nuo­ja ne­ma­Şus pi­ni­gus. At­sis­kai­ty­ti ga­li­ma ÄŻvai­riai: tur­ kiť­ko­mis ly­ro­mis, eu­rais, JAV do­le­riais. Ger­ti tur­kiť­kÄ&#x2026; ka­vÄ&#x2026;, ĹĄvie­Şias apel­si­nĹł sul­tis ar tur­ ge­ly­je pirk­ti mÄ&#x2014;­ly­nÄ&#x2026; stik­li­nÄ&#x2122; akÄŻ, ap­sau­gan­Ä?iÄ&#x2026; nuo blo­gio ir nu��­Ĺžiō­ rÄ&#x2014;­ji­mo, la­biau ap­si­mo­ka uĹž tur­ kiť­kas ly­ras. Vis dÄ&#x2014;l­to kiek kas kai­nuo­ja Tur­ ki­jo­je? Tai tiks­liai Ĺži­no tik Ala­chas, jei jis to­se Ĺže­mÄ&#x2014;­se ÄŻtei­si­no pre­ky­ bÄ&#x2026;. To­dÄ&#x2014;l vos at­vy­kus poil­siau­ti ge­riau­sia iť­siaiť­kin­ti, ko no­ri, kÄ&#x2026; pirk­si ir kiek iť­si­keis­ti ly­rĹł. Jei ne­ si­de­rÄ&#x2014;­si, tur­kas ÄŻsi­Şeis, nes ne­no­ri su juo bend­rau­ti. Jei de­rÄ&#x2014;­sies įŞō­ liai ir stip­riai nu­mu­ťi kai­nÄ&#x2026;, tur­ kas bus ne­pa­ten­kin­tas, â&#x20AC;&#x201C; jo pre­ kÄ&#x2014;s ne­ver­ti­ni. To­kia pat tur­kiť­kĹł sal­dÄ&#x2014;­siĹł â&#x20AC;&#x201C; lu­ ku­mo â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;­Şe­lÄ&#x2014; ÄŻvai­rio­se par­duo­tu­ vÄ&#x2014;­se kai­nuo­ja skir­tin­gai. Vis dÄ&#x2014;lto par­duo­tu­vÄ&#x2014;­je ji kai­nuo­ja apie 10 tur­kiť­kĹł ly­rĹł, o An­ta­li­jos oro uos­ te â&#x20AC;&#x201C; 10 eu­rĹł. Oro uos­te vis­kas pa­ si­ro­dÄ&#x2014; la­bai bran­gu. Be­veik kiek­vie­nas tur­kĹł pre­kiau­ to­jas kal­ba ne tik ang­liť­kai, bet ir ru­siť­kai, o daŞ­nas ke­me­rie­tis mo­ka net po ke­lis lie­tu­viť­kus Ĺžo­dĹžius.

Â&#x201E;Â&#x201E; Ekst­re­ma­lu: nuo Tah­ta­li kal­no vir­ťu­kal­nÄ&#x2014;s ga­li­ma leis­tis pa­ras­par­niu.

Tu­riz­mo skai­Ä?iai â&#x20AC;&#x201C; ÄŻspō­din­gi Â&#x201E;Â&#x201E;Pie­tĹł An­ta­li­jos tu­riz­mo plÄ&#x2014;t­ros ir

inf­rast­ruk­tō­ros val­dy­mo sÄ&#x2026;­jun­gos (GA­TAB) tu­riz­mo plÄ&#x2014;t­ros ir ska­ti­ni­ mo va­dy­bi­nin­kas Ay­di­nas Ay­tu­ gas pa­pa­sa­ko­jo, kad Tur­ki­jo­je po­ pu­lia­riau­si tie vieť­bu­Ä?iai, ku­riuo­se siō­lo­ma poil­sio for­ma â&#x20AC;&#x17E;vis­kas ÄŻskai­ Ä?iuo­taâ&#x20AC;&#x153;. Â&#x201E;Â&#x201E;Per 2011 m. poil­sio se­zo­nÄ&#x2026; An­ta­li­

jos re­gio­ne il­sÄ&#x2014;­jo­si 31 mln. tu­ris­tĹł. Â&#x201E;Â&#x201E;Anks­Ä?iau dau­giau­sia bō­da­vo vo­

kie­Ä?iĹł, pa­sta­ruo­ju me­tu â&#x20AC;&#x201C; ru­sĹł. Â&#x201E;Â&#x201E;Ke­me­re, ku­ria­me yra 19 tĹŤkst. gy­

ven­to­jĹł, per se­zo­nÄ&#x2026; il­si­si 3 mln. tu­ ris­tĹł. Juos ap­tar­nau­ja 250 tĹŤkst. per­ so­na­lo dar­buo­to­jĹł. Per se­zo­nÄ&#x2026; iĹĄ tu­ riz­mo Ke­me­ras uŞ­dir­ba 3 mlrd. JAV do­le­riĹł.

Â&#x201E;Â&#x201E;Vieť­bu­tis: kai ku­riems eu­ro­pie­

Ä?iams per ato­sto­gas patinka gy­ ven­ti jach­to­se.

Restoranas â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio malĹŤnasâ&#x20AC;&#x153;

LaimÄ&#x2014;kite romantiĹĄkÄ&#x2026; savaitgalÄŻ pajĹŤryje! JĹŤratÄ&#x2014; Ä&#x152;epauskaitÄ&#x2014; Ar Ĺžinote, kad Lietuvos pajĹŤris garsÄ&#x2014;ja ne tik Baltijos jĹŤra, auksinÄ&#x2014;mis kopomis ir gintaro lobynais? Jau keleri metai naujoji pajĹŤrio traukos vieta â&#x20AC;&#x201C; restoranas â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio malĹŤnasâ&#x20AC;&#x153;, garsus savo elegancija, klasika, subtilia prabanga ir tikrais kulinariniais ĹĄedevrais. ÄŽ ĹĄÄŻ restoranÄ&#x2026; Kretingoje nuolat grÄŻĹžta ne tik Ĺ˝emaitijos gyventojai, bet ir sveÄ?iai iĹĄ visos Lietuvos bei uĹžsienio. Kad ir kokia proga bebĹŤtĹł, â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio malĹŤnasâ&#x20AC;&#x153; garantuoja neblÄ&#x2014;stanÄ?ius prisiminimus!

Kadangi restoranas ÄŻkurtas dvarui priklausiusiame vandens malĹŤne, jo savininkai didĹžiuojasi iĹĄlaikÄ&#x2122; autentiĹĄkÄ&#x2026; dvaro aplinkÄ&#x2026; ir atmosferÄ&#x2026;: â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio malĹŤnasâ&#x20AC;&#x153; sveÄ?ius pasitinka unikaliais rankĹł darbo baldais, juodojo rojalio garsais LankytojĹł akis dĹžiugina meniĹĄkos kalviĹł rankĹł darbo detalÄ&#x2014;s: unikalus Ĺžidinys, kurÄŻ saugo mitologinis vienaragis, lyg medĹžio ĹĄakomis ÄŻ virĹĄĹł nusivijÄ&#x2122; laiptĹł turÄ&#x2014;klai, gÄ&#x2014;lÄ&#x2014;mis praĹžydÄ&#x2122; sietynai. Restorano virÄ&#x2014;jai nÄ&#x2014;ra ÄŻprasti kulinarai. Jie â&#x20AC;&#x201C; menininkai, gebantys suderinti skirtingĹł laikotarpiĹł ir vietoviĹł tradicijas bei skonius, atrasti naujĹł, netikÄ&#x2014;tĹł deriniĹł ir juos patiekti autentika alsuojanÄ?ioje aplinkoje. â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio malĹŤnasâ&#x20AC;&#x153; vertina geriausias Lietuvos bei Europos virtuviĹł tradicijas ir jas iĹĄradingai ÄŻgyvendina. Vasaros sezonu restoranas suteikia galimybÄ&#x2122; pabĹŤti arÄ?iau

gamtos: jaukiose pavÄ&#x2014;sinÄ&#x2014;se ar prie staliukĹł po atviru dangumi. Ä&#x152;ia galima pasinerti ÄŻ vandens stichijÄ&#x2026;: gÄ&#x2014;rÄ&#x2014;tis trijĹł metrĹł aukĹĄÄ?io kriokliu ir per kiemelÄŻ tekanÄ?ia sraunios Akmenos upele. ÄŽstabioje gamtos oazÄ&#x2014;je klausytis gamtos muzikos â&#x20AC;&#x201C; vandens Ä?iurlenimo â&#x20AC;&#x201C; bei mÄ&#x2014;gautis burnoje tirpstanÄ?iu maistu. Tuo tarpu restoranÄ&#x2026; supanti Ĺžaluma suteiks gaivos ir ramybÄ&#x2014;s mintims. Norintiems pasimÄ&#x2014;gauti jĹŤros oĹĄimu ĹĄimtameÄ?iĹł puĹĄĹł paunksmÄ&#x2014;je, bus pasiĹŤlyta pernakvoti â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio apartamentuoseâ&#x20AC;&#x153;, ÄŻsikĹŤrusiuose keliasdeĹĄimt metrĹł iki Baltijos jĹŤros ir grafo TiĹĄkeviÄ?iaus Botanikos parko. RomantiĹĄkas pasivaikĹĄÄ?iojimas jĹŤros pakrante ar vasaros gaiva alsuojanÄ?iame parke â&#x20AC;&#x201C; puiki ĹĄventinio vakaro pabaiga! Be to, ar Ĺžinote, kad restorano simbolis, vienaragis. â&#x20AC;&#x201C; bĹŤtybÄ&#x2014;, neĹĄanti laimÄ&#x2122;? Tad ir ĹĄÄŻkart jis siĹŤlo iĹĄmÄ&#x2014;ginti savo sÄ&#x2014;kmÄ&#x2122; ir laimÄ&#x2014;ti romantiĹĄkÄ&#x2026; savaitgalÄŻ pajĹŤryje â&#x20AC;&#x201C; nakvynÄ&#x2122; ĹĄalia jĹŤros ÄŻsikĹŤrusiuose â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio apartamentuoseâ&#x20AC;&#x153; Palangoje ir ĹĄventinÄ&#x2122; vakarienÄ&#x2122; restorane â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio malĹŤnasâ&#x20AC;&#x153;! Viskas, kÄ&#x2026; reikia padaryti â&#x20AC;&#x201C; uĹžpildyti pateikiamÄ&#x2026; anketÄ&#x2026; ir atsiĹłsti jÄ&#x2026; adresu: restoranui â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio malĹŤnasâ&#x20AC;&#x153;, BirutÄ&#x2014;s g. 19 / MalĹŤno takas 1, Kretinga. Taip pat ĹĄiÄ&#x2026; anketÄ&#x2026; galima uĹžpildyti interneto puslapyje www.vienaragiomalunas.lt arba restorano proďŹ lyje socialiniame tinkle â&#x20AC;&#x17E;Facebookâ&#x20AC;&#x153;. LaimÄ&#x2014;tojas paaiĹĄkÄ&#x2014;s burtĹł keliu.

ď Ž PavÄ&#x2014;sinÄ&#x2014;s: cN`N_\``Rg\[b_R`a\_N[N``baRVXVNTNYVZfOĂ?]NOĂ­aVN_Ă&#x2DC;VNbTNZa\` 



 CVR[N_NTV\ZNYĂ­[\Â&#x2022;[b\a_

Restorano â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio malĹŤnasâ&#x20AC;&#x153; anketa Vardas: Tel. Nr. PavardÄ&#x2014;: El. paĹĄtas: Kiek kartĹł ir kokiomis progomis lankÄ&#x2014;tÄ&#x2014;s restorane â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio malĹŤnasâ&#x20AC;&#x153; ? Kas jums restorane patiko ir ko pasigedote? Kokia forma pageidautumÄ&#x2014;te gauti informacijÄ&#x2026; apie restorane organizuojamus renginius ? Kaip suĹžinojote apie restoranÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Vienaragio malĹŤnasâ&#x20AC;&#x153;? Kas paskatintĹł nuolat lankytis restorane?

AmĹžius:


Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi vėsūs ir lietingi orai. Šiandien protarpiais lis. Vėjas pietvakarių, vakarų, tempe­ ratūra dieną – 11–12 laipsnių šilumos. Rytoj taip pat palis, naktį bus 4–8, die­ ną – 12–14 laipsnių šilumos. Kitos sa­ vaitės pradžioje temperatūra trupu­ tį kils, kritulių bus mažiau.

Šiandien, birželio 2 d.

+11

+11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+11

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+11

Utena

+11

4.58 22.10 17.10

154-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 212 dienų. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas  +13 Brazilija +26 Briuselis  +18 Dublinas  +15 Kairas +38 Keiptaunas +20 Kopenhaga  +11

kokteilis Ne­va­žiuo­ki­te į Ode­są Jei ga­l i­te, ap­len­k i­te šį gar­sų­jį Uk­rai­ nos uos­ta­m ies­t į. „Kok­tei­l į“ pa­sie­kė šiur­pios ži­n ios, pa­na­šios į Alf­re­do Hitch­coc­ko fil­mo „Paukš­čiai“ sce­ na­r i­jų. Šio mies­to gy­ven­to­jus stai­ ga ėmė te­ro­ri­zuo­ti var­nos. Jos puo­ la žmo­nes iš vir­šaus, tu­pia ant gal­vų ir sten­gia­si įkirs­ti į akis. Jau pra­l ie­tas pir­ma­sis krau­jas. Vie­ no dau­giaaukš­čio na­mo kie­me spar­ nuo­tis pra­kir­to vy­riš­kiui gal­vą. Žmo­ gus tu­rė­jo vyk­ti į li­go­ni­nę.

Londonas  +16 Madridas +29 Maskva  +17 Minskas  +13 Niujorkas +26 Oslas  +12 Paryžius +25 Pekinas +29

Praha  +18 Ryga +10 Roma +24 Sidnėjus  +18 Talinas  +11 Tel Avivas +29 Tokijas +24 Varšuva  +13

Vėjas

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

10

11

11

11

10

11

12

12

10

8

rytoj

pirmadienį

14

Vilnius

Marijampolė

+11

Alytus

Vardai Šiandien: Adalgis, Auksė, Ąžuolas, Erazmas, Eugenijus, Marcelinas. Rytoj: Dovilė, Karolis, Klotilda, Tamara, Tautkantas.

birželio 2-ąją

Rytas

12

+12

+11

13

11

2

1575 m. Ro­mos po­pie­ žius Pau­l ius III spe­cia­ lia bu­le pri­pa­ž i­no in­dė­ nus žmo­nė­m is, tu­r in­ čiais sie­lą, ir už­d rau­dė juos vers­ti ver­gau­ti. 1740 m. gi­mė pran­cū­zų ra­šy­to­jas Do­na­tien Alp­ hon­se Fran­cois de Sa­de, ži­no­mas Mar­quis de Sad sla­py­var­džiu; nuo jo pa­ var­dės ki­lo ter­mi­nas sa­ diz­mas. 1771 m. Ru­si­ja bai­gė už­ ka­riau­ti Kry­mą. 1865 m. gi­mė Ro­k as

Šliū­pas, gy­dy­to­jas, vi­ suo­me­nės vei­kė­jas. Mi­ rė 1959 m. 1896 m. Gug­liel­mo Mar­ co­ni ga­vo pa­ten­tą sa­vo nau­ja­jam iš­ra­di­mui – ra­ di­jui. 1924 m. JAV Kong­re­sas ša­l ies pi­l ie­ty­bę su­tei­kė vi­siems Ame­ri­kos in­dė­ nams. 1946 m. re­fe­ren­du­me Ita­l i­jos rin­kė­jai pa­si­sa­ kė už res­pub­l i­kos kū­r i­ mą bei mo­nar­chi­jos pa­ nai­ki­ni­mą.

1953 m. Lon­do­ne ka­rū­ nuo­ta Di­d žio­sios Bri­ta­ ni­jos val­do­vė Eli­za­beth II; ka­r ū­na­v i­mo pro­ce­ dū­rą pir­mą kar­tą trans­ lia­vo te­le­vi­zi­ja.

Orai Klai­pė­do­je ne­džiu­gins Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pir­mie­ji už­puo­l i­mo at­ve­jai bu­vo už­ re­gist­ruo­ti par­kuo­se. Taip var­nos vi­ jo žmo­nes nuo liz­dų. Vė­liau paukš­čiai ėmė ata­kuo­ti prie na­mų. Ry­t ą į dar­bą sku­ban­č ius du san­ tech­n i­k us už­puo­lė ne­men­kas bū­ rys var­nų. Jos pla­kė spar­nais ir sten­ gė­si įkirs­ti vy­rams į gal­vas. Po šio in­ ci­den­to vy­rai be ke­pu­rių į lau­ką ne­ bei­na. Ki­tą die­ną spar­nuo­čiai ata­ka­vo pa­ gy­ve­nu­sią mo­te­r į. Krau­juo­tą ją iš­ gel­bė­jo vai­kai, iš­vai­kę var­nas laz­ do­mis. Kai gy­ven­to­jai krei­pė­si į mi­l i­ci­ją, pa­rei­g ū­nai tik ran­ko­mis skės­čio­jo. Net gel­bė­to­jai at­si­sa­kė ar­dy­t i liz­ dus. Pa­ta­rė žmo­nėms lenk­ti var­nų te­ri­to­ri­jas. Ode­sos gy­ven­to­jai šiuo me­t u tu­r i pa­tys gin­t is nuo paukš­čių: daž­nai žvilg­čio­ti į vir­šų, klau­sy­tis kark­sė­ji­ mo, net ne­šio­tis laz­das.

Nau­jas ka­len­do­riaus la­pas jau pa­ skel­bė va­sa­ros pra­džią, ta­čiau ar­ ti­miau­siu me­tu klai­pė­die­čių va­sa­ riš­ki orai ne­džiu­gins.

„„Žva­kės: kaš­to­nai sa­vo žie­dais šie­met džiu­gi­na kur kas il­giau dėl stai­ga at­ša­lu­sių orų. 

Mer­dė­ję kaš­to­nai šie­met džiu­gi­na Pas­ku­ti­nius po­rą me­tų bio­lo­gų ne­ri­mas, kad Lie­tu­vo­je ga­li iš­ nyk­ti kaš­to­nai, šie­met at­slū­go ir kol kas pa­vo­jin­gos li­gos po­žy­ mių spe­cia­lis­tai ne­pas­te­bi. Šie­met kaš­to­nai džiu­gi­na itin gau­ siu ir il­gu žy­dė­ji­mu. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Toks paukš­čių įžū­lu­mas – ne pir­ mas. Pa­na­šus at­ve­jis bu­vo 2008ai­s iais Či­k a­go­j e. Ame­r i­kos did­ mies­čio gy­ven­to­jus puo­lė juo­d ie­ ji straz­dai. Čes­ka (397 719; or­ni­to­lo­gai įsi­ti­ki­nę, kad paukš­tis jū­sų ne­puls, jei žiū­rė­si­te tie­siai į jį)

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė Ona Rū­ta Ža­dei­ kie­nė ti­ki­no, kad gau­sio­mis žie­ dų žva­kė­mis ap­si­py­lu­sius kaš­to­ nus bo­ta­ni­kos spe­cia­lis­tai ati­džiai ste­bi, nes bai­mi­na­si, kad prieš ke­ le­tą me­tų ša­ly­je pa­pli­tu­si kaš­to­ni­nė ker­ša­kan­dė ga­li vėl pa­si­ro­dy­ti au­ ga­lų la­pi­jo­je. „Ten­ka pa­bels­ti į me­dį, sa­kant, kad ši li­ga ne­pa­si­kar­tos. O tam, kad šie­met kaš­to­nai itin gau­siai su­žy­dė­jo, pa­si­tar­na­vo vė­sūs orai. Pir­mie­ji žie­dai pa­si­ro­dė, kai bu­vo karš­ta, ta­čiau at­vė­sus, žy­dė­ji­mas

vie­to­je dvie­jų sa­vai­čių už­si­tę­sė il­ giau“, – sa­kė O.R.Ža­dei­kie­nė. Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė pa­ste­bė­ jo, kad gam­to­je pa­si­tai­ko me­tų, kai ne­ži­nia dėl ko­kių prie­žas­čių pra­ dings­ta anks­čiau siau­tė­ję ken­kė­jai. „Bū­na me­tų, kai dings­ta Ko­lo­ra­ do va­ba­lai ar bal­tu­kai. Ken­kė­jai pa­ si­ro­do tik po ke­le­rių me­tų“, – ti­ki­ no O.R.Ža­dei­kie­nė. Per­nai kaš­to­nai nuo kaš­to­ni­nės ker­šo­sios kan­de­lės ėmė ru­duo­ti liepos–rugpjūčio mė­ne­siais. Pa­sak moks­li­nin­kų, ker­ša­kan­dės į Lie­tu­vą at­ke­lia­vo iš Bal­ka­nų. Kaš­to­nus už­ puo­lu­sios kan­dys yra la­bai ma­žu­tės, vos ke­lių mi­li­met­rų, o kaš­to­nų la­pus pa­žei­džia ma­žu­čiai vikš­riu­kai.

„Šie­met sau­sį lai­kė­si ko­ne 12 laips­nių ši­lu­ma, tik va­sa­rį pa­ša­lo iki 28 laips­nių. Ker­ša­kan­dės kiau­ ši­nė­liai sle­pia­si po me­džio žie­ ve. Gal at­ši­lus jau bu­vo iš­si­ri­tu­sios ler­vos, tad šal­tis jas ir pa­kan­do“, – spė­jo O.R.Ža­dei­kie­nė. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog per 14 me­ tų, ku­riuos dir­ba so­de, to­kių ka­tak­ liz­mų dar ne­bu­vo ma­čiu­si. „Vis­kas nu­ša­lo. Juk šie­met nie­ kur Lie­tu­vo­je ne­žy­dė­jo for­si­ti­jos“, – kal­bė­jo Bo­ta­ni­kos so­do va­do­vė. Šal­tis pa­kan­do ir vei­gė­les, ra­das­ tas, net lanks­vas, kai kur nu­ša­lo ir sly­vos bei obe­lys. Klai­pė­do­je pui­kiai žy­dė­ju­sios sa­kū­ros šie­met at­ro­do ap­gai­lė­ti­nai dėl nu­ša­lu­sių ša­ke­lių.

Pa­sak Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­ gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­ čio, tiek sa­vait­ga­lį, tiek vė­les­ nė­mis die­no­mis vy­raus vė­so­ki drėg­ni orai. Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, šeš­ta­ die­nį ir sek­ma­die­nį Klai­pė­do­je bus de­be­suo­ta su pra­gied­ru­liais, pro­tar­piais lau­kia­ma lie­taus, ku­ ris tu­rė­tų ap­rim­ti tik nak­tį į pir­ ma­die­nį. Sa­vait­ga­lio die­no­mis oras įšils vos iki 10–13, nak­ti­mis – iki 5–8 laips­nių ši­lu­mos. Šian­dien pūs va­ ka­rų, piet­va­ka­rių 13–18 m/s vė­ jas, sek­ma­die­nį su­si­lpnė­sian­tis iki 8–13 m/s. „Ki­tą sa­vai­tę taip pat bus ne­ pas­to­viai de­be­suo­ta, di­des­nė lie­ taus ti­ki­my­bė – ant­ra­die­nį ir tre­ čia­die­nį“, – pro­gno­za­vo Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos at­ sto­vas. Vy­raus ne­pas­to­vios kryp­ties iki 5–10 m/s vė­jas. Di­džią­ją atei­nan­čios sa­vai­tės da­lį oro tem­pe­ra­tū­ra bus šiek tiek aukš­tė­les­nė: die­no­mis ter­mo­met­ro stul­pe­lis, pro­gno­zuo­ja­ma, kils iki 13–16, nak­ti­mis – iki 7–10 laips­ nių ši­lu­mos. Į sa­vai­tės pa­bai­gą oras jau tu­rė­tų įšil­ti iki 17–18 laips­nių.

www.Kl.lt


2012-06-02 Klaipeda