Vaizdų skaitymo paslaptys. Baltų simboliai ir raštai. Vaizdinė priemonė dailės pamokoms 1-12 kl.
Parengė dailės mokytoja-metodininkė Janina Burbulienė, Smilgių gimnazija 2019 m.
Šiuolaikiniame reklamų, filmų ir grafinio dizaino pasaulyje mokėjimas skaityti vaizdus yra beveik taip pat reikalingas, kaip mokėjimas skaityti tekstą. 20–21 a. Lietuvos dailės ekspozicija yra tinkamiausia vieta kalbėti apie vaizdų galimybes, pasakoti, sujaudinti, manipuliuoti ir įkvėpti, nes per pastarąjį 100 metų buvo išbandyta kaip niekada daug vaizdavimo būdų. Mokytojas, užduodamas klausimus, skatins atkreipti dėmesį į paveikslo, skulptūros, grafikos atspaudo, fotografijos ar filmo pagrindines sudedamąsias dalis ir smulkesnes reikšmines užuominas, kurios, jei pastebimos, atrakina vaizduojamojo meno kūrinius ir suintriguoja jais domėtis toliau. Užsiėmimų metu ugdomas mokinių įžvalgumas ir kritiškumas, vystomas jų abstraktus, konceptualus mąstymas. Praktinės užsiėmimo dalies metu mokiniai skatinami kūrybiškai išreikšti savo požiūrį į nagrinėjamą temą, pritaikyti įgytas žinias praktikoje.
Kas yra semantika? Semantika (iš senovės graikų σημαντικός sēmantikós "reikšmingas") yra prasmės tyrimas. Nagrinėja žodžių, frazių, ženklų ir simbolių žymėjimus jų prasmes.
Latvių ir lietuvių, kaip baltų, raštai turi vienodą semantiką. Ką gi jie reiškia ir kokius senovės klodus siekia? Anot Vytauto Tumėno, daugumą ženklų įvardijimų įvairių tautų tradicijose sieja panašus jų semantikos laukas. Pasitaiko ir tokių ženklų, kurių pavadinimai įvairiuose kraštuose yra ypač artimi (pvz.: grėbliuko, roželės (saulės), vėželio, vėžlelio, varlytės tipo raštai.
Senovėje ornamentas reiškė informacijos perdavimą ženklų pagalba. Iš kartos į kartą buvo perimamos nusistovėjusios ir tobulinamos meninės formos, spalvų deriniai, ornamentika. Ornamentais išpuošti liaudies architektūros statiniai, kryžiai, medžio drožiniai, geležies dirbiniai, baldai, moliniai indai, audiniai, drabužiai, juostos, margučiai.
Manoma, kad ornamentas atsirado iš konkrečių realistinių vaizdų, juos stilizuojant, supaprastinant. Ornamentas sudaromas ritmiškai pakartojant tam tikrus elementus. Lietuvoje sutinkami įvairūs raštai. Dažnai jie atėję iš gamtos ir virtę atskirais simboliais.
Būdingiausi ir seniausi lietuvių liaudies ornamento simboliai Taškas. Tai visa ko pradžia, kilmė, vienetas. Trikampis – baltams reiškė ugnį, vandenį, vyrą ir moterį.
Rombas. Aktyvumo simbolis. Plačiai naudojamas lietuvių tautinėse juostose ir turi daug prasmių: žemė, saulė, diena, vainikas, ugnis.
Apskritimas (skritulys). Saulės simbolis, kartais apsuptas spindulių. Kaimo kryžiuose daug saulės spindulių. Kryžių kryžmose “šviečia” saulė. Taip pat reiškia ugnį, tobulybę ir amžinybę; ištikimybę (vestuvinis žiedas).
Segmentinė žvaigždė (šešiakampė žvaigždė) – saulės simbolis. Ji užima pagrindinę vietą lietuvių liaudies ornamente. Ja puošiami rakandai, prieverpstės, kultuvės, architektūra. Tai yra vienas seniausių pasaulyje saulės ir šviesos simbolių. Kaimo žmonės vadino saulute, žvaigžde (V. Europoje – rozetė, roželė).
Žemaitijoje dažnai segmentinė žvaigždė virš koplytėlių atstodavo kryžių. Skulptūroje šv. Jurgis ant apsiausto turi segmentinę žvaigždę. Kristus liaudyje dar vadinamas žvaigžde, dėl to žvaigždė – saulė yra Kristaus simbolis.
Kryžius. Magiškas ir religinis simbolis, ornamento motyvas. Atsirado pirmykštėje bendruomenėje kaip ugnies simbolis. Nuo 4 a. tapo krikščionių tikėjimo simboliu. Kryžius labai paplitęs lietuvių medžio raižiniuose ir audiniuose, jų ornamentuose.
Monograminis Graikiškas Lotyniškas Šakotasis lietuviškas (Jogailos) Maltos Popiežiaus kampuotasis (svastika) dvigubasis
Svastika. Kryžiaus pavidalo dinamiškas Saulės, Perkūno, ugnies, jėgos, judesio ženklas. Senovės Rytuose – derlingumo, saulės ir žaibo simbolis. Geležies amžiuje svastika buvo aukščiausios valdžios simbolis. Jis randamas beveik visose senose kultūrose.
Svastikos motyvai būdingi lietuvių ir latvių ornamentikai. Baltai juos dar siejo su laime, šviesa ir gėriu. Svastika yra dviejų rūšių: su judesiu į dešinę ir į kairę. Pasitaiko su kampuotomis ir lenktomis alkūnėmis bei pusinės (pvz., tautinėje juostoje). Atsiribojimas ir priminimas: lietuviški, latviški ir prūsiški baltiški senoviniai ornamentai ir simboliai su svastikomis kuriems yra mažiausiai 2500 metų - neturi nieko bendro su nacių simbolika, mes esam kategoriškai PRIEŠ nacizmą.
Pasaulio medis. Pasaulio stulpas. Būdingas daugelio pasaulio tautoms. Pasaulio medis jungia atskirus pasaulius: medžio viršuje – dangaus šviesuliai, kamienas – žemė, šaknys – požemis. Lietuvių Pasaulio medžio prototipu buvo uosis, pušis, ąžuolas. Dailėje šis medis vaizduojamas apsuptas paukščių, žalčių, dangaus šviesulių, žiedų. Jį sergsti iš šonų ožiai, elniai, gulbinai.
Lietuvių liaudies meno geometrinės ornamentikos pavyzdžiai
Neolito (prieš m.e. 4000 metų) keramikos ornamentų pvz.
DeivÄ—s Laimos simbolis medelis
Vandens deivÄ—s Maros Ĺženklai
Pasaulio medis
Žalčiai
Dailininkų darbų pavyzdžiai
Daugiau informacijos http://lietuvostautodaile.lt/straipsniai/335-z iedonis-karklins-baltu-zenklai-verte-erna-vili mas