1|Page
ĮŽANGA
Miesto tyrimai. Viešumo patirtys KULTŪROS RAIŠKA IR MAINAI DISKUSIJOS ATASKAITA 2013m. BIRŽELIO 25d.
Tai diskusijos ataskaita. Diskusijoje dalyvavo įvairūs skirtingų paţiūrų besilaikantys ţmonės. Svarstyti buvo iškelti trys pagrindiniai klausimai: kokių formų kultūros raišką ir mainus stebime vietos lygmeniu; kokių tikslų siekiama šiomis kultūros raiškos ir mainų formomis; kaip šios kultūros raiškos ir mainų formos gali tapti tvaresnės, paveikesnės ir plačiau pasklisti. Diskusijoms skirtame renginyje neišvengiamai buvo keičiamasi ir su šiais klausimais susijusiomis, ir su jais nesusijusiomis, ir platesnę perspektyvą apimančiomis nuomonėmis. Toliau pateikiama nevarţomą šio keitimosi mintimis pobūdį atspindinti svarstytų dalykų santrauka. KULTŪROS RAIŠKOS IR MAINŲ FORMOS
Pirmas minčių rinkinys Vietos lygmuo svarbus kultūrai ir kultūros kūrimui. Šančiuose yra nemaţai apleistų statinių. Vaikai gali palikti savo dviračius, nes apiplėšimų pasitaiko labai retai. Yra daug dailininkų dirbtuvių. Tai postmilitaristinė bendruomenė. Skirtingų kartų ţmonės palaiko ryšius. Prieš ketverius metus Šančiai buvo saugiausias rajonas, tačiau dabar vienas menininkas atvykęs į Šančius jaučiasi neuţtikrintai: „Atmosfera keista, taigi stengiuosi nepaklysti“. Jaunimą sunku sudominti savo istorija. Mokykloje įsteigtas muziejus, tačiau jie jį vadina kaţkaip kitaip. Vietos istorija įtraukta į mokymo programą.
2|Page
Šančiuose – daugybė tvorų. Jomis uţtveriama privati erdvė. Tačiau jos taip pat atviros ir atlieka kitas funkcijas. Suprantama, kad prie tvoros priėjęs ţmogus nori bendrauti. Tradicijos gerbiamos, kartais intuityviai. Jos gyvuoja ciklais. Taip gyvuoja ir kalba. Pavyzdţiui, mada kalbėti rusiškai uţeina ir praeina. Antras minčių rinkinys Ar galime vartoti kitą ţodį, ne tik „kultūra“? Ar galime kalbėti ne apie kultūrą, o apie kūrybiškumą kasdieniame gyvenime arba bendruomenių buvimo būdus? Dėl šios sąvokos kyla keblumų. Ką reiškia „vietinis“? Ar susitelkti tik į vieną vietos tašką – paternalistinis poţiūris? Ar skirstyti miestą kultūros zonomis – gera mintis? Tam tikrose miesto dalyse iš tikrųjų reikia aktyvesnio kišimosi, nei kitur. Ar kaimiška Šančių dvasia šiek tiek romantinama? Galbūt vertėtų kalbėti ne apie vieną monolitišką, bet apie daugelį bendruomenių? Vietos kultūros raiškai išteklių neskiriama. Neinstitucinė kultūra laikosi dėl savanoriškos veiklos ir entuziazmo. Ar vietos kultūros sampratoje galime išlaikyti dvilypumą ir antagonizmą? Tai nėra tik šlovinimo objektas. Ar kalbame apie tapatybę? Tapatybė yra tai, kuo vieni ţmonės skiriasi nuo kitų. Svarbu nemėginti įtvirtinti tapatybės. „Kultūra susijusi su tapatybės kūrimu, o tapatybė – su išankstinių nuostatų formavimu.“ Ar kultūra susijusi su išankstinių nuostatų formavimu? Ar to siekiame?
Trečias minčių rinkinys Kontekstas turi įtakos. Šančių kontekstas yra sudalytos teritorijos. Tai matyti iš rajono istorijos, architektūros ir klasių pasidalijimo (darbininkai ir neseniai atsikraustę nauji turtingesni gyventojai). Religija įsismelkusi visur. Šančiuose įsikūrę daug įvairių baţnyčių. Jos pritraukia nemaţai atsidavusių parapijiečių. Toks kontekstas kultūros raiškai ir mainams palankus, nes rajonas funkcionuoja, o ţmonės juo didţiuojasi. Tačiau kultūros raišką ir mainus neigiamai veikia tai, kad teritorijoje nevystomi projektai. Dėl vietų bendruomenės centrams problemų nekyla. Nauji centrai gali būti ir yra steigiami. Ţmonėms tereikia teikti paraiškas, burti grupes ir tapti juridiniu asmeniu. Ketvirtas minčių rinkinys Šančiuose esama įvairių įstaigų. Kultūra reiškiasi tose įstaigose. Uţ kultūros raišką atsakingos įstaigos, o piliečiai savo nuomonės pareikšti negali. Kad pagerintų vietos kultūrinį gyvenimą, įstaigos galėtų bendradarbiauti. Rengiant renginius su jomis galėtų dirbti ir bendradarbiauti nuo savivaldybės nepriklausomas koordinatorius. Renginius rengia nemaţai organizacijų: biblioteka, mokykla, specialių poreikių turinčių ţmonių centras, moterų centras ir kt. Bibliotekoje rengiamos parodos, skaitomi literatūros kūriniai, vyksta menų dirbtuvės ir imamasi kitų iniciatyvų, be to, organizuojami specialūs metinių švenčių (pvz., Nepriklausomybės dienos, Motinos dienos, pavasario) renginiai. Kultūra
3|Page
– ne vien renginiai. Rajone gyvenantys romai ir rusai turi savų kultūros raiškos formų. Yra galimybių sustiprinti kultūros raišką. Čia apsigyvenantys itin išsilavinę ţmonės organizuoja renginius ir didina rajono ţinomumą. Čia keliasi ir menininkai. Gyventojams šventės įdomios. Jau esama renginius organizuojančių įstaigų. Į tokią veiklą galėtų įsitraukti ir kupinas entuziazmo jaunimas. Viena iš kliūčių – lėšų stygius. Siekiant gauti finansavimą, būtų galima parengti ir rajonui pateikti strateginį kultūrinės veiklos planą. Sunkumų kyla ir dėl lyderių trūkumo. Penktas minčių rinkinys Istorinis Šančių rajonas turi išskirtinių ypatybių. Esama savitos Šančių tarmės ir vietos bendruomenės suteiktomis reikšmėmis vartojamų ţodţių. Tokie ţargoniniais laikomi ţodţiai kilę iš lietuvių, lenkų, rusų ar kitų kalbų. Šančių ţargonas oficialiai pripaţįstamas viena iš 150 Lietuvos ţargono atmainų. Šio rajono paveldas gana išskirtinis netgi Kaune, nes ţmonės save vadina šančiovskais arba šančiškiais. Rajono paveldas – pramonės objektai, sportas ir ţymūs ţmonės. Kas kuria pasakojimą apie Šančius? Kas yra pagrindiniai veikėjai? Nėra kultūros vystymą rajone remiančių įstaigų, ypač susijusių su susitikimo vieta, taip pat nepakanka sąlygų sportuoti. Kaip būtų galima veiksmingiausiai suderinti įstaigų ir asmenų dalyvavimą? Šeštas minčių rinkinys Šančiai nėra bendruomenė, jie sudaryti iš individų. Ţmonės
nepaţįsta savo kaimynų. Nėra kur eiti. Jaunimui čia nėra ką veikti. Vyksta nedaug viešų renginių. Trūksta erdvės. Šančiuose yra maţų bendruomenių. Jos bendradarbiauja per baţnyčią. Ar čia nėra kultūros, ar nesama kultūros raiškos? Tam trūksta valios ir nėra infrastruktūros. Jei būtų erdvė, ar ţmones ja naudotųsi? Tai priklausytų nuo siūlomos veiklos. KULTŪROS RAIŠKOS IR MAINŲ TIKSLAS
Pirmas minčių rinkinys Kultūros raiška – tai bendravimo priemonė. Esama poreikio bendrauti. Esama skirtingų bendravimo stilių. Kultūra – priemonė paţinti vieniems kitus. Toleruojame vieni kitus ir švenčiame. Įvairiose vietose vyksta susibūrimai. Ţmonės randa sąsajas. Vyksta ţmones sutelkiančios šventės. Pasitraukus kariuomenei, atsikraustė daug įvairių ţmonių. Ţmonės turi prisitaikyti prie besikeičiančios demografinės padėties. Įvairovė skatina toleranciją. Kai kuriuose projektuose sprendţiami integracijos klausimai. Tolerancija ir bendravimas reiškiasi mokyklose. Iš mokinių nesityčiojama dėl to, kad jie iš skirtingų rajonų. Baţnyčia yra kultūros forma. Įvairioms grupėms esama skirtingų baţnyčių. Šnekant apie baţnyčią, nereikėtų kalbėti vien apie pagyvenusius ţmones. Sportą turėtume laikyti pirmuoju ţingsniu siekiant kultūros raiškos.
4|Page
Antras minčių rinkinys Dėl kultūros raiškos bendruomenės grupės gali būti geriau matomos vienos kitų. Tai gali suburti ţmones. Taip gali kilti pozityvių minčių apie konkrečią vietą. Tai susiję su bendravimu, o bendravimas viešoje erdvėje – proga patirti tikrovę. Socialinė veikla – it minų laukas. Gali būti, kad dėl tokios veiklos ši vieta taptų vidurinės klasės gyvenamuoju rajonu. Tačiau galbūt dėl to susiformuotų atsparumas. Socialinė komunikacija daţnai susijusi su konfliktais ir nesutarimais. Ar tam yra galimybių? Veiklos tyrimai turi būti inicijuojami ţmonių, o ne primetami iš šalies. Trečias minčių rinkinys Kultūra turi toliau vykdyti savo pašaukimą – skatinti ţmones būti kartu, nes kultūra turi būti kuriama drauge su kitais, o ne pavieniui. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pavojus kyla kūrybinei, o ne vartotojiškai kultūrai. Būtina neuţmiršti, kad kultūra visų pirma yra susijusi su kasdieniu gyvenimu. Ketvirtas minčių rinkinys Kultūros raišką ir mainus būtų galima aktyvinti dialogu. Šiuo metu dialogas nevyksta. Reikia bendros erdvės, kurioje strategiškai mąstantys ir viziją bei idėjų turintys ţmonės galėtų kalbėtis. Reikėtų pasistengti, kad kultūra pasiektų vietas, kuriose jos nėra. Įstaigų, asociacijų ir mokyklų patalpose įgyvendinamos kultūrinės iniciatyvos. Tokios iniciatyvos galėtų būti vykdomos ir rezultatai demonstruojami gatvėse ir kitose atvirose erdvėse, kur ţmonės tai pamatytų.
Šančiuose reikia daugiau erdvių, kad į kultūrines iniciatyvas įsitrauktų daugiau ţmonių. Galima panaudoti parką ir pakrantę, taip pat tuščius pastatus (pvz., gamyklas). Kita erdvė galėtų būti bendruomenės namai. Kultūra padeda skatinti kūrybiškumą ir švietimą, spręsti psichologines problemas ir pasiekti, kad ţmonės nesijaustų atskirti. Penktas minčių rinkinys Bet koks vietos bendruomenės vertinimas vieniems ţmonėms naudingas, kitiems – ne. Paveikiame diskurse apie šį rajoną ir jo gamybinės bei sportinės veiklos sėkmę moteriškojo prado nėra. Koks moterų vaidmuo tame istoriniame vertinime? Moterų vaidmuo Šančiuose nėra ignoruojamas, tačiau rajone, kurio rašytinė istorija buvo grindţiama sportu ir kariuomene, apibrėţti jo ypatybes nelengva. Ir sportinis, ir karinis diskursas remiasi fizine jėga ir varţymusi, be to, šia veikla daugiausia uţsiėmė vyrai. Vis dėlto visuotinai pritarta, kad moterų indėlis rajonui buvo nepaprastai naudingas. Lygiagrečiai svarstyta, kiek ţmonės, dirbdami bendruomenėje, pasitiki vieni kitais. Kalbėjomės apie bendruomenę ir apie tai, kad bendruomenės ekologija turi būti kuriama vietoje – nėra vieno visiems tinkamo sprendimo. Kiek bendruomenės lygmeniu dirbantys ţmonės pasitiki vieni kitais, yra svarbu. Kita vertus, būtina pripaţinti ir tai, kad ţmonės labai nerimauja dėl ateities, uţimtumo, kitos krizės.
5|Page
Laviruodami tarp pasitikėjimo ir nerimo, ţmonės turi jaustis galintys imtis iniciatyvos ir nepasiduoti. Lietuviai yra uţdaresni ir santūresni uţ, pavyzdţiui, savo kaimynus rusus. Dėl to uţsieniečiai juos daţnai supranta neteisingai. Galbūt kaip tik dėl šios prieţasties privati ir vieša erdvė yra būtent taip atskirta. Šeštas minčių rinkinys Ar kultūros tikslas – suburti bendruomenę? Kultūra vienija ţmones ir apima dalijimąsi ţiniomis ir patirtimi. Ji susijusi su šaknimis ir vieta. Kultūra suteikia jėgų priešintis. Kultūros raiška yra politinė raiška – kalbėjimas viešumoje. Siekiant skatinti demokratėjimą ir kurti geresnę ateitį, svarbu dirbti su vietos ir individualia atmintimi. Uţuot laukus pokyčių, iniciatyvos reikėtų imtis patiems. Sprendimas glūdi ne vartojime, o kolektyvinėje nuosavybėje. Menas ir kultūra padeda stabtelėjus pailsėti, uţmegzti prasmingus ryšius ir suteikia laiko pabūti kitokiems. Pačių inicijuotos veiklos pavyzdys – vietos mergaičių grupė. Jos kartu eina į istorines ekskursijas po rajoną ir pasakoja viena kitai apie įvairias vietas. KULTŪROS RAIŠKOS IR MAINŲ ATEITIS
Pirmas minčių rinkinys Ar Šančiuose reikia festivalio? Ar yra visas skirtingas kultūros raiškos formas galintis apimti festivalis? Didelių festivalių organizavimas mums kelia šiurpą. Turėtų būti kultūriniams renginiams skirta teisinė sistema. Turėtų būti tokius renginius organizuoti padedantis ţmogus. Ţmonių, galinčių
imtis atsakomybės atverti viešąsias erdves, trūksta. Turime atpaţinti lyderius. Jie svarbūs, kad suaktyvintų kultūrą ir palaikytų veiklą. Antras minčių rinkinys Menininkų inicijuojama veikla gali būti tvari, tik jei išvystytas vietos lygmens vadovavimas. Reikėtų siekti, kad veikla būtų tęstinė. Būtina atsiţvelgti į bendruomenės vystymą. Kas nutinka menininkams išvykus? Ar gali likti kaţkas naudingo? Vienas iš rezultatų – jaunimo įkvėpimas kaţko imtis. Tvarumui uţtikrinti svarbi atmintis – svarbu prisiminti, kas veikia, o kas ne. Kaune galima gauti lėšų kultūrinei veiklai, tačiau daug vietos grupių savo veiklos kultūra nelaiko. Kultūriniai projektai taip pat padeda skatinti bendruomenę ir yra bendravimo priemonė. Kultūra nėra raiška. Kultūros praktika – metaforos ar ţenklai, kuriais kuriamos prasmės. Tam mums reikia priemonių. Trečias minčių rinkinys Įvairius visuomenės atstovus sutelkiančių įstaigų esama, tačiau su bendruomenėmis jos nedirba. Būtina skatinti naujus sambūrius. Turi būti prieinamos naujos vietos. Reikia organizuoti naujus renginius ir kurti naujus ritualus. Yra nemaţai senų švenčių, kuriose turi būti gausiau dalyvaujama, kad būtų atkurtas jų prestiţas. Ateitis gali atrodyti niūri. Konfliktų kyla. Tačiau dėl naujų bendravimo formų („Facebook“ ir kt.) ţmonės ima plačiau suvokti vienas kitą ir visą bendruomenę.
6|Page
Naujos bendruomenės turi būti kuriamos iš apačios, o ne institucijų iš viršaus. Vis dėlto aplink maţai lyderių ar iniciatyvių ţmonių. Jei bendruomenes susiburti gali paskatinti nostalgija, kodėl gi nepanaudojus jos kaip pagrindo? Ketvirtas minčių rinkinys Šančiai gali tapti kultūriškai turtinga vieta. Reikėtų uţtikrinti įvairių lygių bendravimą: įstaigų tarpusavyje ir įstaigų su bendruomenėmis. Reikia skatinti iniciatyvas. Tam turi būti skiriama lėšų. Taip pat reikėtų ieškoti naujų renginių populiarinimo būdų ir jais naudotis (pvz., socialine ţiniasklaida). Kultūra gali būti vietinė. Turėtume pritraukti paprastai miesto centre vykdomas iniciatyvas, kad jas pamatytų negalintys kitur nuvykti vietos gyventojai. Penktas minčių rinkinys Nauja praktika ir veikla turi būti atvira ateičiai ir naujoms idėjoms. Šiuo atţvilgiu taip pat svarbu ne ištrinti praeitį, bet įkvėpti jai gyvybės iš dabarties. Atminties disciplina ir praktika neturi būti neegzistavusios praeities arba šį laiką ir vietą perţengiančios ateities nostalgija. Šio rajono ateitis galėtų būti kuriama remiantis moteriškuoju pradu ir ne fizine jėga ar varţymusi grindţiama veikla. Reikia naujo ţodyno ir atitinkamos kalbos, kuria netgi būtų rizikuojama iš naujo apibrėţti kultūrą. Ar Šančiai atsikuria remdamiesi istorija, ar šis rajonas atverčia naują tuščią lapą? Reikia rasti būdų pasiekti, kad organizacijos atkreiptų dėmesį viena
į kitą ir rastų vietos ir laiko, kad ir koks įtemptas būtų jų tvarkaraštis. Šeštas minčių rinkinys Asmenys ir vietos valdţios institucijos turėtų imtis atsakomybės. Praverstų vietos pranešimams apie įvairią veiklą skirta skelbimų lenta. Būtų svarbu turėti viešąją erdvę arba viešiems susitikimams skirtą pastatą. Ateityje būtų galima pradėti kalbėti apie prisiminimus ir juos uţrašyti. Tai būtų svarbu, nes prisiminimai – privatūs praeities tyrimai. Istorija virtusi praeitis oficialiai įrėminama. Esama istoriškai uţgniauţtų klausimų, pvz., buvusios sinagogos vietoje dabar veikia kepykla. ORGANIZATORIAI „Blue Drum“ (Airija) – Šeimos paramos agentūros (finansuojama speciali bendruomenių meno įstaiga, skatinanti bendruomenių inicijuojamą meną teikdama paramą šeimoms www.bluedrum.ie „Community Arts Partnership“ (Šiaurės Airija) siekia palaikyti bendruomenių menus, galinčius teigiamai pakeisti visuomenę www.commartspartner.org Kauno bienalė (Lietuva) – pasaulinis šiuolaikinio meno renginys, kuriame tekstilės menas tampa tarpdalykės meno praktikos priemone www.biennial.lt ATSIŠAUKIMAS Šis atsišaukimas parengtas „Miesto tyrimų“ svarstomajam pokalbiui. Pokalbis vyko Belfaste, Šiaurės Airijoje, 2013 m. vasario 20 ir 21 d. Miesto tyrėjai: f marquespenteado (Brazilija),
7|Page
F. Woods (Airija), J. van Heeswijk (Nyderlandai), J. Mulloy (Airija), M. J. Jacob (JAV), N. Crowley (Airija), N. O'Baoill (Airija), S. Bosch (Šiaurės Airija) ir „Vagabond Reviews“ (Airija).
This communication reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.