Page 1

Nr. 54

Keisti negalima palikti!

| 2012 Nr. 54 | 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 1


LKFPagrindiniai pagrindiniairėmėjai rėmėjai

LKF pagrindiniai rėmėjai

LKF pagrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai

Rėmėjai ir partneriai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai Informaciniai partneriai

Informaciniai partneriai 2 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS


turinys

www.musukrepsinis.lt

FOTOŽVILGSNIS

6 Paroda keliaus per Lietuvą

Lietuvos krepšinio 90-mečiui pažymėti skirta paroda pradeda dar vieną kelionę per Lietuvą.

6

RINKTINĖS

8 Ar reikia rinktinei naujo trenerio?

Praeityje — dar vienas Lietuvos vyrų rinktinės istorijos etapas: po Londono olimpinių žaidynių baigėsi LKF ir nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio K. Kezmūros sutartis.

12 A. Kavaliauskas: „Labiausiai patinka žaisti „du prieš du“ Į Lietuvos vyrų rinktinės dvyliktuką prasimušęs A. Kavaliauskas džiaugiasi, kad turėjo galimybę padirbėti su geriausiais šalies krepšininkais.

18 Rinktinėse auga nauji talentai

Lietuvos vaikinų rinktinės šią vasarą ir vėl solidžiai papildė mūsų šalies rinktinių iškovotų medalių kraitį.

8

22 Merginų krepšinyje — kilimo ženklai

Lietuvos merginų jaunučių rinktinė šiemet susigrąžino vietą Europos čempionato A divizione. Tikimasi, kad kitais metais į Senojo žemyno elitą gali sugrįžti ir 18-metės.

26 2012-ųjų vasara — karščiausia LKF istorijoje Šią vasarą Lietuvoje įvyko net 3 oficialūs tarptautiniai krepšinio turnyrai — daugiausia per visą mūsų šalies krepšinio istoriją.

UŽ AIKŠTĖS

30 Ž. Skučą žavi natūralios šviesiaplaukės

18

Europos ir pasaulio čempionas Ž. Skučas dažniausiai renkasi tai, kas susiję su Vokietija

PLAKATAI:

33 Linas Kleiza, Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinė, Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinė. 33

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 3


Krepsinio Lygos

4 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS


turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 54 | 2012 ISSN 1822-8410

VADYBA

Nr. 54

39 2013-aisiais — dar aukštesnio lygio stovykla profesionalams Lietuvos krepšinio organizatoriai žengė dar vieną svarbų žingsnį — surengė pirmąją vasaros stovyklą aukšto meistriškumo krepšininkams.

RINKTINĖS

42 Ž. Janavičius: „Mes turime nugalėtojų mentalitetą“

39

Perspektyvus krepšininkas savo trofėjų kolekciją papildė Europos universitetų žaidynių naudingiausio žaidėjo titulu.

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt

Lietuvos moterų rinktinės debiutantės G. Šniokaitė ir I. Visgaudaitė teigia, kad visos žaistos rungtynės buvo labai sunkios.

BENDRADARBIAI:

Erildas Budraitis Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Karolis Jankus Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Martynas Pupininkas Alvydas Staniulis Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas

LAISVALAIKIS

48 E. Sarapaitė — filmų ir knygų maniakė Kauno rajono „Sirenų“ žaidėja save vadina filmų ir knygų maniake.

LYGOS

50 „Manijos MKL“: konkurencija tik didėja

42

VEIDAS

KALBOS REDAKTORĖ

Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt DIZAINERIS

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com

52 A. Riauka — auksinė rankelė iš Klaipėdos

NUOTRAUKOS

Buvęs Vilniaus „Statybos“ snaiperis A. Riauka savo metu įrodė, kad ir žemo ūgio krepšininkai gali būti didelė jėga.

100% black

36% - 100% black Angle 90˚, Location 33%

LEIDĖJAS

ISTORIJA

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras

56 V. Gudelio kolekcija: pergalės su svetima vėliava

Žymus kolekcininkas, Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos viceprezidentas V. Gudelis su žurnalo skaitytojais dalijasi savo surinkta unikalia Lietuvos krepšinio istorijos medžiaga.

| 2012 Nr. 54 | 6.50 Lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

44 Rinktinėje — savęs patikrinimas

„Manijos Moksleivių krepšinio lygos“ direktorius D. Čiuprinskas džiaugiasi sėkmingai pavykusiu 2011—2012 metų sezonu.

Keisti negalima palikti!

SPAUSDINO

„ARX Reklama“

51

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

61 Žaidimas po krepšiu esant neaukštam vidurio puolėjui

REDAKCIJOS ADRESAS

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 615 47755 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt ŽURNALO PRENUMERATA

Savo patirtimi dalijasi žinomas krepšinio treneris Johnas Davidas Jacksonas.

Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

KONKURSAS

66 Laimėkite „Nike“ batelius! 61

Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. Tiražas: 5 000 egz.

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 5


Parodą atidarė Lietuvos pašto generalinė direktorė L. Minderienė, LKF prezidentas A. Sabonis ir Susisiekimo ministras E. Masiulis.

Vienas parodos autorių — krepšinio istorikas, kolekcininkas V. Gudelis.

A. Sabonis — kolekcininkų apsuptyje.


fotoZvilgsnis

Paroda keliaus per Lietuvą Lietuvos krepšinio 90-mečiui pažymėti skirta paroda pradeda dar vieną kelionę per Lietuvą. Iki metų pabaigos savo miestų centriniuose paštuose ją galės pamatyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių ir Anykščių gyventojai. Per Lietuvos pašto skyrius keliaujančioje parodoje krepšinio gerbėjai išvys krepšinio istoriko, kolekcininko Vytauto Gudelio surinktų istorinių nuotraukų kolekciją, mūsų krepšininkų iškovotas taures, medalius, jų vilkėtus marškinėlius. Parodos pristatymas įvyko rugsėjo 4 dieną Vilniuje, sostinės centriniame pašte ją žmonės gali aplankyti iki rugsėjo 25 dienos. Rugsėjo 26 — spalio 17 d. paroda bus įrengta Klaipėdos centriniame pašte, spalio 18 — lapkričio 6 d.— Telšių, lapkričio 7—26 d. — Šiaulių, lapkričio 27 — gruodžio 12 d. — Anykščių, o gruodžio 13 – sausio 3 d. — Kauno. Parodoje galima ir pasimatuoti su J. Valančiūnu.

| Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |


V. Mikaičio nuotr.

rinKtines

Ar reikia rinktinei naujo trenerio? K. Kemzūros vadovaujama Lietuvos rinktinė 2010 metų pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalius, 2011-ųjų Europos čempionate užėmė 5-ąją vietą, o Londono olimpinį turnyrą baigė ketvirtfinalyje.

Praeityje — dar vienas Lietuvos vyrų rinktinės istorijos etapas: po Londono olimpinių žaidynių baigėsi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ir nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzūros sutartis. Kas bus naujasis Lietuvos rinktinės strategas, ar juo liks K. Kemzūra, paaiškės rugsėjo pabaigoje per LKF vykdomojo komiteto posėdį. Arūnas Kemežys K. Kemzūra Lietuvos rinktinei vadovavo nuo 2009 metų pabaigos, kai nacionalinės komandos vairą perėmė iš Ramūno Butauto. K. Kemzūros vadovaujama ekipa 2010 metais iškovojo pirmuosius Lietuvos krepšinio istorijoje pasaulio čempionato bronzos medalius, 2011-ųjų Europos čempionate užėmė 5-ąją vietą, šiemet olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje iškovojo kelialapį į Londono olimpines žaidynes, o jose kelią baigė ketvirtfinalyje, pralaimėję Rusijos komandai.

Dvi stovyklos

8 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

Lietuvos krepšinio pasaulyje ir tarp aistruolių šiuo metu jaučiamas pasidalijimas į dvi stovyklas. Vieni teigia, kad reikia suteikti K. Kemzūrai galimybę su rinktine dirbti toliau. Motyvai — paprasti: su rinktine atsisveikina veteranai, o treneris dar 2010-aisiais yra įrodęs, kad su jauna komanda gali siekti aukščiausių vietų. Šios nuomonės oponentai reikalauja naujo stratego, nes jų netenkina nei Lietuvos rinktinės 2011 ir 2012 metais demonstruotas žaidimas, nei užimtos vietos. Sprendimą dėl Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio vis dėlto priims ne aistruoliai. Šį klausimą, kaip ir visada, spręs LKF vykdomojo komiteto nariai su prezidentu Arvydu Saboniu.

Analizuoja visų rinktinių rezultatus Praeityje garsūs krepšininkai Šarūnas Marčiulionis ir Rimas Kurtinaitis neseniai viešai paragino kuo skubiau įvertinti Lietuvos rinktinės 2012-ųjų rezultatus. Tačiau LKF ketina laikytis ilgametės praktikos. Kaip ir iki šiol, nė vienos komandos rezultatai nebus aptarinėjami atskirai. Sulaukus visų jaunučių, jaunių ir jaunimo rinktinių pasirodymų pabaigos, juos išanalizavus, bus diskutuojama apie visas rinktines. Taigi, nacionalinių komandų rezultatai


www.musukrepsinis.lt

bus aptarti rugsėjo pabaigoje per LKF vykdomojo komiteto posėdį. „Nereikia skubėti. Rinktinių pasirodymus būtina vertinti šaltai ir be emocijų, — sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. — Iš pradžių reikia išanalizuoti visų rinktinių rezultatus, o tada spręsti, ar turėtų darbą tęsti tie patys treneriai, ar reikėtų juos keisti. Smerkti negalime nė vieno trenerio, visi jie aukoja vasaras, stengiasi iš visų jėgų, panaudoja visas savo žinias, kad nudžiugintų aistruolius pergalėmis. Kai kada pavyksta, kartais — nelabai, tačiau smerkti nė vieno trenerio negalime.“ Pasak vieno LKF vadovų, skubėti negalime ir todėl, kad ši vasara Lietuvos krepšinio pasauliui buvo kaip niekada intensyvi. Mūsų šalyje vyko net trys čempionatai, vyrų rinktinė nuėjo labai sudėtingą kelią, sėkmingai Europos čempionato atrankos varžybų etapą įveikė moterų rinktinė. Todėl ir atsakingiems asmenims reikia bent truputį pailsėti po „parduotos“ vasaros.

Ar reikia konkurso? Prieš trejus metus, kai Lietuvos rinktinės strategu buvo pasirinktas K. Kemzūra, konkursas į nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio vietą buvo surengtas pirmą kartą per visą Lietuvos krepšinio istoriją. Spėti, ar šiemet nebus surengtas naujas konkursas, M. Balčiūnas nenorėjo. Dėl trenerio rinkimų procedūros viską spręs LKF vyk-

rinKtines

domojo komiteto nariai, o LKF generalinis sekretorius nepriklauso šiam LKF valdymo organui. „Galimi įvairūs trenerio rinkimo variantai, tačiau visą tvarką ir procedūras nustatys LKF prezidentas ir vykdomasis komitetas“, — tvirtino M. Balčiūnas. Vis dėlto LKF vykdomojo komiteto nariai per artimiausią posėdį jau turėtų išgirsti, kurie treneriai norėtų imtis darbo nacionalinėje komandoje. Tuomet bus lengviau nustatyti trenerio rinkimo procedūras. Gali būti ir taip, kad nereikės daug galvoti, jei, pavyzdžiui, paaiškės, kad pretendentų yra vos vienas. „Diskusijos vyksta, ir tai yra normalu, — sakė LKF generalinis sekretorius. — Pirmiausia reikia išgirsti pačių galimų pretendentų nuomonę. Tačiau viską lems, be abejo, LKF prezidento ir vykdomojo komiteto narių nuomonė.“ Kalbant apie Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas visada buvo pažymima, kad pirmiausia tai yra garbė, o ne galimybė užsidirbti. LKF nebuvo pajėgi treneriams mokėti didelių sumų, kokias gali skirti didžiųjų šalių krepšinio federacijos ar privatūs klubai. Iki šiol LKF nacionalinės komandos strategui per metus sumokėdavo apie 60 tūkst. litų. Pasak M. Balčiūno, padėtis nepasikeitė. „Negalime daugiau mokėti treneriui. Mums tokios sumos, kokias moka Rusijos ar kitų didelių šalių federacijos, yra neįkandamos“, — teigė LKF generalinis sekretorius.

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 9


rinKtines

Galimi kandidatai tapti lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu Ramūnas BUTAUTAS

Rimas KURTINAITIS

Gimęs: 1964-05-22

Gimęs: 1960-05-15

Vyr. trenerio karjera:

Vyr. trenerio karjera:

Kauno „LKKA-Kaunas“ (2002—2003) „Šiauliai“ (2003—2005) Rygos ASK (2005—2008) Lietuvos rinktinė (2007—2009) „Doneck“ (2009) Kauno „Žalgiris“ (2009—2010) Rygos VEF (nuo 2011)

Baku „Gala“ (2003—2006) Azerbaidžano rinktinė (2003—2006) Permės „Ural Great“ (2006) Vilniaus „Sakalai“ (2007—2008) Vilniaus „Lietuvos rytas“ (2008—2010) Rygos VEF (2010—2011) Maskvos sr. „Chimki“ (nuo 2011).

Jonas KAZLAUSKAS

Kazys MAKSVYTIS

Gimęs: 1954-11-21

Gimęs: 1977-06-15

Vyr. trenerio karjera:

Vyr. trenerio karjera:

Kauno „Žalgiris“ (1994—2000) Lietuvos rinktinė (1997—2001) Vilniaus „Lietuvos rytas“ (2001—2004) Pirėjo „Olympiakos“ (2004—2006) Kinijos rinktinė (2004—2008) Graikijos rinktinė (2009—2010) Maskvos CSKA (2011—2012)

Vilniaus „Sakalai“ (2011—2012) Klaipėdos „Neptūnas“ (nuo 2012).

Kęstutis KEMZŪRA

Tomas PAČĖSAS

Gimęs: 1970-04-20

Gimęs: 1971-11-11

Vyr. trenerio karjera:

Vyr. trenerio karjera:

Vilniaus „Lietuvos rytas“ (2004) Maskvos sr. „Chimki“ (2007—2008) Latvijos rinktinė (2009) Krasnodaro „Lokomotiv“ (2009—2010) Lietuvos rinktinė (2009—2012) Gdynės „Asseco Prokom“ (nuo 2012)

Gdynės „Asseco Prokom“ (2007—2012)

10 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS


Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

rinKtines

A. Kavaliauskas: „Labiausiai patinka žaisti „du prieš du“ A. Kavaliauskas sportininko karjerą pradėjo nuo plaukimo.

12 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

Šiais metais į Lietuvos vyrų rinktinės dvyliktuką prasimušęs Antanas Kavaliauskas džiaugiasi, kad turėjo galimybę padirbėti su geriausiais šalies krepšininkais. Anot vidurio puolėjo, darbas nacionalinėje komandoje jam suteikė daug patirties. Martynas Pupininkas


rinKtines

www.musukrepsinis.lt

Net dešimtmetį įvairiose pasaulio vietose rungtyniavęs vidurio puolėjas Antanas Kavaliauskas šią vasarą pirmą kartą sulaukė kvietimo į Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklą. Prieš atverdamas rinktinės stovyklos duris 27 metų krepšininkas ketverius metus patirties sėmėsi už Atlanto. Vėliau du sezonus žaidė Graikijos lygoje — atstovavo Atėnų „Panionios“ (2007—2008 m.) bei Kavalos „Panorama“ (2008—2009 m.) klubams. 2009 m. vilnietis, vilkėdamas Kasertos „Pepsi“ ekipos marškinėlius, debiutavo Italijos pirmenybėse. Tačiau devintose rungtynėse patyrė sudėtingą kelio traumą, todėl kitą (2010—2011 m.) sezoną atstovavo antrojo pagal pajėgumą Italijos čempionato Primos „Veroli“ komandai. Praėjusį sezoną A.Kavaliausko žaidimo kreivė vėl pradėjo kilti aukštyn. Rygos VEF klube aukštaūgiui netrūko vyriausiojo trenerio Ramūno Butauto pasitikėjimo. Europos taurės turnyre lietuvis buvo naudingiausias Latvijos čempionų žaidėjas. Krepšininkas vidutiniškai pelnydavo po 10,5 taško, atkovodavo po 5,8 kamuolio ir surinkdavo po 12 naudingumo balų. Žurnalui „Mūsų krepšinis“ A. Kavaliauskas papasakojo apie maloniausias bei sunkiausias karjeros akimirkas, legionieriaus patirtį ir įspūdžius Lietuvos rinktinėje.

Maloniausias prisiminimas — triumfas Argentinoje — Kokie buvo jūsų pirmieji žingsniai krepšinyje?

„Buvau jaunas, aukštas ir liesas, o Lietuvoje nebuvo galimybių. LKAL čempionate atstovavau Vilniaus „Statybai“. Nuvažiavome žaisti rungtynių į Šilutę, ir mane pastebėjo krepšinio agentas Stepas Kairys. Jis paskambino, pasikalbėjome, paklausė, ar noriu. Atsakiau, kad noriu. 2 metus praleidau Kanzaso koledže, vėliau dar dvejus — Teksaso universitete.“ — Būdamas penkerių pradėjau lankyti plaukimo treniruotes, tačiau vėliau dėl sunkios ligos gydytojai plaukioti uždraudė. Tuo metu Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija ieškojo žaidėjų. 3 metus palankęs plaukimo treniruotes ėmiau žaisti krepšinį. Kai buvau mažas, nežinojau, ko iš tikrųjų noriu. Šeima žiūrėdavo „Žalgirio“ ir CSKA rungtynes, tad pradėjau stebėti ir aš. Taip pat mėtydavau į virš durų pakabintą mažą krepšį. — Kas lėmė jūsų pasirinkimą išvykti studijuoti ir rungtyniauti į JAV?

Krepšininkas neliūdi, kad iš karto neprasimušė į Lietuvos rinktinės dvyliktuką.

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 13


rinKtines

— Buvau jaunas, aukštas ir liesas, o Lietuvoje nebuvo galimybių. LKAL čempionate atstovavau Vilniaus „Statybai“. Nuvažiavome žaisti rungtynių į Šilutę, ir mane pastebėjo krepšinio agentas Stepas Kairys. Jis paskambino, pasikalbėjome, paklausė, ar noriu. Atsakiau, kad noriu. 2 metus praleidau Kanzaso koledže, vėliau dar dvejus — Teksaso universitete. Už Atlanto studijavau agrokultūrą. — 2007-aisiais dalyvavote potencialių NBA naujokų stovykloje ir patekote į antrąjį simbolinį penketą. Ką jums davė tos varžybos? — Ten buvo daug garsių žaidėjų: Joakimas Noah, Acie Law ir kiti. Tiesa, ne visi jie rungtyniavo. Žaisti buvo labai įdomu — nauja atmosfera, surinkti geriausi krepšininkai. Savo žaidimo stilių reikia parodyti ir viską atlikti labai tiksliai — 100 proc. Nuo to priklauso žaidėjo ateitis. Man ten sekėsi — gana neblogai žaidžiau, o mano komanda laimėjo daug rungtynių. — Stovykloje dominavo individualus, o ne komandinis žaidimas? — Taip. Buvo vadinamos superžvaigždės, ir visas krepšinis sukosi aplink juos. Jiems sudaromos galimybės žaisti „vienas prieš vieną“ arba „du prieš du“. Likę krepšininkai privalo labai gerai gintis arba būti geri metikai. Jeigu žvaigždė perduoda kamuolį, privalai mesti. — Krepšinis jums suteikė galimybę pajusti JAV, Graikijos, Italijos ir Latvijos gyvenimo ritmą. Kur labiausiai patiko? — Kiekviena šalis turi savo įvaizdį. Daug minusų šiose šalyse nėra — jos visos gražios. Atėnai man yra nuostabiausias miestas gyventi. Labai patinka ir Italija, jos kalba bei maistas. Latvija primena Lietuvą, yra arti namų. Na, o Amerikoje gyvena mano šeima. — O krepšinio atžvilgiu kuri šalis pasirodė patraukliausia? — Susidūriau su skirtingais klubų lygiais. Pirmoje sezono pusėje daug rungtyniavau Graikijoje, tačiau pasikeitė treneriai, dažniau sėdėjau ant atsarginių suolo. Tada persikėliau į tos pačios lygos prastesnį klubą ir daug bei gerai žaidžiau. Italijoje viskas buvo nuostabu, kol neprireikė kryžminių kelio raiščių operacijos. Teko rungtyniauti taip pat labai stiprioje antroje pagal pajėgumą Italijos lygoje. O Rygoje turiu galimybę žaisti skirtinguose čempionatuose — Europos taurės turnyre, Vieningoje lygoje ir Baltijos pirmenybėse. — Kuris jūsų karjeros etapas buvo sunkiausias? — Kai patyriau traumą ir negalėjau rungtyniauti 6 mėnesius. Sunkiausia buvo ištverti psichologiškai, nes tuo metu komandai gerai sekėsi. Italijos lygoje buvome antri, o aš negalėjau padėti ekipai. Nebuvau komandos narys, jaučiausi tiesiog vaikinas su ramentais. Tuo metu atrodė, kad visas pasaulis subyrėjo. Reikėjo toliau daug dirbti, stiprėti ir žiūrėti į priekį. — O maloniausias? — Pasaulio jaunimo čempionatas Argentinoje, kai 2005 m. Lietuvos rinktinė laimėjo auksą. Tai viena nuostabiausių pergalių mano karjeroje. — Svarbiau aukso medalis ar triumfo akimirkos? — Svarbesnis yra triumfas. Kai pažiūri į medalį, jis primena tas akimirkas ir teigiamas emocijas. Tada sugrįžta prisiminimai. Iš dabartinės vyrų rinktinės su manimi tąkart žaidė Renaldas Seibutis, Paulius Jankūnas ir Jonas Mačiulis.

Vertingi veteranų patarimai — Kokios jūsų stipriosios ir silpnosios krepšininko savybės? — Reikia tobulėti visur: gerinti žaidimą po krepšiais, stengtis taikliau atakuoti iš toli. Man gerai sekasi žaisti nugara į krepšį, neblogai pa-

14 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

vyksta įgyvendinti derinį „du prieš du“. Nors retai metu tritaškius, galiu gerai pataikyti iš vidutinių nuotolių. Tolimų metimų neatlikdavau dėl to, kad mano atstovaujamose komandose netrūkdavo metikų. Mano užduotis buvo žaisti po krepšiais. — Smagiausia pelnyti taškus, atkovoti kamuolius ar blokuoti metimus? — Blokuoti visai nemoku (juokiasi). Pagal ūgį turėčiau mokėti, bet niekada nebuvau metimus blokuojantis krepšininkas. Nesu Jonas Valančiūnas, turintis daugiau galimybių — ilgas rankas, gerą šuolį. Jau į senatvę žengiu, tad stengiuosi rungtyniauti protingiau. Man labai patinka žaisti „du prieš du“. — Su kuriuo įžaidėju geriausiai sekasi atlikti šį derinį? — Prieš dvejus metus, kai žaidžiau antroje Italijos lygoje, mūsų ekipai atstovavo Sconnie Pennas. Praeityje amerikietis žaidė su Linu Kleiza Pirėjo „Olympiacos“ klube. Su juo derinį „du prieš du“ atlikdavome nuostabiai. Puikiai vienas kitą suprasdavome, užtekdavo ketvirčio žvilgsnio, kad žinotume, ką daryti. Vienu metu treneris net kalbėjo, kad per dažnai žaidžiame „du prieš du“. — Kaip pasiekiamas toks žaidėjų tarpusavio ryšys? — Tai yra darbas, šlifavimas ir galiausiai įpratimas. Kuo dažniau šlifuosi, tuo geriau pavyks. Per treniruotes tai ir darėme. Kai S. Pennas prisijungė prie komandos, derinys „du prieš du“ ne iš karto pavykdavo, nes buvome įpratę rungtyniauti skirtingai. Po 11 pergalių paeiliui buvo akivaizdu, jog puikiai perskaitome ir nuspėjame vienas kito veiksmus. Nuo tada mes labai gerai žaidėme. — Ar labai nusivylėte nepatekęs į galutinę Lietuvos nacionalinės komandos sudėtį prieš turnyrą Venesueloje? — Niekas nėra užtikrintas dėl vietos rinktinėje. Nenusivyliau, nes du bandymų etapus atlaikiau. Kaip bebūtų, treniruotis su vyrų rinktine yra garbė. Nebuvo jokio nusivylimo. Tik džiaugsmas, kad čia buvau ir žaidžiau. Patirties atžvilgiu ši vasara man davė didelį pliusą. — Rinktinėje jaučiamas vyresnių žaidėjų autoritetas? — Žinoma. Kaip bebūtų, jie labiau patyrę. Jie ilgai žaidė stipriausiose lygose, todėl labai gerai išmano žaidimą. Visada jų klausau, niekada neprieštarauju ir priimu visus patarimus. — Kaip komandos senbuviai pakrikštijo naujokus? — Tiesiog buvo paprastas vakaras, visi ramiai pasėdėjome, valgėme žuvį. Nieko ypatingo nevyko, kadangi reikėjo treniruotis. — Kuo žaidimas klube skiriasi nuo žaidimo rinktinėje? — Rinktinėje aukštesnis lygis, joje surinkti visi geriausi žaidėjai. Nacionalinėje komandoje reikia prisitaikyti ir atlikti tai, ką geriausiai moki. Nereikia bandyti išrasti kažką naujo. Iš pradžių buvo sunku treniruotis, nes įvairūs pratimai čia yra kitokie. Nors visur sunku treniruotis. Pripranti prie vieno trenerio, o kai patenki pas kitą — vėl viskas prasideda iš naujo. — Kokie jūsų tikslai ateityje? — Pasiekti aukščiausią krepšinio lygį, laimėti svarbiausius apdovanojimus. Jeigu to nesieksiu, neverta daugiau žaisti. Stengsiuosi iš visų jėgų, o kaip išeis, taip išeis. Tikiuosi daugiau nepatirti traumų, viliuosi, kad viskas gerai klostysis. — Gal norėtumėte sugrįžti į vieną iš Lietuvos ekipų? — Visko gali būti, kadangi tai ne nuo manęs vieno priklauso. Daugiausia priklauso nuo komandų — ar tavęs nori klubų vadovai, treneriai.


www.musukrepsinis.lt

rinKtines

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 15


V. Mikaičio nuotr.

rinKtines

Rinktinėse auga nauji talentai

1992 metais gimusių krepšininkų karta pergalingai užbaigė savo kelią jaunimo krepšinyje.

Lietuvos vaikinų rinktinės šią vasarą ir vėl solidžiai papildė mūsų šalies rinktinių iškovotų medalių kraitį. Kazio Maksvyčio treniruojami 20-mečiai trečią kartą tapo Europos čempionais, o Arūno Visocko vadovaujami 18-mečiai antrą kartą — vicečempionais. Tarptautinių turnyrų rezultatai rodo, kad vyrų nacionalinei komandai auga tinkama pamaina. Darius Mačiulis Šią vasarą tarptautiniuose turnyruose dalyvavo keturios Lietuvos vaikinų rinktinės: 16-mečiai, 18-mečiai ir 20-mečiai tradiciškai dalyvavo savo amžiaus grupės Europos čempionatuose, o 17-mečiai — pasaulio čempionate. Mažai kas tikėjo, kad 20-mečių komanda, likusi be jau vyrų ekipoje rungtyniaujančio Jono Valančiūno, pratęs savo auksinį žygį per Europos ir pasaulio čempionatus. Vis dėlto Kazio Maksvyčio auklėtiniai įrodė, kad net ir be talentingojo vidurio puolėjo gali būti galinga jėga — su keletu kluptelėjimų nukeliavo iki finalo ir ten iškovojo savo paskutinius aukso medalius jaunimo kategorijoje. Prieš tai ši karta triumfavo 15-mečių olimpiniame festivalyje, 16-mečių ir 18-mečių Europos čempionatuose bei 19-mečių pasaulio čempionate. Lietuva tokios jaunųjų krepšininkų kartos dar nėra turėjusi, todėl neabejojama, kad jau po keleto metų jos lyderiai turėtų belstis ir į vyrų rinktinės duris. Neabejotina, kad realiais pretendentais į su-

18 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

augusiųjų nacionalinę komandą bus Vytenis Čižauskas, Dovydas Redikas ir Edgaras Ulanovas, sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje mažai lygiaverčių konkurentų turės Žygimantas Skučas, kartu su J. Valančiūnu ateityje į vyrų rinktinę gali pretenduoti jį sėkmingai pakeitęs Egidijus Mockevičius, visas galimybes atsiskleisti turės Arnas Butkevičius ir kiti auksinės kartos vaikinai.

Išskirtinis — D. Sabonis 20-mečių komandos žaidėjai savo galimybėmis visus krepšinio gerbėjus stebina jau ne pirmus metus. „Mūsų krepšinis“ kartu su žinomu jaunųjų krepšininkų treneriu Dariumi Dikčiumi pažvelgė ir į kitas šiemet rungtyniavusias vaikinų komandas. Šis krepšinio specialistas vadovauja 1993 metais gimusių vaikinų rinktinei, kuri kitąmet 20-mečių Europos čempionatu taip pat užbaigs savo kelią jaunimo krepšinyje. D. Dikčius šiemet konsultavo 17-mečių rinktinės trenerį, ir pats yra treniravęs dalį 18-mečių rinktinės narių. „Neteko daugiau matyti 16-mečių rungtynių, todėl apie šią komandą galėčiau pasakyti mažiausiai. Rezultatai rodo, kad ši mūsų karta visos Europos kontekste nėra tokia stipri, gal vaikinams ir talento trūksta. Tačiau neabejotinai tarp jų išsiskiria Domantas Sabonis. Aišku, žaidžiant namie reikėtų aukštesnių vietų, tačiau jauniems krepšininkams tai yra ir papildomas spaudimas, nelengva žaisti prie savų žiūrovų“, — svarstė D. Dikčius. Lietuvos 16-mečių rinktinė šiemet nesugebėjo prasibrauti į Europos čempionato ketvirtfinalį, nors iki pat antrojo etapo paskutinės akimirkos tokią galimybę turėjo. Deja, tuomet mūsiškių likimą sprendė ne jie patys — reikėjo, kad vokiečiai per paskutiniąsias antrojo etapo rungtynes įveiktų prancūzus. Gaila, bet Lietuvos


www.musukrepsinis.lt

rinKtines

rinktinės žaidėjai ir gerbėjai tokios dovanos nesulaukė. Vėliau, galutinėje Europos čempionato įskaitoje, lietuviai liko tik 11-ti.

Kovėsi su visais Į ketvirtfinalį nepavyko prasibrauti ir pasaulio čempionate Kaune kovojusiems 17-mečiams. Tačiau jų padėtis ir aistruolių lūkesčiai prieš turnyrą buvo visai kitokie nei 16-mečių atveju. Mat prieš metus ši vaikinų karta net nepateko į Europos čempionato antrąjį etapą ir buvo priversta kovoti dėl išlikimo A divizione. Naujajam rinktinės vyriausiajam treneriui Pauliui Juodžiui šią vasarą komandą pavyko parengti taip, kad ji kaip lygi su lygiais kovojo 17-mečiai nepateko į pasaulio čempionato ketvirtfinalį, tačiau visiems varžovams buvo sunkiai su pernai Europos čempionais taįkandamas riešutas. pusiais kroatais ir bronzos medalių laimėtojais ispanais. Ispanijos „Stebėjau visas šios komandos rungtynes ir treniruotes, visą laiką krepšininkai turėtų džiaugtis, kad gavo galimybę su mūsiškiais buvau greta. Be abejo, kai kuriomis akimirkomis pritrūko sėkmės, žaisti pratęsimą, nes paskutinę ketvirtojo kėlinio akimirką Gedibuvo galima pasiekti geresnį rezultatą, tačiau manau, kad komanmino Žalalio iš poros metrų mestas kamuolys neįkrito į krepšį. da pademonstravo galbūt savo galimybių maksimumą, — analizaPanašiai per pirmąsias pirmojo etapo grupės rungtynes pasisekė vo krepšinio specialistas. — Negalima sakyti, kad komanda žaidė ir kanadiečiams, kai išplėšti pratęsimą pavyko tolimu sudėtingu prastai. Šiemetinių 17-mečių rinktinėje nedaug talentingų žaidėjų, tritaškiu metimu. beveik nebuvo aukštaūgių, todėl pasiekti daugiau buvo labai sunD. Dikčius teigia, kad P. Juodis iš šios rinktinės išspaudė maksimaku.“ lų rezultatą.

A. Visocko treniruojami 18-mečiai prasibrovė į Europos čempionato finalą.

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 19


rinKtines

Tikėjo galimybėmis nuo pat pradžių 18-mečių rinktinė Europos čempionate Vilniuje šiemet pasiekė finalą ir tik jame nusileido jaunojo krepšinio vunderkindo Dario Šaričiaus vedamiems kroatams. Prieš dvejus metus 16-mečių čempionato finale taip pat susitiko Lietuvos ir Kroatijos rinktinės, tačiau prieš šių metų turnyrą komandų statusas buvo skirtingas: kroatai — vėl akivaizdūs favoritai, o lietuvių galimybės buvo vertinamos atsargiai. Mat prieš dvejus metus mūsiškiai tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių įveikė ir pirmojo, ir antrojo etapo barjerus. Maža to, likus maždaug mėnesiui iki čempionato, Mariui Grigoniui buvo atlikta apendicito operacija, o prieš pat čempionatą dėl sunkios riešo traumos komanda neteko pajėgaus gynėjo Tomo Dimšos. Vis dėlto D. Dikčius teigia tikėjęs rinktinės galimybėmis Europos čempionate žengti labai toli. „Daugumą šios rinktinės žaidėjų pažįstu, su dalimi jų teko pačiam padirbėti. Žinojau, kad šie vaikinai pasižymi stipriu charakteriu, tarp jų yra labai talentingų žaidėjų, todėl galimybėmis neabejojau, — sakė treneris. — Užimta vieta rodo, kad komanda pasirodė puikiai, galima vertinti tik aukščiausiais balais. Kroatus galima įveikti, tačiau objektyviai reikia pripažinti, kad šiandien jie yra stipresni. Kroatai žaidžia jau brandų, vyrišką krepšinį. Be to, šioje kartoje nėra žaidėjo, kuris galėtų uždengti D. Šaričių.“ D. Dikčius neabejoja, kad ateityje 18-mečių komandos lyderiai Justas Tamulis, M. Grigonis bei šiemet nerungtyniavęs T. Dimša pretenduos į vyrų rinktinę. „Visa šios kartos gynėjų grandis yra labai stipri. Tas pats Jokūbas Gintvainis jau žaidžia LKL. Manau, daugelis šios rinktinės vaikinų ateityje papildys Kauno „Žalgirį“ ir Lietuvos rinktinę, — tvirtino D. Dikčius. — O iš kitų šiemet žaidusių rinktinių, kaip jau minėjau, akivaizdžiai išsiskiria D. Sabonis. Jis jau įrodė, kad gali pasiekti labai dideles aukštumas. 17-mečių rinktinėje žaidė Edvinas Šeškus, yra ir kiti gynėjai, tačiau apie jų galimybes kol kas sunku spręsti. Daug priklausys nuo to, pas kokį trenerį, į kokią komandą pateks, ar klubuose gaus daug žaisti. Daugelis tų vaikinų yra vėlesnio brendimo, todėl dabar jų galimybes vertinti sunku. Bet kuriuo atveju, jiems reikės labai daug dirbti.“ Per Lietuvoje vykusius čempionatus šiemet nemažai kalbėta apie kroatų strategiją. Šiemetinės jų 18-mečių rinktinės lyderis D. Šaričius ir Kaune žaidusios 17-mečių rinktinės žvaigždė Mario Hezonja dar pernai dalyvavo 19-mečių pasaulio čempionate Latvijoje. Be to, su 18-mečių rinktine po 17-mečių pasaulio čempionato į Lietuvą buvo sugrįžę Tomislavas Gabričius ir Karlo Žganecas. Mūsų šalyje laikomasi strategijos, kad treneriai į komandas kviečia tik tam tikrais metais gimusius vaikinus, jaunesniems galimybės suteikiamos retai. Vis dėlto D. Dikčius tvirtina, kad kitąmet mielai į 20-mečių rinktinę pasikvies ir vieną kitą šių metų 18-mečių komandos narį, jei tik tai bus įmanoma. Mat šiemetiniai 18-mečiai iškovojo kelialapį į kitais metais vyksiantį 19-mečių pasaulio čempionatą. D. Dikčius jau pernai į savo treniruojamą Lietuvos rinktinę buvo pakvietęs trejais metais jaunesnius žaidėjus — M. Grigonį, T. Dimšą ir Luką Lekavičių. „Jie pernai įrodė, kad yra to verti. Vaikinai yra labai talentingi, dar labiau sustiprėję, todėl tikrai juos kviesiu, jei tik bus galimybė“, — tvirtino treneris.

20 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

LIETUVOS VAIKINŲ RINKTINIŲ VASARA Jaunimo (iki 20 metų) rinktinė

Vieta: 1

Turnyras: Europos čempionatas

Vyr. treneris: Kazys Maksvytis

Rezultatai

Lietuva — Latvija 75:78 (20:21, 20:18, 13:17, 22:22)

Liepos 12 diena Lietuva — Švedija 80:71 (17:21, 24:18, 20:11, 19:21) Liepos 13 diena Lietuva — Italija 82:89 (24:15, 15:23, 19:29, 24:22) Liepos 14 diena Lietuva — Slovėnija 81:87 (15:17, 15:25, 28:23, 23:22) Liepos 16 diena Lietuva — Ispanija 82:60 (20:18, 20:16, 24:10, 18:16) Liepos 17 diena

Liepos 18 diena Lietuva — Turkija 76:45 (22:14, 24:9, 14:5, 16:17) Liepos 20 diena Lietuva — Graikija 79:43 (15:10, 23:13, 29:8, 12:12) Liepos 21 diena Lietuva — Serbija 73:68 (21:17, 16:13, 16:22, 20:16) Liepos 22 diena Lietuva — Prancūzija 50:49 (24:11, 12:13, 7:12, 7:13)

Lietuvos rinktinės statistika Žaidėjas

Ūgis Klubas

Tšk.

Atk. k. Rez. p.

Edgaras Ulanovas

200

Kauno „Baltai“

14,3

5,4

2

Vytenis Čižauskas

190

Kauno „Baltai“

12,6

6,2

4,6

Žygimantas Skučas 202

Kauno „Žalgiris-Sabonio KC“ 9,6

4,1

1,3

Dovydas Redikas

195

Vilniaus „Lietuvos rytas“

8,9

2,4

3

Arnas Butkevičius

198

Vilniaus „Sakalai“

8,4

3,8

2

Egidijus Mockevičius 207

Vilniaus Š. Marčiulionio KA

7,3

5,1

0,6

Paulius Vaitiekūnas 204

Jonavos „Triobet“

6

3,3

0,1

Rolandas Jakštas

202

Kauno „Žalgiris-Sabonio KC“ 5

3,6

0,4

Rokas Giedraitis

198

Šiaulių „ABRO-Universitetas“ 3,2

0,7

0,2

Deividas Pukis

194

Vilniaus „Sakalai“

1,7

1,3

0,5

Tautvydas Sabonis

202

„Clinicas Rincon“, Ispanija

0,4

2

0,9

Evaldas Aniulis

188

Snow College, JAV

0,8

0,8

1,1

Jaunių (iki 18 metų) rinktinė

Vieta: 2

Turnyras: Europos čempionatas

Vyr. treneris: Arūnas Visockas

Rezultatai

Rugpjūčio 14 diena Lietuva — Serbija 77:68 (19:22, 16:14, 20:15, 22:17)

Rugpjūčio 9 diena Lietuva — Graikija 71:66 (15:18, 18:16, 21:16, 17:16) Rugpjūčio 10 diena Lietuva — Danija 92:63 (29:15, 19:19, 19:19, 25:10) Rugpjūčio 11 diena Lietuva — Italija 81:71 (24:23, 12:18, 26:12, 19:18) Rugpjūčio 13 diena Lietuva — Ukraina 74:50 (15:16, 20:12, 26:8, 13:14)

Rugpjūčio 15 diena Lietuva — Ispanija 72:65 (19:20, 16:11, 15:13, 22:21) Rugpjūčio 17 diena Lietuva — Latvija 65:53 (15:14, 15:12, 17:17, 18:10) Rugpjūčio 18 diena Lietuva — Serbija 69:67 (21:15, 17:20, 14:16, 17:16) Rugpjūčio 19 diena Lietuva — Kroatija 76:88 (22:15, 14:18, 22:20, 23:30)


tema

www.musukrepsinis.lt

Lietuvos rinktinės statistika Žaidėjas

Ūgis Mokykla

Tšk.

Atk. k. Rez. p.

Justas Tamulis

193

Sabonio KC

14,4

1,8

2

Marius Grigonis

198

Sabonio KC

12,3

3,1

2,6

Augustinas Jankaitis 202

Š. Marčiulionio KA

10,4

6,3

0,3

Jokūbas Gintvainis

189

Š. Marčiulionio KA

7,7

3,1

2,9

Denisas Krestininas 200

Š. Marčiulionio KA

6,6

8,3

0,8

Lukas Lekavičius

181

Sabonio KC

6,4

2,7

2,9

Rokas Gustys

203

Sabonio KC

6

5,4

0,6

Simas Raupys

195

Sabonio KC

5,9

4,3

0,7

Mantvydas Stašelis 187

Sabonio KC

3,6

0,9

1,3

Tautvydas Jodelis

188

Š. Marčiulionio KA

2

1,3

0,3

Tomas Galeckas

178

Vilniaus KM

1,8

1,1

1,1

Benas Griciūnas

210

Fyndlay Pre School

1,3

2,7

0

Jaunių (iki 17 metų) rinktinė

Vieta: 9

Turnyras: Pasaulio čempionatas

Vyr. treneris: Paulius Juodis

Rezultatai Birželio 29 diena Lietuva — Kanada 63:69 (17:13, 21:17, 9:17, 14:14, 2:8) Birželio 30 diena Lietuva — Korėja 119:108 (22:26, 31:31, 23:31, 24:22, 19:8) Liepos 1 diena Lietuva — Ispanija 83:91 (17:13, 15:23, 22:21, 23:20, 6:14)

Liepos 3 diena Lietuva — Kroatija 78:82 (17:21, 20:17, 14:20, 27:24)

Jaunučių (iki 16 metų) rinktinė

Vieta: 11

Turnyras: Europos čempionatas

Vyr. treneris: Gintaras Razutis

Rezultatai

Liepos 24 diena Lietuva — Lenkija 69:77 (13:16, 24:20, 18:20, 14:21)

Liepos 19 diena Lietuva — Slovėnija 82:76 (23:14, 22:22, 13:8, 24:32)

Liepos 6 diena Lietuva — Egiptas 73:72 (14:18, 19:19, 22:13, 18:22) Liepos 7 diena Lietuva — Prancūzija 75:64 (19:19, 14:13, 21:16, 21:16)

Liepos 27 diena Lietuva — Latvija 72:84 (17:20, 16:24, 11:20, 28:20)

Liepos 21 diena Lietuva — Vokietija 65:66 (21:8, 16:25, 13:18, 15:15) Liepos 23 diena Lietuva — Prancūzija 56:51 (11:11, 18:14, 15:8, 12:18)

Liepos 28 diena Lietuva — Ukraina 82:71 (22:16, 11:15, 23:18, 26:22)

Lietuvos rinktinės statistika Žaidėjas

Ūgis Mokykla

Tšk.

Atk. k. Rez. p.

Domantas Sabonis

205

Malagos „Unicaja“

14,1

14,4

2,4

Antanas Krimelis

191

Sabonio KC

12,1

2,6

1,1

Tautvydas Paliukėnas 192

Š. Marčiulionio KA

10,5

4,6

1

Raimundas Žuklevičius 186

Sabonio KC

6,4

1

2,5

Mantas Šerkšnas

Liepos 4 diena Lietuva — Argentina 82:92 (18:24, 16:18, 20:22, 30:28)

Liepos 25 diena Lietuva — Graikija 75:56 (28:10, 13:13, 22:14, 12:19)

Liepos 20 diena Lietuva — Serbija 64:70 (19:12, 15:22, 14:21, 16:15)

Vilniaus KM

6

2,5

0

Dominykas Zupkauskas 184

198

Š. Marčiulionio KA

5,4

1,6

6,9

Deividas Žemgulis

194

Sabonio KC

5

3,6

1,6

Aidas Einikis

191

V. Knašiaus KM

4,5

3,8

0,5

Matas Budrys

193

Palangos SC

4

2

0,2

Domantas Pavlovskis 206

Š. Marčiulionio KA

3,9

3,3

0,4

Edvinas Rupkus

190

Mažeikių SM

3,6

2,8

0,8

Mantas Montvila

193

V. Knašiaus KM

0,3

1

0

LIETUVOS VAIKINŲ RINKTINIŲ VIETOS EUROPOS IR PASAULIO ČEMPIONATUOSE

Lietuvos rinktinės statistika Žaidėjas

Ūgis Mokykla

Tšk.

Atk. k. Rez. p.

Edvinas Šeškus

192

Š. Marčiulionio KA

15,7

9

2,6

Ernestas Serkevičius 187

Sabonio KC

15,3

4,6

2,7

Gediminas Žalalis

Š. Marčiulionio KA

9,6

6,4

0,4

Haroldas Saprykinas 188

V. Knašiaus KM

9,6

1,7

1

Žydrūnas Jurgutis

178

V. Knašiaus KM

7,7

2,7

3,9

Lukas Grabauskas

182

Sabonio KC

7,4

5,4

1,4

Lukas Motiejūnas

191

Vilniaus KM

6,7

2,8

1,8

Norbertas Giga

204

Vilniaus KM

5,6

4,7

0,1

Pijus Mykolaitis

198

Sabonio KC

3,5

3

0,5

Karolis Ražukas

202

Š. Marčiulionio KA

3

2,3

0,3

Paulius Šakinis

197

V. Knašiaus KM

0

0,5

0

Deividas Kumelis

188

Š. Marčiulionio KA

0,4

1,8

1,2

205

-

U20 U19 U18 U17 U16

2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 2003 2002 2001 2000 1999 1998 1997 1996 1995 1994 1993

1 14 9 5 2 11 7 2 3 - 5 - 10 - 8 - 1 - - -

- 1 - 9 - 9 - - - 2 - - - - - - - 5 - -

2 5 1 4 2 4 2 9 9 - 4 - 7 - 9 - 12 - 1 -

9 - 4 - - - - - - - - - - - - - - - - -

11 13 2 2 1 3 10 4 4 11 4 5

MÛSØ KREPÐINIS | 2012


MK archyvo nuotr.

rinKtines

Merginų krepšinyje — kilimo ženklai

16-mečių merginų rinktinė susigrąžino vietą Europos čempionato A divizione.

Lietuvos merginų jaunučių rinktinė šiemet susigrąžino vietą Europos čempionato A divizione. Tikimasi, kad kitais metais į Senojo žemyno elitą gali sugrįžti ir 18-metės. Darius Mačiulis Šiais metais Europos čempionatuose dalyvavo Lietuvos 16-mečių, 18-mečių ir 20-mečių merginų rinktinės. 16-metėms ir 18-metėms buvo keliama užduotis iškovoti kelialapius į A divizioną, o iš 20-mečių tikėtasi, kad jos išsaugos vietą tarp stipriausių Senojo žemyno komandų.

Įspūdingos atkrintamosios varžybos Tikslus pasiekti pavyko 16-metėms ir 20-metėms. Pastarosios komandos trenerių šiemet laukė didžiausias iššūkis, mat buvo sunku surinkti šios amžiaus grupės dvyliktuką. Todėl į rinktinę buvo pakviestos dvi 19-metės ir dvi 18-metės. Galutinėje įskaitoje 20-mečių rinktinė Europos čempionate užėmė 9-ąją vietą ir įvykdė Lietuvos krepšinio federacijos keltą užduotį. 16-mečių rinktinės padėtis susiklostė visai kitaip. Šioje amžiaus grupėje netrūksta konkurencijos, yra keletas išskirtinių žaidėjų, o

22 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

„Medžiagos tikrai yra, galima dirbti ir net bus galima daryti atranką, kurios trūko šiemet 20-mečių rinktinėje. Prieš akis dar visas sezonas, reikės skirti merginoms dėmesio ir dirbti. Svarbiausia, kad yra krepšininkių, norinčių tobulėti, gauti žinių.“ pajėgių krepšininkių užtenka beveik visose pozicijose. Tačiau kelias į pergalę B divizione buvo labai sunkus. Mūsiškės dėl traumų neteko poros pagrindinių žaidėjų ir antrojo etapo E grupėje užėmė tik 4-ąją vietą. Vis dėlto ketvirtfinalyje pavyko eliminuoti iki tol pergalingai žaidusias lenkes, pusfinalyje nušluoti portugales (antrajame etape merginos joms pralaimėjo), o finale tvirtai palaužti Bulgarijos ekipą. 18-metėms šiemet teko išbandyti naują „FIBA Europe“ sumanytą Europos čempionatų formatą, kuriame lemiamos yra beveik kiekvienos rungtynės. Mūsų komanda pateko į antrąjį turnyro etapą,


rinKtines

www.musukrepsinis.lt

„FIBA Europe“/V. Rebay nuotr.

tačiau nepelnė kelialapio į ketvirtfinalį, nes 4 komandų grupėse buvo kovojama tik dėl vietų pusfinalyje. Galutinėje Europos čempionato įskaitoje lietuvaitės liko septintos. Vis dėlto šios rinktinės galimybės teikia daug vilčių, nes šiemet lygiai pusę komandos sudarė metais jaunesnės žaidėjos. Kitais metais jos vėl galės rungtyniauti 18-mečių čempionate ir galbūt su keletu šiemetinių 16-mečių lyderių turės visas galimybes ir šios amžiaus grupės rinktinę kilstelėti į A divizioną.

Bus iš ko rinktis Apie merginų rinktinių perspektyvas kalbėjomės su Vilniaus „Kibirkšties-Tichės-IKI“ vyriausiuoju treneriu Tadu Stankevičiumi. Šiemet jis buvo 20-mečių rinktinės vyriausiojo trenerio Daliaus Ubarto asistentas, o sezono metu treniravo 15-mečių rinktinę. Be to, „Kibirkšties-Tichės-IKI“ komandoje praeitą sezoną rungtyniavo šių metų 16-mečių rinktinės lyderė Dalia Belickaitė ir viena 18-mečių rinktinės lyderių Justina Kraujūnaitė. Sostinės klubo strategas tvirtino, kad 20-metėms šiemet siekti gero rezultato buvo labai sunku. „Neturėjome iš ko rinktis žaidėjas, — sakė T. Stankevičius. — Be to, 20-mečių jau nelabai gali ko nors išmokyti. Jas gali tik sustatyti ir siekti rezultato su tokiomis žaidėjomis, kokias turi.“ Kalbėdamas apie 18-metes treneris taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pusė komandos buvo metais jaunesnės už daugumą varžovių. „Manau, kitais metais jos gali iškovoti kelialapį į A divizioną. Na, o 16-metės šiemet turėjo viską, ko reikėjo, ir įvykdė keltą užduotį sugrįžti į A divizioną“, — teigė vilnietis. Kitais metais 16-mečių čempionate teks kovoti jo paties treniruojamai rinktinei, kuri šiemet gana sėkmingai pasirodė Rytų Europos mergaičių krepšinio lygoje. „Stengsimės nenuvilti, — žadėjo T. Stankevičius. — 15-mečių rinktinėje trūko aukštų žaidėjų, tačiau yra viena kita perspektyvi mažesnė krepšininkė. Medžiagos tikrai yra, galima dirbti ir net bus galima daryti atranką, kurios trūko šiemet 20-mečių rinktinėje. Prieš akis dar visas sezonas, reikės skirti merginoms dėmesio ir dirbti. Svarbiausia, kad yra krepšininkių, norinčių tobulėti, gauti žinių.“

LIETUVOS MERGINŲ RINKTINIŲ VASARA Jaunimo (iki 20 metų) rinktinė

Vieta: 9

Turnyras: Europos čempionatas

Vyr. treneris: Dalius Ubartas

Rezultatai Rugpjūčio 16 diena Lietuva — Latvija 71:66 (21:18, 15:16, 16:19, 19:13) Rugpjūčio 17 diena Lietuva — Ispanija 55:93 (14:20, 13:21, 13:25, 15:27) Rugpjūčio 18 diena Lietuva — Baltarusija 66:72 (11:22, 23:16, 17:21, 15:13) 20-mečių rinktinei šiemet trūko žaidėjų, tačiau vietą Europos elite komanda išsaugojo.

Rugpjūčio 20 diena Lietuva — Lenkija 50:53 (19:6, 14:12, 4:22, 13:13)

Rugpjūčio 21 diena Lietuva — Olandija 54:66 (14:16, 17:12, 15:12, 8:26) Rugpjūčio 22 diena Lietuva — Švedija 50:73 (11:10, 20:23, 8:15, 11:25) Rugpjūčio 24 diena Lietuva — Slovakija 57:54 (16:22, 25:10, 4:8 12:14) Rugpjūčio 25 diena Lietuva — Serbija 78:76 (14:7, 8:6, 20:24, 16:21, 10:10, 10:8)

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 23


rinKtines

Lietuvos rinktinės statistika Žaidėjas

Ūgis Klubas

Tšk.

Atk. k. Rez. p.

Monika Grigalauskytė 190

Klaipėdos „Lemminkainen“

12,5

10,6

1,9

Santa Okockytė

176

Kauno „VIČI-Aistės“

12,4

3,5

2,1

Laura Svarytė

190

Kauno „LKKA-Aistės“

11,6

9,1

0,4

Kriste Druskytė

180

Klaipėdos „Lemminkainen“

10,5

6,5

0,8

Ieva Prėskienytė

Vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 7,7

9,7

0

Kornelija Valiuškytė 168

Rider univ. (JAV)

6,9

1,9

1,4

Dovilė Saurazaitė

174

Kauno „LKKA-Aistės“

5,1

3,3

1,8

Monika Petrauskaitė 183

Kauno „LKKA-Aistės“

3,3

2,5

0

Neringa Skadaitė

Kauno „LKKA-Aistės“

1,9

2,1

0,6

Monika Aleksaitė

191

181

Marijampolės „Sūduvos“

0,5

0,5

0,5

Greta Tamašauskaitė 172

178

Marijampolės ŽSM

0

0,8

0

Laura Želnytė

Kauno „LKKA-Aistės“

0

0

0

188

Jaunių (iki 18 metų) rinktinė Turnyras: Europos B diviziono čempionatas Rezultatai Liepos 26 diena Lietuva — Juodkalnija 76:60 (16:12, 16:15, 19:20, 25:13) Liepos 27 diena Lietuva — Ukraina 64:59 (16:9, 12:17, 12:19, 14:9, 10:5) Liepos 29 diena Lietuva — Vokietija 55:70 (16:16, 18:25, 7:15, 14:14) Liepos 30 diena Lietuva — Škotija 82:58 (20:16, 11:15, 30:16, 21:11)

Jaunučių (iki 16 metų) rinktinė

Vieta: 1

Turnyras: Europos B diviziono čempionatas

Vyr. treneris: Ramunė Kumpienė

Rezultatai

Liepos 18 diena Lietuva — Suomija 62:71 (13:9, 16:25, 22:21, 11:16)

Liepos 12 diena Lietuva — Danija 76:55 (20:12, 20:18, 24:13, 12:12)

Liepos 20 diena Lietuva — Lenkija 71:68 (15:27, 20:11, 21:14, 15:16)

Liepos 13 diena Lietuva — Izraelis 85:71 (16:24, 23:16, 22:23, 24:8)

Liepos 21 diena Lietuva — Portugalija 65:48 (16:13, 14:12, 18:9, 17:14)

Liepos 16 diena Lietuva — Ukraina 58:65 (20:21, 9:13, 15:16, 14:15)

Liepos 22 diena Lietuva — Bulgarija 86:73 (16:20, 26:17, 30:19, 14:17)

Liepos 17 diena Lietuva — Portugalija 44:46 (5:17, 13:9, 11:9, 15:11)

Lietuvos rinktinės statistika

Vieta: 7 Vyr. treneris: Diliara Velišajeva

Rugpjūčio 1 diena Lietuva — Baltarusija 45:77 (5:27, 15:14, 10:19, 15:17) Rugpjūčio 2 diena Lietuva — Anglija 62:72 (14:27, 11:15, 25:10, 12:20) Rugpjūčio 4 diena Lietuva — Bulgarija 66:82 (13:24, 17:17, 19:23, 17:18) Rugpjūčio 5 diena Lietuva — Vokietija 72:66 (18:26, 16:15, 17:11, 21:14)

Žaidėjas

Ūgis Klubas

Tšk.

Atk. k. Rez. p.

Dalia Belickaitė

175

Vilniaus KM

17,3

7

3,5

Laura Juškaitė

187

Vilniaus KM

14,9

12,4

1,4

Agnė Černeckytė

175

V. Knašiaus KM

14,1

2,6

1,8

Daugilė Šarauskaitė 196

Vilniaus KM

6,9

7,5

0,3

Rūta Drungilaitė

183

V. Knašiaus KM

5,6

3,1

0,4

Milana Matiaš

164

V. Knašiaus KM

5

3,1

1,1

Laurita Jurčiūtė

170

Kėdainių SM

3,9

2,5

1

Erika Kregždytė

178

Biržų SM

2,4

3,7

0,9

Šarūnė Melinauskaitė 172

Kauno KM „Aisčiai“

2

2,3

0,7

Ieva Savickaitė

188

Vilniaus KM

1

0,7

0,3

Giedrė Lileikytė

175

V. Knašiaus KM

0,5

0,8

0,3

Ina Mylko

182

Vilniaus KM

0

0,3

0

LIETUVOS MERGINŲ RINKTINIŲ VIETOS EUROPOS A DIVIZIONO IR PASAULIO ČEMPIONATUOSE Lietuvos rinktinės statistika

- U20 U19 U18 U16

Žaidėjas

Ūgis Klubas

Tšk.

Atk. k. Rez. p.

Justina Kraujūnaitė

174

Vilniaus KM

13,8

2,1

3,9

Greta Tamašauskaitė 171

Marijampolės ŽSM

9,8

4,9

2,5

Ieva Kazlauskaitė

Šiaulių SM „Saulė“

9,4

4,9

0,4

Austėja Širšinaitytė 164

Vilniaus KM

9

4,1

3

Roberta Mizgerytė

188

V. Knašiaus KM

6,3

3,3

0,1

Laura Želnytė

188

Palangos SM

6,1

5,5

0,3

Elžbieta Čeponytė

180

V. Knašiaus KM

3,7

3,7

0,5

Gintarė Jasiunskaitė 186

Kauno KM „Aisčiai“

2,8

0,9

1,1

Aurelija Putramentaitė 179

Vilniaus KM

2,6

5

0,6

Simona Dobrovolskytė 180

Marijampolės ŽSM

1,6

0,7

0

Rūta Savickaitė

188

Vilniaus KM

1

0,5

0

Eglė Žilytė

165

Kauno KM „Aisčiai“

1

1,6

0,1

180

24 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 2003 2002 2001 2000 1999 1998 1997 1996 1995 1994 1993

9 11 6 12 8 - - - - - - - - - - - - - - -

- - - 8 - 12 - - - - - 8 - - - - - - - -

- 16 6 6 1 10 5 7 - - - - 4 - - - 10 - - -

16 12 12 13 3 9 9


Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

rinKtines

2012-ųjų vasara — karščiausia LKF istorijoje

Šią vasarą Lietuvoje įvyko net 3 oficialūs tarptautiniai krepšinio turnyrai — daugiausia per visą mūsų šalies krepšinio istoriją. Pirmasis įvyko pasaulio 17-mečių čempionatas Kaune, vėliau Panevėžyje ir Vilniuje kovojo Europos čempionatuose dalyvavusios 16-mečių ir 18-mečių rinktinės. Lietuvos krepšinio federacijos vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas džiaugiasi, kad visus turnyrus pavyko surengti puikiai. 18-mečių Europos čempionato finalą „Siemens“ arenoje stebėjo 7 tūkst. žiūrovų.

26 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

Rokas Buračas


www.musukrepsinis.lt

Pasak P. Motiejūno, krūvis čempionato rengėjams buvo labai didelis, tačiau didesnių organizacinių nesklandumų nekilo per visus tris turnyrus.

Aukščiausias lygis — Liepos mėnesį dešimt dienų Kaune vyko pasaulio septyniolikmečių čempionatas. Kaip jis praėjo? — Organizacine prasme viskas praėjo puikiai. Turėjome aukščiausio lygio areną, geros klasės viešbučius, kurie labai gerai prisitaikė prie visų skirtingų šalių pageidavimų. Puikiai dirbo ir krepšininkus vežiojusi transporto bendrovė bei organizacinis komitetas. Čempionatą geriausiais balais galima vertinti tada, kai viskas einasi pagal planą, o Kaune taip ir buvo. Pirmenybėmis liko patenkinti FIBA atstovai, o praėjus vos keletui dienų po uždarymo ceremonijos sulaukėme padėkų ir iš kelių Kaune viešėjusių komandų. Tuo tarpu sportine čempionato dalimi nelikome patenkinti — lietuviai galėjo pasirodyti geriau. — Ar organizacine prasme šis čempionatas buvo nauja patirtis? — Asmeniškai man tai buvo nauja patirtis, tačiau daugeliui čempionato organizaciniame komitete dirbusių žmonių šis turnyras nebuvo naujovė — jie yra dirbę rengiant ankstesnius jaunimo čempionatus ir „EuroBasket 2011“. Eurolygos ar klubinio krepšinio turnyrai nebūna tokie ilgi. Pasaulio čempionatas vyko pusantros savaitės — reikėjo daugiau diskutuoti, derinti įvairias detales bei viską surengti taip, kad dalyviams varžybos neatsibostų. — Liepos 19 dieną Panevėžyje prasidėjo Europos šešiolikmečių

rinKtines

„Reikia tartis su įvairiomis valstybinėmis institucijomis ir nuspręsti, ar tokie renginiai yra naudingi Lietuvai? Šiemet prie čempionatų rengimo prisidėjo tik miestai, tačiau manau, kad galėtų prisidėti ir Kūno kultūros ir sporto departamentas, ir kitos organizacijos, jei visi kartu įžvelgtume tokių renginių naudą šaliai.“ pirmenybės, vėliau Vilniuje varžėsi 18-mečiai. Kuo šie čempionatai skyrėsi nuo pasaulio čempionato? — Esminis skirtumas, kad pasaulio pirmenybes rengė pasaulinė FIBA, o likusius du turnyrus — „FIBA Europe“. Be to, Europos čempionatai vyko dviejose šalyse, keletoje miestų. Panaudojome daugiau arenų, daugiau viešbučių ir daugiau transporto. Iš tiesų, skirtumų buvo nemažai, tačiau organizacine prasme viskas pavyko sėkmingai. — Kodėl jaunimo pirmenybes yra naudingiau rengti dviejose šalyse? — Čempionatą rengiant dviejose šalyse yra ir pliusų, ir minusų. Lietuvoje vis dar turime problemų dėl viešbučių, todėl pasidaliję

LKF vykdomasis direktorius P. Motiejūnas džiaugiasi, kad panaudojama per „EuroBasket 2011“ sukaupta krepšinio čempionatų rengėjų patirtis.

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 27


rinKtines

darbais su latviais pirmuosiuose čempionatų etapuose mes apgyvendinome tik aštuonias komandas iš šešiolikos. Tai leido per 16-mečių čempionatą varžybų vieta pasirinkti mažesnį miestą — Panevėžį, kuriame ekipos užėmė visus viešbučius. Lietuvos rinktinė žaidė Panevėžyje, o Latvijos — Ventspilyje, todėl abiejų šalių žiūrovai galėjo palaikyti savo komandas ir užpildyti arenas. Rengdami varžybas dviejose šalyse turime glaudžiau bendradarbiauti su latviais. Su kaimynais palaikome tikrai gerus santykius, todėl jokių problemų nekilo. Tačiau teko daugiau bendrauti ir važinėti vieniems pas kitus. Beje, gauti teisę rengti čempionatą dviejose šalyse yra lengviau nei vienai valstybei.

Ar naudinga Lietuvai? — 17-mečių ir 16-mečių čempionatai nesulaukė didelio žiūrovų dėmesio, nes Lietuvos rinktinės nepateko į ketvirtfinalį. 18-mečiai nužengė iki finalo, lemiamą jų mačą stebėjo 7 tūkst. žiūrovų. Ar Lietuvos krepšinio federacijai apsimokėjo finansiškai rengti šiuos tris čempionatus? — Kaip jau minėjau, turime žmones, kurie rengė įvairius turnyrus anksčiau, sukaupė daug patirties, todėl gerai, kad ta patirtis yra panaudojama. Žmonės moka rengti turnyrus ir viską atliko tikrai gerai. Tačiau tokie čempionatai federacijai yra nuostolingi. Manau, rei-

28 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

kia tartis su įvairiomis valstybinėmis institucijomis ir nuspręsti, ar tokie renginiai yra naudingi Lietuvai? Šiemet prie čempionatų rengimo prisidėjo tik miestai, tačiau manau, kad galėtų prisidėti ir Kūno kultūros ir sporto departamentas, ir kitos organizacijos, jei visi kartu įžvelgtume tokių renginių naudą šaliai. Jei sutarsime, kad tokius čempionatus reikia rengti, pasidaliję nedidelėmis dalimis kaštus galėsime tęsti darbą. Jei paaiškėtų, kad čempionatui reikalingi tik Lietuvos krepšinio federacijai, tuomet jų nevertėtų rengti. Pasikartosiu, kad tokie turnyrai federacijai yra nuostolingi ir tikrai nėra lengva juos surengti, žmonėms tenka labai didelis krūvis. — Jau aišku, kad kitais metais Lietuva rengs 19-mečių merginų pasaulio čempionatą. Ar yra minčių apie miestus, kuriuose galėtų vykti šis turnyras? — Bandysime prijungti tuos miestus, kuriuose šiemet nebuvome. Tai būtų Šiauliai ir Klaipėda. Galimi įvairūs turnyro rengimo skirtinguose miestuose variantai, tačiau kol kas tai yra dar tik pamąstymai. — 2013-aisiais Lietuva apsiribos merginų pasaulio čempionatu ar vėl sieks teisės rengti daugiau turnyrų? — Manau, reikėtų leisti Lietuvos žmonėms atsikvėpti nuo didelio kiekio krepšinio renginių. Kol kas galvojame, kad užteks merginų čempionato, tačiau viską spręsime per federacijos vykdomojo komiteto posėdį.


. už aikštes

Ž. Skučą žavi natūralios šviesiaplaukės Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Europos ir pasaulio čempionas Žygimantas Skučas dažniausiai renkasi tai, kas susiję su Vokietija: serga už Michaelį Shumacherį, Miuncheno „Bayern“ futbolo komandą ir teikia pirmenybę BMW bei „Mercedes“ automobiliams. Petras Aleksonis Krepšininkas drabužius ir avalynę

Laisvalaikis. Mėgstu pasyvų laisvalaikį, nes sportuodamas gana pavargstu — ne tiek nuo sporto, kiek apskritai nuo dienos režimo. Todėl laisvu laiku mėgstu kur nors ramiai pasėdėti, pasigrožėti naktiniu Kaunu. Dažnokai su kokiu nors draugu ar drauge tiesiog vaikštome ir šnekučiuojamės apie įvairius dalykus. Kartais laisvalaikį paaukoju kompiuteriniams žaidimams, bet tai būna tik tuomet, kai noriu pabūti vienas. Iš mėgstamų Kauno vietų išskirčiau Nemuną ir jo prieigas. Atostogos. Atostogoms pastaraisiais metais turiu apie 3 savaites — po Europos ar pasaulio čempionatų. Po to prasideda pasirengimas naujam sezonui. Man idealios atostogos būna tada, kai pamirštu visą rutiną, kasdienybę ir leidžiu sau daryti tai, ką noriu — miegu, susitinku su draugais, kur nors važinėju ar užsiimu kokia nors įdomia veikla. Atskirai nuo šeimos atostogauju gal tik trečius metus, todėl išbandyti užsienio kurortų patogumų dar neteko. Ilsiuosi Palangoje arba prie kokio nors gražaus ežero. Gaila, tačiau Lietuvoje atostogas kartais pablogina šaltas oras ir gausybė uodų, musių. Pirmenybę teikiu atostogoms prie ežero su gera meškere rankose ir gera draugų kompanija. Mokykla. Baigiau Kauno „Aušros“ gimnaziją. Tai mokykla, į kurią mielai sugrįžčiau. Mano mėgstamiausios pamokos būdavo fizika ir anglų kalba. Dabar galiu pasakyti, kad man pasisekė, nes turėjau tubūt pačius geriausius mokyklos mokytojus — ne tik kaip geriausius savo srities specialistus, bet ir gerus bei šiltus žmones. Džiaugiuosi savo klasės auklėtoja, chemijos mokytoja Erika Narvydiene. Iš įdomesnių nutikimų mokykloje galėčiau išskirti klasioko iškviestą tuometinę „TV3 pagalbą“. Jis jiems paaiškino, kad viena mokytoja išprotėjo (juokiasi). Tokiu būdu buvo bandyta sutrukdyti rašyti kontrolinį darbą. Automobiliai. Man patinka baltos spalvos automobiliai, nors iš tikrųjų kiekviena markė ar automobilis turi sau tinkančias spalvas. Nuo pat mažens, kitaip nei daugelis mano amžiaus berniukų, nesidomėjau automobiliais, technika, tad nenuostabu, kad prie vairo pirmą kartą sėdau būdamas jau 18 metų. Man gražiausi yra BMW, „Mercedes“, naujausi „Mazda“ ir „Honda“ automobiliai. Svajonių mašina būtų senovinis amerikietiško stiliaus automobilis, tačiau žinodamas jų kainas tokį turbūt turėsiu negreitai. Šiuo metu vairuoju „Mazda“ 323C. Ji šiek tiek

30 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

vertina ne pagal prekių ženklus,

o pagal patogumą.

mažoka kaip krepšininkui, bet aš automobilį vertinu kaip transporto priemonę, o ne kaip vyrišką aksesuarą. Internetas. Per dieną iki 10 kartų apsilankau internete, bet jei nepradedu su kuo nors susirašinėti, tai jame daug laiko nepraleidžiu. Lankomiausia svetainė yra facebook.com. Dažnai apsilankau svetainėse apie krepšinį — basketnews.lt ir krepsinis.net. Taip pat domiuosi įvairiomis pasaulio naujovėmis, dažnai skaitau technologijos.lt. Internete seku ir naujienas, susijusias su manimi arba mano komandomis. Paskaitau dėl geros nuotaikos ir komentarus. Aišku, dauguma jų būna blogi, bet yra iš ko pasijuokti. Kompiuteriniai žaidimai. Pirmą kompiuterį Kalėdų proga gavau, kai buvau aštuonerių. Nuo tada esu išbandęs daug žaidimų. Pirmenybę visada teikiau strateginiams ar RPG tipo žaidimams, kuriuose susikuri savo herojus ir juos tobulindamas varžaisi su konkurentais. Atmintyje daugiau išlikę yra „Counter Strike“ ir vienas paskutinių mano žaistų žaidimų „Mass Effect“. Dienąnakt jį žaidžiau. Gerai, kad per 2 savaites įveikiau, nes ir be jo yra gyvenime ką veikti. Merginos. Mane žavi prisižiūrinčios, šviesiaplaukės, mėlynų akių ilgakojės merginos. Svarbu ir tai, kad jos būtų natūralios, be galybės makiažo, kad būtų su jomis apie ką pasikalbėti. Kai man buvo 14 metų, žavėjausi Britney Spears, vėliau pakerėjo aktorės Elisha Cutbert grožis. Šiuo metu man gražiausia amerikiečių aktorė Liv Tyler. Maistas. Mėgstamiausi trys patiekalai yra cepelinai, šaltibarščiai ir kaimiški lašiniai. Taip pat mėgstu suši, kebabus, kiniškai paruoštą maistą. Geriausias gėrimas yra paprasčiausias vanduo arba arbata. Kitos sporto šakos. „Formulėje 1“ sergu už Michaelį Schumacherį, nes jis savo vairuojama bolidą visada panaudoja 110 proc. Futbole, nors jį retai žiūriu, sergu už Miuncheno „Bayern“. Niekada nepalaikau Ispanijos komandų, nes ten labai daug vaidybos. Apranga. Drabužius ar avalynę vertinu ne pagal prekės ženklus, man svarbu patogumas. Seniau ypač patikdavo „Nike“ drabužiai, tačiau šiomis dienomis juos sparčiai prisivijo, gal net ir aplenkė, „Adidas“ produkcija. Mano mėgstamiausi krepšinio bateliai yra Kobe Bryanto vardiniai sportbačiai.


Eurobasket 2011

32 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS


Eurobasket 2011

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 33


| „Ciamillo-Castoria“/Matteo Marchi nuotr. |

Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė — 2012 metų Europos čempionė


| Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. | 36 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė — 2012 metų Europos vicečempionė


ZvaigZde

38 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS


vadYba vadyba

Š. Kryžiaus nuotr.

www.musukrepsinis.lt

2013-aisiais — dar aukštesnio lygio stovykla profesionalams

Stovyklos dalyviams didelį įspūdį paliko J. Kazlausko treniruotė.

Lietuvos krepšinio gerbėjai jau yra įpratę, kad įvairūs žinomi mūsų krepšininkai vasaromis lieja prakaitą įvairiose užsienio treniruočių stovyklose. Dažnas taip pat žino, kad didžioji Lietuvos krepšinio žvaigždžių dalis savo metu yra šlifavę įgūdžius garsiojoje Trevizo stovykloje. Šiemet patys lietuviai nusprendė imtis iniciatyvos ir pirmą kartą surengė vasaros treniruočių stovyklą aukšto lygio žaidėjams. Tikimasi, kad ateityje Kaune rengiama stovykla galės lygintis su italų renginiu Trevize ir kitomis analogiškomis stovyklomis.

J. Kazlauskas: „Nauda — milžiniška“ Vasaros stovyklos projekto koordinatorius Paulius Motiejūnas teigė, kad pirmasis blynas neprisvilo, nors pirmuoju bandymu ir nepavyko pakilti į patį aukščiausią lygį. „Pavyko ne viskas, bet manau, kad stovykla buvo sėkminga. Žinome, ką ir kaip reikia padaryti, kad būtų geriau, ir bandysime tai įgyvendinti kitais metais. Kai kas nepavyko, nes dėl NBA taisyklių pavyko pasitelkti ne visus trenerius, kurių norėjome. Be to, susirinko skirtingo lygio žaidėjai, todėl treneriams teko derintis prie jų. Tikimės, kad kitais metais susirinks tik aukštesnio lygio žaidėjai, todėl visiems bus paprasčiau dirbti“, — dėstė P. Motiejūnas. Vis dėlto garsių pavardžių stovykloje netrūko ir šiemet: Deividas Gailius, Martynas Mažeika, Justas Sinica, Tauras Jogėla, Vilmantas Dilys, Vytenis Jasikevičius, Egidijus Dimša ir kiti.

2012-ieji Lietuvos krepšinio istorijoje bus įsimintini ne tik todėl, kad mūsų šalyje vyko net 3 čempionatai, o vyrų ekipa dalyvavo Londono olimpinėse žaidynėse. Krepšinio organizatoriai žengė dar vieną svarbų žingsnį — surengė pirmąją vasaros stovyklą aukšto meistriškumo krepšininkams. Arūnas Kemežys

„Kiekvienas krepšininkas negali sustoti, jis turi tobulėti. Vasarą gali tobulinti savo žaidimą, ir ta proga reikia pasinaudoti. Juk jei tu ilsėsiesi, o tavo konkurentas treniruosis, jis tave aplenks.“ Artūras Karnišovas Krepšininkai stovykloje galėjo mėgautis aukšto lygio krepšinio specialistų dėmesiu. Jų treniruotėms vadovavo Saulius Štombergas, Darius Maskoliūnas, Ramūnas Butautas, Aleksandras Kosauskas, Aleksas Stanislovaitis, Sigitas Kavaliauskas, o vieną treniruotę vedė pats Jonas Kazlauskas. Stovyklautojus taip pat aplankė ir savo patirtimi pasidalijo Artūras Karnišovas. Be to, krepšininkus tyrė LKKA mokslininkai. „Labai palaikau vasaros stovyklų idėją, — po apsilankymo Kaune sakė buvęs Lietuvos rinktinės strategas J. Kazlauskas. — Dauguma jaunuolių rungtyniauja klubų komandose, ten viskas dažniausiai būną nukreipta į pergales, yra rėmai, reikia derintis prie komandos interesų, todėl nėra tiek galimybių tobulėti individualiai. Tam

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 39


vadYba vadyba

„Kiekvienas krepšininkas negali sustoti, jis turi tobulėti, — sakė A. Karnišovas. — Vasarą gali tobulinti savo žaidimą, ir ta proga reikia pasinaudoti. Juk jei tu ilsėsiesi, o tavo konkurentas treniruosis, jis tave aplenks.“ Per vasaros stovyklos treniruotes daugiausia dėmesio buvo skiriama individualiam pasirengimui, o savo sugebėjimus krepšininkai galėjo pasitikrinti per kontrolines rungtynes. Stovyklautojai Kaune išbandė jėgas su Islandijos nacionaline rinktine, VDU ir „LKKAAtleto“ komandomis. „Stovykloje labai patiko, — pasakojo V. Dilys. — Treniruotės neprailgo, nes susirinko daug pažįstamų žmonių, buvo labai smagu. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje pirmą kartą buvo surengta tokia stovykla.“

Registracija — nuo spalio Krepšininkams tyrimus atliko LKKA mokslininkai.

idealiai tinka tokios stovyklos, jų nauda — milžiniška. Svarbiausia, kad matau jaunuolių norą dirbti, nė vieno jų čia niekas varu nevarė.“ Darbas su garsiu treneriu paliko didelį įspūdį visiems stovyklos dalyviams. „Daug sužinojome. Pamatėme, kad iš, atrodytų, mažų dalykų galima išgauti labai didelius“, — taip po J. Kazlausko treniruotės kalbėjo M. Mažeika. Didelį įspūdį sportininkams paliko ir buvusio Lietuvos rinktinės žaidėjo, o dabar Hjustono „Rockets“ skauto A. Karnišovo apsilankymas. Jis stovyklautojams taip pat davė ne vieną naudingą patarimą.

A. Karnišovas stovyklos dalyviams davė ne vieną gerą patarimą.

40 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

Šiemet lietuvių surengtos vasaros stovyklos dalyvių didžiąją dalį sudarė mūsų šalies krepšininkai. Su jais kartu sportavo po vieną ukrainietį ir baltarusį. Tikimasi, kad ateityje užsieniečių dėmesys labai išaugs. „Šiemet patys nežinojome, kaip pavyks viską surengti, kiek per vėlai pradėjome registraciją. Sunkiau buvo ir patiems užsieniečiams apsispręsti, mat jie negalėjo žinoti, ko tikėtis. Dabar turime daug nuotraukų, filmuotos medžiagos, įvairių atsiliepimų, todėl bus lengviau pristatyti projektą. Jau deriname įvairius klausimus dėl kitų metų stovyklos, jos vieta ir laikas neturėtų skirtis. Planuojame registraciją pradėti spalio mėnesį, todėl manome, kad ir kitų šalių krepšininkų susidomėjimo netrūks“, — teigė stovyklos koordinatorius P. Motiejūnas.


www.musukrepsinis.lt

rinKtines

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 41


LSKL nuotr.

student

Krepsinio Lyga

Ž. Janavičius:

„Mes turime nugalėtojų mentalitetą“ VDU krepšininkai šeštą kartą tapo Europos studentų čempionais.

23 metų Žygimantas Janavičius liepos pabaigoje savo trofėjų kolekciją papildė Europos universitetų žaidynių naudingiausio žaidėjo titulu. 192 cm ūgio įžaidėjas Kordoboje (Ispanija) vykusiose žaidynėse buvo vienas iš pagrindinių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) žaidėjų, padėjusių komandai jau šeštąjį kartą tapti Europos studentų čempionais. Paulius Matulevičius Ž. Janavičius Ispanijoje taikliais tolimais metimais ir veržliais prasiveržimais varė varžovus į neviltį, o jo taškų kraitis kiekvienose rungtynėse augo ne kartą peržengdamas 30 taškų ribą.

42 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

Rengiasi atsakingai — Žygimantai, kokį įspūdį paliko Europos studentų žaidynės? — Tai labai puiki sporto šventė. Šįkart į krepšinio turnyrą atvyko ir itin pajėgių komandų, kurių gretose buvo net Eurolygos žaidėjų. Ketvirtfinalyje teko gerokai pavargti su Turkijos krepšininkais, buvo nuožmi ir emocinga kova. Visgi vėl įrodėme, kad esame stipresni. Mes turime nugalėtojų mentalitetą. Kol kas nesiruošiame užleisti Europos studentų čempionų laurų. Mus pergalėms įkvėpė ir papildomų jėgų suteikė Lietuvos delegacija, žaidynėse dalyvavę kitų sporto šakų atstovai. Daugelyje mačų lietuvaičiai tribūnose taip garsiai skandavo, kad susidarydavo įspūdis, jog varžomasi ne Ispanijoje, o gimtojoje Lietuvoje. Turbūt lietuviai labiausiai iš visų taip nuoširdžiai ir skambiai palaikė saviškius. Šįkart lietuvių sportininkų delegacija buvo itin nuoširdi, draugiška ir vieninga.


www.musukrepsinis.lt

— Kokia yra VDU komandos paslaptis, kad keletą metų neužleidžiate Senojo žemyno nugalėtojų pozicijų? — Mūsų treneris Arūnas Juknevičius turi paslapčių, kurių varžovai niekaip nesugeba perprasti. Juk apginti čempionų titulą daug sunkesnis darbas nei jį iškovoti pirmą kartą. Visuomet pečius slegia atsakomybė. VDU studijuoja daug krepšininkų, kurie iš šios sporto šakos valgo duoną, tačiau sustyguoti žaidimą nėra paprasta. Juk visi krepšininkai žaidžia skirtingose ekipose, reikia perprasti ir atrasti būtent tuos žaidėjus, kurie supranta vienas kitą geriausiai. Tai ilgo ir nuoseklaus darbo vaisius. Noriu pabrėžti ir tai, kad kiekvienam čempionatui mes rengiamės itin atsakingai — keletą savaičių prieš varžybas visi kartu daug treniruojamės, kaskart sužaidžiame ir keletą draugiškų rungtynių. — VDU komanda jau taip yra pripratusi prie pergalių, kad antroji vieta prilygtų tragedijai? — Mūsų siekis buvo tapti čempionais. Tai ir įgyvendinome. Kai laimi keletą metų iš eilės, nesinori nuleisti kartelės. Kita vertus, kiekvienas čempionų titulas mums yra labai svarbus ir virpinantis širdis. Prie tokių dalykų priprasti neįmanoma. — Kaip su VDU komanda atšventėte pergalę? — Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas klaipėdietis Rimantas Cibauskas parengė staigmeną — buvome iškilmingai sutikti Vilniaus oro uoste, papuošti ąžuolo vainikais, o vėliau laukė kelionė iš Vilniaus į Kauną įspūdingo dydžio „Hammer“.

student

Krepsinio Lyga

„Šįkart į krepšinio turnyrą atvyko ir itin pajėgių komandų, kurių gretose buvo net Eurolygos žaidėjų. Ketvirtfinalyje teko gerokai pavargti su Turkijos krepšininkais, buvo nuožmi ir emocinga kova. Visgi vėl įrodėme, kad esame stipresni.“ Pirmasis dešimtukas — Kokios srities mokslus kremti VDU? — Neakivaizdžiai studijuoju verslo vadybą ir administravimą. Esu ketvirto kurso studentas. Liko paskutinis kursas. Pasigirsiu, kad vasaros pradžioje gavau pirmąjį dešimtuką iš architektūros, tad progresuoju ne tik sporte, bet ir moksle. — Tavo sutartis su Kauno „Žalgiriu“ yra pasibaigusi. Kur ketini žaisti kitą sezoną? — Kalbamės su Prienų „Rūdupio“ atstovais, taip pat turiu keletą pasiūlymų iš užsienio — Italijos, Ukrainos.

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 43


Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

rinKtines

Rinktinėje

— savęs patikrinimas

G. Šniokaitė ir kitą sezoną rungtyniaus „Kibirkšties-Tichės-IKI“ komandoje.

Lietuvos moterų rinktinė, šiemet atsinaujinusi iš pagrindų, iškeltą užduotį įvykdė — iškovojo kelialapį į 2013 metų Europos čempionatą. Komandos debiutantės Greta Šniokaitė ir Inesa Visgaudaitė teigia, kad visos žaistos rungtynės buvo labai sunkios. Darius Mačiulis

„Kvietimo į rinktinę širdies gilumoje šiek tiek gal ir tikėjausi. Buvo neblogas sezonas, be to, žinojau, kad nemažai senbuvių šią vasarą atsisakė padėti rinktinei.“ Greta Šniokaitė

I. Visgaudaitė jau ne vienerius metus buvo viena iš Klaipėdos „Lemminkainen“ lyderių, o G. Šniokaitė Vilniaus „KibirkštiesTichės-IKI“ komandoje atsiskleidė tik praeitą sezoną. Būtent šios dvi merginos į Lietuvos moterų rinktinę buvo pakviestos pirmą kartą. Pirmąsias oficialias rungtynes nacionalinėje komandoje šią vasarą žaidė ir Kristina Alminaitė, tačiau su rinktinės kandidatėmis ji jau treniravosi prieš metus.

Viena kvietimo tikėjosi, kita — ne „Kvietimo į rinktinę širdies gilumoje šiek tiek gal ir tikėjausi, — sakė G. Šniokaitė. — Buvo neblogas sezonas, be to, žinojau, kad nemažai senbuvių šią vasarą atsisakė padėti rinktinei.“

44 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

Skirtingai nei vilnietei, klaipėdietei I. Visgaudaitei kvietimas į nacionalinę komandą buvo netikėtas. „Šiais metais kvietimo į rinktinę tikrai nesitikėjau. Buvo be galo gera, kai jo sulaukiau. Kad esu kviečiama į rinktinę, sužinojau po sezono, kai paskambino komandos vadovas Valdas Gecevičius. Skambutis maloniai nustebino, — pasakojo įžaidėja. — Man rinktinė yra aukščiau visko, nes čia susirenka vienos geriausių Lietuvos krepšininkių. Didelis malonumas būti tarp jų.“ Nacionalinės komandos treniruotės 21 metų sportininkėms paliko puikų įspūdį.


www.musukrepsinis.lt

„Treniruočių stovyklos tikrai aukšto lygio, į viską žiūrima labai profesionaliai, viskuo buvome aprūpintos, — sakė „Kibirkšties-Tichės-IKI“ gynėja. — Lyginant su klubu, rinktinėje sunkiau, nes pasirengimui yra mažiau laiko. Treniruotės rinktinėje — ilgos ir intensyvios.“ „Atvykusi į rinktinę pamačiau, kokia esu silpna. Labai reikia sustiprėti fiziškai, — teigė I. Visgaudaitė. — Tai yra labai svarbu norint siekti naujų tikslų.“

Banguotas žaidimas Lietuvos rinktinėje abi debiutantės pateko į bendraamžių būrį, tačiau G. Šniokaitė daugiau bendravo su kita „Kibirkšties-Tichės-IKI“ krepšininke — 30-mete Kristina Vengryte. „Rinktinėje atmosfera — labai gera, — tvirtino vilnietė. — Bendravau su visomis merginomis, nes beveik visos pažįstamos iš jaunimo rinktinių. Tačiau daugiausia gal su K. Vengryte. Ji visą vasarą buvo mano kambariokė, todėl kartu praleidome daug laiko. Kristina pasidalija patirtimi, pataria įvairiose situacijose.“

rinKtines

Savo debiutą rinktinėje abi krepšininkės vertina atsargiai. Abiems pasitaikė gerų rungtynių, tačiau teko ir ilgokai pasėdėti ant atsarginių žaidėjų suolo. „Tiesiog dirbau per treniruotes, tobulėjau ir siekiau vietos aikštėje“, — taip apie savo pasirodymą kalbėjo G. Šniokaitė. „Man labai daug visko trūksta — ir elementarių dalykų, ir patirties, — svarstė I. Visgaudaitė. — Esu be galo dėkinga treneriams už pasitikėjimą, galimybę žaisti. Ne visada pavyksta įvykdyti trenerių nurodymus. Tačiau tai yra mano debiutiniai metai, esu labai laiminga, kad turėjau vietą rinktinėje.“ Nacionalinės komandos rezultatais merginos, be abejo, yra patenkintos. „Nebuvo nė vienerių lengvų rungtynių, visos buvo gana įtemptos ir kainavo nemažai nervų, — sakė G. Šniokaitė. — Tačiau rinktinės rezultati yra geri. Per pirmuosius mačus sunkiausia buvo Slovėnijoje, ta komanda kažkiek mus nustebino.“ „Gaila, kad išvykoje nepavyko įveikti slovėnių, — pritarė I. Visgaudaitė. — Tos rungtynės ir buvo vienos iš sunkiausių. Man įsiminė ir pirmosios rungtynės namie su olandėmis, kurias įveikėme dideliu skirtumu.“

I. Visgaudaitei kvietimas į rinktinę buvo maloni staigmena.

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 45


Lygos

46 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS


Foto: A. Didžgalvis

laisvalaikis

E. Sarapaitė — filmų ir knygų maniakė

Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) krepšinio komandos kapitonė ir Kauno rajono „Sirenų“ žaidėja Eglė Sarapaitė save vadina filmų ir knygų maniake. 24-erių mergina negali ramiai praeiti pro knygyną, o kino teatruose per savaitę pažiūri po du tris filmus. Paulius Matulevičius

Muzika Muzikos klausausi labai įvairios, tačiau labiausiai patinka užsienietiškas popsas, iš kurio išskirčiau Shakirą ir Beyonce. Dainų pavadinimų dabar nelabai galėčiau pasakyti. Žinau melodijas, kai kurių dainų žodžius, bet pavadinimai man nėra įstrigę. Bevardydama bijau suklysti. Rungtynių dieną mėgstu klausytis trankesnių dainų. Jų melodijos ir prasmingi žodžiai man padeda nusiteikti sunkiai kovai. Kartais pasiklausau ir romantiškų bei liūdnų dainų. Kai liū-

48 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

dna, ramios melodijos dar labiau slopina, tačiau kartais reikia išsiverkti, paliūdėti.

dažniausiai per dieną pažiūriu bent po vieną filmą, bet būna dienų, kai žiūriu ir po keletą.

Filmai

Knygos

Labiausiai mėgaujuosi žiūrėdama komedijas. Smagu prasiblaškyti, pasijuokti iš įvairių juokelių. Mėgstu ir siaubo filmus, tačiau tik tuomet, kai žiūriu juos ne viena. Kitu atveju nepatinka, nes apima baimės jausmas. Taip pat man nesvetimi ir veiksmo filmai, kuriuose vaidina Bruce‘as Willis. Jis yra mano mėgstamiausias aktorius. Paskutinis matytas filmas — ketvirtoji animacinio filmo „Ledynmetis“ dalis. Patinka animaciniai filmai, kuriuose apstu įvairių „bajeriukų“, įvairūs filmai apie gatvės šokius, krepšinį. Labai patiko filmas „Meilė ir krepšinis“. Nesu abejinga ir serialams, žinoma, ne tiems meksikietiškiems, kuriuos rodo per televiziją. Patinka amerikietiški serialai. Kino teatruose lankausi dažnai — kai tik kurio nors jų repertuare pristatomas naujas filmas, būtinai stengiuosi nueiti pažiūrėti. Kino teatre per savaitę apsilankau maždaug po du kartus. Galėčiau sakyti, kad esu filmų maniakė. Namie

Skaitymas man yra vienas iš mėgstamų malonumų. Niekada pro knygyną ramiai negaliu praeiti — turiu bent vieną knygą įsigyti. Knygas skaitau nuolat, kartais taip „užsikabinu“, kad perskaitau per dieną. Tuomet tenka skaityti beveik be pertraukų — taip būnu pasinėrusi į tos knygos pasaulį. Mėgstu romanus, lengvo turinio knygas, taip pat ir istorines knygas, tarkime, apie Rytų kultūrą. Įdomu sužinoti kitų tautų istoriją, jų gyvenimo niuansus, skirtumus. Patinka knygos, kurios suteikia naujų žinių, įdomių faktų, detalių. Tiesiog mėgstu knygas, iš kurių sužinau ką nors įdomaus. Mokykloje nemėgau skaityti knygų, kadangi versdavo skaityti ne tokio turinio, koks man patinka. Tuomet nelabai ir įdomu. Mėgstu pati pasirinkti. Mano mėgstamiausia rašytoja — Sophie Kinsella. Skaičiau nemažai jos knygų, o labiausiai patiko „Parduotuvių maniakės išpažintis“. Kita iš mano skaitytų įdomesnių knygų — Janet Fitch „Baltasis erelis“. Siūlyčiau paskaityti.


MKL nuotr.

Lygos

„Manijos MKL“: konkurencija tik didėja

„Manijos MKL“ direktorius D. Čiuprinskas džiaugiasi, kad pasiteisino sprendimas didinti komandų skaičių A divizionuose.

50 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

„Manijos Moksleivių krepšinio lygos“ („Manijos MKL“) direktorius Dainius Čiuprinskas džiaugiasi sėkmingai pavykusiu 2011—2012 metų sezonu. Pasak lygos vadovo, prigijo prieš sezoną įdiegtos naujovės, tebekovojama su netinkamu tėvų elgesiu rungtynių metu, o į krepšinio žemėlapį sugrįžo keletas miestų. Gediminas Žygelis


Lygos

www.musukrepsinis.lt

Praėjęs „Manijos MKL“ sezonas buvo gana ilgas, jaunieji krepšininkai sužaidė daugiau nei 3500 lygos rungtynių. „Šiuo skaičiumi lenkiame visas kitas Lietuvos krepšinio lygas, — pasakojo D. Čiuprinskas. — Prieš sezoną įdiegėme keletą naujovių: visuose vaikinų divizionuose pradėjo rungtyniauti po 10 komandų, finalo ketverto varžybas transliavome tiesiogiai internetu. Sulaukėme neblogų atsiliepimų. Bandysime tai plėtoti dar labiau. „Manijos MKL“ buvo vienintelė lyga Lietuvoje, turėjusi sau skirtą pusvalandinę televizijos laidą, nuolat lankydavomės Basketnews.lt radijuje ir ten bendraudavome su lygos mėgėjais. Pats sezono vertinti nenorėčiau, tačiau didelių bėdų nebuvo — ką planavome, tą ir įgyvendinome.“ „Mūsų krepšiniui“ „Manijos MKL“ vadovas atskleidė ir kai kuriuos kito sezono planus.

Daugiau komandų ir antrajame divizione? — 2011—2012 metų sezoną „Manijos MKL“ pirmuosiuose divizionuose pirmą kartą rungtyniavo po 10 komandų. Ar pasiteisino toks dalyvių skaičiaus didinimas? — Man niekas nesakė, kad tai būtų nepasiteisinęs dalykas. Iš visų girdėjau tik pagyras. O ir rezultatai rodo, kad tos 9-oji ir 10-oji komandos žaisdavo lygiai su pirmaujančiomis. Šiuo metu didinti skaičių iki dešimties prašo ir antrojo diviziono komandos. Manau, tai rodo, kad sprendimas pasiteisino. — Kas jus patį šį sezoną lygoje labiausiai nustebino? — Maloniai nustebino Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ berniukai, gavę metų „Manijos MKL“ Iššūkio komandos prizą. 1999 metais gimę berniukai nuo trečiojo diviziono pakilo iki pirmojo ir jame sėkmingai pasirodė. Džiugina, kad Lietuvos krepšinio žemėlapyje vėl atsirado Kupiškis, kitą sezoną turėsiantis komandą ir I divizione. Taip pat smagu matyti, kad su didžiausiais miestais lygiai kautis sugeba Tauragė, Biržai. Tiesa, norėtųsi didesnio Šiaulių ir Panevėžio mokyklų indėlio. Šiems miestams privalu žaisti aukščiausiuose divizionuose. Kiek priblėso Marijampolės krepšininkai, o Alytaus, atėjus Sigitui Krukiui, atsigavo. — Ne vienas „Manijos MKL“ čempionate žaidęs krepšininkas tapo garsiu žaidėju. Gal praeitą sezoną atsirado naujų žvaigždučių? — Nenorėčiau jų įvardinti, nes tai jaunesniems krepšininkams kenkia. Dažnai sužibusi žvaigždutė užriečia nosį ir po to skaudžiai krenta. Yra tikrai gerai rungtyniaujančių 1997—1998 metais gimusių vaikinų. Jie išaugę iki 2 metrų ūgio, tačiau rungtyniauja įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose. Specialistai tikrai žino, kurie jaunieji krepšininkai yra perspektyviausi, tačiau viešai jų nevardinkime. — Daugėja vaikų, kurie žaidžia ne tik „Manijos MKL“, bet ir šalies suaugusiųjų lygose. Ką manote apie tokią tendenciją? — Nežinau, ką tai rodo: „Manijos MKL“ stiprumą ar kitų mūsų lygų silpnumą? Vis dėlto džiugina, kad atsiranda toks pereinamumas tarp skirtingų amžiaus grupių. Manau, kuo daugiau vaikų žais aukštesniu lygiu, tuo daugiau jie galės pasiekti. Žaidimas ar treniruotės su vyrais ir moterimis niekada netrukdė talentingiems krepšininkams ir krepšininkėms. — „Manijos MKL“ jau paliko 1994 metais gimusių krepšininkų A. Sabonio KC komanda, kurioje žaidė Tomas Dimša, Justas Tamulis, Marius Grigonis, Lukas Lekavičius ir kiti. Ši ekipa buvo itin galinga. Ar atsiras kita panaši komanda?

„Diskutuojama, ar rodyti pačių mažiausiųjų „Manijos MKL“ dalyvių statistiką, nes tai galimai trukdo jiems tobulėti. Yra Š. Marčiulionio KA siūlymas neleisti vaikams iki tam tikro amžiaus statyti užtvarų. Tačiau čia dar laukia labai daug diskusijų.“ — Arūno Visocko treniruojami „saboniukai“ nebuvo vien iš kauniečių sudaryta ar nuo pirmų dienų kartu tame centre besitreniruojanti komanda. Tai — daugiau nei pusė Lietuvos rinktinės, kuri buvo surinkta iš įvairių šalies miestelių. Todėl ir tokie geri rezultatai. Kas bus toliau? Jaunių rezultatai nebus tokie nuspėjami, bus didesnis pasiskirstymas. Sunku atspėti net kas žais finale. Galima pažymėti, kad visuose „Manijos MKL“ čempionatuose pirmaujančių A. Sabonio KC ir Š. Marčiulionio KA komandų lygis panašėja. Finalo ketvertuose intrigos tikrai bus.

Vilnius perėmė iniciatyvą — Šį sezoną daug kalbėta apie tai, kad didele problema tampa tėvų elgesys arenose... — Tėvų, giminių ir draugų elgesys „Manijos MKL“ rungtynių metu, manau, rodo visos Lietuvos etikos lygį. Iš didelės meilės yra perlenkiama lazda. Tėvai pradeda diktuoti sąlygas teisėjams, treneriams ir net mokyklų vadovams. Manau, kiekvienas turi daryti savo darbą. — Po sezono sudaromame „Manijos MKL“ mokyklų reitinge visada dominavo kauniečiai. Šiemet pirmosios vietos atiteko vilniečiams. Ar moksleivių krepšinio sostine tapo Vilnius? — Pagal rezultatus šiemet galima taip sakyti. Gal susumavus visus Vilniaus ir Kauno mokyklų rezultatus kauniečiai ir laimėtų, tačiau pagrindiniuose finaluose, reitinguose šiemet vilniečiai buvo neabejoti favoritai. Tačiau tai yra kintantis dalykas, kasmet būna pasikeitimų. Nuo kito sezono bus sudaromi du reitingai. Bus atskirtas mokyklų reitingas nuo parengtų žaidėjų reitingo. Parengtų aukšto meistriškumo žaidėjų reitingas bus skaičiuojamas pagal tai, kiek mokyklų žaidėjų pateks į Lietuvos nacionalinės, jaunimo, jaunių ir jaunučių rinktinių galutinius dvyliktukus. Matysime rezultatą ne tik vaikų amžiuje. Dėl brendimo ir kitokių fiziologinių niuansų dažnai vaikai, kurie būna geriausi savo amžiuje, ne visuomet tampa rinktinių nariais. Tai bus dar vienas impulsas mokykloms oreantuotis į kokybę, o ne vienadienius rezultatus. — Ar bus dar kokių naujovių kitą sezoną? — Kol kas konkrečių naujovių dar nėra. Bandysime išplėsti internetinės televizijos galimybes, rodyti ne tik finalo ketvertus. Yra pasiūlymų ir dėl sportinių niuansų. Diskutuojama, ar rodyti pačių mažiausiųjų „Manijos MKL“ dalyvių statistiką, nes tai galimai trukdo jiems tobulėti. Yra Š. Marčiulionio KA siūlymas neleisti vaikams iki tam tikro amžiaus statyti užtvarų. Tačiau čia dar laukia labai daug diskusijų.

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 51


Asmeninio archyvo nuotraukos

veidas

A. Riauka — auksinė rankelė iš Klaipėdos Vilniaus „Statyboje“ žaidęs A. Riauka Europos ir pasaulio veteranų čempionatuose žaidžia su Kauno „Žalgirio“ marškinėliais.

Žemaūgiai sportininkai krepšinio aikštėse prieš pusšimtį metų buvo nelabai pageidaujami. Tačiau klaipėdietis Algis Riauka sugebėjo prasiskinti kelią į šios sporto šakos viršūnes. Jo bendraamžiams kolega primena Kauno „Žalgirio“ legionierių iš Kroatijos Marko Popovičių — A. Riauka taip pat pasižymėjo išskirtiniais taikliais metimais, geru žaidimo išmanymu ir didžiule aistra kovoti.

Į rinktinę atvedė M. Paulauskas — Kada ir kur susidomėjote krepšiniu? — Krepšiniu susidomėjau mokykloje. Ten turėjau puikų pedagogą — mokytoją, kurio dėka krepšinis tapo privaloma disciplina. Jau penktoje klasėje gavome pagrindus, todėl nemokėti žaisti šio žaidimo tiesiog būtų gėda. Vėliau, pamenu, savo jėgomis kieme net įsirengėme krepšinio aikštelę. Kaimynystėje gyveno daug krepšinio visuomenei žinomų žmonių: S. Vilkas (ilgametis „Neptūno“ treneris), V. Greičiūnas (ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas), R. Usaris („Neptūno“ treneris) ir kiti. Su jais ir susitikome toje kiemo aikštelėje. Vėliau draugystė tęsėsi — žaidėme mokyklos, miesto jaunių, po to — ir suaugusiųjų rinktinėse. — Tad krepšinis iš karto pakerėjo? — Taip. Bet iš pradžių krepšinis buvo tik pomėgis. Per vieną romę teko išbandyti net plaukimą. Pamenu, ji išbūrė man nelaimę — neva nuskęsiu. Tad vedamas įsitikinimų vienu metu nuėjau į plaukimo treniruotes. Tai nebuvo veltui praleistas laikas. Būdamas 13

52 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

68 metų buvęs Vilniaus „Statybos“ snaiperis Agis Riauka savo metu įrodė, kad ir žemo ūgio krepšininkai gali būti didelė jėga. Petras Aleksonis

„M. Paulauskas kartą mane nusivedė į miesto jaunių rinktinės, kuri ruošėsi Lietuvos moksleivių varžyboms, treniruotę. Rinktinės treneris V. Knašius leido dalyvauti treniruotėje ir po jos pasakė: „Nors esi krepšiniui per mažas, bet jei nori, kviečiu tave į rinktinę“. “ metų tapau miesto suagusiųjų čempionu ir Lietuvos jaunių vandensvydžio čempionu. Tačiau kiemo krepšinis nuo aušros iki sutemų padarė savo. Modestas Paulauskas kartą mane nusivedė į miesto jaunių rinktinės, kuri ruošėsi Lietuvos moksleivių varžyboms, treniruotę. Rinktinės treneris Vladas Knašius leido dalyvauti treniruotėje ir po jos pasakė: „Nors esi krepšiniui per mažas, bet jei nori, kviečiu tave į rinktinę“. Po trejų metų atkaklaus darbo nuostabaus trenerio (ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir gyvenime) dėka buvau pakviestas į Lietuvos moksleivių krepšinio rinktinę.


veidas

www.musukrepsinis.lt

— Tikriausiai smagu prisiminti savo kartos krepšininkus, bičiulius? — Tais laikais amžiaus cenzas jaunių krepšiniui buvo griežtas — iki 18 metų. Tad žaidėme ir jaunių, ir vyrų čempionatuose. Tai buvo puiki terpė bendrauti, pažinti daug gerų žaidėjų. Mano bendraamžiai ir bendražygiai buvo M. Paulauskas, Gediminas Budnikas, Anatolijus Čupkovas, Romualdas Venzbergas. Daug išminties ir paslapčių atskleidė bendravimas aikštelėse su vyresnės kartos vyrais, kurie tuo metu puikiai žaidė, o vėliau tapo krepšinio specialistais. Galiu paminėti R. Sargūno, P. Buzelio, R. Iminavičiaus, V. Greičiūno, R. Masiulio, A. Čižausko, H. Giedraičio, K. Petkevičiaus, V. Geštauto, K. Grigaliūno ir daugelio kitų puikių žmonių pavardes. Gražiai draugavome ir su kitų valstybių, tada vadintų respublikomis, meistrais: A. Ivanovu, A. Bolsakovu (abu iš Sankt Peterburgo), J. Kalniniu, Ozeru, Jurgensonu (Latvija), J. Salumetsu, H. Liliu (Estija), A. Nikolajevu, Kramskojumi (Ukraina), Sakandelidze, M. Korkija, Ugrehelidze (Gruzija), S. Belovu, A. Markadejevu, Kandeliu ir kitais. — Daugelis jūsų bendraamžių teigia, kad dabartinė Lietuvos krepšinio karštinė nėra atsitiktinumas. Prieš pusšimtį metų viskas buvo tokioje pačioje euforijoje. Sutinkate? — Čia daug komentuoti nereikia. Tada dar nebuvo televizijos, tokios masinės reklamos, bet salės vis tiek buvo pilnutėlės, sausakim-

šos. Net ir vidutinio lygio rungtynės sulaukdavo didelio žmonių antplūdžio. Pavyzdžiui, 1962 metais, kai net penkiems mūsų komandos nariams tebuvo vos po 17 metų, tapome Lietuvos čempionais! Reikėtų pamatyti tą vaizdą, kas darėsi, kokia buvo euforija. Neapsakomi dalykai dėjosi. Tai buvo nepakartojamas pasiekimas Klaipėdai, kad čempionu tapo ne Vilniaus, ne Kauno, o uostamiesčio ekipa. Po to, pamenu, vyko parodomųjų rungtynių turnė po Žemaitiją. Visuose miesteliuose vasaros metu, jei leisdavo galimybės, žaisdavome lauke... Manau, šio išmintingo ir sudėtingo žaidimo grožis, tradicijos, trenerių atsidavimas neleido ir neleis užgesti mūsų šalies meilei krepšiniui.

Perdavimų karalius — Š. Jasikevičius — Ar esate skaičiavęs, kiek titulų, medalių iškovojote per savo karjerą? — Ne, neskaičiavau pergalių, prizų, diplomų, medalių. Galiu tik pasidžiaugti, kad pavyko laimėti Lietuvos jaunių, suaugusių čempionatų aukso medalius. Čempionu taip pat pavyko tapti SSRS progsąjungų, SSRS studentų, Lietuvos studentų, Sporto taurės, „Žalgirio“ čempionatuose, SSRS jaunių pirmenybėse. — Ar buvo tokių rungtynių ar momentų, kurie dar ir šiandien jums sukelia ypatingus jausmus? — Aš asmeniškai išskirčiau 3 rungtynes, kurios man pačiam pa-

A. Riauka (su baltu švarku) — bičiulio M. Paulausko 60 metų jubiliejaus šventėje.

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 53


veidas

liko didelį įspūdį. Pirmiausia tai rungtynės su Amerikos lietuvių studentų rinktine (beje, tos rinktinės vadovas buvo Prezidentas Valdas Adamkus), antrosios — akistata su Latvijos rinktine. Ji tada buvo sudaryta iš Rygos VEF ir ASK klubų žaidėjų. Teko žaisti prieš tokius korifėjus, kaip M. Valmanis, J. Kalninis, J. Kruminis, Jurgensonas. Na, o trečios įsimintinos rungtynės buvo su Sverdlovsko „Uralmaš“. Tada teko laimė dengti gerai žinomą krepšininką Sergejų Belovą. Taip pat visada prisimenu 1962 metus, kada laimėjome Lietuvos jaunių bei suaugusiųjų čempionatus, tapome SSRS jaunių vicečempionais. Svarbiausia, kad tada įveikėme grėsmingas Maskvos ir tuometinio Leningrado rinktines, atitinkamai 30 ir 28 taškų skirtumu. — Ar pats kada palyginate tą senesnį ir dabartinį krepšinį, jo aspektus? — Taip, vis tik pačiam teko žaisti anų laikų krepšinį. Dabar įdomu stebėti visas naujoves, išradimus. Visų pirma, jei lygintume skirtingo laikotarpio krepšinį, reikėtų pasakyti, kad skiriasi pati žaidimo specifika. Mano laikais nebuvo tritaškio linijos. Tai formavo ir specifinį žaidimo stilių. Tuo laikotarpiu dominavo ypač aukšto ūgio žaidėjai, kuriems pelnyti taškus iš po krepšio buvo lengviau. Vėliau, įvedus 30 sekundžių atakos taisyklę, žaidimas pagyvėjo, tapo mielesnis tiek žaidėjams, tiek žiūrovams. Dar vėliau, atsiradus tritaškio linijai, tie ypatingai aukšto ūgio krepšininkai tapo nebenaudingi. Išsiplėtusi gynybos zona tapo sunkia našta lėtiems ir nerangiems milžinams. Tiesa, mano ūgio žaidėjų taip pat buvo nemažai, bet mūsų buvo kiti prioritetai — taiklūs metimai iš tolimų nuotolių. Trenerio Z. Sabulio logika buvo tokia: „Jei nori mesti iš toli, privalai tai daryti žymiai aukštesniu pataikymo procentu nei iš artimų distancijų. Jei to negali padaryti, atiduok kamuolį aukštaūgiams“. Tad teko įrodinėti savo taiklumą, galimybes. Beje, šis treneris tapo aktyvios gynybos iniciatoriumi Lietuvoje.

Laisvos minutės pasaulio veteranų čempionate Brazilijoje.

54 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

Toliau žiūrint, krepšinis tapo atletiškas žaidimas, kai buvo leista žaisti labiau kontaktinį krepšinį. Dar daugiau atletiškumo pridėjo 24 atakos sekundžių taisyklė, nes krepšininkams buvo pakelta greičio kartelė. Džiaugiuosi, kad šiandien vedama labai išsami statistika, aistruoliai bei krepšininkai vertina rezultatyvius perdavimus. Įžaidėjams juos atlikti yra labai svarbu, tai sumažina jų ego. Rezultatyvių perdavimų karaliumi pavadinčiau Šarūną Jasikevičių. Manau, jo firminis žaidimas „du prieš du“, perdavimo technika turėtų būti nufilmuoti ir tapti jaunuolių mokomąja medžiaga.

Mintyse — knyga — Ar žaisdamas turėjote kokią nors pravardę? — Spauda kartą aprašė vienas rungtynes su Šiaulių rinktine. Tada pelniau 39 taškus. Kai „neaukšto ūgio krepšininkas“ tapo rezultatyviausiu finalinio turo žaidėju ir buvo pripažintas geriausiu gynėju, tarp bendraamžių įgijau pravardę — „auksinė rankelė“. — Ar jūsų laikais nebuvo priešiškumo tarp skirtingų tautų atstovų — lietuvių, latvių, rusų, gruzinų? — Profesionaliame krepšinyje bendravimas su kitų šalių atstovais visuomet buvo tolerantiškas. Priešprieša atsirasdavo tik rungtynių metu. Juk gyvenome kartu kelionėse, kartu valgydavome tuose pačiuose restoranuose. Nebuvo net minties nesutarti. Po rungtynių vakarais dažnai žaisdavome šachmatais, preferansą. Tarptautinių turnyrų metu visada gera atmosfera buvo Vokietijoje, Lenkijoje, Azerbaidžane, Bulgarijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Estijoje. Visada vyravo svetingumas, kuris nepamirštas ir šiandien. Šiuo metu labai suklestėjo veteranų sportas, o tai dar viena proga vėl susitikti bičiulius, pažįstamus. — Ir dar kartą paspausti ranką krepšinio aikštelėje? — Be abejonės. Mūsų Lietuvos veteranų rinktinė žaidžia su „Žalgirio“ vardu. Jau tris kartus iškovojome Europos ir du kartus — pasaulio senjorų aukso medalius. Kovojame su tais pačiais savo jaunystės varžovais — latviais, maskviečiais. Taip pat ir su naujais draugais, kurie yra vilkėję savo šalių rinktinių marškinėlius ar net ragavę NBA mokyklos. Tai brazilai, kanadiečiai, Urugvajaus atstovai. Arogancijai krepšinyje vietos nėra, visur dominuoja pagarba. — Dažnai sakoma, kad kiekvieno krepšinio veterano įspūdžiai yra verti knygos... — Turiu mintį parašyti knygą apie krepšinio užkulisius. Apie žmones, kurių dėka krepšinis sukelia ne tik pasididžiavimo, bet ir patriotiškumo jausmus. Taip pat apie trenerius, kurių daugeliui krepšinis tapo ne šiaip pomėgiu, o gyvenimo dalimi. Knyga būtų ir apie dvasinį pasaulį, įdomius atsitikimus, kurie turėjo įtakos ir krepšininkmas, ir rungtynių rezultatams.


MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 55


istorija

V. Gudelio kolekcija: pergalės su svetima vėliava

1953 m. SSRS rinktinė – Europos čempionė. Iš kairės: treneriai V. Kulakauskas, K. Travinas, O. Korkija, A. Lauritėnas, A. Konevas, G. Silinis, J. Ozerovas, I. Kulamas, H. Krusas, S. Butautas, V. Vlasovas, L. Rešetnikovas, J. Lagunavičius, K. Petkevičius, A. Moisejevas, A. Alačačianas.

Lietuvos krepšinis 2012-aisiais švenčia 90 metų jubiliejų: 1922 metų balandžio 23 dieną Kaune vyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės, kuriose LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) įveikė LaiVytautas Gudelis kinosios sostinės rinktinę rezultatu 8:6. „Mūsų krepšinis“, pažymėdamas šią datą, kartu su žymiu kolekcininku, Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos viceprezidentu Vytautu Gudeliu skelbia publikacijų seriją. V. Gudelis su žurnalo skaitytojais dalijasi savo surinkta unikalia Lietuvos krepšinio istorijos medžiaga. Pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate1938 m. užėmusi antrąją vietą Lietuva įgijo teisę surengti kitą Europos čempionatą 1940 m. Deja, 1939 m. rugsėjo 1 dieną prasidėjo antrasis pasaulinis karas. Europoje jis pasibaigė 1945 m. gegužės 8 dieną. Baltijos respublikoms — Lietuvai, Latvijai ir Estijai — likimas buvo negailestingas: 1940 m. jas okupavo Sovietų Sąjunga. 1941 m. — hitlerinė Vokietija. 1944 m. — vėl Sovietų Sąjunga.

Pažymėjo pergalės 5 metų jubiliejų 1944 m. birželio 8—14 dienomis, frontui jau artėjant prie Lietuvos, 1937 ir 1939 metų Europos čempiono L. Baltrūno iniciatyva surengtas „Dešimtuko“

56 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

turnyras, skirtas Kaune vykusio Europos čempionato ir jame pasiektos pergalės penkmečiui. Dėl sunkių karo meto sąlygų jame dalyvavo tik devynios komandos: keturios iš Kauno, likusios — iš Vilniaus, Šiaulių, Telšių, Alytaus ir Tauragės. Turnyrą laimėjo Kauno teniso klubo (KTK) komanda, lemiamose rungtynėse 33:22 nugalėjusi Kauno „Grandį“. Nugalėtojų gretose žaidė Europos čempionai E. Nikolskis ir V. Norkus. „Išsaugojau tada į mokyklinį sąsiuvinį suklijuotus Kauno laikraščio „Ateitis“ straipsnius, skirtus šiam turnyrui. Labai pergyvenau, kad pajėgiausia Panevėžyje Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) komanda, nors ir kviesta į šį turnyrą, dėl įvairių karo meto negandų nesugebėjo nuvykti į Kauną ir jame dalyvauti“ – prisimena V. Gudelis. „Šiame turnyre daugelis pajėgių Lietuvos krepšininkų žaidė gimtinėje paskutinį kartą. Karo banga nubloškė juos toli nuo tėvynės. Mūsų krepšinis buvo tartum perplėštas į dvi dalis. Šaknys liko tėvų žemėje, jau pribrandinti vaisiai — svetur“, — konstatavo šviesaus atminimo prof. S. Stonkus 2007 m. išleistoje knygoje „Lietuvos krepšinis“. 1994 m. birželio 8-11 dienomis, minint „Dešimtuko“ turnyro penkiasdešimtmetį Kaune surengtas jubiliejinis turnyras tuomet jau mirusio L. Baltrūno prizui laimėti. Vienas iš organizacinio komiteto narių buvo S. Butautas, 1944 m. žaidęs KTK komandoje. L. Baltrūno prizą – skulptoriaus J. Zikaro sukurtą krepšininko figūrą, iki tol saugotą Baltrūnų šeimoje, iškovojo Kauno „Atleto“ krepšininkai, kuriuos treniravo V. Garastas. Jie finale po dviejų pratęsimų 101 : 88 įveikė Šiaulių „Kelininką“. Prizą kauniečiams įteikė L. Baltrūno sūnus Petras.

Sėkmingas žaidimas baigėsi tremtimi Per 46 okupacijos metus tos šaknys išugdė ištisą plejadą aukšto meistriškumo krepšininkų, kurie, deja, startavo su svetima — okupanto vėliava. Jie pasiekė ne vieną pergalę aukščiausio rango varžybose. Dar tebevykstant karui, 1945 m. balandžio 15—22 dienomis Kaune buvo


www.musukrepsinis.lt

„Šiame turnyre daugelis pajėgių Lietuvos krepšininkų žaidė gimtinėje paskutinį kartą. Karo banga nubloškė juos toli nuo tėvynės. Mūsų krepšinis buvo tartum perplėštas į dvi dalis. Šaknys liko tėvų žemėje, jau pribrandinti vaisiai – svetur.“ surengtas aštuonių SSRS miestų turnyras. Jauna Kauno rinktinė (joje žaidė tik vienas 1939 m. Europos čempionas — M. Šliūpas) jame užėmė antrąją vietą. Ji galėjo laimėti šį turnyrą, bet sužaidus lygiosiomis 25:25 su Maskvos rinktine, lėmė visų rungtynių pelnytų ir praleistų taškų santykis. Maskviečiai išlygino rungtynių rezultatą viduryje aikštės skirta bauda, nors pagal to meto krepšinio taisykles jos buvo metamos tik nusižengus varžovui metant į krepšį... Toks sėkmingas Kauno rinktinės pasirodymas sukėlė neigiamą sovietų saugumo reakciją: A. Luošaitis, V. Sercevičius, S. Šačkus, M. Šliūpas ir V. Variakojis buvo apkaltinti bendravimu su hitlerininkais, kitais išgalvotais nusikaltimais, suimti ir ištremti iš Lietuvos. „Panevėžio I berniukų gimnazijos mokytojas ir 8 miestų turnyro dalyvis V. Variakojis 1971 m. padovanojo man sidabrinį šių varžybų ženkliuką. Jis — vienas vertingiausių mano gausioje kolekcijoje“, — iki šiol dėkingas pirmajam savo krepšinio treneriui V. Gudelis. Po septynerių metų pertraukos Ženevoje surengtame ketvirtajame Europos čempionate 1946 metais Lietuvai atstovauti tikėjosi išeivijos lietuvių rinktinė, bet visos pastangos nuėjo perniek — Lietuva jau buvo išbraukta iš pasaulio valstybių žemėlapio.

istorija

1951 m. S. Butautas ir J. Lagunavičius vėl tapo Europos čempionais, šįkart Paryžiuje. 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse SSRS rinktinės nariai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius finale pralaimėjo JAV rinktinei 25:36 ir iškovojo pirmuosius olimpinius sidabro medalius. Ketvirtajam lietuviui S. Stonkui neteko žaisti nė vienerių rungtynių. V. Kulakauskas buvo antruoju treneriu. 1953 m. vėl keturi Lietuvos krepšininkai — S. Butautas, J. Lagunavičius, A. Lauritėnas ir J. Lagunavičius — tapo Maskvoje vykusio Europos čempionato laimėtojais. Rinktinės antruoju treneriu tada taip pat buvo V. Kulakauskas. O pergalės Lietuvos labui? Per pateikiamą periodą Lietuvos krepšininkai du kartus tapo SSRS čempionais. 1947 m. Tbilisyje nugalėjo Kauno kūno kultūros instituto (KKI) komanda, o 1951 m. Odesoje — Kauno „Žalgiris“. Jis papildomose rungtynėse 53:32 nugalėjo Maskvos karinių oro pajėgų (VVS) komandą. 1953 m. Kauno „Žalgiris“ laimėjo SSRS taurės turnyrą, finale 55:41 įveikęs Tbilisio „Dinamo“.

Naujieji Europos čempionai 1947 metais keturi Lietuvos krepšininkai — S. Butautas, V. Kulakauskas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius — startavo SSRS rinktinėje ir iš penktojo Europos krepšinio čempionato Prahoje į Lietuvą parsivežė čempionų aukso medalius.

1944 m. „Dešimtuko“ turnyro laimėtoja — KTK komanda. Priekyje (iš kairės): R. Bagdonas, A. Norkus. Stovi : Z. Ralkevičius, S. Butautas, V. Sercevičius, J. Kučinskas, A. Lukošaitis .

„DešimtuSkulptoriaus J. Zikaro sukurtas prizas o muziejus. sport vos Lietu tojai. laimė ro turny ko“

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 2012 | 57


istorija

Aštuonių SSRS miestų turnyro 1945 m. ženkliukas.

1951 m. SSRS čempionas — Kauno ,,Žalgiris” (iš kairės): S. Butautas, Z. Sabulis, V. Timleris. K. Petkevičius, J. Lagunavičius, J. Balakauskas, S. Stonkus, A. Nemcevičius, V. Sercevičius, L. Tendzegolskis.

Kauno „Žalgiris” — SSRS taurės laimė tojas. Priekyje (iš kairės): treneris V. Sercevičius, Z. Sabulis, S. Ston kus, J. Mateika, R. Sargūnas, J. Žičkus. Už jų: A. Kudzys, A. Dapkus, A. Matačiūnas, A. Nemcevičius, L. Tendzegolskis. SSRS miestų turnyro prizininkė. 1945 m. Kauno rinktinė — Aštuonių M. Šliūpas, V. Kulakauskas, , vičius Iš kairės: A. Lukošaitis, V. Serce J. Lagunavičius, V. Variakojis. s, evičiu Ivašk R. s, Šačku S. utas, S. Buta

1947 m. SSRS čempionas — Kauno KKI komanda. Priekyje (iš kairės): V. Sercevičius, S. Butautas, V. Kulakauskas. J. Lagunavičius, K. Petkevičius. Stovi: P. Liutkevičius, J. Kilšauskas, A. Vilimas, V. Majorovas, V. Dzenis.

58 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

1953 m. SSRS krepšinio taurė. Lietuvos sporto muziejus.


istorija

www.musukrepsinis.lt

1947 m. Europos čempio nas — SSRS vyrų rinktinė (iš kairės): A. Konevas, O. Korkija, I. Kulamas, V. Kulakauskas, J. Ušakovas, K. Petkevičius, A. Moisejeva s, I. Lysovas, S. Butautas, E. Aleksejevas.

gtynės SSRS — pionato finalinės run 1951 m. Europos čem oliu — S. Butautas mu Čekoslovakija. Su ka

nato ženkliukas. 1947 m. Europos čempio

1951 m. Europo s

čempionato že nkliukas.

1952 m. Helsinkio olimpinės žaidynės. Po finalinių SSRS – JAV rungtynių, kurias 36 : 25 laimėjo amerikiečiai. Priekyje J. Lagunavičius (nr. 19), K. Petkevičius (nr. 7). Stovi ketvirtas iš kairės: V. Kulakauskas, S. Butautas (nr. 4).

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 59


www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu asociacija

Žaidimas po krepšiu esant neaukštam vidurio puolėjui

Čia išdėstyti pastebėjimai ir idėjos pagrįsti asmeniniais mano sprendimais, kuriuos esu priėmęs siekdamas įmanomai veiksmingesnio komandinio puolimo, leidžiančio sukurti kuo palankesnes sąlygas neaukšto vidurio puolėjo žaidimui po krepšiu. ĮSTRIŽA ĮŽANGINĖ UŽTVARA: VIDUN AR Į IŠORĘ?

Prancūzijos Pro-A lygos komanda „Le Mans“ garsėja atletiškais žaidėjais ir greitu žaidimo stiliumi. Viena iš pagrindinių tokio spartaus žaidimo priežasčių yra greiti, stiprūs ir energingi mūsų žaidėjai. Tačiau palyginus su kitomis elitinių lygų komandomis mums trūksta ūgio. Kai nedidelio ūgio Prancūzijos komanda susitinka su viena iš tradicinių europietiškų komandų, turinčių labai aukštus žaidėjus, gali susiklostyti gana įdomių situacijų. Dauguma iš standartinių gynybos sistemų, taikomų turint ūgio deficitą, yra grindžiamos agresyvia gynyba prieš užtvarą žaidėjui su kamuoliu (tris ketvirčius arba pilnai iš priekio saugant žaidėją baudos aikštelėje, dvigubinant arba organizuojant pasikeitimą), tačiau labai svarbu žinoti, kaip ūgio trūkumą gynyboje paversti privalumu puolime kitoje aikštės pusėje.

Prieš gaunant kamuolį mažesnio ūgio vidurio puolėjui patariu atsikratyti savojo gynėjo išbėgant pro įstrižą pradinę užtvarą (nugarinę aukšto žaidėjo užtvarą, atveriančią jam kelią po krepšiu). Jei užtvara jis pasinaudoja teisingai, tuomet besiginantis aukštesnis oponentas turėtų prarasti pranašumą. Tai yra nurodymas, kurį mūsų vidurio puolėjai privalo vykdyti besąlygiškai. Jei gynėjas braunasi pro užvaros viršų mėgindamas apsiginti, tuomet mes taikome kirtimo į vidų opciją. Tai reiškia kirtimą tiesiai po krepšiu gauti kamuolio ir pelnyti taškus. Bekertantis pro užtvarą turi bėgti kiek įmanoma arčiau, priversdamas savo gynėją sekti jam iš paskos. Jei viskas atliekama tinkamai, po krepšiu jis atbėgti turėtų pirmas. Ir jei laiku atliktas perdavimas, kamuolį jis turi gauti arti krepšio netrukdomam metimui,

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Johnas Davidas Jacksonas gimė Kanadoje, atstovavo šalies nacionalinei rinktinei, bet kaip žaidėjas Roberto Carmenati didesnę karjeros dalį praleido Vengrijoje ir Prancūzijoje. Trenerio darbą jis pradėjo 2006-aisiais „Le Mans“ komandoje kaip trenerio asistentas, o praėjus dvejiems metams tapo šios Prancūzijos komandos vyriausiuoju treneriu.

Gavęs kamuolį arčiau krepšio vidurio puolėjas privalo tuoj pat nuspręsti, ar jis nori žaisti „vienas prieš vieną“ su savuoju gynėju.

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 61


Krepsinio treneriu asociacija

kol jo gynėjas yra užtrukęs baudos aikštelės viršuje (1 pav.). Sprendimai: *Gynėjo klaidinimas. Imituoti kirtimą pro galą arba prašyti kamuolio taip, kad gynėjas nenujaustų ir neužtvertų kelio, kol tinkamoje vietoje atsiras užtvara; jei jis tai numato ir iššoka aukštyn, tuomet kirtimas pro galą yra privalomas ir jis atliekamas plačiai ir atvirai. *Jei užtvaros žaidėjo gynėjas trukdo arba atmuša bekertantį, tuomet pastarasis tampa užtvara žemai ir išlaisvina žaidėją po krepšiu, kuris išbėga aukštyn laisvam nedengiamam metimui (2 pav.).

IŠKIRTIMAS TOLYN NUO KREPŠIO Kai vieną kartą didelis ir lėtas žaidėjas, jam mėginant brautis pro įstrižos užtvaros viršų, bus nubaustas, kitąkart jo veiksmai besiginant greičiausiai bus išvengti užtvaros bėgant pro jos apačią, stengiantis sustabdyti puolėją ir savo dideliu kūnu užtverti jam krepšį. Šį kartą bekertantis privalo atpažinti tokią situaciją arba numatyti gynėjo veiksmus ir savo bėgimo trajektoriją pritaikyti „kirtimui tolyn nuo krepšio“ – iškart judėti link žaidėjo su kamuoliu, kuris perdavinės kamuolį, ir statyti jam užtvarą. Aukštasis žaidėjas, bėgdamas pro užtvaros apačią, bus toli nuo pozicijos, kurioje galėtų apsiginti nuo užtvaros žaidėjui su kamuoliu. Gerai atlikus šią dviejų žaidėjų kombinaciją įgaunamas pranašumas, kuris sukuria patogią progą mesti (3 ir 4 pav.). Sprendimai: *Priversti patikėti „kirtimu“, įsitikinti, kad gynėjas, prieš atlikdamas kirtimą tolyn nuo krepšio, nusprendė bėgti pro užtvaros apačią. *Atlikti gerą užtvarą žaidėjui su kamuoliu: eliminuoti žaidėjo su kamuoliu gynėją, priverčiant

62 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS


www.musukrepsinis.lt

jį rinktis tarp atsidengusio puolėjo ir savojo, bėgančio link krepšio.

PUOLĖJAMS NAUDINGAS ŽAIDĖJŲ PASIKEITIMAS STATANT UŽTVARAS Tai paprastas, tačiau veiksmingas žaidimo būdas. Dauguma krašto puolėjų Prancūzijoje yra pakaitiniai arba tarpiniai tarp 4 ir 3, nes jie yra per žemi žaisti aiškaus sunkiojo krašto pozicijoje, todėl dažniausiai žaidžia silpnosios pusės lengvojo krašto pozicijoje. Toks gebėjimas, kokį turi šie sąlyginai neaukšti krašto puolėjai statant užtvaras žemai arba ant perimetro, kai puolėjas toldamas nuo užtvaros gauna kamuolį ir judėdamas sugeba įmesti jį į krepšį, yra retas tarp vidurio puolėjų, bet yra kai kas, kuo prancūzų treneriai siekia pasinaudoti – pavojingiausio gynėjo atšokimu nuo vertikalios užtvaros. Pirmą užtvarą turi statyti vidurio puolėjas, o antrą – vienas iš krašto puolėjų. Gynėjas tiesiog apibėga antrąją užtvarą ir kerta po krepšiu arba į laisvą kampą, taip išprovokuodamas krašto puolėjų gynėjų pagalbą (5 pav.). Po užtvaros vidurio puolėjas nedelsiant privalo pakeisti savo judėjimo kryptį ir tuoj pat statyti užtvarą krašto puolėjui, kuris atšoks nuo jos

Krepsinio treneriu asociacija

prie tritaškio metimo linijos laisvam metimui. Vidurio puolėjo gynėją tai dažniausiai priverčia pakeisti dengiamąjį ir likti prie gerai pataikančio krašto puolėjo. Kai tai nutinka, vidurio puolėjas kerta arčiau krepšio ir pasilieka su lengviau įveikiamu gynėju (6 pav.). Jei krašto puolėjas nemeta, o perduoda kamuolį vidurio puolėjui, jis nedelsiant turi kirsti po krepšiu arba pasikeisti prie tritaškio linijos, tokiu būdu sukurdamas tolimesnius nepatogumus aukštesniam ir mažiau judriam gynėjui (7 ir 8 pav.). Sprendimai: *Įžaidėjas privalo sukurti gerą perdavimo kampą krašto puolėjui, kuris atšoka tolyn prie tritaškio linijos. *Kokybiškas erdvės ir pradinių užtvarų panaudojimas leidžia išvengti išankstinių gynybos veiksmų, kurie galėtų sutrukdyti būsimam atšokimui prie tritaškio linijos. Iš kitos pusės, toks pat puolimo pranašumas, priverčiantis gynėjus spėlioti, gali būti sukurtas pradinę užtvarą statant 4. Šiuo atveju gynėjas turi imituoti, kad naudos pradinę užtvarą, ir vietoj to kirsti pro galinę liniją, taip priversdamas 4 gynėją padėti gynyboje. Žaidėjas 4 tuo tarpu nedelsiant pasinaudos antrąja užtvara (9 pav.).

Tai dažniausiai privers besiginantį vidurio puolėją likti su 4, o atakuojantis vidurio puolėjas tuoj pat iššoka ir atitveria ketvirto numerio gynėją (10 pav.). Šiose situacijose, jeigu viskas atliekama tinkamai, gali susidaryti du įdomūs gynėjų-puolėjų deriniai: *Pavojingas perimetro žaidėjas yra išlaisvinamas prieš sunkų nemobilų gynėją. *Jūsų neaukštas vidurio puolėjas gauna šansą pridaryti rūpesčių varžovams po krepšiu, nes prieš jį gintis lieka silpnesnis gynėjas. Žinoma, jei gynėjai yra lėti ir nesikeičia, tuomet turite nubausti gynybą laisvu metimu į krepšį.

AUKŠTO ŽAIDĖJO ŽAIDIMAS TOLIAU NUO KREPŠIO IR VEIKSMAS „IŠ RANKŲ Į RANKAS“ Jeigu jūs suformavote puolimą, kuriame perdavimas vidurio puolėjui iš karto leidžia žaisti „vienas prieš vieną“, tačiau ūgio skirtumas yra itin ryškus, mokykite žaidėjus kamuolio varymo, pradedant jo perdavimu iš rankų į rankas ir nusivarymu į jūsų norimą poziciją po krepšiu. Žaidžiant tokio tipo žaidimą esminis dalykas yra tinkamai išsidėstyti ir laiku atlikti būtinus veiks-

MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 63


Krepsinio treneriu asociacija

mus. Todėl, jeigu jūs norite, kad toks žaidimo būdas būtų veiksmingas, žaidėjai privalo nuolat treniruotis ir įgauti šio veiksmo pojūtį. Gavęs kamuolį arčiau krepšio vidurio puolėjas privalo tuoj pat nuspręsti, ar jis nori žaisti „vienas prieš vieną“ su savuoju gynėju. Šios trumpos akimirkos metu komandos draugai inicijuoja atitinkamus veiksmus, kurie visuomet sukuria galimybę perduoti į stipriąją pusę (11 pav.). Tarkim, vidurio puolėjas nusprendžia žaisti variantą „iš rankų į rankas“, kamuolį jis turi išsivaryti 45 laipsnių kampu prie tritaškio linijos iškart prieš tai, kai suformuojama kamuolio perdavimo galimybė. Šiame taške jis pasisuka ir kamuolį perduoda iš rankų į rankas, o tada jis turi kirsti į baudos aikštelę toldamas nuo žaidėjo su kamuoliu (12 pav.). Tuo atveju, kai besiginantis vidurio puolėjas nepadeda perduodant kamuolį iš rankų į rankas, žaidėjas turės puikią progą atakuoti krepšį iš krašto (jei jo žaidėjas seka įkandin perdavimo iš rankų rankas metu) arba atlikti metimą pašokus, jei jo gynėjas gintis brovėsi pro užtvaros apačią (13 pav.). Labiau tikėtinas scenarijus, kad vidurio puolėjo gynėjas paliks savąjį žaidėją ir mėgins sustabdyti žaidėją su kamuoliu, taigi kamuolys turi būti perduodamas po krepšiu bekertančiam vidurio puolėjui (14 pav.).

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Sprendimai:

Komandai nugalėtojai turėti subalansuotą puolimo būdą yra esminis dalykas.

64 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

Žaidėjas, atliekantis veiksmus kamuolio pusėje, turi būti pakankamai universalus atlikti: *metimą pašokus, *skaityti gynybą, kai ši taiko pagalbas, ir priimti tinkamą sprendimą, *staiga pakeisti judėjimo kryptį ir veiksmus užbaigti iš po krepšio. Tuo pat metu silpnosios pusės žaidėjai turi atpažinti perdavimo iš rankų į rankas kombinaciją: kai vidurio puolėjas išbėga aukštyn, jie turi būti pasirengę kamuolį perduoti į kitą aikštės pusę, o jų gynėjai – susispausti baudos aikštelėje ir vidurio puolėjui sukurti papildomą pasipriešinimą (15 pav.). Komandai nugalėtojai turėti subalansuotą puolimo būdą yra esminis dalykas. Man yra daug svarbiau puolimą pritaikyti taip, kad jis atitiktų žaidėjų galimybes, o ne palikti juos likimo valiai, kai gynėjas yra galingesnis, ar (dar blogiau) išvis nepaisyti tokios svarbios pozicijos kaip baudos aikštelė. Pradinės užtvaros variantai, atšokimas be kamuolio tolyn nuo užtvaros ir kamuolio perdavimas iš rankų į rankas yra tik trys iš daugelio gerų idėjų, kurias treneriai gali taikyti norėdami padėti savo komandai ryškius puolimo trūkumus paversti privalumais. Žinoma, atsižvelgiant į visus šio žaidimo aspektus, neįveikiamų veiksmų nėra, ir kai tik gynyba taiko įvairius skirtingus veiksmus, treneriai ir žaidėjai drauge privalo rasti galimybių tinkamai į juos atsakyti. Krepšinis niekuomet nenustos evoliucionuoti, ir aš manau, kad tai yra priežastis, dėl kurios mes taip aistringai jį mylime. Aš raginu jus būti išradingus ir, jei nuspręstumėte taikyti šiuos neaukšto vidurio puolėjo variantus, linkiu jums sėkmės.


laisvalaikis KonKursas

Praeitame žurnalo numeryje skelbto konkurso nugalėtoju tapo Andrius Razauskas iš Kauno. Tiksli „Mūsų krepšinio“ 53-ojo numerio konkurso atsakymų kombinacija atrodo taip: 1.B, 2.A, 3.C, 4.A, 5.B. Sveikiname nugalėtoją !

Laimėk

ite! e“ Laimėkite „Nik batelius!

„Mūsų krepšinis“ vėl pradeda tęstinį konkursą, kuriame skaitytojai gali laimėti „Nike“ batelius. Kaip ir kasmet, reikia atsakyti į šio ir dar dviejų būsimų konkursų klausimus ir atsiųsti teisingus atsakymus elektroninio pašto adresu redakcija@musukrepsinis.lt. Atsakymus galima siųsti ir visus iš karto po 56-ojo numerio pasirodymo.

a. b. c.

3 a. b. c.

5

Kuriame mieste M. Kalnietis vedė šią treniruotę?

2

Kaune

a. b. c.

Vilniuje Klaipėdoje

Kurioje krepšinio mokykloje mokėsi šis krepšininkas? Vilniaus KM Š. Marčiulionio KA Sabonio KC

Kurios amžiaus grupės čempionate šią vasarą dalyvavo šis krepšininkas?

66 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS

4 a. b. c.

Kiek taškų Europos 18-mečių čempionato finale pelnė šis krepšininkas? 45 39 25

Kuriame klube yra žaidęs šis treneris? „Šiauliuose“ Kėdainių „Nevėžyje“ Vilniaus „Sakaluose“

a. b. c.

U16 U17 U18

Fotodiena.lt nuotr.

1


UNIKALŪS KASDIENIAI FINANSŲ SPRENDIMAI JUMS Kredito kortelė POWER CARD®

Tik DNB banke įsigysite išskirtinių galimybių kredito kortelę POWER CARD® su visą parą veikiančia techninės pagalbos namuose paslauga.

0%

Turite klausimų? Telefonu 1608 su mumis galite susisiekti ilgiausiai Lietuvoje! I–V: 8.00–24.00 VI: 9.00–16.00 val. telefonu 1608. Turite klausimų?val., Susisiekite su mumis

Mūsų naujienas rasite www.dnb.lt ir

MK NR. 54  

Lietuvos krepšinio federacijos mėnesinio žurnalo „Mūsų krepšinis" maketas. Daugiau kūrybinių dirbtuvių „Cechas" leidinių dizaino darbai - ww...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you