ir kodėl įrengė – vietos gyventojai, gamtosaugos darbuotojai, valstybės ar visuomeninės organizacijos). – Rekreacinis šaltinio vaidmuo ir populiarumas (gamtos takų, nuorodų ir kelio rodyklių įrengimas, informacija apie šaltinį spaudoje ir turizmo informacinėje medžiagoje, lankytojų srautai ir geografija – vietos gyventojai, turistai, užsienio svečiai). – Poveikis šaltiniui ir galima prognozė, gamtotvarkos darbai. Įdomu palyginti natūralų, mažai žmogaus paliestą, ir žinomą bei gausiai lankomą šaltinį bei nustatyti jų panašumus ir skirtumus. Lyginant atsakoma į šiuos svarbiausius klausimus: – Kokie augmenijos ir gyvūnijos pokyčiai gausiai lankomo šaltinio aplinkoje, lyginant su mažai lankomu ir nežinomu? – Kuo skiriasi šių šaltinių hidrologinių, geografinių, geologinių tyrimų duomenys? – Kokie sukauptos etnologinės informacijos apie šaltinius esminiai skirtumai? – Kokios populiaraus šaltinio vertinimo priežastys (vertinamas kaip buvusi šventvietė nuo senų laikų, vertingas ir skanus vanduo, patogios prieigos, artumas nuo svarbių kelių)? Atlikus šaltinio aplinkos raidos vertinimą ir galimą ateities prognozę, tyrėjo sukaupta informacija pravers apibendrinamojoje šaltinių tyrimo programos dalyje – skleidžiant informaciją visuomenėje, rengiant ir įgyvendinant šaltinių apsaugos ir gamtotvarkos darbų projektus. Vertinant aplinkos raidą, naudingos ir būtinos specialistų konsultacijos, nes paskutinių dešimtmečių pokyčiai bei juos įgyvendinę asmenys žinomi visuomenei, dalis jų sutiks talkinti. Skirtingai nuo etnologinių duomenų, aplinkos raidos informacija yra prieinama, vertinga ją kaupti ir išsaugoti nuo užmaršties. •
Etnologinis šaltinių tyrimas
Lietuvos šaltinių ir etninės kultūros sąsajos mažai tirtos. Gan išsamios informacijos yra pateikęs šventvietes tyręs V. Vaitkevičius (VAITKEVIČIUS V., 1998). Svarbu nepamiršti etnologinio šaltinių tyrimo, fiksuoti šią informaciją. Vertingiausias žinias pateikia vietos gyventojai, retai žinių galima aptikti literatūroje. Apibendrinant etnologines žinias apie šaltinius, galima skirti keletą žmonių pasakojimų bei kitos informacijos temų. Šaltiniai nuo senų laikų buvo šventvietės, neretai jų šventumas gausiai apipintas pasakojimais, susijęs su krikščioniškąja kultūra, tačiau šaltinio garbinimo pradžios reikėtų ieškoti nepasiekiamuose gamtatikybės laikuose. Įvairiai pateikiamos šaltinio šventumo apraiškos. Neretai šaltinis tiesiog vadinamas stebuklingu, žmonės negali paaiškinti garbinimo prasmės. Kartais tokie paaiškinimai liko žmonių pasakojimuose. Stebuklingais laikomi šaltiniai, tekantys prieš Saulę, tekantys į rytus arba į pietus, kurių ištakos po akmeniu arba po medžio šaknimis. Kartais žmonės paaiškina, kad šaltinis gerbiamas dėl stiprios versmės arba vandens tyrumo. Kita šaltinių grupė, vertinama žmonių – gydomieji šaltiniai. Neretai jų vanduo yra mineralizuotas, tačiau dažniausiai – tiesiog tyras ir švarus. Daugiausia šaltinių vandeniu gydomos, žinoma, yra akių: traiškanojančios akys, regėjimo sutrikimai. Daug šaltinių gydo žaizdas, teikia poilsį pavargusiam keliautojui. Yra ir skrandžio, viso virškinamojo 22