
Nr.
Nr.
Telšių „Atžalyno” progimnazijos laikraštis. 2024 metų kovas
Kovo 11-ajai
Pavasario laikas – stebuklingas metas.
Žydinčios gėlės lyg pasakos princesės.
Širdis dainuoja kaip upės švelnus ošimas –Pavasario rytas džiugina širdį.
Ant medžių šakų sprogsta jaunos svajonės.
Paukščių čiulbėjimas tarsi meilės dainos.
Pavasaris kviečia nuostabiausiam šokiui –Aš laisvę jaučiu ir pavasario grožį.
Danielė Švelnytė, 8b klasės mokinė
Mokinių mintys apie laisvę
Šiandien mes didžiuojamės Lietuvos laisve ir dėkojame tiems, kas 1990-ųjų kovo 11-tą pasirašė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą. Reikėjo didelės drąsos pirmiesiems iš 15 respublikų pasakyti „ne“ sovietų sąjungos priespaudai, paneigti Molotovo-Ribbentropo paktą, pasirašytą 1939-08-23.
Patys drąsiausieji lietuviai jau nuo 1987-ųjų būrėsi į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, kuriam vadovavo Vytautas Landsbergis. Buvo organizuojami mitingai, dalyviai rinkosi į suvažiavimą. Tai buvo stipriausia visuomeninė jėga Lietuvoje, nulėmusi jos ateitį. Kovo 11-osios Aktas buvo pasirašytas tuometinės Aukščiausiosios Tarybos rūmų salėje. Lietuvių džiaugsmui nebuvo ribų! Prie rūmų būriavosi minios žmonių, išreikšdamos palaikymą deputatams. Pirmoji Lietuvos nepriklausomą respubliką pripažino Islandija ir greitai su ja buvo užmegzti diplomatiniai santykiai.
Didžiausios drąsos pareikalavo 1991 metų sausio 13-tosios įvykiai, kada sovietų armija pajudėjo prie Spaudos rūmų ir televizijos bokšto. Šie objektai buvo apginti beginklių žmonių. Ar šiandien išdrįstume tai pakartoti?
Danielė Švelnytė ir Paulina Viršilaitė, 8b klasės mokinės
Laisvė yra tada, kai gali užsiimti tuo, kas tau patinka: gali mokytis, žaisti, šokti, dainuoti Būti su šeima irgi yra laisvė. Tada gali bendrauti, džiaugtis, juoktis, būti savimi. Tik laisvėje gali būti laimingas, turėti draugų, džiaugtis gamta ir visata. (Lavija Talmantaitė, 6a kl.)
Laisvė – tai galimybė kalbėti savo gimtąja kalba, laisvai ir drąsiai reikšti savo nuomonę, galimybė keliauti, mokytis. Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuva yra nepriklausoma, laisva šalis. (Ema Mažeikaitė, 7b kl.)
Laisvę galime švęsti tik mūsų senolių kovos, užsispyrimo ir sunkaus darbo dėka. Lietuviams ilgus šimtmečius teko kęsti didžiųjų valstybių priespaudą, žeminimus, net lietuviškos spaudos draudimą. Mums šiandien net sunku tai įsivaizduoti. Manau, kad turime labiau domėtis mūsų istorija ir buriantis į minėjimus švęsti laisvę. (Mėja Ubartaitė, 7b kl.)
Man laisvė – tai gyvenimas be baimės. (Lėja Letukaitė, 7b kl.)
Laisvė man yra kaip šiltas šeimos ir draugų apsikabinimas. Tai jausmas, kai esu apsupta žmonių, kurie mane myli ir palaiko. Draugai ir šeima yra mano erdvė, kuri suteikia man drąsos ir ramybės. Su jais galiu dalintis savo svajonėmis, juoktis, verkti ar tiesiog būti savimi. Laisvė – tai galimybė būti su žmonėmis, kurie man rūpi, ir kartu kurti nepakartojamas akimirkas. (Gabija Gedvilaitė, 7b kl.)
Tėti, kaip jaučiatės gyvendamas Lietuvoje?
Lietuvoje yra gera gyventi, nes čia puiki gamta, puikūs žmonės. Lietuva yra demokratinė šalis, žengianti demokratijos, žmogaus laisvės keliu.
Tau teko išgyventi sovietmetį. Kokius svarbiausius skir-
Gerb. Jonai Basanavičiau, šiais metais švenčiame 106-uosius metus nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 metų vasario 16 dieną. Norėjau padėkoti Jums, nes be Jūsų iškovotos pergalės nebūtų dabartinės laisvos šalies. Be Jūsų atlikto žygdarbio negalėtumėm keliauti po pasaulį, puoselėti lietuvių kalbos, laisvai kalbėti. Dabartinėje mūsų valstybėje galime reikšti savo nuo-
Greta Martinkutė kalbina tėtį
tumus tarp ano meto ir dabarties galėtumei įvardinti?
Sovietinėje Lietuvoje žmogus buvo suvaržytas, neturėjo galimybės rinktis daugybės dalykų. Gyvenome deficitų laikais, kai nuolatos trūkdavo pačių elementariausių dalykų, pavyzdžiui, maisto, drabužių, avalynės parduotuvėse. O svarbiausia, visi žmonės turėjo mąstyti vienodai – taip, kaip nurodydavo vienintelė komunistų partija. Skaudu buvo tai, kai tikintieji Dievą būdavo persekiojami, kartais net baudžiami. Dabartinėje Lietuvoje žmogus yra visiškai laisvas reikšti savo nuomonę,
Laiškas Jonui Basanavičiui
monę, vykti į užsienį mokytis, laisvai atostogauti visame pasaulyje. Ačiū, kad pasiaukojote dėl šalies, dėl ateinančių kartų.
Rašau Jums norėdama paklausti, kodėl Jūs, būdamas gydytojas, pasirinkote vienyti šalį ir tapti svarbiausiu žmogumi – Lietuvos patriarchu. Ne kiekvienas būtų paaukojęs svarbų darbą dar svarbesniam, bet nelegaliam reikalui. Žaviuosi Jūsų atsidavimu Tėvynei ir meile Lietuvai. Jūs ne tik gydėte žmones, bet dar studijuodamas Maskvoje tyrėte Lietuvos istoriją, lietuvių kultūrą, kalbą! Atostogų metu rinkote tautosaką, rūpinotės lietuviškos spaudos draudimo panaikinimu. Jūsų dėka atsirado pirmasis laikraštis „Aušra“, leistas ne Lietuvoje, o Rytų Prūsijoje, Ragainėje. O tuomet tai buvo labai pavojinga! Galiausiai noriu
pažiūras, gali save realizuoti kurdamas privatų verslą ar dirbdamas samdomą darbą, pasirinkdamas sportinę, meninę ar kitokią veiklą. Keliauti šiandien galime laisvai po visą pasaulį.
Kokią Lietuvą matote po kelių dešimtmečių?
Po kelių dešimčių metų Lietuvoje bus jauku, gera gyventi. Žmogaus darbo dienų skaičius mažės, pajamos didės. Didės paslaugų, pramogų pasiūla. Žmogus galės dar lengviau save realizuoti. Žmogaus gyvenime svarbų vaidmenį vaidins dirbtinis intelektas.
Ačiū už pokalbį.
Jums papasakoti apie Jūsų gimtąją tėviškę. Ji labai išgražėjusi ir išgarsėjusi. Šiandien Lietuva saugo Jūsų atminimą gražindama Jūsų gimtinę – Ožkabalius Vilkaviškio rajone. Čia jau ošia apie 9000 pasodintų ąžuolų, simbolizuojančių Lietuvos žmonių stiprybę. Paskutinė pavadinta giraitė – šimto ąžuolų Atkurtos Lietuvos Valstybės šimtmečio Giraitė. Jūsų gyvenimas mane įkvepia geriems ir nuoširdiems darbams šiandien. O ateityje, tikiuosi, prisidėsiu prie Lietuvos garsinimo pasaulyje.
Mūsų progimnazijoje antradieniais vyksta projekto „Kūrybiškumo ugdymo galimybės“ užsiėmimai. Juos veda lietuvių k. ir lit. mokytoja J. Šliažienė. Juose mokiniai skaitydami ir kalbėdami, žaisdami ir svajodami, fotografuodami ir
Penkiaeilis
Žemėlapis, Didelis, spalvingas. Išspausdintas, nuspalvintas, pakabintas.
Visiems jis rodo kelią. Pasaulis!
Elija Rubavičiūtė, 5a klasės mokinė
Penkiaeilis
GėlėsRyškios, violetinės. Auga, žydi, džiugina. Jos man labai patinka. Gražuolės!
Gabija Mockutė, 5a klasės mokinė
Šaltas rytas
Visi namuose, bijo Stingdančio šalčio
Baltijos jūra
Apsikloja raudonai
Metas miegeliui
piešdami, vaidindami ir improvizuodami atlieka įvairias kūrybines užduotis. Atliekamos veiklos ugdo jų gebėjimą geriau pažinti save ir kitus, sutelkti dėmesį ir įsiminti, samprotauti ir daryti išvadas, mintyse ką nors atkurti ar sukurti;
Penkiaeilis
DirektoriusPopuliarus, išmintingas Įsiklauso, domisi, kalbasi, Direktorius yra žinomas mokykloje. Vadovas!
Gabija Mockutė, 5a klasės mokinė
Vėl
Lietuviškos raidės čia Laikas mokytis
Ugnė Sasnauskaitė, 5a klasės mokinė
Balta katytė
Riesta juoda nosytė Ausytės stačios
Rugilė Petkevičiūtė, 5a klasės mokinė
Skaistė Butkutė, 5a klasės mokinė
padeda atsiskleisti jų fantazijai, lavina žodyną ir skatina kūrybinį mąstymą. Projekto užsiėmimuose ypač aktyviai dalyvauja 5a klasės mokinės. Pasidžiaukime jų sukurtais darbais.
Penkiaeilis
Kirminiukas, Mažas, juokingas, Sėdi, skaito, galvoja. Kirminiukas yra labai protingas. Moksliukas!
Skaistė Butkutė, 5a klasės mokinė
Rytas atėjo
Gaidelis vėl pragydo
Keltis mus kviečia
Gabija Mockutė, 5a klasės mokinė
Pietūs ant stalo
Juokas sklinda virtuvėje
Kalbamės visi
Lugnė Adomaitytė, 5a klasės mokinė
Žiema. Sausio 1 diena. Naujieji metai. Tada man buvo 12 metų. Kai išskleidžiau savas rankas, jaučiausi be galo laisva, tarsi mažas paukštelis, paleistas į laisvę. Užplūsta jausmas, jog niekas man nesutrukdys svajoti ir džiaugtis. Aš jaučiu, kaip snaigės krenta man ant veido, tarsi sakydamos „Palauk!
Petras
Gyvenimas buvo sunkus, neteisingas, Ir Petras turėjo iškęsti labai daug...
Nors jis – vaikinas, geras, garbingas, Gyvenimas buvo sunkus, neteisingas…
Bet Petras juk kažkada jausis laimingas
Ir džiaugsmo tada juk nebus per daug?
Gyvenimas buvo sunkus, neteisingas, Ir Petras turėjo iškęsti labai daug...
Žiogas
Nors tik siuvėjas jis buvo, Bet geras, širdingas žmogus, Ir Petras pas jį nepražuvo, Nors tik siuvėjas jis buvo... Žiogas - begalinio gerumo, Mylėjo visus jis aplink. Nors tik siuvėjas jis buvo, Bet geras, širdingas žmogus...
Sustok akimirkai ir pasidžiauk momentu!“ Laikas tarsi sustingsta ir viskas juda taip lėtai, taip magiškai. Linkiu jums visiems patirti ir „svarbiausia“ pajusti magišką momentą, kurio niekada nepamiršite.
„Labas“ kūrė:
Gabija Šarpnickytė, 7a
Akvilė Nekrašiūtė, 7a
Greta Martinkutė, 8a
Danielė Švelnytė, 8b
Paulina Viršilaitė, 8b
Vadovė Audra Arlauskienė
Maketavo Sonata Kazokevičienė