Nėštumo ir vaiko priežiūros vadovas. Trečiasis leidimas. Knygos ištrauka.

NĖŠTUMO

IR VAIKO

PRIEŽIŪROS VADOVAS. TREČIASIS LEIDIMAS

ATNAUJINTAS IR PAPILDYTAS.

Tai ne paprastas leidinys, tai vadovas, kurį parašė savo srities specialistai, praktikai, dirbantys su būsimais ir esamais tėvais, žinantys, kokių dažniausiai klausimų jiems kyla, kas kelia didžiausią nerimą, ir kokią informaciją jie nori gauti.

Nėštumo ir vaiko priežiūros vadovą sudaro aštuoni dideli skyriai.

Išsamiausia ir reikalingiausia informacija kūdikio besilaukiančiai šeimai – apie nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po jo.

Pagrindinė ir svarbiausia informacija – apie mažylio priežiūrą, žindymą, maitinimą bei ugdymą. Skaitydami puslapis po puslapio, išmoksite susidaryti dienotvarkę ir atpažinti vaiko siunčiamus signalus. Leidinyje rasite išsamių žinių apie dažniausius vaikų sveikatos sutrikimus ir patarimų, kaip juos įveikti. Taip pat jums pateikiame informaciją apie pagrindines tėvų teises ir galimas išmokas tiek nėštumo metu, tiek laikotarpiu po gimdymo, auginant vaikus.

Leidybos vadovė – akušerė MARIJA MIZGAITIENĖ

Kaip specialistė ir mama, aš labai daug sužinau iš jūsų, mamų, mano sekėjų. Ypač apie jūsų nerimą, kurį jaučiate, ir apie tinkamos, mokslu grįstos informacijos stoką. Kreipiuosi į jus tvirtai tikėdama: kuo daugiau žinosite, tuo ramiau jausitės, tuo didesnė tikimybė, kad nėštumas, gimdymas ir vaiko auginimas bus sklandūs.

Viliuosi, Nėštumo ir vaiko priežiūros vadovas taps jūsų padėjėju žengiant kartais nelengvu, bet neabejotinai nepakartojamu mamystės keliu.

Turbūt niekas neabejoja, kad mažylio laukimas, o vėliau auginimas – vieni nuostabiausių gyvenimo įvykių. Tai neįkainojama patirtis, besąlygiška meilė ir noras suteikti tai, kas geriausia. Rengdama šį leidinį labiausiai trokštu, kad visi tėvai sulauktų mažylių ramūs ir jaučiantys saugumą, kad žinotų, jog yra knyga, kurioje jie bet kuriuo metu gali rasti išsamius atsakymus į daugybę klausimų.

Noriu, kad gautumėte maksimalų kiekį naudingos informacijos, kuri padėtų apsisaugoti nuo nerimo ir baimių, suteiktų žinių, neleisiančių daryti skubotų išvadų, o kaip tik – padėsiančių priimti tinkamus sprendimus. Labai tikiuosi, kad ir man, ir mums, visiems šios knygos autoriams, tai pavyko.

Esu dėkinga už jūsų pasitikėjimą manimi bei Nėštumo ir vaiko priežiūros vadovu.

NĖŠTUMO PRIEŽIŪRA

ᴑ Pastojau. Kas toliau?

ᴑ Edukacinis pasiruošimas tėvystei

ᴑ Gimdymo datos nustatymas

ᴑ Savijautos pokyčiai nėštumo metu

ᴑ Nėščiųjų anemija

ᴑ Strijos

ᴑ Gyvenimo būdo pokyčiai

ᴑ Sportas nėštumo metu ir pagimdžius

ᴑ Nėščiosios mityba

ᴑ Nėštumo metu atliekami tyrimai ir konsultacijos

ᴑ Komplikuotas nėštumas ir nėščiųjų ligos

ᴑ Nėščiosios svoris

ᴑ Vaisiaus ir placentos padėtys gimdoje

ᴑ Aromaterapija laimingam nėštumui

ᴑ Naujagimio virkštelės kamieninės ląstelės. Ar verta išsisaugoti?

ᴑ Genetiniai tyrimai nėštumo metu

ᴑ Trumpas nėštumo dienoraštis

KRAITELIS

ᴑ Kraitelio sąrašas

ᴑ Mažųjų drabužėliai

ᴑ Čiulptukas

ᴑ Kokį vežimėlį rinktis

ᴑ Renkame automobilinę kėdutę

ᴑ Lopšiukas, lovelė ir mažųjų patalai

ᴑ Kūdikio higienos reikmenys

GIMDYMAS NAUJAGIMIS

ᴑ Gimdymo įstaigos pasirinkimas ir gimdyvės krepšelis

ᴑ Gimdymo požymiai

ᴑ Natūralaus gimdymo eiga

ᴑ Cezario pjūvis

ᴑ Gimdymo skausmo malšinimas

ᴑ Vyro dalyvavimas gimdyme

ᴑ Apie tarpvietės plyšimą, kirpimą ir gijimą

ᴑ Normalus laikotarpis po gimdymo

ᴑ Lytiniai santykiai po gimdymo

ᴑ Naujagimio planas

ᴑ Naujagimio priežiūra ir būklės vertinimas

ᴑ Naujagimio patikros ir tyrimai

ᴑ Pereinamosios naujagimio būklės

ᴑ Gamtos reikalai

ᴑ Naujagimio higiena

ᴑ Kodėl naujagimis verkia

ŽINDYMAS

ᴑ Sėkmingo žindymo pradžia

ᴑ Žindymo padėtys

ᴑ Žindymo technika

ᴑ Žindymo sunkumai

ᴑ „Kabo ant krūties“

ᴑ Žindyvės mityba

ᴑ Maitinimas pieno mišiniais

ᴑ Žindymo derinimas su darbu

ᴑ Nujunkymas

VAIKO PRIEŽIŪRA IR RAIDA

ᴑ Vaikų profilaktinė sveikatos patikra

ᴑ Vystymosi raida

ᴑ Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lapas (ankstyvojo amžiaus vaikas)

ᴑ Kalbos raida

ᴑ Antrieji vaiko metai

ᴑ Tretieji vaiko metai

ᴑ Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius

ᴑ Skiepai – kas yra kas

ᴑ Vaikų ūgio ir svorio lentelės

ᴑ Kūdikio dienotvarkė

ᴑ Sveikų dantukų pradžiamokslis

ᴑ Dantukų dygimo periodas

ᴑ Primaitinimas

ᴑ 1–3 Metų vaiko mityba

ᴑ Ikimokyklinuko mityba

ᴑ Vitaminai kūdikiams ir vaikams

ᴑ Puoduko reikalai

ᴑ Kūdikių veiklos įtaisai: nauda, žala, pasekmės

ᴑ Kūdikių ir vaikų pojūčių lavinimas

ᴑ Laviname 0–6 mėnesių kūdikį

ᴑ Lavinamieji žaidimai 6–12 mėnesių kūdikiui

ᴑ Ugdome metinuką: 20 mąstymą lavinančių žaidimų

ᴑ Dvimečio žaidimai

ᴑ Žaidimai ikimokyklinio amžiaus vaikams

ᴑ Darželio beieškant

ᴑ Ruošiamės į darželį. Kaip padėti mažyliui ir sau?

ᴑ Krikštynų šventės organizavimas

ᴑ Vaiko gimtadienis

ᴑ Kūdikių pilvo diegliai

ᴑ Kūdikių atpylimas

ᴑ Vaikų peršalimas ir aukšta temperatūra

ᴑ Kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų?

ᴑ Vaikų odos bėrimai

ᴑ Alergija

ᴑ Patarimai alergiškiems

ᴑ Hidrolatai – odos priežiūrai ir terapijai

ᴑ Atopinis dermatitas

VAIKO NEGALAVIMAI MOTINYSTĖ IR IŠMOKOS

ᴑ Vaikų viduriavimas ir rotavirusinė infekcija

ᴑ Atsargiai – saulė!

ᴑ Kūdikių aromaterapija

ᴑ Dveji metai: kaip nepatekti į tėvystės kalėjimą

ᴑ Lenktynės!

ᴑ Nėštumo ir gimdymo atostogų išmoka (motinystės išmoka nėščiosioms)

ᴑ Išmoka po komplikuoto gimdymo

ᴑ Gimimo registravimas ir įtraukimas į apskaitą

ᴑ Vienkartinė išmoka gimusiam vaikui

ᴑ Vaiko priežiūros pinigai

ᴑ Išmoka vaikui (vaiko pinigai)

ᴑ Vaiko išlaikymo išmoka

ᴑ Nėščiųjų ir tėvų teisės darbe

1 SKYRIUS

NĖŠTUMO PRIEŽIŪRA

ᴑ Pastojau. Kas toliau?

ᴑ Edukacinis pasiruošimas tėvystei

ᴑ Gimdymo datos nustatymas

ᴑ Savijautos pokyčiai nėštumo metu

ᴑ Nėščiųjų anemija

ᴑ Strijos

ᴑ Gyvenimo būdo pokyčiai

ᴑ Sportas nėštumo metu ir pagimdžius

ᴑ Nėščiosios mityba

ᴑ Nėštumo metu atliekami tyrimai ir konsultacijos

ᴑ Komplikuotas nėštumas ir nėščiųjų ligos

ᴑ Nėščiosios svoris

ᴑ Vaisiaus ir placentos padėtys gimdoje

ᴑ Aromaterapija laimingam nėštumui

ᴑ Naujagimio virkštelės kamieninės ląstelės. Ar verta išsisaugoti?

ᴑ Genetiniai tyrimai nėštumo metu

ᴑ Trumpas nėštumo dienoraštis

PASTOJAU. KAS TOLIAU?

Akušerė Marija Mizgaitienė

Nėštumo testo langelyje išvydus du brūkšnelius, užplūsta didžiulis džiaugsmas, norisi paskelbti visam pasauliui: „Aš laukiuosi!“ Planuojate, kaip šia žinia nudžiuginti būsimą tėvelį, kaip pranešti seneliams… Ir nejučia pradeda suktis mintys, o kas toliau? Kaip reaguos darbdavys, ar sugebėsiu auginti vaikelį, ar užteks pinigų, kas bus su mano kūnu, kaip man dabar elgtis? Leidinyje „Nėštumo ir vaiko priežiūros vadovas“ rasite visus atsakymus.

SAVAITĖS

Nėštumas paprastai skaičiuojamas ne mėnesiais, o savaitėmis ir trunka 40 savaičių. Išnešioti kūdikiai gimsta 37–41 nėštumo savaitę.

Jeigu nėštumo testą atlikote vos pastebėjusi, kad dingo menstruacijos, nėštumui bus apie 3–5 savaitės. O gal net tiksliai žinote, kada kūdikis buvo pradėtas?

TRIMESTRAI

Nėštumo savaitės skirstomos į tris trimestrus:

ᴑ pirmas nėštumo trimestras – 0–12 savaitė (kai kur skaičiuojama 0–13 sav.);

ᴑ antras nėštumo trimestras – 13–27 savaitė (14–28 sav.);

ᴑ trečias nėštumo trimestras – 28–40 savaitė (29–40 sav.).

NĖŠČIOSIOS KORTELĖ

Dažniausiai prasidėjus antrajam nėštumo trimestrui, gydytojas užpildo „Nėščiosios kortelę“ (forma Nr. 113/a), kelių lapų medicininę knygelę, tačiau šią formą jis gali

išduoti ir anksčiau – 10–11 nėštumo savaitę. Nuo tos akimirkos, kai gausite šią kortelę, ją visuomet nešiokitės rankinėje.

SAVIJAUTA NĖŠTUMO METU

Pirmąjį nėštumo trimestrą pilve bando įsitvirtinti naujas šeimos narys. Šis periodas yra didelis šokas jūsų organizmui, todėl gali kilti nemalonių pojūčių:

ᴑ rytinis pykinimas ar vėmimas;

ᴑ krūtų, ypač spenelių, jautrumas;

ᴑ greitas nuovargis, mieguistumas;

ᴑ dirglumas ir nuotaikos pokyčiai, sutrikęs miegas;

ᴑ galvos svaigimas;

ᴑ dažnas šlapinimasis;

ᴑ padidėjęs seilėtekis, troškulys;

ᴑ pilvo pūtimas ir vidurių užkietėjimas.

Antrąjį nėštumo trimestrą vaisius auga, stiprėja. Būsimos mamytės pilvas po truputį ryškėja. Paprastai dauguma negalavimų baigiasi ir laikoma, kad tai geriausias nėštumo periodas. Tačiau dalį moterų vis dar gali varginti pykinimas, vidurių užkietėjimas, prakaitavimas. Taip pat gali pradėti kraujuoti dantenos.

Trečiasis nėštumo trimestras – finišo tiesioji. Vaisius sparčiai auga, didindamas jūsų pilvelio apimtį. Šį trimestrą galimi tokie pokyčiai:

ᴑ žymus svorio augimas, galūnių tinimas;

ᴑ dažnas šlapinimasis;

ᴑ rėmens graužimas;

ᴑ nugaros ir dubens skausmas, mėšlungis;

ᴑ dusulys;

ᴑ naktiniai košmarai;

ᴑ hemorojus.

VIZITAI PAS NĖŠTUMĄ PRIŽIŪRINTĮ

SPECIALISTĄ

Jei nėštumas mažai rizikingas, nėščiąją gali prižiūrėti akušeris arba šeimos gydytojas. Jei nėštumas kelia daugiau rizikos, nėščiąją turi prižiūrėti gydytojas akušeris ginekologas.

Vizitų pas gydytoją skaičius priklauso nuo nėščiosios sveikatos būklės, rizikos veiksnių ir vaisiaus augimo, tačiau, net ir esant visiškai sklandžiam nėštumui, apsilankymų skaičius pas gydytoją bus ne mažesnis kaip šeši kartai.

PILVELIO AUGIMAS

Pirmą kartą gimdysiančių moterų pilvelis paprastai pradeda matytis apie 14–18 nėštumo savaitę, antrą kartą gimdančių – šiek tiek anksčiau. Paveiksle matyti, kaip pamažu kinta moters figūra nėštumo metu.

Tikriausiai esate girdėjusi, kad vienos moterys priauga vos 12 kg per visą nėštumo laikotarpį, kitos – net 30 kg. Jeigu visą jaunystės laikotarpį nuolat kovojote su antsvoriu, buvote priversta laikytis dietų, tikėtina, kad nėštumo metu priaugsite daugiau svorio nei tos moterys, kurios iš prigimties yra lieknos ir „valgo, ką nori, bet nestorėja“. Išsamiau apie tai skaitykite toliau šiame leidinyje.

PIRKINIAI, KURIE NEGALI PALAUKTI

Folio rūgštis. Jei dar nevartojate folio rūgšties, pradėkite ją vartoti dabar. Pirmas 12 savaičių patariama vartoti po 0,4 mg folio rūgšties per parą.

Speciali tara šlapimo tyrimams. Per visą nėštumo laiką reikės maždaug penkių šlapimo indelių. Patogiau ir estetiškiau naudoti specialius indelius, kurių galite rasti bet kurioje vaistinėje.

Patogi apranga. Jums prireiks laisvų, judesių ir pilvo nevaržančių drabužių, pavyzdžiui, kelnių su platesniu juosmeniu, specialių nėštukių kelnių ar tiesiog pato-

gios suknelės. Aukštakulnių taip pat geriau atsisakyti. Avalynė, kaip ir apranga, turi būti patogi.

Kava. Jeigu esate kavos gurmanė, nėštumo metu apsiribokite 1–2 kavos puodeliais per dieną. Naudingiau jūsų kūnui, jei kavą gersite pirmoje dienos pusėje.

Sportas. Sportuoti nėštumo metu netgi patartina, tačiau sportas turėtų būti lengvas. Galite rinktis: vaikščiojimą, plaukimą, nėščiųjų jogą, tempimo pratimus, šokius, mažo intensyvumo aerobiką. Nerekomenduojama jodinėti, slidinėti, čiuožti ar užsiimti tokiu sportu, kuris gali sukelti kritimo ar pilvo traumos pavojų. Jeigu yra priešlaikinio gimdymo požymių, kraujuojama iš makšties, rekomenduojama susilaikyti nuo bet kokio sporto ar fizinio aktyvumo.

Higiena. Kuo dažniau plaukite rankas, kad nėštumo metu nesusirgtumėte virusinėmis ar bakterinėmis ligomis. Plaukite rankas po kontakto su gyvūnais, pasinaudojusi tualetu, sugrįžusi iš lauko, prieš valgį ir pan. Vaistai. Nevartokite jokių vaistų nepasitarusi su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar vaistininku.

Alkoholis, rūkymas, narkotikai. Nedelsiant būtina nutraukti jų vartojimą. Tai ypač svarbu vaisiui dėl apsigimimų rizikos.

Stresas. Vaikelio nervų sistema formuojasi nuo pat pirmųjų lytinių ląstelių susiliejimo dar įsčiose. Jeigu jūs patiriate stresą, tą patį patiria ir mažasis pilvelio gyventojas. Pasistenkite savo gyvenime sumažinti streso lygį iki minimalaus. Bendraukite su mažyliu – juk jūs jo taip laukiate. Mėgaukitės savo nėštumu, nes tai nuostabus jūsų gyvenimo etapas.

Daugiau apie tai, ką gyvenime keisti, skaitykite „Nėščiosios gyvenimo pokyčiai“.

KADA SUNERIMTI?

Nėštumo metu negalima nekreipti dėmesio į kraujavimą ir pilvo skausmą!

Pastebėjote gausesnį šviesų kraują? Nedelsdama kreipkitės į gydytoją.

Jeigu jaučiate intensyvų, varginantį skausmą pilvo apačioje, stipresnį nei menstruacijų metu, nedelskite ir vykite į gydymo įstaigą pasitikrinti. ■

NĖŠTUMO

METU ATLIEKAMI TYRIMAI IR

KONSULTACIJOS

Gydytoja akušerė ginekologė Akvilė Vilkaitienė

Nėščiųjų priežiūros tikslas – rūpintis moters ir jos vaisiaus sveikata, siekiant geriausios nėštumo baigties, kad būtų išvengta motinos ir vaisiaus ligų, jų komplikacijų, taip pat užtikrinta gera dvasinė moters savijauta viso nėštumo metu.

Naujausiose „Nėščiosios kortelės“ formose (forma 113/a) yra lentelė, kurioje jus prižiūrintis specialistas pa-

žymės atitinkamas skiltis, taip nustatydamas nėštumo riziką. Jei pateiktoje lentelėje jokių skilčių nepažymima, nėščioji jaučiasi gerai, yra sveika, vadinasi, nėštumo rizika maža. Jei pažymimi trys ir daugiau punktų – rizika didelė.

DIDELĖS RIZIKOS NĖŠTUMO VEIKSNIAI

Nepalanki akušerinė anamnezė Pildymo data

□ nevaisingumas

□ vienas ir daugiau iš eilės neišnešioti nėštumai (vėlyvi (≥14 nėštumo savaitės) persileidimai ir (ar) priešlaikiniai gimdymai)

□ cezario pjūvio operacija

□ gimdos operacija

□ eklampsija

□ sunki preeklampsija

□ tromboembolinės komplikacijos

□ perinatalinė mirtis

□ naujagimio centrinės nervų sistemos pažeidimas

□ naujagimio sklaidos trūkumai

□ naujagimio hemolizinė liga

Nėštumo patologija

□ netaisyklinga vaisiaus padėtis nuo 36 nėštumo savaitės

□ daugiavaisis nėštumas

□ oligohidramnionas

□ polihidramnionas

□ hipertenzinės būklės

□ kraujavimas

□ nėštumas tęsiasi po nustatyto gimdymo termino (>41 nėštumo savaitės)

□ placentos pirmeiga ar kitas patologinis prisitvirtinimas

Nepalanki nėščiosios būklė Pildymo data

□ pirmą kartą gimdysianti nėščioji yra vyresnė nei 40 m.

□ pirmą kartą gimdysianti nėščioji yra jaunesnė nei 18 m.

□ nėščioji, gimdysianti 5 kartą ar daugiau

□ Rh ir kita izoimuninė sensibilizacija

□ iki 12 nėštumo savaitės nustatytas kūno masės indeksas yra 30 ar didesnis

□ pagalbinis apvaisinimas

Vaisiaus patologija

□ stamus vaisius (svoris didesnis nei 90 procentilių)

□ nepakankamas vaisiaus augimas (svoris mažesnis nei 10 procentilių)

□ vaisiaus sklaidos trūkumai

□ vaisiaus vandenė

□ vaisiaus širdies aritmija

Nėščiosios ligos

□ nėščiosios liga, komplikuojanti nėštumo eigą

□ cukrinis diabetas: □ I tipo □ II tipo

□ gestacinis diabetas

□ pielonefritas

□ onkologinės ligos

□ lyties organų sklaidos trūkumai

□ gimdos miomos, komplikuojančios nėštumo eigą

□ alkoholizmas, narkomanija

□ ŽIV, AIDS, hepatitas B ir (ar) C

Jei dėl vieno ar kito matmens vis dar neramu, pasikonsultuokite su tyrimą atlikusiu arba jūsų nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Prisiminkite, ultragarsinis tyrimas – tai šešėlių mokslas, o atliekami matavimai ne visada yra 100 % tikslūs. Tyrimo paklaida priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, tyrimą atliekančio gydytojo patirties, ultragarsinio aparato rūšies, ar tyrimus nėštumo metu visada atliko tas pats gydytojas, ir pan.

TREČIASIS ULTRAGARSINIS TYRIMAS

Tyrimas atliekamas 40–41 savaitę, jei nėščioji iki to laiko dar nebūna pagimdžiusi. Ultragarsu numatomas vaisiaus svoris, pamatuojamas vaisiaus vandenų kie-

kis, placentos subrendimas, tiriama vaisiaus virkštelės kraujotaka. Po tyrimo sprendžiama, kada ir kokiu būdu nėščioji turėtų gimdyti: natūraliais gimdymo takais ar atliekant cezario pjūvio operaciją.

Ultragarsiniai tyrimai nėra žalingi nei vaisiui nei mamai, tačiau nepatariama šio tyrimo atlikti nemedicininiu tikslu, pavyzdžiui, pageidaujant daryti nuotraukas ar nustatyti vaisiaus lytį. ■

apimtis (mm)

(mm)

Nėštumo savaitė Nėštumo savaitė BPD (biparietalinis matmuo) FL (šlaunikaulio ilgis) AC (pilvo apimtis) HC (galvos apimtis (skersmuo)

Nėštumo savaitė Nėštumo savaitė

JŪSŲ SVORIO PRIEAUGIS

Užrašykite savo ūgį ir svorį iki nėštumo. Apskaičiuokite KMI (iki nėštumo).

Jūsų ūgis: cm

Jūsų svoris: kg

Jūsų KMI: kg/m2

Rekomenduojama svertis kas dvi savaites, svorį fiksuoti lentelėje „Svorio prieaugis nėštumo metu“ ir pažymėti atitinkamoje svorio augimo kreivėje („Svorio prieaugio kreivės“). Svorio prieaugis vadinamas optimaliu, jei patenka į diagramoje pažymėtą sritį. ■

SVORIO PRIEAUGIS NĖŠTUMO METU

Nėštumo savaitė Svoris (kg) Prieaugis (kg)

4 savaitė

6 savaitė

8 savaitė

10 savaitė

12 savaitė

14 savaitė

16 savaitė

18 savaitė

20 savaitė

22 savaitė

24 savaitė

26 savaitė

28 savaitė

30 savaitė

32 savaitė

34 savaitė

36 savaitė

38 savaitė

40 savaitė

PLACENTOS PIRMEIGA

KRAŠTINĖ PLACENTOS PIRMEIGA

kaliukas, o ne kojytės, ar moters dubuo ne per siauras vaisiaus atžvilgiu. Įvertinęs šias aplinkybes gydytojas gali pasiūlyti gimdyti natūraliu būdu.

KODĖL VAIKUČIO PADĖTIS NEBŪNA

GALVYTE ŽEMYN?

ᴑ Pirmojo nėštumo metu tokių atvejų pasitaiko gana retai, o štai pakartotinai gimdant rizika išauga. Priežastys gali būti skirtingos: išsitempusi priekinė pilvo sienelė, suglebę gimdos ir pilvo raumenys ir t. t.

ᴑ Per didelis vaisiaus vandenų kiekis gimdoje leidžia vaikui lengviau judėti, todėl jis gali nuolat keisti padėtį, o atėjus gimdymo metui būti apsisukęs įvairiomis pozomis, pavyzdžiui, skersai mamos gimdos.

ᴑ Įtakos gali turėti ir per mažas vaisiaus vandenų kiekis, trukdantis mažyliui laisvai judėti ir keisti padėtį.

ᴑ Jei gimdymas vyksta prieš laiką, vaikelis gali būti nespėjęs pakeisti savo gulėjimo pozos.

KĄ GALIU PADARYTI, KAD VAIKAS

GIMDOJE APSIVERSTŲ Į TAISYKLINGĄ PADĖTĮ?

Nėra jokių mokslinių įrodymų, tačiau iki šiol tikima, kad vaikas padėtį gimdoje gali keisti mamai atliekant įvairius pratimus: kalbantis su vaikučiu, kad jis apsiverstų; keliant koją priešingo savo peties link; plaukiojant baseine ar nardant (verčiantis vandenyje); atliekant „katės“ pozą, kai remiantis į lovą keliais ir alkūnėmis padedama gimdos raumenims atsipalaiduoti ir gimdoje padidėja vietos vaikučiui judėti.

PLACENTOS PADĖTYS GIMDOJE

Nėštumo metu gimdoje kartu su vaisiumi vystosi ir placenta. Per ją iš mamos kraujo vaisius gauna maisto medžiagų ir deguonies. Placenta, kartu su vanden-

DALINĖ PLACENTOS PIRMEIGA

VISIŠKA PLACENTOS PIRMEIGA

maišiu ir kitomis plėvėmis, atsiskiria ir užgimsta iškart po naujagimio gimimo.

Nedidelei daliai moterų placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Dažniausiai placentos pirmeiga augant nėštumui išnyksta ir, didėjant gimdai, placenta kyla aukštyn. Vis dėlto 0,3–0,7 % nėščiųjų placentos padėtis nekinta ir ji lieka apatinėje gimdos dalyje iki nėštumo pabaigos. Tai vadinama placentos pirmeiga. Placentos pirmeiga gali būti trijų tipų:

ᴑ visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis);

ᴑ dalinė (kraštinė) placentos pirmeiga (placentos kraštas iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis arba juos siekia);

ᴑ žemas placentos prisitvirtinimas (atstumas tarp placentos krašto ir vidinių gimdos kaklelio žiomenų yra ≤ 2 cm).

KAIP IR KADA NUSTATOMA PLACENTOS PIRMEIGA?

Jeigu moteris pradeda kraujuoti iš lyties organų antroje nėštumo pusėje, galima įtarti, kad yra placentos pirmeiga. Kraujavimas dažniausiai prasideda be jokios priežasties, moteriai visiškai neskauda, nevargina gimdos apsitraukimai (sąrėmiai), kartais kraujavimas gali prasidėti po lytinių santykių.

Placentos pirmeiga nustatoma ultragarsiniu tyrimu, dažniausiai 18–22 nėštumo savaitę. Ultragarsinis tyrimas pro makštį (transvaginalinis) – geriausias būdas patvirtinti arba paneigti placentos pirmeigą. Tyrimas neskausmingas ir saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui.

KĄ DARYTI, JEI PLACENTA YRA ŽEMAI?

Atsižvelgiant į tai, kaip žemai yra placenta, nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį,

NORMALI PLACENTOS PADĖTIS

kai kurie gydytojai rekomenduoja atsisakyti ir analinių lytinių santykių, nes jų metu taip pat gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pavyzdžiui: oraliniais lytiniais santykiais ar masturbacija. Vaginaliniai ir analiniai lytiniai santykiai nėra draudžiami, tačiau rekomenduojama palaukti, kol placenta pakils aukščiau ir bus saugu mylėtis, nebijant kraujavimo galimybės. Rekomenduojama vengti ilgų kelionių, vidurių užkietėjimo, sumažinti fizinį aktyvumą, gydyti anemiją (mažakraujystę).

KODĖL PLACENTOS PIRMEIGA GALI BŪTI PAVOJINGA?

Mamai ir vaisiui placentos pirmeiga gali būti pavojinga dėl galimų komplikacijų – gausaus kraujavimo.

KOKIOS NĖŠTUMO PRIEŽIŪROS GALIMA TIKĖTIS, JEI

PIRMEIGA?

NUSTATOMA PLACENTOS

Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, nėščiajai iki gimdymo atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, kuriais siekiama patikrinti, ar placenta „pakilo“ kartu su augančia gimda. Tokiu atveju nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

Diagnozavus visišką placentos pirmeigą (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), kyla didelė staigaus ir

gausaus kraujavimo bei skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.

Jei buvo nustatytas žemas placentos prisitvirtinimas arba yra kraštinė placentos pirmeiga, atsižvelgiant į nėštumo eigą ir ligas, galima gimdyti pasirinktoje ligoninėje. Nustačius visišką placentos pirmeigą, nėščioji gali gimdyti tik trečio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse (LSMUL Kauno klinikos ir VUL Santaros klinikos).

Jei nustatomas žemas placentos prisitvirtinimas arba kraštinė placentos pirmeiga, atsižvelgiant į nėščiosios ir vaisiaus sveikatą, placentos padėtį prie gimdos kaklelio kraštų, moters gimdymų skaičių (ne pirmas nėštumas ir gimdymas), nėščiajai gali būti siūloma gimdyti pačiai. Visiškos placentos pirmeigos atveju moteris gali gimdyti tik atliekant cezario pjūvio operaciją.

Diagnozavus žemą placentos prisitvirtinimą arba dalinę bei visišką placentos pirmeigą, esant gausiam kraujavimui, visuomet atliekama skubi cezario pjūvio operacija, dėl galimos staigaus ir gausaus kraujavimo tikimybės.

Kai yra žemas placentos prisitvirtinimas ar placentos pirmeiga, prasideda kraujavimas, sąrėmiai ar ima mausti pilvą, būtina skubiai vykti į artimiausią akušerijos stacionarą. ■

2 SKYRIUS

KRAITELIS

ᴑ Kraitelio sąrašas

ᴑ Mažųjų drabužėliai

ᴑ Čiulptukas

ᴑ Kokį vežimėlį rinktis

ᴑ Renkame automobilinę kėdutę

ᴑ Lopšiukas, lovelė ir mažųjų patalai

ᴑ Kūdikio higienos reikmenys

NAUJAGIMIO KREPŠELIS

BŪTINIAUSIA APRANGA

Medvilninės kepurytės, 36–38 cm dydžio (1–2 vnt.)

Siaustinukai arba marškinėliai, 56 cm dydžio (3 vnt.)

Smėlinukai ilgomis rankovėmis, 56 cm dydžio (3 vnt.), 62 cm dydžio (2 vnt.)

Šliaužtinukai, 56 cm dydžio (2 vnt.), 62 cm dydžio (2–3 vnt.)

Kojinytės (2 poros vilnonių kojinių)

Džemperiai, megztukai, 56–62 cm dydžio (1–2 vnt.); geriau be gobtuvo

Lauko kombinezonas (jei gims šaltuoju metų laiku) su gobtuvu, 62 cm dydžio (1 vnt.)

VAIKO KAMBARYS IR TECHNIKA

Lovytė / lopšiukas

Čiužinukas, tiksliai tokio dydžio kaip lovelė / lopšiukas

Antklodė

Paklodė su elastine juostele, čiužinuko dydžio (2 vnt.)

Antklodės užvalkalas (2 vnt.)

Vežimėlis

Antklodėlė į vežimėlį

Automobilinė kėdutė, 0 arba 0+ grupės

Vystymo stalas / lenta

HIGIENOS REIKMENYS IR VAISTINĖLĖ

Sauskelnės ar vystyklai, bent dvi pakuotės, 1 dydžio (2–5 kg) ir 2 dydžio (3–6 kg)

Priemonė nuo iššutimo (skaitykite straipsnį „Kūdikio higienos priemonės“)

Palutės (3 vnt.)

Neperšlampami paklotukai (2 vnt. skalbiamų arba 1 pakuotė vienkartinių)

Vonelė

Žirklutės bukais galais

Šukos ar šepetys natūraliais minkštais šereliais

Vandens termometras

Kūno temperatūros termometras

Vata ar vatos diskeliai

KŪDIKIO HIGIENOS REIKMENYS

Akušerė

Alina Liepinaitienė

Paskutiniais nėštumo mėnesiais būsimos mamos turi malonių kraitelio ruošimo rūpestėlių. Lovytė, vežimėlis, rūbeliai – be jų neišsiversi. O kaip nepaklysti, renkant higienos reikmenų krepšelį? Kad netektų tėveliui lakstyti į parduotuvę po kelis kartus per dieną ir paskubomis ieškoti, pateikiame pagrindinių rekomenduojamų priemonių sąrašą.

SAUSKELNĖS AR VYSTYKLAI

Galite rinktis tiek daugkartinius vystyklus, tiek vienkartines sauskelnes (gali būti paprastos arba ekologiškos). Jei nuspręsite naudoti vienkartines sauskelnes, derėtų turėti bent dvi pakuotes, t. y. pirmo (2–5 kg) ir antro dydžio (3–6 kg). Daug pirkti neverta, nes mažylis pirmą dydį greitai išauga. Jei gimtų didesnis vaikutis, pirmųjų gali ir neprireikti. Mergaitėms ar berniukams – pagal lytį pritaikytos sauskelnės būna tik nuo trečiojo dydžio.

DRĖGNOSIOS SERVETĖLĖS

Paprastai jų naudoti nerekomenduojama. Tačiau pirmomis dienomis naujagimio išmatos (mekonijus) būna klampios ir sunkiai nuplaunamos. Todėl pirmagimio susilaukusiems, dar nepatyrusiems tėveliams būtų pravartu turėti drėgnųjų servetėlių. Jomis nuvalomos išmatos, o tada mažylio užpakaliukas prausiamas po tekančiu vandeniu. Jų negalima naudoti, jei vaikutis iššuto. Siūloma rinktis ekologiškas drėgnąsias servetėles, jos būtų mažesnė nuodėmė... Taip pat drėgnosios servetėlės pravers, kai būsite aplinkoje, kur nėra galimybės mažylio apiprausti. Galima pavalyti rankas, veiduką po maitinimo ir pan.

PRIEMONĖS NUO IŠŠUTIMO

Turbūt nė vienas kūdikis nėra išvengęs iššutimo kirkšnių, kaklo srityje ar prastai iššluostytoje odos raukšlėje. Priemonių nuo iššutimo yra daug: įvairūs kremai ir tepalai žaizdoms gydyti, pataisų sporų milteliai (talkas). Skirtingiems vaikams tinka vis kita priemonė, tad ją atrasite tik bandydami.

Kremą galima tepti tik ant kruopščiai nusausintos odos, kitaip oda šus dar labiau. Taip pat reikia žinoti, kad priemones su cinku naudoti galima tik 3–4 dienas, nes jos labai sausina kūdikio odelę, o cinkas, esantis kremuose ar tepaluose, kaupiasi mažų vaikų organizme.

Pataisų sporų miltelius galima barstyti ant sausos odos, tačiau reikia stebėti, kad jie nesubėgtų į raukšleles. Pataisų sporas galima pakeisti paprastu, virtuvėje naudojamu bulvių krakmolu. Pataisų sporų milteliai naudojami tik tada, kai oda sudirgusi, paraudusi, tačiau dar neįtrūkusi.

Ant odos atsiradus įtrūkimų, galima naudoti kremus ar tepalus žaizdoms gydyti. Tokiais kremais arba tepalais tepti tik tas vietas, kuriose matomi įtrūkimai ar žaizdelės.

Svarbiausia priemonė, padedanti išvengti, o atsiradus – sumažinti ir greičiau pagydyti kūdikių iššutimus yra dažnos oro vonios. Bent 1 – 2 val. per dieną leiskite mažyliui pabūti be sauskelnių ar vystyklų. Taip pat labai svarbu gerai išsausinti visas kūno raukšles, kad nesikauptų drėgmė, maisto (mamos pieno ar pieno mišinio) likučiai, nes jie gali sukelti iššutimus.

PALUTĖS

Palutės, pasiūtos iš flanelės ar bambukinio audinio, pravers šluostant kūdikį. Jos plonesnės, minkštesnės ir geriau sugeria vandenį nei rankšluosčiai. Pravers ir šluostant tekančias mažylio seilytes. Jų prireiks dviejų ar trijų, o gal 8–10 vnt., žiūrint, ar dažnai planuojate skalbti.

NEPERŠLAMPAMI PAKLOTUKAI

Jų reikia oro vonioms, pervystant (jei tai daroma ant lovos, o ne ant vystymo lentos ar stalo, svečiuose ir pan.). Galima rinktis vienkartinius ir daugkartinius (skalbiamus). Ateityje neperšlampami paklotukai pravers pratinant vaiką miegoti be sauskelnių.

VONELĖ

Galima pratinti kūdikį ir prie didelės vonios, tačiau vonelėje vaiką maudyti ir ekonomiškiau (reikės mažiau vandens), ir patogiau, nes prireikus galima vonelę išsinešti į kambarį (jei norisi daugiau erdvės ir yra tikrai šilta). Galima vonelę statyti ant specialaus stovo, tuomet nereikės stipriai lenktis ir bus galima prieiti iš abiejų pusių (tai patogu, jei kūdikį maudo abu tėveliai).

Vonelėje gali būti naudojamas papildomas gultukas, jei mažyliui yra daugiau nei mėnuo. Vis dėlto kūdikiui

3 SKYRIUS

GIMDYMAS

ᴑ Gimdymo įstaigos pasirinkimas ir gimdyvės krepšelis

ᴑ Gimdymo požymiai

ᴑ Natūralaus gimdymo eiga

ᴑ Cezario pjūvis

ᴑ Gimdymo skausmo malšinimas

ᴑ Vyro dalyvavimas gimdyme

ᴑ Apie tarpvietės plyšimą, kirpimą ir gijimą

ᴑ Normalus laikotarpis po gimdymo

ᴑ Lytiniai santykiai po gimdymo

NATŪRALAUS GIMDYMO EIGA

Akušerė Marija Mizgaitienė

Kiekviena būsima mamytė labai laukia susitikimo su savo mažyliu. Vis dėlto dažnai laukimo džiaugsmą užgožia nerimas ir baimė gimdyti. Stresą ir nerimą kelia klaidingas gimdymo įsivaizdavimas. Būsimai mamai svarbu suprasti, kad gimdymas – tai natūralus fiziologinis procesas, ir sužinoti, kokia iš tikrųjų yra natūralaus gimdymo eiga.

KŪNO PASIRUOŠIMAS GIMDYTI

Gimda – kriaušės formos organas, kurį sudaro trys dalys: viršutinė dalis vadinama gimdos dugnu , žemiau jo – didžiausia dalis gimdos kūnas , apatinė dalis jungiasi prie makšties ir vadinama gimdos kakleliu . Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm) ir uždaras, be to, jo kanalą saugo gleivių kamštis. Reguliarių (tikrųjų) sąrėmių metu susitraukiantys gimdos raumenys suspaudžia vaisių ir stumia jį gimdymo kanalu. Tuo metu gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir vertis. Pirmą kartą gimdančioms moterims gimdos kaklelis iš pradžių sutrumpėja, o vėliau pradeda vertis, pakartotinai gimdančioms – trumpėja ir veriasi tuo pačiu metu, todėl jos dažniausiai pagimdo greičiau.

GIMDYMO LAIKOTARPIAI

GIMDOS KAKLELIO VĖRIMOSI LAIKOTARPIS

Vėrimosi (atsidarymo) laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo, t. y., kai jis atsiveria iki 10 centimetrų. Šis laikotarpis dar skirstomas į dvi fazes: latentinę (nuo 0 iki 4 cm) ir aktyviąją (nuo 4 iki 10 cm).

KŪNO PASIRUOŠIMAS GIMDYMUI

Gimda Vaisiaus vandenų maišas

Gimdos kaklelis Makštis

Gimdos kaklelis ilgas ir uždaras

Gimdos kaklelis sutrumpėjęs ir praviras 1 cm

Gimdos kaklelis praviras 5 cm

Gimdos kaklelis pilnai atsivėręs 10 cm

4 SKYRIUS

NAUJAGIMIS

ᴑ Naujagimio planas

ᴑ Naujagimio priežiūra ir būklės vertinimas

ᴑ Naujagimio patikros ir tyrimai

ᴑ Pereinamosios naujagimio būklės

ᴑ Gamtos reikalai

ᴑ Naujagimio higiena

ᴑ Kodėl naujagimis verkia

NAUJAGIMIO PATIKROS IR TYRIMAI

Šeimos medicinos gydytoja

Agnė Kilmanienė

HEMORAGINĖS NAUJAGIMIŲ LIGOS PROFILAKTIKA

Lietuvoje visiems naujagimiams per dvi valandas po gimimo atliekama hemoraginės naujagimių ligos profilaktika – į raumenis švirkščiama viena vitamino K dozė. Raumenyse susidariusios vitamino K atsargos naudojamos iš lėto, todėl veiksmingai sumažina hemoraginės ligos riziką.

KAS YRA HEMORAGINĖ NAUJAGIMIŲ LIGA?

Tai kraujavimas, sukeliamas kraujo krešumo sutrikimo, esant sumažėjusiam krešėjimo faktorių aktyvumui, kai trūksta vitamino K. Naujagimiams vitamino K trūksta dėl šių priežasčių:

ᴑ nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai;

ᴑ mažos vitamino K atsargos ką tik gimusio naujagimio kepenyse;

ᴑ nėštumo metu vartoti vitamino K antagonistai, antibiotikai (pavyzdžiui, cefalosporinai), kai kurie vaistai nuo traukulių;

ᴑ chirurginis gydymas nėštumo metu;

ᴑ trauminis, sunkus gimdymas;

ᴑ pagal gestacinį amžių mažo svorio naujagimis. Liga pasireiškia vidiniu ar išoriniu kraujavimu, atsirandančiu naujagimystės laikotarpiu, sumažėjus krešėjimo faktorių aktyvumui. Kraujuoti gali iš virškinamojo trakto, nosies, virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tada gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kt. gyvybinės funkcijos. Taigi vitaminas K – labai svarbi kraujo krešėjimo sistemos dalis, ypač naujagimystės laikotarpiu. Motinos piene vitamino K yra labai mažai, dažnai nepakankamai, todėl naujagimiai turi jo gauti papildomai.

VISUOTINIS NAUJAGIMIŲ TIKRINIMAS DĖL

ĮGIMTŲ MEDŽIAGŲ APYKAITOS

LIGŲ

Lietuvoje vykdoma visuotinė naujagimių patikra dėl fenilketonurijos, įgimtos hipotirozės, galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos.

Fenilketonurija – tai reta (Lietuvoje kasmet nustatomi 3–4 fenilketonurijos atvejai, t. y. 1 iš 9 000 naujagimių) medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingas aminorūgšties fenilalanino kaupimasis organizme. Fenilalanino aptinkama daugelyje maisto produktų. Kai jo susikaupia daug, labiausiai pažeidžiama nervų sistema ir smegenys: ilgainiui pastebimi mokymosi, elgesio sutrikimai, atsiranda epilepsija, odos bėrimų, atsilieka raida. Vos gimę naujagimiai paprastai neturi jokių šiai ligai būdingų požymių. Svarbiausias būdas, padedantis išvengti fenilalanino kaupimosi organizme, – vengti maisto produktų, kuriuose jo yra. Taigi pagrindinis fenilketonurijos gydymo metodas – griežta dieta. Labai svarbu ją pradėti kuo anksčiau. Pradėjus ją iki trijų mėnesių amžiaus, vaiko protinė ir fizinė raida bus visiškai normali.

Įgimta hipotirozė pasireiškia maždaug 1:2000–1:4000 naujagimių ir yra viena dažniausiai išvengiamų protinės negalios priežasčių, jei gydyti pradedama laiku. Tai įgimtas skydliaukės veiklos susilpnėjimas naujagimystės laikotarpiu dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos. Skydliaukės hormonų trūkumą gali sukelti skydliaukės vystymosi anomalijos, fermentų, dalyvaujančių hormonų gamyboje, sintezės įgimti pokyčiai, paveldimi autosominiu recesyviniu būdu. Daugiau nei 95 % naujagimių ši liga asimptominė. Negydant progresuoja psichomotorinės raidos sutrikimas.

Įgimta antinksčių hiperplazija – tai būklė, kai antinksčių liaukos nesugeba pagaminti reikiamo kiekio hormonų (kortizolio ir (arba) aldosterono) ir per daug pagamina androgenų. Ją sukelia mutacija žmogaus genuose, kurie koduoja tam tikrus fermentus, atsakingus už hormonų (kortizolio ir aldosterono) produkciją. Dažniausi pirmieji įgimtos antinksčių hiperplazijos požymiai – prastas valgymas, svorio kritimas ir vėmimas pirmą bei antrą savaitę po gimimo. Mergaitėms, sergančioms sunkia ligos forma, būdingas moteriškų išorinių genitalijų suvyriškėjimas. Anksti nustačius šią ligą ir pradėjus gydyti, galima užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.

Galaktozemija – labai reta (Lietuvoje kasmet nustatomi 1–2 galaktozemijos atvejai) įgimta medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingas angliavandenio galaktozės apykaitos sutrikimas. Galaktozės yra ne tik motinos piene, bet ir visuose pieno produktuose. Sergant galaktozemija, šis angliavandenis neskaidomas ir kaupiasi audiniuose bei kraujyje. Labiausiai pažeidžiamos kepenys, inkstai, smegenų žievė, smegenėlės, nervai, akių lęšiukai. Ilgainiui vystosi protinis atsilikimas, kalbos sutrikimai, akies lęšiuko drumstumas, mergaitėms vėluoja lytinis brendimas. Suaugusios moterys dėl kiaušidžių pažeidimo ir moteriškųjų hormonų trūkumo būna nevaisingos. Pagrindinis galaktozemijos gydymo metodas – griežta dieta. Ši liga yra vienintelė būklė, kai griežtai draudžiama maitinti motinos pienu. Naujagimiui skiriami laktozės neturintys mišinukai. Toks žmogus visą gyvenimą turi vengti galaktozės bei laktuliozės. Dietą konkrečiam pacientui turi sudaryti gydytojas dietologas. Laikantis griežtos dietos, galima užtikrinti normalią gyvenimo kokybę.

KAIP TIKRINAMA DĖL ĮGIMTŲ MEDŽIAGŲ

APYKAITOS LIGŲ?

Naujagimiai tiriami 3–5 parą po gimimo. Rekomenduojama, kad nuo pirmojo maitinimo būtų praėjusios bent 48 valandos. Tyrimui iš kulniuko paimama šiek tiek kraujo. Tais atvejais, kai motina su naujagimiu iš ligoninės, kurioje pagimdė, išvyksta dar nepaėmus kraujo mėginio, ji turi kreiptis į šeimos gydytoją, kad tyrimas būtų atliktas.

Medicininės genetikos centras jus informuos tik tada, jeigu bus nustatyta kuri nors iš tiriamų ligų. Taip pat suteiks informaciją, kur kreiptis dėl tolesnio ištyrimo ir gydymo.

Jei tyrimo rezultatai neigiami (nė viena iš šių ligų nenustatyta), jūs nebūsite informuoti.

IŠPLĖSTINĖ NAUJAGIMIO PATIKRA

Papildomas ištyrimas dėl 30 gydomų paveldimųjų medžiagų apykaitos ligų, tačiau kol kas šis tyrimas nėra kompensuojamas ir tėvai už jį turi sumokėti patys.

Nesvarbu, kokioje gydymo įstaigoje gimė jūsų naujagimis, jei kraujo buvo paimta visuotinei naujagimių patikrai dėl keturių ligų, papildomai kraujo šiam tyrimui imti ir informuoti medicinos personalo nebereikės. Tereikia sumokėti už išplėstinę patikrą ir mokėjimo pavedimo kopiją atsiųsti el. paštu vnt@santa.lt. Šiuo metu (2021 m. sausio mėn.) tyrimo kaina 72,20 euro, tačiau ji gali kisti.

KAIP SUMOKĖTI UŽ TYRIMĄ?

Pavedimas atliekamas į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų sąskaitą

LT487300010002492286

Įmonės kodas 124364561

Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti:

1) tyrimo kodą: 19211 (VNT30); 2) gimdyvės vardą, pavardę ir asmens kodą; 3) mokėjimo pavedimo kopiją atsiųskite el. paštu vnt@santa.lt.

Atlikto tyrimo rezultatus gausite kartu su jų aprašymu. Daugiau informacijos apie išplėstinę naujagimio patikrą rasite www.patikrinkmane.lt/vnt30

NAUJAGIMIŲ KLAUSOS TIKRINIMAS

Nors dauguma naujagimių turi normalią klausą, 1–3 iš 1 000 gimsta turėdami kokį nors klausos sutrikimą. Visuotinis naujagimių klausos tikrinimas – tai visų naujagimių klausos patikrinimas, atliekamas gimdymo namuose, siekiant kuo anksčiau nustatyti naujagimius su įgimtu klausos sutrikimu ir jiems padėti. Kuo anksčiau įgimtą klausos sutrikimą turinčiam vaikui suteikiama pagalba, tuo geriau ne tik vystosi jo kalba, bet ir vyksta visa bendra raida.

Naujagimių klausos patikrai taikomas otoakustinės emisijos tyrimas (OAE). Nedidelis daviklis, įdėtas į ausies landą, pateikia garsinius spragtukus, po to matuoja vidinės ausies skleidžiamą aidą, kuris kyla joje, išgirdus garsą. Šis tyrimas greitas ir visiškai neskausmingas.

JEIGU ATSAKYMAS TEIGIAMAS?

Jei atliekant klausos patikrą registruojamas abiejų ausų atsakas į garsą, t. y. gaunamas teigiamas patikros rezultatas, ir nėra jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių, tolesnis klausos tyrimas nereikalingas.

JEIGU ATSAKYMAS NEIGIAMAS?

Jeigu OAE tyrimo rezultatai neigiami, tyrimas kartojamas. Jei pakartotinio tyrimo OAE metodu gaunami neigiami rezultatai, rekomenduojamas išsamesnis klausos tyrimas. Naujagimis (iki trijų mėnesių amžiaus) siunčiamas pas otolaringologą surdologą.

NAUJAGIMIŲ AKIŲ DUGNO RAUDONOJO REFLEKSO TYRIMAS

Naujagimių akių tikrinimas – tai naujagimių (nuo 35 sav. gestacinio amžiaus) akių dugno raudonojo reflekso tyrimas, atliekamas siekiant laiku nustatyti įgimtas optinių terpių drumstis ar kitas akių ligas, trukdančias normaliai vystytis regos sistemai.

Naujagimių akių dugno raudonojo reflekso tyrimas Lietuvoje atliekamas nuo 2012 m. ir laikomas vienu efektyviausių aklumo prevencijos metodų.

Naujagimio akys tiriamos tiesioginio vaizdo oftalmoskopu. Tyrimas atliekamas užtemdytoje patalpoje,

5 SKYRIUS

ŽINDYMAS

ᴑ Sėkmingo žindymo pradžia

ᴑ Žindymo padėtys

ᴑ Žindymo technika

ᴑ Žindymo sunkumai

ᴑ „Kabo ant krūties“

ᴑ Žindyvės mityba

ᴑ Maitinimas pieno mišiniais

ᴑ Žindymo derinimas su darbu

ᴑ Nujunkymas

ŽINDYMO TECHNIKA

Akušerė Marija Mizgaitienė

Žindymas – geriausia, ką galima duoti kūdikiui. Tai paprastas procesas, nesukeliantis nemalonių pojūčių. Tačiau daugybei mamų jis virsta kančia. Kodėl taip nutinka? Atsakymas labai paprastas – nes pasirenkama netinkama žindymo technika. Gimęs vaikutis kartu su savo mama tampa komanda ir turi dirbti kartu: mažylis mokosi taisyklingai apžioti krūtį ir žįsti, o mama turi pasirūpinti tinkama priglaudimo prie krūties technika ir patogia mažylio padėtimi. Deja, dažnai vienas ar net abu komandos nariai savo darbą atlieka ne taip, kaip reikėtų. Pavyzdžiui, mažylis mažai prasižioja ir žinda tik spenelio galiuką arba mama prie krūties jį glaudžia netinkamai. Ilgainiui tokio komandinio žaidimo re-

KRŪTIES DAVIMAS

Žindant labai svarbu patogiai įsitaisyti. Gerai jaustis turi ne tik mama, bet ir mažylis. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje „Žindymo padėtys“.

1. Mažylį pakelkite iki krūties aukščio.

2. Jo kūnelį ir veidą atsukite į krūtį.

3. Vaikučio kūnelis turi liestis prie mamos kūno. (žr. „Krūties davimas: 1 pav.“ )

4. Nosis ir spenelis turi būti viename lygyje, spenelį nukreipkite į viršų gomurio link. Tai padaryti patogiausia prilaikant krūtį taip, kad keturi pirštai būtų apačioje, o nykštys viršuje, t. y. virš spenelio.

5. Galvytę truputį atloškite ir prilaikykite taip, kad pakaušio apatinė dalis ir petukai būtų atremti į mamos delną. Suformuokite C raidę ir įstatykite vaiko galvytę. (žr. „Krūties davimas: 2 pav.“ )

6. Tam, kad krūtį mažylis apžiotų taisyklingai, jis turi plačiai išsižioti. Kitaip apims tik spenelį. Taigi braukite apatine rudojo laukelio dalimi (ne speneliu) per vaiko lūpytes (nuo viršutinės link apatinės) ir tada, kai mažylis pakankamai išsižios, greitu judesiu priglauskite jį prie krūties. Atminkite pagrindinę žindymo taisyklę: vaikas prie krūties, o ne krūtis prie vaiko! Jei bandysite įkišti krūtį jam į burną, bus apžiotas arba spenelis, arba daugiau viršutinės rudojo laukelio dalies, o turėtų būti apimta daugiau apatinės dalies.

KRŪTIES IŠĖMIMAS

Jums gali nepavykti iš pirmo karto tinkamai įduoti krūties arba mažylis gali pradėti taisyklingai žįsti, bet vėliau imti čiulpti tik spenelio galiuką. Jeigu taip nutinka, ištraukite krūtį jam iš burnos (įkiškite savo mažąjį pirštelį vaikui į burnytę) ir duokite ją iš naujo.

zultatas – pažeisti, įtrūkę speneliai, per mažas vaikelio svoris, sumažėjęs mamos pieno kiekis, pieno sąstovis ir kt.

Kai kurioms komandoms nuo pat pirmo priglaudimo prie krūties sekasi puikiai, kitoms tenka pasimokyti, nes vieną kartą viskas pavyksta gerai, o kitą – jau tenka pasistengti. Jei nesiseka, nenusiminkite. Įdėjus pastangų, tikrai pavyks. Jei yra galimybė, paprašykite specialisto įvertinti jūsų žindymo techniką, nes dažnai iš šalies labai gerai matyti nedidelės, tačiau itin reikšmingos žindymo klaidos.

Dabar išsiaiškinkime, ką reikia daryti, kad žindymo technika būtų taisyklinga.

Krūties davimas: 1 pav.

Krūties davimas: 2 pav.

Krūties davimas: 2 pav.

NUJUNKYMAS

Sertifikuota žindymo konsultantė (IBCLC) Oksana Laurinavičienė

KADA REIKĖTŲ NUJUNKYTI KŪDIKĮ?

Nu(si)junkymas – tai žindymo pabaiga. Amerikos pediatrų draugija rekomenduoja žindyti iki metų, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) palaiko žindymo idėją iki 2 metų ir ilgiau, jei mamai ir vaikui to reikia, o ne Vakarų kultūros šalyse paprastai tai įvyksta apie 3–4 vaiko gyvenimo metus. Valstybėse, kur netoleruojamas ilgalaikis žindymas, krūtimi maitinančios vyresnius nei metų amžiaus vaikučius mamos neskelbia ar net slepia šį faktą nuo daugumos aplinkinių ir taip išvengia nereikalingo dėmesio, netaktiškų pastabų ar beprasmių patarimų.

Garsus JAV pediatras ir daugybės knygų apie vaikus autorius dr. Williamas Searsas vienoje savo knygų sako, kad tam tikros vaikų elgsenos, t. y.: abejingumas, agresija, perteklinis inkštimas, dažni nuotaikos svyravimai ir kt., gali būti priešlaikinio nujunkymo ligos. Jis kalba apie nujunkymą kaip apie subrendimą, rodantį pasirengimo jam stadiją. Nujunkymas turėtų būti ne atskyrimas nuo mamos, o vaiko raidos stadija, kai jis jaučiasi „toks pilnas ir toks teisus, kad yra pasirengęs imtis kitų santykių“ ir pereiti prie kitų dalykų. W. Searsas mano, kad, nujunkius vaiką anksčiau, nei atėjo jo laikas, galima palikti jį jaučiantis nevisavertį ir sužlugdyti jo pasitikėjimo jausmą. Pediatro nuomone, daugumos išvardytų elgesio ligų priežastis gali būti priešlaikinis nujunkymas ir vaiko stūmimas būti nepriklausomam, nors jis dar nebuvo tam pasirengęs.

NU(SI)JUNKYMO TIPAI

VAIKO INICIJUOTAS NU(SI)JUNKYMAS

Jis įvyksta tada, kai vaikas nebeturi mitybinio ir emocinio poreikio žįsti. Apie tai galima kalbėti tik tada, kai gerokai vyresnis nei metų vaikas didžiąją dalį maisto medžiagų gauna su kietuoju maistu (košėmis, mėsa, vaisiais, daržovėmis ir pan.), gerai geria iš puodelio ir pamažu pats mažina žindimų iš krūties skaičių. Žinoma, visada atsiras vaikų, kurie tai padarys anksčiau ar vėliau nei nurodytas laikas.

MAMOS INICIJUOTAS NUJUNKYMAS

Jei esate verčiama aplinkybių arba jaučiate, kad reikia paskatinti nujunkymą anksčiau, nei tam yra pasiruošęs jūsų mažylis, tikrai įmanoma tai padaryti švelniai ir

savo vaikui padėti su meile. Mamai inicijuojant nujunkymą, svarbu tai daryti kuo švelniau, pamažu, lanksčiai, kantriai ir gerbiant savo vaiko poreikius. Prisiminkite, kad iš vaikučio elgesio galima suprasti, ar nujunkymas vyksta per greitai, ir būkite pasirengusi šiek tiek sulėtinti visą procesą, jei tik to reikia mažyliui.

Nusprendus pačiai inicijuoti nujunkymą, patariama sulaukti, kol mažyliui sueis bent 18 mėnesių. Tyrimai parodė, kad iki tol vaikučiai labai jautriai reaguoja į nujunkymo pradžią ir tikrai nėra tam pasiruošę. Sulaukę 18 mėn., dauguma mažylių jau sąmoningai supranta žodį „ne“ ir gali šiek kiek luktelėti, paprašius palaukti, ir kurį laiką nežįsti.

Paprastai toks nujunkymas prasideda nuo maitinimų skaičiaus mažinimo – pirmiausia palengva pabandoma atsisakyti tų, kurių mažylis pasigenda mažiausiai (žaidžiant, kietai įmigus, galbūt dienos metu, būnant darželyje ar su aukle), po to šeima sąmoningai keičia pasiruošimo miegui ir migdymo ritualus: pirma pasiūloma krūtis, tik po to – prausimasis, dantukų valymas, rengimasis pižama, pasaka ir pan., taip švelniai atsiejant krūtį nuo už(si)migdymo ir miego. Vėliausiai atsisakoma naktinių maitinimų, jei mažylis yra iš tų, kurie dažnai nubunda naktimis, ir krūtis jam reikalinga prabėgusios dienos emocijoms nuslopinti.

Svarbu žinoti, kad mamos grįžimas į darbą, vaiko išėjimas į darželį, netikėta ilgesnė mamos kelionė be vaiko, vaiko ar mamos liga (jei jai paskirti su žindymu suderinami ar trumpam laikui nesuderinami vaistai) nėra tos priežastys, dėl kurių reikėtų staiga nujunkyti vaiką. Dažniausiai žindymas gali būti tiesiog sėkmingai tęsiamas, mamai ir vaikui būnant kartu rytais ir vakarais, naktimis, savaitgaliais. Mamai išvykus ar vartojant kurį laiką nesuderinamus su žindymu vaistus, jai tereikia palaikyti laktaciją, ištraukiant pieną iš abiejų krūtų bent kas 3–4 valandas.

STAIGUS NUJUNKYMAS

Tai labai didelis stresas tiek mamai, tiek mažyliui. Staigiai nujunkius kūdikį, gali užsikimšti krūties latakai (susiformuoti pieno kamštis), susidaryti krūties infekcija (mastitas) ar net pūlinys (abscesas). Dėl to mamai gali smarkiai nukristi tam tikrų hormonų lygis kraujyje, o tai gali sukelti nuotaikų svyravimus, depresiją ir pan. Būti-

nybė staiga nutraukti žindymą – tikrai itin retas atvejis: kūdikio mirtis, mamai nustatyta visiškai nesuderinama su žindymu liga ir (arba) būtinas ilgalaikis visiškai su žindymu nesuderinamų vaistų vartojimas. Jei tik įmanoma, visada pasitarkite ir su kitais gydytojais, kad išgirstumėte antrąją nuomonę, jei siūloma nutraukti maitinimą. Be to, būtų naudinga pasikalbėti su kvalifikuotu žindymo konsultantu, kad jis pasiūlytų alternatyvų ir, jei reikia, padėtų nujunkyti mažylį su mažiausiais padariniais abiem.

Svarbu nesiimti liaudiškų priemonių: neperrišinėti krūtų, drastiškai neriboti suvartojamų skysčių, nevartoti jokių laktaciją mažinančių vaistų, jei jų nepaskyrė gydytojas.

PALAIPSNIS NUJUNKYMAS

Šis būdas leidžia pamažu žindymą pakeisti kitos rūšies mityba, meile ir dėmesiu, kompensuosiančiu žindymo poreikį. Taikant laipsnišką nujunkymą, pieno kiekis mažės, bet jame po truputį didės imunitetą palaikančių medžiagų kiekiai, ir tai suteiks jūsų mažyliui paskutinę papildomą apsaugą nuo infekcijų. Nujunkymas turėtų vykti taip lėtai, kaip tik leidžia jūsų asmeninė padėtis, kad tai būtų lengviau ir jums, ir jūsų vaikui.

Nujunkymo trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl labai sudėtinga numatyti, kiek jis truks. Išlikite kantri ir lanksti. Jūs tikrai nujunkysite savo vaiką, tačiau kartais šio proceso metu galite jaustis daranti žingsnį į priekį ir du atgal. Jei stengiatės nujunkyti aktyviai, pasirūpinkite, kad mažylis dieną gautų labai daug švelnumo ir meilės. Jūsų vaikui augant, žindymas tampa kai kuo daug svarbesniu nei alkio ir troškulio malšinimas. Jis suteikia mažyliui komfortą, saugumą ir artumą, tad jautriai reaguokite į visus jo poreikius.

DALINIS NUJUNKYMAS

Jūs galite išlaikyti vieną ar kelis maitinimus per dieną ir tiesiog atsisakyti visų kitų. Nujunkymas – procesas, tai nėra viskas arba nieko.

KAIP PADĖTI MAŽYLIUI, TAIKANT MAMOS INICIJUOTĄ NUJUNKYMO BŪDĄ?

Kartais mamos inicijuotas nujunkymas gali tapti sunkia pereinamąja faze mažyliui. Tai priklauso nuo to, kiek jo amžius artimas (ar tolimas) jo asmeniniam nusijunkymo amžiui.

Jei nujunkote aktyviai, stenkitės mažyliui suteikti daugiau meilumo, daugiau laiko būkite kartu tik abu, daugiau bučiuokite ir apkabinkite. Dažnai mamos, nujunkančios mažylius, bijo tai daryti, galvodamos, kad toks jų elgesys kaip tik paskatins vaiką siekti krūties. Tiesa ta, kad vaikui jūsų artumas tiesiog būtinas, kad kompensuotų sumažėjusį fizinį kontaktą, suretėjus žindymui. Leiskite jam žaisti ant jūsų (jodinėti, ropinėti ir pan.), gulinėti kartu, kasykite jo nugarytę, glostykite ir pan. Skirkite laiko, kad galėtumėte mažiuką tiesiog palaikyti ir sutelkti dėmesį tik į jį – lygiai taip pat, kaip darėte, kai žindėte. Nežiūrėkite tuo metu televizoriaus, nekalbėkite telefonu. Vėliau užteks ir trumpo pasimeilinimo praeinant pro vaiką, tačiau dabar pasistenkite rasti laiko bent kartą per dieną ilgėlesnę valandėlę pabūti kartu. Leiskite suprasti, kad jūs siekiate artumo su juo. Mažo vaiko žindymas patenkina daugybę jo poreikių, tad pasistenkite bendrauti visais jums įmanomais būdais.

Mažyliui reiškiant stiprų poreikį žįsti, nereikia jam atsakyti. Tačiau, jei jau pradėjote nujunkymą ir vaikas nerodo noro žįsti, turite galimybę to ir nesiūlyti.

VAIKO PRIEŽIŪRA IR RAIDA 6 SKYRIUS

ᴑ Vaikų profilaktinė sveikatos patikra

ᴑ Vystymosi raida

ᴑ Vaiko psichomotorinės raidos tikrinimo lapas (ankstyvojo amžiaus vaikas)

ᴑ Kalbos raida

ᴑ Antrieji vaiko metai

ᴑ Tretieji vaiko metai

ᴑ Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius

ᴑ Skiepai – kas yra kas

ᴑ Vaikų ūgio ir svorio lentelės

ᴑ Kūdikio dienotvarkė

ᴑ Sveikų dantukų pradžiamokslis

ᴑ Dantukų dygimo periodas

ᴑ Primaitinimas

ᴑ 1–3 Metų vaiko mityba

ᴑ Ikimokyklinuko mityba

ᴑ Vitaminai kūdikiams ir vaikams

ᴑ Puoduko reikalai

ᴑ Kūdikių veiklos įtaisai: nauda, žala, pasekmės

ᴑ Kūdikių ir vaikų pojūčių lavinimas

ᴑ Laviname 0–6 mėnesių kūdikį

ᴑ Lavinamieji žaidimai 6–12 mėnesių kūdikiui

ᴑ Ugdome metinuką: 20 mąstymą lavinančių žaidimų

ᴑ Dvimečio žaidimai

ᴑ Žaidimai ikimokyklinio amžiaus vaikams

ᴑ Darželio beieškant

ᴑ Ruošiamės į darželį. Kaip padėti mažyliui ir sau?

ᴑ Krikštynų šventės organizavimas

ᴑ Vaiko gimtadienis

VAIKO PSICHOMOTORINĖS RAIDOS

TIKRINIMO LAPAS

(ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKAS)

Parengta pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 301 (2021 m. sausis)

Vaiko amžius

Ropoja.

Įgūdžio aprašymas

Vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu.

Eina pristatomu žingsniu. Vaikas eina laikydamasis už baldų.

Atlieka veiksmus su dviem daiktais.

12 mėn. (1 m.)

Vaikas įdeda žaislą į dėžutę arba padaužo du žaislus vienas į kitą.

Mėgdžioja veiksmus, garsus. Vaikas pakartoja suaugusiojo atliekamus veiksmus arba sakomus skiemenis.

Reaguoja į savo vardą. Pašauktas vardu vaikas suklūsta, atsisuka.

Vaikas sako „mama“, „tete“, kreipdamasis į mamą, tėtį.

Sako „mama“, „tete“.

Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

Ima maistą rankomis ir valgo. Vaikas gali paimti rankomis maistą (pvz., sausainį), įsidėti į burną ir valgyti.

Vaikšto savarankiškai.

Žaidžia funkcinius žaidimus.

18 mėn. (1,5 m.)

24 mėn. (2 m.)

Vaikas pereina per kambarį.

Vaikas žaisdamas naudoja žaislus pagal paskirtį: važiuoja su mašinėle, piešia pieštuku, šukuoja šukomis, varto knygutę.

Vykdo žodinį nurodymą „duok“. Paprašytas paduoda artimam asmeniui daiktą.

Rodo rodomuoju pirštu, kas jį sudomino. Pats vaikas prašo daikto, rodydamas pirštu.

Sako tris prasmingus žodžius.

Žaidimas kaladėlėmis: pastato bokštą.

(2 m.)

Rodo kūno dalis.

Rodo paveikslėlius.

Vaikas sako tris prasmingus žodžius daiktams ar veiksmams įvardyti. Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

Vaikas sudeda dvi kaladėles vieną ant kitos.

Vaikas braižo popieriuje netaisyklingas linijas.

Vaikas parodo bent vieną kūno dalį ją įvardijus.

Vaikas parodo bent vieną paveikslėlį knygoje jį įvardijus.

Vaikas sako frazes, pvz.: „mama, duok“, „mama, niam“ ir pan.

Taria dviejų žodžių frazes.

Savarankiškai valgo.

Atneša daiktus norėdamas juos parodyti.

Žaidžia konstravimo žaidimus.

(3 m.)

Piešia apskritimą.

36 mėn.

48 mėn. (4 m.)

Skiria spalvas.

Supranta kalbos sąvokas.

Jungia žodžius į trijų žodžių frazes, sakinius.

Žaidžia vaidmeninius žaidimus.

Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

Vaikas gali suvalgyti kelis šaukštus maisto savarankiškai.

Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

Vaikas savarankiškai atneša parodyti daiktus tėvams.

Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

Vaikas žaidžia su konstruktoriais, pvz.: kaladėlėmis, „Lego“ ir kt., statydamas statinius ir pan.

Vaikas sudeda trijų formų dėlionę (∆ O □) nesuklysdamas.

Vaikas nupiešia popieriuje apskritimą savarankiškai arba pagal pavyzdį.

Vaikas parodo bent vieną spalvą iš trijų, prašant parodyti pieštukus, žaislus ar paveikslėlius.

Vaikas supranta bent vieną sąvoką iš penkių: „toks pat“, „didelis“, „mažas“, „vienas“, „daug“, prašant parodyti žaislus ar paveikslėlius.

Vaikas sako trijų žodžių frazes, sakinius.

Galima vertinti teigiamai pagal tėvų arba kitų vaiko atstovų pagal įstatymą duomenis.

Vaikas, žaisdamas su kitais asmenimis, gali vaidinti įvairius vaidmenis (žmonių, gyvūnų ir pan.).

Nupiešia atpažįstamą objektą. Vaikas nupiešia atpažįstamą objektą, pvz.: mašiną, žmogų iš 2–3 dalių ir pan.

Piešia pliusą (+).

Supranta prielinksnius.

Vaikas nupiešia pliusą (+) savarankiškai arba pamėgdžiodamas pagal pavyzdį.

Vaikas įvykdo bent tris iš keturių prašymų su prielinksniais: „padėk ant kėdės“, „padėk po stalu“, „įdėk į dėžutę“, „padėk už nugaros“.

Papasakoja trumpą pasakojimą. Vaikas paklaustas gali keliais sakiniais nupasakoti įvykius, nutikusius, pvz., namuose, ugdymo įstaigoje ir pan.

DYGSTA

8-12 mėn. 6-7 m. 9-13 mėn. 7-8 m. 16-22 mėn. 10-12 m.

13-19 mėn.

VIRŠUTINIAI DANTYS APATINIAI DANTYS

mėn.

mėn. 6-7 m. KRENTA

tyvas nefiziologinis pieninių dantų netekimas – nuolatinio sąkandžio patologijos priežastis.

Taigi atsakingų tėvų pareiga – pradėti rūpintis vos tik išdygusiais dantukais. Juos valykite bent du kartus per parą, prieš naktį: tai darykite švelniais sukamaisiais judesiais specialiu ant piršto maunamu silikoniniu šepetuku arba tiesiog sudrėkintu švariu marlės (binto, lininės skepetaitės) gabaliuku, apsuktu aplink pirštą. Išdygus pirmiesiems dantims, reikėtų pradėti naudoti dantų pastą. Kokią rinktis, patars gydytojas odontologas individualiai, atsižvelgdamas į jūsų vaiko burnos būklę ir įvertindamas rizikos veiksnius.

Mažylių dantų valymas neretai tampa tėvų kantrybės išbandymu. Bet, jei nesuformuosite šių įgūdžių dabar, vėliau tai padaryti bus sunkiau.

Jei vaikas naktį geria iš buteliuko ar žinda krūtį, idealu dantis valyti ar bent paskalauti vandeniu po kiekvieno naktinio maitinimo, nes naktį sumažėja seilių gamyba, susidaro palankios sąlygos burnoje daugintis bakterijoms.

Mamos pienas taip pat turi cukraus, t. y. laktozės, kuri, esant aktyviai burnos mikroflorai, sukelia dantų ėduonį. Mišinėliuose, tirpiose arbatose, sultyse itin gausu angliavandenių, todėl idealiausias gėrimas prieš miegą ir naktį – vanduo.

Nieko gera neduoda ir močiučių patarimas patepti dantenas medumi, kai dantukai kalasi skausmingai. Medus kenkia dantų audiniams. Šis produktas – vienas agresyviausių ėduonies sukėlėjų dėl lipnios struktūros ir sudėties, kurioje gausu angliavandenių, – taip pat nerekomenduojamas vaikams iki vienų metų dėl didelės alergijų rizikos.

Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki 7–8 metų, nes iki tokio amžiaus dar nėra galutinai išlavėjusi jų smulkioji motorika. Dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas. Pamėginkite dantų valymą paversti žaidimu, valykitės drauge, dainuodami. Norėdami rasti kompromisą tarp savarankiškos asmenybės ugdymo ir švarių dantų, iš pradžių leiskite vaikučiams patiems valyti dantukus, o tada pervalykite patys. Patikėkite, tai šiek tiek pigiau – ir laiko, ir finansiniu požiūriu – nei vėliau gydyti apleistus dantis.

KAD NEREIKĖTŲ GĄSDINTI

ODONTOLOGAIS

Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki pirmojo gimtadienio. Gal šio vizito pyplys ir neatsimins,

sėdės jums ant kelių, greičiausiai net nenorės žiotis, bet bus įvertinta jo dantų būklė, rekomenduota tolesnė priežiūra. Labai svarbu vaikutį pratinti prie vizitų pas odontologą. Vaikas pamažu žaidimo forma susipažins su jam neįprasta aplinka, gydytoju, veidrodėliu ar siurbtuku ir pamatys, kad aplinka draugiška ir smagi, procedūros nebaugios, o gal namo parsineš net prizą. Itin svarbus ir tėvų psichologinis nusiteikimas: nesakykite vaikui, kad „neskaudės, nebijok“, nes tokiais žodžiais tik nuteiksite, kad jo laukia kažkas baugaus, skausmingo.

Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai priešinasi ir nesileidžia net apžiūrimi, nors dantų būklė tokia, kad gydytojas odontologas tiesiog privalo įsikišti. Tokiu atveju galimas gydymas, taikant bendrąją nejautrą. Vis dėlto šiuo metodu žavėtis neraginčiau.

NUOLATINIAI DANTYS

Apie 5–6 metus ima klibėti pieniniai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, juos pakeičia nuolatiniai dantys, taip pat dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys – taip ima formuotis mišrus sąkandis. Apie 13 metus susiformuoja nuolatinių dantų sąkandis. Šiais laikotarpiais būtina ideali asmeninė burnos higiena, ypač krūminių dantų srityse, nes ką tik išdygę nuola-

tiniai krūminiai dantys nepilnai mineralizuoti ir žymiai lengviau pažeidžiami ėduonies.

Tėvai teiraujasi, kas yra dantų silantai ir kada jais dengti dantis. Gana dažnai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys pasirodo net neiškritus pieniniams centriniams kandžiams. Šių, turėsiančių lydėti iki žilos senatvės, dantų vagelės būna nepilnai mineralizuotos, o paviršius porėtas, todėl dantys labai lengvai pažeidžiami. Siekiant apsaugoti nuo ėduonies šiuos dantis ir palengvinti jų valymą, vos susiformavus krūminių dantų vagelėms, jie dengiami fluoro turinčiomis skystomis plombinėmis medžiagomis – silantais. Mokslu pagrįsta medicina įrodo silantų naudą: jais padengus sveikų nuolatinių krūminių dantų paviršių, ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 %. Vis dėlto silantais dengiami ne visi nuolatiniai krūminiai dantys. Tai turi įvertinti gydytojas odontologas, atsižvelgdamas į prieš tai buvusių pieninių dantų būklę, dantų vagelių gylį, formą bei kitus veiksnius. ■

DANTUKŲ DYGIMO PERIODAS

Prekės ženklo „aromáma“ įkūrėja, kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė

Dantukų dygimo periodas nėra trumpas: dauguma vaikučių 16 pieninių dantukų išsiaugina nuo šeštojo ir trisdešimtojo gyvenimo mėnesio. Tai nereiškia, kad mažylis kamuosis dvejus metus, tačiau sunkesnių periodų šiuo laikotarpiu gali būti.

SUTRIKĘS

MIEGAS

Ilgą laiką ramiai miegojęs mažylis staiga pradeda prabudinėti naktimis, verkšlenti, inkšti per miegus. Jo nuraminti nepadeda nei čiulptukas, nei krūtis, nei panešiojimas ant rankų. Šis reiškinys gali atsirasti gerokai anksčiau, nei pasirodo dantuko viršūnėlė. Kai kurie specialistai sako, kad dygstantis dantis apie save praneša likus šešioms savaitėms iki pasirodant viršūnei. Priežastis: mažylį budina ir nerimą kelia maudžiančios dantenos.

Sprendimas: net jei dantenos vizualiai nėra patinusios ar paraudusios, bet kūdikis yra tokio amžiaus, kai dažniausiai pradeda dygti pieniniai dantys, pagalvokite apie natūralias išoriškai naudojamas priemones, pavyzdžiui, aromaterapinius preparatus su ramunėlių eteriniu aliejumi. Jie veikia labai švelniai, padeda malšinti nedidelį skausmą, ramina nervų sistemos veiklą ir gerina miegą.

PRASTAS APETITAS

Iki šiol buvęs valgus vaikutis staiga ima atsisakyti mėgstamo maisto. Nebepadeda nei pasakos prie stalo, nei tėtis, šokantis aukštyn kojomis, kad tik mažasis valgytojas išsižiotų.

Priežastis: nedidelė uždegimo reakcija organizme, dėl kurios natūraliai sumažėja apetitas; pasikeitusi seilių fermentinė sudėtis; dantenų skausmas.

Sprendimas: neįkalbinėkite vaiko valgyti, jei jis nenori. Dantų dygimas nėra liga, tačiau kartais jis sukelia nemalonių pojūčių ir vaikas natūraliai atsirenka, ko jam šiuo metu reikia. Mažyliui tikrai nieko bloga nenutiks, jei kelias dienas pavalgys mažiau papildomo maisto. Vaikučius žindančios mamos pačios turėtų kuo dažniau siūlyti savo pieno. Maistinių medžiagų mažyliui tikrai nepristigs.

Apetitą puikiai stimuliuoja namuose garinamas mandarinų ar bergamočių eterinis aliejus. Įlašinkite keletą lašelių šių aliejų į elektrinį garintuvą ir garinkite 2–3 kartus per dieną po 30 minučių.

PADIDĖJĘS SEILĖTEKIS

Seilės teka nuolat – per smakrą ir kaklą, nepaliaujamai...

Priežastis: nors padidėjęs seilėtekis NĖRA dantų dygimo pranašas, tačiau dauguma mamų pastebi, kad prieš pasirodant dantukams jis suintensyvėja. Maži vaikai seilėjasi pirmiausia dėl to, kad dar nemoka nuryti susikaupusių seilių. Ir tai visiškai normalu pirmaisiais gyvenimo metais. Dygstant dantims seilėtekis tampa intensyvesnis, nes organizmas taip stengiasi apvalyti, dezinfekuoti ir apsaugoti burnos ertmę nuo galimos infekcijos.

Sprendimas: seilėtekio stabdyti nereikia. Dažniau apiprauskite mažylio veiduką ir keiskite nuo seilių sudrėkusius drabužėlius. Veido odos bėrimai aplink burną ir smakro srityje dantų dygimo metu susiję su pakitusios sudėties seilių dirginimu.

SKAUSMAS

Dygstant dantims gali skaudėti ne tik dantenas, bet ir galvą, ausis, kaklą ir pan. Galite pastebėti, kad mažylis kiša į burnytę rankas, žaisliukus, valgydamas staiga pradeda verkti ir pan.

Priežastis: dantenų uždegimas. Dantenos tampa karštos, skausmingos, patinsta. Mažylis gali jausti maudimą, perštėjimą, skausmą. Šie simptomai intensyviausi, kol dantukas prasikala.

Sprendimas: duokite vaikui graužti specialius kramtukus. Kai kuriuos jų galima atvėsinti šaldytuve. Vėsa laikinai palengvins dantenų skausmą.

Jei mažylis leidžia, švelniai pamasažuokite dantenas specialiu silikoniniu antgaliu (paprastai naudojamas pirmiesiems dantims valyti) arba pirštu (nagai turi būti trumpai kirpti, o rankos kruopščiai nuplautos).

Galite naudoti specialius gelius, kurie neilgam sumažina skausmą. Jų sudėtyje yra vietinių anestetikų, kelioms minutėms sukeliančių dantenų aptirpimą, ir skausmą bei uždegimą mažinančio ramunėlių ekstrakto ar eterinio aliejaus. Šie geliai veikia trumpai, nes seilės natūraliai greitai juos nuplauna nuo dantenų. Dažnai tepti ir piktnaudžiauti jais negalima.

Galite išbandyti švelnų aromaterapinį preparatą „Dantukų fėja“. Jis Prancūzijoje jau kelis šimtmečius naudojamas gelbėti dantų dygimo skausmų kamuojamiems mažyliams. Šio preparato nesunkiai pasigaminsite ir namuose. Sumaišykite 20 ml migdolų aliejaus (tiks ir bet koks kitas geros kokybės augalinis aliejus) ir 4 lašelius vaistinių ramunių eterinio aliejaus. Tepkite mišiniu vaikučio skruostus, kaklą, ausis, paausius ir smakrą kas dvi valandas. Preparatas naudojamas tik išoriškai. Šis aliejų mišinys malšina skausmą, uždegimą, gerina miegą.

VIDURIAVIMAS

Mažylis tuštinasi dažniau ir skysčiau nei įprasta.

Priežastis: nedidelė uždegimo reakcija organizme, pasikeitusi seilių fermentinė sudėtis, seilėtekis, nepavojinga žarnyno infekcija (dygstant dantims mažylis dažniau į burnytę kiša nešvarius pirštukus, žaislus, todėl į organizmą gali patekti neįprastų mikroorganizmų).

Sprendimas: laikykitės higienos (plaukite mažylio rankytes ir žaisliukus), girdykite daugiau skysčių (paprasčiausio vandens ar nestiprios, nesaldintos ramunėlių, kmynų arbatos), masažuokite pilvelį tokiu mišiniu: 1 arbatinis šaukštelis migdolų aliejaus + 2 lašeliai mandarinų eterinio aliejaus. Masažą atlikite tris kartus per dieną po dvi minutes. Mandarinų eterinis aliejus puikiai tonizuoja virškinimo sistemą, mažina pilvo pūtimą, raižymą.

Jei viduriavimas tapo itin intensyvus, t. y. mažylis tuštinasi labai dažnai ir labai skystai, kreipkitės į šeimos gydytoją. Tai gali būti rimtos žarnyno infekcijos požymis.

NEDIDELIS KARŠČIAVIMAS

Mažylio kūno temperatūra padidėjusi iki 37,8 ºC.

Priežastis: nedidelis dantenų uždegimas. Kad uždegimo reakcija vyksta, rodo visi penki uždegimo požymiai: karštis (dantenos šiltesnės nei įprasta), patinimas (didesnės nei įprasta), skausmas, paraudimas, funkcijos sutrikimas (šiuo atveju pablogėjęs apetitas).

Supraskite teisingai – dantų dygimas nėra liga. Tačiau nedidelė uždegimo reakcija yra normalu. Įsivaizduokite: dantenos pusę metų gyveno sau ramiausiai ir staiga vieną dieną kažkas ėmė plėšti jas iš vidaus (tas kažkas – tai besikalantis dantukas). Dantenos nesupranta, iš kur kilo ši grėsmė, taigi siunčia organizmui signalą sutelkti apsauginius resursus. Karštos, patinusios ir pa-

KADA IŠDYGO JŪSŲ MAŽYLIO DANTUKAI?

6. RASK TOKĮ PATĮ

Kol sąvoka „toks pat“ mažyliui nauja, vienodų daiktų reikėtų ieškoti tarp tokių, kurie akivaizdžiai yra vienodi. Pavyzdžiui, vaiko pastabumą galima lavinti ieškant vienodų batų, kojinių, atminties žaidimų kortelių porų. Galite ir patys pasigaminti identiškų kortelių poras. Jei, paprašius surasti antrą tokį pat daiktą, mažylis sąmoningai suranda ir paduoda, jo mąstymas – sparčiai pažengęs!

7. TELPA AR NETELPA

Šiam žaidimui reikia taupyklės, indelio ir sagų. Vaikas kiša, „matuoja“ sagas, o jūs sakote „telpa“ arba „netelpa“. Netilpusias sagas dedate į indelį. Žinoma, tai ir smulkiosios motorikos žaidimas.

Galima taip pat žaisti ir su akmenukais, dėžutėmis mažomis skylutėmis ir pan.

8. KIBIRĖLIS IR PAGALIUKAI

Paaugusiam metinukui vien tik kaišioti pagaliukus pro skylutes per paprasta. Kad būtų sudėtingiau, paverskite kibirėlį spalvų rūšiuokle. Tam reikės skaičiavimo pagaliukų ir lipnaus spalvoto popieriaus. Rinkinyje paprastai nebūna baltos spalvos popieriaus, tad baltą skrituliuką iškirpkite iš bet kurios lipdukų knygelės.

9. PELENĖS ŽAIDIMAS

Tai klasikinis mažylių žaidimas: sumaišytas kruopas išrūšiuoti į atskirus indelius. Jei vaikas per mažas šiam žaidimui, kuriam reikia susikaupti, jis paprasčiausiai su žirniais ir pupelėmis pažais kitaip, nei tikitės, tad verta vėl pabandyti bent po poros savaičių.

10. GUMYTĖS

Kai mažyliui pasidaro per paprasta verti žiedus ant stovo, galima pasiūlyti gumytes, kad toliau tobulintų savo smulkiąją motoriką. Gumytes užmauti galima ant bet ko: popieriaus laikiklio ar tualetinio popieriaus ritinėlių.

11. SUJUNK DAIKTĄ SU PAVEIKSLĖLIU

Tai visiškai rimtas žaidimas. Vaikas pirštuku paveikslėlyje gali parodyti liūtą, zebrą, ežį, atrinkti prašomą figūrėlę, bet atrasti sąsajas gali pasirodyti sudėtinga. Kelis kartus bandant, pavyksta vaikui suprasti ir procesas tampa vienu mėgstamiausių žaidimų. Supaprastintas variantas: žaisti su realiais daiktais (šaukštu, puodeliu, kažkokiu žaisliuku, dantų šepetėliu) ir tų daiktų nuotraukomis.

12.

FOTOGRAFUOTI

IR IŠ KARTO PARODYTI

Užsiėmimas skirtas pažinti savąjį AŠ. Kad vaikas, pamatęs save nuotraukoje, nesakytų „lialia“, o rodytų rankyte į save, yra paprastas smagus užsiėmimas. Nu-

TOKĮ PATĮ

AR NETELPA

IR PAGALIUKAI

RASK

TELPA

KIBIRĖLIS

GUMYTĖS

fotografuoti vaiką įdomiai ar neįprastoje vietoje, pavyzdžiui, su didele kepure, keistu drabužiu, ant stalo, dėžėje ir iš karto (ne po pusvalandžio) nuotraukas perkelti į kompiuterį ir jas peržiūrėti kartu su vaiku.

13.

ŠEIMOS NAMELIS

Nuostabus žaislas. Pagaminti namelį užtruksite mažiau nei pusvalandį, o vaikas dureles su lipukais varstys daug kartų. Atvėręs dureles pamatys šeimos narį: džiaugsminga reakcija – garantuota. Tai ir atminties žaidimas: kai durelės užvertos, paklausus „kur mama“, vaikas turi atidaryti būtent tas dureles, už kurių slepiasi mamos nuotrauka.

Nameliui pagaminti reikia dėžės (galima suklijuoti du lakštus, kad būtų tvirčiau), lipukų, karštųjų ar kitų stiprių klijų, šeimos nuotraukų. Siūlyčiau pagaminti daugiau durelių, įtraukiant močiutę, senelį, naminį gyvūnėlį. Dureles galima panaudoti ir nuo drėgnųjų servetėlių.

14. ĮDOMŪS SEGTUKAI

Iš kartono iškirpkite ir nupieškite debesėlį, morką, saulę, žolę, ežiuką ir pan., o skalbinių segtukai atitinkamai tegul būna spinduliukai, lietutis, spygliai, lapeliai.

15. PAVEIKSLĖLIS SU KAMŠTELIAIS

Galima į žaislų dėžę įdėti butelių su užsukamais kamšteliais, bet galima pagaminti štai tokį ar panašų vaikui patrauklų paveiksliuką, panaudojant kamštelius, kurie lavina vaiko smulkiąją motoriką ir mąstymą.

Reikia bet kokios dėžutės (nuo saldainių ar kt.), pieno (ar kefyro) popierinės taros, dažų ir stiprių klijų. Labai greitai ir paprastai pagaminamas – tik iškirpti iš pakuotės kamštelių detales, dėžutėje skylutes, priklijuoti ir nudažyti.

Jei nutarsite padaryti tokį žaislą, siūlyčiau įklijuoti daugiau kamštelių, nes vaikas greičiausiai spalvotu paveikslėliu susidomės, tad trys kamšteliai gali pasirodyti mažokai.

16. PILSTYMAI

Vonioje ar kambaryje ant patiesalų leiskite vaikui mėgautis vandeniu ir atradimais pilstant. Tam prireiks tik buteliukų ir piltuvėlio (būtinai!).

17. MEGZTINIS IR MEGZTI KVADRATĖLIAI

Galima prisiūti didelių sagų ant pagalvėlės arba panaudoti savo megztinį (su didelėmis sagomis). Yra momentas, kai vaikas dar negeba susegti tokio megztinio, bet nunertus kvadratėlius įsegti – pakankamai lengvai įveikiamas iššūkis, juolab galima priderinti skylės dydį pagal vaiko gebėjimus. Ši veikla – pirmas žingsnis, mokantis užsegti sagas.

18. PAGALVIŲ KELIAS

Padarykite iš visų turimų pagalvėlių kelią, kuris metinukui (net ir turinčiam kelių mėnesių vaikščiojimo patirtį) ne taip lengvai bus įveikiamas, neprarandant pusiausvyros.

19. VARSTYMAS ADATOMIS

Didelę adatą paprasčiau varstyti pro skylutes. Jei varstymas batraiščiu dar per sudėtingas užsiėmimas, verta pasiūlyti varstyti buka didele adata. Tokių saugių bukų adatų galima rasti lavinamuosiuose siuvinių rinkiniuose vaikams. Jei neturite varstukų, galite tiesiog kartone pradurti skylučių.

20. SKAITYMAS IR RAGAVIMAS

Suteikdami mažyliui patirti kuo įvairesnių pojūčių, skatiname jį vystytis intelektualiai. Skaitydami knygeles, tuo pačiu ragaukite tai, apie ką skaitote, pavyzdžiui, vaisius ar daržoves. Papildomai „įdarbinami“ skonio, lytėjimo, uoslės pojūčiai! Taip žymiai greičiau įsimenami pavadinimai.

Didelių atradimų! ■

DVIMEČIO ŽAIDIMAI

Vaikų kūrybiškumo ugdymo specialistė Akvilė Nistelė

Dvimetis – tai 24–35 mėnesių mažylis. Šiame straipsnyje pateiktas lavinimo idėjas galima taikyti ir jaunesnio amžiaus vaikams, o, artėjant trečiajam gimtadieniui, pajusite, kad dauguma veiklų jau yra per lengvos ir nebeveiksmingos.

SMULKIOJI MOTORIKA

Didelė tėvų klaida manyti, kad jų vaikas per daug judrus smulkiosios motorikos užsiėmimams, kad jie jam neįdomūs ar netinka. Taip nutinka dėl keturių priežasčių:

ᴑ vaikui veikla pasiūloma ne laiku – jis pavargęs, alkanas;

ᴑ tėvai neturi įpročio skirti ypatingo dėmesio, t. y. retai atsisėda šalia pažaisti. Maži vaikai susidomi tuo, ką daro jų tėvai, ir bando atkartoti – tai jų prigimtis;

ᴑ žaislas ne pagal amžių, dar per sudėtinga jį įveikti. Reikėtų priemones paslėpti ir pasiūlyti po kurio laiko;

ᴑ tėvai nežino smulkiosios motorikos įtakos vaiko vystymuisi, todėl ir nesistengia tokia veikla sudominti.

Kiekvieną sveiką vaiką įmanoma ir reikia sudominti šiais dėmesio sutelkimo užsiėmimais bent po 1–2 minutes, keičiant veiklas. Pavyzdžiui, įveriami trys karoliukai, duodama mozaika, vėliau duodamas minkyti plastilinas ir pan. Kasdien skiriant po kelias minutes tokiai veiklai – nauda didžiulė ir akivaizdi. Tikrai bus dienų, kai vaikas tokia veikla užsiims žymiai ilgiau.

KAROLIUKAI

SMULKIOSIOS MOTORIKOS LAVINIMO IDĖJOS

Dvimečio smulkiosios motorikos arsenalas turėtų būti laikomas nepasiekiamoje lentynoje ir naudojamas tik žaidžiant kartu:

ᴑ karoliukai: verti stambius ir smulkius;

ᴑ smulkios „Lego“ detalės: statyti bokštus, tiesti kilimus. „Lego duplo“ palikite savarankiškiems žaidimams;

ᴑ skalbinių segtukai: segioti ant dėžučių kraštų (nuo to pradėti, nes lengviau), kartono;

ᴑ sąvaržėlės: kaišioti ant popieriaus;

ᴑ pincetas: suimti ir dėlioti bet ką – nuo pūkučių iki kaladėlių ar kaštonų;

ᴑ žirklės: karpyti popierių be linijų. Jei sekasi, pasiūlyti tiesias linijas, figūras;

ᴑ pupelės: dėlioti, rūšiuoti;

ᴑ mozaikos: dėlioti;

ᴑ monetos: kaišioti į butelį ar taupyklę. Vienų metų vaiką tai ypač lavina, nes jam reikia daug pastangų, kad pavyktų pataikyti, dvimetį – vis dar lavina, o trimečiui jau per lengva;

ᴑ plastilinas, molis arba sūri tešla: minkyti, formuoti gyvatę, kamuoliuką, kepti blynus, įspausti figūras;

ᴑ flomasteriai, kreidelės, akvarelė: suteikite galimybių piešti ne tik ant popieriaus, bet ir ant didelių kartono lakštų nuo dėžių, audinio, asfalto;

ᴑ virvutės: varstyti;

SMULKIOS „LEGO“ DETALĖS SKALBINIŲ SEGTUKAI

SĄVARŽĖLĖS PINCETAS

ᴑ pagaliukai, šenilo vielutės: kaišioti į skylutes;

ᴑ sagos: kaišioti į taupyklę, rūšiuoti pagal spalvą, skylučių skaičių, dydį. O gal jau prisegioti skiautes ant pagalvėlės?

ᴑ gumutės: užmauti ant stovo, butelio, rankos;

ᴑ kamštinis kilimėlis, smeigtukai ir popieriaus lapas: statybinių prekių parduotuvėse galima rasti storos kamštinės dangos. Jei lakštai per dideli, juos galima supjaustyti (patogu – A4 formato dydžio). Ant lakštų padėti lapą su pažymėtais taškiukais, į kuriuos turėtų taikyti smeigtukus – tai puikus užsiėmimas mažiesiems pirštukams, tačiau, neturint dvejų metų, tai gana didelis iššūkis, nes reikia daug jėgos, kad pavyktų įsmeigti. Smeigtukus galima panaudoti įvairiai: smeigti į putplastį, kartoninę dėžę, kempinėles.

STAMBIOJI MOTORIKA

Dvimečiai išmoksta šokinėti atsiplėšdami nuo žemės, lipti laiptais aukštyn ir žemyn įsikibę į turėklus, bėgioti neišskėtę rankų, sąmoningai pasistiebti ant pirštų galų ir šokti kaip balerina. Be abejonės, dvimečiai visur laipioja ir namie, tačiau nepamainomas buvimas lauke. Vien būdamas namie ar kitoje uždaroje patalpoje, vaikas nesustiprės fiziškai tiek, kiek stiprėja būdamas lauke.

Lauke su mažyliu galima:

ᴑ nužingsniuoti, kiek įmanoma ilgesnį atstumą pačiam be vežimo. Vežimėlis lieka kelionėms arba tikrai ilgam atstumui;

ᴑ lipti į kalną, nulipti nuo kalno savarankiškai! Užduotis mums – atrasti nedidelių kalniukų;

ᴑ važinėtis balansiniu dviratuku. Stumiamus dviratukus (kuriuose vaikas tik sėdi) pats laikas išaugti;

ᴑ karstytis. Pasitikėkite vaiku ir leiskite laipioti tiek, kiek jis pajėgia pats;

ᴑ čiuožti savarankiškai, suptis (supamam).

KLIŪČIŲ RUOŽAS NAMUOSE

Pagaminkite kliūčių ruožą iš siūlų. Pasinaudodami stalais ir kėdėmis, išraizgykite siūlų (virvių) kliūtis, kurių aukštis toks, kad vaikas per jas galėtų perlipti nesilaikydamas. Nesijaudinkite, jei iš karto nepavyksta. Gerai būtų kliūtis padaryti ten, kur jos galėtų pabūti keletą dienų. Tai puiki pusiausvyros treniruotė. Vėliau galima pasiūlyti ir perlįsti.

Pasiūlykite eiti tiesia lenta. Iš statybinių prekių parduotuvės galima įsigyti lentų, kurios skirtos pirčių suolams (jos gerai nušlifuotos, be rakščių). Pagal vaiko galimybes – siauresne, platesne ar sujungus abi – vaikščioti ant lentų. O tiltelis ant pakylų ar dėžių – dar sudėtingesnė pusiausvyros treniruotė.

PLASTILINAS, MOLIS ARBA

SŪRI TEŠLA

FLOMASTERIAI, KREIDELĖS, AKVARELĖ

MOZAIKOS

7 SKYRIUS

VAIKO NEGALAVIMAI

ᴑ Kūdikių pilvo diegliai

ᴑ Kūdikių atpylimas

ᴑ Vaikų peršalimas ir aukšta temperatūra

ᴑ Kaip apsisaugoti nuo peršalimo ligų?

ᴑ Vaikų odos bėrimai

ᴑ Alergija

ᴑ Patarimai alergiškiems

ᴑ Hidrolatai – odos priežiūrai ir terapijai

ᴑ Atopinis dermatitas

ᴑ Vaikų viduriavimas ir rotavirusinė infekcija

ᴑ Atsargiai – saulė!

ᴑ Kūdikių aromaterapija

KAIP APSISAUGOTI NUO

PERŠALIMO LIGŲ?

Prekės ženklo „aromáma“ įkūrėja, kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė

SKATINKITE VAIKĄ DAŽNAI PLAUTIS RANKAS

Kad infekcija neplistų, būtina reguliariai plauti rankas. Maži vaikai dažnai neturi laiko tokiems niekams, tad paskatinkite juos sumaniai! Kartu su vaikučiu pasigaminkite kvapaus antibakterinio muilo: nupirkite bekvapio skysto muilo, į stiklinę ar keraminę muilinę su dozatoriumi įpilkite 200 ml šio muilo ir įlašinkite 20 lašelių aukštos kokybės eterinio aliejaus. Vaikučiams labai patinka mandarinų ar levandų kvapai. Jei norite itin stiprios antibakterinės ir antivirusinės apsaugos, rinkitės arbatmedžių, eukaliptų arba citrinžolių eterinius aliejus. Jie ne tik gardžiai kvepia, bet ir naikina bakterijas ir stabdo virusų dauginimąsi, tai ypač aktualu ligų sezono metu. Muilu, kurį vaikutis pasigamino pats, plautis rankutes bus be galo smagu. Beje, tokio kvapaus antibakterinio muilo galite nunešti ir į mažylio darželį.

GRŪDINKITE PĖDAS

Visi žino faktą: sveikata prasideda nuo užgrūdintų pėdų. Jei pėdos lepios, būna, sušąli ir štai kitą dieną jau peršti gerklę. Skatinkite mažylį kuo dažniau lakstyti basomis. Nebūtina visada laikyti pėdų šiltnamio sąlygomis. Jei pėdos bus užgrūdintos, nebus baisūs jokie žiemos išbandymai! Labai smagus ritualas – kontrastinės pėdų vonelės. Nupirkite du plastikinius dubenis – vieną mėlyną, kitą raudoną. Į mėlyną pripilkite šalto vandens (18 laipsnių), į raudoną – karšto (38 laipsnių). Leiskite mažyliui laipioti iš vieno dubens į kitą, skirkite užduotis „kairė koja į raudoną dubenį, dešinė į mėlyną“ ir pan. Taip ne tik grūdinsite vaiką, bet ir mokysite pažinti spalvas, pojūčius (šilta–šalta), skirti puses (kairė–dešinė). Procedūros trukmė 3–5 minutės.

KUO DAUGIAU BŪKITE GRYNAME ORE

Grynas oras grūdina kvėpavimo takus. Vaiko sveikata tiesiogiai priklauso nuo to, kiek laiko jis praleidžia lauke, tad mažylio dienotvarkėje suplanuokite mažiausiai dvi valandas gryname ore. Jei labai šalta, eikite į lauką keliskart per dieną trumpesniais intervalais. Beje, į lauką būtina vesti ir tuos vaikučius, kurie sloguoja ar

kosėja. Jei mažylis nekarščiuoja, nėra jokios priežasties sėdėti užsidarius namuose ir kvėpuoti bakterijomis užterštu oru. Vaikščiokite lauke, vėdinkite kvėpavimo takus ir būtinai palikite atvirus langus namuose, kol būsite išėję.

DRĖKINKITE

NOSIES GLEIVINĘ

Viena dažniausių žiemos problemų – nesibaigiantis nosies varvėjimas. Čia nebūtinai kalti virusai ir bakterijos. Kartais nosis „bėga“ dėl sauso patalpų oro (dažnas reiškinys šildymo sezono metu). Užtikrinkite tinkamą drėgmę bent jau miegamojoje zonoje (ne mažiau nei 50 %) ir drėkinkite nosies gleivinę augaliniu aliejumi. Patepkite nosies landas migdolų, sezamų, alyvuogių ar kokosų aliejumi. Kartais to užtenka, kad sloga baigtųsi. Nosies gleivinė fiziologiškai turi būti šilta ir drėgna. Tada ji tinkamai atlieka savo funkciją: sušildo, sudrėkina ir apvalo įkvepiamą orą. Kai nosies gleivinė išsausėja (dėl sauso oro, dažno plovimo ar vaistų), ji neatlieka savo funkcijos, ir nosies landos tampa atviru koridoriumi infekcijai patekti į tolesnius kvėpavimo takus. Protingasis mūsų organizmas iškart reaguoja ir įjungia kompensacinį mechanizmą – pradeda pats drėkinti nosį. Ir tai daro bespalvėmis, skystomis, vandeningomis gleivėmis, kurias mes vadiname sloga.

RIBOKITE GREITAI PASISAVINAMUS

ANGLIAVANDENIUS

Kad ir kaip keista, cukrus yra vienas rūgščiausių produktų žemėje. Nesupraskite klaidingai. Cukrus saldus, tačiau, patekęs į organizmą, virsta rūgštimi. Cukrui reaguojant su mūsų organizmo skysčiais, vyksta cheminės reakcijos, kurių galutinis produktas yra rūgštis. Taigi cukrus didina mūsų organizmo rūgštingumą. Sveiko organizmo pH yra lengvai šarminis (7,4). Tokia terpė nėra palanki veistis ligų sukėlėjams. Valgant daug cukraus, baltų miltų ir kitų greitai pasisavinamų angliavandenių, vartojant mažai vandens, šviežių vaisių ir daržovių, retai būnant gryname ore, organizmo pH išsiderina (tampa rūgštinis) ir mūsų kūnas tampa labai palankia terpe įvairiausiems ligų sukėlėjams. Žiemą ypač svarbu išlaikyti tinkamą organizmo pH. Pirmiau-

sia vaiko racione būtina riboti greitai pasisavinamus angliavandenius. Įprastus miltus keiskite viso grūdo, speltos, kukurūzų, ryžių miltais. Maistui saldinti rinkitės natūralų gamtoje randamą saldiklį ksilitolį (beržų cukrų). Jis nerūgština organizmo, negadina dantų ir ilgam patenkina saldumo poreikį (kitaip nei įprastas cukrus). Kiekviena mama turi žinoti: cukrus stabdo baltųjų kraujo kūnelių, kurie yra atsakingi už kovą su infekcija, veikimą. Tyrimais nustatyta, kad 4 val. po to, kai žmogus suvalgo greitai pasisavinamų angliavandenių, baltieji kraujo kūneliai dirba mažesniu pajėgumu nei įprasta. Cukraus vartojimas ir mūsų (ne)sveikata susiję labiau, nei galime pagalvoti. Trečias faktas, pagrįstas moksliniais tyrimais, – rafinuoti angliavandeniai skatina uždegimo procesą mūsų organizme. Greitai pasisavinami angliavandeniai išderina cukraus kiekį kraujyje, todėl susidaro palankios sąlygos uždegimui.

NELEISKITE INFEKCIJAI PLISTI!

Jei jaučiate, kad namuose apsigyveno infekcija, kuo skubiausiai stenkitės užkirsti kelią jos plitimui. Pasigaminkite antibakterinio oro gaiviklio su eteriniais aliejais ir purkškite jį kambariuose kas porą valandų. Įrodyta, kad eteriniai aliejai sunaikina apie 70 % patogeninės mikrofloros ir oro lašeliniu būdu plintančių ligų sukėlėjų.

RECEPTAS

10 ml spirito ar degtinės

10 lašų arbatmedžių eterinio aliejaus

10 lašų eukaliptų eterinio aliejaus

20 lašų citrinžolių eterinio aliejaus

100 ml vandens

Sulašinkite eterinius aliejus į alkoholį ir užpilkite vandeniu iš čiaupo. Aromaterapinės priemonės geriausiai išlaiko savybes tamsaus stiklo taroje. Jei tokio buteliuko namuose nerasite, puikiai tiks ir paprasčiausias gėlių purkštuvas. P. S. Nuneškite tokią rankų darbo dovanėlę į vaikų darželį ar mokyklą. Mamos pasakoja, kad pedagogai entuziastingai naudoja tokius preparatus ir džiaugiasi puikiu jų poveikiu (pastebima, kad vaikai serga rečiau). Valydamos namus, į vandenį, kuriuo plausite grindis ar valysite dulkes, įlašinkite 5–6 lašiukus arbatmedžių eterinio aliejaus. Taip apsaugosite mažylius, kurie žaidžia ant grindų.

SVARBU! Kad aromaterapinės priemonės ne tik maloniai kvepėtų, bet ir turėtų sveikatą gerinantį poveikį, rinkitės aukštos kokybės terapinės klasės eterinius aliejus iš patikimo tiekėjo. Prekybos centruose, vaistinėse ir kosmetikos parduotuvėse dažniausiai parduodami techninės klasės aliejai (gardžiai kvepia, bet neturi terapinio efekto). ■

ATSARGIAI – SAULĖ!

Saulės šeimos medicinos centro vaikų ligų gydytoja Vytenė Menkevičienė

VAIKŲ ODA KITOKIA

Žmogaus oda – tai didžiausias kūno organas, atliekantis svarbias apsaugines, temperatūros reguliavimo, imunines, jutimų, vandens pasisavinimo funkcijas. Ji sudaryta iš trijų sluoksnių: epidermio, tikrosios odos (dermos) ir poodžio. Epidermis kaip skydas saugo nuo cheminių medžiagų, fizinio poveikio. Šiame sluoksnyje esančios ląstelės nuolat atsinaujina. Jame taip pat yra ir specialių ląstelių, gaminančių pigmentą melaniną, kuris išsiskiria veikiant saulei. Žmogaus oda dėl šio proceso paruduoja ir apsisaugo nuo žalingų ultravioletinių (UV) spindulių.

Pastebėta, kad mažylių oda skiriasi nuo suaugusiųjų savo nebrandumu. Įrodyta – net sveikų vaikų odos apsauginės funkcijos tampa panašios į vyresniųjų tik po pirmųjų gyvenimo metų. Jų epidermis, išorinis odos sluoksnis, yra plonesnis, todėl jautresnis, ne toks atsparus išorės poveikiui. Jame yra ir mažiau pigmento melanino, todėl apsauga nuo saulės UV spindulių – nevisavertė. Kūdikiai dėl plonesnės odos taip pat lengviau pasisavina ir netenka vandens, o menkesnis poodyje esantis riebalų kiekis padeda greičiau į kraujotaką prasiskverbti įvairioms cheminėms medžiagoms, kurias nebrandžios kepenys sunkiau apdoroja ir neutralizuoja. Akivaizdu, kad ant tokios jautrios odos tepamas priemones būtina kruopščiai parinkti.

SAULĖS POVEIKIS ŽMOGUI

Saulė spinduliuoja trijų rūšių spindulius: UVA, UVB ir UVC. Žemės paviršių pasiekiantys UVA ir UVB turi stiprų poveikį žmogaus kūnui. UVA spindulių šviesa sukelia pernelyg ankstyvą odos senėjimą – raukšlių formavimąsi ir odos suglebimą. Jie taip pat slopina odos imuninės sistemos veiklą ir įjautrina odą UVB spinduliams. Šie žmogaus odą veikia dar agresyviau ir nuožmiau, sukeldami rimtus genetinės (DNR) medžiagos pažeidimus, dėl kurių odos ląstelės tarsi pameta protą: praranda gebėjimą kontroliuoti savo augimą ir dalijimąsi, pasikeičia jų struktūra. Dėl šių pakitimų pradeda formuotis piktybinės odos ligos – bazalioma, plokščialąstelinė karcinoma, melanoma. Jų ryšys su UV spinduliuote įrodytas ir neabejotinas. Įdomu ir tai, kad šis žalingas saulės poveikis neišnyksta, o po kiekvienos vasaros net ir sumuojasi.

Nepaisant vis garsiau skelbiamos žinios apie UV spinduliuotės sukeliamas piktybines odos ligas, visuomenėje vis dar išlieka gajus įdegusio žmogaus įvaizdis. Juk rusvos odos mažylis ar suaugusysis tarsi atrodo sveikesnis ir gyvybingesnis už išblyškėlį, tačiau taip galvoti – klaidinga. Žinant, kaip saulė veikia nebrandžią ir nesugebančią tinkamai apsisaugoti vaikų odą, būtina ją tinkamai apsaugoti nuo pat pirmosios gyvenimo vasaros.

Į SAULĘ – PASIRUOŠUS

Tinkamai apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio nėra sudėtinga, tereikia žinoti keletą svarbių taisyklių. Visų pirma reikėtų suprasti, kad vidurdienį (10–15 val.), saulei plieskiant visu pajėgumu, žaidimus ir darbus reikėtų perkelti į pavėsį arba kambarį. Tai puikus laikas pailsėti, papietauti, prigulti popiečio pogulio. Kūdikiams iki 6 mėnesių saulės šviesa išvis nerekomenduojama. Labai svarbu ir tinkama apranga. Nuo saulės spindulių mažylių odelę apsaugos ilgarankoviai marškinėliai ir pakinklius dengiančios kelnytės. Natūralaus pluošto, šviesūs, laisvi drabužiai taip pat padės odai kvėpuoti ir saugos nuo perkaitimo. Galvą būtina paslėpti po plačiakrašte skrybėle ar kepuraite, o akis – akiniais nuo saulės. Jų ieškoti reikėtų vaistinėse ar optikos salonuose, nes tik čia parduodami yra sertifikuoti ir patikimi. Ant jų rėmelio ieškokite ženklo UV 400 ar 380 arba CE. Akinukai neturėtų spausti arba, atvirkščiai, kristi nuo nosies: žvilgsnis turėtų būti nukreiptas per patį lęšių centrą. Atminkite, kad subraižyti akiniai, deja, praleidžia UV spindulius, ir yra nebetinkami naudoti. Ne mažiau svarbus ir reikalingas apsauginis kremas. Jis mažylio odai turėtų būti palankus ir tinkamas.

APSAUGINIO KREMO NUO SAULĖS

PAIEŠKOS – KAIP?

Pirmasis apsauginis kremas buvo sukurtas ne taip ir seniai – 1960 metais. Naujieji kremai stipriai skiriasi nuo savo pirmtako – yra atsparūs vandens poveikiui, padeda apsisaugoti tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių. Svarbu, kad ne visi apsauginiai kremai vienodi, todėl, prieš išsiruošiant jų pirkti, būtina žinoti keletą svarbių dalykų.

Pagal tai, kas sudaro apsauginių kremų nuo saulės pagrindą, jie skirstomi į organinius ir neorganinius. Pastarųjų veikimas pagrįstas neorganinių junginių (cinko oksido, titano dioksido) veikimu: užtepti ant odos jie į ją neįsigeria, pasilikdami jos paviršiuje ir atspindėdami saulę bei išsklaidydami UV spindulius. Organiniai filtrai įsigeria į gilesnius odos sluoksnius, sugeria UV spindulius ir paverčia juos nepavojinga energija. Apsauginiai kremai taip pat gali būti „plataus spektro“ – apsaugantys nuo UVA ir UVB spindulių. Kitas juos apibūdinantis požymis – apsauginis saulės faktorius, vadinamasis SPF, kuris parodo kremo gebėjimą apsaugoti odą nuo UVB spindulių. Pavyzdžiui, jei apsauginio kremo nuo saulės SPF yra lygus 15, saule juo išsitepus galima džiaugtis 15 kartų ilgiau, nei to nepadarius. Mažiesiems specialistai rekomenduoja neorganinius filtrus nuo saulės, kurie apsaugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių, neįsigerdami į odą, todėl tokie kremai, deja, palieka ant odos baltą plėvelę. Ant etiketės besipuikuojantis užrašas „vaikiškas“ ar „baby“ dar neužtikrina apsauginio kremo tinkamumo patiems mažiausiesiems, todėl būtina įdėmiai skaityti jų etiketes ir ieškoti veikliųjų medžiagų. Vaikams skirtuose kremuose neturėtų būti: vitamino A (retinilo palmitato), parabenų, kvapiųjų medžiagų, PABA (para-aminobenzoininės rūgšties), aliuminio, oksibenzono.

Kuo didesnis SPF, tuo didesnė apsauginio kremo pagrindą sudarančios cheminės medžiagos koncentracija. Žinant, kad kremų, kurių SPF skirtumas yra 20 (SPF 50 ir 30), efektyvumas skiriasi vos 1 %, vaikams rekomenduojama rinktis mažesnio, SPF 30, kremą.

EFEKTYVI KREMO APSAUGA – TIK

TINKAMAI NAUDOJANT

Norint, kad apsauginis kremas tinkamai apsaugotų nuo žalingo saulės poveikio, būtina jį taisyklingai naudoti. Visų pirma kremą reikėtų išbandyti mažame vaiko odos plotelyje (pavyzdžiui, alkūnės linkyje). Įsitikinus, kad jis tikrai nealergizuoja ir nedirgina, juo galima tepti ir didesnius odos plotus. Apsauginis kremas nuo saulės tepamas 15–30 min. prieš išeinant į saulės šviesą. Pakartotinai jį užtepti reikėtų po kiekvienų maudynių ir kas 2 val., į vandenį net nelipant. Itin svarbu naudoti pakankamą kiekį apsauginio kremo. Vidutinio ūgio suaugusiam žmogui vienam išsitepimui jo reikėtų sunaudoti net 30 ml. Kūdikėliams iki 6 mėnesių odą tepti apsauginiais kremais nuo saulės nerekomenduojama. Vyresniems vaikučiams reikėtų stengtis kuo daugiau jų kūno pridengti drabužėliais ir kremu tepti tik nedidelį odos plotą.

KAIP SU VITAMINU D?

Saulės šviesa ne tik degina odą, ji taip pat padeda pasigaminti vitaminui D, kuris žmogaus organizmui, ypač augančiam, nepaprastai reikalingas. Specialistai apskaičiavo, kad, norint gauti pakankamą jo kiekį per parą, tereikia 10–15 min. vidudienį pasimėgauti saulės šviesa, neuždengus bent ketvirtadalio kūno drabužiais ir nesitepant jokiais apsauginiais kremais. Deja, visi patikimi įrodymais grįstos medicinos šaltiniai, įvertindami itin didelę piktybinių ligų, sukeltų UV spinduliuotės, riziką, pataria vitamino D gauti saugesniais metodais: su maistu ir geriant jo papildus. ■

8 SKYRIUS

MOTINYSTĖ IR IŠMOKOS

ᴑ Dveji metai: kaip nepatekti į tėvystės kalėjimą

ᴑ Lenktynės!

ᴑ Nėštumo ir gimdymo atostogų išmoka (motinystės išmoka nėščiosioms)

ᴑ Išmoka po komplikuoto gimdymo

ᴑ Gimimo registravimas ir įtraukimas į apskaitą

ᴑ Vienkartinė išmoka gimusiam vaikui

ᴑ Vaiko priežiūros pinigai

ᴑ Išmoka vaikui (vaiko pinigai)

ᴑ Vaiko išlaikymo išmoka

ᴑ Nėščiųjų ir tėvų teisės darbe

NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGŲ IŠMOKA (MOTINYSTĖS IŠMOKA NĖŠČIOSIOMS)

Parengta remiantis informacija, pateikta www.sodra.lt, bei galiojančiais teisės aktais, 2021 m. sausis

KADA IŠEINAMA NĖŠTUMO IR GIMDYMO

ATOSTOGŲ?

Nėštumo ir gimdymo atostogos – tai 126 kalendorinių dienų atostogos, priklausančios besilaukiančiai mamytei. Nėštumo ir gimdymo atostogų galima išeiti ne anksčiau kaip 30-ąją nėštumo savaitę. Pastaruoju metu vis daugiau moterų renkasi dirbti iki paskutinės dienos iki gimdymo ir pagimdo dar nespėjusios „išeiti į dekretą“. Tokiu atveju jos praranda galimybę gauti išmoką už 70 dienų iki gimdymo. Gaunama išmoka tik už 56 dienas po gimdymo arba 70 dienų, jeigu gimdymas buvo komplikuotas.

!Pažymėkite savo numatytą gimdymo datą ir apskaičiuokite nėštumo bei gimdymo atostogų laikotarpį, t. y. 70 dienų iki gimdymo datos ir 56 dienos po gimdymo. Pavyzdžiui, jūsų gimdymo data numatyta 2021 m. gegužės 1 d., tada atostogų jūs išleidžiama nuo 2021 m. vasario 21 d. (numatyta gimdymo data minus 70 dienų) iki birželio 26 d. (gimdymo data plius 56 dienos).

KAIP IŠEITI NĖŠTUMO IR GIMDYMO

ATOSTOGŲ?

1. Iš anksto aptarkite su jus prižiūrinčiu gydytoju, nuo kada galite išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, ir tiksliai nustatykite datą.

2. Būtent tą dieną atvykite pas savo šeimos gydytoją ar gydytoją akušerį ginekologą, kuris išduos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą (kitaip tariant, gydytojas kompiuteriu užpildys reikiamą formą ir nusiųs ją „Sodrai“). Jis gali būti išduodamas ne anksčiau kaip suėjus 30-iai nėštumo savaičių.

3. Informuokite darbdavį, kad nuo šios dienos esate nėštumo ir gimdymo atostogose. Jis turi parengti ir pateikti „Sodrai“ informaciją (pranešimą NP-SD) apie jums suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogas.

4. Pateikite prašymą „Sodrai“ (internetu, paštu arba atvykusi į skyrių), kad norite gauti motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką.

AR AŠ GAUSIU MOTINYSTĖS IŠMOKĄ?

Motinystės išmoka jums priklauso, jeigu:

1. gydytojas išdavė elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą;

2. esate dirbanti (t. y. dirbate pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje, dirbate pagal autorines, sporto ar atlikėjo veiklos sutartis) arba auginate prieš tai gimusį vaiką iki 3 metų;

3. esate savarankiškai dirbanti pagal individualios veiklos pažymą, išskyrus turinčiąsias verslo liudijimą. Savarankiškai dirbančios moterys laikomos apdraustosiomis, jeigu yra sumokėjusios motinystės socialinio draudimo įmokas už Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytą paskutinį laikotarpį (t. y. 12 mėnesių iki nėštumo ir gimdymo atostogų datos), o nuo 2021 m. vasario 1 d. – už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į motinystės išmoką (jeigu teisė į išmoką įgyjama vasario mėnesį, tai paskutinė įmoka turi būti už sausio mėnesį), arba už einamąjį mėnesį, jei praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingos arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, ar teisė į motinystės išmoką atsirado savarankiškos veiklos vykdymo pradžios mėnesį. Savarankiškai dirbančioms, įgijusioms teisę gauti išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas iš individualios veiklos;

4. nedirbate, bet turite reikiamą stažą. Turite ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.

Motinystės išmoką gausite ir tuo atveju, jei reikalaujamo stažo neįgijote, nes prieš tai turėjote vaiko priežiūros atostogas, t. y. darbdavys buvo suteikęs prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogas. Tokiu atveju motinystės išmokos stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai.

Nėščiai moteriai, pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, skiriama vienkartinė išmoka (2020 m. I ketvirčio duomenimis, 257,20