Page 1

SKANUS IR DŽIAUGSMINGAS GYVENIMAS Specialus priedas:

LIETUVOS ŠIMTMETIS – NE MINĖK, O ŠVĘSK!

2018 m. žiema, Nr. 15

46

Geriausi šimtmečio

receptai

ŠVENTINIAI

VASARIO 16-OSIOS

PUSRYČIAI SU:

Ingrida Šimonyte Arnoldu Pranckevičiumi Edita Mildažyte prof. Liudu Mažyliu SMETONIŠKOS VIRTUVĖS ATRADIMAI IR TARPUKARIO ŠEIMININKIŲ IŠMINTIS Mažoji blynų enciklopedija 6 šildančios vakarienės

Kazio Bradūno anūkė Elena:

„KULTŪRA YRA TAI, APIE KĄ ŠEIMA KALBASI PRIE STALO“ GERIAUSI LIETUVOS ŠEFAI GAMINA LIETUVAI

BeBeBe mityba:

atsisakome cukraus, glitimo ar mėsos

Z KARTOS TĖVAI

Dovana kiekvienam

Saldumynai iš vaikystės prisiminimų

ės“ „Beatos virtuv dorius! 2018 m. kalen


Pasakoju jums ne ruginio meduolio ar suktinukų (kaip juos pagaminti, ieškokite žurnale), o gero gyvenimo receptą. Būkite tikri – kaip ir visi kiti receptai, šis yra mano išbandytas ir paragautas. Negalėčiau siūlyti to, apie ką tik skaičiau žurnale ir savo rankomis nepajutau, pati nepaskanavau. Taigi, gero ir laimingo gyvenimo receptas...

4

Nustokite piktai kritikuoti savo šalį ir spinduliuoti blogus jausmus. Taip, ir jūs, kurie esate užsieniuose, ir jūs, kurie gyvenate čia, Lietuvoje. Gyvenau užsienyje ir žinau tą jausmą – „kas aš ir kur aš“. Esu ten sutikusi daugybę lietuvių: vieni svetur gimė ir užaugo, bet puikiai kalba lietuviškai ir moka daugiau liaudies dainų nei likusieji gimtinėje, kiti išvyko būdami šešiolikos arba tik kokius penktus metus Anglijoje gyvena. Kad ir kur būtumėte – jei norite tvirtai jausti žemę po kojomis, reikia mylėti savo šalį ir nuoširdžiai ja džiaugtis. Barate ir koneveikiate savo šalį? Vadinasi, jūsų paties širdyje tamsu, pilka ir neįdomu. Galite matyti trūkumus, galite stengtis, kad būtų geriau, bet širdyje turi gyventi tas teigiamas, džiugesio kupinas jausmas savo tėvynei. Jei tas pojūtis šiandien dar nekoks, pasistenkime, kad rytoj jis būtų lengvesnis ir gražesnis.


Žinote klišę – jei suaugęs žmogus turi kokių nors psichologinių problemų, šaknų ieškoma vaikystėje arba santykiuose su tėvais. Taigi jei jūsų pačių santykis su sava žeme yra neutralus arba teigiamas, jums tikrai gyvenime viskas gerai. Jei komplikuotas, jūs savo krašto nekenčiate, prieš jį burnojate ir jį niekinate – greičiausiai esate nelabai laimingas žmogus. Tai mano teorija, daugybę kartų pasitvirtinusi. Ar žinote, kas gerina santykius? Buvimas kartu ir bendros šventės, geriausių savybių pastebėjimas ir išryškinimas, komplimentai ir tikras dėkingumas. Aš visada buvau ir būsiu savo šalies gerbėja ir niekas iš manęs Lietuvos neatims. Esu labai lanksti ir lengvai prie visko prisitaikau. Gyvendama Anglijoje gerai ten jaučiausi ir dabar pasiilgstu tos šalies, nes ji man kaip antra tėvynė ir šeima. Juk gali savo uošvius

ar įtėvius pamilti taip, kad jie tau taptų it savi tėvai. Kai su savo tarptautine šeima prieš beveik penkerius metus grįžau gyventi į Lietuvą, mane apėmė panašus į įsimylėjimą jausmas. Taip, tokią stiprią euforiją jutau gyvendama čia, savo gimtoje šalyje. Taip, turime trūkumų, kai kurie dalykai man kartais nepatinka. Bet niekas niekada nenustelbs to vieno didelio Lietuvos keliamo nepakartojamo jausmo. Net jei Vasario 16-ąją nestovėsiu prie Signatarų namų ir prof. Vytauto Landsbergio kalbos klausysiuosi per televiziją ar radiją, tą dieną mano širdyje sproginės laimės fejerverkai. Šimtasis modernios Lietuvos gimtadienis yra svarbus kiekvienam iš mūsų. Jei nenorite tos dienos švęsti vardan Lietuvos, darykite tai dėl savęs.

5


AUTORĖ IR KŪRYBOS VADOVĖ

© Beata Nicholson © UAB „Beatos virtuvė“ PROJEKTO IR MENO VADOVĖ

Laura Kalvelytė-Murinienė REDAKTORĖ

Gabjota Alūzaitė TEKSTŲ AUTORIAI:

Beata Nicholson Laisvė Radzevičienė Rūta Augustinavičiūtė Anna Vanagė Vilma Janulytė Ieva Pikžirnytė Agnė Žemaitytė Gabjota Alūzaitė MAISTO REDAKTORĖS:

Beata Nicholson Ieva Pikžirnytė Rūta Augustinavičiūtė FOTOGRAFAI:

Dovilė Jakštaitė Judita Kuniskytė Linas Žukauskas Tomas Viršilas KALBOS REDAKTORĖ

Jūratė Šamelienė DIZAINAS:

Živilė Adomaitytė Rasa Vaitkunskaitė

Valstybės šventes reikia švęsti, o ne minėti

22

Prie stalo su tūlu lietuviu. 1932 m. Kaunas

REKLAMA

Vilma Janulytė vilma@beatosvirtuve.lt ASISTENTĖS:

8

14

Šventiniai Vasario 16-osios pusryčiai

Ugnė Aukštakalnytė Inga Matevičiūtė LEIDĖJAS

© UAB „Beatos virtuvė“ Gedimino pr. 27 LT-01104, Vilnius redakcija@beatosvirtuve.lt, www.beatosvirtuve.lt BeatosVirtuve SPAUSDINO

UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ Gedimino pr. 12A, Vilnius 2018 m. žiema, Nr. 15 ISSN 2351-6747 VIRŠELYJE

Dovilės Jakštaitės nuotrauka Postprodukcija Kristinos Kekės Tiražas 20 000 egz. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

48

Dr. NORBERTAS ČERNIAUSKAS: Ar egzistuoja lietuvių virtuvė?


Rece�ta�

126 Berniukai karo nežaidžia

VĖLYVIEJI VASARIO 16-OSIOS PUSRYČIAI

17 Salotos su perlinėmis kruopomis ir burokėliais 18 Pikantiškas kišas su rūkytu sūriu ir šonine 19 Pyragėliai su varškės kremu 19 Ruginis meduolis 19 Sumuštiniai su rūkytu karpiu, burokėlių ir krienų paštetu

RETRO PATIEKALAI 36 38 39 40 42

104

Maistas kaip vaistas: ką valgyti žiemą?

Pupelių sriuba Uzarų kepsnys Morkų ir pastarnokų košė Žuvies mišrainė Vafliniai rageliai su bezė

POPULIARIAUSI MŪSŲ SALDUMYNAI 44 45 46 47

Vaniliniai obuolių zefyriukai Meduoliniai grybukai Kuršėnų vyniotinis Varškės skarelės su obuoliais

SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMAS

54 Napoleonas 56 Jautienos suktinukai – lietuviški zrazai 58 Sava ir truputį nauja baltoji mišrainė 60 Kepti bulviniai ežiukai su varškės ir peletrūnų padažu

ŠEFO PATIEKALAS LIETUVAI

64 Mato Paulino patiekalas Lietuvai 68 Tomo Ragausko patiekalas Lietuvai 73 Irenos Čereškienės ir Monikos Čereškaitės patiekalas Lietuvai

83

RETAS SVEČIAS

76 Saldi persimonų duona 77 Salotos su halumiu ir persimonais

MAŽOJI BLYNŲ ENCIKLOPEDIJA

79 Grikių miltų širdelės su migdolais 80 Viso grūdo ruginių miltų blynai su šonine 81 Viso grūdo speltų miltų blyneliai su lašiša 82 Purūs blyneliai su viso grūdo avižiniais miltais

BEBEBE – SPECIALIOJI MITYBA

85 Šokoladinis burokėlių pyragas be glitimo 87 Persiška spindulinių pupuolių sriuba su mėtomis ir česnakiniu sezamų pastos padažu 89 Vištienos pjausniai su grybais

KALAKUTO KRŪTINĖLĖ: KITAIP IR NENUOBODŽIAI

90 Plėšoma kalakutiena įdaryti batatai 91 Tagliatelle makaronai su miško grybais ir kepta kalakuto krūtinėle

SEZONINIS INGREDIENTAS

93 Kepta antiena su raugintais kopūstais pagal Ingridą Šimonytę 94 Vegetariški balandėliai, troškinti su raugintais kopūstais ir obuoliais 95 Pyragas su raugintais kopūstais ir miško grybais

ŽIEMOS VAKARIENĖS

96 Prancūziška svogūnų sriuba 97 Baravykų sriuba su perlinėmis kruopomis 98 Trinta šakninių daržovių sriuba su sūriu 99 Vištienos troškinys su paprikomis ir avinžirniais 100 Žuvies ir jūrų gėrybių troškinys su tešlos kepurėle 101 Azijietiškas žaliasis daržovių karis

MAISTAS KAIP VAISTAS BeBeBe – specialioji mityba

105 Moliūgų sriuba 106 Daržovių sriuba su pomidorų pestu, arba Sveikatos sriuba 107 Daržovių sultinys


22

Nuotrauka DOVILĖS JAKŠTAITĖS.


36

Receptai BEATOS NICHOLSON ir RŪTOS AUGUSTINAVIČIŪTĖS.

Indai iš „Valdas studio“.


57


Nuotraukos DOVILĖS JAKŠTAITĖS.

šefo patiekalas

62


Persimona� retas svečias

Šaltuoju metų laikotarpiu verta valgyti daug persimonų. Kodėl? Nes jie suteikia žvalumo ir gerina virškinimą, turi daugiau skaidulų nei obuoliai, yra naudingi organizmui. Jei kasdien suvalgytume po du persimonus, būtume geriau pasiruošę kovoti su peršalimo ligomis.

Persimonai auga Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje ir Europoje. Parduotuvėse ir turguje dažniausiai parduodami „Hachiya“ veislės persimonai. Jei jie nesunokę – juntamas aitrumas. Neprinokusius persimonus kelias dienas palaikykite kambario temperatūroje arba įdėkite į popierinį maišelį su obuoliais.

Persimonuose gausu maistinių skaidulų, folio rūgšties, jie turi vitaminų C, A ir P, taip pat kalio, jodo, fosforo, magnio bei kalcio, svarbaus likopeno (padeda apsisaugoti nuo smegenų bei krūties vėžio). Oranžinė spalva rodo, kad persimonai turi daug beta karoteno.

Prinokę persimonai turi būti minkšti, jų odelė beveik skaidri, o vaisiaus vidus šiek tiek priminti želė konsistenciją. Tokį sunokusį persimoną geriausia perpjauti pusiau ir valgyti šaukšteliu, tarsi iš dubenėlio. Gardu iš jų virti džemą ir juo gardinti košę, jogurtą, įvairius desertus ar plakti kokteilius. Jei turite daug prinokusių persimonų – užsišaldykite juos, vėliau suvalgysite kaip ledus.

Nuotraukos DOVILĖS JAKŠTAITĖS. Receptai IEVOS PIKŽIRNYTĖS.

Geriausiai vaisius nuplausite, jei apie 10–15 minučių pamirkysite vandens ir sodos mišinyje. Tokius švarius persimonus galima valgyti ir su žievele.

74


blyn� Mažoji

enciklopedija

Daugelio mūsų taip mėgstami blynai gali būti ir sveikesni, ir įvairesni, ir dar skanesni. Mūsų patirtis rodo – jei vos kartą pamėginsite į jų tešlą įmaišyti visų grūdo dalių miltų, bus sunku grįžti prie įprastų lietinių ar blynelių. Ir šiam pokyčiui nereikės jokių ypatingų žinių! Vos tik virtuvės spintelėje išsirikiuos įvairių rūšių visų grūdo dalių „Malsena“ miltai, jūsų blynai kiekvieną kartą bus vis įdomesni ir skanesni. Štai keletas blynų idėjų tiesiai iš Beatos virtuvės.

Keli patarimai:

Prie visų grūdo dalių miltų pratinkitės pamažu, iš pradžių į mėgstamus kepinius įmaišykite jų po šaukštą, kitą kartą jau 2 šaukštus ir taip kiekį didinkite iki pageidaujamos normos. Visų grūdo dalių miltai sunkesni už įprastinius baltus miltus, nes sumalamas visas grūdas, todėl gamindami kepinius su jais nepamirškite įberti šiek tiek daugiau kepimo miltelių ar sodos nei nurodyta recepte su baltais kvietiniais miltais. Jokiu būdu nesijokite! „Malsena“ net įsigijo specialias akmenines girnas, kad tik tas visas grūdas malamas prarastų kuo mažiau maistinių medžiagų. Malant stengiamasi nenusijoti vertingiausių grūdo dalių – sėlenų ir gemalų. Jei sijosite namie, visas gėris pranyks – sėlenos liks ant sietelio…


Grikių miltų širdelės su migdolais

Grikiai yra vienos vertingiausių kruopų, tad kiekvieną kartą pakvietę į blynų tešlą kelis šaukštus viso grūdo grikių miltų „Malsena“ ne tik išsikepsite sveikesnius blynus, bet ir suteiksite jiems malonaus riešutinio skonio.

re kla mi ni s p roj e ktas

Reikės: • 100 g viso grūdo grikių miltų „Malsena“ • 100 g speltų miltų „Malsena“ • 40 g sviesto • 2 kiaušinių • 50 g cukraus • 400 ml kefyro • pusės šaukštelio malto cinamono • žiupsnelio druskos • šaukštelio kepimo miltelių • aliejaus kepti • saujelės migdolų riešutų skiedrelių 1. Dubenyje sumaišykite viso grūdo grikių miltus „Malsena“, speltų miltus, druską, cukrų, kepimo miltelius ir cinamoną. 2. Kitame dubenyje išplakite kiaušinius, supilkite ištirpintą sviestą, kefyrą. Į gautą masę įmaišykite sausuosius ingredientus. Tešla išeis tirštoka. Įkaitinkite širdelės formos blynų keptuvę, ją prieš kepdami kiekvieną naują blyną šiek tiek patepkite aliejumi. 3. Į keptuvę dėkite porą šaukštų blynų tešlos, ją gražiai paskirstykite ir kepkite apie 3–5 minutes, kol blynas lengvai paruduos ir pasipūs. Taip iš likusios tešlos iškepkite visus blynus.

Viso grūdo grikių miltai „Malsena“ neturi glitimo, todėl jei dedate jų į tešlą, visada juos poruokite su viso grūdo kvietiniais ar speltų miltais, jų taip pat rasite „Malsenos“ asortimente.

79


Rauginti �opustai sezoninis ingredientas

Valgykime jų daugiau! Mano bobutė Barbora man buvo tarsi kopūstų raugimo profesionalė. Vieni pirmųjų mano vaikystės prisiminimų susiję su raugintais kopūstais – bobutė ruošdavo didžiules statines, specialia pjaustykle pjaustydavo kalnus kopūstų, juos sūdydavo, padaužydavo ir paslėgdavo sunkiu akmeniu. O kotletukai su šiek tiek pasūdytais netroškintais raugintais kopūstas iki šiol išlikę kaip vienas skaniausių vaikystės valgių.

Kai gyvendama Londone laukiausi Jurgio, ilgėjausi lietuviškų valgių, tai pirkdavau ten parduodamus vokiškus sauerkraut ir juos troškindavau. Atrodė, galėčiau jų suvalgyti puodus. Su raugintais kopūstais man viskas skanu, o lietuvių virtuvėje jie taip išeksploatuoti, raugintų kopūstų nauda organizmui plačiai apdainuota, gal net ištisos odės surimuotos, kad, rodos, ką čia naujo pasakysi. Bet! Tikrai nustebsite, kokie nuostabūs yra šioje rubrikoje siūlomi receptai. Būtinai išbandykite ir pyragą, ir vegetariškus balandėlius, o rauginti kopūstai su antiena pagal Ingridos Šimonytės receptą, galiu garantuoti, taps gyva legenda.

Nors rauginti kopūstai mums atrodo tokie savi, kad net negalėtume įsivaizduoti, jog ne patys juos sugalvojome, vis dėlto į Europą idėja raugti kopūstus atplaukė maždaug prieš 1000 metų iš Kinijos. Ten raugintų kopūstų istorija skaičiuoja dar vieną tūkstantmetį. Raugintus kopūstus europiečiai dažniausiai perka paruoštus, tačiau paradoksalu, kad tai vienas mažiausiai sudedamųjų dalių turintis valgis – paprasčiausiems raugintiems kopūstams paruošti tereikia kopūsto ir trupučio druskos. Įmantresniems dar galima pridėti morkų, pagardinti kmynais, spanguolėmis. Kopūstai puikuojasi tomis pačiomis gerosiomis bakterijomis (lactobacillus), dėl kurių giriamas jogurtas. Raugintuose kopūstuose nėra riebalų! Esame raugintų kopūstų mėgėjai, tačiau retai kada su jais gaminame šaltus ar karštus sumuštinius. Gal verta pabandyti?

92


Kepta antiena su raugintais kopūstais pagal Ingridą Šimonytę

Teksto autorė BEATA NICHOLSON. Nuotraukos DOVILĖS JAKŠTAITĖS. Receptai IEVOS PIKŽIRNYTĖS ir BEATOS NICHOLSON

O buvo taip – viename mūsų žurnalo numeryje rubrikoje „Žvaigždė lėkštėje“ svečiavosi Ingrida Šimonytė. Jos interviu man akis iškart užkliuvo už paminėtų troškintų raugintų kopūstų su antiena. Parašiau Ingridai ir paklausiau, kaip juos gamina. Ingrida pasijuokė, kad nėra jokių įmantrybių, kartą kažkur paskaičiusi ir pamėginusi, patiko ir tiko. Pagal Ingridos pasakojimą iškart puoliau gaminti – viską fotografavau ir užsirašinėjau, drauges vaišinau, o jos, tiesą sakant, tiesiog lydėsi, kaip gardu buvo. Taigi, prašom, nerealusis Ingridos kopūstų receptas. Dar turiu paminėti, kad antiena – kaip čia buvusi. Reikės: • 1 kg anties kulšelių mėsos • šlakelio aliejaus • druskos, pipirų • 1 didelio svogūno • 4 česnako skiltelių • 500 g morkų • 700 g raugintų kopūstų • stiklinės tamsiojo alaus • saujos džiovintų slyvų • šaukštelio medaus Gaminame: 1. Antienos kulšelių mėsą supjaustome nedideliais gabalėliais ir pakepiname keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Įberiame šiek tiek druskos ir pipirų. Apkeptą mėsą atidedame į indelį, mums jos prireiks vėliau. 2. Toje pačioje keptuvėje, kur kepė antis, pakepiname smulkintą svogūną ir česnaką. 3. Jiems suminkštėjus sukrečiame stambiais šiaudeliais pjaustytas morkas ir pakepiname iki rudumo. 4. Į keptuvę su daržovėmis dedame šiek tiek pasmulkintus nuplautus raugintus kopūstus. Daržoves sumaišome ir pasūdome, įberiame pipirų. 5. Pilame gerą stiklinę tamsiojo alaus, dedame lauro lapus, džiovintas slyvas ir šaukštelį medaus. Patroškiname apie 5 minutes. 6. Patroškintas daržoves gražiai suklojame į kepimo indą. Ant viršaus sudėliojame antienos gabalėlius. 7. Taip paruoštą patiekalą uždengiame folija ir kepame apie 2 valandas iki 200 °C laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Likus 10 minučių iki kepimo pabaigos foliją nuimame, kad gražiai apskrustų antienos viršus.

93


žiemos vakarienės Reikės:

Trinta šakninių daržovių sriuba su sūriu Kai norisi glotnios, sočios ir greitai pagaminamos sriubos, virkite šią. Šakninių daržovių atsargos neišsenka ištisą žiemą, vienas daržoves galite keisti kitomis ir kaskart džiaugtis naujais skoniais. Čederis subtiliai paryškina daržovių švelnumą, bet galite keisti jį kitu mėgstamu sūriu. Patiks ir vaikams.

• 2 didelių bulvių • 1 svogūno

• 50 g poro

• 1 vidutinio saliero gumbo • 1 didesnės morkos • 2 česnako skiltelių

• 1,2 l daržovių sultinio • 20 g sviesto

• 70 ml grietinėlės

• 70 g brandinto čederio ar kito puskiečio ryškesnio skonio sūrio

Verdame sriubą: 1. Susmulkiname svogūną, porą, nuluptas česnako skilteles, stambiau supjaustome daržoves: morką, saliero gumbą, bulves. 2. Puode išlydome sviestą ir pakepiname svogūnus bei porus. 3. Suverčiame morkų ir salierų gabaliukus, padidiname ugnį ir juos šiek tiek apskrudiname, kad sriuba įgytų dar gilesnio skonio. Pabaigoje suberiame smulkintą česnaką ir dar šiek tiek pakepiname. 4. Supilame sultinį, suberiame pjaustytas bulves ir verdame daržoves, kol jos visiškai suminkštės. 5. Elektriniu smulkintuvu sutriname sriubą, beriame tarkuotą čederį, šliūkštelime grietinėlės ir dar kelis kartus pertriname. Sriubą dar kartą užviriname ir skanaujame.

WWW.BARBORA.LT Jūsų laukia daugiau nei 8000 prekių.

Šio recepto produktų krepšelį rasite www.barbora.lt/BVDarzoviuSriuba

98


Reikės: • 500 g vištienos krūtinėlės • 1 svogūno

• 4 česnako skiltelių

• 3 paprikų (geriausia skirtingų spalvų) • 20 g sviesto

• 2 šaukštelių rūkytos paprikos miltelių • 1 šaukštelio malto kumino • druskos

• 1 skardinės (400 ml) smulkintų pomidorų savose sultyse • 400 g konservuotų avinžirnių

• saujos didesnių tamsiųjų razinų

Gaminame troškinį: 1. Susmulkiname svogūną, česnaką, juostelėmis suraikome paprikas. 2. Nedideliais gabaliukais supjaustome vištienos krūtinėlę. 3. Puode išlydome sviestą, sužeriame smulkintus svogūnus, česnakus ir lengvai pakepiname. 4. Svogūnams su česnakais gardžiai apkepus suberiame ir pašildome prieskonius, kad išsiskleistų jų aromatas.

Vištienos troškinys su paprikomis ir avinžirniais Maroko virtuvės įkvėptas prieskoningas vištienos ir paprikų troškinys sušildys kūną ir sielą. Kumino ir rūkytos paprikos draugystė egzotiška, bet vis dažniau sutinkama ir kasdienėje mūsų virtuvėje. Jūsų laukia kvapūs ir sotūs vakarai, pasakojantys apie atostogas tolimuose kraštuose.

5. Į keptuvę suverčiame vištienos gabaliukus ir maišydami gerai apkepiname. 6. Dabar paprikų eilė. Sumetame jas į puodą ir troškiname, kol suminkštės, apie 7 minutes. 7. Pabaigoje į troškinį supilame skardinę konservuotų pomidorų ir nusunktų avinžirnių, gerai pasūdome, suberiame nuplautas razinas, pamaišome ir paliekame troškintis ant mažos ugnies apie 20 minučių. Troškinį galima valgyti vieną arba su mėgstamu garnyru. Rekomenduojame kuskusą.

Šio recepto produktų krepšelį rasite www.barbora.lt/BVVistienosTroskinys

99


Ziem� maistas kaip vaistas

Ką daryti? Ką valgyti? Teksto autorė gyd. EVELINA NEVARDAUSKAITĖ-RUDZIKIENĖ

Dirbdama šeimos gydytoja pastebėjau, kad tomis pačiomis ligomis skirtingi žmonės serga skirtingai. Susidūrę su tuo pačiu virusu vienas kelias dienas pasloguoja, o kitam reikia viso mėnesio atsigauti po antibiotikų kurso. Ką daryti, kad žmogus nesusirgtų arba sirgtų lengvai? Norėjau gydyti visą žmogų, o ne jo ligą. Taip atradau endobiogeniką, arba individualizuotą mediciną. Taikant tam tikrus metodus, vertinami žmoguje vykstantys biocheminiai ir endokrininiai procesai, sujungiama daugybė šiuolaikinio mokslo tyrimų, analizuojama žmogaus fiziologija. Ieškoma atsakymų į klausimus, stebimi ne simptomai, o aiškinamasi, kodėl pacientas susirgo būtent dabar. Tai būdas suprasti, kaip hormonai ir medžiagų apykaita dera tarpusavyje ir veikia kaip sistema.

Šalta, žvarbu, o saulė pro neperskiriamą debesų uždangą jei ir iškiša kokį spindulį, tai labai retai ir trumpai. Lietuviška žiema. Dėl to mūsų organizmas pats turi pasirūpinti medžiagų apykaitai reikalinga energija. Skydliaukė degina riebalus, kad palaikytų tinkamą kūno temperatūrą. Organizmas pradeda ruoštis žiemai dar rugpjūčio pabaigoje: kai dienos eina trumpyn, o oro temperatūra – žemyn, jis pradeda kaupti riebalus. Mus ima traukti šiltas, riebus ir saldus maistas. Tikrai daugelis mūsų pastebėjome, kad tuo metu pradeda storėti poodinis riebalinis sluoksnis, skirtas mus šildyti šaltą žiemą. Tai natūrali fiziologinė organizmo reakcija, kad išgyventume šaltą žiemą, jei... iš tiesų daugiau laiko leistume judėdami šaltame gryname ore. Deja, žiemą retai būname lauke, dažnai laiką leidžiame šildomuose kambariuose ar automobiliuose, šiltai rengiamės. Be to, dabar žiemos jau nebėra tokios šaltos, kokios būdavo anksčiau, todėl sukaupti riebalai dažnai taip ir lieka nesudeginti. Todėl, norint nepriaugti papildomo svorio, žiemą svarbu daug laiko leisti gryname ore, grūdinti organizmą, per daug neprisirengti ir nesišildyti automobiliuose, biuruose, miegoti vėsiai.

104

Kaip tinkamai maitintis Jei žiemą mažai judame ar dėl medžiagų apykaitos ypatumų nuolat jaučiame šaltį, reikia padėti organizmui sušilti: gerti šiltą arbatą, valgyti šiltas ir šildančias sriubas, naudoti šildančiuosius prieskonius, pavyzdžiui, imbierus, aitriąsias paprikas. Geriau vengti sočiųjų, ypač gyvulinės kilmės riebalų, riebios keptos mėsos. Geriau rinktis pupeles, lęšius, bulves ir kitas šaknines daržoves. Galima drąsiai valgyti riebią žuvį, vartoti augalinius riebalus. Lietuvoje nuo seno pamėgtas kanapių, linų sėmenų aliejus suteiks pastovios energijos, sušildys organizmą, pamaitins odą ir padės mažinti uždegiminius organizmo procesus.

Nuotraukos Dovilės Jakštaitės

Medžiagų apykaita žiemą


Moliūgų sriuba Lengva ir aromatinga, kupina įvairių skonių ir prieskonių. Švelnus anyžių skonis, su skrandį bei pilvą sušildančiomis aitriosiomis paprikomis. Be to, sriuba graži ir ryški – žiemą juk taip trūksta spalvų! Reikės: • 800 g moliūgo • 0,5 saliero šaknies • kelių šaukštų alyvuogių aliejaus • 1 poro • 1 svogūno • 1 česnako skiltelės • 4–5 kardamono ankščių • 0,5 šaukštelio maltos aitriosios paprikos • 1 šaukštelio kario prieskonių mišinio • žiupsnio anyžių sėklų • 2–4 cm imbiero šaknies • 600–800 ml daržovių sultinio • 2 šaukštų skrudintų sezamų sėklų • 2 šaukštų obuolių acto • druskos • saujelės šviežių petražolių • šlakelio moliūgų sėklų arba kanapių aliejaus Verdame sriubą: 1. Porą ir svogūną supjaustome žiedais, moliūgą nuskutame ir supjaustome didesniais kubeliais. Saliero šaknį nupjaustome ir supjaustome kubeliais. Imbiero šaknį nuskutame, supjaustome storesniais griežinėliais. Česnaką nulupame ir susmulkiname. 2. Puode įkaitiname porą šaukštų aliejaus, suberiame kardamono ankštis, aitriosios paprikos ir kario miltelius, anyžių sėklas ir pakepiname 1 minutę. 3. Suberiame porus ir svogūnus, kelias minutes pakepiname. Porams ir svogūnams suminkštėjus suberiame česnakus, moliūgus, salierus ir imbierą. Pakepiname porą minučių. 4. Supilame daržovių sultinį ir verdame apie 20 minučių, kol moliūgai visai suvirs. Įberiame šaukštą skrudintų sezamų sėklų, supilame actą, pagardiname druska ir viską sutriname trintuvu iki glotnios konsistencijos. 5. Išpilstome į dubenėlius, pabarstome sezamų sėklomis ir petražolėmis. Pašlakstome moliūgų sėklų aliejumi.

105


KELIAS

Kai tolsti nuo Vilniaus, ties kažkuriuo besiplečiančios erdvės kilometru pakimba jausmas, kad reikia lėtinti greitį. Daugiau dangaus, daugiau oro, daugiau žemės. Užnugaryje liko kunkuliuojanti energija, o miškai, kuriuose slypi mūsų tautos identitetas, ramina. Beveik visas kelias į „Laimės namus“ veda mišku. Ir gerai, nes kaipgi be perėjimo iš vienos realybės į kitą. Kardokų kaimas Kazlų Rūdos kaimynystėje, kuriame stūkso iš molio ir šiaudų pastatytas Aušros ir Rolando Augučių namas, atrandamas tų žmonių, kurie ieško pavyzdžio, kaip gyventi darnoje su gamta ir savimi. „Laimės namai“ – vieta žemėje, kuri šiai porai padėjo atkurti savo tapatybę. Kada prasideda tasai pilnatviškas geras sutarimas? Pasak Aušros ir Rolando – tuomet, kai apėjęs pasaulį (pagyvenęs svečioje šalyje) surandi savo vietą gimtinėje ir joje įsitaisai. Visam. Ir dalijiesi viskuo, ką turi.

Rolandas: Aš visuomet mylėjau savo gimtuosius namus, nors tas jausmas nebuvo toks stiprus, kaip būnant svetur. Posakis „Kalnas keliauninkui iš tolo geriau matomas“ yra visiškai teisingas. Aušra: Man taip pat Lietuvoje sekėsi puikiai, turėjau mėgstamą veiklą, bet mylimojo pasiūlytas iššūkis pakeisti gyvenimą ir pasiryžti pokyčiams man labai patiko. Išvažiavome į Airiją turėdami tikslą pagerinti savo finansinę būtį, žinojome, kad tai laikinas sprendimas. Rolandas: Airija buvo laikas atrasti ir sustiprinti savy tautinį identitetą. Su trimis bendraminčiais įkūrėme lietuvišką laikraštį „Saloje“, siekėme sukurti erdvę Airijoje gyvenančių žmonių problemoms spręsti.

114

S irdis

Rolandas: Net tautinės šventės Airijoje buvo žymiai jaukesnės, netgi, sakyčiau, jautresnės nei anksčiau, kai gyvenau Lietuvoje. Tas jausmas greičiausiai juntamas tik būnant toli nuo gimtinės... Aušra: Gera buvo Vasario 16-tąją kartu dainuoti „Viešpaties leliją“, stovėti po savo vėliava Pasaulio tautų mišiose Dubline, organizuoti Rasų šventę festivalyje „Draugystės tiltas“. Buvo ramu širdy, nes žinojome, kad greitai grįšime ir visada išliksime tikri lietuviai net ir svetur. Rolandas: Nors turėjome šaunią bendruomenę ir gyvenome labai smagiai, namų ten nesukūrėme, nes kaip žinia namai ten, kur širdis. O širdis visuomet buvo Lietuvoje. Mūsų grįžimas namo buvo ryžtingas, buvome davę sau įžadą svetur praleisti penkerius metus, kad ir kokios viliojančios perspektyvos lauktų.

Teksto autorė AGNĖ ŽEMAITYTĖ

Lai�as

Nuotraukos ROLANDO AUGUČIO ir RŪTOS GUDYNIENĖS.

įkvėpimas


Namas

Rolandas: Nuo grįžimo iki namo statybų pradžios reikėjo palaukti metus, kol suradome žemės lopinėlį, degėme nekantrumu lipdyti savo namą, kurį tuomet mintyse, o dabar realybėje vadiname „Laimės namais“. Aušra: Buvo tiek energijos, tiek gėrio... Pritariu Rolandui, kad tos akimirkos buvo pačios nuostabiausios. Pamenu, su kokiu entuziazmu tampiau nupjautas medžių šakas, kai tvarkėme savo sklypą, nors jau buvau 7 mėnesį nėščia... Rolandas: Šiaudinį namą rinkomės norėdami gyventi šiltai bei tausoti gamtą. Šiaudai, molis, žvyras, karvių mėšlas – puikios statybinės medžiagos, patvirtintos laiko, tereikia žinių, praktikos, ir galima pradėti kurti savo namus. Statyti tokį namą buvo nauja, nekantru. Smagiausias momentas – projektavimas, pasirinkome jį statyti apskritimo formos, pastatėme per 6–7 mėnesius. Pradėjome pavasarį, o įsikėlėme gyventi kitų metų rudenį, nes vienas įrenginėjau namo vidų. Aušra: Netradicinė namo forma pritraukia daug lankytojų, visi nori pačiupinėti namo sienas, pajusti namo erdvę, daug kas sako, kad mūsų namai kaip šventykla. Panašiai ir gyvename – mūsų durys atvertos visiems, kurie ateina su atvira širdimi ir gerais norais. Kurie atvyko tik iš smalsumo, tie ir dingo, o kurie pasisėmė iš mūsų patirties, žinių, šilumos, nuolat grįžta.

115

Žurnalas Beatos virtuvė. Žiema, 2018, Nr. 15  
Žurnalas Beatos virtuvė. Žiema, 2018, Nr. 15  

Pusė žurnalo numerio dedikuota Lietuvos šimtmečiui – bendradarbiaujant su istorikais, kolekcionieriais žurnale nugulė ir senųjų kulinarinių...

Advertisement