planas, pasirenkami tyrimai, numatomas išvykų skaičius, laikas, tyrėjams paskirstomi darbai. Numatomas galimų talkininkų ratas – nuo susidomėjusiųjų iki galinčių padėti specialistų. Parengtinė informacija kaupiama užrašų knygelėje, aplanke, kompiuteryje. Dera ne tik žymėti interneto, literatūros šaltinių nuorodas, bet ir asmenis, jų telefonus, elektroninio pašto adresus, galimus talkininkus ateityje. Kaupiama ir reikalingiausia teorinė informacija, metodikų aprašai. Apie informacijos kaupimą ir jos naudojimą ugdymo procese rašoma literatūroje (KULBIS A., 2000). Įgijus žinių ir radus talkininkų, naudinga atlikti žvalgomąsias išvykas, pamatyti vietovės šaltinius, juos pažymėti žemėlapyje arba surinkti GPS imtuvo rodmenis. Išsiaiškinus savo ir kitų tyrėjų galimybes, numačius būsimų tyrimų apimtis, galima pradėti nuoseklius tyrimus ir sezoninius stebėjimus.
2. Konkretaus šaltinio tyrimas įvairiais metų laikais Šaltinį arba vietovės šaltinius galima tirti visus metus. Kaip ir kiti hidrologiniai objektai, šaltiniai kinta, nustebindami tyrėjus netikėtumais ir siurprizais, naujais atradimais ir nuotykiais. Apžvelgę pateikiamą šaltinių tyrimo programą, įsitikinsite, kad visų tyrimų neįmanoma atlikti vieną kartą aplankius šaltinį. Per metus dalis šaltinio savybių keičiasi arba gali keistis: • Vandens debitas, srovės pobūdis ir šaltinio srovių topografija – kinta srovės pobūdis, vanduo gali pasukti nauja linkme. Pavasario debitas padės nustatyti tirpsmo vandenų įtaką. Tokį debitą įdomu palyginti su vasaros sausrų laikotarpių debitu. • Vandens cheminiai ir fiziniai ypatumai mažiausiai kintantys. Tačiau yra šaltinių, keičiančių spalvą, kvapą. Kai kurie šaltiniai žiemą aplink versmę gali užšalti arba dalinai užšalti, jie kuria savitą aplinkos vaizdą baltame žiemos peizaže. Vandens temperatūros matavimas visus metus leis nustatyti jo vidutinę metų temperatūrą, nors pačios versmės vietoje temperatūra beveik pastovi visus metus. • Labai kinta šaltinių biotos įvairovė. Atsižvelgiant į rūšių biologiją, sezoninius ciklus, augalai žydi, brandina vaisius, dauginasi; gyvūnai veisiasi, būna pastebimi. Pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą šaltinio aplinkoje išvysime labai besiskiriantį augalų, gyvūnų ir grybų gyvenimą. Pavasarį augantys ir žydintys augalai rudeniop nunyksta, kai kurių jau nerasime vasarai prasidėjus, tačiau aptiksime rudens augalų, kurie pavasarį tik dygo. Gyvūnai, tarkime, šaltinių aplinkai būdingi lašalai, gyvena trumpai, kitu metu aptiksime tik jų lervas. • Įvairiais sezonais skiriasi ir gamtinės bendrijos. Pasirinkę fiksuotą tašką bei nufotografavę šaltinio bendriją arba jos fragmentą visais metų laikais, turėsime vaizdžią šaltinio gyvenimo metų kroniką. • Įvairūs metų laikai lemia šaltinio naudojimą žmogaus reikmėms. Karštą vasaros dieną prie šaltinio galime sutikti praeivį, kuris užsuko vandens atsigerti arba žmogų, kuris dažnai lankosi prie šaltinio, žino apie jo praeitį, gali pateikti vertingų duomenų apie šaltinio aplinkos raidą, etnologinės informacijos, nurodyti daugiau žinančių asmenų vardus. 13