AGUS IR MONSTRIUKAI
IÅ GELBEKIME RESTORANA !
JAUME COPONS IR LILIANA FORTUNY
IÅ GELBEKIME RESTORANA !
JAUME COPONS IR LILIANA FORTUNY
1 PILNAS MONSTRIUKU KAMBARYS
...Nepamirškit, kad kitą savaitę turit atsinešti pačių pagamintą patiekalą. Pasiruošti turit visą savaitę. Gerų atostogų!
Tą popietę namo ėjau su Lidija. Neturėjau kur dingti, juk mes kaimynai. Gyvename vienoje laiptinėje. Tai bent nepasisekė, Lidija buvo tikra įkyruolė ir didžiausia mokyklos plepė. Apie jos tėtį net nekalbu. Labas, tėti!
Man labai patinka gaminti!
Turėsim pagaminti ypatingą patiekalą, kurį nešiuosi į mokyklą. Žinoma, dukra! Paruošim tikrą gardumyną!
Kaip ji gali būti tokia padlaižūnė?
O tu, šaunuoli? Ką gaminsi? Gal sumuštinį? Man buvo nė motais, kad mokytoja uždavė tokių keistų namų darbų. Prieš akis laukė savaitė atostogų, planavau jas praleisti su savo draugais. 8
Tipiška pono įkyruolio prijuostė. 9
Kai pagaliau pavyko parsigauti namo, pasisveikinau su tėvais ir tiesiu taikymu nuėjau į savo kambarį. Manęs laukė draugai. Taip, jie buvo kiek savotiški, bet ypatingi. Tiesa, kartais jie perlenkdavo lazdą... bet tiesiog negalėdavo susilaikyti.
Pašokim?
Padainuokim?
Sveikas sugrįžęs, Agau!
Bet... Bet... Bet...
Paskaitykim? Aš treniruoju dvi muses.
Per kelias minutes Pastelė nupiešė Agaus portretą.
11
Prieš pradėdami žaisti ir skaityti, dar turėjome paplušėti. Reikėjo susitvarkyti kambarį. Kambariu dalintis su dešimčia monstriukų – nelengva, ypač kai jiems stinga drausmės. Be to, tvarką reikėjo palaikyti, nes nenorėjom sukelti įtarimų tėvams. Laimė, Ponas Butinukas buvo labai veiklus, todėl man padėjo. Noriu tvarkos! Sudėliokit knygas! Nagi!
Bet šįvakar dar paskaitysim, ar ne?
Žinoma, paskaitysim. Kuo tu mane laikai?
Tu šiek tiek lėtokas, Emai.
Gal galit truputį tyliau? Negaliu ruošti namų darbų!
Kas pageidavo dviejų kiaušinių prancūziško omleto?
Pastele, neerzink manęs!
Agau, ar ne keista, kad tokio amžiaus vis dar žaidi su minkštais žaislais?
Jau tris savaites dalinausi kambariu su dešimčia monstriukų. Ko gero, vertėtų papasakoti, kaip susipažinau su Ponu Butinuku, o paskui ir su kitais monstriukais. Taip geriau suprasite, kodėl noriu tvarkos kambaryje. PONO BUTINUKO IR KITU MONSTRIUKU ATSIKRAUSTYMAS I MANO KAMBARI
Buvau paprastas vaikis, kurio ir bėdos buvo paprastutės. Mama grasino išmesti žaislus, jei nesusitvarkysiu kambario. O į mokyklą turėjau atnešti rašinius, bet pamečiau juos.
Bent kambarį susitvarkiau. Net knygas susidėjau.
Dalykai, kuriems čia ne vieta, bet jie niekur kitur netilpo.
Kartą mokyklos bibliotekoje radau Poną Butinuką ir palaikiau jį paprastu žaislu. Mokyklos bibliotekininkė Ema jį man padovanojo.
Tvarkingas kambarys išsprendė daugybę mano bėdų. Į kambarį atėję tėvai pamatė, kad viskas vietoje, todėl nieko neįtarė. Aišku, pasitaiko tokių tėvų, kaip maniškiai, kurie vis vien randa prie ko prikibti. 14
15
Tą patį vakarą tik pradėjus skaityti, Ponas Butinukas atkuto. Jis nebuvo žaislas, jis buvo knygų monstriukas! Mes susibičiuliavome ir drauge skaitėme krūvas knygų. Bet...
... Ponas Butinukas papasakojo, kad toks piktadarys Brutas jį ir jo draugus ištrėmė iš „Monstriukų knygos“, kurioje visi gyveno. Aš nusprendžiau padėti Ponui Butinukui.
Kitą dieną viskas apvirto aukštyn kojom. Mamai įgriso mano kambario netvarka, todėl ji išnešė daugumą žaislų, tarp kurių buvo ir Ponas Butinukas.
Po tunto bėdų ir ilgų barnių su Lidija, kuri Poną Butinuką nusipirko mokykloje surengtoje mugėje, man pavyko jį susigrąžinti.
Nežinau kaip, bet grįžus namo Ponas Butinukas surado visus rašinius, kuriuos turėjau atiduoti mokytojai ir man pasiūlė...
Nuo tada, kai monstriukai apsigyveno mano kambaryje, nenuobodžiavau nė dienos. Kai vakarais drauge su Ponu Butinuku skaitydavome garsiai, visi mūsų klausydavosi išsižioję. Iki tol gyvenom ramiai ir linksmai, bet tą vakarą...
Klausykit, o kur Dredas su Skylium?
Kas?
Kas tokie?
... pasikviesti kartu gyventi savo draugus. Turbūt nereikia net sakyti, kad maloniai sutikau.
Ką?
Kaip sakei?
... tą vakarą tvarkydamas kambarį supratau, kad su mumis nėra Skyliaus ir Dredo. Kai apie juos pasiteiravau kitų, visi elgėsi, tarytum nieko nežinotų. 19
2 NEDRAUGIÅ KAS KAIMYNAS
Nors, pasiteiravus apie Dredą ir Skylių, visi dėjosi nieko nežiną, mįslė greitai išsisprendė. Staiga tiedu pradingėliai įlindo į kambarį pro plyšį sienoje. Nesuspėjau nieko paklausti. Laimė, Skylius buvo plyšių monstriukas, todėl mokėjo tuos sienos plyšius užtaisyti.
Ponai! Tai tiesa! Mes matėm!
Mes juos matėm abu. Jie ten!
Kur? Apie ką kalbat? Gal pasakysit, ką matėt?
Agau, man regis, mums reikia pasikalbėti...