Elektros erdves Nr 36 spalis 2014

2014 NR. 3 (36)

Didinkime atsinaujinančios energetikos dalį

Ar atsigaus saulės energetikos sektorius?

Atsinaujinančių išteklių elektrinių prijungimas prie perdavimo tinklų

Vėjo energetikos potencialas Biologinio kuro naudojimas Lietuvoje Energiją taupančių elektros lempučių tyrimo rezultatai

Lengva naudoti Push-in technologija Sukurta PHOENIX CONTACT

Relių sistema RIFLINE complete

Pramoninių relių sistema RIFLINE complete tinka bet kuriam standartiniam relių taikymui. Šios relės naudojamos signalų lygiams derinti. Jas galima naudoti kaip laiko reles ar net jomis pakeisti mažus galios kontaktorius.

Lengvo naudojimo privalumai: • Paprasta prijungti.

• Paprasta paskirstyti potencialus.

• Paprasta paversti laiko rele.

Visus, norinčius sužinoti daugiau apie minėtus gaminius, prašome kreiptis į PHOENIX CONTACT, UAB Švitrigailos g. 11B, LT-03228 Vilnius, tel. 8 5 210 63 21 arba el. paštu balticinfo@phoenixcontact.com.

Išsamesnės informacijos taip pat galite rasti ir internete adresu www.phoenixcontact.lt

© PHOENIX CONTACT 2014

Naujasis Eaton NMŠ 93PM. Dvigubu keitikliu pasiekiamos naujos, siekiančio iki energijos naudingumo koeficiento aukštumos.

97%

Kas svarbu jums, tas svarbu ir mums.

Aukštesni naudingumo koeficiento lygiai, lankstumas ir plėtimo galimybės.

Sumažėja jūsų bendrosios eksploatacijos išlaidos.

Eaton NMŠ 93PM nustato naujus duomenų centro našumo standartus, nes sujungia puikų 97% energijos naudingumo koeficientą, pasiekiamą su dvigubu keitikliu, ir > 99 % – su energijos taupymo sistema; taip pat pasižymi neprilygstamu lankstumu ir vietą taupančia konstrukcija su galimybe plėstis vertikalia ir horizontalia kryptimi nuo 30 iki 800 kW. Jo novatoriškos energiją taupančios technologijos leidžia turėti mažiau bendrųjų eksploatacijos išlaidų ir taip pasiekti naujų aukštumų, turint omenyje svarbiausio jūsų verslo turto apsaugą.

Eaton Electric SIA Atstovybė Šeimyniškių g. 1a, Vilnius +370 52 790 553, office.lt@ eaton.com www.moeller.lt/ups

turinys 4 Privalome padidinti atsinaujinančios energetikos dalį Atsinaujinančius išteklius naudojančių technologijų kainos mažėja tokiu tempu, kokio dar prieš penkmetį nesitikėjo net didžiausi atsinaujinančios energetikos entuziastai. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, saulės energetikoje, vieno instaliuoto kW kaina per pastaruosius trejus metus sumažėjo perpus.

Vyksta kažkas panašaus į tai, kas vyko su asmeninių kompiuterių ar mobiliojo ryšio technologijų kainų kritimu prieš dešimtmetį.

7 Atsinaujinančių išteklių elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklų galimybės Įgyvendinant ES iškeltus tikslus „20-20-20“ Lietuvai iki 2020 metų reikia 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas ir po 20 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo mastą bei energijos vartojimo efektyvumą. Jau dabar akivaizdu, kad Lietuva per likusius metus tai pasieks, todėl turime planuoti tolesnius žingsnius.

12 Švarios ir patikimos energijos tiekimas Šiomis dienomis beveik kiekvienas pramonės ir prekybos aspektas yra itin priklausomas nuo nuolatinės prieigos prie IT išteklių. Tačiau ši nuolatinė prieiga gali būti užtikrinama tik šiems ištekliams gaunant patikimą ir netrikdomą elektros energiją.

14 Vėjo energetika: savas energijos šaltinis, kurio neišnaudojame Šiemet minime vėjo energetikos Lietuvoje dešimtmetį, o kartu baigiasi ir pirmasis šio sektoriaus plėtros etapas mūsų šalyje. Tad atėjo laikas spręsti, kaip ir kada vėjo jėgainės galėtų daugiau prisidėti prie energetinės nepriklausomybės užtikrinimo. Ekspertų teigimu, sausumoje prie elektros tinklų galima prijungti dvigubai daugiau, nei dabar įstatymų leidžiama, iš vėjo pagamintos elektros, tad plėstis yra kur.

18 Biologinio kuro naudojimas Lietuvos šilumos ūkyje Kasmet augant biologinio kuro vartojimo mastui, centralizuotas šilumos tiekimas vis labiau tausoja aplinką, tampa ekologiškesnis. Šis kelias vadinamas ateitimi ir dėl to, kad vartoti biologinį kurą – ne tik ekologiškas, bet ir finansiškai naudingas sprendimas, mažinantis šilumos kainas vartotojams, sukuriantis makroekonominę naudą šaliai – tai naujos darbo vietos, naujos verslo galimybės.

20 Energiją taupančių elektros lempučių tyrimas 2014 m. liepos mėn. Europos Komisijos paskelbtame energijos efektyvumo komunikate numatyta energijos vartojimo efektyvumą, kuris suprantamas kaip bendras elektros energijos suvartojimas, tenkantis vienam šalies BVP vienetui, iki 2030 m. padidinti 30 proc. Siekiant įgyvendinti šį ambicingą tikslą, svarbu sumažinti ir apšvietimui suvartojamos elektros energijos kiekį, kuris šiuo metu sudaro apytiksliai 18,5 proc.

23 Kabelių aliuminio laidininkų atkaitinimo svarba Pastebėta, kad pastaruoju metu Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, elektros tinklų operatoriai pradėjo daugiau domėtis aliumininių kabelių atkaitinimo proceso subtilybėmis. Suvyto aliuminio laidininkai yra labai dažnas ir ekonomiškas medžiagų, struktūros pasirinkimas galios galios kabelių gamyboje.

2

page 4 We must increase the part of renewable energy Prices of technologies consuming renewable resources decrease at the pace that even the greatest enthusiasts of renewable energy did not expect five years ago. In certain areas such as, for example, solar energy, the price of one installed kW decreased by half over the last three years. Something similar is happening that happened with the decline of prices of personal computers and mobile technologies ten years ago.

page 7 Opportunities for connecting renewable energy power plants to transmission networks Implementing the EU goals “20-20-20”, by 2020 Lithuania needs to reduce emissions of greenhouse gases by 20 percent and to increase the scope of usage of renewable energy sources as well as energy consumption efficiency by 20 percent each. It is now obvious that Lithuania will achieve the goal during the remaining years therefore we need to plan further steps.

page 12 Supply of clean and reliable energy These days nearly every aspect of industry and trade is dependent on the permanent access to IT sources. However, this permanent access can only be guaranteed by receiving reliable and uninterrupted electricity supply.

page 14 Wind power: own source of energy which we do not use This year we are celebrating ten years of wind power in Lithuania, at the same time it is the end of the first stage of this sector development in our country. It is time to make the decision when and how wing power plants will be able to contribute to the guarantee of energetic independence. According to experts, it is possible to connect twice as much wind electricity to the electricity networks than it is now permitted by law, so there is potential for expansion.

page 18 The use of bio-fuels in Lithuanian heat sector With the increasing extent of the use of bio-fuels each year, centralized heating supply is increasingly saving the environment more and becoming more ecological. This way is called future because the use of bio-fuels is not only ecological but also financially more useful solution decreasing heating prices for consumers and creating macroeconomic benefit for the country – i.e. new work places, new business opportunities.

page 20 Research of energy-saving light bulbs In May 2014, the European Committee announced the energy efficiency communication which sets forth to increase energy consumption efficiency, which is understood as common electricity consumption for one unit of the country’s GDP, by 30 percent by 2030. In order to implement this ambitious goal, it is important to reduce the amount of electricity used for lighting, which makes approximately 18,5 percent at present.

page 23 The importance of cable aluminum wire annealing It has been noticed that power grid operators in the Baltic countries, including Lithuania, started to take interest in the refinement of aluminum cable annealing process. Stranded aluminum conductors are a very common and economical choice of materials and structure in the production of power cables.

įvadinis žodis Pastaruoju metu visose žiniasklaidos priemonėse dominuoja tik karo tema ir kasdien it šventojo publikuojamas Rusijos prezidento paveikslas. Gal energetikos srityje vyksta kas nors nepaprasto? O gal jau mes pagaliau turime tvirtą energetikos strategiją, kurios laikysimės kaip Šventojo Rašto?

Deja...

Lietuvoje vėl driokstelėjo atomas. Cituoju: „Energetikos ministerija ir strateginis naujos branduolinės elektrinės Lietuvoje investuotojas – „Hitachi Ltd“ – pasirašė Supratimo memorandumą dėl bendrų veiksmų rengiantis įsteigti tarpinę projekto bendrovę.“ Nejaugi atominis šėtonas prisikėlė? Bet juk balsavome santykiu 65,91 % (prieš) ir 34,09 % (už). Lietuva ‒ krepšinio šalis ir sporto žurnalistai tokį rezultatą laikytų įtikinamu. Tačiau šis rezultatas mūsų politikams visai ne motais.

Dar gerokai prieš Supratimo memorandumo (net sunku suprasti tokio įmantraus dokumento pavadinimo prasmę) pasirašymą, Seimo siūlymu ir Vyriausybės užsakymu buvo parengta optimali ir šalies vartotojams palanki aprūpinimo elektros energija strategija. Ji buvo įvardyta „Elektros energetikos sistemos perspektyvinės raidos ir Visagino AE ekonominio efektyvumo tyrimu“. Šio dokumento rengėjai moksliškai įrodė atominės jėgainės statybos ekonominį nepagrįstumą. Gal politikams vėl panagrinėjus nelabai pageidaujamus skaičius, praeis noras statyti kelią į niekur?

Dar buvo spjauta į Lietuvos žmonių ir mokslininkų nuomonę Seimo pasiūlymu „Hitachi“ „projektą pagerinti“ ir parlamentinių partijų susitarimu kuo sparčiau įgyvendinti Visagino atominės elektrinės projektą pagal su partneriais patobulintas finansavimo ir dalyvavimo projekte sąlygas.

Aišku, nors šunys loja (kaip dauguma mūsų), o karavanas toliau eina (kaip politikai), vis dėlto reikėtų pasidomėti ir situacija artimose kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Olkiluoto atominės elektrinės statybos Suomijoje projektu. Iš pradžių planuojama šios jėgainės kaina buvo 10,5 mlrd. Lt, o statybos darbų pabaiga ‒ 2010 metai. Deja, šiandien jau skaičiuojama, kad tokio objekto statyba kainuos 30 mlrd. Lt ir bus baigta tik 2020 metais. Tačiau tai dar ne viskas, nes puikiai žinoma, kad atominės elektrinės projekto kaina gerokai išauga ir dėl būtinybės uždaryti atominę elektrinę.

Pirmame Ignalinos atominės elektrinės uždarymo plane buvo numatyta ją galutinai uždaryti už 4,28 mlrd. Lt iki 2029 metų. O štai ką tik patikslintame plane ‒ jau už 8,95 mlrd. Lt iki 2038 metų. Manau, kad ir šis planas tikrai dar nėra galutinis.

Gerbiamieji, kurie, žiūrėdami į specialistų pateiktus skaičius, esame teisingai nusiteikę prieš tokias perspektyvas, ir, gerbiamieji, sunkiai dirbantys „karavano“ vedliai, gal pagaliau pradėkite mąstyti abiem pusrutuliais. Šiandien japonai, vokiečiai, prancūzai, čekai, net ir rusai Kaliningrado srityje jau nebestato atominių elektrinių! Nebestatytų jos ir baltarusiai, jei rusai finansiškai ir politiškai neverstų to daryti. Tai visiškai suprantama, nes ten nebenorima statytis taip brangiai kainuojančios atominės „bombos“, kurios valdymo mygtukas gali pakliūti ir į kokio nors išprotėjusio teroristo rankas. Kas šiandien, teroristinio karo įkarštyje, gali užtikrinti atominių elektrinių šimtaprocentinį saugumą? Būtina galvoti ir apie tai.

Nesunku suprasti ir kitko ‒ šiandien Lietuva ir kitos Baltijos šalys tapo pafrontės šalimis. Daug kam neužtenka pinigų taip pat kaip ir tikrai pavojingu Lietuvai laikotarpiu skirti būtinus krašto gynybos sistemai 2 % BVP lėšų. Tačiau juk planuojama skirti net keliolika milijardų litų atominiams svaičiojimams patenkinti. Deja, pamiršus Lietuvos valstybės saugumą, politikų išgalvotos energetinės nepriklausomybės ir atominių planų jau niekam nebereikės.

Ką patarti tiems politikams kurie sakys: „Bepigu apie energetiką tik postringauti ar rašinėti“?

Atsakymas itin paprastas. Siūlau perskaityti suprantamai parašytą ir puikiai į lietuvių kalbą išverstą amerikiečių ekonomisto, oratoriaus ir patarėjo politiniais klausimais Džeremio Rifkino (Jeremy Rifkin) knygą „Trečioji pramonės revoliucija“. Joje lengva rasti atsakymus į klausimus, ką reikėtų daryti energetikos ir pramonės srityse.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, iš dalies ir JAV jau negrįžtamai pasuko su interneto technologijų galimybėmis vienijamos alternatyviosios energetikos link. Nesunku rasti atsakymą, kodėl tai neišvengiamas kelias ‒ motinėlė gamta jau prisotinta iškastinių teršalų ir baigia nuo jų uždusti.

Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos direktorius Petras Povilas Škiudas

Leidėjas

Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija Jeruzalės g. 21, Vilnius Tel. +370 698 40 500 El. p. neta@neta.lt www.neta.lt

Redakcinė kolegija Algimantas Andriušis Anzelmas Bačauskas Deividas Jokužys Vytautas Jokužis Petras Škiudas Virginijus Valevičius

Vyr. redaktorius

Projektų vadovas

Darius Jokubauskas

Rolandas Liuga

Kalbos redaktorė

Redakcija

Visos teisės saugomos.

Iliustracijoms ir tekstams perspausdinti būtinas leidėjo rašytinis sutikimas.

Spausdino

Leidėjas neatsako už reklamos skelbimų tekstą ir turinį.

Rita Malikėnienė

Autoriai Ramūnas Bikulčius Audrius Jonaitis Mantas Kaminickas Martynas Nagevičius Vytautas Šiožinys

Dizaineris Robertas Jakštaitis

UAB „Super namai“ www.supernamai.lt UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Dėl galimo broko prašome kreiptis į spaustuvę.

© UAB „Super namai“ © NETA

3

pasaulyje

Turime padidinti atsinaujinančios energetikos dalį 1 dalis Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas

„Turime padidinti atsinaujinančios energetikos dalį mūsų žemyne. Tai ne tik atsakingos klimato kaitos mažinimo politikos reikalas. Tai yra pramoninės politikos būtinybė, jei mes vis dar siekiame turėti vidutinės trukmės perspektyvoje ekonomiškai prieinamą energetiką. Aš tikiu žaliojo augimo potencialu ir noriu, kad ES taptų lydere atsinaujinančios energetikos plėtros srityje. Kalbant apie laikotarpį po 2020 metų, taip pat turime padidinti energijos vartojimo efektyvumą, ypač kalbant apie energijos vartojimą pastatuose. Įpareigojantis tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą bent jau 30 % iki 2030 metų – tai yra pats kukliausias, jei norime būti ekonomiškai patikimi.“

1 pav. Skirtingų elektros energijos gamybos technologijų vidutinės svertinės elektros energijos, pagamintos per elektrinės naudojimo laiką, kainos.

saulės fotovoltinių elektrinių, įrengtų ant gyvenamųjų pastatų stogų saulės fotovoltinių elektrinių, įrengtų ant komercinių/pramoninių pastatų stogų didelės saulės fotovoltinės elektrinės koncentruotos saulės elektrinės su energijos saugyklomis kuro elementai mikroturbinos

alternatyvieji energijos šaltiniai tradiciniai energijos šaltiniai

geoterminę energiją naudojančios elektrinės biomasę naudojančios kondensacinės elektrinės vėjo jėgainės sausumoje ir jūroje investicijos į efektyvesnį energijos vartojimą elektros energijos gamyba elektros akumuliavimo įrenginiuose dyzeliniai elektros generatoriai pikinės gamtines dujas kūrenančios elektrinės integruoto gazifikavimo ciklo kombinuotos akmens anglies elektrinės

Šaltinis: Lazard's levelized cost of energy analysis — version 8.0, 2014 rugsėjis

4

branduolinės elektrinės anglis kūrenančios elektrinės kombinuoto ciklo gamtines dujas kūrenančios elektrinės

pasaulyje

Tai nėra kokio nors žaliojo idealisto frazė. Tai citata iš 2014 m. rugsėjo 10 d. Europos Komisijos naujojo vadovo – Europos Sąjungos konservatorių lyderio Jeano Claude’o Junckerio viešo laiško potencialiam komisarui, atsakingam už Europos Sąjungos energetiką ir klimato kaitos mažinimą.

Laiške neminima nei branduolinė energetika, nei skalūnų dujų žvalgybos ar gavybos perspektyvos Europos Sąjungoje.

Taigi panašu, kad artimiausiu metu Europos Sąjunga atsinaujinančios energetikos vystymui ir energijos efektyvumo didinimo klausimui suteiks aukščiausią prioritetą.

Kas atsitiko, kad ši iki šiol nišine energetikos sritimi laikyta

pavyzdžiui, saulės energetikoje, vieno instaliuoto kW kaina per pastaruosius trejus metus sumažėjo perpus. Vyksta kažkas panašaus į tai, kas vyko su asmeninių kompiuterių ar mobiliojo ryšio technologijų kainų kritimu prieš dešimtmetį.

Krinta ir kitų technologijų kainos, be to, didėja technologijų efektyvumas, ypač tai pasakytina apie vėjo energetiką. Vertinant vidutinę elektros energijos, pagamintos elektrinėse, savikainą per visą elektrinės naudojimo laikotarpį (vidutinę svertinę elektros energijos kainą – LCOE), nuo 2009 iki 2014 metų elektros energija, gaminama vėjo elektrinių, sumažėjo 58 % (daugiau nei du kartus), o gaminama komercinių saulės fotovoltinių elektrinių – net 78 % (tai yra beveik penkis kartus!).

Konvencinių – branduolinių, akmens anglį ir gamtines anglis deginančių – elektrinių gaminamos elektros energijos savikaina kiekvienais metais kyla.

Branduolinių elektrinių atveju savikaina kyla dėl augančių saugumo reikalavimų naujoms elek-

energetika pakilo į aukščiausią lygį net iki šiol gan atsargiai šia tema kalbėjusių konservatorių akyse? Daug kas. Tai įvykęs žaliųjų technologijų proveržis, energetinio saugumo poreikių pervertinimas santykių su Rusija krizės aplinkybėmis, augantis išorinės naudos, plėtojant atsinaujinančią energetiką, suvokimas ir naujas požiūris į nuosavybės energetikoje perskirstymą.

PASAULYJE ĮVYKĘS PROVERŽIS ŽALIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ SRITYJE Atsinaujinančius išteklius naudojančių technologijų kainos mažėja tokiu tempu, kokio dar prieš penkmetį nesitikėjo net didžiausi atsinaujinančios energetikos entuziastai. Kai kuriose srityse,

265

180 177

126 72

86 118

130

115

176

102

135

89

142

87 37

116 81

50 265

324 297

102 92

171 130

66 61 0

50

230

151 87 100

150

200

250

300

350

JAV doleriai/MWh

179

332

5

pasaulyje VĖJO jėgainės

Saulės fotovoltinės jėgainės

vidutinė svertinė elektros energijos kaina

vidutinė svertinė elektros energijos kaina

250

450 400

Sum

200

ažė

169

100

101

m

až ėji

m

350

jima

s pe

148

150

Su

394

92

r5m

etu

95

300

s-5

8%

pe

270

226

200 81

166

150

50

48

45

2011

2012

2013

m

et

us

37

0

-7

8

%

149

148

100

50

r5

250

95

99

323

as

104 101

50

91

86 72

0 2009

2010

2014

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2 pav. Vidutinės svertinės elektros energijos, pagamintos per elektrinės naudojimo laiką, kainos pokyčiai komercinių vėjo elektrinių atveju (kairėje) ir komercinių saulės fotovoltinių elektrinių atveju (dešinėje), JAV doleriais/MWh. Šaltinis: Lazard's levelized cost of energy analysis — version 8.0, 2014 rugsėjis

trinėms, šios elektrinės tiesiog sparčiai brangsta. Iškastinį kurą deginančių elektrinių savikaina auga visų pirma dėl CO2 emisijų sąnaudų įtraukimo į tiesiogines elektrinės savininko sąnaudas.

Jau prieš metus – 2013 metų pabaigoje – tiek Pasaulio energetikų taryba, tiek tarptautinė energetikos agentūra pirmą kartą patvirtino, kad vėjo elektrinių pagaminta elektra yra pigesnė nei elektra, pagaminta branduolinių elektrinių. Saulės elektrinių pagamintos elektros energijos savikaina sparčiai artėja prie branduolinių elektrinių pagamintos elektros energijos ir jau artimiausiais metais taps pigesnė.

Vienos didžiausių pasaulyje konsultacinių kompanijų LAZARD analizėje, pateiktoje 2014 m. rugsėjį, matyti, kad dauguma atsinaujinančią energiją vartojančių elektrinių jau dabar gamina elektrą mažesnėmis sąnaudomis nei branduolinės elektrinės.

Gerai ši tendencija atsispindi ir praktikoje. Superkamos elektros energijos tarifai, taikomi ekologiškai energetikai, visose šalyse

6

kasmet mažėja, tačiau tai neatbaido norinčių investuoti į pingančias ekologiškas elektrines.

Naujų branduolinių elektrinių gaminamos elektros energijos realią kainą labai gerai atspindi praėjusiais metais įvykęs investicinis sandoris dėl naujo branduolinio reaktoriaus statybos Hinkley vietovėje Jungtinėje Karalystėje, kur investuotojus teko gundyti garantuojama 92,5 svaro/MWh (t. y. apie 40 lietuviškų centų už kilovatvalandę) elektros energijos, pagamintos naujame reaktoriuje, kaina 35 metams, nuolat šią kainą indeksuojant pagal infliacijos vertę. Pasirodo, kai investicinė rizika perkeliama pačiam branduolinės elektrinės statytojui, baigiasi kalbos apie pigiausią elektros energiją, gaminamą branduoliniuose reaktoriuose. Beje, Hinkley elektrinės atveju, skirtingai nei Visagino, britams nereikės stiprinti kelio iki elektrinės reaktoriui gabenti – elektrinė stovi prie Atlanto vandenyno.

Objektyvumo dėlei pažymėtina, kad saulės ir vėjo elektrinių atveju čia neįtrauktos integravi-

mo į sistemas sąnaudos (rezervavimas, reguliavimas, balansavimas), kurios yra maždaug 3–10 JAV dolerių/MWh, priklausomai nuo valstybės, kurioje statomos elektrinės, ir nuo saulės bei vėjo elektrinių skaičiaus sistemoje. Tobulėjant informacinėms technologijoms, o elektros tinklams po truputį tampant vis išmanesniems, šios sąnaudos kas metai mažėja.

Kita vertus, kalbant apie branduolines elektrines neįtrauktos branduolinių atliekų ilgalaikio laidojimo sąnaudos, kurių įvertinti neįmanoma, nes pasaulyje kol kas nėra sėkmingų šios problemos sprendimo būdų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati pigiausia elektros energijos rūšis yra sutaupyta elektros energija, investuojant į efektyvesnį energijos vartojimą.

Taigi dėmesys atsinaujinančių išteklių platesniam naudojimo mastui ir efektyvesniam energijos vartojimui skiriamas dėl paprasčiausių racionalių priežasčių – ekologiška energija ir sutaupyta energija tampa pigiausiomis elektros energijos rūšimis.

Tęsinys kitame numeryje.

energetika Dr. Ramūnas Bikulčius, „Litgrid“ | Doc. dr. Audrius Jonaitis, KTU

Atsinaujinančių išteklių elektrinių prijungimo iššūkiai 1 dalis

Įgyvendinant ES iškeltus tikslus „20-20-20“ Lietuvai iki 2020 metų reikia 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas ir po 20 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo mastą bei energijos vartojimo efektyvumą. Jau dabar akivaizdu, kad Lietuva per likusius metus tai pasieks, todėl turime planuoti tolesnius žingsnius. Įgyvendinant ES iškeltus tikslus „20-20-20“ Lietuvai iki 2020 metų reikia 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas ir po 20 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo mastą bei energijos vartojimo efektyvumą. Jau dabar akivaizdu, kad Lietuva per likusius metus tai pasieks, todėl turime planuoti tolesnius žingsnius. Šiuo metu svarstomi nauji ES tikslai, o reikiamą atskirų laikotarpių atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių (AEI) dalį generuojamų galių struktūroje turi nustatyti kiekviena šalis pagal savo apkrovų ir generavimo agregatų specifiką, geografines sąlygas, techninius elektros tinklų duomenis, ekonomines šalies galimybes. Atsižvelgiant į ES formuojamus dekarbonizavimo tikslus iki 2050 m. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo mastą iki 60 proc., šiuo metu nustatomi ir Lietuvos tikslai iki 2050 metų.

Daroma prielaida, kad 2030 m. pagal ambicingąjį scenarijų 35 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Įvertinus ekspertų nuomonę apie atsinaujinančių šaltinių potencialą, daroma prielaida, kad 2030 m.

mažųjų hidroelektrinių instaliuota galia būtų apie 40 MW, saulės elektrinių – apie 80 MW, biologinio kuro elektrinių – apie 360 MW, o vėjo elektrinių – apie 840 MW [1]. Taigi būtina išnagrinėti, kaip užtikrinti tokios apimties AEI integraciją į Lietuvos elektros energetikos sistemą.

Biologinį kurą ir vandens išteklius naudojančių elektrinių techniniai duomenys yra panašūs į tradicinių elektrinių, tačiau saulės ir vėjo elektrinių generuojama galia priklauso nuo to, kaip šviečia saulė ir pučia vėjas, o tam tikra paklaida išlieka netgi prognozuojant artimiausią valandą. Šiuo metu didžiausias kintančios galios AEI potencialas Lietuvoje yra vėjo elektrinės, taigi ir daugiausia dėmesio šioje apžvalgoje skiriama galimybėms prijungti

vėjo elektrines prie perdavimo tinklo. Šiuo atveju vertėtų išskirti du aspektus – fizinį perdavimo linijų pralaidumą ir Lietuvos perdavimo sistemos galimybes išlaikyti suplanuotą elektros energijos balansą, sudarytą pagal pasiūlą ir paklausą elektros rinkoje.

Pavyzdžiui, Vokietijos, labiausiai pažengusios šalies integruojant AEI, atnaujinamame energetikos plane konstatuojama, kad darniai AEI integracijai užtikrinti trūksta investicijų į lanksčius generacijos šaltinius, naudojančius dujas, o dėl nesubalansuoto kintančios ir paskirstytos generacijos vystymosi kilo tinklų patikimumo problemų. Be to, tinklų vystymosi tempą mažina visuomenės pasipriešinimas. Plane taip pat teigiama, kad greita ir nepama-

7

energetika tuota AEI plėtra didina elektros energijos kainą galutiniam vartotojui, o dėmesys tik AEI technologijoms ir per mažai investicijų į tinklus ir tradicinius elektros energijos gamybos šaltinius dar labiau didina atotrūkį tarp AEI integracijos ir elektros energetikos sistemos galimybių.

Pagrindinės Vokietijos pamokos rodo, kad šiuo metu esantis rinkos modelis veikia taip, kad senieji ir neefektyvūs generacijos šaltiniai išlieka, investicijos į lanksčią generaciją nėra skatinamos, taigi nėra kaip užtikrinti „švaresnio“ generacijos „portfelio“. Vien su senosiomis tradicinėmis elektrinėmis nebus ir lankstumo, būtino jau dabar esamai AEI patikimai integracijai.

Aiškiai matoma, kad tolesnė AEI integracija turės įtakos masinėms investicijoms į lanksčią generaciją, o dėl regioninio rinkos pobūdžio papildomai prisidės ir būtinos investicijos į tinklus.

8

Naujų vėjo elektrinių sausumoje galimos prijungimo vietos ir didžiausios leidžiamosios galios

Būsimasis elektros energijos rinkos modelis turėtų paskatinti naudoti vartotojų galimybes (angl. Demand Side Response), investicijas į naują lanksčią generaciją, o senųjų tradicinių elek-

trinių pajėgumus naudoti tik užtikrinant patikimą tiekimą.

Būtina pripažinti ir monetizuoti generacijos lankstumo galimybes, padidinti AEI konkurenciją ir atsakomybes.

energetika Lietuvoje, 2015 m. pradėjus veikti naujoms tarpsisteminėms nuolatinės srovės jungtims ir įvertinus didėjančią AEI integraciją, atsiras poreikis rezervuoti aktyviąją galią dėl jungčių ir AEI keliamų svyravimų. Todėl perdavimo tinklų ir AEI, ypač vėjo elektrinių, plėtra turi būti koordinuojama kartu su rezervinių šaltinių įrengimu.

Pagrindiniai kriterijai, ribojantys didžiausią leidžiamąją vėjo elektrinių galią, yra elektros perdavimo tinklų pralaidumas ir aktyviosios galios reguliavimo rezervų adekvatumas, taigi, keliant didesnius tikslus negu užsibrėžtieji 2020 m., turi būti numatytos ir įgyvendintos lanksčios elektros energijos akumuliavimo, apkrovų valdymo ir apsikeitimo galia bei energija tarp perdavimo sistemos operatorių galimybės.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktos analizės [1] rezultatai rodo, kad vėjo elektrinių plėtra yra galima, tačiau norint integruoti naujas elektrines ir užtikrinti darnią elektros energetikos sistemos plėtrą reikia apsirūpinti aktyviosios galios reguliavimo rezervais ir laiku numatyti bei užkirsti kelią galimoms elektros perdavimo tinklo perkrovoms.

Perdavimo tinklų pralaidumas Pagal galimus elektros energetikos sistemos plėtros scenarijus [1], įvertinus apkrovų ir generuojančių šaltinių perspektyvą, elektros perdavimo tinklo plėtrą ir naujas tarpsistemines jungtis, suminė tolygiai geografiškai paskirstytų vėjo elektrinių galia negali viršyti 1000 MW su sąlyga, kad šiai galiai bus užtikrinti aktyviosios galios reguliavimo rezervai. Šią galią riboja Lietuvos ir kaimyninių elek-

tros energetikos sistemų tarpsisteminių pjūvių pralaidumai vasarą, kai apkrova mažiausia.

Ji nustatyta ištyrus galios srautų pasiskirstymą normaliomis sąlygomis ir po avarijų arba remonto metu, atsižvelgiant į N-1 kriterijų, t. y. 110 kV arba 330 kV oro linijos atjungimą, 330/110 kV arba 400/330 kV autotransformatoriaus atjungimą, generatorinio agregato atjungimą arba nuolatinės srovės intarpo atjungimą.

Norint įvertinti vėjo elektrinių, kurių įrengtoji suminė galia viršytų 1000 MW plėtrą, būtina papildomai ištirti jų įtaką elektros energetikos sistemai, reikiamą tinklų plėtrą ir reguliavimo rezervų poreikį bei atsižvelgti į planuojamus vėjo elektrinių prijungimo taškus ir galią.

Jūriniai vėjo elektrinių parkai Lietuvoje gali būti įrengti Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. LR energetikos ministerija pateikia [2] preliminarias planuojamų vėjo parkų vietas, parinktas atsižvelgiant į esamą jūros naudojimo pobūdį, dugno geologinę-geomorfologinę sandarą, ekosistemos ypatumus

ir technologines vėjo elektrinių parkų įrengimo galimybes. Pradiniu etapu numatytų keturių vėjo parkų, kuriuos planuojant atliktas poveikio aplinkai vertinimas, galios potencialas yra 850 MW [1].

Atsižvelgiant į N-1 kriterijų, vėjo elektrinių, jungiamų prie 330 kV elektros perdavimo tinklo Vakarų Lietuvoje, galia turėtų būti ribojama iki 240 MW. Taigi dėl jūrinių vėjo parkų reikėtų būtinai plėsti 330 kV elektros perdavimo tinklą.

Paveiksle pateiktos didžiausios leidžiamosios vėjo elektrinių galios ir galimos prijungimo vietos nestatant naujų elektros perdavimo tinklo linijų.

Vėjo elektrinių parkų, esančių atskirose prijungimo zonose, galios nesumuojamos.

Išduodant technines prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas vėjo parkams konkrečioje zonoje, atsižvelgiama į jau anksčiau išduotas technines sąlygas gretimose zonose ir įvertinamas likęs perdavimo tinklo pralaidumo potencialas konkrečioje zonoje ir linijoje.

Tęsinys kitame numeryje.

Literatūra: 1. Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie 330–110 kV elektros perdavimo tinklo iki 2030 m. galimybių studija. Doc. Audrius Jonaitis, doc. Vaclovas Ažubalis, prof. Rimantas Deksnys, doc. Mindaugas Ažubalis, prof. Alfonsas Morkvėnas, doc.

Inga Konstantinavičiūtė, dr. Vytautas Sučila. KTU. 2014.

2. Informacija apie planuojamų jūros vėjo jėgainių parkų poveikio aplinkai vertinimo programas [interaktyvus]. http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/atsinaujantys_energijos_saltiniai/Vejo_jegainiu_parkas.pdf.

9

energetika Doc. dr. Vytautas Šiožinys, KTU, „MB Energy Advice“ | Paulius Paplauskas, „MB Energy Advice“

Praktinis požiūris į atsinaujinančių išteklių elektrinių prijungimą Paskutinius penketą metų vyko intensyvi vėjo elektrinių, o vėliau saulės elektrinių plėtra. „MB Energy Advice“ bendradarbiauja su įmonėmis, kurių vadovai ir inžinerijos personalas susidūrė su bendrojo pobūdžio ar specifine problematika dėl techninės politikos vėjo elektrinių prijungimo klausimais. Aptarkime technologinius vėjo elektrinių prijungimo iššūkius. Vėjo elektrinių prijungimo klausimus reguliuoja „Vėjo elektrinių prijungimo prie Lietuvos elektros energetikos sistemos techninės taisyklės“, kurios savo ruožtu nukreipia į kitus tesisės aktus, taisykles ir standartus.

Analizuojant vėjo elektrinių prijungimo taisykles matyti, kad

10

nėra aiškios ribos tarp techninių reikalavimų elektrinėms, kurios prijungiamos prie elektros skirstomojo tinklo, o kurios – prie elektros perdavimo tinklų.

Taisyklės apibrėžia ribą, kurios galia lygi 1,5 MW prijungimo taškui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 110 kV tinklui vėjo jėgainių įrengtoji galia >1,5 MW santykiškai maža, o tokios galios elektrinių prijungimas prie perdavimo tinklo ekonomiškai nepagrįstas. Tačiau skirstomajame tinkle vėjo elektrinių įtaką, išreikštą MW, sudėtinga apibrėžti, nes 100 kW galia 10–35 kV tinkluose palyginti maža, tačiau 1 MW galia 0,4 kV tinkle pernelyg didelė. Darytina išvada, kad

Taisyklių reikalavimai elektrinėms, prijungiamoms prie skirstomojo tinklo, galėtų būti pertekliniai, ypač viršijus 1,5 MW galią prijungimo taškui, kai įsigalioja papildomieji Taisyklių reikalavimai.

Vėjo jėgainėms keliami aktyvios galios valdymo reikalavimai, kurie apima: galios kitimo greičio valdymą, valdymą pagal nustatytą galią ir dažnio valdymą.

Galios kitimo greičio ir pagal užduotį valdymas yra nuotoliniai, reikalaujantys ryšių ir nuotolinių signalų perdavimo sistemų. Šis reikalavimas taikomas visoms elektrinėms pagal bendruosius Taisyklių reikalavimus. Reikia atkreipti dėmesį, kad smulkioms

energetika elektrinėms toks reikalavimas galėtų būti perteklinis.

Taisyklių p. 24 (papildomieji reikalavimai) nurodo: „Vėjo elektrinė ar jų parkas privalo dalyvauti valdant dažnį“, tačiau Taisyklių p. 14 (bendrieji reikalavimai) teigiama: „Kiekviena tiek pavienė, tiek parko vėjo elektrinė turi tenkinti Lietuvos elektros energetikos sistemos automatinio generacijos valdymo nuostatus“, o p. 6.1 nurodoma: „Visi generatoriai privalo turėti galimybę dalyvauti pirminiame dažnio reguliavime.“ Taigi galima daryti išvadą, kad pavyzdžiui 100 kW elektrinė turi prisidėti prie dažnio valdymo. Toks reikalavimas yra perteklinis ir socioekonomiškai neefektyvus.

Analizuojant Taisyklių dažnio valdymo reikalavimus, dėmesys atkreipiamas į reikalavimą, kad vėjo jėgainė turi reguliuoti aktyviąją galią pagal dažnio nuokrypį. Dažnio nuokrypis galimas elektrinei dirbant sistemoje ar salos režimu. Apie dažnio valdymą sistemoje aprašyta pirmiau. Reikėtų išskirti salos režimą perdavimo ir skirstomajame tinkle. Nors salos režimas techniškai galėtų būti įgyvendintas perdavimo tinkle, tačiau skirstomajame tinkle salos režimą realizuoti ekonomiškai neefektyvu, ir jėgainės išjungiamos nuo bet kokio trikdžio.

Prisiminkime kitą vėjo jėgainių techninę charakteristiką, kuri anglų kalba vadinama „Fault Ride Through” (FRT) arba „Perlėk per tinkle vykstantį sutrikimą“. Tokį reikalavimą kelia visų be išimties šalių perdavimo tinklų operatoriai, skiriasi tik techninės detalės.

Tinkle įvykus trumpajam jungimui (TJ) elektrinė neišsijungs, o pašalinus TJ generuos galią į tinklą. Ši elektrinės charakteristika ypač svarbi siekiant užtikrinti stabilų sistemos darbą, o perdavimo tinklo operatorius gedimą tinkle gali charakterizuoti kaip N-1. Priešingai, jei TJ metu elek-

trinė išsijungtų, perdavimo tinklo operatorius vertintų kaip N-2 gedimą, bent teoriškai. Elektrinės su FRT charakteristika po TJ gali likti ir salos režimu, o tai atitiktų vėjo elektrinėms keliamus papildomuosius Taisyklių reikalavimus. Be to, daugeliu atvejų perdavimo tinkle relinė apsauga ir automatika (RAA) įrengta taip, kad gali elektros perdavimo linijas saugoti nepriklausomai nuo elektros energijos srauto krypties, be to, turi sinchronizmo kontrolės įtaisus ir kitą būtinąją automatiką. Tačiau tokių techninių priemonių nėra skirstomajame tinkle, todėl vėjo elektrinėms dirbti salos režimu negalima, netikslinga, o nuo bet kokio sutrikimo jėgainės privalomai išjungiamos. Tokiu atveju elektrinėms, veikiančioms skirstomajame tinkle, FRT charakteristika nebūtina.

Elektrinių reaktyvios galios valdymo reikalavimai neatsiejami nuo įtampų valdymo tinkle klausimo. Atkreipsime dėmesį į įtampų valdymo reikalavimus.

Taisyklėse nurodoma: „Vėjo elektrinių prijungimo prie bendro naudojimo skirstomojo elektros tinklo projektuose pakanka apskaičiuoti <...> įtampos kitimo ribas vėjo elektrinių prijungimo taške.“ Tuomet klausiame – koks leidžiamasis įtampos kitimas elektrinės prijungimo taške, kad būtų išpildyti standarto LST EN 50160 reikalavimai?

Standartas apibrėžia žemosios įtampos visų tinklo naudotojų įtampos kokybės reikalavimus.

Pabrėžiamas žodis visų, t. y. elektrinėms gaminant elektros energiją bet kokiu apkrovos režimu, įtampos svyravimas kiekvieno vartotojo šynose neturi viršyti ±10 % (Taisyklėse nurodoma nuo +6 % iki –10 %). Iliustruokime pavyzdžiu naudojant programą EA-PSM, kai skaičiavimai atlikti pagal Taisyklių reikalavimus: apkrovų 0,4 kV tinkle nėra, generatorius veikia vardiniu režimu.

Prijungimo taške generatoriaus gnybtų įtampa neviršija +6 %. Prijungus tik vartotojų apkrovą ir išjungus generatorių: Prijungimo taškas

Uš, kV ΔUš, % Apkrova 1

0,339 –15,4 Apkrova TP 0,4 kV

0,373 –6,9 Apkrova 3

0,341 –14,8 Vartotojo gnybtuose įtampa siekia vos 87–88 % vardinės įtampos. Šiuo režimu skirstomojo tinklo operatorius privalo pakeisti galios transformatoriaus atšaką, pvz., –2. Pakeitus transformatoriaus atšaką į –2, nesant vartojimo, o generatoriui veikiant vardine galia, generatoriaus prijungimo taške įtampa viršija +10 %, o tinklo mazgų įtampos: Prijungimo taškas

Uš, kV ΔUš, % Apkrova 1

0,418 +4,6 Apkrova TP 0,4 kV

0,418 +4,6 Apkrova 3

0,441 +10,2 Priklausomai nuo generatoriaus prijungimo taško, 10/0,4 kV transformatoriaus atšakos, galios srauto per 10/0,4 kV transformatorių, vidutinės įtampos tinkle apkrovos kitimo diapazono įtampa vartotojo gnybtuose gali netenkinti LST EN 50160 standarto reikalavimų. Kitų šalių skirstomojo tinklo operatoriai leidžia prijungti vėjo jėgainę prie skirstomojo tinklo tik tuo atveju, jei prijungimo taške įtampos kritimas neviršija 2–3 %.

Elektros energijos kokybės, relinės apsaugos ir automatikos parinkimo bei koordinavimo klausimai bus aptarti kituose straipsniuose.

11

energetika

Švarios ir patikimos energijos tiekimas

Šiomis dienomis beveik kiekvienas pramonės ir prekybos aspektas yra itin priklausomas nuo nuolatinės prieigos prie IT išteklių. Tačiau ši prieiga gali būti užtikrinama tik tuo atveju, jei šie ištekliai gaus patikimą ir netrikdomą elektros energiją. Tai nėra naujovė, bet yra naujas iššūkis IT programų energijos sistemų dizaineriams: kadangi pereinama prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir senosios elektrinės uždaromos dėl neatitikties dabartiniams aplinkosaugos standartams, viešojo elektros tiekimo tinklais tiekiamos energijos kokybė gali pablogėti. Šiame straipsnyje EMEA energijos kokybės veiklos „Eaton“ trifazių UPS produktų vadovas Jorge Aguinaga išsamiau aptaria kylančius klausimus ir apžvelgia pagalbines technologijas.

Elektros energijos tiekimo tinklas buvo sukurtas taip, kad gautų energiją iš palyginti nedidelio skaičiaus stambių elektrinių, kurių galingumas lengvai nuspėjamas. Šiuo metu siekiama, kad tinklas gautų energiją iš didelio

12

skaičiaus mažiau nuspėjamo galingumo ir mažesnių energijos šaltinių. Per trumpą laiką pertvarkyti tinklą taip, kad jis susidorotų su šia kaita, yra neįmanoma. Tačiau kol šis ilgalaikis darbas bus užbaigtas, elektros

energijos kokybė greičiausiai bus abejotina: tikėtini daug dažnesni įtampos ir dažnio svyravimai.

Tai reiškia, kad, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, šiuo metu labai svarbu apsaugoti elektros energijos tiekimą. Kritiniais atvejais šia apsauga gali būti nepertraukiamo elektros energijos maitinimo įrenginys (UPS) – jis užtikrina elektros energiją net ir nutrūkus jos tiekimui iš tinklo. Tuo metu, kai energija tiekiama iš tinklo, UPS užtikrina aukštos kokybės energiją, o sugedus tiekimo linijai, energijai tiekti jis pasitelkia savo (dažniausiai akumuliatoriuje) sukauptą energiją.

energetika UPS bet kuriuo metu turi užtikrinti švarios ir patikimos energijos tiekimą, nepriklausomai nuo maitinimo tinklo būklės. Jis turi apsaugoti nuo daugelio energijos tiekimo kokybės problemų, įskaitant ne tik ilgalaikius ir trumpalaikius energijos tiekimo trikdžius, bet ir nuo dažnio bei įtampos svyravimų, trumpalaikės įtampos, harmoninio iškraipymo ir daugelio kitų dalykų.

Technologijų pažanga ir augantis pasaulio skaitmeninimas reiškia, kad daug daugiau IT taikymo sričių turi būti laikomos ypač svarbiomis. Su galios sąnaudomis kartu augo ir aplinkosaugos problemos: UPS naudotojai turėjo priimti sudėtingus sprendimus dėl tinkamos pusiausvyros tarp atsparumo ir efektyvumo. Tradiciškai buvo manoma, kad būtina paaukoti vieną iš šių aspektų kito naudai.

UPS gamintojai šiuo metu sprendžią šį galvosūkį. Naujausi produktai suderina bendrą nuosavybės kainą (TCO), pasiektą teikiant aukščiausio rinkoje efektyvumo ir puikaus plėtojimo galimybių savybes su novatoriškomis technologijomis ir dizainu pagrįstu atsparumu.

Vienas iš būdų tai pasiekti – dvigubojo konvertavimo naudojimas. Tai reiškia, kad tiekiama energija apdorojama dviem etapais: 1) iš kintamosios į nuolatinę srovę per elektros srovės lygintuvą; 2) iš nuolatinės į kintamąją srovę. Dvigubojo konvertavimo UPS laikomi geriausią įmanomą apsaugą teikiančiais įrenginiais, nes jie užtikrina švarios ir patikimos energijos tiekimą, nepriklausomai nuo energijos tiekimo iš tinklo kokybės. Tačiau istoriškai buvo laikoma, kad dvigubojo

konvertavimo įrenginiai turi potencialų trūkumą: du jo energijos konvertavimo etapai sukuria nuostolių – tai reiškia, kad efektyvumas turi būti aukojamas apsaugos naudai.

Tačiau dėl dviejų pažangios technologijos aspektų tai daugiau nekelia problemų. Pirmasis iš jų – naujų didelio efektyvumo elektros konverterių, pagrįstų naujausiomis IGBT technologijomis, sukūrimas. Tai leido padidinti naujausių UPS efektyvumą iki 97 %, veikiant dvigubojo konvertavimo režimu. Antrasis aspektas – nauja, galingais algoritmais pagrįsta energijos taupymo technologija, padedanti UPS veikti pagal gaunamos energijos kokybę nustatomu dvigubojo konvertavimo prireikus režimu. Geriausiais atvejais perėjimas nuo energijos taupymo režimo į dvigubojo konvertavimo režimą yra sklandus ir ypač greitas (trunka mažiau nei 2 ms). Dėl šių priežasčių įrenginiai beveik nepajunta šio perėjimo.

Dėl šių dviejų pažangių aspektų vartotojams užtikrinamas sau lygių neturintis tiekimo saugumas ir kokybė – tai gali suteikti tik dvigubojo konvertavimo UPS įrenginiai. Vartotojai taip pat džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis už energiją, kartu sumažinančiomis ir bendrą nuosavybės kainą.

Kitas tokių UPS privalumas tas, kad didelis jų efektyvumas reiškia mažesnį įrenginių išskiriamos šilumos kiekį, o kartu ir mažesnes aušinimo sąnaudas.

Kitos svarbios šių UPS savybės: lygiagrečiojo jungimo technologija ir akumuliatoriaus valdymas.

Lygiagretusis jungimas reiškia, kad, augant vartotojų reikalavimams, prie esamos instaliacijos gali būti prijungiama daugiau

UPS, taip suteikiant patogių ir ekonomiškų plėtojimo galimybių be jokios abejotino atsparumo ar patikimumo rizikos. Akumuliatoriaus krovimas tik pagal poreikį prailgina jo naudojimo laiką 50 %.

Kita pastaruoju metu plėtojama sritis – su UPS naudojama energijos valdymo programinė įranga. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį, yra tai, ar įrenginys yra visiškai suderinamas su visomis pagrindinėmis operacinėmis sistemomis bei virtualizacijos programine įranga. Tai leidžia lengvai įdiegti UPS beveik į bet kurią IT aplinką. Taip užtikrinamas UPS įrenginių stebėjimo ir valdymo patogumas ir paprastumas, o vartotojams yra iš karto pranešama apie energijos tiekimo būklės pokyčius. Pažangiausi elektros energijos valdymo programinės įrangos pavyzdžiai gali veikti taip, kad šie pokyčiai sukeltų automatinius veiksmus, pvz., perkeltų virtualius mechanizmus iš energijos negaunančių fizinių serverių į kitus serverius, kurių energijos tiekimas yra apsaugotas. Tai dar viena saugumui ir atsparumui svarbi pagalba.

Pasaulio skaitmeninimas kartu su daugybe atsinaujinančių energijos šaltinių rūšių didina švarios ir patikimos energijos poreikį.

Tai kartu su vis didėjančiu poreikiu siekti ekonomiškų sprendimų ir mažinti poveikį aplinkai kuria anksčiau UPS sistemose neregėtus uždavinius. Laimei, šiuo metu jau yra pažangių UPS technologijų pasiekimų, leidžiančių pritaikyti IT programų energijos sistemų dizainą taip, kad jis atitiktų šiuos uždavinius.

Norėdami sužinoti daugiau apie „Eaton“ energijos kokybės sprendimus, apsilankykite www.eaton.eu/powerquality arba www.moeller.lt/ups lietuvių kalba.

13

energetika

Vėjo energetika:

savas energijos šaltinis, kurio neišnaudojame

Juliaus Mikalausko nuotr.

Šiemet minint vėjo energetikos Lietuvoje dešimtmetį, o kartu ir į pabaigą judant pirmajam šio sektoriaus plėtros etapui šalyje, atėjo laikas spręsti, kaip ir kada vėjo jėgainės galėtų daugiau prisidėti prie energetinės nepriklausomybės užtikrinimo ir ko reikia, kad būtų naudojama daugiau žalios elektros energijos. Ekspertų teigimu, sausumoje prie elektros tinklų galima prijungti dvigubai daugiau nei dabar įstatymų leidžiama iš vėjo pagamintos elektros, o ateityje dar daugiau naudos atneštų jėgainių parkai Baltijos jūroje.

14

energetika Lietuvoje iš vėjo pagaminama vis daugiau elektros Iš vėjo 2013 m. buvo pagaminta 6 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos – tai didžiausia dalis iš visų vietinių išteklių. Tačiau, ekspertų teigimu, per kelerius metus galima pasiekti, kad iš vėjo gaminama elektra sudarytų ketvirtadalį, o visi atsinaujinantys ištekliai kartu sudėjus – pusę šalies elektros poreikio.

Lietuvoje dabar veikia 17 vėjo jėgainių parkų, kurių bendra instaliuota galia siekia 282 MW. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, bendros investicijos, iki šiol skirtos vėjo jėgainių parkams Lietuvoje, siekia 1,7 mlrd. Lt. Stambiausias elektros energijos iš vėjo gamintojas yra Estijos energetikos bendrovės „Nelja Energia“ padalinys Lietuvoje UAB „4 Energia“, kurios valdomi parkai 2013 m. pagamino 188,3 MWh elektros energijos.

Iš viso 2013 m. šalyje veikiančios vėjo jėgainės pagamino 599,99 GWh elektros energijos – daugiausia iš Baltijos šalių ir maždaug 11,5 proc. daugiau negu 2012 m. Šiemet Lietuvoje vėjo jėgainių pagaminamos elektros kiekis toliau augo. Nuo 2014 m. sausio iki gegužės vėjo jėgainės pagamino 240,8 GWh elektros energijos – 21,5 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

Vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje kol kas riboja įstatymų nustatyta prie perdavimo tinklų jungiamų jėgainių maksimali 500 MW suminė galia. Kadangi šis kiekis aukcionuose jau išdalytas pasiūliusiems mažiausią supirkimo kainą, valdžios atstovai turi suplanuoti naują plėtros etapą.

Mažiausia pasiekta supirkimo kaina įvykusiuose aukcionuose yra 24 ct/kWh. Už šią kainą gamintojai elektrą parduos 12 metų, o vėliau už rinkos kainą.

„Vėjo jėgainių technologijoms tobulėjant, atotrūkis tarp rinkos kainos ir energijos gamybos kainos jėgainėse ir toliau mažės.

Todėl vėjo jėgainių gaminama energija gali sudaryti didelę dalį šalyje generuojamos elektros energijos. Artimiausioje ateityje aukcionus laimėjusiems gamintojams baigiant įrengti naujas elektrines ir jas prijungiant prie tinklų, elektros energijos gamyba augs, tačiau, norint užtikrinti tvarų augimą, ilgalaikėje perspektyvoje būtina didinti esamą 500 MW limitą“, – sako „4 Energia“ vadovas Tadas Navickas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai „Litgrid“ užsakymu atlikto studiją, kurioje teigiama, kad prie Lietuvos elektros tinklų techniškai galima prijungti dvigubai daugiau galios vėjo energijos nei įstatymai leidžia šiuo metu – iki 1000 MW. T. Navickas teigia, kad realu tikėtis, jog iki 2020 m. Lietuvoje esančių vėjo jėgainių suminė galia padidės iki 850 MW. „Dažnai iš politikų girdime, kad vėjo jėgainių nepakanka Lietuvos energetikos problemoms išspręsti. Tačiau tokio vienintelio šaltinio, kuris užtikrintų šio sektoriaus stabilumą, šalyje ir nėra.

Svarbu pasirinkti tinkamą šaltinių derinį, o vėjo energetikos potencialas Lietuvoje yra tikrai didelis. Pirmiausia todėl, kad vėjas jau dabar yra pigiausias nuosavas elektros energijos šaltinis šalyje. Iš jo gaminama elektra ateityje sudarys vis didesnę dalį viso elektros poreikio, o kaina mažės“, – sako T. Navickas.

Pasak „4 Energia” vadovo, nutiesus elektros jungtis su kitomis šalimis ir įgyvendinus SGD terminalo projektą, Lietuva užsitikrins energetinį saugumą. Tačiau būtina įgyvendinti siekį, kad šalis naudotų kuo daugiau žalios energijos. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. pasiekti, kad 23 proc. šalyje suvartojamos energijos su-

15

energetika

darytų energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Vėjo energetikos plėtra – į jūrą Anot T. Navicko, dėl stipraus vėjo ir didelių plotų vėjo energetika pasaulyje vis sparčiau plečiasi į jūrą. Tobulėjančios technologijos lemia, kad statyti jėgainių parkus jūroje apsimoka vis labiau. Be to, jūrų vėjo jėgainės pagamina didelius kiekius energijos, nesukeldamos jokių trukdžių žmonėms.

Europos vėjo energetikos asociacijos duomenimis, iš viso Europoje yra 73 jūrų vėjo jėgainių parkai, kurių galia kartu sudėjus siekia 7,3 GW, o per metus jie pagamina 27 TWh elektros.

Be to, šiuo metu žemyne statoma dar 16 komercinių jūrų vėjo jėgainių parkų, jų bendras galingumas – 4,9 GW. Daugiausia parkų šių metų pusmetį buvo statoma Vokietijoje – iš viso 10. Juose buvo instaliuotos 126 jėgainės. Jungtinėje Karalystėje buvo statomi 5 jūrų vėjo jėgainių parkai, juose taip pat instaliuotos 126 jėgainės.

Europos vėjo energijos asociacija planuoja, kad 2020 m. jūrų vėjo jėgainėse gaminama elektra sudarys ketvirtadalį visos vėjo jėgainėse gaminamos elektros. Tai sudarys apie 4 proc. viso ES elektros energijos poreikio.

Baltijos jūrą ekspertai vertina kaip ypač tinkamą jūrų vėjo jėgainėms įrengti, nes čia nebūna sti-

16

prių potvynių, audrų, kurios kliudo plėtoti jūrų vėjo energetiką kai kuriose kitose jūrinėse teritorijose. „4 Energia“ vadovas T. Navickas pažymi, kad sėkminga jūrų vėjo jėgainių plėtra ne tik padėtų siekti energetinės nepriklausomybės, bet ir atneštų naudos Lietuvos ekonomikai, nes platformos, ant kurių iškiltų šios jėgainės, būtų gaminamos Lietuvoje, Klaipėdos laivų statykloje.

Tačiau kad būtų galima žvalgyti Lietuvos jūrines teritorijas, pirmiausia Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas turi būti papildytas dalimi, reglamentuojančia jūrinių teritorijų naudojimą. „Tik nuo papildyto bendrojo plano priklauso, kokias konkrečiai jūros teritorijas valstybė išskirs kaip potencialiai tinkamas plėtoti jūrų vėjo energetikai. Tyrimus investuotojai yra pasirengę atlikti savo lėšomis, tačiau tam, kad būtų galima imtis jūros teritorijos žvalgymo ir konkrečių vertinimų, būtina sulaukti bendrojo plano papildymų. Jų svarstymas Seime yra numatytas šią sesiją“, – sako T. Navickas.

Jėgainės Baltijos jūroje – jau 2022 m.

T. Navickas sako, kad būtent vėjo jėgainės gali tapti veiksniu, padedančiu šaliai užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Pasak jo, priėmus reikalingus sprendimus,

dar iki 2018 m. Lietuvos sausumos vėjo jėgainių suminė galia gali pasiekti 850 MW. Tokiu atveju vėjo jėgainės pagamintų ketvirtadalį šaliai reikalingos elektros energijos. „850 MW galios jėgainės, esant 35 proc. vidutiniam gamybos efektyvumui, pagamintų 2,35 TWh elektros per metus, o tai sudarytų 24 proc. galutinio suvartojimo“, – skaičiuoja T. Navickas.

Vėjo energetikos plėtra jūroje, pasak T. Navicko, yra kiek tolimesnės ateities perspektyva, tačiau pirmieji sprendimai taip pat gali būti priimti jau artimiausiu metu. iki 2015 m. bendrasis planas galėtų būti papildytas pajūrio teritorijomis ir apibrėžta žvalgymo bei jėgainių įrengimo konkursų vykdymo tvarka, iki 2018 m. galėtų būti atlikti tyrimai, o jei jie būtų sėkmingi, iki 2022 m. Baltijos jūroje galėtų iškilti jėgainių parkai. „Sudarius sąlygas kompleksiškai vėjo energetikos plėtrai jūroje ir sausumoje, iki 2025 m. iš vėjo būtų galima gaminti net apie 50 proc. visos šalies suvartojamos elektros energijos. Vėjo energija jau dabar yra viena pigiausių elektros energijos rūšių Lietuvoje, investuotojai mato jos perspektyvas. Viskas, ko reikia investicijoms į žalią energiją pritraukti – padidinti kvotas naujoms vėjo elektrinėms sausumoje ir sudaryti sąlygas vystyti vėjo jėgaines jūroje“, – tvirtina T. Navickas.

Pasak T. Navicko, Lietuvoje į atsinaujinančios energetikos plėtrą dažnai žiūrima tik kaip į ES reikalavimų išpildymą, suvokimas apie jos realią naudą įsivyrauja pamažu. Vis dėlto jis sako, kad investicinėje aplinkoje vyksta teigiami postūmiai, o jau veikiančios elektrinės sėkmingai įrodo, kad iš vėjo gaminamos elektros kaina gali būti ypač konkurencinga. Todėl kada Lietuvoje prasidės naujas šios srities plėtros etapas – tik laiko klausimas.

energetika

Sistemos profesionalams Saugus elektros energijos tiekimas turi svarbią reikšmę šiuolaikinės visuomenės gyvenime.

Pasaulinį elektros energijos perdavimo tinklą sudaro keli milijonai kilometrų kabelių.

Elektros srovė gali tekėti tik per profesionaliai ir patikimai sujungtus ar prijungtus kabelius. Šią funkciją užtikrina „Cellpack“ galios ir signalinių kabelių movos.

Kompanija „Dreifuss Brothers AG“, gaminusi gaminius iš celofano, 1935 m. Šveicarijoje įkūrė įmonę „Cellpack AG“, kuri pradėjo gaminti celofanines pakuotes – nuo to ir kilo įmonės „Cellpack“ pavadinimas (angl.

Cellophane Packaging). „Cellpack Electrical Products“, kurio gyvavimo istoriją energetikos srityje galima skaičiuoti nuo 1967 metų, yra „Behr Bircher Cellpack BBC Group“ grupės narys. „Cellpack“ produktai šiuo metu naudojami visuose penkiuose žemynuose.

Tai tarptautinio masto, sėkmingas kabelių priedų iki 42 kV kūrėjas, gamintojas ir platintojas. Nors kompanijos būstinė įsikūrusi Šveicarijoje, gamyba koncentruojama Vokietijoje. Prieš daugiau nei dešimt metų pradėjusi tvirtintis Lietuvos rinkoje, ji yra trečia pagal dydį Europoje ir šiuo metu antra pagal aktyvumą ir pardavimo mastą Lietuvoje. Šį spartų augimą lėmė „Cellpack Electrical Product“ ilgalaikė patirtis, profesionalumas ir aukščiausia produktų kokybė. Taip pat šis gamintojas daug dėmesio skiria inovacijoms, nuolatos tobulina savo gamybos procesą, diegia tik naujausias technologijas. Ištisos sistemos kuriamos ir išbandomos jų pačių laboratorijose.

Š. m. rugsėjo 11 d. oficialiu raštu Nr. 40100-2379 AB „Lesto“ patvirtino ir pripažino, kad „Cellpack“ 0,4–35 kV galinės (SFEH.., SFEX.., CHE.., CHE..3..), jungiamosios (SMH.., CHM.., CHM..3..), kištukinės (CTS.., CTKS.., CTKSA..) movos yra tinkamos naudoti AB LESTO elektros tinkle. „Cellpack Electrical Products“ svarbu išlaikyti sėkmingus klientų ir tiekėjų santykius, nuolatines savo pozicijas pasaulinėje rinkoje, todėl įmonės veikla grindžiama tokiais principais, kaip aukščiausia produktų kokybė ir visiškas klientų poreikių patenkinimas. Norint šiuos principus įgyvendinti, kompanijos valdymas ir klientų aptarnavimas turi būti vykdomas tinkamai ir veiksmingai. Dėl šios priežasties „Cellpack Electrical

products“ valdymo sistema yra sertifikuota pagal kokybės vadybos standartą ISO 9001.

Nuolatinis valdymo sistemos tobulinimas leidžia patenkinti bet kokius būsimus reikalavimus – tiek viduje, tiek išorėje. Be to, „Cellpack“ labai didelę reikšmę skiria aplinkos apsaugai ir atliekų perdirbimui.

Visi gamybos procesai ir technologijos kuriami ir tobulinami taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala aplinkai. Taip pat siekiama naudoti tik ekologiškus produktus, taupyti žaliavas, mažinti energijos šaltinių naudojimo apimtį.

CKM produktas Viena iš aukštos kokybės elektros skirstomojo tinklo gero darbo sąlygų – tinkamas kabelių sujungimas. Svarbu, kad jungtys būtų tokios pat patikimos kaip ir patys kabeliai. Norint sumažinti išlaidas ir laiko sąnaudas, jungtys turi būti ne tik patikimos, bet ir greitai bei lengvai montuojamos. Būtent šios savybės ir išskiria CKM jungiamąsias kabelio movas.

Tai daugiau nei penkerių metų intensyvios gamybos ir tyrimų rezultatas.

Jos buvo sukurtos vidutinės įtampos plastiku izoliuotiems kabeliams sujungti. Visi šios movos komponentai tarpusavyje suderinti, o tai užtikrina paprastą, patikimą ir greitą montavimą. Movos konstrukcija pagaminta taip, kad montuotojui nebereikia atlikti daugelio montavimo darbų, kurie buvo atlikti „Cellpack“ gamykloje, kontroliuojant procesą ir elektriškai išbandant kiekvieną komponentą. Montuotojui belieka įdėti paruoštus kabelio galus į visiškai sukomplektuotą movos korpusą ir atlikti kelis baigiamuosius montavimo darbus. Šis produktas yra funkciškai saugus ir gali būti montuojamas net labai ankštose erdvėse. Taip pat jis yra patikimas, lengvas, greitai montuojamas ir tinkamas įvairiems kabelių skerspjūviams. Tai mechaniškai tvirta ir patogi jungtis, montuojama tik standartiniais įrankiais. Būtina paminėti, kad kiekviena CKM mova individualiai išbandoma. Visos šios savybės daro elektros tinklą patikimą ir mažina montavimo, įrankių ir laiko sąnaudas.

17

lietuvoje

Biokuro naudojimas Lietuvos šilumos ūkyje.

Nauda ir ateitis Kasmet augant biokuro vartojimo mastui, centralizuotas šilumos tiekimas vis labiau tausoja aplinką, tampa ekologiškesnis. Šis kelias vadinamas ateitimi ir dėl to, kad vartoti biokurą – ne tik ekologiškas, bet ir finansiškai naudingas sprendimas, mažinantis šilumos kainas vartotojams, sukuriantis makroekonominę naudą šaliai – tai naujos darbo vietos, naujos verslo galimybės. Šiuo metu iš biokuro Lietuvoje pagaminama beveik 34 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos.

2015–2016 m. planuojama gaminti apie 50 proc., o 2020 m. – apie 80–85 proc. Palyginimui – 2000 m. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis iš bendro kuro balanso šilumos gamybai tesiekė tik 2 proc.

Išteklių – apstu Remiantis Lietuvos energetikos konsultantų 2013 m. atliktos studijos rezultatais, šalies metinis biokuro potencialas (2,2 mln. t. n. e.) yra kur kas didesnis nei numatomas metinis poreikis (1,48 mln. t. n. e) 2020–2025 m. laikotarpiu. Palyginimui – 2013 m. šilumos ir elektros gamybai biokuro sąnaudos siekė apie 303 tūkst. t. n. e. Taigi biokuro išteklių tikrai užteks.

Prognozuojama, jog 2014– 2015 m. šildymo sezono metu miestuose (Utenoje, Molėtuose, Širvintose, Birštone, Varėnoje, Ignalinoje, Tauragėje, Šilutėje, Plungėje, Šilalėje, Radviliškyje, Mažeikiuose ir kt.), kuriuose šilumos gamybai naudojamas biologinis kuras, vidutinė šilumos kaina išliks panaši ir sudarys apie 20 ct/kWh. Importuojamomis dujomis šildomi miestai (Joniškis, Prienai, Šalčininkai, Skuodas, Vilkaviškis, Anykščiai, Vilnius ir kt.) už šilumą vidutiniškai mokės 27 ct/kWh, arba 2 ct/kWh mažiau, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu.

Ar bus įvykdyti įsipareigojimai Europos Sąjungai?

Direktyvoje 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“ Lietuvai iškeltas privalomas tikslas, kad atsinaujinantys energijos ištekliai iš bendrojo energijos suvartojimo balanso 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. Tuo tikslu buvo parengtas Nacionalinis AEI plėtros įgyvendinimo planas. Jame numatyta plėsti atsinaujinančią energetiką Lietuvoje. Plane nurodyta, kad didžiausia AEI dalis (ir plėtra) numatoma šildymo sektoriuje. Paminėtina, kad tik Lietuvos šilumos tiekimo įmonių pastango-

Biokuras mažina šilumos kainas Biokuro kaina vis dar išlieka apie tris kartus mažesnė nei importuojamų gamtinių dujų. Atitinkamai šilumos kainų skirtumas miestuose, kuriuose pagrindinis šilumos gamybos kuras yra biologinis, ir miestuose, kuriuose plačiai naudojamos gamtinės dujos, sudaro apie 30 proc.

2014 m. rugpjūčio mėn. Šilutėje oficialiai pradėjo veikti 10 MW galios biologinio kuro vandens šildymo katilas 18

lietuvoje mis, sunkiai, tačiau artėjama šio tikslo link.

Biokuras Lietuvos šilumos energetikoje pradėtas naudoti 1988 m., pastačius 6 MW galios biokuro katilą Biržuose, vėliau, 1994 m., įrengtas 4 MW galios katilas Molėtuose. O 2006 m. „Vilniaus energija“ iniciatyva ir lėšomis Vilniaus 2-ojoje elektrinėje sumontuotas 43 MW šiluminės ir 17 MW elektrinės galios biokuro katilas, kuris iki šiol yra didžiausias Lietuvoje.

Tokios didelės biokogeneracinės jėgainės atsiradimas reikalavo iš esmės naujai sukurti biokuro gamybos, logistikos, kokybės užtikrinimo infrastruktūrą, kuri iki tol apsiribodavo malkų krosnims ir židiniams ruošimu. Tai padarė esminį postūmį sukurti biokuro industriją, šalyje atsirado nauja pramonės šaka – biokuro gaminimas ir tiekimas.

2013 m. pabaigoje šilumos tiekimo įmonėse veikė 265 biokuro katilai, kurių instaliuota šiluminė galia (su kondensaciniais ekonomaizeriais) sudarė apie 716 MW, 2014 m. pabaigoje galia sieks 790 MW. 2015-ieji planuojami biokuro katilinių atidarymo metai, nes iki metų pabaigos bus paleista net 50 katilų visoje Lietuvoje, kurių suminė šiluminė galia sieks 330 MW. Šie projektai įgyvendinami iš ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.

Tuo pat metu sparčiai auga ir nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) naujai statomos biokuro katilinės, iš kurių šilumos tiekimo įmonės kasmet superka apie 22 proc. visos į tinklą tiekiamos šilumos. Iš šio kiekio beveik pusė šilumos pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 2014 m. viduryje padidėjo ne tik šių gamintojų skaičius (nuo 26 iki 32), bet ir parduodamos šilumos kiekis iš biokuro šoktelėjo 2,6 karto. Taigi NŠG rinka sparčia plečiasi: 2013 m.

2014 m. liepos mėn. atidaryta nauja biokuro katilinė (6,02 MW šiluminės galios) Lentvaryje

biokuro katilų šiluminė galia čia buvo 320 MW, prognozuojama, jog 2015 m. pabaigoje ji sieks 640 MW (su ekonomaizeriais) 2015 m. pabaigoje CŠT sektoriuje (šilumos tiekimo įmonės su nepriklausomais šilumos gamintojais) veiks apie 1600 MW biokuro katilų su ekonomaizeriais. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis iš bendro kuro balanso šilumos gamybai išaugs iki 50–55 proc. Per 2016–2020 m., kai bus įgyvendinti didieji Vilniaus ir Kauno biokogeneracijos projektai ir likusių įmonių katilinių modernizavimo darbai, šilumos ūkio sektorius turėtų pasiekti numatytus ES ir nacionalinius tikslus bei iš biologinio gaminti 80–85 proc. žaliosios šilumos, atitinkamai gamtinių dujų suvartojimo mastas smuktų iki 15–10 proc.

Jeigu bus įgyvendinti visi šiuo metu planuojami projektai, 2020 m. pabaigoje biokuro katilų suminė šiluminė galia pasieks beveik 2600 MW ir tai viršys bazinę šilumos apkrovą (1700 MW) žiemos metu.

Biokuro naudojimo šilumos sektoriuje privalumai Verta paminėti, kokią naudą biokuro naudojimas centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje teikia mūsų šaliai: Energetinis saugumas. Prisidedama prie Europos Sąjungos ir Lietuvos energetikos strateginių tikslų mažinti šalies priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, užtikrinant jo tiekimo patikimumą.

Ekonominė nauda. Naudojami vietiniai Lietuvos ištekliai. Taupomi finansiniai šalies resursai, nes biokuro kaina yra apie tris kartus mažesnė nei iškastinio kuro (pinigai, sumokėti už kurą, pasilieka valstybės viduje). Mokesčiai (ypač pelno) pasilieka savivaldybių ir valstybės biudžetuose, o ne iškeliauja į kitos šalies biudžetą. Energetikos ekspertų skaičiavimais, apie 70–80 proc. visos prognozuojamos biokuro kainos sudaro lėšos, kurios lieka Lietuvoje.

Technologinė nauda. Biokuro katilų kondensaciniai ekonomaizeriai papildomai pagamina apie 20–25 proc. šilumos, nenaudodami jokio kuro.

Socialinė nauda. Sukuriamos naujos darbo vietos, didinamas gyventojų užimtumas. Tarptautinė praktika rodo, kad 1 TWh energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, sukuria 1 tūkst. naujų darbo vietų. Lietuvos šilumos ūkio sektoriuje pagaminama apie 10 TWh šilumos energijos. Pagrindinį kurą – gamtines dujas – pakeitus biokuru, būtų sukurta apie 10 tūkst. naujų darbo vietų. Šilumos tiekimo įmonių įgyvendintų projektų nauda Šilumos tiekimo įmonės, siekdamos mažesnių šilumos kainų vartotojams, dirba dviem pagrindinėmis kryptimis: modernizuoja šilumos perdavimo tinklus ir įgyvendina šilumos gamybos šaltinių kuro konversiją iš gamtinių dujų į biokurą.

Nuo 1996 m. iki 2013 m. dėl atliktų investicijų šilumos vartotojai kasmet sutaupo apie 1 mlrd. Lt. Per beveik du dešimtmečius biokuro dalis iš bendro kuro balanso išaugo nuo 2 iki 34 proc., dėl to pasiektas ekonominis efektas leidžia šilumos vartotojams sutaupyti apie 300 mln. Lt kasmet.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (www.lsta.lt) informacija

19

technika

PREKINIŲ ENERGIJĄ TAUPANČIŲ ELEKTROS

LEMPUČIŲ TYRIMAS Šių metų liepos mėnesį Europos Komisijos paskelbtame energijos efektyvumo komunikate numatyta energijos vartojimo efektyvumą, kuris suprantamas kaip bendras elektros energijos suvartojimas, tenkantis vienam šalies BVP vienetui, iki 2030 m. padidinti 30 proc.

Siekiant įgyvendinti šį ambicingą tikslą, svarbu sumažinti ir apšvietimui suvartojamos elektros energijos kiekį, kuris šiuo metu sudaro apytiksliai 18,5 proc. Europiečių namuose suvartojamos elektros energijos. Todėl jau 2013 m. buvo nuspręsta pakeisti įprastas kaitinamąsias elektros lemputes energiją taupančiomis fluorescencinėmis ir šviesos diodų.

Mantas Kaminickas

Tačiau vykstant permainoms rinkoje atsiradusi taupiųjų lempučių gamintojų, kainų ir parametrų įvairovė kelia tam tikrų nepatogumų vartotojui, bandančiam išsirinkti tinkamiausią apšvietimo sprendimą. Todėl Vilniaus universitete buvo atliktas eksperimentas, kurio metu siekta išsiaiškinti įvairių apšvietimo technologijų privalumus ir trūkumus. Tyrimą atliko studentas Mantas Kaminickas, tyrimo vadovas – dr. Pranciškus Vitta.

Eksperimento metodika Vienas svarbiausių eksperimento tikslų – nustatyti lempučių šviesinių parametrų kitimą per jų veikimo laiką. Tam buvo pagamintas stendas, kuriame lemputės buvo sendintos apie 1000 valandų. Siekiant ištirti elektros lempučių atsparumą junginėjimui, dalis jų buvo sendinamos elektros srovę įjungiant ir išjungiant kas 1 minutę, taip pat buvo atlikti trys elektros lempučių šviesinių pa-

20

rametrų matavimai, naudojant „Illumia Pro“ įrangą. Tiriamos lemputės buvo suskirstytos į dvi grupes pagal gamintoją ir kainą.

Vienai iš grupių buvo priskirtos žinomesnių gamintojų (įprastai brangesnės) elektros lemputės, o į kitą pateko mažiau žinomų gamintojų ir pigesnės elektros lemputės. Galiausiai elektros lemputės buvo įvertintos remiantis tokiais elektriniais ir šviesiniais parametrais, kaip, elektrinė galia, šviesinis srautas ir našumas, spal-

vų atgavos indeksas ir statistiniai spalvų atgavos rodikliai. Šviesos srautas ir šviesinis našumas Šviesos srautas apibūdina regimosios šviesos kiekybinį parametrą – galią. Šis dydis matuojamas liumenais (lm) ir yra privalomai pateikiamas ant visų elektros lempučių pakuočių. Tačiau, norint argumentuotai kalbėti apie elektros energijos taupymą, reikėtų įvertinti, ar gamintojų deklaruojamas šviesos srautas atitinka realųjį šviesos srautą ir šio parametro kitimą per lempučių veikimo laiką.

Prieš sendinant lemputes, palyginus išmatuotąjį srautą su gamintojų pateikiamu ant produktų pakuočių, pastebėta, kad mažesnis realusis srautas būdingas kompaktinėms fluorescencinėms lemputėms vidutiniškai 5 %, nepriklausomai nuo gamintojo. Šviestukams nustatytas vidutiniškai 13 % didesnis išmatuotasis srautas, išskyrus kelis

technika 90 Prieš sendinimą

Po 1000 val. sendinimo

80 70 60 50 40 30 20 1 0 Šviestukai 1 pav.

Kompaktinės fluorescencinės

mažiau žinomo gamintojo produktus, kuriems buvo nustatytas net iki 25 % mažesnis realusis srautas. Po 1000 val. sendinimo geriau žinomų gamintojų šviestukų srautas atitiko nurodytą ant elektros lempučių pakuočių arba jį nedaug viršijo, o mažiau žinomų gamintojų šviestukų šviesos srautas buvo vidutiniškai 12 % mažesnis. Kompaktinių fluorescencinių elektros lempučių šviesos srautas po sendinimo sumažėjo taip pat vidutiniškai 12 %, palyginti su gamintojo deklaruojamu srautu.

Renkantis efektyviausią namų apšvietimą, dėmesį reikėtų atkreipti į dar vieną svarbų parametrą – šviesinį našumą, kuris parodo, kaip efektyviai lemputė verčia elektros energiją regimąja šviesa. Šis dydis matuojamas lm/W ir randamas šviesos srautą padalijus iš lemputės elektrinės galios. Šviesinis našumas labiausiai skiriasi lyginant atskiras lempučių technologijas (1 pav.). Tačiau apibendrinus šio parametro priklausomybę nuo gamintojo, galima daryti išvadą, kad mažiau žinomų gamintojų elektros lemputės neatsilieka savo našumu nuo žinomų gamintojų lempučių. Šiek tiek kitokia tendencija išryškėja, kai šviesinis elektros

Halogeninės

Kaitinamosios

lempučių našumas vertinamas po 1000 val. sendinimo. Šiuo atveju žinomų gamintojų šviesos diodų lempučių šviesinis našumas sumažėjo vidutiniškai 7 %, lyginant su naujų lempučių rezultatais, o mažiau žinomų gamintojų elektros lempučių našumas sumažėjo vidutiniškai 15 %. Kompaktinių fluorescencinių elektros lempučių šviesinis našumas sumažėjo vidutiniškai 14 %.

Baltos šviesos kokybiniai parametrai Norint, kad namų apšvietimas būtų ne tik efektyvus, bet ir komfortiškas, reikėtų įvertinti ir lempučių skleidžiamos baltosios šviesos spalvų atgavą. Šią šviesos savybę įprasta apibūdinti naudojant parametrą – spalvų atgavos

indeksą (CRI arba Ra). Kadangi CRI nustatomas imant tik aštuonių specialiųjų spalvų atgavos rodiklių vidurkį, išsamesniam spalvų atgavos įvertinimui atsižvelgsime ir į ryškios raudonos šviesos atgavos rodiklį, kurį įprasta žymėti R9.

2 pav. matome, kad mažiau žinomų gamintojų šviestukai nusileidžia savo spalvų savybėmis labiau žinomų gamintojų produktams. Pastarųjų elektros lempučių CRI yra vidutiniškai 10 balų didesnis nei mažiau žinomų gamintojų lempučių. Mažiau žinomų gamintojų šviestukai dažniausiai ypač prastai atkuria raudoną R9 spalvį, kuris yra labai svarbus indoeuropiečių rasės žmonėms, įpratusiems pagal odos rausvumą nustatyti, ar žmogus jaučiasi gerai. Kompaktinių fluorescencinių elektros lempučių CRI siekia vidutiniškai 81 balą, o R9 yra taip pat mažas.

Svarbu paminėti, kad gerinant lemputės baltos spalvos kokybinius parametrus mažėja jos šviesinis našumas ir smarkiai išauga gamybos sąnaudos. Todėl geriau žinomų gamintojų produktai dažnai būna brangesni, nes skleidžia žmogui priimtinesnę šviesą ir nenusileidžia efektyvumu pigesniems modeliams.

Kita vertus, plačiai taikomas CRI nėra pakankamas parametras norint tiksliai nustatyti šviesos šaltinių spalvų atgavos kokybę ir priimtinumą žmonėms. Tinkamesnis yra statistinis spalvų at-

100 80

CRI spalvų atgavos indeksas

60 40 20

R9 raudono spalvio atgavos indeksas

0 -20 2 pav.

A

B

C

21

technika

gavos vertinimo metodas, kuris parodo, kiek procentų spalvų atkuriamos tiksliai (spalvinio tikslumo statistinis rodiklis, St.CFI), sodriau (spalvinio sodrinimo statistinis rodiklis, St.CSI) ar blausiau (spalvinio blukinimo statistinis rodiklis, St.CDI).

Idealiai spalvius atkuriančios kaitinamosios lempos St.CFI yra lygus 100 %, taigi kuo didesnis šis parametras, tuo geresnėmis spalvų savybėmis pasižymi šviesos šaltinis. Spalvinis sodrinimas St.CSI taip pat vertinamas kaip teigiamas rodiklis, o spalvinis blukinimas St.CDI yra nepageidautinas šviesos šaltinio parametras. Šie parametrai pateikiami 3 pav. Remiantis statistiniu spal-

vų atgavos vertinimo metodu galima teigti, kad kompaktinių fluorescencinių elektros lempučių skleidžiama šviesa yra priimtiniausia, nes šioje šviesoje dauguma spalvų perteikiamos kaip neiškraipytos arba pasodrintos.

Apibendrinimas Atsparumas junginėjimu Dažnas taupiųjų elektros lempučių įjungimas ir išjungimas gali stipriai paveikti jų ilgaamžiškumą. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad junginėjimui mažiausiai atsparios yra kompaktinės fluorescencinės elektros lemputės, jos visos perdegė praėjus maždaug 360 val. nuo eksperimento pradžios, t. y. atlaikė apie 20 tūkst.

60% 50%

St.CFI

40%

St.CSI St.CDI

30% 20% 10% 0% 3 pav.

A

B

įjungimų ir išjungimų ciklų. Kitų rūšių elektros lemputės atlaikė visus 60 tūkst. įjungimų ir išjungimų ciklų.

Tikėtina, jog šviestukinėms elektros lemputėms dažnas junginėjimas netgi buvo šiek tiek naudingas. Po 500 val. nuolatinio švietimo šio tipo elektros lempučių efektyvumas sumažėjo vidutiniškai 10 %, o lempučių, kurios 1000 val. buvo sendintos elektros srovę įjungiant ir išjungiant kas 1 minutę, srautas vidutiniškai sumažėjo tik 7,7 % (ir vienu, ir kitu atveju lemputės veikė po 500 val.). Šis skirtumas neviršija matavimo paklaidų, tačiau galima iškelti hipotezę, kad junginėjamų šviestukų puslaidininkinės medžiagos patyrė mažiau pastebimą degradaciją dėl žemesnės vidutinės temperatūros darbo metu.

C

Nepaisant to, kad taupiosios elektros lemputės patiria šviesinio našumo mažėjimą per savo veikimo laiką ir neidealiai atkuria apšviečiamų daiktų spalvas, jos vis tiek yra 6–8 kartus efektyvesnės už kaitinamąsias ir halogenines elektros lemputes. Antra vertus, tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad elektros lempučių rinkoje susidariusi situacija kelia tikrai rimtų problemų vartotojui, kuris, netgi turėdamas žinių apie įvairias apšvietimo technologijas, neturi galimybės patikimai išsirinkti tinkamiausio gaminio, nes tam reikia įvertinti daugybę parametrų, kurie kinta per lempučių veikimo laiką ir nėra sąžiningai deklaruojami gamintojų. Todėl būtina įvesti privalomus apšvietimo standartus ir jų laikytis, kad paprastas vartotojas galėtų pasitikėti išsamia informacija, pateikiama ant gaminio pakuotės.

Studentas Mantas Kaminickas dėkoja už Lietuvos mokslo tarybos projekto „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“ (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003) paramą tyrimui ir tyrimo vadovui dr. Pranciškui Vittai už idėjas ir pagalbą tyrimo metu.

22

technika

Kabelių aliuminio laidininkų atkaitinimo svarba Pastaruoju metu Lietuvos energetikos rinkoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, bando įsitvirtinti įvairūs nauji ne Europos Sąjungos gamintojai. Nemažai jų yra ir iš Artimųjų ir Tolimųjų Rytų, posovietinių šalių. Elektros kabelių rinka taip pat ne išimtis.

Profesionalas montuotojas, kiekvieną dieną dirbantis su kabeliais, paėmęs į rankas, greitai gali pasakyti, kurio gamintojo kabelis geras, kurio ne toks kokybiškas ar visiškai prastas. Deja, bet toks kabelio „pakramtymas“ nėra oficialus kabelio kokybės įvertinimas. Kabelių gamintojai testuoja savo produkciją specialiose akredituotose laboratorijose ir gauna dokumentus, patvirtinančius atitiktį standartams. Apmaudu, bet ir čia yra laisvės ir galimybių nesąžiningiems kabelių gamintojams, kuriems jų gaminių kokybė nėra svarbiausia.

Pastebėta, kad pastaruoju metu Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos elektros tinklų operatoriai pradėjo daugiau domėtis aliumininių kabelių atkaitinimo proceso subtilybėmis. Būtent šioje srityje yra galimybė sukčiauti ir gerokai sutaupyti kabelio gamybos sąnaudų.

Suvyto aliuminio laidininkai yra labai dažnas ir ekonomiškas medžiagų, struktūros pasirinkimas galios kabelių gamyboje. Aliuminis taip pat yra labai lengva medžiaga, todėl ją gana lengva apdirbti. Tačiau svarbu paminėti, jog priklausomai nuo aliuminio laidininko apdirbimo gamykloje, net ir iš to paties aliuminio lydinio pagaminto kabelio montavimo sudėtingumas gali

gerokai skirtis. Ypač tai aktualu montuojant didesnių skerspjūvių kabelius.

Normalus kabelių laidininkų gamybos procesas apima vielos valcavimo ir sutankinimo procesus. Abu šie metodai yra grindžiami metalo plastinėmis deformacijomis maždaug kambario temperatūroje. Tai sustiprina metalą, o metalurgijoje tai vadinama sukietinimu. Toks stiprinimas atsiranda dėl aliuminio struktūros pasikeitimo apdirbimo proceso metu. Metalas tampa kietesnis ir trapesnis.

Sukietinimo poveikis gali būti panaikintas tinkamoje temperatūroje pakaitinus pagamintą laidininką. Toks procesas vadinamas atkaitinimu (ang. Annealing).

Atkaitinama kaitinant laidininką iki tam tikros temperatūros, dažniausiai apie 350 oC. Šis kaitinimas turi įtakos aliuminio kristalinei struktūrai, todėl dingsta vidinė metalo įtampa. Metalas suminkštėja ir tampa plastiškesnis.

Kalbant apie atkaitintų ir neatkaitintų laidininkų skirtumus, yra keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Pirmiausia, atkaitinimas sumažina laidininko medžiagos savitąją

varžą. Vis dėlto poveikis yra toks mažas, jog realybėje jis neturi jokios įtakos. Antra, atkaitinimas taip pat sumažina medžiagos deformacijos jėgą. Tai reiškia, kad laidininkas tampa minkštesnis ir plastiškesnis, o tai palengvina ypač didesnių skerspjūvių laidininkų lenkimą. Kita vertus, mažų skerspjūvių laidininkų atkaitinimas gali sukelti problemų dėl kontaktinių jungčių atlaisvėjimo, nebent kontaktinės jungtys, gnybtai yra specialiai sukurti laidininkams, pagamintiems iš atkaitinto aliuminio.

Pats atkaitinimas, kaip kabelių gamybos proceso dalis, nėra aprašytas ar kitaip reglamentuotas jokiuose standartuose, bet atsakingi kabelių gamintojai naudoja atkaitinimo procesą, siekdami pagerinti savo gaminių kokybę. Šis procesas nėra pigus ir sudaro didelę kabelio gamybos sąnaudų dalį. Gamintojai, besiorientuojantys tik į žemą kainą, stengiasi išvengti šio gamybos etapo ar dar blogiau, produkto aprašymuose deklaruoja, kad kabeliai yra atkaitinti, nors iš tikrųjų taip nėra.

Todėl tokiose situacijose verta susimąstyti, kodėl kabelių kainos taip smarkiai skiriasi ir rinktis partnerį, kuris rūpinasi gaminių kokybe ir neapgaudinėja savo klientų. „Reka cabels“ yra vienas didžiausių Suomijos kabelių gamintojų, kabelius gaminantis nuo 1961 m. „Reka“ rinkoje žinoma dėl aukštos savo gaminių kokybės, patikimumo, lankstumo ir aukšto lygio aptarnavimo.

Autoriai: Antti Pirttilä, R&D produktų dizaineris, Reka Cables Ltd.

23

26

Afumex® – Jūsų saugumo garantija! „Prysmian Group“ pristato riboto liepsnos plitimo ir mažo dūmų tankio savaime gęstančius kabelius be halogeno, pažymėtus Afumex® prekės ženklu.

Statybininkams, projektuotojams ir elektrikams tenka didelė atsakomybė už saugų pasirinkimą – ypač viešuosiuose pastatuose, bendrojo naudojimo patalpose ir pramonės objektuose.

2013 m. liepos mėn. įsigaliojo naujas Statybos produktų reglamentas (CPR), suvienodinantis visiems statybos produktams keliamus reikalavimus. Žmogaus gyvybė – didžiausia vertybė, štai kodėl daug dėmesio skirta būtent medžiagų savybėms ugnyje – jų degumui, liepsnos plitimui, dūmų išsiskyrimui ir jų rūgštingumui. Tik tada, kai visi produktai atitinka vienodus saugos reikalavimus, galima užtikrinti saugą pastatuose ir vietose, kur avarijos kelia didelį pavojų daugelio žmonių gyvybei.

Degančių kabelių, kuriuose nėra halogeno, išskiriamų dūmų tankis yra mažas, taigi skirtingai nuo PVC kabelių, jie neskleidžia tirštų dūmų ar pavojingų dujų. Naudojant įprastus kabelius, net nedidelis gaisras gali baigtis mirtimi, jei kas nors įkvėpia dūmų – kaip tai neseniai atsitiko Ukrainoje, kur gaisro metu vyriausybiniame pastate žuvo daugiau nei 40 žmonių. Kabeliai be halogenų supaprastina gelbėjimo operacijas ir išsaugo gyvybes.

Be to, PVC kabeliai kilus gaisrui gali sukelti didelio masto ekonominius nuostolius dėl elektronikai ir kitai įrangai bei įrenginiams padaromos žalos. Degantys PVC kabeliai išskiria rūgščių turinčių dūmų, kurie drėgmę ore paverčia šarminiu skysčiu. Kabeliai be halogenų sumažina šią žalą, paspartina valymo ir remonto darbus po gaisro, taigi sudaro galimybes spartesniam gamybos ir kitos veiklos atkūrimui.

Platus produktų asortimentas leidžia lengvai pasirinkti „Prysmian Group“ siūlo labai platų Afumex® kabelių asortimentą – tai montavimo laidai ir kabeliai, valdymo, maitinimo, jungiamieji kabeliai, guma dengti kabeliai, prietaisų ir signalizacijos, bendraašiai kabeliai, duomenų perdavimo ir optiniai kabeliai.

Patikimo ir atsakingo kabelių gamintojo pasirinkimas – geriausias būdas užtikrinti, kad Jūsų perkami produktai iš tiesų atitinka visus reikalavimus. „Prysmian Group“ Afumex® kabeliai išlaikė griežtus degumo bandymus ir atitinka reikalavimus, keliamus savaime gęstantiems (EN 60332-1) arba riboto liepsnos plitimo savaime gęstantiems laidų pynėje (EN 60332-3) kabeliams.

Kabelių be halogenų pranašumai kilus gaisrui Sauga – spartesnės ir saugesnės gelbėjimo operacijos: • mažiau dūmų, geresnis matomumas • mažiau pavojingų gyvybei dūmų dujų Tvarumas ir ekologiškumas: • tolesni valymo ir atstatymo darbai lengvesni, nereikia pakeisti visos elektronikos • gaisro paveiktoje srityje galima greičiau atkurti veiklą • susidaro mažiau aplinką neigiamai veikiančių medžiagų Pasirūpinkite sauga.

Riboto liepsnos plitimo savaime gęstantys kabeliai be halogeno yra saugus pasirinkimas. Šiuos kabelius atpažinsite pagal Afumex® prekės ženklą. *„AS Draka Keila Cables“ yra NETA narė. Įmonė priklauso „Prysmian Group“ , pasaulinei kabelių gamybos lyderei.

HUPchemie

Gaminiai pramonės reikmėms Valymas

Dangos formavimas + tepimas

Elektros variklių valiklis „HUPelectroClean“ • Tinka relėms, skirstytuvams, ritėms, kontaktams ir varikliams valyti • Šalina dulkes, nešvarumus, tepalus ir anglies dulkes • Išgaruoja nepalikdamas žymių

„HUPelectroClean“ paskirtis: skirtas dulkėms, nešvarumams, alyvoms, tepalams, tepimo priemonėms ir anglies dulkėms nuo elektromechaninių kontaktų, relių, linijų, skirstytuvų, ričių ir pan. pašalinti. Taip pat jį galima naudoti išankstiniam valymui, po kurio atliekami lakavimo darbai.

Savybės: elektros variklių valiklį „HUPelectroClean“ sudaro aukštos kokybės angliavandenilių ir valymo priemonės koncentrato mišinys. Juo valant, nelieka dėmių ir juostų, po valymo jis išgaruoja nepalikdamas žymių.

Grafičių valiklis „HUPgraffitiEx“ • Šalina grafičių, lako ir klijų likučius • Valo betoną, akmenį, medieną ir keramiką • Sudėtyje nėra nuodingų, ėsdinančių ir ozoną naikinančių medžiagų

Klijavimas + sandarinimas

Tikrinimas

Nedegus elektros kontaktų Text Überschrift valiklis „HUPcontactXtra“ Text Beschreibung • Galima valyti visų rūšių elektros kontaktus, nepaliekant žymių • Pasižymi puikiomis jungiamosios struktūros formavimo savybėmis ir paslankumu • Dielektrinis, todėl jį galima naudoti ten, kur yra elektros įtampa

„HUPcontactXtra“ naudojimas: apipurkškite detales, kurias norite nuvalyti, arba kontaktinius plotus ir leiskite nutekėti nešvarumams. Esant stipriam užteršimui, pakartokite (jei reikia). Produktas nedegus, todėl jį naudojant nebūtina atjungti agregatų, kuriuose teka srovė.

Savybės: „HUPcontactXtra“ – iš nedegių tirpiklių pagamintas saugus valiklis. Šis valiklis yra bekvapis, fiziologiniu požiūriu saugus, be aromatinių medžiagų, todėl, palyginti su įprastais angliavandenilių valikliais, nedirgina odos. Jis pasižymi puikiomis jungiamosios struktūros formavimo savybėmis ir paslankumu. Išgaruoja per labai trumpą laiką, visiškai nepalikdamas žymių.

Kabelių montavimo purškiklis „HUPcable“ • Padeda lengvai įstumti kabelius • Ženkliai sumažina trintį • Sutaupo iki 50 proc. laiko ir jėgų

„HUPgraffitiEx“ paskirtis: šalina lako, dažų, grafičių ir klijų likučius. Veiksmingai nuvalo nešvarius betono, akmens, mūro ir medienos pagrindo, taip pat stiklo, keramikos, porceliano ir metalo paviršius.

Savybės: „HUPgraffitiEx“ veikliosios medžiagos ir darbinės terpės sudėtyje nėra nuodingų, ėsdinančių ir ozoną naikinančių medžiagų. Jį galima naudoti visose pramonės ir verslo srityse, taip pat montavimo darbus atliekančiose įmonėse, spaustuvėse, dažymo dirbtuvėse, metalo ir plastiko pramonės sektoriuje, statinių valymo įmonėse ir pan.

„HUPcable“ naudojimas: apipurkškite paruoštus kabelius. Darbinėms dujoms išgaravus (po kelių sekundžių), įstumkite kabelį.

Savybės: palengvina kabelių įstūmimą į apsauginį apvalkalą.

Labai efektyvūs 2 komponentų klijai „HUPmega“ • Itin stabilūs dviejų komponentų klijai su automatiniu maišymo antgaliu • Pasižymi puikiu atsparumu smūgiams, taip pat sluoksniavimuisi ir tempimui • Tinka plastikui, medienai, stiklui, plienui, nerūdijančiam plienui ir aliuminiui

HUPStar

„HUPmega“ naudojimas: „HUPmega“ maišomas automatiškai, tai trunka 4 minutes.

Sujunkite detales ir palikite 24 valandoms sukietėti (esant patalpos temperatūrai, apie 75% galutinio sukibimo susidaro jau po 2 valandų). Atsparūs temperatūrai nuo -55°C iki +120°C, gyvybingumo laikas: apie 5 min.

Savybės: atsparūs temperatūrai nuo -55°C iki +120°C, gyvybingumo laikas: apie 5 min.

Mechaniškai apdoroti galima maždaug po 30 min.

Galutinis sukietėjimas: po 24 val.

Naudojimo temperatūra: nuo +10°C iki +30°C Atsparūs atmosferos veiksnių poveikiui, pasižymi geromis atsparumo terpei savybėmis Laikymo temperatūra: +6°C ir maks. +28°C.

Montažiniai klijai „HUPfix+“ Text Überschrift • labai tvirtą pradinį TextUžtikrina Beschreibung sukibimą • Skirti kabelių kanalams, lizdams ir kabeliams klijuoti prie mūro, medinių ir metalinių paviršių • Netinka išankstiniam fiksavimui, atliekant darbus virš galvos arba ant vertikalių paviršių • Gali būti dažomi

„HUPFix+“ paskirtis: šie klijai skirti metalams, medienai ir plastikams klijuoti tarpusavyje ir su kitomis medžiagomis elektrotechnikos ir statybų sektoriuose, medienos pramonėje, konteinerių gamybos, lakštinių metalų apdirbimo, prietaisų gamybos, kondicionavimo įrangos, jachtų / laivų statybos, kėbulų, transporto priemonių ir langų gamybos sektoriuose. Klijai tinka naudoti tose srityse, kuriose netinka silikonas. Šie klijai išsiskiria unikaliomis pradinio sukibimo savybėmis. „HUPfix+“ klijais galima prie lubų ir sienų klijuoti kabelius, akmenį, medieną, plyteles ir metalą tada, kai įprastų klijų savybių nepakanka ir jie nuslysta.

• • • •

Gilzėms Izoliuotiems antgaliams Koaksialinėms jungtims Fotoelektros jungtims Video

Savybės: klijuojamos detalės turi būti švarios, nesuteptos alyva ar tepalu.

Užtepkite „HUPfix+“ klijų ant vieno iš klijuojamų paviršių, uždėkite detalę ir stipriai prispauskite. Detalės iš karto sukimba. Paviršiaus plėvelė susiformuoja maždaug po 10–15 min. Kietėjimo sparta yra 3 mm/24 val.

Atsparumas temperatūros poveikiui: nuo -40°C iki 100°C (trumpą laiką 2–3 val., kai temperatūra siekia iki 130°C). Naudojimo temperatūra: nuo +5°C iki +40°C.

Dozavimo antgalis „Target Control System“

HUPchemie-Portfolio: www.haupa.com / info@haupa.com.

Informacija: +370-699-63363, www.haupa.com Grupa HAUPA www.haupa.com

Vokietija: HAUPA GmbH & Co. KG, Königstr. 165-169, D-42853 Remscheid.

Telefonai: +370-699-63363.

El.p. andrius.krisiunas@haupa.com, www.haupa.com.

energetika

Ekonominis minimalizmas lumina2 – įspūdingas kainos ir kokybės derinys. Šiuolaikinių gyvenamųjų ir biurų pastatų, taip pat viešųjų pastatų statybos finansavimas paprastai skaičiuojamas pagal labai griežtą biudžetą. Statytojas yra priverstas ieškoti labai ekonomiškų sprendimų. Visų jungiklių srityje lumina2 yra puikus atsakymas, nes tai yra „Hager“ jungikliai, ir tai yra teisingas pasirinkimas, kai kalbama apie kokybę ir kainą.

Statybininkams svarbu, kad medžiagų kokybė, taip pat jų konstrukcija, atitiktų šios dienos techninius standartus. Dar daugiau, turi būti rasta ir nuosekliai įgyvendinama teisinga pusiausvyra tarp estetinių ir funkcinių standartų. lumina2 serijos blizgus, baltos ir kreminės spalvos paviršius ir yra atsakymas į šiandienos rinkos poreikius. „Hager“ lumina2 serija yra tinkamiausias gaminys dėl savo

patrauklių kainų ir yra efektyvus sprendimas kalbant apie kokybę ir patvarumą.

Nesenstantis grožis ir kokybė lumina2 sudaro aukštos kokybės medžiagos, kurios yra atsparios smūgiui ir ultravioletiniams UV spinduliams. Modernus, į vartotoją orientuotas dizainas apima platų pirkėjų segmentą tiek gyve-

namosios, tiek komercinės ir biurų pastatų sektoriuose. lumina2 serijos jungiklių mechanizmai leidžia komutuoti 10 amperų (10AX) sroves. Lakštinio plieno tvirtinimo plokštelė garantuoja saugų montavimą ir lieka nepakitusi, net jei montavimo paviršius yra nelygus. Jungiklių laidų prijungimo gnybtai standartiškai yra spyruokliniai, todėl gali būti greitai ir lengvai prijungiami.

Kitas privalumas yra modulinės konstrukcijos daugiaviečių rėmelių sistema, kuri užtikrina greitą ir lengvą aksesuarų montavimą.

Tai labai spartina montavimo darbą ir elektrikai už tai yra dėkingi, nes laikas – pinigai.

Tai daugiau nei standartas Bet kuris montuotojas, kuris nori naudoti patvarią, tvirtą ir saugią instaliacinę seriją, kai kalbama apie technologijas ir kokybę, be kompromisų pasirinks lumina2 iš „Hager“.

Lumina2 serijos asortimentas Standartiškai lumina2 serijos jungikliai gali būti be pašvietimo ir su pašvietimu, neoninė lemputė įmontuojama gamykloje, mechanizmai komplektuojami su dangteliais, reikia tik pasirinkti rėmelius, kuriuos siūlome horizontalius ir vertikalius: 1, 2, 3 ir 4 vietų.

30

energetika

Mechanizmai: • Vienpoliai, vieno klavišo jungikliai; • Vienpoliai, vieno klavišo perjungikliai; • Dvipoliai jungikliai; • Dviejų klavišų jungiklis; • Dviejų klavišų perjungikliai; • Trijų klavišų jungikliai; • Kryžminiai; • Mygtukiniai; • Žaliuziniai klavišiniai jungikliai su elektrine blokuote apsaugai nuo vienalaikio įsijungimo abiem kryptimis; • Pasukami reostatiniai jungikliai 600W kaitinamosioms ir halogeninėms lempoms; • Kištukiniai lizdai su įžeminimu „schuko” ir be

Priedai:

•

•

•

•

•

įžeminimo (viengubi arba dvigubi); Kištukiniai lizdai su įžeminimu „schuko” su kontaktų apsauga; Kištukiniai lizdai su įžeminimu „schuko” su pakeliamuoju dangteliu; Kištukiniai lizdai su įžeminimu „schuko” su pakeliamuoju dangteliu ir kontaktų apsauga; Telefoniniai lizdai (vienviečiai arba dviviečiai), telefoninis/ kompiuterinis, kompiuteriniai ekranuoti ir neekranuoti (vienviečiai arba dviviečiai) – 5E ir 6 kategorijos lizdai; RTV , RTV-SAT lizdai galiniai ir pereinamojo tipo.

• Klavišai su simboliu; • Su simboliu ir su langeliu; • Sandarinimo IP44 rėmelis kištukiniams lizdams; • Laikančioji plokštelė RJ11/ RJ45 Keystone Jack lizdams; • Centrinė plokštelė RTV/SAT lizdams; • Aklė.

Daugiau informacijos galima rasti adresu www.utu.lt 31

įmonių naujienos

Energetikos ir automatikos lyderė ABB prie Vilniaus stato naują centrą Energetikos ir automatikos technologijų lyderė stiprina savo pozicijas mūsų šalyje ir stato naują centrą prie Vilniaus, Avižieniuose. 2014 m. spalio 1 d. į naujojo ABB centro pamatus įkasta simbolinė kapsulė.

Bendras naujo pastato plotas – apie 3000 kv. m, į jį ABB investuoja apie 16,3 mln. litų (4,7 mln. eurų). Čia bus daugiau nei 70 darbo vietų aukščiausios kvalifikacijos inžinieriams, apie 1000 kv. m užims naujo sandėlio plotas. „Lietuvoje veikiančios ABB bendrovės naujasis centras mums padės įgyvendinti organiško augimo planus, geriau aptarnauti klientus, efektyviau valdyti logistiką ir t. t.“, – sakė ABB Baltijos šalių vadovas Bo Henriksson.

Pasak jo, ABB padeda Lietuvai įgyvendinti ne vieną stambų valstybinės svarbos energetikos projektą, o juos vykdyti ir prižiūrėti reikia aukštos kvalifikacijos žmonių. ABB šiuo metu vykdo intensyvius darbus Lietuvos strateginiame elektros energetikos projekte „NordBalt“ – čia tiesiama elektros jungtis su Švedija.

Be to, ABB specialistai dirba ir kitoje – Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungties „LitPol Link“ – statybos darbų grandinėje, kurie leis sujungti Lietuvos ir Europos elektros tinklus.

Bo Henriksson tikisi, kad atidarius naują centrą ABB Lietuvoje išplės savo pozicijas ir prisidės prie Lietuvos kaip aukštų inžinerinių kompetencijų valstybės stiprinimo.

Naujasis centras duris turėtų atverti kitų metų gegužę. Pastatą projektavo UAB „City Projects“, stato UAB „Irdaiva“. Projekto valdymą ir techninę priežiūrą vykdo UAB „Contestus“.

32

UAB „Elstila“ paminėjo 20 metų jubiliejų Šių metų vasarą buvo surengta jau 20-oji jubiliejinė UAB „Elstila“ gimtadienio šventė. Renginyje buvo glaima išvysti elektros technikos pramonės atstovų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Gruzijos, Baltarusijos.

Vyko dalykiniai susitikimai su verslo partnerių vadovais, kurie buvo pakviesti dalyvauti diskusijoje „Šiuolaikinės verslo filosofijos metmenys: verslo strategija ir organizacinė filosofija“. Šventės svečiams padėkota už pastangas, supratimą, paramą ir tikėjimą bendros veiklos rezultatais. Renginio dalyviai buvo pakviesti į Bistrampolio dvarą Kučių kaime, Panevėžio rajone. Čia jiems buvo pristatyta įmonės verslo partnerių – elektrotechnikos produkcijos gamintojų – naujausių gaminių ekspozicija.

Vėliau vyko šventinis pramoginis renginys, o jo svečiai dalyvavo įvairiuose konkursuose, žaidimuose, būta ir kitų smagių pramogų.

UAB „Elstila“ veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba elektrotechnikos produkcija. Pirmoji mažmeninės prekybos parduotuvė buvo atidaryta Kaune dar 1994 m. Po metų buvo įsteigti filialai Vilniuje ir Klaipėdoje.

Nepaisant didelės konkurencijos, prekybos apimtis visuose miestuose augo. Didėjant apyvartai ir plečiantis prekių asortimentui teko pamažu plėsti ir parduotuvių, prekių sandėliavimo bei administracijos patalpas. Žingsnis po žingsnio bendrovė įsitvirtino Lietuvos rinkoje ir toliau sėkmingai plėtė savo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

Nuolat investuodama į prekybos tinklo plėtrą bendrovė užsitikrino saugų augimą ir pelningumą.

„Danfoss“ pristato išmanųjį elektrinio šildymo termostatą DEVIreg™ Touch DEVIreg™ Touch yra patogiausias ir efektyviausiai energiją taupantis termostatas rinkoje. Jį galima naudoti tiek atnaujinant turimą grindų šildymo sistemą, tiek įrengiant naują. Dėl šiuolaikiško elegantiško dizaino, spalvų pasirinkimo, išmanaus valdymo bei ir energiją taupančių funkcijų DEVIreg™ Touch yra itin vertinamas vartotojų ir montuotojų. DEVIreg™ Touch sukurtas, remiantis įvairių žmonių grupių apklausose išsakyta nuomone ir pasiūlymais. Taip atsirado paprasčiausias naudoti, moderniausias ir patraukliausias šildymo termostatas.

Mes, DEVI, esame įsitikinę, kad šildymo valdymas tiek montuotojui, tiek galutiniam vartotojui, turi būti optimaliai patogus naudoti ir visiškai patikimas.

Naudojant DEVIreg™ Touch, galima priderinti daugybę įvairių apdailos rėmelių ir temperatūros jutiklių ir be jokių pastangų integruoti į esamą sistemą.

Lyginant jį su analogiškais programuojamais termostatais DEVIreg™ Touch sutaupo iki 12 proc. energijos daugiau. Palyginti su termostatais be programavimo galimybės, energijos suvartojimas suvartojimo mastas sumažėja net iki 20 procentų.

DEVIreg™ Touch termostatui suteikiama 5 metų garantija, o šildymo kabeliams ir kilimėliams – net 20 metų garantija!

NEMOKAMAI planšetė arba bilietai į kiną. Įsigykite DEVIreg™ Touch dabar!

Kviečiame dalyvauti DEVIreg™ Touch Akcijoje, kuri vyksta š. m. spalio 1 d. – gruodžio 31 d. elektros technikos didmenininkų parduotuvėse.

Dėl Akcijos sąlygų ir kuponų kreipkitės į pardavėjus.

DEVIreg™ Touch – Protingas. Patogus. Patikimas.

DEVIreg™ Touch yra protingiausias, patogiausias ir patikimiausias termostatas elektriniam grindų šildymui.

Jau galite jį įsigyti ir juodos spalvos.

DEVIreg™ Touch turi išskirtinį dizainą,

Ilgalaikiai protingi sprendimai Aplankykite www.devi.lt

jį labai lengva montuoti ir itin paprasta naudoti. Įsigykite termostatų jau dabar ir NEMOKAMAI gaukite planšetę arba bilietus į kiną nuo š. m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Jei dar negirdėjote apie DEVIreg™ Touch, prieš pirkdami išbandykite jį.

Nuskenuokite QR kodą ir iš karto susipažinkite su DEVIreg™ Touch savo išmaniajame telefone!

DDS-CAD

Integruoto BIM projektavimo įrankis pastato inžinerinių sistemų modeliavimui ir skaičiavimui

DDS-CAD Electrical modulio savybės          

architektūros importas-eksportas PDF / DWG / IFS; integruota bendrinė parametrizuojamų komponentų biblioteka; integruoti apšvietimo skaičiavimai kartu su Relux ir Dialux; įtampos kitimo, pagal kabelio ilgį indikacija; paskirstymo skydų projektavimas; komponentų efektyvumo rodiklio skaičiavimas; tinklo kabelių parametrų optimizavimas; automatinis schemų generavimas; prie grandinės neprijungtų elementų aptikimas; į pastatą integruotų saulės baterijų sistemų projektavimas.

VĖDINIMAS

ŠILDYMAS

VANDENTIEKIS

ELEKTRA

UAB „Intelligent BIM Solutions“ Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius Telefonas +370 5 20 34 333 El. paštas info@ibimsolutions.lt