Aukštojo mokslo reformos „dosjė“ Per beveik du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje susiklostė tokia Aukštojo mokslo padėtis, kad šios srities reforma tapo beveik būtinybe. Dėl šios priežasties 2009 metų balandžio 30 dieną buvo parengtas ir priimtas naujasis Mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo įgyvendinta aukštojo mokslo reforma. FINANSAVIMAS. Reforma lėmė tai, jog dabar studentai nemokamai studijuoti gali nepriklausomai nuo pasirinktos studijų formos. Iki reformos nemokamai studijuoti galėjo tik dienines studijas pasirinkę studentai. Taip pat reforma leido valstybės finansavimą (studijų kainos padengimą) studijoms gauti studentams, nepriklausomai nuo jų pasirinktos aukštosios mokyklos statuso (valstybinė ar nevalstybinė). Iki reformos finansuojamos buvo pačios aukštosios mokyklos (dabar - studentai) ir tik tos, kurių steigėjas yra valstybė. STUDIJŲ KAŠTAI. Reformos metu valstybė įsivertino savo galimus padengti studijų kaštus ir sukūrė norminę studijų kainą tiems kaštams padengti. Iki reformos bendros sistemos, kaip apskaičiuoti ir padengti studijų kaštus, nebuvo.
Miela akademine jaunuomene, Mokslo ir studijų reforma gimė iš visuotinai suvoktos pokyčių būtinybės. Trejų metų patirtis liudija: reforma – ne dogma, o kelias, kuriuo visi kartu einame. Mums labai svarbu, kad diskusiją apie pertvarkos patirtį inicijuoja studentai – reformos sąjungininkai, kūrėjai ir kritikai. Pertvarka atvėrė plačias galimybes akademiniam jaunimui dalyvauti aukštųjų mokyklų gyvenime. Reforma – tai galimybė keistis, tobulėti, lygiuotis į geriausius, ir tam buvo sudarytos visos reikalingos teisinės sąlygos. Tačiau svarbiausia, kad pati akademinė bendruomenė – studentai, dėstytojai, mokslininkai – siektų atsinaujinti, prisitaikyti prie mūsų dinamiško pasaulio permainų ir būtų pasirengę jo iššūkiams. Reforma grįsta laisve ir atsakomybe. Laisve keistis, rinktis ir prisiimti
atsakomybę už savo pasirinkimus bei sprendimus. Linkiu nebijoti šios laisvės ir atsakomybės naštos, būti aktyviais savo gyvenimo ir savo krašto ateities kūrėjais. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius
Treji permainų aukštajame moksle metai: žiūrim ką turim? Kokybiško aukštojo išsilavinimo! Geresnių sąlygų studijuoti Lietuvoje! Dabar arba niekada! Tokiais šūksniais į taikų studijų ir mokslo pertvarkos idėjų palaikymo koncertą 2009-ųjų kovą Vilniuje skandavo susirinkęs akademinis jaunimas. Vertinimų būta įvairių (kai kam koncertas priminė sovietų Rusijos spec. tarnybų organizuotas akcijas motininės partijos idėjoms palaikyti), tačiau studentų sujudimas atgarsio sulaukė – studijų ir mokslo sistemą ant naujų vertybinių pamatų statantis Mokslo ir studijų įstatymas Seime buvo priimtas bemaž po mėnesio. Permainų traukinys pradėjo kelionę. Už permainas, tik tyliau, drauge su studentais „skandavo“ ir jaunieji mokslininkai, dėstytojai, profesoriai ir akademikai. Šalia jų buvo dalies aukštųjų mokyklų vadovai, net moksleiviai. Permainų traukinio mašinistais vertėtų krikštyti juos visus. Vertėtų sutikti, jog tuomet nebūta vieno tikslaus ir neginčijamo traukinio maršruto. Buvo bėgiai ir kryptis. Dabar jau treti šios rizikingos kelionės metai - proga stabtelėti ir peržvelgti kelionės žurnalą. Gerų minčių ir taiklių užmojų permainų tęsiniui!
STUDENTAI. Reforma lėmė ir tai, kad studentų skaičius Senatuose (akademinėse tarybose) padvigubėjo. Be to, pagrindiniame aukštųjų mokyklų valdymo organe - Taryboje - studentams suteikta balso teisė. STUDIJŲ KOKYBĖ. Reforma įtvirtino tai, kad kiekviena aukštoji mokykla turi turėti (valstybė savo ruožtu ėmėsi prižiūrėti) vidines studijų kokybės užtikrinimo sistemas. Iki reformos vidaus studijų kokybės užtikrinimas aukštosiose mokyklose, galima sakyti, buvo pačių mokyklų reikalas. KREDITAI. Po reformos aukštosiose mokyklose buvo įvesta Europinė kreditų sistema, kurios pagalba kiekvienos Lietuvos aukštosios kreditų koeficientas yra toks pat kaip ir visoje Europoje. Įvedus sistemą kreditų koeficientas pasikeitė - pusantro karto padidėjo kreditų skaičius. Taip pat svarbu yra tai, jog ankščiau buvo žiūrima, ar studentas pakankamai surinko kreditų, o dabar žiūrima, ar pakankamai įgijo kompetencijų. Nors sistema yra vis dar tobulinama, tačiau aukštosios mokyklos pradėjo jausti jos rezultatus. STUDIJŲ FORMOS. Reforma įtvirtino naujas studijų formas (nuolatinių ir ištęstinių studijų). Šios formos skiriasi tik studijų intensyvumu (nuolatinės - intensyvesnės už ištęstines, dėl to studentas jas greičiau baigia). Iki reformos studijų formos vadintos pagal paros laiką (dieninės ir vakarinės) arba pagal studijų programos turinio ir laiko ją įvykdyti kitoniškumą (neakivaizdinės studijos - ilgesnis laikotarpis skiriamas jas baigti, dieninės studijos - trumpesnis laikotarpis). GALIMYBĖ. Po reformos kiekvienam studentui, studijuojančiam vienoje aukštojoje mokykloje, yra sudarytos sąlygos rinktis paskaitas, modulius, gretutines studijas ir kitais būdais studijuoti kitose aukštosiose mokyklose. Tuo tarpu ankščiau studentas buvo „pririštas“ prie vienos aukštosios mokyklos. ateitis Praeitis
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis
dabartis
2009 05
KONSTITUCINIS TEISMAS. LR Konstitucinis Teismas dalį įstatymo nuostatų pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, dėl šios priežasties Mokslo ir studijų įstatymas bus keičiamas.
Prezidentas Valdas Adamkus: reforma buvo reikalinga Nepaisant to, kad negalima tiksliai nurodyti, kada ir kas pradėjo kalbėti apie aukštojo mokslo reformos poreikį, tačiau pertvarka buvo būtina. Tam, kad ji įvyktų reikėjo politinės valios ir drąsos. Tokios nuomonės laikosi dabar jau kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. „Nuolatos bendraudamas su akademikais, dėstytojais ir studentų organizacijų atstovais iš jų lūpų girdėjau apie aukštojo mokslo problemas, pavyzdžiui: nepakankamą finansavimą, kritiką dėstytojų ar pačių studijų atžvilgiu. Lietuvos universitetų būklę atspindėjo ir skelbiami tarptautiniai reitingai – nė vienas mūsų universitetas, kad ir kaip besididžiuotume jų istorija ar pasiekimais, neatsidurdavo arčiau 500-tuko“, – reformos priežastis vardijo V.Adamkus. Per antrą kadenciją aukštasis mokslas buvo viena svarbiausių temų tuometinio prezidento politinėje darbotvarkėje. „Rengėme apskrito stalo diskusijas dėl aukštojo mokslo plėtros planų, apie tai, kokiu keliu reikėtų eiti, ginčydavomės su akademinės bendruomenės atstovais, intelektualais, politikais. Ryškėjo dvi nuomonės – palikti taip, kaip yra, ir kita – imtis giluminės mokslo ir studijų reformos, apimančios visą sistemą. Tačiau tam, kad prasidėtų rimtos permainos, reikėjo politinės valios, netgi sakyčiau politinės drąsos“, – svarstė kadenciją baigęs prezidentas. Reforma – postūmis permainoms Anot V.Adamkaus, apie aukštojo mokslo problemas ilgai buvo tik kalbama. „Kai sakydavau, keiskime, darykime geriau, tada būdavo trypčiojama vietoje arba atsitraukiama. Laukiau, kaip balsuos Seimas dėl naujo Mokslo ir studijų įstatymo. Gerai pamenu, kad žinia apie reformai palankų sprendimą mane pasiekė pakeliui į Kauną – važiavau į Vytauto Didžiojo universiteto 20-mečio minėjimą“, – prisiminimais dalijosi kadenciją baigęs prezidentas. V.Adamkaus įsitikinimu, nors praėję treji metai nėra pakankamai ilga laiko atkarpa, kad galima būtų įvertinti reformos rezultatus, pertvarka sudarė sąlygas pokyčiams. „Manau, buvo atliktos reikalingos giluminės pertvarkos, kurios davė postūmį permainoms, impulsą keistis ir veikti savarankiškai. Kalbu ne iš idėjos palaikyti reformą, o realiai matydamas, kokių galimybių dabar turi mūsų universitetai ir kolegijos. Apie tai žinau ne iš kalbų ar pasakojimų, o iš aukštojo mokslo „vidaus“. Esu išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarybos pirmininku ir dalyvauju priimant labai konkrečius sprendimus dėl ateities darbų, naujų projektų“, – teigė V.Adamkus. Į universitetą ateina žinantys, ko nori jaunuoliai Rezultatus, pasiektus per beveik trejus aukštojo mokslo reformos metus, jis įvardijo, remdamasis VDU pavyzdžiu. „Universitetas atnaujina savo studijų programas, mokymo bazę, telkia gerų dėstytojų kolektyvą, kviečiasi reikalingų specialistų iš užsienio. Į universitetą integravosi Muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas. Bet labiausiai mane džiugina, kad į universitetą ateina mokytis gabūs, žinantys, ko siekia, jauni žmonės ne tik iš Kauno regiono, bet ir visos Lietuvos. Manau, kad tokias pačias galimybes veikti turi ir kitos aukštosios mokyklos“, – kalbėjo VDU pirmininko parei-
2009 09
gas einantis V.Adamkus. Permainos – nesibaiminančioje akademinėje bendruomenėje Kadenciją baigusio prezidento įsitikinimu, aukštojo mokslo reforma – tai ne dogminių taisyklių rinkinys. Anot jo, tai – pakankamai tvirta ir kartu lanksti sistema, prisitaikanti prie naujų aplinkybių ir galinti atlaikyti iššūkius, kurioje svarbus aktyvus aukštųjų mokyklų įsitraukimas. „Svarbu, kad pačios aukštosios mokyklos siektų permainų ir dalyvautų šiame procese. Tai, kas vyksta dabar – tik pradžia,
nes tolesnė reforma – tai kiekvienos aukštosios mokyklos veikla. O užduočių yra labai daug“, – teigė V.Adamkus. V. Adamkaus teigimu, reikia galvoti, kaip atnaujinti dėstytojų kolektyvą, kad ateitų dirbti energingi ir kūrybingi žmonės, reikia nuolatos atnaujinti studijų programas, kad neatsiliktume nuo darbo rinkos, technikos pažangos ir apskritai, greito mūsų gyvenimo tempo. „Ir pagaliau reikia idėjų, bet ir jos gimsta tik kūrybingoje, permainų nebijančioje akademinėje bendruomenėje“, – pasiūlymus, ką dar būtų galima patobulinti, siekiant pertvarkyti aukštąjį mokslą, vardijo V.Adamkus.
Ekspertų nuomonė Aukštojo mokslo reforma - kontraversiška tema, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai palietė kiekvieną Lietuvos pilietį. Norėdami sužinoti, kokius didžiausius pliusus ir minusus reformoje įžvelgia su ja susidūrę ekspertai ir kaip pasiūlytų aukštojo mokslo sistemą tobulinti, nuomonės klausėme Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko, Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko ir ekonomisto Raimondo Kuodžio. Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas „Racionalu būtų įvesti „valstybinį užsakymą“ KTU rektorius prof. habil. dr. Petras Baršauskas, kalbėdamas apie reformą, teigė, jog ji akivaizdžiai išryškino, kas nori gero aukštojo mokslo sistemai, o ką tebevaldo tik savi interesai. „Prasidėjo atvira diskusija tais aukštojo mokslo reformos klausimais, kurie anksčiau buvo tabu, pavyzdžiui, dėl universitetų sujungimo“, – reformos privalumus vardijo jis. P.Baršausko teigimu, normalizavosi procentas baigusiųjų mokyklas ir įstojusiųjų į universitetus. „Akivaizdžiai pagerėjo kai kurių universitetų valdymas – universitetai, gal ir nedaug, bet tapo atviresni visuomenei“, – pridūrė rektorius. P.Baršauskas svarstė, ką dar būtų galima patobulinti, pertvarkant aukštąjį mokslą. „Esamoje situacijoje kai kuriose specialybėse galbūt racionalu būtų kartu su darbdaviais įvesti vadinamąjį „valstybinį užsakymą“. Tačiau tai turi būti gerai išdiskutuota“, – teigė rektorius.
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas „Reforma verčia studentus rinktis atsakingiau“ „Lietuvos aukštosios mokyklos jau kurį laiką buvo mažiau konkurencingos lyginant su užsienio universitetais, o suteikiama studijų kokybė netenkino nei studentų, nei vėliau juos įdarbinančių darbdavių“, – apie aukštojo mokslo reformos poreikį Lietuvoje kalbėjo sostinės meras Artūras Zuokas. A.Zuoko teigimu, įgyvendinta krepšelių sistema iš esmės užtikrina, kad valstybės pinigai keliauja „paskui“ studentą, o akivaizdžiai per didelis aukštųjų mokyklų skaičius turėtų mažėti, skatinant aukštąsias mokyklas vienyti pajėgas ir jungtis. A.Zuokas pabrėžė, jog reformos eigoje nebuvo išvengta ir klaidų. „Universitetai jungiasi neorganiškai, o tiesiog yra verčiami tai daryti per jėgą, be to, daugybėje specialybių vis dar nėra jaučiamas joks studijų kokybės augimas, reformos metais net keletą kartų studentai negalėjo būti tikri dėl savo ateities ir rotacijos periodiškumo. Pirminė reformos nuostata, vertinant studentų mokymosi rezultatus kas dvejus metus, stokojo konkurencijos principų, todėl manome, kad Konstitucinio teismo pozicija, jog rezultatų peržiūrėjimas turi vykti kas semestrą, yra teisinga“, – teigė A.Zuokas.
Ekonomistas Raimondas Kuodis „Privatus mokamas aukštasis mokslas verstų studentus rinktis atsakingiau“
Reikėtų rimtai apsvarstyti universitetų privatizacijos alternatyvą. Tokios nuomonės yra ekonomistas Raimondas Kuodis. Anot R.Kuodžio, jei už aukštąjį mokslą reikėtų mokėti visą kainą, valdžia nebesubsidijuotų emigruojančių specialistų. „Taip pat nebereikėtų svarstyti, ką laikyti gerai besimokančiu studentu“, – apie tai, ką išspręstų privatus mokamas aukštasis mokslas, kalbėjo R.Kuodis. Jo teigimu, remti geriausius ir gabiausius, kurie patys nesunkiai užsidirbs, kad grąžintų paskolą, nelabai protinga. „Nemokamų pietų nebūna - už juos sumoka kiti. O šiuo atveju tie, kurie iš viso nesimoko universitetuose. Jei universitetai būtų privatūs, konstitucinė problema atkristų savaime“, – teigė R.Kuodis. Pasak R.Kuodžio, dėl noro gauti bet kokį diplomą Lietuvoje masiškai švaistomas žmogiškasis kapitalas ir finansai. „Jei žmogus nori būti inžinieriumi, bet neįstoja ir todėl kremta širdžiai nemielas, tarkime, chemijos studijas, tačiau pagal šią specialybę net nežada dirbti, tokia sistema tikrai nėra veiksminga“, – įsitikinęs ekonomistas. Pašnekovo manymu, jei toks žmogus turėtų už studijas sumokėti visą kainą, jis atsakingiau rinktųsi, kur studijuoti, ir stengtųsi panaudoti šias specifines žinias dirbdamas pagal specialybę.
Žvilgsnis iš šalies Šv.Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas, dirigentas, profesorius Donatas Katkus, režisierius, televizijos laidų vedėjas Vytenis Pauliukaitis – vakarais nuspaudus televizoriaus pultelį jie pasirodo žydruosiuose ekranuose ir prabyla kiekvieno iš mūsų namuose. Klausiame jų, koks vaizdas apie aukštojo mokslo reformą susidaro jau seniai pabaigus studijas ir žvelgiant į dabartinę aukštojo mokslo sistemą iš šalies.
Donatas Katkus: „Didelės firmos turėtų pasakyti, kokie specialistai jiems reikalingi“ Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas, dirigentas, profesorius Donatas Katkus atkreipė dėmesį į tai, kad, norint įgyvendinti pokyčius, svarbu žinoti, kas yra blogai ir ką reikia daryti, kad blogą situaciją ištaisytum. „Negalima nugriauti visko. Sugriaunama tai, kas buvo gerai, kas turėjo tradiciją ir kuriama tai, ko niekas nežino. Taip pat reikia atsižvelgti į tendencijas, didelės firmos turi turėti ryšį su aukštuoju mokslu ir pasakyti, kokių specialistų reikia“, – savo nuomonę apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį reformuojant aukštąjį mokslą išsakė D.Katkus.
2012 02
Vytenis Pauliukaitis: „Turime rengti tiek specialistų, kiek yra reikalinga“
V. Pauliukaitis sakė pastebintis, kad aukštojo mokslo sistemoje – daug klaidų, todėl aukštojo mokslo reforma buvo reikalinga. „Tai – visos sistemos problema, ne tik aukštojo mokslo. Pirmiausiai turėtume ruošti tiek specialistų, kiek mums reikia. Mes turime per daug aukštųjų mokyklų ir ruošiame specialistus, kurie Lietuvoje neturės neras sau vietos“, – kalbėjo režisierius ir televizijos laidų vedėjas.
Kritikos strėlės Praėjus trejiems aukštojo mokslo pertvarkos metams, akimirką reikėtų stabtelėti ir pamąstyti – o kaip elgsimės tokiau? Konstruktyvios kritikos ir konkrečių pasiūlymų, į ką reikėtų atsižvelgti tęsiant aukštojo mokslo reformą ir ją tobulinant, pažėrė kadenciją baigęs Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Mark, filosofas Gintautas Mažeikis ir Vilniaus universiteto (VU) rektorius Benediktas Juodka. Kadenciją baigęs LSAS prezidentas Arūnas Mark: „Klaidas taisyti dar ne vėlu“
dinė visoje Europos Sąjungoje jaunimo emigracija, vienas aukščiausių jaunimo nedarbo rodiklių (kadangi įgyjamos žinios ir įgūdžiai neatitinka rinkos ir laikmečio poreikių), didėjanti socialinė atskirtis, jaunimo verslumo nykimas ir daugelis kitų veiksnių, sudarančių neigiamas sąlygas vystytis visai valstybei“, – savo nuomone dalijosi A.Mark. Jis teigė šiandien galintis didžiuotis Lietuvos studentais ir per jo kadenciją kartu dirbusiais studentų atstovais.
Prisimindamas savo kadencijos darbus ir tuo metu pradėtą vykdyti aukštojo mokslo reformą Arūnas Mark teigė, kad ją tuomet skeptiškai vertino ne tik LSAS, kaip organizacija, bet ir didžioji dalis Lietuvos studentų, kurių nuomonei atstovavo LSAS. „LSAS nuolat vykdė studentų nuomonės tyrimus dėl visos pertvarkos ir atskirų aukštojo mokslo sistemos sričių. Priminčiau, kad nė vienas tyrimas pozityvaus požiūrio į vykdomus pokyčius neparodė“, – teigė A.Mark. Anot buvusio LSAS prezidento, pagrindinė problema ir tuomet, ir dabar, yra tai, kad vykdomi finansiniai pokyčiai (mokesčio už mokslą didinimas, paskolų studijoms branginimas ir socialinės bei kitos studentams teikiamos paramos mažinimas) – patys savaime nesprendžia ir negali spręsti aukštojo mokslo kokybės problemų.
„Absoliučiai visos LSAS dar 2009 metais išsakytos pastabos ir kritika LR Mokslo ir studijų įstatymui buvo pagrįstos – tai savo išaiškinimais patvirtino ir LR Konstitucinis teismas. Per šio Įstatymo svarstymą Seime LSAS pateikė daugiau kaip 50 įvairių siūlymų, kurių dalis buvo patvirtinti, tačiau atsakymų bei pritarimo esminiams – kokybiniams ir socialiniams – klausimams nebuvo sulaukta“, – apgailestavo A.Mark, pridurdamas, jog dėl šios priežasties, vertindamas įgyvendinamus aukštojo mokslo pokyčius šiandien, daugeliu atveju tegali pasakyti „Studentai juk sakė, kad bus taip...“. „Deja, net ir dešimt kartų paslydus bei į sieną atsitrenkusi Švietimo ir mokslo ministerija savo klaidų nepripažįsta ir jų iš esmės taisyti nesiryžta – tiesa, tai padaryti dar ne vėlu. Šiandien pradėjus sisteminius ir plataus masto pokyčius, kuriuos minėjau, aukštojo mokslo reformos teigiamas pasekmes valstybė pajustų jau po metų“, – teigė A.Mark.
Pasak A.Mark, sisteminiai veiksmai kokybei gerinti nebuvo pradėti arba buvo bevaisiai.
Didžiuojasi Lietuvos studentais Šiandien, vertindamas aukštojo mokslo pertvarką iš šalies, A.Mark sakė galintis išreikšti tik savo asmeninę nuomonę. „Valstybė jau pajuto neigiamas padrikų veiksmų pasekmes: rekor-
2012 02
VU rektorius prof. habil. dr. Benediktas Juodka: „Konstitucinio Teismo išaiškinimas parodė, kad VU nuogąstavimai turėjo pagrindą“
Pasak rektoriaus, VU dar 2009 metais atkreipė dėmesį į kai kuriuos tuo metu paruošto Mokslo ir studijų įstatymo projekto straipsnius, kurie galimai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
„Dar 2009 metais studentai teigė, kad norint pertvarkyti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, reikia pradėti ne nuo paviršinių pokyčių finansavimo ir valdymo srityje, o veikti sistemingai, pradedant nuo visos sistemos, aukštųjų mokyklų bei studijų programų įvertinimo bei peržiūros, po to turėjo sekti nekokybinių vienetų reorganizacija arba likvidacija – taip būtų buvusi išspręsta užduotis, kuri šiuo metu vadinama „tinklo optimizavimu“ ir vykdoma, remiantis vien atsakingų pareigūnų nuomone ir norais“, – nuomonę dėstė A.Mark.
„ECTS (Europos kreditų perkėlimo sistemos) įvedimas, siejant įgyjamus kreditus su mokymosi rezultatais bei įgyjamais įgūdžiais, nacionalinės kvalifikacijų sistemos, susietos su Europos kvalifikacijų sąranga (angl. – European Qualifications Framework) parengimas ir diegimas, studijų programų peržiūrėjimas ir atnaujinimas, pasitelkiant tarptautinius ekspertus bei socialinius partnerius, atitinkamos srities verslo (ūkio) subjektus, į studentus orientuotų studijų modelio diegimas“, – priemones, kurias galima diegti Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje vardijo A.Mark.
Profesoriaus teigimu, dabar reikia sustabdyti reformą ir, nepradedant naujos, vykdyti plačią tarptautinių ekspertų diskusiją šiuo klausimu, įtraukiant išeiviją.
„Mes parėmėme ir toliau paremsime visas Studijų ir mokslo sistemos reformos iniciatyvas, ypač universitetų sistemos optimizavimo, kurios neprieštarauja Europos universitetų chartijai, joje apibrėžtam universitetų autonomijos principui bei Lietuvos Konstitucijai“, – teigė B.Juodka, pridurdamas, kad tokiais principais VU vadovaujasi pastarąjį dešimtmetį reformuodamas ir tobulindamas savo vidaus gyvenimą.
Reikalingi kokybiniai pokyčiai
Anot kadenciją baigusio LSAS prezidento, nuo pat reformos pradžios turėjo būti vykdomi kokybiniai pokyčiai.
„Studijų kokybę puikiai gali užtikrinti tarptautiniai mokyklų, universitetų, doktorantūros studijų tinklai ir valstybei nėra būtinybės didinti kontrolės ir griežtinti reglamento. Švietimo ministerija reikalinga pirma kaip pagalbininkas, o ne kaip priežiūros ir prievartos institucija“, – teigė G. Mažeikis.
„Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo paaiškėjo, kad VU nuogąstavimai turėjo pagrindą“, – dėstė jis.
Filosofas prof. Gintautas Mažeikis: „Reikia plačios diskusijos, į kurią būtų įtraukta išeivija“ Kalbėdamas apie aukštojo mokslo reformą filosofas, profesorius G.Mažeikis negailėjo kritikos strėlių. „Ši reforma neužtikrina pakankamų švietimo alternatyvų, pasirinkimo, konkurencijos, galimybės dalyvauti skirtinguose tarptautiniuose tinkluose ir yra unifikuojanti, standartizuojanti, didinanti valstybės kontrolę, anonimiškumą, kas galbūt tinka fabrikams ir viešiesiems pirkimams, bet ne dvasiai lavinti“, – nuomonę dėstė filosofas. Anot G.Mažeikio, reforma standartizuoja ir unifikuoja mokymąsi nuo pradinių klasių iki pat magistro programų ir braunasi į doktorantūrų studijų sferą.
Sprogdinant burbulus – mitai apie aukštojo mokslo reformą Prisimenate, kaip vaikystėje pernelyg išpūstas mėgstamos kramtomos gumos burbulas subliūkšdavo? Nemažai tokių burbulų išpūsta žiniasklaidoje, kuri drąsiai skelbė „Reforma „pardavė“ studentus bankams“, „Emigruoja, nes užsienyje studijuoti pigiau“, „Lietuvą masiškai palieka „protai“. Pasitelkę faktų adatą sprogdiname per trejus metus išpūstus burbulus apie aukštojo mokslo pertvarką.
Mitas
nr. 1
Mitas
Reforma „pardavė“ studentus bankams
Šiam burbului susprogdinti finansų ekspertė Odeta Bložienė siūlo pirmiausia pasitelkti skaičius. Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės, 2011 metų rudenį buvo sudaryta 6440 sutarčių studijų paskoloms su valstybės garantija (iš jų – 4134 – studijų kainai sumokėti ir 2291 – pragyvenimo išlaidoms). 2010 - 2011 metais Lietuvos universitetuose ir kolegijose studijavo 186 861 studentų (naujesni duomenys kol kas nepateikti). „Nesudėtingas aritmetikos veiksmas atskleidžia: 3,45 proc. studentų turėjo pasirašę sutartis studentų paskolai su valstybės garantija“, – teigė finansų ekspertė. Jos pateiktais duomenimis, 2010-2011 studijų metais 38,26 procentų akademinio jaunimo studijos buvo visiškai apmokamos iš valstybės lėšų. „Paskolos už studijas yra galimybė studentams, kurie neturi lėšų susimokėti už studijas arba neturi lėšų pragyventi kasdien, baigti mokslus“, – sakė O.Bložienė.
Reforma gena kelti sparnus svetur Tarptautinės organizacijos UCAS pateikiami duomenys rodo, kad į Jungtinės Karalystės (JK) aukštąsias mokyklas priimtų Baltijos šalių studentų skaičius ėmė augti nuo 2004 m. Jeigu 2004 m. į JK universitetų ir koledžų bakalauro studijų programas buvo priimti 57 lietuviai, tai 2011-aisiais tokių buvo jau 1883. Palyginimui: praėjusiais metais JK aukštosios mokyklos pasiūlė studijuoti 624 latviams ir tik 395 estams. Žinoma, čia reikėtų nepamiršti, kad Lietuvoje gyvena maždaug 1,5 karto daugiau gyventojų nei Latvijoje ir apie 3 kartus daugiau nei Estijoje. Todėl vertinant Baltijos šalių studentų emigracijos į JK tendencijas svarbu atsižvelgti į bendrą kiekvienos šalies studentų skaičių.
Mitas
nr. 2
Be to, augantis išvykstančiųjų studentiškos duonos ragauti svetur skaičius nebūtinai sietinas su reforma. Sprendimui studijuoti užsienyje įtaką daro tokios priežastys kaip augantis natūralus studentų mobilumas – besiplečiantys įvairūs tinklai, didėjanti informacijos sklaida, taip pat prie to gali prisidėti šalies ekonominės ir darbo rinkos tendencijos.
Taip pat finansų ekspertė atkreipė dėmesį į tai, kad paskolų sąlygos yra palankios studentui ir pasirinkimas, iš kur imti paskolą yra didelis – mat paskolas studijoms su valstybės garantija Lietuvoje išduoda keli bankai.
Aukštąsias mokyklas valdys degalinių vadybininkai
nr. 3
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) buvęs rektorius Romualdas Ginevičius reformos metu jaudinosi, kad renkant rektorių ne Senate, bet Taryboje, aukštąsias mokyklas pradės valdyti degalinių vadybininkai. „Jeigu universitetui ateis vadovauti degalinės vadybininkas, tai ir universitetas greitai pavirs degaline. Tik visiški neišmanėliai gali siūlyti tokius dalykus“, - tuomet tikino R. Ginevičius. Tiesa, po aukštojo mokslo pertvarkos didžioji dalis rektorių liko tie patys. Likusią dalį rektorių pakeitė specialistai iš tos pačios aukštosios mokyklos bendruomenės. Baimė netekti savo postų privertė pūsti burbulus, kurie netrukus subliuško.
Studijuoti užsienyje pigiau Smeigiame dar vieną adatą į burbulą, teigiantį, kad studentas, pasirinkęs studijas Lietuvoje verčiamas kišenes krapštyti kur kas labiau, nei išvykęs svetur – tarkime, į Didžiąją Britaniją. Nemokamai Skandinavijos šalyse studijuojančio jaunuolio mėnesio išlaidos, skirtos pragyventi, yra apie 2600 litų. Tuo tarpu į socialinių mokslų mokamą vietą Lietuvoje pakliuvęs studentas išsisuka su kur kas mažesne suma per mėnesį. Kaip tariamas vidurkis gali būti imama 335 litų įmoka už mokslą, jei studijos metams socialinių mokslų studentui kainuoja 4030 litų, ir apie 800 litų skiriama studentui pragyventi Lietuvoje per mėnesį.
Mitas
Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė Aurima Švedaitė:
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto SA prezidentas Vytenis Simenas:
Mitas, kad reforma veja studentus iš Lietuvos yra išpūstas. Studentų mūsų universitete tik daugėja. Manau, kad ne reforma yra kalta dėl jaunimo emigracijos. Tai lemia, tarkime, nepasitenkinimas studijų kokybe. Juk pragyvenimas užsienyje vis tiek yra ženkliai didesnis, nei studijų kaina kartu su pragyvenimu Lietuvoje, juolab galimybė nemokamai studijuoti geriausiems studentams yra sudaryta. Kalbant apie medicinos studijas, kainos, kurios yra Lietuvoje, yra žymiai mažesnės nei kitur Europoje. Dėl šios priežasties užsienio studentai kaip tik atvažiuoja studijuoti medicinos ir odontologijos pas mus.
„Vienas didžiausių burbulų, kuriuos išpūtė žiniasklaida tai yra mitas, jog užsienio aukštosiose mokyklose yra studijuoti pigiau nei Lietuvoje. Studijų kainų užsienyje ir Lietuvoje lyginti negalima pirmiausia dėl to, kad ten studijuojantis žmogus daug daugiau išleidžia maisto produktams ir gyvenamajai vietai. Valstybė taikosi ne prie atvykėlių iš kitų šalių, o prie joje gyvenančių žmonių, tad studentui atvykusiam iš Lietuvos ten išgyventi sunku. Juolab, jog atvykusiems iš užsienio studentams ne visose šalyse yra skiriamos stipendijos. Dar reiktų pabrėžti tai, jog daugumai studentų studijos Lietuvoje yra kompensuojamos, o kai kurie iš jų net gauna stipendijas, tad teiginys, jog užsienyje studijuoti yra pigiau nei Lietuvoje, daugeliu atveju yra nepagrįstas“.
2012 03
nr. 4
Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės prezidentas Paulius Baltokas
Žiniasklaidoje nuolat matome burbulus, tad turbūt dauguma pasirodžiusių žinučių buvo mitai ar burbulai, mat atstovaujama tik viena nuomonė arba aprašoma viena problema, nežiūrint į visą paveikslą bendrai. Visgi labiausiai eskaluotas klausimas buvo aukštųjų mokyklų jungimasis. Ar bus sugriautas šis mitas atsakyti turbūt negali niekas, tačiau tikiu, kad reikėtų baigti ruoštis karui ir konkuruoti gerinant studijų kokybę ir požiūrį į studentą.
2014
Kokios specialybės bus reikalingos rytoj? Atsiėmę aukštojo mokslo diplomus, o dažnai dar ir studijuodami, jaunuoliai, ieškodami darbo, praveria verslininkų duris. Apie tai, kokių specialistų, išugdytų Lietuvos aukštosiose mokyklose, lauktų ir kokiu keliu turėtų žengti aukštojo mokslo pertvarka, pasakojo verslininkas, profesionalaus pokerio lošėjas Antanas Guoga ir interneto sprendimų kompanijos „Gaumina“ vadovas Darius Bagdžiūnas.
Komentaras
A.Guoga: palankesnės sąlygos sulaikytų gabų jaunimą Lietuvoje
D. Bagdžiūnas: ugdyti studentus reikia taip, kad dėl jų konkuruotų verslininkai
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad atrinkdamas darbuotojus į savo komandą, didžiausią dėmesį skiriu diplomui“, – teigė A.Guoga.
Interneto sprendimų kompanijos „Gaumina“ vadovo D.Bagdžiūno teigimu, Lietuvos aukštosios mokyklos turėtų ugdyti studentus taip, kad dėl jų konkuruotų verslo atstovai.
Verslininko teigimu, šiuo metu Lietuvoje aukštojo mokslo diplomai yra praradę tikrąją vertę, o studijų kokybė netenkina nei pačių studentų, nei visuomenės. „Sveikintina, kad aukštojo mokslo padėtis Lietuvoje gerėja, tačiau tobulėti dar tikrai yra kur!“, – teigė jis. Anot verslininko, aukštojo mokslo reformos didžiausias dėmesys turėtų būti sutelktas į studijų kokybę ir kokybiškų studijų integraciją į veiklą. Trūksta konkurencijos ir motyvacijos „Akivaizdu, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema modernėja, aktyviai vyksta ne tik studentų, bet ir dėstytojų, mokslininkų mainai su užsienio universitetais, tobulinamos studijų programos, tačiau, manau, kad toks didelis Lietuvos mokymo įstaigų skaičius, universitetų konkurencijos nebuvimas ir studentų motyvacijos trūkumas, vis dar yra labai didelė problema“, – kalbėjo A.Guoga. Verslininkas taip pat atkreipė dėmesį ir į studijuojančiųjų ar ketinančiųjų studijuoti jaunuolių norą grįžti į Lietuvą. „Žiūrint į tai optimistiškai, džiugu, kad įgiję vakarietiškos patirties specialistai grįžta į Lietuvą ir skleidžia patirtį kitoms kartoms. Deja, tokių sugrįžtančių patriotų mažuma“, – esamą situaciją vertino jis. Prarandame galimybę išugdyti specialistus A.Guogos teigimu, išvykstančiųjų į užsienio universitetus gretos galėtų ženkliai sumažėti, jei įgyvendinant studijų reformą pavyktų studentams sudaryti patogesnes studijų sąlygas: nemokamas studijas, įvairias lengvatas, tvarkingus bendrabučius ar protingas sąlygas būsto kreditui. „Juk suprantama, kad išleisdami protingą ir perspektyvų jaunimą studijoms svetur, patys atsisakome galimybės užsiauginti įvairių sričių gabius specialistus“, – susirūpinimą išreiškė verslininkas.
„Visų pirma norėčiau, kad žmonės, baigę universitetus turėtų bazines kompetencijas, reikalingas suaugusiojo žmogaus gyvenime XXI amžiuje: tikslo suvokimą, laiko valdymo svarbos išmanymą, gebėjimą pasidaryti prioritetus, supratimą, kad tavo gerovė priklauso nuo tavo profesionalumo, mokymosi visą gyvenimą idėją ir bazinį mokėjimą tvarkytis su finansais. Taip pat žinotų ir suprastų tarpusavio santykių ir bendravimo modelius“, – darbdavio lūkesčius dėstė D.Bagdžiūnas.
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė Perspektyviais, anot viceministrės, galėtų būti laikomi gamtos ir technikos mokslai. „Kiek žinau, tarkime, Vilniaus universitetas yra su viena stambia inovatyvia įmone sudaręs sutartį dėl magistrantų rengimo. Konsultuodamasis pertvarko biomokslų magistro studijas. Esu girdėjusi apie panašaus bendradarbiavimo atvejus Kauno technologijos universitete“, – teigė N.Putinaitė. Pasak viceministrės, toks aukštosios mokyklos ir verslo bendradarbiavimas naudingas – mat dar studijuodami jaunuoliai įgauna darbo patirties, o baigę studijas, net įsteigia savo įmones.
Pasak kompanijos vadovo, visi šie įgūdžiai yra reikalingi, nepriklausomai nuo pasirinktos profesijos ar techninių žinių. Be šių pagrindinių kompetencijų yra daug sunkiau pasiekti karjeros aukštumas.
Viceministrės teigimu, socialinių mokslų taip pat negalima laikyti neperspektyviais. Tačiau į juos stojančiųjų yra kur kas daugiau, todėl norint atrasti savo nišą, prireiks kūrybiškumo ir pastangų.
Darbo rinkoje pokyčių nemato
Anot viceministrės, ateities sėkmė priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai.
Vertindamas aukštojo mokslo reformos pirminius lūkesčius ir atliktus darbus, D.Bagdžiūnas teigė kol kas nematantis akivaizdžių pokyčių darbo rinkoje. „Aš, kaip verslo atstovas, kol kas niekaip to nepajutau. Samdydami specialistus nejaučiame skirtumo“, – sakė interneto sprendimų kompanijos „Gaumina“ vadovas. Lietuva turi apsispręsti, kaip konkuruos pasaulyje Pasak vadovo, aukštojo mokslo reforma turėtų žengti šalies aiškių prioritetų globalioje rinkoje nustatymo link. „Vienai sričiai turime atiduoti prioritetą ir tada visa šalies politika judėti ta kryptimi. Tada, jei būsime pakankamai atkaklūs ir nuoseklūs, galbūt per 10–20 metų prasimušime į lyderiaujančių toje srityje šalių TOP 10“, – svarstė D.
2015
„Negalime turėti iliuzijų, kad žemėlapis (šiuo metu sudarinėjamas Specialistų kvalifikacijų žemėlapis pagal ūkio sektorius 2011–2016 m., leisiantis prognozuoti ateityje reikalingų specialistų skaičių, taip pat padėsiantis studentams įvertinti ateities perspektyvas bei galimybes dirbti – aut.) nurodys, į kurią specialybę stoti verta, o į kurią ne. Negalime pasakyti žmogui, ar baigęs tam tikrą specialybę gaus darbą, ar ne. Labai daug kas priklauso nuo paties žmogaus, jo angažavimosi tam tikrai specialybei“, – kalbėjo N.Putinaitė, pridurdama, kad darbdaviai, priimdami dirbti naujus specialistus, atsižvelgia ne tik į diplomą, bet ir į kitas turimas kompetencijas, tokias kaip, tarkime, kritinis mąstymas ar gebėjimas bendrauti.
2016
Studentas iš Kolumbijos: Kolumbijos sostinės Bogotos kaitrią saulę studentas Davidas Florezas iškeitė į Lietuvą. Tėvynėje nebaigęs inžinerijos studijų vaikinas atvyko mokytis į Vilnių. Šiuo metu jis – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pirmakursis. Architektūrą studijuojantis kolumbietis teigia esantis patenkintas savo pasirinkimu ir studijas Lietuvoje vertinantis teigiamai. tirtis, mėgstu pažinti naujas kultūras. Ką prieš atvykdamas buvai girdėjęs apie Lietuvą?
Kodėl pasirinkai Lietuvą? Aš pasirinkau Lietuvą, nes čia galėjau rinktis architektūros bakalauro programą anglų kalba. Paprastai kitos šalys siūlo studijas gimtąja kalba, kaip kad vokiečių – Vokietijoje ar prancūzų – Prancūzijoje. Jei sąžiningai, aš neaptikau nieko patrauklaus, ką galėčiau rinktis studijuoti Jungtinėje Karalystėje. Be to, Lietuvoje studijuoti nėra brangu. Galiausiai tiesiog norėjau „paragauti“ kažko nauja. Dievinu naujas pa-
Girdėjau, kad tai – maža, šalta, pigi (ne neigiama prasme) šalis, priklausanti Europos sąjungai. Taip pat žinojau, kad Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Nedaug, bet pagrindinius faktus žinojau ir to man pakako. Visa kita tikėjausi atrasti jau atvykęs į šalį. Nekankino baimės, kad studijos ir šalis, apie kurią žinojai tik pagrindinius faktus, nepateisins Tavo lūkesčių? Žinoma, kad kankino. Visų pirma bijojau tokiam ilgam laikui palikti savo šeimą. Truputį gąsdino nežinomybė, į kurią iškeliauju – juk apie šalį žinojau ti-
krai mažai. Be to, bijojau, kad mano šalyje Lietuvoje įgytas diplomas negalios, bet pasidomėjau – man patvirtino, kad jis Kolumbijoje pripažįstamas. Kaip vertini studijas Lietuvoje? Jeigu kalbame apie kokybę, aš sakyčiau, kad vertinu gerai. Galbūt ne geriausia, kas, kaip man žinoma, gali būti studijuojant architektūrą, bet tikrai tai – geros studijos. Be to, esu tikras, kad šios studijos man bus naudingos. Kuo studijos čia skiriasi nuo mokslų Kolumbijoje? Kolumbijoje skiriasi sistema. Pavyzdžiui, mokyklose mokomės 11 metų, lietuviai – 12. Man atrodo, kad Kolumbijoje suteikiama daugiau laisvės pasirinkti dalykus, kuriuos nori studijuoti aukštojoje mokyklo-
Klausimėlis: kas yra aukštojo mokslo reforma? Aukštojo mokslo reforma – tai... Greičiausiai kiekvienas šį sakinį pabaigtų savaip. Kokia asociacija ar pirma mintis spontaniškai „šauna“ į galvą išgirdus šiuos tris žodžius klausiame Seimo frakcijų seniūnių.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma: „Tai – atsakomybės už studijų kokybę įtvirtinimas“ „Reforma įtvirtino akademinių bendruomenių ir aukštųjų mokyklų atvirumą visuomenei, jų atskaitingumą ir atsakomybę už studijų kokybę“.
2018
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius: „Tai – gera viešųjų ryšių akcija“ „Aukštojo mokslo reforma – tai gera viešųjų ryšių akcija. Iš pradžių buvo teigiama, kad reforma sumanyta pagerinti aukštojo mokslo kokybę, todėl reikia keisti valdymą ir finansavimą, o realybėje – „pasitvarkyti“ su aukštosiomis mokyklomis taip, kad jas valdytų ministrui lojalūs vadovai, o valstybės biudžeto lėšas gautų ir privačios mokyklos“.
je, Lietuvoje griežčiau turi sekti jau sudarytas programas. Yra ir panašumų. Pavyzdžiui, tiek čia, tiek Kolumbijoje vyksta teorinės paskaitos ir seminarai mažesnėmis grupelėmis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Algis Kašėta: „Tai – viltis „protų“ koncentracijai Tėvynėje“
Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis: „Tai – nesubrendusio žmogaus nerealios svajonės“
„Aukštojo mokslo reforma – tai išsivadavimas iš ilgus metus trukusio sąstingio, jaunimo pagrindas platesnėms perspektyvoms ir pranašumo siekis mus supančioje globalioje mokslo ir studijų aplinkoje. Reformos suteiktas impulsas yra ne tik prielaida, bet ir paskata rastis kokybiškoms studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Visapusiškai įgyvendinta stojančiojo laisvė riktis studijas suteikia viltį „protų“ koncentracijai Tėvynėje“.
„Aukštojo mokslo reformos pradžioje premjeras Andrius Kubilius skelbė, kad per dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės metų aukštojo mokslo srityje nieko pozityvaus nepadaryta, ir deklaravo, kad naujoji reforma iš esmės pagerins studijas ir jų kokybė priartės prie Vakarų valstybių, tačiau šie pasipūtusio premjero žodžiai šiandien atrodo, švelniai tariant, nesubrendusio žmogaus nerealiomis svajonėmis, kurias įgyvendinti sunaudoja daugiau kaip 300 milijonų litų“.
Kokį įspūdį susidarei apie Lietuvos studentus? Bent jau mano kolegos nori kažko išmokti, jie labai daug mokosi. Galbūt tik žmonės, kuriuos aš sutikau, yra tokie darboholikai. Čia visi man draugiški. Į mane žiūri kaip į užsienietį, todėl visiems įdomu su manim paplepėti. Man patinka mano bendrakursiai, jie visi mielai man padeda, jaučiu jų palaikymą. Ką planuoji veikti baigęs studijas Vilniuje? Norėčiau keliauti į kitą šalį ir ten įgyti magistro laipsnį. Tačiau, kaip sakoma, pagyvensime, pamatysime.
Leidinį sudarė: Žydrūnė Domarkaitė, Kristina Aksamitaitė, Eglė Buitvydaitė Nuotraukų aut.: Vytautas Valentinavičius, Donatas Kriukas, E.Levin | Bernardinai.lt, Kęstutis Vanagas/fotobankas.lt, Andrius Ufartas/fotobankas.lt, Karolis Kavolėlis/fotobankas.lt, Tomas Lukšys/fotobankas.lt, Andrius Ufartas/fotobankas.lt, Šarūnas Mažeika/fotobankas.lt, Martynas Kundrotas, lsdp.lt.
Dizainą sukūrė:
„Cechas.Com“ - Aliaus Levinsko kūrybinės dizaino ir reklamos dirbtuvės
2020