Labas
Vasaros pradžia – gražiausias metų laikas.
Saulė jau subrandina pirmąjį derlių, iš tolimųjų kraštų sugrįžę gimtinėje įsikuria paukščiai. O Jūs užaugote, todėl pakeliate savo sparnus ir paliekate pirmąją mokyklą –„Atžalyną“. Ateityje Jūsų laukia daug išbandymų: nauja mokykla, nauji mokytojai, nauji draugai. Tegul naujas Jūsų gyvenimo etapas neužgožia šviesių prisiminimų apie progimnaziją, kurioje prabėgo gražiausi vaikystės ir paauglystės metai. Tegul visa, ko išmokote „Atžalyne“, padeda Jums išsaugoti draugystę, nesuklupti ir atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų. Linkiu Jums kuo didžiausios sėkmės!
8b klasės vadovė Jūratė Šliažienė
Skamba paskutinis skambutis. Atrodo, tiek kartų girdėtas, bet šiandien kažkoks kitoks. Galbūt todėl, kad jis kupinas vilčių, svajonių, tikėjimo.
Mieli buvę mūsų mokinukai, šia proga linkime rasti laiko būti draugiškiems – tai kelias į laimę. Raskite laiko svajoti – tai pakylės Jus iki žvaigždžių. Raskite laiko mylėti ir būti mylimais. Raskite laiko apsidairyti aplink – juk diena per trumpa, kad galvotum tik apie save. Raskite laiko nusijuokti – juk tai sielos muzika. Didelės Jums sėkmės!
Pirmosios mokytojos Stanislava Norkuvienė ir Alvyra Bagužienė
štai ir baigėte dar vieną jūsų mokymosi kelionės etapą. Jis reikalavo daug pastangų, pasiaukojimo ir atkaklumo. Per pastaruosius metus ne tik gilinote savo žinias, bet ir ugdėte savo asmenybę. Galite didžiuotis tuo, ką pasiekėte! Eisite ir toliau šiuo keliu. Jūsų laukia nauji iššūkiai, naujų atradimų džiaugsmai. Begaliniame įvairiausios informacijos sraute linkiu jums nepamiršti, kas iš tikrųjų esate: augančios asmenybės, mokiniai, draugai. Ir vertinti tai jūs mokysitės visą savo gyvenimą.
Savo palinkėjimą, jums, mielieji aštuntokai, noriu užbaigti mūsų žymiausio lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus eilėmis:
Kenčiantis mūsų didumas
Mūs panašumas į alkį, Troškulį, baimę ar tamsą:
Vardo ieškojimas sau.
Eiti į spalvą, į garsą, Į neaprėpiamą tilptį, Į negalėjimą būti
Niekuo kitu – tik savim.
Laiką nešiotis: kaip sėklą
Pačios žemiškiausios formos.
Sykį nubusti – kaip daigui –Perskelti ją ir išeit.
Nepamirštama 8a klasės kelionė „Atžalyne“
Aštuoneri metai mokykloje – tai laikotarpis, per kurį patyrėme visas įmanomas emocijas nuo džiaugsmo iki iššūkių, nuo draugystės iki skaudžių išgyvenimų. Kiekvieni metai buvo pilni naujų atradimų, mokymosi patirčių ir asmeninio augimo.
Kai pamatome „Atžalyno” progimnaziją, prisimename visas smagias akimirkas, kurias praleidome kartu per aštuonerius metus šioje mokykloje. Mūsų juokai ir išdaigos pripildė koridorius šypsenų. Nors ne visada buvome draugiškiausia klasė, žinome, kad mes visada turėjome vienas kitą, kai mums prireikė pagalbos. Kartu išmokome, kad net ir per pyktį ar nesutarimus
8a klasės mokiniai prisimena
Aš geriausiai atsimenu „Naktį progimnazijoje“, kai buvau penktokas. Tą naktį labai pavargau, nes reikėjo daug bėgioti, šokti, net valgyti pačiam gamintis. Tada pats išsikepiau pirmąjį savo karštą sumuštinį. Jis buvo labai skanus, nes buvau išalkęs. Tada pirmą kartą tiek ilgai laiko praleidau mokykloje – net iki antros valandos nakties. To renginio aš niekada nepamiršiu!
(Danielius Kazlauskas)
Vieną gražią dieną ėjau
galime rasti bendrą kalbą ir vienas kitą suprasti. Tai yra ypatingas dalykas, kuris padėjo sustiprinti mūsų ryšius.
Artėjant aštuntos klasės pabaigai, suprantame, kad kai kam bus lengva palikti šią mokyklą, o kitiems tai bus sunkiau. Bet niekas negali atimti mūsų šių aštuonerių metų prisiminimų. Tai, kaip juokėmės iš neigiamų pažymių ir net iš savęs, kaip kartu patyrėme džiaugsmą ir iššūkius, taps neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Mes dalyvavome daugybėje pamokų, projektų ir kartu patyrėme daug išbandymų, ir tai
diskoteką“. Jie mane nutempė į „šokių kambarį“. Muzika sklido iš didelės kolonėlės. „Diskotekoje“ šoko keliolika klasės draugų. Man nepatiko, kad patalpoje buvo labai mažai vietos. Netrukus mūsų „diskoteką“ nutraukė budinti mokytoja. Pasirodo, tas „šokių kambarys“ buvo berniukų tualetas (Gintarė Bitanaitė)
Labiausiai aš prisimenu pirmąsias kvadrato varžybas Germanto“ mokykloje. Tada aš buvau penktokas. Kartu su fizinio ugdymo mokytoja ir sporto būrelio nariais mes žaidėme su kitų mokyklų komandomis. (Julius
Joniškis)
Aš labiausiai atsimenu mūsų išvyką į Kauną, į Eurolygos krepšinio rungtynes tarp „Žalgirio“ ir
tikrai tapo ypatinga patirtimi mūsų gyvenime. Net ir po to, kai paliksime šią mokyklą, mes visada galėsime prisiminti vienas kitą ir mūsų bendrą kelionę. Nepamirškime tų šypsenų ir juokų, kurie nušviesdavo mūsų veidus! Būkime drąsūs, siekime savo svajonių!
8a klasės mokinės Gintarė Bitanaitė ir Vanesa Žutautaitė
Belgrado „Crvena Zvezda“ komandų. Arenoje buvo labai gera nuotaika. Savo emocijas išreiškėme įvairiai: ir šaukėme, ir skandavome, ir plojimais palaikėme žalgiriečius. Rungtynėms pasibaigus dar ilgai skandavome
„Žalia-balta!“ Mums buvo labai smagu! (Greta Steckytė)
Man labiausiai įsiminė mano pirmasis dešimtukas šiais mokslo metais. Jis – iš fizikos! Jį gavau šiais mokslo metais iš apklausos, kai išmokome vieną temą. Deja, tai vienintelis dešimtukas per visus šiuos mokslo metus. Daugiau gauti man jų nepavyko. (Kamilė Norkutė)
Man labiausiai įsiminė pirmasis trejetas, gautas iš matematikos. Tai buvo 6 klasėje. Tada aš labai išgyvenau ir maniau, kad negalėsiu jo išsitaisyti. Bet mokytoja man leido jį išsitaisyti. (Martynas Šakys)
Kokie mes buvome
Mano klasėje yra labai daug skirtingų asmenybių, ir tuo ji savita. Vieniems yra svarbu gauti gerą pažymį, o kitiems yra svarbu pripažinimas. Mokykla nėra ta erdvė, kurioje gali jaustis atsipalaidavęs ir viskuo patenkintas, todėl dažnai klasėje jausdavosi įtampa. Tačiau per šitą įtampą kartais prasiverždavo tokie gerumo proveržiai, kurie ilgam paliko šiltus prisiminimus apie klasę.
Vieną kartą, lygtai trečioje klasėje, susirgau ir neatėjau į mokyklą. Po pamokų manęs į namus aplankyti atėjo visos klasės mergaitės pripirkusios man saldumynų nuotaikai pakelti. Tą akimirką pasijutau mylima, supratau, kad aš rūpiu savo draugėms ir tuo
momentu pajutau didžiulį jėgų pliūpsnį sveikti. Ir tai buvo ne vienintelis toks gerumo proveržis.
Kitą kartą, kai sirgau, mano bendraklasė Remilė atėjo pas mane į namus, paskambino į duris ir ištiesė pro durų tarpą šokoladuką sakydama mano mamai: „Čia Emilijai, kad greičiau pasveiktų“. Taigi, Remilės šokoladuką suvalgiau kaip vaistus, ir jie man padėjo. Bent jau aš taip galvoju.
Pirmoje klasėje retkarčiais prisipirkdavome tuo metu draudžiamo nesveiko maisto (saldainių, „Coca-colos“, traškučių) ir eidavome pas mane į namus jo valgyti. Žinoma, namuose turėjome slėptis ir nuo mano tėčio.
Įsimintiniausias mokyklinis prisiminimas
Prisimenu, kaip mano klasės draugė per technologijų pamoką susprogdino smulkintuvą. Mes sėdėjome kitame kambaryje ir išgirdome sprogimo garsą. Tada labai greitai mus pasiekė degėsių kvapas, kurį užuodėme visą savaitę. (Emilija Metrikytė)
Įsimintiniausias prisiminimas yra skalbadienis tema „Apsirengti vienam į kitą panašiai“. Aš su klasės mergaitėmis persirengėme agentėmis. Atsimenu, visi į mus kreivomis akimis žiūrėjo, bet man buvo viena iš smagiausių dienų mokykloje.
(Kotryna
Kazlauskaitė)Pamenu, 5-oje klasėje viena bendraklasė buvo nusipirkusi gaivųjį gėrimą „Limpa“, ir klasės berniukai tol nenurimo, kol nenukniaukė jo. Vienas iš jų pasiėmęs tą gazuoto gėrimo butelį pradėjo jį plakti ir po kelių sekundžių atsuko kamštelį. Gėrimas
pasipylė po visą mūsų klasę, kuri tada dar buvo 114 kabinetas. Po šio įvykio sėdėjome lietuvių kalbos pamokoje sulipę nuo saldžiojo „Limpos“. Po to dar kelias dienas užuodėme arbūzų kvapą, o klasės grindys buvo lipnios ir po kelių valymų. (Viltė Jociutė)
Aš labiausiai prisimenu, kad šeštoje klasėje mokėmės nuotoliniu būdu ir tai buvo didelė naujovė. Buvo sunku. (Matas Kulevičius)
Atminty išliko prisiminimas iš pradinių klasių, kai su buvusia pradinių klasių mokytoja ėjome prie ežero ir žaidėme žaidimų aikštelėje. (Džiugas Kavaliauskas)
Įsimintiniausias
įvykis – ekskursija į Klaipėdą ažtuntoje klasėje, nes daug nuveikiau su
Užsidarydavome mano kambaryje ir valgydavome. Valgydamos saldumynus jausdavomės kaip padariusios nusikaltimą ir tai mus džiugino. Mane visada džiugino tos akimirkos, kada visos kartu ką nors veikdavome. Mes mėgdavome mokykloje per pertraukas poilsio kambaryje žaisti kortų žaidimą „Ligreto“ arba tiesiog gerti arbatą. Mes visos –labai skirtingos asmenybės, tačiau nepaisant to, visada rasdavome bendrą kalbą.
Su klasės berniukais šitokio ryšio neturėjau. Mūsų berniukai – tarsi iš kitos planetos. Jie visada gyveno savo atskirą berniukų gyvenimą ir greičiausiai gerai sutardavo.
8b klasės mokinė Emilija Metrikytė
klasės draugais. (Benas Gribauskas)
Man labiaiusiai patiko, kai penktoje klasėje istorijos mokytoja mus išleido iš penktos pamokos. Tai buvo viena geriausių dienų penktoje klasėje. (Dominykas Juška)
Aštuntukai iš matematikos, chemijos ir fizikos! (Eventas Labžintis)
Niekada nepamiršiu 2022
Smagios akimirkos
Nekriuokit, vakā!
A išeinat iš mokyklas?
Šindein a rytuo?
Technoluogiju pasiėlgsit –
Ungure nebegaminsit. Vuo šit
Nerijus nuliūs.
Tu išēsi, ons pakriuoks.
O pirmuokā, maži vakā,
Kėbinus jies vėsa deina.
Agni atsisveikins su tavėm – geriausiu draugu.
Ilgamētis muokītuojis neuždous numū darbū.
6a klasės mokinė Akvilė Nekrašiūtė
„
Labas“ kūrė: Akvilė Nekrašiūtė, 6a Aštuntokai
Aštuntų klasių vadovės
Aštuntokų pradinių klasių mokytojos
Vadovė Audra Arlauskienė
Maketavo Sonata Kazokevičienė