15min savaitraštis 2013.06.07 by 15min.lt

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.21 (1302) • 2013 m. birželio 7 d.

Savaitės interviu

bakūžę paversti vasaros rezidencija

I.Gelūno nuotr.

Svajonė:

V.Vasiliauskas smogia atgal

Nuo „Snoro“ banko nacionalizavimo praėjo pusantrų metų, bet aistros nerimsta. Lietuvos banką bei jo parinktus „Snoro“ administratorius aptaškė naujų kaltinimų banga. Bet V.Vasiliauskas atremia: „Priekaištai – ne tuo adresu.“

4–5 psl. Miesteliai E.Digrytės nuotr.

Dvasininkas su kamuoliu

Iš Argentinos į Pumpėnų miestelį (Pasvalio r.) atsiųstas vienuolis D.Avellaneda vietos bendruomenei įkvėpė naujos gyvybės, žmones sugrąžino į bažnyčią, o nuobodžiaujantį jaunimą užkrėtė futbolo virusu. r. ot

o ov ik

Vo V.

ob sk

18–21 psl.

Pasaulis

Gdanskas: laisvės miestas Gdanskas laisvės miestu vadinamas ne tik todėl, kad po Pirmojo pasaulinio karo buvo atimtas iš Vokietijos, bet neatiduotas Lenkijai – Gdansko laivų statykla, kurioje dirbo L.Walęsa, tapo komunizmo Europoje duobkasiu.

22–23 psl.

2 | Politika

Komentaras ras

15min • 2013 m. birželio 7 d.

15min.lt apklausa

17 PROC.

Lietuvoje įvyko net du verslo lyderių forumai. Ar iš jų bus naudos?

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Valdovė be ambicijų

Nauda bus labai didelė, nes verslo lyderiai dalijosi savo patirtimi (455) 7 proc.

Šie forumai labiau panašūs į šou, nei į rimtus renginius (1627) 27 proc.

Tokie renginiai paskatina jaunus žmones nebijoti imtis verslo (1036) 17 proc.

Tai tik verslas, iš kurio gerai uždirba forumų pranešėjai ir rengėjai (3010) 49 proc.

„Esu tokio amžiaus, kad nebeplanuoju karjeros, neturiu ambicijų“, – pasakė prezidentė D.Grybauskaitė, duodama interviu „EUobserver“ savo kabinete Vilniuje. Galima pamanyti, kad taip kalba senas, pavargęs ir viskuo nusivylęs žmogus. Tačiau manau, kad būnant 57 metų neturėti ambicijų gali tik tas, kuris yra neviltyje arba niekada neturėjo realių ambicijų. Gal skamba paradoksaliai, tačiau gyvenime dažnai nutinka taip, kad karjerą žmogus daro ne iš ambicijų, o todėl, kad taip tiesiog susiklostė aplinkybės. Dažnai karjerą padaręs žmogus būna nei vertas to, kas jam duodama, nei sugeba adekvačiai vertinti padėtį, kurioje atsidūrė, ar jam tekusią atsakomybę. Beje, savo interviu pradžioje Lietuvos prezidentė patvirtino tokią savo neambicingo gyvenimo logiką: „Kaip buvo tada, kai iš Briuselio grįžau į Lietuvą (2009 m.), būsiu ten, kur būčiau naudingiausia Lietuvai.“ Prezidentė palieka spręsti kitiems, ji nuolankiai sutiks su tuo, kas jai nutiks. Lieka tik susigaudyti, kur ta Lietuvos nauda, kurią sukaupėme per D.Grybauskaitės karjeros vingius? Bet grįžkime prie esmės. Gal išties D.Grybauskaitė jau nori baigti karjerą ir siunčia mums pirmąjį signalą? Nemanau, greičiau tai normalus ir suprantamas „pėdsakų mėtymas“ artėjant rinkimams. Taip sukuriama papildoma įtampa politiniame lauke ir nežinomybė. Juk buvo pasakyta, kad apsispręs rudenį, vadinasi, rudenį, o dabar svarstykite, skaičiuokite, kurkite teorijas ir nežinokite – toks prezidentinis D.Grybauskaitės atvirumas savo tautai.

PROC.

Apklausoje dalyvavo 6128 žmonės

27 PROC.

Savaitės staigmena

Pastatė į vietą Į Lietuvą egzotiškų pramogų patirti atvykęs milijardierius seras Richardas Bransonas iš tų, kurie moka pataikauti, gavo viską, ko užsigeidė. O štai paprasta ūkininkė serui nedavė užsigeistos stiklinės ką tik pamelžto pieno. Už tai, kad seras neatsiklausęs oro balionu sutaršė jos pievą. Neversli ta Lietuva.

Būnant 57 metų neturėti ambicijų gali tik tas, kuris yra neviltyje arba niekada neturėjo realių ambicijų. O gal taip sakoma, kad ta tauta imtų dar labiau domėtis ir laukti jos apsisprendimo, kad neištvėrę jautresni net pasikūkčiodami šauktų – „neišeik“? Toks scenarijus labai tikėtinas, nes taip galima pradėti aplink D.Grybauskaitę telkti išsisklaidžiusius, sutrikusius ir abejojančius rinkėjus. Bet gal nėra jokių gudrių rinkimų strategijų? Gal tik žiniasklaida pernelyg išpūtė netyčia išsprūdusią ar blogai išverstą citatą? Gal žiniasklaida toliau didina negatyvią nuostatą prezidentės atžvilgiu? Juk pastaruoju metu viešąją nuomonę bandoma keisti intensyviai, o rezultatus jau matome – prezidentės reitingai gerokai nukrito. Nesakau, kad žiniasklaida veikia sąmoningai organizuotai ir planingai. Greičiau tai nestruktūruota žiniasklaidos pozicijos išraiška D.Grybauskaitės atžvilgiu, siekis ją ir visuomenę įtikinti, kad reikia kito ir kitokio prezidento. Neatmestinas ir suokalbio elementas, susietas ne su žiniasklaida, bet su nežinomu veikėju, kuris artėjant rinkimams gali išviešinti D.Grybauskaitei nepageidautiną medžiagą, ją kompromituojančius dokumentus (na, toks savotiškas mažasis karas). Ir visai galimas daiktas, kad ir prezidentė žino, kad taip gali nutikti, todėl ir sako, kad jau neturi ambicijų. Dėl viso pikto. Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

60000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Profilis | 3

15min • 2013 m. birželio 7 d.

A.Mockus: o gal į Lietuvą? Paulius Grinkevičius p.grinkevicius@15min.lt

A.Mockaus biografija A.Mockus pats sau netikėtai prabilo apie galimybę gyventi Lietuvoje.

Antanas Mockus, kadaise išmokęs Kolumbijos sostinės Bogotos gyventojus gerbti gyvybę, ištraukęs milijoninį miestą iš ekonominės duobės, jau nebeturi tos jį išgarsinusios nežabotos energijos. Bet sugebėjimo stebinti dar neprarado.

T.Urbelionio/BFL nuotr.

A.Mockus yra lietuvių imigrantų Nijolės ir Alfonso, atvykusių į Kolumbiją po Antrojo pasaulinio karo, sūnus. Matematiką studijavo Dižone, Prancūzijoje ir Kolumbijos nacionaliniame universitete. 1988 m. tapo filosofijos magistru. 2006 m. vasarį dalyvavo Kolumbijos prezidento rinkimuose remiamas „Indėnų judėjimo“, bet liko ketvirtas. 2010 m. dalyvavo Kolumbijos prezidento rinkimuose kaip Žaliųjų partijos kandidatas. Antrajame ture pralaimėjo prezidentu tapusiam Chuanui Manueliui Santosui.

Kolumbijoje giliai šaknis įleidęs A.Mockus pakviestas skaityti pranešimo Pasaulio lietuvių ekonomikos forume praėjusią savaitę atvyko į Vilnių. Po forumo susitikęs pokalbiui su žurnalistais vyras pirmą kartą susimąstė, kad galėtų gyventi Lietuvoje. Ligos įtaka A.Mockus jau nebeprimena ankstesnio ekscentriško ir idėjomis trykštančio Bogotos miesto vadovo. Su žurnalistais susitikęs politikas prieš atsakydamas į kiekvieną klausimą mąsto ilgai, kalba lėtai ir nerišliai. Pasižiūrėjęs į 60 metų amžiaus lietuvių kilmės kolumbietį nepasakytum, kad dėl to kalta senatvė – amžių išduoda tik šiek tiek pražilusi barzda. Labiausiai A.Mockų stabdo Parkinsono liga, apie kurią jis pats viešai pranešė prieš keletą metų, kai kandidatavo į Kolumbijos prezidento postą. Tačiau kovingas lietuvis nepasiduoda ligai – pokalbio viduryje atsigauna, pradeda kalbėti įtikinamai ir aiškiai. Vėliau vėl aprimsta. Bogotoje lietuvių išeivių šeimoje gimęs Aurelijus Rūtenis Antanas Mockus Šivickas, prieš tapdamas politiku, buvo žinomas kaip Nacionalinio universiteto rektorius, prisidėjęs prie Konstitucijos kūrimo. Lietuvoje apie A.Mockaus nuopelnus Kolumbijos Konstitucijai mažai kas žino, o štai kad kartą per ginčą su studentais tuometis Kolumbijos universiteto rektorius jiems parodė nuogą užpakalį, dar daug kas pamena. Meninių akcijų asas A.Mockus – pirmasis Kolumbijos politikas ir vienas pirmųjų politikų pasaulyje, kuris valdydamas miestą naudojo menines akcijas. Sumažinti aukų skaičių keliuose padėjo mimai. Daugiau nei 400 mimų gatvėse

Aurelijus Rūtenis Antanas Mockus Šivickas (g. 1952 m. kovo 25 d. Bogotoje, Kolumbija) – Kolumbijos lietuvių kilmės filosofas, matematikas, politikas, buvęs Bogotos miesto meras.

pakeitė korumpuotus policininkus. Mimai vairuotojams ir pėstiesiems rodydavo baltas arba raudonas korteles (raudona už blogą elgesį, balta – už gerą), parodijavo nesilaikančius taisyklių eismo dalyvius. O ten, kur įvykdavo mirtinos avarijos, mimai ant kelio piešdavo žvaigždes. „Darėme keistus dalykus. Norėjome, kad žmonės vieni iš kitų išmoktų geresnio elgesio. Kai padarai dalyką, kuris estetiškai gražus, televizija gali greitai išpopuliarinti. Manėme, kad mimas tinka, nes jis yra doublement pacifique (dvigubai taikesnis)“, – prancūziškai pritrūkęs lie-

„Kol esi gyvas, gali smarkiai pakeisti gyvenimo prasmę.“ tuviškų žodžių užbaigia A.Mockus ir vėliau kalbą tęsia angliškai. Jo kalbą neretai paįvairina prancūziški, ispaniški žodžiai. Panašioms akcijoms A.Mockui netrūko fantazijos – kaip reikia švarinti miestą ir rinkti šiukšles, jis demonstravo po miestą lakstydamas apsirengęs supermeno kostiumu. Sunaudoto vandens kiekį A.Mockus

sumažino pats nusifilmavęs vaizdo filmuke, kuriame miesto gyventojams parodė, kaip reikia taupyti vandenį: kol muilinosi, vanduo buvo užsuktas.

gyvenimo prasmę. Blogiausias pasaulio žmogus per paskutinius dešimt romano puslapių gali pakeisti visą istorijos eigą“, – priduria jis.

Neįprastos varžybos A.Mockus atkreipė dėmesį, kad 16 kartų gyventojų skaičiumi ir gerokai dydžiu besiskiriančios Kolumbija ir Lietuva turi vieną panašumą – šiose valstybėse labai daug žmonių miršta ne sava mirtimi. Skirtumas tik vienas. „Kolumbijoje kalbame apie žmogžudystes, Lietuvoje – apie savižudybes“, – sako jis ir pateikia statistiką: Kolumbijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 35,9 žmogžudystės, o Lietuvoje – 30,7 savižudybės. Paklaustas, ar turi idėjų, kokiais netradiciniais būdais Lietuvoje galima būtų sumažinti savižudžių skaičių, A.Mockus ilgai galvoja, paskui nuklysta nuo klausimo, bet vėliau netikėtai prie jo sugrįžta. „Man patiktų suorganizuoti varžybas tarp savižudybių sumažinimo Lietuvoje ir žmogžudysčių sumažinimo Kolumbijoje. Galėčiau suorganizuoti varžybas ir likti gyventi toje šalyje, kurioje mirštančiųjų sumažėtų labiau“, – atsakė politikas. Vėliau jis pripažino: per šį pokalbį pirmą kartą gyvenime viešai prabilo apie galimybę gyventi Lietuvoje. „Kiekvieno žmogaus gyvenimas kaip romanas, kol esi gyvas, gali smarkiai pakeisti

Patarimas A.Zuokui A.Mockus ryšį su Lietuva Kolumbijoje palaiko kasdien, bendraudamas su šalia jo gyvenančia mama Nicole Sivickas. Ketvirtą kartą į Lietuvą atvykęs A.Mockus atkreipia dėmesį, kad mūsų šalis gerokai pasikeitusi. „Kai buvau praėjusį kartą, man atrodo, kad santykis tarp Lietuvos ir Europos buvo nukopijuotas nuo santykio su Sovietų Sąjunga. Dabar Lietuva labai gerai supranta, kad priklauso nuo tarptautinių santykių. Lietuvos ryšys su Europos šalimis labai stiprus“, – sako jis. Paklaustas, ką darytų pirmiausia, jei taptų Vilniaus meru, A.Mockus atkreipė dėmesį į trikdžius dviračių transportui. „Būdamas čia tris dienas pastebėjau, kad vairuotojai dažnai stato automobilius ant dviračių takų. Tai reiškia, kad Artūro Zuoko darbas su tanku dar nebaigtas. Dar reikėtų ant popieriuko nupiešti tanką ir tokius popieriukus lipdyti ant mašinų, kurių vairuotojai automobilius stato ne vietoje. Dar geriau būtų, kad tai darytų ne meras, o paprasti piliečiai“, – kalbėjo A.Mockus.

Komentarass

Artūras Račas redakcija@15min.lt

4 | Savaitės interviu

15min • 2013 m. birželio 7 d.

Lietuvos banko vadovas Vitas Skirmantas Malinauskas s.malinauskas@15min.lt

Kas vertins vertintoją? Lietuvos ūkis, pirmąjį ketvirtį augęs net 3,5 proc., šią savaitę turbūt patiria stagnaciją, nes jam niekas nevadovauja. Atvėsusi Birutė jau kadais atleista, o jos įpėdinis iki šiol nepaskirtas. Kodėl Birutę atleido, taip ir liko neaišku ir jau tikriausiai nepaaiškės, nes Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tyrimą dėl galimo viešų ir privačių interesų supainiojimo nutraukė. Visi, atrodo, tuo patenkinti, nes, kaip sakoma, ir kalakutai sveiki, ir Birutė ne prie ko. Nepaisant to, kad anglų kalbą mokėjo ir pačios prezidentės D.Grybauskaitės buvo teigiamai įvertinta. Prezidentė šią savaitę jau buvo pasirengusi įvertinti ir naująjį kandidatą į ūkio ministrus E.Gustą, tačiau šis, užuot atėjęs į egzaminą, kažkodėl nusprendė į Norvegiją išskristi. Gali būti, kad skubiai užsirašė į intensyvius anglų kalbos kursus, o gal nori įsiamžinti lėktuvo kėdėje ir ateidamas į egzaminą nuotrauką su aiškiai matomu „Wizz Air“ logotipu prezidentei atnešti. Nes, be anglų kalbos žinių, tai tikriausiai bus antras svarbiausias kriterijus nuspręsti, ar E.Gustas bus geras ūkio ministras. Juk iš jo biografijos, kaip sakė pati prezidentė, nieko nuspręsti negalima, nes ta biografija tokia

„Alergija dažnai susijusi su pernelyg dideliu ar net besaikiu kokio nors produkto vartojimu.“ pati, kaip ir visų valdančiųjų. Tai yra iš esmės tokia pati, kaip ir pačios prezidentės. Skirtumas gal tik tas, kad ilgametis LSDP narys E.Gustas, priešingai nei D.Grybauskaitė, nėra alergiškas partijoms, taip pat neaišku, ar jis sovietmečiu privalėjo stoti į Komunistų partiją kaip kad prezidentė, ar galėjo laisva valia pasirinkti. Galima spėti, kad galėjo, ir būtent todėl dabar alergijos neturi. Nes alergija dažnai susijusi su pernelyg dideliu ar net besaikiu kokio nors produkto vartojimu. Net tada, kai jau tų produktų niekas aplink nebevartoja. Bet ką čia be reikalo spėlioti. Egzaminas vis tiek anksčiau ar vėliau įvyks ir prezidentė E.Gustą, kaip viešai yra pažadėjusi, tinkamai įvertins. O įvertinusi viešai paskelbs, ar jis pakankamai gerai kalba angliškai ir ar tinkamas oro linijas pasirenka savo kelionėms. To juk visiškai pakaks nuspręsti, ar E.Gustas yra tinkamas vadovauti Lietuvos ūkiui. Nereikės net melo detektoriaus. Nes kandidatus į ministrus prezidentei vertinti sekasi gana gerai. Daug geriau, nei tuos, kurie dar ne ministrai. Pavyzdžiui, ar girdėjote, kaip prezidentė įvertino savo sutuoktinę sumušusį E.Vareikį? O gal netyčia kur nors nuklausėte, kokios prezidentė nuomonės apie jos ilgai proteguotą N.Venckienę, kuri tautai atstovauja tremtyje? O gal prezidentė aiškiai pasisakė apie gudobelių tinktūros mėgėją V.V.Margevičienę? Aš tai nieko negirdėjau, nors man asmeniškai būtų labai įdomu sužinoti, ar tie aukščiau paminėtieji ne prie ko ar prie prezidentės? Dar įdomiau man būtų išgirsti, kaip prezidentė vertina konservatorių bei lenkų koalicijos Seime iniciatyvą dėl abortų draudimo bei ten svarstomas „konstitucines šeimos vertybes“. O ką prezidentė galvoja apie socialdemokratų siūlomą „mokesčių reformą“, kurios labiausiai tikėtinas rezultatas bus skylė biudžete, nes didinant NPD visiems, „reformos“ vaisius ragaus ne tik mažiausiai uždirbantys? Žinote atsakymą? Jei taip, tai aš jums šiek tiek pavydžiu. Nes man jau norisi, kad kas nors pradėtų vertinti ir vertintoją.

Nuo „Snoro“ banko nacionalizavimo praėjo jau pusantrų metų, bet aistros dar nenurimo, o Lietuvos banką bei jo parinktus „Snoro“ administratorius aptaškė naujų kaltinimų banga. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas interviu savaitraščiui „15min“ atvirai pasakoja, kaip buvo pasirinktas laikinasis banko „Snoras“ administratorius, kam buvo išleisti uždaryto banko milijonai, ko verti žiniasklaidoje minimi skandalingi faktai ir kas už jų slypi. – Pradėkime nuo pradžių. 2011 metų lapkritį sustabdęs „Snoro“ veiklą Lietuvos bankas pranešė, jog banką administruos užsienio įmonė ir jos vadovas. Dėl to kilo įtarimų, kad „Snoro“ bankrotui ruoštasi jau seniai. Kaip buvo pasirinktas laikinasis „Snoro“ banko administratorius Simonas Freakley? – Mums reikėjo žmogaus, turinčio tarptautinės patirties, todėl iš užsienio valstybių priežiūros tarnybų pradėjome rinkti informaciją, kas joms panašiais atvejais yra patarinėję. Mums buvo pasiūlytos kelios bendrovės. Tai tarptautinė kompanija „Oliver Wyman“, kuri dirbo per Islandijos bankų krizę, vėliau vertino ir Ispanijos bankų atsparumą krizei. Tarp galimų jų partnerių buvo pateikta tarptautinė turto restruktūrizavimo ir paieškos bendrovė „Kroll“. Dar buvo paminėta kompanija „Ovington Financial“. Su šiomis trimis kompanijomis mes ir šnekėjomės.

„Tai yra visiška nesąmonė. Jei taip buvo, galite į mane mesti akmenį.“ Tai darėme dar nežinodami, kokia yra tikroji „Snoro“ banko padėtis. Rengėmės scenarijui: kas būtų, jeigu būtų. Pabendravę su visais trimis kandidatais, pasirinkome bendrovę „Oliver Wyman“, nes jų pateiktas pasiūlymas mums pasirodė tinkamiausias. Ši kompanija pati, kaip laikinasis administratorius, į banką ateiti negalėjo, nes teikia restruktūrizavimo paslaugas. Kaip laikinąjį administratorių ji mums pasiūlė kitą tarptautinę bendrovę – „Talbot Hughes McKillop“. Bet bendrovė pasiūlymo atsisakė motyvuodama tuo, kad jai neaiški teisinė aplinka Lietuvoje. Tada mums buvo pasiūlyta kompanija „Zolfo Cooper“ ir S.Freakley, kaip jos vadovas. Mes su juo išsamiai pasikalbėjome telefonu ir sutarėme prireikus susisiekti dar kartą. Taip buvo pasirinktas S. Freakley. – Net prabėgus pusantrų metų žiniasklaida piktinasi įspūdingu S. Freakley atlyginimu. – Laikinojo administratoriaus alga –

140 tūkst. eurų (484 tūkst. litų), ji jam ir buvo sumokėta. „Snoro“ bankas laikinajam administratoriui už jo paslaugas sumokėjo 17,5 mln. litų. Įskaičiuojant atlyginimą S.Freakley. Bet čia kalbame apie visus, kurie dirbo kartu su juo: tarptautinės kompanijos „Oliver Wyman“, „Zolfo Cooper“, tarptautinė teisinių paslaugų bendrovė „Linklaters“, advokatų kontora „Eversheds“, duomenų paieškos apsaugos ir jų atkūrimo bendrovė „Kroll Ontrack“, audito įmonė „Deloitte Central Europe“. – Pastaruoju metu „Lietuvos rytas“ rašo, jog S. Freakley galėjo pažeisti Lietuvos banko draudimus vykdyti finansines operacijas, be leidimo iš „Snoro“ pervedė milijonus eurų ir buvo beveik nekontroliuojamas. Ar tai tiesa? – Tai yra visiška nesąmonė. Jei taip buvo, galite į mane mesti akmenį. Šis klausimas buvo keliamas buvusių „Snoro“ savininkų advokatų Gyčio Kaminsko ir Irmanto Dobilo. Jie, atstovaudami buvusių „Snoro“ savininkų interesams, šį klausimą kėlė ikiteisminio tyrimo institucijoms, prašydami pradėti tyrimą dėl S.Freakley neva neteisėtos veiklos. Kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, sprendimas buvo apskųstas Generalinei prokuratūrai, o šiai nenustačius įstatymo pažeidimų – teismui. 2012 metų liepą teismas priėmė galutinę neskundžiamą nutartį, kurioje labai aiškiai pasakyta, kad šis išmokėjimas yra teisėtas. Yra teismo sprendimas ir siūlau su juo susipažinti visiems, kurie vėl eskaluoja tas pačias temas. Teismas taip pat pasisakė dėl esą buvusio dokumentų naikinimo, duomenų neteisėto išvežimo. To nebuvo, o šie epizodai vėl eskaluojami. Galiu paaiškinti – kodėl. Pirmiausia artėja liepos mėnuo, kai bus pratęstas ekstradicijos bylos nagrinėjimas Londone. Be to, šiuo metu „Snoro“ administratorius Neilas Cooperis yra paskelbęs apie „Snoro“ banko dukterinės įmonės „Snoras Media“ akcijų paketo pardavimą. 34 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų priklauso būtent šiai

bendrovei (pasiūlymų iš galimų pirkėjų buvo laukiama iki gegužės pabaigos, – red. past.). Tikrai manau, kad tokiu būdu bandoma paveikti bankroto administratorių. Tikiuosi, kad jis veiks profesionaliai ir visą „Snoro“ turtą realizuos geriausiu būdu, siekdamas finansinės naudos kreditoriams.

Kova su buvusiais savininkais 2012 metų gegužės mėnesį bankas „Snoras“ pateikė civilinį ieškinį buvusiems banko savininkams bei vadovams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui, o 2012 m. gegužės mėn. 18 d. teismas išdavė arešto orderį ne mažesnei kaip 492 mln. eurų (daugiau nei 1,7 mlrd. litų) sumai. V.Antonovas kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismą, prašydamas atidėti civilinio ieškinio nagrinėjimą, kol bus priimtas sprendimas dėl jo ekstradicijos bei dėl arešto orderio panaikinimo. V.Antonovo prašymus Anglijos teismas nagrinėjo 2012 m. lapkričio mėn., o sprendimas buvo priimtas 2013 m. vasario 4 d. Visi V.Antonovo prašymai buvo atmesti. Bankroto administratorius laukia galutinio teismo sprendimo dėl V.Antonovo turto atskleidimo, ir toliau, kaip galima, siekia užtikrinti arešto orderio įgyvendinimą. Kaip dalinį mokėjimą bankas „Snoras“ 2013 balandžio mėn. gavo 220 000 GBP (apytiksliai 880 000 Lt) sumą. V.Antonovas apskundė 2013 m. vasario mėn. sprendimą apeliacinės instancijos teismui, todėl dabar bankroto administratorius laukia pranešimo, ar bus suteiktas leidimas minėto skundo nagrinėjimui. Iš „Snoro“ administratoriaus ataskaitos

Savaitės interviu | 5

15min • 2013 m. birželio 7 d.

Vasiliauskas: „Meskite į mane akmenį“ V.Vasiliauskas teigia, kad jam bei „Snoro“ administratoriams reiškiami priekaištai yra faktais nepagrįstos nesąmonės. I.Gelūno nuotr.

– „Lietuvos rytas“ taip pat teigia, kad „po to, kai buvo uždarytas „Snoro“ bankas, beveik 100 asmenų galėjo atsiimti pinigus“. Ar tikrinote šią informaciją? – Jeigu reikšmingos piniginės sumos būtų iškeliavusios iš banko, kas jau kas, bet tiek laikinasis administratorius, tiek bankroto administratorius tikrai būtų pastebėję. Tai ir yra laikinojo administravimo instituto esmė, kai uždaromos visos sistemos tam, kad bankas „užšaltų“.

Kitu atveju mes būtume atidarę Pandoros skrynią, viešieji finansai to banko problemų nebūtų „pavežę“. Tos spekuliacijos mums yra žinomos. Viena žiniasklaidos priemonė jas labai aktyviai skleidžia. Mes raštu kreipėmės į asmenis, kurie viešojoje erdvėje tai yra komentavę, prašydami, kad jie pateiktų turimą ar neva turimą informaciją apie galimus neteisėtus indėlių atsiėmimus. Kreipėmės į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Bronių Bradauską, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos prezidentą Danuką Arlauską, taip pat į „Snoro“ banko administratorių N.Cooperį ir buvusį laikinąjį administratorių S.Freakley, kuris viešai jau paneigė paskleistą informaciją. Duomenų, jei tokių turi, minėtų asmenų prašėme iki birželio 17-osios. Dėkim faktus ant stalo ir kalbėkim. – Kam leidžiami „Snoro“ banko administravimui skirti milijonai? – Kalbant apie bankroto administravimo kainą reikia labai aiškiai suprasti, kad į tą sumą įtraukta labai daug dedamųjų. Tai einamosios išlaidos, susijusios su banko kaip įmonės išlaikymu – darbuotojų algos, turto administravimo ir išlaikymo sąnaudos, paskolų portfelio

valdymo kaštai. Atlyginimą gauna ir bankroto administratorius. Vyksta turto realizavimo, tarptautiniai teisiniai procesai, tad yra samdomi specialių žinių turintys konsultantai, jiems irgi mokamas atlyginimas. Galime pažvelgti į teisminius procesus. Civilinės bylos „Snoras“ prieš buvusius savo akcininkus suma – daugiau kaip 1,7 mlrd. litų. Procesas Šveicarijoje prieš bankus, kurie yra dalyvavę buvusiems „Snoro“ savininkams, kaip įtariama, persivedant banko vertybinius popierius į savo asmenines sąskaitas. Suma – apie 830 mln. litų. Kita kryptis – Kaimanų fondai. Ten suma siekia 180 mln. litų. Šiuo metu vyksta derybos su Latvijos vyriausybe dėl „airBaltic“ skolų. Suma – 240 mln. litų. Aš jau nekalbu apie tiesiogiai su byla susijusius teisminius procesus, kurie vyksta Lietuvos teismuose. Aš pats kaip liudytojas dalyvauju žalos atlyginimo byloje dėl galimų pono Baranausko (buvęs banko prezidentas Raimondas Baranauskas, – red. past.) operacijų, susijusių su tam tikru turtu „Snoro“ banke. – Kiek šiuo metu vertas „Snoro“ bankas? – „Snoro“ banko situacija pakankamai aiški. Balandžio pradžios duomenimis, iš viso turto banke yra šiek tiek daugiau nei 3,1 mlrd. litų. Iš jų 1,5 mlrd. yra paskolų portfelis. 0,7 mlrd. litų yra grynieji pinigai sąskaitose. Dalis likusios sumos yra investicijos į vertybinius popierius. Tos piniginės lėšos, kurios buvo susigrąžintos į „Snoro“ banką grynaisiais pinigais, investuotos į vyriausybės vertybinius popierius. Kitos turto pozicijos susijusios su banko dukterinių įmonių vertėmis. – Kodėl šios lėšos iki šiol nepasiekiamos kreditoriams? – Šiuo metu laukiama Konstitucinio Teismo sprendimo dėl kreditorių eilės nustatymo. Išsprendus šį klausimą būtų galima pradėti mokėti pinigines lėšas banko kreditoriams. Pinigai, kurie dabar yra „Snoro“ banke, galėtų pajudėti. Vien šiuo metu tai apie 1,5 mlrd. litų. – Iš „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos skamba vieši priekaištai, kad nusprendėte skelbti banko bankrotą, o ne bandėte jį gelbėti padalydami ar nacionalizuodami. Kodėl priėmėte tokį sprendimą? – Iš karto po „Snoro“ moratoriumo paskelbimo Seimui buvo pateiktos įstatymų pataisos, jose buvo aiškiai įtvirtintas bazinis scenarijus – banko padalijimas į gerąjį ir blogąjį. Tas pat vėliau buvo padaryta su Ūkio banku. Mes buvome numatę būtent tokį scenarijų. Tačiau nesitikėjome, kad „Snoro“ situacija yra tokia bloga. Laikinasis banko administratorius pateikė penkis veiksmų scenarijus. Po to, kai buvo įvertinti viešieji finansai, galimas poveikis visai finansų sistemai, Lietuvos banko valdyba nutarė, kad optimalus variantas yra banko bankrotas. Kitu atveju mes būtume atidarę Pandoros skrynią, viešieji finansai to banko problemų nebūtų „pavežę“. Buvo įvairiausių siūlymų. Pats „geriausias“ siūlymas – imti visą banką, padengti „finansinę skylę“ ir visi kreditoriai liktų patenkinti. Taip neatsakingai mes negalėjome elgtis. Buvo galima dalyti banką į gerąjį ir blogąjį. Tada gerajame banke „skylė“ būtų dengiama viešaisiais finansais, įvertinant scenarijų, kad tas bankas vis tiek kris. „Snoro“ banko pelningiausia veiklos dalis buvo ne Lietuvos rezidentai. Paprastas klausimas – ar bankui tapus valstybiniu užsienio indė-

lininkai nepasitrauktų? Atsakymas aiškus – pasitrauktų. – Jums negaili priekaištų ne tik su buvusiais „Snoro“ savininkais susijusi žiniasklaida, bet ir politikai. Kaip manote, kodėl?

1,5 mlrd. litų – tiek galėtų jau dabar pasidalyti „Snoro“ kreditoriai, bet reikia sulaukti Konstitucinio Teismo sprendimo.

– Aš tikrai nejaučiu politikų spaudimo. Manau, kad nepakankamai įsigilinama į situaciją. Nesiremiama faktais, o pasiduodama emocijoms, kurias kursto interesų grupės. Kiekvieną kartą, kai artėja ekstradicijos bylos posėdis Didžiojoje Britanijoje, iš karto viena žiniasklaidos priemonė suaktyvėja. – Vis dėlto – ar „Snoro“ uždarymo istorijoje matote savo klaidų? Ko nenumatėte? – Be jokios abejonės, informacijos nutekėjimas buvo netikėtas veiksnys. Dėl

to turėjome veikti labai operatyviai. Po „Lietuvos ryte“ pasirodžiusio straipsnio (kad neva duotas prezidentės nurodymas sunaikinti lietuviško kapitalo bankus, – red. past.) „Snoro“ banke sparčiai keitėsi likvidumo situacija. Jeigu į tai nebūtume reagavę, tai šiuo metu nebūtume kalbėję apie „Snoro“ banke „užšaldytą“ daugiau nei milijardą litų. Man apmaudu, kad iki šiol neturime atsakymo, kas nutekino tą informaciją. Tikrai nesitikėjau tokios informacinės kampanijos, tokio aršaus puolimo. Visada įsivaizdavau, kad Lietuvoje kiekvienas dirbame savo darbą ir, jeigu darbas atliekamas profesionaliai, tai jo nebandoma bet kokiomis priemonėmis sumenkinti. Tenka pripažinti, kad šiuo požiūriu esame provincija. „Snoro“ bankroto administravimas nėra kuo nors išskirtinis. Pažiūrėkime į bet kurį kitą tarptautinį banko bankrotą – situacija ta pati. Laiko prasme tai taip pat nėra išskirtinis procesas. Pavyzdžiui, „Litimpex“ banko bankroto byla truko 10 metų. Tikiuosi, kad „Snoro“ turto administravimo procesas truks trumpiau. Tarptautinėje plotmėje visi plekšnoja per petį ir giria, kaip sėkmingai susitvarkyta su krize. Lietuvoje populiaru griebtis už galvų, kaip viskas blogai ir brangu, kad sužlugdytas gerai veikęs bankas. Matyt, savame krašte pranašu nebūsi.

6 | ลชkiลกkas poลพiลซris

15min โ ข 2013 m. birลพelio 7 d.

Paraiลกkos Europos Sยนjungos paramai GAUTIร kร JAUร IRร ELEKTRONINIUร Bฤ DU ,!)36ฤกร !5ร ")+!6)รฏ)%.ฤก

/BDJPOBMJOษถ NPLษถKJNP BHFOUษธSB QSJF ร FNษถT ษธLJP NJOJTUFSJKPT /." TJFLEBNB UFJLUJ LPLZCJร LBT JS LMJFOUษท MษธLFTษดJVT BUJUJOLBOษดJBT QBTMBVHBT ร FOHJB EBS WJFOษฒ ร JOHTOษณ NPEFSOFTOJP QBSBNPT BENJOJTUSBWJNP MJOL /VP ร Jษท NFUษท HFHVร ษถT E TVUFJLUB HBMJNZCษถ QBUFJLUJ QBSBJร LBT QBSBNBJ HBVUJ QBHBM USJT -JFUVWPT LBJNP QMษถUSPT N QSPHSBNPT ,11 QSJFNPOFT OF UJL ษณQSBTUJOJV CFU JS FMFLUSPOJOJV CษธEV 1BSFJรฐLษนKBJ LWJFษทJBNJ UFJLUJ QBSBJรฐLBT FMFLUSPOJOJV CษปEV QBHBM QSJFNPOFT t1JSNBT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNBT NJรฐLVi t1JSNBT OF รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT JS BQMFJTUPT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNBT NJรฐLVi JS t/BVEPKJNBTJT LPOTVMUBWJNP QBTMBVHPNJTi

1"3"*ยป,04 1*-%:."4 /PSJOU QFSรฒJษปSษนUJ QBSBJรฐLษต QBTJUJLSJOUJ WFSUJOJNP FJHษต BS VรฒQJMEZUJ OBVKษต QBSBJรฐLษต QBSFJรฐLษนKVJ SFJLJB QSJTJKVOHUJ QSJF /." JOGPSNBDJOJP QPSUBMP BESFTV IUUQT QPSUBM ONB MU JS QBTJSJOLUJ TLJMUษถ t1SJTJKVOHJNBTi #FOESBEBSCJBWJNP BS BTNFOT EVPNFOษบ UFJLJNP TVUBSUษถ TV /." QBTJSBรฐษธ BTNFOZT HBMJ QSJTJKVOHUJ TV WBSUPUPKP WBSEV JS TMBQUBรฒPEรฒJV 5PLJV BUWFKV QBQJMEPNB SFHJTUSBDJKB /." JOGPSNBDJOษนKF TJTUFNPKF OษนSB SFJLBMJOHB 7JTJFNT LJUJFNT QBUFJLJBNB QBUPHJ QSJTJKVOHJNP TJTUFNB QFS FMFLUSPOJOJVT WBMEรฒJPT WBSUVT -JFUVWPT LSFEJUP VOJKBT BSCB CBOLษต TV LVSJVP WBSUPUPKBT ZSB TVEBSษธT FMFLUSPOJOษนT CBOLJOJOLZTUษนT TVUBSUษถ 3FHJTUSBDJKBJ /." QPSUBMF QBLBLT รฒFNษนT ษปLJP WBMEPT LPEP CFJ 17. NPLษนUPKP LPEP รฏFNษนT ษปLJP WBMEPT LPEษต QBSFJรฐLษนKBT HBMJ SBTUJ 7ส รฏFNษนT ษปLJP JOGPSNBDJKPT JS LBJNP WFSTMP DFOUSP QBรฒZNษนKJNF BQJF WBMEPT ษถSFHJTUSBWJNษต

/." .FUPEJLษบ SFOHJNP QPTLZSJP WZSJBVTJBTJT TQFDJBMJTUBT %POBUBT ,BษทJOBT QBรฒZNษนKP LBE QPQJFSJOษน QBSBJรฐLB OษนSB JEFOUJรฐLB FMFLUSPOJOFJ m FMFLUSPOJOษนT QBSBJรฐLPT TUSVLUษปSB JOGPSNBDJKPT JรฐEษนTUZNBT ZSB TVQBQSBTUJOUBT 7ZSJBVTJBTJT TQFDJBMJTUBT QBTBLPKP LBE LVSJBOU FMFLUSPOJOษธ QBSBJรฐLษต CVWP MFJTUB QPUFODJBMJFNT QBSFJรฐLษนKBNT UFTUVPUJ รฐJษต QBSBJรฐLษต JS SFNJBOUJT UFTUVPUPKษบ QBUFJLUPNJT QBTUBCPNJT FMFLUSPOJOษน QBSBJรฐLB CVWP UJLTMJOBNB ,BE TJTUFNB OBVEPUJT QBQSBTUB SPEP JS UBJ LBE QBSBJรฐLษบ TVMBVLUB KBV QFS QJSNษตKษต QBSBJรฐLษบ QSJษนNJNP EJFOษต

6ร TJSFHJTUSBWวฅT WBSUPUPKBT HBMวฆT QBTJSJOLUJ QSJFNPOวฅ QBHBM LVSJวฃ OPSJ QBUFJLUJ QBSBJร Lวฃ BSCB NPLวฆKJNP QSBร ZNวฃ

1BHSJOEJOJT QBSBJร LPT QBUFJLJNP MBOHBT 1BTJSJOLVT OPSJNษต ,11 QSJFNPOษธ QBSFJรฐLษนKVJ SFJLJB VรฒQJMEZUJ QBSBJรฐLPT EVPNFOJT BTNFOJOษธ CFJ TV QSPKFLUV TVTJKVTJษต JOGPSNBDJKษต OVSPEZUJ QSPKFLUP LPOTVMUBOUP LPOUBLUVT KFJ QBSFJรฐLษนKP OFLPOTVMUVPKB LPOTVMUBOUBT UVPNFU รฐJษบ EVPNFOษบ OVSPEZUJ OFSFJLJB JS QSJTFHUJ SFJLJBNVT EPLVNFOUVT 1BHSJOEJOJP MBOHP JOGPSNBDJOษนT LPSUFMษนT TLJSJBTJ QSJLMBVTPNBJ OVP QSJFNPOษนT LVSJBJ ZSB UFJLJBNB QBSBJรฐLB

1JMEBOU FMFLUSPOJOษธ QBSBJรฐLPT GPSNษต ZSB NBรฒFTOษน UJLJNZCษน TVLMZTUJ ,MBJEJOHBJ TVWFEVT JOGPSNBDJKษต BS OFQBUFJLVT CษปUJOษบ EPLVNFOUษบ QBSFJรฐLษนKBT ZSB JOGPSNVPKBNBT BQJF OFUFJTJOHBJ QBUFJLUษต JOGPSNBDJKษต UPEษนM LPM LMBJEB OFCVT JรฐUBJTZUB OFCVT HBMJNB QBUFJLUJ FMFLUSPOJOษนT QBSBJรฐLPT 5PLJV CษปEV ZSB JรฐWFOHJBNB EBรฒOJBVTJBJ EBSPNษบ QBSBJรฐLPT QJMEZNP LMBJEษบ 1BรฒZNษนUJOB LBE QBHSJOEJOJP FMFLUSPOJOษนT QBSBJรฐLPT MBOHP EFรฐJOJBKBNF LBNQF ZSB OVPSPEB ษถ WBSUPUPKP QBUPHVNVJ /." TVLVSUษต JรฐTBNJษต QBSBJรฐLPT QJMEZNP JOTUSVLDJKB LVSJPKF รฒJOHTOJT QP รฒJOHTOJP BQรฒWFMHJBNBT WJTBT QBSBJรฐLPT QJMEZNP QSPDFTBT รญBMJB LBJ LVSJษบ TVEษนUJOHFTOJษบ QBSBJรฐLPT EVPNFOษบ MBVLFMJษบ WBSUPUPKBJ UBJQ QBU QBNBUZT tJi JOGPSNBDJOษถ รฒFOLMJVLษต LVSษถ OVTQBVEVT CVT QBUFJLUBT QBBJรฐLJOJNBT LPLJVT EVPNFOJT SFJLJB ษถWFTUJ BS LVS ZSB QBUFJLUB SFJLJBNB JOGPSNBDJKB #F UP KFJ QBSFJรฐLษนKBT Jรฐ LBSUP QJMOBJ OFHBMJ VรฒQJMEZUJ QBSBJรฐLPT OFUVSJ MBJLP QSJUSษปLTUB JOGPSNBDJKPT JS QBO FMFLUSPOJOษนT QBSBJรฐLPT QJMEZNษต HBMJNB QSBUษธTUJ QSJTJKVOHVT WษนMJBV m VรฒQJMEZUB QBSBJรฐLPT EBMJT CVT JรฐTBVHPUB &MFLUSPOJOษนT QBSBJรฐLPT QBHBM QSJFNPOFT t1JSNBT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNBT NJรฐLVi JS t1JSNBT OF รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT JS BQMFJTUPT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNBT NJรฐLVi QSJJNBNPT JLJ รฐJษบ NFUษบ CJSรฒFMJP E P EษนM QSJFNPOษนT t/BVEPKJNBTJT LPOTVMUBWJNP QBTMBVHPNJTi ษปLJOJOLBJ HBMJ LSFJQUJT JLJ QBU รฐJษบ NFUษบ QBCBJHPT

6ร 1*-%ษผ #& %*%&-*0 7"3(0 5FMรฐJรฐLษถ +POษต ,ZCBSUษต FMFLUSPOJOF QBSBJรฐLPT UFJLJNP QMBUGPSNB QBTJOBVEPUJ QBTLBUJOP /." 5FMรฐJษบ QBSBNPT BENJOJTUSBWJNP TLZSJVT ส LJOJOLBT EรฒJBVHษนTJ LBE EWJ QBSBJรฐLBT EษนM BLNFOVPUPT รฒFNEJSCZTUFJ OFUJOLBNPT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNP NJรฐLV VรฒQJMEษน NBรฒJBV OFJ QFS EWJ WBMBOEBT + ,ZCBSUP UFJHJNV EBVHJBVTJB QBTUBOHษบ JS MBJLP QBSFJLBMBWP OF EVPNFOษบ ษถWFEJNBT CFU EPLVNFOUษบ TLFOBWJNBT

1BSBJรฐLPT QBHBM QSJFNPOFT t1JSNBT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNBT NJรฐLVi JS t1JSNBT OF รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT JS BQMFJTUPT รฒFNษนT ษปLJP QBTLJSUJFT รฒFNษนT BQรฒFMEJOJNBT NJรฐLVi QSJJNBNPT JLJ รฐJษบ NFUษบ CJSรฒFMJP E &MFLUSPOJOษธ QBSBJรฐLษต HBMJNB QBUFJLUJ BESFTV https://portal.nma.lt, QSJTJKVOHVT QFS FMFLUSPOJOษนT CBOLJOJOLZTUษนT TJTUFNษต -JFUVWPT LSFEJUP VOJKBT BSCB FMFLUSPOJOJVT WBMEรฒJPT WBSUVT

4*45&." +"6 7&*,*" 1BSFJรฐLษนKBJ JS QBSBNPT HBWษนKBJ KBV LVSษถ MBJLษต UVSJ HBMJNZCษธ TBWP QBSBJรฐLษบ WFSUJOJNP FJHษต BENJOJTUSBDJOษธ ร OBOTJOษธ JOGPSNBDJKษต CFJ KJFNT JรฐTJษบTUVT EPLVNFOUVT QBTJUJLSJOUJ QSJTJKVOHษธ QSJF /." JOGPSNBDJOJP QPSUBMP ส FMFLUSPOJOษธ FSEWษธ ษถรฒFOHVTJPT /." QBHSJOEJOJT TJFLJT m TVNBรฒJOUJ QBSFJรฐLษนKษบ JS QBSBNPT HBWษนKษบ BENJOJTUSBDJOษธ OBรฐUษต &MFLUSPOJOษนT QBSBJรฐLPT QSJWBMVNBJ QBSFJรฐLษนKVJ ZSB BLJWBJ[EษปT QBSBJรฐLPT QSJTUBUZNBT LFMJษบ NZHUVLษบ QBTQBVEJNV TVUBVQP EBVH MBJLP OFSFJLJB TQBVTEJOUJ QBTJSBรฐZUJ EPLVNFOUษบ LPQJKษบ UBJQ QBU QBSBJรฐLPT QJMEZNP QSPDFTษต QBMFOHWJOB UBJ LBE LBJ LVSJVPT QBSBJรฐLPT EVPNFOJT FMFLUSPOJOษนT QBSBJรฐLPT TJTUFNB VรฒQJMEP BVUPNBUJรฐLBJ QW[ MBQVPษทJษบ JS TQZHMJVPษทJษบ NFEรฒJษบ QSPDFOUBT WFJTJBNBNF NJรฐLF OVSPEPNJ LMBJEษบ QSBOFรฐJNBJ LVPNFU QJMEBOU QBSBJรฐLษต ZSB QBUFJLJBNB OFUFJTJOHB JOGPSNBDJKB CFJ QBUFJLUPT JรฐTBNJPT QBSBJรฐLPT QJMEZNP JOTUSVLDJKPT

1*3.ษน ,"35ษน "- 1"3"*ยป,"4 1"("- /& 53*4 ,11 13*&.0/&4 5* ("-*." 1"5&*,5* *3 /&*ยป&*/"/5 *ยป /".ษพ

1SJF QBSBJร LPT QSJEFEBNJ EPLVNFOUBJ UVSJ CวจUJ FMFLUSPOJOวฆT GPSNPT UPEวฆM QSJFร Vร QJMEBOU QBSBJร Lวฃ QBSFJร LวฆKBNT SFJLวฆT KVPT OVTLFOVPUJ Uลพsk. Nr. 308484

Visuomenė | 7

15min • 2013 m. biržže elliio o 7 d.

Lietuvio svajonė: bakūžę paversti vasaros rezidencija

Atšilus orams padidėja susidomėjimas lietuviškomis sodybomis. Šiuo metu jų vidutinė kaina Lietuvoje siekia 140 tūkst. litų, o už brangiausiai parduodamas prašoma ir 5 mln. litų. Tačiau dažnas miestietis dairosi vasarnamio, kuris atsieitų iki 100 tūkst. litų. Misija – įmanoma.

A.Cibienės nuotr.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Savaitgaliais didieji Lietuvos miestai ištuštėja – nuo karščio ir dulkių žmonės sprunka į vasarnamius. Jau penktadienio popietę keliuose, vedančiuose iš miesto, nusidriekia automobilių eilės. Sekmadienio vakarą, grįžtant atgal, tenka vėl pukšėti spūstyse. Iš sodybų parvykstantys vasarotojai nesipiktina – tokią kainą jie moka už gyvenimą mieste, o poilsį gamtoje. Požiūrį pakeitė motinystė Nepriklausomų aktorių trupės „Teatriukas“ aktorė Dalia Mikoliūnaitė su vyru režisieriumi Žilvinu Ramanausku sodybą įsigijo prieš pusantrų metų. Apie vasarnamį 44 metų Ž.Ramanauskas svajojo visą gyvenimą. Tačiau žmoną tenkino gyvenimas miesto šurmulyje, menininkų pamėgtame Vilniaus Užupio rajone. Situacija iš esmės pasikeitė, kai pora ėmė lauktis pirmagimio. „Tada ir kibome į intensyvias sodybos paieškas: suvokiau, kad turint mažų vaikų mieste sudėtinga, ypač vasarą: trūksta žalumos, tvyro smogas, gaudžia transporto triukšmas“, – trūkumus vardijo 38 metų moteris.

Nukelta į 8 psl.

>>>

8 | VisuomenÄ&#x2014; >>>

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. birĹželio 7 d.

Atkelta iĹĄ 7 psl.

SodybĹł Ĺžvalgytuves sutuoktiniai pradÄ&#x2014;jo per patÄŻ ekonominÄ&#x2014;s krizÄ&#x2014;s ÄŻkarĹĄtÄŻ, kai nekilnojamojo turto rinkÄ&#x2026; kaustÄ&#x2014; sÄ&#x2026;stingis: beveik niekas nieko nepirko ir nepardavinÄ&#x2014;jo. TodÄ&#x2014;l paieĹĄkos uĹžtruko kone trejus metus. â&#x20AC;&#x17E;Pirmiausia susidÄ&#x2014;liojome prioritetus: atstumas iki sodybos neturÄ&#x2014;tĹł virĹĄyti 100 km, norÄ&#x2014;jome daug ĹžemÄ&#x2014;s ir vienkiemio, kad uĹžsitikrintume privatumÄ&#x2026;. Vandens telkinys mums buvo antroje vietojeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pirmuosius Ĺžingsnius prisiminÄ&#x2014; D.MikoliĹŤnaitÄ&#x2014;. SusitelkÄ&#x2014; ties DubingiĹł regionu PaĹžintis su sodybomis prasidÄ&#x2014;davo skelbimĹł portaluose internete. ÄŽ ĹžaidimÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Rask kuo pigesnÄ&#x2122; ir ÄŻdomesnÄ&#x2122; sodybÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; ÄŻsitraukÄ&#x2014; ĹĄeimos nariai ir giminaiÄ?iai. â&#x20AC;&#x17E;ApĹžiĹŤrinÄ&#x2014;ti patikusiĹł variantĹł vaĹžiuodavome net ĹžiemÄ&#x2026;. GimÄ&#x2014; dukra SalomÄ&#x2014;ja: su kĹŤdikiu ant rankĹł teko 2 km bristi per pusnis iki sodybos â&#x20AC;&#x201C; tai buvo tarsi atrakcijaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; juokÄ&#x2014;si paĹĄnekovÄ&#x2014;. Ĺ eima iĹĄ viso iĹĄtyrinÄ&#x2014;jo apie 20 sodybĹł. Buvo nusistaÄ?iusi ribÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; pirkiniui neiĹĄleisti daugiau nei 80 tĹŤkst. litĹł. â&#x20AC;&#x17E;Ne kartÄ&#x2026; susidĹŤrÄ&#x2014;me su perpardavinÄ&#x2014;tojais, kurie nustato didĹžiules kainas. TaÄ?iau mes sodybÄ&#x2026; norÄ&#x2014;jome pirkti iĹĄ pirmĹł rankĹł: ne tiek dÄ&#x2014;l kainos, bet dÄ&#x2014;l to, kad mums svarbu Ĺžinoti jos istorijÄ&#x2026;, iĹĄsaugoti autentiĹĄkus daiktus ir pan.â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo D.MikoliĹŤnaitÄ&#x2014;. Pagal skelbimÄ&#x2026; ĹĄeima pagaliau rado ĹĄirdĹžiai mielÄ&#x2026; variantÄ&#x2026;, taÄ?iau paaiĹĄkÄ&#x2014;jo, kad sodyba vis dÄ&#x2014;lto neparduodama: â&#x20AC;&#x17E;Dvejus metus sukome ratus aplink jÄ&#x2026;, nes susitelkÄ&#x2014;me ties DubingiĹł regionu. KartÄ&#x2026; rudenÄŻ vykome apĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti kito varianto netoliese ir uĹžklimpome. NuÄ&#x2014;jome pas vietinius praĹĄyti, kad padÄ&#x2014;tĹł iĹĄtraukti maĹĄinÄ&#x2026;, o jie pasakÄ&#x2014;, kad mĹŤsĹł anksÄ?iau nuĹžiĹŤrÄ&#x2014;ta sodyba vÄ&#x2014;l pardavinÄ&#x2014;jama. NuvaĹžiavome ir susitarÄ&#x2014;me.â&#x20AC;&#x153; Kaimo ĹžmonÄ&#x2014;s ĹĄiukĹĄles laidoja Nuo namĹł UĹžupyje iki sodybos â&#x20AC;&#x201C; vos 47 km. Ĺ iandien jau du vaikus auginanti aktoriĹł ĹĄeima gavo ne tik vienkiemÄŻ, tris hektarus

D.MikoliĹŤnaitÄ&#x2014; nesitikÄ&#x2014;jo, kad vienkiemio aplinkos iĹĄkuopimui teks skirti tiek daug pinigĹł ir laiko. Ĺ˝.Ramanausko nuotr.

ĹžemÄ&#x2014;s, bet ir ĹĄalia tekantÄŻ upelÄŻ. Visa tai â&#x20AC;&#x201C; uĹž 50 tĹŤkst. litĹł. â&#x20AC;&#x17E;Jau investavome ÄŻ grÄ&#x2122;ĹžinÄŻ. Dar laukia didĹžiulÄ&#x2014; investicija ÄŻ kelio tiesimo darbus, nes iki sodybos nÄ&#x2014;ra privaĹžiavimo. MĹŤsĹł vieni draugai sako, kad sodyba â&#x20AC;&#x201C; tai pinigĹł laidojimas. Bet mes su tuo nesutinkame: mums tai investicija ÄŻ ateitÄŻ, ÄŻ groĹžÄŻ, ÄŻ savo

E.NarbuntoviÄ?ius: â&#x20AC;&#x17E;UĹž vienÄ&#x2026; sodybÄ&#x2026; Palangoje ar Ĺ ventojoje galima ÄŻsigyti 17 sodybĹł Pakruojo rajone arba dvi Vilniaus rajone.â&#x20AC;&#x153;

aplinkÄ&#x2026;, ÄŻ aktyvĹł laisvalaikÄŻ ir net sveikatÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; treniruojamÄ&#x2014;s darĹžÄ&#x2026; sodindami, ĹžolÄ&#x2122; pjaudami, vaikus gaudydami po visÄ&#x2026; teritorijÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; optimizmu tryĹĄko moteris. Sodybos nuosavybÄ&#x2014;s dokumentai buvo sutvarkyti praÄ&#x2014;jusiĹł metĹł vasarÄŻ. Dabar pagrindinis Dalios ir Ĺ˝ilvino tikslas â&#x20AC;&#x201C; trobÄ&#x2026; sutvarkyti taip, kad jau ĹĄiÄ&#x2026; vasarÄ&#x2026; joje bĹŤtĹł galima nakvoti su vaikais. â&#x20AC;&#x17E;Tai reiĹĄkia, kad reikia labai daug ĹĄveisti, plauti, valyti. Vyras prisipirko visokiĹł ĹĄlifuokliĹł ir jau mÄ&#x2014;nesÄŻ ar du restauruoja rÄ&#x2026;stus namo viduje: jie buvo apkalti, nudaĹžyti, aptinkuoti, nubalinti, prirĹŤkÄ&#x2122; ir pan.â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo D.MikoliĹŤnaitÄ&#x2014;. DidĹžiausiÄ&#x2026; ĹĄokÄ&#x2026; moteris patyrÄ&#x2014;, kai teko ne tik pinigĹł, bet ir labai daug laiko skirti aplinkai iĹĄkuopti: â&#x20AC;&#x17E;Kaimo ĹžmonÄ&#x2014;s ĹĄiukĹĄles vis dar laidoja aplink namus. KasÄ&#x2014;me, neĹĄÄ&#x2014;me, skambinome seniĹŤnams, organizavome talkÄ&#x2026;, kvietÄ&#x2014;mÄ&#x2014;s elektronikos ir

metalo supirkÄ&#x2014;jus â&#x20AC;&#x201C; ir dar galo nematyti. Ĺ˝monÄ&#x2014;s viskÄ&#x2026; pila po Ĺžeme.â&#x20AC;&#x153; Derybos â&#x20AC;&#x201C; tik simbolinÄ&#x2014;s Ar su naujakuriĹł sunkumais susiduriantys miestieÄ?iai ĹĄiandien nepagalvoja, kad vertÄ&#x2014;jo pirkti brangesnÄ&#x2122; sodybÄ&#x2026; ir turÄ&#x2014;ti maĹžiau rĹŤpesÄ?iĹł? â&#x20AC;&#x17E;KartÄ&#x2026; ĹĄirdelÄ&#x2014; suvirpÄ&#x2014;jo ir dar iki ĹĄiol paĹĄnekame apie nuostabiÄ&#x2026; sodybÄ&#x2026; netoli GiedraiÄ?iĹł. Pagal mĹŤsĹł kriterijus ji buvo beveik tobula: vienkiemis su sena troba, dideli medĹžiai, upelis su natĹŤraliais kriokliukais iĹĄ akmenĹł. Kainavo 117 tĹŤkst. litĹł. SkaiÄ?iavome taip: variantas geresnis uĹž mĹŤsĹł, bet â&#x20AC;&#x201C; ne dvigubaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; D.MikoliĹŤnaitÄ&#x2014;. DerÄ&#x2014;tis, pasak jos, sudÄ&#x2014;tinga, ypaÄ? kalbant apie pigesnius vasarnamius: â&#x20AC;&#x17E;NusiderÄ&#x2014;jome simbolinius 5 tĹŤkst. litĹł. Pirkome palyginti pigiai, nes tiesiai iĹĄ ĹĄeimininkĹł.â&#x20AC;&#x153;

UĹžsk. Nr. 308531

1DXGLQJL SURGXNWDL LĂĽ DWOLHNĹ&#x20AC; $WOLHNRV Â˛ WDL NDV Ă§PRJĹ&#x20AC; O\GL QXR SDW MR DWVLUDGLPR -DX SLUP\NĂĽWÄ?MH EHQGUXRPHQLQÄ?MH VDQWYDUNRMH Ă§PRJXV SR VDYÄ&#x2019;V SDOLNGDYR ĂĽLXNĂĽOLĹ&#x20AC; Â˛ YDLVLĹ&#x20AC; EHL YDOJRPĹ&#x20AC; DXJDOĹ&#x20AC; OLNXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC; J\YÄşQLQÄ?V NLOPÄ?V PDLVWR OLHNDQĹ&#x20AC; Ă¤LDQGLHQ WRNLRV DWOLHNRV YDGLQDPRV ELRORJLĂĽNDL VNDLGĂ§LRPLV .Ä&#x2030; DSLH MDV Ă§LQRPH" .DV ODLNRPD ELRORJLĂĽNDL VNDLGĂ§LRPLV DWOLHNRPLV" 7DL SUDPRQLQÄ?MH JDP\ERMH EHL EXLW\MH OLNXVLRV PDLVWR UXRĂĽLPR DWOLHNRV QXSMDXWD Ă§ROÄ? ODSDL ĂĽDNRV WDLS SDW XĂ§WHUĂĽWDV SRSLHULXV LU NDUWRQDV QXRWHNĹ&#x20AC; YDO\PR GXPEODV .XR MRV \SDWLQJRV" 1HLĂĽVNLUWRV LĂĽ EHQGUR DWOLHNĹ&#x20AC; VUDXWR SDWHNXVLRV Ä&#x161; VÄ&#x2030;YDUW\QÄ&#x2030; WRNLRV DWOLHNRV LĂĽVNLULD PHWDQÄ&#x2030; LU NLWDV GXMDV 7DL QHLJLDPDL YHLNLD DSOLQNÄ&#x2030; ,ĂĽ ELRORJLĂĽNDL VNDLGĂ§LĹ&#x20AC; DWOLHNĹ&#x20AC; JDOLPD SDJDPLQWL QDXGLQJĹ&#x20AC; SURGXNWĹ&#x20AC; Â˛ ELRGXMĹ&#x20AC; ELRNXUR WUÄ&#x2030;ĂĽĹ&#x20AC; NRPSRVWR SDĂĽDUĹ&#x20AC; LU NW $U /LHWXYD WLQNDPDL WYDUNR ELRORJLĂĽNDL VNDLGĂ§LDV DWOLHNDV" (XURSRV 6Ä&#x2030;MXQJRV GRNXPHQWXRVH LU 9DOVW\ELQLDPH VWUDWHJLQLDPH DWOLHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR SODQH QXPDW\WD NDG LNL

P ELRORJLĂĽNDL VNDLGĂ§LĹ&#x20AC; DWOLHNĹ&#x20AC; Ä&#x161; VÄ&#x2030;YDUW\QXV WXUÄ?WĹ&#x20AC; SDWHNWL SURF PDĂ§LDX QHL SDWHNR PHWDLV Ă¤LXR PHWX Ă§DOLÄ&#x2030;VLDV DWOLHNDV LĂĽ VRGĹ&#x20AC; GDUĂ§Ĺ&#x20AC; DU SDUNĹ&#x20AC; J\YHQWRMDL JDOL DWYHĂ§WL Ä&#x161; VSHFLDOLDV NRPSRVWDYLPR DLNĂĽWHOHV NXULĹ&#x20AC; ĂĽDO\MH YHLNLD GDXJLDX QHL R MRVH SDJDPLQWDV NRPSRVWDV QDXGRMDPDV PLHVWR Ă§HOGLQLPR GDUEDPV ,QGLYLGXDOLĹ&#x20AC; QDPĹ&#x20AC; J\YHQWRMDL NRPSRVWR JDOL SDVLJDPLQWL SDW\V -LHPV 5HJLRQLQLDL DWOLHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR FHQWUDL QHPRNDPDL LĂĽGDOLMR WÄşNVWDQÄ&#x20AC;LXV VSHFLDOLĹ&#x20AC; NRQWHLQHULĹ&#x20AC; GÄ?Ă§LĹ&#x20AC; %LRORJLĂĽNDL VNDLGĂ§LRPV DWOLHNRPV WYDUN\WL /LHWXYRMH SDVLULQNWDV PHFKDQLQLV ELRORJLQLV WYDUN\PR EÄşGDV NDL WHFKQRORJLMRV LĂĽUÄşĂĽLXRMD NRPXQDOLQHV DWOLHNDV NXULRV Ä&#x161; DSGRURMLPR VLVWHPÄ&#x2030; SDWHQND SR SLUPLQLR UÄşĂĽLDYLPR 3HUGLUEWDV DWOLHNDV EÄşWĹ&#x20AC; JDOLPD QDXGRWL HOHNWURV JDP\EDL 7RNLDV VLVWHPDV WXUÄ?WĹ&#x20AC; VWDW\WLV 5HJLRQLQLDL DWOLHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR FHQWUDL 3URMHNWĹ&#x20AC; Ä&#x161;J\YHQGLQLPXL QXPDW\WD PLOLMRQĹ&#x20AC; OLWĹ&#x20AC; R OÄ?ĂĽRV VNLUWRV LĂĽ 6DQJODXGRV IRQGR 3URMHNWDL Y\NGRPL SDJDO Â˛ P 6DQJODXGRV VNDWLQLPR YHLNVPĹ&#x20AC; SURJUDPRV SULHPRQÄ&#x2019; Ă&#x2026;$WOLHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR VLVWHPRV VXNÄşULPDVÂ´

,NL P ELRORJLĂĽNDL VNDLGĂ§LĹ&#x20AC; DWOLHNĹ&#x20AC; Ä&#x161; VÄ&#x2030;YDUW\QXV WXUÄ?WĹ&#x20AC; SDWHNWL SURF PDĂ§LDX QHL SDWHNR PHWDLV ,OPRV 6NXNDXVNDLWÄ?V QXRWU

Visuomenė | 9

15min • 2013 m. birželio 7 d.

šiltuoju metų laiku susidomėjimas sodybomis Lietuvoje išauga. Brangiausiai šiuo metu parduodamos sodybos pajūrio kurortuose – Palangoje ir Šventojoje. Vidutinė kaina siekia apie 343 tūkst. litų. „Už vieną sodybą Palangoje ar Šventojoje galima įsigyti 17 sodybų Pakruojo rajone arba dvi Vilniaus rajone. Lietuvos pajūryje sodybos buvo ir liks brangiausios visoje šalyje“, – įsitikinęs E.Narbuntovičius. Balandžio mėnesį atlikus Lietuvoje parduodamų sodybų analizę apskaičiuota, kad, po Palangos ir Šventosios, brangiausiai sodybos parduodamos Druskininkų (vidutinė kaina – 269 tūkst. litų), Birštono (237 tūkst. litų), taip pat – poilsiautojų pamėgtų Trakų (216 tūkst. litų) rajonuose. „Visgi ne brangiausios sodybos sulaukia didžiausio potencialių pirkėjų dėmesio. Mūsų duomenimis, labiausiai domimasi sodybomis Zarasų, Molėtų, Utenos ir kituose rajonuose, kuriuose daugybė ežerų ar kitų vandens telkinių. Minėtuose Aukštaitijos rajonuose sodybos pigesnės ir yra labiau vertinamos pagal kainos bei vietos santykį nei parduodamos pajūryje“, – teigė Domoplius.lt projekto vadovas.

Ši sodyba vilniečiams atsiėjo 50 tūkst. litų. Jos paieškos truko trejus metus. Ž.Ramanausko nuotr.

Skaičius Trijų hektarų teritorijoje net keletas pastatų: kalvė, pirtis, tvartas, daržinė ir kt. „Paveldėjome daug autentiškų daiktų: senų spintų, ratų, įvairių rakandų, paveikslų, verpimo ratelį. Tai mums labai svarbu: žinojome, kad perkame tikrą daiktą. Išsiaiškinome, kad namai priklausė bajoriškų šaknų turėjusiai giminei, todėl ir namas erdvesnis nei įprasta. Sovietmečiu pirtyje šeimininkai augino povus, o jų plunksnas veždavo į Kalvarijų turgų ir ponioms brangiai parduodavo. Turėjo ir nelegalią avių vilnos verpyklą“, – pasakojo D.Mikoliūnaitė ir prasitarė, kad su vyru pasvajoja savo sodyboje kada nors kurti eko arba kaimo teatrą. Vaizdas – klaikus, vizija – šviesi Akvilė Alkinaitė su vyru sodybą Molėtų rajone prie Virintų ežero nusipirko pernai vasarą. Sprendimą įsigyti vasarmanį šeima priėmė paskaičiavusi, kiek pinigų išleidžia poilsiui šiltuoju metų laiku. „Laisvalaikis kaimo turizmo sodybose brangus, o pas draugus vis tiek jautiesi kaip svečias, negali atsipalaiduoti taip, kaip savo erdvėje“, – motyvus grindė A.Alkinaitė. Vieną darganotą vasaros dieną šeima paskyrė sodybos paieškoms Molėtų apylinkėse. „Važiavome spontaniškai ir žiūrinėjome. Grįžę namo pasidomėjome kainomis internete ir labai nustebome, kad sodyba Molėtų rajone gali kainuoti iki 100 tūkst. litų“, – prisipažino 30 metų moteris. Už šeimos nusižiūrėtą sodybą skelbime buvo prašoma 65 tūkst. litų. Pasikalbėjus su šeimininkais kaina sumažėjo iki 58 tūkst. litų. „Sodyba buvo apleista ir atrodė tikrai klaikiai, tačiau mes matėme viziją, kaip viskas bus ateityje. Mums patiko vieta: daug senų medžių, žalumos ir pavėsio. Tai suteikė sodybai aurą. Be to, buvo visos komunikacijos, Molėtų vanduo ir kanalizacija. Gavome 3,5 ha žemės – namų valdos ir žemės ūkio paskirties. Sklype yra įregistruoti šeši statiniai: ūkinis priestatas, viralinė, klėtis ir t.t.“, – už 67 km nuo Vilniaus įgytą turtą apibūdino A.Alkinaitė. Ne prievolė, o malonumas Privažiavimas iki sodybos asfaltuotas. Miškeliu paėjus kelis šimtus metrų galima pūkštelėti į Virintų ežerą. „Tačiau malonumai – paskui. Pirma – darbas. Išvežėme 3–4 mikroautobusus šiukšlių: stiklo, skardos, plastiko ir t.t.

Avitera.lt nuotr.

Milijonas – ne riba Domoplius.lt duomenimis, maždaug pusšimčio sodybų kaina viršija 1 mln. litų. Šiuo metu brangiausiai parduodama sodyba įsikūrusi Kretingos rajone, Kartenoje. Jos kaina siekia 5,2 mln. litų. Skelbime teigiama, kad parduodamas 700 arų sklypas su 250 kv. m namu. Jis pastatytas prie ežero, yra leidimas statyti viešbutį ar restoraną. Iki Palangos – tik 20 km. „Už daugiau nei milijoną parduodamos sodybos ilgai laukia naujų šeimininkų. Neretai jos parduodamos tik po metų, dvejų ar dar vėliau. Pastebime, kad pirkėjai dažniau ieško sodybų, kurių kaina nesiekia 100 tūkst. litų“, – savaitraščiui „15min“ sakė E.Narbuntovičius. Už 5 mln. litų parduodama sodyba – ir 20 km nuo Vilniaus esančiose Bratoniškėse. Skelbime rašoma, kad sodyba labiausiai tinka kaimo turizmui, pobūvių, konferencijų rengimui. Kiemas apsodintas dekoratyviniais augalais. Sklypo plotas – 234 arai, o bendras 4 pastatų plotas – 927 kv. m. Šalia sklypo, slėnyje, teka Neris.

Išgenėjome sodą, senus avietynus, nupjovėme žolę, kuri siekė virš galvos“, – pasakojo A.Alkinaitė. Šeimos bičiuliai namą patarė griauti ir statyti naują. Taip esą būtų pigiau. „Nusprendėme to nedaryti, nes reikėtų labai

didelių investicijų. Apsiribojome kosmetiniu remontu. Kol kas sodybos reikmėms išleidome apie 15 tūkst. litų. Dar antra tiek reikės vien stogui. Tačiau manome, kad pradžiai to pakaks – viskas su laiku“, – svarstė moteris. Ji tikisi, kad po penkerių metų galės ramiai gerti kavą vasarnamio terasoje ir paklausti sugūžėjusių svečių: „Pamenate, kokia buvo pradžia?“ „Yra manančių, kad sodyba – tai akmuo po kaklu. Tokiems jos ir nereikia. Jei perki vasarnamį, turi mylėti gamtą ir suprasti, kad tavo savaitgaliai bėgs čia, nes yra daug įsipareigojimų. Tačiau ūkio darbai mums teikia malonumą, mes savo rankomis kuriame, tai nėra prievolė. Be to, tai gali būti ir labai sėkminga investicija, žemės juk turime daug“, – ateities perspektyvas brėžė A.Alkinaitė. „Gamtoje darbas darbą veja. Beveik visi mūsų bičiuliai turi vasarnamius, todėl susitinkame vis rečiau: savaitgalis – ir visi lekia į savo sodybas žolės pjauti, darželių ravėti. Vieniems pas kitus nėra kada važiuoti. Dabar sodybų vajus – iš savo aplinkos mes bene paskutiniai įsigijome“, – sakė D.Mikoliūnaitė. Brangiausia – pajūrio kurortuose Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus pastebėjimu,

metų

Tokio amžiaus sulaukę sutuoktiniai dažniausiai įsigyja sodybas.

Pigiausios šiaurinėje dalyje Pakruojo rajone esančias sodybas galima vadinti pigiausiomis Lietuvoje. Jų vidutinė kaina nesiekia net 17 tūkst. litų. Labai pigiai sodybos parduodamos ir Pasvalio (26 tūkst. litų), Akmenės (32 tūkst. litų), Šakių (33 tūkst. litų) rajonuose. „Sodybos šiaurinėje Lietuvos dalyje yra ne tik pigiausios, bet turi ir mažiausią paklausą. Tai lemia itin nepalanki geografinė padėtis, atstumas nuo didžiųjų miestų, sumažėjusi žmonių darbo galia“, – svarstė E.Narbuntovičius. Domoplius.lt duomenimis, vidutinė parduodamos sodybos kaina Lietuvoje siekia 140 tūkst. litų. Tai yra apie 10 proc. brangiau nei pernai, kai vidutinė kaina buvo 130 tūkst. litų. Vertinant sezoniškumą, interesantų skaičius pradeda augti nuo balandžio mėnesio, o pagrindinis sodybų pirkimo bumas trunka nuo gegužės iki liepos vidurio.

Nukelta į 10 psl.

>>>

10 | VisuomenÄ&#x2014; >>>

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. birĹželio 7 d.

Atkelta iĹĄ 9 psl.

Nostalgija vaikystei Pastebima, kad didĹžioji dalis sodybĹł parduodama po to, kai nepasiteisina pirkÄ&#x2014;jĹł puoselÄ&#x2014;ti lĹŤkesÄ?iai â&#x20AC;&#x201C; Ĺžmogus tikÄ&#x2014;josi ramaus poilsio, bet aplinka triukĹĄminga. â&#x20AC;&#x17E;NemaĹža dalis pirkÄ&#x2014;jĹł tik nusipirkÄ&#x2122; sodybÄ&#x2026; pradeda suvokti, kad ÄŻ jos ÄŻrengimÄ&#x2026;, prieĹžiĹŤrÄ&#x2026; ir apsaugÄ&#x2026; reikia investuoti ne tik lÄ&#x2014;ĹĄĹł, bet ir laiko. O jo ne visada pakanka. DaĹžnai sodybos parduodamos ir dÄ&#x2014;l pasikeitusios finansinÄ&#x2014;s padÄ&#x2014;ties, ĹĄeimos sudÄ&#x2014;ties ar, pavyzdĹžiui, mirus sodybos ĹĄeimininkuiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; vardijo E.NarbuntoviÄ?ius.

Savo nuomonÄ&#x2122; galite iĹĄsakyti portale 15min.lt

Nekilnojamojo turto specialistai paĹžymi, kad pastaruoju metu sodybas daĹžniausiai ÄŻsigyja vidutiniĹĄkai 40 metĹł amĹžiaus sutuoktiniai. â&#x20AC;&#x17E;Tai â&#x20AC;&#x201C; prabangos prekÄ&#x2014;, ne kiekvienas gali jÄ&#x2026; ÄŻpirkti, todÄ&#x2014;l Ĺžmogus pirmiausia sprendĹžia, kaip patenkinti nuolatinio bĹŤsto poreikÄŻ. Be to, jaunimas Ĺžavisi uĹžsienio

Jei pirkti â&#x20AC;&#x201C; tai tik iĹĄ santaupĹł Nekilnojamojo turto agentĹŤros â&#x20AC;&#x17E;OberHausâ&#x20AC;&#x153; generalinio direktoriaus pavaduotojas, BĹŤsto departamento vadovas Remigijus Pleteras pabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014;, kad perkant sodybÄ&#x2026; geografinÄ&#x2014; vieta nÄ&#x2014;ra tokia svarbi kaip aplinka â&#x20AC;&#x201C; miĹĄkas, vanduo, kraĹĄtovaizdis, privaĹžiavimas, kaimynystÄ&#x2014;: â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝monÄ&#x2014;ms svarbus privatumas, bet kartu ir tai, kas pasirĹŤpins jĹł bĹŤsto saugumu. SodybÄ&#x2026; saugoti labai sudÄ&#x2014;tinga, todÄ&#x2014;l gerai, jei kas nors gali uĹžmesti akÄŻ.â&#x20AC;&#x153; Pastaruoju metu vÄ&#x2014;l justi antrinio bĹŤsto paklausos pagyvÄ&#x2014;jimas, taÄ?iau ikikrizinio lygio jis dar nepasiekÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;DaĹžniausiai domimasi sodybomis, kurias galima nusipirkti uĹž palyginti maĹžÄ&#x2026; kainÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; iki 100 tĹŤkst. litĹł. Investavus lÄ&#x2014;ĹĄĹł siekiama pakelti tokios sodybos vertÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo R.Pleteras.

Tai ypaÄ? mÄ&#x2014;gsta individualia veikla besiverÄ?iantys verslininkai, kurie nuperka palyginti nebrangĹł objektÄ&#x2026;, sutvarko aplinkÄ&#x2026;, paremontuoja ir parduoda brangiau. â&#x20AC;&#x17E;Jei pakeiÄ?iau langus, stogÄ&#x2026;, pastaÄ?iau pirtelÄ&#x2122; ar kubilÄ&#x2026; ir pardaviau uĹž 150 ar 200 tĹŤkst. litĹł, spekuliacija to nepavadinÄ?iau. Tai â&#x20AC;&#x201C; investicija, turint aiĹĄkĹł verslo planÄ&#x2026;, kaip gauti pelnoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tikino paĹĄnekovas. Pirkti sodybÄ&#x2026; patariama tik iĹĄ sutaupytĹł, o ne skolintĹł pinigĹł. â&#x20AC;&#x17E;PaskaiÄ?iavÄ&#x2122;, kiek kainuos sodybos iĹĄlaikymas, palĹŤkanos, prieĹžiĹŤra, apsauga, suprasite, kad daug pigiau iĹĄsinuomoti kaimo turizmo sodybÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; savaitei ar net mÄ&#x2014;nesiuiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; skaiÄ?iavo R.Pleteras. Lietuvoje yra net pusÄ&#x2014; milijono antrinio bĹŤsto savininkĹł, tai yra turinÄ?iĹł du ir daugiau bĹŤstĹł.

kelionÄ&#x2014;mis, kuriose pasisemia ÄŻspĹŤdĹžiĹł, o bÄ&#x2014;gant metams tarsi suvokiama, kad visur gerai, bet namie geriausia. Vasarnamius perkanÄ?ios ĹĄeimos daĹžniausiai turi maĹžameÄ?iĹł vaikĹł, taip pat augintiniĹł â&#x20AC;&#x201C; ypaÄ? ĹĄunĹł, kuriems mieste trĹŤksta erdvÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakoja â&#x20AC;&#x17E;DNB bĹŤstasâ&#x20AC;&#x153; brokerÄ&#x2014; AuĹĄra KriĹĄÄ?iĹŤnienÄ&#x2014;. Be to, vasarnamiais neretai domisi meniĹĄkos prigimties ĹžmonÄ&#x2014;s arba tie, kurie dirba laisvai samdomÄ&#x2026; darbÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Dar viena kategorija â&#x20AC;&#x201C; tie, kurie jauÄ?ia nostalgijÄ&#x2026; vaikystÄ&#x2014;s prisiminimams: Ĺžmones traukia tÄ&#x2014;viĹĄkÄ&#x2014;, todÄ&#x2014;l dzĹŤkai ieĹĄko sodybĹł, pavyzdĹžiui, Alytaus ar VarÄ&#x2014;nos rajonuose, aukĹĄtaiÄ?iai â&#x20AC;&#x201C; MolÄ&#x2014;tĹł ir Ignalinos rajonuoseâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; atkreipÄ&#x2014; dÄ&#x2014;mesÄŻ A.KriĹĄÄ?iĹŤnienÄ&#x2014;. Klientas â&#x20AC;&#x201C; labai nepastovus Pagrindinis sodybĹł pirkÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; didmiesÄ?iĹł gyventojas. â&#x20AC;&#x17E;Vilnietis iki sodybos gali ir 100 km ÄŻveikti, o panevÄ&#x2014;Ĺžietis â&#x20AC;&#x201C; tik 50 km, daugiausia â&#x20AC;&#x201C; 70 km. Kuo maĹžesniame mieste gyvenama, tuo tolerancija atstumui maĹžÄ&#x2014;jaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; profesine patirtimi dalijosi â&#x20AC;&#x17E;DNB bĹŤstasâ&#x20AC;&#x153; brokerÄ&#x2014;. Jos pastebÄ&#x2014;jimu, sodybĹł pirkÄ&#x2014;jĹł segmentas labai nepastovus: potencialĹŤs gali virsti absoliuÄ?iai nepotencialiais. â&#x20AC;&#x17E;Tai â&#x20AC;&#x201C; pirkÄ&#x2014;jai turistai: jiems labai patinka ieĹĄkoti. Ĺ˝valgytuves jie paverÄ?ia savaitgalio atrakcija: dairosi dairosi, o po to apsistoja palapinÄ&#x2014;je prie eĹžeroâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹĄypsojosi A.KriĹĄÄ?iĹŤnienÄ&#x2014;.

9,/,-$ %/,1.(9,Ă&#x152;,Ä&#x201D;7Ă&#x201D; ČŚ125,8 . $' ,5 0Ä&#x201D;6Ä&#x153; ÄŁ021Ă&#x201D;6 6(1$7 9Ă&#x201D;-( *< 9(17Ä&#x153; 25,$,Č¤ ČŚ.XR GDXJLDX Ä¤PRQLÄ? WXUĂ&#x2022;V QRUPDOLDL DSPRNDPĂ&#x2021; LU OHJDOÄ? GDUEĂ&#x2021; WXR EXV JDXVHVQĂ&#x2022;V Ă§PRNRV Ă§ VRFLDOLQLR GUDXGLPR EHL SHQVLMÄ? IRQGXV LU GLGHVQĂ&#x2022;V JDUDQWLMRV VXODXNXV SHQVLQLR DPÄ¤LDXVČ¤ Č&#x; WHLJLD HXURSDUODPHQWDUĂ&#x2022; 9LOLMD %OLQNHYLĂ?LÄ&#x2022;WĂ&#x2022; NRPHQWXRGDPD QHVHQLDL (XURSRV 3DUODPHQWR SDWYLUWLQWĂ&#x2021; DGHNYDĂ?LÄ? VDXJLÄ? LU WYDULÄ? SHQVLMÄ? GDUERWYDUNĂ&#x2014; Ä&#x17D;LV GRNXPHQWDV \UD \SDWLQJDL VYDUEXV QHV VXVLMĂ&#x2014;V VX YLVÄ? (XURSRV 6Ă&#x2021;MXQJRV SLOLHĂ?LÄ? WHLVĂ&#x2022;WDLV OÄ&#x2022;NHVĂ?LDLV JDXWL QRUPDOLĂ&#x2021; SHQVLMĂ&#x2021;

Č&#x; .Ă&#x2021; (XURSRV 3DUODPHQWDV VLÄ&#x2022;OR GDU\WL NDG DWHLW\MH SHQVLQLQNÄ? OÄ&#x2022;NHVĂ?LDL EÄ&#x2022;WÄ? SDWHQNLQWL" Č&#x; 6YDUELDXVLD XÄ¤WLNULQWL DXNÄ?WĂ&#x2021; XÄ¤LPWXPR O\JĂ§ .DL Ä¤PRQĂ&#x2022;V QHWXUL GDUER DUED GLUED PDÄ¤DL DSPRNDPĂ&#x2021; QHSLOQR ODLNR DU GDUER VXWDUWLPL QHĂ§IRUPLQWĂ&#x2021; GDUEĂ&#x2021; JDOL JDXWL WLN GDOĂ§ SHQVLMRV R WDL GLGLQD VNXUGR UL]LNĂ&#x2021;

VHQDWYĂ&#x2022;MH %H DEHMR NDG Ă§Ä?Ă&#x2022;MLPR Ă§ SHQVLMĂ&#x2021; DPÄ¤LDXV YĂ&#x2022;OLQLPDV EHL Y\UÄ? LU PRWHUÄ? SHQVLQLR DPÄ¤LDXV VXYLHQRGLQLPDV \UD WLQNDPLDXVLDV DWVDNDV Ă§ LOJĂ&#x2022;MDQĂ?LĂ&#x2021; J\YHQLPR WUXNPĂ&#x2014; 7DĂ?LDX YĂ&#x2022;OLQDQW SHQVLQĂ§ DPÄ¤LÄ? UHLNLD XÄ¤WLNULQWL Y\UHVQLR DPÄ¤LDXV Ä¤PRQLÄ? XÄ¤LPWXPĂ&#x2021; EHL Ă§YHUWLQWL DU YLVL Ë&#x2039;]LÄ?NDL JDOL LOJLDX GLUEWL 0HV UHNRPHQGXRMDPH ULERWL DQNVW\YR LÄ?Ă&#x2022;MLPR Ă§ SHQVLMĂ&#x2021; JDOLP\EHV 7DĂ?LDX WDL UHLNLD GDU\WL DWVDUJLDL XÄ¤WLNULQDQW NDG DWLWLQNDPLHPV GDUEXRWRMDPV EÄ&#x2022;WÄ? VXWHLNWD JDOLP\EĂ&#x2022; OLNWL GDUER ULQNRMH DUED MHL WDL QHĂ§PDQRPD MLHPV EÄ&#x2022;WÄ? JDUDQWXRWRV DGHNYDĂ?LRV SDMDPRV 1HJDOLPD DQNVW\YR LÄ?Ă&#x2022;MLPR Ă§ SHQVLMĂ&#x2021; WHLVLQWL VLHNLX DWODLVYLQWL GDUER YLHWÄ? MDXQLPXL 3DSUDVWDL YDOVW\EĂ&#x2022;VH NXULRVH

DXNÄ?Ă?LDXVLDV MDXQLPR XÄ¤LPWXPR O\JLV GLGÄ¤LDXVLDV \UD LU Y\UHVQLR DPÄ¤LDXV GDUEXRWRMÄ? XÄ¤LPWXPR O\JLV 1HUHLNĂ&#x2022;WÄ? VXSULHÄ?LQWL NDUWÄ? NXULÄ? VROLGDUXPX JULQGÄ¤LDPD PÄ&#x2022;VÄ? VRFLDOLQLR GUDXGLPR VLVWHPD /DEDL VYDUEX \UD SDGĂ&#x2022;WL Y\UHVQLR DPÄ¤LDX Ä¤PRQĂ&#x2022;PV LÄ?VDXJRWL SURIHVLQĂ&#x2014; VYHLNDWĂ&#x2021; EHL JHEĂ&#x2022;MLPXV NXR LOJLDX GLUEWL VXWHLNWL MLHPV JDOLP\ELÄ? PRN\WLV HVDQW UHLNDOXL SULWDLN\WL MLHPV GDUER YLHWDV 'DUEGDYLDL WXUL EÄ&#x2022;WL PRW\YXRMDPL NXR LOJLDX LÄ?ODLN\WL Y\UHVQLR DPÄ¤LDXV GDUEXRWRMXV EHL MÄ? SDWLUWĂ§ SHUGXRWL MDXQLPXL 0HV UDJLQDPH LÄ?ODLN\WL GDXJLDSDNRSĂ&#x2014; SHQVLMÄ? VLVWHPĂ&#x2021; NXULRMH SLUPXRMX VPXLNX WXUL JULHÄ¤WL YDOVW\EĂ&#x2022;V PRNDPRV SHQVLMRV 6RFLDOLQLR GUDXGLPR SHQVLMÄ? LÄ?PRNRV WXUĂ&#x2022;WÄ?

Č&#x; 2 NĂ&#x2021; VLÄ&#x2022;O\WXPĂ&#x2022;WH /LHWXYDL" Č&#x; /LHWXYDL UHNRPHQGXRMDPD XÄ¤EDLJWL SUDGĂ&#x2022;WĂ&#x2021; SHQVLMÄ? VLVWHPRV UHIRUPĂ&#x2021; EHL YLVRNHULRSDL GLGLQWL SDVNDWDV GLUEWL WDLS SDW Č&#x; LU SHQVLQLR DPÄ¤LDXV Ä¤PRQĂ&#x2022;PV /LHWXYRMH UHLNĂ&#x2022;WÄ? LÄ?ODLN\WL GDXJLDSDNRSĂ&#x2014; SHQVLMÄ? VLVWHPĂ&#x2021; SDJULQGLQĂ§ GĂ&#x2022;PHVĂ§ VNLULDQW 62'5$, %Ä&#x2022;WÄ? ODEDL JHUDL NDG SDV PXV SUDGĂ&#x2022;WÄ? YHLNWL LU SURIHVLQLDL SHQVLMÄ? IRQGDL 0DQR QXRPRQH ODEDL VYDUEX JUĂ&#x2021;Ä¤LQWL GDEDUWLQLDPV SHQVLQLQNDPV WDL NDV EXYR YLVLÄ?NDL QHSDJUĂ§VWDL VXWDXS\WD MÄ? VĂ&#x2021;VNDLWD LU XÄ¤WLNULQWL VĂ&#x2021;O\JDV GLGLQWL SHQVLMDV 2 WDL JDOĂ&#x2022;VLPH VĂ&#x2022;NPLQJDL SDGDU\WL WLN VXPDÄ¤LQĂ&#x2014; QHGDUEĂ&#x2021; SDGLGLQĂ&#x2014; DWO\JLQLPXV SDÄ¤DERMĂ&#x2014; QHOHJDOÄ? GDUEĂ&#x2021; EHL VXVLJUĂ&#x2021;Ä¤LQĂ&#x2014; LÄ?Y\NXVLXV GLUEWL VYHWXU 1HDEHMRMX MRJ 9\ULDXV\EĂ&#x2022;V VSUHQGLPDL SDGLGLQWL 00$ SDUHQJWL XÄ¤LPWXPR GLGLQLPR VWUDWHJLMĂ&#x2021; PLJUDFLMRV UHJXOLDYLPR SULHPRQHV EHL NLWÄ? SURJUDPLQLÄ? QXRVWDWÄ? Ă§J\YHQGLQLPDV VXGDU\V SDODQNLDV VĂ&#x2021;O\JDV JHULQWL SHQVLQLQNÄ? J\YHQLPĂ&#x2021; 1RULX NDG LU PÄ&#x2022;VÄ? Ä¤PRQĂ&#x2022;V VHQDWYĂ&#x2022;MH J\YHQWÄ? RULDL Č&#x; $Ă?LÄ&#x2022; XÄ¤ SRNDOEĂ§ .DOEĂ&#x2022;MRVL 9HURQLND Ä&#x17D;XPLORYDLWĂ&#x2022;

UĹžsk. Nr. 308535

Č&#x; 3HQVLMÄ? SUREOHPD DNWXDOL QH WLN /LHWXYRMH EHW LU NLWRVH Ä?DO\VH 'LUEGDPL YLVĂ&#x2021; J\YHQLPĂ&#x2021; PRNDPH PRNHVĂ?LXV WDĂ?LDX VHQDWYĂ&#x2022;MH QHJDOLPH EÄ&#x2022;WL JDUDQWXRWL GĂ&#x2022;O VDYR SDMDPÄ? NRGĂ&#x2022;O" Č&#x; (XURSD VHQVWD /LHWXYD QH LÄ?LPWLV 3HU PHWÄ? J\YHQLPR WUXNPĂ&#x2022; (6 SDLOJĂ&#x2022;MR PHWDLV R LNL P Y\UÄ? J\YHQLPR WUXNPĂ&#x2022; JDOL SDLOJĂ&#x2022;WL GDU PHWDLV PRWHUÄ? Č&#x; PHWÄ? Ä&#x17D;HÄ?LDVGHÄ?LPWPHĂ?LÄ? LU Y\UHVQLÄ? DVPHQÄ? NDVPHW (6 SDGDXJĂ&#x2022;MD PDÄ¤GDXJ GYLHP PLOLMRQDLV 7XR WDUSX GDUELQJR DPÄ¤LDXV DVPHQÄ? VNDLĂ?LXV GĂ&#x2022;O Ä¤HPR JLPVWDPXPR PDÄ¤Ă&#x2022;MD LU NHOLV DWHLQDQĂ?LXV GHÄ?LPWPHĂ?LXV NDVPHW WLN PDÄ¤Ă&#x2022;V 7DLJL YLHQDP GLUEDQĂ?LDP LU PRNHVĂ?LXV PRNDQĂ?LDP Ä¤PRJXL WHQND LÄ?ODLN\WL YLV GDXJLDX SHQVLQLQNÄ? 0DÄ¤DL WLNĂ&#x2022;WLQDV LU VSDUWXV HNRQRPLNRV EHL GDUER QDÄ?XPR DXJLPDV 1HVDPH DSVDXJRWL LU QXR HNRQRPLQLÄ? NUL]LÄ? 9LVD WDL QHLJLDPDL YHLNLD YDOVW\ELÄ? JDOLP\EHV WLQNDPDL Ë&#x2039;QDQVXRWL SHQVLMÄ? VLVWHPDV 7RGĂ&#x2022;O (XURSRV 3DUODPHQWDV PLQĂ&#x2022;WDPH GRNXPHQWH UDJLQD Ä?DOLV QDUHV VNXELDL SDUHQJWL LU Ă§J\YHQGLQWL SULHPRQHV NXULRV SDGĂ&#x2022;WÄ? SHQVLMÄ? VLVWHPDV SULWDLN\WL SULH NLQWDQĂ?LÄ? HNRQRPLQLÄ? LU GHPRJUDË&#x2039;QLÄ? VĂ&#x2021;O\JÄ?

EÄ&#x2022;WL JODXGÄ¤LDL VXVLHWRV VX LÄ?GLUEWÄ? PHWÄ? VNDLĂ?LXPL LU VXPRNĂ&#x2022;WRPLV Ă§PRNRPLV 7DĂ?LDX ODEDL VYDUELRV \UD LU NLWRV SHQVLMÄ? VLVWHPRV SDNRSRV ÄŁPRQĂ&#x2022;PV WXUL EÄ&#x2022;WL VXWHLNWD JDOLP\EĂ&#x2022; SDVLGLGLQWL VDYR SHQVLMDV GDO\YDXMDQW LQYHVWLFLQLXRVH SHQVLMÄ? IRQGXRVH DUED NDXSLDQW VDYDUDQNLÄ?NDL 5HLNLD JHULQWL SDSLOGRPÄ? SHQVLMÄ? IRQGÄ? UHQWDELOXPĂ&#x2021; VDXJXPĂ&#x2021; LU SULHLQDPXPĂ&#x2021; PDÄ¤LQWL YHLNORV VĂ&#x2021;QDXGDV (XURSRV 6Ă&#x2021;MXQJD Ë&#x2039;QDQVLÄ?NDL UHPV YDOVW\ELÄ? SDVWDQJDV SDODLSVQLXL Ă§J\YHQGLQDQW HIHNW\YLDV SDSLOGRPDV SHQVLMÄ? VLVWHPDV

Politika | 15

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. birĹželio 7 d.

KosmetinÄ&#x2014; mokesÄ?iĹł reforma Jurgita LapienytÄ&#x2014;, Skirmantas Malinauskas redakcija@15min .lt

ValdĹžia nesiryĹžo padidinti mokesÄ?iĹł akmens.

FinansĹł ministras Rimantas Ĺ adĹžius pagaliau pateikÄ&#x2014; ilgai lauktus mokesÄ?iĹł ÄŻstatymĹł pakeitimĹł siĹŤlymus. Ekspertai teigia, kad iĹĄ ĹĄiĹł siĹŤlymĹł galima sprÄ&#x2122;sti, jog mokesÄ?iĹł reforma subliĹŤĹĄko iki kosmetiniĹł pakeitimĹł. FinansĹł ministerija siĹŤlo didinti neapmokestinamÄ&#x2026;jÄŻ pajamĹł dydÄŻ (NPD), pakeisti gyventojĹł pajamĹł mokesÄ?io apskaiÄ?iavimÄ&#x2026;, nuo 10 tĹŤkst. Lt apmokestinti bankuose laikomĹł indÄ&#x2014;liĹł palĹŤkanas, palikti pelno mokesÄ?io lengvatÄ&#x2026; investicijoms, pratÄ&#x2122;sti pridÄ&#x2014;tinÄ&#x2014;s vertÄ&#x2014;s mokesÄ?io lengvatas ĹĄildymui ir vaistams. Taip pat siĹŤloma didinti akcizus alkoholiui ir rĹŤkalams, apmokestinti pelnÄ&#x2026; iĹĄ prekybos vertybiniais popieriais, jei jis virĹĄija 10 tĹŤkst. litĹł. VyriausybÄ&#x2014;, iĹĄklausiusi siĹŤlymus, sprendimo nepriÄ&#x2014;mÄ&#x2014;, o svarstymÄ&#x2026; nukÄ&#x2014;lÄ&#x2014; ÄŻ kitÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122;. Premjeras Algirdas ButkeviÄ?ius pareiĹĄkÄ&#x2014;, kad ĹĄie pasiĹŤlymai bus svarstomi tik tuomet, kai bus aptarti su koalicijos partneriais. Aptarimas nebus lengvas, nes Darbo partija yra pateikusi savĹł siĹŤlymĹł, kuriuos finansĹł ministras yra pavadinÄ&#x2122;s nerimtais. Paklaustas, ar buvo atsiĹžvelgta ÄŻ Darbo partijos siĹŤlymus, R.Ĺ adĹžius atsakÄ&#x2014; neigiamai. Pasak jo, ĹĄie siĹŤlymai nebuvo tinkamai pristatyti. Taip pat nebuvo svarstomi premjero patarÄ&#x2014;jo Stasio JakeliĹŤno vadovautos mokesÄ?iĹł reformai skirtos darbo grupÄ&#x2014;s siĹŤlymai. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ie klausimai bus svarstomi vÄ&#x2014;liau, nes mokesÄ?iĹł darbo grupÄ&#x2014; savo darbo dar nebaigÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; finansĹł ministras. IĹĄgirdusi daug kritikos, ypaÄ? iĹĄ premjero vadovaujamĹł socialdemokratĹł, darbo grupÄ&#x2014; neribotam laikui sustabdÄ&#x2014; savo veiklÄ&#x2026;.

BFL nuotr.

Atsargi evoliucija

Ĺ˝ygimantas Mauricas, â&#x20AC;&#x17E;Nordeaâ&#x20AC;&#x153; banko vyriausiasis ekonomistas â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iĹł pasiĹŤlymĹł pavadinti reforma negalime, tai yra mokesÄ?iĹł sistemos evoliucija.

LĹŤĹžis neÄŻvyko

Nerijus MaÄ?iulis, â&#x20AC;&#x17E;Swedbankâ&#x20AC;&#x153; vyriausiasis ekonomistas

NPD kÄ&#x2014;limas taip pat yra geras Ĺžingsnis. Jis galÄ&#x2014;jo bĹŤti padarytas jau tada, kai buvo keliama minimali alga.

â&#x20AC;&#x17E;Kad bĹŤtĹł padidintas NPD, ÄŻvestos â&#x20AC;&#x17E;Sodrosâ&#x20AC;&#x153; mokesÄ?iĹł lubos ir apskritai sumaĹžÄ&#x2014;tĹł dirbanÄ?iĹłjĹł apmokestinimas, turÄ&#x2014;jo bĹŤti konkreÄ?iai pasiĹŤlyta, kaip padidinti biudĹžeto pajamas ir tokiu bĹŤdu kompensuoti praradimus. Bet aiĹĄku, kad visi pasiĹŤlymai, susijÄ&#x2122; su papildomomis pajamomis, yra nepopuliarĹŤs. Nes reikÄ&#x2014;tĹł kalbÄ&#x2014;ti apie automobilio mokestÄŻ, nekilnojamojo turto mokestÄŻ. Tai tikrai nebĹŤtĹł populiari tema. Pasirinktas lengviausias kelias.

Ĺ is dalykas buvo pribrendÄ&#x2122;s. TaÄ?iau tikslas sumaĹžinti darbo jÄ&#x2014;gos apmokestinimÄ&#x2026; ir toliau liks neÄŻgyvendintas.â&#x20AC;&#x153;

PasiĹŤlymai nesumaĹžins Lietuvos konkurencingumo, turÄ&#x2014;s ĹĄiokiÄ&#x2026; tokiÄ&#x2026; ÄŻtakÄ&#x2026; maĹžiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems. Bet sisteminis lĹŤĹžis neÄŻvyko.â&#x20AC;&#x153;

Dabar kone 40 proc. privaÄ?iame sektoriuje dirbanÄ?iĹł ĹžmoniĹł formaliai gauna maĹžesnÄŻ atlyginimÄ&#x2026; nei minimalus. IĹĄ tiesĹł jie gauna daugiau, nes pridedamas vokelis.

Paklaustas, kaip bus keiÄ?iamas gyventojĹł pajamĹł mokestis, R.Ĺ adĹžius teigÄ&#x2014;, kad maĹžiausiai uĹždirbantiems mokesÄ?iĹł naĹĄta maĹžÄ&#x2014;s, bus siekiama uĹžkamĹĄyti skyles, kuriomis naudojasi nedirbantys, bet paĹĄalpas gaunantys gyventojai. PapraĹĄytas pakomentuoti, ar alkoholio akcizo didinimas reiĹĄkia, kad brangs ir tokie gÄ&#x2014;rimai kaip alus, finansĹł ministras sakÄ&#x2014;, jog pabrangimas nebĹŤtĹł labai didelis, o ĹĄiuo metu siĹŤloma branginti ir alĹł, taÄ?iau kol kas nÄ&#x2014;ra konkreÄ?iĹł produktĹł sÄ&#x2026;raĹĄo.

Savo nuomonÄ&#x2122; galite iĹĄsakyti portale 15min.lt

" '

! " # ! $ ! %&

' ( ! " # )

country

! " # $

! % & ' ( &

# $ & $ ) &! * & & + ,

. ( / 0 ! " & .

! % / . " !

" ' / ! % /

' / #

$ &! , !

/ / /&

! 1 / '

2 !

3& ! " ! 3 ! "

/ ! , . !

4 &

/ ! 5 &

/ ! " /

' & 6 & ' & 7 & * &! 4 # $ &

/ ! "

' 89 / 8: ! 1

/ ! ; &

0 '

! < . # $

/ 4 * ! #

' ! %

. / ! ) # $

. ( ! *

. . 6

' / country ! = .

> ? 3 !

% /

. ! " . ' &! % # $

& / ' !

; .

& ! @

/ .

' $! ) &! 0 & . ( # $

( & !

18 | Miesteliai

15min • 2013 m. birželio 7 d.

PUMPĖNAI PUMP PASVALIO RAJONAS PASVA

Dvasininkas su kamuoliu

>>>

Argentinietis vienuolis D.Avellaneda Pumpėnų miestelį pavertė futbolo parapija

E.Digrytės nuotr.

/BVKPTJPT 7JMOJBVT WJTLJP LSBVUVWɹT BUJEBSZNP QSPHB m VOJLBMBVT MJFUVWJðLP WJTLJP QSJTUBUZNBT 4PTUJOɹT HFSP WJTLJP NɹHɹKBNT KBV òJOPNBT QBWBEJOJNBT t,JOH .PVTFi m ðɶ WJTLJP CBSɵ 7JMOJVKF ɶLɻSɹ QBTBVMJOɹT WJTLJP LVMUɻSPT WZTUZNɵTJ NɻTɺ ðBMZKF TLBUJOBOUZT t3Z3BMJPi EJEòɹKBJ m íBSɻOBT ,BSBMJVT JS -BVSZOBT -JTBVTLBT 1BHBMJBV BUɹKVT JS LBMFOEPSJOFJ WBTBSBJ t,JOH .PVTFi TWFɷJBNT QSJTUBUP OBVKJFOɵ m OVP ðJPM HSFUB TBWJUP JTUPSJOɹKF 7JMOJBVT WJFUPKF WFJLJBOɷJP CBSP WFJLT JS 7JMOJBVT WJTLJP LSBVUVWɹ LVSJPKF CVT TJɻMPNB ɶTJHZUJ QFS WJTLJP SɻðJɺ Jð WJTP QBTBVMJP

CVUFMJT NɻTɺ LSBVUVWɹKF LBJOVPT -Ui m QBTBLPKP WJTLJP FOUV[JBTUBT %JEZTJT 7JMOJBVT WJTLJP LSBVUVWǦT BUJEBSZNBT CFJ VOJLBMBVT t,JOH .PVTFi WJTLJP QSJTUBUZNBT CBSF JS KP WBTBSPT LJFNFMZKF WZLT QFOLUBEJFOǤ CJSßFMJP EJFOǣ OVP WBM 4WFǰJBJ LWJFǰJBNJ QBTJØOFLVǰJVPUJ BQJF WJTLǤ KP QBSBHBVUJ JS BQßJǨSǦUJ OBVKPTJPT LSBVUVWǦT MFOUZOBT ǭǦKJNBT MBJTWBT UBE t,JOH .PVTFi MBVLJBNJ WJTJ UJLSJFKJ WJTLJP NǦHǦKBJ JS KJFNT QSJKBVǰJBOUZT

1FOLUBEJFOɶ CJSòFMJP EJFOɵ OBVKPTJPT 7JMOJBVT WJTLJP LSBVUVWɹT BUJEBSZNP QSPHB CVT QSJTUBUZUBT JS JðTLJSUJOJT QSJWBUBVT QJMTUZNP t,JOH .PVTFi WJTLJT ,BJQ QBTBLPKP OFLBOUSJBJ LSBVUVWɹMɹT BUJEBSZNP ðWFOUɹT MBVLJBOUJT í ,BSBMJVT SZðLJBVTJV WBLBSP BLDFOUV UBQT JðTLJSUJOJP OFU NFUɺ TUBUJOɹTF CSBOEJOUP ðLPUJðLP WJTLJP QSJTUBUZNBT t.ɻTɺ TVNBOZNBT VòTBLZUJ QSJWBUBVT QJMTUZNP WJTLɶ m QJSNBTJT UPLJP QPCɻEòJP QSPKFLUBT -JFUVWPKF +P SF[VMUBUBT m VOJLBMVT t,JOH .PVTFi WJTLJT LVSJT CVWP ɶTJHZUBT CSBOEJOUBT JS QJMTUZUBT íLPUJKPKF QBHBM JMHVT EFðJNUNFɷJVT QVPTFMɹKBNBT USBEJDJKBT JS SFNJBOUJT UJLSP ðLPUJðLP WJTLJP UBJTZLMɹNJT íJT TBMZLMJOJT (angl. single malt) WJTLJT BULFMJBWP Jð òJOPNPT t(MFODBEBNi EBSZLMPT P ɶ TUBUJOFT CVWP TVQJMUBT EBS BJTJBJTi m BQJF ðWFOUɹT NFUV QSJTUBUPNP HɹSJNP ZQBUZCFT QBTBLPKP KJT 1BTBL í ,BSBMJBVT Jð WJTP CVWP JðMFJTUB UJL t,JOH .PVTFi WJTLJP CVUFMJɺ +JF KBV TVMBVLɹ EJEòJVMJP QSJWBɷJɺ BTNFOɺ QBTJTFLJNP UBE QBSEVPUVWɹT MFOUZOBT QBTJFLT UJL OFEJEFMɹ EBMJT Jð MJLVTJɺ CVUFMJɺ P EBVHJBV HɹSJNP MJLT OPSJOUJFNT KP QBSBHBVUJ t,JOH .PVTFi CBSF BS KP LJFNFMZKF .JFTUP TJFOPT HBUWɹKF tíJT HɹSJNBT WPT QBHBNJOUBT UBQP EFÎDJUJOJV JS LPMFLDJOJV m EBMɶ KP VòTJTBLɹ -JFUVWPT WJTLJP CSPMJKB #FKF LJFLWJFOBT CVUFMJT ZSB OVNFSVPUBT SBOLB ɶQBLVPUBT ɶ EBJMJɵ NFEJOɸ EɹòVUɸ 7JFOBT

QBUFLUJ QFS WJFOɵ TJBVSJBVTJɺ 7JMOJBVT HBUWJɺ m .JFTUP TJFOPT HBUWɸ +PKF ɶTJLɻSɹ JS KBVLVT CBSP WBTBSPT LJFNFMJT LVSJBNF HBMJNB BUTJHBJWJOUJ QBSBHBVUJ EBVHZCɹT OBVKɺ WJTLJɺ CFJ QVJLJBJ QSJF HɹSJNɺ UJOLBOɷJɺ VòLBOEòJɺ t,JOH .PVTFi UVSJ JS JTUPSJOJɺ QP CɻWJɺ EWBTJPT NBU ZSB ɶTJLɻSɸT HSBGɺ 6NJBTUPWTLJɺ SɻNVPTF LVSJF JLJ "OU SPKP QBTBVMJOJP LBSP CVWP EBòOB JOUF MJHFOUɺ TVTJCɻSJNɺ JS TMBQUɺ MJFUVWJðLɺ WBLBSɹMJɺ WJFUB Vieta – su tarpukario intriga 1SJF 5SBLɺ HBUWɹT QSJTJðMJFKɸT WJTLJP CBSBT t,JOH .PVTFi m JðTLJSUJOJT OF UJL UVSUJOHV WJTLJɺ QBTJSJOLJNV CFU JS TBWP WJFUB NBU ɶ Kɶ HBMJNB

7JMOJVKF WFJLJBOUJT WJTLJP CBSBT t,JOH .PVTFi í ,BSBMJVJ JS - -JTBVTLVJ ZSB KBV BOUSBTJT QJSNBTJT QBWBEJOUBT t8 i WFJLJB ,BVOF Užsk. Nr. 308533

Miesteliai | 19

15min • 2013 m. birželio 7 d.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Jaunas vyras raudona futbolininko apranga, kurios nugarą puošia užrašas „Pumpėnai“ ir numeris 9, nedidelėje aikštėje šalia miestelio mokyklos skirsto paauglius į dvi komandas. Atrodo lyg vyresnis jų draugas. Ir nė iš tolo nepanašus į vienuolį. Reikėtų jį pamatyti su sutana, kad patikėtum – ranką

pasisveikinti tiesia Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas. D.Avellaneda pirmiausia pakviečia į buvusį vienuolyną. Senas pastatas, sovietų okupacijos metais paverstas gyvenamuoju namu, porą dešimtmečių stovėjo nenaudojamas ir buvo virtęs šiukšlynu, o vienuolio rūpesčiu suremontuotas. Užtruko aštuonerius metus – nebuvo pinigų, todėl teko rašyti projektus, paramos

ieškoti net Vokietijoje ir, retkarčiais gavus nedidelę sumą, tvarkytis po truputį. Užtat dabar vienuolynas tapo vietos vaikų ir jaunimo traukos centru. Erdviame poilsio kambaryje keturi berniukai, atskubėję iškart po pamokų, pašūkčiodami žaidžia stalo futbolą. Šalia stovi stalo teniso ir biliardo stalai.

Dvasininkui apmaudu, kad baigę mokyklą pumpėniškiai išvažiuoja į kitus miestus mokytis ar dirbti ir nebegrįžta.

Už durų – jauki virtuvė su dideliu stalu, kur šeštadieniais Domingo su paaugliais kepa picą, geria arbatą ir kalbasi. O jei savaitgalį subjūra oras, autobusiuku jie važiuoja į Panevėžį žiūrėti filmo ar į sporto klubą. Kunigui apmaudu tik dėl to, kad paroje tėra 24 valandos, – neįmanoma visko suspėti. Džiaugsmas, intriga ir ašaros „Niekada gyvenime nesitikėjau, kad mane išsiųs į Lietuvą. Iki tol ji tebuvo viena didelio pasaulio valstybė“, – prisimena D.Avellaneda. Seminarijoje jis turėjo lietuvių kilmės bendramokslį Marco Mikalonį, taigi buvo girdėjęs apie Kryžių kalną. Šio pusseserė, tapusi vienuole, pasirinko Šiluvos vardą.

Nukelta į 20 psl.

>>>

Iš alaus žinovų geriausia – mergina Pirmą kartą Lietuvoje rengtame Nacionaliniame aludarystės egzamine nugalėjo mergina. 27 metų klaipėdietė degustavimo užduotyse aplenkė net alaus žinovus vyrus. Ji jau rudenį važiuos į Alaus akademiją Londone – toks pagrindinis egzamino prizas.

SUŽAVĖJO DEGUSTACIJA Utenoje egzamino dalyviai ne tik varžėsi dėl geriausio alaus žinovo titulo, bet ir praturtino savo patirtį žiniomis. „Negali būti praktinės egzamino dalies be praktinių pamokų“, – prieš egzaminą visiems ﬁnalininkams tarė daryklos šeimininkas M. Šveistrys. Jis visus pakvietė į ekskursiją po „Utenos alaus“ daryklą, kuri yra moderniausia Baltijos šalyse ir viena pažangiausių „Carlsberg“ grupėje.

Nacionalinio aludarystės egzamino ﬁnalas vyko „Utenos alaus“ darykloje Utenoje šeštadienį. Į jį pakviesti 30 laimingųjų, kurie geriausiai išsprendė testą interneto puslapyje www.alausegzaminas.lt.

Finalininkus domino ir alaus gamybos procesai, ir įmonės eksportas – ne visi žinojo, kad „Utenos alus“ gamina produkciją Prancūzijos, Skandinavijos bei kitoms rinkoms. Kai kuriems didžiausią susižavėjimą sukėlė gamybos linija važiuojančios išrikiuotos alaus skardinės. Taip pat intrigavo alaus mielių bei misos ragavimas, pagaminto gyvo, bet dar neišfiltruoto alaus palyginimas su filtruotu, alaus degustacijos pamoka.

Utenoje dalyvių laukė su praktine alaus ragavimo ir vertimo sritimi susijusios užduotys, tokios kaip nustatyti, kokios rūšies alus yra penkiose stiklinėse, degustuoti alų ir nubraižyti jo skonio diagramą ir pan. Iš visų ﬁnalininkų, tarp kurių buvo tik 4 moterys, būtent šios lyties atstovė pasirodė geriausia alaus išmanytoja. Ja tapo Giedrė Karinauskaitė, 27 metų valstybės tarnautoja iš Klaipėdos.

„Man labai patiko. Esu paprastas alaus mėgėjas laisvalaikiu, apie alų daugelio dalykų nežinojau. Jau kelintą dieną draugams įspūdžius pasakoju“, – po egzamino sakė trečiosios vietos laimėtojas R. Binkis.

„Neįtikėtina. Esu labai laiminga“, – emocijų neslėpė ji. Atsiėmusi prizą iškart paskambino pasidžiaugti seseriai, kuri yra vynų žinovė – seserys savotiškai konkuruoja skirtingose srityse.

BUVO POREIKIS

ALŲ VIRĖ VIRTUVĖJE G. Karinauskaitė prisipažino, kad šį pavasarį, susipirkusi visą reikiamą įrangą, pati pabandė pradėti aludarės karjerą. Ir dar – plačiais užmojais, nes pradėjo ne nuo paprasto, o nuo gurmaniško skonio alaus. Iš pradžių išvirė porterį su slyvomis, po to – anglišką elio stiliaus alų su bananais. Deja, eksperimentas ne visai pavyko – pirmas alus išėjo su menka puta, antras – sugedo, nes tą savaitę pasitaikė karšti orai. „Bet nieko, rudenį kartosim, – optimistiškai šypsojosi klaipėdietė. – Žinau, kad man reiktų pirma išmokt paprastą alų virti, bet man dabar norisi išlieti savo kūrybiškumą.“ Mergina labai džiaugėsi jai įteiktu Nacionalinio aludarystės egzamino prizu – galimybe apsilankyti alaus akademijoje Didžiojoje Britanijoje. „Alų Lietuvoje daug kas mėgsta, tačiau mažai kas juo išties domisi. Man visa informacija apie alų – be galo įdomi“, – sakė nugalėtoja.

KONKURAVO SU SAVO VYRU G. Karinauskaitė – ne vienintelė moteris, puikiai pasirodžiusi egzamine. Į priekį išsiveržė ir 43 m. Sigla Ra-

Užsk. Nr. 308539

Dešimt metų Pumpėnų miestelyje (Pasvalio r.) gyvenantis 35 metų Domingo Avellaneda nenori kraustytis kitur. Iš Argentinos į kitą pasaulio kraštą atsiųstas vienuolis vietos bendruomenei įkvėpė naujos gyvybės, žmones sugrąžino į bažnyčią, o nuobodžiaujantį jaunimą užkrėtė futbolo virusu.

Nugalėtoja – Giedrė Karinauskaitė. (Martyno Zarembos nuotr.)

vinskienė iš Marijampolės, užėmusi penktą vietą. Jos kelias į alaus egzaminą virto tikra šeimos drama, nes egzamine moteris rungėsi ne tik su kitais dalyviais, bet ir su savo antrąja puse. „Mes abu su vyru spendėme teorinę egzamino dalį internetu. Aš patekau tarp finalininkų, o jis – ne. Susikrimto, kad žmona jį aplenkė. Labai norėjo į Uteną važiuoti“, – juokėsi S. Ravinskienė. Vėliau, kai kuriems finalininkams dėl asmeninių priežasčių negalėjus atvykti į praktinę egzamino dalį, iki Remigijaus Ravinsko „nusileido“ eilė ir jis buvo pakviestas, tačiau žmonos finale vis tiek nepasivijo. „Tai tik patvirtina, kad moterys – geriausios aludarės“, – juokavo „Utenos alaus“ vadovas Marius Šveistrys. Žinoma, tai tik posakis, nes ir vyrai praktinėje dalyje pasirodė gerai – antrą vietą užėmė 29 m. uteniškis Marius Bružas, trečiąja vieta dalinosi 43 m. Rolandas Binkis bei 29 m. Romuald Čaplinskij iš Vilniaus.

Pasak M. Šveistrio, Nacionalinis alaus egzaminas buvo sumanytas jaučiant poreikį. „Apie alų lietuviai mėgsta padiskutuoti panašiai, kaip apie krepšinį. Kiekvienas jaučiasi išmanantis, turi savo nuomonę. Mes nusprendėme suteikti progą žmonėms pasitikrinti žinias“, – komentuoja jis. Iš viso laikyti egzamino buvo užsiregistravę beveik 1000 dalyvių. Pasirodo, jie ne viską žinojo apie aludarystę – teoriniame egzamino teste supainiojo pagrindines alaus sudėtines dalis (salyklas, apyniai, vanduo, mielės), nežinojo, kad alumi nelaikomas mažiau nei 0,5 proc. alkoholio turintis produktas. „Žinoma, į egzamino ﬁnalą atvyko tokius dalykus išmanantys. Daugelis jų patys gamina alų. Labai įdomu buvo padiskutuoti, išgirsti nuomones. Drauge praleistas laikas buvo vertingas ir mums“, – sako Marius Šveistrys. Jis sako, kad padėti žmonėms labiau išmanyti apie alų – „Utenos alaus“ misija. Todėl ir dabar visi norintys gali spręsti testą internete www.alausegzaminas.lt bei iškart gauti atsakymus. Apie aludarystę sužinoti taip pat galima ekskursijose ir alaus degustacijos pamokose Šiuolaikinės aludarystės centre Utenoje. Donatas JANKUS

15min • 2013 m. birželio 7 d.

>>>

Atkelta iš 19 psl.

D.Avellaneda priklauso Įsikūnijusio Žodžio kongregacijai, kurią prieš tris dešimtmečius įkūrė Carlosas Miguelis Buela. Jos nariai duoda neturto, skaistybės ir klusnumo įžadus bei „Marijos vergijos“ įžadą pagal šv. Montforto Aloyzo Marijos Grigniono dvasią. Šie vienuoliai įvairiose šalyse kunigauja, dėsto seminarijose, rūpinasi neįgaliaisiais, dirba vaikų globos namuose, moko katekizmo. „Kad išvyksiu, sužinojau likus metams iki įšventinimo. Buvau diakonas ir dirbau Čilėje seminarijos rektoriaus padėjėju, vesdavau pamokas seminaristams, – pasakoja D.Avellaneda. – Kartą sulaukiau skambučio iš Argentinos. Man pranešė: kai būsi įšventintas į kunigus, jei nieko prieš, keliausi į Lietuvą. Buvo didelis džiaugsmas ir intriga. Vienas dalykas – girdėti apie Lietuvą, Kryžių kalną, kitas – joje gyventi. Puoliau skaityti enciklopedijas, bet gavau tik paviršutiniškų žinių – apie valdžią, Joninių tradicijas. Daugiau radau internete. Turėjau domėtis slapta, nes kartais sprendimas pakeičiamas. Šeimai buvo sunkiau. Ji tik žemėlapyje rado Lietuvą – atrodė lyg pasaulio kraštas, kur saulė nebešviečia. Mama verkė.“ Grąžina skolą lietuviams Artimieji jau buvo įpratę retai matyti Domingo, mat seminarija buvo už 1,8 tūkst. km nuo jo gimtojo Saltos miesto Argentinos šiaurėje. Namo seminaristas grįždavo vos porąkart per metus. Dauguma kongregacijos vienuolių keliauja po pasaulį. Iš 30 įšventintų jo grupės narių Argentinoje liko vos du. Kiti atsidūrė Peru, Ekvadore, Kinijoje, JAV, Grenlandijoje, Afrikoje. Dar gyvas kongregacijos įkūrėjas C.M.Buela labai norėjo, kad vienuoliai dirbtų Lietuvoje, mat argentiniečiai skolingi lietuviams. XX a. daug lietuvių emigravo į Pietų Ameriką. Vien Buenos Airėse jų įsikūrę per 300 tūkst. Atkeliavo ir nemažai kunigų, kurie, pramokę ispaniškai, tikėjimą skleisdavo ne vien tautiečiams. Vyresnysis ragino važiuoti į Lietuvą ir padėti atkurti per sovietų okupaciją prigesintą tikėjimą. Kongregacijos vienuoliai pirmenybę teikia būtent tokiems sudėtingiems kraštams. Pavyzdžiui, keturi argentiniečiai yra vieninteliai Tadžikistane dirbantys katalikų dvasininkai. Rusijoje jie dirba penkiose vietose, Ukrainoje yra įkūrę seminariją.

Pumpėnai Miestelis įsikūręs Lietuvos šiaurėje, Pasvalio rajone, prie magistralės „Via Baltica“. Čia stovi XIX a. pr. statyta mūrinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, išlikęs karmelitų vienuolyno pastatas. Pumpėnai atsirado XVII a. pr. greta naujos bažnyčios apgyvendinus vienuolius karmelitus. XIX a. pr. buvo pastatytas mūrinis vienuolynas, vienuoliai išlaikė pradžios mokyklą ir špitolę. Po 1831 m. sukilimo vienuolyną uždarius, karmelitai išsikėlė ir niekada nebegrįžo. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Pumpėnuose gyveno 1400 žmonių, dabar – mažiau nei 1000. Iš miestelio kilę nemažai kunigų, taip pat – Biblijos vertėjas, poetas Česlovas Kavaliauskas, kino režisierius ir operatorius Petras Abukevičius.

Pasitiko su gėlėmis Iš lėktuvo Vilniaus oro uoste Domingo kartu su bendramoksliu M.Mikaloniu išlipo vieną 2004-ųjų sausio naktį. Iš vasaros pateko į speigą: „Pro atidarytas duris pamatėme garą, lyg iš šaldiklio virstantį. Didelis termometras lauke rodė 25 laipsnius šalčio. Žinojome, kur vykstame, ir buvome apsirengę žiemiškai. Pagal savo žiemą – su vienu megztiniu, plona striuke. Bet buvo smagu – nauja vieta, gera nuotaika.“

15min • 2013 m. birželio 7 d.

D.Avellaneda:

E.Digrytės nuotr.

„Futbolas yra būdas eiti pas jaunimą, pakviesti į Mišias, užmegzti draugystę, o paskui kalbėti apie gilesnius dalykus.“

Kadangi nebuvo, kur gyventi, argentiniečiai pusantro mėnesio glaudėsi pas vienuoles Panevėžyje, o vasario pabaigoje atsikraustė į Pumpėnus, kur buvo kosmetiškai paremontuoti trys kambariai apleistame vienuolyne. Du jaunus užsieniečius vietos žmonės priėmė labai šiltai: pirmą dieną įteikė gėlių, kelios moterys pasisiūlė nuplauti langus, viena atnešdavo malkų, kiti parūpindavo bulvių. Argentiniečiai net nejuto gyvenantys toli nuo draugų ir šeimų. Prieš ledą – pagaliais Prisimindamas pirmąsias gyvenimo nepažįstamoje vietoje nesėkmes, dabar Domingo juokiasi, bet anuomet būta rūpesčių. „Atvežė malkų – ilgus rąstus. Niekada gyvenime tokių nebuvome pjovę ir kapoję. Nežinia, kiek valandų su vienu rąstu užtrukome. Pamatę, kad esame „žali“, moksleiviai pasisiūlė padėti. Ateidavo kiekvieną dieną po pamokų. Buvome lyg blondinės – nei malkas kapoti mokame, nei ledą tirpdyti. Sugalvojome, kad reikia nuvalyti laiptus – ateis močiutės, dar pargrius. Susiradome pagalius ir ėmėme daužyti – jie sulūžo, o ledas liko kaip buvęs. Marco sugalvojo: taigi logiška – ledas šaltas, reikia karšto vandens. Supylėme visą kibirą. Po 15 minučių visa gatvė pavirto čiuožykla. Kažkas paprotino: reikia druskos papilti. Nuėjau į parduotuvę, nusipirkau kilogramą ir išbarsčiau ant takelio prie bažnyčios. Minutė, dvi – niekas nesikeičia. Grįžau ir nupirkau visą druską, kiek turėjo, – 14 kilogramų. Išbarsčiau, tai tą dieną po Mišių visa bažnyčia buvo pripėduota baltai. Tada išgirdome dar vieną patarimą – ne druskos reikia, o pelenų. Pirma kova su žiema buvo įdomi“, – pasakoja kunigas. Lietuvių kalbos pamokos Dabar Domingo puikiai kalba lietuviškai, bet tuomet nesuprato nė žodžio. Kartu su juo į Lietuvą atvykusiam Marco lietuvių kalba nebuvo svetima – ji skambėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš Lietuvos į Argentiną pasitraukusių senelių namuose. Bet gramatiką krimto abu – nusipirko vadovėlį, o Pumpėnuose lankėsi pas lietuvių kalbos mokytoją. Vienuolyno vyresnysis džiaugėsi, kad Domingo moka angliškai – vadinasi, Europa jam bus pats tas. O pasirodė, kad pumpėniškai moka tik lietuviškai. Kartą parduotuvėje argentinietis kažko paklausė angliškai ir išgirdo: gal po ruski? „Ne ponimaju (rus. nesuprantu) nė kiek“, – juokiasi jis.

Prie orų irgi priprato – jei būna šalta, apsirengia, pasikūrena. Labiausiai klebonui trūksta saulės – Argentinoje, net jei žiemą būna šalta, saulė vis tiek šviečia kasdien, todėl ir nuotaika būna kitokia. Pas jaunimą – per futbolą D.Avellanedos kabinete ant spintos išrikiuotos įvairiuose turnyruose Pumpėnų jaunimo futbolo komandos iškovotos nugalėtojų taurės. O prieš keletą metų miestelyje vyko varžybos tarp Pasvalio rajono jaunimo ir kongregacijos narių iš Rusijos, Islandijos ir Nyderlandų, atvykusių į Lietuvą rekolekcijų. Vaikystėje Domingo trumpai atstovavo vienam futbolo klubui, bet svarbesnės jam buvo kitos sporto šakos: nuo pirmadienio iki penktadienio kasdien lankė teniso pamokas, o savaitgalį – regbio treniruotes. Kai šeima pasiskundė, kad sūnaus niekada nebūna namie, jis susitelkė į mokslus, o seminarijoje vėl pradėjo spardyti kamuolį. Su argentiniečiais futbolas atkeliavo ir į Pumpėnus. „Tai – ne mano darbas, kam man žaisti? Bet futbolas yra būdas eiti pas jaunimą, pakviesti į Mišias, užmegzti draugystę, o paskui kalbėti apie gilesnius dalykus“, – įsitikinęs kunigas. Todėl jis subūrė dvi komandas – vaikų ir jaunimo. Treniruojasi po du kartus per savaitę, moko technikos, atlieka fizinius pratimus. Kartu jie tvarko aikštę, pjauna žolę, stovyklauja. Prieš penkerius metus bendruomenės projektui daugiafunkcei aikštei įrengti buvo pažadėta lėšų. Tikimasi, kad artimiausiu metu darbai pagaliau prasidės. Prie bendruomenės atsirado jaunimo grupė „Juventus“, susibūrė teatro trupė – norėdami surinkti pinigų išvykai į pasaulio jaunimo dienas, savamoksliai aktoriai Pasvalio Kultūros centre neseniai vaidino spektaklį „Septyni kipšo laiškai“, Kaziuko mugėje pavasarį pardavinėjo pačių keptus sausainius ir skruzdėlyną. Domingo įsitikinimu, dirbti su jaunimu – ne tik įdomu, bet ir svarbu, mat būtent jie kurs Lietuvą. Neatsitiktinai jis prisijungė prie Lietuvos vyskupų konferencijos jaunimo tarybos. Dvasininkui apmaudu, kad baigę mokyklą pumpėniškiai išvažiuoja į kitus miestus mokytis ar dirbti ir nebegrįžta. Vienas Klaipėdoje šeimą sukūręs vaikinas džiaugėsi nelikęs gimtinėje, kitaip būtų prasigėręs. „Trūksta užimtumo, aikštės sportui. Stadione pakabintas vienas krepšys – yra viena krepšinio aikštelės pusė, bet nėra cemento. Futbolo aikštė pilna kurmiarausių, patys turime pjauti žolę“, – apgailestavo vienuolis. Remontuoti sielas, o ne pastatus Argentinietis yra ir Panevėžio A.Lipniūno vidurinės mokyklos bei Panevėžio moterų pataisos namų kapelionas. Mokykloje jis dėsto vaikams katekizmą, sekmadieniais aukoja Mišias. Nuteistąsias irgi lanko kas savaitę: aukoja Mišias, klauso išpažinčių. Pernai surengė ispanų kalbos kursus, bet paaiškėjus, kad reikės mokytis, ne vien maloniai šnekučiuotis, moterų entuziazmas priblėso. Pataisos namuose Domingo valgo kiekvieną Kūčių vakarienę. „Man atrodo – gal ir klystu – Lietuvoje per daug dėmesio kreipiama į apleistų pastatų remontą, o ne į apleistas sielas. Žinoma, reikia, kad bažnyčia būtų jauki ir šilta, ypač žiemą, – prisiminęs šalčius, Domingo net nusipurto. – Bet pagrindinis darbas yra su žmonėmis. Į bažnyčią jie neina ne dėl to, kad pyktų, o dėl to, kad nesupranta to prasmės. Sako: dalyvauju Mišiose per Kalėdas, Velykas. To neužtenka. Nelengva atkurti, kas buvo sugriauta. Žmonės 50 metų girdėjo, kad Dievo nėra, kad išmes iš darbo, jei eisi į bažnyčią.“

22 | Pasaulis

15min • 2013 m. birželio 7 d.

Gdansko puošmena – Marijos bažnyčia, pirmoji Europoje plytinė bažnyčia (1343-1502). 123rf.com nuotr.

Laisvės miestas Keturios die enos bandymų suprasti, ką Europos istorijai reiškia Gdanskas

Kokia mintis šauna į galvą, kai išgirstate Gdansko vardą? „Laisvė“, sako gdanskiečiai, suvažiavę čia iš Lenkijos prarastų pakraščių – taip pat ir iš Vilniaus.

Virginijus Savukynas, Rimvydas Valatka Specialiai „15min“ iš Gdansko Gdanskas iš tiesų yra laisvės miestas. Ne tik todėl, kad po Pirmojo pasaulinio karo atimtas iš Vokietijos, bet neatiduotas Lenkijai tapo laisvuoju miestu. Gdansko laivų statykla, kurioje dirbo 20 tūkst. žmonių, vadinta Lenino vardu, tapo komunizmo Europoje duobkasiu.

A.Kripaitės nuotr.

Legenda – L.Walęsa „Gdanskas yra lenkų nepriklausomybės nuo komunizmo lopšys“, – sako politikos mokslų daktarė Renata Mienkowska-Norkienė. Puikiai lietuviškai kalbanti Renata gyvena Varšuvoje, o jos vyras lietuvis dirba teisėju Vilniuje. Į klausimą, su kuriuo žmogumi Gdanske pirmiausia reikėtų susitikti, kad suprastume, kas yra Gdanskas, Renata atsakymą pažymi šauktuku: „Su Lechu Walęsa!“ R.Mienkowska-Norkienė įsitikinusi, kad Gdansko laivų statyklos darbininkų lyderis, Nobelio premijos laureatas ir Lenkijos prezidentas L.Walęsa drauge su komunistų nužudytais abiturientu Grzegorzu Przemyku ir kunigu Jerzy Popieluszko bei 1989

Seniausias Europoje uosto kranas.

metų Lenkijos ekonominių reformų tėvu Leszeku Balcerowicziumi yra naujausios Lenkijos istorijos didvyris. O kas pačiam L.Walęsai yra Lenkijos didvyriai? Dešimtą valandą ryto marškiniais trumpomis rankovėmis vilkintis prezidentas savo biure Gdansko senamiestyje, šalia seniausio Europoje uosto krano Žurawo – Gervės, energingu mostu kviečia sėsti prie stalo erdviame kabinete. Ne apie didvyrius daina Gdansko legenda L.Walęsa, kurio portretas išpieštas ant penkiaaukščio bloko sienos kartu su popiežiaus Jono Pauliaus II portretu, iš principo atmeta kalbas apie didvyrius: „Mušk rusą, mušk vokietį, lakstymas su kardais – štai kas buvo praeityje didvyriškumas, o anūkas klausosi ir galvoja – ką tas senelis čia šneka?“ Tai ir Tadeuszas Kościuszka – ne didvyris? „Visi mūsų didvyriai užmušinėjo žmones. Tokia buvo epocha, jie – tos epochos didvyriai, bet juk tai jau praeitis, gyvename laisvoje šalyje“, – vos pastebima šypsenėlė nušviečia L.Walęsos veidą. O Gdansko laivų statykla? „Be „Solidarumo“ nėra laisvės“, – tai paties Jono Pauliaus II žodžiai. „Apie Gdansko laivų statyklą mūsų proanūkiai taip pat nebekalbės, – kaip kirviu nukerta L.Walęsa. – Mūsų pasaulį reikia statyti ne ant lenkų ar lietuvių patriotizmo, ne ant kardu ir šautuvu savo vertybes gynusių praeities didvyrių žygių, o ant europinio patriotizmo ir pilietinių vertybių.“ „Tik taip galime sukurti gražų pasaulį“, – tokia nepalenkiamo Gdansko laivų statyklos brigadininko, sujungusio į vieną „Solidarumo“ kumštį 10 iš 38 mln. lenkų ir parklupdžiusio komunizmą, nuostata. Tramvajininkė Henia Šalia laivų statyklos, kurioje dirba jau tik pora tūkstančių darbininkų, iškilę trys aukšti betoniniai kryžiai primena skaudžią praeitį. 1970 metų Kalėdų savaitę milicijos šarvuočiai sutraiškė čia prieš maisto produktų pabrangimą demonstravusius laivų statyklos darbininkus. Žuvo 300 gdanskiečių. Ši

Gdansko skaičiai Gyventojų – 462 000. Miesto biudžetas – 2,71 mlrd. zlotų; biudžetas perteklinis. Pagrindiniai darbdaviai – uostas, laivų statykla, trąšų, ginklų, cukraus ir baldų fabrikai, plytinės ir gintaro apdirbimas. 8-iose aukštosiose mokyklose – 60 000 studentų. Meras – Pawelas Adamowiczius (48 metų) dukart iš eilės rinkimus laimėjo pirmame ture.

aikštė tapo komunistų valdžios ir Gdansko laivų statyklos darbininkų nesibaigiančių kovų arena. Kol vieną dieną komunizmas neatlaikė statyklos darbininkų spaudimo. Gdansko darbininkija tapo komunizmo Europoje duobkasiu. Priešais laivų statyklą kitoje aikštės pusėje esančiame požeminiame muziejuje „Laisvės keliai“ galima pamatyti ne tik XX a. parduotuvę su keliais nykiais maisto produktais, bet ir dvi karikatūras, vaizduojančias tą patį pliką žmogeliuką. Po pirmąja užrašas: „Nieko neturime, bet užtat turime socializmą.“ Po antrąja: „Nieko neturime, užtat turime kapitalizmą.“ Laisvę Lenkijai iškovojusi laivų statykla laisvės metais sumažėjo dešimt kartų. Ar nepikta? Buvusi L.Walęsos bendražygė, dar viena Gdansko legenda Henryka Krzywonos, čia, Gdanske, vadinama tiesiog tramvajininke Henia, kurios įdukra jau dvylika metų dirba viename Londono banke, atsako taip, kad galima pavydėti išminties: „Tai buvo galimybė pasirinkti kitokį gyvenimą.“ Kai 1980-ųjų rugpjūtį laivų statyklos darbininkų vadai svarstė – pavyks streiką pradėti ar ne, tramvajaus Nr. 15 vairuotoja Henryka, kuriai buvo tik 27-eri, K.Marxo (dabar Halerio) gatvės stotelėje sustabdė savo tramvajų ir pranešė keleiviams: „Viskas,

streikas, toliau tramvajus nevažiuos.“ Taip prasidėjo 18 dienų streikas, pasibaigęs istorine darbininkų pergale – susitarimu su komunistine valdžia. Taip prasidėjo visai kitas tramvajininkės Henios, kurios tėvas gimė Murmanske, o į Gdanską atvyko iš Vilniaus, kuriame turėjo kepyklą, gyvenimas. Pogrindis, nelegalus gyvenimas, vėžys, išgyvenimas ir laisvė – šio kelio stotys. Ponia Henryka, su kuria kalbamės Žukovo miestelyje, studentams universitetuose ir moksleiviams dažnai pasakoja apie savo bendražygius Anną Walentinowicz (2011-ųjų balandžio 10-ąją žuvo prie Smolensko sudužus prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvui), Jaceką Kuronį, Andrzejų Gwiazdą, „Solidarumo“ kapelioną nuo pirmų dienų kunigą Henryką Jankowskį. Ir dar labai gražiai atsiliepia apie Bogdaną Borusewiczių, dabartinį Senato maršalką, kurį ji vadina Gdansko laivų statyklos streiko smegenimis. Bet ji negaili pašaipių replikų brigadininkui Lechui: „Ne L.Walęsa laimėjo, streiko smegenys buvo Bogdanas.“ Kiek pagalvojusi priduria dar: „Ir ne Gdanskas laimėjo – visa Lenkija laimėjo.“ Pergalė H.Krzywonos-Strycharskai kainavo brangiai. Milicininkų sudaužyta ji negalėjo turėti vaikų. Bet kai tik Lenkija tapo laisva, kartu su vyru ponia Henryka išaugino daugiau kaip dešimt našlaičių. Ar pyksta ant generolo Wojciecho Jaruzelskio, įvedusio karinę padėtį? „Nesu kerštinga, todėl nemanau, kad senatvėje reikėtų tampyti jį po teismus“, – atsako Gdansko garbės pilietė. Ar tuo metu, kai įvedus karinę padėtį slapstėsi, pagalvojo, kad L.Walęsa bus Lenkijos prezidentas? Šis klausimas tramvajininkę Henią prajuokina: „Apsaugok, Viešpatie!“ Iš Vilniaus, iš Polocko gatvės „Mano vyras tuo metu kalbėjo, jog nieko nebus – Maskva neleis, kad Lenkija vėl taptų laisva“, – prisimena „Solidarumo“ pradžią Helena Zawistowska, kurios jaunystė prabėgo Vilniuje. Į Gdanską vilnietė atvažiavo po penkerių metų sovietų lageriuose. Jos tėvas lagery kalėjo aštuonerius. Savo bute ji mus pasitinka gražia lietuviška

Pasaulis | 23

15min • 2013 m. birželio 7 d.

tartimi: „Laba diena, esu iš Vilniaus, iš Polocko gatvės.“ Ponia Helena – kaip iš senovinių romanų. Nors jai jau greit 92-eji, jos butas, kuriame gyvena viena, sutvarkytas idealiai. Ant sienų – vyro gydytojo ir kiti brangūs artimųjų portretai. Ant stalo pamerktos alyvos. Ragina vaišintis tortu ir aguonų pyragu, kavą pilsto iš servizo. Apranga suderinta iki smulkmenų – žalsva palaidinė, švelniai smėlinė liemenė, tvarkinga šukuosena. Ponios Helenos namas Vilniuje tebestovi. Remiasi į Bernardinų kapines. Kodėl važiavo į Gdanską? Kai sužinojo, kad profesorius histologas Stanislawas Hileris ir visas S.Batoro universiteto Medicinos fakultetas, kurio slaptame fakultete karo metais mokėsi, perkeltas į Gdanską, patraukė ir ji. Čia baigė universitetą, apsigynė daktaro disertaciją iš histologijos. Čia sutiko vyrą, gyvenusį Antakalnyje – šalia Petro ir Povilo bažnyčios. Profesorius medikas. Ir dailininkas mėgėjas – visą gyvenimą tapė Vilniaus vaizdus. Ponia Helena irgi nuolat prisimindavo Vilnių. Laikome rankose jos prisiminimų knygą apie Vilnių – „Od Wilii po Uklę“. Lietuviški rusiški metrikai „Tebesaugau metrikus, kuriuose lietuvių ir rusų kalbomis parašyta, jog gimiau Vilniuje, – pasakoja Vilniaus ir Vilniaus žemės mylėtojų draugijos pirmininkė Božena Kisiel. – Bet iš tikrųjų tai gimiau Breslaujoje, o į Vilnių tėvai atbėgo be dokumentų.“ Daug tokių Vilniuje buvo po to, kai SSRS kartu su Vokietija užpuolė ir pasidalijo Lenkiją. Su B.Kisiel ir festivalio „Vilnius Gdanske“ organizatoriumi Przemyslawu Wojciechowskiu vakarieniaujame restorane, tarsi specialiai pavadintame „Metamorfoza“. Vilniaus mylėtojų draugijoje – per 300 senukų, ponia Božena – jauniausia. Tuoj po išsivadavimo iš komunizmo į draugiją buvo užsirašę per 3000 gdanskiečių. Vilniaus, Lietuvos pėdsakas – toks ryškus. Net ir tarp Vesterplatės didvyrių, žuvusių pirmąją karo savaitę ginant šį siaurą Lenkijos lopinėlį prie jūros nuo fašistų, buvo vilniečių. Pėdsakas – ne tik į praeitį. Przemyslawas džiaugiasi, kad vilnietiškas festivalis Gdanske vyks jau dešimtą kartą. Gdanskiečiai klausėsi lietuviškų sutartinių, Petro Vyšniausko ir Vytauto Labučio džiazo, Šv.Kristoforo orkestro ir Alinos Orlovos. Pilna bažnyčia buvo susirinkusi, giriasi. Nors jau pavargę – dvylika valandų ant kojų, o mūsų lenkų kalba – labai jau šiaip sau, vakaras praeina lengvai. Vilnietiškai.

R.MienkowskaNorkienė: „Gdanskas yra lenkų nepriklausomybės nuo komunizmo lopšys.“ Didikų Hlebavičių ainis daro radiją Po karo į Gdanską atvyko per 40 tūkst. žmonių iš Vilniaus, Gardino, Polesės, Volynės ir Lvovo. Todėl Vilnius – kaip raktažodis. Tik užsimink apie Vilnių, ir išgirsti dar vieną jaudinančią istoriją. Gdansko nuosaikiai katalikiškos radijo stoties „Plus“, kurios diapazonas seniai praaugo Gdanską, direktorius Adamas Hlebowiczius, kasmet važiuojantis į Lietuvą, pasigiria, kad garsiųjų jo protėvių, LDK didikų Hlebavičių koplyčia tebestovi Bernardinų kapinėse. Adamo senelis gimė Vilniuje. Sovietai jį – galima būtų to ir nekartoti, nes lenkų

ženklai jau pranašauja / Tavo žūtį, nebent tu jų išsižadėtum…“

Legendinį 1980 m. rugpjūčio streiką pradėjusi tramvajininkė H.Krzywonos R.Valatkos nuotr. dabar skeptiškai vertina Gdansko legenda vadinamą L.Walęsą. tarp tremtinių ir lagerių kalinių buvo apie 6 milijonus, tad lenkas ir stalinizmo auka yra kaip ir sinonimas – išsiuntė į Sibirą. Tėvas gimė sename kryžiuočių mieste Torunėje. Adamas – jau Gdanske. Ką reiškia būti gdanskiečiu? „Gdanskas yra vokiškas miestas, jo istorija yra glaudžiai susijusi su Karūna, leidusia Gdansko uostui gerai uždirbti, tačiau po trečiojo Lenkijos padalijimo tapo Prūsijos provincija, o 1945 metais čia atėjo lenkai“, – iš tolo pradeda Adamas. „Gdanskas buvo europietiško gyvenimo vitrina. Čia galėjai sužinoti paskutines naujienas, madas ir pažiūras. Gdanskiečiai mėgdavo ispaniškus rūbus, o namus statėsi flamandų pavyzdžiu. Gdanskas buvo darbo, prabangos ir kultūros skruzdėlynas – toks įprastas Italijoje ar Nyderlanduose, bet visiškai unikalus Lenkijoje“, – neslėpdamas susižavėjimo XVII a. Gdansku puikioje istorijoje „Dievo žaislas Lenkijos istorija“ rašo anglas Normanas Daviesas. Adamas primena, kad tokios Gdansko istorijos į jį po karo atvykę darbininkai nežinojo, nors tarp jų buvo nemažai gyvų likusių Varšuvos sukilimo dalyvių: „Po karo iki pat laivų statyklos darbininkų sukilimo 1970 metais miestas buvo lyg be veido. Bet darbininkų judėjimas įpūtė jam laisvės ir nepriklausomybės dvasios, o su „Solidarumo“ atsiradimu Gdanskas tampa neformalia Lenkijos sostine. Gdansko darbininkai sukūrė tikrą fenomeną.“ „Kai pirmąkart atvažiavau į Gdanską, man jis nepatiko, bet aš įsimylėjau Gdanską – žmona, vaikai, čia praėjo gražiausios mano gyvenimo dienos. Tai – mano pasirinkimo miestas“, – išveda savo miesto liniją L.Walęsa. Nobelio premijos laureatui, romano „Skardinis būgnelis“ autoriui Gunteriui Grassui garsiausias pasaulio elektrikas taip ir užrašė: „Gdanskiečiui pagal gimimą nuo gdanskiečio pagal pasirinkimą.“ O.Macerato būgnelis ir miesto randai Gdanskas yra miestas, kuriame prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Nacistai atakavo Lenkijos paštą ir Vesterplatę. Paštininkai gynė paštą tik šautuvais. Kai pasidavė, vokiečiai juos sušaudė. Ilgai nebuvo žinoma net jų kapo vieta. Daugybė randų – Gdanskas pats kaip didelis karo randas. Ne tik todėl, kad devyni dešimtadaliai miesto buvo sugriauta. Stalino maršalo Konstantino Rokosovskio – lenko pagal kilmę ir bolševiko pagal tapatybę – armija tris dienas plėšė ir degino užimtą Gdanską. Kareiviams leista prievartauti moteris. Sąžininguose sovietų kario Nikolajaus Nikulino „Atsiminimuose apie karą“ yra epizodas, kaip jis Sopote susipažįsta su vaistininko dukra, vadovybė perkelia jį kitur, o po kelių dienų sugrįžęs jis sužino, kad mergina iššoko pro langą ir užsimušė – po to, kai ją išprievartavo šeši sovietų tankistai.

„Titaniko“ katastrofa neprilygsta baisiausiam sovietų nusikaltimui – laivo „Wilhelm Gustloff “ su 9000 beginklių bėglių iš Rytų Prūsijos ciniškam paskandinimui. Vienas didžiausių sovietų karo nusikaltimų, kurį galima lyginti nebent su lenkų karininkų žudynėmis Katynėje. „Mačiau civilių, sužeistųjų, partijos bonzų perpildytus laivus, išplaukiančius iš Dancigo-Noifarvaserio, mačiau „Wilhelm Gustloff “ trys dienos prieš jam nuskęstant. Ir nė žodžio apie tai neparašiau. Ir kai Dancigas toli švietė savo liepsnomis, aš rašiau ne dangaus keršto besišaukiančias elegijas, o su išsklaidytų būrių kareiviais ir civiliais bėgliais stengiausi prasimušti prie Vyslos žiočių“, – „Mano šimtmetyje“ rašo G.Grassas. Vis dėlto G.Grassas apie tai parašė. Romanas „Krabo žingsniu“ – lyg paminklas garlaivio „Wilhelm Gustloff “ aukoms. Paminklas, už kurį kairieji vokiečių intelektualai pasmerkė rašytoją – ne budelius. Ar G.Grassas, kuris internetą vadina nauja vienatvės forma, buvo Oskaras Maceratas iš „Skardinio būgnelio“, klausiame savęs, stovėdami prie paminklo pupų pėdui Oskarui Gdansko pakrašty? Su Oskaro baimėmis, prisiminimais, apsisprendimu daugiau nebeaugti? Ar buvo jis būgnininkas ir stiklų daužytojas – tasai trejų metų neūžauga? Ar buvo G.Grassas prototipas Oskaro, globos įstaigoje pasakojančio savo memuarus iš Laisvojo Dancigo miesto? Oskaro tėvai – bakalėjinių prekių krautuvės savininkas Maceratas ir jo kašubė žmona Agnesė – G.Grasso tėvų kopija. Jie skiriasi tik gimimo data – Oskaras gimė 1924, o Gunteris – 1927 metais. Vėlyvesnio gimimo malonė – tokia svarbi viską naikinančio karo metais. Galimybė išlikti gyvam. Kare, kuriame tegu ir su pavėlavimu, bet išsipildė XVI a. Varmijos vyskupo Jano Dantyszeko tirados „Jonas Propheta“ pranašystė Gdanskui: „Tavo likimas nulemtas / Bedievystė, pasipūtimas, lėbavimas – trys

Gdansko lietuviai Gdansko universiteto Geologijos katedrai kurį laiką vadovavo išeivis iš Lietuvos profesorius Stasys Beniušis. Kaunietis, Vilniaus universitete 1946 m. įgijęs geologo specialybę. Už ryšius su Lietuvių studentų korporacija „Jūra“ tardytas KGB. 1947 m. išvyko į Lenkiją. Dailės akademijoje dirbo žinoma sieninės tapybos restauratorė Aldona Kalitytė. 2008 m. šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje dailininkas Stasys Eidrigevičius paliko metalinį rankos įspaudą.

Keisčiausia vieta Gdanske „Lenkai nėra taip pririšti prie jūros, kaip lietuviai“, – palydi mus į Gdanską R.Mienkowskos-Norkienės žodžiai. Jūros klubo „Zejman“ Gdanske įkūrėjas Andrzejus Dębiecas turi kitą nuomonę. Aprašyti, kas yra „Zejman“, neįmanoma. Įsivaizduokite buvusį daržovių sandėlį, kuriame dar prieš porą dešimtmečių buvo laikomos bulvės ir kopūstai, prigrūstą jūros išmestų butelių, laivinių virvių, inkarų, kompasų, stiebų ir lentų. Trys tūkstančiai eksponatų. Iš tolo – didelė lūšna. Viduje – tamsu, šalta, drėgna. Tikra piratų landynė Gdansko senamiestyje. Tiksliau sakant, toje vienintelėje nesutvarkytoje senamiesčio vietoje, kurioje nėra grįstų gatvių. Vakare čia renkasi jūrų vilkai iš viso pasaulio. Išlenkti bokalo klube bare. Iki „Zejman“ nueiname per kelias minutes iš gražiausios mieste Mariackos gatvės. Mus atvedęs Januszas Dziugiewiczius, prieš penkiolika metų į Gdanską atvažiavęs studijuoti iš Trakų rajono, čia vedęs ir dirbantis Lietuvos garbės konsulo sektretoriumi, ten atveda visus į Gdanską atkakusius lietuvius: „Kai atvedžiau „Ambersale“ jachtos įgulą, vyrai, apiplaukę visą pasaulį, sakė, kad nieko panašaus niekur nematė.“ Gdansko stadionas – lyg naujų laikų bažnyčia. R.Valatkos nuotr.

Gdansko arena – naujoji miesto bažnyčia Nors Gdanskas yra ypatingas kryžiuočių plytų gotikos miestas, nors čia galima pamatyti seniausią Europoje uosto keltuvą, šį miestą iš kitų dar ilgai skirs naujoji 42 tūkstančių vietų Gdansko arena. Joje vyko Europos futbolo čempionato grupės kovos. Tai – lyg kokia naujų laikų bažnyčia. Su restoranais, koplyčiomis, sūkurinėmis voniomis, liftais ir daugybe kitų dalykų, be kurių futbolą galima būtų žaisti. Todėl nieko keisto, kad ji jau tapo Gdansko simboliu, statomu į vieną gretą šalia Marijos bazilikos, antros pagal dydį po Kelno katedros ir pačios didžiausios plytinės katedros Europoje, Žuravo ir XVII a. Neptūno fontano. Arenos kaina – 818 mln. zlotų. „Išlaikyti tokią areną metams reikia 89 mln. zlotų“, – sako Gdansko arenos spaudos atstovas Michalas Brandtas. Miestui, kurio ekipa nežaidžia Čempionų lygoje – tai iššūkis. Kiek susirenka į Gdansko klubo mačą? Vietos „Lechia“ – Lenkijos lygos vidutiniokas. „Iš pradžių rinkdavosi apie 20 tūkst., dabar – 0–12 tūkst. žiūrovų“, – sako futbolo sirgalius Pavelas Daszkiewiczius. – Bet įdomu žiūrėti, nors mūsiškiai čia nuolat gauna, būna daug įvarčių. Štai pirmaudami 2:1 sugebėjo paskutinę minutę gauti du įvarčius ir prakišti.“ „Mūsų vaikai nebūtų tokie, jei nebūtų 1970-ųjų aukų ir „Solidarumo“, – istoriškai viską sustato į vietas Gdansko garbės pilietė H.Krzywonos. Tramvajininkė Henia. K.Marxo gatvėje pačiu laiku sustabdžiusi girgždantį komunistinį tramvajų.

24 | Gyvenimas

15min • 2013 m. birželio 7 d.

Po infarkto –

Kasdienė P.Ramoškos bėgimo dozė – 20 km. I.Gelūno nuotr.

Sakoma, kad norint bėgioti, tereikia geros avalynės. Tai patvirtina ir kedais nuolat avintis Povilas Ramoška. 56-erių vyras prieš septynerius metus patyrė infarktą. Nors medikai siūlė pripažinti neįgalumą, jis pradėjo bėgioti – dešimtis, šimtus kilometrų. Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Lietuvos Vyriausybės kanceliarijoje, Dokumentų valdymo ir informacinių sistemų skyriuje patarėju dirbantis P.Ramoška darbo dienomis atrodo solidžiai: vilki kostiumines kelnes, marškinius ir ryši kaklaraištį. Tačiau pažvelgus į jo batus – kedus su oranžiniais padais – nesunku atspėti, kad jo aistra – maratonai. Liga smogė iš pasalų P.Ramoškos gyvenimo istoriją galima padalyti į dvi dalis. 182 cm ūgio vyras ilgą laiką svėrė daugiau nei 120 kg ir buvo pripratęs prie antsvorio. Tačiau kai draugų būrys prieš septynerius metus žiemą sumanė pradėti lankyti sporto klubą, prie jų prisijungė ir Povilas. Vyras netruko pamatyti rezultatus: pilvas mažėjo, svoris krito ne savaitėmis, o dienomis. Per porą mėnesių jis numetė apie 25 kg. Treniruotės nutrūko 2006-ųjų balandžio 1-osios rytą – P.Ramoška pajuto stiprų skausmą. Kai jis tapo nebepakeliamas, vyras išsikvietė greitąją pagalbą. Paaiškėjo, kad jam – infarktas. Povilas buvo skubiai operuotas.

Kai grįžęs iš ligoninės P.Ramoška apsilankė pas savo šeimos gydytoją, ši pasiūlė jam pripažinti invalidumą. Vyras įsižeidė – juk norėjo tik pasiteirauti medikės, kada vėl galės sportuoti. O čia – toks akibrokštas. P.Ramoška užsispyrė sportuoti. Medikė griežtai uždraudė kiloti štangas ar svarmenis, tad vyrui beliko kardiotreniruokliai. „Atsistojęs ant bėgimo takelio pajutau, kad galiu bėgti ir bėgti. Bet ne greitai. Prieš tai, būdavo, minutę pabėgu ir dūstu, o dabar – ne. Taip ir užsikabinau“, – bėgimo pradžią prisiminė vyras. Pradėjo nuo pusmaratonio P.Ramoška pradėjo bėgioti vis ilgiau ir greičiau, numetė dar 15 kg. Iš viso – apie 40 kg. Jo dukra kaip tik ruošėsi bėgti Vilniaus maratone 4,2 km. Povilas pasvarstė, kad jis mėgsta bėgti lėtai, o tokią trumpą distanciją kiti bėgikai gali įveikti dideliu tempu, todėl jis liktų paskutinis. 10 km distancijos tuomet dar nebuvo, tad P.Ramoška nusprendė bėgti 21 km. „Minia spurtavo. Greitai pailsau, nes bandžiau bėgti su visais. Vėliau kiek pailsėjau ir distanciją vis dėlto sugebėjau įveikti. Bėgdamas, ne eidamas“, – šyptelėjo Povilas, prisiminęs pirmąjį savo maratoną.

15min • 2013 m. birželio 7 d.

Gyvenimas | 25

į maratoną Tame pačiame maratone bėgo ir vienas P.Ramoškos bendradarbis. Vyrai tąkart pasitarė ir nusprendė, kad nubėgti visą maratoną – 42 km – ne jiems. Tačiau vos po pusmaratonio nustojo skaudėti kojas, P.Ramoška persigalvojo ir užsispyrė įveikti visą distanciją. Maža to, pradėjo dalyvauti ir pėsčiųjų ilgų distancijų žygiuose: Šiaulių turistų klubo žygyje „Kiek noriu, tiek einu“, Lietuvos keliautojų sąjungos maratone, tai pat žygyje „Radvilų keliais“. Pastarasis vyksta taip: pirmą parą eini 100 km, kitą parą ilsiesi, trečią – vėl 100 km nueini. Per parą – 161 kilometras P.Ramoška maratonuose nelenktyniauja – jam svarbu garbingai užbaigti distanciją. Jam teko bėgti maratone Vengrijoje, prie Balatono ežero. Per dieną žmogus ten nubėga apie 50 km, o likusį laiką ilsisi. Kitą dieną – vėl tas pats. Ir taip tol, kol įveikiama beveik 200 km distancija. Neseniai P.Ramoška dalyvavo Nyderlanduose vykusiuose pasaulio ir Europos 24 valandų bėgimo čempionatuose, kurių dalyviai per parą stengiasi sukarti kuo daugiau kilometrų. Povilas per 24 valandas nubėgo 161 km (pasaulio čempionate – 108, Europos – 84 vieta) ir pasirodė iš trijų lietuvių geriausiai. Sunkūs – tik paskutiniai žingsniai Pastaruosius kelerius metus maratonų bėgimas ir apskritai bėgiojimas tapo mada.

P.Ramoška: „Pasikeitus gyvenimo būdui pirmoje vietoje atsidūrė bėgimas. Labai gerai, kad jis nugalėjo alų.“

Svarbu neperlenkti lazdos BFL nuotr.

Prof. Pranas Šerpytis, kardiologas:

„Fizinis aktyvumas palaipsniui didinant krūvį širdies ir kraujagyslių sistemai turi teigiamos įtakos. Svarbu tik neperlenkti lazdos. Niekada nebūna vėlu tapti fiziškai aktyviam. Tik nėra atsakymo, kokį būdą pasirinkti. Tikriausiai visos fizinio aktyvumo formos yra geros – kiekvienas žmogus save pažįsta geriausiai ir pasirenka tai, kas jam priimtina. Tik svarbu prieš pradedant sportuoti pasitarti su gydytoju, nes, pavyzdžiui, bėgimas – geras užsiėmimas, bet jei žmogus turi antsvorio, bėgdamas labai apkrauna sąnarius ir stuburą. Aš pats ne tik aktyviai dalyvauju visokiose akcijose, bet ir apskritai sveikai gyvenu. Jei taip negyvenčiau, tikriausiai sverčiau 10–15 kg daugiau.“

Garsūs prekių ženklai Lietuvoje organizuoja neilgų distancijų maratonus, rengiamos nemokamos bėgimo treniruotės lauke, žinomi žmonės viešojoje erdvėje pasakoja, kaip atrado bėgimą. P.Ramoška tuo džiaugiasi: „Užsienyje bėgimas – labai populiarus. Lietuvoje dabar irgi į maratonus vis daugiau žmonių susirenka. Ir rytais bėgiodamas vis daugiau bėgiojančiųjų sutinku. O anksčiau bėgdavau vienas.“ Povilui malonumas – ne bėgti maratoną, o jį įveikti: „Jei pradėsi galvoti, kad tau

bloga, skauda – neištempsi. Yra vadinamasis 35-to kilometro efektas, kai organizmas išnaudoja visus resursus, glikogeną ir reikia pereiti į kitą režimą. Jei bėgi visą maratoną, paskutiniai 10 km būna sunkūs. Bet aš bėgu lėtai, todėl man tas lūžis nebūna toks ryškus.“ Bėgimas nugalėjo alų Taip susiklostė, kad iš draugų grupelės, atviliojusios P.Ramošką į sporto klubą, keli jau mirę nuo vėžio. Kai neliko branduolio, iširo ir sportininkų grupė.

P.Ramoška jau daugiau nei metus nesilankė sporto klube. Dabar, nepriklausomai nuo oro, jis sportuoja lauke. Vyras nubėga apie 10 km iš namų iki darbo. Iš darbo namo taip pat parbėga. Tai – kasdienė jo bėgimo dozė. Vyras prisipažino, kad anksčiau labai mėgo skanauti alų. Pirmais metais po infarkto dar mėgino derinti sveiką mitybą darbo dienomis ir alaus degustavimą savaitgaliais, tačiau po kurio laiko pastarojo pomėgio atsisakė. Kelerius metus bėgikas beveik nebevartoja alkoholio.

26 | Sportas

Titulai aplenkė svajones Dovilė Šeduikytė redakcija@15min.lt

Lietuvos irkluotojai pradeda diktuoti madas Europoje. Sparčiausiai titulus renka 23 metų Donata Vištartaitė, pernai tapusi Europos čempione vienvietėje valtyje, o šiemet auksą laimėjusi dvivietėje įguloje.

D.Vištartaitė (kairėje) ir M.Valčiukaitė vos pradėjo kartu irkluoti ir jau tapo Europos čempionėmis. M.Dauginio nuotr.

nebuvo. Galbūt galėjo mus nuvertinti dėl Mildos amžiaus. Visi manė, kad nieko neišeis, nes jai tik devyniolika, dar jauna mergina. Tačiau Milda įrodė savo pajėgumą ir aš tuo labai džiaugiuosi. tai įvyks taip greitai ir susiirkluosime taip sėkmingai. Pavyzdžiu ėmiau mūsų vaikinų dv iv ietę – R.Maščinską ir S.Ritterį. Pirmaisiais metais jie pasirodė neblogai, bet kuo toliau, tuo rezultatai gerėjo. Tikėjau, kad ir iš mūsų pamažu gali išeiti gera pora. Maniau, kad iš karto taip gerai nebus, bet, pasirodo, būna.

– Auksą laimėjote tarsi ir be konkurencijos. Ar ne visos stipriausios varžovės galėjo atvykti į čempionatą? – paklausė savaitraštis „15min“ D.Vištartaitės. – Sunku pasakyti, ar varžėmės su stipriausiomis varžovėmis. Po olimpinių žaidynių praėjo jau metai, eksperimentuojama su įgulomis, šiame čempionate buvo daug naujai suformuotų porų. Po olimpinių žaidynių visuomet keičiasi kartos – vienos sportininkės baigia karjerą, atsiduoda šeimai, ateina kitos. Juk mes irgi nauja pora, taigi niekas nieko nežinojo apie savo varžoves. Visi eksperimentuoja, eksperimentavome ir mes. – Ar nejautėte, kad varžovės jus nuvertina? Juk jūs pati pirmą kartą sėdote į dvivietę valtį. –Kadangi varžovės irgi buvo naujos, tai favorič ių

– Milda iš tiesų dar labai jauna. Nebijojote, kad ją slėgs suaugusių jų varžybų statusas? – Labai nesijaudinau, nes gerai ją pažįstu. Mačiau, kad ji jaučia atsakomybę, jaudinasi, net sakė man: „Donata, aš tau padarysiu blogiau, vienviečių klasėje tau būtų geriau.“ Stengiausi ją nuraminti, nes ji truputį pesimistė. – Jau prieš čempionatą kalbėjote, kad vienviečių klasę norėtumėte palikti. Ar dabar galutinai apsisprendėte? – Giliai širdyje jaučiau, kad mums pasiseks, bet niekada nebūčiau svajojusi, kad

– Kalbėjote, kad jūs su Milda dar tik įsivažiuojate ir yra klaidų, kurias reiktų taisyti. Kokios jos? – Kadangi esame komanda, privalome tobulai sinchroniškai kartu dirbti. Tai yra įmanoma, bet reikalauja tikrai daug laiko. Komandos dėl tokio rezultato dirba dešimtis metų, o bent įsibėgėti reikia dvejų metų darbo kartu. Kadangi ilgą laiką startuodavau vienviečių valčių klasėje, tai per tą laiką tapau individualiste. Man buvo sunku išsijudinti ir pajusti kito žmogaus ritmą. Kai esi ne vienas valtyje, viskas priklauso jau ne nuo tavęs, reikia dalytis atsakomybe. Aš irkluoju už Mildos nugaros ir turiu ja sekti. Kartais tiesiog pavargsti galvoti, sekti tą judesį, kartais tiesiog nori padaryti viską savarankiškai, bet negali. Todėl mums reikia tobulėti ir įprasti dirbti kartu. Dar yra daug klaidelių ir jas ištaisusios būsime dar galingesnės. – Prie irkluotojų komandos prisijungė naujas treneris iš Italijos Gianni Postiglione. Kaip jūs vertinate šiuos pokyčius? – Aš labai juo žaviuosi ir jo kompetencija net neabejoju. Džiaugiuosi galimybe dirbti su tokiu garsiu ir geru treneriu. Ši patirtis mums jau davė labai daug ir ateityje dar duos.

– Kitą savaitę švęsite 24-ąjį gimtadienį. Laimėtas čempionatas gera gimtadienio dovana? – Be abejo. Apskritai, aš dovanų niekada nesureikšminu. Geriausias dalykas yra aplinkinių žmonių dėmesys ir palaikymas. Aš dabar tiesiog jaučiuosi laiminga, nes žmonės manimi pasitikėjo, padėjo man, o aš galiu šitaip atsilyginti. Tikrai esu laiminga. – Ar nuolatinės kelionės, treniruotės atsiliepia asmeniniam gyvenimui? – Man pasisekė, kad mano vaikinas yra susijęs su irklavimo sportu ir mane supranta. Kitiems galbūt ne taip lengva. Juk sportininkai beveik visą laiką užsiėmę, keliauja, treniruojasi. Jeigu artimas žmogus nėra to patyręs, jis nesupras, ką tai reiškia. M.Dauginio nuotr.

Pirmosiomis vasaros dienomis pajėgiausi Lietuvos irkluotojai varžėsi Europos čempionate Sevilijoje. Porinė vyrų dvivietė valtis, irkluojama Rolando Maščinsko ir Sauliaus Ritterio, atplaukė antra, vyrai pasidabino sidabro medaliais, o visai netrukus startavusios merginos nuskynė auksą. Mažiau nei pusę metų kartu besitreniruojančios 23-ejų Donata Vištartaitė ir 19-metė Milda Valčiukaitė debiutavo neįtikėtinai sėkmingai ir nesirengia sustoti. Europos čempionato finale lietuvės 2000 metrų distanciją įveikė per 7 min. 21,87 sek. ir gerokai pralenkė savo varžoves. Sidabrą iškovojusios lenkės atsiliko net septyniomis sekundėmis. Anksčiau vienviečių valčių klasėje Europos čempione tapusi D.Vištartaitė tikėjo naujos partnerystės su Milda sėkme, tačiau sapnuote nesapnavo, kad titulai atkeliaus taip greitai. D.Vištartaitė jau svajoja ir apie sėkmę 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.

– Esate kilusi iš Šilalės miestelio. Ar dažnai ten sugrįžtate, ar jaučiate gimtojo krašto palaikymą? – Palaikymą tikrai jaučiu, meras dažnai pasveikina. Tačiau pati labai retai grįžtu pas tėvus, nes jau mažai likę ten draugų, su kuriais bendraučiau. Visas gyvenimas persikėlė į Kauną. Prieš pradėdama irkluoti buvau lengvaatletė ir tik mano treneriui nustojus dirbti, turėjau ieškotis naujo sporto. Netgi bandžiau žaisti krepšinį, nors akivaizdžiai esu tam per žema. Kartą į mokyklą užklydo irklavimo treneriai – išvykau į Kauną pamėginti ir pasilikau.

D.Vištartaitė: „Kartais tiesiog pavargsti galvoti, sekti tą judesį, kartais tiesiog nori padaryti viską savarankiškai, bet negali.“

Sportas | 27

15min • 2013 m. birželio 7 d.

Lietuvos futbolo grandams vadovauja vis jaunesni treneriai

Jaunimas eina į karą Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

„Ekrano“ klubo nuotr.

V.Knyzelio/LFF nuotr.

1. V.DAMBRAUSKAS. 2. M.ČEPAS. 3. D.URBELIONIS. V.Knyzelio/LFF nuotr.

Kai Alytaus „Dainavos“ futbolininkai „SMScredit.lt“ lygoje 5:1 sumušė „Šiaulius“, tuo turbūt niekas nesidžiaugė labiau už Darių Urbelionį. 35 metų treneriui tai buvo pirma karjeros pergalė šalies čempionate. D.Urbelionio misija tokia pat, kaip ir kitų jaunų trenerių, atėjusių vadovauti komandoms jau sezonui įsibėgėjus – traukti turnyro lentelėje buksuojantį klubą iš duobės. Permainos padėjo Kol kas sunku pasakyti, ar „Dainavos“ pergalė Saulės mieste – atgimimas ar tik atsitiktinumas dieną, kai viskas sekasi. Bet jau dabar matyti, kad komanda žaidžia geriau nei tada, kai jai vadovavo Gedeminas Jarmalavičius. „Komandos potencialas didesnis nei rodė rezultatai“, – įsitikinęs naujasis treneris, kurio debiuto rungtynėse „Dainava“ 1:2 pralaimėjo Klaipėdos „Atlantui“. Pralaimėjo kovodama – kitaip nei ankstesnėse dvikovose, kuriose varžovai negailestingai triuškino dzūkų komandą. Kituose klubuose, kurie sezonui prasidėjus keitė trenerius, reikalai irgi pagerėjo ar bent jau nepablogėjo. Panevėžio „Ekranas“, pasitraukus Valdui Urbonui, laimėjo penkerias rungtynes iš eilės. Tik po to buvę V.Urbono asistentai Valdas Dambrauskas ir Arvydas Skrupskis patyrė pirmuosius nusivylimus – namuose beviltiškai pralaimėta Vilniaus „Žalgiriui“, o Klaipėdoje trys taškai apmaudžiai paleisti iš rankų paskutinėmis rungtynių akimirkomis. Gargždų „Banga“ į Vaido Žutauto vietą atėjus Mindaugui Čepui per septynerias rungtynes surinko 10 taškų ir įmušė 16 įvarčių. Iki tol buvo šešios dvikovos, 4 įvarčiai ir 4 taškai. „Esu treneris, labiausiai akcentuojantis puolimą. Bet man dar svarbiau matyti, kaip komanda entuziastingai dirba. Pasitikiu visais žaidėjais ir tikiu, kad jie gali siekti rezultato“, – darbo sąlygomis Gargžduose džiaugėsi M.Čepas. Po pergalės Šiauliuose pasitenkinimo neslėpė ir D.Urbelionis: „Matau, kad vaikinai trykšta džiaugsmu, optimizmu, jų akyse – ugnelė. Norėčiau, kad šios emocijos išliktų ne tik iki artimiausių turų, bet ir visą sezoną.“ Geriau – jaunas Visi trys klubai, šį sezoną keitę trenerius ar stumdę juos iš vienos pozicijos į kitą, nusprendė pasitikėti jaunais žmonėmis. D.Urbelionis – jauniausias „SMScredit.lt A lygos“ treneris. M.Čepas – jo bendraamžis, V.Dambrauskui – 36-eri.

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

Dabar visiems kreditams nuo 500 Lt, net –

50% NUOLAIDA Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

„Ar tai reiškia, kad ateina mūsų karta?, – perklausė M.Čepas. – Kategoriškai neteigčiau. Yra labai gerų trenerių, kurie už mus vyresni, labiau patyrę ir galintys kokybiškai dirbti.“ D.Urbelionis –iš trejetuko vienintelis, kuriam darbas elitinės šalies futbolo lygos klube yra naujiena. M.Čepas trenerio asistentu „Žalgiryje“ dirbo tada, kai komanda

Visi trys klubai, šį sezoną keitę trenerius ar stumdę juos iš vienos pozicijos į kitą, nusprendė pasitikėti jaunais žmonėmis.

grįžo į A lygą, V.Dambrauskas V.Urbono padėjėjo kėdėje šiemet pradėjo trečią sezoną. „Kai gavau pasiūlymą iš Gargždų, priėmiau jį neabejodamas. Jaučiau, kad atėjo laikas atsisveikinti su asistento statusu ir pradėti vadovauti komandai savarankiškai“, – balandžio vidurio įvykius prisiminė „Bangos“ treneris. V.Dambrauskas Panevėžyje dirba lygiomis teisėmis su vyresniu kolega – 41-erių A.Skrupskiu. „Kai buvo Valdas, jis priimdavo sprendimus, – dabartį su laiku, kai komandai vadovavo V.Urbonas, lygino V.Dambrauskas. – Jis turėjo „veto“ teisę. Dabar jos neturi niekas. Nepasakyčiau, kad dirbu kažkokius kitokius darbus nei tie, kuriais užsiėmiau V.Urbono laikais. Komanda rimtesnių permainų turbūt taip pat nepajuto.“ Yra ko siekti Jaunų trenerių šį sezoną laukia rimti iššūkiai. V.Dambrauskas čempionų klubui

stengiasi padėti atlaikyti naujų „SMScredit.lt A lygos“ lyderių „Žalgirio“ ir „Atlanto“ spaudimą. M.Čepas ne tik vairuoja „Bangos“ laivą, bet ir dirba šalies jaunimo rinktinės trenerio Armino Narbekovo asistentu. „Gargžduose turiu puikų asistentą – V.Žutautą. Kai esu rinktinėje, skambinamės kasdien. Tai padeda laikyti ranką ant pulso“, – pasakojo „Bangos“ strategas. D.Urbelionis ieško motyvacijos saviškiams: „Be jos gali kieme futbolą žaisti, bet ne A lygoje.“ „Ekranas“ šiuo metu „SMScredit.lt A lygoje“ yra trečias, „Banga“ – septinta, „Dainava“ – aštunta. Tai – prastesni rezultatai nei klubų prieš sezoną deklaruoti tikslai. Turnyro lentelė rodo, kad trenerių darbo madas Lietuvoje šiuo metu diktuoja patyrę užsieniečiai – lenkas Marekas Zubas iš „Žalgirio“ ir „Atlanto“ strategas iš Rusijos Konstantinas Sarsanija. Jauniems treneriams dar yra ko siekti.

28 | Skelbimai VILNIUS

15min • 2013 m. birželio 7 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

SĖKMINGAI ĮGYVENDINAMAS KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS SPECIALIŲJŲ IR DETALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO PROJEKTAS Kauno miesto savivaldybės administracija nuo 2011 m. liepos mėn. sėkmingai įgyvendina projektą „Kauno miesto savivaldybės specialiųjų ir detaliųjų planų rengimas“, projekto Nr. VP1-4.2-VRM-04-R-22-003, finansuojamą pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiklos programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-04 „Teritorijų planavimas”. Bendras įgyvendinamo projekto biudžetas yra 2 743 255,45 Lt, iš kurių 2 331 767,13 Lt finansuos Europos socialinis fondas, o 411 488,32 Lt – Kauno miesto savivaldybės administracija. Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistė A. Kustienė teigia, kad dėl šiuolaikinės visuomenės ekonominių ir socialinių poreikių neatitikimo, neatnaujintų teritorijų planavimo dokumentų ir buvo pradėtas projekto įgyvendinimas. Kauno miestui neatidėliotinai reikalingi įvairūs aplinkos pakeitimai ir atnaujinimai, nes modernizuotuose miestuose pagrindinė užduotis yra ta, kad urbanistinė infrastruktūra būtų draugiška aplinkai ir visuomenei. Pagrindinis įgyvendinamo projekto „Kauno miesto savivaldybės specialiųjų ir detaliųjų planų rengimas“ tikslas – užtikrinti darnų Kauno miesto teritorijos vystymąsį, tikslingą finansinių, gamtinių bei kitų išteklių panaudojimą, pagrįstą ir apgalvotą teritorijos panaudojimą. Iš projekte numatytų parengti 22 detaliųjų planų šiuo metu yra parengti visi (svarbių transporto infrastruktūros objektų žemės sklypų, žemės sklypų prie savivaldybės kultūros ir švietimo objektų ir žemės sklypams žemės grąžinimui ekvivalentine natūra suformuoti), parengti ir patvirtinti Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje ir Kauno miesto teritorijos automobilių saugykloms išdėstyti specialieji planai. Baigiami rengti 4 vandenviečių (Eigulių, Kleboniškio, Petrašiūnų ir Vičiūnų) sanitarinės apsaugos zonų specialieji planai, vyksta derinimo ir svarstymo su visuomene procedūros, planų tikslinimas pagal pateiktas pastabas. Parengtas Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos sklaidos specialiojo plano II etapas (specialiojo plano koncepcija) - nustatyti planuojamų teritorijų erdvinio vystymo prioritetai ir tvarkymo principai, vyksta sprendinių konkretizavimo stadija – parengiami sprendiniai atitinkamų naudmenų tvarkymui, atskirų infrastruktūros objektų vystymui, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugai, galimam teritorijų rezervavimui, nustatomi planavimo lygmenis atitinkantys teritorijų tvarkymo reglamentai. Kauno miesto savivaldybės specialiųjų ir detaliųjų planų rengimo projekto vadovas V. Grinis teigia, kad „parengti teritorijų planavimo dokumentai bus svarbi priemonė, siekiant valdyti darnios ir racionalios miesto plėtros procesus, įgyvendinti Kauno miesto strateginės plėtros krypčių, nustatytų strateginiais dokumentais, sprendinius, suderinti atskirų miesto plėtros sričių bei sistemų plėtros procesus“. Projektą numatoma užbaigti 2013 m. liepos mėnesį. Nukelta į 31 psl.

>>>

KAUNAS

ELEKTRONINIO BILIETO SISTEMA VILNIUJE: KAIP IŠNAUDOTI VISAS JOS GALIMYBES Nuo balandžio 1-osios popierinių viešojo transporto bilietų galima įsigyti tik iš vairuotojo. Vilniuje, kaip ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei daugelyje Europos miestų, šiuo metu veikia elektroninio bilieto sistema, kuri yra pažangesnė ir suteikia daugiau privalumų nei popieriniai bilietai. Nors pereiti nuo visiems gerai žinomos ir įprastos popierinių bilietų sistemos prie pažangios elektroninio bilieto tvarkos nėra lengva, susipažinus su elektroninio bilieto privalumais, permainos neatrodo tokios bauginančios. Norint naudotis elektroniniais viešojo transporto bilietais, reikia įsigyti Vilniečio kortelę, kuri gali būti pildoma tiek terminuotaisiais, tiek vienkartiniais bilietais, tiek e. pinigais, kuriuos galima leisti perkant vienkartinius bilietus viešajame transporte esančiuose komposteriuose. Kadangi galimybių pasipildyti kortelę daug, sau palankų būdą ras ir nuolatiniai keleiviai, ir tie, kurie viešuoju transportu naudojasi rečiau. „Kol neišbandžiau Vilniečio kortelės, atrodė truputį baisu, kad nesugebėsiu naudotis. Tačiau sistema tokia pat paprasta, kaip ir popierinių bilietų žymėjimas. Anksčiau reikėdavo popierinį bilietėlį įdėti į komposterį ir išmušti skylutes, o dabar reikia tik priglausti kortelę prie komposterio“, – prisiminimais dalijosi vilnietis Antanas. PAPRASTA NAUDOTIS Įsigijus Vilniečio kortelę, kortelės pardavimo vietoje ją galima papildyti

elektroniniais terminuotaisiais 1, 3, 10, 30 ar daugiau dienų bilietais, 30 arba 60 min. elektroniniais bilietais ir pinigais. Vienu metu Vilniečio kortelėje gali būti nuo 1 iki 200 Lt e. pinigų, nuo 1 iki 50 vnt. 30 arba 60 minučių bilietų ir 1 arba 2 vienos dienos arba ilgesnės trukmės terminuotieji bilietai. Jei Vilniečio kortelė papildyta ir terminuotuoju bilietu, ir 30 arba 60 min. bilietais, ir e. pinigais, pirmiausia bus nuskaitomas terminuotasis bilietas. Jei jo nėra – 30 ir 60 min. bilietai. Jei bilietai baigiasi arba jie nebuvo įkelti, naudojami kortelėje turimi e. pinigai, už kuriuos galima įsigyti 30 arba 60 min. bilietų. Jei jums priklauso važiavimo viešuoju transporto nuolaida, nurodykite ją pirmą kartą pildydami kortelę. Kitą kartą pildant kortelę nuolaida bus taikoma automatiškai. ELEKTRONINIS TERMINUOTASIS BILIETAS Jeigu kortelė papildyta elektroniniu terminuotuoju bilietu, autobuse arba troleibuse būtina jį aktyvinti. Aktyvinant bilietą, Vilniečio kortele reikia paliesti komposterį ir laukti garsinio signalo. Kai nuskambėjus garsiniam signalui komposterio ekrane pasirodys in-

formacija apie sėkmingą kelionės apmokėjimą, bilieto galiojimo laiką, bilietų ir pinigų likutį – tai reiškia, kad bilietas sėkmingai aktyvintas. Naują terminuotąjį bilietą bus galima aktyvinti tik tada, kai baigs galioti kortelėje esantis bilietas. Skirtingai nei kalendorinio mėnesio bilietas, galiojęs nuo pirmos iki paskutinės mėnesio dienos, 30 dienų elektroninis bilietas galioja 30 kalendorinių dienų nuo aktyvinimo dienos. Todėl neprarasite nė vienos dienos, jei nespėjote bilieto pasipildyti pirmą mėnesio dieną. Tokiu pačiu principu veikia visi elektroniniai terminuotieji bilietai. 30 ARBA 60 MIN. BILIETAI Jei kortelė papildyta 30 arba 60 min. bilietais, įlipus į autobusą arba troleibusą, jie taip pat turi būti aktyvinti. Aktyvinant bilietą, kortele reikia paliesti komposterį ir laukti, kol pasigirs garsinis signalas, kuris reiškia, kad bilietas nuskaitytas ir aktyvintas. Kai bilietas jau aktyvintas, 30 arba 60 min., priklausomai nuo bilieto, kurį keleivis nusipirko, galima persėsti iš vieno autobuso ar troleibuso į kitą be papildomo bilieto. O jeigu aktyvindamas 30 arba 60 min. bilietą keleivis neįvertino, kad kelionė truks ilgiau, pa-

sibaigus nustatytam laikui visuomet galima aktyvinti kitą bilietą. ELEKTRONINĖ PINIGINĖ Vilniečio kortelėje yra integruota elektroninė piniginė, kurią pasipildžius pinigais, viešojo transporto komposteryje galima įsigyti vienkartinių 30 arba 60 min. bilietų. Prilietus kortele komposterį, jo ekrane užsidegs užrašas, siūlantis pasirinkti 30 arba 60 min. bilietą. Pasirinkus bilietą, dar kartą būtina priglausti prie komposterio kortelę, kol pasigirs garsinis signalas. Jis reiškia, kad bilietas nuskaitytas. Tiek su viešajame transporte, tiek su kortelės papildymo vietose įsigytais elektroniniais 30 ir 60 min. bilietais galima persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą neperkant papildomo bilieto. Taigi jei jums reikia iki galutinės stotelės važiuoti persėdant, pavyzdžiui, keletą stotelių važiuoti autobusu, o paskui perlipti į troleibusą, teks pirkti du popierinius bilietus, bet elektroninio bilieto užteks tik vieno. Įsigyti ir pasipildyti Vilniečio kortelę galima spaudos kioskuose bei MAXIMA XX ir MAXIMA XXX parduotuvėse esančiuose informacijos skyriuose. Planuojama, kad artimiausiu metu tai bus galima padaryti internetu ir Lietuvos pašto skyriuose.

Užsk. Nr. 308529

KODĖL VILNIEČIO KORTELĖ?

30 | Laisvalaikis

15min • 2013 m. birželio 7 d.

Horoskopai

Vertikaliai: Spąstai. Paladis. Šo. Uranas. „Samsung“. Luna. Taupyklė. Bi. Mot. Perkaro. Jurm. Tadas. Ritmo. „Apap“. Na. Rimas. Kuosa. As. Rokas. Diskas. Omas. Tu. ŠS. Amas. Parkan. Dangun. Suaria. Ida. Krasota. Samdinys.

Avinas. Pasiklausykite, ką kalba jūsų aplinkos žmonės. Išgirskite jų problemas, supraskite juos. Šiuo metu šie žmonės jums taps patikimu žinių ir informacijos šaltiniu.

Jautis. Rasite būdų įgyvendinti savo idėjas ir užsidirbti iš jų. Žinoma, jei nepasiduosite iliuzijoms, kad jos unikalios. Būkite atviri pasiūlymams ir rekomendacijoms.

Dvyniai. Minčių gausa ir gebėjimas

Horizontaliai:

sėkmingai jas perteikti pelnys jums papildomų taškų. Kalbėkite, rašykite, bendraukite, klausykitės – taip, kaip gebate tik jūs.

Pulmanas. Ak. Aruodas. Nr. Alanta. Aga. Ana. Romus. Yda. Romano. Isterikas. Arimas. SA. Suktas. Apams. Pas. Pamyro. Tara. Sko. Durim. Stul. Ki. Kad. Nėjaus. Upokšnin. Iš. Prasas. Dy. Olimpas. Tas.

Vėžys. Maldos neretai griebiamasi lyg šiaudo sunkiausiu momentu. Nelaukite lemiamos akimirkos. Pajuskite jos svarbą. Tegul ji tampa neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi. Liūtas. Vienas žingsnelis gali nuversti kalnus. Pavyzdžiui, telefono skambutis seniai matytam ar girdėtam draugui. O jei kas nors paprašys jūsų patarimo ar pagalbos – nenusigręžkite.

Atsakymas: SĄSIAURIS

Mergelė. Erzins reikalavimai neieškoti žodžio kišenėje. Įveikę save, tikrai rasite kuo pasidžiaugti. Eikite dar toliau. Tai pagerins jūsų įvaizdį ar socialinę padėtį.

Parengė žurnalo j „Oho“ redakcija

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Budginaitė

Svarstyklės. Bendravimas jums dabar svarbesnis už poilsį ar duonos kąsnį – tai taip svarbu, kaip kvėpuoti. Tačiau ar išdrįsite kalbėti temomis, kurių paprastai vengiama? Skorpionas. Lavinkite gebėjimą užmegzti ryšį su pasąmone. Tokiu būdu įvaldysite bendravimo meną. Sudėtinga užduotis? Tai tikrai jūsų jėgoms.

Parodą organizuoja

Šaulys. Dienas praskaidrins bendravimas su antrąja puse. Pokalbiuose dalyvaukite atvira širdimi. Tai padės tapti tobulais pašnekovais, gebančiais ne tik kalbėti, bet ir išgirsti. Ožiaragis. Jūsų užduotis – rasti kuo efektyvesnių būdų atlikti savo pareigas ar sutvarkyti buitį. Palaikymas garantuotas: jums bus suteikta visa reikalinga informacija.

ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRE 2013 m. birželio 14 – rugpjūčio 18 dienomis

Vandenis. Saviraiškos būdų neieškokite labai toli. Patikimiausias pagalbininkas – žodis. Juo išradingai atkreipsite į save dominančio asmens dėmesį.

XV-oji

Žuvys. Pokalbiai šeimoje stiprins jus. Nesvarbu, ar tai rimtos diskusijos, kurių metu spręsite šeimos problemas, ar nieko neįpareigojantys pašnekesiai prie pietų stalo.

Generalinis rėmėjas

Informaciniai rėmėjai

Rėmėjai

Parodos partneriai: Lietuvos dailės muziejus Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus

15min • 2013 m. birželio 7 d.

Anekdotai

Vaiko psichiką labiausiai traumuoja frazė „Štai, imk saldainiuką ir pavaišink juo šitą tetą.“

Supratingas tėtis prieš išvykstant atostogauti 15-20 minučių vežioja šeimyną aplink namus, kad ir žmona, ir vaikai prisimintų, ką pamiršo pasiimti į kelionę. 123rf.com nuotr.

– Alio. – Čia sekso paslaugos telefonu? – Ne, jūs ne ten pataikėte. – Taaaaip, tęskite.

– Ar ši kaukė padės išsaugoti odos elastingumą? – Na, ji privaloma visiems suvirintojams. Daugiausiai alkoholio suvartojama šiose šalyse: žiemą – Rusijoje, vasarą – Egipte, Turkijoje ir Kipre.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Šeštadienį vietomis smarkiai palis, griaudės perkūnija, galima kruša, škvalas. Termometrai rodys 23-28 laipsnius karščio. Pajūryje bus gaiviau – apie 20 laipsnių šilumos. Sekmadienį lietaus tikimybė bus mažesnė, šils iki 20–25, pajūryje – iki 18 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžioje kiek atvės. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

13 / 19

Madridas

Maskva

Panevėžys

Utena

11 / 23 Kaunas

06-09 d. 13 / 24 Panevėžys

12 / 24 Utena

12 / 18 Alytus

10 / 23

27 Vėjas Šiaurės

06-08 d. 13 / 25

13 / 25

14 / 25

11 / 24

12 / 24

06-09 d.

Vilnius

Marijampolė

Londonas

26 14 / 25

Berlynas

Šiauliai

06-08 d. 14 / 25

Atėnai

27 Alytus 27

4–9 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

Oslas

Paryžius

Praha

Ryga

Roma

Stokholmas

Talinas

Varšuva

32 | LDK istorija

15min • 2013 m. birželio 7 d.

Maskvėnų šnipai Andrejus Ryčkovas LDKistorija.lt

Karštas žinias iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro Maskvos valdovams teikė užverbuotieji nelaisvėje ir pirkliai. Vienas tokių – dvare tarnavęs Fiodoras Šestakovas.

Šnipų veikloje tuo metu itin svarbų vaidmenį atliko pirkliai, kurie ir prekiavo, ir skleidė svarbias žinias. B.M.Kustodijevo paveikslas „Maskvos smuklė“. 1916 m.

Tiksliai nėra žinoma, kada F.Šestakovas pakliuvo į Maskvos kariuomenės nelaisvę. Galima įtarti, jog tai turėjo įvykti 1492–1493 metų karo veiksmų metu. Šnipai verbuoti Maskvos nelaisvėje Jau sudarius taikos sutartį, 1494 metų rugpjūtį, reikalaujant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui atstovavusiam pasiuntiniui Liutaurui Chreptavičiui, F.Šestakovas kartu su kitais smolenskiečiais belaisviais buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Lietuvą. Tačiau sugrįžęs jis nenutraukė ryšių su savo įkalintojais: tapo Maskvos šnipu. Maskvos didysis kunigaikštis verbavo patekusius į nelaisvę priešus. Jie, grįžę namo, teikdavo svarbias žinias apie padėtį Lietuvoje, tapdavo Maskvos kariuomenių vedliais karo su Lietuva metu. Beveik nėra žinių, ar daug bei kokios informacijos į Maskvą iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro nutekino F.Šestakovas, tačiau šios žinios lėmė dalies LDK teritorijos „amputaciją“. Stačiatikių ir katalikų konfliktas 1499 metų pradžioje Maskvos didįjį kunigaikštį pasiekė F.Šestakovo žinutė, kurioje buvo teigiama, jog LDK bręsta stačiatikių persekiojimas: „Pas mus [Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje] įvyko milžiniškas siaubas tarp Lotynų [katalikų] ir tarp mūsų krikščionių [stačiatikių]. Į mūsų [stačiatikių] Smolensko vyskupą Juozapą Bulgarinovičių ir į [Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro sekretorių ir artimą

bičiulį] Joną Sapiegą velnias įsikūnijo. Jie ne tik bandė kunigaikštienę Eleną, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmoną, perkrikštyti [po jungtuvių su Aleksandru Elena buvo išsaugojusi stačiatikybę], tačiau net visus mūsų stačiatikybę išpažįstančius krikščionis nuo tikrojo tikėjimo nori atplėšti.“

„Šnipų veikloje tuo metu itin svarbų vaidmenį atliko mobilus pirklių sluoksnis, kuris ir prekiavo, ir skleidė svarbias žinias.“

Už tokias vertingas naujienas iš Maskvos 1499 metų gegužę pasiųsti pasiuntiniai į LDK turėjo kartu perduoti, kaip parašyta pasiuntinybės instrukcijoje, „didelę padėką bičiuliui mūsų [t.y. Maskvos didžiojo kunigaikščio] ponui Fiodorui Šestakovui“. Tikėtina, kad už žinias Fiodoras buvo gausiai apdovanotas lauktuvėmis iš Maskvos didžiojo kunigaikščio iždo. Įsipainioję ir pirkliai, ir dvasininkai Šaltiniai išsaugojo šnipų konspiracijos aplinkybes ir slaptos informacijos perdavimo kelią. Tikėtina, kad būtent iš Smolensko F.Šestakovas išsiuntė laišką savo ryšininkui, Viazmės popui Fiodoriui Iljinskiui. Šis popas veikė kaip tarpininkas tarp šnipų LDK ir aukštų pareigūnų Maskvos valstybėje. Šiuo atveju popas bendravo su Viazmės laikytoju kunigaikščiu Borisu Mikolaičiu Obolenskiu-Tureniu. F.Šestakovas siuntė informaciją popui ne

tiesiogiai, o per Smolenske buvusius Viazmos pirklius. Šnipas tik rinkdavo informaciją. Lojalūs tarpininkai, kurie be trukdžių ir įtarimų kirsdavo valstybės sienas, šią informaciją perduodavo reikiamoms ausims. Šnipų veikloje tuo metu itin svarbų vaidmenį atliko mobilus pirklių sluoksnis, kuris ir prekiavo, ir skleidė svarbias žinias. Grįžkime prie perduotos informacijos teksto. Dėl ko kilo „milžiniškas siaubas tarp Lotynų [katalikų] ir tarp mūsų krikščionių [stačiatikių]“. XV amžiaus pabaigoje LDK bandyta sudaryti bažnytinę uniją. Norėta stačiatikių visuomenę, kuri sudarė didžiąją dalį valstybės teritorijos, integruoti į katalikišką valstybę. Stačiatikiai galėjo išsaugoti savo Rytų bažnyčios apeigas ir liturgijoje naudoti bažnytinę slavų kalbą, tačiau turėjo pripažinti Romos popiežių Bažnyčios vadovu. Prieš tokią reformą pasisakė didžioji stačiatikių hierarchų dalis, net kai kurie Katalikų Bažnyčios dvasininkai ją vertino skeptiškai. Šis religinės priešpriešos mitas tapo naujų LDK teritorinių praradimų pretekstu. Stačiatikių kunigaikščių perbėgimas 1500–1501 metais, naudodamiesi „religinių persekiojimų“ priedanga, iš LDK su savo valdomis išsikėlė turtingi paribio žemvaldžiai kunigaikščiai Semionas Ivanovičius Belskis, Semionas Ivanovičius Možaiskis, Vasilijus Ivanovičius Šemiačičius. Didžiąją žemės valdų dalį jiems suteikė administruoti Lietuvos didieji kunigaikščiai, todėl tai nebuvo jų nuosavos valdos. Net ir tuo atveju, jei šios valdos būtų kunigaikščių paveldėtos, jie neturėjo teisės persikelti į Maskvos valstybę kartu su savo valdomis. 1494 metų taikos sutartyje buvo nurodyta, kad kunigaikščiams ir bajorams draudžiama persikelti į kitą valstybę kartu su žeme. Sulaužęs taikos sutartį ir priėmęs „pabėgėlius“, Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III teisinosi: „Jei juos, stačiatikių ponus, [Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras] vers priimti katalikų tikėjimą, tuomet priimsime juos su visomis jų žemėmis ir ginsime juos, kiek Dievas leis, o sutartį ir priesaiką todėl sulaužome.“