Issuu on Google+

Ekonomika

Pasaulis

9p.

Su­kur­ti ži­no­mą in­ter­ne­ti­nį ke­lio­nių tink­la­lapį pa­ska­ti­no gau­siai dis­ku­si­jų fo­ru­muo­se skai­ty­ti vers­li­nin­ko įspū­džiai.

10p.

Sportas

Olimpinę ramybę trikdo kaltinimai rasizmu, nacizmu ir diskriminacija.

14p. Kauno „Žalgirio“ naujokų gretose – dar vienas JAV krepšininkas O.Lafayette’as.

Ple­ne­ro A.Sa­muo­liui at­min­ti da­ly­vių po­tė­piai kal­ba ty­la.

25p.

Šeštadienio

Rugpjūčio 11, 2012 Nr. 187 (19746) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

tiū­ra Kur bu­vo din­gęs K.Lu­šas? Avan­ už šim­tus

Džia­zo kom­po­zi­to­ rius, pia­nis­tas vir­ tuo­zas, pro­diu­se­ris Kęs­tu­tis Lu­šas ge­ rą de­šim­tį me­tų bu­ vo pra­ny­kęs iš aki­ ra­čio. Šį pa­va­sa­rį jis kaip ka­ša­lo­tas vėl iš­ni­ro iš gel­mių – į sce­ną, į Lais­vės alė­ ją. Ką jis vei­kė, din­ gęs iš vie­šu­mos?

mi­li­jo­nų Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Kau­no pa­šo­nė­je vei­kian­ti veik­ los de­šimt­me­tį at­šven­tu­si „Gi­rai­ tės gink­luo­tės ga­myk­la“ (GGG) – dar vie­nas vals­ty­bės ne­su­ge­bė­ji­ mo plė­to­ti vers­lą pa­vyz­dys. Ne­pi­ gus – jis kai­na­vo dau­giau nei 200 mln. li­tų. Ly­di prieš­ta­rin­gi epi­te­tai

Prieš 11 me­tų ban­do­mą­ją šo­vi­nių par­ti­ją pa­ga­mi­nu­sią, prieš de­šimt me­tų pro­duk­ci­jos pre­ky­bą pra­dė­ ju­sią GGG vi­są gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį ly­di prieš­ta­rin­gi epi­te­tai. Ga­myk­ los sta­ty­bą ska­ti­nę ir už jos veik­ los tęs­ti­nu­mą pa­si­sa­kan­ tys vei­kė­jai giria GGG.

2

Dienos citata „Re­ži­mas kartu sie­kia nu­ kreip­ti dė­me­sį, kad kal­ bė­tu­me ne apie žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus“, – po­li­to­lo­gas Ry­tis Jur­ko­nis ne­su­reikš­mi­na Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­to Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos gra­si­ni­mų Lie­tu­vai.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Du K.Lu­šo pa­si­svei­ki­ni­mai po il­ go ne­si­ma­ty­mo: šį pa­va­sa­rį jis vėl išė­jo nu­si­lenk­ti „Kau­nas Jazz“ sce­ no­je, o vi­sai ne­se­niai jam plo­jo Pa­ žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio pub­li­ka. Šian­dien K.Lu­šą jau kur kas daž­ niau ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir Lais­vės alė­jos ka­vi­nė­je, pa­pras­tai su poe­tu Gin­ta­ru Pa­tac­ku – pa­gal jo ei­lė­raš­ čius bu­vo su­kur­tos kom­po­zi­ci­jos, at­l ik­tos Bab­ty­n o-Že­ mait­kie­mio dva­re.

4

6p.

„„Ko­ri­fė­jai: Kau­no bo­he­mos sim­bo­liais va­di­na­mus G.Pa­tac­ką ir K.Lu­šą vėl ga­li­ma su­tik­ti sė­dint kar­tu Lais­

vės alė­jos ka­vi­nė­je. 

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Iðkirpkite kuponà, já galite išsikeisti á bilietà vienam asmeniui VDU Botanikos sodo kasose. Rugpjûèio 11 d. (kuponas galioja tik vienà dienà).

dieniniu Tik su šešta

dienraðèiu

ÁËJIMASbotanikos sodà

! S A M A K O M E N

o Á VDU Kaun


2

Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

12

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,42

Pag­ro­bi­mo is­to­ri­ja: įta­ria­ma­sis pa­leis­tas

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

23

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Avan­tiū­ra u

Kal­bi­na ne­pa­žįs­ta­mus žmo­nes

Ku­rio­zi­nė įta­ria­mo­jo ver­si­ja apie su­pai­nio­tus vai­kus ma­žai ra­mi­na vai­ko din­gi­mą iš­gy­ve­nu­sią ma­ mą. „Nie­kam ne­lin­kė­čiau to pa­ tir­ti“, – sa­kė pa­grob­tos mer­gai­ tės ma­ma Gied­rė J. Į dar­že­lį „Ži­di­nė­lis“ pa­siim­ti sa­vai­ti­nę gru­pę lan­kan­čios duk­ re­lės ji atė­jo praė­jus maž­daug 15 min. po to, kai mer­gai­tę iš­si­ve­dė ta­ria­mas se­ne­lis. Ma­žy­lės ma­ma ne­si­ste­bė­jo, kad duk­ra iš­tie­sė ran­ku­tę ne­pa­žįs­ta­ mam vy­rui. Esą mer­gai­tė drą­si, pa­tik­li, pa­ti kal­bi­na žmo­nes. „Jis pa­sa­kė, kad ma­ma pra­šė paim­ti. Jai to pa­ka­ko ir ji nuė­jo su juo“, – duk­re­lės el­ge­sį mo­ty­va­vo ma­ma. Slūgs­tant įtam­pai, mo­te­r is džiau­gė­si, kad mer­gai­tė svei­ka, jos nie­kas ne­skriau­dė. Gy­dy­to­jai ne­nus­ta­tė su­ža­lo­ji­mų. Is­to­ri­ja ne­baig­ta

„„Žvaigž­dė: žur­na­lis­tų ap­sup­tas pen­si­nin­kas L.V. bu­vo ne­kal­bus.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

paė­mi­mas ir nu­ro­dy­mas pe­rio­diš­ kai re­gist­ruo­tis po­li­ci­jos įstai­go­je.

Koš­ma­riš­kas vai­ko pa­gro­bi­mo iš dar­že­lio sce­na­ri­jus po tru­pu­tį aiš­ kė­ja. Pa­rei­gū­nus įti­ki­no vy­ro ver­ si­ja, esą jis su­mai­šė vai­kus.

Ver­si­ja – su­si­pai­nio­jo

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Iš­leis­tas be do­ku­men­tų

Va­kar, kai apie 14 val. iš Kau­no VPK areš­ti­nės iš­leis­tas 70-me­tis, įta­ria­mas mer­gai­tės pa­gro­bi­mu, Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras To­mas Ste­lio­nis ofi­ cia­liai pra­ne­šė, jog ne­bus kreip­ta­si į teis­mą su pra­šy­mu suim­ti vai­ko pa­gro­bi­mu įta­ria­mą pen­si­nin­ką. „Nie­ko ne­ko­men­tuo­siu“, – te­ pa­sa­kė ne­di­du­kas ne­pik­to vei­do žils­te­lė­jęs vy­ras. Ei­da­mas iš areš­ ti­nės įta­ria­ma­sis nė ne­stab­te­lė­jo prie su­si­rin­ku­sių žur­na­lis­tų. Vy­ ras neatsk­lei­dė niuan­sų, kaip pa­ te­ko į to­kią ku­rio­zi­nę si­tua­ci­ją. Ly­di­mas pa­rei­gū­nės, sė­do į po­li­ ci­jos au­to­mo­bi­lį ir nu­va­žia­vo. Pra­ne­ša­ma, kad pen­si­nin­kui, ku­riam pa­gal pa­reikš­tus įta­ri­mus vai­ko pa­gro­bi­mu grė­sė iki aš­tuo­ ne­rių me­tų ne­lais­vės, skir­ta švel­ni kar­do­mo­ji prie­mo­nė – do­ku­men­tų

Pa­rei­gū­nai ne­sle­pia, kad tvir­ti­na­ si įta­ria­mo­jo iš­kel­ta ver­si­ja, esą jis tie­siog su­pai­nio­jo vai­kus, nes tos mer­gai­tės, ku­rią tu­rė­jo paim­ti iš dar­že­lio, ir tos, ku­rią paė­mė, var­ dai skam­ba la­bai pa­na­šiai. Vy­ras aiš­ki­no, kad su­gy­ven­ti­nė pa­pra­šė paim­ti anū­kę. Įta­ria­ma­sis ti­ki­no vai­ko itin ge­rai ne­pa­ži­no­jęs. Iš dar­že­lio paė­męs sve­ti­mą mer­gai­tę vy­ras už­su­ko į lan­dy­ ne vir­tu­sį bu­tą vie­na­me Var­nių gat­vės dau­gia­bu­čių. Ta­me bu­te ir bu­vo ras­ta pa­grob­ta ma­ža­me­ tė, kai pa­rei­gū­nai pa­tik­ri­no te­le­ fo­nu gau­tą kai­my­nės pra­ne­ši­mą. Net­ru­kus gat­vė­je bu­vo su­lai­ky­tas ir įta­ria­ma­sis. 70-me­tis vy­ras anks­čiau gy­ve­ no ta­me na­me. Kai­my­nės pa­sa­ko­ jo daž­nai jį ma­ty­da­vu­sios vaikš­ti­ nė­jan­tį dau­gia­bu­čio kie­me. Įta­ria­mą­jį mo­te­rys api­bū­di­no kaip ra­mų ir tai­kų žmo­gų, tie­sa, ne­ ven­gian­tį iš­ger­ti. Kai­my­nės iš kar­to at­me­tė ver­si­ją, kad vy­ras vai­ką pa­ gro­bė ve­da­mas ne­ge­rų kės­lų.

Ge­ro­kai pra­s tes­n ės nuo­tai­kos lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Ži­di­nė­lis“. Įs­tai­gos pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui Ri­ta Ur­bo­na­vi­čiū­tė sa­kė, kad dar­ buo­to­jos dė­lio­ja tos die­nos įvy­ kių pa­veiks­lą. To­li gra­žu ne vi­si klau­si­mai at­sa­ky­ti. Pa­va­duo­to­ ja ne­ga­lė­jo paaiš­kin­ti, kas nu­ti­ko mer­gai­tei, ku­rią 70-me­tis L.V. esą su­pai­nio­jo su paim­ta mer­gai­te. „Mer­gai­tė, ku­rią vy­ras sa­ko­si tu­rė­jęs paim­ti, lan­kė vi­sai ki­tą, ne­sa­vai­ti­nę, gru­pę. Tą die­ną ne­ li­ko nė vie­no vai­ko, ku­rio ne­bū­tų atė­ję pa­siim­ti“, – ti­ki­no R.Ur­bo­ na­vi­čiū­tė. Vis dėl­to pa­va­duo­to­ja ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kas ta­da paė­ mė esą se­no­liui nu­ro­dy­tą par­ves­ ti iš dar­že­lio mer­gai­tę. Pa­rei­g ū­n ai dar ne­pas­kel­b ė, kaip bus spren­džia­mas klau­si­ mas dėl vai­kų dar­že­lio dar­buo­ to­jos, ati­da­vu­sios vai­ką ne­ži­no­ mam as­me­niui, at­sa­ko­my­bės. „Ži­di­nė­lio“ pa­va­duo­to­ja ug­ dy­m ui tvir­t i­n a, kad auk­l ė­to­ jai ne­ki­lo abe­jo­nių, jog mer­gai­tė vy­rą tik­rai pa­žįs­ta. „Jis ne­bu­vo gir­tas. Dar rū­pes­tin­gai pa­klau­ sė apie ne­šva­rius dra­bu­žė­lius ir vis­ką su­si­dė­jo į krep­še­lį“, – aiš­ ki­no R.Ur­bo­na­vi­čiū­tė. Ma­ža­me­ tė su „se­ne­liu“ links­mai lei­do­si į ke­lio­nę.

Ma­žy­lės ma­ma ne­ si­ste­bė­jo, kad duk­ra iš­tie­sė ran­ ku­tę ne­pa­ žįs­ta­mam vy­rui. Esą mer­gai­tė drą­si.

„„ Ty­la: Kau­no pa­šo­nė­je vei­kian­ti šaud­me­nų ga­myk­la sve­čių ne­lau­kia, su žu

1

Jie kar­to­ja, kad tai yra vie­na mo­der­niau­sių pa­ sau­ly­je ir vie­nin­te­lė Bal­ti­jos ša­ly­se vei­kian­ti šo­vi­nių ga­myk­la, su ku­ rios pro­duk­ci­jos ko­ky­be ga­li var­žy­ tis vos ke­li kon­ku­ren­tai pla­ne­to­je. Opo­nen­tai at­šau­na, kad nuo pat ga­myk­los ati­da­ry­mo min­ties gi­mi­ mo bu­vo aki­vaiz­du, kad GGG – dar vie­nas aukš­čiau­sių ly­giu pa­lai­min­ tas „Nau­jų­jų Va­siu­kų“ pro­jek­tas. Pri­pa­ži­ni­mo ne­pa­kan­ka

GGG star­tas su­dė­tin­ga­me šaud­ me­nų vers­le bu­vo sėk­min­ges­nis, nei daug kas ti­kė­jo­si. Vos po pen­ ke­rių me­tų veik­los 5.56x45 mm ir 7.62x51 mm ka­lib­rų šo­vi­niai bu­ vo pri­pa­žin­ti ati­tin­kan­tys NA­TO stan­dar­tus, šaud­me­nys įver­tin­ti kaip vie­ni ge­riau­sių rin­ko­je. GGG va­do­vai gy­rė­si, kad per to­ kį trum­pą veik­los lai­ko­tar­pį NA­TO rei­ka­la­vi­mus ten­ki­nan­čių šo­vi­nių nė­ra pa­ga­mi­nu­si jo­kia ki­ta šaud­ me­nų ga­myk­la pa­sau­ly­je. De­ja, pri­pa­ži­ni­mo vers­lo pel­ nin­gu­mui ne­pa­ka­ko. Praė­ju­sio de­ šimt­me­čio vi­du­ry­je kal­bė­ta, kad nuo­sto­lin­gai vei­kian­čią įmo­nę už au­sų tem­pia Lie­tu­vos ka­riuo­me­ nė, iš pa­kau­nė­je esan­čios ga­myk­ los šaud­me­nų pri­si­pir­ku­si bran­ giau, nei bū­tų įsi­gi­ju­si už­sie­ny­je. Ga­myk­los sta­ty­bos ini­cia­to­riams te­ko at­merk­ti akis: pa­ly­gin­ti ne­di­ de­lė­je ga­myk­lė­lė­je Gi­rai­tė­je ga­mi­ na­mi šo­vi­niai su daug di­des­nius kie­kius ža­lia­vų per­kan­čiais ir ge­ ro­kai dau­giau šo­vi­nių pa­ga­mi­nan­ čiais kon­ku­ren­tais var­žy­tis ne­su­ ge­bės. Pus­bal­siu pra­dė­ta kal­bė­ti, kad dau­giau kaip 200 mln. li­tų kai­na­ vu­sią ga­myk­lą ir jos įren­gi­nius ver­ tė­tų par­duo­ti. Me­džio­to­jai ne­pri­pa­žįs­ta

„„Artimieji: mergaitės namuose pagaliau atslūgo įtampa. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Nuo pat įkū­ri­mo GGG tai­kė į ga­ na siau­rą pir­kė­jų ra­tą – ga­mi­no tik dvie­jų ka­lib­rų šo­vi­nius. Per­nai įmo­nė pa­si­skel­bė ple­čian­ti asor­ ti­men­tą – pra­de­dan­ti me­džiok­li­ niams šau­tu­vams tin­kan­čių šaud­ me­nų ga­my­bą.

Vis dėl­to kol kas lie­tu­viai me­ džio­to­jai lie­tu­viš­kos pro­duk­ci­jos pirk­ti ne­sku­ba. GGG ženk­lu pa­žy­ mė­tų šo­vi­nių po­pu­lia­riau­sio­se me­ džiok­lės pre­kių par­duo­tu­vė­se su­ ras­ti ne­pa­vy­ko. „Iš Če­ki­jos ve­ža­mi šo­vi­niai pi­ ges­ni, o ko­ky­bė tik­rai ne pra­stes­nė nei lie­tu­viš­kų“, – tei­gė vie­no me­ džiok­lės pre­kių par­duo­tu­vių tink­ lo at­sto­vas. Me­džio­to­jai GGG šo­vi­nius gal dar pa­mėgs, ta­čiau ši pro­duk­ci­ja įmo­ nei – pa­pil­do­mi cen­tai, o ne gel­bė­ ji­mo pla­nas. Apie 10 mln. šo­vi­nių per me­tus ga­mi­nan­ti GGG pa­sie­kė pa­jė­gu­mo ri­bas. Su da­bar­ti­ne įran­ ga dau­giau šo­vi­nių pa­ga­min­ti neį­ ma­no­ma.

Nuo pat ga­myk­los sta­ty­bos pa­skui įmo­nę vel­ka­si maž­daug 47 mln. li­tų dy­džio sko­la.

Ant­ra­ja­me eše­lo­ne

Apie nuo­sto­lius ga­myk­la pra­ne­ ša ko­ne po kiek­vie­nų veik­los me­ tų. Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus GGG pa­tir­tas nuo­sto­lis sie­kia maž­ daug 4 mln. li­tų. Šių me­tų pir­mo­jo pus­me­čio re­ zul­ta­tai nu­džiu­gi­no. Tei­gia­ma, kad per jį GGG už­dir­bo 400 tūkst. li­ tų pel­no, ta­čiau įmo­nės stra­te­gi­ ją ku­rian­tys žmo­nės ma­to, kad šis skai­čius es­mės ne­kei­čia – per­mai­ nos bū­ti­nos. „Įmo­nei rei­ka­lin­ga plėt­ra. Pus­ me­čio ar me­tų ge­res­ni re­zul­ta­ tai to ne­kei­čia, nes ma­ži žai­dė­jai rin­ko­je vi­sa­da pra­lai­mi“, – kal­bė­ jo GGG val­dy­bos pir­mi­nin­kas Ma­ rius Ba­rys. Di­des­niais kie­kiais pirk­ti ža­ lia­vas ir ga­min­ti pro­duk­ci­ją su­ ge­ban­čios ga­myk­los ga­li sau leis­ ti šo­vi­nius par­da­vi­nė­ti pi­giau, tad ir rin­ko­je at­si­ve­ria ki­tos ga­li­my­ bės. Šiuo me­tu GGG šaud­me­nų


3

Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

už šim­tus mi­li­jo­nų Komentaras Ge­di­mi­nas Kir­ki­las

Bu­vęs kraš­to ap­sau­gos mi­n ist­ras

G

ur­na­lis­tais ne­bend­rau­ja ir jo­kios in­for­ma­ci­jos neatsk­lei­džia.

par­da­vi­mo rin­ko­je sė­di ant­ra­ja­me ga­min­to­jų eše­lo­ne, į ku­rį pir­kė­jai ne­re­tai krei­pia­si tik ta­da, kai pirk­ ti ne­bė­ra iš ko.

Da­bar jau gar­siai kal­ba­ma, kad ga­myk­la bu­vo sta­to­ma neat­li­kus rin­kos ty­ri­mo. Fi­nan­si­nė pa­dė­tis – pa­slap­tis

Vals­ty­bei nuo­sto­liai nu­si­bo­do

Ga­myk­los di­rek­to­rius Rai­mon­das Mon­ke­vi­čius per­nai ži­niask­lai­dai tei­gė, kad pa­kak­tų 16 mln. li­tų, jog apy­var­ta ge­ro­kai išaug­tų ir ga­my­ ba tap­tų pel­nin­ga, nes pa­grin­di­nis dar­bas – GGG pre­kės ženk­lo po­ pu­lia­ri­ni­mas – jau pa­da­ry­tas. Įmo­nė skel­bia, kad apie 90 pro­c. pro­duk­ci­jos eks­por­tuo­ja­ma. Vis dėl­to de­šimt­me­tį tem­pia­mas GGG jun­gas vals­ty­bei nu­si­bo­do. Ki­tais me­tais ga­li pra­si­dė­ti įmo­nės ak­ci­ jų pir­kė­jų paieš­ka. Tie­sa, Ūkio mi­nis­te­ri­ja vis dar kal­ba apie stra­te­gi­nę GGG reikš­mę ir tvir­ti­na siek­sian­ti, kad ga­myk­la ir to­liau veik­tų, o vals­ty­bė iš­lai­ky­ tų dau­giau nei treč­da­lį ak­ci­jų.

Kon­ser­va­to­rių su­ma­ny­tą ga­myk­los sta­ty­bą po­li­ti­niai opo­nen­tai va­di­ no afe­ra. Skel­bia­ma, kad 1999 m. slap­tu Vy­riau­sy­bės po­tvar­kiu ini­ ci­juo­ta sta­ty­ba kai­na­vo 70 mln. li­ tų. Dar apie 150 mln. li­tų su­plo­ta pran­cū­zams už šo­vi­nių ga­my­bos įran­gos pir­ki­mą ir su­mon­ta­vi­mą. Įta­ri­mų kė­lė ne tik sta­ty­ba ir įren­gi­mas, bet ir kas­die­nė veik­la. Ži­niask­lai­do­je bū­ta pra­ne­ši­mų apie įmo­nė­je įdar­bi­na­mus įta­kin­giems kon­ser­va­to­riams ar­ti­mus žmo­nes.

i­rai­tėje veikianti gink­luo­tės ga­myk­la – avan­tiū­ra. Iš­kart bu­vo aiš­k u, kad to­k ia ga­ myk­la bus nuo­sto­l in­ga. Iš pran­cū­z ų nu­pirk­ta tech­no­lo­g i­ja bu­ vo ne tik sens­te­lė­ju­si, bet ir mums ne­ pri­tai­ky­ta. Tuo me­tu mū­sų gink­luo­tei šie šaud­me­nys jau ne­ti­ko, to­dėl šių šo­ vi­nių pri­krau­ti pil­ni ka­riuo­me­nės san­ dė­l iai, nė­ra jų kur dė­t i. Net ne­bu­vo ap­gal­vo­ta, ar ap­skri­tai įma­no­ma šią pro­duk­ci­ją eks­por­tuo­ti, ne­bu­vo vers­ lo pla­no. Pri­min­siu, kad sta­ty­bos me­ tu mes net ne­bu­vo­me NA­TO na­r iais, o Lie­t u­vos po­rei­k iams ga­myk­la per­ ne­lyg ga­l in­ga. Kol bu­vau mi­n ist­ras, kiek­v ie­nais me­tais įmo­nės nuo­sto­ lius tu­rė­jo­me deng­t i iš kraš­to ap­sau­ gai skir­to biu­d že­to. Kaž­ką pa­keis­ti da­ bar sun­ku, nes pa­sta­ty­ta tech­no­lo­gi­ja yra la­bai ne­lanks­ti, ga­my­ba įma­no­ma tik tais stan­dar­tais, ku­rie bu­vo su­mon­ tuo­jant įran­gą. Ne­tie­sa, kad ten vis­ką ga­li­ma pa­keis­ti su ne­di­de­lė­mis in­ves­ ti­ci­jo­mis. Įran­gą rei­k ia sta­ty­ti iš nau­jo. Vis dėl­to pir­m iau­sia rei­k ia la­bai ati­ džiai iš­tir­ti su­dė­tin­gą ir net pa­vo­jin­gą rin­ką. Gink­luo­tė la­bai grei­tai kei­čia­si ir ka­ž in ar pa­v yk­t ų įsi­terp­t i ten, kur var­žo­si to­k ios ša­lys kaip Ru­si­ja, JAV, Pran­cū­zi­ja.

„Kau­no die­nai“ klau­si­mų už­ duo­ti GGG di­rek­to­riui R.Mon­ke­ vi­čiui ne­pa­vy­ko. Įmo­nės va­do­vas per pu­sant­ros sa­vai­tės ne­su­ge­bė­jo at­sa­ky­ti, ko­kia yra fi­nan­si­nė GGG pa­dė­tis. Į šį klau­si­mą įmo­nė ne­si­ tei­kė duo­ti at­sa­ky­mo ir 100 pro­c. bend­ro­vės ak­ci­jų val­dan­čios Ūkio mi­nis­te­ri­jos at­sto­vams. Iš in­for­ma­ci­jos Ūkio mi­nis­te­ ri­jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je ma­ty­ti, kad GGG per­nai pa­ty­rė 98 tūkst. li­tų gry­nų­jų nuo­sto­lių.

Vers­lo pla­nas – neap­gal­vo­tas

Kal­ba­m a, kad be­s i­d o­m in­č ių­ jų GGG ak­ci­jo­mis yra, ta­čiau dar neaiš­ku, ar to­kių bus, kai išauš le­ mia­ma par­da­vi­mo die­na. Nuo pat ga­myk­los sta­ty­bos pa­skui įmo­nę vel­ka­si maž­daug 47 mln. li­tų dy­ džio sko­la. Koks in­ves­tuo­to­jas ga­ li no­rė­ti to­kio krai­čio? „Ta sko­la yra di­des­nė nei vi­sos įmo­nės ver­tė. In­ves­tuo­to­jų bus ga­li­ma pri­trauk­ti tik sko­lą ka­pi­ta­ li­za­vus ar­ba da­lį jos nu­ra­šius“, – įsi­ti­ki­nęs ūkio vi­ce­mi­nist­ras Ado­ mas Ąžuo­las Au­dic­kas. „Ma­no­me, kad lo­giš­kiau­sia bū­ tų tą sko­lą ka­pi­ta­li­zuo­ti, pa­vers­ti ją į ak­ci­jas – iš­leis­ti ak­ci­jų emi­si­ją, ku­ri ati­tek­tų Tur­to ban­kui“, – aiš­ ki­no M.Ba­rys. Ti­ki­ma­si, kad atė­jęs šaud­me­ nų par­da­vi­mo rin­ko­je dau­giau pa­ tir­ties tu­rin­tis in­ves­tuo­to­jas at­si­ neš ne tik pi­ni­gų, bet ir pa­tir­ties, ry­šių ba­ga­žą. Spe­ci­fi­nė­je rin­ko­ je ypač ver­tin­gi sta­bi­lūs par­da­vi­ mo ka­na­lai, o to­kių GGG šiuo me­ tu trūks­ta. Ga­myk­los idė­ją plė­to­ję ir ją rea­li­za­vę vei­kė­jai apie tai ne­ pa­gal­vo­jo.

„„Mik­roau­to­bu­sas: ke­lei­viai pa­ty­rė daug iš­gąs­čio, bet rim­tų su­ža­lo­

ji­mų iš­veng­ta. 

Į ava­ri­ją pa­te­ko dvi nėš­čios mo­te­rys Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Į ava­ri­ją Kau­ne pa­te­ko klai­pė­die­ čių šei­ma, iš uos­ta­mies­čio vy­ku­ si į Kau­no kli­ni­kas, pen­ki marš­ru­ ti­nio mik­roau­to­bu­so ke­lei­viai ir vai­ruo­to­jas. Nug­rio­vus stul­pą, 40 var­to­to­jų li­ko be elekt­ros. Mė­ly­nės ir iš­gąs­tis

Va­kar ry­tą Pa­ne­rių gat­vė­je su­ si­dū­rė klai­pė­die­čio vai­ruo­ja­mas leng­va­sis au­to­mo­bi­lis „Maz­da 5“ ir ke­lei­vius ve­žęs 93A marš­ru­to mik­roau­to­bu­sas. Per ava­ri­ją bu­ vo nu­vers­tas elekt­ros stul­pas. Po ava­ri­jos praė­jus vos ke­ lioms mi­nu­tėms, už ke­lių met­ rų su­si­dū­rė dar vie­nas marš­ru­ ti­nis mik­roau­to­bu­sas ir leng­va­sis au­to­mo­bi­lis „Su­ba­ru Le­ga­cy“. Jų vai­ruo­to­jai, įsu­kę į ša­lu­ti­nę gat­ ve­lę, pra­dė­jo pil­dy­ti eis­mo įvy­ kio dek­la­ra­ci­ją. Šio įvy­kio ke­lei­ viai ne­nu­ken­tė­jo. Anks­tes­nės ava­ri­jos da­ly­viai at­si­pir­ko mė­ly­nė­mis, nu­broz­di­ ni­mais ir iš­gąs­čiu. Vie­nai mo­te­ riai bu­vo pra­kirs­ta lū­pa. Dau­giau­sia su­ne­rim­ta dėl nėš­ čių­jų. Vie­na be­si­lau­kian­ti ke­lei­vė va­žia­vo mik­roau­to­bu­su, o ki­ta  – leng­vuo­ju au­to­mo­bi­liu „Maz­da 5“. Au­to­mo­bi­liuo­se bu­vo ir vai­kų. Pa­ži­ro žie­žir­bos

„Maz­da 5“ va­žia­vo klai­pė­die­čių šei­ma. „Žmo­na lau­kia­si. Va­žia­vo­ me į Kau­no kli­ni­kas at­lik­ti ge­ne­ ti­nių ty­ri­mų“, – pa­sa­ko­jo au­to­ mo­bi­lį vai­ra­vęs vy­ras, ne­no­rė­jęs vie­šin­ti nei var­do, nei pa­var­dės. „Aš ne­si­jau­čiu šio­je si­tua­ci­ jo­je ką nors pik­ta pa­da­ręs, – ra­ miai kal­bė­jo klai­pė­die­tis, ant ran­ kų lai­kęs duk­rą. – Kur na­vi­ga­ci­jos sis­te­ma lie­pė, ten ir su­ko­me. Per ava­ri­ją mū­sų grei­tis bu­vo gal 20 km/val., nes ką tik bu­vo­me įsu­ kę į šią gat­vę.“ Po smū­gio į de­ši­nį šo­ną „Maz­ da“ li­ko sa­vo eis­mo juos­to­je, o iš pa­skos va­žia­vęs ir į ją rė­žę­sis mik­ roau­to­bu­sas nu­lė­kė per dar vie­ną eis­mo juos­tą ir at­si­dū­rė ant ša­li­ gat­vio, prieš tai nu­grio­vęs stul­pą. Lai­mė, šis nu­griu­vo ne ant au­to­ mo­bi­lio, o gre­ta jo. Ke­lei­viai tei­gė iš­si­gan­dę ir pa­ čios ava­ri­jos, ir iš krin­tan­čio stul­ po ėmu­sių kris­ti žie­žir­bų. „„Asor­ti­men­tas: GGG pra­dė­jo ga­min­ti šo­vi­nius ir me­džio­to­jams, ta­čiau

ži­no­miau­sio­se Lie­tu­vos me­džiok­lės pre­kių par­duo­tu­vė­se jų ne­ra­si­te.



And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus, Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Nub­roz­din­tas skruos­tas

Nut­rū­kę lai­dai už­kri­to ant ava­ ri­jo­je ne­da­ly­va­vu­sio „Ford“ au­

„„Iš­si­gan­do: „Ne­su­si­ža­lo­jau, bet

tru­pu­tį šo­kas“, – api­bū­di­no sa­ vo sa­vi­jau­tą be­si­lau­kian­ti R.Gau­ čy­tė.

to­mo­bi­lio sto­go bei ant va­ žiuo­ja­mo­sios gat­vės da­lies. Jo vai­r uo­to­jas ne­l au­k ė elekt­ros tink­lų dar­buo­to­jų, pa­ts ap­si­mo­ vė pirš­ti­nes ir lai­dus vie­ną po ki­ to lė­tai me­tė nuo sto­go že­mėn. Iš­lais­vi­nęs sa­vo trans­por­to prie­ mo­nę, nu­va­žia­vo. Tuo me­tu ava­ri­jos da­ly­viai da­ li­jo­si įspū­džiais ir vie­nas ki­tą ra­ mi­no.

Vie­na be­si­lau­kian­ ti ke­lei­vė va­žia­vo mik­roau­to­bu­su, o ki­ta – leng­vuo­ju au­to­mo­bi­liu. Mik­roau­to­bu­su su vy­ru ir duk­ra va­žia­vu­si Rū­ta Gau­čy­tė vis glos­ tė pil­vą. „Jau­čiuo­si ge­rai. Ne­su­ si­ža­lo­jau. Tik tru­pu­tį šo­kas. Pil­ vą jau nuo ry­to tru­pu­tį mau­džia, bet nie­ko to­kio. Man iki gim­dy­ mo li­ko vos dvi sa­vai­tės“, – pa­sa­ ko­jo mo­te­ris, prie šo­no glaus­da­ ma švie­siap­lau­kę ket­ve­rių me­tų duk­rą. Mer­gy­tei per ava­ri­ją bu­vo nu­ broz­din­tas skruos­tas. Ji at­ro­dė iš­si­gan­du­si. „Sė­dė­jau už­si­sva­jo­ju­si. Su­si­ dū­rus au­to­mo­bi­liams nu­lė­kiau į prie­kį, o vai­kas nuo smū­gio net po sė­dy­ne su­lin­do. Pas­kui pa­ma­ čiau žie­žir­bas ir, žiū­riu, stul­pas griū­va“, – kal­bė­jo be­si­lau­kian­ ti kau­nie­tė. At­vy­kus me­di­kams, ji su duk­ra vyk­ti į li­go­ni­nę at­si­ sa­kė.


4

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

miestas Paly­gin­ ti su tuo, ką už­dirb­ da­vo­me iš kon­cer­tų, ten pa­si­py­ lė di­džiu­ liai pi­ni­gai, pra­dė­jo­me mer­se­de­ sais vi­si va­ ži­nė­ti.

„„Pasisveikinimas: K.Lu­šą, sugrįžusį į koncertinę veiklą, vėl džiaugsmingai sveikino Kauno publika. 

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Kur bu­vo din­gęs K.Lu­šas?

– Ku­rį lai­ką, Kęs­tai, ta­vęs 1 kaip ir ne­si­gir­dė­jo. Stab­ te­lė­jai?

– Ne, ne­bu­vo stab­te­lė­ji­mo, tie­siog vy­ko ne­ma­to­mas dar­bas. Bu­vau nuė­jęs į ki­tą veik­lą.

– Ir ką vei­kei? – Už­dir­bau pi­ni­gus. Įvai­rūs va­ di­na­mie­ji ko­mer­ci­niai mu­zi­ki­niai pro­jek­tai – bai­gia­si vie­nas, pra­si­ de­da ki­tas, ir taip be jo­kio su­sto­ji­ mo va­rai to­liau. At­va­žiuo­ja dai­ni­ nin­kas, jam rei­kia pa­da­ry­ti dis­ką, už­si­sa­ko fo­nog­ra­mas, ir tu sė­di mė­ ne­sį, du. Per me­tus tų dis­kų pri­da­ rai krū­vą, nors ta­vęs ir ne­si­ma­to pir­ma­me pla­ne. Da­bar gai­liuo­si dėl to lai­ko. Apie pen­kio­li­ka me­tų pra­ra­dau. – Bet tai ir­gi bu­vo mu­zi­ka? – Ži­nai, kai La­pė­se at­si­da­rė LNK te­ le­vi­zi­ja (iš pra­džių ji va­di­no­si „Lit­ po­liin­ter TV“ – red. pa­st.), tas mi­ li­jo­nie­rius Ro­mas Bub­ne­lis pa­siū­lė ten įsi­reng­ti įra­šų stu­di­ją. Žo­džiu, ten vis­ką įren­gė, o ži­nai, mu­zi­kan­ tai juk vi­sa­da be pi­ni­gų, tai taip ir pra­si­dė­jo. O te­le­vi­zi­ja tai vi­sai ki­ti pi­ni­gai. Tai va, ga­vo­me pa­siū­ly­mą, ku­rio ne­ga­lė­jo­me at­si­sa­ky­ti. Bet pra­si­dė­jo ru­ti­na – daug me­ tų dar­bas be­veik vien su įra­šais. Ko mes ten tik neį­ra­ši­nė­jo­me – pra­ktiš­kai vi­sus Lie­tu­vos at­li­kė­ jus. Pra­si­dė­jo fo­nog­ra­mų ga­my­ba, kom­piu­te­riai. Paly­gin­ti su tuo, ką už­dirb­da­vo­me iš kon­cer­tų, ten pa­ si­py­lė di­džiu­liai pi­ni­gai, pra­dė­jo­me mer­se­de­sais vi­si va­ži­nė­ti. – Ir džia­zo ne­be­li­ko. Tu tuos me­tus va­di­ni pra­ras­tai­siais? – Tai aiš­ku, nes ką mes ge­ro pa­da­ rė­me, pra­ktiš­kai nie­ko. – Kaip sa­ko Gin­ta­ras Pa­tac­kas, po­mi­do­rai au­go ge­rai, bet vi­sa tai bu­vo vien ko­mer­ci­ja. Ar ne?

– Na, ten, La­pė­se, užau­go la­bai daug žmo­nių, ku­rie da­bar Lie­tu­ vo­je da­ro vi­so­kių da­ly­kų. O ta­da jie pa­puo­lė ga­na at­si­tik­ti­nai: kas kon­cer­tą su­gro­jo, kas dar ką. Pa­ vyz­džiui, ten užau­go Ma­ri­jus Mi­ ku­ta­vi­čius. Jis su kom­pa­ni­ja at­ va­žia­vo, bu­vo kon­cer­tas. Pag­ro­jo, kaž­kam pa­ti­ko, mu­zi­kan­tai ten lik­ da­vo sa­vai­tei, mie­go­da­vo kur pa­ puo­la, bu­vo ten ir toks vieš­bu­tė­lis. Daug ten to­kių užau­go, ku­rie da­ bar da­ro sa­vo dar­bą, pa­vyz­džiui, Sa­mas iš „Bix‘ų“ ir taip to­liau. Tie žmo­nės da­bar ve­da lai­das ir ge­rai dir­ba. Bu­vo ge­ras ko­lek­ty­vas, vi­si išė­jo ge­rą mo­kyk­lą, te­nai pra­si­dė­ jo gy­vo gar­so kon­cer­tai, tech­niš­ kai iš­mo­ko­me su­reng­ti tie­sio­gi­nę trans­lia­ci­ją. Tuo me­tu į ko­mer­ci­ ją vis­kas taip ne­kry­po, tik pa­skui pra­si­dė­jo rek­la­mos, di­de­li už­dar­ biai ir vi­sa ki­ta. – Pa­ra­dok­sas – tu­ri pi­ni­gų, bet ne­tu­ri kū­ry­bi­nės lais­vės ir lai­ ko kū­ry­bai, ar­ba tu­ri to lai­ko ir lais­vę, bet ne­tu­ri iš ko gy­ven­ti. – Pa­na­šiai. Pa­vyz­džiui, so­vie­ti­niais lai­kais bū­da­vo iš­vis juo­kin­ga: gro­ da­vai ves­tu­vė­se, kad už­si­dirb­tum pi­ni­gų, už ku­riuos ga­lė­tum nu­va­ žiuo­ti kon­cer­tuo­ti į džia­zo fes­ti­va­ lį. Bū­da­vo, gro­ju ves­tu­vė­se, o ma­nęs jau lau­kia au­to­mo­bi­lis, ku­riuo bu­ vau ve­ža­mas gro­ti kon­cer­te Fil­har­ mo­ni­jo­je. Pas­kui ki­tus mu­zi­kan­tus po kon­cer­to pa­vai­šin­da­vau, nes tu­ rė­da­vau už ką. – Ne pa­slap­tis, kad už­sie­ny­ je kon­cer­tuo­jan­tys mu­zi­kan­tai pri­si­pirk­da­vo pre­kių ir jas čia par­duo­da­vo. – Taip, mes iš es­mės taip ir gy­ven­ da­vo­me, nes, tar­kim, kai pra­dė­jome va­ži­nė­ti su džia­zais, tai juk tik per „Gos­kon­cer­tą“. Ho­no­ra­rų, ku­riuos mo­kė­da­vo už­sie­nis, mes ne­ma­ty­ da­vo­me, gau­da­vo­me tik dien­pi­ni­

gius. Už juos su­ge­bė­da­vo­me nu­si­ pirk­ti dar ir kaž­ko­kios apa­ra­tū­ros, ko­kį vi­deo­mag­ne­to­fo­ną ar ką nors pa­na­šaus, ir grį­žę par­duo­da­vo­me. Va toks tas džia­zas bu­vo. Sa­lės tai bū­da­vo pil­nos. – Bū­da­vo pil­ni ir Kau­no me­ ni­nin­kų na­mai, ku­rių vie­nas sim­bo­lių bu­vai ir tu. Pri­si­me­ nant Kau­no me­ni­nin­kų na­mų erą, ta­vo var­das – ypač ryš­kus, kaip ne­pa­mirš­ta­mas ir ten tau pri­klau­sęs kam­ba­rė­lis.

Da­bar gai­liuo­si dėl to lai­ko. Apie pen­kio­li­ ka me­tų pra­ra­dau.

– Me­ni­nin­kuo­se (taip va­din­da­vo Kau­no me­ni­nin­kų na­mus – red. pa­st.) vi­si tu­rė­jo­me sa­vo vie­tą. Kai už­da­ry­da­vo ka­vi­nę, vi­si su­gu­žė­da­vo pas ma­ne ir bū­da­vo iki ry­to. Tai bu­ vo tik­ri me­ni­nin­kų na­mai, su­py­kus ne­bu­vo nė ko pa­siųs­ti, vi­si sa­vi. Ten rink­da­vo­si vi­sas me­no eli­tas: dai­ li­nin­kai, skulp­to­riai, poe­tai, ak­to­ riai. Net krep­ši­nin­kai. – Krep­ši­nin­kai? – Taip, tar­kim, Ra­mū­nas Bu­tau­tas, da­bar gar­sus tre­ne­ris, ten nuo­lat lan­ky­da­vo­si. Jis yra pri­si­pa­ži­nęs, kad čia lan­ky­da­ma­sis su­pra­to, kas yra me­nas: džia­zas, dai­lė, vi­sa ki­ ta. Jis tik­rai su­pran­ta me­ną, kas yra ge­ra mu­zi­ka. Kar­tą atė­jęs su drau­ gu, pa­skui lan­ky­da­vo­si daž­nai, nes juk tuo­met Me­ni­nin­kai bu­vo ga­lin­ gas trau­kos cent­ras, ten vyk­da­vo pro­ce­sas. – Ko­dėl Kau­no me­ni­nin­kų na­ mai, iš­gy­ve­nę tik­rą auk­so am­ žių, ap­mi­rė? Kaip ma­nai?

– Pa­ki­li­mas, pro­ce­sas, trau­ka pra­si­ dė­jo iš­kart po ne­prik­lau­so­my­bės. O pa­skui Me­ni­nin­kai su­griu­vo. Ne tik dėl to, kad mes iš ten din­go­me. Pa­si­ kei­tė si­tua­ci­ja, val­džia. Anks­čiau vi­si, ku­rie dir­bo Me­ni­nin­kų na­muo­se, bu­vo iš to pa­ties ra­to, vi­si sa­vi. Po to vie­ni išė­jo ten, ki­ti šen – vi­si nor­ma­lūs iš­si­ bė­gio­jo ir atė­jo va­do­vau­ti ad­mi­nist­ra­ to­riai, gal ko­kį vers­lą be­si­ti­kin­tys pa­ da­ry­ti, gal ką. O anks­čiau ten vis­kas vy­ko pagal bar­te­ri­nius mai­nus. Aš, pa­vyz­džiui, gau­da­vau pa­tal­pas vien to­dėl, kad Me­ni­nin­kams su­reng­da­vau kon­cer­tų: pa­kvies­da­vau džia­zo mu­zi­ kan­tų, ku­rie ten pa­gro­da­vo, Me­ni­nin­ kų na­mai iš to tru­pu­tį už­si­dirb­da­vo, o aš tu­rė­da­vau sa­vo pa­tal­pas, rū­sy­ je kam­ba­riu­ką. Es­mė ta, kad ten vy­ko ju­dė­ji­mas, at­va­žiuo­da­vo ge­ri mu­zi­kan­tai, pa­ gro­da­vo ir Pet­ras Vyš­niaus­kas, ir Gin­tau­tas Aba­rius – vi­si juk yra bu­vę. Ži­nai, mu­zi­kan­tai ne­žiū­rė­ da­vo vien į pi­ni­gus. At­va­žiuo­da­vo, pa­gro­da­vo, aš nu­va­žiuo­da­vau pa­ gro­ti, vie­ni ki­tus pa­lai­ky­da­vo­me, toks ju­dė­ji­mas ir vyk­da­vo. – Hm, da­bar jau sun­ku tai įsi­ vaiz­duo­ti. Da­bar vi­si iš­si­bė­gio­ ję... – Ir aš iš ten din­gau. Be­veik 15 me­tų ne­są­mo­nėm už­sii­mi­nė­jau. – Tos ne­są­mo­nės – tai ko­mer­ ci­ja, bul­va­ras, ku­rie, ga­li­ma sa­ ky­ti, me­ni­nin­ką žu­do? – Na, ma­tai, pa­vyz­džiui, Ame­ri­ko­je – di­de­lė rin­ka, džia­zo mu­zi­kan­tai ten už­si­dir­ba per me­tus, tar­kim, mi­li­jo­ ną. O ko­kia Ma­don­na – 30 mi­li­jo­nų. Jei­gu tai per­me­sim į mū­sų mas­te­lį, tai ati­tin­ka­mai už­dir­bi ar­ba 100 li­tų, ar­ ba 10 000 li­tų. Skir­tu­mas toks, kad džia­zą gro­da­mas iš tų 100 li­tų pra­ gy­ven­ti ne­ga­li, o iš 10 000 li­tų pra­gy­ ven­ti jau ga­li, tai­gi vi­du­rio nė­ra, tu­ri su­kti į vie­ną pu­sę ar­ba į ki­tą ir vis­kas, tik toks pa­si­rin­ki­mas.

– Prie mū­sų sė­din­tis G.Pa­tac­ kas rep­li­kuo­ja, kad tau pa­klu­so ne tik mu­zi­kos inst­ru­men­tas, bet la­bai anks­ti – ir kom­piu­te­ ris. – Tai kom­piu­te­riai ka­da pra­si­dė­ jo? Aš­tuo­nias­de­šimt ke­lin­tai­siais me­t ais? Mes pra­k tiš­kai pir­m ie­ ji pra­d ė­j o­m e dirb­t i su mu­z i­k i­ nė­m is pro­g ra­m o­m is. Bet, ži­n ai, nors kom­p iu­te­r is įra­š ų stu­d i­j o­j e la­b ai pa­l eng­v i­n a dar­b ą, jis pa­ da­rė ir sa­vo juo­dą dar­bą, nes da­ bar pra­k tiš­kai vi­s i nu­s to­j o gro­t i ir dai­nuo­ti. Anks­čiau, jei ne­mo­ ki dai­n uo­t i, tai ne­m o­k i, nie­kas ne­pa­dės. Pa­vyz­džiui, or­kest­ruo­ tė sty­g i­n iams. Anks­č iau ran­k a juk ra­šy­da­vai, bū­da­vo, sė­di mė­ ne­sių mė­ne­sius, o da­bar už­ten­ka su­gro­ti, ką rei­kia pa­tai­sai ir at­ si­s paus­d i­n i na­t as. Čia kom­p iu­ te­rio pra­na­šu­mas – tu ga­li grei­ čiau pa­d a­ry­t i tą pa­t į dar­b ą. Bet jei kom­p iu­t e­r is pa­s i­d a­ro tiks­ las... Jo blo­g y­b ė yra ta, kad vi­s i da­bar pa­si­da­rė kom­po­zi­to­riais ir vi­sa mu­zi­ka pa­si­da­rė vie­no­da, ji nie­k uo ne­s i­ski­r ia: skam­b ė­j i­m as tas pa­t s, vi­s i tais pa­č iais temb­ rais gro­ja, vis­kas skam­ba vie­no­ dai, vi­sa me­l o­d i­ka, ab­so­l iu­č iai vis­kas. Nor­ma­lus mu­zi­kan­tas, kad ir ko­kiu inst­ru­men­tu gro­tų, tu­ri sa­vo kva­pą, spal­vą, jį ga­li at­skir­ti iš mi­ nios, o jei­gu vi­si gro­ja kom­piu­te­riu, ku­ris vis­ką va­ro vie­no­dai? – Na, bet no­ri­si pa­si­džiaug­ ti, kad vėl at­si­ra­dai sce­no­je, esi ma­to­mas. Pa­va­sa­rį gir­dė­ jo­me ta­ve fes­ti­va­ly­je „Kau­nas Jazz“, ne­se­niai pub­li­ka ne­no­rė­ jo skirs­ty­tis iš Pa­žais­lio mu­zi­ kos fes­ti­va­ly­je nu­skam­bė­ju­sios prem­je­ros Bab­ty­no-Že­mait­kie­ mio dva­re. Ko­kie atei­ties pla­ nai? – Va­ry­si­me ir to­liau, ne­sus­to­si­me.


5

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

miestas

Medžioklė su e. bi­lie­tu Tai­kos pro­spek­te Vir­gi­ni­ja Sku­čaitė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Su­ma­niu­sie­ji Tai­kos pro­spek­te pa­ pil­dy­ti sa­vo elekt­ro­ninį nuo­la­tinį bi­lietą, pa­si­gen­da spau­dos kioskų, ku­rie teiktų šią pa­slaugą. Skelbs kon­kursą

„Ėjau pėsčia apie pu­sant­ro ki­lo­ met­ro be­veik nuo Tai­kos pro­spek­ to pra­džios, kol pa­ga­liau tik A.Ba­ ra­naus­ko ir Var­po gat­vių san­kir­to­je ap­ti­kau spau­dos kioską, ku­ria­me pa­pild­žiau sa­vo elekt­ro­ninį bi­lietą. Ne­sup­ran­tu, kodėl Tai­kos pro­spek­ te trūksta spau­dos kioskų, tei­kian­ čių elekt­ro­ni­nio bi­lie­to ap­tar­na­vi­ mo pa­slau­gas? Ir dar – kodėl šiuo pro­spek­tu ne­va­žinė­ja mik­roau­to­ bu­sai?“ – stebė­jo­si laik­raš­čio skai­ ty­to­ja Zi­ta Li­kienė. Bend­rovės „Aut­ro­lis“ at­sto­vas Vir­gi­ni­jus Pa­vi­lio­nis paaiš­ki­no, kad šiuo me­tu elekt­ro­ni­nio bi­lie­to kor­ telės mies­te ap­tar­nau­ja­mos „Kau­ no spau­dos“ ir „Lie­tu­vos spau­dos“ kios­kuo­se, pre­ky­bos tink­lo IKI par­ duo­tuvė­se. Ar­ti­miau­siu me­tu „Aut­ro­lis“ ke­ ti­na skelb­ti viešą kon­kursą pa­pil­ do­miems elekt­ro­ni­nio bi­lie­to pla­ ti­ni­mo taš­kams.

„„Aki­mir­ka: elekt­ro­ninį vie­šo­jo trans­por­to bi­lietą kauniečiai pasipildo

žai­biš­kai. 

Sun­ku įsi­kur­ti

Į laik­raš­čio skai­ty­to­jos pa­stabą, kad trūksta elekt­ro­ni­nio bi­lie­to kor­telės ap­tar­na­vi­mo vietų Tai­kos pro­spek­ te, bend­rovės „Kau­no spau­da“ ge­ ne­ra­linė di­rek­torė Ele­na Ba­ra­naus­ kienė at­sakė: „Da­bar įkur­ti naują spau­dos kioską tie­siog ne­įma­no­ ma, nes rei­kia įveik­ti dau­gybę rei­ ka­la­vimų. Nūnai jie to­kie griež­ti ir jų tiek daug, tar­si ko­kią „Ma­ximą“ norė­tu­me sta­ty­ti. Todėl ne­ga­liu pri­ žadė­ti, kad Tai­kos pro­spek­te at­si­ras naujų mūsų spau­dos kioskų.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

„Šiuo me­tu Tai­kos pro­spek­te vei­kia du mūsų spau­dos kios­kai: prie pre­ky­bos cent­ro „Ber­že­lis“ – Tai­kos pr. 113 ir prie 75-ojo na­mo. Šiuo­se kios­kuo­se vien per liepą bu­ vo pa­pil­dy­ta apie 18 tūkst. elekt­ro­ ni­nių bi­lietų“, – pa­sa­ko­jo E.Ba­ka­ naus­kienė. Kioskų ne­trūksta?

Anot Kau­no mies­to sa­vi­val­dybės Trans­por­to sky­riaus vedė­jo Pau­ liaus Ke­ro, Kau­ne, pa­ly­gin­ti su ki­ tais Eu­ro­pos mies­tais, elekt­ro­ni­

„„Fak­tas: Tai­kos pro­spek­te rei­kia su ži­bu­riu ieš­ko­ti spau­dos kios­ko, ku­

ria­me būtų ga­li­ma pa­pil­dy­ti bi­lietą.

nių bi­lietų pla­ti­ni­mo taškų tink­las pa­kan­ka­mai tan­kus: yra net 148 spau­dos kios­kai ir 20 par­duo­tu­vių, ku­rio­se tei­kia­ma ši pa­slau­ga. Be to, elekt­ro­ninį bi­lietą ga­li­ma pa­pil­dy­ti ir in­ter­ne­tu. „Džiu­gu, kad kau­nie­čiai ge­rai įver­ti­no nuo lie­pos įgy­ven­dintą ga­li­mybę vien­kar­ti­niu elekt­ro­ni­ niu bi­lie­tu per pus­va­landį ne­mo­ ka­mai per­sėsti į ki­to marš­ru­to tro­ lei­busą ar au­to­busą. Šia pa­slau­ga liepą pa­si­nau­do­jo net 20 tūkst. ke­ lei­vių. Ti­kimės, kad jų skai­čius vis

didės – juk daž­nai ke­lionės tiks­ lą ga­li­me pa­siek­ti grei­čiau, per­ sėdę į ki­to marš­ru­to, ta­čiau ta pa­ čia kryp­ti­mi va­žiuo­jantį tro­lei­busą, nei lauk­da­mi konk­re­taus marš­ru­ to tro­lei­bu­so ar au­to­bu­so“, – aiš­ ki­no P.Ke­ras. Jis įsi­ti­kinęs, kad Tai­kos pro­ spek­to gy­ven­to­jai ga­li pui­kiai su­ si­siek­ti au­to­bu­sais bei tro­lei­bu­sais su ki­tais mies­to mik­ro­ra­jo­nais, to­ dėl šia­me pro­spek­te ne­pla­nuo­ja­ma or­ga­ni­zuo­ti naujų marš­ru­ti­nių tak­ si marš­rutų.


6

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

savaitė

Užkibo ant jauko

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

S

kam­biais pa­reiš­ki­mais be­ si­švaistąs Bal­ta­ru­si­jos ly­de­ ris Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka ir vėl lai­mi. Nei ES, nei Lie­tu­va de­ra­mo at­kir­čio švedų lėktuvė­lio ir „pliu­ši­nių meš­kiukų“ is­to­ri­jo­je duo­ti ne­su­gebė­jo. Tai sa­ko po­li­to­lo­gas Vy­ tis Jur­ko­nis.

Svar­biau­sie­ji iš mūsų Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

T

re­čia­die­nio in­ci­den­tas Vi­li­jam­polė­je, kai ta­ria­ mas se­ne­lis iš dar­že­lio iš­si­vedė ma­ža­metę, su­ krėtė ne tik kau­nie­čius. In­ter­ne­te ir par­duo­tuvė­se ver­da dis­ku­si­jos apie per­ne­lyg li­be­ra­lią tvarką vaikų dar­ že­liuo­se, jų dar­buo­tojų (ne)at­sa­kin­ gumą, sąmo­nin­gus liu­dy­to­jus ir keis­tas šios is­to­ri­jos ap­lin­ky­bes.

Kar­tais net ryž­tamės ga­ na pa­žan­giems spren­di­ mams, ta­čiau ne vie­nas iš jų lie­ka nau­din­gas tik po­pie­riu­je. Norėtų­si tikė­ti, kad šis, laimė, ge­ rai pa­si­baigęs in­ci­den­tas, bus pa­ sku­ti­nis, kad dėme­sys ap­nuo­gin­ toms pro­ble­moms ne­nus­lops net ir nu­bau­dus kal­tuo­sius. O tų pro­ blemų, de­ja, dau­giau nei ap­stu. Nu­vykę į arabų kraš­tus ste­bimės ypa­tin­gu te­nykš­čių žmo­nių ro­do­ mu dėme­siu vai­kams. Emig­ravę į ai­ri­jas il­gai pra­ti­namės prie tai­ syk­lių, ku­rio­mis ten reg­la­men­tuo­ ta vai­kystė ir tėvystė. Ką gi reiš­kia vai­kai Lie­tu­vo­je? Lie­tu­vo­je mūsų at­ža­los yra ver­ tybė. Tik pir­miau­sia – kaip vers­lo da­lis. Vai­kai – tai ka­na­las, per kurį vyks­ta pi­nigų apy­var­ta. Į ma­žuo­ sius tai­ko­ma­si pa­čiais šiurkš­čiau­ siais me­to­dais. Užuot ge­ri­nus pre­ kių ko­kybę, in­ves­tuo­ja­ma į spal­ vin­gas rek­la­mas. Prie did­cent­rių kasų – ne suo­le­liai eilė­je su tėvais sto­vin­tiems ma­žie­siems ne­kant­ ruo­l iams pri­sėsti, bet len­t y­nos su sald­žiais nie­ku­čiais – pa­sku­ti­ ne ga­l i­my­be su­gun­dy­ti jau­niau­ sius pirkė­jus. Apie tėvystę ir mo­ti­nystę ap­skri­ tai pas mus daž­niau­siai kal­ba­ma kaip apie ap­l in­ky­bes, ku­rios da­ ro įtaką tėvo ir mo­t i­nos dar­bin­ gu­mui. Vai­kai, ži­no­ma, dar ir ug­ dy­mo įstaigų ob­jek­tai, ku­rių iš­lai­ ky­mas vals­ty­bei kaž­kodėl nuo­ lat au­ga, o tai vals­ty­bei kaž­kodėl

nuo­lat rei­kia tau­py­ti būtent šio­je sri­ty­je. Prii­ma­me įsta­ty­mus, reg­la­men­ tuo­jan­čius vai­kus au­gi­nan­čių as­ menų dar­bo sąly­gas, pa­lau­žo­me ie­tis, svars­ty­da­mi, ar pa­do­ru ma­ ža­me­čiams ma­ty­ti te­le­vi­zo­rių ek­ ra­nuo­se al­ko­ho­lio rek­lamą, kūniš­ kas aist­ras, skai­ty­ti apie sidrą ga­ mi­nantį ežiuką. Kar­tais net ryž­ tamės ga­na pa­žan­g iems spren­ di­mams, ta­čiau ne vie­nas jų lie­ka nau­din­gas tik po­pie­riu­je. Pa­čia­me cent­re, Laisvės alė­jos tar­ pu­vartė­se, knibž­da rūkan­čių vai­ kų – ne barz­dotų aš­tuo­nio­lik­me­ čių, bet vos įko­pu­sių į ant­rą gy­ve­ ni­mo de­šimt­metį. Kiek­vieną rug­ sėjį Mies­to so­das būna nu­tūptas draugų iš­siil­g u­sių paaug­l ių, va­ sa­ros nuo­t y­k ius pa­s a­ko­jan­č ių gurkš­no­jant už girą kur kas stip­ res­nius gėri­mus. Ką tuo me­tu vei­k ia šių vaikų tė­ vai? Jie, net ir pa­tys to ne­pri­pa­žin­ da­mi, daž­nai pir­me­nybę tei­kia ne vai­kams, bet pi­ni­gams. Virš­va­land­ž iai, dar­bas nak­ti­mis, tar­nystė pro­fe­si­jai, kar­je­rai svar­ bios ko­man­d i­r uotės – to­k ie yra Lie­tu­vos tėvų prio­ri­te­tai. Did­žiuo­ jamės kar­je­r istė­mis, ku­r ios tuoj po gim­dy­mo įšo­ka at­gal į kar­je­ ros trau­k inį, džiau­g iamės, kad mūsų paaug­liai au­ga la­bai sa­va­ ran­k iš­k i, gi­r ia­me sa­vai­t i­n ių dar­ že­lių sis­temą, ne­su­simąs­ty­da­mi, kad jie, net ir įdar­binę pa­čias ge­ riau­sias auklė­to­jas, yra sa­vo­tiš­ki vaikų na­mai. Re­tos vi­suo­menė­je ver­dan­čios dis­ku­si­jos vaikų klau­si­mais pra­ si­de­da ir bai­gia­si nuo tėvų po­žiū­ rio į fi­zi­nes baus­mes. Ini­cia­ty­vos su­griež­tin­ti tėvų at­sa­ko­mybę, pri­ vers­t i pa­si­r ūpin­t i ne­pil­na­me­čių prie­ž iū­ra, užgęs­ta nuo de­jo­n ių, jog esa­me bai­siai var­g in­ga ša­lis, todėl tėvai ne­ga­li sam­dy­ti auk­lių ar prie­vaizdų. Ci­vi­li­zuo­tos ša­lys kaž­kodėl ga­li, ga­li net mūsų emig­ravę tau­tie­čiai, todėl iš baimės už­sit­rauk­ti vie­tos vaikų tei­sių ins­ti­tu­cijų ne­ma­lonę ne­drįsta pa­lik­ti jau­niau­sių at­žalų vy­resnė­liams vai­kams. Vis dėlto Lie­tu­vo­je tai at­ro­do ne­įma­no­ma. Pri­si­pa­ž in­k i­me sau: įvy­k is Vi­l i­ jam­polė­je – sig­na­las pa­keis­ti po­ žiūrį ne tik į tai­syk­les, tvarką ug­ dy­mo įstai­go­se, bet ir į vai­kus, ku­ rie yra svar­bes­ni už svar­biau­sius pa­sau­ly­je dar­bus, na­mus ar as­ me­ni­nes am­bi­ci­jas.

informacija:

302 250

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Violeta Juodelienė – 302 260

– Ki­taip ta­riant, A.Lu­ka­šen­kos pa­reiš­ki­mai visų pir­ma skir­ti Bal­ta­ru­si­jos liaud­žiai? – Did­žią­ja da­li­mi taip, jie nu­kreip­ti į vidų. Tai, ką „pa­si­ga­vo“ mūsų ži­ niask­lai­da – jo pa­sa­kymą, kad Lie­ tu­vai „ma­ža ne­pa­si­ro­dys“ – per­ne­ lyg su­reikš­mi­na­ma. Re­ži­mas sie­kia nu­kreip­ti dėmesį – kad kalbė­tu­me ne apie žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus. Štai Lie­tu­vo­je kal­ba­me tik apie tech­ni­nes ak­ci­jos de­ta­les: ci­vi­linės avia­ci­jos tai­syk­les; iš kur lėktu­vas ki­lo, kur lei­ do­si. Re­ži­mas būtent to ir sie­kia. Tam ir skir­tos A.Lu­ka­šen­kos kal­bos. Pri­dur­čiau, kad tai ne pir­mas kar­ tas, kai ofi­cia­lu­sis Mins­kas su­ge­ba išp­ro­vo­kuo­ti tiek vals­ty­bių kai­my­nių, tiek Briu­se­lio reak­ciją. Pa­na­šiai bu­ vo šių metų pa­va­sarį, kai vėl bu­vo at­ šau­kia­mi am­ba­sa­do­riai. Po pa­sta­ro­jo in­ci­den­to ir vėl svars­to­mas toks pa­ts veiks­mas – at­šauk­ti am­ba­sa­do­rius. Rugsė­jo pa­bai­go­je Bal­ta­ru­si­jo­je vyks par­la­men­to rin­ki­mai, tad ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti, kaip jie vyktų, jei ne­būtų visų ES am­ba­sa­do­rių. Ar tai į naudą de­mok­ra­ti­nei vi­suo­me­nei, žmo­gaus tei­sių gynė­jams? Var­gu. Tai nau­din­ ga tik re­ži­mui. – Bet Briu­se­lis turėtų rea­guo­ti į Šve­di­jos am­ba­sa­do­riaus at­šau­ kimą? – Taip, turėtų. Ta­čiau tiek ES, tiek Lie­ tu­vos si­tua­ci­ja to­kia, kad jos vi­sa­da bent žings­niu at­si­lie­ka. Esa­me pri­vers­ti rea­guo­ti, bet pro­cedū­ros il­gos, o vi­sa tai nau­din­ga Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mui.

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

„„ Tak­ti­ka: anot V.Jur­ko­nio, da­bar Briu­se­lio dėme­sys kryps

ne į rin­ki­mus Bal­ta­ru­si­jo­je, bet į A.Lu­ka­šen­kos iš­puo­ lius. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Aki­vaiz­du, kad šian­dien ini­cia­tyvą per­ėmė Mins­kas. Iš pra­džių pa­si­rin­ ko tylė­ji­mo tak­tiką ir žiūrė­jo, kuo tai baig­sis. Kai paaiškė­jo, kad Bal­ta­ru­ si­jos oro erdvė­je – aki­vaizd­žios sky­ lės, iš­syk pri­reikė pa­siaiš­ki­ni­mo. Vi­ sų pir­ma Ru­si­jai. Be to, reikė­jo at­leis­ti aukš­to ran­go pa­reigū­nus. O ta­da bu­vo eli­mi­nuo­tas ir did­žiau­sios do­norės Šve­di­jos am­ba­ sa­do­rius, ku­ris pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus Mins­ke veikė itin ak­ty­viai. Da­bar ES Briu­se­ly­je pra­si­dės svars­ ty­mai, kaip čia rea­guo­ti, o apie artė­ jan­čius rin­ki­mus Bal­ta­ru­si­jo­je nie­kas ne­kalbės. Juo­ba apie pla­nus, kaip čia juos stebė­ti ir pan. Tai­gi, po mėne­sio ini­cia­ty­va iš tiesų A.Lu­ka­šen­kos ran­ ko­se. Ir veiks­mai dėlio­ja­mi pa­gal ofi­ cia­lio­jo Mins­ko sce­na­rijų. – Taip, ma­tyt, yra dėl to, kad nei Lie­tu­va, nei ES ne­tu­ri aiš­ kios už­sie­nio po­li­ti­kos Bal­ta­ru­ si­jos at­žvil­giu. Šis in­ci­den­tas su lėktuvė­liu ir po to buvę pa­reiš­ki­ mai tai tik pa­tvir­ti­no? – Ab­so­liu­čiai. Ir tai pa­ro­do es­minę pro­blemą. Ji, be­je, lie­čia ne tik Lie­ tuvą, bet ir Len­kiją, ki­tas vals­ty­bes kai­my­nes. Taip pat Briu­selį. Aki­vaiz­ du, kad konk­re­čios po­li­ti­kos Bal­ta­ru­ si­jos at­žvil­giu nėra: blaš­ko­ma­si tarp san­kcijų ir dia­lo­go. Ir nei vie­na, nei ki­ta iki ga­lo ne­įgy­ven­di­na­ma. Sank­cijų ima­ma­si, ta­čiau jos tėra „pro for­ma“. Taip pat ne­ma­ty­ti ir dia­lo­go – nėra nei konk­re­čių pa­si­ūlymų, tik re­ži­ mo rei­ka­la­vi­mai. Dėl to at­ro­do­me ne­ nuo­seklūs. Ir būtent dėl šios prie­žas­ties, kai nu­tin­ka pa­na­šių in­ci­dentų, visą­laik at­si­lik­si­me, ne­galė­si­me de­ra­mai ir grei­ tai, efek­ty­viai su­tvar­ky­ti rei­kalų. – Ofi­cia­lu­sis Mins­kas jau ne pir­ mą sykį Lie­tu­vai gra­si­na san­kci­

jo­mis, ta­čiau, kaip ma­to­me, lig šiol tai te­bu­vo vien žod­žiai. Tai liu­di­ja eks­por­to ro­dik­liai, tran­zi­ tas ir pan. Ir po pa­starųjų Bat­kos pa­reiš­kimų vis­kas tekės įpras­ ta va­ga? – Ma­nau, kad taip. A.Lu­ka­šen­ka šian­dien ne­ga­li sau leis­ti im­ti ir at­si­ sa­ky­ti eko­no­miš­kai pel­ningų Bal­ta­ru­ si­jai da­lykų. Jis ne­ga­li pa­si­rink­ti al­ ter­na­ty­vių tran­zi­to marš­rutų, jei tai Bal­ta­ru­si­jai bus eko­no­miš­kai ne­nau­ din­ga. Po eko­no­minės krizės Bal­ta­ru­ si­jo­je jis tu­ri daug nuo­sto­lių. Ir ne­ga­li sau leis­ti pra­ban­gos da­ry­ti eko­no­miš­ kai ne­nau­din­gus spren­di­mus. – Va­di­na­si, Lie­tu­vai į šį in­ci­dentą su lėktuvė­liu būtų ge­riau­siai ne­ rea­guo­ti? Už­sie­nio rei­kalų mi­ nis­te­ri­ja lig šiol to­kios tak­ti­kos ir lai­ko­si. – Pir­ma, rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ko mes no­ri­me, jei kal­ba­me apie san­ty­kius su Bal­ta­ru­si­ja. Jei kal­ba­me apie šį konk­retų at­vejį, vie­na iš tak­tikų, ku­ rios, be­je, kurį laiką laikė­si ir ofi­cia­ lu­sis Mins­kas, tą in­ci­dentą nu­tylė­ti. Ir tik po to, kai Bal­ta­ru­si­jos vald­žia su­pra­to, kad to pa­da­ry­ti ne­pa­vyks, ėmėsi to­kios ak­ty­vesnės po­li­ti­kos, puo­la­mo­sios tak­ti­kos. To pa­da­ri­ nys – Lie­tu­vos vald­žia yra ap­kal­tin­ ta, kad „kaip pe­lytės po šluo­ta ty­li“. Vel­tis į to­kią dis­ku­siją, Lie­tu­vai, ma­ nau, ne­pras­min­ga. O Lie­tu­vo­je ky­lan­tys klau­si­mai – kodėl lėktu­vas ne­bu­vo pa­stebė­tas; o jei bu­vo, tai kodėl apie tai nie­ko ne­ ži­no­jo­me ir pa­na­šiai – tai vi­sai ki­ to pla­no da­ly­kai. Tai liu­di­ja ar­ba tai, kad tu­ri­me tam tikrų pro­blemų oro erdvės gy­ny­bos sri­ty­je. Ar­ba ko­mu­ ni­ka­ci­jos bėdų. Vis dėlto su Bal­ta­ru­ si­ja tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Ir čia nė­ ra ką Bal­ta­ru­si­jai aiš­kin­tis.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

– Ar skambūs Bal­ta­ru­si­jos ly­ de­rio pa­reiš­ki­mai apie ga­li­mas baus­mes Lie­tu­vai turės ko­kių pa­ da­ri­nių Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos dip­lo­ma­ti­niams san­ty­kiams? – Ne­ma­nau. Šis in­ci­den­tas su švedų lėktuvė­liu ir meš­kiu­kais bei po jo da­ry­ ti pa­reiš­ki­mai vi­siš­kai nie­ko ne­kei­čia. Da­bar tas įvy­kis dirb­ti­nai pu­čia­mas, o A.Lu­ka­šen­ka sa­vo gra­si­ni­mu Lie­ tu­vai „kam kam, o jau Lie­tu­vai ma­ ža ne­pa­si­ro­dys“ turė­jo pa­ro­dy­ti sa­ vo rėmėjams, taip pat Ru­si­jai, kas yra tik­ra­sis šei­mi­nin­kas. Esą ne­bus to­kių, ku­rie liks ne­nu­baus­ti, ir pa­na­šiai. Be to, prie­š rugsė­jo pa­bai­go­je vyk­sian­čius Bal­ta­ru­si­jos par­la­men­to rin­ki­mus pa­ to­gu pa­ro­dy­ti, kad yra ne­va daug suin­ te­re­suotų vals­ty­bių, be­si­ki­šan­čių į ša­ lies vi­daus po­li­tiką, ir A.Lu­ka­šen­ka su to­mis vals­tybė­mis at­kak­liai ko­vo­ja.

Aki­vaiz­ du, kad konk­re­ čios po­li­ ti­kos Bal­ ta­ru­si­ jos at­žvil­ giu nėra: blaš­ko­ ma­si tarp san­kcijų ir dia­lo­go.

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 000.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244


7

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Aiškūs rin­ki­mų ma­ra­to­no dalyviai Va­kar Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja bai­gė re­gist­ruo­ ti no­rin­čius da­ly­ vau­ti spa­lį vyk­ sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se.

Par­ti­jų, tu­rin­čių tei­sę kel­ti kan­di­da­tus į Sei­mą, są­ra­šas Partija

Vik­to­ras Us­pas­ki­chas

2. De­mok­ra­ti­nė dar­bo ir vie­ny­bės par­ti­ja

Kris­ti­na Bra­zaus­kie­nė

3. „Drą­sos ke­lias“ 4. Emig­ran­tų par­ti­ja

Vy­tau­tas Šus­taus­kas

6. Krikš­čio­nių par­ti­ja

Ge­di­mi­nas Vag­no­rius

7. Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga 9. Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja 10. Lie­tu­vos liau­dies par­ti­ja

s.gudavicius@diena.lt

Par­ti­jos ir as­me­nys, neuž­si­re­gist­ra­ vę po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­viais, ne­ga­lės da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se. Va­kar iki dar­bo die­nos pa­bai­ gos po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­viais iš vi­so bu­vo už­si­re­gist­ra­vu­sios 27 par­ti­jos, tu­rin­čios ke­lis tūks­tan­ čius ke­lia­mų kan­di­da­tų. Be to, įre­gist­ruo­ta apie pus­šim­ tis sa­va­ran­kiš­kų po­li­ti­nės kam­pa­ ni­jos da­ly­vių, t. y. ne­prik­lau­san­čių par­ti­joms. Jie kel­ti sa­vo kan­di­da­tū­ ras ke­ti­na įvai­rio­se vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se. Šie­met par­la­men­to rin­ki­muo­se pla­nuo­ja da­ly­vau­ti net še­šios nau­ jos, ne­se­niai įsteig­tos, par­ti­jos: De­ mok­ra­ti­nė dar­bo ir vie­ny­bės par­ ti­ja, „Drą­sos ke­lias“, Emig­ran­tų par­ti­ja, Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ ja, „Lie­tu­vos są­ra­šas“, „Są­jun­ga TAIP“. Į rin­ki­mus re­gist­ra­vo­si ir at­kur­ta Tau­ti­nin­kų są­jun­ga.

Juo­zas Var­ka­la Juo­zas Mu­raus­kas

5. Ko­vo­to­jų už Lie­tu­vą są­jun­ga

8. Lie­tu­vos cent­ro par­ti­ja

Sta­sys Gu­da­vi­čius

Pir­mi­nin­kas

1. Dar­bo par­ti­ja

11. Lie­tu­vos pen­si­nin­kų par­ti­ja 12. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­dis

Al­gis Čap­li­kas Eu­ge­ni­jus Skrups­ke­lis Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis Ka­zi­mi­ra Pruns­kie­nė Vy­tau­tas Ka­džys Eli­gi­jus Ma­siu­lis

13. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja

Al­gir­das But­ke­vi­čius

14. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų są­jun­ga

Ar­vy­das Aks­ti­na­vi­čius

15. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų par­ti­ja

Ra­mū­nas Kar­baus­kis

16. Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ja

Jo­lan­ta Ši­ma­naus­kie­nė

17. Par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“

Sta­nis­lo­vas Buš­ke­vi­čius

18. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja 19. Po­li­ti­nė par­ti­ja „Lie­tu­vos są­ra­šas“ 20. Po­li­ti­nė par­ti­ja „Lie­tu­vos ža­lių­jų są­jū­dis“ 21. Po­li­ti­nė par­ti­ja „Są­jun­ga TAIP“ 22. Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja

Ro­lan­das Pak­sas Da­rius Kuo­lys Al­bi­nas Mor­kū­nas Ar­tū­ras Zuo­kas Val­de­ma­ras Val­kiū­nas

23. So­cia­lis­ti­nis liau­dies fron­tas

Al­gir­das Pa­lec­kis

24. Tau­ti­nin­kų są­jun­ga

Gin­ta­ras Son­gai­la

25. Tau­tos vie­ny­bės są­jun­ga 26. Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai 27. Že­mai­čių par­ti­ja

Ke­tu­rios ne­par­la­men­ti­nės po­ li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos – So­cial­de­ mok­ra­tų są­jun­ga, Emig­ran­tų par­ ti­ja, Cent­ro par­ti­ja ir Tau­ti­nin­kų są­jun­ga – pa­reiš­kė ke­ti­nan­čios su­for­muo­ti koa­li­ci­nį są­ra­šą „Už Lie­tu­vą Lie­tu­vo­je“. Iš vi­so, Tei­ sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­

Al­gi­man­tas Ma­tu­le­vi­čius And­rius Ku­bi­lius Egi­di­jus Skar­ba­lius

mis, da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se tu­rė­jo tei­sę 34 par­ti­jos. Vis dėlto sep­ty­nios iš jų ne­pa­no­ro re­gist­ ruo­tis po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­ viais, to­dėl ne­ga­lės kel­ti sa­vo kan­ di­da­tų. Va­kar pra­dė­tas ir kan­di­da­tų pa­ reiš­ki­nių do­ku­men­tų priė­mi­mas.

„„Ap­do­va­no­ji­mas: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė plau­ki­kei R.Mei­lu­ty­tei

sky­rė or­di­ną „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“. 

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai – ordinas Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­ vai“ Ko­man­do­ro di­džiuo­ju kry­ žiu­mi va­kar ap­do­va­no­jo Lon­do­ no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se auk­so me­da­lį iš­ko­vo­ju­sią plau­ki­kę Rū­ tą Mei­lu­ty­tę.

„Džiau­giuo­si, kad Nep­rik­lau­so­ mos Lie­tu­vos užau­gin­ta auk­si­nė spor­ti­nin­kų kar­ta yra pa­si­ruo­ šu­si ei­ti į prie­kį su mū­sų ša­lies tris­pal­ve. Ta­vo lai­mė­ji­mas – tai ne tik di­džiu­lė per­ga­lė, bet kar­ tu įsi­pa­rei­go­ji­mas at­sa­kin­gai dirb­ti ir to­liau siek­ti ge­rų re­zul­ ta­tų. Svei­ki­nu iš­ko­vo­jus auk­so me­da­lį. Tai  – ta­vo, ta­vo tre­ne­ rių ir ar­ti­mų­jų at­kak­laus dar­bo

re­zul­ta­tas“, – sa­kė Pre­zi­den­tė. Ap­do­va­no­ju­si R.Mei­lu­ty­tę, ša­ lies va­do­vė pir­ma­jam plau­ki­kės tre­ne­riui Gied­riui Mar­ti­nio­niui įtei­kė pa­dė­kos raš­tą ir Pre­zi­den­ tės at­mi­ni­mo me­da­lį. Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, plau­kda­ ma 100 met­rų krū­ti­ne, R.Mei­ lu­ty­tė Lie­tu­vai iš­ko­vo­jo pir­mą­jį olim­pi­nį me­da­lį plau­ki­mo rung­ ty­je nuo Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ ri­mo. Or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­ tu­vai“ Ka­ri­nin­ko kry­žius skir­tas ir Lon­do­no olim­pia­do­je bron­zos me­da­lį iš­ko­vo­ju­siam im­ty­ni­nin­ kui Alek­sand­rui Ka­za­ke­vi­čiui. Šis ap­do­va­no­ji­mas spor­ti­nin­kui bus įteik­tas vė­liau. KD, BNS inf.


8

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

lietuva Per sa­vai­tę – sep­ty­nios žū­tys

Lau­kia pre­ten­den­tų į pre­mi­ją

Per sa­vai­tę Lie­tu­vos ke­liuo­se įvy­ku­sio­se ava­ri­jo­se žu­vo sep­ty­ni žmo­nės, tarp jų – vie­nas vai­kas. 86 žmo­nės bu­vo su­žeis­ti. Žu­ vo trys vai­ruo­to­jai, trys pės­tie­ji ir vie­nas dvi­ra­ti­nin­kas. Pen­kių vy­rų ir dvie­jų mo­te­rų am­žiaus vi­dur­kis – 39 me­tai, pra­ne­šė Lie­ tu­vos ke­lių po­li­ci­jos tar­ny­ba. Neb­lai­vūs vai­ ruo­to­jai, pir­mi­niais duo­me­ni­mis, da­ly­va­vo še­šio­se ava­ri­jo­se, jo­se žu­vo du žmo­nės ir de­šimt bu­vo su­žeis­ta.

Ap­lin­kos ir Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos pra­ne­šė lau­kian­čios fil­mų kū­rė­jų pa­raiš­kų Pet­ro Abu­ ke­vi­čiaus pre­mi­jai gau­ti. Ši pre­mi­ja kas­met tei­kia­ma už ge­riau­sią me­tų fil­mą apie mū­sų ša­lies gam­tą. Ji skir­ta žy­miam re­ži­sie­riui ir ope­ra­to­riui, gy­vo­sios gam­tos dai­niui at­min­ ti ir ska­tin­ti ki­no kū­rė­jus tęs­ti jo tra­di­ci­jas. Pre­mi­ja tei­kia­ma rug­sė­jo 8-ąją per P.Abu­ke­ vi­čiaus gim­ta­die­nį. Su­kur­tus fil­mus ga­li­ma siū­ly­ti iki rug­sė­jo 1-osios.

161

– tiek žmo­nių šie­met jau žu­vo Lie­tu­vos ke­liuo­se. Iš jų de­šimt – vai­kų ir paaug­lių.

Ga­ta­je­vų by­los pėd­sa­kais Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja pa­reiš­kė, kad nė­ra ga­vu­si jo­kio krei­pi­mo­si dėl Ga­ta­je­vų glo­ bo­tų vai­kų per­da­vi­mo Ru­si­jai.

„URM nė­ra ga­vu­si jo­kio krei­pi­ mo­si dėl Ga­ta­je­vų glo­bo­tų vai­kų per­da­vi­mo Ru­si­jai, to­dėl kol kas nuo ko­men­ta­rų su­si­lai­ko“, – va­ kar pra­ne­šė mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­ to Vai­ko tei­sių įga­lio­ti­nis Pa­ve­las As­ta­cho­vas pra­ne­šė, kad krei­pė­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vai­ko tei­ sių įga­lio­ti­nį ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rą, pra­šy­da­mas pa­dė­ti su­ grą­žin­ti į tė­vy­nę še­šis vai­kus iš Ru­si­jos. Ofi­cia­lio­je įga­lio­ti­nio in­ter­ne­to sve­tai­nė­je nu­ro­do­ma, jog tu­ri­mi ome­ny­je naš­lai­čiai iš Če­čė­ni­jos, ku­riuos nuo 1997 m. ve­žė į Lie­ tu­vą Ma­li­kas ir Cha­di­žat Ga­ta­je­ vai – vai­kų na­mų „Rod­na­ja sem­ ja“ va­do­vai. Lie­tu­vo­je šei­ma gy­ve­na na­me, ku­rį įsi­gi­jo tarp­tau­ti­nės hu­ma­ni­ ta­ri­nės or­ga­ni­za­ci­jos. 2008 m. su­tuok­ti­niams Ga­ta­ je­vams Lie­tu­vos tei­sė­sau­gos ins­ ti­tu­ci­jos pa­tei­kė kal­ti­ni­mus žiau­ riai el­gian­tis su vai­kais. Vė­liau Kau­no apy­gar­dos teis­ mas kal­ti­ni­mus per­kva­li­fi­ka­vo į tur­to prie­var­ta­vi­mą ir sky­rė po 1,5 me­tų ne­lais­vės. Po šio nuo­spren­ džio pa­skel­bi­mo po­ra din­go. Tuo­met bu­vo iš­duo­tas Eu­ro­ pos areš­to or­de­ris, ta­čiau 2010 m. ko­vą Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ ja at­šau­kė šį or­de­rį, nes Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas nu­ro­dė iš nau­jo nag­ri­nė­ti Ga­ta­je­vų by­lą. Iš­leis­ta į lais­vę če­čė­nų po­ra iš­ va­žia­vo į Suo­mi­ją, kur pa­pra­šė po­li­ti­nio prie­globs­čio. „Bet jų ne­p il­n a­m e­č iai vai­kai li­ko Lie­t u­vo­je be įtė­v ių glo­b os. Šiuo me­t u Lie­t u­vos Res­p ub­l i­ ko­je yra 6 Ru­si­jos vai­kai. Ru­si­ja ne kar­tą ėmė­si prie­mo­nių su­si­ grą­žin­ti vai­kus į tė­vy­nę. 2011 m. Lie­t u­vos Res­p ub­l i­ko­je ap­s i­l an­ kė de­l e­ga­c i­ja, ku­r iai va­d o­va­ vo Če­čė­ni­jos Res­pub­li­kos už­sie­ nio ry­šių, na­cio­na­li­nės po­li­ti­kos, spau­dos ir in­for­ma­ci­jos mi­nist­ ras“,  – tei­gia­ma Ru­si­jos at­sto­vo pra­ne­ši­me. Įga­lio­ti­nio tink­la­la­py­je pra­ne­ ša­ma, jog ar­ti­miau­siu lai­ku tei­ sių gy­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, ofi­cia­lūs vai­kų glo­bė­jai, taip pat dvie­jų ne­pil­na­me­čių vai­kų tė­vai ren­gia­si ap­si­lan­ky­ti Lie­tu­vo­je. BNS inf.


9

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

ekonomika

Į verslą – iš interneto forumo Lie­tu­vo­je be­ne ke­lio­nių gu­ru va­di­na­mas Ma­ka­lius, ar­ba Rim­vy­ das Šir­vins­kas, sa­vo vers­lą su­kū­rė vos su­lau­kęs pil­na­me­tys­ tės. Sėk­min­go vers­lo gys­lą jis už­čiuo­pė ke­lio­nių įspū­džiais be­si­ da­ly­da­mas in­ter­ne­to fo­ru­muo­se. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Įsi­su­ko į dis­ku­si­jų svetaines

„Ra­šy­da­vau sa­vo ke­lio­nių įspū­ džius: kaip man se­kė­si Tu­ni­se, kaip su te­ta pa­si­kly­do­me kal­nuo­se Mal­jor­ko­je ir pan. Įra­šus per­skai­ ty­da­vo 60 tūkst. skai­ty­to­jų, kar­tais net 100 tūkst. Man pa­si­se­kė, kad vis pa­tek­da­vau į si­tua­ci­jas, ku­rias skai­ty­to­jams bū­da­vo ga­li­ma įdo­ miai pa­teik­ti“, – pa­sa­ko­jo jis. Idė­ja kur­ti sa­vo as­me­ni­nį ke­lio­ nių tink­la­raš­tį gi­mė po ke­le­rių me­ tų, kai ge­ras R.Šir­vins­ko drau­gas jį pa­pro­ti­no. Tą­kart drau­gas pa­klau­ sė, ko­dėl sa­vo ke­lio­nių pa­ta­ri­mais jis skai­ty­to­jus trau­kia į sve­ti­mus in­ter­ne­to pus­la­pius, jei tai ga­li da­ ry­ti sa­vo­je in­ter­ne­to erd­vė­je. „Taip ir gi­mė tink­la­la­pis ma­ka­lius.lt. Jis man kai­na­vo la­bai ma­žai, nes tuo me­tu ser­ve­rių bend­ro­vė skel­bė ge­ rų idė­jų kon­kur­są ir man ser­ve­rį su­tei­kė ne­mo­ka­mai. Pa­tei­kiau idė­ ją skleis­ti ži­nią apie pi­gias ke­lio­nes, ra­šy­ti sa­vo ke­lio­nių įspū­džius.“ Iš­sis­ky­rė iš mi­nios

R.Šir­vins­kas pa­sa­ko­jo, kad lai­kas pra­dė­ti vers­lą bu­vo la­bai pa­lan­ kus: tuo me­tu kaip tik su­si­for­ma­ vo su­si­do­mė­ji­mo sa­va­ran­kiš­ko­mis ke­lio­nė­mis ban­ga. Anot jo, tuo lai­ ko­tar­piu ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai pra­dė­jo bank­ru­tuo­ti, o žmo­nėms at­ro­dė, kad ke­liau­ti pa­de­da­miems jų – la­bai bran­gu. „Kai į rin­ką atė­jo pi­gios skry­džių bend­ro­vės, pa­si­ro­dė­me ir mes. Tie­ sa, dar stu­di­juo­jant dės­ty­to­jai man sa­kė, kad pa­ts kvai­liau­sias da­ly­ kas bū­tų įkur­ti ke­lio­nių agen­tū­ rą, nes klien­tų nė­ra tiek, kad jų už­ tek­tų vi­soms agen­tū­roms pel­nin­gai vers­tis. Ir iš tik­rų­jų: ke­lio­nių agen­ tū­rų dau­gy­bė ir jos vi­sos siū­lo tą pa­tį. Bet nu­spren­džiau ne­siū­ly­ ti tų pa­čių ke­lio­nių pa­ke­tų – ver­

čiau ke­lio­nę su­si­pla­nuo­ti sa­va­ran­ kiš­kai“, – sa­kė jis. Šian­dien ke­lio­nių agen­tū­ros sta­ tu­są tu­rin­ti R.Šir­vins­ko bend­ro­vė tink­la­la­py­je pra­ne­ša apie ga­li­my­ bes pi­giai ke­liau­ti, pa­tei­kia die­no­ raš­čio sti­liaus įra­šų apie ke­lio­nių įspū­džius ir pa­ta­ria įvai­riais ke­lio­ nių klau­si­mais. Paš­ne­ko­vas pa­sa­ ko­jo, kad bend­ro­vė ver­čia­si tik iš tink­la­la­py­je par­duo­da­mos rek­la­ mos, ne­di­de­lio mo­kes­čio už lėk­tu­ vo bi­lie­tų pir­ki­mą, taip pat pa­gal­ bą įsi­gy­jant ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių siū­lo­mus ke­lio­nių pa­ke­tus, jei jų pa­gei­dau­ja klien­tai.

Nes­le­piu – bū­na, kar­ tais no­ri­si už­ries­ti no­sį, bet tu­riu drau­ gų, ku­rie nu­lei­džia ant že­mės. Paš­ne­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, jog bū­ tent as­me­niš­kas ry­šys su skai­ty­to­ jais ne­ša jam sėk­mę. Jis ti­ki­no no­ rįs, kad žmo­nės į jį kreip­tų­si ne dėl rek­la­mos vie­šo­jo­je erd­vė­je, o su­ lau­kę ge­rų at­si­lie­pi­mų iš pa­žįs­ta­ mų. To­dėl už kon­sul­ta­ci­jas ir ke­ lio­nių pa­ta­ri­mus pi­ni­gų nei­ma: „Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­rio pra­šau, – re­ko­men­duo­ti ma­ne sa­vo drau­ gams, jei ke­lio­nė pa­si­se­kė.“ Kon­ku­ren­tai pik­ti­na­si

R.Šir­vins­kas pri­pa­ži­no, kad bu­vo me­tas, kai pa­ts sua­be­jo­jo pra­dė­ tu ženg­ti ke­liu ir tik drau­gų įkal­bi­ nė­ja­mas ne­pak­rei­pė jo ki­ta link­me. Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad ne­tru­kus rin­ko­je at­si­ra­do kon­ku­ren­tų, dėl ku­rių te­ko ir pa­si­ner­vin­ti, ir nak­ ti­mis ne­mie­go­ti. „Ma­čiau, kad jie kar­tais ir ge­res­ nių pa­siū­ly­mų pa­tei­kia, ir dar rek­ la­muo­ja­si. Pa­ma­niau, kad vis­kas

žlun­ga. Bet tuo­met drau­gai nu­ra­ mi­no, sa­kė man: „Jei­gu ta­ve ko­pi­ juo­ja, va­di­na­si, ma­to, kad esi ge­ ras.“ Nusp­ren­džiau lai­ky­tis sa­vo tiks­lo, ne­si­rek­la­muo­ti ir kaip tik su­lau­kiau pir­mų­jų pra­šy­mų duo­ti in­ter­viu“, – pri­si­mi­nė jis. Da­bar į kon­ku­ren­ci­ją jis sa­kė žiū­rin­tis ki­taip: vei­kiau džiau­gia­ si, kad da­ry­da­mi tą pa­tį, ką ir jis, kon­ku­ren­tai iš­lei­džia mil­ži­niš­kus pi­ni­gus rek­la­mos kam­pa­ni­joms. Paš­ne­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, kad už dau­ gu­mos kon­ku­ruo­jan­čių ke­lio­nių tink­la­la­pių sle­pia­si ke­lio­nių agen­ tū­ros, to­dėl ir ne­su­ku­ria ar­ti­mo ry­ šio su sa­vo skai­ty­to­jais: „O aš nie­ ko ne­sle­piu.“ R.Šir­vins­kas pa­sa­ko­jo, kad kon­ ku­ren­tai ne­sto­ko­ja jam kri­ti­kos bei pa­šai­pų. Anot jo, ma­žos ke­lio­nių agen­tū­ros ne kar­tą yra sa­kiu­sios, kad siū­ly­da­mas sa­va­ran­kiš­kas ke­lio­nes jis tik pa­ts sau duo­bę ka­sa. Ta­čiau į pa­vy­džias jų rep­li­kas jau­na­sis vers­li­ nin­kas sa­kė ne­krei­pęs dė­me­sio, juo­ lab kad di­džio­sios ke­lio­nių agen­tū­ros bei ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai ne­sto­ko­ja pa­lai­ky­mo ir net pa­ta­ri­mų. Įsit­rau­kė ir skai­ty­to­jai

„La­bai džiau­giuo­si, kad tu­ri­nį da­ bar for­muo­ju ne aš vie­nas. Žmo­nės no­riai da­li­ja­si pa­čių ap­tik­to­mis pi­ gių skry­džių ak­ci­jo­mis ir sa­vo ke­ lio­nių pa­ta­ri­mais. Juk ma­no tiks­ las yra, kad Ma­ka­lius bū­čiau ne aš vie­nas, o mes vi­si. Nes yra dau­gy­bė ša­lių, ku­rių ne­su ap­lan­kęs, ir dau­ gy­bė da­ly­kų, ku­rių ne­ga­liu pa­tar­ ti. Pa­vyz­džiui, kaip ke­liau­ti su vai­ kais“, – sa­kė jis. R.Šir­vins­kas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad spar­čiai di­dė­jan­tis sa­va­ran­kiš­kų ke­liau­to­jų skai­čius ir to­liau ne­ma­ žės. Jis pa­brė­žė, kad pi­gių skry­džių bend­ro­vės ple­čia­si, o su kiek­vie­na kar­ta at­si­ran­da vis ki­tų jau­nų žmo­ nių, no­rin­čių pa­ke­liau­ti pi­giai ir su nuo­ty­kiais.

„„At­vi­ru­mas: jau­nas vers­li­nin­kas R.Šir­vins­kas įsi­ti­ki­nęs, kad jo sėk­mę

tu­riz­mo sek­to­riu­je lė­mė nuo­šir­dus ry­šys su skai­ty­to­jais.



Be­veik vi­są Eu­ro­pą ap­lan­kęs R.Šir­vins­kas sa­kė sa­vo atei­tį pla­ nuo­jan­tis Lie­tu­vo­je, nes gy­ve­ni­ mo sve­tur nei­dea­li­zuo­ja: „Nie­ka­da ne­sa­kau, kad Lie­tu­vo­je yra blo­gai, kad ki­tur apel­si­nai ska­nes­ni. Pa­ke­ lia­vęs su­pran­ti, kad kiek­vie­na ša­lis tu­ri sa­vų bė­dų.“ Juo la­biau kad tiks­lų ir idė­jų, kaip pa­sa­ko­jo jis, – ap­stu. „Kol kas nu­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

dir­bo­me tik pu­sę dar­bo: iš­po­pu­ lia­ri­no­me pi­gias ke­lio­nes ir sa­vo pus­la­pį, po­mė­gį pa­ver­tė­me dar­ bu. Ki­ta dar­bo da­lis bus to­liau ge­ ne­ruo­ti idė­jas. Nes­le­piu – bū­na, kar­tais no­ri­si už­ries­ti no­sį, bet tu­ riu drau­gų, ku­rie nu­lei­džia ant že­ mės. Juk iš tie­sų vis­kas, ką pa­da­ riau, yra tik pra­džia, ir ga­li bet ka­da baig­tis.“

Mins­kas žlug­do ŪBIG in­ves­ti­ci­jų pla­nus Spau­do­je pa­si­ro­dė tik­ro­vės nea­ti­ tin­kan­ti in­for­ma­ci­ja dėl Ūkio ban­ ko in­ves­ti­ci­nės gru­pės (ŪBIG) vyk­ do­mo in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to Bal­ta­ ru­si­jo­je. Ta­čiau iš tik­rų­jų taip nė­ra.

ŪBIG di­rek­to­rės Ri­tos Ma­tū­zie­nės tei­gi­mu, at­si­žvelg­da­ma į pa­sau­li­nę eko­no­mi­nę kri­zę, im­ta dar at­sa­ kin­giau ver­tin­ti vys­to­mus in­ves­ ti­ci­nius pro­jek­tus, to­dėl pa­grin­ di­nis dė­me­sys bu­vo su­telk­tas į jau pra­dė­tus dar­bus, neat­si­sa­kant jų nė vie­no. Tai­gi in­te­re­sas dėl Bal­ ta­ru­si­jos pro­jek­to ne­su­ma­žė­jo, bet Mins­ko mies­to vyk­do­ma­sis ko­mi­ te­tas sa­vo ne­veik­lu­mu ir įvai­ria­pu­ siš­ku truk­dy­mu su­žlug­dė pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą. ŪBIG pa­stan­go­mis bu­vo at­lik­ti su­pro­jek­tuo­tas vi­sas komp­lek­sas (sta­dio­no re­konst­ruk­ci­ja, 2 vieš­

bu­čiai, biu­ro komp­lek­sas, ko­mer­ ci­nis cent­ras, au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo aikš­te­lė) ir gy­ve­na­ma­sis komp­lek­sas „Ka­me­na­ja gor­ka“. Ta­čiau Mins­ko mies­to vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas, užuo­t pa­lai­kęs pro­jek­tą, dar 2011 m. pra­džio­je atė­mė že­mę, skir­tą šiam pro­jek­tui įgy­ven­din­ti. ŪBIG vi­sais bū­dais ban­dė ieš­ko­ti ga­li­my­bės su­si­tar­ti su Bal­ta­ru­si­ja, kaip pra­tęs­ti pro­jek­to įgy­ven­di­ni­ mo klau­si­mą, ta­čiau tik su­si­dur­da­ vo su vi­siš­ku funk­cio­nie­rių ne­no­ru ką nors pa­keis­ti. 2010 m. pra­džio­je Mins­ko mies­ to vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas pra­dė­ jo ak­ty­vią pro­jek­to žlug­dy­mo po­ li­ti­ką ir pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mas bu­vo pri­stab­dy­tas. Tų pa­čių me­tų rugp­jū­tį po in­ten­sy­vių de­ry­bų bu­ vo pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas, kaip tęs­ti pro­jek­tą. Tuo tiks­lu bu­vo pa­si­ra­šy­

tas pro­to­ko­las, bet jau po mė­ne­sio Mins­ko mies­to vyk­do­ma­jam ko­ mi­te­tui pa­val­džios ins­ti­tu­ci­jos pa­ žei­dė pro­to­ko­lo nuo­sta­tas ir at­si­ sa­kė su bend­ra įmo­ne „Sta­dium“ pa­si­ra­šy­ti že­mės nuo­mos su­tar­tį. Ši su­tar­tis bū­tų lei­du­si pra­dė­ti gy­ ve­na­mo­jo komp­lek­so „Ka­me­na­ja gor­ka“ sta­ty­bas.

In­te­re­sas dėl Bal­ta­ ru­si­jos pro­jek­to ne­ su­ma­žė­jo.

2010 m. lapk­ri­čio gruo­džio mė­ ne­siais Mins­ko mies­to vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas, pa­žeis­da­mas In­ves­ti­ci­ nę su­tar­tį, at­si­sa­kė pa­tvir­tin­ti įve­ ža­mų į Bal­ta­ru­si­ją įren­gi­nių, skir­tų

sta­dio­no „Trak­tor“ re­konst­ruk­ci­ jai, są­ra­šą (pa­gal In­ves­ti­ci­nę su­ tar­tį vi­sos me­džia­gos ir įren­gi­niai, skir­ti komp­lek­so sta­ty­bai, tu­ri bū­ ti at­leis­ti nuo mui­to ir PVM). Dėl to įran­ga, iš­bu­vu­si Mins­ko mui­ ti­nės san­dė­liuo­se, iš­ke­lia­vo at­gal tie­kė­jams. 2011 m. va­sa­rį Mins­ ko mies­to vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas slap­ta atė­mė že­mes, skir­tas pro­ jek­tui įgy­ven­din­ti, o apie tai įmo­ nei „Sta­dium“ pra­ne­šė tik tų pa­čių me­tų lie­pą. ŪBIG vi­sais bū­dais ban­dė ieš­ko­ ti ga­li­my­bės su­si­tar­ti su Bal­ta­ru­si­ jos at­sto­vais, kaip pra­tęs­ti pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mą, ta­čiau tik su­si­dur­da­vo su vi­siš­ku funk­cio­nie­ rių ne­no­ru ką nors pa­keis­ti. Per­nai rugp­jū­tį ŪBIG iš­siun­tė pre­ten­zi­ ją Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kai, ku­rio­ je pra­ne­šė apie tai, kad ji pa­žei­dė

In­ves­ti­ci­nę su­tar­tį, ir su­tei­kė ga­ li­my­bę pa­žei­di­mus iš­tai­sy­ti. 2012 m. va­sa­rio mė­nuo bu­vo pa­sku­ti­nis ter­mi­nas, ka­da Bal­ta­ru­si­ja tu­rė­jo iš­tai­sy­ti pa­žei­di­mus, bet tuo ne­ pa­si­nau­do­jo. 2012 m. pra­džio­ je ŪBIG, ma­ty­da­ma to­kią si­tua­ci­ją, su­stab­dė fut­bo­lo klu­bo fi­nan­sa­vi­ mą. Dėl to klu­bas bu­vo lik­vi­duo­tas. Šiuo me­tu ŪBIG ren­gia do­ku­men­ tus kreip­tis į Tarp­tau­ti­nį ar­bit­ra­žą Stok­hol­me dėl nuo­sto­lių kom­pen­ sa­vi­mo. ŪBIG ne­ma­no at­si­trauk­ti – per daug in­ves­tuo­ta. Ki­ta ver­tus, yra bend­ra įmo­nė „Sta­dium“, ku­ ri val­do sta­dio­ną „Trak­tor“. ŪBIG ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos su­tar­tis yra pa­lan­ki Lie­tu­vos in­ves­tuo­to­jui, to­dėl ŪBIG jau­čia­si ga­na kom­for­ tiš­kai. KD inf.


10

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

12p.

Pu­sės am­žiaus pa­slap­tis.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Olim­pi­nia­me Lon­do­ne bri­tai Da­ryk vis­ką, tik ne­ kelk ran­kų. Ypač į prie­kį, kaip tai da­rė na­ciai. Lie­tu­vos sir­ ga­liai jau ži­no, kaip elg­tis Lon­do­ne. O štai vie­nai Vo­kie­ti­jos irk­luo­to­jų ko­man­ dos na­rei net te­ko at­si­svei­kin­ti su žai­ dy­nė­mis, nes jos vai­ki­nas – na­cis­ti­nių po­li­ti­nių pa­žiū­rų.

100 tūkst.

– mažiausiai tiek prezervatyvų buvo pristatyta į olimpinį kaimelį.

„„Pub­li­ka­ci­jos: lie­tu­vių sir­ga­lius bri­tų ži­niask­lai­da iš­va­di­no na­ciais. 

Nuos­to­lis eko­no­mi­kai?

Bri­tai, re­gis, no­rė­jo su­reng­ti pa­ čias to­le­ran­tiš­kiau­sias ir sau­giau­ sias žai­dy­nes pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. Tiks­las – pui­kus. Tik kai kur olim­ pia­dos or­ga­ni­za­to­riai ge­ro­kai per­ sū­dė.

An­tai ži­no­mas ame­ri­kie­čių eko­ no­mis­tas Nou­rie­lis Rou­bi­ni juo­ kė­si, kad bri­tai Lon­do­ną pa­ver­tė mies­tu vai­duok­liu. Žai­dy­nių or­ga­ni­za­to­riai, pro­ fe­so­riaus nuo­mo­ne, iš vie­no jud­ riau­sių pa­sau­lio mies­tų iš­gu­jo be­

veik vi­sus gy­ven­to­jus. „Olim­pia­da – eko­no­mi­nė ne­sėk­mė, – ra­šė so­ cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ter“ ži­no­mas eko­no­mis­tas. – Lon­do­ nas – tuš­čias: vieš­bu­čiai, res­to­ra­ nai, gat­vės. Jie vi­sus iš­gąs­di­no sa­ vo per­spė­ji­mais.“

Į olim­pia­dą – pa­pra­mo­gau­ti Olim­pi­nis kai­me­lis – ra­my­bės oa­ zė? Ne vi­sai. Kai­me­lis dvi sa­vai­tes ūžia it koks bi­čių avi­lys.

Pa­si­ro­do, ja­me ga­lio­ja ne­ra­šy­ta tai­syk­lė: „Tai, kas nu­tin­ka kai­me­ ly­je, vi­suo­met lie­ka už sie­nų.“ De­ja, ži­niask­lai­dai sie­nų nė­ra. O ir pa­tys spor­ti­nin­kai kar­tais mėgs­ ta pa­kal­bė­ti. Pie­tų Af­ri­kos 100 m dis­tan­ci­jos plau­ki­kas Leit­has Shank­lan­das pa­sa­ko­jo: „Kiek­vie­ nas čia ga­li pui­kiai pra­leis­ti lai­ką. Pas­ta­ruo­sius du mė­ne­sius ne­tu­ rė­jo­me pro­gų at­si­pa­lai­duo­ti, tai­gi da­bar – iš tie­sų ge­ras me­tas.“ JAV fut­bo­lo ko­man­dos var­ti­nin­ kė Ho­pe So­lo sa­kė, kad kai­me­ly­ je ne­trūks­ta sek­so: „Sek­so tik­ rai daug. Vie­ną­syk ma­čiau po­re­lę, ku­ri net vie­šai san­ty­kia­vo kie­me. Tie­siog ant žo­lės tarp pa­sta­tų.“ Są­ly­gos už­sii��mi­nė­ti at­si­tik­ti­niu sek­su kai­me­ly­je – idea­lios. Čia vie­no­je ma­žy­tė­je vie­to­je gy­ve­na

tūks­tan­čiai jau­nų žmo­nių ir jiems ne­rei­kia jau­din­tis, kad po žai­dy­nių jie kur nors su­si­tiks. Na, bent jau iki 2016 m. Rio De Ža­nei­ro olim­pi­nių žai­dy­nių. Olim­pia­dos ren­gė­jai at­sklei­ dė, kad į kai­me­lį bu­vo pri­sta­ty­ta apie 100–150 tūkst. pre­zer­va­ty­ vų. An­tai per Sid­nė­jaus žai­dy­nes 2000 m. pri­rei­kė vos sa­vai­tės, kad bū­tų su­nau­do­ti 70 tūkst. pre­zer­ va­ty­vų. Hu­mo­ro jaus­mu gar­sė­jan­tis Lon­do­no me­ras Bo­ri­sas John­so­ nas šmaikš­ta­vo, jog „pre­zer­va­ty­ vų at­le­tams rei­kia, kad spor­ti­nin­ kai įkvėp­tų nau­ją­ją kar­tą, o ne ją kur­tų“. Bri­tų ži­niask­lai­do­je net už­vi­rė dis­ku­si­ja – ga­li at­le­tai my­lė­tis per žai­dy­nes ar tai tu­rė­tų bū­ti drau­ džia­ma? Il­gus me­tus tre­ne­riai, spor­to va­dy­bi­nin­kai ir pa­tys at­le­tai lai­ kė­si nuo­sta­tos, kad sek­sas ne­pa­

de­da siek­ti re­kor­dų. Per 2010 m. Pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tą bu­ vęs Ang­li­jos rink­ti­nės tre­ne­ris Fa­ bio Ca­pel­lo net su­da­rė gra­fik ­ ą žai­ dė­jams, no­rin­tiems pa­si­ma­ty­ti su sa­vo ant­ro­sio­mis pu­sė­mis. Bok­so le­gen­da Mu­ham­madas Ali sa­ky­da­vo, kad prieš svar­bias ko­vas jis še­šias sa­vai­tes veng­da­vo ly­ti­nių san­ty­kių, o Ame­ri­kos il­gų nuo­to­lių bė­gi­kas Mar­ti­nas Li­quo­ri yra pa­ reiš­kęs: „Sek­sas da­ro žmo­gų lai­ min­gą. O lai­min­gas žmo­gus ne­bė­ ga 3,4 my­lios.“ Vis­gi moks­li­nin­kai sa­ko, kad nė­ ra ty­ri­mų, ku­rie įro­dy­tų, jog sek­ sas ma­žin­tų fi­zi­nę jė­gą, ener­gi­ją ar iš­tver­mę. Ia­nas Shrie­ris, Ka­na­dos moks­ li­nin­kas, pa­brė­žė: „Kai mes ban­ do­m e žmo­n es la­b o­ra­to­r i­jo­se, ver­ti­na­me jų pa­si­ro­dy­mą, ta­čiau var­žy­bo­se daug le­mia ir psi­cho­ lo­gi­niai mo­men­tai. Tie, kas sa­ko, jog sek­sas spor­ti­nin­kams – blo­

gis, ak­cen­tuo­ja, kad my­lė­ji­ma­sis ma­ži­na ag­re­si­ją ir kon­cent­ra­ci­ ją. Ta­čiau nie­kas tiks­liai ne­nus­ ta­tė, ko­kią reikš­mę tai tu­ri spor­to lai­mė­ji­mams.“ Pro­fe­so­rius pri­ dū­rė: „Net jei sek­so prie­ši­nin­ kų teo­ri­ja tei­sin­ga, esu tik­ras, kad tiek ag­re­si­jos, tiek kon­cent­ra­ci­jos kie­kis tu­rė­tų bū­ti su­ba­lan­suo­tas: per ma­žai – nie­ko ne­pa­siek­si, per daug – ir­gi.“ Vis dėl­to Iz­rae­lio psi­cho­lo­gas Ale­xan­de­ris Ols­ha­nietz­ky mo­ te­rims at­le­tėms prieš star­tą re­ ko­men­da­vo my­lė­tis, ir kuo dau­ giau. „Ma­nau, kad mo­te­rys pa­ty­ru­ sios or­gaz­mą pa­sie­kia ge­res­nių re­zul­ta­tų. Kuo dau­giau or­gaz­mų, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė lai­mė­ti me­ da­lį. Nors tre­ne­riai daž­nai lie­pia auk­lė­ti­niams su­si­lai­ky­ti, mo­te­ rims toks pa­ta­ri­mas ne­tin­ka­mas“, – dės­tė sa­vo teo­ri­ją eks­per­tas. „Dai­ly Mail“, „In­dian Exp­ress“, „News24“ inf.

N.Rou­bi­ni juo­kė­si iš bri­tų sau­ gu­mo tar­ny­bų ir ren­gi­nio or­ga­ni­ za­to­rių, kad šie pa­ta­rė vi­siems did­ mies­čio gy­ven­to­jams, ku­rie ne­tu­ri įsi­gi­ję bi­lie­tų į olim­pi­nes žai­dy­nes, pa­lik­ti mies­tą.

Pir­mą sy­kį sa­vo kar­ je­ro­je ma­tau, kad prieš ku­rią nors ša­lį bū­tų taip nu­si­sta­ty­ ta. Net ne prieš ša­lį, o vi­są po­so­vie­ti­nį re­ gio­ną.

„Gąs­di­ni­mai, kad rei­kia lai­ky­ tis ato­kiau nuo Lon­do­no, nes ne­va čia at­plūs daug žmo­nių, Lon­do­ną pa­ver­tė zom­bių mies­tu, – tie­siai rė­žė eko­no­mi­kos pro­fe­so­rius. – Ves­ten­das, ku­ris pa­pras­tai sau­sa­ kim­šas šeš­ta­die­nio va­ka­rais, da­ bar vi­siš­kai tuš­čias... Jie iš­gąs­di­no vi­sus tu­ris­tus, ku­rie ap­lan­ko Lon­ do­ną kiek­vie­ną va­sa­rą; jie pri­ver­tė dau­ge­lį lon­do­nie­čių pa­lik­ti mies­ tą; 2 mln. žmo­nių jie pa­ta­rė dirb­ ti na­mie.“ Na­ciz­mo ir ra­siz­mo šmėk­la

Bri­tai – keis­ti žmo­nės ir su­pras­ti juos kar­tais sun­ku.


11

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

pasaulis Pa­lai­do­jo ­ pre­zi­den­tą

Konf­lik­tas ­ dėl sa­lų

Inks­tas už ­ kom­piu­te­rį

Ga­no­je va­kar vy­ko pre­zi­den­ to Joh­no At­tos Mill­so vals­ty­ bi­nės lai­do­tu­vės. Į jas at­vy­ ko kai ku­rie Af­ri­kos vals­ty­bių va­do­vai ir ki­ti gar­bin­gi už­sie­ nio sve­čiai. J.A.Mill­sas mi­rė lie­pos 24 d., li­kus pen­kiems mė­ne­siams iki rin­ki­mų, per ku­riuos jis bū­tų sie­kęs dar vie­nos ka­den­ci­jos.

Ja­po­ni­ja va­kar at­šau­kė sa­vo am­ba­sa­do­rių iš Seu­lo, pro­ tes­tuo­da­ma prieš Pie­tų Ko­ rė­jos pre­zi­den­to Lee Myungba­ko vi­zi­tą sa­lo­se, į ku­rias pre­ten­zi­jas reiš­kia abi ša­lys. Pie­tų Ko­rė­jos va­do­vas lan­kė­ si te­ri­to­ri­jo­je, ku­rią ja­po­nai va­di­na Ta­ke­ši­mos, o ko­rė­jie­ čiai – Dok­do sa­lo­mis.

Pen­ki žmo­nės sto­jo prieš Ki­ ni­jos teis­mą by­lo­je dėl 17-me­ čio, ku­ris par­da­vė sa­vo inks­ tą, kad nu­si­pirk­tų plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį „iPad“ ir iš­ma­nų­ jį te­le­fo­ną „iP­ho­ne“. Po ne­tei­ sė­tos ope­ra­ci­jos paaug­liui iš­ si­vys­tė inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­ mas, jis yra sun­kios būk­lės ir teis­me da­ly­vau­ti ne­ga­li.

me­džio­ja na­ciz­mo šmėk­lą Dienraštis „Mirror“ straipsnį pavadino taip: „Nacizmo gėda: sirgalius iš Lietuvos pagautas rodantis rasistinį pasisveikinimą juodaodžiam savanoriui per olimpines krepšinio rungtynes.“ „Scan­pix“ nuo­tr.

Ne ma­žiau dė­me­sio nei olim­pi­nis krep­ši­nio tur­ny­ras tiek Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, tiek Lie­tu­vo­je su­lau­kė mū­sų krep­ši­nio sir­ga­liai. Laikraštis „The Dai­ly Mail“ iš­ spaus­di­no vie­no Lie­tu­vos sir­ga­ liaus fo­tog­ra­fi­ją, ku­rio­je vy­ras lai­ko pa­kė­lęs ran­ką ir, kaip in­terp­re­ta­vo bri­tų žur­na­lis­tai, ro­do na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos lai­kus pri­me­nan­tį pa­si­ svei­ki­ni­mą gre­ta esan­čiam juo­dao­ džiui are­nos sa­va­no­riui. Straips­nis grei­tai ap­skrie­jo pa­ sau­lį, ta­čiau tuo lie­tu­vio ne­ma­lo­ nu­mai ne­si­bai­gė. Sir­ga­lius net tik bu­vo iš­ves­din­tas iš krep­ši­nio rung­ty­nių, ta­čiau dar sto­jo prieš teis­mą ir su­si­mo­kė­jo di­ de­lę bau­dą. Po ku­rio lai­ko bri­tų ži­niask­lai­da mir­gė­jo ant­raš­tė­mis apie „na­cius“ iš Lie­tu­vos. Dien­raš­tis „Mir­ror“ sa­vo straips­ nį apie lie­tu­vių sir­ga­lius pa­va­di­no taip: „Na­ciz­mo gė­da: sir­ga­lius iš Lie­tu­vos pa­gau­tas ro­dan­tis ra­sis­ ti­nį pa­si­svei­ki­ni­mą juo­dao­džiam sa­va­no­riui per olim­pi­nes krep­ši­ nio rung­ty­nes.“ Ra­ga­nų me­džiok­lė Lie­tu­vos sir­ ga­liais neap­si­ri­bo­jo. Pa­lik­ti žai­dy­ nes dėl ne­va ry­šių su na­ciais te­ko ir Vo­kie­ti­jos olim­pi­nės rink­ti­nės aš­ tuo­nių mo­te­rų irk­luo­to­jų ko­man­ dos na­rei Nad­jai Dry­gal­lai. Tie­sa, šį kar­tą „prie­mo­nių“ prieš at­le­tę ėmė­si pa­ti Vo­kie­ti­ja.

„„„Su­si­te­pę“: grai­kė šuo­li­nin­kė į to­lį V.Pa­pach­ris­tou (nuotr. kairėje) ir švei­ca­ras fut­bo­li­nin­kas M.Mor­ga­nel­la (nuotr. dešinėje apačioje) pa­ša­lin­ti iš

žai­dy­nių už ra­sis­ti­nius ko­men­ta­rus, o Vo­kie­ti­jos irk­luo­to­ja N.Dry­gal­la – už tai, kad jos drau­gas pri­klau­sė neo­na­cių par­ti­jai.

N.Dry­gal­lai te­ko pa­lik­ti ko­man­ dą, kai Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­do­je ėmė mir­gė­ti ant­raš­tės, kad spor­ti­ nin­kė drau­gau­ja su neo­na­ciu. Tie­sa, kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų dien­raš­tis „Frank­fur­ter All­ge­mei­ ne Zei­tung“ gy­nė at­le­tę. Pa­sak lei­ di­nio, išanks­ti­nis spor­ti­nin­kės pa­ smer­ki­mas ne dėl jos as­me­ni­nių iš­si­šo­ki­mų, o dėl san­ty­kių su na­ ciu „bu­vo teis­mas, be įro­dy­mų“. Be to, „Frank­fur­ter All­ge­mei­ne Zei­tung“ pri­dū­rė, jog pa­si­ro­dė in­ for­ma­ci­jos, kad at­le­tės draugas ne­ bep­rik­lau­so ra­di­ka­lams ir tai bu­vo tik jo blo­ga praei­tis. Ta­čiau ki­ti vo­kie­čių lei­di­niai tvir­ti­no prie­šin­gai, esą šiuo me­tu N.Dry­gal­los draugas pri­klau­so itin ra­di­ka­liai par­ti­jai „Ros­tock Na­tio­ nal So­cia­lists“. Už Lon­do­no žai­dy­nėms ne­de­ ra­mus pa­reiš­ki­mus py­los ga­vo ir Grai­ki­jos šuo­li­nin­kė Vou­la Pa­pach­ ris­tou bei Švei­ca­ri­jos fut­bo­li­nin­kas Mi­che­lis Mor­ga­nel­la. V.Pa­pach­ris­tou Grai­ki­jos olim­ pi­nė de­le­ga­ci­ja pa­ša­li­no prieš pat olim­pi­nes žai­dy­nes, nes ji „Twit­ ter“ so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je pa­ skel­bė ra­sis­ti­nę ži­nu­tę, ku­rio­je šai­ pė­si iš af­ri­kie­čių imig­ran­tų. O švei­ca­ras M.Mor­ga­nel­la bu­vo nu­baus­tas už tai, kad po pra­lai­mė­ tų rung­ty­nių su Pie­tų Ko­rė­jos fut­ bo­li­nin­kais so­cia­li­nia­me tink­la­la­ py­je „Twit­ter“ var­žo­vams pa­siū­lė

su­si­de­gin­ti ir iš­va­di­no juos krū­va mon­go­loi­dų. Tie­sa, vė­liau M.Mor­ ga­nel­la at­si­pra­šė dėl sa­vo žo­džių. Spor­tas ir po­li­ti­ka?

Žai­dy­nės neap­siė­jo ir be or­ga­ni­ za­to­rių bei ša­lių de­le­ga­ci­jų konf­ lik­tų. Uk­rai­nos at­sto­vai ėmė kal­bė­ti apie tai, kad žai­dy­nių šei­mi­nin­kai bri­tai ro­do nei­gia­mą nuo­sta­tą Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­no ša­lių spor­ti­nin­kų at­žvil­giu. Uk­rai­nos ži­niask­lai­do­je net ėmė mir­gė­ti ant­raš­tės, kad bri­tai „va­gia iš Uk­rai­nos me­da­lius“. Į skan­da­lą te­ko įsi­kiš­ti ir aukš­ tiems Uk­rai­nos po­li­ti­kams. An­tai Uk­rai­nos prem­je­ras My­ko­la Aza­ ro­vas pa­ra­gi­no ša­lies Olim­pi­nį ko­ mi­te­tą „ko­vo­ti dėl me­da­lių, ku­rie bu­vo atim­ti“. Jis pri­mi­nė Uk­rai­nos ir Ang­li­ jos rung­ty­nes per Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­tą, ku­rias uk­rai­nie­čiai pra­lai­mė­jo, taip pat vy­rų gim­nas­ ti­kos var­žy­bas Lon­do­no žai­dy­nė­se, kur tei­sė­jai po pa­kar­to­ti­nio spren­ di­mo iš ša­lies at­le­tų atė­mė bron­ zos me­da­lius. „To­kio­se spor­to var­žy­bo­se, kaip gim­nas­ti­ka, kur re­zul­ta­tas pri­klau­ so nuo tei­sė­jų, mes tu­ri­me drą­siai ko­vo­ti už sa­vo re­zul­ta­tus“, – rė­žė Uk­rai­nos vy­riau­sy­bės va­do­vas. Uk­rai­no­je gim­nas­ti­kos var­žy­bos su­kė­lė tik­rą pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gą.

Nors uk­rai­nie­čiai li­ko tre­ti, o jiems nu­si­lei­dę ja­po­nai – ket­vir­ti, po pa­kar­to­ti­nio tei­sė­jų svars­ty­mo Te­kan­čios Sau­lės ša­lies at­sto­vams ati­te­ko ant­ra vie­ta, o uk­rai­nie­čius iš tre­čios vie­tos iš­stū­mė žai­dy­nių šei­mi­nin­kai Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės at­sto­vai. Gim­nas­ti­kos var­žy­bo­se bron­zos me­da­lio ne­te­ko ir Uk­rai­nos at­le­tė Liud­mi­la Jo­si­pen­ko. Nors iš pra­džių Vo­kie­ti­jos at­le­tė Lil­li Swarz­kopf bu­vo disk­va­li­fi­kuo­ ta, vė­liau jai disk­va­li­fi­ka­ci­ja bu­vo pa­nai­kin­ta, to­dėl Uk­rai­nos spor­ti­ nin­kė li­ko be me­da­lio. Olek­sand­ras Vol­ko­vas, Re­gio­nų par­ti­jos Uk­rai­nos par­la­men­te na­rys ir Uk­rai­nos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas, sa­kė: „Ma­no nuo­mo­ ne, spor­tas vir­to po­li­ti­ka. Olim­pi­ nės dva­sios, ku­ri anks­čiau tvy­ro­jo žai­dy­nė­se, aš ne­jau­čiu. Ži­no­ma, ir anks­čiau vi­si no­rė­jo lai­mė­ti, ta­čiau da­bar to sie­kia­ma bet ko­kia kai­na. Uk­rai­na šian­dien yra ša­lis, ku­ri tu­ri di­de­les spor­ti­nes am­bi­ci­jas ir dau­ ge­lis ki­tų pa­sau­lio ša­lių tuo ne­pa­ ten­kin­tos. Ma­tyt, to­dėl jie mus vi­ suo­met že­mi­na.“ Du­kart olim­pi­nis gim­nas­ti­kos čem­pio­nas ir Uk­rai­nos gim­nas­ti­kos fe­de­ra­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas Igo­ ris Ko­rob­čins­kis pri­dū­rė: „Ži­no­ te, da­ly­va­vau gau­sy­bė­je olim­pi­nių žai­dy­nių ir ma­no mo­ki­niai daž­nai tam­pa olim­pi­niais čem­pio­nais. Ta­

čiau pir­mą sy­kį sa­vo kar­je­ro­je ma­ tau, kad prieš ku­rią nors ša­lį bū­tų taip nu­si­sta­ty­ta. Net ne prieš ša­lį, o vi­są po­so­vie­ti­nį re­gio­ną.“ Šal­to­kos su­tik­tu­vės

Bri­tai gal­būt ir sva­jo­ja, kad jų žai­ dy­nės įeis į pa­sau­lio is­to­ri­ją kaip pa­čios to­le­ran­tiš­kiau­sios. Ta­čiau ne vi­so­se pa­sau­lio ša­ly­se į spor­ti­nin­kus žiū­ri­ma kaip į did­ vy­rius. Bri­tų ži­niask­lai­da ste­bė­jo­si, kad Sau­do Ara­bi­jo­je šios ša­lies at­ le­tės va­di­na­mos pro­sti­tu­tė­mis. Dien­raš­tis „Dai­ly Beast“ pa­brė­ žė, kad vie­na iš ne­dau­ge­lio Sau­do Ara­bi­jos at­le­čių Lon­do­ne dziu­do im­ty­ni­nin­kė Wod­jan Ali Se­raj Ab­ dul­ra­him Shahrk­ha­ni tė­vy­nė­je net tik ne­bu­vo su­tik­ta, bet ir įžei­di­nė­ ta. So­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ ter“ at­le­tė už tai, kad da­ly­va­vo žai­ dy­nė­se, kai ku­rių tau­tie­čių bu­vo iš­ va­din­ta pro­sti­tu­te. Ne­m a­l o­n ę už­s i­t rau­k ė ir W.A.S.A.Shahrk­ha­ni tė­vas, dziu­ do im­ty­nių tei­sė­jas. Jam taip pat te­ko at­lai­ky­ti kri­ti­kos ban­gą. Sau­do Ara­bi­ja į Lon­do­ną de­le­ga­ vo vos dvi spor­ti­nin­kes, nors ša­ly­je gy­ve­na per 11 mln. mo­te­rų ir mer­ gai­čių. Kar­tu su W.A.S.A.Shahrk­ ha­ni de­le­guo­ta bu­vo Ka­li­for­ni­jo­je gi­mu­si ir au­gu­si bė­gi­kė Sa­rah At­ tar, tu­rin­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas


12

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

pasaulis Ato­mi­nio bom­bar­da­vi­mo me­ti­nės Na­ga­sa­ky­je mi­nint ato­mi­nio bom­bar­ da­vi­mo 67-ąsias me­ti­nes, mies­to me­ ras To­mi­hi­sa Taue ket­vir­ta­die­nį pa­ ra­gi­no kur­ti Ja­po­ni­ją be bran­duo­li­nių grės­mių. Po­li­ti­kas ra­gi­no cent­ri­nę vy­ riau­sy­bę nu­sta­ty­ti nau­jus ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos tiks­lus – kur­ti vi­suo­me­nę, ku­ riai ne­be­rei­kė­tų bi­jo­ti ra­dioak­ty­vu­mo. Kas­me­tė mi­nė­ji­mo ce­re­mo­ni­ja vy­ ko ne­to­li vie­tos, kur 1945 m. rugp­jū­čio 9 d., li­kus ke­lioms die­noms iki Ja­po­ni­ jos ka­pi­tu­lia­ci­jos, JAV ka­riš­kiai numetė plu­to­nio bom­bą „Sto­ru­lis“.

Ma­don­na už­rūs­ti­no Ru­si­jos val­džią JAV po­pmu­zi­kos die­vai­tė Ma­ don­na ket­vir­ta­die­nį vėl už­si­trau­ kė Ru­si­jos mi­nist­rų ir įta­kin­gos Sta­čia­ti­kių baž­ny­čios rūs­ty­bę, kai iš­reiš­kė pa­lai­ky­mą gė­jų tei­sėms mies­te, ne­se­niai už­drau­du­sia­me „ho­mo­sek­sua­lų pro­pa­gan­dą“.

Už gė­jų tei­ses daž­nai agi­tuo­jan­ti at­li­kė­ja ant sce­nos nu­si­me­tė dra­ bu­žius – li­ko vien su lie­me­nė­le, ir pa­ro­dė ant jos nu­ga­ros už­ra­šy­tus žo­džius „Jo­kios bai­mės!“, kal­bė­ da­ma apie pa­vo­jus vi­suo­me­nė­ se, ku­rios ne­su­ge­ba elg­tis su sa­ vo žmo­nė­mis „oriai, su pa­gar­ba ir mei­le“. „Pa­ro­dy­kit sa­vo mei­lę ir pa­ lan­ku­mą gė­jų bend­ruo­me­nei“, – pa­ra­gi­no ji, o klau­sy­to­jai iš­kė­ lė ran­kas, ro­dy­da­mi raus­vos spal­ vos apy­ran­kes, ku­rias Ma­don­nos kon­cer­to or­ga­ni­za­to­riai iš­da­li­jo 10 tūkst. žmo­nių mi­niai. JAV po­p mu­z i­kos ka­ra­l ie­n ės kon­cer­tas Ru­si­jos va­do­vo Vla­ di­mi­ro Pu­ti­no gim­ta­ja­me Sankt Pe­ter­bur­ge bu­vo su­reng­tas praė­ jus dviem die­noms po to, kai Ma­don­na per kon­cer­tą Mask­ vo­je pa­si­ro­dė sce­no­je už­si­dė­ju­si megz­tą kau­kę, va­di­na­mą ba­lak­ la­va, – taip ji pa­ro­dė so­li­da­ru­mą tei­sia­mo­ms mer­gi­nų pank­ro­ko gru­pės „Pus­sy Riot“ na­rė­ms, su­ ren­gu­sio­ms pro­tes­tą prieš V.Pu­ ti­ną pa­grin­di­nė­je Mask­vos ka­ ted­ro­je. Ant­ra­die­nį Mask­vo­je Ma­don­na taip pat bu­vo nu­si­me­tu­si dra­bu­ žius – pa­de­monst­ra­vo juo­dą lie­ me­nė­lę ir ant nu­ga­ros už­ra­šy­tus žo­džius „Pus­sy Riot“. Pro­ku­ro­rai pa­siū­lė trims šios gru­pės na­rėms skir­ti tre­jus me­

tus lais­vės atė­mi­mo už chu­li­ga­ niz­mą, kai va­sa­rį šios mer­gi­nos Mask­vos Kris­taus Iš­ga­ny­to­jo ka­ ted­ro­je su­ren­gė „pan­kų mal­dą“ prieš V.Pu­ti­ną. Pla­nuo­ja­ma, kad teis­mas nu­tar­tį šio­je by­lo­je priims rugp­jū­čio 17 d. Ket­vir­ta­die­nį iš­šau­kian­tis Ma­ don­nos el­ge­sys ir re­pu­ta­ci­ja su­ kė­lė di­de­lę įtam­pą Sankt Pe­ter­ bur­ge, kur šie­met bu­vo priim­tas prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas po­tvar­ kis, nu­ma­tan­tis bau­das „pro­pa­ guo­jan­tiems ho­mo­sek­sua­lu­mą“ ne­pil­na­me­čiams ir gė­jus aki­vaiz­ džiai pri­ly­gi­nan­tis pe­do­fi­lams. Kai ku­rie V.Pu­ti­no ša­li­nin­kai ti­ki­ si, kad šio mies­to val­džios spren­ di­mas ga­lė­tų bū­ti per­kel­tas į na­ cio­na­li­nę tei­sę. Sankt Pe­ter­bur­go gu­ber­na­to­ rius pa­siun­tė 300 po­li­ci­nin­kų į Spor­to ir kon­cer­tų komp­lek­są, o sta­čia­ti­kių dva­si­nin­kai ža­dė­ jo de­gin­ti Ma­don­nos nuo­trau­kas ir ap­šlaks­ty­ti šven­tin­tu van­de­niu vie­tas, ku­rias ji ap­lan­kė per sa­vo pa­sta­rą­ją vieš­na­gę šia­me mies­te 2009 m. Žo­džių ka­ras tarp Ma­don­nos ir mies­to val­džios la­biau­siai įsi­siū­ ba­vo ke­lioms va­lan­doms iki kon­ cer­to ir ga­liau­siai dėl jo bu­vo nu­ kel­ta šou pra­džia. Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ras ir bu­vęs am­ba­sa­do­rius prie NA­TO Dmit­ ri­jus Ro­go­zi­nas Ma­don­ną pik­to­ je ži­nu­tė­je apie dai­ni­nin­kės mo­ ra­li­nes ver­ty­bes iš­va­di­no bu­vu­sia kek­še. „Ar­ba nu­siimk kry­žių, ar­ba ap­ si­mauk kel­nai­tes“, – D.Ro­go­zi­nas pri­dū­rė sa­vo ko­men­ta­re so­cia­li­ nia­me tink­le „Twit­ter“. BNS inf.

„„„Šė­to­nas“: sta­čia­ti­kių dva­si­nin­kai ža­dė­jo de­gin­ti Ma­don­nos nuo­

trau­kas ir ap­šlaks­ty­ti šven­tin­tu van­de­niu vie­tas, ku­rias ji ap­lan­kė. 

AFP nuo­tr.

Prieš pu­sę am­žiaus mi­ru­sios ak­to­rės ir Ho­li­vu­do sek­so sim­ bo­lio Ma­ri­lyn Mon­ roe biog­ra­fi­jo­je te­ bė­ra daug bal­tų dė­ mių. Iki šiol tiks­liai ne­ži­no­ma, kas nu­ ti­ko tą nak­tį, kai 36 me­tų žvaigž­dės šir­ dis nu­sto­jo pla­ku­si.

Pu­sės am­žiaus

„„Pa­ro­da: M.Mon­roe mir­ties 50-ųjų me­ti­nių pro­ga Var­šu­vo­je eks­po­nuo­ja­m

Nuo­gas kū­nas lo­vo­je

Pas­ku­ti­nė­mis gy­ve­ni­mo die­no­mis M.Mon­roe daug lai­ko pra­leis­da­vo sa­vo kuk­lia­me is­pa­niš­ko sti­liaus vie­no aukš­to na­me Los An­dže­le, virš­kin­da­ma ge­ras ir blo­gas nau­ jie­nas bei di­de­lius kie­kius che­mi­ nių pre­pa­ra­tų. Ge­ros nau­jie­nos bu­ vo tos, kad jos kar­je­ra vėl ėmė kil­ti į vir­šų, kai ki­no stu­di­ja „20th Cen­ tu­ry Fox“ pa­kvie­tė ją fil­muo­tis dar dvie­jo­se juos­to­se. Blo­gos nau­jie­nos bu­vo ne­si­liau­jan­ti dep­re­si­ja ir ne­ vil­tis, pri­ve­du­si mo­te­rį prie sun­ kios pri­klau­so­my­bės. 1962 m. rugp­jū­čio 5 d. apie vi­ dur­nak­tį na­mų šei­mi­nin­kė Eu­ni­ce Mur­ray pa­ma­tė švie­są, sklin­dan­čią iš po M.Mon­roe mie­ga­mo­jo du­rų. Pa­bel­du­si ir ne­su­lau­ku­si jo­kio at­sa­ ky­mo, mo­te­ris pa­skam­bi­no ak­to­rės drau­gui ir psi­cho­te­ra­peu­tui Ralp­hui Green­so­nui. Šis at­vy­kęs iš lau­ko pro lan­gą pa­ma­tė M.Mon­roe, nuo­ gą gu­lin­čią lo­vo­je že­myn vei­du. Po teis­mo me­di­ci­nos eks­per­ to Tho­ma­so No­gu­chi at­lik­to skro­ di­mo kaip mir­ties prie­žas­tis bu­vo nu­ro­dy­tas ap­si­nuo­di­ji­mas bar­bi­tū­ ra­tais. Ty­ri­me da­ly­va­vu­si psi­chiat­ rų gru­pė pa­skel­bė ver­si­ją, kad tai bu­vo sa­vi­žu­dy­bė. Rugp­j ū­č io 4-oji, pa­s ku­t i­n ė M.Mon­roe gy­ve­ni­mo die­na, sun­ kiai iš­šif­ruo­ja­ma. De­šim­tys žmo­ nių pa­tys pri­si­pa­ži­no ar­ba įta­ria­mi lan­kę­si ak­to­rės na­muo­se. Vie­nas jų – JAV ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Ro­

ber­tas Ken­ne­dy, gangs­te­rių va­dei­va Sa­mas Gian­ca­na, taip pat Fe­de­ra­li­ nio ty­ri­mų biu­ro (FTB) pa­rei­gū­nai, ku­rie ak­ty­viai do­mė­jo­si jos ry­šiais su po­li­ti­kais ir nu­si­kal­tė­liais.

Ak­to­rės lau­kė nau­ ji fil­mai, pa­sku­ti­nia­ me in­ter­viu ji at­ro­dė po­zi­ty­viai nu­si­tei­ ku­si.

Psi­cho­lo­gi­nis skro­di­mas

Kiek tik­rų ar­ba nu­ma­no­mų sve­čių – tiek M.Mon­roe mir­ties teo­ri­jų. Ofi­cia­li sa­vi­žu­dy­bės ver­si­ja dau­ ge­lio neį­ti­ki­no. Ak­to­rės lau­kė nau­ji fil­mai, pa­ sku­ti­nia­me in­ter­viu ji at­ro­dė po­ zi­ty­viai nu­si­tei­ku­si, o psi­cho­te­ ra­peu­tui R.Green­so­nui skir­tuo­se gar­so įra­šuo­se ji at­ro­do ti­kin­ti, kad te­ra­pi­ja duo­da re­zul­ta­tų. Dar vie­nas sa­vi­žu­dy­bės ver­si­ją men­ki­nan­tis įkal­tis – 228 JAV do­ le­rių ver­tės ko­mo­dos pir­ki­mo če­ kis, ku­rį M.Mon­roe pa­si­ra­šė die­ ną prieš mir­tį. Kam žmo­gui, ku­ris nu­spren­dė išei­ti iš gy­ve­ni­mo, iš­va­ ka­rė­se pa­si­ra­ši­nė­ti če­kį, kad į na­ mus bū­tų pri­sta­ty­tas ga­na kuk­lus ir kas­die­niš­kas bal­das? Ži­no­mas psi­cho­lo­gas Da­vi­das Berns­tei­nas tei­gia, kad ties sa­vi­

žu­dy­bės ri­ba at­si­dū­rę žmo­nės sa­vo ke­ti­ni­mus daž­nai reiš­kia ki­to­kiais bū­dais: pa­vyz­džiui, bea­to­dai­riš­kai taš­ko pi­ni­gus. Pir­ki­mas lei­džia pa­ si­jus­ti ge­riau, tai tar­si lais­vas kri­ ti­mas, pa­de­dan­tis iš­va­ly­ti sme­ge­ nis ir pi­ni­gi­nę. Bet tai ir yra keis­ta. M.Mon­roe įsi­gi­jo tik vie­ną daik­tą, be to, vi­siš­kai kas­die­niš­ką. To­dėl, anot D.Berns­tei­no, ak­to­rės če­kis ro­do, kad ji dar il­gai ke­ti­no vaikš­ čio­ti šia že­me. „Jei­gu at­lik­tu­me psi­cho­lo­gi­ nį skro­di­mą, šis če­kis – la­biau­siai int­ri­guo­jan­tis ra­di­nys. Jis pri­ve­da prie min­ties, kad M.Mon­roe ne­ke­ ti­no mir­ti“, – re­ziu­ma­vo D.Berns­ tei­nas. Nu­si­kal­ti­mo neįž­vel­gė

Apie tai, kaip ga­lė­jo at­ro­dy­ti pa­ sku­ti­nės ak­to­rės gy­ve­ni­mo va­lan­ dos, pa­ra­šy­ta ne vie­na kny­ga ir pa­ sta­ty­tas ne vie­nas fil­mas. Apie tai kal­bė­jo dau­gy­bė „vi­di­nių“ šal­ti­nių, taip pat są­moks­lo teo­re­ti­kų. Nau­ jas su­si­do­mė­ji­mo M.Mon­roe mir­ ti­mi pliūps­nis kilo 1982 m., kai Los An­dže­lo val­džia nu­spren­dė iš nau­ jo per­žiū­rė­ti jos by­lą. Ty­rė­jai nu­sta­tė: „Tu­ri­mų įro­dy­ mų vi­su­ma ne­pat­vir­ti­na nė vie­nos ver­si­jos, kad ak­to­rės mir­tis bu­vo nu­si­kals­ta­mo po­bū­džio.“ M.Mon­roe ger­bė­jai įta­rė, kad ji ga­lė­jo bū­ti nu­žu­dy­ta dėl glau­džių san­ty­kių su Joh­nu ir Ro­ber­tu Ken­ ne­dy. Žmo­nės ak­ty­viai do­mė­jo­


13

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

pasaulis Ato­mi­nio bom­bar­da­vi­mo me­ti­nės

Af­ri­kos žu­di­kas – nu­tu­ki­mas Per il­gą lai­ką su­si­for­ma­vo vi­suo­ ti­nė nuo­mo­nė, kad Af­ri­ko­je ka­ra­ liau­ja ka­ras, ba­das ir li­gos. Ta­čiau da­bar juo­da­sis že­my­nas su­si­dū­rė su nau­ju prie­šu – nu­tu­ki­mu. Ge­nų teo­ri­ja ne­pa­sit­vir­ti­no

pa­slap­tis

mos iki šiol ne­pub­li­kuo­tos ak­to­rės nuo­trau­kos. 

si, kas tie­kė ak­to­rei tab­le­tes, ku­rių per­do­za­vu­si ji mi­rė, ir ko­dėl pro­ to­ko­luo­se nė­ra grei­to­sios me­di­ ci­nos pa­gal­bos dar­buo­to­jų pa­ro­ dy­mų. Taip pat tiks­liai ne­ži­no­ma, ka­da mo­te­rį iš­ti­ko mir­tis. Do­ku­men­tai din­go

Pas­ku­ti­nius sep­ty­ne­rius gy­ve­ni­ mo me­tus M.Mon­roe ste­bė­jo ir se­kė FTB pa­rei­gū­nai. Gal­būt sek­ lių ata­skai­tos ir ki­ti FTB do­ku­men­ tai ga­lė­tų at­skleis­ti dar ne­ži­no­mų ak­to­rės mir­ties ap­lin­ky­bių, bet jie

AFP nuo­tr.

din­go. Nau­jie­nų agen­tū­ros „As­so­ cia­ted Press“ žur­na­lis­tai rem­da­ mie­si In­for­ma­ci­jos lais­vės įsta­ty­mu šie­met krei­pė­si į FTB su pra­šy­mu pa­vie­šin­ti duo­me­nis, su­rink­tus se­ kant M.Mon­roe nuo 1955 m. Ta­čiau FTB ir Na­cio­na­li­nis ar­chy­vas, kur pa­pras­tai sau­go­mi to­kie do­ku­men­ tai, at­sa­kė, kad jų ne­tu­ri. FTB tink­la­la­py­je yra tik ke­lios M.Mon­roe by­lų iš­trau­kos, bet do­ ku­men­tai dau­ge­ly­je vie­tų už­tu­ šuo­ti.

Me­di­ci­nos žur­na­las „The Lan­cet“ ra­šo, kad, gy­ven­to­jų skai­čiui per­ ko­pus mi­li­jar­dą, Af­ri­ka su­si­du­ria su iš­si­vys­čiu­siam pa­sau­liui bū­din­ go­mis pro­ble­mo­mis, ku­rias le­mia be­si­kei­čian­ti mi­ty­ba, ur­ba­ni­za­ci­ja ir pa­sy­ves­nis gy­ve­ni­mo bū­das. Dėl to, ko­dėl skur­džiau­sio­se pa­sau­lio ša­ly­se dau­gė­ja nu­tu­ku­sių žmo­nių, už­vi­rė karš­tos dis­ku­si­jos. Vie­ ni teo­re­ti­kai tai sie­ja su evo­liu­ci­ja. Esą Af­ri­kos, Azi­jos ir Po­li­ne­zi­jos gy­ven­to­jai daž­niau pa­vel­di ge­nus, ku­rie ska­ti­na rie­ba­lų kau­pi­mą. Va­di­na­mo­jo tau­py­mo ge­no teo­ ri­ja aiš­ki­na, kad nu­tu­ki­mas la­biau bū­din­gas tiems žmo­nėms, ku­ rie pe­rio­diš­kai tai tu­ri daug mais­ to, tai ba­dau­ja. Pa­vyz­džiui, kai sau­suo­ju me­tų lai­ku mais­to la­ bai trūks­ta, o atė­jus lie­taus se­ zo­nui pra­si­de­da tik­ros puo­tos. Ge­nai, ku­rie bu­vo at­sa­kin­gi už rie­ba­lų kau­pi­mą or­ga­niz­me, bu­ vo la­bai nau­din­gi, bet da­bar­ti­ niams mies­tų gy­ven­to­jams, ne­ be­jau­čian­tiems mais­to sty­giaus, jie pra­de­da kenk­ti. Ame­ri­ko­je, kur kas tre­čias suau­ gęs žmo­gus yra nu­tu­kęs, ši ne­ga­ lia daž­niau ka­muo­ja juo­dao­džius ir čia­bu­vius ame­ri­kie­čius nei išei­ vius iš Eu­ro­pos. Ne­pai­sant to, moks­li­nin­kams pri­trū­ko įro­dy­mų, kad nu­tu­ki­mą le­mia bū­tent ge­nai. Kaip teigė No­be­lio pre­mi­jos lau­ rea­tas bio­lo­gas Sid­ney Bren­ne­ris, nu­tu­ki­mo ge­nas jau se­niai at­ras­tas – tai tas ge­nas, ku­ris ver­čia žmo­ gų iš­si­žio­ti.

Kal­ta ur­ba­ni­za­ci­ja?

Moks­li­nin­kai įta­ria, kad tik­ra­ sis nu­tu­ki­mo kal­ti­nin­kas – ur­ba­ ni­za­ci­ja ir mies­tie­tiš­kas gy­ve­ni­ mo bū­das. Af­ri­kos mies­tai au­ga spar­čiau­siai pa­sau­ly­je. Ir kal­tin­ti ga­li­ma ne tik „McDo­nald’s“ plėt­ rą bei be­si­vys­tan­čio pa­sau­lio „ko­ ka­ko­la­ni­za­ci­ją“. Daug įta­kos tu­ri ir mi­ty­bos po­ky­čiai, kai žmo­nės pe­rei­na nuo pa­čių au­gi­na­mo prie per­ka­mo mais­to. „Kai žmo­nės per­si­kraus­to į mies­tą, jų ak­ty­vu­mas su­ma­žė­

Kal­tin­ti ga­li­ma ne tik „McDo­nald’s“ plėt­rą ir be­si­vys­tan­ čio pa­sau­lio „ko­ka­ ko­la­ni­za­ci­ją“. Daug įta­kos tu­ri ir mi­ty­ bos po­ky­čiai.

priė­jo prie iš­va­dos, kad mo­ti­nų nu­tu­ki­mas ke­lia pa­vo­jų nau­ja­gi­ mių gy­vy­bei. Kū­di­kių mir­tin­gu­mas šia­me re­ gio­ne jau yra di­džiau­sias pa­sau­ly­ je, o plin­tan­tis nu­tu­ki­mas pro­ble­ mą di­di­na dar la­biau. Moks­li­nin­kai tei­gia, kad nu­tu­ku­sių mo­ti­nų kū­ di­kiams yra 50 pro­c. di­des­nė ri­zi­ ka mir­ti per pir­mą gy­ve­ni­mo mė­ ne­sį. Ir nors Už­sa­cha­rės Af­ri­ko­je nu­ tu­ki­mas dar yra tik gims­tan­ti pro­ ble­ma, o nu­tu­ku­sių mo­te­rų yra tik 5 pro­c., spe­cia­lis­tų pro­gno­zės jau da­bar ver­čia su­ne­rim­ti. Anot ty­ ri­mo au­to­rių, 2030 m. maž­daug ket­vir­ta­da­lis re­gio­no gy­ven­to­ jų tu­rės ant­svo­rio, o penk­ta­da­lis bus nu­tu­kę. Jung­ti­nės Tau­tos 2006 m. pa­ skel­bė, kad mir­tin­gu­mas nuo per­ tek­liaus pir­mą kar­tą vir­ši­jo mir­ tin­gu­mą nuo ne­pri­tek­liaus. Tą pa­tį ne­tru­kus bus ga­li­ma pa­sa­ky­ ti ir apie ba­do ka­muo­ja­mas Af­ri­ kos vals­ty­bes. „The In­de­pen­dent“ inf.

ja. Jie ne­be­tu­ri ga­li­my­bės pa­tys au­gin­ti mais­tą, to­dėl pri­va­lo pa­ si­kliau­ti gat­vės pre­kiau­to­jais ir val­gy­ti daug rie­ba­lų ir cuk­raus tu­rin­čio mais­to, – aiš­ki­no žur­ na­lo „The Lan­cet“ at­lik­to ty­ri­mo au­to­rė Jen­ny Cress­well. – Šian­ dien nu­tu­ki­mas Af­ri­ko­je sie­ja­ mas su tur­tin­gu­mu: kuo esi tur­ tin­ges­nis, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad bū­si nu­tu­kęs. Bet gy­ve­ni­mo ly­giui au­gant, vaiz­das ga­li ap­si­ suk­ti, ir nu­tu­ki­mas taps bū­din­gas skur­des­niems.“ Pa­vo­jus kū­di­kiams

Lon­do­no hi­gie­nos ir ato­grą­žų me­ di­ci­nos mo­kyk­los eks­per­tai iš­ty­ rė 27 Už­sa­cha­rio Af­ri­kos ša­lis ir

Skai­čiai ir fak­tai „„Nuo 1980 m. nu­tu­ku­sių žmo­nių

skai­čius pa­sau­ly­je pa­dvi­gu­bė­jo. „„2008 m. 1,4 mlrd. žmo­nių, vy­res­ nių nei 20 me­tų, tu­rė­jo ant­svo­rio. Iš jų dau­giau nei 200 mln. vy­rų ir be­veik 300 mln. mo­te­rų bu­vo nu­ tu­kę. „„65 pro­c. pa­sau­lio gy­ven­to­jų gy­ ve­na ša­ly­se, kur nuo ant­svo­rio mirš­ta dau­giau žmo­nių nei nuo ne­pa­kan­ka­mo svo­rio. „„2010 m. dau­giau nei 40 mln. vai­kų, jau­nes­nių nei 5 me­tų, tu­rė­ jo ant­svo­rio. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos inf.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Romanas su šešiolikmete Prieš ke­lias sa­vai­tes Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se pa­si­ro­dė To­ny Jer­ri­so kny­ga „Ma­ri­lyn Mon­roe: ma­no ma­žo­ji pa­ slap­tis“, ku­rio­je au­to­rius tvir­ti­na, kad ki­no žvaigž­dė bu­vo les­bie­tė ir tu­rė­jo in­ty­mių san­ty­kių ne tik su gar­se­ny­bė­ mis, bet ir jau­no­mis ger­bė­jo­mis. Pa­sak T.Jer­ri­so, tarp M.Mon­roe mei­lu­žių bu­ vo Joan Craw­ford, Bar­ba­ra Stan­wyck, Mar­le­ne Diet­rich ir Eli­za­beth Tay­lor, taip pat ne­pil­na­me­tės mer­gi­nos iš jos ger­bė­jų klu­bo. To­kiam klu­bui va­do­va­vu­si Ja­ne Law­ ren­ce tei­gė bū­da­ma 16-os tu­rė­ju­si ro­ ma­ną su M.Mon­roe, da­li­jo­si su ja iš­gy­ ve­ni­mais ir pa­tir­ti­mis. Kny­gos au­to­riaus duo­me­ni­mis, M.Mon­ roe su­si­pa­ži­no su J.Law­ren­ce, kai pa­sta­ ra­jai bu­vo dvy­li­ka. Mer­gi­nas suar­ti­no bend­ra pa­tir­tis – jos abi ne­pa­ži­no­jo sa­

vo tė­vų, au­go glo­bos na­muo­se. J.Law­ ren­ce T.Jer­ri­sui pa­pa­sa­ko­jo, kad vie­ ną 1955-ųjų va­ka­rą atė­jo pas M.Mon­ roe pa­dė­ti jai pa­puoš­ti bu­to. Ak­to­rė, ku­riai tuo­met bu­vo 29-eri, tą va­ka­rą gurkš­no­jo šam­pa­ną ir var­to­jo pre­pa­ ra­tą „Nem­bu­tal“. „Šam­pa­nas da­ro ma­ne lai­min­ges­ nę, o tab­le­tė da­ro ma­ne lai­min­ges­nę grei­čiau“, – M.Mon­roe žo­džius pri­si­mi­ nė J.Law­ren­ce. Mer­gi­na la­bai nu­ste­bo, kai be­si­tvar­ kant vie­ną aki­mir­ką M.Mon­roe ne­ti­ kė­tai pa­bu­čia­vo jai į šlau­nį. „Ki­tos ke­lios mi­nu­tės bu­vo mig­lo­tos, siur­rea­lis­ti­nės ir pa­na­šios į sap­ną. Ma­ no pul­sas pa­šo­ko, kai Ma­ri­lyn dar kar­ tą pa­bu­čia­vo man į šlau­nį, po to pa­lin­ ko ir pa­bu­čia­vo į lū­pas, la­bai švel­niai ir lė­tai“, – pa­sa­ko­jo J.Law­ren­ce.

„„Atei­tis: nu­tu­ki­mas pa­pras­tai ne­sie­ja­mas su Af­ri­ka, kur mi­li­jo­nai žmo­nių pra­gy­ve­na už ma­žiau nei do­le­rį

per die­ną, bet au­gan­ti pro­ble­ma ke­lia pa­vo­jų ki­tai gy­ven­to­jų kar­tai. 

AFP nuo­tr.


14

šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012

16p.

Re­zul­ta­tai bus įver­tin­ti tik fi­ni­ša­vus vi­soms var­žy­boms.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ????„ ??

???? ??

???? ??

????„ ??

????„ ??

sportas

Žai­dė­jai Ma­rius Bag­do­nas

Kau­no „Žal­gi­rio“ spor­to di­rek­to­ rius Vi­tol­das Ma­sals­kis pa­brė­žė, kad šie­met ko­man­da bu­vo komp­ lek­tuo­ja­ma pa­gal nau­jo­jo vy­riau­ sio­jo tre­ne­rio Joa­no Pla­zos pa­gei­ da­vi­mus.

„„Žal­gi­rie­čiai: pa­sku­ti­niai žai­dė­jai, tarp­se­zo­niu pa­pil­dę pa­grin­di­nę Lie­tu­vos čem­pio­nų su­dė­tį – A.Juš­ke­vi­čius ir O.La­fayet­te’as.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

„Žal­gi­rio“ gre­tos su­ri­kiuo­tos

Kau­no „Žal­gi­rio“ klu­bas bai­gė komp­lek­tuo­ti ko­man­dą ir rugp­jū­ čio 20-ąją jau pla­nuo­ja pra­dė­ti pir­mą­ją tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą. Pas­ku­ti­niai krep­ši­nin­kai, pa­pil­dę eki­pą, – ame­ri­kie­tis įžai­dė­jas Oli­ve­ris La­fayet­te’as bei gy­nė­jas Adas Juš­ke­vi­čius. Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Tu­ri ly­de­rio sa­vy­bių

27 me­tų 188 cm ūgio O.La­fayet­ te’as praė­ju­sį se­zo­ną pra­dė­jo To­ mo Pa­čė­so va­do­vau­ja­mo­je Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ eki­po­je ir bu­vo vie­nas iš ko­man­dos ly­de­rių. Per Eu­ro­ly­gos var­ž y­bas aikš­ tė­je įžai­d ė­jas vi­d u­t i­n iš­kai pra­ lei­d o po 25 mi­n u­tes, rin­ko po 10,7 taš­ko, at­ko­vo­jo po 2,5 at­šo­ ku­s io ka­m uo­l io ir at­l i­ko po 3,3 re­z ul­ta­ty­vaus per­d a­v i­m o. Prieš „Top-16“ eta­pą ame­ri­kie­tį įsi­gi­ jo Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“. Hjus­to­no uni­ver­si­te­te so­cio­lo­

2012–2013 m. „Žal­gi­ris“ Man­tas Kal­nie­tis, Oli­ve­ris La­fayet­ te’as, Mar­ko Po­po­vi­čius, Adas Juš­ ke­vi­čius, Ri­man­tas Kau­kė­nas, Vy­ te­nis Lip­ke­vi­čius, Trem­me­las Dar­ de­n as, Min­d au­gas Kuz­m ins­k as, Pau­l ius Jan­k ū­nas, Kšyš­to­fas Lav­ ri­no­vi­čius, Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius, Ta­das Kli­ma­vi­čius, Ma­rio De­la­šas, Ro­ber­tas Jav­to­kas.

gi­jos dip­lo­mą įgi­jęs ir fut­bo­lą lais­ va­lai­kiu mėgs­tan­tis žais­ti O.La­ fayet­te’as jau stu­den­tų krep­ši­ny­je iš­si­sky­rė pui­kiu aikš­tės ma­ty­mu. Per vi­są šios aukš­to­sios mo­kyk­ los krep­ši­nio ko­man­dos is­to­ri­ją už jį re­zul­ta­ty­vių per­da­vi­mų dau­ giau yra at­li­kęs tik le­gen­di­nis NBA ir olim­pi­nis čem­pio­nas Cly­de’as Drex­le­ris. Ame­ri­kie­tis yra ban­dęs lai­mę NBA ant­ri­nės ly­gos (NBDL) Fort­ vei­no „Mad Ants“ ko­man­do­je. Vi­du­ti­niš­kai pel­nęs po 17,1 taš­ ko ir at­li­kęs po 6,5 re­zul­ta­ty­vaus per­da­vi­mo, įžai­dė­jas at­krei­pė ir stip­riau­sios pa­sau­lio ly­gos klu­bų dė­me­sį. 2010-ųjų ba­lan­dį O.La­ fayet­te’as bu­vo su­da­ręs trum­pa­ lai­kę su­tar­tį su Bos­to­no „Cel­tics“ klu­bu. Iki at­vy­ki­mo į Gdy­nę O.La­fayet­ te’as dar at­sto­va­vo Belg­ra­do „Par­ ti­zan“ (Ser­bi­ja) bei Aš­do­do „Mac­ ca­bi“ (Iz­rae­lis) klu­bams. Grį­žo po dve­jų me­tų

Įžai­dė­jo ir ata­kuo­jan­čio gy­nė­ jo po­zi­ci­jo­se ga­lin­tis žais­ti 23-ejų A.Juš­ke­vi­čius į stip­riau­sią Lie­tu­ vos klu­bą su­grįž­ta po dve­jų me­ tų per­trau­kos. Anks­tes­nė jo su­ tar­tis su klu­bu bai­gė­si šią va­sa­rą

ir „Žal­gi­ris“ nu­spren­dė ją pra­tęs­ ti dar dve­jiems me­tams. Atei­nan­tį se­zo­ną Kau­no ko­man­ dos va­do­vai žai­dė­jo sko­lin­ti jau ne­ke­ti­na ir jam yra nu­ma­tę daug svar­bes­nį vaid­me­nį. Pats A.Juš­ ke­vi­čius taip pat nie­ka­da ne­slė­pė no­ro vėl su­grįž­ti į „Žal­gi­rį“, ku­rio marš­ki­nė­lius pa­sku­ti­nį kar­tą vil­ kė­jo 2009–2010 m. se­zo­ną.

Su­si­ža­vė­ji­mo A.Juš­ ke­vi­čiaus žai­di­mu ne­slė­pė ir klu­bo sa­ vi­nin­kas Vla­di­mi­ ras Ro­ma­no­vas. Apie tai, kad šis krep­ši­nin­kas vėl ga­li grįž­ti į „Žal­gi­rį“, kal­bė­ta jau nuo praė­ju­sio se­zo­no pa­bai­ gos. Tuo­me­tis tre­ne­ris Alek­sand­ ras Tri­fu­no­vi­čius ne kar­tą gy­rė per­spek­ty­vų žai­dė­ją, o su­si­ža­vė­ ji­mo A.Juš­ke­vi­čiaus žai­di­mu ne­ slė­pė ir klu­bo sa­vi­nin­kas Vla­di­ mi­ras Ro­ma­no­vas. Į pa­grin­di­nę klu­bo su­dė­tį krep­ ši­nin­kas ga­lė­jo pa­tek­ti ir prieš praė­ju­sį se­zo­ną, ta­čiau tre­ne­riui iš Grai­ki­jos Iliui Zou­rui neį­ti­ko.

Va­sa­rą A.Juš­ke­vi­čiui šan­są su­tei­ kė ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės rink­ti­ nės stra­te­gas Kęs­tu­tis Kem­zū­ra. Jis įtrau­kė gy­nė­ją į rink­ti­nės kan­di­da­ tų są­ra­šą ir, nors į ga­lu­ti­nį dvy­lik­ tu­ką jau­na­jam de­biu­tan­tui pra­si­ brau­ti ne­pa­vy­ko, po tre­ni­ruo­čių sto­vyk­los K.Kem­zū­ra gy­rė krep­ši­ nin­ką už pa­stan­gas ir en­tu­ziaz­mą. 2008 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 20 me­tų) vi­ce­čem­pio­nas pa­sta­ ruo­sius du se­zo­nus (su trum­pa per­trau­ka „Bal­tų klu­be – aut. pa­ st.) at­sto­va­vo Prie­nų „Rū­du­piui“. Tre­ne­rių šta­bas pa­si­kei­tė

Šį se­zo­ną ge­ro­kai pa­si­kei­tęs bus ir „Žal­gi­rio“ tre­ne­rių šta­bas. Nau­ja­sis ko­man­dos vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Joa­ nas Pla­za nu­spren­dė pa­si­lik­ti vi­sus praė­ju­sį se­zo­ną klu­be dir­bu­sius sa­vo pirm­ta­ko A.Tri­fu­no­vi­čiaus asis­ten­ tus – Oli­ve­rį Kos­ti­čių, Sau­lių Štom­ ber­gą ir už var­žo­vų žai­di­mo ana­li­zę at­sa­kin­gą Min­dau­gą Bra­zį. Ki­tiems šta­bo na­riams atei­nan­ tis se­zo­nas bus be­ne svar­biau­sias jų kar­je­ro­je. Į Kras­no­da­ro „Loko­ motiv-Kuban“ klubą iš­vyks­tan­tį Si­gi­tą Ka­va­liaus­ką pa­kei­tė du per­ spek­ty­vūs fi­zi­nio ren­gi­mo tre­ne­ riai: praė­ju­sį se­zo­ną Kau­no „Bal­ tuo­se“ dir­bęs Ne­ri­jus Na­vic­kas ir „Žal­gi­rio“ jau­ni­mo ko­man­do­ je Alek­sand­ro Ko­saus­ko mo­kyk­lą išė­jęs Jus­ti­nas Grai­nys. Su jais dar­buo­sis gy­dy­to­jas Pet­ ras Mi­ku­čio­nis, per­nai ir­gi rū­pi­nę­ sis „Bal­tų“ krep­ši­nin­kų svei­ka­ta. Jis pa­keis be­veik du de­šimt­me­čius „Žal­gi­rio“ klu­be šias pa­rei­gas ėju­ sį gy­dy­to­ją Ro­ber­tą Nar­kų.

– Di­rek­to­riau, ar esa­te pa­ten­ kin­tas tarp­se­zo­niu nu­veik­tu dar­bu? – va­kar pa­klau­sė­me V.Ma­ sals­kio. – Aš, kaip spor­to di­rek­to­rius, šie­ met „Žal­g i­r io“ klu­b o pi­ra­m i­d ę no­r ė­jau pra­d ė­t i nuo vy­r iau­s io­ jo tre­ne­rio. Džiau­giuo­si, kad pa­ si­rin­ko­me tik­rai stip­rų stra­te­gą. Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je dirbs Is­pa­ ni­jos spe­cia­lis­tas. Apsk­ri­tai la­bai re­tas at­ve­jis, kad šios ša­lies tre­ ne­riai dirb­tų ku­rio­je nors ki­to­je vals­ty­bė­je. J.Pla­za taip pat ro­dė no­rą tre­ni­ruo­ti „Žal­gi­rį“. Tre­ne­ ris mums su­da­rė są­ra­šą žai­dė­jų, ku­riuos pa­gal sa­vo krep­ši­nio fi­lo­ so­fi­ją ir kon­cep­ci­ją no­rė­tų ma­ty­ ti eki­po­je. – Kaip se­kė­si for­muo­ti su­dė­tį? – Kiek­vie­nai po­zi­ci­jai tu­rė­jo­me po ke­lis kan­di­da­tus. La­bai gai­la, kad už­tru­ko de­ry­bos su Ša­rū­nu Ja­si­ke­ vi­čiu­mi. Mes tik­rai no­rė­jo­me šio žai­dė­jo, o ir Ša­rū­nas iš pra­džių ža­dė­jo pri­si­jung­ti. Jei ne jo už­si­ tę­sę svars­ty­mai, mes tik­riau­siai bū­tu­me tu­rė­ję sa­vo gre­to­se Ear­lą Col­lo­way’ų, ta­čiau šis ame­ri­kie­ tis ne­ga­lė­jo tiek il­gai lauk­ti ir ga­ liau­siai pa­su­ko į Ma­la­gą. Ne­pa­vy­ kus su­si­tar­ti ir su Oma­ru Coo­ku, ki­ta pa­var­dė J.Pla­zos pa­gei­dau­ ja­ma­me są­ra­še bu­vo Oli­ve­ris La­ fayet­te’as. Jo ko­zi­ris – gy­ny­ba. Ka­dan­gi tre­ne­ris sa­vo var­dą su­ si­kū­rė pir­miau­sia kaip ge­ras gy­ ny­bos spe­cia­lis­tas, sa­vo žai­dė­jus tur­būt ir­gi rin­ko­si pa­gal pa­na­šius kri­te­ri­jus. Ata­kuo­jan­čio­jo gy­nė­jo po­zi­ci­jo­ je praė­ju­sį se­zo­ną žai­dęs Mar­ko Po­ po­vi­čius tre­ne­riui ti­ko, tad su juo bu­vo pra­tęs­ta su­tar­tis. Ki­tas šios po­zi­ci­jos krep­ši­nin­kas J.Pla­zos są­ ra­še bu­vo Ri­man­tas Kau­kė­nas. Mes dėl to kiek dve­jo­jo­me, nes bai­mi­no­ mės dėl Ri­mo pa­sku­ti­nės trau­mos. Daug kal­bė­jo­mės ir su pa­čiu žai­ dė­ju, ir su jo agen­tu. R.Kau­kė­nas sa­kė, kad dar nė­ra pa­si­ren­gęs 100 pro­c. tik dėl tre­ni­ruo­čių sto­kos. Vis dėl­to olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se jo for­ma spar­čiai ge­rė­jo ir pa­čio­je pa­bai­go­ je jis jau de­monst­ra­vo la­bai so­li­dų krep­ši­nį. Leng­vo­jo kraš­to puo­lė­jo po­zi­ci­ jo­je no­rė­jo­me Jo­no Ma­čiu­lio, ta­čiau jo agen­tas pa­rei­ka­la­vo la­bai di­de­ lių pi­ni­gų. Tuo­met su­kir­to­me ran­ ko­mis su Trem­me­lu Dar­de­nu. Jis, Min­dau­gas Kuz­mins­kas ir Vy­te­nis


15

šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012

sportas Ka­no­ji­nin­kas – fi­na­le

Fi­ni­ša­vo prieš­pas­ku­ti­nis

Dėl me­da­lių ne­ko­vos

Ka­no­ji­nin­kas Jev­ge­ni­jus Šuk­ li­nas pa­te­ko į Lon­do­no olim­ pia­dos bai­da­rių ir ka­no­jų irk­la­ vi­mo sprin­to fi­na­lą. Vien­vie­tę ka­no­ją irk­la­vęs 26-erių me­tų Lie­tu­vos at­le­tas 1-ojo­je pus­ fi­na­lio gru­pė­je 200 m įvei­kė per 41,483 sek. ir užė­mė 1-ąją vie­tą, o bend­ro­jo­je įskai­to­je – 3-ią­ją.

Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­ nių leng­vo­sios at­le­ti­kos vy­ rų de­šimt­ko­vės var­žy­bo­se Da­ rius Draud­vi­la (nuo­tr.) su­rin­ ko 7 557 taš­kus ir li­ko 25-asis tarp 26 fi­ni­ša­vu­sių spor­ti­nin­ kų (var­žy­bas pra­dė­jo 31). Auk­ so me­da­lį iš­ko­vo­jo ame­ri­kie­tis Ash­to­nas Ea­to­nas, su­rin­kęs ­ 8 869 taš­kus.

Egi­di­jui Bal­čiū­nui ne­sėk­min­gai su­si­klos­tė Lon­do­no olim­pia­ dos bai­da­rių ir ka­no­jų sprin­ to var­žy­bų pus­fi­na­lis – 37-erių me­tų lie­tu­vis šian­dien B fi­na­le ko­vos dėl 9-16 vie­tų. Vien­vie­te bai­da­re E.Bal­čiū­nas pus­fi­na­ ly­je 200 m įvei­kė per 36,495 sek. ir tarp 16 da­ly­vių bu­vo de­ vin­tas.

i – pa­gal tre­ne­rio J.Plazos pa­gei­da­vi­mus ir sun­kios de­ry­bos, pa­ra­šus su­rai­ tė­me tik pa­sku­ti­nę aki­mir­ką. Jis, at­si­žvel­giant į var­žo­vą, ga­li žais­ ti tiek ket­vir­tuo­ju, tiek penk­tuo­ju nu­me­riu. Vie­nin­te­lė pro­ble­ma – nu­ga­ros trau­ma. Praė­ju­siais me­ tais jam bu­vo at­lik­ta aukš­to ly­gio ope­ra­ci­ja, da­bar jis jau­čia­si pui­ kiai ir pra­ktiš­kai vien tik jo pa­ stan­go­mis Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ ko­man­da praė­ju­sį se­zo­ną ta­ po Ita­li­jos čem­pio­ne. Džiau­giuo­si, kad vi­ du­rio puo­lė­jo po­zi­ci­jo­ je rung­ty­niaus Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius. Su juo pa­ vy­ko su­si­tar­ti dar va­sa­ros vi­du­ry­je. Jis la­bai uni­ver­sa­lus, ga­li žais­ti ir to­liau nuo krep­šio. Vis dėl­to ge­riau­siai Dar­ju­šas jau­čia­si vi­du­rio puo­lė­jo po­zi­ci­jo­je.

Nea­be­jo­ju, kad bus rung­ty­nių, kai ga­lė­si­me kai ku­riuos vy­res­nius žai­dė­jus pa­tau­so­ti.

Lip­ke­vi­čius tu­rė­tų ne­blo­gai vie­nas ki­tą pa­pil­dy­ti. Sun­kio­jo puo­lė­jo po­zi­ci­jo­je tre­ ne­ris pa­gei­da­vo Pau­liaus Jan­kū­ no, Kšyš­to­fo Lav­ri­no­vi­čiaus ir Ta­ do Kli­ma­vi­čiaus. Džiau­giuo­si, kad vi­sus juos tu­rė­si­me sa­vo ko­man­ do­je. Su Kšyš­to­fu vy­ko la­bai il­gos

– Ku­rį krep­ši­nin­ką – M.Kal­nie­tį ar O.La­fayet­te’ą – tre­ne­ris ma­ to pa­grin­di­niu eki­pos įžai­dė­ ju? – Jis kol kas to dar neį­var­di­jo. Tre­ ne­ris at­siun­tė mums pa­si­ruo­ši­mo se­zo­nui pla­ną. Į Kau­ną is­pa­nas at­ skris rugpjūčio 17-ąją. Bus tre­ne­rių bei klu­bo va­do­vų su­si­rin­ki­mas. Tre­ ne­ris nu­brėš tiks­les­nes gai­res, kaip įsi­vaiz­duo­ja sa­vo dar­bą ir ką pla­ nuo­ja. Ma­no ma­ny­mu, pa­si­ruo­ši­ mo eta­pe paaiš­kės, kas bus pir­ma­ sis įžai­dė­jas, o kas – ant­ra­sis. Ki­ta ver­tus, be­veik nea­be­jo­ju, kad kiek­ vie­no­se rung­ty­nė­se tre­ne­rio su­ma­ ny­mai dėl pa­grin­di­nio įžai­dė­jo skir­ sis, nes la­bai daug kas pri­klau­sys nuo var­žo­vų. – Koks vaid­muo ko­man­do­je nu­ ma­ty­tas Adui Juš­ke­vi­čiui? – Adas – per­spek­ty­vus krep­ši­nin­ kas. Tai pui­kiai pa­tvir­ti­na fak­tas, kad jis šie­met bu­vo kvie­čia­mas į na­c io­n a­l i­n ę rink­t i­n ę. Šis žai­d ė­ jas pa­da­rė di­de­lę pa­žan­gą. Gal­ būt jam pa­s i­seks nu­k on­k u­r uo­t i kai ku­riuos vy­res­nius krep­ši­nin­

kus ir šie­met, ta­čiau pa­grin­di­nis tiks­l as – kad jis pri­p ras­t ų prie ko­m an­d os. Jam tu­r ė­t ų bū­t i ski­ ria­mas vis svar­bes­nis ir svar­bes­ nis vaid­muo. – Ma­rio De­la­šas praė­ju­sį se­zo­ ną at­li­ko epi­zo­di­nį vaid­me­nį. Ar šie­met bus ki­taip? – Ro­ber­tas Jav­to­kas kol kas gy­do­si trau­mą, ta­čiau tu­ri­me pen­kis aukš­ taū­gius, tad tik­rai ne­bus pro­ble­ma se­zo­no pra­džio­je jį pa­keis­ti. To­kio­ mis ap­lin­ky­bė­mis ga­lė­tų sėk­min­ gai pa­si­reikš­ti kroa­tas. 14 žai­dė­jų rin­ko­mės dėl to, kad ap­si­draus­tu­ me nuo trau­mų. Nea­be­jo­ju, kad bus rung­ty­nių, kai ga­lė­si­me kai ku­riuos vy­res­nius žai­dė­jus pa­tau­so­ti. Mes ma­to­me, kad M.De­la­šas jau tik­rai yra pa­grin­di­nės „Žal­gi­rio“ su­dė­ties ly­gio, tie­siog praė­ju­sį se­zo­ną tre­ne­ ris jam ne­su­tei­kė pa­kan­ka­mai žai­ di­mo lai­ko. Jo po­ten­cia­las ir krep­ ši­nio pa­grin­dai tik­rai la­bai ge­ri. Ne vel­tui 18–19-me­čių Eu­ro­pos ir pa­ sau­lio čem­pio­na­tuo­se jis bu­vo ren­ ka­mas į sim­bo­li­nius pen­ke­tus, o dvi­de­šimt­me­čių pir­me­ny­bė­se net ga­vo MVP pri­zą.

žaidė su italų „Cantu“ ekipa, o naują turnyrą pradės spalio 11 d. maču su Zagrebo „Cedevita“. Tomo Raginos nuotr.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­gi­rio“ klu­bo sa­vi­nin­kas

P

as­ta­ruo­sius me­tus mū­sų sva­ jo­nė – lie­t u­v iš­kas „Žal­g i­r is“. To­k ią ko­man­dą sten­gė­mės su­bur­ti šiam se­zo­nui, bet ne­ pa­vy­ko: Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius, ža­dė­jęs žais­ti Kau­ne, pa­sku­ti­niu mo­men­tu bu­ vo per­vi­lio­tas į klu­bą „Bar­ce­lo­na“. Ta­čiau pa­v y­ko su­si­tar­t i su bro­l iais Lav­ri­no­vi­čiais, nors iki pa­sku­ti­nio mo­ men­to ne­bu­vau įsi­ti­ki­nęs, kad jie abu žais Kau­ne. Kol pa­si­ra­šė­me su­tar­tį su Kšyš­to­fu, jo agen­tai su­kė­lė tiek int­ri­gų, kiek jų ne­gir­dė­jau per 3 me­tus. Ma­nau, kad abu bro­liai ir ki­tas ko­man­ dos nau­jo­kas Ri­man­tas Kau­kė­nas la­

bai su­stip­r ins „Žal­g i­r į“, to­dėl šie­met esa­me pa­ten­k in­t i mū­sų ko­man­dos komp­lek­ta­ci­ja. Tu­r i­me ir ke­l is le­g io­n ie­r ius – Oli­ve­ rį La­fayet­te’ą, Trem­mel­lą Dar­de­ną ir Mar­ko Po­po­vi­čių. Pas­ta­ra­sis gy­nė­jas jau ne pir­mą se­zo­ną vil­kės „Žal­g i­rio“ marš­ki­nė­lius, yra at­si­da­vęs ko­man­dai, my­li­mas jos fa­nų, to­dėl Mar­ko ne­lai­ko­ me le­gio­nie­riu­mi, jis mums – sa­vas. Ti­ki­mės, kad dau­giau nau­dos ko­man­ dai duos ir jau­nie­ji Adas Juš­ke­vi­čius, Vy­te­nis Lin­ke­vi­čius, Min­dau­gas Kuz­ mins­kas bei Ma­rio De­la­šas, ku­rie jau ne pir­mus me­tus „Žal­gi­ry­je“. Mū­sų tiks­las – kad ko­man­da pro­g re­ suo­t ų. Ga­lu­t i­nes už­duo­t is už­si­brė­ši­ me po pa­si­ren­gi­mo šiam se­zo­nui.

„Hearts“ iš­mė­gins jė­gas su „Li­ver­pool“

– Ka­da į Lie­tu­vą at­vyks ame­ri­ kie­čiai le­gio­nie­riai? – Vi­si žai­dė­jai tu­ri su­si­rink­ti rugp­ jū­čio 15–17 d. Iki rugp­jū­čio 20 d. jiems bus at­lik­tas me­di­ci­ni­nis pa­ tik­ri­ni­mas. Kiek vė­liau pri­si­jungs tik Lon­do­ne rink­ti­nės gar­bę gy­nę R.Kau­kė­nas, M.Kal­nie­tis ir P.Jan­ kū­nas. – Jau­n ie­j i Vy­te­n is Či­ž aus­kas ir Ed­ga­ras Ula­n o­vas šią va­ sa­r ą vėl blyks­te­l ė­jo Eu­ro­p os dvi­d e­š imt­m e­č ių čem­p io­n a­ te. Ne­no­rė­jo­te su­teik­ti šan­so jiems? – Tarp sa­vo am­žiaus krep­ši­nin­ kų šie vai­ki­nai žai­džia tik­rai la­bai ge­rai. No­ri­me juos ma­ty­ti ir ste­bė­ ti iš ša­lies. Ke­ti­na­me juos pa­sko­lin­ ti ku­riai nors Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­ gos ko­man­dai. Ma­to­me di­džiu­les jų per­spek­ty­vas. No­rė­tu­me, kad ki­to­se ko­man­do­se jie įro­dy­tų, jog ga­li bū­ ti ly­de­riai ir ki­tą­met atei­tų į „Žal­ gi­rį“. To­kio­je pat si­tua­ci­jo­je yra ir Min­dau­gas Kup­šas. Jį grei­čiau­siai sko­lin­si­me Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­ lio“ eki­pai.

20

„„Varžovai: paskutines praėjusio sezono Eurolygos rungtynes „Žalgiris“

Komentaras

– šią rugpjūčio dieną „Žalgiris“ planuoja pirmąją treniruotę.

„„Azartas: V.Romanovas (nuotr. kairėje) ir E.Jankauskas neabejoja,

kad „Hearts“ bus kietas riešutas „Li­ver­pool“ vie­nuo­li­kei.

Išt­rau­kus Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų bur­tus paaiš­kė­jo, kad lie­tu­viš­ka­sis Ško­ ti­jos tau­rės lai­mė­to­jas Edin­bur­go „Hearts“ klu­bas dėl vie­tos pa­grin­ di­nia­me tur­ny­re kau­sis su „Li­ver­ pool“ (Ang­li­ja) vie­nuo­li­ke.

„Su Li­ver­pu­lio ko­man­da su­si­tik­ siu ant­rą kar­tą. Pir­ma­sis ma­čas bu­vo 2005-ai­siais Kau­ne, kai jie vos iš­ne­šė svei­ką kai­lį per dvi­ko­ vą su FBK „Kau­nas“ ko­man­da, ir pir­miau­sia dėl to, kad vie­nas pa­ grin­di­nių Kau­no eki­pos žai­dė­ jų Gi­vis Kva­rac­ke­li­ja susipyko su tre­ne­riu Alek­sand­ru Pis­ka­rio­vu, to­dėl ne­rung­ty­nia­vo. Tuo­me­ tis bri­tų klu­bo di­rek­to­rius Ric­ kas Par­ry, nusivylęs savo ekipos žaidimu, net pasiūlė pirkti „Li­ ver­pool“ klubą. Jis ne­si­ti­kė­jo, jog lie­tu­vių ko­man­da bus to­kia rim­

ta var­žo­vė“, – sa­kė „Hearts“ klu­ bo sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­ no­vas. „Ma­nau, kad, žiū­rint į atei­tį, tai bus pui­ki pa­tir­tis mū­sų ko­man­dai, tu­rint gal­vo­je, jog ji yra jau­na. „Li­ ver­pool“ eki­pa yra tarp de­šim­ties ti­tu­luo­čiau­sių Eu­ro­po­je. Mums bus pui­ki ga­li­my­bė pa­si­tik­rin­ ti jė­gas to­kio ly­gio var­žy­bo­se. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad mes ne tik ati­duo­ si­me jiems pa­gar­bą ir pa­si­kei­si­ me marš­ki­nė­liais, bet ir pa­ro­dy­si­ me sa­vo jė­gą. Nė­ra bai­sių var­žo­vų, o yra tik la­biau ti­tu­luo­tų. Svar­bu, kad mū­sų žai­dė­jus pa­žins Ang­li­ jos ži­niask­lai­da, žiū­ro­vai. Tai pui­ ki rek­la­ma klu­bui, taip pat Ško­ti­jos fut­bo­lui, nes tarp­tau­ti­nė­se var­žy­ bo­se ko­man­da at­sto­vau­ja ša­liai“, – tei­gė vie­nas Edin­bur­go „Hearts“ tre­ne­rių Ed­ga­ras Jan­kaus­kas. KD inf.


16

šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012

sportas

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

Lie­tu­viai įvei­kė grai­kus

Auk­sas – ­ ko­lum­bie­tei

Ja­mai­kie­čiai – grei­čiau­si

Vil­niu­je ir Lie­po­jo­je pra­si­dė­ jo še­šio­li­kos Eu­ro­pos jau­nių (iki 18 me­tų) vai­ki­nų krep­ši­nio čem­pio­na­tas. B gru­pė­je Lie­tu­ vos krep­ši­nin­kai 71:66 įvei­kė Grai­ki­jos eki­pą. Nu­ga­lė­to­jams Jus­tas Ta­mu­lis (nuo­tr.) pel­nė 27 taš­kus. Va­kar lie­tu­viai žai­ dė su da­nais, ku­rie 63:86 pra­ lai­mė­jo ita­lams.

Ma­žų­jų dvi­ra­čių kro­so (BMX) mo­te­rų olim­pi­nių žai­dy­nių pus­fi­na­ly­je Lie­tu­vos at­sto­ vė Vil­ma Rim­šai­tė (nuo­tr.) per tris va­žia­vi­mus su­rin­ko 19 taš­ kų, sa­vo gru­pė­je li­ko sep­tin­ta ir ne­pa­te­ko tarp aš­tuo­nių fi­na­ lo da­ly­vių. Olim­pi­ne čem­pio­ne va­kar ta­po ko­lum­bie­tė Ma­ria­ na Pa­jon.

Ja­mai­kos sprin­te­riai trium­ fa­vo olim­pi­nė­se 200 m bė­gi­ mo var­žy­bo­se. Čem­pio­nu ta­ po 5-ąjį olim­pi­nį auk­so me­ da­lį per sa­vo kar­je­rą iš­ko­vo­ jęs Usai­nas Bol­tas (nuo­tr.) – 19,32 sek. Si­dab­rą pel­nė Yo­ ha­nas Bla­ke’as – 19,44 sek., bron­zos me­da­liu ten­ki­no­si War­re­nas Wei­ras – 19,84 sek.

Guo­džia ne­ti­kė­ti blyks­te­lė­ji­mai Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ry­toj Lon­do­no olim­pi­nia­me sta­ dio­ne bus nu­leis­ta XXX va­sa­ros žai­dy­nių už­dan­ga ir es­ta­fe­tė per­ duo­ta Rio de Ža­nei­rui. Lie­tu­vių lū­kes­čiai šio­je olim­pia­do­je bu­vo ge­ro­kai di­des­ni, nei iš­ko­vo­tų tro­ fė­jų skai­čius. Prog­no­zių fias­ko

Pen­k i me­d a­l iai. Toks yra ge­ riau­sias Lie­tu­vos at­le­tų pa­si­ro­ dy­mas olim­pia­do­se – 2000 m. Sid­nė­ju­je ir 2008 m. Pe­ki­ne. Iš Aust­ra­li­jos lie­tu­viai par­ve­žė du auk­so ir tris bron­zos ap­do­va­no­ ji­mus, iš Ki­ni­jos – du si­dab­ro ir tris bron­zos. Į Lon­do­ną lie­tu­viai vy­ko ti­kė­ da­mie­si re­kor­do, ta­čiau vil­tims ne­lem­ta iš­si­pil­dy­ti. Fi­ni­šuo­jant ju­bi­lie­ji­nei olim­pia­dai ga­li­ma kons­ta­tuo­ti – fa­vo­ri­tais lai­ky­ ti spor­ti­nin­kai ne­pa­si­ro­dė taip, kaip bu­vo ti­kė­ta­si, o di­džiau­sias per­ga­les iš­ko­vo­jo še­šė­ly­je tū­no­ ję at­le­tai.

Dvi­ra­čių plen­to at­sto­vams Ge­ di­mi­nui Bag­do­nui ir Ra­mū­nui Na­var­daus­kui pro­gno­zuo­tos 10– 20 vie­tos. Su vi­sa gru­pe fi­ni­šą pa­sie­kę lie­tu­viai tiks­lo ne­pa­sie­ kė – ten­ki­no­si ati­tin­ka­mai 58 ir 46 vie­to­mis. Sėk­min­ges­nių star­tų ti­kė­jo­si dau­g u­m a leng­vaat­l e­č ių. Eu­ro­ pos leng­vo­sios at­le­ti­kos si­dab­ ro me­da­lį iš­ko­vo­jęs šuo­li­nin­kas į aukš­t į Rai­v y­d as Sta­nys neį­ vei­k ė at­ran­kos bar­je­ro. Lon­ do­n e spor­t i­n in­kas per­š o­ko tik 2,16 cm aukš­ty­je iš­kel­t ą kar­ te­lę, o si­dab­ri­nia­me Hel­sin­ky­ je už­fik­sa­vo net 15 cm aukš­tes­ nį re­zul­ta­tą. 34-ąją vie­t ą užė­m ė 100 m bar­je­ri­nio bė­gi­mo at­sto­vė So­ na­ta Ta­mo­šai­ty­tė, nors Lie­tu­ vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas (LTOK) iš jos ti­kė­jo­si 16–20 vie­ tų. Po trau­mos at­si­gau­ti ne­spė­ ju­siam sprin­te­riui Ry­čiui Sa­ka­ laus­kui taip pat ne­pa­si­se­kė – jis li­ko 31-asis, o jam pro­gno­zuo­tos 16–21 vie­tos.

LTOK pre­zi­den­tą nu­vy­lė krep­ši­nin­kai Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas tvir­ti­na, kad mū­siš­kių nuo­tai­kos Lon­do­ne – pui­kios, o ša­lies spor­ti­nin­kų re­zul­ta­tai bus įver­tin­ti tik fi­ni­ša­ vus vi­soms var­žy­boms.

V.Alek­na alaus neat­si­sa­kė

Be­ne di­džiau­siu olim­pia­dos nu­si­ vy­li­mu ta­po vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė bei šau­lė Dai­na Gu­ dzi­ne­vi­čiū­tė.

Rū­ta Mei­lu­ty­tė, Alek­sand­ras Ka­za­ke­vi­čius, Eval­das Pet­raus­ kas. Dau­giau­sia džiaugs­mo ša­ lies spor­to aist­ruo­liams pa­do­ va­no­ję spor­ti­nin­kai nu­ste­bi­no ne tik sa­ve, bet ir spor­to stra­te­ gus – auk­si­nei Rū­tai jie pro­gno­ za­vo 4–8 vie­tas, A.Ka­za­ke­vi­čiui – 5–10, o E.Pet­raus­kui – 5–17 po­zi­ci­jas. Pa­ki­li­mai ir nuo­smu­kiai

Tų, ku­rie ga­li di­džiuo­tis sa­vo re­ zul­ta­tais Lon­do­ne, yra ir dau­giau. Olim­pi­nių žai­dy­nių de­biu­tan­ tas bur­len­ti­nin­kas Juo­zas Ber­no­ tas fi­ni­ša­vo de­vin­tas, nors pro­ gno­zės bu­vo ge­ro­kai niū­res­nės – 15–20 vie­tos. „Nus­te­bi­nau ne tik var­žo­vus, bet ir pa­ts sa­ve“, – taip sa­vo olim­pi­nį de­biu­tą įver­ti­ no kau­nie­tis. Ma­lo­niai nu­ste­bi­no ir į plau­ ki­kų 100 m krū­ti­ne fi­na­lą pa­ te­k ęs Gied­r ius Ti­te­n is. 17-ąją vie­tą užė­męs gim­nas­tas Ro­kas Guš­či­nas taip pat vir­ši­jo lū­kes­ čius.

Tarp spor­ti­nin­kų, iš ku­rių LTOK ti­kė­jo­si vie­no­kio ar ki­to­kio me­da­ lio, li­ko vos dvi pa­var­dės. Šian­dien 200 m ka­no­jų fi­na­le irk­luo­sian­ čiam Jev­ge­ni­jui Šuk­li­nui pro­gno­ zuo­ta 1–6 vie­tos, o ryt star­tuo­ sian­čiai pen­kia­ko­vi­nin­kei Lau­rai Asa­daus­kai­tei-Zad­nep­rovs­kie­nei – 3–8 po­zi­ci­jos. Be­ne di­džiau­siu olim­pia­dos nu­si­vy­li­mu ta­po vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė bei šau­lė Dai­na Gu­dzi­ne­ vi­čiū­tė. Var­di­nį kvie­ti­mą į žai­dy­ nes ga­vu­siai 2000 m. Sid­nė­jaus olim­pi­nei čem­pio­nei D.Gu­dzi­ne­ vi­čiū­tei pro­gno­zuo­tos 4–8 vie­tos, ta­čiau ji ne­pa­te­ko į fi­na­lą ir bu­vo 14-oji. Tik prieš Af­ri­kos ko­man­das Ni­ ge­ri­ją ir Tu­ni­są lai­mė­ję krep­ši­nin­ kai pir­mą kar­tą li­ko už olim­pi­nių žai­dy­nių pus­fi­na­lio ri­bos. Grį­žę į Lie­tu­vą, dau­gu­ma žai­dė­jų ven­ gė paaiš­kin­ti ne­sėk­mės prie­žas­ tis ir, pa­bru­kę uo­de­gas, kaip­mat iš­si­skirs­tė su­sė­dę į sa­vo pra­ban­ gius au­to­mo­bi­lius. Prie­šin­gai pa­siel­gė dis­ko me­ ti­k as Vir­g i­l i­j us Alek­n a. 40me­t is li­ko ša­l ia olim­p i­n ių pri­ zi­n in­k ų pa­k y­l os, bet pa­tei­s i­n o LTOK lū­kes­č ius – pa­te­ko į še­ še­t u­k ą. Ti­tu­luo­čiau­sias ša­lies leng­ vaat­le­tis Vil­niaus oro uos­te iš­ len­kė sa­vo tra­di­ci­nį bo­ka­lą alaus, pa­bend­ra­vo su jį pa­si­ti­ku­siais sir­ ga­liais, pa­si­ra­šė dau­gy­bę au­tog­ra­ fų ir tik po to su ar­ti­mai­siais pa­ su­ko į na­mus.

„„Staig­me­na: A.Po­vi­liū­nas ne­si­ti­kė­jo, kad R.Mei­lu­ty­tė iš­ko­vos olim­pi­nį

auk­so me­da­lį. 

Man­tas Stan­ke­vi­čius Specialiai iš Lon­do­no

– Pre­zi­den­te, žai­dy­nės dar ne­ si­bai­gė, bet Lie­tu­va sa­vo są­ skai­to­je jau tu­ri tris me­da­lius. Kaip ver­ti­na­te šį re­zul­ta­tą? – va­kar pa­klau­sė­me A.Po­vi­liū­no. – Tu­ri­me tris me­da­lius ir ti­ki­mės dau­giau. Ka­no­ji­nin­kas Jev­ge­ni­jus Šuk­li­nas la­bai gra­žiu sti­liu­mi lai­ mė­jo pus­fi­na­lio plau­ki­mą ir pa­te­ko į fi­na­lą, to­dėl vi­lia­mės, kad le­mia­ ma­me eta­pe jo star­tas ne­bus pra­ stes­nis. Šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės meist­rė Lau­ra Asa­daus­kai­tė-Zad­ nep­rovs­kie­nė – taip pat vie­na iš mū­sų vil­čių. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, dėl ku­rio ap­ mau­du, – mū­sų krep­ši­nin­kai. Ma­ nau, jie tu­rė­jo ga­li­my­bių įveik­ti Ru­ si­jos rink­ti­nę, ku­ri tą die­ną su­žai­dė ne ge­riau­sias rung­ty­nes. Mes ti­kė­

Alf­re­do Plia­džio (fo­to­die­na.lt) nuo­tr.

Spor­tas yra spor­tas – pla­nuo­ti neį­ma­no­ ma. Prieš iš­va­žiuo­ da­mas į Lon­do­ną sa­ kiau: jei­gu grį­ši­me su dviem me­da­liais – re­zul­ta­tas bus ge­ras. jo­mės, kad ru­sai at­ro­dys ge­riau, ta­ čiau mū­siš­kiams bu­vo dar sun­kes­ nė die­na. Kaip sir­ga­liai sa­ko – bu­vo ne jų die­na. La­bai gai­la. Jau­čia­me nuo­skau­dą, bet spor­tas yra spor­tas – pla­nuo­ti neį­ma­no­ma. Prieš iš­va­ žiuo­da­mas į Lon­do­ną sa­kiau: jei­gu grį­ši­me su dviem me­da­liais – re­zul­ ta­tas bus ge­ras. Iš es­mės re­zul­ta­tai ge­ri, be to, ne­ma­žai mū­sų spor­ti­ nin­kų pa­te­ko į aš­tun­tu­kus.

– Ar ti­kė­jo­tės, kad me­da­lius į Lie­tu­vą veš plau­ki­kė, im­ty­ni­ nin­kas, bok­si­nin­kas? – Ti­kė­jau, kad Rū­ta Mei­lu­ty­ tė plauks fi­na­le, ta­čiau ne­ma­niau, kad iš­ko­vos auk­so me­da­lį. Tai bu­ vo toks pat siurp­ri­zas, kaip Sid­nė­ jaus olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se – Dai­ nos Gu­dzi­ne­vi­čiū­tės auk­so me­da­lis. R.Mei­lu­ty­tės auk­sas – nuo­sta­bus. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ži­niask­lai­da mums pa­vy­dė­jo, nes bri­tai dar ne­ tu­rė­jo nė vie­no me­da­lio, o mes jau šven­tė­me. Lie­tu­vai tai – di­džiau­ sia rek­la­ma. Ti­kė­jau bok­si­nin­kais. Prieš žai­dy­nes tre­ne­ris Vla­di­mi­ras Ba­je­vas sa­kė: jei­gu ne Egi­di­jus Ka­ va­liaus­kas, tai Eval­das Pet­raus­kas tik­rai ga­li ko­vo­ti dėl me­da­lių. Bu­ vau Ši­lu­tė­je, kai iš­ly­dė­jo­me E.Pet­ raus­ką. Jis man pa­ža­dė­jo: jei­gu lai­ mė­siu pir­mą­ją ko­vą, tik­rai grį­šiu su me­da­liu. Ta­da la­bai san­tū­riai į tai su­rea­ga­vau, bet da­bar ma­tau, kad jis už­tik­rin­tai bok­suo­ja­si. Džiau­ gia­mės, kad tu­ri­me to­kį ta­len­tin­gą spor­ti­nin­ką. Im­ty­ni­nin­kas Alek­sand­ras Ka­ za­ke­vi­čius įro­dė, kad Lie­tu­va tu­ri la­bai stip­rią im­ty­nių mo­kyk­lą. Pe­ ki­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se bron­zą į Lie­tu­vą at­ve­žė Min­dau­gas Miz­gai­ tis. Ma­nau, kad ir Ed­ga­ro Venc­ kai­čio pa­si­ro­dy­mas bu­vo pui­kus. Pa­tek­ti į stip­riau­sių ko­vo­to­jų aš­ tun­tu­ką nė­ra leng­va. – Kaip, jū­sų nuo­mo­ne, Lon­do­ nas pa­si­ren­gė olim­pia­dai? – Mies­tas pa­si­ruo­šęs ge­rai. Vie­nin­ te­lis da­ly­kas, ku­ris šiek tiek vis­ką trik­do – trans­por­tas. Kar­tais Lon­ do­no gat­vė­se pi­ko va­lan­do­mis su­ gaiš­ta­me dau­giau ne­gu dvi va­lan­das. Da­bar džiau­gia­mės, kad anks­čiau iš­ va­žia­vo­me į Vir­gi­li­jaus Alek­nos var­ žy­bas, nes bu­vo­me la­bai il­gai įstri­ gę spūs­ty­je. Ge­rų da­ly­kų yra dau­giau nei blo­gų – la­bai ma­lo­nūs sa­va­no­ riai, ku­rie vi­sa­da pa­de­da. – Olim­pi­nės žai­dy­nės jau bai­ gia­si. Ne­liū­di­te? – Ne, ne­liūd­na. Vi­si pa­var­go­me – ne tik spor­ti­nin­kai, tre­ne­riai, olim­ pi­nės mi­si­jos dar­buo­to­jai, bet ir mes – LTOK va­do­vai. No­ri­si kuo grei­čiau į na­mus, at­si­pūs­ti ir švie­ žia gal­va įver­tin­ti, kaip mums se­ kė­si.


17

šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012

sportas

„„Kaimynai: latvių paplūdimio duetas (nuotr. kairėje) iškovojo bronzą, o estų imtynininkas H.Na­bis (dešinėje, mėlyna apranga) pelnė sidabrą. 

AFP nuotr.

Lat­viai ir es­tai iš Londono ne­grįš tuš­čio­mis Su olim­pi­niais tro­fė­jais iš Lon­do­no grįš ir Lat­vi­jos bei Es­ti­jos spor­ti­nin­ kai, o pri­zi­nin­kų ir tre­ne­rių lau­kia pre­mi­jos.

Pir­mą­jį me­da­lį Lat­vi­jai iš­ko­vo­ jo pa­plū­di­mio tink­li­nio žai­dė­jai Mar­ti­nas Pla­vi­nis ir Ja­nis Šme­ di­nis, ma­ža­ja­me fi­na­le 2:1 pri­ ver­tę pa­si­duo­ti olan­dus Rein­de­ rą Num­mer­do­rą ir Ri­chą Schui­lą.

Pus­fi­na­ly­je lat­viai 0:2 nu­si­lei­do bū­s i­m ie­s iems vi­ce­č em­p io­n ams bra­zi­lams Ali­so­nui Ce­ru­ti’iui ir Ema­nue­liui Re­go. Va­kar pus­f i­n a­l iuo­s e var­ž ė­ si BMX dvi­ra­čių meist­rai Ma­ris Štrom­b er­gas, Ri­c har­d as Vei­d ė, Edis Trei­ma­nis bei Sand­ra Alek­ se­je­va. M.Štrom­ber­gas – 2008 m. Pe­ki­no olim­pia­dos čem­pio­nas. Vos vie­nas cen­ti­met­ras nuo pri­

Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė už olim­pi­nę bron­zą M.Pla­vi­nį ir J.Šme­di­nį ap­do­va­ nos 108 tūkst. la­tų pre­mi­ja.

zi­nės vie­tos sky­rė Lat­vi­jos leng­ vaat­le­tę Ine­tą Ra­de­vi­čą – ji fi­na­ le į to­lį nu­šo­ko 6,88 m, o bron­zos me­da­lį iš­ko­vo­ju­si ame­ri­kie­tė Ja­nay De­loach – 6,89 m. Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė už olim­pi­ nę bron­zą M.Pla­vi­nį ir J.Šme­di­nį ap­do­va­nos 108 tūkst. la­tų pre­mi­ ja. Be to, ša­lies tink­li­nio fe­de­ra­ci­ ja gaus pa­ska­ti­na­mą­ją 25 tūkst. la­ tų pre­mi­ją.

Es­ti­jai si­dab­ro me­da­lį iš­ko­vo­ jo im­ty­ni­nin­kas Hei­kis Na­bis, o bron­zą – dis­ko me­ti­kas Ger­das Kan­te­ris. H.Na­biui bus skir­ta 70 302 eu­rų pre­mi­ja, o jo tre­ne­riui He­nui Pi­lus­ tei – 35 151 eu­rų pre­mi­ja. G.Kan­te­ ris sa­vo as­me­ni­nį biu­dže­tą pa­pil­dys 44 738 eu­rais, jo tre­ne­ris Ves­tei­nas Hafs­teins­so­nas – 22 369 eu­rais. Pa­ren­gė Ro­mas Po­de­rys


18

Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

20p.

aukštyn žemyn Vis dau­giau žmo­nių neat­lai­kys įtam­pos, jei neat­sig­ręš į gam­tą?

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Už trau­ma pa­ženk­lin­tą A.Ka­za­ke­v Už­ti­nu­si de­ši­nio­ ji akis ir mė­ly­nė virš jos iš ki­tų olim­pie­ čių iš­sky­rė bron­zos me­da­lio lai­mė­to­ją grai­kų-ro­mė­nų im­ ty­nių meist­rą Alek­ sand­rą Ka­za­ke­vi­čių jau po pi­rmo­sios ko­ vos. Im­ty­ni­nin­ko ar­ ti­mie­siems te­ko iš­ gy­ven­ti ir džiaugs­ mą, ir ne­ri­mą.

„„Trau­ma: olim­pia­do­je Lon­do­ne Lie­tu­vos im­ty­ni­nin­kui A.Ka­za­ke­vi­čiui te­ko rung­tis ma­tant tik vie­na aki­mi. 

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ne­ri­mą ke­lia už­ti­nu­si akis

Alek­sand­ro ko­vas ste­bė­jo ir už per­ga­les sir­go vi­sa jo šei­ma. Jie ma­tė, kaip per pir­mą­ją dvi­ko­vą Alek­sand­rui tren­kė gal­va Eu­ro­ pos čem­pio­nas Pe­te­ris Bac­sis iš Veng­ri­jos. Lie­tu­viui bu­vo su­muš­ tas an­ta­kis, su­si­kau­pė krau­jos­ru­ va. De­ši­nė spor­ti­nin­ko akis už­ti­ nu­si, ant jos – bai­si mė­ly­nė. Vis dėl­to rugp­jū­čio 5-ąją A.Ka­ za­ke­vi­čius grū­mė­si ne­pai­sy­da­mas su­žei­di­mo ir grai­kų-ro­mė­nų im­ ty­nių svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 74 kg iš­ko­vo­jo olim­pi­nį bron­zos me­da­lį. Alek­sand­rui te­ko rung­tis ma­tant tik vie­na aki­mi. Ka­za­ke­vi­čiaus šei­ma iš­si­sklai­ džiu­si. Alek­sand­ras ir jau­nes­ nė se­suo Je­le­na gy­ve­na Vil­niu­je, o tė­vai ir vy­res­ny­sis bro­lis Ser­ge­ jus – Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Olim­ pi­nių im­ty­nių šei­ma ne­ga­lė­jo ste­ bė­ti kar­tu, bet vi­si už Alek­sand­rą lai­kė kumš­čius. Spor­ti­nin­ko tė­vas Leo­ni­das Ka­ za­ke­vi­čius ir vy­res­ny­sis bro­lis 33 me­tų Ser­ge­jus im­ty­nes ste­bė­jo

Lon­do­ne, se­suo Je­le­na – per te­le­ vi­zo­rių. Ne­pa­si­se­kė mo­ti­nai An­ ta­ni­nai Ka­za­ke­vič – olim­pi­nių sū­ naus im­ty­nių ji ne­ma­tė. Kaip tik tuo me­tu mo­te­riai su­tri­ko svei­ka­ ta, be to, tą die­ną te­ko per­kraus­ty­ ti daik­tus, tarp jų – ir te­le­vi­zo­rių, iš vie­no nuo­mo­ja­mo bu­to į ki­tą. „La­bai gai­liuo­si, kad ne­ma­čiau tų im­ty­nių. Alek­sand­ras šau­nuo­ lis. Jo per­ga­le esu la­bai pa­ten­kin­ ta, – ne­ga­lė­jo at­si­džiaug­ti bron­ zos me­da­li­nin­ko mo­ti­na. – Duk­ra žiū­rė­jusi rung­ty­nes, sa­kė: „Ma­ ma, bai­su, ko­kią trau­mą Alek­ sand­ras ga­vo.“ Bet tuoj su­si­tik­ si­me – Alek­sand­ras at­va­žiuos pas mus į sve­čius. O po dvie­jų sa­vai­čių par­va­žiuo­si­me ato­sto­gau­ti į Lie­ tu­vą, vi­si su­si­tik­si­me Vil­niu­je.“ Im­ty­ni­nin­ko tė­vui ir bro­liui vos pa­vy­ko nu­si­pirk­ti bi­lie­tus į rung­ ty­nes. Iš pra­džių sa­kė, kad bus ga­ li­ma nu­si­pirk­ti in­ter­ne­tu, ta­čiau bi­lie­tų ne­bu­vo. O jei ir par­duo­da­ vo, tai bū­da­vo to­kie bran­gūs, kad neį­ma­no­ma įpirk­ti. „Tė­vas la­bai įsi­žei­dęs, – nie­ kas ne­pa­si­rū­pi­no, kad tė­vai ga­lė­ tų ste­bė­ti sū­naus ko­vą, juo la­biau kai esa­me Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­

je. Bi­lie­tų bu­vo la­bai sun­ku įsi­gy­ ti“, – pa­de­ja­vo A.Ka­za­ke­vič. Vai­kys­tė­je gro­jo pia­ni­nu

„Alek­sand­ras au­go su Je­le­na – tarp jų tik me­tų ir tri­jų mė­ne­sių skir­tu­ mas. Kar­tu ei­da­vo į mo­kyk­lą, kar­tu grįž­da­vo na­mo. Vie­ną die­ną į par­ duo­tu­vę pirk­ti mais­to ei­da­vo Je­le­na, ki­tą – Alek­sand­ras. Jis vi­sa­da pa­ gal­vo­da­vo, ką pirk­ti. Bran­gaus ba­ to­no ne­pirk­siu, sa­ky­da­vo, paim­siu pi­ges­nį – su­tau­py­siu. Alek­sand­ras vi­sa­da bu­vo ra­mus – nei mo­kyk­lo­ je, nei ki­tur rū­pes­čių dėl jo ne­tu­rė­ jau“, – pa­sa­ko­jo A.Ka­za­ke­vič. Grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nių tre­ni­ ruo­tes ber­niu­kas pra­dė­jo lan­ky­ti ket­vir­to­je kla­sė­je. Lan­kė ir mu­zi­kos kla­sę – bro­lis ir se­suo gro­jo pia­ni­ nu. Tė­vai vai­kams bu­vo nu­pir­kę šį mu­zi­kos inst­ru­men­tą. De­ja, vai­ kas pa­varg­da­vo: mo­kyk­la, pa­mo­ kos, tre­ni­ruo­tės ir dar – mu­zi­ka. „Ma­ma, aš ne­gro­siu, te­gul gro­ja Je­le­na. Man sun­ku. Man la­biau pa­ tin­ka spor­tas“, – mo­ti­nai sa­ky­da­ vo Alek­sand­ras. A.Ka­za­ke­vič net krei­pė­si į gy­ dy­to­ją – ką da­ry­ti, kad vai­kas pa­ vargs­ta, skau­da ran­kas? Gy­dy­to­jas

pa­sa­kė: „Pa­si­rin­ki­te vie­ną da­ly­ką – ar­ba mu­zi­ką, ar­ba spor­tą.“ „Ir Alek­sand­ras pa­si­rin­ko grai­ kų-ro­mė­nų im­ty­nes. Sa­kė­me, te­gul tre­ni­ruo­ja­si, jei taip trokš­ta. Tė­ vui ir­gi pa­tin­ka spor­tas, jau­nys­tė­je daug spor­ta­vo. Dar tre­ne­ris pa­reiš­ kė, kad Alek­sand­ras – ga­bus vai­kas, ga­li ei­ti pir­myn, – pri­si­mi­nė A.Ka­ za­ke­vič. – Taip ir bu­vo: jis pa­si­rin­ ko sa­vo ke­lią ir juo ėjo – ne­pra­lei­do nė vie­nos tre­ni­ruo­tės. Vi­sa­da sie­kė kuo ge­riau­sių re­zul­ta­tų.“

A.Ka­za­ke­vi­čius grū­mė­si ne­pai­sy­ da­mas su­žei­di­mo, ma­ty­da­mas tik vie­na aki­mi.

vo ma­ži, mo­ti­na nuo­lat vir­da­vo ir kep­da­vo. Ruoš­ti val­gį mo­te­riai la­ bai pa­tin­ka. Daž­nai ją pa­va­duo­da­ vo vy­ras. Jis mėg­da­vo kep­ti viš­tą su bul­vė­mis. Tė­vo pa­tie­ka­lus vai­ kai taip pat mė­go. Dve­jus me­tus čem­pio­no tė­vai ir vy­res­ny­sis bro­lis Ser­ge­jus su drau­ ge gy­ve­na apie 100 ki­lo­met­rų nuo Lon­do­no esan­čia­me mies­te­ly­je. Tė­vai dir­ba vieš­bu­ty­je. A.Ka­za­ke­vič ne­slė­pė, kad jai pa­tin­ka gy­ven­ti Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je. „Pi­ni­gus mo­ka, tad ko­dėl tu­ ri ne­pa­tik­ti? Lie­tu­vo­je tiek ne­gau­ da­vau kiek čia, nors tu­rė­jau įvai­rių dar­bų: siu­vi­mo fab­ri­ke, par­duo­tu­ vė­je, ka­vi­nė­je dir­bau.“ Vis dėl­to mo­te­ris lau­kia tos aki­ mir­kos, kai vi­sa šei­ma su­si­tiks jų bu­te Vil­niu­je, Nau­ji­nin­kuo­se. Vai­ kai ten lan­kė 58-ąją vi­du­ri­nę mo­ kyk­lą (da­bar – „Sau­lė­te­kio“).

Mė­go bul­vi­nius bly­nus

A.Ka­za­ke­vič pri­si­mi­nė, kad per jos gi­mi­mo die­ną Alek­sand­ras vi­sa­da na­mo grįž­da­vo su gė­lė­mis. Mo­kyk­los lai­kais bū­si­ma­sis olim­ pi­nis čem­pio­nas la­bai mė­go bul­vi­ nius bly­nus, sa­lo­tas. Kai vai­kai bu­

Va­ka­rie­nės – pas se­se­rį

„Aš la­bai iš­gy­ve­nau, sir­gau, kad Alek­sand­rui pa­si­sek­tų. O dar ta jo akis... Bet ti­kė­jau, kad bro­lis lai­ mės“, – pa­sa­ko­jo A.Ka­za­ke­vi­čiaus se­suo Je­le­na Va­sil­je­va.


19

Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

aukštyn žemyn E.Anu­saus­kai­tė pri­sta­tė su­ža­dė­ti­nį

Mia su­si­tuo­kė su Rad­vi­lu Bu­be­liu?

Dai­ni­nin­kė Eve­li­na Anu­saus­kai­tė pir­mą kar­tą su sa­vo su­ža­dė­ti­ niu ap­si­lan­kė vie­ša­me ren­gi­ny­je, ku­ria­me mie­lai po­za­vo fo­tog­ ra­fams. Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą nak­ti­nio pa­plū­di­mio tink­li­nio var­ žy­bo­se Eve­li­na ir Ada­mas Youn­gas vie­nas ki­tam ne­slė­pė šil­tų jaus­mų. Ada­mas – ame­ri­kie­tis, te­le­vi­zi­jos, rek­la­mos, ki­no fil­mų gar­so ope­ra­to­rius. My­li­mie­ji su­si­pa­ži­no Niu­jor­ke, per vo­ka­lis­čių kon­kur­są „Avon Voi­ces“. „Kiek­vie­nas ame­ri­kie­tis iš jū­sų tu­rė­tų ko pa­si­mo­ky­ti. Pa­tin­ka jū­sų ša­lis, gam­ta ir, ži­no­ma, ta nuo­sta­ biau­sia mer­gi­na. Ma­no mer­gi­na, ma­no žmo­gus, apie to­kį anks­ čiau ne­drį­sau net sva­jo­ti“, – žur­na­lui „Žmo­nės“ Lie­tu­vą ir Eve­ li­ną gy­rė Ada­mas.

Dai­ni­nin­kės Mios ir vers­li­nin­ko Rad­vi­lo Bu­be­lio mei­lės pe­ri­pe­ ti­jos tę­sia­si. Prieš ke­lias die­nas so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ Vi­li­ja Pi­li­bai­ty­tė, toks tik­ra­sis Mios var­das, pa­skel­bė, kad su Rad­vi­lu Bu­be­liu pa­ga­liau su­si­tuo­kė. „Ne­ko­men­tuo­ju, – tram­dė juo­ką Mia, Pa­lan­go­je links­mai lei­džian­ti lai­ką su Rad­vi­lu. – Ar „Fa­ce­book“ nė­ra žai­di­mas? Ar tai – la­bai rim­ta? Ne. Ar ve­dy­ bos su Rad­vi­lu žai­di­mas? Ne­sa­kau nei „taip“, nei „ne“, bet man as­me­niš­kai „Fa­ce­book“ tik­rai nė­ra gy­ve­ni­mas. Ten tu­riu daug an­ke­tų. Apie ve­dy­bas pa­skelb­ta tik­ro­jo­je? „Fa­ce­boo­ke“ ga­liu ap­si­že­ny­ti ir su sa­vo ka­ty­te. Mes links­mai gy­ve­na­me“, – pa­ko­ men­ta­vo ir nu­si­kva­to­jo Mia.

e­vi­čiaus per­ga­lę sir­go vi­sa šei­ma Tre­ne­ris pa­ reiš­kė, kad Alek­sand­ras – ga­bus vai­kas, ga­li ei­ti pir­ myn. Taip ir bu­vo: jis pa­si­ rin­ko sa­vo ke­ lią ir juo ėjo – ne­pra­lei­do nė vie­nos tre­ni­ ruo­tės. „„Tri­ju­lė: di­de­lę įta­ką Aleksandrui da­rė pir­ma­sis tre­ne­ris R.Gus­tas (kai­rė­je) ir tė­vas L.Ka­za­ke­vi­čius.

Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.

Ji pri­si­mi­nė, kad į olim­pi­nes žai­ dy­nes Alek­sand­ras iš­va­žia­vo su jau­ du­liu šir­dy. Se­suo bro­lį, iš­ko­vo­ju­sį olim­pi­nį bron­zos me­da­lį, pla­na­vo pa­svei­kin­ti elekt­ro­ni­niu pa­štu. Je­le­na iš­te­kė­ju­si, Alek­sand­ras šei­mos dar ne­su­kū­ręs. Ruoš­da­ ma­sis olim­pi­nėms žai­dy­nėms jis daž­nai at­va­žiuo­da­vo pas se­se­rį pie­tau­ti ir va­ka­rie­niau­ti. Kal­bos su­kda­vo­si ne tik apie olim­pia­dą, bet ir apie šei­mos rei­ka­lus. „O vai­kys­tė­je su Alek­sand­ru la­ bai muš­da­vo­mės. Dėl nie­ko – ma­ ži vai­kai vi­sa­da mu­ša­si. Iš tik­rų­jų mes vis­kuo pa­si­da­ly­da­vo­me, bro­ lis ma­ne vi­sa­da už­sto­da­vo. Kai jis pra­dė­jo spor­tuo­ti, pa­si­da­rė ra­ mes­nis, anks­čiau bu­vo peš­tu­kas. Gro­jom kar­tu pia­ni­nu, taip pat ir ke­tu­rio­mis ran­ko­mis, – į pri­si­mi­ ni­mus lei­do­si olim­pi­nio čem­pio­no se­suo. – Kai Alek­sand­ras ne­be­no­ rė­da­vo lan­ky­ti mu­zi­kos pa­mo­kų, pra­š y­d a­vo pa­sa­k y­t i mo­k y­to­jai, kad pil­vą skau­da, o pa­ts ei­da­vo į tre­ni­ruo­tes. Jam prie šir­dies la­biau bu­vo spor­tas, o ne mu­zi­ka.“ J.Va­sil­je­va dir­ba gro­žio sa­lo­ne, yra ma­ni­kiū­ro ir pe­di­kiū­ro spe­ cia­lis­tė.

„„Meilė: mama, laukdama sūnų, vai­šė­mis nu­krauna sta­lą.

Bu­vo ma­žiu­kas ir smul­kus

„Ge­ra svei­ka­ta, tvir­tas cha­rak­te­ ris ir im­lu­mas Alek­sand­rui pa­dė­jo pa­siek­ti to­kių pui­kių re­zul­ta­tų“, – įsi­ti­ki­nęs pir­ma­sis olim­pi­nio čem­ pio­no tre­ne­ris Re­mi­gi­jus Gus­tas. Su juo A.Ka­za­ke­vi­čius iki šiol pa­lai­ko pui­kius san­ty­kius. „Gy­ve­ni­me Alek­sand­ras yra ra­ mus, ge­ras, ne­pa­vy­dus žmo­gus. La­bai ge­ros šir­dies. Bet spor­te pik­ tas – vi­sa­da steng­sis ly­de­riau­ti. Sek­ma­die­niais žai­džia­me krep­ši­nį, ir jis vi­sa­da sten­gia­si bū­ti pir­mas. Išė­jo iš aikš­te­lės – vi­sai ki­tas žmo­ gus. Ta­ve ap­ka­bins, pa­si­tei­raus, kaip se­ka­si“, – pa­sa­ko­jo R.Gus­tas. Į grai­kų-ro­mė­nų tre­ni­ruo­tes pas R.Gus­tą Alek­sand­rą at­ve­dė drau­ gai. Tuo­met vai­ki­nu­kui bu­vo 12 me­tų, jis svė­rė 30 ki­log­ra­mų. R.Gus­tas Alek­sand­rą tre­ni­ra­vo tre­jus me­tus. Pas­kui no­rė­jo jį ati­ duo­ti į olim­pi­nį spor­to cent­rą, bet ne­pa­vy­ko – pir­me­ny­bė bu­vo tei­ kia­ma vai­kams iš ra­jo­nų. Paaug­liui pa­siū­lė dar pa­bū­ti pas tre­ne­rį. Pra­šė nie­ko ne­ža­dė­ti

R.Gus­tas nuo­lat se­ka sa­vo auk­ lė­ti­nio kar­je­rą – nuo tre­ni­ruo­čių

olim­pi­nia­me spor­to cent­re iki šių die­nų. „Ar var­žy­bo­se ge­riau, ar blo­ giau pa­si­sek­da­vo, Alek­sand­ras vi­ suo­met man pa­skam­bin­da­vo. Kai Suo­mi­jo­je vy­ko at­ran­kos tur­ny­ras į Lon­do­ną, Alek­sand­ras taip pat pa­skam­bi­no ir pra­ne­šė, kad iš­ko­ vo­jo ke­lia­la­pį į olim­pia­dą. Nuo­lat su juo bend­rau­ja­me, jis man kaip sū­nus“, – api­bend­ri­no R.Gus­tas. Ir pa­pa­sa­ko­jo, kaip prieš ke­lio­ li­ka me­tų jau­nie­ji grai­kų-ro­mė­nų im­ty­ni­nin­kai tre­ni­ruo­da­vo­si sto­ vyk­lo­je kai­my­ni­nė­je Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, So­vets­ke (Ru­si­ja). „Karš­tis – be­veik 30 laips­nių. Vai­ kams la­biau rū­pi pra­mo­gos, mau­dy­ nės, o ne tre­ni­ruo­tės. Jo­se rei­kė­da­vo 200 kar­tų nu­mes­ti iš­kam­šą. Tė­vai skam­bin­da­vo ir klaus­da­vo, ką vai­ kai pen­kias va­lan­das sa­lė­je vei­kia, – pri­si­mi­nė R.Gus­tas. – At­si­me­nu, sto­vyk­la jau bu­vo pa­si­bai­gu­si. Vai­ kus tu­rė­da­vau kuo nors su­do­min­ti, ką nors pa­ža­dė­ti, pa­vyz­džiui, pa­si­ va­ži­nė­ti ma­ši­na aikš­te­lė­je, kad ne­ nu­si­mui­lin­tų nuo tre­ni­ruo­čių. Į at­ min­tį įstri­go Alek­sand­ro žo­džiai: „Tre­ne­ri, man nie­ko ne­rei­kia, aš ir taip atei­siu į tre­ni­ruo­tę.“

„„Ves­tu­vės: bro­liai Alek­sand­ras ir Ser­ge­jus iš­te­ki­no se­se­rį Je­le­ną. 

Jelenos Va­sil­je­vos as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.


20

Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

aukštyn žemyn

Ša­ma­nas iš S kaip ir vi­sa­to Žmo­nės vis la­biau nio­ko­ja gam­tą, to­dėl ji pur­to­si, va­lo­si. Ir kaip gy­va­tė kei­čia odą. Po to kai kas liks, kai ko – ne, o kai ku­riems, ypač gam­tą ža­lo­jan­tie­siems, bus la­bai liūd­na. Tuo nea­be­jo­ja mė­ne­sį Lie­tu­vo­je lan­kę­sis gar­sus ša­ma­nas Su­bai.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Būg­nas ir ug­nis

Nak­ties tam­są ap­švie­tė pro de­be­ sų pro­per­šą į že­mę žvel­gian­ti mė­ nu­lio pil­na­tis ir lieps­no­jan­ti lau­žo ug­nis. Be­veik 50 žmo­nių sto­vė­jo ra­tu. Jo vi­du­je virš lau­žo pa­šil­dy­tą būg­ ną mu­šė me­din­čius ir gam­tos my­ lė­to­jas Pet­ras Dab­ri­šius. Jo vei­dą slė­pė te­ter­vi­no plunks­no­mis pa­ puoš­ta kau­kė. Ant jos akys ne iš­ kirp­tos, o nu­pieš­tos. Vy­ras vil­kė­jo dra­bu­žias, ko­kius dė­vi ša­ma­nai. „Ug­nis yra gy­va, to­dėl, jei už­pyk­ tų ir ban­dy­tų iš­de­gin­ti akis, kau­kė ją su­klai­din­tų, – vė­liau paaiš­ki­ no Pet­ras, ku­ris Va­le­ri­jų Če­bo­ča­ ko­vą, toks tik­ra­sis Su­bai var­das ir pa­var­dė, su­ti­ko prieš ke­lio­li­ka me­ tų Tu­vo­je. – Su­bai man pa­do­va­no­ jo te­ter­vi­no plunks­nas. Paukš­čio ne­ga­li­ma žu­dy­ti, tik ra­dus ne­gy­ vą, at­li­kus ri­tua­lą, ga­li­ma nu­peš­ ti plunks­nas.“ Net­ru­kus būg­nus ėmė muš­ti dvi ka­mo, taip Su­bai gim­to­jo­je Cha­ka­ si­jo­je, esan­čio­je Ry­tų Si­bi­re, va­di­ na­mi ša­ma­nai, pa­dė­jė­jos, o dar po ke­lias­de­šim­ties se­kun­džių  – jis pa­ts. „Bum, bum, bum...“ – vis grei­ čiau ir rit­min­giau skam­bė­jo nak­ ties ty­lo­je, ku­rios klau­sė­si gam­ta ir žmo­nės, su­si­rin­kę Tel­šių ra­jo­no miš­kuo­se, Žvė­rin­čiu­je. Kart­kar­tė­mis ša­ma­nas kaž­ką su­ kal­bė­da­vo gim­tą­ja kal­ba, o dau­gu­ ma žmo­nių ste­bė­jo kiek­vie­ną jo ju­ de­sį. Il­gi tam­siai rau­do­ni ba­tai. Skam­ ba­liu­kais, kriauk­le­lė­mis, me­ta­li­ niais sim­bo­liais pa­puoš­ti ša­ma­ niš­ki dra­bu­žiai, pa­siū­ti iš odos ir pa­pras­to au­di­nio. Žings­nis pir­myn, ant­ras, dar vie­nas lau­žo link, ap­si­ su­ki­mas mu­šant būg­ną ra­tu, ir rit­ min­gas šo­kis prieš ug­nį ei­nant pa­ gal laik­ro­džio ro­dyk­lę. Ak­me­nys taip pat gy­vi

„„Su­bai: ša­ma­nas V.Če­bo­ča­ko­vas ti­ki­na esąs tar­pi­nin­kas tarp gy­vų­jų ir mi­ru­sių­jų pa­sau­lio.

„Al­hys ot ynej ge“ (liet. – dė­kui, Ug­nies die­ve), – pa­si­bai­gus apie pu­sant­ros va­lan­dos tru­ku­siam ri­ tua­lui, nu­si­lenk­da­mas Ug­nies dva­ siai, pa­dė­ko­jo ša­ma­nas. V.Če­bo­ča­ko­vas Žvė­rin­čiu­je pra­ lei­do be­veik mė­ne­sį. Lie­tu­vo­ je jis ant­rą kar­tą: Pet­ro pa­kvies­ tas trum­pam lan­kė­si prieš ke­le­rius me­tus. Vy­rai su­si­pa­ži­no ša­ma­niz­mu gar­ sė­jan­čio­je Tu­vo­je, kai Si­bi­re gy­ve­ nęs, me­džio­jęs P.Dab­ri­šius ieš­ko­jo

įdo­mių, gam­tą my­lin­čių, se­ną­sias tra­di­ci­jas sau­gan­čių žmo­nių. Po to mi­rė Su­bai ma­ma, to­dėl bend­rą po­žiū­rį į gam­tą ir su­pan­ tį pa­sau­lį su P.Dab­ri­šiumi tu­rin­ tis 58-erių cha­ka­sas, dar kar­tą pa­ kvies­tas į Lie­tu­vą, at­vy­ko tik po be­veik ket­ve­rių me­tų. „Ši nuo­sta­bi vie­ta ta­po dar gra­ žes­nė“, – nuo­šir­džiai kal­bė­jo ša­ ma­nas, pa­gy­ręs di­de­lių ak­me­nų ei­ lę, ku­ri ta­po tar­si ener­gi­nė sie­na. Di­de­lių ak­me­nų pri­krau­ta ir ne­ to­li lau­ža­vie­tės. Iš lau­kuo­se ras­tų žem­dir­biams truk­džiu­sių ak­me­nų Pet­ras su pa­gal­bi­nin­kais su­kū­rė ra­ tą: vie­nas ak­muo, sim­bo­li­zuo­jan­ tis me­tus, gu­lė­jo vi­du­ry­je, dvy­li­ka, sim­bo­li­zuo­jan­tys mė­ne­sius bei va­ lan­das, – ra­tu ap­link jį. Dar 52 ak­ me­nys – sa­vai­tės – juo­sė pa­sta­rą­ jį ra­tą. „Ak­me­nys taip pat gy­vi, kaip ir vis­kas, kas mus su­pa ap­link gam­ to­je“, – nea­be­jo­jo P.Dab­ri­šius, o gam­tą my­lin­tys ir tuo ti­kin­tys žmo­nės priei­da­vo prie ak­me­nų, lies­da­vo juos ran­ko­mis, ap­si­ka­bin­ da­vo, pa­bū­da­vo ty­lo­je. At­sig­ręž­ti į gam­tą

„Ug­ni­mi, įvai­riais ri­tua­lais, se­no­ vė­je nau­do­tais me­to­dais jis pa­dė­jo kai ku­riems žmo­nėms pa­sveik­ti, – Pet­ras jau ne­si­ste­bė­jo, kad ša­ma­nas iš­gy­dė ke­lis žvy­ne­li­ne, sie­los ir ki­ to­mis li­go­mis sir­gu­sius žmo­nes. – Sa­vo aki­mis re­gė­jau, kaip nu­by­rė­jo ir ne­pa­si­kar­to­jo žvy­ne­li­nė.“ Pet­ras ne­pa­sa­ko­ja apie čia ap­si­ lan­kiu­sius žmo­nes, ta­čiau ne­sle­ pia, kad jie – skir­tin­gų pro­fe­si­jų. Ir ne tik gy­ve­nan­tys Lie­tu­vo­je, bet ir emig­ran­tai: at­skir­ti nuo ar­ti­mų­ jų, dir­ban­tys už­sie­ny­je, bet sun­kiai iš­gy­ve­nan­tys nos­tal­gi­ją tė­vy­nei. Dep­re­si­ja, įtam­pa, liū­de­sys... Pa­kei­tę gy­ve­ni­mo bū­dą, pa­su­kę tech­nok­ra­ti­jos, ma­te­ria­liz­mo ke­liu, spjo­vę į gam­tą, žmo­nės vis daž­niau ėmė sirg­ti įvai­rio­mis li­go­mis. „Ko neiš­gy­do vais­tai, iš­gy­do pei­ lis, ko neiš­gy­do pei­lis, iš­gy­do ug­nis, ko neiš­gy­do ug­nis, iš­gy­do mir­tis, – žvelg­da­mas į ug­nį se­no­vės grai­kų po­sa­kį kar­to­jo P.Dab­ri­šius. – Vis­gi iš­li­kęs no­ras mums pa­bū­ti prie ug­ nies, gam­to­je. Tai tar­si la­ši­nių sko­ nis, ku­rio neuž­mir­ši­me ir po de­ šim­ties me­tų. O būg­nas? Itin se­nas gar­sas, vie­nas iš pir­mų­jų ti­kė­ji­mų, ku­ris ži­lo­je se­no­vė­je bu­vo la­bai pa­ na­šus vi­so­je že­mė­je.“ Pet­ras ka­te­go­riš­kas: vis dau­ giau žmo­nių neiš­lai­kys įtam­pos, jei neat­sig­ręš į gam­tą, ver­ty­bes,


21

Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

aukštyn žemyn

Sibi­ro: gy­ve­ni­me, o je, vis­kas grįž­ta ­

­

eis vien tik ma­te­ria­liu, nau­jau­sių tech­no­lo­gi­jų ke­liu. „At­bun­ka mū­sų uos­lė, jaus­mai, ju­ti­mo or­ga­nai, – aiš­ki­no me­din­ čius. – Kaž­ko­dėl žmo­nės ma­no, kad di­džiau­sia lai­mė ir sva­jo­nė už­dirb­ti la­bai daug pi­ni­gų, pa­sta­ ty­ti di­de­lius na­mus. Už­dir­ba, pa­ sta­to, o juo­se gy­ve­na tik jų sva­jo­ nės – žmo­gaus jau nė­ra.“ 120 kg svo­rio dra­bu­žiai

„Ne­ga­li­ma ka­riau­ti su gam­ta. Van­ duo, me­džiai, mė­nu­lis, ug­nis... Vi­sa tai gy­va, vi­sa tai – sti­chi­jos, dva­sios, – aiš­ki­no ša­ma­nas Su­ bai.  – Jos ne vi­sa­da mums pa­de­ da, bet tuo­met tu­ri­me pa­klaus­ti sa­vęs, ką mes esa­me pa­da­rę blo­go ki­tiems, gam­tai? Nu­si­len­ki­me ug­ niai, me­džiams, mė­nu­liui...“ Vi­są die­ną pa­dė­jęs jo pa­gal­bos pra­šiu­siems žmo­nėms, po ri­tua­lo prie lau­žo, švie­čiant mė­nu­lio pil­ na­čiai, Sa­bai bu­vo pa­var­gęs. Per trum­pą ato­kvė­pį, apie 1.30 val., jis brau­kė pra­kai­tą nuo vei­ do, rū­kė ci­ga­re­tę ir gė­rė karš­tą žo­ le­lių ar­ba­tą. Jam skir­ta­me na­mu­ ke ka­bo­jo Lie­tu­vo­je iš ož­kų, el­nių odų pa­ga­min­ti ir api­pieš­ti būg­nai, amu­le­tai, ša­ma­niš­ki dra­bu­žiai, ku­ rie se­no­vė­je sver­da­vo net iki 120 ki­log­ra­mų. „Se­ną ša­ma­ną, vil­kin­tį sun­kiais dra­bu­žiais, pa­kel­da­vo pen­ki žmo­ nės, ta­čiau per ri­tua­lą sun­ku bū­ da­vo pa­ti­kė­ti, kad jis iš­lai­ko to­kį svo­rį, – už­trau­kęs ci­ga­re­tę pa­sa­ ko­jo Su­bai, o cha­ka­sams bū­din­gos ma­žu­tės ir juo­dos it sa­gu­tės jo akys bliz­gė­jo. Pa­si­su­kęs į kar­tu at­vy­ku­ sią pa­dė­jė­ją Tat­ja­ną ta­rė. – Rei­kės dar dva­sioms pa­dė­ko­ti, dirb­si­me iki ry­to...“ Nuo sa­vęs ne­pa­bėg­si

Va­le­ri­jus, kaip bū­din­ga kai ku­ riems ša­ma­nams, ne­sle­pia sa­vo am­žiaus  – šie­met jam su­kaks 59 me­tai. „Gi­miau Cha­ka­si­jo­je 1953 m. spa­lį ar lapk­ri­tį, bet už­ra­šė 1954 m. sau­sį“, – lė­tai kal­ba ša­ma­nas. Tai bu­vo lai­kas, kai se­no­ji re­li­gi­ja, ti­kė­ji­mas, ša­ma­niz­mas bu­vo nai­ki­ na­ma, o žmo­nės tre­mia­mi, gau­do­ mi. O jei se­ne­liai – ša­ma­nai, tai to­ kie bus ir jų vai­kai ar­ba anū­kai. „Mo­čiu­tė, se­na ša­ma­nė, ma­ne slė­pė nuo trem­ties, kei­tė­me gy­ ve­na­mą­sias vie­tas: Cha­ba­rovs­ kas, Kom­so­mols­kas. Ji ti­kė­jo­si, kad būg­nas ma­nęs neuž­ka­bins, – pa­ me­na V.Če­bo­ča­ko­vas, ku­ris ta­po dai­li­nin­ku ir mo­kė­si Kras­no­jars­ ke, Frun­zė­je, Tu­vo­je. – Bet ta­pau tuo, ką pro­gno­za­vo vie­nas iš se­ ne­lių. Nuo sa­vęs, nuo li­ki­mo ne­ pa­bėg­si.“ Su­bai lė­tai iš­pu­čia dū­mus. Su­ si­mąs­to. Už du­rų nak­ties tam­so­ je žmo­nės ne­kant­riai lau­kia pa­ta­ ri­mų. „Trūks­ta man mo­čiu­tės. La­ bai. Vė­liau iš jos su­ži­no­jau daug, ko ne­ži­no­jau iki tap­da­mas ša­ma­ nu, – at­si­dūs­ta Va­le­ri­jus. – Ji mi­rė 94 me­tų. Mi­rė ir ma­no tė­vas, to­dėl ne­ga­lė­jau anks­čiau at­va­žiuo­ti. Prie

mir­ties ir ma­ma, to­dėl neaiš­ku, ar dar at­va­žiuo­siu į Lie­tu­vą.“ Jo­kiu bū­du ne­si­žu­dyk

Va­le­ri­jus ne­si­gy­rė, kad yra pir­ma­ sis cha­ka­sas, ku­ris po per­tvar­kos lai­kų pra­kti­kuo­ja ša­ma­nys­tę. Jis bai­gė ma­gi­jos, aiš­kia­re­gys­tės pra­ kti­kas ir, anot vie­nos iš gar­siau­sių tų vie­to­vių ša­ma­nės se­no­lės ži­ niuo­nės Sar­go Mai­no­ga­še­vos, vie­ nin­te­lis ver­tas tik­ro ša­ma­no var­do. Jis ven­gia šiuo­lai­ki­nių ša­ma­nų or­ ga­ni­za­ci­jų, ku­rios kar­tais pri­me­na vers­lo struk­tū­ras. Kaip cha­ka­sas ta­po ka­mu? Šiuo tiur­kų kal­bos žo­džiu nuo se­no bu­ vo va­di­na­mi ša­ma­nai. Kaip jis pra­ dė­jo bend­rau­ti su dva­sio­mis, ta­pęs tar­pi­nin­ku tarp gy­vų­jų ir mi­ru­sių­ jų pa­sau­lių?

nuo­skau­dos. Ne­kerš­tauk, bet ge­riau įro­dyk, kad kaž­kas bu­ vo ne­tei­sus. Pa­da­rei gė­dą – nu­ plauk ją ge­ru poel­giu.“ Sun­kus pir­ma­sis ri­tua­las

„Sė­dė­jau prie kars­to, – Su­bai tę­ sė pa­sa­ko­ji­mą apie tai, kaip pir­mą kar­tą su­si­dū­rė su sun­kiai paaiš­ki­ na­mais da­ly­kais. – Ir stai­ga iš­gir­ dau jos bal­są. Ji pa­pra­šė at­neš­ti ba­ te­lius, žie­dą, ska­re­lę...“ Iš pra­džių tė­vai ra­miai rea­ga­vo, kad kaž­ko ne­va rei­kia duk­rai, bet kai Va­le­ri­jus pra­dė­jo sa­ky­ti de­ta­ les, ku­rias ga­lė­jo ži­no­ti tik tė­vai ir jų mi­ru­si duk­ra, bu­vo šo­ki­ruo­ti. „Pra­dė­jo skau­dė­ti gal­vą, at­ro­dė, ji sprogs. Smil­ki­niuo­se pul­sa­vo ir nie­kaip ne­ga­lė­jau išei­ti iš tos te­ri­ to­ri­jos, – pa­sa­ko­jo ša­ma­nas. – Pa­ ban­džius išei­ti, bu­vo dar sun­kiau, to­dėl grį­žau ir ten pra­lei­dau... ke­ tu­rias die­nas.“ Po to kaž­kas min­ty­se pa­lie­pė at­ si­neš­ti būg­ną ir at­lik­ti ri­tua­lą sep­ tin­tą mer­gi­nos sa­vi­žu­dy­bės die­ną. Va­le­ri­jų tar­si kaž­kas val­dė: jis nu­ va­žia­vo pas pen­kis būg­nus tu­rin­ tį mu­zi­kan­tą, jau ži­no­jo, ko­kį jam pa­sko­lins. „Kur ber­žy­nė­lis pas jus?“ – at­ va­žia­vęs su būg­nu pa­klau­sė mer­ gi­nos gi­mi­nių, o šie jau ne­si­ste­bė­ da­mi nu­ve­dė į vie­tą prie šal­ti­nė­lio ir ber­žų, kur la­bai mėg­da­vo žais­ti mer­gi­na. „Ten ir at­li­kau ri­tua­lą, ku­rio pa­ts ne­su­vo­kiau, – ra­miai kal­bė­jo iš­var­ gęs Su­bai, ku­rio var­das reiš­kia są­ sa­ją su van­de­niu. – Ir tik daug vė­ liau su­ži­no­jau, kad to­se vie­to­se se­no­vės ša­ma­nai mi­ru­sių­jų sie­las pa­ly­dė­da­vo į ki­tą pa­sau­lį sep­tin­tą­ ją mir­ties die­ną.“

si iro­ni­zuo­da­mas, kad kai ku­rie šiuo­lai­ki­niai ša­ ma­nai yra ak­to­riai. Per ri­tua­lus Va­le­ri­jus ne­nau­do­ ja jo­kių ha­liu­ci­no­ge­ni­nių gry­bų ar nar­ko­ti­kų, al­ko­ho­lio. Tai daž­niau­ siai nau­do­ja tie, ku­riems neuž­ten­ ka sa­vo ener­gi­jos, ar­ba ak­to­riai. Ša­ma­nas ne­pra­ra­dęs ir hu­mo­ro jaus­mo, to­dėl juo­kia­si iš kai ku­rių vi­sa­ži­nių: „Pa­me­nu, kai vie­nas to­ kių pa­si­gy­rė, kad ma­to 36 ga­lak­ti­ kas, o aš – 19. Tuo­met jam sa­kau: tu tik 19?! Su šiuo būg­nu aš su­kū­ riau vi­sa­tą.“ Va­le­ri­jus juok­da­ma­sis prieš ke­ le­rius me­tus at­šau­kė ir pa­sau­lio pa­bai­gą 2012 m., pa­ste­bė­jęs, kad nio­ko­ja­ma gam­ta kaip gy­va­tė kei­ čia odą. „Ga­li­ma iš­gy­dy­ti daug li­gų. Ypač sie­los ar at­si­ra­du­sias nuo dep­re­si­ jos, ner­vų. Ga­li­ma iš­gy­dy­ti, tiks­ liau, ap­ra­min­ti ir vė­žį. Ir žmo­gus gy­ve­na su juo net 50 me­tų, – jau rim­tai sa­kė Su­bai. – Aš tik tar­pi­ nin­kas tarp žmo­nių ir dva­sių. Pa­ dė­ti ga­li­ma be­veik vi­siems. Vis dėl­to žmo­gus tu­ri la­bai la­bai no­rė­ ti gy­ven­ti ir la­bai la­bai ti­kė­ti že­me, gam­ta. Mes ga­li­me ir tu­ri­me gy­ ven­ti neap­gau­di­nė­da­mi, ne­žu­dy­ da­mi, gerb­da­mi vy­res­nius žmo­nes ir my­lė­da­mi.“ Jis la­bai griež­tai per­spė­ja sa­ vo mo­ki­nius, kai Sa­ja­nų kal­nuo­ se, kur daž­nai bū­na ne tik va­sa­rą, bet ir žie­mą, jie pri­sie­kia nie­ka­da

Ant na­me­lio sie­nų ka­bo pie­ši­niai. Juo­se vaiz­duo­ja­mi po­že­mi­nį, vi­ du­ri­nį ir aukš­tes­nį­jį pa­sau­lį sim­ bo­li­zuo­jan­tys būg­nai, ku­rių at­vy­ kęs pas Pet­rą ša­ma­nas pa­ga­mi­no net 11. Be­je, že­mes­nio ran­go ša­ma­nai pul­gos, ku­rie at­lik­da­vo pa­pras­tus ri­tua­lus, tu­rė­jo po vie­ną, o di­die­ ji ša­ma­nai pud­gur, ku­rie at­lik­da­vo itin sun­kius ri­tua­lus, gy­dy­da­vo net ir ne­vai­sin­gu­mą, sun­kias li­gas, iki de­vy­nių būg­nų. O kas yra būg­nas ša­ma­nui Su­ bai? „Ooo, – at­ro­do, ša­ma­no nuo­var­ gis din­go. – Tai šir­dies pla­ki­mas, vi­sa­tos gar­sas, že­mė, mė­nu­lis, ra­ tas. Tai la­bai daug kas ir vis­kas kar­ tu.“ Vis­kas grįž­ta ra­tu? Ma­žu­tės daug ką ma­tan­čios Va­le­ri­jaus akys pri­ta­ ria­mai šyp­so­si: „Taip. Vi­sa­da.“ Ir ne­ver­ta net klaus­ti, ar jis ti­ki ki­tu gy­ve­ni­mu? „Ne­ti­kiu. Aš ži­nau... – ša­ma­nas Su­bai pa­žvel­gia tie­siai į akis ir po aki­mir­kos mos­te­lė­ja ran­ka į pa­tal­ pą, ku­rio­je kal­ba­me. Čia yra na­ me­lis? Ti­ki­te? O kam ti­kė­ti, kad jis yra, jei tai ir ži­no­te.“

„„Unikalu: se­no­vi­niai ri­tua­lai per pilnatį prie lau­žo – dau­giau nei eg­zo­ti­ka. 

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ne­ga­li­ma ka­riau­ti su gam­ta. Van­duo, me­džiai, mė­nu­lis, ug­nis... Vi­sa tai gy­ va, vi­sa tai – sti­chi­ jos, dva­sios. Tuo­met be­si­ren­gian­tis pa­ro­dai ir iš­va­ka­rė­se iki vė­lu­mos dar su­ve­ny­ rus iš me­džio ga­mi­nęs dai­li­nin­kas V.Če­bo­ča­ko­vas nu­spren­dė trum­ pam, 30–40 mi­nu­čių, pa­gerb­ti nu­ si­žu­džiu­sią 18 me­tų žmo­nos duk­ te­rė­čią. „Jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma atim­ ti ne tik sve­ti­mos, bet ir sa­vo gy­ vy­bės,  – pa­kel­ta bal­so in­to­na­ci­ja per­spė­ja Su­bai. – Tai – prieš gam­ tą, prieš die­vus. Tai pa­ts bai­siau­ sias da­ly­kas. Gy­vy­bę da­vė aukš­tes­ nė jė­ga, ir ne­tu­ri tei­sės jos atim­ti. Kai ateis lai­kas, mes vi­si ten nuei­ si­me. Net jei la­bai sun­ku, rei­kia iš­ kęs­ti, nes tai – iš­ban­dy­mas. Kaip ir

Nes­to­ko­ja hu­mo­ro jaus­mo

Ne, jis vi­sų li­gų neiš­gy­do ir ger­bia gy­dy­to­jus bei me­di­ci­ną. Juo­kia­

būg­no ne­nau­ do­ti blo­giui. „Po to ga­li kal­tin­ti tik sa­ve, nes anks­čiau ar vė­liau su­lauk­si at­ sa­ko“, – sa­ko ša­ma­nas. Būg­nas – šir­dies pla­ki­mas


22

Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

aukštyn žemyn

„„Ištvermingieji: šešiolika septintosios misijos į Sibirą dalyvių, sukorę tūkstančius kilometrų, neprarado energijos, nes jie jauni, jų kelionės tikslas šventas, o tai stiprina. 

Cha­ka­si­jo­je lie­tu­via Nuos­ta­bi gam­ta ir drau­giš­ki žmo­nės. Tai la­biau­siai įstri­go dvi sa­vai­tes Si­bi­re, Cha­ka­si­jos kraš­te, pra­lei­du­siai Lie­tu­vos svei­ka­ tos moks­lų uni­ver­si­te­to me­di­ci­nos fa­kul­te­to III kur­so stu­den­tei Ie­vai Gus­tai­tei. „„Skanu: „Ryte atsikėlę mūsų komandos vaikinai priskynė visą kibirą

aviečių merginoms“, – gardesniais pusryčiais mėgavosi Ieva.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Lie­tu­viš­ka kal­ba – po 20 me­tų

„„Smalsios: rytais misijos dalyvius dažnai pažadindavo mūkiančios kar-

vės, kurios prieidavo prie pat joms nematytų objektų – palapinių.

„„Šventa: merginoms buvo graudu, tvarkant Balachtašo kapines, kurios

smarkiai skiriasi nuo išpuoselėtų Lietuvoje.

„La­bas ry­tas“, – la­bai neįp­ras­tai nu­skam­bė­jo lie­tu­vių kal­ba už tūks­ tan­čių ki­lo­met­rų, to­li­mo­jo­je Cha­ ka­si­jo­je, juo­lab dvi sa­vai­tes ne­gir­ dė­jus gim­to­sios kal­bos. Lie­tu­viš­kai svei­ki­no­si Eduar­das Za­gols­kis – 1948 m. iš­trem­tas į Si­ bi­rą ir aš­tuo­ne­rius me­tus pra­lei­dęs už spyg­liuo­tos tvo­ros la­ge­riuo­se. „Jis bu­vo be­ne ryš­kiau­sias ir įdo­ miau­sias mū­sų su­tik­tas žmo­gus“, – ne­slė­pė 21 me­tų kau­nie­tė stu­den­ tė, vie­na iš še­šio­li­kos sep­tin­to­sios iš ei­lės „Mi­si­ja Si­bi­ras“ da­ly­vių. Ji su ko­man­dos na­riais Si­bi­re nu­ va­žia­vo apie 2 000 ki­lo­met­rų, ap­ lan­kė As­ki­zo, Cha­ro­jaus, Ci­bu­los, Ime­ko, Ju­zi­kų, Mi­ziu­go­lo, Tan­zi­ bė­jaus, Ust-Aba­ka­no ka­pi­nai­tes. Ma­tu­ro kai­me­ly­je eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai pa­sta­tė iš Lie­tu­vos at­si­ vež­tą tau­to­dai­li­nin­ko Vid­man­to Za­kar­kos su­kur­tą me­di­nį pust­re­ čio met­ro aukš­čio kry­žių. „Su Eduar­du la­bai šil­tai bend­ra­ vo­me dau­giau nei va­lan­dą. Jis bu­vo ne­pap­ras­tai lai­min­gas vėl kal­bė­da­ mas lie­tu­viš­kai ir su­si­grau­di­no, kad tur­būt jau pa­sku­ti­nį kar­tą gy­ve­ni­ me kal­ba gim­tą­ja kal­ba, Eduardui – 83-ieji“, – apie tau­tie­čio emo­ci­jas pa­sa­ko­jo Ie­va. Trem­ti­nys pri­si­pa­ži­no, kad 20 me­tų lau­kė ir kiek­vie­ną die­ną ti­kė­

jo, kad dar pa­ma­tys lie­tu­vius. Ke­lią iki jo na­mų mi­si­jos da­ly­viams nu­ ro­dė ru­siš­kai kal­ban­ti par­duo­tu­ vės dar­buo­to­ja, ku­rios var­das, be­ je, lie­tu­viš­kas. Žmo­nių ne­su­ža­lo­ta gam­ta

„Per die­ną tu­rė­da­vo­me įveik­ti po ke­lis šim­tus ki­lo­met­rų, to­dėl daž­nai vyk­da­vo­me iš­nuo­mo­tais au­to­bu­ siu­kais, ku­riuo­se bū­da­vo 14 vie­tų, – šyp­so­jo­si ke­lio­nės sun­ku­mų ne­pa­bi­ jo­ju­si mer­gi­na. – Juo­kau­da­vo­me, kad su­si­grūs­ti pa­dė­da­vo pa­tir­tis, įgy­ ta žai­džiant žai­di­mą tet­ris. Juk kiek­ vie­nas dar tu­rė­jo­me po 15–20 ki­log­ ra­mų sve­rian­čias kup­ri­nes.“ Be­je, per vie­ną to­kią ke­lio­nę au­ to­bu­siu­ku iki Ma­tu­ros per­kai­to ven­ti­lia­to­riai. Iš po sė­dy­nių ėmė pūs­ti karš­tą orą: 20 ki­lo­met­rų, kai už lan­go še­šė­ly­je bu­vo apie 30 laips­nių karš­čio, pri­ly­go ke­lio­nei po pra­ga­rą. „Tur­būt sun­kiau­sia ir bu­vo pa­ kęs­ti karš­tį, nors oro tem­pe­ra­ tū­ra smar­kiai šo­ki­nė­jo, nak­ti­mis nu­kris­da­vo iki 10 laips­nių ši­lu­ mos, – pa­sa­ko­jo Ie­va. – Be­je, smar­ kiai keis­da­vo­si ir gam­tos pei­za­žas: nuo ste­pių, pie­vų iki ža­liuo­jan­čių tan­kių miš­kų.“ Žmo­nių ne­su­ža­lo­ta ir ne­pa­lies­ta gam­ta be­ne la­biau­siai su­ža­vė­jo vi­ sus lie­tu­vius, ku­rie daž­niau­siai gy­ ven­da­vo pa­la­pi­nė­se. „Keis­tai ma­lo­nu bu­vo ger­ti šal­ti­ nių bei upe­lių van­de­nį ir jaus­ti ty­

rą, nuo­sta­bų sko­nį“, – džiau­gė­si bū­si­mo­ji me­di­kė. Vai­ras de­ši­nė­je pu­sė­je

Lau­ki­nių žvė­rių lie­tu­viai ne­su­ti­ko, nors 30 ki­lo­met­rų žy­gy­je į tai­gą, kur gam­ta dar gra­žes­nė, bu­vo už­ ti­kę lo­kio pėd­sa­kų. Ne­di­de­liuo­se mies­te­liuo­se prie pa­la­pi­nių tu­ris­tus kar­tais ap­lan­ky­ da­vo be­si­ga­nan­čios ir žmo­nių ne­ si­bai­dan­čios kar­vės, ož­kos, kiau­ lės, ark­liai.

Žmo­nių ne­su­ža­lo­ta ir ne­pa­lies­ta gam­ta be­ne la­biau­siai su­ ža­vė­jo vi­sus lie­tu­ vius. Keis­tai ma­lo­ nu bu­vo ger­ti šal­ti­ nių bei upe­lių van­ de­nį ir jaus­ti ty­rą, nuo­sta­bų sko­nį. „Juo­kau­da­vo­me, kad Cha­ka­si­ jos ke­liuo­se ne­rei­kia gu­lin­čių po­ li­ci­nin­kų, nes kai­me­lių ar ne­di­ de­l ių mies­te­l ių gat­v ė­se daž­n ai ga­nė­si na­mi­niai gy­vū­nai“, – juo­ kė­si Ie­va. Mies­tų ke­liai ge­ri, ta­čiau ekst­ re­ma­lių po­jū­čių su­teik­da­vo mėgs­ tan­tys grei­tai va­ži­nė­ti vai­ruo­to­jai,


23

Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

aukštyn žemyn

„„Savi: E.Zagolskio (kairėje) troškimas išsipildė – jis sutiko lietuvių.

Ievos Gustaitės nuotr.

„„Tremtinys: tai dabartinis E.Zagolskio, kilusio iš Lazdijų rajono, Kapčiamiesčio, namas.

„„Misija: vaikinai tvirčiau į žemę įkasė ne vieną kryžių.

ai jau­tė­si su­grį­žę 40 me­tų į praei­tį ypač lenk­da­mi ben­zin­ve­žius,  – Cha­ka­si­jo­je daug au­to­mo­bi­lių, ku­rių vai­ras de­ši­nė­je pu­sė­je. To­dėl į ki­tą eis­mo juos­tą iš­nir­da­vo be­veik vi­sas au­to­mo­bi­lis, kol vai­ruo­to­jas ga­lė­da­vo įver­tin­ti si­tua­ci­ją. Ke­liau­to­jams vie­ti­niai paaiš­ki­no, kad ja­po­niš­kus Ki­ni­jo­je ga­mi­na­mus au­to­mo­bi­lius jie per­ka la­bai pi­giai. Cha­ka­si­jo­je ne­drau­džia­ma va­ži­nė­ti au­to­mo­bi­liais, ku­rių vai­ras yra de­ ši­nė­je pu­sė­je. Vis dėl­to grei­tį mėgs­tan­tys cha­ ka­sai bi­jo į au­to­mo­bi­lį priim­ti dau­giau nei ke­tu­ris ke­lei­vius, nes po­li­ci­ja fil­muo­ja ir bau­džia pa­žei­ dė­jus. „Kar­tą vie­nam vai­ruo­to­jui grei­ tį vir­ši­jus maž­daug 50 ki­lo­met­rų, jis tu­rė­jo su­mo­kė­ti 10 li­tų bau­ dą“,  – ste­bė­jo­si ne­di­de­le bau­da stu­den­tė. Ko­šės ir bul­vės

„Par­duo­tu­vė­se pre­kės ne­pi­gios ir daug jų kai­nuo­ja bran­giau nei Lie­ tu­vo­je, – tei­gė Ie­va. – Daug pi­ges­ nis bu­vo tik ben­zi­nas.“ Mies­te­lių par­duo­tu­vė­se par­duo­ da­mos ir mais­to, ir ūki­nės pre­kės. Pas­ta­ro­sios – tai kir­viai, kas­tu­vai, bo­tai. Mais­tas, anot ke­liau­to­jų, to­ li gra­žu ne­pri­lygs­ta lie­tu­viš­kai ko­ ky­bei. Sa­vo au­to­mo­bi­lius, daž­niau­siai ži­gu­lius ar­ba ja­po­niš­kus, cha­ka­sai mėgs­ta puoš­ti: vi­du­je iš­klo­ti kai­ liai, žyb­si lem­pu­tės, ka­bo įvai­riau­ si žais­liu­kai, bum­bu­lai. „Jau­ni­mas mėgs­ta va­ži­nė­ti mo­ to­cik­lais, ku­rių prie vie­no na­mo ma­ty­da­vo­me po tris, ke­tu­ris,  – įspū­džius iš Si­bi­ro pa­sa­ko­jo kau­ nie­tė. – Cha­ka­sai mie­lai pa­vė­žė­jo mū­sų ope­ra­to­rių ir nuo­lat siū­ly­da­ vo­si pa­dė­ti.“ Vie­tos gy­ven­to­jai lie­tu­viams bu­ vo la­bai drau­giš­ki. Ly­gi­nant su lie­ tu­viais ir ki­tais eu­ro­pie­čiais, jie

gy­ve­na var­gin­gai, bet yra dos­nūs – pa­si­da­ly­da­vo vis­kuo, ką tu­ri. „Daž­niau­siai vai­šin­da­vo bul­vė­ mis, ku­rių mie­lai iš­si­kep­da­vo­me, paį­vai­rin­da­mi ko­šių me­niu, – šyp­ te­lė­jo Ie­va. – Ke­lis kar­tus mais­to mums pa­rū­pi­no gim­tą­ja kal­ba ne­ kal­ban­tis dar vie­nas su­tik­tas lie­tu­ vis, var­du Juo­zas.“ Gam­ti­niai rei­ka­lai ir du­šas

„Tu­ri­me duo­nos, sto­gą virš gal­ vos, gra­žią gam­tą, ir už­ten­ka. Ko dar rei­kia?“ – ne­re­tai kal­bė­da­ vo vie­ti­niai, o lie­tu­viai jau­tė­si tar­ si lai­ko ma­ši­na nu­vy­kę 30–40 me­ tų į praei­tį. Ša­ma­nais gar­sė­jan­čio­se vie­to­vė­ se lie­tu­viai ma­tė me­džių, ap­ka­bi­ nė­tų spal­vo­tais po­pie­riu­kais. Čia, daž­niau­siai kal­nų pa­pė­dė­se, tar­ pi­nin­kais tarp gy­vų­jų ir mi­ru­sių­jų pa­sau­lių sa­ve va­di­nan­tys žmo­nės at­lie­ka apei­gas. „Prie ka­pų sto­vi sta­liu­kas, kė­dės. Pa­dė­ta už­kan­dos, sal­du­my­nų, deg­ ti­nės. Jie mi­ru­sie­siems vi­sa­da pa­ lie­ka au­kų ir su mais­tu bei gė­ri­mu pa­mi­ni išė­ju­siuo­sius ana­pi­lin“, – tę­sė pa­sa­ko­ji­mą I.Gus­tai­tė. Pak­laus­ta, koks mais­tas įsi­mi­nė, Ie­va iš­sky­rė... ar­ba­tą. Ją pa­tiek­da­ vo itin sal­džią: cuk­rus puo­de­ly­je net neiš­tirp­da­vo. Ki­tą die­ną lie­tu­ viai su­ži­no­jo, kad į puo­de­lį įdė­da­ vo net ke­tu­ris di­de­lius val­go­muo­ sius šaukš­tus cuk­raus. „Dar vie­nas da­ly­kas nu­ste­bi­no, kai kar­tą nak­vo­jo­me vieš­bu­ty­je „Druž­ba“, – nu­si­juo­kė Ie­va. Lie­tu­viai net vie­nas ki­to kam­ba­ riuose ieš­ko­jo ir ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad nie­kur nė­ra du­šo ka­bi­nos. Ir tik vė­liau su­vo­kė, kad 30 cm erd­vė tua­le­to sie­no­je ir yra ta ka­bi­na. „Paė­męs žar­ną su čiau­pu tu­rė­ jai ap­si­praus­ti, nors van­duo lie­jo­ si tie­siai ant kriauk­lės, že­mės“, – juo­kė­si I.Gus­tai­tė.

„„Eismas: motociklai su priekabomis – populiari transporto priemonė Sibire.

„„Keleiviai: naminių gyvulių apstu Sibiro kaimų ir net miestelių gatvėse.


24

Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

aukštyn žemyn

Tik keturi G.Liau­dans­koSva­ro „taip“ Da­rius Sė­le­nis Gy­ve­ni­me daž­nai tu­ri­me pa­si­rink­ ti vie­ną ar ki­tą ke­lią. Vi­du­rio nė­ra. Taip ir mū­sų žai­di­me. De­vy­ni klau­ si­mai, de­vy­ni at­sa­ky­mai – tik „taip“ ar­ba „ne“.

„La­bai no­rė­jo­si pa­ko­men­tuo­ti kai ku­riuos klau­si­mus, ypač pa­sku­ti­ nį“, – po grei­tos ap­klau­sos šyp­so­ da­ma­sis pri­si­pa­ži­no dai­ni­nin­kas, gru­pės „G&G Sin­di­ka­tas“ ly­de­ris Gab­rie­lius Liaudanskas–Svaras.

Ne­si­leisk ap­gau­na­ mas iš­vaiz­dos. Tik­ ro­vė vi­suo­met yra vie­na vie­nin­te­lė. 36-erių Dia­na Mar­ ti­nė­lė ti­ki­na: jai pui­ kiai tin­ka šie gar­ saus ja­po­nų ra­šy­to­ jo Ha­ru­ki Mu­ra­ka­mi žo­džiai, nors dauge­ liui ši moteris atro­ do kaip iš­si­šo­kė­lė, lė­lė Bar­bė ar fy­fa.

– Die­na ge­riau už nak­tį? – Ne (po ne­trum­pos pau­zės). – Jūs – už mir­ties baus­mę? – Ne (il­giau­sia iš vi­sų at­sa­ky­mų, 7 sek., pau­zė). – Šu­nys ge­riau nei ka­tės? – Taip. – La­bai daug pi­ni­gų yra ge­riau už sie­los gro­žį? – Ne (la­bai grei­tas at­sa­ky­mas). – Mo­ka­te Lie­tu­vos him­no žo­ džius? – Taip (grei­čiau­sias at­sa­ky­mas). – Žie­ma ge­riau už va­sa­rą? – Ne. – Lie­tu­vai rei­kia eu­ro? – Ne. – Di­džiau­sias plėš­rū­nas že­mė­ je yra žmo­gus? – Taip. – Ti­ki­te po­mir­ti­niu gy­ve­ni­ mu? – Taip.

„„Ap­gau­lin­ga: Dia­na tvir­ti­na, kad jos iš­vaiz­da ne­nu­sa­ko vi­daus. 

D.Mar­ti­nė­lė ga­lė­tų bend­rau­ti ir su gangs­te­riu, ir su ku­ni­gu Da­rius Sė­le­nis

lek­ci­ją. Ypač mėgs­tu Ste­ve­no Kin­ go kny­gas.

– Dia­na, kas ta iš­si­šo­kė­lė rau­ do­no­mis su­kne­lė­mis, gi­lio­mis iš­kirp­tė­mis ir aukš­ta­kul­niais? – Ko­dėl iš­si­šo­kė­lė? Lie­tu­vo­je be­ne kas ant­ra mo­te­ris blon­di­nė. Daug iš jų vil­ki ryš­kias su­kne­les ir avi aukš­ ta­kul­nius.

– Ba­te­lių ko­lek­ci­ją? At­leis­kit, o tai – ne tuš­ty­bė? – Tai – mo­te­riš­ka silp­ny­bė. Ne­jau tu­riu ko­lek­cio­nuo­ti vi­nis? Kaž­kas ko­lek­cio­nuo­ja pa­veiks­lus, aš – ba­ te­lius. Ne­tu­riu ža­lin­gų įpro­čių – ne­rū­kau, ne­var­to­ju al­ko­ho­lio, lan­ kau jo­gą, nie­kam ne­prie­kaiš­tau­ju, nie­ko ne­smer­kiu. Jei žmo­nės spren­džia pa­gal iš­ vaiz­dą, plau­kų spal­vą apie ki­tą, tai jie pa­tys tuš­ti.

d.selenis@kaunodiena.lt

– Papasakokite apie sa­ve: ko­ kia jūsų profesija, ką veikiate? – Ne­su nei šo­kė­ja, nei spor­ti­nin­ kė, nei dai­ni­nin­kė. My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te bai­giau tei­sę ir val­dy­ mą. No­rė­jau sto­ti į psi­cho­lo­gi­ją, bet ne­pa­vy­ko. Dir­bu tarp­tau­ti­nių ry­šių eks­per­ te. Bend­ra­dar­biau­ja­me su ES ša­lių žem­dir­bių or­ga­ni­za­ci­jo­mis, da­li­ja­ mės bend­ra pa­tir­ti­mi apie ES pa­ ra­mos ga­vi­mo ir pa­nau­do­ji­mo ga­ li­my­bes. – Pik­tas lie­tu­vis pa­sa­kys: dar­ bas per pa­žin­tis? – Esu iš­si­la­vi­nu­si, tad pa­žin­čių ne­rei­kė­jo. Kau­no vers­lo ko­le­gi­jo­ je įgi­jau sek­re­to­rės-re­fe­ren­tės spe­ cia­ly­bę, bai­giau PRAG­MA mo­ky­ mo cent­ro bu­hal­te­rių kur­sus, mo­ku lais­vai ru­siš­kai, ang­liš­kai, da­bar dar mo­kau­si pran­cū­zų kal­bos. Dar mo­kyk­lo­je bu­vau pir­mū­nė. – Hm... Teo­riš­kai skam­ba so­ li­džiai. Jums ga­li­ma pri­tai­ky­ti ja­po­nų ra­šy­to­jo H.Mu­ra­ka­mi po­sa­kį: „Ne­si­leisk ap­gau­na­ mas iš­vaiz­dos. Tik­ro­vė yra vie­ na vie­nin­te­lė“? – Bū­tent. Ne­ga­li­ma pa­si­kliau­ti iš­ vaiz­da. Juk be­veik nie­kas ne­ži­no ma­no vi­daus.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Dia­nos Mar­ti­nė­lės asmeninio archyvo nuotr.

– Koks jis? – Mėgs­tu siau­bo, mis­ti­nius fil­mus, la­bai daug skai­tau, tu­riu ne tik ba­ te­lių, bet ir fan­tas­ti­nių kny­gų ko­

Ne­jau tu­riu ko­lek­ cio­nuo­ti vi­nis? Kaž­ kas ko­lek­cio­nuo­ja pa­veiks­lus, aš – ba­ te­lius. – Ci­tuo­ju iš in­ter­ne­to: „Kry­ puo­ja ne­ly­giu Kau­no se­na­mies­ čio grin­di­niu su aukš­ta­kul­niais. Juk ne­pa­to­gu.“ – Aš pui­kiai jau­čiuo­si! Esu tik 163 cm ūgio, to­dėl su aukš­ta­kul­ niais jau­čiuo­si pa­ky­lė­ta. Kaip sa­ ko Chris­tia­nas Lou­bou­ti­nas (gar­sus mo­te­riš­kos ava­ly­nės di­zai­ne­ris  – aut. pa­st.), svar­biau­sia yra po­ žiū­ris. Už­sie­ny­je pil­na žvaigž­džių, ku­rios kas­dien vaikš­to avė­da­mos aukš­ta­kul­nius. – Kas jums yra žvaigž­dės? – Jen­ni­fer Lo­pez, Beyon­ce, La­dy Ga­ga, Ri­han­na, Sha­ki­ra, Vic­to­ria Beck­ham... Ne­su­reikš­mi­nu iš­vaiz­dos. Tam ski­riu 10 mi­nu­čių. Jei į tai at­krei­ pia dė­me­sį ki­ti, gal jie su­reikš­mi­na? Ch.Lou­bou­ti­nas sa­kė: „Jei ta­ve ap­ kal­ba, va­di­na­si, esi prie­ky­je.“ – Psi­cho­lo­gai pa­sa­kys, kad daž­niau­siai ryš­kiai, rau­do­nai

be­si­ren­gian­tys žmo­nės no­ri dė­me­sio. – Bet aš ir na­mie vil­kiu ryš­kius dra­ bu­žius. No­riu, kad žiū­rė­tų sie­nos ar my­li­mi šu­ne­liai? Tie­sa, dė­me­sys yra ma­lo­nu, bet to ne­su­reikš­mi­nu. – Apie ką mėgs­ta dis­ku­tuo­ti D.Mar­ti­nė­lė? – Apie po­mir­ti­nį gy­ve­ni­mą, dva­ sias, pa­ra­nor­ma­lius reiš­ki­nius, žmo­nių san­ty­kius, iš­ti­ki­my­bę, at­ si­da­vi­mą. Tai, de­ja, ne­ver­ti­na­ma. Aš su vi­sais ran­du bend­rą kal­bą. – Ir su gangs­te­riu, ir su ku­ni­gu? – Be abe­jo­nės! Ir ga­lė­čiau už­duo­ti jiems daug klau­si­mų (juo­kia­si). Ko aš pa­klaus­čiau gangs­te­rio? Kaip ten jū­sų pa­sau­lis: ar tik­rai pa­vo­ jin­gas, ar tik­rai blo­gas, kaip at­ro­ do. Vi­si yra žmo­nės, ma­nau, kad jie nė­ra vi­sai smu­kę, taip pat tu­ri dva­ si­nį pa­sau­lį, ne tik šau­do ir gau­do... Ku­ni­go? Ar iš­ties ma­no­te, kad yra Die­vas ir ko­dėl jis neat­sa­ko į žmo­ nių mal­das? – Pas­ta­ruo­ju me­tu esa­te daž­na vieš­nia šou ren­gi­niuo­se. Ne­bi­ jo­te, kad įsuks tuš­ty­bės ka­ru­ se­lė? – Ap­lin­ky­bių su­ta­pi­mas. Bet ne­ ma­tau prie­žas­čių at­si­sa­ky­ti. Esu jau­na, to­dėl rei­kia vis­ką iš­nau­do­ti. Ateis lai­kas, kai ne­be­tu­rė­siu to­kios ga­li­my­bės. Aš lan­kau­si ir pa­ro­do­se, teat­ruo­se, ki­ne. O žmo­nės spren­džia apie ma­ne iš dvie­jų ren­gi­nių po po­ rą va­lan­dų per mė­ne­sį? Te­gul vis­ką, ką gal­vo­ja, pa­sa­ko į akis. – Ir dar va­di­na lė­le Bar­be, tei­ gia, kad Dia­na į vei­dą pri­si­lei­ du­si hia­lu­ro­no rūgš­ties ar­ba bo­tu­li­no, pa­tem­pu­si odą, pa­ si­da­riu­si lū­pų ir krū­tų plas­ti­nę ope­ra­ci­ją. – (Šyp­so­si) Esu dar jau­na, to­dėl jos ne­rei­ka­lin­gos.

– Ko­kia di­džiau­sia jū­sų cha­ rakterio ver­ty­bė? – Ma­ni­mi ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti. Esu links­m a, be­s i­š yp­s an­t i, drau­ gai va­di­na sau­le. Ver­ty­bės? Iš­ ti­ki­my­bė, lo­ja­lu­mas, šil­ti san­ty­ kiai. La­bai ne­mėgs­tu ste­reo­ti­pų. Jei blon­di­nė su trum­pa rau­do­na su­kne­le – tai kvai­la, o bru­ne­tė su il­gu si­jo­nu – pro­tin­ga? Man ne­ svar­bu sek­sua­li­nė orien­ta­ci­ja, esu to­le­ran­tiš­ka. Ka­te­go­riš­ka esu gy­ vū­nų skriau­dė­jams. Tu­riu du šu­ nis, ka­ti­ną. My­liu ar­ti­muo­sius, 17 me­tų sū­nų, už­sii­man­tį leng­vuo­ju kul­tū­riz­mu. – Į ko­kią as­me­ny­bę no­rė­tu­mė­ te ly­giuo­tis? – Tik­rai ne į šo­kė­jus ar dai­ni­nin­kus. Jų daug. Tai – me­no žmo­nės. Ko­kie? Vi­sų neiš­var­dy­siu. – Kas jū­sų drau­gas, su ku­riuo esa­te daž­nai ma­to­ma Kau­ne? – Ne šou pa­sau­lio, ne vers­li­nin­kas. Pap­ras­tas žmo­gus. – Kve­pia ves­tu­vė­mis? – Rei­kia ras­ti už ko te­kė­ti (kva­to­ ja­si). – Hm... Tu­ri­te drau­gą, bet... Va­di­na­si, yra ga­li­my­bė ki­tiems? Koks jis tu­rė­tų bū­ti? Esa­te sa­ kiu­si, kad tik su „Pors­che“ ne­ su­vi­lios. – Per pen­ke­rius me­tus drau­gys­tės ne­su net su­si­ža­dė­ju­si, tad... Svar­b iau­s ia – bend­ra­v i­m as. Tie­s a, su tro­l ei­b u­s o vai­r uo­t o­ ju ne­d rau­gau­č iau. Svar­b u, kad bū­t ų pa­n a­š aus so­c ia­l i­n io, o tai ne­reiš­k ia fi­n an­s i­n io, sluoks­n io. Ga­l i bū­t i in­t e­l i­gen­t as, ne­t e­k ęs dar­b o... – ... ar­ba moks­li­nin­kas, už­dir­ ban­tis 2500 li­tų per mė­ne­sį? – Ži­no­ma!


25

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

menas ir pramogos

Ty­los eksp­re­si­ja A.Sa­muo­lio ple­ne­re

„„Akys: tarp pirmųjų plenero parodos svečių – ir šeimininkės.

„„Erdvė: tradicinė A.Samuolio plenero vieta – pažaislio vienuolyno ansamblis – pakeri dailininkus tapybiš-

kumu ir sakralumu.

Pa­žais­lio vie­nuo­ ly­no ap­sup­ty dai­ li­nin­kai ir vėl bu­ vo su­si­bū­rę į ple­ne­ rą gar­siam lie­tu­vių ta­py­to­jui An­ta­nui Sa­muo­liui at­min­ ti. Kiek dau­giau nei sa­vai­tę me­ni­nin­ kai ta­pė, da­li­jo­si pa­ tir­ti­mi, at­vy­ku­sie­ji iš už­sie­nio su­si­pa­ ži­no su Lie­tu­va ir jos me­nu.

„„Akimirka: paskutiniai pasirengimo parodos atidarymui darbai.  

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Ty­los eksp­re­si­ja

XIX kar­tą vy­kęs A.Sa­muo­lio ple­ ne­ras kaip ir per­nai vy­ko Pa­žais­ lio vie­nuo­ly­ne. „Erd­vę kiek pa­ko­ re­ga­vo užė­ju­si kri­zė, – per ple­ne­ro pa­ro­dos ati­da­ry­mą kal­bė­jo ple­ne­ro or­ga­ni­za­to­rius Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos Kau­no sky­riaus pir­mi­ nin­kas Gin­tau­tas Vai­čys. – Prieš tai šis kas­me­tis ple­ne­ras vyk­da­vo A.Mar­ti­nai­čio dai­lės mo­kyk­lo­je, ta­čiau vie­nuo­ly­no vie­ta – uni­ka­li, są­ly­gos pui­kios – vy­rau­ja ra­my­bė, kiek­vie­nas me­ni­nin­kas tu­ri są­ly­gas kur­ti bei gy­ven­ti at­ski­rai ir tuo pat me­tu vi­si ga­li­me bū­ti kar­tu, tai­gi vis­kas su­si­jun­gia: in­di­vi­dua­lu­mas ir bend­ru­mas, ty­la ir eksp­re­si­ja.“ Ir šį­met iš­li­ko ta pa­ti ple­ne­rą jun­gian­ti idė­ja – ty­los eksp­re­si­ja. „Idė­ja tę­sia­si na­tū­ra­liai, kaip na­ tū­ra­li šio­s vie­to­s ty­la, ji vai­di­na sa­vo vaid­me­nį ir kvie­čiant į ple­ne­rą me­

ni­nin­kus – kiek ty­les­nius, ger­bian­ čius ki­to erd­vę ir Pa­žais­lio is­to­ri­ją, ku­ri įpa­rei­go­ja at­sar­giai pri­si­lies­ti prie is­to­ri­nių ver­ty­bių, ku­rios mus su­pa, glo­bo­ja ir įkve­pia.“ Sa­vi­tos in­terp­re­ta­ci­jos

Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no is­to­ri­jos ir A.Sa­muo­lio jung­tis ryš­kiau­siai at­ si­sklei­dė dai­li­nin­ko Bro­niaus Gra­ žio dar­buo­se, ku­ris, net ati­da­rius pa­ro­dą, vis dar ne­si­trau­kė nuo mol­ber­to. Ki­ti au­to­riai pa­ni­ro į sa­vas idė­jos in­terp­re­ta­ci­jas, sa­vaip iš­reikš­da­ mi ty­lą, eksp­re­si­ją, jos jung­tį, sa­ vo san­ty­kį su A.Sa­muo­lio kū­ry­ba. Pa­vyz­džiui, ta­py­to­jos Ewa Pohl­ ke ta­py­bos dar­buo­se ieš­ko­ma ne išo­ri­nių, o vi­di­nių, dva­si­nių są­ly­ čio taš­kų su A.Sa­muo­liu. Me­ni­nin­ kė iš Var­šu­vos Ka­tia So­ko­lo­va sa­vo pa­veiks­luo­se at­sklei­dė pa­te­kan­čios sau­lės spal­vų skam­be­sį. Ple­ne­re da­ly­va­vo me­ni­nin­kai iš Kau­no, Vil­niaus bei Var­šu­vos ir

Olš­ty­no (Len­ki­ja): B.Gra­žys, Pat­ri­ ci­ja Jurk­šai­ty­tė, Ais­tė Juš­ke­vi­čiū­tė, Si­gi­ta Mas­laus­kai­tė, Sau­lius Ma­žy­ lis, E.Pohl­ke, K.So­ko­lo­va, Wies­ze­ kas Wia­chows­kis.

Sa­vas tra­di­ci­jas jau tu­rin­tis A.Sa­muo­ lio ple­ne­ras kas­kart uni­ka­lus ir įgau­na sa­vų spal­vų, to­kių, ku­rias jam su­tei­kia ja­me da­ly­vau­jan­tys me­ni­nin­kai. Ke­lio­nė į Švei­ca­ri­ją

Prieš ple­ne­rą Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ ne A.Sa­muo­lio pėd­sa­kų bu­vo ieš­ ko­ma Švei­ca­ri­jo­je. „No­rė­jo­me pa­ lik­ti nors ko­kią lie­tu­viš­ką žy­mę: pa­mink­lą, at­mi­ni­mo len­tą, bent už­ra­šą Švei­ca­ri­jos Lei­si­no mies­to

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

ka­pi­nė­se, kur pa­lai­do­tas lie­tu­vių ta­py­to­jas, ta­čiau šis pla­nas ne­pa­ vy­ko, nes vie­ti­nė val­džia to da­ry­ti ne­lei­do, ta­čiau mi­nė­jo, kad gal­būt tai bus ga­li­ma pa­da­ry­ti po dve­ jų me­tų, kai tos ka­pi­nės bus nau­ jai tvar­ko­mos“, – pa­sa­ko­jo į Švei­ ca­ri­ją su bū­re­liu dai­li­nin­kų vy­kęs G.Vai­čys. Vis dėl­to lie­tu­vių ta­py­to­jai ap­si­ džiau­gė ne­ti­kė­tai vie­no­je ten gy­ ve­nan­čio­je šei­mo­je ap­ti­kę ori­gi­ na­lų A.Sa­muo­lio ta­py­tą pa­veiks­lą: 1932 m. nu­ta­py­ta da­bar tą pa­veiks­ lą tu­rin­čios mo­ters ma­ma, ku­ri tuo me­tu dar tik mo­ki­nu­kė. „Tai, už­sa­ko­ma­sis pa­veiks­las, ta­py­tas iš nuo­trau­kos, ku­ris įpa­ rei­go­jo dė­ti ak­cen­tus kiek ki­tur – vi­sų pir­ma bu­vo sie­kia­ma pa­na­ šu­mo, ta­čiau vi­si pa­ma­tė­me, kad A.Sa­muo­lis bu­vo di­dis meist­ras, nes pa­veiks­le iš­pil­dy­tas ir pa­na­ šu­mo rei­ka­la­vi­mas, ir aki­vaiz­di ta­ py­bi­nė meist­rys­tė“, – pa­sa­ko­jo G.Vai­čys.

26


26

šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012

menas ir pramogos

„„Potėpiai: kai kurie plenero dalyviai toli neieškojo įkvėpimo objektų – įamžino baroko perlą.

Ty­los eksp­re­si­ja A.Sa­muo­lio ple­ne­re

At­ras­ta­ja­me dar­be, anot 25 pa­šne­ko­vo, gal ir nė­ra tos A.Sa­muo­liui bū­din­gos eksp­re­

sio­nis­ti­nės iš­raiš­kos, vis­gi tai – už­ sa­ko­ma­sis dar­bas, „bet pa­ma­ty­ti bu­vo la­bai įdo­mu, net ne­sua­be­jo­jo­ me, kad tai – A.Sa­muo­lio dar­bas“. Be­je, Švei­ca­ri­jon ke­lia­vę dai­li­ nin­kai ten taip pat su­ren­gė pa­ro­ dą, ku­rio­je vie­ną pa­veiks­lą įsi­gi­ jo vie­ti­nis švei­ca­ras ir kaip tik per ple­ne­rą at­vy­kęs į Kau­ną, sve­čia­ vo­si ta­py­to­jų bū­ry­je, vai­ši­no at­si­ vež­tu Švei­ca­ri­jo­je po­pu­lia­riu sū­riu, pa­sa­ko­jo, kaip jis ga­mi­na­mas. Tra­di­ci­nis ir uni­ka­lus

Sa­vas tra­di­ci­jas jau tu­rin­tis A.Sa­ muo­lio ple­ne­ras kas­kart uni­ka­lus ir įgau­na sa­vų spal­vų, to­kių, ku­ rias jam su­tei­kia ja­me da­ly­vau­jan­

La­bai įdo­mūs jo dar­ bai – švie­sos san­ty­ kis, eksp­re­si­ja, siu­ že­tai, ku­rie at­ro­do la­bai pa­pras­ti, bet iš­ raiš­kin­gi.

tys me­ni­nin­kai. „Jau­čiau­si kaip ro­ ju­je, – įspū­džiais iš ple­ne­ro da­li­jo­si len­kų ta­py­to­ja K.So­ko­lo­va, – nuo­ sta­bios gam­tos ap­sup­tis, di­din­ga, mu­zie­ji­nė ar­chi­tek­tū­ra ir ta­len­tin­ gų dai­li­nin­kų drau­gi­ja.“ Iki šio ple­ne­ro K.So­ko­lo­va ne­ži­ no­jo lie­tu­vių ta­py­to­jo A.Sa­muo­lio kū­ry­bos, ku­ria iš­kart su­si­ža­vė­jo.

„La­bai įdo­mūs jo dar­bai – švie­ sos san­ty­kis, eksp­re­si­ja, siu­že­ tai, ku­r ie at­ro­d o la­bai pa­p ras­ ti, bet iš­raiš­kin­gi, to­dėl dvi­gu­bai džiau­g iuo­s i: da­ly­va­vau ple­n e­ re su įdo­m iais bei ta­l en­t in­gais me­ni­nin­kais ir drau­ge su­si­pa­ži­ nau su neei­li­nio ta­py­to­jo A.Sa­ muo­lio kū­ry­ba, ku­rios at­gar­siai, be jo­kios abe­jo­nės, dar pa­si­reikš ir ma­no kū­ry­bo­je“, – vien ge­rus įspū­džius fik­sa­vo len­kų dai­li­nin­ kė, nors sku­bė­da­ma į Lie­tu­vą ve­ žan­tį trau­ki­nį su­si­žei­dė ko­jos ke­ lio gir­ne­lę. Tie­sa, Lie­tu­vo­je me­di­kai nu­ra­ mi­no, kad nie­ko rim­ta neat­si­ti­ko: rū­p es­t is ir nau­j i įspū­d žiai be­n e ge­riau­siai nu­mal­ši­no skaus­mą ir lei­do at­si­dė­ti kū­ry­bai, bend­ra­vi­ mui, nau­joms emo­ci­joms.

„„Laisva: plenere sukurtų darbų parodos atidarymą nuskaidrino muzika. 

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.


27 3

šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai�������������������������������� 27 Paslaugos���������������������������������������� 27, 28 Parduoda� ������������������������������������������������ 28 Perka� ��������������������������������������������������28, 29 Įvairūs� ������������������������������������������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis� �������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai����������������������� 30 Kviečia� ����������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis��������������������������������� 30 Atsiliepkite!������������������������������������������� 29 Informuoja� �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Profesionalus MASAŽISTAS atliks nugaros ir viso kūno masažą, pagelbės atsiradus problemoms. Taikau klasikinio-energetinio masažo formulę. Tel. 8 611 40 061.

DARBo skelbimai ieško (optinių, varinių)

RYŠIŲ KABELIŲ MONTUOTOJŲ VISOJE LIETUVOJE. Darbo pobūdis: kabelių klojimas, movų montavimas, antenų montavimas. Privalumas: panašaus darbo patirtis, BE, C vairuotojo pažymėjimas. Atlyginimas priklauso nuo darbo patirties ir asmeninių savybių. Gyvenimo aprašymą siųsti faksu (8 37) 460 617 arba e. paštu electronics@electronics.lt.

Reikalinga (-as) profesionali (-us) gyd. odontologo asistentė (-as) Kaune ir Vilniuje (visas darbo krūvis). Gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką siųsti info@dantis.eu. 1000386

Reikalinga moteriškų pėdkelnių (kojinaičių) pakuotoja. Tel. 8 614 08 350. 1000493

AB „Lytagra“ įrankių ir įrangos terminalas ieško sandėlininko. Reikalavimai: atsakingumas, dėmesingumas, tvarkingumas, automobilinio krautuvo vairuotojo pažymėjimas būtų privalumas. Tel. (8 37) 405 404, 8 614 96 693. E. paštas tools@lytagra.lt. 1000613

AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus (-as), baldų apmušėjus (-as), pakuotojus (-as). Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768.

1001053

Anglija! Obuolių, slyvų, aviečių, braškių nuėmimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 993315

EUROCASH1 dirbti Kaune ieško apsaugos darbuotojų. Reikalavimai: vidurinis ir/arba aukštesnis išsilavinimas; sąžiningumas, atsakingumas; nepriekaištinga reputacija. Privalumai: apsaugos darbuotojo pažymėjimas, darbo patirtis. Tel. 8 612 49 081; www.eurocash1.lt. 1000247

Įmonė Kaune ieško staklių priežiūros ir remonto MECHANIKO. CV siųsti e. paštu info@zers.lt. 1000036

Įmonei reikalingas santechnikas-vairuotojas (C kat.). Darbo specifika: kanalizacijos valymas, nuotekų įrenginių priežiūra. Tel. 8 670 71 236, 8 616 72 434. 1000151

Kaune, Žaliakalnyje, esančiai siuvyklai reikalingos (-i) rūšiuotojos (-ai)-pakuotojos (-ai) ir siuvėjos (-ai) siūti plokščiasiūle ir universalia mašinomis trikotažinius gaminius. Darbas viena pamaina. Tel. (8 37) 795 570. 1000279

Laikino įdarbinimo ir personalo atrankos kompanija UAB „Starjobs“ siūlo terminuotą darbą pagalbiniams darbuotojams gamyboje. Norinčiuosius užsiregistruoti prašom atvykti darbo dienomis 14–16 val. Gedimino g. 47–423, Kaunas. 966995

Logistikos paslaugų kompanija ieško patyrusio ekspedicijos vadybininko dirbti Vakarai–Rytai. Reikalavimai: patirtis, rusų kalba, atsparumas stresui. Konfidencialumas garantuojamas. litrus39@gmail.com.

Reikalinga pardavėja (-as) dirbti „Urmo“ bazėje, dovanų skyrelyje. Tel. 8 686 77 567, (8 318) 51 061, e. paštas danutejurkeviciene@takas.lt. 1000010

Reikalinga SPAUDOS PARDAVĖJA Savanorių pr. Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293. 999147

Reikalingi automobilių plovėjai (-os), salonų valytojai (-os). Tel. 712 525. 999863

Reikalingi stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813. 1001190

Siūlome darbą automobilių šaltkalviui Aleksote. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551. 998497

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551. 998494

UAB „Tikri langai“ didinant gamybos apimtis reikalingas cecho darbuotojas. Patirtis langų gamybos srityje būtina. Siūlomas patrauklus atlyginimas, geros darbo sąlygos. CV siųsti e. paštu info@langaiplastikiniai.lt. Tel. 8 611 44 557. 1000130

UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų, pagalbinių darbininkų. Darbas Vilniuje ir Kaune. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086, 8 656 41 798 (8–17 val.). 998607

Žurnalui reikalingas reklamos vadybininkas. Tel. 8 620 44 223. 999620

UAB „Soloservis“ ieško patyrusių automobilių šaltkalvių, šaltkalvių ir suvirintojų dirbti Jonavoje. Gyvenimo aprašymus prašom siųsti jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650. 991942

Ieško darbo Galiu nuolat gyventi ir prižiūrėti sodybą arba kaimo turizmo sodybą Kauno ar Klaipėdos apskrityse. Tel. 8 603 12 562. 1000115

Turiu aukštąjį išsilavinimą, vairuotojo pažymėjimą (B ir C kategorijos, 95 kodas (profesinis). E. paštaseuropopolis@yahoo.com. 998878

Paslaugos Medikų

Sulčių spaudykloje reikalingi darbuotojai sezoniniam darbui. Tel. 8 676 20 888, e. paštas info@obuoliunamai.lt.

996754

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai). 958528

UAB „Longlita“ reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888. 990483

UAB „Autokurtas“ reikalingas automobilių šaltkalvis – variklių meistras. Reikalavimai: darbo patirtis, techninės žinios, atsakingumas, noras dirbti. Siūlome geras darbo sąlygas, visas socialines garantijas ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. (8 37) 201 151, 8 612 59 602. info@autokurtas.lt. 1000367

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

995167

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

1001452

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 998320

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 992183

Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt. 994245

Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, šalinančią potraukį rūkyti. Dažniausiai užtenka 1–2 seansų. Tel. 313 665; www.daktaras.lt. 993964

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. 993959

Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (E kategorija), geras atlyginimas. Tel. 8 620 77 579. 1000445

999711

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 698 47 253, 8 687 70 945.

UAB „Jargala“ reikalingas didžiagabaritinio tralo vairuotojas, turintis patirties, be žalingų įpročių. Kontaktinis tel. 8 656 99 307.

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

1000522

993951

970710

Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861. 1000999

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 981338

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 999629

Taisau kompiuterius, pildau kasetes. Esant reikalui atvykstu. Parduodu kokybiškus nenaudotus nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Tel. 8 667 72 222. 994594

970472

Statybos, remonto

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 986198

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 983282

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

Buitinės technikos remonto

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.

1001062

994715

1000759

1000780

Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 16 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kategoriją; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800.

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

UAB „Corpus A“ ieško darbuotojų specialiesiems valymo darbams. Reikalavimai: aukštalipio pažymėjimas ir panašaus darbo patirtis. Kreiptis tel. 8 685 21 244; personalas@corpusa.lt.

1000958

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

996835

UAB „Skaitmeninė elektronika“

Siūlo darbą

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

Apdaila. Tapetuoju lubas ir sienas. Glaistau. Dažau. Darbo patirtis 19 metų. Dedu laminatą. Pristatau medžiagas. Tel. 8 650 45 329, 8 674 83 310. 1000978

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 981390

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 997389

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

997439

AEG, „Ardo“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 684 82 194. 1001214

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1000181

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 988900

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 999211

Atlieku glaistymo, dažymo, tapetavimo darbus. Langų angokraščių apdaila. Dedu laminuotas grindis ir t.t. Tel. 8 676 71 539. 1000851

Atvežame: žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Miškavežio, ekskavatoriaus paslaugos. Parduodame malkas. Griauname pastatus, darome kelius. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 991009

Balkonų stiklinimas aliuminio stumdomomis sistemomis. Skardiname balkonų apačią. Greitai, kokybiškai, nebrangiai! Tel. 8 650 58 252. 998196

Nukelta į 28 p.


28 2

šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012

klasifikuoti skelbimai Paslaugos Statybos, remonto

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 985435

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 994011

Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737. 996789

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 989534

Baldžių

996362

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 988928

Klojame trinkeles. Betonuojame grindis, pamatus. Lietaus drenažo nuotakynas. Savivarčiai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703. 996345

MINI ekskavatoriaus ir BULDOZERIO paslaugos. Kasame drenažą, vandentiekį. Žemės gręžimo darbai. Tel. 8 675 47 788. 996692

Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles. Tel. 477 800, 8 604 34 979.

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 998964

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946. 963868

Šventėms Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021. 989640

Kitos

Parduodu 1/2 namo dalį su garažu Kaune arba keičiu į 2 kambarių butą. Be tarpininkų. Tel. 8 683 47 479. Skubiai gražioje vietoje, prie fontano, Kalniečių r. 3 kambarių butą (bendr. pl. 69 kv. m, tvarkingas, du įstiklinti balkonai). Kaina sutartinė. Tel. 8 609 40 093. Sodą Kauno r., Laumėnų k., prie Šlienavos sankryžos, SB „Šaltinis“ (18 kv. m vasarnamis, 5,85 a žemės, vanduo, trifazė elektra). Kaina 37 000 Lt. Tel. 8 676 09 005.

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, naujai renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

982964

998037

Aplinkotvarka, medžių, gyvatvorių genėjimas, augalų sodinimas, tujų priežiūra, sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.

2 kambarių butą geroje vietoje Rukloje (b. pl. 51 kv. m, 5/2 a., ilgas 7 m įstiklintas balkonas, reikalingas remontas). 25 000 Lt, galima derėtis. Tel. 8 600 23 721.

998895

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt.

Tvarkome aplinką. Pjauname ir persodiname didelius MEDŽIUS. Šaliname kelmus, įrengiame ir prižiūrime vejas. Įrengiame lauko ir vidaus kanalizaciją bei drenažą. Tel. 8 645 34 444.

1000434

3 ha tvarkingą sodybą Prienų r. (gyvenamasis namas, lauko baldai, pavėsinė, lauko virtuvė, ūkiniai pastatai) su visais patogumais. Tel. 8 614 01 881. 998167

Buitinė technika

989883

Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 990451

Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166. 991053

Plastikiniai langai, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, pagaminta Lietuvoje), roletai, tinkleliai nuo uodų. Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270. 990103

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 996075

Profesionalus vonių restauravimas. Vieninteliai Lietuvoje atnaujiname vonią su ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 992434

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 998996

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 987228

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 998086

Šarvuotos durys sandėliukams, butams ir namams. Garažų vartai. Gamyba, montavimas. Tel. 8 685 05 590, 8 677 39 385. 999189

UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atlieka elektrotechnikos ir santechnikos montavimo darbus daugiabučiuose bei privačiuose namuose. Tel. 8 655 95 250. 993307

997935

Pjuvenų briketai. Durpių briketai. Tel. 8 683 08 828.

997939

Žolės, krūmų pjovimas trimeriu (1 a kaina nuo 4 Lt). Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

Kitos prekės

Totalus prekių išpardavimas

„THOMAS PHILIPPS“ parduotuvėje tik Baltų pr. 49F, Kaune,

30% visoms prekėms Iki rugpjūčio 24 d.

2012 08 20 BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ viešosiose varžytynėse parduoda daugiabutį gyvenamąjį namą Santaikos g. 30A, Alytuje. Daugiau informacijos www.bankrotodep.lt. Be varžytynių parduodama: administracinės patalpos K.Donelaičio g. 77–2, Kaune, reikalavimo teisė (UAB „Naujoji Vaišvydava“, UAB „Bioetan LT“), automobilis „Audi“ A6, UAB „KTC&BN” 40 vnt. akcijų, mažavertis turtas. Yra papildomų sąlygų. Paraiškos priimamos iki 2012 08 24 Statybininkų g. 7A–307, 50118 Kaunas. Informacija tel. (8 37) 716 719, 8 698 75 201, bankrotas@gmail.com.

Atvežame malkas miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 646 23 031, 8 601 25 955.

997622

986867

1000471

4 kambarių butą Jotvingių g., Šilainiuose (9 a. namo IV a., bendr. pl. 85 kv. m, vonia ir WC kartu, suremontuotas). Kaina 150 000 Lt. Tel. 239 757, 8 675 49 785. 1000213

5 kambarių butą Kauno senamiestyje, Vilniaus g., arti Rotušės (bendr. pl. 100 kv. m, 3/2 a., yra terasa, vidinis kiemelis, vieta automobiliui, parduodamas su baldais ir buitine technika). Kaina 375 000 Lt. Tel. 8 620 41 963. 998976

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 986850

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 999366

Gerą 250 kv. m namą ramioje vietoje. Tel. 8 656 53 333.

997383

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt. 914195

Palankiausiomis sąlygomis 14 a sklypą Domeikavoje. 1 a kaina 3550 Lt. Elektra, vanduo, kelias, graži vieta, šalia miškas. Tel. 8 612 23 323.

Vežame savivarčiu savikroviu atsijas, juodžemį, kompostą, šiukšles, medieną iki 21 kub. Ekskavatorių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.

Parduodama graži sodyba 35 km už Kauno, Klaipėdos link. Kaina sutartinė. Tel. 8 615 42 622.

996377

1001092

1001046

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 985409

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821619

Šaldytuvų ir šaldiklių vasaros sezono išpardavimas. Skalbyklės, viryklės, nauji modeliai integruojamos technikos. Taikomos ypatingos nuolaidos. BUITEX – Taikos pr. 43; Vytauto pr. 1. Tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt. 999503

Statybinės medžiagos

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 997689

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

999934

2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958.

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 994372

AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559.

2 a. mūrinį namą Vaišvydavoje (bendr. pl. 260 kv. m, 15,5 a žemės, 5 kambariai), prie vandens, netoli miškas. Reikalingas kapitalinis remontas. Tel. 8 653 19 992.

998572

998512

979816

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

998589

AB superka senus ir nevažiuojančius automobilius. Atsiskaito iš karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

992111

3 m malkos. Spygliuočių rąstai. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.

parduoda

AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

1001226

998057

Perka

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

985654

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

1000823

993436

999247

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas.

1001074

1 kambario butą Jonavoje, Chemikų g. (5/3 a., nauji plastikiniai langai, balkonas įstiklintas, šarvuotos durys, dalis baldų, b. pl. 35,63, kambarys 17,08, virtuvė 9,11 kv. m). Kaina 29 000 Lt. Derėsimės. Tel. 8 618 06 918.

1000809

990730

999990

1000411

996843

Griovimo darbai. Savivarčiu savikroviu išvežame statybines atliekas. Ekskavatorių, buldozerių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.

Parduodamas 20 arų žemės sklypas Romainių g., naujų namų kvartale. Dujos, elektra. Tvarkingi dokumentai, detalusis planas. 1 a kaina 10 000 Lt. Tel. 8 600 09 720.

Gamintojas parduoda kokybiškus lapuočių medžių pjuvenų briketus plytos formos. Atvežame, iškrauname kliento kieme. Tel. 8 614 10 288.

913473

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 993218

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Parduodame malkas. Kitos miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 990994

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 992137

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 993468

Norvegų bendrovė „Kjøpe jord“ perka žemės ūkio paskirties žemę ūkininkauti. Tel. 8 643 75 526. 1000252

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 987247

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992. 998723

991840

Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.

Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202.

Perku mišką su žeme. Tel. 8 604 74 207, e. paštas miskeliai@yahoo.com.

995400

995335

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkelėmis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 699 35 992, 8 614 08 432.

986237

998610

Perku senus, trijų ir vienos programų radijo taškus. Tel. 8 687 74 279. 998096

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 970892

998183

Parduodu 3 m beržo, juodalksnio malkas. Minimalus kiekis 18 m. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 699 77 802. 1000733

Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508. 987934

Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446. 1001342

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 997584

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.

Tel..8 620 99 000 www.kaunakiemis.lt

Nukelta į 29 p.


29 3

šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012

klasifikuoti skelbimai Perka

Atsiliepkite!

Kviečia

2012 m. balandžio 27 d. UAB „MATAVIMŲ SFERA“ JUDITOS DIEDONYTĖS prašymu atliko kadastrinius matavimus sklypui, esančiam Kauno m. sav., Panemunės sen., Armališkių k., proj. Nr. 527, ir reikalingi suderinimai su gretimo sklypo ribomis. JOLITA JARUTIENĖ, g. 1970 04 27, gyvena Jungtinėje Karalystėje, DALĖ GUŽIENĖ – JAV. Pretenzijas, pastabas galite pareikšti per 30 kalendorinių dienų arba prašom kreiptis tel. 8 677 40 362 arba K.Donelaičio g. 79–3, Kaunas, e. p. RAM_MS@inbox.lt.

Pirkčiau komercinės paskirties patalpas Kaune, Savanorių prospekte, I aukšte, nuo 80 iki 100 kv. m. Nuoma nedomina. Tel. 8 611 99 268. 1000383

Pirksiu žemės ūkio paskirties žemę Jonavos, Kėdainių, Šakių apylinkėse. Tel. 8 686 86 065. 1000269

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@ gmail.com.

1001070

2012 m. liepos 31 d. UAB „MATAVIMŲ SFERA“ ROKO ŠLIUPO prašymu atliko kadastrinius matavimus sklypui, esančiam Kauno r. sav., Išlaužo sen., Trakinės k., proj. Nr. 234, ir reikalingi suderinimai su gretimo sklypo ribomis. PRANCIŠKAUS MATUSEVIČIAUS, mirusio 2002 02 22, paveldėtojai pretenzijas, pastabas galite pareikšti per 30 kalendorinių dienų arba kreiptis tel. 8 677 40 362, K.Donelaičio g. 79–3, Kaunas, e. p. RAM_MS@inbox.lt.

984802

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

997640

1001202

„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt.

XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS

2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d. Festivalio bankas Festivalá remia:

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA

Didysis rëmëjas

Festivalá pristato Festivalio dienraðtis

Informacinis partneris

Pagrindiniai rëmëjai:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË

Mantas Gacevièius, Sabina Martinaitytë, Audronë Eitmanivièiûtë, Andrius Apðega

Rugpjûèio 11 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Nuostabiausi rusø vokalinës muzikos puslapiai SABINA MARTINAITYTË (sopranas) ANDRIUS APÐEGA (baritonas) MANTAS GACEVIÈIUS (baritonas) AUDRONË EITMANAVIÈIÛTË (fortepijonas) Programoje – rusø romansai, operø arijos ir duetai Bilieto kaina 15 Lt Rugpjûèio 12 d., sekmadiená, 18 val. Taujënø dvare Dþentelmenø duetas VILHELMAS ÈEPINSKIS (smuikas) SERGEJ KRINICIN (gitara) Niccolo Paganini, Pablo de Sarasate, Franz Schubert, Astor Piazzolla, M?ximo Diego Pujol, rusø kompozitoriø romansai Bilieto kaina 20 Lt

Sergej Krinicin, Vilhelmas Èepinskis

Rugpjûèio 15 d., treèiadiená, 15 val. Paþaislio vienuolyne Þoliniø atlaidai Paþaislyje Dalyvauja KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Dirigentas PETRAS BINGELIS Maironio eiles skaito RIMANTAS BAGDZEVIÈIUS (aktorius) Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. Atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Á koncertà, vyksiantá Zapyðkyje, nuo Filharmonijos klausytojus nuveð ir parveð autobusas. Iðvykimas 16 val. Autobuso bilieto kaina 5 Lt. Informaciniai rëmëjai:

Rëmëjai:

Partneriai:

INIT ÁMONIØ GRUPË

Klasikinė Italija autobusu rugsėjo 20–27 d. (Florencija, Roma, Vatikanas, San Marinas, Venecija) – 749 Lt (viešbutis, pusryčiai). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936. 989058


30 2

šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis

Kiti

Įvairūs

Šokiai, dainavimas

Nuomoja

Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimas vyks rugpjūčio 20, 27, 28 d. nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 675 95 749, 8 611 19 256. www.salialia.lt.

997547

Pramogos

Astrologės paslaugos (taro kortomis): apie darbą, sveikatą, gyvenimo lemtį ir kt. Tel. 8 673 56 319.

2 kambarių butą Žaliakalnyje, Rimvydo g. (toliau nuo gatvės, geras susisiekimas). Su gyvūnais nepageidaujama. Kaina sutartinė. Tel. 715 271, 8 655 50 622. 1001041

Nuomojami įvairūs plotai sandėliams ir logistikai. Šalia muitinė ir automobilių turgus. Adresas Taikos pr. 104B. Tel. 8 687 71 344. 1000949

Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com. 1000892

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ 4 naktų kruizo kaina nuo 550 Lt Italija–Ispanija–Prancūzija

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt KRUIZAI – NEUŽMIRŠTAMOS IR ĮSPŪDINGOS ATOSTOGOS! Ryga–Stokholmas–Ryga 2 naktų kruizo kaina nuo 110 Lt Talinas–Helsinkis–Stokholmas–Sankt Peterburgas

4 naktų kruizo kaina nuo 990 Lt (asm). Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina nuo 2044 Lt (asm). 10 priežasčių, kodėl verta rinktis kruizą: kaina, romantika, virtuvė, įvairovė, veiklos sritys, paprastumas, naujos erdvės, šeima, išskirtinis dėmesys, ypatingas aptarnavimas. Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt

Kelionių agentūra „AŠ KELIAUJU“ Dvi savaitės Tailande: skrydis iš Rygos, 2* tvarkingas viešbutis su pusryčiais. Kaina 1 asm. – 3325 Lt. Savaitė Rode: skrydis, 3* viešbutis su maitinimu – pusryčiai, vakarienė. Kaina 1 asm. – 1380 Lt. Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 9–19 val.

Skrydis, pervežimas, 3* viešbutis su maitinimu – viskas įskaičiuota. Kaina 1 asm. – 1540 Lt. Vietų skaičius už siūlomą kainą ribotas.

Kelionių AgentūrA „KELIONIŲ CENTRAS“

Nuomoju kambarį studentei keturių kambarių bute Senamiestyje, A.Mapu g. Tel. 220 078, 8 604 96 636. 1000963

S.Dariaus ir S.Girėno g., Aleksote, nuosavame name nuomojamas kambarys dviem dirbančioms moterims. Kaina 220 Lt. Tel. 8 635 42 249

Tel. (8 41) 399 544, 8 642 19 000, 8 698 07 197, travelcentre@splius.lt. KELIONĖS IŠ KAUNO BE PAPILDOMŲ MOKESČIŲ (degalai) 08 17 – Varšuva–Krokuva–Osvenci-

„RENGINIAI TAU“ Rug­pjū­čio 15 d. 15 val. Ko­vo 11-osios g. 43-io­jo na­mo kie­me, prie kry­žiaus, kvie­čia švęsti Žo­ linę. Rug­pjū­čio 15-oji, Šven­čiau­sios Mer­ge­lės Ma­ri­jos ėmi­mo į dan­gų die­na ir ža­lu­mos su­ve­ šė­ji­mo apo­gė­jaus ir der­liaus bran­dos šven­tė. Ši šven­tė kaip gy­vy­bės apy­ta­kos ra­tas, mal­da už gy­vuo­sius ir mi­ru­siuo­sius. Liau­dies iš­min­tis sa­ko: „Kas per Žo­li­nę ne­vie­šės, tas vi­są gy­ve­ ni­mą lai­mės ne­tu­rės”. Tai­gi ar no­ri­te bū­ti lai­min­gi? ŠVęSKITE ŽOLINĘ!

1000309

Sodininkų bendrijos „Politechnika” nariams! 2012 08 25 10 val. Studentų g. 50, 101 auditorijoje, vyks visuotinis sodininkų susirinkimas. Darbotvarkėje: 1. Dėl SB vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimo. 2. Dėl SB valdybos darbo reglamento tvirtinimo. 3. Dėl sklypų formavimo pertvarkymo. 4. Dėl SB finansinės padėties. SB valdyba (SB „Politechnika” pirmininkė I.Gerčienė, tel. 8 687 48 013, e. p. andirena45@gmail.com). 1001322

kviečia mokytis

Išsinuomoja Tvarkinga pora išsinuomotų vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Gali būti nuosavoje valdoje. Tel. 8 684 55 498. 1001122

Gabenimai Atvežu (20 t – 12 kub. m 6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.

kviečia

1001310

Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 998983

Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902. 996776

Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi vežame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, malkas ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrauname. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 656 21 251. 996235

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 985328

Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

986108

Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978737

G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 985341

Žolinë

rugpjûcio 15 dienà, treèiadiená, 12 val.

Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškëse!

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 984999

Organizatorius Rëmëjai:

Paskolos

informuoja ŽOLINĖS ŠVENTĖ Rugpjūčio 14 d. 17 val. Kovo 11-osios parke („Girstučio slėnyje’’) – ŽOLINĖS ŠVENTĖ! Puiki programa ir gera nuotaika garantuota. Dalyvauja: Vytautas Šiškauskas, liaudiškos muzikos kapela „Sodžius“, Didžiųjų Lapių kapela „Girnapusė”. Šventės vedėjas Petras Venslovas. Jūsų lauks siurprizai. Renginys nemokamas.

Kauno žvejų draugijos nariams! Kauno žvejų draugijos konferencija vyks 2012 m. rugsėjo 21 d. Neries kr. 6A, Kaune, kavinės „Putinas“ salėje. Dienotvarkė: 1. Kauno žvejų draugijos įstatų keitimas. 2. Bendri reikalai. Konferencijos delegatai registruojami nuo 15 val. Pradžia 16 val. Kauno žvejų draugijos valdyba

1000196

992791

mas–Čenstakava. 3 d./2 n. 355 Lt. Gidas R.Jakutis. 08 17 – Torunė–Malborkas–Sopotas– Gdanskas–Elblongas. 3 d./2 n. 399 Lt. 08 20 – Kroatijos istorijos ir gamtos lobiai. 10 d./9 n. 1285 Lt. 08 24 – Seinai–Varšuva–Velička–Krokuva–Čenstakava. 3 d./2 n. 399 Lt. Gidas R.Jakutis. Kelionių programos www.travelcentre.lt

998535

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

994900

Paskolos palankiausiomis salygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 995694

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato. Pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. 994280

Raèkiðkiø koplyèioje bus aukojamos ðventos miðios, ðventinami þolynai ir duona. Po miðiø vyks kermoðius, koncertas, spektaklis, vakaronë su liaudiðkomis dainomis ir ðokiais Aukðtaitijos kaime. Programa plaèiau: www.llbm.lt.

informuoja AŠ GALIU! „Integracijos ir sugrąžinimo į darbo rinką programa: AŠ GALIU!”. Projekte teikiamos nemokamos paslaugos (profesinis orientavimas, socialinių įgūdžių ugdymas ir konsultavimas, bendrųjų ir profesinių įgūdžių ugdymas) ilgalaikiams bedarbiams (nedarbo trukmė per 24 mėn.). Kviečiame dalyvauti programoje. Dėl išsamesnės informacijos ir registracijos prašom kreiptis į VšĮ Šeimos santykių institutas, L.Zamenhofo g. 9, Kaunas, arba telefonu (8 37) 750 935.


31

šEštadienis, rugpjūčio 11, 2012

kas, kur, kada teatras

Viktorija Domicelė DAMALAKIENĖ

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je

Rug­pjū­čio 12 d. 12 val. – PAGRANDUKAS. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

(1924–2012)

renginiai

Sekmadienį po sunkios ligos mirė gydytoja stoma­ tologė Viktorija Domicelė Damalakienė. Visada energinga ir tvirta, atrodė su­ gebanti įveikti visus gyvenimo uždavinius. V.D.Damalakienė gimė 1924 m. balandžio 29 d. Vilkaviškyje, tarnauto­ jų šeimoje. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurią baigusi 1945 m. įstojo į Vil­ niaus universiteto Medicinos fakulteto Stomatologijos skyrių. Studijas baigu­ si labai gerais pažymiais, su pagyrimu, 1949 m. pagal paskyrimą išvažiavo dirbti į Vištytį. 1950 m. persikėlė į Kauną ir pradėjo dirbti Kauno aukštųjų mo­ kyklų poliklinikoje, kur išdirbo daugiau kaip 30 metų. Pamename šviesaus atminimo Viktoriją Domicelę kaip ypač darbščią, draugišką, rūpestingą gydytoją ir jautrią mamą. Artimieji Atsisveikinimas su velione laidojimo namuose MILGUSTA (J.Šimkaus g. 22, Garliava, Kauno r., prie Jonučių kapinių) nuo rugpjūčio 11 d. 13 val. Velio­ nė laidojama rugpjūčio 12 d. 13.30 val. Jonučių kapinėse.

Amžinąjį atilsį Kauno lopšelio-darželio „Svirnelis“ direktorę Violetą DRENSEIKIENĘ bei auklėtoją Eleną BANIŪNAITĘ skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.

Gyvenimas negailestingas, Nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir artimiausius iš visų. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėstytoją Nijolę Palšauskienę, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto bendruomenė. Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiąją specialistę Gražiną URBONAVIČIENĘ, mirus mylimai mamai. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento kolektyvas

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži­ mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi­ mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re­ novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 991625

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­ slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­ laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­ rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 977854

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KRE­ MAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kau­ nas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 991985

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes grani­ to plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso­ je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia­ va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 999012

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal­ dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa­ viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiš­ ko suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus be­ tonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 994542

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­ vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atribu­ tikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytau­ to pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 994725

KAUNO EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA Mui­ti­nės g. 8A

Rug­pjū­čio 12 d. 16 val. – Lie­tu­vos ka­me­ri­ nės mu­zi­kos fes­ti­va­lio kon­cer­tas. Da­ly­vau­ja: Igoris Kra­ma­revas (tri­mi­tas), Alek­san­dras Isa­ko­vas (var­go­nai). Kon­cer­to pro­gra­ mo­je: J.Pa­chel­belo, H.Pur­sellis, D.Tar­ti­ni, J.S.Bacho ir ki­tų kom­po­zi­to­rių kū­ri­niai. Fes­ ti­va­lį or­ga­ni­zuo­ja VšĮ „Mu­zi­ka Fes­ti­va”.

M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS M.K.Čiurlionio g. 35, Druskininkai

Rugpjūčio 12 d. 16 val. – Claros Arnheim (1865–1942) akvarelių parodos JŪROS MOTYVAI: PARAFRAZĖS atidarymas. C.Arnheim, žydų kilmės vokiečių dailininkė, gimė 1865 m. Berlyne. Tapybos mokėsi pas Helmutą Skarbiną ir Alfredą Mayerį, vėliau tobulinosi pas Edmundą Amaną-Jeaną ir Ernestą Laurentą Paryžiuje. Nuo 1904 m. iki 1927 m. ji buvo Berly­ no dailininkų sąjungos narė, 1914 m. C.Arnheim buvo apdovanota aukso meda­ liu pasaulinėje „Knygų leidybos ir grafikos parodoje” Leipcige. Daugybę vasarų C.Arnheim praleido Vite kaimelyje Hidenzės saloje Baltijos jūroje. Dailininkė yra viena iš „Hiddensoer dailininkų asociacijos” įkūrėjų 1922 m. C.Arnheim darbuose atsiskleidžia subtilūs Hidenzės salos gyventojų ir kraštovaizdžio motyvai. Vėliau lankytojai bus pakviesti susipažinti su atnaujinta muziejaus ekspozicija ir į vaidybinio filmo „Zodiakas” peržiūrą. Jono Vaitkaus filmas „Zodiakas” sukurtas 1986 m. Tai filmas apie M.K.Čiurlionį, ne biogra­ finis pasakojimas, bet bandymas atskleisti menininko asmenybės legendą. Paroda veiks iki 2012 10 20.

LIETUVOS KAMERINIO ORKESTRO koncertų ciklas NAKTIES SERENADOS Palanga

Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, 20 val. Palan­ gos gintaro muziejaus terasoje. Atlikėjai: LIETUVOS KAMERINIS ORKES­ TRAS. Dirigentas ir solistas SERGEJUS KRYLOVAS(smuikas). Solistas MAKSIMAS RYSANOVAS (altas). Programa: FRANZAS SCHUBERTAS – Rondo A-dur smuikui ir styginių orkestrui, D. 438; FRANZAS SCHUBERTAS–DOBRINKA TABA­ KOVA – Fantazija f-moll styginių orkestrui; WOLFGANGAS AMADEUS MOZARTAS – Sin­ fonia concertante smuikui, altui ir styginių orkestrui Es-dur, KV 364.

XIV tarp­tau­ti­nis ka­me­ri­nės mu­zi­kos va­sa­ros fes­ti­va­lis KURŠIŲ NERIJA 2012 Ni­da, Juod­kran­tė

Rug­pjū­čio 11 d., šeš­ta­die­nį, 20 val. Juod­ kran­tės Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio (evan­ ge­li­kų liu­te­ro­nų) baž­ny­čio­je, rug­pjū­čio 12 d., sek­ma­die­nį, 20 val. Ni­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je – šeš­ta pro­gra­ma J.S.BACHO ARIJOS IR KONCERTAI. At­li­kė­jai: fes­ti­va­lio or­kest­ras MUSICA HUMANA, me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas AL­ GIRDAS VIZGIRDA. So­lis­tai: ILONA GIRDŽIŪ­ NAITĖ (smui­kas), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smui­kas), IGNAS MISIŪRA (bo­sas-ba­ri­to­ nas), ROBERTAS BEINARIS (obo­jus), BALYS VAITKUS (kla­ve­si­nas). Pro­gra­ma: JOHANNAS SEBASTIANAS BACHAS – Kon­cer­tas dviem smui­kams, sty­gi­niams ir bas­so con­ti­nuo d-moll, BWV 1043; Dvi ari­jos ir re­či­ta­ty­vas iš kan­ta­tos „Ich will den Kreuz­stab ger­ne tra­gen”, BWV 56; Ari­ja iš siu­i­tos Nr. 3 D-dur, BWV 1068; Fan­ta­zi­ja G-dur var­go­nams, BWV 572; Kon­cer­tas F-dur obo­jui, sty­gi­niams ir bas­so con­ti­nuo, BWV 1053; Kan­ta­ta „Ich ha­be ge­nug” bo­sui, sty­gi­niams ir bas­so con­ti­nuo, BWV 82. Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, 20 val. Juod­ krantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evan­ gelikų liuteronų) bažnyčioje, rugpjūčio 12 d., sekmadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – šešta programa „J.S.Bacho arijos ir koncertai“. Atlikėjai: festivalio orkestras MUSICA HUMA­

NA, meno vadovas ir dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA. Solistai: ILONA GIRDŽIŪNAITĖ (smuikas), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas), IGNAS MISIŪRA (bosas-barito­ nas), ROBERTAS BEINARIS (obojus), BALYS VAITKUS (klavesinas). Programa: JOHANNAS SEBASTIANAS BACHAS – Koncertas dviem smuikams, stygi­ niams ir basso continuo d-moll, BWV 1043; Dvi arijos ir rečitatyvas iš kantatos „Ich will den Kreuzstab gerne tragen“, BWV 56; Arija iš siuitos Nr. 3 D-dur, BWV 1068; Fantazija Gdur vargonams, BWV 572; Koncertas F-dur obojui, styginiams ir basso continuo, BWV 1053; Kantata „Ich habe genug“ bosui, styginiams ir basso continuo, BWV 82.

kinas

DATOS (rugpjūčio 11 d.) 1858 m. gimė olandų medikas Christiaanas Eijkmanas, jis už vitamino B atradimą gavo Nobelio medicinos premiją. 1945 m. gimė lietuvių poetė Danutė Paulauskaitė. 1996 m. mirė bulgarų aiškiaregė Vanga. 2003 m. Paryžiuje karščio banga, kai oro temperatūra pakilo iki 44 laipsnių, nusinešė 144 žmonių gyvybę. 2003 m. Greivsende užfiksuotas visų laikų Didžiosios Britanijos karščio rekordas – 38,1 laipsnio Celsijaus.

„CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Te­dis“ (iš­anks­ti­niai se­an­sai) – 13, 14, 15, 16 d. 20.50 val. „Viską pri­si­min­ti“ – iki 16 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val. „Ka­ra­liška drąsa“ 3D (lie­t. k.) – 11, 13, 15 d. 10.45 val.; iki 16 d. 13, 15.15, 17.30, 19.45* val. (*išsk. 11, 13, 15 d.). „Ka­ra­liš­ka drąsa“ (lie­t. k.) – iki 16 d. 11.50, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val. „Ab­ra­om ­ as Lin­kol­nas. Vam­py­rų me­džio­to­ jas“ 3D – iki 16 d. 22 val. „Šo­kis hip­ho­po rit­mu. Re­vo­liu­ci­ja“ 3D – 11, 13, 15 d. 19.45 val. „Šo­kis hip­ho­po rit­mu. Re­vo­liu­ci­ja“ – iki 16 d. 13.45, 16, 18.35 val. „Tam­sos ri­te­rio su­grį­ži­mas“ – iki 16 d. 18, 21.15 val. „Ne­pa­pras­tas žmo­gus-vo­ras“ – 11, 12 d. 20.50 val. „Le­dyn­me­tis 4: že­my­nų at­si­ra­di­mas“ 3D (lie­t. k.) – iki 16 d. 11* val. (*išsk. 11, 13, 15 d.). „Le­dyn­me­tis 4: že­my­nų at­si­ra­di­mas“ (lie­t. k.) – iki 16 d. 12.30, 14.30, 16.30 val. „Ma­da­gas­ka­ras 3“ (lie­t. k.) – iki 16 d. 11.30 val. „FORUM CINEMAS“ Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

„Karališka drąsa“ 3D (premjera, liet.k.) – iki 16 d. 10.15, 12.45, 15.15, 18, 20.45 val.; 11 d. 23.30 val. „Karališka drąsa“ (premjera, liet.k.) – iki 16 d. 11.15, 13.30, 15.45 val. „Viską prisiminti“ (premjera) – iki 16 d. 13.15, 16, 18.45, 21.15 val.; 11 d. 23.45 val. „Mėnesienos karalystė“ (premjera) – iki 16 d. 14.15, 16.30, 19, 21 val. COSMO VIP PREMJERA. „Tedis“ – 14 d. 21.45 val. DELFI.LT SEANSAS. „Nesunaikinami 2“ – 17 d. 19 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 16 d. 10.45, 13, 17.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 16 d. 11.45, 16.45 val. „Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžio­ tojas“ 3D – iki 16 d. 13.45, 17, 19.45, 22.15 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 16 d. 11 val. „Prometėjas“ – 11 d. 23 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D – iki 10.30, 15.30, 20.15 val.; 11 d. 22.45 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ – iki 16 d. 14 val. „Tamsos riterio sugrįžimas“ – iki 16 d. 18.15, 21.30 val. „Pakvaišęs tėtis“ – iki 16 d. 19.15, 21.45 (seansas nevyks 14 d.) val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Alvinas ir burundukai 2“ – iki 16 d. 12 val. Bilieto kaina 6 Lt.

„ROMUVOS“ KINO TEATRAS Lais­vės al. 54

Rug­pjū­čio 11 d. 17 val. – „Klas­tin­gi na­mai” (JAV, 2011 m., tri­le­ris, dra­ma, mis­ti­nis, T, vai­di­na Da­nielis Craigas, Ra­chel Weisz, Na­ o­mi Watts). 19 val. – „Sub­ti­lu­mas” (Pran­ cū­zi­ja, 2011 m., ko­me­di­ja, ro­man­ti­nis, T, vai­di­na Aud­rey Tau­tou, François Da­miens, Bru­no To­des­chi­ni). Rug­pjū­čio 12 d. 15 val. – „Blitz” (Di­džio­ ji Bri­ta­ni­ja, 2011 m., T, tri­le­ris, vai­di­na Ja­sonas Stat­hamas, Lu­ke’as Evansas). 17 val. – „Sub­ti­lu­mas” (Pran­cū­zi­ja, 2011 m., ko­me­di­ja, ro­man­ti­nis, T, vai­di­na Aud­rey Tau­tou, François Da­miens, Bru­no To­des­ chi­ni). 19 val. – „Vie­na die­na” (JAV, 2011 m., T, ro­man­ti­nis, dra­ma, vai­di­na An­ne Hat­ha­way, Jimas Stur­gessas).

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nesutarimai, besiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus daug kantrybės. Vakare pasivaikščiokite, aplankykite mėgstamą kavinę arba pasiklausykite muzikos. Jautis (04 21–05 20). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Vėžys (06 22–07 22). Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Tinkama diena pasirūpinti sveikata. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų organizuotumas ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti, spręsti svarbius dalykus. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Derėtų jo paklausyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Skorpionas (10 24–11 22). Neieškokite to, ko nepametėte. Tinkamas metas išnaudoti savo kūrybingumą, juolab kad laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Ožiaragis (12 22–01 20). Žmonės šiandien supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ir galite būti lyderis. Vandenis (01 21–02 19). Viską vertinsite ir branginsite, lengvai seksis spręsti kylančias problemas. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos jūsų idėjoms.


Orai

Savaitgalį Lietuvoje laikysis gana vėsūs orai, lis nedaug. Šiandien dieną bus 17–19 laipsnių šilumos. Kai kur truputį palis. Rytoj naktį numatoma 8–11 laipsnių temperatūra, dieną sušils iki 20–21 laipsnio, kritulių nenumatoma.

Šiandien, rugpjūčio 11 d.

+16

+18

+17

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+17

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

5.47 20.59 15.12 0.27 16.36

224-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 142 dienos. Saulė Liūto ženkle.

+17

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +27 Brazilija +27 Briuselis +24 Dublinas  +17 Kairas +34 Keiptaunas  +16 Kopenhaga +23

Londonas +22 Madridas +35 Maskva +29 Minskas +30 Niujorkas  +31 Oslas  +21 Paryžius +26 Pekinas +30

orai kaune šiandien

Praha +28 Ryga  +21 Roma +34 Sidnėjus  +21 Talinas +22 Tel Avivas +32 Tokijas  +31 Varšuva +24

+17

+18

Vėjas

Marijampolė

0–8 m/s

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Šiandien:

Altautas, Filomena, Ligija, Severas, Visalgas, Visvilė, Zuzana. Rytoj:

Aiškutė, Hiliarija, Klara, Laimona, Laimonas, Radegunda, Tiberijus.

Liū­čių neat­lai­ko net Di­džio­ji sie­na

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+19

+16

+14

5

+15

+19

+17

+11

3

+16

+20

+17

+14

5

rytoj

poryt

Dėl ke­lias die­nas ne­si­liau­jan­čių liū­čių Ki­ni­jos He­bė­jaus pro­vin­ci­jo­je su­griu­ vo 36 m il­gio Di­džio­sios sie­nos ruo­ žas. Jis bu­vo pa­sta­ty­tas Min­gų di­nas­ti­ jos lai­kais (1368–1644 m.) ir se­niai lau­kė re­mon­to. Lai­mė, per in­ci­den­tą nie­kas ne­nu­ken­tė­jo. Smar­kiau­sios liū­tys per pa­sta­ruo­sius 60 me­tų at­ne­šė Ki­ni­jai daug nuo­sto­lių. Lie­pą sti­chi­ja pa­si­glem­ žė ma­žiau­siai 402 gy­vy­bes, 91 žmo­gus lai­ko­mas din­gu­siu be ži­nios. Ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, nuo sti­chi­nės ne­lai­mės iš vi­so nu­ken­tė­jo 62 mln. žmo­nių, 4,6 mln. bu­vo eva­kuo­ti. Liū­tys ir po­tvy­niai su­ grio­vė 224 tūkst. gy­ve­na­mų­jų na­mų. ne­wsru.com inf., „The Dai­ly Mail“ nuo­tr.

įvairenybės

Pa­sie­kė gi­liau­sio ur­vo dug­ną Nors oro są­ly­gos pa­sta­ruo­ju me­ tu nė­ra pa­lan­kios, Lie­tu­vos ir už­sie­nio spe­leo­lo­gų ko­man­dai pa­v y­ko pa­s iek­t i gi­l iau­s io pa­ sau­ly­je Kruberio–Voronjos ur­ vo dug­ną. Kaip pra­ne­šė eks­pe­di­ci­jos at­ sto­vė spau­dai Vai­da Jur­kė­nie­ nė, ko­man­dos na­rys uk­rai­nie­ tis Ge­na­di­jus Se­mo­chi­nas še­šiais met­rais pa­ge­ri­no sau pri­klau­siu­ sį pa­sau­lio ur­vų gy­lio re­kor­dą. Jis pa­sie­kė 2 197 met­rų gy­lį. Sie­kiant re­kor­do, svar­bų vaid­ me­nį at­li­ko Lie­tu­vos spe­leo­lo­gų ko­man­da, ly­dė­ju­si na­rus iki pat ur­vo dug­no ir pa­dė­ju­si pa­si­ruoš­ ti nė­ri­mui. Kau­ka­zo kal­nuo­se, kur yra Kru­ berio–Voronjos ur­vas, pa­sta­ruo­ ju me­tu ly­ti ne­si­liau­ja, tad spe­ leo­lo­gų eks­pe­di­ci­jai są­ly­gos nė­ra pa­lan­kios. Prieš sa­vai­tę ant že­mės li­kę ko­ le­gos dėl tech­ni­nių ge­di­mų ku­ riam lai­kui bu­vo pra­ra­dę ry­šį su be­si­lei­džian­čiai­siais į ur­vą, bet vė­liau ry­šys bu­vo at­kur­tas, paaiš­ kė­jo, kad vi­si svei­ki.

V.Jur­kė­nie­nės tei­gi­mu, da­bar di­džiau­sias ur­ve esan­čių spe­leo­ lo­gų rū­pes­tis – sau­giai pa­siek­ti pa­vir­šių. Tai ke­ti­na­ma pa­da­ry­ti per ke­lias die­nas. „Di­de­lių liū­čių šią sa­vai­tę ne­ bu­vo, bet oro są­ly­gos iš­l ie­ka pra­stos, to­liau ly­ja, są­ly­gos ur­ ve yra ga­na blo­gos. Jie pra­ne­šė, kad trys si­fo­nai, ku­riuos rei­kia pra­ner­ti iki pa­sie­kiant dug­ną, yra pa­tvi­nę. Bus tru­pu­tė­lį sun­ kiau iš­si­kaps­ty­ti“, – sa­kė V.Jur­ kė­nie­nė. Nau­jo pa­sau­lio ur­vų gy­lio re­ kor­do ke­ti­no siek­ti Lie­tu­vos at­ sto­vas Vy­tis Vil­kas, bet jam su­ truk­dė pa­blo­gė­ju­si svei­ka­ta. Tarp maž­daug 60 eks­pe­di­ci­ jos da­ly­vių iš įvai­rių ša­lių, dau­ giau­sia Uk­rai­nos, yra 15 lie­tu­ vių, iš jų ke­li dir­ba pa­vir­šiaus sto­vyk­lo­je. Lie­tu­vių eks­pe­di­ci­ja „Gi­lyn į Že­mės cent­rą 2012“ – tai di­de­lio pro­jek­to „Be­dug­nės kvie­ti­mas“ da­lis, ku­rį ren­gia Uk­rai­nos spe­ leo­lo­gi­jos aso­cia­ci­ja.

Virš mies­to pa­ki­bo for­te­pi­jo­nas

BNS inf.

Plė­ši­kas ap­si­me­ta ra­bi­nu Vie­nas ir tas pa­ts žmo­gus nuo ge­gu­žės įvyk­dė ke­tu­ris gink­luo­ tus ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­duo­ tu­vių api­plė­ši­mus Mar­nos slė­ nio de­par­ta­men­te Pran­cū­zi­jos cent­re, ap­si­ren­gęs ra­bi­no dra­ bu­žiais. Kai ku­riais at­ve­jais, kaip va­ kar pra­ne­šė Pran­cū­zi­jos laik­raš­ tis „Li­be­ra­tion“, plė­ši­kas vei­kė su bend­ri­nin­ku. Pas­ta­ra­sis sėk­min­gas api­plė­ši­ mas įvy­ko šeš­ta­die­nį Sen Mor de Fo­sė mies­te. Vy­ras, ap­si­ren­gęs ju­

dė­jų or­to­dok­sų pa­se­kė­jo dra­bu­ žiais, ir jo bend­ri­nin­kas įsi­ver­žė į ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­duo­tu­ vę ir pa­lei­do aša­ri­nes du­jas, pa­ siė­mė 10 tūkst. eu­rų ir nu­va­žia­ vo mo­pe­du. Va­kar ry­tą per­si­ren­gęs ra­bi­ nu žmo­gus pa­si­ro­dė jau Sen Mo­ ri­so mies­to ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­duo­tu­vė­je. Par­da­vė­jas mė­gi­ no su­lai­ky­ti ne­pa­žįs­ta­mą­jį, bet šis iš­si­trau­kė šau­na­mą­jį gink­lą ir pa­bė­go. BNS inf.

„„Ki­taip: nors ke­lias­de­šim­ties met­rų aukš­ty­je ka­bo­jo ne tik­ras for­te­pi­jo­nas, bet tik jo imi­ta­ci­ja, neįp­ras­ta ak­

ci­ja pri­kaus­tė mies­tie­čių dė­me­sį.

Ig­nas Ja­čaus­kas j.jacauskas@diena.lt

Ket­v ir­ta­d ie­n io va­ka­r ą vil­n ie­č ių ir sos­t i­n ės sve­č ių žvilgs­n į pri­ kaus­t ė neįp­ras­tas vaiz­d as – virš se­n a­m ies­č io ky­b o­j o oro ba­l io­ nas su for­te­p i­j o­n u ir pia­n is­t u. To­k ia įspū­d in­ga ak­c i­ja iki ru­ dens truk­s ian­č ią įvai­r ių žan­r ų mu­z i­kos fies­t ą pri­s ta­t ė fes­t i­va­

lio Pia­n o.lt or­ga­n i­za­to­r iai. Anot fes­ti­va­lio va­do­vo Alek­sand­ro Ši­ me­lio, for­te­pi­jo­nas sim­bo­li­zuo­ ja di­džią­ją kul­tū­rą, o sklan­dy­mas su šiuo inst­ru­men­tu ore esą tu­rė­jo at­kreip­ti dė­me­sį ir tų, ku­rių mu­ zi­ki­nis sko­nis api­ma tik po­pu­lia­ rią­ją mu­zi­ką. A.Ši­me­lis pri­si­pa­ži­no iš pra­džių tu­rė­jęs ke­ti­ni­mų pa­ts pa­kil­ti į orą kar­tu su tik­ru for­te­pi­jo­nu, pa­gro­

ti juo, o vė­liau leis­tis pa­ra­šiu­tu, ta­ čiau pro­fe­sio­na­lai nuo to­kių pla­nų at­gra­sė. „Jie man išaiš­ki­no, kad pa­kel­ti to­kio svo­rio neį­ma­no­ma net su di­ džiau­siu ba­lio­nu, o at­lie­kant šuo­lį kil­tų di­džiu­lė ne­lai­min­go at­si­ti­ki­ mo ri­zi­ka. Čia yra kaip ir su Ka­lė­ dų Se­ne­liu – jis gi ne­tik­ras. Bet ar dėl to juo ma­žiau ti­ki?“ – klau­sė A.Ši­me­lis.


2012-08-11 Kauno diena