Nežinau, ar turi atsispindėti, bet tikiu, kad atsispindi – tiek kūrinyje, tiek paties menininko gyvenimo būde, jo samprotavimuose ir apskritai santykiuose. Bet man būtų įdomu sužinoti, ar stebėjimui reikia pasiruošimo? Jeigu pasiruoši, surinksi daugiau informacijos. Bet jeigu turėsi išankstinę nuostatą, gali „užsiblokuoti“. Tačiau kartais būna labai netikėtų pastebėjimų. Būna atvejų, kai esi pavargęs, ir tuomet atrodo, kad stebėjimo procesas nevyksta. Tik po to supranti, kad tai irgi buvo stebėjimas.
atsiremia į dugną. Manau, kad kartais platesnis matymas leidžia atsiverti pasauliui, išsivaduoti iš savo principų. Patirtis būna ne tik kūrybinė, bet ir asmeninė, o tai paveikia pasaulėžiūrą. Pamatai kitaip, nei tikėjaisi, bet būna, kad užsidarai, tyrinėji savo domėjimosi lauką ir vis tiek nesugebi surinkti visos informacijos. Jeigu esi paišęs ar tapęs, visada matysi žmogaus akių spalvą, santykį su oda ir panašiai – techninius dalykus, bet po to seka pasaulėžiūros dalykai. Bandai suprasti, kodėl kitas žmogus kitaip mąsto, nuolatos savęs to klausinėji.
Jeigu galėtum, ar atsisakytum to teorinio žinojimo Kaip tos išankstinės nuostatos gali veikti? Ar jos ir nuostatų, kaip minėjai, pavyzdžiui – violetinių gali sukliudyti? šešėlių matymo? Ar norėtum to nežinoti ir matyti norimas spalvas? Po impresionistų visi sužinojo, kad šešėliai yra violetiniai. Ir tu juos pradedi matyti violetinius, Kartais norėtųsi matyti kaip vaikui. Tačiau žinant, nors iš pradžių to nematei. Galima sakyti, kad kad gali „perlipti per save“, supranti, kad teorijos žinojimas daro įtaką matymui. Būna kategoriškų yra tik teorijos, sugalvotos mirtingų žmonių. Jos žmonių, kurie, pavyzdžiui, skaito tik tam tikros teisingos, tačiau, įveikus primestą žinojimą, vėl srities literatūrą, ir taip labai apriboja savo maty- gali matyti kaip vaikas. mo lauką. Nors gilina žinias, bet ateina laikas, kai