6
trečiADIENIS, vasario 8, 2012
nuomonės
Gaisras judina sistemą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
P
(Ne)reikšmingi prezidento rinkimai? Valentinas Beržiūnas
D
ūmos rink imai Rusi joje, reg is, taip ir bū tų buvę eiliniai, jei ne protestai po jų. Ką šie įvykiai, kuriuos jau spėta įvardyti kaip rusų visuomenės sąmonės nušvitimą, reišk ia? Nuo 1999 m., kai Vladimiras Puti nas ir jo aplinka ėmė konsoliduo ti vald žią, nė vienas reikšmingas protestas šalyje nebuvo kilęs tie siog iš gatvės.
G.Ziuganovo tikslas – antrasis turas. Tačiau kad jis įvyktų, rinkimai turi būti aktyvūs. Tad net rimt ai į opoz ic ijos iš šūk ius než iūrėjęs Kreml ius su skub o reag uot i. Tiek prez iden tas Dmitr ijus Medvedevas, tiek premjeras V.Put inas ėmė dalyt i pažadus. Jie pažadėjo visuome nei svar ų balsą, ekonomines bei socialines reformas, laisvę reikšti nuomonę ir t. t. Veik iausiai paža dai bus dal ijami iki pat preziden to rink imų... O šių rez ultatas – nuspėjamas. V.Put inas, reg is, laimės. Įdomu tik, ar pirmame ture? Kitas klau simas – jei V.Putinas laimės, kokiu keliu šalies vidaus ir užsienio po lit ikoje suks Kreml ius? Kalb ant apie patek imo į antrą turą tik imyb ę, iš visų reg istr uo tų kand idat ų į prez ident us Ru sijos komun ist ų vedl io Genad i jaus Ziuganovo poz icijos – tvir čiausios. Tikėt ina, kaip tik jis ir mest ų išš ūk į V.Put inui antrame ture. Iki šiol G.Ziuganovą, reg is, tenk i no „antrojo“ stat usas. Tačiau ko mun ist ų vedlys vis ai nesen iai iškėlė kel is įdomius pasiūlymus: pirma, jis pažadėjo, kad išrinktas į prez ident us paleis dabart inę Dūmą, kur ioje dominuoja Krem liui palank i „Vieningoji Rusija“, ir surengs naujus rink imus; antra, jis paž adėjo pol it ines reformas – pakeist i gubernator ių rink imo tvarką, bei, pakeičiant konst it u
ciją, sumaž inant vykdomos ios vald žios gal ias; trečia – G.Ziuga novas pamėg ino kons ol iduot i opoz icines Kreml iui jėgas – tiek tuos, kur ie protest uoja gatvėje, tiek vadinamąją formaliąją Rusi jos opoziciją. Pol it iko tiksl as – antras turas. Tačiau reik ia, kad jis įvykt ų. To dėl rink imai tur i būt i akt yv ūs ir skaidr ūs. Kitaip sakant, tie ru sai, kur ie nėra patenk int i V.Put i nu, turėt ų bent jau ateit i balsuo ti už kit us kand idat us. G.Ziuga novo strateg ija aišk i – agitacija dalyvaut i rink imuose ir balsavi mo stebėjimas. Tiesa, kol kas akivaizdu, kad Ru sijos visuomenė veikiausiai reikš protestą nebalsuodama. Nesikli juoja ir vieninga opozicija, galin ti priešintis pažeidimams per rin kimus. Taip pat kyla klausimas, kaip kei sis Kreml iaus pol it ika tiek vals tyb ės viduje, tiek užsienyje, jei V.Put inas laimės? Viena vert us, gatvės ir kit ų opoz ic in ių jėg ų protestai gali išsikvėpti savaime. Kita vert us, po rink imų Rusijos aukščiausioji vadov ybė gal i im tis represijų prieš opoz iciją. Pir muoju atveju reformos Rusijo je vykt ų selektyv iai, kiek tai pa ranku Kremliui. Reikšming ų po kyčių nebūtų ir užsienio politiko je. Antruoju atveju Kremliaus to nas griežtėtų tiek vidaus, tiek išo rės politikos klausimais. Kitas scenar ijus – social inės bei ekonom inės sistemos proble mos Rusijoje paskatins politinės sistemos aižėjimą, o tai galėt ų lemt i tiek vadinamąjį rūmų per versmą (elito nariai suk iltų prieš aukščiausią pol it inę vadov ybę), tiek nevaldomą pol it inės siste mos griūt į. Visg i šie du scenarijai – mažai ti kėt in i. Rūmų perversmo scena rijus abejot inas dėl akivaizd žiai stipr ios elito kontrolės, o neval domos griūt ies scenar ijus – dėl Rusijos ekonom inės bei social i nės sistemos padėt ies, kur i dar nėra krizinė. Tiesa, ekonom inė bei social inė situacija Rusijoje, jei nebus imtasi ryžt ing ų reformų, palengva blo gės. Maža to, ekonom ikai, ypač žal iav ų sektor iui, gal i smogt i ir pasaul inė krizė. Tačiau kol kas prog noz uot i, kada Rusijos eko nom inė bei soc ial inė sistema pasieks krit in į lyg į, – sunku. Tad bent jau trumpuoju ir vidut in iu laikotarpiu reikšming ų politinių pokyčių, reg is, nebus.
rezidentės patarėja Virgini ja Būdienė teigia, kad kultū ros paveldo apsauga turi būti aiškiau apibrėžta. „Paveldo apsauga yra labai labai komplikuota, reikia ją supaprastin ti, kad kiekvienas valdytojas turėtų labai didelį aiškumą, kaip jis privalo saugoti, kas yra jo prievolė, kas atsa kingas už saugojimą“, – vakar Žinių radijui sakė Prezidentės patarėja. Komentuodama po gaisro Tytuvė nuose paaiškėjusias paveldo apsau gos Lietuvoje problemas ji sakė, kad teisės aktai šioje srityje yra „priešta ringi, suvelti ir sujaukti“. „Reikėtų iš esmės peržiūrėti ir su tvarkyti paveldo apsaugos dalykus, tokius dalykus, kaip turi būti vykdo ma kultūros vertybių apsauga, reikia būtinai įrašyti į įstatymus, bent mini malios apsaugos priemonės turi bū ti ten išvardytos, nes dabar paskęsta me popierių jūroje“, – dėstė patarėja. V.Būdienė neatleistinu, visišku aplai dumu vadino situaciją, kaip Tytuvė
nų atveju buvo elgiamasi su kilnoja mosiomis kultūros vertybėmis.
Virginija Būdienė:
Negalima taip beato dairiškai investuoti vien į kultūros pavel do renovavimą, re konstrukciją, tačiau pamiršti apsaugos priemones.
„Tytuvėnų atveju matome ne leistiną aplaidumą, ten buvo suvež ta daugybė kilnojamųjų vertybių – monstrancijų, kitų bažnytinio kulto daiktų, iškilių, kelių šimtmečių se numo auksinių, auksakalystės meno pavyzdžių, tačiau tai nebuvo tikra sis muziejus, jis nebuvo apiformin
tas kaip muziejus, daiktai buvo neapdrausti. Tai visiškas aplaidumas“, – apgailestavo ji. „Be to, negalima taip beatodairiš kai investuoti vien į kultūros pavel do renovavimą, rekonstrukciją, ta čiau pamiršti apsaugos priemones“, – pabrėžė V.Būdienė. Prezidentės patarėjos teigimu, įstatymų leidėjas ir Vyriausybė turi peržiūrėti kultūros paveldo apsaugos reglamentavimą. Ji taip pat paragino sudaryti aiškų bent prioritetinių pa veldo vertybių sąrašą. „Yra valstybinės reikšmės objektas Gariūnai, tačiau tokie iškilūs objektai kaip Vilniaus universiteto ansamblis arba Trakų pilis nėra net paskelbti valstybinės reikšmės objektais. Tai galbūt rodo tam tikrą mūsų menta liteto lygį, tačiau, ko gero, atėjo lai kas mums labai atidžiai pasižiūrėti ir turėti bent jau prioritetinį iškiliausių nekilnojamųjų bei kilnojamųjų ver tybių sąrašą“, – sakė V.Būdienė. BNS, VD inf.
Priekaištas: V.Būdienė aplaidumu vadina tai, kad Tytuvėnų ansamblis nebuvo apiformintas kaip muziejus.
Artūro Morozovo nuotr.
Ragina politikus ir mokytojus derėtis
P
rezidentė Dalia Grybauskaitė ragina apie streiką prabilu sių švietimo darbuotojų ke liamas problemas spręsti de rybomis. Tokią šalies vadovės poziciją per davė jos patarėja Virginija Būdienė. Dalis šalies pedagogų grasina streiku. Jie reikalauja keisti mokyk lų finansavimo sistemą, atidėti pla nuojamą pedagogų atestaciją bei ko reguoti darbo apmokėjimo tvarką. „Dėl visų šitų dalykų derybos turi vykti, jos vyksta. Manau, Preziden tė šiuo atveju galėtų ir kviečia pro
fesines sąjungas bei politikus ramiai sėsti prie derybų stalo, bet jokiu bū du nepolitizuoti rinkimų metais šio klausimo, kaip yra tekę stebėti anks tesnius kartus. Taigi tikimės, kad šie dalykai išsispręs ir mokytojai neis šalti į gatves“, – vakar Žinių radijui sakė Prezidentės patarėja. Ji tikino, kad krepšelio metodi kos, mokytojų atlyginimų bei krū vių klausimus svarstys Švietimo ir mokslo ministerijoje sudaromos dar bo grupės, bet pabrėžė, kad kai ku riuos pedagogų keliamus klausimus bus sunku išspręsti.
„Mok ytoj ų profes in ių sąj ung ų reikalavimas yra užtikrinti mokyto jams 18 kontaktinių valandų mini mumą – šitą normą bus labai sun ku įgyvendinti, ypač kai žinome, kaip demografiškai ir dėl emigra cijos mažėja mokinių“, – sakė pa tarėja. Streikui besirengiančios švietimo profsąjungos teigia, kad reikalavi mus Švietimo ir mokslo ministeri jai bei Vyriausybei pateikė surinku sios per 15 tūkst. streikui pritariančių mokytojų parašų. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688