15min savaitraštis 2013.02.01

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 3 (1284) • 2013 m. vasario 1 d.

Pigūs vartai į Europą I.Gelūno nuotr.

Politika

STT nepateisino vilčių BFL nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybai tenka atlaikyti pasipylusią kritiką. Kodėl ši tarnyba, turėjusi narplioti tik didelę reikšmę valstybei turinčias bylas, gaudo smulkias žuveles, bet vis tiek neturi kuo pasigirti?

3 psl.

Lietuvoje sukurtos idealios sąlygos pinigų turintiems nelegaliems migrantams be pėdsakų dingti ES valstybėse: galima už kyšį įsigyti leidimą gyventi, fiktyviai prisiregistruoti, įsidarbinti ir legaliai traukti į Vakarus.

Emigrantai

Asmeninio archyvo nuotr.

Pasaulio finansų pilietė

Jaunos lietuvės L.Tolvaišaitės kelias į Pasaulio banką Vašingtone, kur ji dirba analitike, driekėsi per Vokietiją, Indiją, Pietų Afriką ir Silicio slėnį. Ji žada grįžti į Lietuvą. Bet tik tada, kai įgaus dar daugiau patirties.

8-9 psl.

Savaitės interviu Liepa Želnienė

4–6 psl.

Nakvynės namuose Filaretų gatvėje turėtų kasdien nakvoti beveik 150 užsieniečių.

Mieste kalbėti tarmiškai – gėda 2013-ieji paskelbti Tarmių metais – per juos įvairiais renginiais bus siekiama populiarinti tarmes. Tačiau kalbininkė L.Vaicekauskienė pastebi, kad tokių proginių akcijų neužtenka.

18-19 psl.

Visuomenė

Naivuolių ir nusivylusiųjų gaudyklė Vienų akyse – nusivylimas ir viltis.

Kiti spindi naivumu. Jie tiki, kad tinklinė rinkodara – jų lobio žemėlapis.

Bet lobsta tik šio verslo sumanytojai, viltimis ir emocijomis maitinantys jaunus studentus ar darbu nepatenkintus žmones. Lietuvoje į šį voratinklį įsipainioję bent 30 tūkst. žmonių.

16-17 psl.

2 | Politika

Komentaras aras

15min • 2013 m. vasario 1 d.

21

15min.lt apklausa Vytautas Plečkaitis redakcija@15min.lt

PROC.

25 PROC.

Kas laukia sveikatos apsaugos po V.Andriukaičio reformų?

Lenkai pakeis britus?

Bus sužlugdyta privati medicina, grįšime į sovietinius laikus (3429) 25 proc.

Ligoniams ir jų gydytojams nuo to bus tik geriau (5285) 38 proc.

Gydytojai negalės papildomai užsidirbti ir pabėgs į užsienį (2256) 16 proc.

Prezidentė jam neleis daryti jokių reformų (2885) 21 proc.

Apklausoje dalyvavo 13855 žmonės

16 PROC.

38

Nuskambėjus britų premjero D.Camerono grasinimams, kad jo šalis gali palikti ES, jei pastaroji ir toliau žengs centralizacijos keliu, netaps konkurencingesnė ir lankstesnė, jį iškart užplūdo kritikos banga.

Didžiosios Britanijos išskirtiniai reikalavimai jau senokai ES tarsi kaulas gerklėje ir kelia daugelio žemyninės Europos politikų ir verslininkų rūpestį.

Vokiečiai britų grasinimą sutiko palyginti ramiai, o štai prancūzai tuoj pat palinkėjo britams laimingo kelio ir net pažadėjo patiesti raudoną kilimą jiems išeinant bei pasitikdami britų bendroves ES rinkoje.

Mums turėtų būti įdomi Lenkijos reakcija į D.Camerono kalbą. Duodamas interviu radijo stočiai „Tok FM“ jos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis, pats penkerius metus praleidęs studijuodamas Oksforde ir dirbdamas anglų žiniasklaidoje, pareiškė, jog britų premjero kalba buvo svarbi ir aiški. Anot R.Sikorskio, britai yra pasiryžę palikti svarbiausių ES šalių trejetuką ir siekia tapti išskirtinės kategorijos bėdų turinčia valstybe, kuriai tenka nuolaidžiauti, kad tik ji nepasitrauktų.

Kartu R.Sikorskis pareiškė, kad Lenkijos interesas ES yra priešingas Didžiosios Britanijos interesams: „Didžioji Britanija gali pasiimti tai, ką ji turi, ir bėgti į savo salą. O mūsų interesas yra užtikrinti gyvybinius tautos interesus negrįžtamai įsitvirtinus tarp lotyniškosios Vakarų civilizacijos šalių.“

PROC.

Būtina pasiekti, kad neliktume ES periferijoje ir nebūtume autsaideriai.

Ri

Ministras pridūrė, kad Lenkijai reikalingi dar stipresni ryšiai su ES, o ne silpnesni, kaip to norėtų Didžioji Britanija. Todėl ateityje, gal net šio dešimtmečio pabaigoje, Lenkija galėtų užimti tą vietą, kurią dabar užleidžia Didžioji Britanija, ir kartu su stipriausiomis ES šalimis vaidinti pagrindinį vaidmenį bei stiprinti bendriją. Kad taip įvyktų, Lenkija turi stengtis kuo greičiau patekti į euro zoną.

Ar Lenkijai tai pavyks, parodys ateitis. Lenkijos ekonomikai prognozuojami ne patys geriausi laikai. Tačiau palinkėkime jai sėkmės. Jei kaimynams seksis, Lietuvai bus tik geriau.

Lenkų valdančiosios koalicijos ir prezidento B.Komorowskio pozicijos dėl euro įvedimo būtinumo 2015 m. sutampa. Nedidelio opozicinio Kairiųjų aljanso lyderis L.Milleris taip pat pareiškė remiantis šalies ambicijas kuo greičiau įvesti eurą.

Todėl sveikintinas ir premjero A.Butkevičiaus pareiškimas dėl euro įvedimo 2015 m. Svarbu, kad jį lydėtų konkretūs veiksmai ir tam pritartų bei euro įvedimo procesą skatintų prezidentė, opozicija, ir, žinoma, verslo bendruomenė bei žiniasklaida. Tik bendromis pastangomis, o ne vieni kitiems kaišiodami pagalius ir priekaištaudami galime padaryti šį reikšmingą darbą.

Reikia tikėtis, kad Lietuvos politinis, ekonominis ir kultūros elitas suvoks savo pareigą tautai ir valstybei, kad ji taptų visaverte ES valstybe, patektų į euro zoną, kaip tai jau padarė estai, kaip tą ruošiasi padaryti mūsų kaimynai latviai ir lenkai.

Būtina pasiekti, kad neliktume ne tik ES periferijoje, bet ir nebūtume Europos tautų autsaideriai. Lietuva gali būti stipri tik būdama stiprioje ES. Lietuva priklauso lotyniškajai Vakarų civilizacijai, o visavertė narystė ES šį priklausymą geriausiai įtvirtintų.

al oV

m ei o ki pi . eš

Savaitės revoliucionierius

Vytenis Andriukaitis pradėjo savo svarbiausią kovą už sveikatos apsaugos sugrąžinimą į sovietinius valstybinės medicinos laikus.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Algė Budrytė Gen. direktoriaus pavaduotoja a.budryte@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

50000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2013 m. vasario 1 d.

STT nepateisino vilčių Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tenka atlaikyti pasipylusią kritiką. Kodėl JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) pavyzdžiu kurta institucija, turėjusi narplioti tik didelę reikšmę valstybei turinčias bylas, gaudo smulkias žuveles, bet vis tiek neturi kuo pasigirti?

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt STT bylas pradeda su trenksmu, tačiau tyrimai neretai baigiasi pareigūnų pralaimėjimu: 2012 metais teismai, gavę iš STT bylas, išteisino dar daugiau kaltinamųjų nei anksčiau.

Oficialiai skelbiamoje STT veiklos ataskaitoje nurodoma, kad pirmąjį praėjusių metų pusmetį buvo atliekamas 191 ikiteisminis tyrimas, 36 tyrimai nutraukti, 25 baigti, nuteisti 46 asmenys. 2011-aisiais buvo atliekami 255 tyrimai, 45 baigti, 62 nutraukti, nuteistas 71 asmuo, panašūs skaičiai figūruoja ir 2010-ųjų ataskaitoje.

Stebėtojai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad STT iš įtariamųjų sulaikymo daro parodomąjį spektaklį, prašo teismo leisti suimti ir laikyti areštinėje įtariamuosius nepasvėrusi, reikia to ar nereikia, o galiausiai žmonės ne tik tyliai paleidžiami, bet ir sugrįžta dirbti į valstybės tarnybą. „1997-aisiais įkurta STT vis dar nėra įsitvirtinusi ten, kur gali vykti stambūs korupciniai susitarimai, kad galėtų visa tai kontroliuoti. Todėl ji tai kompensuoja antrankių uždėjimu ir žmonių vedžiojimu gatvėmis“, – „15min“ teigė buvęs pirmasis STT vadovas Juozas Gaudutis.

Daukanto aikštės klaidos Advokato praktika besiverčiantis J.Gaudutis įsitikinęs, kad dėl skandalingų istorijų visuomenė klaidingai kaltina tik STT pareigūnus.

Anot jo, surinkę informaciją apie nusikaltimą STT pareigūnai ją perduoda prokurorams, ir tik šie sprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip jis bus vykdomas, ką reikia sulaikyti: „Prieš tai prokuroras turi įvertinti turimus įrodymus ir tyrimo perspektyvą. Už žmonių sulaikymą ir kardomosios priemonės skyrimą atsakingas tik prokuroras, o ne STT. Tačiau visuomenė to

Užsiima ne savo darbu?

Specialistų vertinimu, kasmet apie 30 proc. skiriamų asignavimų STT naudoja ne pagrindiniams tikslams įgyvendinti. Pagal teisės aktus, STT tiria kyšininkavimo, tarpininkavimo kyšininkaujant, papirkimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tarnybos pareigų neatlikimo ir kitus su korupcija susijusius nusikaltimus.

Oficialiai skelbiamose ataskaitose nurodoma, kad 2010 metais STT nustatė 189 nusikalstamas veikas, nepatenkančias į Baudžiamojo kodekso skyrių „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiems interesams“, kitaip tariant, tyrė tuos nusikaltimus, kuriuos turėtų tirti kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos.

Pernai ir užpernai STT iš biudžeto buvo skirti 17–18 mln. Lt.

nežino ir kaltina tarnybą.“ J.Gaudutis tvirtina, kad visų bėdų šaltinis – Generalinė prokuratūra, o tiksliau – nuo 2010 metų prezidentės Dalios Grybauskaitės valia šiai institucijai vadovauti pradėjęs Darius Valys.

Pasak pašnekovo, generalinis prokuroras pradėjo tokią praktiką, kuomet už grotų siekiama sukišti kuo daugiau žmonių, o kalti jie ar ne, tepasako teismas: „Taip galima paslėpti visą ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neraštingumą. Generalinė prokuratūra su savo vadovu turi daug problemų, tad šiandien mes jau renkame S.Daukanto aikštės klaidų vaisius.“ Pašnekovas sutiko, kad STT įvaizdžiui subliūškę įtarimai labai kenkia. J.Gaudutis pabrėžė, kad pareigūnai turi labai atidžiai įvertinti, ar asmuo kuo nors nusikalto: „Jeigu jie žmogų palietė, privalo būti įsitikinę jo kalte. Nekalti į šią mėsmalę neturėtų būti kišami.“ Apie STT įkūrimą politikai ėmė svarstyti 1996-aisiais, kai visi pamatė, kuo baigėsi privatizacija. Tuomet buvo nuspręsta, kad trūksta pajėgų tirti bylas, turinčias didelę reikšmę valstybei. Buvo atrinkti ir į JAV išsiųsti užsienio kalbų mokantys studentai, jie mokėsi iš FTB darbuotojų, nes STT buvo formuojama pagal šios institucijos modelį.

Tačiau J.Gaudutis pripažįsta, kad STT dabar nėra tokia, kokia ji buvo planuojama nuo pat pradžių: „Turiu galimybę viską stebėti iš kitos barikadų pusės, susiduriu su tomis bylomis teismuose. Pritariu, kad tiriamos menkesnės bylos, jos pradedamos ne po sistemingo darbo, o ką nors atsitiktinai nuklausius. STT buvo įkurta aiškintis rimtiems, valstybės pamatus griaunantiems kyšininkavimo atvejams. Ji nebuvo įkurta tam, kad gaudytų turgaus direktorių, kuris paėmė pinigus už leidimą pardavinėti kiaušinius. Tačiau dabar mes turime kojinių ir pirštinių bylas.“ Nėra ko piktintis 1999–2004 metais STT vadovavęs Valentinas Junokas neskuba pliekti tarnybos. „Jeigu institucija pradedama pulti, tai reiškia, kad ji įstatymus pradėjo taikyti visiems vienodai be jokių išimčių“, – „15min“ sakė V.Junokas.

V.Junokas, kaip ir dauguma STT pareigūnų, aiškina, jog jei uogienes vogęs bedarbis vedžiojamas su antrankiais, tai ir visi kiti turi būti lygiai taip pat tampomi: „Prieš įstatymą lygūs visi. Norint sumažinti korupciją, turi būti paliečiamas pats aukščiausias lygmuo, kad visuomenė matytų, jog nebaudžiamų nėra, ir nedrįstų taip elgtis.“ V.Junokas tvirtina, kad visuomenė neturėtų piktintis, jog įtariamiesiems uždedami antrankiai, juos sulaiko kaukėti pareigūnai, nes tokios esančios sulaikymo taisyklės,

tr. uo

n FL

B

Trūksta pinigų Šią savaitę STT parlamentinę kontrolę vykdančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai susitikime iš tarnybos vadovų išgirdo, kad institucija neturi resursų imtis itin stambių kyšininkavimo atvejų.

J.Gaudutis: „Jeigu jie žmogų palietė, privalo būti įsitikinę jo kalte.“

kurių pažeisti teisėsaugininkai negali.

Mykolo Romerio universitete dėstantis buvęs STT vadovas, pareigas buvęs priverstas palikti po skambiai pradėto, bet vėliau žlugusio partijų juodųjų buhalterijų tyrimo, įsitikinęs, kad tarnyba per menkai finansuojama, jog išsiaiškintų stambius korupcijos atvejus.

„Politinė korupcija, ir viskas, kas su tuo susiję – verslas, žiniasklaida, yra neanalizuojama. Stebėti situaciją ir analizuoti STT neturi išteklių, be to, toks stebėjimas nėra niekam pavestas, visi to kratosi“, – „15min“ sakė komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

A.Paulauskas atkreipė dėmesį, jog su tokiu finansavimu, koks yra dabar, tarnybos veiklos rezultatai yra geri: „Norint rimtų rezultatų, reikia didinti finansavimą.

Tarnybos atstovai mums sakė, jog į STT darbuotojai nebesiveržia, tad tenka priimti studentus.“

Komentaras

4 | Tyrimas

15min • 2013 m. vasario 1 d.

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Šiuose neveikiančiuose nakvynės namuose turėtų gyventi daugiau nei 100 užsieniečių.

Dvi problemos Naujoji A.Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė kol kas iš esmės viską daro gerai: neskuba, nesiima neapgalvotų sprendimų ir komunikuoja. Nepaisant to, per kol kas labai trumpą šios Vyriausybės darbo laiką paaiškėjo dvi akivaizdžios problemos.

Tai – ūkio ministrė B.Vėsaitė ir sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis.

Mažesnė problema yra B.Vėsaitė, dar žinoma kaip šaltoji ir kietoji bei sunkiai apsisprendžiančioji (kai reikia pasirinkti, kuriai ministerijai vadovauti). Šiaip jau gal ji net ir nebūtų problema, nes vitamino C dozę, kurią Lietuva gavo per pirmąjį B.Vėsaitės darbo mėnesį, galima vertinti kaip tam tikro pobūdžio natūrinius mainus – mes (turiu galvoje visuomenę) mokame jai algą, ji mums atsilygina be paliovos mus linksmindama.

Juokas, kaip žinoma, dalykas rimtas, o gera nuotaika tarnauja visuotiniam gėriui labiau nei, pavyzdžiui, nuolatinės kalbos apie gresiantį bankrotą.

Nepaisant to, tikriausiai galima svarstyti, ar mainai lygiaverčiai ir ar Ūkio (Energetikos?) ministerijos pagrindinis uždavinys yra importuoti į Lietuvą anekdotus. Tegul ir didelės pridėtinės vertės.

Bandžiau prisiminti, ar iki tol Lietuva yra turėjusi ką nors panašaus, ir mano akyse kažkodėl vis iškildavo tokios E.Kunevičienės atvaizdas.

Tada irgi buvo juokinga, bet po to reikėjo daugiau nei 3 mlrd. litų nuvertėjusiems indėliams kompensuoti. Viliuosi, kad Ūkio ministerijos importo apimtys bus mažesnės. Bet neabejotinai bus ir naudos – bent jau D.Grybauskaitė nuo šiol tikriausiai žinos, jog matuoti kompetenciją anglų kalbos žinojimu yra tolygu klausti, ko nori mergaitė? Nebent ji vis dar įsitikinusi, kad toks klausimas racionalus.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad taip nėra.

Bent jau D.Grybauskaitė nuo šiol tikriausiai žinos, jog matuoti kompetenciją anglų kalbos žinojimu yra tolygu klausti, ko nori mergaitė?

O štai kalbant apie V.Andriukaitį, problema – rimtesnė. Nes tai, ką daro ir kalba V.Andriukaitis, visiškai nejuokinga. Ir čia kalbu net ne apie jo norą „parodyti“ privačiam medicinos sektoriui, kur jo tikroji vieta V.Andriukaičio vizijoje. Nes toje, gal būtų galima sakyti – naiviai sovietiškoje, vizijoje galima įžvelgti racionalų grūdą.

Pavyzdžiui, pastangas atskirti valstybės finansuojamą medicinos infrastruktūrą nuo privačios, neleidžiant pastarajai parazituoti pirmosios, vadinasi, ir mūsų visų sąskaita. Pritarčiau ir V.Andriukaičio pastangoms (jei toks iš tiesų yra tikslas) išnaikinti ir parazituojančius medikus, kurių „darbas“ valstybės finansuojamoje poliklinikoje ar ligoninėje yra nusiųsti pacientą į privačią sveikatos įstaigą, kurioje jis dirba ir kuri kartais būna tame pačiame pastate. Žinoma, V.Andriukaitis nėra toks pavojingas, kaip kartais bandoma piešti, nes daugumos savo vizijų vienas jis įgyvendinti negali. O Seime, kaip matėme, tų naiviai sovietinių vizijų šalininkų nėra daug. Tai gerai.

Blogai pasidaro, kai išgirsti V.Andriukaitį kalbant, jog „atsidėkoti“ gydytojui, pavyzdžiui, dovanojant jam automobilį, yra „žmogiška“. Problema ta, kad Seimas gali atmesti kvailus, žalingus ar korupcinius projektus, bet net trys Seimai, kartu su Vyriausybe ir prezidente, net ir labai stengdamiesi, niekaip negali pridėti kompetencijos ar išmušti korupcinių mąstymo įpročių iš kieno nors galvos.

Anksčiau ar vėliau šios dvi savybės atneša vaisių. B.Vėsaitės ir V.Andriukaičio atveju problemą reikėtų spręsti jų nelaukiant.

I.Gelūno nuotr.

Lietuva – pigūs Išorinę Europos Sąjungos sieną kaip akies vyzdį privalanti saugoti Lietuva pinigų turintiems nelegaliems migrantams sukūrė idealias sąlygas be pėdsakų dingti ES valstybėse. Už kyšį galima įsigyti leidimą gyventi Lietuvoje, fiktyviai prisiregistruoti, įsidarbinti popierinėje įmonėje ir legaliai išvažiuoti į kitas ES šalis.

Liepa Želnienė l.zelniene@15min.lt Neseniai plačiai nuskambėjusi istorija, kad mažiausiai septyni Migracijos departamento pareigūnai įtariami už kyšius užsieniečiams pardavinėję leidimus gyventi Lietuvoje, pritilo. Įtarimai pareikšti, pareigūnai nušalinti nuo darbo, o prokurorai neskubėdami tiria bylą.

Savaitraštis „15min“ išsiaiškino, kad jau seniai it gerai suderintas mechanizmas veikia sistema, padedanti pinigų turintiems, bet dėl įvairių priežasčių įstatymų laikytis nenorintiems užsieniečiams gyventi Lietuvoje arba per mūsų šalį išvykti į kitas ES valstybes. „Gyvena“ viešbučiuose Vilniaus Stoties rajone pilna jaunimo nakvynės namų, kurie siūlo turistams pigiai apsistoti sostinėje. Niekada neįtartum, kad kas nors čia gyventų visus metus. Tačiau taip turėtų būti, nes, pagal oficialius dokumentus, nakvynės namuose savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravę šimtai leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gavusių užsieniečių. Šv. Stepono gatvėje įsikūrę nakvynės namai uždaryti. Ant durų kabo skelbimas, kad apgyvendinimo paslaugos neteikiamos dėl techninių kliūčių. Languose – tamsu. Tačiau būtent šiuose nakvynės namuose šiuo metu nuolat gyventi turėtų 103 užsieniečiai. Čia jie yra oficialiai deklaravę savo nuolatinę gyvenamąją vietą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.

Dokumentą, įrodantį, kad užsienietis turės kur gyventi mūsų valstybėje, pateikti Migracijos departamentui reikia

kiekvienam ne ES piliečiui, pageidaujančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Prirašo už pinigus Nakvynės namų „Come to Vilnius hostel“ Šv. Stepono gatvėje administratorė Aleksandra, paklausta, ar būtų galima juose deklaruoti gyvenamąją vietą, nenustebo. Telefonu „15min“ žurnalistei ji pranešė, kad dėl to neturėtų kilti keblumų, nes čia, jos žiniomis, jau prisiregistravę kokie 30–50 žmonių.

R.Kasparaitis: „Vieneriems metams?

Metams imame šimtą eurų. Ateikite rytoj į viešbutį.“

Aleksandra dokumentų sutvarkyti negalėjo, bet padiktavo šeimininko vardą, pavardę ir teės lefono numerį. „Tarkitės su juo“, – maloniai patarė arė moteris.

Rolandas Kasparaitis, kurio telefono numerį padiktavo nakvynės namų „Come to Vilnius hostel“ administratorė, yra ne vienus nakvynės namus Vilniuje valdančios bendrovės „Rolvinkas“ direktorius.

Išgirdęs prašymą deklaruoti gyvenamąją vietą viename iš jo viešbučių vyras

nesutriko. Jo smalsumo nesukurstė ir paskubomis suregzta istorija, kad gyvenamąją vietą deklaruoti už pinigus norisi dėl galimybės vaiką įrašyti į netoliese esantį darželį. „Aha, vieneriems metams? Metams imame šimtą eurų. Ateikite rytoj į viešbutį Sodų gatvėje apie 10 val., kreipkitės į Dianą ir pasakykite, kad kalbėjotės su Rolandu“, – kaip žirnius bėrė vyras fiktyvios deklaracijos planą.

Paklaustas, ar daug tokių fiktyvių gyventojų jo viešbučiai turi, R.Kasparaitis pareiškė, kad lietuvių nėra, tik užsieniečiai. Įprastas reikalas Sutartu laiku su slapta kamera atvykstu į vieną iš Stoties rajone įsikūrusių nakvynės namų. Juose susirandu Dianą, kuri, kaip sakė jaunasis verslininkas R.Kasparaitis, turi man sutvarkyti fiktyvios deklaracijos dokumentus.

Tiesa, ši greičiausiai buhaltere nakvynės namuose dirbanti moteris buvo įtaresnė. Ji pasiteirauja, kodėl man tos deklaracijos reikia ir iš kur aš pažįstu poną Rolandą. Be to, ji nutaria pati paskambinti R.Kasparaičiui ir pasitikslinti, ar dėl mano vizito ir fiktyvios deklaracijos sutarta. „Sakė jis, kad čia tiek kainuos?

100 eurų. eu Žinote, taip? Tai tada eime, duokite asmens doeim kumentus“, – lydėdama ku į nakvynės namų administracines patalpas po skambučio vadovui dar pasitikslina ponia Diana. Atrodo, fiktyviai rregistruoti žmogų jai jau įprastas darbas. įp Moteris pati patikslina M adresą, adresą kuriuo būsiu registruota. Vėliau, paklausta, ar žinanti, kad viešbutyje gyvenantys jau yra deklaruoti 100 užsienio piliečių, moteris paaiškina, kad jie čia registruoti dėl darbo. „Jie dirba Lietuvos įmonėse. Žinoma, domimės, ką registruojame“, – sunerimusi ima aiškinti Diana.

Tyrimas | 5

15min • 2013 m. vasario 1 d.

Įkliūva tik vienetai Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaitkevičiūtė aiškina, kad užsieniečiai gali apsigyventi ir viešbutyje, jei nustatoma, kad jame tinkamos sąlygos gyventi. Ar sąlygos tinkamos, anot V.Vaitkevičiūtės, sprendžia Migracijos departamentas.

Vaizdo įrašas iš bandymo deklaruoti gyvenamąją vietą nakvynės namuose youtu.be/g4jJWbFVX6U

vartai į senąją Europą Vėliau susitikome ir su 35 metų verslininku R.Kasparaičiu. Kelerius nakvynės namus valdančios įmonės „Rolvinkas“ direktorius mus priima viešbutėlio pusrūsyje įsikūrusioje kebabinėje.

Atėjusius mus pasitinka du vyrai, ant užeigos stalo paskleidę krūvą dokumentų, šalia jų stovi ir įsakmiu tonu nurodymus dalija sportine striuke vilkintis R.Kasparaitis.

Paklaustas, ar jam atrodo normalu už pinigus nakvynės namuose priregistruoti užsieniečius, kurie vėliau šio dokumento pagrindu gauna leidimus gyventi Lietuvoje, ir kiek tokių užsieniečių yra deklaravęs, R.Kasparaitis pareiškia, kad tai „nekorektiški klausimai“. „Nebūtų viskas taip lengva. Dalyvauja čia daug organizacijų: ir valstybinių, ir nevalstybinių. Nėra taip lengva. Tai, kad kažkas kažką pasiūlo už kažką, tai dar nereiškia, kad taip ir bus. Pirmiausia, patikrinama, koks tai žmogus, turi įrašų ar neturi. Deklaracijos nieko negarantuoja“, – paprašytas paaiškinti, kokia tvarka galioja užsieniečiams, papasakojo R.Kasparaitis.

Verslininkas pareiškė, kad žiniasklaida yra „ne tas organas, kuriam jis turėtų aiškintis“, bet pripažino, kad jo veikla domėjosi ir teisėsauga: „Ateina, mes

Skaičius

13

tūkst.

Tiek laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išduota vien pernai.

pabendraujame. Policija, pasienis ir migracija jau domėjosi.“ Viename bute – 149 įmonės Migracijos departamentas neslepia žinantis, kad ne visi leidimų gyventi Lietuvoje prašantys trečiųjų šalių piliečiai ketina mūsų šalyje įsikurti legaliai.

Tarnybinio patikrinimo, kurį Vidaus reikalų ministerija atliko Migracijos departamente, metu nustatyta, kad dažniausiai trečiųjų šalių piliečiai atvyksta į Lietuvą pasinaudodami fiktyviomis įmonėmis ir fiktyviomis pažymomis apie gyvenamąją vietą.

Vien per praėjusius metus Migracijos departamentas išdavė daugiau nei 13 tūkst. laikinų leidimų gyventi Lietuvoje. Bent kelių šimtų iš jų išdavimo aplinkybės kelia įtarimų. Vidinio tyrimo metu nustatyta,

Gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiai čia dažniausiai neužsibūna ir traukia į turtingesnes ES šalis.

K.Vanago/BFL nuotr.

jog didelė dalis Lietuvoje norinčių gyventi trečiųjų šalių piliečių registruojasi gyvenantys tais pačiais adresais, kuriais, kaip paaiškėjo, įsikūrę pigūs sostinės viešbutukai. Be to, keli šimtai atvykėlių dirba šimte įmonių, kurios taip pat registruotos vienu adresu Vilniaus priemiesčiuose.

Tarnybinio tikrinimo metu fiksuota, kad, pavyzdžiui, adresu Eišiškių sodų 5-oji g. 19 užsieniečiai įregistravo 100 įmonių, Panerių g. – 85 įmones, 147 užsieniečiai savo gyvenamąją vietą deklaravo nakvynės namuose Filaretų gatvėje, o dar 103 – viešbutuke Šv. Stepono gatvėje. „Schema buvo tokia: įkurta fiktyvi įmonė, ta įmonė kviečiasi užsieniečius, paskui jie tampa tų įmonių savininkais, akcininkais, nors ji jokių veiksmų nevykdo. Yra fiksuota, kad viename bute registruotos 149 tokios užsieniečių valdomos įmonės. Pats esu girdėjęs, kad tokios įmonės įsteigiamos ir parduodamos už 1–1,5 tūkst. litų, tai tie užsieniečiai tokiu būdu gali ir pasinaudoti“, – patikrinimo išvadą komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.

Nukelta į 6 psl.

>>>

Ar užsienietis iš tiesų gyvena ten, kur pažadėjo, turėtų tikrinti teritorinės policijos įstaigos migracijos padalinys (migracijos tarnyba). Tiesa, tai daroma tik tada „kai tai būtina“ arba gavus Migracijos departamento rašytinį pavedimą.

Be to, V.Vaitkevičiūtė pažymėjo, kad šiuo metu departamentas neišduoda leidimų gyventi Lietuvoje arba juos panaikina, jei teritorinės policijos įstaigos migracijos tarnybos pateikia duomenų apie tai, kad įmonės, kurių savininkai ir bendraturčiai yra užsieniečiai, nevykdo deklaruotos veiklos.

Pernai dėl šios priežasties panaikinti tik 3 leidimai gyventi Lietuvoje.

Migracijos departamentas pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iš užsieniečių atimamas ir tuo atveju, jei nustatoma, kad jis ilgiau nei pusę metų nebegyvena mūsų valstybėje.

Per praėjusius metus tokių atvejų buvo vos 13.

Tiesa, Migracijos departamentas pripažįsta, kad beveik neįmanoma suskaičiuoti, kiek leidimus gyventi Lietuvoje gavusių užsieniečių dar yra mūsų šalyje, o kiek jų pasklido po Šengeno erdvės valstybes. „Migracijos departamentas neturi duomenų, koks procentas užsieniečių, gavusių leidimus laikinai gyventi, liko gyventi Lietuvoje, o koks procentas – išvyko į kitas Šengeno valstybes“, – rašoma Migracijos departamento atsakyme „15min“.

Pernai Migracijos departamentas dėl įvairių priežasčių netenkino 69 iš 13 432 pateiktų prašymų išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ar skaitei 15min.lt?

6 | Tyrimas >>>

15min.lt/pinigai Ekonomistė Rūta Vainienė: „Kai Lietuva galės įsivesti eurą, šis jau bus žlugęs, tad laikas galvoti apie lito susiejimą su auksu“ www.15min.lt/s301949

15min.lt/sportas „Visca el Barca“ prieš „Hala Madrid“: kas ir kodėl laimi „El Clasico“? www.15min.lt/s301914

Atkelta iš 5 psl.

Nemokėtų įrodyti Migracijos departamentui tokie įtarimai neatrodo pakankama priežastis neįleisti į Lietuvą galbūt fiktyviomis deklaracijomis ir fiktyviu darbu prisidengusių imigrantų iš trečiųjų šalių.

Jis teisinasi, kad įmonių veiklos fiktyvumo niekaip neapibrėžia mūsų šalies įstatymai, todėl jį itin sudėtinga įrodyti teismuose. „Mes negalime atsisakyti išduoti leidimo, nes jie kreipsis į teismą, o mes negalėsime teisme įrodyti to fiktyvumo, apie kurį galbūt nutuokiame. Mes nesame kokia nors operatyvinė tarnyba, tik atliekame procedūras, mums trūks įrodymų“, – departamento poziciją citavo A.Paulauskas.

Tačiau, pasak jo, tokia pozicija yra mažų mažiausiai keista. A.Paulauskui įtartina, kad trūkumų išduodant leidimus gyventi Lietuvoje atvykėliams iš trečiųjų šalių Migracijos departamente nerado ir Vidaus reikalų ministerijos tyrėjai, atlikę tarnybinį patikrinimą. Ministerijos tyrėjai tik nurodė, kad „teisinis reguliavimas yra tobulintinas, nes jis sudaro prielaidas plisti nelegaliai migracijai“.

Taip pat nustatyta, kad dažniausiai nesąžiningai leidimus gyventi Lietuvoje gavusių užsieniečių tikslas yra tolesnis judėjimas Šengeno erdvėje. Šimtas ar tūkstančiai?

Migracijos departamento išduodamais leidimais pradėjusi domėtis Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) greitai rado, ką tirti.

Per šį STT pradėtą ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad Migracijos departamento pareigūnai galėjo prekiauti leidimais laikinai gyventi Lietuvoje. Įtarimai jau pareikšti septyniems departamento darbuotojams: keturiems

15min.lt/pasaulis Bulgarijoje kulkomis suvarpytas garsiausias šalies mafijos bosas www.15min.lt/s301553

15min.lt/komentarai Bernardas Gailius: Panoptikono griuvėsiai www.15min.lt/s301271

Naujausias žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt

15min • 2013 m. vasario 1 d.

Prokuroras L.Kuprusevičius neturi kada ieškoti užsieniečių, įtariamų už kyšius pirkusių leidimus gyventi Lietuvoje.

J.Kalinsko nuotr.

Net 147 užsieniečiai prisiregistravę nakvynės namuose Filaretų gatvėje, bet jie ten nesirodo.

I.Gelūno nuotr.

buvusiems skyrių vedėjams, vienam skyriaus vedėjo pavaduotojui, dviem vyr. specialistams.

Be jų, įtarimai taip pat pareikšti dviem advokatams, dviem advokatų padėjėjams bei dar dviem fiziniams asmenims. Įtariama, kad leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gauti arba tokius leidimus prasitęsti pageidaujantys ne ES šalių piliečiai mokėdavo pinigus tarpininkaujantiems advokatams bei advokatų padėjėjams. Pastarieji dalį pinigų perduodavo savo pažįstamiems asmenims, turintiems ryšių Migracijos departamente, o šie – Migracijos departamento pareigūnams, turintiems įtakos greitesniam leidimų išdavimui užsieniečiams.

Manoma, kad leidimus gyventi Lietuvoje už kyšius nusipirko šimtas ne ES šalių gyventojų. Bet gali būti, kad tai tik ledkalnio viršūnė. „Jei atvirai, tai kas gali pasakyti, kad čia tik šimtas nelegaliai atvažiavo, o gal ir tūkstančio būta, nes, kai pradedi aiškintis, nėra nieko konkretaus apie tai, kas vyko iki STT atliko tyrimą“, – apibendrino A.Paulauskas, kurio vadovaujamas komitetas artimiausiu metu išsamiau gilinsis į leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo trūkumus.

Nelegalų niekas neieško STT pradėjus ikiteisminį tyrimą kilo skandalas, buvo daug kalbama apie Migracijos departamento pareigūnų ir jo direktoriaus Almanto Gavėno atsakomybę. Tačiau niekas taip ir nesusidomėjo, kur dabar yra tie trečiųjų šalių piliečiai, kurie įtariami už kyšius pirkę galimybę gyventi Lietuvoje.

Migracijos departamentas, paklaustas, ar aiškinosi, kur dabar gyvena per kyšius į Lietuvą atsigavęs šimtas žmonių, atsakė „neturintis informacijos, susijusios su ikiteisminio tyrimo medžiaga“.

Tyrimą kuruojantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų

A.Paulauskas: „Kas gali pasakyti, kad čia tik šimtas nelegaliai atvažiavo?

O gal ir tūkstančio būta, nes, kai pradedi aiškintis, nėra nieko konkretaus.“

nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius „15min“ sakė, kad tiems užsieniečiams, kurie leidimus gyventi Lietuvoje galbūt gavo už kyšius, įtarimų pareikšti neketinama. Todėl jis jų ir neieškos. „Tyrimo metu aš norėčiau atsiriboti nuo tų asmenų, nes jeigu imtume kiekvieną atskirai ir dar tirtume, tai tas tyrimas užsitęs dar dešimt metų, nes dėl jų reiks kreiptis į viso pasaulio institucijas, klausinėti, laukti atsakymų, kodėl jie ten, kieno prašė leidimų.

Nenoriu apkrauti tyrimo, nes nematau tikslo“, – atviravo prokuroras.

Jis tik atskleidė žinąs, kad tai asmenys iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Gruzijos, Kinijos.

Prokuroro žiniomis, tarp atvykėlių yra ištisos šeimos, bičiulių kompanijos, o pagrindinis atvykėlių tikslas, spėjama, buvo ne gyvenimas Lietuvoje, bet su leidimu gyventi Lietuvoje atsiveriantys vartai į kitas Šengeno erdvės šalis.

Politikus stebina toks prokuroro požiūris. Kad be jų, pagrindinių kyšių davėjų, bus sunku įrodyti Migracijos departamento pareigūnų korupcinius nusikaltimus, tvirtino ir buvęs STT vadovas, dabartinis vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius, ir NSGK pirmininkas, buvęs generalinis prokuroras A.Paulauskas. „Jei jie įtaria, kad kažkas pardavė Igoriui leidimą, kad Igoris už tai kažkam davė kyšius, bet paties Igorio net neieško, tai koks čia tyrimas?“ – retoriškai klausė politikai.

Komentaras as

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Prezidentė nuošalėje Pastarosios kelios visuomenės nuomonės apklausos nebuvo geros prezidentei. Jau keli mėnesiai ji yra užleidusi reitingų lyderio pozicijas premjerui A.Butkevičiui, kartais nuo jo atsilikdama net dešimčia punktų. Vienu metu net buvęs prezidentas V.Adamkus buvo nustūmęs D.Grybauskaitę į trečiąją vietą, netikėtai užėmęs antrąją vietą reitingų lentelėje.

Tokia padėtis D.Grybauskaitei nėra maloni, ji visais įmanomais būdais sieks pakeisti susiklosčiusią situaciją.

Kai stebime reitingų pokyčius iš šalies, mums tai yra tik įdomus politinės rungties faktas, sukeliantis emocijų ir leidžiantis vakarais su draugais paplepėti apie politiką.

Bet realybėje visuomenės reagavimas į politikų reitingus mažai kuo skiriasi nuo televizinių rungčių šokių ar dainų konkursuose – visuomenė rodo dėmesį, kuris organizatorių paverčiamas konkrečia nauda.

Televizijų sferoje tai tampa pelnu rengėjams, o politikoje reitingų pokyčiai sukelia daug dramatiškesnių padarinių.

Politikoje drauge su reitingo smukimu pakinta viskas – mažėja galimybių daryti įtaką sprendi-

Beveik visi pagrindiniai sprendimai, siejami su postų, programų ir projektų svarstymu, yra vykdomi be prezidentės. mams ir kontroliuoti politikos darymo procesus.

Smukus reitingams politikas traktuojamas kaip pralaimėjęs kovą, keičiasi ir bendravimas su juo, trumpiau kalbant, toks politikas imamas ignoruoti.

Pastaruoju metu D.Grybauskaitei vis dažniau lieka tik simbolinė konstitucinio veiksnio vieta.

Todėl manau, kad tokia padėtis aktyviai veikti ir oponentus lengvai nugalėti įpratusiai prezidentei tampa esmine problema.

Prezidentės nustūmimas į pakraštį sukuria nepalankias sąlygas jai kandidatuoti antrajai prezidento kadencijai 2014 metais.

Nors iki rinkimų dar toli, bet rinkimų įtampa jau juntama. Ne veltui konservatoriai imasi ginti prezidentę, siūlo jai atramą Seime, ir kalba apie ją, kaip figūrą, kurią galima suvokti kaip atstovaujančią Tėvynės sąjungai.

Kita vertus, prezidentė nėra iš tų, kurie pasitenkina antraeiliu vaidmeniu.

Todėl pavasarį prezidentūra turėtų pateikti Seimui netikėtų siurprizų. Tai gali būti reikalavimas tęsti Visagino AE projektą, mokesčių ir finansinės drausmės užaštrinimas per priekaištus Vyriausybei.

Bet labiausiai tikėtina, kad prezidentė imsis to, kas anksčiau jai nebuvo labai svarbu: ji bandys daryti įtaką Seimui ir Vyriausybei sprendžiant socialines problemas.

Kalbėjimas apie skriaudžiamus, nusivylusius ir apgautus žmones prezidentei turėtų suteikti daugiau visuomenės dėmesio.

Aišku, gali būti ir kitaip, gal valstybės vadovė iškels ir visai netikėtų problemų, o mes apie jas imsime kalbėti kaip apie svarbiausias.

Bet kuriuo atveju prezidentė pavasarį turėtų skirti aktualių politinių, socialinių ir ekonominių temų paieškai.

Temų, kurios leistų prezidentei D.Grybauskaitei susigrąžinti maksimalų visuomenės dėmesį, kad po to ji ramiai galėtų laukti artėjančių valstybės prezidento rinkimų, kurie vis dar gali jai palankiai susiklostyti.

8 | Emigrantai

15min • 2013 m. vasario 1 d.

„Kada nors grįšiu.

Jaunos lietuvės Linos Tolvaišaitės kelias į Pasaulio banką (PB) Vašingtone, kur ji dirba analitike, driekėsi per Vokietiją, Indiją, Pietų Afriką ir Silicio slėnį. Dabar ji konsultuoja apie panašią karjerą svajojančius studentus ir žada grįžti į Lietuvą. Bet tik tada, kai įgaus dar daugiau patirties.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Dar besimokydama mokykloje Lina žinojo – nori studijų ir karjeros užsienyje: „Svajojau pamatyti kitą studijų sistemą ir kokybę, bet visą laiką mintyse turėjau tarptautinę karjerą. To tikslingai siekiau – buvau išsiaiškinusi visas įmanomas stipendijas, domėjausi šalimis, kur, maniau, turėčiau daugiausia šansų studijuoti, o paskui gal ir dirbti.“ Suprato vokiškai nemokanti Lina mokykloje neturėjo sunkumų nė vienoje srityje, bet jai itin gerai sekėsi matematika, todėl norėjosi „daryti kažką kietesnio“ ir panaudoti šias žinias.

Po mokslų Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete mergina išvyko į Berlyną, Vokietiją. Netolimą šalį pasirinko ne tik dėl to, kad vokiečių kalbos mokėsi mokykloje, bet ir sulaukusi „Siemens“ stipendijos dvejiems metams Humboldtų universitetete.

Prisiminusi pirmuosius studijų mėnesius lietuvė dabar juokiasi. Bet tuomet nebuvo linksma. „Mokykloje maniau, kad moku vokiečių kalbą, bet kai ten nuvažiavau, supratau, kad nieko panašaus.

Buvo sunku reikšti mintis, – pasakojo L.Tolvaišaitė. – Po šešių mėnesių laukė egzaminai vokiečių kalba, dieną naktį reikėjo mokytis ir – pačiai buvo keista – po šešių mėnesių pradėjau laisvai kalbėti bei rašyti vokiškai. Mokykloje tiek metų mokiausi, bet tokio greito progreso nebuvo.“ Lina pripažįsta iš pradžių jutusi vokiečių šaltuką – esą privažiavo studentų

L.Tolvaišaitė su Pietų Afrikos Respublikos Keiptauno vaikais ir jų auklėtojomis. Šiame mieste Lina dirbo su ekonominio vystymo ir aplinkosaugos projektais.

Asmeninio archyvo nuotr.

iš Rytų Europos, galbūt jie sieks integruotis ir atimti vieną kitą darbo vietą. Bet pradėjusi praktikuotis didžiulėse bendrovėse sulaukė tik geranoriško požiūrio – jų darbuotojai noriai dalijosi žiniomis ir patirtimi.

Praktikantai kavos neverda L.Tolvaišaitės gyvenimo aprašyme ne kartą paminėtas žodis „praktika“. Paklausta, kada baigėsi laikini darbai ir prasidėjo rimta profesinė karjera, pašnekovė pabrėžė savo gyvenime sunkiai galinti atskirti mokymąsi nuo „tikro“ darbo. „Aš praktikavausi didelėse pasaulinėse įmonėse, kur praktikantas yra tarytum pradedantis darbuotojas, dirba tą patį, tik trumpiau, nes grįžta į studijas. Praktikantai prisijungia prie rimtų projektų, daro tą patį, ką kiti, ir gauna svarios patirties, niekada nekopijuoja dokumentų ir neverda kavos“, – patirtimi dalijosi L.Tolvaišaitė.

Indija, Afrika ir Silicio slėnis Europos Komisijos sukurtame „Europos verslumo tinkle“ (Enterprise Europe Network), kuris padeda smulkiajam verslui įsitvirtinti Europos rinkoje, lietuvė analizavo Vokietijos įmonių galimybes investuoti naujose ES narėse. „Mercedes Benz“ grupėje ji tyrė rinką Rytų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

Bendrovė „Bosch“ suteikė galimybę po pirmųjų magistro studijų metų tris mėnesius padirbėti Bangaloro mieste Indijoje, kur Lina analizavo šios šalies automobilių rinkos finansinę situaciją.

Prieš tai profesinis smalsumas Liną

Dar besimokydama mokykloje L.Tolvaišaitė žinojo – nori studijų ir karjeros užsienyje. Todėl tikslingai to siekė.

J.Kalinsko nuotr.

buvo nuvedęs į kitą žemyną – Pietų Afrikos Respubliką, kur Keiptauno mieste ji savanoriškais pagrindais dirbo su ekonominio vystymo ir aplinkosaugos projektais.

Po antrųjų magistro studijų metų L.Tolvaišaitė stažavosi Silicio slėnyje Vokietijos informacinių technologijų milžinėje SAP. Kalifornijoje ji praleido ilgiau nei metus, kol turėjo grįžti į Vokietiją parašyti magistro darbo.

Amerikon, bet jau į PB padalinį Vašingtone, L.Tolvaišaitė grįžo 2010-ųjų rudenį. Ji ilgiau nei metus dirbo finansų konsultante – vertino investicinį klimatą besivystančiose rinkose, o nuo praėjusių metų sausio yra PB grupės Tarptautinės finansų korporacijos privačių įmonių investicinio portfelio analitikė.

Ekspertės darbas – analizuoti maždaug šimtą besivystančių rinkų bendrovių, į kurias investuota PB pinigų.

Jos skyrius daugiausia dėmesio skiria regionams, kur pastebima krizės apraiškų, – tiriama, kokios įtakos esamoms ir galimoms investicijoms į privačias įmones gali turėti besikeičiantys ekonominiai rodikliai bei kitos aplinkybės.

Padėjo ir pažintys Į pasaulinę organizaciją Linai padėjo patekti ne tik sukauptos žinios ir įvairiapusė patirtis, bet ir profesinės pažintys.

Studijuodama ekonomikos ir finansų magistrantūroje Vokietijoje ji pusantrų metų padėjo vienam dėstytojui ekonominių tyrimų projekte. Šis, dirbdamas su PB ir Tarptautiniu valiutos fondu, rekomendavo studijas baigiančią lietuvę kolegoms, kuriems reikėjo panašios pagalbos. „Projektas buvo trumpas, nežinojau, ar liksiu. Tačiau pavyko išvažiuoti, o paskui vietoje ieškojau darbo. Nebuvo taip, kad rekomendavo ir imam.

Reikėjo pateikti paraišką, konkuruoti su visu pasauliu, dalyvauti keliuose interviu, įrodyti kvalifikaciją“, – pasakojo L.Tolvaišaitė.

Emigrantai | 9

15min • 2013 m. vasario 1 d.

Bet ne dabar“

Teigia Pasaulio banke dirbanti Lina Tolvaišaitė

geriausiais ekspertais iš viso pasaulio, iš jų mokytis. Informacija iš įvairių šalių tiesiog užbombarduoja. Lietuvoje nematytum tokio globalaus horizonto.“ „Mažoji sesuo“ Kad durys į Lietuvą neužvertos, patvirtina ir Linos „užklasinė“ veikla – projektas „LT Big Brother“ („Didysis brolis“), kuriame lietuviai mentoriai dalijasi savo žiniomis ir patarimais su verslo, ekonomikos, tarptautinių santykių, teisės, kitų sričių studentais, siekiančiais karjeros ar tolimesnių studijų Lietuvoje bei užsienyje.

Pati Lina prieš keletą metų projekte dalyvavo kaip „mažoji sesuo“. Jos patarėju tapo „JP Morgan“ banke Londone dirbantis Darius Daubaras, tuomet – banko „BNP Paribas“ direktorius Rytų ir Vidurio Europos kapitalo rinkoms.

Magistro studijas baigianti mergina svarstė kelias karjeros alternatyvas, kai internete perskaitė apie projektą. Mentorių biografijos pasirodė įspūdingos, todėl suskubo paduoti paraišką. D.Daubaras, pats mokęsis ir dirbęs JAV, jaunąją finansininkę užvertė žiniomis apie šią sritį, įvertino jos dokumentus. „Paraišką diskusijų metu pakeitėme kardinaliai, kad atitiktų JAV keliamus reikalavimus“, – šypsosi L.Tolvaišaitė.

Nors domino darbas Londone, kituose finansų centruose, pašnekovė neslėpė, kad rūpėjo sukaupti patirties būtent JAV, kur kvalifikuoti darbuotojai atvažiuoja iš viso pasaulio, yra didžiulė konkurencija ir šiaip užsikabinti nelengva. Kartu suviliojo galimybė tobulėti vienoje pažangiausių ekonomikų, o Londone ar Berlyne viliasi dar spėsianti padirbėti.

Ar bent kartą buvo sukirbėjusi mintis grįžti Lietuvon? „Manau, man dar reikia daug ko mokytis, tad gal geriau būtų sugrįžti po 5–10 metų. Tokių minčių visą laiką yra, palaikau ryšius su čia gyvenančiais draugais, kurie dirba panašioje srityje, organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ žmonėmis iš kitų sričių.

„JAV tempas greitesnis, informacija iš įvairių šalių tiesiog užbombarduoja.

Lietuvoje nematytum tokio globalaus horizonto.“ Visi stebime Lietuvos rinką. Durys neužvertos, bet dar trūksta patirties. JAV tempas atrodo greitesnis, nuolat gali dirbti su

Buvo mokinė – tapo mokytoja Persikėlusi už Atlanto, ji ne tik nusprendė gautais patarimais bei savo patirtimi dalytis su kitais, bet ir įtraukti daugiau profesionalų. Taip programa išsiplėtė į JAV. Išsiuntusi pažįstamiems iniciatyviems lietuviams kvietimą tapti mentoriais, per porą dienų sulaukė daugiau nei 20 teigiamų atsakymų. „Buvo labai netikėta – maniau, kad JAV lietuviai dirba kiaurą parą ir visą savaitę, todėl niekas nenorės prisijungti, o sulaukėme didžiulio susidomėjimo“, – džiaugėsi Lina. Dauguma mentorių – iš Niujorko, kur veikia didieji bankai, Vašingtono ir San Francisko, kur įsikūręs Silicio slėnis.

Lina jau konsultavo penkias studentes iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Italijos.

Projektas „Big Brother“ Profesinę mentorystės programą „LT Big Brother“ 2009 m. sukūrė Londone dirbančių lietuvių klubo „Lithuanian City of London Club“ nariai.

Nuo 2011 m. ji veikia JAV, taip pat – Lietuvoje ir Beniliukso šalyse.

Projekte kviečiami dalyvauti paskutinių bakalauro kursų studentai ir magistrantai, kurie rimtai domisi tolimesnėmis studijomis, profesine praktika ar karjera Lietuvoje arba užsienyje.

Dauguma ieškančiųjų vyresnių patarėjų studijuoja ekonomiką, verslo vystymą, finansus, teisę, tarptautinius santykius.

Jie gali bendrauti su „Google“, „GetJar“, „JP Morgan Chase“, „BofA Merrill Lynch“, „Barclays“, Europos Komisijoje, Europos Parlamente dirbančiais verslo konsultantais, teisininkais, finansininkais ir kt. Mentorių jau yra per 120.

Ji tikina, kad po įtemptos darbo dienos negaila aukoti brangaus laisvalaikio: „Neimame tų, kurie pasimetę ir kuriuos reikia tempti už ausų. Imame tuos, kurie turi aiškius tikslus, potencialo. Vienam studentui mentorius skiria bent valandą ar dvi per mėnesį.

Taip bendraujama 6–9 mėnesius. Vienas mentorius iš Niujorko pasakojo niekaip negalėjęs rasti laiko pakalbėti su studentu. Kartą išvažiavo į kalnus ir su studentu telefonu bendravo iš baseino“, – mentorių pasiryžimą dalytis žiniomis ir patirtimi iliustravo pašnekovė.

Ji buvo maloniai nustebinta, kad daug užsienyje studijuojančių lietuvių ėmė domėtis praktikos ar darbo galimybėmis Lietuvoje. Jie nori paneigti stereotipą, kad mūsų šalyje neįmanoma susirasti darbo.

Svarbiausioms Kauno gatvėms – 100 mln. Lt Į svarbiausių Kauno gatvių rekonstrukciją per artimiausius dvejus metus bus investuota iki 100 mln.

Lt. Atlikę analizę, specialistai įvardino 5 gatves, kurias siūloma įtraukti į šį projektą.

Artimiausiu metu Kauno miesto savivaldybė ketina skelbti konkursą, kurio nugalėtojas atliks pagrindinių miesto gatvių rekonstrukciją. Konkurso sąlygose numatyta, kad lėšos už šiuos darbus bus išmokėtos per 10 metų. „Kauno gatvių tinklas viršija 960 km, todėl maždaug 10 mln. Lt, kuriuos mes kasmet gauname iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, yra neadekvati suma. Juolab, kad įvairiais skaičiavimais, kauniečiai, pirkdami degalus, kasmet sumoka apie 200 mln. Lt akcizo, – pabrėžė miesto meras Andrius Kupčinskas. - Visi suprantame, kad pavienių duobių tvarkymas situacijos miesto gatvėse nepakeis. Savivaldybės biudžete numatyti dešimčių milijonų litų gatvių tvarkymui galimybių nėra, todėl nusprendėme sukti šiuo keliu.“ Patvirtintame pagrindinių miesto gatvių, kurioms labiausiai reikia rekonstrukcijos, sąraše yra 12 gatvių.

Kadangi rekonstruoti visų šiame sąraše esančių gatvių už 100 mln. Lt neįmanoma, analizę atlikę specialistai įvardino penkias prasčiausios būklės gatves. Į sutrumpintą sąrašą pateko Karaliaus Mindaugo prospektas (atkarpa nuo Vytauto Didžiojo tilto iki prekybos centro „Akropolis“), Jonavos, Tunelio, K. Baršausko gatvės ir Pramonės prospektas. „Nors prasčiausios būklės yra Raudondvario plentas, šią gatvę rekonstruosime atskirai. Kadangi joje susidėvėjusi ne tik važiuojamoji dalis, bet ir požeminės komunikacijos, tai yra didžiulis projektas, prilygstantis A. Juozapavičiaus prospekte vykdomiems darbams. Jei jį įtrauktume į šį 100 mln. Lt vertės projektą, darbams Raudondvario plente prireiktų kone pusės šios sumos, – aiškino Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. – Per šiuos metus parengsime Raudondvario plento rekonstrukcijos techninį projektą ir pasinaudodami ES parama šios gatvės rekonstrukciją vykdysime atskirai“.

Netrukus bus pradėtos viešųjų pirkimų procedūros.

Jei rangovo parinkimo konkursas vyks sklandžiai, gatvių rekonstrukcijos darbus ketinama pradėti šią vasarą.

100 mln. Lt projektas: t t t t t

Karaliaus Mindaugo prospektas Jonavos gatvė Tunelio gatvė K. Baršausko gatvė Pramonės prospektas Užsk. Nr. 307705

2012 metais atlikti darbai Technikumo g. (nuo Veiverių g. iki Naujokų g); Panerių g. (nuo Panerių g. 10 iki Panerių g. 139); Radvilėnų pl. (nuo K. Petrausko g. iki Vydūno al.); J. Basanavičiaus al. (nuo Radvilėnų g. iki Taikos pr.); Partizanų g. (nuo Partizanų g. 49 iki Kovo 11-osios g.); Panemunės tiltas (pradėta rekonstrukcija); Juozapavičiaus pr. (tęsiama rekonstrukcija); Parodos g.; Nuokalnės g.; K. Petrausko g. (nuo Parodos g. iki Vydūno al.); Čečėnijos aikštė.

Vizionieriai | 11

15min • 2013 m. vasario 1 d.

Sumanumo pavyzdys

Juvelyras šildosi degindamas vandenį Šildytis deginant vandenį.

Tokia idėja panaši į mokslinę fantastiką, bet šiaulietis juvelyras Alfredas Daulius ją įgyvendino savo dirbtuvėse.

Nuo meno – prie energetikos „Nenaudojamos dujos, pakanka nestiprios elektros srovės, neeikvojamas deguonis, nėra smalkių, nedidelė kaina“, – tokius novatoriško prietaiso, kuris uždega vandenį ir taip išskiria šilumą, privalumus vardijo savaitraščio „15min“ pašnekovas. Ši technologija, anot jo, itin pravers tolimoje ateityje, kai ims trūkti naftos ir kitų žaliavų.

Meniškos prigimties vyrui prietaisą sugalvoti padėjo ne tik dviejų dešimtmečių juvelyro patirtis, bet ir įgyta profesija. Pagal išsilavinimą A.Daulius – fizikos mokytojas, penketą metų dirbęs mokykloje.

Savo dirbtuvėje šiaulietis jau seniai degina vandenį, tiksliau, jo sudedamąsias dalis – deguonies ir vandenilio dujų mišinį (Brauno dujas, kurios žargonu vadinamos hidrogenu).

Išsiskiriančią šilumą pavyko pažaboti ir naudoti lituojant tauriuosius bei spalvotuosius metalus – juvelyrikoje praverčia itin aukšta temperatūra (net 3000 °C).

Kol priprato, buvo pora savaičių nervų ir prakaito, bet dabar, tikina A.Daulius, jis nebegali dirbti su menkesne kaitra, kokią išskiria paprasta liepsna.

Dirbtuvėje juvelyrui neretai tekdavo pašalti, todėl prieš keletą metų sukirbėjo mintis: kodėl šio proceso nepavertus „naudingu pasišildymu“?

Benaršydamas internete A.Daulius suprato neišradęs dviračio – aptiko ištisą hidrogeno pasaulį, kuriame sukasi ir paprasti žmonės, ir didelės įmonės, ypač JAV. Šis mišinys naudojamas kaip priedas taupant automobilių degalus, metalui virinti ar pjaustyti, šildyklėms, viryklėms.

Ir šildo, ir degalus taupo Toliau eksperimentuodamas šiaulietis per pusantrų metų vakarais pasigamino šildyklę, kuriai tereikia paprasto, palyginti su kitomis buityje ar pramonėje naudojamomis dujomis, mišinio – vandens su pora šaukštų sodos arba kalio šarmo, ir nesudėtingo prietaiso – elektrolizerio. Leidžiant elektros srovę, vyksta elektrolizė – vanduo skaidosi į deguonį (O2) ir vandenilio dujas (H2).

Dujos burbuliukų pavidalu kyla aukštyn ir su skysčio likučiais keliauja į kitą talpą. Tirpalo pertekliui nusėdus, dujos vamzdeliu patenka į vandens filtrą, iš čia – į džiovintuvą, kuriame palieka drėgmę, galiausiai – į dar vieną filtrą, reikalingą dėl saugumo.

Praėjusios vadinamąjį atbulinės ugnies slopintuvą, dujos virsta vandeniu. Garai pasišalina, o šiluma per vario vamzdelių

šildymo įtaisą – kaloriferį – pasklinda į aplinką.

Kad ji pasiskirstytų tolygiau ir srautas būtų stipresnis, A.Daulius pritaisė feną, o kad skystis neperkaistų – automobilio radiatorių su ventiliatoriumi.

Juvelyras juokiasi, kad jo pagamintas aparatas gana sudėtingas, nes, nors pri-

lę ildyk kią š litų. o t i t s amin imtu tr.

Pasig ja kelis š arch. nuo o io u nin kain sme A

mena internete matytus gaminius, yra universalus.

Prijungus 220 V įtampos srovę, galima šildyti patalpas, o 12 V įtampos srovę galima naudoti automobilyje, taip esą įmanoma sutaupyti 10–20 proc. degalų. „Aš jau daug metų esu „žalias“, siūlau ir tėvukams pabandyti. O jie konservatyvūs: geriau megztinukus apsivilksime, prisipilsime daugiau litrų…“ – stebėjosi pašnekovas.

A.Daulius pabrėžė aukštą naudingumo koeficientą. Šildyklei reikia 0,5–0,7 kW galios, kitaip li kit i tariant, t i t bent b t penkių ki šimtavačių ši t či kaitinimo lempučių, o šilumos daug daugiau, nei pajėgia išspinduliuoti penkios lemputės. Tuo galėjo įsitikinti ir „15min“ – kambaryje esant 19 laipsnių temperatūrai, prie aparato priartintas termometras per trumpą laiką parodė 70 laipsnių.

Prietaisą įjungęs 20 kv. m ploto dirbtuvėje, juvelyras orą per valandą sušildo bent keliais laipsniais. Iš pradžių reikia 700 vatų galingumo, įšilus jį galima sumažinti.

Juokingos sąnaudos Šis procesas ne tik išskiria kelis kartus daugiau šilumos nei deginamos gamtinės dujos, bet ir nenaudoja kvėpuoti reikalingo deguonies, mat deguonis yra vandens sudedamoji dalis, o degimas vyksta iš savų resursų. Be to, neteršiama aplinka – nėra smalkių ar kitų pašalinių degimo produktų, taigi, nereikia kamino. Dar vienas privalumas – vandens garai drėkina patalpą.

A.Dauliaus manymu, šiam prietaisui naudoti tradiciniu būdu gaminamą elektrą neapsimoka, verčiau pasitelkti atsinaujinančius šaltinius – įsirengti saulės bateriją ar nedidelę vėjo jėgainę.

Jį žavi energijos virsmo principas: šviesa gamina elektrą, ši vandenį verčia dujomis, kurios ima šildyti. Arba kuo stipresnis vėjas ūžauja žiemą, tuo šilčiau namie.

Užtat vandens sąnaudos juokingos – 3 kW galiai reikia 35 ml (poros šaukštų) skysčio per valandą. Juvelyras sakė į penkis kartus silpnesnį prietaisą per savaitę supilantis apie litrą.

Deginant hidrogeną galima šildytis, taupyti degalus, gaminti maistą. Pasak

A.Dauliaus dosjė Alfredas Daulius 1984-aisiais baigė fiziką Šiaulių universitete, keletą metų mokytojavo, bet jau du dešimtmečius užsiima juvelyrika, kur sėkmingai taiko ir per studijas įgytas žinias.

Juvelyras siekia atskleisti medžiagos, iš kurios kuria – gintaro, sidabro, platinos ar akmens – unikalias savybes, todėl stengiasi išsaugoti jos prigimtinę tekstūrą ir formą. Savo darbus jis eksponavo Nidos Menininkų namuose, Šiaulių universiteto meno galerijoje, tarptautinėje parodoje „Ambertrip“ Vilniuje, kur laimėjo pirmą vietą už originalų gintaro panaudojimą, Sidabro ir lino namuose Vilniuje.

Vienas A.Dauliaus kūrinių.

A.Dauliaus, šios dujos yra kur kas mažiau sprogios nei butanas ar propanas. Tiesa, triukšmo vis tiek būtų pakankamai.

Prietaisui pagaminti esą pakaktų kelių šimtų litų. Tačiau juvelyras kratosi minties imtis pelningo verslo, kol kas tik draugams savo pagamintų litavimo aparatukų yra pridovanojęs: „Aš – menininkas, kur jau čia verslais užsiimti, ir taip galvą skauda, mintys eina kita kryptimi. Aš tik sukūriau prototipą – pirmą tokią šildyklę Lietuvoje.“

Benaršydamas internete A.Daulius aptiko ištisą hidrogeno pasaulį, kuriame sukasi ir paprasti žmonės, ir didelės įmonės.

Asmeninio arch. nuotr.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Išmokęs pigiai šildytis A.Daulius net negalvoja imtis verslo, jo galva pramušta juvelyrika.

02

H2

ANODAS

+ KATODAS

MAITINIMO ŠALTINIS

14 | Verslas

15min • 2013 m. vasario 1 d.

Išėjo pieno, grįžo su Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Po darbo einate nusipirkti duonos, pieno. Prekybos centre jus pasitinka smagios dainos, ore tvyro šviežių bandelių kvapas. Akis džiugina ryškios spalvos, pasiduodate vilionei, viską čiupinėjate, uostote.

Senas, bet Lietuvoje veiksmingas būdas priversti pirkti – paskelbti nuolaidų akcijas.

BFL nuotr.

Kol prieinate maisto skyrių, pakeliui apžiūrite nupigintas įvairias prekes: apklotus, darbo kalendorius, kulinarines knygas, buitinę techniką.

Net nepastebėjote, kaip prekių krepšelis prisipildė neplanuotų pirkinių? Vadinasi, papuolėte į prekybininkų spąstus. Išėjote pieno, o grįšite su dulkių siurbliu ir kiniška žvakide.

Kodėl taip nutinka? Be akcijų ir nuolaidų, prekybininkai naudoja ir ne tokias atviras viliojimo priemones, apie kurias dažnas net nenutuokia.

Svarbiausios prekės – akių lygyje Ar kada atkreipėte dėmesį, kaip išdėstomos prekės lentynose? Kaip kuriamas parduotuvių interjeras? Koks kvapas skleidžiamas jose? Kokios spalvos dominuoja? Kokia muzika skamba?

Siekdami sudominti žmogų ir paskatinti jį pirkti, specialistai pasitelkia visus įmanomus pojūčius: regą, klausą, uoslę, lytėjimą, skonį. Požymiai, padidinantys objekto patrauklumą, apibendrintai vadinami atraktoriais.

Kiekviena parduotuvė, kaip ir kiekviena prekė ar prekės ženklas, turi savo strategiją ir jai būdingus elementus. Atsižvelgiama, į kokį pirkėją orientuojamasi, ir pagal jo paveikslą formuojamas įvaizdis. Tačiau yra ir bendra praktika, kuria vadovaujamasi.

Didžiąją dalį informacijos iš aplinkos gauname per regą, todėl daugiausia dėmesio prekybininkai skiria vizualiems dalykams.

Pastebėta, kad žmonės dažniausiai prekes apžiūri akių lygyje, todėl tos prekės, kurių siekiama parduoti daugiau, dedamos lentynų viduryje. Į žemai išdėliotas

O.Lapinas:

BFL nuotr.

„Prekyba remiasi patikrintais kvapais, kurie didesnei daliai žmonių siejasi su teigiamais dalykais.“

prekes, kurios paprastai būna pigesnės, pirkėjai žiūri rečiau, nes žiūrėti žemyn, pritūpti ar pasilenkti nėra patogu.

Prekės lentynose dėstomos ir atsižvelgiant į jų dydį. Didesnės prekės dedamos žemiau, mažesnės – aukščiau. Vizualiai toks išdėstymas atrodo stabilesnis, o aukščiau padėtų mažesnių prekių neužgožia didesnės. Jei prekės dėstomos trikampiu, jo centre dedama brangiausioji.

Dar viena gudrybė – šalia pardavinėti kartu derančias prekes. Tarkime, šokoladas išdėliojamas šalia kavos, prie alaus atsiranda bulvių traškučių ir keptos duonos, prie vyno – sūrio. Prekybininkai apie viską pagalvoja už jus.

Ypatinga parduotuvės zona yra kasos. Jų lentynose išdėliotos viena su kita menkai susijusios prekės: kramtomoji guma, šokoladai, elementai, prezervatyvai, laikraščiai.

Laukiantys eilėje dairosi aplink ir bemat sugalvoja dar ką nors nusipirkti.

Lentynų ir skyrių išdėstymas formuoja pirkėjo judėjimą parduotuvėje. Neretai būtiniausios prekės išdėliojamos toliausiai nuo įėjimo, parduotuvės gale, kad pakeliui žmogus praeitų kitus skyrius: akys nori, rankos ima.

Svarbiausia – pirkėjo komfortas Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus teigia, kad

Siekdami sudominti žmogų ir paskatinti jį pirkti, specialistai pasitelkia visus įmanomus pojūčius: regą, klausą, uoslę, lytėjimą, skonį.

nors nemažai parduotuvių naudojasi tokiomis priemonėmis, naujausios tendencijos rodo, kad ne tai svarbiausia.

„Prieš kelerius ir keliolika metų buvo manoma, jog prekybos centrams svarbiausia bet kokia kaina kuo ilgiau išlaikyti pirkėją parduotuvėje. Dėl to lentynos buvo dėliojamos taip, jog pirkėjas turėtų kuo ilgiau vaikščioti tarp jų, buvo net pavyzdžių, kai lentynas reikėdavo apeiti, nes nebūdavo praėjimo.

Dabar nenorima suerzinti pirkėjo. Jis dažniausiai net nepastebi, kad kažkas techniškai toli padėta. Vis daugiau dėmesio skiriama komfortui ir atsipalaidavimui sukurti – atsirado terminas „shopentainment“, sudarytas jungiant žodžius „shop“ – pirkti ir „entertainment“ – pramogauti.

Svarbu tinkama temperatūra, atmosfera, muzika, teigiamai nuteikiantys kvapai.

Komfortiškoje ir gerą nuotaiką užtikrinančioje erdvėje pirkėjas nori praleisti daugiau laiko, o būdamas geros nuotaikos noriau atveria piniginę.“ „Iki“ siekia būti geriausia maisto prekių parduotuve, todėl prekių išdėstymas pirmiausia skirtas maisto pirkėjams. Parduotuvės pradžioje įrengti vaisių ir daržovių skyriai, už jų – kulinarijos ir konditerijos, dar toliau – mėsos vitrinos“, – tvirtino prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Valdas Lopeta.

Pasak jo, planuojant prekių išdėstymą bendradarbiaujama su akcininkais, turinčiais prekybos tinklų daugelyje Vakarų

Verslas | 15

15min • 2013 m. vasario 1 d.

dulkių siurbliu Europos šalių, ir remiamasi jų patirtimi: „Pagrindinis tikslas – kad pirkėjas lengvai surastų viską, dėl ko atvyko į parduotuvę, ir atėjęs prie kasų turėtų visiškai sukomplektuotą pirkinių krepšelį.“

Muzika – linksma ir neįkyri Nemenki reikalavimai parduotuvėse keliami ir muzikai. O.Malaškevičienė pasakoja, kad muzika parduotuvėse turi tikti skirtingo amžiaus žmonėms – nuo vaikų iki senjorų.

Ji neturi būti nei labai įsimintina, nei moderni, tranki ar labai dinamiška. Svarbiausia –

15min.lt/pinigai

Žmogus pastebi visumą Užsienyje pardavimo strategijai sukurti skiriamos didelės išlaidos, neretai pasitelkiami ir reklamos semiotikos specialistai, kurie geba ištirti, kokį poveikį pirkėjams daro tam tikri vaizdai, garsai ar kvapai.

Lietuvoje reklamos semiotikos strategija nėra išplėtota, tačiau, anot O.Lapino, reklamos firmos nuolat bendradarbiauja su psichologais: „Jeigu manipuliuojama neprofesionaliai, pavyzdžiui, jums įsiteikinėja ar jus spaudžia, dažniausiai tai pastebite. O manipuliacijai už sąmonės ribų – dydžiu, forma, kvapu, garsu, veiksmu, reikia pasirengimo, mokymosi.“ S.Bartkaus teigimu, Lietuvos prekybininkų taktika mažai skiriasi nuo kitų šalių: „Mes neprisimename, kokią konkrečiai muziką girdėjome parduotuvėje, kokį kvapą jautėme, bet prisimename, ar gerai praleidome laiką, kokia nuotaika mus lydėjo. Bendras vaizdas kuriamas detalėmis, bet žmogus galiausiai vertina pagal tai: patiko ar ne. Svarbus visas kompleksas ir kartais smulkmena – kad prekybos centre buvo per šalta, gali viską, kas buvo kruopščiai kurta, sugadinti.“ K.Vanago/BFL nuotr.

kad neįkyrėtų. Grojaraštį parenka reklamos srityje dirbantys žmonės. „Visada bandome šventiškai pažvelgti: jei pas mus – Prancūzijos prekių dienos, renkamės prancūzišką muziką, per Užgavėnes – lietuvių liaudies dainas, per žiemos šventes skambėjo kalėdinės giesmės.

Taip sukuriama atmosfera“, – atskleidžia „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene.

S.Bartkus pabrėžia, kad muzika turi būti ne per daug triukšminga, o svarbiausia – neliūdna.

Tik svarbu, „Ad verum“ nuotr.

Spalvų galia Įvairūs rinkodaros tyrimai rodo, kad daugiausia vizualios informacijos yra susieta su spalvomis. Kiekviena spalva turi savo reikšmę, todėl jos parenkamos taip, kad perduotų informaciją arba darytų poveikį.

Spalvų parinkimas priklauso nuo įstaigos specifikos. Tarkime, raudona spalva skatina greičiau valgyti, o oranžinė – daugiau.

To reikia greito maisto restoranams. Arba spalvotas ir blizgus daiktas atrodo patrauklesnis nei blyškus ir matinis. „Spalvos parenkamos taip, kad leistų pamatyti prekes, nes prekės dažniausiai kalba pačios už save, todėl didelio spalvų margumyno parduotuvėse nepamatysite.

Pastelinės spalvos padeda išsiskirti prekėms iš konteksto. O, pavyzdžiui, prabangių prekių parduotuvėse mėgstama juoda spalva – tokiame fone prekės atrodo ir brangesnės, ir prabangesnės“, – pasakoja S.Bartkus.

Didžiausio Lietuvos prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė teigia, kad parduotuves žmonės atpažįsta iš joms būdingų spalvų, todėl vengiama eksperimentuoti.

Kuriant naujų parduotuvių interjerą papildomai pasirenkama nebent kokia neutrali spalva, pavyzdžiui, ruda, ir ji naudojama saikingai.

Tuo tarpu „Iki“ pokyčių nebijo. V.Lopeta pasakoja, kad drąsiai keičiamas rekonstruojamų parduotuvių interjeras, tik pagrindinės spalvos, kurias klientai jau sieja su šiuo prekybos tinklu, išlieka: „Pasirinkome modernų, tačiau jaukų interjerą, jame patogesnis prekių išdėstymas, platūs praėjimai, geras apšvietimas. Daug dėmesio skyrėme išskirtiniams pasiūlymams pristatyti.“

Naujausias verslo žinias rasite nuskaitę šį kodą

kad dainos neskambėtų kaip maršas, nebūtų griežto ritmo, nes į taktą nesąmoningai bandantys pataikyti žmonės gali sparčiai išžingsniuoti iš parduotuvės.

Paragauti, paliesti, užuosti O.Malaškevičienė kaip efektyvų pardavimų būdą įvardija parduotuvėse rengiamas asortimento dienas, kai galima ne tik pačiupinėti maisto prekes, bet ir jų paragauti. Pavyzdžiui, skelbiama Pomidorų diena.

Kad žmogus susipažintų su bene 30 rūšių pomidorais, rengiamos degustacijos. Žmogus paragauja ir žino, kad tas keistas žalias pomidoras, truputį pajuodęs, yra skanus, saldus. Paragauja ir žino, kad pomidorai būna ne tik raudoni.

S.Bartkus: „Mes neprisimename, kokią konkrečiai muziką girdėjome parduotuvėje, kokį kvapą jautėme, bet prisimename, ar gerai praleidome laiką, kokia nuotaika mus lydėjo.“

Uoslė – irgi svarbus veiksnys, skatinantis pardavimus. Kvapas per nosį nukeliauja į už emocijas atsakingą priekinę smegenų dalį. Kvapai sukelia prisiminimus, kuria asociacijas, žadina jausmus.

S.Bartkus sako, kad prekybos centrai dažniausiai naudoja lengvą, neerzinantį kvapą.

Pavyzdžiui, vanilės, kurios aromatas kelia apetitą, skatina pirkti, ragauti. Gėlių kvapai žadina malonius jausmus. O, tarkime, automobilių salonuose puikios kokybės odos kvapas užmaskuoja gumos smarvę, siejasi su prabanga, važiavimo metu patiriamu malonumu. Žmogus negali kontroliuoti, kokius jausmus ir asociacijas jam sukels koks nors kvapas. Visa tai kyla iš ankstesnės patirties – tiek asmeninės, tiek bendresnės, kultūrinės, kuri turi tam tikrus visuotinai priimtus simbolius.

Todėl su kvapais, anot psichoterapeuto Olego Lapino, elgiamasi labai atsargiai: „Prekyba remiasi patikrintais kvapais, kurie didesnei daliai žmonių siejasi su teigiamais dalykais. Pavyzdžiui, įėję į piceriją galite pajusti silpną, apetitą skatinantį kvapą, kuris, artėjant prie baro, stiprėja. Kvapai specialiai kuriami ir testuojami su savanoriais. Labai daug tokių tyrimų atliekama maisto produktų ir lengvosios pramonės gamintojų užsakymu.“

16 | Visuomenė

15min • 2013 m. vasario 1 d.

Naivuolių ir nusivylusiųjų Vienų akyse – nusivylimas ir viltis. Kiti spindi naivumu. Jie tiki, kad tinklinė rinkodara – jų lobio žemėlapis. Bet lobsta tik šio verslo sumanytojai, viltimis ir emocijomis maitinantys jaunus studentus ar darbu nusivylusius žmones.

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt Skambina mokyklos laikų draugė ir sako turinti verslo planą. Telefonu daugiau nieko neišduoda. Pagalvoju, kad ji, kaip Dailės akademijos absolventė, turi idėją, kaip parduoti meną. Tačiau susitikusi ją suprantu, kodėl nieko konkretaus nepasakė telefonu.

Jokios idėjos ji neturi, tik schemą, kaip užsidirbti perkant ir reklamuojant „Amway“ produktus. Žaidžia emocijomis Esu pakviesta į susitikimą su vienu garsiausių „Amway“ darbuotojų Lietuvoje Žilvinu Elvikiu. Į sostinės „Panoramos“ viešbučio konferencijų salę suplūsta dešimtys

Skaičius

30 tūkst.

Tiek Lietuvos gyventojų priklauso kokiam nors tiesioginės rinkodaros tinklui.

žmonių, tarp jų – keliolika naujokų. Dauguma susirinkusiųjų – jauni, maždaug dvidešimties metų, žmonės. Jie, matyt, turi viltį, kad samdomo darbo niekada dirbti nereikės.

Yra ir keli vyresni žmonės. Vienas jų itin nusivylęs. Paklaustas, kas jo darbe nepatinka, pradeda kalbėti apie pripažinimo ir pagarbos trūkumą, mažą atlyginimą ir panašiai.

Kalbėti apie verslą Ž.Elvikis pradeda tik apie 40-tą susitikimo minutę. Iki tol žaidžiama žmonių emocijomis. Susirinkusieji kamantinėjami, kas nepatinka jų darbe. Sąrašas ilgas: monotoniškumas, kontrolė, mažas atlyginimas, ilgas darbo laikas, kritika, užmokesčio lubos, išnaudojimas, darbo organizacija, viršininkas, trumpos atostogos, darbo aplinka, kėdė, darbo valandos ir pan. Ž.Elvikis pradeda sudarinėti darbui idealių sąlygų sąrašą: pagarba, pripažinimas, laisvė, viršininko nebuvimas, lankstus grafikas, didelė alga, saugumo jausmas, savirealizacija, tobulėjimas ir t.t.

Suteikęs žmonėms viltį, Ž.Elvikis pažada, kad „Amway“ siūlomas verslo modelis ir sukurs tokią idealią darbo vietą. Su kokia sąlyga? Pirk. Tai, ką siūlo „Amway“, nėra verslas, tai yra tinklinė rinkodara –

„Amway“ tinklinės rinkodaros piramidėje Lietuvoje dalyvauja apie 20 tūkst. žmonių.

pinigai mokami už „Amway“ siūlomų prekių vartojimą ir jų siūlymą savo draugams, pažįstamiems.

Europoje tinkline rinkodara užsiima daugiau nei 11 mln. žmonių Lietuvoje tinklinės rinkodaros agentų 2011 metais buvo apie 30 tūkst., šiuo metu apie 20 tūkst. dirba „Amway“.

Negriūvanti piramidė Man dar nespėjus įtarti, kad verslo modelis primena finansų piramidę, pažįstama

skuba patikinti, kad tai nėra finansų piramidė. Įrodinėti puola ir Ž.Elvikis: „Tai nėra finansinė nelegali piramidė, nes tokia neegzistuoja ilgiau nei trejus metus.“ „Amway“ (pavadinimas sudarytas iš žodžių „American way“) piramidė veikia nuo 1959 metų. Dabar bendrovė parduoda maisto papildus, kosmetiką, buitinę chemiją, kvepalus. Tačiau nusipirkti jų produktų gali tik prieš tai įsigijęs licenciją. Ji kainuoja apie 50 litų, aktyvuoti ją (tai yra įsigyti įmonės siūlomų produktų) galima

Žilvinas Elvikis: „Tinklinė rinkodara – nebrangi Šilalėje gyvenantis Žilvinas Elvikis sako esąs pats savo laiko šeimininkas. Tiesa, tokių kaip Ž.Elvikis, uždirbančių iš tinklinės rinkodaros, nėra daug. Kitiems tinklinės rinkodaros agentams tokia veikla tėra nebrangi verslo mokykla. Ž.Elvikis nuo 2001 metų dirba kompanijos „Amway“ agentu – perka jų prekes, parduoda savo pažįstamiems. Jo pajamos tiesiogiai priklauso nuo to, kiek jis ir jo privilioti žmonės perka „Amway“ produktų.

Nors tokios tinklinės rinkodaros kompanijos kaip „Amway“ dažnai tapatinamos su finansų piramidėmis, Ž.Elvikis teigia, kad bendrove didžiuojasi, o uždirbamų pinigų jam visiškai pakanka aprūpinti šeimai.

Tuo, kad įmanoma gyventi įsisukus į tarptautinės kompanijos tinklą, Ž.Elvikis bando įtikinti ir kitus – kiekvieną savaitę jis ar kitas prakutęs „Amway“ agentas susidomėjusiems žmonėms aiškina, kaip jie gali patys susikurti darbo vietą.

Tiesa, interviu savaitraščiui „15min“ Ž.Elvikis prasitarė, kad tokia veikla yra nebrangus būdas išmokti verslo pagrindų.

Vadinasi, vieni, tokie, kaip Ž.Elvikis, iš to

uždirba, o kiti susimoka už galimybę pasiklausyti sėkmės istorijų.

– Kada ir kodėl susidomėjote tinkline rinkodara?

– Aš pirmą kartą apie „Amway“ išgirdau iš draugo. Pradėjome naudoti kompanijos produktus. Mums patiko produktų kokybė ir nusprendėme pabandyti juos parduoti draugams. Mūsų investicija buvo minimali.

Bendradarbiavimas su „Amway“ suteikia mums galimybę dirbti skirtingose šalyse.

– Ar iš tiesų tinkline rinkodara jus paskatino užsiimti R.Kyosaki knygos?

– Ir taip, ir ne. Jos buvo tik viena paskatų.

Virtuali trečiųjų šalių piliečių akademija kviečia mokytis gruojantis į lietuvių bendruomenę, o įgytos žinios bus reikalingos siekiant Lietuvos Respublikos pilietybės.

Iki 2013 m. vasario 15 d. adresu www.beti.lt/migracija trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimus mokytis ir gyventi Lietuvoje, kviečiami registruotis į bendrosios lietuvių kalbos, LR Konstitucijos pagrindų, konfliktų valdymo pagrindų, Lietuvos kultūros pagrindų ar e. paslaugų trečiųjų šalių piliečiams e. mokymosi kursus.

Mokymai vyks vasario–gegužės mėnesiais. Sėkmingai baigusiems pasirinktus kursus bus įteikiami kursų baigimo pažymėjimai.

Laukiame aktyvaus trečiųjų šalių piliečių dalyvavimo.

Projekto koordinatorė D. Kruopytė

Užsk. Nr. 307708

Didelę užsienio šalių piliečių lietuvių kalbos mokymo patirtį turintis kalbos praktikos centras „Lingua Lituanica“ ir partnerė viešoji įstaiga Baltijos edukacinių technologijų institutas vykdo projektą „Virtuali trečiųjų šalių piliečių akademija“ (Nr. D4-45/EIF/2011/5/17/ IP/1/3/LL2012/1). Šis projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2011 m. metinę programą.

Projekto tikslas — tradicinį mokymo turinį keisti mišriuoju ir ugdyti trečiųjų šalių piliečių savarankiško mokymosi ir dalykinę kompetenciją. Todėl projekto metu parengti penki e. mokymosi kursai (teikiami internetu), kurių metu įgyta kompetencija padės sėkmingai inte-

– Kada pradėjote uždirbti?

– Galima tikėtis uždirbti jau pirmąjį mėnesį. Mes šiek tiek pradėjome uždirbti tik tuomet, kai pradėjome aktyviai dalyvauti „Amway“ veikloje. Ž.Elvikis ir jo žmona Daina iš tiesioginės rinkodaros uždirba tiek, kad papildomai dirbti nereikia.

Asmeninio arch. nuotr.

Visuomenė | 17

15min • 2013 m. vasario 1 d.

gaudyklė Kaip atskirti?

FINANSŲ PIRAMIDĖ

TIESIOGINĖ RINKODARA

Dideli mokesčiai pradedantiesiems

Maži mokesčiai pradedantiesiems, galimybė juos susigrąžinti

Pajamas generuoja naujų narių pritraukimas Dažnai reikalaujama įsigyti tam tikrus produktus už aukštą kainą Sunku nutraukti susitarimą

Rezultatai priklauso nuo pardavimų Kompanijos nieko įsigyti neįpareigoja Lengva pasitraukti

per tris mėnesius. Jei per tris mėnesius nieko neįsigyji, licencija baigia galioti. Ž.Elvikis aiškino, kad, įsigydamas licenciją, tampi „Amway“ verslo bendraturčiu.

Tai yra, užuot visą laiką pirkęs produktus svetimuose prekybos centruose, dabar perki prekes pats iš savęs ir gali tikėtis pelno. Uždarbis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pinigų išleidi. Todėl tam, kad iš tiesų gautum pajamų, reikia, kad iš vadinamojo tavo prekybos centro pirktų ir kuo daugiau tavo pažįstamų žmonių.

Kuo daugiau jų suvilioji prisijungti prie „Amway“ tinklo, tuo daugiau gali tikėtis gauti pajamų – tavo pajamos priklauso nuo to, kiek prekių perki tu ir tavo pritraukti agentai. Ž.Elvikio teigimu, pakankamai uždirbti galima jau po 3–5 metų veiklos. Esą metinės pajamos gali siekti ir 30–50 tūkst. eurų (104-173 tūkst. litų).

Tačiau tiek uždirba tik nedaugelis. Prieš kelerius metus „The Times“ rašė, kad iš Didžiojoje Britanijoje dirbusių 39 tūkst. įmonės agentų vos 10 proc. uždirbo iš tokios veiklos. Valdžios tyrime teigta, kad „Amway“ pagrindinis tikslas yra privilioti kuo daugiau žmonių prisijungti prie tinklo ir sumokėti registracijos mokestį.

Didžiosios Britanijos atstovas teisme tuomet aiškino, kad sistema sukurta lengvatikiams, suklaidintiems ir pažeidžiamiems žmonėms.

JAV federalinė prekybos komisija 1979 metais konstatavo, kad tinklinė rinkodara nėra nelegali. Tačiau „Amway“ pripažinta kalta dėl kainų fiksavimo ir per didelių lūkesčių uždirbti sukūrimo.

Konkuruoja su internetu Prie „Amway“ tinklo prisijungusieji kiekvieną savaitę vaikšto į susitikimus. Ir tik pirmasis jų yra nemokamas. Vėliau už kartą tenka mokėti po dešimt litų.

Schema Lietuvoje ypatinga dar ir tuo, kad uždirbtų pinigų pasiimti paprastai

Pasitelkia autoritetą Investuotojas Robertas Kyosaki, itin populiarių knygų „Du tėčiai: turtingas ir vargšas“, „Verslo mokykla žmonėms, kuriems patinka padėti kitiems“ ir „Pinigų srauto kvadrantas“ autorius, – „Amway“ dirbančių agentų autoritetas.

R.Kyosaki knygose ne tik pažeria lengvai suprantamos išminties ir suteikia turtingesnio gyvenimo vilties. Tinklinę rinkodarą jis propaguoja be išlygų. „Kodėl aš remiu tinklinę rinkodarą? Dauguma tokių kompanijų yra ne tokios verslo

mokyklos, kurios tiesiog išmoko vaikus dirbti turtingiesiems. Daug tinklinės rinkodaros įmonių moko vertybių, kurių nerasi tradicinėje mokykloje. Jos moko, kaip lengviausia praturtėti ir tapti verslininku.

Jos nemoko, kaip būti ištikimiems ir visą gyvenimą dirbti turtingiesiems“, – rašo R.Kyosaki knygoje „Verslo mokykla žmonėms, kuriems patinka padėti kitiems“.

Jis aiškina, kad turtingi žmonės turtingi todėl, kad jie kuria tinklus. O visi kiti yra išmokyti kam nors dirbti, tarnauti.

R.Kyosaki piešia schemą, kaip turtingi žmonės tampa dar turtingesni: iš savo pajamų jie perka investicijas, taip gauna dar daugiau pajamų ir investuoja dar daugiau. Todėl jis pataria pirkti tik tokias investicijas, kurios iš tikrųjų generuotų pajamas. Automobilis ar namas, deja, tėra finansinė našta, o ne investicija. „Turtingieji investuoja, vargšai – išlaidauja“, – knygoje „Du tėčiai: turtingas ir vargšas“ rašo R.Kyosaki.

neįmanoma. Tiems darbštiesiems, kurie sugeba uždirbti, savo pinigų išsigryninimui tenka sukurti įmonę. Taip jų uždarbis yra apmokestinamas.

Lietuvos marketingo asociacijos vadovas Simonas Bartkus „15min“ pasakojo, kad Lietuvoje tinklinė rinkodara nėra taip paplitusi, kaip užsienyje. Be to, Lietuvoje veikiančios įmonės yra užsienio kapitalo.

Į Lietuvą toks rinkodaros būdas atėjo gana vėlai. Užsienyje jis itin populiarus buvo iki interneto atsiradimo. „Atėjo internetinė prekyba ir tinklinė rinkodara liks toks labai jau nišinis dalykas“, – sakė asociacijos vadovas.

Paklaustas, ar daug žmonių iš to uždirba, S.Bartkus sakė manąs, kad uždirba tik tie, kurie užlipa į patį tinklo viršų.

verslo mokykla“ – Ar įmanoma pragyventi vien iš tinklinės rinkodaros?

– Šis verslas suteikia galimybę uždirbti pinigų patogiam gyvenimui.

Mūsų ir kitų platintojų pavyzdys parodo, kad tai įmanoma. Žinoma, tai priklauso nuo atsidavimo, pastangų – kaip ir bet kokiame kitame versle.

Labai svarbu turėti aiškius gyvenimo tikslus. Vieni uždirba mažesnes sumas, kiti – didesnes, vieniems tai pagrindinis pajamų šaltinis, kitiems – tik papildomos pajamos.

Daugumai platintojų tai yra papildomų pajamų šaltinis.

– Ar jūs iš to pragyvenate, ar tenka dar ką nors dirbti?

– Mes dirbame tik su „Amway“ kompanija.

– Kodėl tinklinę rinkodarą vadinate verslu? Juk ji nekuria jokios pridėtinės vertės, jūs tik parduodate svetimos įmonės produktus.

– Daugiapakopė rinkodara (tinklinė rinkodara arba daugiapakopis tiesioginis pardavimas) yra tiesioginių pardavimų būdas – vienas iš mažmeninės prekybos būdų, kur pagrindinė vertė yra kokybiški produktai, o papildoma vertė sukuriama pristatant savo klientui produktą (produkto demonstracija), suteikiant garantiją, asmeniškai aptarnaujant ir t. t.

Daugiapakopė rinkodara, kaip ir visos tiesioginio pardavimo formos, duoda naudos, nes suteikia galimybę asmenims, kurie savęs neišnaudojo darbo rinkoje. Tai yra paprastas ir nebrangus būdas žmogui

Ž.Elvikis: „Daugumai platintojų tai yra papildomų pajamų šaltinis.“ išmokti pagrindinių verslo principų ir jo valdymo įgūdžių.

– Tinklinė rinkodara klestėjo tuomet, kai nebuvo internetinės prekybos. Kaip manote, ar elektroninės parduotuvės nukonkuruos tinklinę rinkodarą?

– Aš negaliu sutikti su šia nuomone. Kaip labai patogų įrankį klientams mes siūlome jiems pardavimų platformą internete. „Amway“ kompanija neparduoda savo produktų kitose interneto svetainėse.

Tiesioginiai pardavimai sudaro mažą visos prekybos dalį, ir aš nemanau, kad šios dvi formos konkuruoja. Skirtumas toks, kad mes siūlome geresnes sąlygas klientams ir geresnę logistiką.

– Tinklinės rinkodaros kompanijos dažnai kaltinamos kultizmu, pernelyg didelių lūkesčių sukūrimu. Kodėl?

– Aš nesuprantu tokio palyginimo priežasties. Man tai atrodo labai klaidinga nuomonė. „Amway“ yra verslas.

Bendrovės tikslas yra gauti pelną parduodant produktus vartotojams. Bendrovė yra tiesioginio pardavimo pramonės lyderė, jos pasaulinė apyvarta 2011 metais buvo 10,9 milijardo.

Užsk. Nr. 307696

18 | Savaitės interviu u

Kalbininkė L.Vaicekauskienė pastebi: tarmės pralaimi bendrinei kalbai

15min • 2013 m. vasario 1 d.

Mieste kalbėti

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

2013-ieji paskelbti Tarmių metais – per juos įvairiais renginiais bus siekiama populiarinti tarmes ir rūpintis jų išsaugojimu.

Tačiau kalbininkė ir sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė pastebi, kad tokių proginių akcijų neužtenka.

– Kaip vertinate Tarmių metų iniciatyvą?

– Dvejopai. Gerai atkreipti dėmesį į tarmes. Ypač miestiečių, miesto jaunimo dėmesį. Tačiau proginės iniciatyvos, minėjimai man atrodo truputėlį valdiški ir gerokai atitrūkę nuo realybės.

– Tai kokia tarmių vartojimo realybė?

– Žmonių deklaruojamos nuostatos apie tarmes skiriasi nuo tikrojo jų vertinimo.

Kai paklausi apie tarmes, jų reikalingumą, dauguma pasisako teigiamai ir pabrėžia, kad tarmes būtinai reikia išsaugoti. Tačiau tyrimai atskleidė, kad iš tiesų žmonės galvoja kitaip.

Profesorės Meilutės Ramonienės vadovauto projekto „Miestai ir kalbos“ rezultatai parodė, kad 90 proc. didžiųjų miestų gyventojų pritaria, kad „tarmės yra turtas,

Šiauliuose mokiniai pasakojo, kad nuvažiavę į kitus miestus vengia kalbėti šiaulietiškai, nes jų akcentas kitiems primena komiškus personažus.

jas reikia išlaikyti ir vartoti“ ir tiek pat jų nesutinka, kad „tarmės nesuderinamos su moderniu gyvenimo būdu“, 70 proc. prieštarauja, kad „tarmių vartojimas tinka kaimo, o ne miesto gyventojams“. Vadinasi, viešai mes pasisakome už tarmes.

Tačiau tai – idealizuotas tarmių vertinimas, labiau būdingas miestiečiams, o ne tiems, kurie iš tiesų jas vartoja ir kuriems tai kartais turi pasekmių.

– Žmonės varžosi kalbėti tarmiškai?

– Regionuose tarmiškai kalbantys žmonės prisipažįsta, kad mieste vengia prabilti tarmiškai, nes nenori sulaukti išskirtinio aplinkinių dėmesio. Išgirdę tarmišką šnektą miestiečiai dažnai atsisuka, klausia, iš kokio krašto kalbėtojas, prašo pakartoti žodžius, kartais ir pataiso.

Taip pat dažnas regionų gyventojas yra įsitikinęs, kad savivaldybėje ar su meru tarmiškai kalbėti nevalia – nors ten visi tą tarmę supranta, ja kalba ir puikiai ją moka.

Taigi egzistuoja tam tikros ribos, kada ir kur tarmė gali būti vartojama: tarmiškai geriau kalbėti privačioje aplinkoje, ne mieste ir ne su aukštesnį socialinį statusą turinčiais žmonėmis.

– Kas nubrėžia tas socialines ir geografines tarmių vartojimo ribas?

– Įprotis ir nusistovėję neigiami stereotipai. Su kolegomis projekte „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“ aiškinomės skirtingų regionų moksleivių nuostatas apie įvairias kalbos

atmainas, taip pat – ir apie tarmes. Moksleiviai gavo pluoštą kortelių su teigiamomis ir neigiamomis asmens savybėmis ir turėjo jomis apibūdinti tipišką tarmiškai kalbantį žmogų.

Tyrimas parodė, kad tarmiškai kalbantys žmonės laikomi kaimietiškais, senamadiškais, senatviškais, neišsilavinusiais, siaurų pažiūrų. Bet kartu išryškėjo tam tikras vietos prestižas – mokiniai jų pačių tarme kalbantį žmogų įvertino kaip įdomų, nuoširdų, šiltą, linksmą.

Mes, mokslininkai, tai interpretuojame kaip paaiškinimą, kodėl tarmės išlieka ir yra gyvos savo aplinkoje – tose privačiose erdvėse su sau lygiais žmonėmis. Tačiau

konkurencinėje kovoje su bendrine, miesto, vieša kalba ir aukštesnio socialinio statuso pašnekovais tarmės pralaimi.

– Kaip reikėtų populiarinti tarmes? Ar tarmiškas kalbėjimas galėtų tapti madingas?

– Tarmių metai ir yra skirti kurti madai – organizuoti įvairius renginius tarmiškai.

Bet tai trumpalaikės proginės akcijos, nebūtinai susijusios su kasdieniu šiuolaikinio žmogaus gyvenimu.

Kai klausiame žmonių, dažnas prisipažįsta girdėjęs ar matęs laikraštyje, vietos televizijoje rašant ir kalbant tarmiškai. Bet dažniausiai tai būna skirta etnografiniams dalykams, kultūros paveldui, ir nebūtinai

Savaitės interviu | 19

15min • 2013 m. vasario 1 d.

tarmiškai – gėda L.Vaicekauskienei proginės iniciatyvos atrodo kiek valdiškos ir gerokai atitrūkusios nuo realybės.

I.Gelūno nuotr.

patraukia vartotoją. Jeigu norime, kad tarmė išliktų, reikia diegti požiūrį, kad kalba yra įvairi, ir skatinti žmones nebijoti kalbėti tarmiškai.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje pradinukai mokykloje gali kalbėti tarmiškai, jų kalbos niekas netaiso, kad vaikai kuo geriau išmoktų tarmę. O Slovėnijoje per radiją į žmones kreipiamasi tarmiškai normalioje, ne etnografijai skirtoje, laidoje, nes laikomasi nuostatos, kad reikia kalbėti klausytojams jų kalba.

Neigiamus visuomenės stereotipus atspindi, o kartu ir stiprina, įvairios televizijos šou laidos, kur kuriami tarmiškai kalbantys personažai nevykėliai. Visi žino „Dviračio šou“ rodomus kaimiečius su guminiais batais ir šakėmis mieste – tai akivaizdus stereotipas, kad tarmė yra kaimietiškumo ženklas ir mieste nedera.

Arba atkreipkite dėmesį į animacinius filmus – jei personažas kvailas, jis dažnai įgarsinamas stilizuota tarme. Pavyzdžiui, Šiauliuose mokiniai mums pasakojo, kad nuvažiavę į kitus miestus vengia kalbėti šiaulietiškai, nes jų akcentas kitiems primena matytus komiškus personažus ir dėl to jie sulaukia pašaipų.

Tačiau, kai aukšto visuomenės statuso žmogus kalba tarmiškai, tai teigiamai veikia žmonių nuomonę. Tarkim, provincijoje labai didžiuojamasi, jei meras arba koks

kitas aukštas valdžios atstovas kalba tarmiškai. Tai pakelia tarmę į aukštesnį socialinį lygmenį, stiprina pasitikėjimą savimi.

Vis dėlto mūsų kalbos politikos nuostata yra vienareikšmiška – tarmės laikomos didele vertybe ir saugotinu kultūros paveldu, bet viešumoje, žiniasklaidoje vartotina tik bendrinė, griežtai norminė kalba.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

– Galbūt reikėtų keisti lietuvių kalbos politiką, tarmėms suteikiant didesnę vartojimo laisvę?

– Kalbos politika gali skatinti toleranciją įvairovei, bet tada jau reikia didelių reformų. Turime leisti vaikui laisvai kalbėti savo kalba mokykloje ir vertinti, kaip jis reiškia mintis, nebijoti kalbinių kodų maišymo. Turime mokinio per lietuvių kalbos egzaminą nebausti, jei jo kalboje natūraliai nuskamba tarmės ypatybių.

Negaliu pamiršti, kaip vieno mažesnio miesto mokykloje su manimi tarmiškai kalbėjusį vaiką mokytoja kumštelėjo: „Kaip

Negaliu pamiršti, kaip su manimi tarmiškai kalbėjusį vaiką mokytoja kumštelėjo: „Kaip tu čia kalbi, pasigėdyk.“ tu čia prie žmogaus tarmiškai kalbi, pasigėdyk.“ Lietuvių kalbos mokytojai dažnai taiso tarmiškai kalbančius mokinius, nes jie turi mokyti tik bendrinės kalbos.

O juk tarmė – ta pati gimtoji lietuvių kalba, kuri objektyviai neturi geresnės nei blogesnės vertės, tik, gaila, gali turėti neigiamą asociaciją.

– Ar tarmių vartojimas mokyklose neturėtų neigiamos įtakos augančios kartos bendrinei kalbai?

– Tikrai ne. Bendrinę kalbą ir taip palaiko labai aiškus prestižas. Jo neatimsi iš standartizuotų visuomenių – tai galioja beveik visoje Europoje. Kelios kalbos atmainos niekada netrukdo viena kitai, o tai, kad vartosenoje vienu metu pasitaiko skirtingų variantų, yra visiškai natūralus ir normalus reiškinys.

Miestas, viešuma, žiniasklaida, aukštesnis socialinis statusas – visos šios erdvės formuoja savaiminę paskatą mokytis bendrinės kalbos. O jei dar vaikas nebijos kalbėti savo tarme, jo kalba ir lietuvių kalba apskritai bus tik turtingesnė.

20 | Skelbimai VILNIUS

15min • 2013 m. vasario 1 d.

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

SĖKMINGAI ĮGYVENDINAMAS KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS SPECIALIŲJŲ IR DETALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO PROJEKTAS Kauno miesto savivaldybės administracija nuo 2011 m. liepos mėn. sėkmingai įgyvendina projektą „Kauno miesto savivaldybės specialiųjų ir detaliųjų planų rengimas“, projekto Nr. VP1-4.2VRM-04-R-22-003, finansuojamą pagal 2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiklos programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-04 „Teritorijų planavimas”.

Bendras įgyvendinamo projekto biudžetas yra 2 743 255,45Lt, iš kurių 2 331 767,13Lt finansuos Europos socialinis fondas, o 411 488,32Lt - Kauno miesto savivaldybės administracija.

Projekte numatyta parengti 11 specialiųjų ir 22 detalieji planai.

2013 metų sausio septynioliktąją dieną Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino projekto metu parengtą Kauno miesto aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno mieste specialųjį planą. Šio plano parengimo tikslas - parengti naujas ir koreguoti nustatytas aukštybinių pastatų užstatymo zonas ir / ar jų išdėstymo vietas, revizuoti nustatytas ir suformuoti aukštybinių pastatų urbanistinės koncepcijos principines nuostatas bei pagrindimą (motyvaciją); nustatyti planavimo priemones siekiant išsaugoti Senamies-

čio ir Naujamiesčio vizualinio identiteto vertingus bruožus; sudaryti prielaidas harmoningam aukštybinių pastatų išdėstymui mieste, apsaugant ir harmoningai plėtojant bendruosius miesto urbanistinės struktūros komponentus (siluetą, panoramas); patikslinti įvairių miesto teritorijų plėtros sąlygas, susijusias su aukštybinių pastatų statybos galimybėmis; patikslinti priemones ir apribojimus, užtikrinančius gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimą.

Kauno miesto aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno mieste specialiojo plano rengėjai UAB „Miesto planas“, SĮ „Kauno planas“.

Kauno miesto savivaldybės specialiųjų ir detaliųjų planų rengimo projekto vadovas V. Grinis džiaugiasi, kad projektas iki šiol įgyvendinamas sėkmingai ir be didelių trikdžių, sistemingai pasiekiami projekto rezultatai.

Kauno miesto savivaldybės pateiktais duomenimis pagal numatytą planą šiuo metu vykdomi Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos sklaidos specialiojo plano rengimo I etapo darbai ir derinama parengta esamos būklės analizės studija: atliktas teritorijos vystymo galimybių vertinimas, vystymo tendencijų ir probleminių situacijų bei arealų nustatymas.

Artimiausiu metu bus pradėti rengti keturių vandenviečių (Eigulių, Kleboniškio, Petrašiūnų ir Vičiūnų vietovių) sanitarinės apsaugos zonų specialieji planai.

Kaip teigia Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistė A. Kustienė, „projekto rezultatai rodo sistemingą Kauno miesto vadovų, projekto vykdytojų, visuomenės norą įgyvendinti darnų teritorijos vystymąsi, racionalų teritorijos, finansinių, gamtinių ir kitų išteklių panaudojimą“.

Projektą numatoma užbaigti 2013 m. liepos mėnesį.

Gazas.lt | 21

15min • 2013 m. vasario 1 d.

Paulius Sviklas p.sviklas@15min.lt

Kai kurių Europos Sąjungos šalių degalinėse yra visko – net ir tokių specifinių prekių, kaip vaistai bei maisto papildai. Tačiau Lietuvoje laikomasi nuomonės, kad vaistų vieta – tik vaistinėse.

Kas už to slypi – farmacininkų interesai ar rūpinimasis žmonių sveikata?

Pardavėjams trūksta žinių „Nėra vaistų, kurie neturėtų šalutinio poveikio“, – tikina Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė.

Anot jos, net ir, atrodytų, nekaltos gerklės skausmą mažinančios tabletės, jas vartojant netinkamai arba perdozavus, gali sukelti komplikacijų. Nors tokių atvejų tikimybė minimali, ji vis tik egzistuoja, tad žmonių sveikata rizikuoti nevalia.

Išvada viena – net ir tais vaistais, kurie parduodami be gydytojo recepto, prekiauti gali tik atitinkamų žinių turintys žmonės. „Čia problemos nėra – degalinių operatoriai būtų apmokyti, lankytų kelių mėnesių trukmės kursus“, – sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

Tačiau ar užtenka tų kelių mėnesių? Lietuvos farmacijos sąjungos viceprezidentas

vien turėti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą – reikalingas ir tolimesnis šių žmonių mokymas.

Specifinė prekė Jūratė Kulberkienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė „Mūsų asociacija pasisako prieš leidimą prekiauti nereceptiniais vaistais degalinėse. Vaistai yra specifinė prekė ir jų laikymui bei pardavimui taikoma daug įvairių reikalavimų.

Tačiau didžiausias argumentas prieš – degalinių operatorių kompetencijos trūkumas.“

Kęstutis Ramanauskas kategoriškas: „Neįmanoma per kelis mėnesius išmokti to, ką farmacininkai mokosi penkerius metus.

Tai – pagrindinis argumentas prieš vaistų prekybą degalinėse.“ Jam pritaria ir J.Kulberkienė, teigdama, kad farmacijos specialistams neužtenka

Sandėliavimas – ypatingas Jeigu būtų parengtas vaistų, kuriuos leidžiama pardavinėti degalinėse, sąrašas, aiškumo šioje srityje padaugėtų. Būtų aišku, kokių žinių reikia žmogui, norinčiam pardavinėti, tarkime, 20 skirtingų nereceptinių vaistų. Ir ar jam reikia tokių pačių žinių kaip vaistininkui, kurio lentynose – keli šimtai ar tūkstančiai skirtingų medikamentų.

Vaistų sandėliavimo reikalavimai yra griežtai reglamentuoti. Ar degalinės pajėgtų jų laikytis?

Pavyzdžiui, kiekvienoje degalinėje, priklausomai nuo parduodamų vaistų, reikėtų įrengti kelias papildomas sandėliavimo patalpas, jose palaikyti tam tikrą temperatūrą.

Beje, vienus vaistus reikia laikyti šaltai, o kitus – kambario temperatūroje.

Vaistai pakeistų svaigalus Diskusija dėl nereceptinių vaistų pardavimo degalinėse piką buvo pasiekusi prieš trejus metus. Tuometinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas buvo iškėlęs idėją, kad vaistų pardavimas degalinėms galėtų kompensuoti

nuostolius, kuriuos jos patyrė uždraudus naktimis prekiauti alkoholiu. „Jeigu degalinės gauna leidimą pardavinėti vaistus, tegul vaistinės prekiauja degalais“, – svarstant šią idėją buvo nuskambėjęs net ir toks pasiūlymas. L.Vosylius šypsodamasis tikina, kad tam teisinių kliūčių nėra – tik vaistinės turi gauti visas reikalingas licencijas ir užtikrinti pardavimo sąlygas.

Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt Kitų šalių patirtis Kaimyninėje Lenkijoje panašių diskusijų nekyla – yra parengta įstatymų bazė, reikalinga vaistų prekybai degalinėse. Tačiau ten visus reikalavimus atitinka ir vaistais prekiauja vos keli procentai šalies degalinių.

Vaistų galima rasti ir Portugalijos bei Italijos degalinėse. Tačiau jie išrikiuoti ne šalia bandelių ar automobilinių prekių – vaistams įrengti atskiri skyriai, kuriuose dirba specialistai.

Vokietijos degalinėse atskirų vaistų skyrių nėra, tačiau jų pardavėjai yra specialiai mokomi, laiko egzaminus.

UŽSITĘSUSIŲ ŠVENČIŲ RIBA – 25 KADRAS Draugiški susitikimai, dalykiniai pokalbiai, šventės, vakarėliai – visa tai atneša džiaugsmą, naujas idėjas, įspūdžius, nuotykius, palieka gerų prisiminimų.

Viskas būtų gerai, jeigu... viena atpalaiduojanti „šventinė“ taurelė nesuviliotų kitai, trečiai, o po to gėrimo maratonas neužsitęstų.

Kaip laiku baigti „švęsti“ ir vartoti alkoholį? Tai daugelio mėgstančiųjų išgerti problema. Ar yra būdas išspręsti tokią dilemą – ir pasimėgauti šventiniu šampanu, ir, pasibaigus švenčių puotoms, liautis gėrus?..

Lenkijoje visus reikalavimus atitinka ir vaistais prekiauja vos keli procentai šalies degalinių.

sxc.hu nuotr.

Galvosūkis dėl tablečių

Valdyti potraukį alkoholiui - įmanoma!

Jei rytą plyšta galva, jei sunku net prisiminti, kaip „gera“ buvo vakar, jei pašlijo santykiai su artimaisiais, kankina fizinis, moralinis diskomfortas, gėda tai ženklas, kad laiku nesustojote ir alkoholio padauginote. Turbūt jau ne pirmą kartą negalėjote laiku sustoti... ir kaskart sau, bendradarbiams ir artimiesiems prisiekinėjote, kad tai nepasikartos, tačiau... Ir vėl.

www.mirameda.lt

Puikiai suprantate, kad „su visu tuo“ reikia kuo skubiau tvarkytis! Juk jūs ne „toks“. Jūs – ne bevalis ir ne žlugęs. Bet… Nenusiminkite! Išeitis yra. Tai efektyviausia ir moderniausia potraukį alkoholiui slopinanti metodika, „25 kadras“ – videoterapija. Pasak specialistų, šis metodas daug pranašesnis už kitus „antialkoholinio auklėjimo“ metodus, nes remiasi ne primityviu „gąsdinimo“ principu, ne invazija į žmogaus kūną, o pozityvia nuostata į žmogaus asmenybę ir jo vidines jėgas. Ši metodika nesukelia jokios žalos fizinei ar psichologinei asmens sveikatai, nes pagrįsta biopsichosocialiniu metodu. Žmogus, praėjęs videoterapijos kursą, arba apskritai atsisako vartoti alkoholį, arba išmoksta gerti saikingai. Toks efektas išlieka daugelį metų. Štai videoterapiją išbandžiusio, anksčiau ne kartą į „alkoholio maratonus“ įkliuvusio A.Č. istorija: „...Buvo pasiekta gyvenimo riba – vienoje pusėje aš ir alkoholis, kitoje – šeima, artimieji, draugai, bendradarbiai, darbas... Tik dabar, kai esu sveikas ir energingas, kai šalia manęs yra ne tik mano šeima, geriausi draugai, bet ir naujas gyvenimo ste-

Vilniuje, Savanorių pr. 11A. Tel. (5) 212 55 66 arba (8 676) 0 77 74.

Kaune, Vytauto pr. 23.

Tel. (8 37) 333 557 arba (8 606) 91120.

buklas – mažasis anūkėlis, aš supratau, ko galėjau netekti. Iš visos širdies dėkoju „Miramedai“ ir jos kolektyvui.“ (A. Č.).

Tokių istorijų ne viena. Pasakojimai trumpi, bet aiškiai parodo ir šios problemos mąstą, ir – puikų videoterapijos rezultatą.

Metas veikti!

Jei jaučiate ar įtariate, kad turite panašią problemą, kad nesugebate laiku sustoti gėręs, kad „pošventinės daugiadienės“ žlugdo Jūsų santykius, darbą, orumą, pradėkite ją spręsti šiandien!

Pasinaudokite efektyvia „25 kadro“ videoterapijos programa, atsisakykite žalingo potraukio vartoti alkoholį arba – išmokite vartoti jį saikingai. Taip Jūs pradžiuginsite ne tik save, bet ir dovanosite laimę artimiesiems, išsaugodamas harmoningus santykius, pagarbą sau bei šalia esančiam. Taip išvengsite problemų darbe, visuomenėje, keliuose.

Ateikite! Juk norite ateityje didžiausias metų šventes prisiminti laimingų artimųjų apsuptyje, pasitikėdamas savimi!

Klaipėdoje, Minijos g. 2, I korp.

Tel. (8 46) 315 111 arba (8 606) 91183.

IKI VASARIO 16 DIENOS

50% NUOLAIDA PIRMINEI SPECIALISTO KONSULTACIJAI

Avinas. Kas gali būti keisčiau ir nuostabiau, kai tikrus draugus sujungia tyri jausmai? Tokia galimybė bus.

Tiesa, akylai saugokite praeitį, norinčią išvysti dienos šviesą.

Jautis. Leiskitės nešami įvykių srovės. Mokykitės iš savo klaidų.

Pasinaudokite šio laikotarpio silpnybėmis ir stiprybėmis, kai įgyvendinsite kūrybinius sumanymus.

Dvyniai. Jūsų laimės pagrindas – bendri interesai. Jie sujungs arba sustiprins tai, kas sujungta. Viena bėda – jūsų darbo rezultatai gali nuskęsti giliuose vandenyse.

Vėžys. Retkarčiais jausite, lyg einate basomis per žarijas. Nenuleiskite rankų, nes tuoj išmuš jūsų valanda.

O kol kas būkite pasiaukojantys, draugiški ir pasikliaukite nuojauta.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Rigodonas. To. Šarada.

Opus. Prima. Nara. „Aida“. Kart. Urna.

Tankas. Aė. Dar. Sasi.

Koranas. Marinas.

Mo. Stakėnas. Man. Nasirija. Edenas.

Kana. Rai. Aba. Akin.

Alsa. AR. Steka. Tona.

Atabradas. Trosas.

Osaka.

Horoskopai

15min • 2013 m. vasario 1 d.

Asketas. Mišparai.

Ir. Garinė. Maleris.

Korida. Kak. Nantas.

Dama. Dorėnai.

Eta. Soda. Arinas.

Akas. Na. Tranas.

Lab. Ka. Nasikas. Ro. Asonansas. Rabatas.

Parkas. Mina. Oda. Turtas. Maja. Anak.

Posa. Simona. Trasa.

22 | Laisvalaikis

Liūtas. Nukreipkite nuo savęs

Mergelė. Laimėti kovą be kovos: kovoti taip, kad niekas nežinotų.

Atsisakyti kovos: rasti ramybę ten, kur buvo mūšio laukas. Visa tai padės išvysti tiesą, slypinčią anapus.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Be didelių pastangų atversite duris į šilčiausių jausmų pasaulį. Nesislėpkite nuo savęs ir nuo kitų. Pasikliaudami jus į priekį nešančia tėkme, siekite nepasiekiamo.

Skorpionas. Meilės žodžiai nusės neišgirsti tarp keturių jūsų namų sienų. Kam eikvoti jėgas nusivylimui?

Griebkitės kūrybinių projektų, kuriems realizuoti bus palankios visos sąlygos. Šaulys. Atsiras naujų atspalvių, bet ne visi bus patrauklūs. Normalu šiuo metu įklimpti į nesibaigiančius šeimos reikalus. Viską užglaistys širdingi pokalbiai su artimaisiais.

Ožiaragis. Neikite pramintais takeliais – tai dar vienas klystkelis.

Būkite artimų žmonių gyvenimo dalis, nes dabar tai itin svarbu. O paskatinimo bendrauti jums tikrai nestigs.

Vandenis. Įsileiskite jausmus ir nebijokite, kad jie pasikėsins į jūsų laisvę. Jie gims žvelgiant maloniam pašnekovui į akis. O viskam kitam leiskite atplaukti. Kito kelio nėra.

Žuvys. Griebkite vadžias į rankas. Tik jūs suprantate, kas čia vyksta ir kodėl.

Paaukosite save tiems, kurie prašo jūsų pagalbos, neklausinėdami ir už pastangas nieko neprašydami.

Atsakymas: KOKARDA

dėmesį. Bendri interesai svarbiau už asmeninius poreikius. Paradoksas, bet viskas įmanoma pasiruošusiems dėl savęs pamiršti save.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Laisvalaikis | 23

15min • 2013 m. vasario 1 d.

K.Vanago/BFL nuotr.

K.Vanago/BFL nuotr.

Anekdotai Vasario 1, 3 d.

Du miestai

Dusetos

Mielos merginos, prisiminkite, kad pingvinai iš tiesų yra kregždutės, kurios valgė po 18 val.

Vasario 2 d.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas

Tarptautinės žirgų lenktynės „Sartai 2013“

Vasario 1 d. Vilniaus kongresų rūmuose ir vasario 3 d. Klaipėdos koncertų salėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras minės savo 24-ąjį gimtadienį. Šia proga į gimtadienio koncertą atvyks tenoras Edgaras Montvidas, kuris pirmą kartą dainuos kartu su sopranu Lilija Gubaidulina. O kostiumų kūrėjas Juozas Statkevičius orkestro muzikantėms sukūrė ir padovanojo 30 aksominių suknelių.

Ant Sartų ežero pirmą kartą žirgų lenktynės įvyko dar XIX a., o nuo 1905-ųjų jos rengiamos kasmet ir tapo svarbiausia Lietuvos žirgų sporto švente.

Dėl ne visada tvirto ledo lenktynės jau kurį laiką vyksta ne ant Sartų ežero, o šalia esančiame 1,6 km ilgio Dusetų hipodrome. Skelbiama, jog šįkart į Dusetas atvyks ne tik minios ristūnų gerbėjų, bet ir daug prekeivių, folkloro, šokių kolektyvų.

Kadras iš filmo „Pilnaties naktys“

Vasario 1–3 d.

Klaipėda

Sudoku

– Brangusis, tu gavai šaukimą.

– Tai kad aš jau atitarnavau savo.

– Puiku. Dabar dar ir pasėdėsi.

Lengvas

Organizatorių nuotr.

Vilnius

Klausimas treneriui: – Sakykite, o kam jūsų boksininkei reikalingi tokie dideli kontaktiniai lęšiai?

– Dabar tai yra lęšiai, bet pirmame raunde tai buvo akiniai.

Vasario 8 d.

Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“

Šiaurės šalių muzikos ciklas „Norden Wave“

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre rengiami prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“ seansai. Šį kartą klaipėdiečiai turės unikalią galimybę pamatyti prancūzų naujosios bangos režisieriaus Érico Rohmero filmų retrospektyvą. Festivalį „Žiemos ekranai“ penktadienį, 18 val., pradės jo kino juosta „Žiemos pasaka“, sukurta 1991 metais. Iš karto po to bus rodomas filmas „Pilnaties naktys“.

Skandinavija ir kitos Šiaurės šalys garsėja ne tik kokybiška popmuzika, bet ir labai savita įvairiausių muzikos garsų laboratorija. Menų fabrike „Loftas“ įvyks pirmasis šiuolaikinės Šiaurės šalių muzikos ciklo „Norden Wave“ renginys, kuriame pasirodys „Rangleklods“ iš Danijos, „Silverarken“ iš Švedijos ir lietuviai „DJ Seasonslater“ bei „Golden Parazyth“, šiam koncertui ruošiantys specialią programą.

Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį – debesuota su pragiedruliais. Vėjas pamažu rims, bus tarp 2 laipsnių šalčio ir 3 šilumos. Savaitgalį prognozuojami nedideli krituliai, vietomis susidarys plikledis. Naktimis šals iki 2–7 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio. Kitos savaitės pradžioje prognozuojama šlapdriba.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

0/0

7

0

Madridas

16

Maskva

0

Panevėžys

2

1

Utena

-3 / -1 Kaunas

02-03 d.

-4 / -2 Panevėžys

-5 / -4 Utena

-3 / 0 Alytus

1

-5 / -2

1 Vėjas Vakarų

02-02 d.

-4 / -2

-4 / -2

-3 / 0

-3 / 0

-6 / -1

-6 / -1

-5 / -4

-5 / -4

02-03 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

6

Londonas

1 -3 / 0

16

Berlynas

Šiauliai

02-02 d.

-3 / 0

Atėnai

0 Alytus 1

2–8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

-1

Oslas

-7

Paryžius

11

Praha

6

Ryga

-1

Roma

16

Stokholmas

-3

Talinas

-2

Varšuva

2

24 | LDK istorija

15min 15 1 5m miin • 2013 m. vasario 1 d.

Užguitas valstietis? Ne visada Domininkas Burba LDKistorija.lt

Vaitkuškio valdų, priklausiusių Kauno pavieto vėliavininkienei Barborai Skorulskai, valstietis Mykolas Bakšys 1738 m. apkaltintas dėl smurto kelyje. Jis, pasivijęs Pabaisko klebono ir dekano Mykolo Petrovskio valstietį Joną Karką, sumušė jį drebulės kuolu, „traktavo blogiau nei bestiją“.

Dėl traumų, neatgavęs kalbos, žmogus po kelių dienų mirė. Klebonas skundėsi, kad valdų savininkė neišdavė nusikaltusio pavaldinio. Kaltinamieji nereagavo į dekano laiškus, todėl šis pasiuntė bajorą Mikševičių aiškintis, bet Vaitkuškio administratorius Mykolas Žilevičius jį sumušė.

Du priešingi stereotipai Santykiai ir konfliktai tarp įvairių visuomenės luomų bei interesų grupių aktualūs tiek šiandieninę visuomenę tiriantiems sociologams, tiek socialinės istorijos tyrėjams. Įvairios visuomenės grupės konfrontavo ir anuomet, bet mažai žinoma, koks buvo įtampos lygis.

Istorinėje sąmonėje vyrauja du priešingi stereotipai: valdingo, žiauraus, įsakančio negyvai nuplakti pavaldinius pono ir užguito, vargano valstiečio.

Romantiškame nekonfliktiškos visuomenės vaizde bajoras – švelnus tėvas pavaldiniams.

Studijuojant šaltinius, verta atkreipti dėmesį į pilies ir žemės

Valstiečiai dalyvaudavo įvairiuose bajorų nusikaltimuose – kaip bendrininkai arba kaip aukos.

BFL nuotr.

teismų knygų – bajorų kriminalinių ir ekonominių bylų – informaciją.

Lietuvos Statutas teigė, kad savininkas atsakingas už savo pavaldinių nusižengimus. Net jei nežinojo apie jų siekius, savininkas privalėjo atlyginti nuostolius ir bausti pavaldinius.

Valstiečiai, kurie sudarė didžiąją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

Skirtingoms valdoms om ms priklausę valstiečiai lssttiie eč č santykius aiškindavosi ai išk škiin n jėga.

visuomenės dalį, dalyvaudavo įvairiuose bajorų nusikaltimuose – kaip bendrininkai arba kaip aukos.

Luomų ribas peržengiantis smurtas Valstiečiai minėti bajorų bylose dėl sumušimų bei nužudymų. Štai 1752 m. po smurto Maišiagaloje nukentėjo bajoras Jonas Suchodolcas ir jo valstiečiai.

Pasak skundo, Smolensko pavieto vaiskienės Agotos Gonsevskos įsakymu jos valstiečiai bei Maišiagalos miestelėnai su šautuvais ir kitais ginklais po pamaldų užtvėrė miestelio gatves ir sumušė ieškovus.

1779 m. karčemoje nužudytas Ašmenos pavieto rotmistras Stanislovas Komaras.

Anot skundo, jį nužudė Sušickis ir jo pavaldiniai (valstiečiai, vežikas, vargonininkas).

Valstiečiai dalyvaudavo ir antpuoliuose.

1745 m. Magdalena Kulčicka skunde prieš Kauno pavieto vėliavininkaitį Mykolą Skorulskį ir Lietuvos Brastos pavieto vaiskį

Joną Bielskį rašė, kad valstiečiai grobė šieną, o raitas valstietis Baltramiejus Niestanis savininkę stumdė, kapojo botagu, vadin vadino burtininke ir sakė, kad tą daryti „mums liepė ponas“.

1749 m. Komarai, Komarai anot ieškovų Viteikų, pasiuntė sav savo žmones į lauką prie ribos su u Viteikų Vitei valdomis Zdoniškiais (dabar – Širvintų r.).

Užpuolikai grobė žemės ūkio produktus, smurtavo prieš svetimus valstiečius. Valdų savininkę Danielę Menčinską sumušė, valstiečiai jai prie kaklo pridėjo dalgį ir grasino nupjauti galvą.

Skunduose dėl plėšimo valstiečiai minimi dažnai. Štai 1750 m. Zuzana ir jos sūnus Martynas Zaleskiai, kiti bajorai protestavo prieš Minsko vaivadijos kaštelioną Mykolą Judickį, leitenantą Maksimilijoną Rozenfeltą bei jų Merkinės (netoli Tabariškių) valdų valstiečius.

Po pamaldų Turgeliuose ieškovai vyko į namus, o vėzdais, kardais, kuolais ginkluoti kaltinamieji jiems pastojo kelią, smurtavo, atėmė penkiais taleriais įvertintą kardą, botagą, arklį ir kepurę.

Valstiečiai – bajorų vaidų įnagiai?

Dėl kokių priežasčių smurtauta prieš bajorus? Dažniausiai minėtas šeimininko paliepimas. Kodėl valstiečiai, dvarų šeimyna dalyvaudavo nusikaltimuose?

Lėmė valstiečių priklausomybė nuo savininkų. Galbūt jie, dalyvaudami bajorų organizuotuose nusikaltimuose, tikėdavosi nuolaidų iš dvaro.

Kitas LDK istorijos įdomybes rasite nuskaitę šį kodą LDKistorija.lt Kartais minima, kaip bajorai skatino smurtauti savo pavaldinius. 1760 m. įvyko Konstancijos, Baltramiejaus, Pranciškaus, Tado Chšanovskių ir Ukmergės pavieto pilies statybininkaičio Marijono Maigio konfliktas. Skunde rašyta, kad kaltinamasis M.Maigys ir jo pavaldiniai visą naktį gėrė degtinę ir užpuolė Chšanovskių valdą.

Kai kada bylose minimi pažeminimai, siekiant įžeisti bajorišką garbę. Štai 1753 m., anot teismo pareigūno obdukcijos (apžiūros), karčemoje įkalintam Dobrynės žemės pataurininkiui Martynui Timinskiui Julijonas Oganovskis ir jo pagalbininkai numovė batus, kelnes, užvilko senas suplyšusias kelnes, aprengė prastu žiponu, apavė batais be padų, uždėjo valstietišką kepurę ir žiauriai jį sumušė.

1754 m. suėmus Livonijos iždininką Joną Hlebickį, Stanislovas Venclavovičius ir jo valstiečiai sumušė nelaimėlį, nupynė ir ant galvos uždėjo šiaudų karūną.

Mirties bausmė ketvirčiuojant Kartais valstiečiai būdavo nuteisiami mirties bausmėmis kaip ir bajorai. 1757 m. bajoras Juozapas Marinovskis (Maninovskis) su pagalbininkais valstiečiais Jurežiškių valdose (dabartiniame Šalčininkų r.) bajorą Valerijoną Bžezinskį nuskandino baloje, o jo kūną paguldė į lovą.

Už šį nusikaltimą kaltinamasis ir jo valstiečiai nubausti mirties bausme ketvirčiuojant.

Sunku nustatyti, kiek smurtas ir plėšimas kaimo aplinkoje vykdytas valstiečių iniciatyva, kiek jį kurstė dvaro vadovybė.

Dažnam tokiam konfliktui nereikėjo savininko pritarimo. Tai galėjo būti „kaimo prieš kaimą“ kovos.