Gyvenimas su Himalaju mokytojais

Svamis ugnies spjaudytojas Kartą sutikau svamį, kuris mokėjo spjaudyti ugnimi. Ugnies liepsna iš jo burnos iššaudavo keletą pėdų. Panorau įsitikinti, kad reiškinys tikras, tad paprašiau jo pirma išsiplauti burną, mat įtariau, jog jis gali būti įrijęs kokios nors degiosios medžiagos, pa vyzdžiui, fosforo. Taip pat pasikviečiau kelis draugus, kad jie būtų liudytojai. Po visa ko pasirodė, kad jis iš tiesų gali spjaudyti ugnimi, taigi padariau išvadą, kad jis kur kas labiau išlavinęs savo gebė jimus nei mano mokytojas. Be to, tas svamis man tarė: - Būdamas su savo mokytoju, tik gaišti laiką ir švaistai energiją. Sek manimi, ir aš tau atskleisiu tikrąją išmintį. Aš tau parodysiu, kaip iš savęs išgauti ugnį.

Taip susižavėjau tuo ugnies rijiku, kad nusprendžiau palikti sa vo mokytoją. Nuėjau pas jį ir pasakiau: - Sutikau žmogų, kuris išlavėjęs kur kas labiau negu tu, garbusis mokytojau. Taigi nusprendžiau tapti jo mokiniu.

- Labai džiaugiuosi, - atsakė mokytojas. - Pirmyn, noriu, kad tu būtum laimingas. Beje, o ką jis sugeba?

- Jis gali iš burnos išpūsti ugnį. Tai labai galingas svamis, -paaiškinau aš.

- Nuvesk mane pas jį, - paprašė mokytojas.

Kitą rytą mes iškeliavome. Svamis ugnies spjaudytojas buvo apsistojęs kalnuose už dvidešimt trijų mylių, ir mes kelyje užtruko me dvi dienas. Kai atvykome, svamis mano mokytojui pagarbiai nusilenkė!

Be galo nustebau ir paklausiau mokytojo: - Garbusis, tu jį pažįsti?

- Žinoma, kitados jis gyveno mūsų vienuolyne, bet iš jo išėjo. Dabar žinau, kur jis visą tą laiką slėpėsi, - atsakė mokytojas ir kreipėsi į ugnies spjaudytoją: - Ką tu čia veiki?

- Pone, aš išmokau iš burnos išpūsti ugnį, - tarė šis.

Kai mano mokytojas pamatė iš svamio burnos sklindančią ugnį, jis tyliai sukikeno ir sukuždėjo man: - Paklausk, kiek metų jis sugaišo, kad to išmoktų. Paklausiau.

- Aš treniravausi dvidešimt metų, - didžiuodamasis atsakė svamis. O mokytojas tada man tarė: - Degtuku ugnį gali įžiebti per akies mirksnį. Taigi jei ruošiesi tam dalykui sugaišti dvidešimt metų, esi kvailys. Tai ne išmintis, mano vaike. Jeigu tikrai nori susipažinti su didžiais mokytojais, galiu nurodyti, kur jie apsistoję. Eik ten ir įgyk patirties.

Vėliau supratau, kad tokios galios yra tik paprasčiausi ženklai kelyje. Jie jokiu būdu nebyloja apie dvasines pergales, o jų tikroji vertė labai menka. Jei žvelgsime į tas galias kitaip ir jas sureikšmin sime, jos ims blaškyti mūsų dėmesį. Tad venkite nereikalingų kliuvinių savo dvasiniame kelyje.

Daugybė žmonių kaip ir tas svamis švaisto laiką bei energiją tokiems niekams. Atsiminkite štai ką: