Issuu on Google+


KNYGOS AUTORIAI: Greta Markevičiūtė (16 m.) Kamilė Dambrauskaitė (14 m.) Lukrecija Junelytė (12 m.) Mantas Padroštys (14 m.) Viktorija Padroštytė (7 m.) Jolita Junelienė Dr. Ariella Rosita King Redaktorės Inesa Pranckaitytė ir Dovilė Barysienė Leidinio dizainą parengė Viktoras Pinkevičius

ISBN 978-0-9964523-7-3 © Ariel Foundation International Lithuania, 2016


TURINYS

I.LONDONAS...................................................................................................7

Greta Markevičiūtė................................................................................7 Kamilė Dambrauskaitė...........................................................................9 Lukrecija Junelytė ................................................................................10 II.BRIUSELIS............................................................................................. .....12 Kamilė Dambrauskaitė.........................................................................12 Lukrecija Junelytė..................................................................................13 Greta Markevičiūtė..............................................................................15 Mantas Padroštys.................................................................................15 III.HAGA .........................................................................................................17 Lukrecija Junelytė..................................................................................17 Kamilė Dambrauskaitė.........................................................................18 Greta Markevičiūtė..............................................................................18 Mantas Padroštys.................................................................................18 IV. AMSTERDAMAS ...................................................................................19 Greta Markevičiūtė...............................................................................19 Kamilė Dambrauskaitė........................................................................19 Lukrecija Junelytė.................................................................................20 Mantas Padroštys................................................................................20


UŽ PAGALBĄ KELIONĖS METU IR PARENGIANT LEIDINĮ DĖKOJAME: Nuolatiniam atstovui prie Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje - Ryčiui Paulauskui Europarlamentarui Algirdui Saudargui Pranešėjai prekybos žmonėmis ir seksualinio smurto prieš vaikus klausimais Olandijoje Corrine E. Dettmeijer Lietuvos ambasadoriui Nyderlanduose Dariui Jonui Semaškai Lietuvos europarlamentarui Gabrieliui Landsbergiui Paparčių pagrindinės mokyklos mokytojai Jolitai Junelienei Jungtinės Karalystės europarlamentarei Julie Ward Paparčių šv. Juozapo vaikų namų direktorei Rūtai Kanclerytei Lietuvos kultūros centro Nyderlanduose įkūrėjai Saulei Gaižauskaitei Lietuvos europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei Kaišiadorių merui Vyteniui Tomkui


Nepaprastai džiaugiuosi, kad gerų žmonių ir ypač Ariel Foundation International įkūrėjos bei prezidentės dr. Ariel King dėka, mūsų paprasti vaikai iš Paparčių šv. Juozapo vaikų globos namų turėjo galimybę dalyvauti CATS konferencijoje, aplankyti keletą Europos sostinių ir miestų bei kartu su bendraamžiais iš kitų šalių diskutuoti rimtais klausimais: apie vaikų ir žmogaus teises, lygybę, teisingumą, jaunimo vaidmenį politikoje. Manau, kad ši patirtis mūsų moksleiviams buvo naudinga ir praplėtė jų akiratį, padėjo suprasti kaip svarbu yra mokytis užsienio kalbų ir siekti žinių, padėjo rimtai pažvelgti į Europoje ir visame pasaulyje vykstančius procesus. Labai svarbu, kad moksleiviai ne tiktai keliavo ir smagiai leido laiką, bet ir bendravo su bendraamžiais iš įvairių šalių, sužinojo daug naujų dalykų apie visame pasaulyje vykstančius procesus, susipažino su ES institucijų veikla ir kaip lygūs su lygiais bendravo su mūsų šalį atstovaujančiais europarlamentarais. Tai kas prieš kelionę jiems galbūt atrodė tolima, svetima ir nelabai pažįstama, kelionės dėka tapo artima, suprantama ir sava. Todėl tai yra labai naudinga ir neįkainojama patirtis augant vaikų asmenybėms ir vystantis jų supratimui apie gyvenimą. Juk vaikai yra mūsų ateitis ir jau greitai nuo jų priklausys kokia bus Lietuva ir koks bus mūsų vaidmuo pasaulyje. Gali būti, kad šioje kelionėje patirti įspūdžiai ir įgyta patirtis kažkuriuos iš šių vaikų paskatins siekti aukštojo mokslo, padės apsispręsti renkantis profesijas ateityje ir galbūt paskatins dalyvauti politikoje. Labai džiaugiuosi, kad pasaulinėje konferencijoje jau ne pirmą kartą dalyvavo vaikai būtent iš Kaišiadorių rajono. Tikiuosi, kad tokias sąlygas vaikai turės ir ateityje, o visiems šv. Juozapo vaikų globos namų vaikams linkiu kuo didžiausios sėkėms moksluose ir gyvenime! Vytenis Tomkus KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MERAS


Vaikai ir jauni žmonės yra nuostabūs! Tikiu, kad paskatinus, suteikus galimybę, jie gali lengviau suprasti supantį pasaulį ir priimti siunčiamus iššūkius. Ši patirtis svarbi, nes ji veda į geresnę ateitį mums visiems. Ariel Foundation International – Lithuania skatina vaikų ir jaunimo lyderystę, verslumą ir bendruomeniškumą. Mes remiamės Hillel pasakytais žodžiais: Jeigu aš nesu už save, kas bus už mane? Jeigu esu tik už save, tuomet kas aš? Jeigu ne dabar, tuomet kada? Galimybė prisidėti prie šviesios Lietuvos jaunimo ateities, be jokios abejonės, yra privilegija. Mes tikimės plėtoti vaikų ir jaunimo lyderystę Lietuvoje dar daugybę metų. Dr. Ariella Rosita King FONDO ĮKŪRĖJA IR PREZIDENTĖ

Ariel Foundation International Lietuva fondo dėka vaikų ir jaunuolių grupė iš Paparčių kaimo gavo neįkainojamą dovaną pakeliauti po Europą, apsilankyti Paryžiuje, Londone, Ženevoje, Briuselyje. Vaikai iš mažo kaimelio sužinojo, koks didelis pasaulis ir kokios plačios galimybės atsiveria prieš juos. Taip pat jie pajuto, kas yra tolerancija, išankstinis nusistatymas ir požiūris į skirtingų tautų atstovus. Svarbiausias supratimas, kad vaikai visame pasaulyje liūdi ir džiaugiasi vienodai, o suaugę turėtų didesnį dėmesį skirti tam, kad vaikai augtų laimingi.

Rūta Kanclerytė PAPARČIŲ ŠV. JUOZAPO VAIKŲ GLOBOS NAMŲ DIREKTORĖ


Kažkas yra pasakęs: „Klausykitės vaikų, jų lūpomis kalba Dievas“. Dažnai mes, suaugę, manome, jog vaikai turi mūsų klausyti, nes mes žinome, matėme ir suprantame daugiau. Vaikai turi besąligiškai mūsų klausyti. Jie negali turėti savo nuomonės, juo labiau ją drąsiai reikšti. Suaugę stagnatoriškai žiūri į tuos, kurie bando keisti pasaulį, reikšti savo nuomonę, ar bando mokyti mus, viską žinančius. Mes dažnai esame suvaržyti prietarų ar stereotipų. Ypač, jeigu esi vaikas iš mažos šalies, o tuo labiau iš kaimo, tu nieko neišmanai, esi neišsilavinęs, negali turėti tikslų ar didžių svajonių. Tačiau penkiems vaikams iš Lietuvos, Kaišiadorių r., Paparčių kaimo 2015 metų vasara tapo tramplynu į kitokią ateitį. Dr. Ariel King, Ariel Foundation International fondo steigėja, netikėtai pasiūlė finansuoti ir vykti į kasmetinę tarptautinę konferenciją „Children as Actors Transforming society“ (CATS) Šveicarijoje, Coux pilyje. Čia jau ketvirti metai suaugusieji ir vaikai iš įvairių šalių renkasi, kaip lygūs su lygiais, diskutuoti ir spręsti įvairiausių problemų. Teatro ir fotografijos pagalba vaikai mokėsi reikšti savo mintis apie pasauliui opias problemas - badą, skurdą, karus, nepriteklių, smurtą ir išnaudojimą. Vaikai dalinosi idėjomis ir mokė suaugusiuosius žaisti, bendrauti ir dirbti kartu. Konferencija vyko savitarpio supratimo, pagarbos ir bendradarbiavimo atmosferoje. Vaikai buvo nuoširdžiai nustebinti, jog jie turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę ir ji buvo išgirsta. Šios kelionės metu vaikai turėjo galimybę ne tik dalyvauti konferencijoje, bet ir apsilankyti Jungtinėse Tautose, Disnėjaus pasaulyje, pakeliauti po Šveicariją bei apsilankyti Prancūzijoje, mažame miestelyje. Čia jie iš arčiau susipažino su Prancūzijos kultūra, žmonių gyvenimo stiliumi ir kasdienybe. Vaikai susitiko su Travaux miestelio meru bei bendruomenės nariais. Tai neįkainojama patirtis ir atsakomybė atstovauti Lietuvą pasaulyje. Apie savo patirtį konferencijoje „Children as Actors Transforming society“ (CATS) vaikai turėjo galimybę išsakyti 2015 m. lapkričio 18-19 d.d. Europos Parlamente, kur skaitė pranešimą. Vaikai galėjo bendrauti su Europos Parlamento nariais, išsakyti savo nuomonę, net gi pasiūlyti steigti vaikų ir jaunimo tarybą prie Europos Parlamento. Mūsų delegaciją mielai priėmė Lietuvos europarlamentaras Gabrielius Landsbergis. Taip pat teko garbė susitikti su europarlamentare Vilija Blinkevičiūte. Vaikai aplankė Nyderlandus. Hagoje, Teisingumo ministerijoje, susitiko su ponia C. E. DettmeijerVermeulen, kuri atsakinga už prevenciją prieš nelegalų žmonių pardavinėjimą ir seksualinę prievartą prieš vaikus. Privataus pokalbio metu vaikai išsakė savo nuomonę, jog ir dabar dar ne visi vaikai turi galimybę mokytis, turėti saugią vaikystę ar nebūti išnaudojami darbui ar kitai veiklai. Jie mano, jog pasaulio vyriausybės turėtų labiau rūpinti šeimomis, suteikti darbo tėvams, kad vaikams nereikėtų mesti mokyklos ir eiti dirbti. Tos pačios kelionės metu vaikai susitiko su Lietuvos ambasadoriumi Nyderlanduose Dariumi Semaška. Susipažino su ambasadoriaus darbo specifika. Ambasadorius asmeniškai pravedė trumpą ekskursiją po Hagą ir pakvietė vakare į lietuviškų filmų retrospektyvą. O Amsterdame aplankė Anos Frank muziejų. Vaikus sukrėtė jaunos mergaitė patirta tragedija. Visiems įstrigo aktorės Emos Watts išsakyta mintis, jog visi Anos Frank „būčiau ...“ dabar tampa mūsų galimybėmis. Tai dar labiau įkvėpė vaikams pasitikėjimo savo jėgomis. Per dvi vasaros ir vieną rudens savaites vaikai aplankė Bidžiąją Britaniją, Prancūziją, Šveicariją, Belgiją, Nyderlandus. Šią galimybę suteikė Ariel Foundation International Lithuania fondas, kuris finansavo vaikų keliones. Tai buvo puiki galimybė vaikams plėsti savo akiratį, tobulinti anglų kalbos žinias bei įgyti pasitikėjimo savimi. Galimybė išsakyti savo nuomonę ir būti išgirstiems. Jolita Junelienė PAPARČIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS ANGLŲ KALBOS MOKYTOJA


I. Londonas Greta Markevičiūtė (16 m.) Atvykome į Liutono oro uostą Londone. Niekada nesu čia buvusi, tai mano pirmas apsilankymas Londone. Iškart pajutau tikro miesto gyvenimą, jis mane sužavėjo ir suglumino tuo pačiu. Važiuojant viešbučio link, pamačiau Big Beną, didžiąją Londono akį. Buvo nuostabu ir neįtikėtina matyti visa tai. Apsistoję viešbutyje nusprendėme pasivaikščioti po vakarinį Londoną - jis sutemus atrodo dar gražiau! Buvome kupini gerų įspūdžių. Kitą dieną mūsų laukė ekskursija viename iš aštuonių karališkų parkų. Išgirdau daug įvairių

istorijų apie karališką šeimą, pamačiau daug įspūdingų pastatų ir labai daug sužinojau apie Didžiąją Britaniją. Buvau sužavėta gidės pasakojimų, jie man paliko didelį įspūdį. Tai buvo tarsi mokymasis anglų kalbos, istorijos, bet ne iš knygų. Buvome ir Nacionaliniame Britų muziejuje. Jame mačiau Egipto mumijas, senasiąs sarkofago lenteles, papuošalus, kovos ir darbo įrankius, įvairaus dydžio sarkofagus. Labiausiai norėjau pamatyti Rozetės akmenį - sakoma, kad tai senovinė stela, padėjusi iššifruoti egiptiečių hieroglifus. Ant jos užrašytas tas pats tekstas egiptiečių hieroglifais, demotiniu raštu ir klasikine graikų kalba. Kitą dieną vykome į Kenterberį. Tai labai gražus miestas. Aplankėme katedrą, (atpažinau, kad tai gotikinis stilius). Ji sužavėjo savo didingumu, grožiu. Vyko pamaldos už Prancūzijoje 7


žuvusias aukas, giedojo vyrų ir berniukų chorai. Buvo neapsakomai gražu. Vėliau vaikščiojome po katedrą ir gaudėme gražiausius vaizdus telefonais, fotoaparatais. Turėjome progą pabūti ir Herdforšyre, pasivaikščioti po gamtą, pasikalbėti, šiek tiek pailsėti nuo įspūdžių, viską apgalvoti. Kitą rytą grįžome į Londoną, nuvykome į Parlamentą. Ten mus labai šiltai priėmė. Sutikau pažįstamų, draugų, fotografavau kaip jaunuoliai diskutuoja, kaip ruošiasi pristatyti savo temas apie įvairias problemas, susijusias su žmogaus teisėmis.

Buvo tikrai įdomu. Viena moteris iš parlamento sutiko mums aprodyti rūmus. Papasakojo apie tai, kad Jungtinės Karalystės Parlamentas susideda iš Žemesniųjų bendruomenių rūmų ir Aukštesniųjų lordų rūmų. Apie tai, kad karalius ar karalienė nėra įleidžiami į bendruomenių rūmų pusę, ir kodėl taip yra. Patarė visada žiūrėti į lubas, taigi galima sakyti visada ėjome užvertę galvas aukštyn. Matėme karalienės Viktorijos sostą, sužinojome, kad ji nebuvo itin didelio ūgio, tad šalia sosto turėdavo kėdutę, kad atrodytų auštesnė. Džiaugiuosi, kad turėsiu ką papasakoti draugams.

8


Kamilė Dambrauskaitė (14 m.) Ketvirtadienį atvykome į Londoną. Nuvažiavę į viešbutį ten gerai išsimiegojom ir kitą dieną ėjome į „Green park”, vieną iš aštuonių karališkų parkų. Ten mums buvo ekskursija po Londono įvairius pastatus, buvo labai įdomu sužinoti tai, ko tu niekada nesi matęs ir girdėjęs. Oras buvo šaltas ir lietingas, bet buvo labai įdomu. Po ekskursijos keliavome į Britų muziejų, ten pamatėme faraonų skulptūrų, įvairių liekanų iš Egipto, įvairiausių aukso papuošalų. Po muziejaus vykome į viešbutį pailsėti. Pailsėję važiavome į Kenterberį. Ten aplankėme Kenterberio katedrą, ji buvo neapsakomo grožio ir dydžio. Mes buvome mišiose už Prancūzijoje žuvusius žmones. Žinoma, pas britus mišios vyko kitaip. Sakyčiau, jos vyko įdomiau nei pas mus Lietuvoje. Vėliau vaikščiojom po senamiestį, nusipirkome suvenyrų ir aplankėme Herdforšyro parką. Kitą dieną vykome į Londoną, į Parlamento rūmus. Ten dalyvavome ekskursijoje. Išgirdome apie ten įvykusį gaisrą. Mums papasakojo, kad ten buvo surengtos varžybos, kas pirmas atstatys rūmus. Žemesniųjų rūmų kandidatė papasakojo įdomių istorijų apie parlamentą, parodė buvusios karalienės Viktorijos kambarį. Matėme karalienės sostą, jis

9


buvo toks mažas, bet labai gražus. Mes vaikščiojom po Didžiosios Britanijos Parlamento rūmus, parodė, kur buvo lordų pusė, kur valstiečių pusė, ir, kad karalienės negali įeiti į valstiečių pusę. Parlamento rūmų lubos yra antros pagal dydį pasaulyje! Kiekvienoje pusėje yra po trisdešimt angeliukų. Tuose rūmuose buvo kalbėtojas, kuris negalėjo balsuoti, tik tuo atveju, kai būdavo lygiosios. Kalbėtojas už tai gaudavo pinigus, tie pinigai buvo nemaži, galbūt net didesni už premjero arba prezidentės(-o). Buvome prie Big Beno. Jis labai gražus ir didelis. Dar aplankėme Šv. Augustino abatiją, ji taip pat labai graži. Man patiko vaikščioti po Kenterberį, ten teka labai graži Sturo upė. Matėme išlikusias miesto gynybines sienas, Renesansinius Tiudorų rūmus. Kenterberyje man labai patiko, norėčiau ten dar sugrįžti. Lukrecija Junelytė (12 m.) Atvažiavom į Kauno oro uostą. Turėjome persėsti į kitą lėktuvą, nes pirmasis negalėjo pakilti dėl techninių nesklandumų. Skrydis į Londoną buvo puikus, oras taip pat. Kai atskridome, mus pasitiko mūsų draugė Arielė, visi kartu keliavome į viešbutį. Išsikrovę daiktus ėjome pavalgyti. Mums davė žemėlapį ir pagal jį turėjome nusigauti iki kinų restorano, bet apsistojome kitokioje greito maisto užkandinėje. Ten nusipirkome pavalgyti ir ėjome iki įdomios formos baseino. Atsisėdome ant suoliukų ir ramiai 10

pavalgėme. Kai grįžome į viešbutį, ėjome miegoti. Ryte, pasitarimo metu, nusprendėme eitį į Londono centrą. Vyko ekskursija po parką. Klausėmės gidės pasakojimų, aplankėme daug įdomių vietų, kurių istorijos buvo labai naudingos. Įgavom daug žinių, kurių mums tikrai prireiks mokykloje. Buvo nuostabu, nes mes buvome Nacionaliniame Britų muziejuje! Matėme senovės egipto karalių karstus! Kaukoles ir įspūdingą „Rozetės akmenį“. Ant jo buvo parašyta hieroglifais ir išversta į 3 kalbas. Muziejus buvo tikrai labai didelis, gaila, kad nespėjome aplankyti jo viso. Šeštadienį važiavome į Kenteberį. Apsistojome viešbutyje, bet mūsų kambarys buvo neparuoštas, pailsėjome ir ėjome į miestą. Katedra buvo nuostabi! Tą dieną lijo, bet lietus mums nesutrukdė. Nuėjome atsigerti karšto šokolado. Mums nupirko šaunius puodelius! Planai nepasikeitė ir mes ėjome į bažnyčią, jos grožis buvo nepakartojamas!


Sekmadienį ryte ėjome pasivaikščioti. Filmavome „Happy” video. Per tvorą apžiūrėjome įdomią mokyklą. Aplankėm tas vietas, kurių šeštadienį nespėjome. Grįžę į viešbutį sėdome į mašiną ir važiavome į kitą miestą. Apsistojome viešbutyje (visų šitų viešbučių pavadinimas tas pats „YHA” ). Ėjome pasivaikščioti į parką, grįžę į

viešbutį, maždaug 20:30 val., ėjome miegoti, nes pirmadienį reikėjo labai anksti keltis. Aš ir Kamilė atsikėlemė truputį ankščiau, kad paruoštume pusryčių stalą. Išvažiavome anksti, ir važiavome į Didžiosios Britanijos Parlamento rūmus. Buvo NUOSTABU!!! Pasakojimas apie parlamento rūmus buvo labai labai įdomus, klausiau ir žiūrėjau išsižiojus! Visos šitos žinios apie Big Beną ir Parlamentą bus labai naudingos mano mokslui ateityje. Kai buvome Parlamente pasijutau labai mažytė, nes lubos buvo labai aukštai. Nežinojau, kad karalienė Viktorija buvo tokia žema, o jos vyras, pasirodo, buvo labai aukštas. Aplankę didijį Londono apžvalgos ratą iškeliavome į Briuselį. Kelionė buvo labai ilga, ji truko apie penkias valandas. Važiavome su traukiniu, kuris važiavo po vandeniu! Buvo šiurpu, bet ir smagu. Aš truputėlį sunegalavau, bet man pagerėjo. Atvažiavome į labai įspūdingą viešbutį, vietoje rakto gavome mažą telefoną! Norėčiau tokiame gyventi. Šitos penkios dienos buvo nuostabios!!!

11


II. Briuselis Kamilė Dambrauskaitė (14 m.) Pirmadienį mes atvykstame į Briuselį. Jis yra labai gražus! Atvažiavom į „Funkey” viešbutį, buvom labai pavargę, tad ėjom į savo kambarius miegoti. Kitą dieną susitikome su savo draugais, jų buvom labai pasiilgę. Su jais pakalbėję vykome į miestą aplankyti katedrą. Ji labai graži. Ėjom per lietų, buvo labai šlapia, bet įdomu. Katedroje galima aplankyti senosios katedros griuvėsius. Grįžę į viešbutį ėjome į Parlamentą. Ten visi vaikai pristatė savo veiklą iš CATS konferencijos. Buvo labai įdomu pamatyti ką draugai paruošė, ką patyrė per tą laiką, ką jiems tai reiškia. Vėliau, po pristatymų, mes komandose turėjome

pasikalbėti apie tai ką patyrėme, ką norėtume pakeisti tarp vaikų ir suaugusiųjų žmonių. Buvo nuspręsta, kad vaikai turėtų priimti suaugusių nuomonę, o suaugę savo ruožtu - priimti vaikų, pasistengtų suprasti ką jie galvoja. Vaikai irgi gali pasireikšti savo veiksmais, parodyti ką sugeba. Jie yra tokie pat protingi kaip ir suaugę. Padiskutavę pristatėme išvadas. Manau, kad mums tikrai pavyko susikalbėti su suaugusiais. Vakare ėjome visi drauge pavakarieniauti, buvo smagu. Kitą dieną keliavome į Parlamentą dalykinių pusryčių. Kartu su mumis buvo eurokomisarai. Su jais mes diskutavome apie vaikų teises, jų bendravimą su suaugusiais. Buvo labai

12


įdomu kalbėtis su jais, išreikšti savo mintis, sužinoti, ką jie mano apie mus. Vėliau, po puryčių, atsisveikinome su draugais ir keliavome į pasitarimų salę. Mus pasitiko Vilija Blinkevičiutė. Buvo labai keista susitikti lietuvį kitoje šalyje ir dar pasikalbėti gimtąja kalba. Mums buvo didelė garbė dalyvauti parlamentarų pasitarime. Susidomėję klausiamės apie ką jie kalba. O jie kalbėjo apie vaikų skurdą, ką reikia padaryti, kad jo nebūtų, mūsų temos sutapo, nes mes grupėse kalbėjome apie tą patį. Taigi buvo labai įdomu išgirsti, kad suaugę mąsto taip pat kaip ir mes - vaikai. Kiek vėliau susistikom su Gabrieliu Landsbergiu. Daugiausia su juo kalbėjome apie tai, kas mums labiausiai patiko, ką gero nuveikėme ir ką manome apie vaikų teises. Buvo tikrai įdomu su juo pasikalbėti. Vėliau Gabrieliaus

Landsbergio asistentė mums parodė parlamentą. Pamatėme daug įdomių dalykų. Pirmą kartą teko pietauti Parlamento valgykloje. Grįžome į viešbutį, nors oras buvo šaltas ir lietingas, tačiau visiems buvo labai smagu, po dienos Parlamente. Lukrecija Junelytė (12 m.) Į viešbutį atvažiavom vėlyvą naktį, buvome visi pavargę, bet laimingi, kad pasiekiame kelionės tikslą. Mums parodė, kur yra virtuvė, kaip atsidaro durys (lauko ir kambario). Labai puiku, nes kambario raktas buvo valdomas mažu telefonu, kuriame dar ir žaidimų radome! Antradienį ryte su Greta ir Kamile atsikėlėme anksti. Susiruošėm, susitvarkėm ir nusileidom į virtuvę pavalgyti pusryčių. Labai norėjau pamatyti savo draugus, bandžiau įsivaizduoti, kokios reakcijos bus, kai vienas kitą pamatysim, jau buvau pradėjusi galvoti apie kitus metus CATS konferencijoje. Vėliau rašėme pasakojimus, kaip jautėmės būdami Londone (Anglijoje). Viską aptarę ruošiamės eiti į kambarius, tačiau pamačiau savo draugę iš Prancūzijos! Mes visos apsikabinom, tačiau mums reikėjo eiti. Išėjome iš viešbučio į miestą, turėjome tik 3val., kad apžiūrėtume katedrą. Keliavome autobusu. Gretos užduotis buvo nupirkti autobuso bilietus. Jai puikiai pavyko susikalbėti angliškai. Ariel reikėjo nusiimti pinigų iš bankomato, taigi ji pasakė, kad greitai grįš ir nuėjo, o mes laukėm jos prie parduotuvėlės, kur kepė vaflius. Paėmėme vienas iš kito interviu, kur esame, ką veikiame, ką veiksim,

13


koks oras ir pan. Grįžus Arielei mes nusipirkom vaflių ir skaniai juos suvalgėme. Ėjome toliau iki katedros, kuomet pasiekėm ją, Ariel iš kart mus nufotografavo, nes vaizdas buvo tikrai nuostabus. Dar niekada gyvenime nebuvau mačiusi tokio grožio. Įėjus į vidų, iškart pakėliau akis į viršų. Skliautai buvo labai aukštai, jaučiausi toki maža, bet stipri.

Atėjo laikas, kai reikėjo grįžti atgal į viešbutį. Grįžome su autobusu, žemėlapio pagalba. Grįžus į viešbutį pamačiau daug pažįstamų veidų ir pasijutau laiminga, kad beveik visi mano draugai yra vėl kartu. Užlipome į antrą aukštą ir nuėjome į kambarį, susėdom ratuku ir mums pasakė, kad reiks vienam su kitu susipažinti, bet aš juos jau pažinojau. Pasakėme savo vardus, ir iš kur esame. Vėliau žaidėme žaidimus ir aptarėme ką veiksime trečiadienį. Buvo labai smagu, daug prisijuokėm. Tada visas laikas iki 18 val. buvo mūsų, galėjom veikti ką norim, bet buvo pasiūlyta eiti į miestą. Mes su Greta nenorėjom eiti, bet pagalvojau, kad daugiau tokios progos nepasitaikys ir nusprendėme nelikti namuose. Šiltai apsirengę pajudėjome link centro. Daug kalbėjome apie mokslus, padarėm daug asmenukių su draugais, kai buvome metro. Nuėjom iki įdomios formos skulptūros, ji buvo papuošta kalėdinėmis lemputėmis, kurios vakaro tamsoje žerėjo įvairiausiomis spalvomis. Išmokiau porą draugų pasakyti: „labas“, „ačiū“ ir „linksmų Šv. Kalėdų“ lietuviškai. Grįžę į viešbutį dalinomės įspūdžiais ir ilgai nėjome miegot. Ryte atsikėlėm apie 8 val. pasilabinom su draugais, pasigaminom pusryčius ir šnekučiuodamiesi visi kartu valgėme. Buvo trečiadienis, sunki diena. Susirinkome į tą patį kambarį ir aptarėme ką veiksime šiandien. 14


Greta Markevičiūtė (16 m.) Pagaliau atvykome į Briuselį. Čia mes susitikome su savo draugais iš CATS konferencijos. Tai nuostabūs žmonės su dar nuostabesnėmis įdėjomis, kupini nuoširdumo ir supratimo. Kartu praleidome prasmingą ir nuostabų laiką. Buvome parlamente, kuriame pristatinėjome savo patirtį europarlamentarams. Truputėlį jaudinausi, ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, tačiau manau, kad viskas gerai pavyko. Tuomet pasidalinome į grupeles ir tarpusavyje diskutavome apie tai, ką išgirdome, ką supratome, ką norėtume pakeisti visuomenėje, pasakojome vienas kitam trumpas istorijas, teikėme įvairių pavyzdžių, kalbėjome apie tai, kaip turėtų būti ir kaip yra iš tiesų, dalinomės patirtimi, įsitikinimais, palaikėme vienas kito nuomonę, padėjome vienas kitam. Kitą rytą vėl visi susitikome Europos Parlamente dalykiniams pusryčiams su Europos komisarais. Vaikai ir suaugę kartu kalbėjo apie įvairias vaikų problemas, visi išsakė savo nuomonę, ieškojo kompromiso. Aš manau, kad mums išties pavyko! Aš nesu ta, kuri labai gerai kalba angliškai, tačiau su kitų pagalba įsitraukiau į diskusijas. Aš labai vertinu tai, kaip jie nuoširdžiai su manimi bendravo, vertinu jų draugystę. Buvo sunkoka su jais atsisveikinti, keista, bet norėjau su jais bendrauti, nors ir trūko reikiamų įgūdžių. Esu tikra, kad to aš niekada nepamiršiu, per tokį trumpą laiką jie tapo man ypač svarbūs. Viliuosi, jog kada nors susitiksim. Buvome konferencijoje, kurioje buvo aptarinėjamos skurdo problemos vaikų atžvilgiu, klausėme įvairių pasisakymų, diskusijų. Netikėtai šioje konferencijoje sutikome ir europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę. Tai labai energinga, šilta, linksma moteris. Turėjome galimybę susitikti su Gabrieliumi Landsbergiu, buvo labai įdomu pasikalbėti apie įvairius dalykus. Papasakojome apie CATS konferenciją, jos veiklą ir mūsų kelionę. Kalbėjomės apie knygas, kurias skaitome, - tai ypač aktuali tema man, nes tai vienas iš pagrindinių mano užsiėmimų! Šis žmogus paliko man didelį įspūdį savo nuoširdumu, atvirumu. Jam kilo mintis padovanoti senąją Lietuvos valstybės vėliavą! Tai mane neįtikėtinai pradžiugino!

ir kalbėjomės. Briuselyje buvo labai intensyvus eismas. Lauke labai lijo. Mačiau keistą figūrą, kuri priminė molekulę. Ji buvo labai didelė, iš geležies su lemputėmis. Tada mes nujėjom iki metro ir grįžome į ,,Fun key“ viešbutį. Mes praleidom naktį, o kaip atsikėlėme, nuvažiavome į Europos Parlamentą. Parlamento bibliotejoje aš su Greta pristatėme mūsų įspūdžius iš CATS konferencijos. Prie parlamento

Mantas (14 m.) Po Londono mes nuvažiavom į Briuselį. Ten mes nuvažiavome į ,,Fun key“ viešbutį. Mes išsikrovėme daiktus, po to nuėjau į apačią. Čia aš susitikau su draugu. Mes kartu su kitais vaikais padirbėjome. Ėjome pasivaikščioti po Briuselį. Aš mačiau labai daug gražių pastatų. Mes ėjome 15


mus pasitiko apsauga. Jaučiausi labai gerai, nes ėjome į parlamentą! Man labai patiko apsaugos patikrinimas. Vienoje posėdžių salėje susitikome su Vilija Blinkevičiūte. Mes labai apsidžiaugėm. Nusifotografavome su ja, klausėme jos kalbos. Susitikome su Gabrieliu Landsbergiu. Mes atsisėdome ir kalbėjomės. Jis yra aplankęs labai daug globos namų, jis papasakojo nuo ko

viską pradėjo. Gabrielius mums padovonojo Lietuvos senąją vėliavą. Mes buvom labai laimingi. Gabrieliaus Landsbergio asistentė aprodė parlamentą. Nuėjome papietauti į parlamento kavinę. Papietavę nuvažiavome į ,,Fun key“ viešbutį. Kitą rytą sudėjome į mašiną lagaminus ir išvažiavome į Olandiją.

16


III. Haga nes bus rodomas filmas. Mes, žinoma, sutikome. Pats ambasadorius pasisiūlė pavežioti mus po miestą. Lukrecija Junelytė (12 m.) Atvažiavom į Hagą. Gražiai apsirengę nuėjome Žinau, daug kas nepatikės, bet taip, pats ambasadorius. pas Lietuvos ambasadorių Darių Semašką. Man Buvo labai įdomu klausytis jo pasakojimų. Atsisveikinę buvo didelė garbė su juo susipažinti, aš vis galvojau, su Dariumi Semaška nuvykome pas moterį, kuri yra kad kiti vaikai neturės tokios progos ir, kad jie net prieš vaikų skurdą ir seksualinį išnaudojimą. Aišku, nenutuokia, kur mes ir ką dabar darome. Pokalbyje man šita tema nepatiko, bet tokie dalykai vyksta su ambasadoriumi mane nustebino keli dalykai: kad pasaulyje ir mane tai labai gąsdina. Gėrėme arbatą jis daug atsimena ir moka labai gerai papasakoti ir valgėme sausainius, beje, diskutavome, kaip apie savo darbą. Jis gyvena tokį patį, tik sunkesnį, galėtume tai pakeisti. Atsisveikinus dar ilgai galvojau, gyvenimą kaip ir mes. Jis veža savo vaikus į futbolo kaip taip galima elgtis su vaikais. Tikiuosi viskas treniruotes, daro valgyti, vedžioja šunį (kurio vardas pasikeis. Grįžus į viešbutį greitai persirengėme ir - Nuga) ir taip pat jis turi savo automobilį, su kuriuo išėjome į miestą. Valandėlę paklaidžioję nukeliavome važiuoja į parduotuvę apsipirkti. Dauguma žmonių į lietuviškų filmų peržiūrą pas Lietuvos ambasadorių. galvoja, kad už ambasadorių darbus atlieka kažkas Gerai, kad ten buvo riešutų ir sulčių. Buvo rodomi kitas, pasirodo yra kitaip, dėl to buvau nustebusi. lietuviški filmai, kas man labai patiko. Vienas filmas Mums ambasadorius pasiūlė atvažiuoti pas jį vakare, buvo gan juokingas, o kitas gan liūdnas. Po filmų

17


susipažinome su kitais lietuviais, kurie čia jau maždaug 10 metų gyvena ir puikiai kalba olandiškai ir angliškai. Tai mane dar labiau paskatino siekti gyvenimo tikslų. Išėjom vėlai vakare, buvom pavargę ir alkani, taigi nuėjom į greito maisto užkandinę. Pavakarienevę keliavome namo miegoti.

Greta Markevičiūtė (16 m.) Vėliau vykome į Hagą esančią Olandijoje ir ten susitikome su Lietuvos ambasadoriumi. Tai labai šiltas, malonus, įdomus žmogus. Pokalbis buvo šiek tiek oficialus (kaip ir turi būti), tačiau sužinojome, kad Nyderlandų ambasadoje dirba penki lietuviai ir dar trys kitose teisingumo institucijose. Taip pat jis papasakojo apie savo darbą, kaip jis sprendžia problemas, susijusias su dokumentais. Apie tai, kad turi šunį, kurio vardas Nuga. Ji palaiko jam draugiją, kai ambasadorius naudojasi twiter‘iu. Jis mums aprodė Hagos miestą ir supažindino su apylinkėse esančiais lankytinais objektais, papasakojo įdomių istorijų. Vakare žiūrėjome lietuvių režisieriaus trumpametražinius filmus. Susipažinome su kitais lietuviais. Buvo smagu girdėti savo gimtąją kalbą. Teisingumo ministerijoje susitikome su moterimi, kuri dirba prieš vaikų išnaudojimą ir seksualinę prievartą. Ji uždavė mums daug klausimų, susijusių su vaikų teisėmis, apie tai, ką turėtume daryti, kad nebūtų skurdo, kaip galėtume jį sumažinti. Išklausėme vienas kito pasiūlymus, dalinomės mintimis.

Kamilė Dambrauskaitė (14 m.) Po visų kelionių atvykome į Hagą. Mes apsistojome viešbutyje, vėliau vykome susitikti su Lietuvos ambasadoriumi Dariumi Semaška. Jis mums papasakojo apie ambasadoriaus darbą, ką jie veikia. Buvo labai įdomu klausyti jo pasakojimų ir be to mums buvo didelė garbė su juo kalbėtis. Juk jis - ambasadorius, turi daug darbo, bet skyrė laiko mums - vaikams iš kaimo. Tikrai buvo didelė garbė ir laimė. Jaučiausi lyg pati būčiau maža ambasadorė. Vėliau ambasadorius mums aprodė Hagą, pamatėme daug įvairių pastatų. Jie tikrai labai gražūs. Čia eismas labai keistas: tuo pačiu keliu važiuoja automobiliai, dviračiai ir tramvajai. Labai įdomu buvo pamatyti kitokį gyvenimą. Vėliau, vykome susitikti su moterimi, kuri yra prieš vaikų skurdą, prieš vaikų nelegalų gabenimą ir seksualinį išnaudojimą. Mes su ja pasikalbėjome, buvo labai įdomu. Pasikalbeję vykome vėl susitikti su ambasadoriumi. Jis mums parodė keletą lietuviškų filmų. Buvo labai įdomu, jaučiausi labai laiminga ir pakylėta. Hagoje man labai patiko, norėčiau čia dar sugrįžti.

Mantas Padroštys (14 m.) Po Briuselio nuvykome į Hagą. Ten mes susitikome su Lietuvos ambasadoriumi Dariumi Semaška. Ambasadorius papasakojo apie savo darbą ir pats mus pavežiojo po Hagos miestą. Ten mes matėme įvairių gražių pastatų, išgirdome įdomių pasakojimų. Ambasadorius pakvietė mus pažiūrėti filmų: vienas filmas buvo apie lietuvius ir amerikiečius, kitas buvo apie dukrą ir tėtį, kurie norėjo susitikti. Bet prieš tai, mes nuvykome pas teisingumo ministrę. Su ja kalbėjome apie vaikų teises. Viena iš vaikų teisių yra būti pavalgiusiam bei turėti teisę į mokslą. Aš pasiūliau, kad vyriausybė turėtų remti negeriančius tėvus ir padėtų vaikams. Man labai patiko pas teisingumo ministrę. Po susitikimo grįžome į Lietuvos ambasadą ir žiūrėjome filmus. Man labai patiko.

18


IV. amsterdamas Greta Markevičiūtė (16 m.) Atvykome į Amsterdamą. Pamačiau labai įdomių pastatų, tačiau labiausiai džiaugiausi galimybe pamatyti Anos Frank muziejų. Apie Aną Frank esu skaičiusi knygą, bet viską pamatyti gyvai (nuotraukas, daiktus, kambarius) buvo neįtikėtina. Žavėjausi mergaitės protu, pasaulio suvokimu, mačiau, kiek žmonių sukrėtė jos atsiminimai, jausmai. Pritariu tiems, kurie sakė, kad ji pakeitė pasaulį. Tik kiek reikėjo, kad žmonės tai suprastų? Man buvo liūdna klausyti, kiek žmonių turėjo kentėti

ir žūti, nes nebuvo suprasti. Norėčiau, kad pasaulyje nebebūtų karų. Negaliu suprasti, kaip žmonės gali naikinti vienas kitą dėl pinigų, valdžios ir viso kito. Kodėl negali būti 10 skirtingų religijų? Tai neteisinga! Ar žmonės, o ypač vaikai, kalti dėl to, kokie jie yra, kur gyvena, koks jų tikėjimas? Mes kalbame apie šias problemas visur, tačiau ir dabar vyksta tokie dalykai. Man kyla daug klausimų. Žmonės sugeba sukurti įspūdingas technologijas, pastatus, tačiau nesugeba sukurti taikos pasaulyje?! Dažnai susimąstau apie tokius dalykus, esu laiminga, kad turėjau galimybę dalyvauti konferencijoje, kurioje buvo skatinama išklausyti vaikų, jų norų ir minčių. Dabar labiau pasitikiu savimi, nei ankščiau. Nuoširdžiai dėkoju žmonėms, kurie mane parėmė ir man padėjo. Kamilė Dambrauskaitė (14 m.) Šeštadienį mes atvykome į Amsterdamą. Aplankėme Anos Frank muziejų. Namą, kuriame karo metu slėpėsi ir rašė savo garsųjį dienoraštį. Ana Frank dienoraštį pradėjo rašyti trylikos metų. Mergina dienoraštyje aprašė kiekvieną savo gyvenimo dieną. Ji turėjo maždaug trimis metais vyresnę seserį Margo, su kuria nelabai sutarė. Mums papasakojo apie jos gyvenimą, jis buvo labai liūdnas. Mane užvaldė liūdesys, lyg aš būčiau ji. Mes vaikščiojom po muziejų, jis buvo labai įdomus. Buvo labai daug jos nuotraukų, ji buvo labai graži ir miela mergaitė. Anos

19


Frank dienoraštį išleido jos tėtis Otas Frank, leidėjams jis atidavė dienoraščio originalą su visomis detalėmis, kad būtų atskleistos tikrosios žydų gyvenimo sąlygos. Buvo labai įdomu. Jei ne Arielė, tai nebūčiau sužinojusi apie Aną Frank nieko, ačiū Arielei. Man buvo labai įdomu girdėti pasakojimus, lyg būčiau įsikūnijusi į ją. Koncentracijos stovykloje išgyveno tik Anos tėtis. Jis vedė antrą kartą. Kadangi labiausiai iš šeimos Ana mylėjo savo tėtį, jo ir paprašė, kad išleistų dienoraštį, jei ji to nepadarys. Man buvo labai įdomu.

po muziejį jaučiausi lyg būčiau nusikėlusi į tuos tamsius laikus. Užsibrėžiau tikslą perskaityti jos dienoraštį. Išėjusi iš muziejaus dar ilgai galvojau apie ją. Negalėjau įsivaizduoti, kaip visa tai ji išgyveno. Matyti, kaip miršta tavo ir kiti artimieji, yra žiauru. Lauke pūtė stiprus vėjas ir buvo baisiai šalta. Greitai įsėdome į automobilį ir važiavome tris valandas iki Briuselio. Truputį jaudinausi, nes po išpuolių Prancūzijoje buvo sustiprinta apsauga Briuselyje. Bet viskas buvo gerai.

Lukrecija Junelytė (12 m.) Šeštadienio rytas buvo tiesiog nuostabus, saulė švietė, buvo šilta. Galvojau, kad visa diena bus tokia. Buvau labai susidomėjus, nes ėjom į Anos Frank muziejų. Net nežinojau, kas ji tokia buvo. Pasirodo ji buvo 14 metų mergaitė žydė, kuri rašė dienoraštį apie savo gyvenimą. Tais baisiais metais, kai žydus norėjo išnaikinti. O mergaitė Ana su savo šeima slėpėsi name ir rašė dienoraštį. Buvo labai įdomu vaikščioti po jos namus, kur kadais ji vaikščiojo. Aš esu toks žmogus, kuriam patinka ir domina tokie dalykai, taigi mane tai labai sudomino ir noriu perskaityti jos dienoraštį lietuvių kalba. Buvo rodomi trumpi filmukai iš jos ir žydų gyvenimo. Įdomu tai, kad jos tėvas išsigelbėjo ir visus jos rašinius išsaugojo ir atidarė Anos Frank muziejų. Ji buvo labai drąsi mergaitė, kuri nepaisant žydų naikinimo išliko rami ir tikėjo, kad viskas pasibaigs greitai. Man kūnu šiurpuliukai nubėgo, kai pamačiau, kaip jie žiauriai buvo kankinami. Negalvojau, kad su žmonėm taip buvo elgiamasi. Pasakojimai apie Anną ir jos dienoraštį, kurį ji rašė, įkvėpė skaityti daugiau ir rašyti. Iš nuotraukų ji man pasirodė labai miela ir graži mergaitė. Vaikščiodama

Mantas Padroštys (14 m.) Po Hagos mes važiavome į Amsterdamą. Ten mes praleidome naktį. O tada nuvykome į Anos Frank muziejų ir matėme dienoraščio originalą. Žiūrėjome trumpus filmukus apie jos gyvenimą, kaip Ana slėpėsi. Man labai buvo įdomu, nes ji buvo tokio pat amžiaus kaip aš. Man labai gaila, kad Ana neišgyveno. Po karo jos tėvas išleido dienoraštį. Kai kurie žmonės mano, kad Ana yra geras žmogus, bet kai kurie manė, kad ji ir jos šeima yra blogi žmonės. Aš manau, kad ji dar galėjo gyventi. Ji buvo geras žmogus. Tegul ilsisi ji ramybėje. Iš Amsterdamo mes keliavome atgal į Briuselį. Iš ten grįžome namo. Kelionė man labai patiko.

20



AFI Lithuania - Zmogaus Teisui Kelione Vaiku Zodziais 8report2016