PRIKLAUSOMYBIŲ nuo psichoaktyviųjų medžiagų, interneto, žaidimų ir lošimų prevencija by Whatansu

MOKINIŲ TĖVŲ

susirinkimų vadovas PRIKLAUSOMYBIŲ

nuo psichoaktyviųjų medžiagų, interneto, žaidimų ir lošimų prevencijai įgyvendinti Priemonė skirta pedagogams, klasių auklėtojams, švietimo pagalbos specialistams, dirbantiems su mokinių tėvais. Parengė „Whatansu” patirtinės edukacijos ekspertų

bendraautorių komanda:

Gintarė Liubinaitė, Rūta Vaitiekutė, Jurga Vidugirienė, Mindaugas Vidugiris 1

2020 m. Vilnius

Turinys Įvadinis žodis.............................................................................................................. 3 Žodynėlis.....................................................................................................................5 Įvadas........................................................................................................................... 7 Teorinė dalis...............................................................................................................12 Priklausomybės ir jų prigimtis...............................................................................13 Priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų........................................ 20 Priklausomybė nuo lošimų............................................................................ 24 Priklausomybė nuo alkoholio........................................................................ 24 Priklausomybė nuo tabako............................................................................ 25 Elektroninės cigaretės ir jų grėsmė.............................................................. 26 Naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų grėsmė. ..............................................27 Priklauosmybė nuo lošimų.............................................................................33 Priklausomybė nuo interneto........................................................................ 44 Priklausomybė nuo žaidimų............................................................................51 Rekomendacijos tėvų susirinkimų vedimui ir metodinės priemonės......... 58 Patarimai kaip vesti tėvų susirinkimą................................................................ 59 Whatansietiškas tėvų susirinkimas priklausomybių prevencijos temomis................................................................................................61 ATVIRUMAS...............................................................................................................61 BENDRAVIMAS....................................................................................................... 63 BENDRADARBIAVIMAS........................................................................................ 64 PASITIKĖJIMAS........................................................................................................67 DĖKINGUMAS.......................................................................................................... 68 ATSAKOMYBĖ......................................................................................................... 70 PASIRINKIMAS.........................................................................................................72 TIESA..........................................................................................................................74

MEILĖ.........................................................................................................................77 DRAUGYSTĖ............................................................................................................ 79 Tėvų įtaka paauglių elgesiui ir bendravimas su paaugliu.............................. 82 ŠALTINIAI.................................................................................................................. 85

Įvadinis žodis Sveikas mielas pedagoge, darbo su jaunimu eksperte, socialinio darbo žinove ir kitų sričių specialiste. „Whatansu” komanda yra be galo laiminga turėdama neeilinę galimybę parengti praktinį vadovą Jums, kuriame pasidalinome ilgalaike patirtimi bei išbandytais metodais.

Daugiau nei devynerius metus dirbame su įvairiausio amžiaus moksleiviais, jų tėvais, mokytojais, darželių auklėtojais, švietimo įstaigų vadovais, neformaliojo švietimo specialistais. Esame drąsūs ir dažnai nepatogūs. Visi mūsų dalyviai yra patyrę, ką reiškia „Whatansietiškas” žygis basomis, užrištomis akimis, per vandenį ar švelnią samaną, tylomis ar su daina. Nuovargio, nepasitenkinimo, nežinios akivaizdoje besiskleidžiančios emocijos refleksijos metu transformuojasi į realizacijas ir vertingas pamokas. Tinkamu laiku tinkamas klausimas atveria naujas galimybes pažinti žmogų esantį šalia. Iš tiesų užduodame nepatogius klausimus ir tokių pat sulaukiame atgalios. Darome tai su meile, intuityviai, jausdami grupės dinamiką ir poreikius. Kiekvienam padedame atrasti unikalų ryšį, kuris leidžia daug drąsiau sakyti tiesą, priimti iššūkius ir iš jų mokytis, būti jautriems, atjaučiantiems ir dalintis tuo, kas iš tiesų svarbu. Tiesa, atvirumas, bendravimas, meilė, draugystė, pasirinkimai, bendradarbiavimas, pasitikėjimas savimi ir bendražygiais, dėkingu-

mas, gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo žodžius ir darbus mūsų komandą lydi kiekvieną dieną. Šios vertybės mumyse. Bendrai komandoje ir kiekviename atskai. Tai, ką sakome – įrodome savo darbu ir begaliniu tikėjimu, kad kiekvienas yra vertas gyventi šviesioje visuomenėje, su vertybiniu stuburu. Šis vadovas skirtas JUMS. Tikintiems, kad būtina sakyti tiesą. Būtina veikti ir spręsti iškilusius iššūkius kartu! Mokytojams, edukatoriams, tėvams, moksleiviams. Visai bendruomenei.

Mes norime, kad Jums pasisektų! Be abejonės, visada turime kam padėkoti. Visai „Whatansu” komandai ir stovyklų vadovams, kurie nesustodami drąsiai ir ryžtingai išbando naujus metodus bei jais dalinasi.

Žodynėlis Azartinis lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto rezultatas (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas, 2001). ICD (International Classification of diseases) arba TLK (tarptautinis ligų klasifikatorius) – Pasaulio sveikatos organizacijos leidinys, kuris sudarytas pagal tam tikrą sistemą kategorizuojant ligas, suteikiant informaciją apie ligos būdingus bruožus, atpažinimo galimybes ir galimas komplikacijas. (ICD–11, 2019)

MMORPG (angl. Massively Multiplayer Online Role Playing Game) – internetinis žaidimas, kurio veiksmas vyksta nepertraukiamai realiu laiku, o jo bruožas yra socialiniai ryšiai ir konkurencija. Šios savybės padaro jį privalomąja gyvenimo dalimi ir sukuria norą likti ištikimam, nuolatos prisijungti. Jame žaidėjas susikuria savo veikėjo rolę, ir veikia sukurtame kibernetiniame pasaulyje, kartu su kitais prie žaidimo prisijungusiais žaidėjais. (Dupon et al. 2012) Psichoaktyviosios medžiagos – tai medžiagos, su-

keliančios psichikos ir elgesio sutrikimus, kurie klasifikuojami pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją (TLK – 10 – AM), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23d. įsakymu Nr. V–164 RPG (angl. role playing game) – žaidimas, kuriame žaidėjas prisiima išgalvoto veikėjo rolę, vadovo arba kompiuterio sukurtame įsivaizduojamame pasaulyje, ir tokiu būdu patiria šių personažų nuotykius. (Dupon et al. 2012) Sekstingas – šis terminas apibūdina elgesį, kai dalijamasi asmenine seksualine patirtimi, intymiais vaizdais naudojantis technologijomis. Dažniausiai – per mobiliuosius telefonus, bet taip pat tai gali vykti ir internete, t.y. el.paštu, socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, kt. (Vaikų linija 2019) Z karta – dažniausiai įvardinami žmonės, gimę po 1995 m. Kituose šaltiniuose nurodo, kad nuo 1997 ar 2000 – ųjų. Tai karta, kurie yra gimę apie didįjį tūkstantmečio virsmą. (Landsbergienė, 2019)

Įvadas Tenka pripažinti – gyvename informacijos ir materialinių gėrybių pertekliaus amžiuje. Žvelgiant globaliu mastu – didžioji dalis pasaulio gyventojų yra aprūpinti maistu, buitiniais prietaisais, drabužiais, prieiga prie įvairių informacijos šaltinių, gyvenimą palengvinančiomis technologinėmis inovacijomis ir kitais būtinaisiais ištekliais. Neišvengiamai, tokioje gausoje, kiekvieną dieną darome tūkstančius pasirinkimų ir tikimės, kad jie yra teisingi. Tikime, kad geri pasirinkimai turi įtakos mūsų sveikatai, laimei, sėkmei.

Naujoji karta, dar vadinama „Z karta”, auga pasaulyje, kuriame viską gauti „čia ir dabar” galima vos per kelias minutes. Žinoma, iš begalinio pasirinkimų sąrašo. Ne paslaptis, didžioji dalis visų pasaulio pasakų vienbalsiai teigia – kiekvienas išpildytas noras turi savo kainą. Kaip ir kiekvienas žodis, veiksmas ar darbas turi savo pasekmes. Šiuolaikiniame pasaulyje pasirinkimai, nevaržoma laisvė ir begalinis informacijos srautas turi kainą: ramybę, gebėjimą susitelkti ir atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių, kritiško mąstymo stoką, kantrybės praradimą ir begalę kitų prarastų asmenybės raidai ir vystymuisi svarbių įgūdžių. Pasaulyje, pilname nuolatinio skubėjimo, šurmulio, nesustabdomo informacijos srauto, naujųjų technologijų sukeliamų fizinių ir psichologinių iššūkių, esame pasiryžę numalšinti savo stresą, baimes, nerimą, kartais net paniką, bet kokia kaina.

Natūralu, kad žmogus, patiriantis didelį stresą ar įtampą ieško būdo atsikvėpti ir stabilizuoti vidinį disbalansą. Tai gali būti aktyvi sporto veikla, filmai, knygos, piešimas, tačiau neretai atsipalaidavimui užtenka po ranka pasitaikiusios stipriojo gėrimo taurelės, draugo pasiūlytos cigaretės, lošimų namų pokerio stalo, nesibaigiančio interneto platybių ir susikurto „pozityviojo aš” gyvenimo, nuolatos dėmesį ir stimuliuojančio kompiuterinio žaidimo. Toksiški būdai sumažinti įtampą ir stresą gali virsti priklausomybe. Deja, bet dažnai priklausomybė pastebima paskutinėje stadijoje, kuomet pagalbą gali suteikti tik profesionalūs specialistai. Išoriškai, rodos, esame visapusiškai aprūpinti, tačiau kaip visuomenė, susiduriame su vis didesnėmis emocinėmis bei psichologinėmis problemomis. Nuolatinis stresas, įtampa, besikeičiančios pasaulio, bei technologijų tendencijos, nesiliaujantis informacijos srautas sekina ir vis dažniau tampa „perdegimo” priežastimi. Nestebina ir tai, kad priklausomybę turinčių žmonių skaičius auga, o pastarąjį dešimtmetį priklausomybių tema paliečia ne tik psichoaktyviųjų medžiagų ir azartinių lošimų sritis, tačiau vis didesnį susidomėjimą mokslininkų, tėvų ir mokytojų tarpe kelia naujojo amžiaus priklausomybės kompiuteriniams žaidimams, internetui, telefonams, planšetėms, kurie tapo kiekvieno mūsų kasdienybe. Įprasti metodai, kurie buvo veiksmingi anksčiau, ne visada suveikia susidūrus su naujais iššūkiais. Na, o kartais pačius paprasčiausius metodus, adaptavus šiandienoje, galima pasiekti neįtikėtinai gerų rezultatų. Visgi, mokytis teks tiek ieškant naujų sprendimo būdų, tiek adaptuojant jau laiko patikrintus metodus. Priklausomybių prevencijos temomis privalu mokytis ne tik mokytojams, tačiau visai mokyklos bendruomenei, neišvengiamai įtraukiant tėvus, globėjus ir mokyklos vadovybę.

Apie mokytojo, mokyklos vadovybės ir tėvų santykio bei bendradarbiavimo svarbą kalbama mažiausiai kelis dešimtmečius. Dauguma mokslininkų ir tyrėjų patvirtina, kad tėvų įsitraukimas į vaiko ugdymą, bei aktyvus bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene, mokytojais bei administracija yra tiesiogiai susijęs su vaiko pasiekimais mokykloje bei noru mokytis. (Juškienė ir Stasiulienė, 2019; Žibėnienė 2019). Nors dažnai tėvai yra linkę nusimesti atsakomybę ir perkelti ją

ant mokytojo, pečių, tačiau dauguma tyrimų įrodo, kad vien mokytojo pastangų nepakanka. Tėvai yra pirmoji vaiko auklėjimo institucija, kuri įvairias įstatyminiais reglamentais (LR Konstitucijos 38 st., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 st.) yra įpareigota užauginti, auklėti ir rūpintis vaiku iki jo pilnametystės. Vaiko požiūris į alkoholio vartojimą, rūkymą formuojasi ankstyvoje vaikystėje, stebint artimiausių suaugusių asmenų elgesį ir įpročius, todėl sprendžiant su priklausomybėmis susijusias problemas lengvabūdiška, ir mažų mažiausiai neteisinga, visą atsakomybę suversti mokytojui ir mokyklos administracijai. Teigiama, kad geriausias žinių šaltinis apie vaiką yra vaiko šeima ir tėvai (Goleman, 2009). Mokytojo ir tėvų bendradarbiavimo tandemas gali atnešti labai gerų rezultatų visapusiškai vaiko raidai, sumažinti jo patiriamą stresą mokykloje, išspręsti įsisenėjusias problemas. Kalbant apie priklausomybių problematiką svarbu apžvelgti problemą iš įvairių pusių. Nagrinėjant literatūrinius šaltinius, video medžiagą, klausant specialistų pokalbių, tokių kaip Laima Bulotaitė, Gabor Mate, Ivan K. Goldberg, Steven Dupon, Chloe Godau, Josh Clarke, Nick Moroney, Michael Gossop, Tomas Bacys, Fredas Hansenas, Egidijus Meiženis, Jolanta Sondaitė, Mantas Arasimavičius ir kt., apie priklausomybes, galima pastebėti bendruosius sąlyčio taškus, kurie jungia visas priklausomybių rūšis. Nesvarbu ar tai priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų, maisto, lošimų, kompiuterinių žaidimų, interneto, pornografijos – visos jos turi panašius požymius ir neišvengiamai – neigiamus padarinius. Teigiama, kad priklausomi žmonės praranda laiko nuovoką, tiki, kad kontroliuoja savo veiksmus ir bet kada gali atsitraukti, tačiau nuolatos patiria nesėkmę, vyksta nesutarimai šeimoje, atitolsta nuo artimiausių draugų (dažnai draugų ratas kardinaliai pasikeičia), nebesidomi tuo, kas anksčiau buvo įdomu ir teikė džiaugsmą. Priklausomybę galima prilyginti „varlės efektui”.

„Varlės efektas”: kaip išvirti varlę? Jei varlę įmesite į verdantį vandenį, ji, pajutusi staigų temperatūrų skirtumą ir nepakeliamą skausmą, iškart iššoks iš vandens ir išsigelbės. Jei varlę įdėsite į šalto vandens puodą ir pamažu kaitinsite vandenį – ji išvirs. Praradusi budrumą ji plaukios vandenyje tol, kol vandens temperatūra pakils iki gyvybiškai kritinės ribos, o tada išsigelbėti bus per vėlu.

Ši istorija iliustratyviai perteikia pražūtingą grėsmę, kurioje palaipsniui didinamas toksiškas vardiklis numalšina instinktyvų norą išsigelbėti. Gyvenime palaipsniui didinamos psichoaktyviųjų medžiagų dozės, laiko limitas praleidžiamas prie kompiuterio, interneto ar lošimo automato yra traktuojami kaip nekenksmingi, kol pamažu yra nekontroliuojami ir tampa priklausomybe.

Svarbu paminėti, kad viena iš pažeidžiamiausių priklausomybių rizikos grupių yra paaugliai (literatūroje paauglystės amžius žymimas įvairiai, tačiau dauguma mokslininkų sutaria, kad tai yra amžius nuo 12 iki 25. Kiekvieno paauglio raida priklauso nuo jo fizinės bei emocinės brandos). Paauglystė įvardinama kaip pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į jaunystę, kuomet jaunuolis atsiskiria nuo tėvų ir tampa socialiai ir ekonomiškai nepriklausomas (R. Žukauskienė, 2012). Šiuo laikotarpiu keičiasi ne tik fiziologinis vaiko kūnas, tačiau keičiasi hormonų pusiausvyra, formuojasi prefrontalinė smegenų dalis atsakinga už racionalių sprendimų priėmimą, discipliną ir kitus svarbius įgūdžius. Tai permainų ir iššūkių metas.

Šis mokinių tėvų susirinkimų vadovas yra praktinis metodinis leidinys, kurio pagrindinis tikslas supažindinti klasės auklėtojus bei kitus švietimo įstaigos darbuotojus su priklausomybėmis, jų prigimtimi, požymiais, atpažinimo galimybėmis. Leidinyje pateikiami efektyvūs, laiko ir „Whatansu” komandos patikrinti metodai, padedantys užmegzti artimesnį ryšį su vaikų tėvais, taip juos įtraukiant į ankstyvąją priklausomybių prevenciją. Tikime, kad mokyklos bendruomenė dirbdama kartu su tėvais gali padėti paaugliams išgyventi sunkų laikotarpį ir išvengti priklausomybių grėsmės.

Teorinė dalis Nuo „pirmo karto”, nesibaigiančio sėdėjimo prie kompiuterio ir vis didėjančių priklausomybės požymių tik vienas žingsnis iki rimtos problemos. Kaip kalbėti su tėvais apie priklausomybes, jų požymius, grėsmę, kaip jas atpažinti ir apsaugoti, o gal teisingiau sakyti, išmokyti vaikus atsispirti priklausomybėms? Šiame skyriuje apžvelgsime priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų, lošimų, žaidimų ir interneto ypatumus: prasidedančios priklausomybės atpažinimo galimybes, prevenciją. Teorinės dalies pagrindinis tikslas yra susipažinti su priklausomybėmis bei jų rūšimis ir prevencijos būdais remiantis įvairiais literatūriniais šaltiniais, straipsniais, teisiniais aktais, aktualia vaizdo medžiaga, garso įrašais, kurie gali tapti įkvėpimu klasės auklėtojui (–ai) ar kitam ugdymo atstovui (– ei) vedant tėvų susirinkimus priklausomybių prevencijos temomis. 12

Priklausomybės ir jų prigimtis Nauji psichologiniai ir socialiniai tyrimai kiekvienais metais papildo visuomenės bei specialistų suvokimą apie priklausomybes. Vieni teigia, kad polinkis į priklausomybę yra paveldimas ir užkoduotas genuose. Kiti mano, kad pažeidžiamiausia priklausomybių ir rizikos grupė yra asmenys neturintys įgūdžių kurti socialinius ryšius, užmegzti darnius santykius su kitais žmonėmis, yra „socialiniame užribyje”, susiduria su elementariomis bendravimo problemomis. Dalis mokslininkų teigia, kad tapti priklausomu didesnę riziką turi tie, kurie neturi pakankamai stipraus charakterio, vidinio „stuburo”, stokoja valios, todėl yra lengvai paveikiami kitų nuomonės, turi nepilnavertiškumo kompleksą. Taip pat didelę įtaką turi patiriamas stresas, įtampa, psichologinis spaudimas ir kitos negatyvios emocijos. Visgi, priklausomybės yra daug platesnė ir kompleksiškesnė problema, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Didžioji dalis mokslininkų pritaria, kad priklausomybę gali lemti visų arba dalies išvardintų priežasčių derinys. Svarbu suprasti kaip laiku sustabdyti priklausomybių grėsmę.

Kaip jau minėjome ankstesniame skyriuje, vaikai stebėdami savo artimiausią aplinką, sparčiai mokosi ir bando perprasti kaip veikia pasaulis. Pasak mokslininko D. Golemano (2009) vaiko pirmoji ugdymo institucija yra šeima, kurioje jis mokosi kaip pažinti, tinkamai išreikšti tiek teigiamus tiek neigiamus jausmus. Stebėdami tėvus bei kitus suaugusius jie įtiki šeimoje galiojančiomis vertybėmis, perima įpročius bei elgesio modelius. Taigi, daug labiau nei genetika, vaiko vystymąsi veikia teigiamas arba neigiamas artimiausioje aplinkoje rodomas pavyzdys. Stebėdamas greta esančius suaugusius ir jų elgesį vaikas modeliuoja savo pasaulio suvokimą, bando suvokti, kas yra gerai, o kas blogai. Tam tikrus įgūdžius įgiję vaikai į ugdymo įstaigą atkeliauja jau su suformuotu tam tikrų žinių bagažu. Jei namuose psichoaktyviosios medžiagos, lošimo bilietai, vakariniai pasisėdėjimai prie kompiuterinių žaidimų nėra tabu – didelė tikimybė, kad vaikas susidarys iškreiptą požiūrį ir bus labiau linkęs tai išbandyti ankstyvame amžiuje. Tai yra dar viena priežastis, kodėl tėvų indėlis bei įsitraukimas prevencinėse programose yra be galo svarbus nuo pat ankstyvojo mo-

kyklinio amžiaus, o jei įmanoma ir dar anksčiau. Tam, kad įsitraukimas ir dalyvavimas prevencinėse programose būtų efektyvus, svarbu pažinti „priešą” (t.y. priklausomybes) iš įvairių perspektyvų. Kalbant apie priklausomybės sąvoką Merlatt, Baer, Donovan ir Kivlahan (1988) apibrėžė priklausomybę kaip: „Nuolatos besikartojantis elgesio modelis, kuris padidina ligos riziką ir / ar yra asocijuojamas su asmeninėmis arba socialinėmis problemomis. Priklausomybės sukeltas elgesys dažnai yra subjektyviai apibūdinamas tarsi „kontrolės praradimas” – elgesys išlieka nepaisant visų valios pastangų susivaldyti ar moderuoti jį. Šie įpročio modeliai dažnai apibūdinami kaip neatidėliotino apdovanojimo (atlygis trumpąjame laikotarpyje), kartu poruojami su vėliau pasireiškiančiomis neigiamomis pasekmėmis (ilgalaikės pasekmės). Mėginimai pakeisti priklausomybę (gydantis ar savo iniciatyva) dažniausiai pažymimi dideliais atkritimo rodikliais. (Marlatt et al. 1988). Šis apibrėžimas, net po daugelio metų, gana tiksliai apibūdina visų priklausomybių mechanizmą bei jo veikimo principus, galimas pasekmes. Norėdami suprasti kur slypi žmogaus polinkis į priklausomybę, visų pirma turime suprasti kaip veikia mūsų pagrindinė „operacinė sistema” – smegenys. Mokslininkams, žmogaus smegenys ir jų veikla, išlieka viena mįslingiausių užduočių. Nors neurologijos srityje yra atlikta daug įvairių tyrimų, tačiau smegenų veiklos kompleksiškumas, bei neribotos galimybės, vis dar yra paslaptis mokslininkų bendruomenei.

Mūsų smegenys susideda iš tam tikrų dalių – smegenų žemėlapio. Kiekviena smegenyse esanti dalis yra atsakinga už tam tikras funkcijas mūsų kūne. Vienos smegenų dalys yra atsakingos už regėjimą, kitos už mąstymą ir logiką, dar kitos už klausą ar gebėjimą vaikščioti. Giliausi smegenų struktūros sluoksniai yra patys primityviausi evoliucine prasme. Viršutiniai smegenų sluoksniai ir dangalai yra atsakingi už gebėjimus, kurie mums praverčia šiuolaikiniame pasaulyje (logika, sprendimų priėmimas ir t.t.). Evoliuciškai jie išsivystė vėliausiai. Primityviosios smegenų struktūros yra atsakingos už esmines žmogaus funkcijas –

kvėpavimą, širdies plakimą, kraujo tekėjimą kūne, išgyvenimo instinktus ir kt. Šių funkcijų žmogus sąmoningai nekontroliuoja. Mūsų smegenys prigimtinai tobulai suderinta sistema, kuri reaguoja į įvairius išorinius aplinkos bei vidinius dirgiklius. Cheminiai elementai, hormonai, neurotransmiteriai yra atsakingi, kad visa gaunama informacija būtų tinkamai apdorojama bei apsaugotų mus nuo išorinių grėsmių. Tačiau kai į mūsų organizmą patenka psichoaktyviosios medžiagos sistema išsiderina ir pradeda veikti ne mūsų naudai. Intoksikacijos metu psichoaktyviosios medžiagos stimuliuoja didelius kiekius dopamino mezolimbinėje sistemoje, kuri sustiprina norą vartoti ir sukuria asociaciją, kad psichoaktyviosios medžiagos akimirksniu sukels pasitenkinimą. Psichoaktyviųjų medžiagų poveikiui silpstant, sekančioje fazėje, kuomet pasikeičia nuotaika, niekas nebeteikia džiaugsmo, padidėja jautrumas stresui, asmuo tampa nerimastingas. Trečioji stadija yra troškimas. Vien užuomina apie psichoaktyviąsias medžiagas (kvapas, garsas, užuomina per televiziją, reklama) priverčia kūną išskirti tam tikrą kiekį dopamino, kuris pažadina motyvaciją rasti reikiamą medžiagą ir ją suvartoti. (Volkow ir Boyle, 2018). Žinoma, smegenys, kurios nėra pažeistos, puikiai susidoroja su racionalių sprendimų priėmimu, tačiau jei esate paauglys deja, bet racionalius sprendimus priimanti smegenų dalis (prieškaktinė smegenų dalis) dar nėra išsivysčiusi.

Neurobiologija yra mokslas tyrinėjantis žmogaus nervų sistemą, fiziologiją, genetiką ir kūno funkcionavimą. Pasak šaltinio autorių N. D. Volkow ir M. Boyle (2018) paaugliai yra linkę, labiau nei suaugę, išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas, tačiau jiems tai yra daug pavojingiau. Paauglių smegenys psichoaktyviosioms medžiagoms daug jautresnės dėl kelių priežasčių: jų smegenys dar nėra iki galo susiformavę (prieškaktinė smegenų dalis susiformuoja tik apie 20–uosius, 21–uosius metus, kituose šaltiniuose minima, kad gali būti ir dar vėliau), taip pat jų smegenų neuroplastiškumas ir neuronų jungčių plėtra yra daug aktyvesnė nei suaugusio žmogaus. Ankstyvas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali pakenkti prieškaktinės smegenų dalies vystymuisi, kas gali tapti pagrindine priežastimi ateityje daug lengviau tapti priklausomu. Prieškaktinė smegenų sritis yra atsakinga už vyk-

domųjų funkcijų, planavimo, impulsų kontrolės, darbinės atminties, dėmesio ir samprotavimo veiklą ir šių funkcijų tarpusavio koordinavimą. <...> Tai paskutinioji smegenų formavimosi stadija. Paauglystėje besivystančios smegenys turi greitai augančių sinapsių, bet taip pat ir smegenų sričių, kurios lieka nesujungtos. Dėl šios priežasties paaugliams didesnę įtaką daro aplinka, jie labiau linkę elgtis impulsyviai (Žukauskienė, 2012). Pasak mokslininkų G. R. Uhl, G. F. Koob, J. Cable (2019) didelę rolę priklausomybių „žaidime” atlieka dopaminas (neurotransmiteris, kuris dar vadinamas „laimės hormonu”). Narkotikai užvaldo organizmo dopamino sistemą ir ją sutrikdo taip suteikdami trumpalaikį pasitenkinimo jausmą, skatindami grįžti prie blogo įpročio. Prefrontalinė smegenų dalis, kuri, kaip jau anksčiau minėjome, vis dar vystosi paauglystėje, turi dopamino receptorius. Normaliomis sąlygomis smegenis pasiekia įprasti dopamino kiekiai, tačiau suvartojus psichoaktyviųjų medžiagų per didelis dopamino kiekis išbalansuoja šią sistemą, negrįžtamai pakeisdamas smegenų neuronų jungtis taip „išjungdamas” prieškaktinės smegenų dalies racionalų mąstymą. Visgi, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas prasideda savo noru, tačiau ilgainiui tai tampa nekontroliuojama liga, kilusia dėl smegenų pakitimų ir nevaldomos priklausomybės. Viskas prasideda nuo pirmojo žingsnio ir blogojo įpročio „įdiegimo” į mūsų sistemą. 1

Knygos „Įpročio galia” autoriaus C. Duhigg teigia, kad įpročio formavimasis prasideda primityvioje smegenų dalyje, dar žinomoje kaip „nervinis mazgas”. Kodėl būtent dabar prakalbome apie besiformuojančius įpročius? Nes nekontroliuojamas, kenkiantis žmogaus sveikatai ir jo gerovei įprotis ilgainiui tampa priklausomybe, kuri gali nuvesti į savęs naikinimą ir pražūtį. Juk norėdami išsiugdyti įprotį kartojame tą patį veiksmą tol, kol jis tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Kalbant moksliškai – stipriname neuronų jungtis. Pasak M. Lewis (2017), priklausomybę turinčių smegenų pokyčiai yra panašūs į tuos, kurie dažniausiai pastebimi turint itin didelę motyvaciją ir pasikartojančiai siekiant tikslų, ugdant giluminius įpročius. Įprastame gyvenime išsiugdžius tam tikrus įpročius pasiekiamas automatizmas ir veiksmai, dėl stiprių neuroninių 1 Daugiau apie neurotransmiterius ir jų daromą įtaką mūsų elgsenai galite rasti Simon Sinek Video. Priedas Nr. 2; QR–1

jungčių atliekamas taupant smegenų energetinius resursus t.y. praktiškai negalvojant. Norėdami geriau suprasti kaip formuojasi įpročiai turime pasigilinti kaip jie veikia. Įpročio formavimasis susideda iš 3 pagrindinių sudedamųjų dalių [žr. 1 pav.]: dirgiklio (maža dopamino dozė), pasitenkinimą suteikiančio veiksmo ir atlygio (didelė dopamino dozė), kuris yra atlikto veiksmo padarinys. Žmogus turintis įprotį arba priklausomybę, paskatintas tam tikro dirgiklio (vidinio ar išorinio), siekia patirti pasitenkinimą ir vienintelis būdas tai padaryti – atlikti atitinkamą veiksmą (pvz. surūkyti cigaretę, įsijungti kompiuterinį žaidimą, pasinerti į socialinius tinklus ir kt.). Literatūroje bei kituose šaltiniuose minima, kad savo priklausomybę nugalėję asmenys dažnai atkrenta patekę į tą pačią aplinką, kurioje įprotis ar priklausomybė susiformavo. Įpročio atsinaujinimą gali lemti, ir dažnai nulemia, senieji dirgikliai esantys aplinkoje. Jie užfiksuojami smegenyse ir pasąmoningai skatina grįžti prie blogų įpročių. Veiksmai atliekami nevalingai, automatiškai, todėl žmogus savo paties valia tampa neįgalus juos suvaldyti.

1 pav. Įpročio formavimosi schema (Duhigg, 2012)

17 Kada įprotis tampa priklausomybe? Yra trys rodikliai, kurie gali parodyti ar tampote priklausomas: laikas, kurį praleidžiate atlikdami tam

tikrą pasikartojantį veiksmą ir kiek ilgai tai darote; cheminiai junginiai bei pasikeitimai smegenyse; simptomai pasireiškiantys nutraukus veiklą / vartojimą (abstinencijos sindromas) (Dovey, 2016). Jei įvertinus visus šiuos rodiklius pastebima neigiama įtaka asmeniniame gyvenime (prastėja santykiai su aplinkiniais; savo jėgomis negalite atsispirti potraukiui vartoti, grįžti prie veiklos; nustojus daryti, tai, kas kelia malonumą pasijuntate blogai, suprastėja nuotaika ir pan.) būtina susirūpinti savo sveikata ir kreiptis pagalbos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad žmogus, bent kartą pavartojęs psichoaktyviųjų medžiagų (visuomenėje vis dar stipriai diskutuojama apie galimą šalutinį poveikį ir priklausomybės pavojų pavartojus narkotinių medžiagų vieną ar kelis kartus), naršantis internete ar žaidžiantis kompiuterinius žaidimus dar nėra priskiriamas priklausomybę turinčių žmonių kategorijai. Priklausomybė tai liga, kuri su kiekviena diena progresuoja ir intensyvėja palaipsniui. Pamažu kylanti grėsmė, įsisenėjantys blogi įpročiai ir vis didėjantys neigiami padariniai yra artėjančio pavojaus signalas.

Priklausomybės gali būti įvairios: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, kompiuteriniai žaidimai, azartiniai lošimai, sekstingas, priklausomybė nuo sporto, darboholizmas, apsipirkinėjimas, maistas ir kt. Visos jos yra skirtingos, tačiau taip pat turi panašumų. Visos priklausomybės sukelia labai panašius simptomus: problema didėja pamažu, ilgėja praleidžiamo laiko kiekis, didėja psichoaktyviųjų medžiagų kiekis arba jo vartojimas dažnėja; nustojus daryti malonumą sukeliančią veiklą pablogėja nuotaika, sveikata, pasireiškia abstinencija; savo valios jėgomis nesugebama mesti blogo įpročio, bandymai atsisakyti dažniausiai baigiasi nesėkme. Gali būti kelių rūšių priklausomybės – psichologinės arba fizinės. Remiantis SPPC (2020) pateikta medžiaga psichologinės priklausomybės tai priklausomybės, kurias sukelia stiprus psichologinis pripratimas, kuris gali išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai. Fizinė priklausomybė dažniausiai siejama su tam tikru pripratimu prie (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir sukelia abstinencijos sindromą negavus medžiagų. Tėvams, mokytojams, draugams ar kitiems susirūpinusiems asmenims pastebėti ankstyvuosius priklausomybės požymius operaty-

viai sudėtinga, tačiau įmanoma. Pagrindiniai priklausomybės požymiai:  prarandama kontrolė,  šiurkštumas, dirglumas, baimė,  gėda dėl kontrolės praradimo  keičiasi išvaizda, gali atsirasti žaizdos, injekcijų žymės.  sumažėjęs darbingumas,  suprastėję mokymosi rezultatai,  koncentracijos, dėmesingumo nebuvimas,  pasikeitę bendravimo įgūdžiai, grįžimas pas senuosius draugus arba naujų dragų grupės, kuri daro neigiamą įtaką, atradimas.

Priklausomybė oficialiai diagnozuojama kai žmogus nevykdo savo pareigų bent 12 mėnesių. Visos priklausomybės formos turi panašumų, tačiau kiekviena išsiskiria smulkiais aspektais. Juos aptarsime vėlesniuose skyriuose.

Priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų Išgirdus žodį „priklausomybė”, dažniausiai pirmoji asociacija ateinanti į galvą susijusi su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu – alkoholiu, cigaretėmis, narkotinėmis medžiagomis. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas siekia kelių tūkstančių metų tradicijas, o įpročiai bei tam tikra požiūrio modelis perduodami iš kartos į kartą. Neabejotinai sudėtinga užduotis pakeisti visuomenės požiūrį apie svaiginančias medžiagas ir remiantis šiuolaikiniais tyrimais įrodyti, kad jų daroma žala net ir vartojant nedideliais, „saikingais” kiekiais gali sukelti neatitaisomų padarinių. Būtų lengvabūdiška teigti, kad vartojimo problemos dabartyje susijusios tik su įsišaknijusiomis tradicijomis. Augantys depresija sergančių žmonių skaičiai, technologizacijos ir jos sukeliama įtampa, padidėjęs nerimas, nuolatinis skubėjimas ir stresas, be abejonės – populiariosios medijos įtaka yra tik maža dalis priežasčių, lemiančių padidėjusią riziką tapti priklausomu nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Ne paslaptis, kad ugdymo įstaigos, savivaldų sveikatos biurai, specialiosios pedagogikos psichologijos centrai ir kitos viešosios bei privačios institucijos skiria daug laiko bei pastangų edukuodami apie priklausomybių prevenciją taip investuodami į visų mūsų šviesesnę ir sveikesnę ateitį. Kiekvieno iš mūsų privilegija ir užduotis ateities kartoms įdiegti žinias, kurios padėtų jiems siekti aukštesnių tikslų, būti sveikesniais bei sėkmingais.

Psichoaktyviųjų medžiagų istorija ir skirstymas. Kokia yra psichoaktyviųjų medžiagų istorija ir kodėl jos buvo uždraustos? Įdomu tai, kad tam tikru istorijos laikotarpiu psichoaktyviosios medžiagos buvo naudojamos be didelių apribojimų įvairiuose maisto (pvz. Coca Cola iki 1929 gėrimo sudėtyje naudojo kokainą), bei pramonės produktuose. Visuomenei sunerimus dėl nepataisomų ir žmonių gyvenimus griaunančių padarinių, imtasi griežtų priemonių, siekiant uždrausti kenksmingų medžiagų vartojimą. Esminis pokytis įvyko, kuomet buvo pasirašyta pirmoji bendrosios Jungtinių tautų narkotinių medžiagų konvencija, kuri pasirodė 1961 metais. Tai tarptautinė sutartis, kurią pasirašė 186 šalys (5 kalbomis), jos metu buvo aptarti psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės, prieinamumo, pardavimo, prevencijos, žmonių turinčių priklausomybių gydymo bei, svarbiausia – draudimo ir bausmių klausimai (Zinkevičius, 2018). Jis įsigalėjo didžiojoje dalyje valstybių, kurios priklauso Jungtinių tautų organizacijai. Norėdami suvokti daugiau apie psichoaktyviąsias medžiagas visų pirma pasigilinkime, kas yra priskiriama psichoaktyviosioms medžiagoms kaip jos skirstomos ir kokios yra jų rūšys. Lietuvoje terminas „psichoaktyviosios medžiagos” – tai medžiagos, sukeliančios psichikos ir elgesio sutrikimus, kurie klasifikuojami pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją (TLK – 10 – AM), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23d. įsakymu.

Psichoaktyviosios medžiagos pagal TLK–10–AM, tai: 1. Alkoholis (likeris, degtinė, alus ir kt.);

2. Opiatai (heroinas, metadonas, nuskausminamieji vaistai); 3. Narkotinės medžiagos iš kanapių (hašišas, marihuana);

4. Raminamieji ir migdomieji (barbitūratai ir kt.); 5. Kokainas ir Kokamedžio preparatai (kokainas ir kt.); 6. Stimuliatoriai ir kofeinas (kava, žalioji / juodoji arbata, amfetaminas ir kt. ; 7. Haliucinogenai (LSD, „rūgštis”, haliucinogeniniai grybai ir kt.); 8. Tabakas (cigaretės, e–cigaretės, kramtomasis tabakas ir kt.); 9. Lakios medžiagos ; 10. Keli narkotikai ir psichoaktyvios medžiagos sumaišyti vienu metu.2 Tarptautinis ligų klasifikavimo standartas padeda suvokti kokia plati yra psichoaktyviųjų medžiagų įvairovė ir kiek liūdnų istorijų po jomis slepiasi. Taip pat šis sąrašas leidžia šiek tiek geriau suvokti, kad skirtingos medžiagos sukelia skirtingus simptomus ir poveikį žmogaus kūnui. Deja dalis medžiagų (apie jas bus kalbama kitame poskyryje) dėl savo naujų cheminių junginių nėra įtraukiamos į draudžiamų medžiagų sąrašus, todėl jų draudimas bei laikymo / platinimo sankcijos nėra įteisintos.

Pagal poveikį psichotropinės medžiagos skirstomos į kategorijas: Stimuliantai (psichiką stimuliuojančios medžiagos). Joms priklauso medžiagos, kurios stimuliuoja centrinę smegenų sistemą. Pagreitina kūno funkcijas – kvėpavimą, širdies ritmą, informacijos apdorojimo greitį ir kt. Šiai kategorijai priklauso krekas, kokainas, amfetaminai ekstazi, kofeinas, nikotinas ir kt.

Depresantai (psichiką slopinančios medžiagos). Šios medžiagos slopina centrinę smegenų sistemą ir daro ją mažiau veiklia. Sulėtina kūno funkcijas – kvėpavimą, širdies ritmą, informacijos apdorojimo greitį. Šiai kategorijai priklauso alkoholis, raminamieji vaistai, inhaliantai, heroinas, anestetikai ir kt. 2

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2018

Haliucinogeninės medžiagos / psichodelikai. Sukelia haliucinacijas ir pakeičia suvokimą, jausmus ir mąstymą. Vartojantysis pradeda matyti įvairiausius vaizdinius, girdėti keistus garsus. Šiai kategorijai priklauso marihuana, haliucinogeniniai grybai, LSD ir kt. Gali suteikti arba atimti daug energijos. Taip pat būdingi dideli emociniai šuoliai. Opiatai / Opioidai. Centrinę nervų sistemą veikia kaip depresantai. Sulėtėja širdies ritmas, gali sukelti atsipalaidavimo pojūtį ir miegą, sumažėja skausmo pojūtis. Šiai kategorijai priklauso morfijus, heroinas ir kt. Khan Academy (n.d.)

Priklausomybė nuo alkoholio Priklausomybė nuo alkoholio yra opi visame pasaulyje Remiantis statistiniais duomenimis ESPAD atliktais 2015 metais alkoholis, praktiškai visose šalyse, nepilnamečių lengvai įsigyjamas. Daugiau nei vienas iš trijų moksleivių teigė, kad įsigyti alkoholinių gėrimų nebūtų problema. Beveik pusė europoje ištirtų moksleivių vartojo alkoholį būdami 13 ar dar ankstyvesniame amžiuje. Nors atlikus tyrimus matomas žymus pagerėjimas alkoholio vartojimo srityje, tačiau tai išlieka visa dar opi problema. Žvelgiant į Lietuvos statistinius duomenis vienas iš svarbių rodiklių yra alkoholio vartojimas ankstyvame amžiuje. Vaikų, kurie vartojo alkoholį iki 13 metų arba jaunesni yra net 52%. Vartojimas tarp mergaičių ir berniukų skiriasi vos keliais procentais. Alkoholio vartojimas ankstyvame amžiuje yra ypač pavojingas visapusiškai vaiko raidai, tiek fiziologinei, tiek psichologinei. Alkoholio vartojimas tai lėtinė liga, kuri progresuoja pamažu. „Saikingas” lengvųjų gėrimų išgėrimas su draugais švenčiant gimtadienį pamažu virsta į nesibaigiančių vakarėlių virtinę. Gėrimų stiprumas pamažu didėja, o kūnui reikia vis daugiau alkoholio norint apgirsti. Viskas pasibaigia kasdieniu „profilaktišku” išgėrimu, kad neskaudėtų galvos, nes juk liaudyje sakoma „kuo susirgai, tuo ir gydykis”. Dažniausiai vartoti alkoholį paskatina klaidingi įsitikinimai, kad neišgėrus bus nelinskma, nerasi bendros kalbos su žmonėmis, negalėsi atsipalaiduoti. Vis dar gajūs įsitikinimai, kad „saikingas” vartojimas nėra nieko blogo ir iki alkoholizmo tai neprives, tačiau visada yra tikimybė paslysti.

Nors pastaraisiais metais LR buvo stipriai suvaržyta alkoholio reklama, tačiau holivudiniuose filmuose socialiniuose tinkluose ir kitose medijose galima rasti daug vizualios medžiagos, kurioje visiems žinomi aktoriai, dainininkai, menininkai, rašytojai, laidų vedėjai, sportinin-

kai, dažniausiai jaunimui sektinas pavyzdys, vartoja alkoholį ar rūko be jokių suvaržymų. Norėdami apsaugoti vaikus nuo galimo alkoholio vartojimo ankstyvame amžiuje visų pirma turime edukuoti tėvus, taikyti prevenciją ankstyvajame amžiuje, kad vaikai susidarytų savo vaizdinį apie psichoaktyviąsias medžiagas ne iš įvairių medijos šaltinių, tačiau gebėtų drąsiai klausti pirmiausiai savo tėvų, mokytojų. Juk mums pradėjus pokalbį pirmiesiems galėsime pasidalinti savo žiniomis ir padrąsinti kreiptis visais klausimais pirmiausiai į mus.

Priklausomybė nuo tabako Dar viena didelė problema, su kuria susiduria ugdymo įstaigos ir tėvai yra jaunuolių priklausomybė tabako gaminiams. Rūkymas, neabejotinai, sukelia daug sveikatos problemų, nes tabako gaminiuose yra priskaičiuojama per 300 žmogaus organizmui kenksmingų ir kancerogeninių medžiagų. Viena iš pavojingiausių medžiagų yra nikotinas, nes grynoji jo dozė (1 mg) vienam kilogramui žmogaus masės yra mirtina. Taip pat nikotinas yra viena iš labiausiai priklausomybę sukeliančių medžiagų tabako gaminiuose.

Daug diskutuojama kokios yra rūkymo priklausomybės priežastys. Ar tai yra tėvų ir suaugusiųjų pavyzdys, ankstyvas bandančių rūkyti moksleivių amžius, klaidingi įsitikinimai, kad tabako gaminiai padeda susikoncentruoti, sumažina stresą ir įtampą ar psichologinis pripratimas ir įpročių formavimas įtraukiant cigaretes kaip ritualą (cigaretė prie kavos, cigaretė prieš kontrolinį ir pan.). Neabejotinai, pirmieji žingsniai link priklausomybės tabakui prasideda dėl socialinių ir psichologinių priežasčių. (Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, n.d.) Noras pritapti prie draugų, nerimo, streso, įtampos numalšinimas. Nors pavojaus signalų tiek iš medikų, tiek iš kitų informacijos šaltinių yra apstu, tačiau jaunuolių informavimas apie šalutinius rūky-

mo padarinius ne visada veiksmingas. Kaip galima užkirsti kelią šiai priklausomybės formai? Problemos sprendimas gali būti užmegztas artimas ryšys, pasitikėjimas bei atviras pokalbis.

Elektroninės cigaretės ir jų grėsmė. Taip pat vis didesnį nerimą kelia alternatyvios rūkymo formos – elektroninės cigaretės (dar vadinamos vipe’ais) ir nekaitrinės rūkymo priemonės. Elektroninės cigaretės tai prietaisai, kurių sudėtyje yra nikotino tirpalo, kvapiųjų medžiagų, propileno glikolio ir (arba) augalinio glicerino. Šis prietaisas, kitaip nei cigaretės, teigiama, kad sumažina nuodingų medžiagų išskyrimą ir jų daug mažiau patenka į organizmą. Visgi, atlikti tyrimai tik įrodo, kad elektroninės cigaretės nepaneigiamai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai. Amerikoje 2019 metais buvo užfiksuota bent 1300 komplikacijų ir 29 mirtys susijusios su elektroninių cigarečių rūkymu (Richter, 2019). Nekaitriniai rūkymo prietaisai įkaitina vienkartinio naudojimo tabako lazdeles plono metalo juostele taip minimalizuodami nuodingų medžiagų išsiskyrimą (Richter, 2019). Vieni populiariausių kaitinamojo tabako produktų Lietuvoje yra „IQOS”. Sukurtas prabangos įvaizdis, galimybė susikurti savo unikalų kaitinamojo prietaiso dizainą iš tiesų žavi. Mokslininkų pripažinta, kad nekaitriniai rūkymo prietaisai iš tiesų kenkia daug mažiau nei įprastos rūkymo priemonės. Tačiau negalima teigti, kad kūnui ir žmogaus psichikai nedaro jokio poveikio. Nikotinas vis dar yra išskiriamas rūkant tokio tipo prietaisu, kuris veikia centrinę nervų sistemą. Kadangi nekaitrinių rūkymo prietaisų atsiradimas vis dar naujiena vertėtų sulaukti klinikinių tyrimų, kurie apimtų šiek tiek ilgesnį vartojimo laikotarpį.

Nuo 2014 metų „Eurobarometro” duomenimis elektroninės cigaretės buvo viena populiariausių nikotino produktų jaunų žmonių tarpe Jungtinėse Amerikos Valstijose. Elektroninės cigaretės apipintos įvairiausiais mitais apie tai, kad jos mažiau kenksmingos už įprastas cigaretes, tačiau remiantis paskutiniais tyrimų duomenimis galima

įžvelgti kitą situaciją. Vis dar trūksta mokslinių įrodymų, kad elektroninės cigaretės yra saugios (Nedzinskienė, L., Vileišytė B. 2019). JAV medikai skelbia pavojų ir liepia susirūpinti, nes vis daugiau pacientų, rūkančių elektronines cigaretes, atkeliauja į gydymo įstaigas su ypač sunkiomis plaučių ligomis, kurios neretai baigiasi mirtimi. Medikai, ištyrę elektronines cigaretes rūkiusiųjų ir mirusių asmenų plaučius, pastebėjo, kad jie yra pažeisti cheminių nudegimų. Viena iš priežasčių, kodėl e. cigaretės tokios patrauklios jaunimo tarpe yra ta, jog jie gali susikurti savo individualų identitetą: pasirinkti įvairiausius skonių skysčius, susikurti savo unikalų e. cigaretės įrenginį iš struktūrinių komponentų (korpuso, kaitinimo galvutės, kandiklio ir kt.). Žinoma, klaidingi įsitikinimai ir gandai, kad e. cigaretės nėra tokios kenksmingos kaip standartinės cigaretės taip pat skatina jaunuolius rūkyti be sustojimo. Taip pat, viena iš priežasčių kodėl rūkomos būtet šios cigaretės yra ta, kad elektroninės cigaretės nepalieka nemalonaus rūkalų kvapo, todėl daug lengviau nuslėpti blogą įprotį.

Naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų grėsmė.

XXI amžiaus rykštė ir didelė grėsmė yra naujai atsiradusios narkotinės medžiagos, dar vadinamos NPS (angl. new psychoactive substances), kurios nėra pagrindinėje Jungtinių tautų narkotinių medžiagų konvencijoje, todėl teisiškai nėra draudžiamos. Šios medžiagos yra pavojingos tuo, kad rinkoje pardavinėjamos kaip legalus ir natūralus produktas, nors dažnai ant pakuočių užrašyta „neskirta vartoti žmonėms”, vien tam, kad lengviau išvengtų įstatymų ir atsakomybės. Dažnai po romantiškais pavadinimais dizainerių vaistai, legalūs svaigalai, vonios druska [angl. designer drug, legal hihs, bath salt] ir kt. slepiasi nuodingi cheminiai junginiai, kurie gali ne tik svaiginti, bet dažnu atveju tapti mirties priežastimi. Naujosios psichoaktyviosios medžiagos dažniausiai įsigyjamos internetu arba specializuotose parduotuvėse kaip įprastų (heroinas, amfetaminas, marihuana) narkotikų pakaitalas. (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2019). Šios medžiagos yra be galo pavojingos, nes sukurta

be galo daug atmainų, todėl nežinomas šalutinis poveikis centrinei nervų sistemai, kokia yra cheminių medžiagų sudėtis, koks jų kiekis ir santykis, ar nėra nuodingų priemaišų. Didelė tikimybė perdozuoti ir mirti. Perdozavus yra didelė rizika nesulaukti tinkamos pagalbos gydymo įstaigoje, nes medikai nežinodami medžiagos sudėties, jos priemaišų bei suvartoto kiekio negali suteikti būtinosios pagalbos kritiniu momentu.

Prasidedančios priklausomybės atpažinimo galimybės. Remiantis respublikinio priklausomybių ligų centro aprašymu, priklausomybės sindromas, tai oficialus priklausomybės ligos terminas. Dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių, asmuo, sergantis priklausomybės liga, jaučia stiprų potraukį vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas, o asmens galimybės valdyti šį vartojimą yra ribotos, panašiai kaip turintis padidėjusį kraujospūdį asmuo be specialistų pagalbos ir priemonių turi ribotas galimybes jį reguliuoti (Respublikinis priklausomybių ligų centras, 2019). Priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo asmenų smegenų vaizdo tyrimai rodo fizinius smegenų sričių, kurios atsakingos už asmens sprendimų priėmimą, mokymąsi, atmintį ir elgesio kontrolę, pakitimus. (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2009)

Kaip ir minėjome anksčiau, paauglystės metu smegenys keičiasi iki pat brendimo pabaigos. Ypatingai aktyviai vystosi prieškaktinė smegenų dalis, kuri yra atsakinga už situacijos įvertinimą ir suvokimą, svarbių sprendimų priėmimą, emocijų valdymą, norus bei aistras. Ši smegenų sritis dažniausiai siejama su malonumo potyriu. <...> Prieškaktinės srities aktyvumo padidėjimas koreliavo su paauglių atsispyrimu bendraamžių spaudimui ir rizikingam elgesiui (Žukauskienė, 2012). Tikimybę, vieną ar kelis kartus pabandyti narkotines medžiagas ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas, paauglystėje padidina noras eksperimentuoti, rizikuoti ir patirti tai, ko dar niekada nepatyrei.

Pasak priklausomybių specialistės L. Bulotaitės (2009) skiriami trumpalaikiai ir ilgalaikiai narkotikų vartojimo požymiai. Trumpalaikiai pasireiškia tik suvartojus narkotikų dozę ir išnyksta po kelių valandų, dienų (pvz. mieguistumas, atsipalaidavimas, galvos svaigimas, pykinimas, skrandžio skausmai ir t.t.). Ilgalaikiai atsiranda ilgai vartojant narkotines medžiagas (pvz. dirglumas., bloga nuotaika, psichikos sutrikimai ir kt.). Šie požymiai gali būti pritaikomi tiek alkoholio, tiek nikotino priklausomybės apibūdinti. Pasak psichologės Justinos Kaliatkaitės, priklausomybei progresuojant žmogui darosi vis sunkiau susitvarkyti su kasdieniais uždaviniais bei atsakomybėmis, kol ilgainiui jis tampa visiškai nepajėgus jų išpildyti. Tuo tarpu artimieji stengiasi išgelbėti ir užglaistyti susidariusias situacijas dirbdami per du darbus, teisindami ir gindami priklausomą asmenį (Pupalaigytė, J., Navickas, A. 2015). Klaidingi įsitikinimai, tradicijos bei medijų ir visuomenės įdiegta samprata apie „nekaltą” psichotropinių medžiagų vartojimą tik padidina norą išbandyti. Apsvaigus nuo psichoaktyviųjų medžiagų akimirkai galima pasijausti geriau, išgyventi naujus potyrius, patirti haliucinacijas, pagerinti fizinius, proto gebėjimus, akimirksniu susikoncentruoti ir t.t., tačiau to kaina yra milžiniška. Stipriai pašliję santykiai su artimaisiais, draugais, finansiniai sunkumai, apleisti mokslai (didelė tikimybė būti išmestam iš ugdymo įstaigos), nukentėjęs darbas, stipriai pašlijusi sveikata bei psichinė būklė, didesnė tikimybė mirti ankstyvame amžiuje. Ilgainiui psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tampa nebe noru grįžti į euforinę būseną, tačiau vis didesnis poreikis išvengti abstinencijos sukeliamo skausmo.

Priklausomybės prevencija. 29

Paaugliams būdingas idealizmas. „kiti pasens, bet ne aš”, „kiti žmonės nerealizuoja savo ambicijų, bet tik ne aš”, „kiti tampa priklausomi nuo alkoholio ir narkotikų, bet tik ne aš” (Žukauskienė 2012). Toks požiūris veda prie lengvabūdiško sprendimų priėmimo, ilgalaikių ir skausmingų pasekmių. Ieškodami kaip greičiau atsikratyti įtampos ir streso paaugliai renkasi lengviausią būdą kaip

nurimti. Pats greičiausias – alkoholis, cigaretės, narkotikai. Didžioji dalis paauglių yra gerai informuoti tiek mokykloje tiek tėvų apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą bei padarinius, tačiau realybėje jie priima sprendimus vedini šeimoje suformuotomis vertybėmis ar visuomenėje įdiegtomis normomis. Psichoaktyviųjų medžiagų prevencija turi gilias šaknis net mūsų šalyje. Blaivybės sąjūdis XIX–XXa., siejamas su istorine figūra Motiejumi Valančiumi, puikiai žinomas beveik kiekvienam tautiečiui. Žinoma, šių laikų prevencija skiriasi nuo praeito amžiaus judėjimų. Mokslininkai įvairiai apibrėžia prevencijos sąvoką. Prevencijos sąvokas galime sugrupuoti kaip suprantamas siaurąja ir plačiąja prasme. Plačiąja prasme prevenciją galime apibrėžti kaip visa tai, kas padeda užtikrinti pozityvią asmens socializaciją. Siaurąja prasme prevencija suprantama kaip specialios priemonių sistemos, padedančios išsiaiškinti ir šalinti negatyvius asmens socializacijos veiksnius, sukūrimas ar poveikis asmenims, susiduriantiems su socializacijos problemomis. <...> Norint apsaugoti vaikus nuo psichoaktyviųjų medžiagų privalu vykdyti pirminę psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją – mažinti pasiūlą ir paklausą. (Bankauskienė, 2013). Tai vykdoma nustatant tam tikrus kontrolės svertus ir apribojant medžiagų patekimą į šalies teritoriją, baudžiant platintojus. Paklausa mažinama edukuojant moksleivius bei jų tėvus apie psichoaktyviąsias medžiagas.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programos pasižymi tam tikru teorijos ir modelių pritaikymu. Šiuolaikinėse programose naudojami mišrūs prevencijos metodai: formuojamos nuostatos, pateikiama informacija, žinios, vertybės ir ugdomi gyvenimo įgūdžiai, ugdoma psichologinė branda siekiant ateityje užkirsti kelią įvairiems asmenybės sutrikimams, socialinėms disfunkcijoms, taip pat ir svaiginimuisi psichoaktyviosiomis medžiagomis (Bulotaitė, 2009). Modeliai gali būti: kognityviniai – emociniai (informatyvus (faktinių žinių); gąsdinimo; įsitikinimų apie sveikatą, pagrįstų veiksmų; suplanuoto elgesio teorija; emocinis ugdymas; alternatyvių veiklų), socialinės įtakos (socialinio išmokimo ir socialinė kognityvinė teorija, gyvenimo įgūdžių teorija, socialinės ekologijos, socialinio vystymosi, norminiai įsitikinimai), visapusiški (probleminio elge-

sio, rizikos ir apsauginių veiksnių, atsparumo teorija, bendraamžių grupės teorija, sričių). Daugiau apie šiuos modelius galima sužinoti Ingos Bankauskienės parengtame leidinyje (žr. „šaltinių sąšašas”). Šaltiniuose minima, kad reikia atidžiai kalbėtis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą su paaugliais (Žukauskienė, 2012; Bulotaitė, 2009). Netinkamai, moralizuojančiai pakreiptas pokalbis gali sukelti atvirkštinę reakciją ir paauglys veikiau bus sudomintas išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas. Nesupraskite neteisingai, su paaugliais būtina kalbėti, ypač tokiomis jautriomis temomis, bet labai svarbu, kad pokalbyje paauglys būtų išklausytas, jo nuomonė ir požiūris išgirsti (naudokite aktyviojo klausymo principus). Paaugliams labai svarbu išgirsti tiesą. Tokią, kokia ji yra. Tėvai turi pasiruošti atsakyti į vaiko klausimus nuoširdžiai. Kitu atveju, išaiškėjus tiesai vaiko pasitikėjimas gali būti sugriautas visiems laikams. Supraskite, kad atsakinėdami į užduotus klausimus turite atsakyti tik tiek, kiek vaikas klausia, be papildomų detalių. Kalbėdami su vaiku atidžiai jį stebėkite ir nuoširdžiai išklausykite. Taip pat kalbėkite su vaiku apie jo ateitį, norus, svajones, kaip jis ruošiasi jų pasiekti. Ateities perspektyva dažnai padeda suvokti kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas sužlugdys svajonių išsipildymą.

Aktyvaus klausymosi principai:

Aktyvus klausymasis visų pirma reikalauja kantrybės ir išklausymo. Pertraukti galima tik tuo atveju jei norite perklausti ir geriau suprasti kas yra pasakojama. Pokalbio metu venkite matomoje vietoje laikyti telefoną, žvilgčioti į laikrodį ar kitais būdais parodyti, kad jums nuobodu. Kitu atveju pašnekovas tiesiog nustos kalbėti, supratęs, kad Jums neįdomu. Taip pat labai svarbu viso pokalbio metu išlikti smalsiems ir iš tiesų domėtis tuo, ką sako jūsų pašnekovas. Venkite išankstinės nuomonės susidarymo ir tyrinėkite su nuoširdžiu noru išgirsti, suvokti. Labai svarbus sisteminis klausymas. Tikslindamiesi ir gilindamiesi į pokalbį sužinosite daug ir įvairių detalių, kurių visuma sudarys bendrą aptariamos situacijos / problemos vaizdinį (Misiukonis, 2015).

Klausimai pokalbio pradžiai:  Ar tau drąsu sakyti man tiesą, kai supranti, kad ji mane gali žeisti?  Ką man norėtum pasakyti, jei žinotum, kad nemoralizuosiu / nebausiu?  Kokią istoriją norėtum sužinoti apie mane iš mano paauglystės?  Ką esi girdėjęs apie „žolės” vartojimą?  Kokia tavo nuomonė apie narkotikų vartojimą?  Kokia tavo nuomonė apie alkoholio vartojimą?  Kokios trys tavo artimiausių draugų savybės, vertybės tave labiausiai žavi? Kodėl? Labai svarbu bendrauti su savo vaiku. Kalbėdami sužinosite kuo jis domisi, su kuo bendrauja, kokios aktualiausios technologinės naujovės (o taip! Jūs tik klausykitės!), kas jam patinka ir kas erzina. Iš pirmo žvilgsnio paprasti pokalbiai gali sukurti galimybę bendrauti rimtomis temomis apie pasirinkimus gyvenime, svajones ir tikslus. Paaugliai, neturintys ryšio su tėvais stokoja tvirto vertybinio pamato, todėl yra lengvai paveikiami savo bendraamžių ir lengvai pasiduoda jų įtakai. Taigi, pirmoji ir būtinoji prevencijos priemonė yra nuoširdus ir dėmesingas jūsų laikas praleistas kartu su vaiku.

Priklauosmybė nuo lošimų Viena po kitos monetos keliauja į lošimo aparatą, su mintimi, kad „šį kartą tikrai pasiseks!”. Dar vienas statymas, kuris padės laimėti viską, ką pralošiau prieš tai. Tarsi užburtas ratas sukasi mintys apie galimybę laimėti. Juk man tikrai sekėsi! Aš jau buvau tiek išlošęs! Smegenys tarsi paralyžiuotos. Loginis protas užgožtas azarto, saviapgaulės, gėdos jausmo ir noro atgauti viską, ką turėjau, vos keletą ėjimų prieš tai. Tai tik maža iliustracija parodanti kaip veikia lošiančiojo smegenys ir nenugalimas noras lošti, pamažu vedantis į pražūtį ne tik jį patį, bet ir jo artimiausioje aplinkoje esančius žmones.

Plačiojoje medijoje azartiniai lošimai vaizduojami kaip galios, materialinės gerovės ir aukšto statuso simbolis. Filmų herojai apsirengę prabangiais kostiumais, apsupti dailių moterų draugijos gurkšnoja stipriuosius alkoholinius gėrimus, mėgaujasi lošimų namų sukurta prabanga ir pasižymi didele rizikos tolerancija. Garsioji „all in” (angl. viskas) frazė, sukelia įtampą filme ir pabrėžtinai įteigia, kad veikėjas yra pasiryžęs padaryti viską, vardan savo tikslo. Romantiškas ir kartu standartinis scenarijus – herojus užstato viską, ką turi ir laimi. Hero-

jiška iliuzija iš tiesų vilioja laimėti pinigų, žinoma, be didelių pastangų. Liūdna realybė byloja, kad didžioji dalis žaidėjų savo lošimų karjeroje praranda viską, nesulaukę šanso atgauti pinigus. Liūdniausia, kad šios priklausomybės padariniai ne tik pralošti pinigai, tačiau ir pačios brangiausios vertybės: namai, šeima, artimi draugai, savigarba, savivertė, pasitikėjimas savimi ir kt.

Lošimų rūšys, pobūdis, priklausomo žmogaus polinkiai ir ypatumai. Kodėl azartiniai lošimai taip įtraukia? Yra bent keletas priežasčių, kodėl po ilgo laikotarpio neįmanoma atsitraukti nuo azartinių lošimų stalo, automato ar internetinių lošimų svetainės. Tai lemia azartinių lošimų savybės, skatinančios nuolatos sugrįžti, bandyti vėl ir vėl laimėti. Azartiniai lošimai – tai specifinė veiklos forma, kurios išskirtinės savybės yra situacijos neapibrėžtumas, didžiulė rizika ir neprognozuojamas galutinis rezultatas, kurį beveik visada lemia atsitiktinumas (Rūškytė 2017). Šios azartinių lošimų savybės įtraukia ir yra priklausomybės priežastis. Lošimo metu daromas sprendimas sukelia jaudulį, adrenaliną ir norą bandyti dar kartą. Tikimasi, kad paskutinis bandymas bus sėkmingas. Azartiniai lošimai ir lošimų automatai yra modeliuojami ir programuojami taip, kad jų laimėjimai būtų nenuspėjami, o sėkmės procentas labai mažas. Taip lošimų namai garantuoja sau pelną.

Viena didesnių problemų visuomenėje, susijusių su azartinių lošimų priklausomybe, yra ta, kad azartiniai lošimai siejami su žmonių laisvalaikiu ir įvairiomis pramogomis (Rūškytė 2017), tokiomis kaip sportas. Toks mąstymas lemia atsainų visuomenės požiūrį ir problemos neigimą, kuris veda prie vis didėjančio priklausomų žmonių skaičiaus. Išauga tikimybė nepastebėti ankstyvųjų prasidedančios priklausomybės simptomų. Svarbu pažymėti, kad ši priklausomybė yra sunkiai pastebima nuo pat pradžių, nes asmenims, kurie yra priklausomi nuo azartinių žaidimų / lošimų lengva ją nuslėpti. Dažnai ši problema yra nutylima iki pat paskutinės akimirkos, kuomet praloštos sumos, įsiskolinimų, galimų vagysčių neįmanoma nuslėpti.

Nors plačiojoje medijoje lošimai dažniausiai vaizduojami kaip pokerio stalas ar sporto lažybos, tačiau jų rūšių yra žymiai daugiau. Kiekviena iš jų yra įtraukianti ir skatinanti pralošti vis didesnes sumas.

Lošimai skirstomi į rūšis pagal žaidimo pobūdį:  totalizatorius (sporto varžybų spėjimai);  lažybos, loterijų bilietai;  nuotoliniai lošimai (lošimai internetu);  stalo lošimai (ruletė, kortos arba kauliukai);  bingo;

Lošimo automatai. Skirstomi į dvi kategorijas: A – neriboto laimėjimo; B – riboto laimėjimo (didžiausia statoma suma 0,5 eur. Laimėjimas ne didesnis nei 200x. Lošimo trukmė 3 sek.)

Viena pavojingiausių lošimų rūšių paaugliams yra internetiniai azartiniai lošimai. Atsiradus internetui lošimų namai dalį savo verslo perkėlė į internetines platformas taip užtikrindami nenutrūkstantį ir vis didėjantį klientų srautą. Internetiniai lošimai lengvai prieinami nepilnamečiams. Didžiausia problema, kad vis dar nėra galimybės taikyti prevencijos priemones, nėra vienos pasaulinės koncepcijos, kuri ribotų azartinius lošimus internete (Arasimavičius, 2009). Internetiniai lošimai pavojingi ne tik teisinės bazės nebuvimu, tačiau jie yra įtraukiantys savo: anonimiškumu, galimybe prisijungti iš bet kokio įrenginio turinčio internetą, pabėgimu nuo realybės, socialiniu priėmimu lošimų bendruomenėje, o lošimo pradžioje nereikia jokių pradinių investicijų. Paaugliams internetiniai lošimai patrauklūs, nes inter-

netas veikia nuolat ir niekada neišsijungia, dėl to lošti jame galima bet kurią dieną, bet kuriuo paros metu (Arasimavičius 2009). Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas lošimams internete reglamentuoti nėra priėmęs jokio teisės akto, tačiau atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus Lietuvos Respublika priskirtina prie lošimus internete draudžiančių šalių. Taip nutiko dėl to, jog dar 2001 m. gegužės 17 d. priimtas pirmasis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas atsitiktinai sureguliavo ir lošimus elektroninėje erdvėje (Arasimavičius 2009). Lietuvoje internetiniai lošimai teisiškai yra apriboti minimaliai. Vis dar gausu reklamjuosčių, susijusių su lošimais, internetiniuose portaluose, lankomiausiose svetainėse. Nepakanka teisinės bazės apsaugoti pažeidžiamiausias grupes (tokias kaip paaugliai, vaikai, azartiniams lošimams priklausomybę turintys asmenys), nuo azartinių lošimų žalos, todėl svarbu stebėti paauglio elgseną internetinėje erdvėje. Atsiradus naujosioms technologijoms patobulėjo ir azartinių lošimų industrija. Naujų formų azartiniai lošimai, įskaitant technologiškai pažangius lošimo automatus, vaizdo loterijų terminalus, interaktyviąją televiziją, lažybas telefonu, lošimus mobiliajame telefone ir socialinių tinklų svetainėse (Griffiths ir Parek 2010). Visi, iš pirmo žvilgsnio, rodos, nekalti būdai ir technologijos, leidžiantys paprasčiau prisijungti prie azartinių lošimų, skatina priklausomybę ir nuolatinį dalyvavimą. Azartinių lošimų namai, verslo sumetimais, augina naujų, dažniausiai jau priklausomybę turinčių, lošėjų kartą.

Neabejotinai, azartinių lošimų industrija apima daug sričių. Azartiniai lošimai, atsiradę kaip pramoga, tam tikras ritualas, laisvalaikio leidimo būdas, teikiantis malonumą ir pasitenkinimą, ilgainiui įgyja visai kitokią prasmę, kai į pirmą vietą iškyla suinteresuotumas gauti tam tikrą materialinę naudą (Rūškytė 2017). Noras „lengvai” išlošti pinigų ir sukurta iliuzija, kad pagrindinis laimėjimas išspręs visas finansines problemas, skatina vis dažniau grįžti į lošimo namus, nesvarbu ar jie būtų fiziniame pastate ar internetinėje platformoje. Labiau įsitraukusiems į šią veiklą azartiniai lošimai tampa gyvenimo dalimi (Rūškytė 2017). Vis dažniau grįžtant prie azartinių žaidimų prarandama kontrolė, sveika nuovoka, gebėjimas racionaliai įvertinti situaciją.

Prasidedančios priklausomybės atpažinimo galimybės. Atpažinti lošėją galima stebint jo elgseną, savybes. Daugumai lošėjų būdingos asmeninės savybės: impulsyvumas, uždarumas, polinkis rizikuoti, silpna savikontrolė, polinkis veikti neapgalvotai (Meiženis, Sondaitė 2015). Šie žmonės, įprastai visuomenėje patiria daug streso, dažnai yra atstumti ir nesuprasti. Jų pagrindiniai vidiniai poreikiai yra nepatenkinti. Viena iš įsitraukimo į lošimus priežasčių gali glūdėti dar vaikystėje: dėl netinkamo tėvų auklėjimo, lošimų toleravimo šeimoje, augimo be tėvo. Meiženio ir Sondaitės atlikto tyrimo metu tiriamieji pasisakė, kad iki lošimo ir lošimo metu dauguma iš jų nesutardavo su artimaisiais, o bendravimas buvo paviršutiniškas. Jautėsi nutolę vieni nuo kitų, atsirado nenoras bendrauti, baimė (2015). Šie asmenys patiria daug neigiamų emocijų: depresiją, gėdos jausmą, galvoja apie savižudybę, yra uždari ir nekalbūs. Dažniausiai jie slepia savo priklausomybę nuo artimųjų iki pat paskutinės akimirkos, kuomet reikia kreiptis pagalbos į specialistus. Užvaldytas lošimų aistros žmogus tampa priklausomas nuo azartinių lošimų, nesugeba kontroliuoti savo veiksmų. Azartas jį veikia tarsi narkotikas, o pinigai, nesvarbu, laimėti ar pralošti, pasidaro reikšmingesni nei darbas, šeima, sveikata, ar visuomeninė padėtis. (Rūškytė 2017). Ypač paauglystėje labai svarbu stebėti vaiko polinkius, domėtis vaiko draugais, su kuriais jis praleidžia daugiausiai laiko, jo laisvalaikiu ir interesais. Tokiu būdu pastebėti pirmuosius simptomus galima efektyviau.

Pastebėti, kad asmuo yra priklausomas azartiniams lošimams galite iš šių požymių: padidėjęs jautrumas ir nestabilūs emociniai šokinėjimai, žmogus tampa uždaresnis (dažnai žmonės, kurie turi šią priklausomybę jaučia didelį gėdos jausmą, ypač po didelių piniginių sumų praradimo). Nuo lošimų priklausomas žmogus ima dažniau skolintis pinigus, o uždirbtus išsyk praranda / pralošia. Didelė tikimybė, sulaukti vagystės artimoje aplinkoje. Taip pat šie žmonės meluoja ir įvairiausiais būdais bando slėpti savo priklausomybę bei su ja susijusias pasekmes. Daugiau nei 90 proc. lošėjų nesikreipia į gydymo įstaigą. Kreipiasi tik dėl padidėjusio nerimo, įtampos, nuotaikų svyravimo, miego sutrikimų,

depresijos epizodų ir kitų negalavimų. Deja pagrindinės negalavimų priežasties nepripažįsta (Navaitis ir kt., 2017). Buvo nustatyta, kad tarp vienišų (t.y. išsiskyrusių ar niekada nesusituokusių), turinčių žemesnį išsilavinimą, neturinčių darbo, turinčių polinkį į depresiją, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas žmonių yra daugiau priklausomybę turinčių ar patologinių lošėjų. Lošiantys asmenys, kurie piktnaudžiavo alkoholiu, buvo dažniau likę vartoti vaistus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, kai išgyvendavo įvairius gyvenimo sunkumus (Massati ir kt., 2016). Azartiniai lošimai yra pramogos būdas, tačiau didesnis įsitraukimas į azartinius lošimus sukelia socialines problemas, o ilgainiui ir rimtus elgesio bei psichikos sveikatos sutrikimus, susijusius su depresijos epizodais, nerimo, streso ir kitais sutrikimais. Pagal tai, kiek svarbūs azartiniai lošimai žmogui ir kokią įtaką daro jo gyvenimui, lošėjai skirstomi į tris rūšis: socialiniai, probleminiai ir patologiniai. Socialiniams lošėjams azartiniai žaidimai nėra pagrindinė laisvalaikio veikla. Dažniausiai lošimo namus renkasi kaip erdvę praleisti laiką su draugais, pabūti malonioje aplinkoje; Probleminiai lošėjai dažnai lanko lošimo vietas ir jose išleidžia pinigus iš anksto paskirtus kitoms reikmėms. Dažnai kyla nesutarimai šeimoje, darbe. Jie gali nustoti lošti visam arba tik tam tikram laikui;

Patologiniai lošėjai nekontroliuoja savo veiksmų kuomet lošia. Dėl lošimų patologiniai lošėjai dažnai turi įvairiausių problemų: darbe, šeimoje, finansinių nuostolių. Pagal TLK–10 (1997), patologinis lošimas – tai psichologinė problema, kai asmuo nesugeba kontroliuoti potraukio lošti. Jam būdingi pasikartojantys potraukio azartiniams lošimams epizodai, kurie užvaldo asmens gyvenimą. Tada atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių ir šeimyninių vertybių bei įsipareigojimų (Meiženis, Sondaitė 2015). Lošėjams būdingos mąstymo klaidos. Jie nesuvokia, kiek lošimams išleidžiama pinigų. Buvo nustatyta, kad lošėjai nesuvokia, išleidžiamų pinigų kiekio ir sumų. Palyginus kaip lošėjai ver-

tina savo išlaidas azartiniams lošimams, o vėliau pateikus išklotines su realiomis jų išleistomis sumomis jos buvo net iki 13 kartų didesnės nei manė patys lošėjai (Wohl ir kt., 2017). Pagrindiniai žmogaus gyvenimo aspektai nublanksta prieš priklausomybės užvaldytą protą.

Priklausomybės priežastys ir pasekmės. Pagrindinės priežastys, kodėl žmogus tampa priklausomas nuo azartinių lošimų yra iš dalies panašios į kitų priklausomybių priežastis. Žmonės pradeda lošti bandydami pabėgti nuo problemų, blogos nuotaikos ar niūrių minčių, pvz., depresijos, bejėgiškumo, nerimo, kaltės jausmo (Abbot, Volberg, Bellringer, Reith 2004). Noras išvengti neigiamų emocijų ir įtampos skatina imtis neracionalių, dažnai neigiamas pasekmes atnešančių veiksmų, kurie palengvina jaučiamą emocinę naštą. „Nustatyta itin aukšta koreliacija tarp priklausomybės nuo azartinių lošimų ir kitų psichikos sutrikimų, priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų” (Arasimavičius, 2009). Taip pat azartiški žmonės turi aukštą rizikos tolerancijos kartelę, kuri dažnai neatitinka realybės. Jiems pralaimėjimas yra tiesiog nesuvokiamas. Patyrę pralaimėjimą jie jaučiasi nepilnaverčiais, jų statusas krenta. Didelė tikimybė, kad žmogus patyręs nesėkmę pradės smurtauti, sužalos kitus asmenis ar pakenks sau. Pasak prof. dr. Gedimino Navaičio (2017) atlikto tyrimo respondentų vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl respondentai pasirinko lošti azartinius žaidimus buvo šie: „dėl galimybės laimėti didelius pinigus”, „tai man laisvalaikio pramoga (hobby)”, „norėjo pailsėti”, „savo malonumui”, „dėl nugalėtojo jausmo, kai laimi” ir kt. Šios respondentų įvardintos priežastys puikiai iliustruoja, tai, kad azartiniai lošimai žmonėms vis dar atrodo kaip pramoga, kuri sėkmės atveju sugeneruoja pinigus.

Kaip ir kiekviena priklausomybė, pomėgis lošti azartinius lošimus, turi savo pasekmes. Lošimo pasekmės gali būti: psichologinės (gėdos jausmas, savęs smerkimas, problemos darbe, nebaigti mokslai ir

pan.), finansinės (pralošti pinigai, skolos, paskolos), įvairios sveikatos problemos, problemos darbe (Meiženis, Sondaitė 2015). „Tikėjimas bei įtikinėjimas, kad dėl asmeninių sugebėjimų ar ypatingo mąstymo žmogus žino, kaip išloš, yra rimtas priklausomybės signalas. Dar būdingas asmeninių poreikių atidėjimas (pavyzdžiui, ankstesnių pomėgių ar net pietų atsisakymas), savo ar šeimos poreikių ignoravimas. Ilgainiui, pomėgiui lošti imama aktyviai reikalauti pinigų iš namiškių arba ir juos siekiama sudominti. Dažnai šios priklausomybės pats asmuo nepripažįsta“ (Bulotaitė, 2009). Net ir ištrūkus iš azartinių lošimų priklausomybės užburto rato, liekamieji reiškiniai dar ilgą laiką persekioja žmogų. Būtent pirmaisiais mėnesiais, kuomet atsitraukiama nuo azartinių lošimų, labai svarbu suteikti kuo daugiau palaikymo, nes patiriama vidinė ir išorinė įtampa, bloga draugija gali paskatinti grįžti prie blogų įpročių.

Priklausomybės prevencija.

Norėdami apsaugoti jaunuolį nuo neigiamų azartinių lošimų pasekmių, visų pirma turite nuoširdžiai domėtis jo gyvenimu. Kokie draugai su jūsų vaiku praleidžia didžiąją laiko dalį (per pamokas, po pamokų ir t.t.), kaip jam sekasi mokslai, asmeninis gyvenimas, kokie yra jo pomėgiai, interesai, domėjimosi sritis, svajonės, ateities tikslai. Svarbiausią įtaką jaunimo elgesio formavimuisi turi šeima. Nustatyta, kad tėvų nuostatos dėl lošimo ir jų kaip lošėjų elgesys labai veikia vaikus (Rūškytė 2017). Autorės teigimu vaikas, gyvendamas šeimoje, perima įpročius ir elgsenos bruožus iš savo tėvų. Labai svarbu kokias nuostatas įdiegiate vaikui nuo pat ankstyvosios vaikystės. Lemiamą vaidmenį vėlesniam asmens suvokimui ir elgesiui daro pirminės patirtys, kurios formuoja nuostatas, polinkius bei savimonę, kurią individas pasitelkia suvokdamas bei reaguodamas į įvairias situacijas, kuriose atsiduria (Shaffer, Hall, Bilt ir George 2003). Iš šeimos atsineštas pasaulio suvokimas formuoja ir skatina jaunuolį priimti tokius sprendimus, kurie, jo manymu, yra teisingiausi duotuoju momentu. Svarbu suprasti, kad artimas ryšys, palaikymas, bei domėjimasis vaiko gyvenimu visapusiškai padeda jam prisitaikyti prie pasaulio.

Jausdamas palaikymą, asmuo jaučiasi saugus, labiau linkęs kalbėtis su artimu žmogumi, kai kyla sunkumai (Meiženis, Sondaitė 2015). Artimas ryšys yra be galo svarbus, ypač jaunuoliui išgyvenančiam įvairiausius pokyčius paauglystėje, susijusius tiek su jo fiziniu kūnu, tiek su jo psichika. Jausdamas palaikymą ir tinkamą pavyzdį iš artimiausios aplinkos jis gebės drąsiau priimti tinkamus sprendimus, atsilaikys neigiamai įtakai, turės vertybinį stuburą. Meiženio ir Sondaitės atlikto tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad pomėgis azartiniams lošimams mažėja, jei asmenys, turintys priklausomybę azartiniams lošimams, palaiko šiltus santykius su artimaisiais (2015). Net jei atrodo, kad vaikas atmeta jūsų pastangas užmegzti su juo kontaktą, dažnai jis jo stokoja ir iš tiesų nori gilaus kontakto, tačiau nežino kaip tinkamai tai pasakyti. Vienas iš azartinius lošimus mažinančių veiksnių yra geri santykiai su artimaisiais ir šeima, palaikymas ir bendravimas. Tačiau yra ir daugiau priežasčių, lemiančių norą nutraukti azartinių lošimų priklausomybę. Veiksniai, kurie mažino norą lošti azartinius lošimus, buvo išskirti tokie: išgyvenimai, racionalios mintys. Dažniausiai tai susiję su neigiamais išgyvenimais, pvz., gėdos jausmas dėl netinkamo elgesio, skaudžių pralošimų, nuolatinių nusivylimų, susijusių su lošimais, supratimas, kad lošimai griauna gyvenimą. (Meiženis, Sondaitė 2015). Patirdamas neigiamas emocijas ir suvokdamas pasekmes asmuo yra pasiryžęs nutraukti lošėjo karjerą. Būtent šioje stadijoje labai svarbus palaikymas, atjauta ir pagalba (svarbiausia ne per prievartą, bet nuoširdžiai rūpinantis).

Asmuo, kuris žengė pirmąjį žingsnį ir pripažino, kad lošimų priklausomybė griauna jo gyvenimą, gali kreiptis į atitinkamas institucijas ir pateikti prašymą neleisti lošti, taip užkirsdami kelią tolimesnei priklausomybės raidai. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. asmenų prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose registruojami Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, kurio 2018 m. kovo 27 d. duomenimis įregistruoti 3537 prašymai, iš kurių 85 proc. 18 – 40 metų, t. y. pačio darbingiausio amžiaus, žmonių (Lietuvos Respublikos Priklausomybių prevencijos komisija 2019). Didelis skaičius pateiktų prašymų signalizuoja, kad azartiniai lošimai vis dar yra didelė problema, ypač jaunų žmonių tarpe.

Vienas iš būdų, kuris gali padėti išvengti azartinių lošimų priklausomybės yra kalbėjimas su vaiku finansinio raštingumo klausimais. Labai svarbu mokyti vaikus, nuo pat ankstyvo amžiaus, tvarkyti savo finansus, planuoti išlaidas ir pajamas, išmokti taupyti ir gal net investuoti pinigus. Autoriai teigia, kad kai asmenų finansiniai poreikiai didesni nei jų finansinės galimybės, atsiranda skatinantis veiksnys lošti (Meiženis, Sondaitė 2015). Negebėdami tinkamai susidėlioti savo finansų, visuomet gyvendami trūkume, žmonės visuomet ieško būdo kaip gali praturtėti be didelių pastangų. Jei paauglys turi savo einamąją sąskaitą, kurioje disponuoja tėvų/globėjų paskirtais, uždirbtais pinigais, rekomenduojama pasiteirauti kaip paauglys planuoja savo biudžetą, galbūt jam reikia pagalbos, patarimo. Taip pat sveika nustatyti išleidžiamų sumų limitus (žinoma, iš anksto pasitarkite su vaiku). Taip išvengsite netikėtų nemalonumų ateityje.

Klausimai pokalbio pradžiai:  Ar turi žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti, kai Tau būna sunku? Kaip galėčiau Tau pagelbėti, kai Tau būna sunku?  Kaip įsivaizduoji savo tolimesnę ateitį?  Kokie Tavo pagrindiniai tikslai gyvenime? Kaip jų sieki?  Kokia laukia ateitis įsitraukus į azartinius lošimus?  Ar turi pažįstamų, draugų, kurie lošia azartinius lošimus?  Kaip manai, kodėl filmuose lošimo namai yra tokie prabangūs, o herojus visuomet išlošia?

Pagrindinės šiame skyriuje aptariama problema – internetiniai lošimai yra itin pavojingi paaugliams, nes neturi tinkamos teisinės bazės, nėra reguliuojama įstatymų, yra lengvai prieinami, dažnai pavojingesni nei įprastiniai lošimai lošimų namuose, nes skatina įsitraukti ir tapti priklausomu labai ankstyvame amžiuje. Norėdami užkirsti kelią azartiniams lošimams bendraukite su savo vaiku, domėkitės jo interesais, svajonėmis, draugais, rodykite tinkamą pavyzdį ir kalbėkite apie galimą lošimų žalą. Taip pat pastebėjus pirmuosius

priklausomybės ženklus svarbu nepulti kaltinti, išsigąsti ar perdėtai emocingai („isteriškai“) reaguoti, tačiau nuoširdžiai pasikalbėti su vaiku. Bendravimas ir glaudus tarpusavio ryšys yra geriausia prevencinė priemonė leidžianti pažinti vaiką ir užkirsti kelią norui pasinerti į priklausomybę.

Priklausomybė nuo interneto Interneto sprogimas prieš pat naująjį tūkstantmetį vis dar yra vienas iš reikšmingiausių šio amžiaus istorinių įvykių ir technologinių laimėjimų. 1992 – 1995–aisiais metais WWW (angl. World Wide Web) pasaulinis tinklas tapo prieinamas pasauliniu mastu. Nuo tos akimirkos pasaulyje viskas ėmė keistis kardinaliai. Informacija tapo prieinama kiekvienuose namuose, turinčiuose kompiuterį. Kartu su personalinių kompiuterių bumu, internetas tapo kasdienybe. Jo dėka galime paprasčiau bendrauti, ieškoti ir rasti informaciją, pramogauti (žiūrėti filmus ar žaisti internetinius žaidimus), apsipirkti ir kt. Internetas palengvina mums daugelyje sričių, tačiau vis dažniau pastebima, kad jis yra priklausomybių šaltinis. 44

1995 – aisiais metais, kuomet interneto industrija buvo įsibėgėjanti, daktaras Ivan K. Goldbergas pašiepdamas Amerikos psichiatrų asociaciją pasiūlė teoriją, kurioje įrodinėjo atradęs naują priklausomybės rūšį – priklausomybės nuo interneto sutrikimą (angl. Internet Addiction Disorder [IAD]). Būtent jis 1995 – siais metais pirmą

kartą paminėjo priklausomybės nuo interneto sąvoka (angl. Internet Addiction (IA). Šią priklausomybę jis apibūdina kaip patologiją, sutrikimą, per didelį šios technologijos naudojimą, apimantį platų spektrą elgesio ir impulsų kontrolę. (Goldberg, 1995). Nors pradžioje paskelbta teorija buvo pateikta juoko forma, tačiau vis daugiau žmonių pripažino esą priklausomi nuo interneto ir ėmė kreiptis ieškodami pagalbos. Žinoma, mokslininkai sulaukę didelio visuomenės susidomėjimo nebuvo abejingi ir ėmė tirti šį reiškinį. Tai tapo naujos priklausomybės, kuri turi daug panašumų ir su psichoaktyviųjų medžiagų priklausomybėmis, ilgų tyrinėjimų pradžia.

Priklausomybės nuo interneto ypatybės. Interneto priklausomybė yra įdomi ir kompleksiška. Remiantis Amerikos Interneto priklausomybės centro informacija galima išskirti 5 skirtingas internetines priklausomybes: Kibernetinio sekso priklausomybė (angl. cybersex) (tai gali būti pornografijos žiūrėjimas ar siuntimas, sekstingas, dalyvavimas suaugusiųjų pokalbių svetainėse ir kt.); Kibernetinių santykių (angl. virtualūs santykiai); Priklausomybė socialiniams tinklams. Facebook vis dar išlieka vienas populiariausių socialinių tinklų pasaulyje (2,45 milijardai akyvių vartotojų) (Statista.com, 2019); Internetiniai žaidimai (virtualūs arba rolių). Čia įtraukiamos sritys, tokios kaip virtualūs lošimai, pirkimas internetu, vaizdo žaidimai;

Priklausomybė nuo informacijos pertekliaus (obsesinis poreikis ieškoti informacijos) (šią priklausomybę turintys žmonės nuolat ieško informacijos, ją kaupia ir sistemina. Nuo ilgalaikės informacijos perkrovos mažėja produktyvumas darbe);

Priklausomybė kompiuteriui (80–taisiais kompiuteriuose buvo įdiegti kortų ir kiti žaidimai, kurie ilgalaikėje perspektyvoje sukėlė priklausomybę ir problemas organizacinėje aplinkoje). (Saliceti, 2015) Internetas yra įtraukiantis, paveikus ir šiuolaikiniam žmogui tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, todėl nuo interneto priklausomybės nėra apsaugotas nei vienas. Internetas, bei jo valioje veikiantys socialiniai tinklai, yra lengvai prieinami, jiems nereikia didelių išlaidų, kiekvienas vartotojas jaučiasi neribojamas (Bacys, 2013). Visuotinai žinoma klišė „jei tavęs nėra facebook, tavęs nėra visai” įrodo, kad kiekvieną akimirką patiriame visuomenės spaudimą bet kokia kaina būti technologiškai raštingi ir pažangūs, taip palengvindami buitį ne tik sau, bet ir kitiems.

Prasidedančios priklausomybės atpažinimo galimybės. Kaip jau minėjome, pačioje skyriaus pradžioje, pirmasis mokslininkas I. Goldberg, įvedęs priklausomybės nuo interneto sąvoką, pirminį priklausomybės nuo interneto simptomų sąrašą pateikė juokais, pašiepdamas Amerikos psichiatrų asociaciją. Jo surašyti simptomai skambėjo maždaug taip: „dėl intensyvaus interneto naudojimo sumažėjusi svarbi socialinė ar profesinė veikla”, „fantazijos ir svajonės apie internetą”, „valingi arba nevalingi pirštų judesiai imituojantys rašymą klaviatūra” (Wallis, 1997). Visgi, jis buvo arti tiesos. Jei įtariate, kad paauglys ar kitas jums brangus asmuo yra priklausomas nuo interneto – vertėtų atkreipti dėmesį į šiuos ženklus: būdamas prisijungęs, turėdamas prieigą prie interneto, jis jaučia malonumą, kiekvieną kartą prisijungus prie tinklo vis ilgėja praleidžiamo laiko kiekis, netekus prieigos prie interneto žmogus tampa irzlus, emociškai nestabilus, pasireiškia abstinencijos sindromas, pašlyja santykiai su šeima, draugais, bando kontroliuoti praleidžiamo laiko kiekį, tačiau nesėkmingai.

Ilgainiui asmuo supranta, kad ši priklausomybė atneša tik blogas pasekmes, tačiau valios pastangomis nebegali sustoti to daryti. Pradeda atsiriboti nuo senųjų veiklų, kurios kadaise jam teikė džiaugsmą. Vis dažniau patiria baimę atitrūkti nuo informacijos srauto (angl. Fear

of Missing Out (FOMO)) (Kuss ir Griffiths, 2017). Didelė tikimybė, kad internete susikurs iliuziją, jog yra apsuptas žmonių ir patirs mentalinį pasitenkinimą (Gupta, 2018), tačiau vis labiau ryškėja realybė, kurioje asmuo tampa vienišas, atsiskyręs, depresyvus, nepasitiki savimi. „Kartu vieniši” – visados prisijungę technologijų dėka, tačiau iš tiesų izoliuoti (Kuss, Griffiths, 2017). Nuo interneto priklausomi žmonės labiau yra linkę būti vienišais ir socialinius ryšius užmezga internete, pokalbių platformose, nes taip užmegzti ryšį jiems saugu. Socialiniais tinklais linkę naudotis žmonės, kurie mėgsta bendrauti, trokštantys staigaus atlygio ir pasitenkinimo dėl kitų greito atsako. Linkę tapti priklausomais nuo interneto asmenys mėgsta naująsias technologijas ir greitį. Jie dažniausiai yra naujovių ieškotojai. (Konsultavimas priklausomybių klausimais, 2019)

Prevencija. Kad ir kaip norėtumėte apsaugoti save, o ypač savo vaikus, nuo besivystančių ir visaapimančių technologijų bei jų neigiamų padarinių, visgi turime susitaikyti su XXI amžiaus realybe. Viskas, ką geriausio galime padaryti – nuolat domėtis ir klausti vaikų, kuo jie gyvena, kokiuose socialiniuose tinkluose lankosi, kokius žaidimus žaidžia. Vienas iš pagrindinių ir esminių žingsnių tikrosios prevencijos link, tai nuoširdus ir gilus bendravimas visų pirma su tėvais, vėliau ir su mokytojais, auklėtoja, draugais. Žinoma, keletas triukų, padėsiančių išvengti arba pristabdyti priklausomybes taip pat nepakenks.

Priklausomybė nuo interneto oficialiai nėra įtraukta į tarptautinį sisteminį ligų sąrašą. Užuominas galima rasti tik internetinių žaidimų kategorijoje. Identifikavus internetinės priklausomybės simptomus, nepriklausomai nuo jos pobūdžio (pateiktas sąrašas ankstesnėje pastraipoje), vertėtų kreiptis į specialistus, kurie gali pagelbėti pacientui. Kol kas nėra standartizuoto būda kaip gydyti priklausomybę nuo interneto, tačiau galima semtis idėjų iš jau įsteigtų šią priklausomybę gydančių įstaigų, tokių kaip Kinijoje įsteigtos klinikos. Jose įdiegta režimu grįsta darbotvarkė, griežta disciplina, medikamentinis gydymas, konsultacijos apie priklausomybę. JAV gydymo centrai naudoja

12–kos žingsnių programą kartu su kognityvinės terapijos kursais, šeimos terapija, grupine terapija, socialinių įgūdžių mokymais ir papildomomis konsultacijomis (Flisher, 2010). Taip pat galima savipagalba. Telefone arba kompiuteryje įdiekite programėles, leidžiančias stebėti laiką, praleidžiamą prie telefono ar kompiuterio ekrano: Screen time, ColdTurkey, Toggl, Forest, Self Control, Freedom, Pomodoro ir kt.3 Norėdami atsitraukti nuo nuolatinio naujienų ir kitos informacijos srauto rekomenduojama išjungti pranešimus telefone ir kontroliuoti savo prisijungimus prie socialinių tinklų, el. pašto ar kitų priklausomybę keliančių programėlių visos dienos metu. Taip pat nustatykite skrydžio ar begarsį režimą, kai norite išlikti susikaupę. Įveskite šeimos laiką, kurio metu būtų draudžiama naudotis elektroniniais įrenginiais (planšetėmis, kompiuteriais, telefonais) bei internetu. Šį laiką skirkite tik šeimai ir bendravimui. Neleiskite elektroninių prietaisų laikyti miegamajame kambaryje, nes žiūrėjimas į elektroninių įrenginių ekraną vakare sutrikdo natūralų miego ritmą, melatonino gaminimąsi, gali sukelti nemigą.

Patarimai kaip išvengti priklausomybės nuo interneto:  Jei Tau nereikalingas kompiuteris, laikykis nuo jo kuo atokiau.  Nustatyk interneto naudojimo limitą.  Savo elektroninį paštą tikrink tik 1 – 2 kartus per dieną.  Ribok savo gaunamos informacijos kiekį iš interneto.  Atsikratyk savo išmaniojo telefono.  Neieškok atsakymų į klausimus į kuriuos jau žinai atsakymą.  Minimizuok savo prisijungimus ir naršymą Facebook, Instagram, Snapchat paskyrose.

48 3

Visas minimas nuorodas rasite knygos priede.

 Jei naudojiesi kompiuteriu, tačiau tau nereikia interneto – išjunk Wi-Fi.  Atsisakyk gyvenimo internete.  Atrask džiaugsmą žinodamas, kad kiti žmonės nebūtinai žino viską apie Tave. (Jensen, 2019)

Klausimai pokalbio pradžiai:  Kaip manai, kiek kiekvienas šeimos narys turėtų per dieną skirti laiko naršymui internete, namų ruošos darbams, pokalbiams su šeima, laisvalaikiui ir pomėgiams?  Kas labiausiai tave erzina bendraujant internetu?  Kokie internetiniai žaidimai dabar populiariausi? Ar juos žaidi?  Kokios dabartinės socialinių tinklų tendencijos? Kas dabar populiaru?  Kokią informaciją galima viešinti internetinėje erdvėje, o kokią geriau pasilikti sau?  Ar iš tavęs yra šaipęsi internetinėje erdvėje (socialiniuose tinkluose, internetiniame žaidime, komentaruose ir kt.)?

Interneto atsiradimas turi gerų ir blogų pasekmių. Šiuolaikiniame pasaulyje internetas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Tai puikus įrankis leidžiantis sutaupyti laiko, norint rasti pramogų ir atsipalaiduoti, užsisakant prekes internetu, ieškant informacijos, bendraujant su draugais, tačiau nuolatinis ir nesaikingas naudojimas gali sukelti problemų kasdieniame gyvenime. Ypatingai pažeidžiami yra paaugliai. Jie yra technologiškai pažangūs ir imlūs technologijoms, o jų pasaulėžiūra bei vertybinė sistema vis dar formuojasi. Kadangi esame apsupti įvairiausių elektroninių prietaisų: planšetės, nešiojami ar stacionarūs kompiuteriai, telefonai, tikimybė tapti priklausomu nuo interneto, socialinių medijų, internetinių žaidimų ir kt., yra labai didelė kiekvienam iš mūsų. Labiausiai nerimą keliantis dalykas yra tas, kad ilgalaikiai interneto, socialinių tinklų bei nuolatinio „prisijungimo” prie

tinklo padariniai vis dar nėra iki galo ištirti ir nėra aišku kokią įtaką toks gyvenimo būdas gali turėti ateityje. Kiekvieną dieną turėdami beribes galimybes prisijungti privalome būti atidūs, pasitelkti valią, discipliną ir kartais net kūrybiškumą norėdami apsaugoti savo vaikus ir patys save nuo internetinės priklausomybės spąstų. Taip pat rodyti savo pavyzdžiu vaikams kaip galima išgyventi be interneto. Pradžiai bent pusdienį.

Priklausomybė nuo žaidimų Koks nuostabus jausmas, kai šiame gyvenime turėdamas vieną vienintelę gyvybę, įsijungęs kompiuterio ekraną staiga gali turėti jų bent tris! Dar nuostabiau, kad padaręs klaidą visada turi naują šansą, tavęs niekas nebaudžia (įsivaizduoji?!), ir leidžia kartoti tol, kol išmoksti atlikti veiksmą teisingai. Staiga gali susikurti kūną ir charakterį, apie kurį visados svajojai. Žinoma, ne realiame pasaulyje, nes čia neturi kantrybės dirbti su savimi, sportuoti, sveikai maitintis, kiekvieną dieną prižiūrėti dienos režimą, mokytis bendrauti ir ugdyti gerąsias savybes. Čia esi pats svarbiausias visame pasaulyje! Čia niekas iš tavęs nesišaipo, nerodo pirštu, nerėkia, o priima, leidžia pasitaisyti ir užuominomis atskleidžia kaip turėtum elgtis, kad pereitum į kitą lygį. Žaisdamas tu esi galingas ir neįveikiamas herojus! 51 Skamba kaip fantastinis filmas? Visa tai yra realybė. Kibernetinė realybė. Viską įmanoma patirti žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Tai

gali patvirtinti kiekvienas, kuris yra bent kartą žaidęs RPG, veiksmo, šaudyklę ar kitą žaidimą. Kompiuterinių žaidimų industrija, maždaug 150 milijardų dolerių gigantė, (Gaming scan, 2019; Statista 2019) su 2.5 milijardais žaidėjų kiekvienais metais, savo surenkamo biudžeto kiekiu aplenkia filmų ir muzikos industrijas kartu sudėjus. Su kiekviena diena žaidėjų gretos tik didėja, o žaidimų kūrėjai pasitelkia vis patrauklesnes, prie ekrano įkalinančias manipuliacines priemones, kurdami įtraukiančias fantastines istorijas ir kasmet pristatydami naujas populiariausių žaidimų serijas. Tai didelė ir daugialypė industrinė mašina, persipinanti su kitomis kūrybinėmis industrijomis ir pasiglemžianti didžiosios dalies jaunuolių dėmesį. Be abejonės, ji sukelia didelius nemalonumus, ypač tiems, kurie žaisdami ilgą laiką nesugeba atskirti savo gyvenimo nuo kompiuterinių / internetinių žaidimų. Kaip jau minėjome, žaidimų industrija yra milžiniška, todėl privalu ją išskaidyti į mažesnes dalis, kurios būtų suprantamos tiek žaidimų kūrėjams, tiek jų vartotojams. Dažniausiai žaidimai skirstomi, pagal pobūdį ir tai, koks yra pagrindinis žaidimo tikslas bei principas, jo kūrybinė dalis (grafinis dizainas, stilius). Žaidimai skirstomi į pagrindinius žanrus: veiksmo, šaudyklės, sporto, nuotykių, lenktynių, simuliacinius, strateginius, vaidmenų arba herojaus kelionės ir kitus. Šie žanrai toliau skirstomi į subžanrus (Dupon et al. 2012). Taip pat žaidimai skirstomi į kategorijas, pagal tai, kaip yra žaidžiamas žaidimas (konsole, internete, kompiuteriu ar mobiliajame įrenginyje).

Žaidimų kategorijos:  Konsoliniai žaidimai (pvz. Xbox, Nintendo, Playstation) ;  Kompiuteriniai žaidimai (žaidimai skirti žaisti stacionariuose arba nešiojamuose kompiuteriuose);

 Internetiniai žaidimai (žaidimai, kurie žaidžiami prisijungus prie interneto. Gali būti virtualūs arba rolių (RPG));  Mobilieji žaidimai (žaidimai skirti mobiliesiems įrenginiams);

Patys populiariausi pasaulyje žaidimai yra masiniai, kelių rolių žaidėjų internetiniai žaidimai „MMORPG” (tokie kaip „World of Warcraft” ir kt.) ir patys elementariausi žaidimai žaidžiami socialiniuose tinkluose (tokie kaip „Farm Ville” ir kt.). Masiniai kelių žaidėjų rolių internetiniai žaidimai įtraukia žaidėjus taip stipriai dėl kelių priežasčių: veiksmas vyksta realiuoju laiku ir yra nepertraukiamas, taip pat šie žaidimai turi socialinį bei konkurencijos aspektą, kurie priverčia žaidėją pasišvęsti žaidimui. Šie žaidimai nuolat kinta ir neturi baigtinės istorijos, todėl visada sukelia smalsumą ir susidomėjimą. Žaidėjai jaučiasi sėkmingi, kai gali savo veikėjams suteikti daugiau ginklų, sukurti jo individualų įvaizdį, peržengti į sekantį lygį, įveikti neįveikiamus priešus, bendrauti su žmonėmis, kurie domisi tais pačiais dalykais. Žaidimai socialiniuose tinkluose pritraukia vis daugiau vartotojų būtent dėl savo paprastumo, pigumo ir prieinamumo (nereikia daug pastangų, kad galėtum žaisti kiekvieną dieną) (Dupon et al. 2012). Kiekvienais metais vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo kompiuterinių / virtualių / internetinių žaidimų. Pasaulio sveikatos organizacija 2018 metais priklausomybę nuo žaidimų įtraukė į oficialų ICD–11 ligų klasifikatorių pavadinimu „Žaidimų sutrikimas”. Šiame klasifikatoriuje priklausomybė apibūdinama taip: „Žaidimų sutrikimas apibūdinamas kaip nuolatinis ar pasikartojantis žaidimo modelis (skaitmeninis arba vaizdo žaidimas), kuris gali būti ir internetinis arba neinternetinis, pasireiškiantis: Nesugebėjimu kontroliuoti savo praleidžiamo laiko žaidžiant (pvz. pradžia, dažnumas, trukmė, užbaigimas); Žaidimams suteikiamas vis didesnis prioritetas, vis didesnė reikšmė. Kitiems gyvenimo interesams ar kasdienėms veikloms nebelieka laiko.;

Nepaisant negatyvių pasekmių toliau tęsiama veikla susijusi su žaidimais. Elgesio modelis tampa toks sunkus, kad sukelia reikšmingas pasekmes šeimoje, socialiniame gyvenime, moksluose, profesinėje ir kitose svarbiose veiklos srityse.

Žaidimų priklausomybei būdingas elgesys gali būti nepertraukiamas, epizodinis arba atsinaujinantis. Norint, kad būtų diagnozuotas žaidimų sutrikimo elgesys, reikia stebėti asmenį bent 12 mėnesių, per kuriuos turi išryškėti priklausomybei būdingos savybės, tačiau reikalaujama trukmė gali būti sutrumpinta jei visi diagnostiniai reikalavimai atitinka, o simptomai yra labai sunkūs. (ICD–11, 2019). Priklausomybės įtraukimas į klasifikatorių yra didelis žingsnis, kuris leis žaidimų sutrikimą ištirti nuodugniai ir gauti tikslesnius statistinius duomenis, nei buvo pateikiami iki šiol. Visgi, laukia ilgi metai tyrinėjimų bei analizės, kuri leis įvertinti tikrąjį šios priklausomybės mastą bei poveikį tolimesnėje ateityje.

Prasidedančios priklausomybės atpažinimo galimybės.

Kaip ir kiekviena priklausomybė (lošimų, psichoaktyviųjų medžiagų ar interneto) turi labai panašius priklausomybėms būdingus požymius bei priežastis. Priklausomybei nuo žaidimų išskiriami 6 pagrindiniai priklausomybės komponentai: patiriamas malonumas, nuotaikų kaita, vis didėjanti tolerancija, abstinencijos simptomai, konfliktai ir atkrytis. Remiantis šiuo modeliu įrodinėjama, kad kiekvienas elgesys, turintis šiuos 6 komponentus, gali būti pripažįstamas kaip priklausomybė (Hussain, Williams, Griffits 2015). Taip pat galima pastebėti tokius simptomus kaip padidėjęs atidėliojimas, suprastėję santykiai su šeima, nuolatinis ir nepertraukiamas galvojimas apie kompiuterinį žaidimą, depresija, nerimas, nutukimo problemos, socialinė atskirtis, bėgimas nuo problemų slepiantis virtualioje realybėje, susitapatinimas su savo internete sukurtu personažu. Žaidėjai emociškai prisiriša prie savo sukurtų internetinių personų ir patiria netekties jausmą, kuomet jį praranda (Dupon 2012). Galima pastebėti, kad priklausomybę turinčiam žmogui suprastėja miegas, sutrinka mitybos ritmas, padidėja nugaros skausmai, prasideda riešo kanalo tunelio sindromas, pradedama meluoti apie praleidžiamo laiko kiekį žaidžiant ir kt. Visi šie simptomai yra detalės, iš kurių susideda visas paveikslas, perspėjantis, kad asmuo yra priklausomas nuo žaidimų.

Išskiriamos kelios priklausomybės nuo žaidimų priežastys:  Noras pabėgti nuo realaus pasaulio. Žaidime gali būti kuo tik nori, skirtingai nei gyvenime.  Priklausomybės kyla nuo socialinių problemų ir žmogiškojo ryšio trūkumo. Jaučiasi atstumti, neįvertinti, neišgirsti.  Noras gauti kuo greitesnį atsaką, apdovanojimą, įvertinimą.  Susitapatinimas su savo sukurtu personažu internete. Ilgainiui virtualus pasaulis tampa labiau artimas nei realus.  Labai aukštos kokybės žaidimo grafika, istorija, veikėjai ir visa sukurta virtuali realybė.

Priklausomybės prevencija. Norėdami apsaugoti savo vaikus nuo kompiuterinių / internetinių žaidimų priklausomybės, kurie gali sukelti ilgalaikę žalą, svarbu suvokti kokios yra pagrindinės priežastys, lemiančios vaiko norą skirti vis daugiau laiko kibernetiniame pasaulyje. Yra 10 pagrindinių motyvų, lemiančių norą be perstojo žaisti kompiuterinius žaidimus: noras tobulėti (ypač žaidimo plotmėje), žaidimo mechanizmas (kaip jis veikia) ir konkurencija, socializacija žaidimo viduje, santykių mezgimas ir komandinio darbo motyvacija, nauji atradimai žaidimo viduje, galimybė pasirinkti ir galimybė pabėgti nuo išorinio pasaulio (arba eskapizmas) (Montag et al. 2019). Dažniausiai vidinė motyvacija tampa pagrindine priklausomybės priežastimi.

Pastebėjus, kad vaikas vis daugiau laiko skiria žaidimams, o ne savo senosioms pamėgtoms veikloms, reikėtų susirūpinti ir paklausti vaiko, kodėl jis vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterinio žaidimo, kokius žaidimus žaidžia, kas juose vaiką domina, kodėl pasirinko būtent šį žaidimą. Domėkitės, klauskite, susipažinkite su jo mylimiausias herojais, išsiaiškinkite stipriąsias ir silpnąsias jų vietas. Ypatingai atkreipkite dėmesį jei vaikas žaidžia masyviuosius RPG internetinius

žaidimus („World of Warcraft” [trump: WOW], League of legends [trump: LOL] ir pan.). Būtent šie žaidimai pritraukia daugiausiai žaidėjų, kurie vėliau tampa priklausomi. Svarbu suprasti, kad žaidimų industrijoje dirba geriausi profesionalai: psichologai, grafikos dizaineriai, programuotojai ir kt. (pinigai šioje industrijoje, kaip jau minėjome, nėra problema). Geriausi psichologai, pasitelkdami savo žinias, padeda sukurti įtraukiančius žaidimus. Išmanydami psichologinius žmogaus veikimo principus bei kokias priemones reikia panaudoti tam, kad žaidėjas būtų įtraukiamas į žaidimą, jie sukuria produktą, kuris tampa neišvengiamai sėkmingas. Grafinio dizaino specialistai, programuotojai savo ruožtu, kuria virtualią realybę, kuri savo grafika atitinka realaus pasaulio vaizdinius, kartais juos net pagerina kūrybiškomis interpretacijomis. Rekomenduojama kartu su vaiku suplanuoti bent valandą žaidimo kartu. Prisijungdami prie jo mėgstamiausio žaidimo ne tik parodysite, kad jums įdomu, ką veikia jūsų vaikas, tačiau sužinosite koks yra žaidimo turinys, kodėl būtent šis žaidimas jam yra įdomus, pats pabandysite ir pajausite kaip jaučiasi jūsų vaikas žaisdamas žaidimą. Tai įdomus ir interaktyvus būdas pažinti vaiką ir jo žaidžiamų žaidimų turinį, žaidimo procesą, herojus ir kitas įdomias detales vos per vieną valandą.

Klausimai pokalbio pradžiai.  Kokie žaidimai Tau labiausiai patinka?  Jei galėtum sukurti bet kokį žaidimą, apie ką jis būtų? Kokie veikėjai? Kodėl?  Kodėl vieni žaidimai yra geresni už kitus?  Ką norėtum patobulinti savo žaidžiamame žaidime?

 Kokios žaidime esančių veikėjo savybės tau labiausiai patinka? Kokias savybes norėtum perkelti į savo gyvenimą?

Svarbu suprasti, kad technologijos, kasdienė galimybė prisijungti prie interneto, kompiuteriniai žaidimai tampa neišvengiama gyvenimo dalimi. „Z kartai” tai įprasta ir neatsiejama rutina, užpildanti jų dienotvarkę. Suvokdami tai galite imtis papildomų priemonių stebėti, domėtis, kurti šeimos taisykles ir kontroliuoti prisijungimų kiekį, kuris yra sveikas vystantis vaiko psichikai (pasak literatūros šaltinių iki 2 valandų, praleidžiame prie kompiuterio per dieną, yra daugiau nei pakankamai). Technologijos, kad ir kokios išmanios būtų, palengvina mūsų gyvenimą, išsprendžia daugelį iššūkių gyvenime, padeda išsiugdyti tam tikrus teigiamus įgūdžius, tačiau suvaržo galimybę išmokti užmegzti tikrą ir nuoširdų santykį su kitu žmogumi, mokytis priimti save tokį, koks esi, džiaugtis paprastais dalykais, nutinkančiais gyvenime. Šių įgūdžių galime išmokyti vaikus tik žaisdami, kalbėdami, būdami šalia, kai jiems to labiausiai reikia.

Rekomendacijos tėvų susirinkimų vedimui ir metodinės priemonės Šios metodinės rekomendacijos skirtos kiekvienam mokytojui, švietimo atstovui, kuris yra pasiryžęs drąsiai žengti į patirtinių metodų, žaidimų, kūrybinių veiklų pasaulį ir padėti jo moderuojamai grupei sukurti gražų tarpusavio santykį. Pasitelkdami patirtinius metodus, tinkamus klausimus, rekomenduojamas priemones bei savo atvirumą, nuoširdumą ir patirtį galite padėti dalyviams pradėti bendrauti temomis, kurios yra svarbios, jautrios ir turinčios galimybę įnešti gyvenime pokyčių.

Mokytojui, skaitančiam šią metodinę priemonę, labai svarbu suprasti, kad kiekvienas leidinyje aprašytas metodas yra skirtas Jam. Padėti išgirsti, pamatyti, suprasti, atjausti kiekvieną grupės narį. Metodai ir pratimai yra sudėlioti pagal tam tikras vertybes, kurios, mūsų manymu, yra svarbios kiekvienam pilnavertiškam visuomenės gyventojui.

PATARIMAI KAIP VESTI TĖVŲ SUSIRINKIMĄ Klasės valandėlės su tėvais tikslas: klasės mikroklimato (bendravimo ir bendradarbiavimo) gerinimas. Klasės mikroklimato kūrimas neatsiejimas nuo tarpusavio santykių puoselėjimo. Santykių kūrimą mes visų pirma suvokiame kaip nuoširdžius ir atvirus pokalbius bei bendrus patyrimus. Dauguma šių metodų skatins kiekvieną grupės narį įsitraukti ir aktyviai dalyvauti veiklose, diskutuoti. Moderatorius – klasės auklėtojas ar kitas ugdymo darbuotojas, kuris stebi žaidimo ir veiklų eigą susitikimo metu, užduoda klausimus, veda refleksijas. Dalyviai – tėvai, mokiniai ar kiti asmenys, dalyvaujantys susitikime/veikloje.

Kodėl sėdime rate? Ratas yra viena seniausių genčių bendravimo formų. Sėdint rate buvo pasakojamos istorijos, buvo dalinamasi patirtimis, įspūdžiais, nesėkmėmis ir pergalėmis. Ši bendravimo forma leidžia kiekvienam būti pamatytam, išgirstam ir visada lygiam prieš kitus esančius rate. Rato susėdimo forma naudojama refleksijose po žaidimų / pratimų ir pradedant bei baigiant susitikimą.

Susitikimų struktūra: 59

Metodinėje dalyje visų tėvų susitikimų žemėlapis sukonstruotas tokia eiga, kuri lengvai leistų suvaldyti grupės dinamiką, turėtų aiškią pradžią ir pabaigą. Pažymime, kad kiekvienas klasės vadovas turėtų atsižvelgti į konkrečios susirinkusių tėvų grupės poreikius bei siūlomas Pratimo struktūrines dalis vykdyti tokia tvarka, kuri, jo nuomone,

geriausiai atlieps jo išsikeltą susitikimo tikslą. Daugiau informacijos galima rasti vaizdo medžiagą (žr. QR Nr. 6)  Susėdimas ratu. Pradžia. Įvadinis klausimas (–ai) grupei  Atsakoma į keletą klausimų iš „klausimų stiklainio”  Žaidimas / kūrybinė veikla / Pratimas.  Žaidimo / kūrybinės veiklos / Pratimo refleksija.  Diskusija  Susėdimas ratu. Pabaiga. Uždarantis procesą klausimas (–ai) grupei.

Priemonės naudojamos pratimų metu: Klausimų stiklinis – savo klasėje įsirenkite nuolatinę vietą „klausimų stiklainiui”, kurio pagrindinė paskirtis rinkti anoniminius klausimus iš tėvų. Galite turėti du atskirus stiklainius – vienas tėvams, kitas mokiniams. Šis įrankis leidžia lengviau užduoti rūpimus klausimus, kuriuos nedrąsu užduoti pratimų metu arba prisimenama proceso eigoje.

Kalbėjimo daiktas – tai gali būti bet koks daiktas, kuris pagal susitarimą su grupe tampa „kalbėjimo daiktu” (geriau, kad visų susitikimų metu išliktų tas pats daiktas, nes po kelių susitikimų visi žinos, ką jis reiškia). Kalbėti, dalintis savo įžvalgomis rate gali tik tas, kuris turi kalbėjimo daiktą rankose – taip išvengsite nepageidaujamo triukšmo. Šią priemonę patariame naudoti refleksijų, diskusijų, pokalbių bendroje grupėje metu. Tokiu būdu bus paprasčiau suvaldyti žmonių norą klausant kito nuomonės įterpti savąją ar pertraukti kitą refleksijos viduryje. Svarbu kiekvieną kartą, kai nesilaikoma kalbėjimo daikto susitarimo, vis priminti apie jį, pasakyti, kad kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę taip, kaip jis suprato, o mes kaip grupė turime pagarbiai išklausyti kiekvieną.

WHATANSIETIŠKAS TĖVŲ SUSIRINIKIMAS PRIKLAUSOMYBIŲ PREVENCIJOS TEMOMIS ATVIRUMAS Susėdimas ratu. Pradžia. Užduodamas klausimas: kas šiandien mane labiausiai džiugina? Į klausimą atsako kiekvienas iš eilės. Kalbama ne ilgiau 1 min. Kalba tik tas, kuris rankose laiko „kalbėjimo daiktą”.

Žaidimas. VĖJAS NEŠA.

Visi sėdi ratu ant kėdžių, o vienas žmogus stovi vidury ir neturi kėdės. Rato viduryje stovintis žmogus traukia teiginį ir garsiai jį skaito. Jei teiginys tinka kam nors sėdinčiam ant rate, jis turi atsistoti ir kuo greičiau pakeisti sėdėjimo vietą. Vidury stovinčio žmogaus tikslas – atsisėsti į atsistojusiojo vietą. Nespėjęs atsisėsti lieka viduryje ir traukia sekantį teiginį. Žaidimą kartoti, kol prasminga. Žaidimas skirtas susipažinti su iššūkiais.

Teiginiai žaidimui: „Vėjas neša tuos, kurie mėgsta savo laisvalaikį leisti prie mobiliojo telefono ar kompiuterio ekrano”; „Vėjas neša tuos, kurie patys rūko arba artimoje aplinkoje turi rūkančių žmonių“; „Vėjas neša tuos, kurie niekada nėra vartojęs alkoholio”; „Vėjas neša tuos, kurie yra bent kartą pralošę pinigų sumą (žaidime, lošimų automate arba lažybose)”; „Vėjas neša tuos, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus”; „Vėjas neša tuos, kurie yra susidūrę su priklausomybėmis artimoje aplinkoje”; „Vėjas neša tuos, kurie prie kompiuterio praleidžia daugiau nei 2 valandas”; „Vėjas neša tuos, kurie visados sako kaip turi būti padaryta, bet patys taip nedaro”; „Vėjas neša tuos, kurie pasiduoda draugų įtakai”; „Vėjas neša tuos, kurie turi priklausomybių (įvairiausio pobūdžio)” „Vėjas neša tuos, kurie nori, kad jų vaikams pasisektų”. Galima sugalvoti dar daugiau teiginių žaidimo eigoje, stebint grupę ir atsižvelgiant, kas jiems svarbu. Žaidimo refleksija. Klausimai: Kodėl mes žaidėme šitą žaidimą? Kas buvo sunku, o kas lengva?

Pratimas. POKALBIAI PO 3. Visi susėda po 3 su žmonėmis, kuriuos mažiausiai pažįsta. Susitaria, kas bus pirmas, antras ir trečias. Vedėjas praneša, kas kalba (Nr. 1, Nr. 2 ar Nr. 3) ir kiekvienas gauna po klausimą, skirtą tik tam asmeniui, kurio numerį pasako vedėjas. Kai nurodytas numeris kalba, visi kiti tik sėdi ir klauso: be klausimų, reakcijų ar patarimų.

Klausimai: Apie ką aš svajojau būdamas savo dukros/sūnaus metų? Dėl kokio paauglystės poelgio man labiausiai gėda? Ką apie mane paauglystėje galvojo mano tėvai?

Diskusija. Ką naujo sužinojau apie save ir kitus pokalbių metu?

Susėdimas ratu. Pabaiga. Siūlomi klausimai galutinei refleksijai: Kas mane labiausiai nustebino? Trys žmonės susirinkime, kuriems šiandien noriu padėkoti ir už ką. Prieš išeinant kiekvienas susirinkimo dalyvis parašo klausimą į „Klausimų stiklainį” – ką konkrečiai norėtų sužinoti apie priklausomybių prevenciją.

BENDRAVIMAS Susėdimas ratu. Pradžia. Užduodamas klausimas: Kas mane labiausiai džiugina / liūdina mūsų santykiuose su vaiku? arba koks yra mano santykis su vaiku? Ar aš esu dėmesingas (–a), žinau jo pomėgius, esu susipažinęs (–usi) su jo draugais? Į klausimą atsako kiekvienas iš eilės. Kalbama ne ilgiau 1 min. Kalba tik tas, kuris rankose laiko „kalbėjimo daiktą”. Atsakoma į keletą pasiruoštų atsakyti klausimų iš „Klausimų stiklainio”.

Žaidimas. TIESA AR MELAS.

Kiekvienas gauna po popieriaus lapą su rašymo priemone ir ant jo užrašo savo vardą ir tris sakinius – faktus apie save, kurių vienas yra tiesa, o du – melas. Lapai su užrašytais faktais prikabinami kiekvienam ant nugaros. Kai duodamas startas, visi dalyviai tylėdami turi prieiti prie kiekvieno ant nugaros pakabinto lapo ir pažymėti tą faktą, kuris, jų nuomone, yra – tiesa. Tam skiriamos 7 minutės. Kai baigiasi laikas visi susėda ratu. Žaidimo refleksija. Klausimai: kodėl pasirinkau tą faktą kaip tie-

są/melą apie save? Kokia mano istorija slypi po faktu – tiesa? Kiekvienam kalbėtojui skiriama ne daugiau nei 3 minutės. Pratimas. POJŪČIŲ SKALĖ. Viduryje rato pastatoma kėdė, ant jos atsisėda vienas žmogus ir sako, kaip šiuo metu jaučiasi (teiginiais. Pvz. „jaučiuosi sutrikęs”, „esu pasimetęs”, „Viduje sukilo daug emocijų”, „jaučiuosi saugiai”). Aplinkui esantys dalyviai atsistoja tokiu atstumu, kiek pritaria tam teiginiui: kuo labiau pritaria – tuo arčiau sėdinčiojo ant kėdės. Ant kėdės viduryje turi pasėdėti visi rate stovintys. Pratimo moderatorius gali prieiti prie bet kurio stovinčiojo rate ir paklausti kodėl būtent jis stove šioje vietoje, ką galėtų pakeisti, kad žengtų žingsnį į priekį ar atgal.

Diskusija: Kokiomis temomis man nejauku kalbėti? Susėdimas ratu. Pabaiga. Siūlomi klausimai refleksijai: Kokius tris įsimintiniausius dalykus parsinešiu namo iš šio susitikimo? Su kuriuo žmogumi / žmonėmis, iš čia esančių, norėčiau pratęsti pokalbį? Kodėl? Kokį patarimą duočiau sau, jei būčiau savo vaiko amžiaus? Prieš išeinant kiekvienas susirinkimo dalyvis parašo klausimą į „Klausimų stiklainį”, ką konkrečiai norėtų sužinoti apie priklausomybių prevenciją.

BENDRADARBIAVIMAS Susėdimas ratu. Pradžia. 64

Rato klausimas: Ką norėčiau pakeisti savo ir vaikų santykiuose? arba Kas vyksta mano gyvenime, kad esu čia? Į klausimą atsako kiekvienas iš eilės. Kalbama ne ilgiau 1 min. Kalba tik tas, kuris rankose

laiko „kalbėjimo daiktą”. Atsakoma į keletą pasiruoštų atsakyti klausimų iš „klausimų stiklainio”.

Žaidimas. ŠOKLIUKAS. Žaidimas vyksta tyloje. Visi stovi rate. Vienas iš rate esančių žmonių pradeda šokinėti. Savo šokinėjimą žvilgsniu perduoda kitam žmogui. Kai žmogus, į kurį žiūrima, supranta jog jam buvo perduotas signalas, jis ima šokinėti. Tada antrasis žmogus signalą akimis perduoda trečiajam, trečiasis ketvirtajam ir t.t., kol visi rate ima šokinėti. Jei signalas tam tikru metu pasimeta, galima žaidimą kartoti iš naujo. Šis žaidimas skirtas suaktyvinti grupės narius, taip pat padeda pastebėti vienam kitą. Žaidimo refleksija. Klausimai: kodėl mums pavyko atlikti užduotį? Ką galėjau padaryti geriau, kad mums pasisektų / užduotį atliktumėm greičiau? Kas šiame žaidime yra svarbiausia?

Kūrybinis pratimas. UPĖ Taisyklės:  Pratimas vyksta tyloje.  Kiekvienas Pratimo dalyvis gauna po 3 siaurus lapelius.  Kiekvienas ant savo lapelių užrašo po vieną žodį ar žodžių junginį – konkrečios, įgyvendinamos veiklos ar dalyko, kuris inicijuotų pokyčius šeimoje, pavadinimą (pvz. bendra iškyla, bendras susitarimas nesikeikti, bendras susitarimas sekmadienis – be technologijų (telefonų, televizijos, kompiuterio ir t.t.).

 Lapeliai sudedami ant grindų į „upę“. Dalyviai tyloje turi sudėlioti žodžius prioriteto tvarka, t.y., kad viršuje atsirastų svarbiausi.

 Praėjus 2–3 minutėms dalyviai paprašomi pašalinti tiek apatinių žodžių, kad liktų tik 10. Per 2 minutes tyloje „susitarti“ dėl galutinės žodžių tvarkos.  Likusį dešimtuką rekomenduojame suklijuoti ant dailaus lapo ir nusifotografuoti kaip vidinio mikroklimato gerinimo planą. Refleksija.. Visi sėdi ratu. „kalbėjimo daiktas“ statomas į vidurį. Jį pasiima tas, kas nori kalbėti. Kalba tik tas, kuris jį turi. Siūlomi klausimai refleksijai: Kaip pasiekėte bendrą susitarimą? Kaip jautėtės dirbdami tyloje, kai negalėjote kalbėtis ar žodžiais pagrįsti savo nuomonės? Kas labiausiai nustebino? Ką iš šios užduoties galiu pritaikyti šeimoje? O kas toliau?

Diskusija: Kada jaučiu šeimos / draugų / grupės palaikymą? Susitikimo refleksija. Pabaiga. Siūlomi klausimai refleksijai: Kokios vertybės komandoje / šeimoje / grupėje man yra svarbiausios? Kodėl svarbu / nesvarbu mokėti paprašyti pagalbos? Ar aš moku prašyti pagalbos? Kaip mano šeimoje priimami sprendimai? Ką galėčiau daryti geriau? Prieš išeinant kiekvienas susirinkimo dalyvis parašo klausimą į „klausimų stiklainį”, ką konkrečiai norėtų sužinoti apie priklausomybių prevenciją ar kita jam svarbia tema.

PASITIKĖJIMAS Susėdimas ratu. Pradžia Rato klausimas: Ar mano vaikai pasitiki manimi? Ar aš pasitikiu savo vaiku? Iš ko aš sprendžiu, kad pasitiki/nepasitiki? Kaip manote, kodėl? Atsakoma į keletą pasiruoštų atsakyti klausimų iš „klausimų stiklainio”.

Pratimas. PASITIKĖJIMO ŽYGIS Pratimas vyksta visiškoje tyloje. Visi sustoja vienas paskui kitą, visiems užrišamos akys ir visi susikabina už rankų. Du žmonės mato: vienas eina voros priekyje, kitas gale.. Užduotis einantiems užrištomis akimis ir tyloje sekti priešais einančiojo judesius ir judėti tiksliai, kaip veda priešais einantysis. Vaikščioti galima mokykloje, lauke, renkantis kuo įvairesnį maršrutą: lipti laiptais, lįsti po suolu ir t.t. Po 10 min visi sustoja ir yra sumaišomi, kad atsirastų prie kito žmogaus – vedlio. Po 10 min. visiems atrišamos akys.

Pratimo refleksija. Klausimai: Ar aš moku pasitikėti? Kaip jaučiausi, kai nieko nematydamas turėjau sekti kitą žmogų? Ar man buvo lengva sekti / vesti?

Diskusija: Ar pasitikėjimas vienas kitu padeda drąsiau pasakyti tiesą? Kodėl? 67

Susėdimas ratu. Pabaiga. Siūlomi klausimai refleksijai: Kada galiu pasitikėti kitu žmogumi? Ar moku atleisti? Kodėl pasitikėjimas svarbus šeimoje?

Prieš išeinant kiekvienas susirinkimo dalyvis parašo klausimą į „Klausimų stiklainį”, ką konkrečiai norėtų sužinoti apie priklausomybių prevenciją ar kita jam svarbia tema.

DĖKINGUMAS Susėdimas ratu. Pradžia. Naudojamas kalbėjimo daiktas – gali kalbėti tik tas, kas turi rankose kalbėjimo daiktą. Rato klausimas: Už ką esu dėkingas savo vaikui? Kalba ne daugiau nei 1 min. Atsakoma į keletą pasiruoštų atsakyti klausimų iš „Klausimų stiklainio”. Žaidimas. DĖKINGUMO VORATINKLIS. Žaidimui reikės vilnonio siūlų kamuoliuko. Visi susėda ratu. Žaidimą pradeda klasės auklėtoja (-as). Jis laiko siūlų ritę ir užsivynioja siūlą ant piršto. Asmuo, laikantis siūlų kamuolį, turi išsirinkti asmenį rate, kuriam jaučiasi dėkingas. Garsiai pasakęs už ką yra dėkingas konkrečiam rate sėdinčiam asmeniui, jis meta šiam siūlų kamuolį. Pagavęs kamuolį asmuo apsivynioja siūlą ant piršto, išsirenka sekantį asmenį, kuriam jaučiasi dėkingas, ir garsiai įvardinęs meta jam siūlų kamuolį. Būkite dėmesingi. Svarbu, kad kiekvienas padėkotų kam nors iš rate esančių žmonių ir užvyniotų siūlą aplink savo pirštą. Kai visi turi po siūlo giją ir pratimas baigiasi – matome nuostabų voratinklį, kuris rodo, kaip mes esame vieni su kitais susiję.

aidimo refleksija. Klausimai: Ar man lengva dėkoti kitam žmogui? Kokios savybės jus labiausiai žavi kituose?

Pratimas. KOMPLIMENTŲ RATAS. Visi susiranda po porininką, geriausia jei tai žmogus, kurį mažiausiai pažįstate. Porose turite susitarti, kuris yra pirmasis, kuris yra antrasis. Pirmieji stoja į rato vidurį nugaromis, priešais juos atsistoja jų porininkai. Taip susidaro du ratai: vidinis ir išorinis. Atsistoti reikia taip, kad priešais žmogų būtumėte per ištiestos rankos atstumą. Bendrosios taisyklės: porininkai turi žiūrėti vienas kitam į akis, nekryžiuoti rankų ir kojų. Papildomai galima pridėti, kad turi laikytis už rankų, bent viena galūne liesti kitą žmogų ir k.t. Išgirdus žodį „keičiamės”, išorinis ratas pasislenka per vieną žmogų pagal laikrodžio rodyklę. Komplimentai vienam asmeniui sakomi visą laiką, kol nenuskamba žodis „keičiamės”. Jei nebeturite ką pasakyti, galima tiesiog stovėti ir žiūrėti į akis. Vidinio rato užduotis – tylėti ir nepratarti nei žodžio, žiūrėti atėjusiam į akis. Apėjus ratą ir sugrįžus prie savojo porininko padėkojama ir apsikeičiama vietomis. Išorinis ratas tampa vidiniu, o vidinis tampa išoriniu. Procesas kartojamas.

Pratimo refleksija. Klausimai: Kaip jaučiatės? Kas labiausiai nustebino? Ar buvo lengva žiūrėti į akis? Ar buvo lengva sakyti komplimentus? Ar buvo lengva priimti komplimentus? Kaip dažnai savo gyvenime girdžiu / sakau komplimentus?

Diskusija: Ar dėkingumas yra svarbus gyvenime? Susėdimas ratu. Pabaiga. Klausimai refleksijai: Jei žinočiau, kad rytoj atsibudęs turėčiau tik tai, už ką padėkojau vakar vakare, už ką padėkočiau? Už ką ir ko norėčiau atsiprašyti?

Prieš išeinant kiekvienas susirinkimo dalyvis parašo klausimą į „Klausimų stiklainį”, ką konkrečiai norėtų sužinoti apie priklausomybių prevenciją ar kita jam svarbia tema.

ATSAKOMYBĖ Susėdimas ratu. Pradžia. Naudojamas kalbėjimo daiktas – gali kalbėti tik tas, kas turi rankose kalbėjimo daiktą. Rato klausimas: Dėl kokių trijų dalykų šiandien esu laimingas (–a)? Kokios mano savybės padeda susidoroti su kasdienėmis atsakomybėmis? Kas priklauso nuo mūsų? Ar geriantis kaimynas yra mūsų atsakomybė? Ir t.t. Atsakoma į keletą pasiruoštų atsakyti klausimų iš „klausimų stiklainio”

Žaidimas. KĖDĖS Ratu pastatomos kėdės, jų yra tiek, kiek ir dalyvių rate. Dalyviai sustoja prie savo kėdės, paima ją už atkaltės viena ranka, kitą laiko už nugaros. Kėdė atlošiama taip, kad balansuotų ant dviejų užpakalinių kojų. Dalyviai juda pagal laikrodžio rodyklę ir turi pagauti kito žaidėjo kėdę taip, kad ji nenukristų ant žemės arba jos priekinės kojos nepasiektų žemės. Žaidimas baigiasi tada, kai apeinamas ratas ir nei viena kėdė nenukrenta. Jeigu kėdė nukrenta – visi grįžta į pradines pozicijas, o žaidimas pradedamas iš pradžių. Užduoties atlikimo laikas yra ribotas – 30 min. Papildoma sąlyga: tas, kuriam nukrenta kėdė, garsiai pasako visiems „susimoviau”, o visi kiti – entuziastingai paploja. Tada visi grįžta į pradinę poziciją ir žaidimą pradeda iš naujo. Galima sąlygas keisti, pvz., „susimoviau” sako ne tas asmuo, kuriam nukrito kėdė, o tas, kuris stovi priešais ir buvo atsakingas, kad kėdė būtų patogiai perduota gaudančiajam.

Žaidimo prasmė: Komanda – kaip organizmas, kur atsakomybę prisiima visi komandos nariai. Ne kaltindami, o spręsdami situacijas, nesėkmes kartu. Komandoje už sėkmes ir nesėkmes yra atsakingi visi jos nariai.

Žaidimo refleksija. Visi sėdi ratu, pradeda kalbėti tas, kuris nori ir perduoda „kalbėjimo daiktą” į vieną arba kitą pusę. Klausimai refleksijai: kas buvo sunkiausia? kodėl pavyko atlikti užduotį ar nepavyko? Ką aš dariau, kad mano komandai pavyktų? Kaip galėčiau pritaikyti šiame žaidime įgytą patirtį savo kasdieniame gyvenime? Istorija: *rekomenduojame ją perskaityti pratimų pabaigoje. Jei yra norinčių atliepti arba pasisakyti apie istoriją – leiskite išsakyti savo nuomonę. Gali padėti klausimai: Ką jums gyvenime reiškia „niekas niekam nieko neskolingas”? Ar jaučiatės atsakingi už tuos, su kuriais susidraugaujate, sukuriate ryšį? Kaip galite padėti savo vaikui tapti atsakingu, empatišku, jautriu, atjaučiančiu?

Iš kur atsirado ši daugeliui patikusi frazė: „Niekas niekam nieko neskolingas?“ Tai bjaurus pareiškimas. Melagingas savo esme, nes juk žmogus yra sociali būtybė. Žengdamas į bet kokius santykius, tu tampi skolingas. Nes suteikei viltį, pažadėjai, sutvirtinai pažadu ar žodžiu. Nes juk galų gale yra sąžinė. Tu įsileidai žmogų į savo aplinką, tu leidai jam ateiti į Tavo gyvenimą ir taip pat įėjai į jo – tokiu būdu Tu prisiėmei atsakomybę. Atsakomybę prieš save ir jį. Nuo tam tikro momento Tau ne tas pats, kas atsitiks su žmogumi – jūs ryšyje. Įsivaizduokite, kad jūs esate alpinistas ir kalno papėdėje jūs šaukiate savo draugui „Ei, drauge, aš pavargau. Atrišiu Tave – aš tau nieko neskolingas”. Skolingas. Mes skolingi savo vaikams, nes jie mūsų neprašė. Mes skolingi savo tėvams, kad mes jų neprašėme, bet gyvename ir mėgaujamės gyvenimu. Mes skolingi draugams, nes mes juos tokiais padarėme. Mes esame skolingi tiems, kuriems pasakėme „myliu”, ir skolingi netgi tada, kai to nepasakėme, bet vis vien su žmogumi sukūrėme santykį. Ir laisvų santykių nebūna. Šis terminas tik tiems, kuriems blogai su atsakomybe (dabar arba su visam). Pats žodis „santykiai” parodo, kad tu prie žmogaus ne šiaip lengvai prisilietei, tu įėjai į artimą kontaktą, apsauginis šydas ištirpo – štai už šį pažeidžiamumą tu ir esi atsakingas. Jei tu esi mano draugas, aš atsakau už tai, kad tu nešoktum po traukiniu man papasakojęs apie savo problemą. Esu atsakingas ly-

giai už 50 procentų. Ir būsiu atsakingas už visą šimtą jei pasakysiu: „Neapkrauk manęs, man ir savų rūpesčių užtenka”. Jei Tavo moteris verkia, taip gal būti ne dėl to, kad ji isterikė, o todėl, kad tu jai suteikei skausmo. Tai jos kaltė, kad ji prisiima šią nuoskaudą, bet tavoji taip pat čia, nes tu kažką pasakei arba padarei. Būdami santykiuose mes neišvengiamai vienas kitam darome įtaką. Todėl ir turime atsakyti už šią įtaką. Juk „esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome”. O įdiegta individualizmo ideologija veda link santykių sunaikinimo. Vietoje draugo – psichoanalitikas, vietoje meilės – seksas, vietoje tikro artumo – 148 kanalai kabelinėje televizijoje ir internetas. Kai niekas niekam neskolingas – gyvenimas paprastesnis. Skola ir atsakomybė reikalauja atsidavimo ir darbo. Prieš išeinant kiekvienas susirinkimo dalyvis parašo klausimą į „Klausimų stiklainį”, ką konkrečiai norėtų sužinoti apie priklausomybių prevenciją ar kita jam svarbia tema.

PASIRINKIMAS Susėdimas ratu. Pradžia. Naudojamas kalbėjimo daiktas – gali kalbėti tik tas, kas turi rankose kalbėjimo daiktą. Rato klausimas: Koks yra geriausias jūsų gyvenime priimtas sprendimas? Ar leidžiate savo vaikui pačiam priimti sprendimus? Atsakoma į keletą pasiruoštų atsakyti klausimų iš „klausimų stiklainio”

Žaidimas. DRAKONAS IR SKYDAS. Visi sustoja ratu. Užduotis – neišsiduodant iš rate stovinčių žmonių išsirinkti, kas bus tavo skydas, o kas bus tavo drakonas. Tikslas – viso žaidimo metu slėptis už savo skydo nuo savo drakono (tarp jūsų ir drakono turi būti skydas – kitu atveju esate žuvęs) Išgirdus žodį „PRADEDAM” visi pradeda slėptis už

savo skydo nuo savo drakono. Ar pavyko išlikti gyvam? Pratimas. ATOMINIO KARO SLĖPTUVĖ. Dalyviai suskirstomi grupelėmis po 5–6 žmones. Kiekviena grupelė gauna po Pratimo lapą (žr. Priedas Nr. 1). Grupelėms paaiškinama, kad jie pakliuvo į atominio karo slėptuvę ir turi 6 minutes nuspręsi, kurie 4 žmonės lieka slėptuvėje iš viso pateikto sąrašo pabrėžiant, kad nuo jų sprendimo priklauso likusios žmonijos išlikimas. Po 6 minučių komandos pateikia sąrašą, kuriuos asmenis pasiliko ir pateikia argumentus, kodėl pasirinko būtent šiuos žmones. Kai visos grupelės pristato savo pasirinkimus, Pratimo vadovas perskaito pateiktas istorijas apie sąraše esančius žmones. Mergina (18 m.) Supermodelis. Nuostabaus grožio mergina, kuri po anoreksijos nebegali turėti vaikų. Mokslininkas (59 m.) Veiklos sritis – Afrikos drugelių migracijos ypatumai Mėgsta bėgioti. Kunigas (44 m.) Neturi empatijos. Skandalingai pagarsėjusios sektos dvasininkas. Radikalas.

Vedusi narkomanų Per miesto šventę sulaikyti pora (abiem 29 m.) už marihuanos rūkymą.

Vieniša mama (24 m.) Pradinių klasių mokytoja Turi problemų su azartiniais lošimais. Turi penkerių metų dukrą. Armijos karininkas (39 m.) Serga šizofrenija. Atleistas nuo tarnybos. Biologė (64 m.) Tiesiog geras žmogus. Užauginusi 3 vaikus. Žaliavalgė. Neįgalus vyriškis (39 m.) Nemato kaire akimi. Skautų vadovas, atsakingas už išgyvenimo mokymus.

Bedarbis (23 m.) Ūkininko sūnus. Sportuojantis. Domisi psichologija.

Gydytojas (38 m.) Urologas. Alkoholikas.

Pratimo refleksija. Klausimai: kokiais argumentais remdamiesi žaidimo metu pasirinkote kokius žmones reikia palikti slėptuvėje, o kuriuos reikėtų išmesti? Kaip manote, ar lengva nuteisti žmogų nežinant pilnos jo istorijos? Ar buvo komandoje žmonių, kurių nuomonės neišgirdote, nepasikliovėte? Kas atsakingas už tuos, kurie negauna šanso apsiginti? Diskusija: Ar man lengva suteikti žmogui antrą šansą juo pasitikėti? Kodėl?

Susėdimas ratu. Pabaiga. Klausimai refleksijai: Kaip galėčiau sustiprinti savo ryšį su vaiku, kad galėtumėm labiau vienas kitu pasitikėti? Kaip kasdienybėje išvengti išankstinių nuostatų? Prieš išeinant kiekvienas susirinkimo dalyvis parašo klausimą į „Klausimų stiklainį”, ką konkrečiai norėtų sužinoti apie priklausomybių prevenciją ar kita jam svarbia tema.

TIESA Susėdimas ratu. Pradžia. Naudojamas kalbėjimo daiktas – gali kalbėti tik tas, kas turi rankose kalbėjimo daiktą. Kalbėjimo daiktą pasiima tas, kuris nori kalbėti ir vėliau siunčiamas ratu į vieną arba kitą pusę. Rato klausimas: Kiek gyvenime esu tiesoje su savimi / su kitais?

Atsakoma į keletą pasiruoštų atsakyti klausimų iš „klausimų stiklainio” Pratimas: SKALĖ. Šis žaidimas skirtas įsivertinti skalėje nuo 0

iki 10 apie save ir kitus žengiant žingsnį į priekį tiek, kiek sutinkate su moderatoriaus pasakytu teiginiu. Rato centras simbolizuoja 10 (visiškai sutinku), rato ribos, kur stovi dalyviai – 0 (nesutinku). Veiksmas vyksta tyloje. Moderatorius stovi viduryje ir skaito teiginius. Dalyviai stovi rate ir išgirdę teiginį žengia į priekį tiek, kiek su juo sutinka. Moderatorius pasirenka keletą žmonių, kuriems užduoda papildomus klausimus: ties kokiu skaičiumi stovite ir kodėl? Ką galėtumėte padaryti, kad būtumėte bent vienu žingsniu arčiau / toliau? Kaip manote, kiek balų atsakydamas į šį klausimą duotų jūsų sūnus / dukra? Kiek balų norėtumėte sau duoti idealiu atveju? Kaip manote, kuris iš čia esančių žmonių save nuvertina ir galėtų ateiti arčiau? Ir t.t.

Skalės teiginiai: Buvau labai pareigingas ir paklusnus vaikas savo tėvams; Žolė yra „lengvas” narkotikas; Suaugusiems alkoholį vartoti per vaikų gimtadienį yra normalu; Savo vaikui sakau tiesą; Mano vaikas man sako tiesą; Pasitikiu savo vaiku; Nevartojantys alkoholio žmonės yra keistuoliai; Kompiuteriniai žaidimai yra labiau žalingi nei naudingi; Mano vaiko draugai rodo gerą pavyzdį;

Mano vaikas yra sąžiningas; Tikiu, kad socialiniai tinklai nėra tokia didelė problema kaip kalba-

ma viešojoje erdvėje; Esu priklausomas nuo savo telefono; Savo vaikui per dieną skiriu daugiau nei 7 minutes nuoširdaus dėmesio; Norėčiau su savo vaiku praleisti daugiau laiko; Mano vaikas turi tvirtą vertybinį stuburą; Aš žinau kuo mano vaikas domisi;

Pratimo refleksija. Klausimai: kiek buvau tiesoje žengdamas į priekį išgirdęs teiginį? Ar man darė įtaką kiti žmonės? Į kurį teiginį man buvo sunkiausia atsakyti? Į kurį teiginį atsakyti buvo baisiausia?

Diskusija: Kokioje situacijoje galima meluoti? Susėdimas ratu. Pabaiga. Refleksijos klausimas: Kokias tris esmines vertybes norėčiau išugdyti, įdiegti savo vaikui (–ams)? Jei pasaulyje galėtų likti tik trys pagrindinės vertybės – kokios jos būtų? Prieš išeinant kiekvienas susirinkimo dalyvis parašo klausimą į „klausimų stiklainį”, ką konkrečiai norėtų sužinoti apie priklausomybių prevenciją ar kita jam svarbia tema

MEILĖ Susėdimas ratu. Pradžia. Naudojamas kalbėjimo daiktas – gali kalbėti tik tas, kas turi rankose kalbėjimo daiktą. Užduodamas klausimas: Kaip parodau savo vaikui, kad jį myliu? Kaip manau, kad mano vaikas išreiškia meilę ir rūpestį man? Atsakoma į keletą pasiruoštų atsakyti klausimų iš „klausimų stiklainio”.

Žaidimas. PORTRETAS ŽIŪRINT Į AKIS (žaidimas skirtas suartinti, pralinksminti) Sakoma, kad akys – sielos veidrodis. Tik matydami vienas kitą, žiūrėdami į akis galime pamatyti, koks žmogus yra iš tiesų. O dar geriau jei galime jį nupiešti! Kiekvienam dalyviui padalinkite bent po 8 lapus ir piešimo priemonę. Kiekvienas dalyvis turi susitikti su vis skirtingu žmogumi ir nupiešti jo portretą. Poroje portretai piešiami vienu metu. Vienintelė sąlyga – negalima žiūrėti į lapą. Kol portretas yra piešiamas, privaloma žiūrėti žmogui tiesiai į akis. Portretas turi būti nupieštas ne ilgiau nei per 1 minutę. Lapo apačioje parašomas klausimas, kurį nori užduoti tam žmogui (rašant klausimą galima žiūrėti į lapą). Pabaigus piešti ir užrašius klausimą apsikeičiama portretais ir keliaujama prie sekančio žmogaus.

Žaidimui pasibaigus visi susėda į ratą ir išsirenka vieną labiausiai patikusį portretą bei atsako į užduotą klausimą.

Pratimas. SVAJONIŲ ŽYGIS. Visi stoja į ratą, kuriame pasakojama instrukcija apie SVAJONIŲ žygį. Kiekvienas dalyvis turi turėti rašymo priemonę ir lapą. Pasivaikščiojimas vyksta visiškoje tyloje. Kiekvienas ištartas žodis – žingsniai atgal. Žygio dalyviai turi nuspręsti patys, kiek žingsnių keliaus atgal už vieną, bet kurio dalyvio pasakytą žodį. Mažiausias žingsnių atgal skaičius – 50. Pasivaikščiojime visi eina vienas paskui kitą. Užduotis tai pat gali būti surašyti ne mažiau 50 svajonių. Moderatorius eina priekyje ir rodo pasivaikščiojimo kryptį bei išgirdęs žodį organizuoja visos grupės ėjimą atgal. Moderatorius privalo eiti taip, kad grupė galėtų sustoti užsirašyti svajones.

Refleksija. Po pasivaikščiojimo – refleksija po 4. Klausimai refleksijai: apie ką man buvo šis pasivaikščiojimas? Kaip man sekėsi būti tyloje? Kokia svajonė mane labiausiai nustebino? Kokios svajonės išsipildymo sieksiu pirmiausia? Rekomenduojama kiekvienam skirti laiko ir savo atsakymus į šiuos klausimus užsirašyti.

Diskusija: Ar svajonė skiriasi nuo tikslo? Jei skiriasi tai kaip? Susėdimas ratu. Pabaiga. Klausimai refleksijai: Kokia išsipildžiusi svajonė mano gyvenime yra pati įspūdingiausia? Jei galėčiau į savo atminimų albumą įsiklijuoti vieną vienintelę fotografiją iš šiandienos, kokia ji būtų ir kodėl?

Prieš išeinant kiekvienas susirinkimo dalyvis parašo klausimą į „klausimų stiklainį”, ką konkrečiai norėtų sužinoti apie priklausomybių prevenciją ar kita jam svarbia tema.

DRAUGYSTĖ Susėdimas ratu. Pradžia. Naudojamas kalbėjimo daiktas – gali kalbėti tik tas, kas turi rankose „kalbėjimo daiktą”. Klausimai: Koks yra tikras draugas? Nuo ko bandau apsaugoti savo vaiką? Kokio draugo palinkėčiau savo vaikui?

Žaidimas. PASIMATYMAI Kiekvienas dalyvis gauna po popieriaus lapą ir rašiklį. Popieriaus lape surašo skaičius nuo 1 iki 12. (Skaičių kiekį galima didinti arba mažinti. Nuo to priklausys žaidimo trukmė.) Kiekvienas dalyvis turi paskirti pasimatymą tokiam kiekiui žmonių, kiek užsirašė skaičių savo lapelyje. Pvz. Tomas prieina prie Ilonos ir paskiria susitikimą pirmam numeriui. Tomas lapelyje, ties numeriu 1 užsirašo Ilonos vardą, o Ilona užsirašo Tomo vardą. Kai visi dalyviai visiems paskiria susitikimus, galima pradėti žaidimą. Moderatorius pasako pirmąjį susitikimo numerį ir pagal paskirtą susitikimą dalyviai susėda atskirai poromis. Porose nusprendžia, kuris bus pirmas, o kuris antras. Moderatorius pasako, kuris poroje pradeda kalbėti ir užduoda klausimą. Kol pirmasis atsakinėja į klausimą, antrasis tyli ir įdėmiai klausosi. Maždaug po 1 min. apsikeičiama vietomis. Kalba tas, kuris tylėjo.

Po pokalbio padėkojame savo pašnekovui ir einame susitikti su sekančiu žmogumi. Susitikimo numerį nurodo moderatorius (pasirinktinai: galima pasimatymus paskirti paeiliui arba miksuoti skaičių seką).

Kiekviena nauja pora gauna naują klausimą ir kalbasi atsakydami į užduotą klausimą. Tokiu būdu įvyksta visi suplanuoti susitikimai.

Klausimai pasimatymams: Kada pirmą kartą paragavau alkoholio ir kaip tai atsitiko? Kada pirmą kartą pabandžiau rūkyti? Kas mane paskatino? Koks yra gėdingiausias dalykas, apie kurį pamelavau savo tėvams? Papasakokite vieną juokingą istoriją, kurioje jautėtės kaltas ir neteisus prieš savo vaiką. Ką darėte? Kokie buvo mano pomėgiai, veiklos kai buvau tokio amžiaus kaip mano vaikas? Jei būčiau Dievas, ką pakeisčiau? Koks aš būnu, kai būnu įsimylėjęs (–usi)? Ko sau neleidžiu, nors galėčiau tai turėti / išbandyti ir t.t? Papasakokite vieną istoriją, kurioje priėmėte blogą sprendimą, bet vėliau išsisukote. Kokie buvo mano draugai paauglystėje? Kokios savybės juose mane žavėjo tuo metu? Ko man niekada neleido mano tėvai? Už ką esu dėkingas savo tėvams? Ko norėčiau palinkėti savo vaikui jei žinočiau, kad tai tikrai išsipildys?

Žaidimo refleksija. Klausimai: Ką naujo sužinojau apie žmones su kuriais susitikau? Kas mane nustebino? Ką sužinojau apie save atsakinėdamas į klausimus?

Pratimas. MAZGELIAI. Šis Pratimas dažniausiai vainikuoja Whatansu stovyklas. Jis sukuria be galo geras emocijas ir puikiai tinka kiekvieno asmeniniam dėkingumui išreikšti. Tai puiki galimybė padėkoti, pakalbėti, pastebėti žmones, su kuriais galbūt nepavyko pabendrauti kitų susitikimų metu. Kiekvienam dalyviui išdalinamos maždaug metro ilgumo virvelės. Moderatorius paaiškina proceso eigą. Kiekvienas dalyvis turi susitikti su kuo daugiau kitų dalyvių. Kalbamasi po du. Pokalbio metu pašnekovai vienas kitam turi užrišti po mazgelį ant virvelės. Rišant svarbu pasakyti palinkėjimą, padėką, pagyrimą ar tai, kas atrodo tuo metu svarbiausia. Po palinkėjimo einama prie kito žmogaus. Taip renkami mazgeliai iš visų dalyvių. Pabaigoje virvelę galima užsirišti ant riešo kaip gerų palinkėjimų prisiminimą.

Susėdimas ratu. Pabaiga. Klausimai refleksijai: Su kuriais dalyviais po šio susitikimo norėčiau pasikalbėti daugiau? Ką ruošiuosi padaryti, kad vaikų klasėje būtų geresnė, draugiškesnė atmosfera? Ką padarysiu, kad padėčiau kitiems tėvams, klasės auklėtojai, mokyklos bendruomenei kovoti su priklausomybėmis? Po refleksijos kiekvienas iš dalyvių gauna paskutinę užduotį – prieiti, paspausti ranką arba apsikabinti ir padėkoti mažiausiai trims pratime dalyvavusiems tėvams arba auklėtojui.

Tėvų įtaka paauglių elgesiui ir bendravimas su paaugliu Šeima yra pirmoji kiekvieno žmogaus ugdymo institucija, kurioje kiekviena įgyta patirtis turi įtakos visam likusiam žmogaus gyvenimui. Nuo pat šeimos susikūrimo iki pat vėlyvosios senatvės kiekviena šeima patiria tam tikrus raidos etapus, pradedant vos susituokusios poros stadija ir baigiant vėlyvosios senatvės stadija. Ne išimtis yra poroje išgyvenamas vyriausiojo vaiko paauglystės laikotarpis, kurio metu kiekvienas šeimos narys derinasi prie naujų pokyčių, naujų taisyklių bei ribų apibrėžimo. Šiame laiko tarpsnyje vis daugiau atsakomybių ir pareigų įgyja paauglys. Tinkamai apibrėžtos ribos parodo vaikui kaip jam dera ar nedera elgtis pasaulyje, formuoja jo vertybinį stuburą.

Įvairiuose literatūros šaltiniuose minima, kad nepatenkinti vaiko emociniai poreikiai veda į priklausomybę. Paaugliai, kurių ryšiai su tėvais yra tvirti ir geri, mažiau linkę įsitraukti į tokias rizikingo elgesio formas kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, mušimasis, nesaugūs lytiniai santykiai (Žukauskienė, 2012). Artimas ir nuoširdus bendravimas vaikystėje ir paauglystėje gali padėti išvengti nemalonumų ir delinkventinio paauglio elgesio vėliau. Vienintelis bendras veiksnys, vienijęs visus vaikus, išsiugdžiusius atsparumą ir sugebėjimą atsigauti, yra tvirtas ryšys su bent vienu atsidavusiu, jį palaikančiu žmogumi: tėvu, globėju, ar kitu suaugusiuoju (Shipp, 2018).

Kaip jau minėjome anksčiau, vaikų elgesys formuojasi dar ankstyvojoje vaikystėje stebint suaugusiųjų elgesį, ypač tėvų. Paauglystėje tėvų ir vaikų santykiai turi tendenciją kisti, tai laikotarpis kai paauglių ir tėvų ryšiai patiria reikšmingas transformacijas, kai tarsi atnaujinamos derybos tarp tėvų ir vaikų (Vaičiulienė, 2000). Vaikas pereinamuoju paauglystės laikotarpiu ima formuoti savo asmeninį gyvenimo bei pasaulio suvokimą. „G.S Hallas teigė, kad paaugliai nuolat svyruoja tarp laimės ir liūdesio, per didelio pasitikėjimo savimi ir menkavertiškumo jausmo, priklausomybės ir savarankiškumo. <...> Jis teigė, jog paaugliai, kad galėtų sėkmingai pereiti į suaugusio žmogaus amžių privalo sukilti prieš savo tėvus ir jų vertybes” (Žukauskienė, 2012). Visuomenėje yra susidariusi nuomonė, kad paauglystė yra nesantaikos ir barnių laikotarpis. Visgi, polinkis į audras ir stresą priklauso ir nuo aplinkos, kurioje paauglys gyvena (Žukauskienė, 2012). Dažniausiai tai, ko vaikas nepasako žodžiais, išreiškia veiksmais (Shipp, 2018). Norėdami turėti gražius santykius paauglystės laikotarpiu svarbu parodykite tinkamą bendravimo būdą savo vaikui, taip pat sudarykite visas sąlygas jam jaustis saugiai.

Nors paaugliai siekia nepriklausomybės ir kuo didesnės autonomijos nuo tėvų, tačiau tėvai, ypač jei su paaugliu palaiko pozityvius santykius, gali turėti svarų žodį paauglio pasirinkimuose. Laisvalaikio kontekstas yra ypač svarbus, kuriam įtakos gali turėti tėvai ir pasiekti, kad paauglys įgytų įgūdžius ir kompetencijas, kurios palaiko sveiką, kryptingą, atsakingą ir savarankišką veiklą, užuot užsiėmus neproduktyvia, netinkama ir sukeliančia neigimas pasekmes paauglio raidai, veikla (Žukauskienė, 2012). Atėjus paauglystės laikotarpiui dažnas jaunuolis formuoja savo asmeninę erdvę, kurioje tarsi vis dar yra priklausomas nuo tėvų, tačiau vis labiau ryškėja didelis noras atsiskirti ir kurti savo unikalią vertybinę sistemą. Šiuo suaugystės laikotarpiu jaunuolis yra ypač jautrus, pasimetęs, dažnai irzlus. Jei šiuo laikotarpiu jaunuolis neturi iš anksčiau suformuoto gero santykio su tėvais, neturi tvirto vertybinio stuburo – didelė tikimybė, kad įtaką jaunuolio pasirinkimams gali daryti išoriniai dirgikliai tokie kaip draugai, socialiniai tinklai ir kt. (Žukauskienė, 2012). „Pasak Halo, paaugliai trokšta vienatvės ir nuošalumo, nors iš tikrųjų jie nuolat su kažkuo draugauja ir kuo nors žavisi. Šiame amžiuje kaip niekad draugų, bendraamžių

įtaka yra didžiulė. <...> šios stadijos paaugliai trokšta turėti garbinimo objektus (pavyzdžiui garsenybes) arba autoritetus ir tuo pačiu metu jiems gali būti būdingas revoliucinis radikalizmas, nukreiptas prieš bet kokį autoritetą” (Žukauskienė, 2012). Paauglystės laikotarpiu labai svarbu domėtis vaiko laisvalaikiu, susižavėjimo objektais, artimiausių draugų ratu, pomėgiais ir hobiais. Paauglystė gali pasirodyti kaip laikotarpis pilnas neramumų ir nesantaikos, tačiau tai yra nepaprastai svarbus raidos etapas tiek vaikui tiek tėvams. Gali būti, kad tėvams reikės pagalbos ir norėsis ją gauti. Paaugliai nori būti tikri, kad esate patikimas, kad su jumis saugu ir kad viską atlaikysite. (Shipp 2018). Tėvams gauti palaikymą, patarimą iš šalies yra labai svarbu ir naudinga, ypač jei gyvenime su paaugliu prasidėjo sunkusis laikotarpis. Patirdami tiek fizinius, tiek psichologinius pokyčius paaugliai ieško įvairiausių būdų kaip susikurti kuo daugiau saugumo savo aplinkoje. Jie ieško bendraminčių, žmonių, kurie juos suprastų, todėl būtent šiuo laikotarpiu tėvai turi puikų šansą, įdiegdami šeimoje vertybinį stuburą, rodydami gerą pavyzdį, tapti vaiko teigiamu pavyzdžiu.

ŠALTINIAI Abbot, M., Volberg, R., Bellringer, M., Reith, G. (2004). A review of research on aspects of problem gambling. Responsibility in Gambling Trust. London, Gambling Research Center. Arasimavičius, M. (2009). Internetinių azartinių lošimų teisinio reguliavimo problemos. Socialinių mokslų studijos, 2, 299 – 320. Prieiga per internetą: https://repository.mruni.eu/handle/ 007/11260?show=full Bacys, T. (2013). Jaunimo problemos ir jų įveika. Paauglių priklausomybė nuo socialinių tinklų internetinėje erdvėje. Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internetu: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2013~1377603639285/ Bankauskienė, I. (2013). Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija: samprata ir modeliai. Vilnius: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Bulotaitė, L. (2009). Priklausomybių anatomija: narkotikai alkoholis, lošimas, internetas, darbas, pirkimas. Tyto Alba, Vilnius. Custer, R., Milt, H. (1985) General theories of gambling. Prieiga per internetą: http://www.members.westnet.com/au/prohealth/gaming3.html Dupon, S., Godau, C., Clarke, J., Maroney, N., Jung, J., L., Y., (2012). Video games report. Manningham.

Flisher, C. (2010). Getting plugged in: An overview of Internet addiction. Journal of Paediatrics and Child Health, 46, 557 – 559. Prieiga per internetą: https://sites.oxy.edu/clint/physio/article/GettingpluggedinAnoverviewofInternetaddiction.pdf

Gamingscan.com (2019). 2020 Gaming Industry Statistics, Trends and data. Prieiga per internetą: https://www.gamingscan.com/gaming-statistics/ Goldberg, I. (1955). Internet Addiction Disorder un fenomeno sociale in espansione. Prieiga per internetą: http://www.iucf.indiana.edu/ brown/hyplan/addict.html Goleman, D. (2009). Emocinis intelektas. Vilnius: Presvika. Gossop, M. (2001). Gyvenimas su narkotikais. Artlora, Vilnius. Jensen, J., L., (2019). Internet addiction treatment guide. Simple advice for a fuller life. Prieiga per internetą: https://www.academia. edu/40679567/Internet_addiction_treatment_guide_Simple_advice_for_a_fuller_life Juškienė, V. ir Stasiulienė, V. (2019). Mokyklos ir šeimos komunikacijos modelis. Pedagogika. 133(1), 227 - 249. Prieiga per internetą: https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500. 12259/99506 Khan Academy, (n.d.). Drug abuse and drug addiction. Prieiga per internetą: https://www.khanacademy.org/science/health-and-medicine/mental-health/drug-abuse-and-drug-addictions/a/drug-abuse-and-drug-addiction Konsultavimas priklausomybių klausimais. Labdaros ir paramos fondas. Krizių prevencijų centras (2019). Pri klau somybė nuo interneto bei socialinių tinklalapių. Prieiga per internetą: https://www.prevencija.lt/pagalbos-resursai/ priklausomybe-nuo-interneto-bei-socialiniu-tinklalapiu/

Kuss, D. J., Griffiths M. D. (2017). Social Networking Sites d Addiction: Ten Lessons Learned. International Journal of Environmental research and Public Health. 1660-4601. Prieiga per internetą: https:// www.mdpi.com/1660-4601/14/3/311

Landsbergienė, A. (2019). Pradinukų abėcėlė. Dvi tylos, Vilnius Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (2001). (2001, Nr. IX325) Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekusorių) kontrolės įstatymas (1999, Nr. VIII-1207) Lietuvos Respublikos Priklausomybių prevencijos komisija (2019), Lietuvos respublikos Priklausomybių prevencijos komisija. 2018 m. Veiklos ataskaita. (Posėdžio protokolas Nr. 142-P-1) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, (2009). Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programa mokinių tėvams. Vilnius: specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. Massatti R., Starr S., Frohnapfel-Hasson S., Martt N. (2016). A Baseline Study of Past-Year Problem Gambling Prevalence Among Ohioans. [žiūrėta 2019-04-04]. Prieiga per internetą: http://jgi.camh. net/index.php/jgi/article/view/3956/4183 . McGonigal, K. (2016). Valios galia. Alma Littera, 2016. Meiženis, E., Sondaitė, J. (2015). Įsitraukimą į azartinius lošimus skatinančių ir mažinančių veiksnių kokybinė analizė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai. 16 (2). Prieiga per internetą: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/ 30931/1/ISSN2029-5820_2015_T_16.N_2. PG_99-117.pdf Misiukonis, T. (2015). Koučingo praktika vadovams. Vilnius: Vaga.

Misiukonis, T., Matusevičiūtė, V., Grajauskas, M. (2015). Dėmesio, grupė! Praktiniai darbo su grupe būdai ir technikos. Vilnius: Vaga. Montag, C., Schivinski, B., Sariyska, R,. Kannen, C., Demetrovics,

Z., Pontes, H., M (2019). Psychopathological Symptoms and Gaming Motivesin Disordered Gaming—A Psychometric Comparisonbetween the WHO and APA Diagnostic Frameworks. Public health, Clinical medicine. 14 (3), 311. Prieiga per internetą: https://www.mdpi.com/20770383/8/10/1691 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (2018). Ankstyvosios intervencijos vadovas. Vilnius. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (2019), Naujos psichoaktyviosios medžiagos. Prieiga per internetą: https:// ntakd.lrv.lt/lt/naujos-psichoaktyviosios- medziagos Navaitis G., Indrašienė V., Merfeldaitė O., Railienė A., Prakapas R., Jegelavičienė V. (2017). Tyrimo „Azartinių lošimų paplitimas Lietuvoje ir jų poveikis socialinei gerovei“ ataskaita. Nedzinskienė, L., Vileišytė B. (2019). Elektroninės cigaretės: vartojimas, kontrolė ir pasėkmės. Literatūros apžvalga. Visuomenės sveikata Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20 sveikata/2019.2(85)/VS%202019%202(85)%20LIT%20A%20Elektronines%20cigaretes.pdf Psycom.net (2019), Gambling Addiction: Stats, Symptoms, and treatment options. Prieiga per internetą: https://www.psycom.net/ drug-alcohol-addiction-treatment/gambling-addiction/ Pupalaigytė, J., Navickas, A. (2015). Justina Kaliatkaitė: „Priklausomybė – visos šeimos liga”. Prieiga per internetą: https://www.bernardinai.lt/justina-kaliatkaite-priklausomybe-visos-seimos-liga/

Respublikinis priklausomybių ligų centras (2019). Ar priklausomybė tikrai yra liga? Prieiga per internetą: https://www.rplc.lt/duk/ kas-yra-priklausomybe/ Richter, D. J. (2019). Cardiologists and smoking alter na tives: what we should know. Prieiga per internetą:

https://www.escardio.org/Journals/E-Journal-of-Cardiology-Practice/Volume-18/cardiologists-and-smoking-alternatives-what-we-should-know Ruškytė, D. (2017). Jaunimo domėjimasis azartiniais lošimais ir įsitraukimo į lošimo būdai. Socialinis ugdymas, Holistinės edukacijos ir aktyvios socialinės įtraukties sinergija. Prieiga per internetą: http://socialinisugdymas.leu.lt/index.php/socialinisugdymas/article/view/199 Saliceti, F. (2015). Internet Addiction Disorder (IAD), Procedia – Social and Behavioral Sciences, 191, 1372 – 1376. Prieiga per internetą: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/ S1877042815025525 Shipp, J. (2018). Suaugusiųjų gidas po paauglių pasaulį. Vilnius: Vaga. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, (n.d.). Psichoaktyviųjų medžiagų prevencija. Prieiga per internetą: http://www.sppc. lt/veikla/prevencija/psichoaktyviuju-medziagu-vartojimo-prevencija/ Technologijos.lt, (2017). Penki įdomiausi faktai apie žmogaus smegenis: tai sudėtingiausias mums žinomas aparatas visatoje. Prieiga per internetą: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/ zmogus_ir_medicina/S-59244/straipsnis/Penki-idomiausi-faktai-apie-zmogaus-smegenis-tai-sudetingiausias-mums-zinomas-aparatas-visatoje TLK-10 (1997). Psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Kaunas: Medicina.

Wohl, M. J. A. (2017), How much have you won or lost? Personalized behavioral feedbackabout gambling expenditures regulates play. Prieiga per internetą: https://www.sciencedirect.com/science/ article/pii/S0747563217300262

Zlataravičienė, A., Mikalopaitė, D., Buzaitytė – Kašalynienė, J., Daubaraitė R. ir Gabrieliūtė, V. (2008). Patyrimo pedagogika ir jos taikymas. Praktinis vadovas jaunimo darbuotojams. Vilnius. Žukauskienė, R. (2012). Raidos psichologija: integruotas požiūris. Vilnius.

Priedas Nr.1. Žaidimas „Atominio karo slėptuvė” Po atominio karo slėptuvėje liko trylika išsigelbėjusių. Išgyvenimui maisto ir deguonies atsargų yra tik keturiems. Kas liks, o ką reikia išvaryti? Užduočiai padaryti skiriamos 6 minutės. Asmuo Mergina (18 m.) Mokslininkas (59 m.) Kunigas (44 m.) Vedusi narkomanų pora (abiems po 29 m.) Vieniša mama (24 m.) Su dukra (5 m.) Armijos karininkas (39 m.) Biologė (64 m.) Neįgalus vyriškis (33 m.) Bedarbis (23 m.)

Gydytojas (38 m.) Aš

Kodėl palikti?

Kodėl išvaryti?

Priedas Nr. 2. Naudingos nuorodos QR kodas

Internetinė nuoroda

Tipas

Informacija

https://www. youtube.com/ watch?v=ReRcHdeUG9Y

Vaizdo įrašas

QR Nr. 1 Informacija apie neurotransmiterius (dopaminas, seratonina, endorfinai, oksitocinas) ir kokią įtaką jie daro, mūsų elgsenai.

https://www. youtube.com/ watch?v=CeAxzeiyBjQ

Vaizdo įrašas

QR Nr. 2 „Vaikai elgiasi kaip tėvai”. Socialinė reklama, kuri parodo, kad vaikai stebi ir mėgdžioja tėvų elgesį.

https://www. youtube.com/ watch?time_continue=7&v=66cYcSak6nE

Vaizdo įrašas

QR Nr. 3 Gabor Mate. The Power of Addiction and The Addiction of Power. Kalba TEDx renginyje apie priklausomybes ir kaip jos veikia priklausomų žmonių gyvenimą.

Radijo laida https://www.ziniuradijas.lt/laidos/ ekspertai-pataria/ kodel-zmones-tampa-priklausomi

QR Nr. 4 Laima Bulotaitė. Kodėl žmonės tampa priklausomi? Žinių radijas

https://www. youtube.com/ playlist?list=PLu05wnHt0vhu7rqFFU-8Tng1D_2ObWgGI

QR Nr. 5 Informacinių vaizdo įrašų rinkinys apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir jų poveikį organizmui.

https://www. youtube.com/ watch?v=8KlPh62fz5s

Vaizdo įrašų rinkinys

Vaizdo įrašas

QR Nr. 6 Kaip pasiruošti tėvų susirinkimui?

Priedas Nr. 3. Naudingų aplikacijų sąrašas Visuomenėje vis dar vyrauja nusistovėjusi nuomonė, kad technologijos yra „blogis”, „priešas” su kuriuo reikia kovoti. Visgi atradus drąsos ir ryžto su jomis susidraugauti galima rasti netgi labai naudingų ir žaismingų sprendimų, kurie gali pagelbėti ne tik mums, bet ir vaikams. Technologijos yra įrankis, reikia rasti būdą kaip juo pasinaudoti ir „išspausti” pozityviausius rezultatus! Siūlome detaliau panagrinėti pateiktas programėles ir jas pritaikyti savo darbe, pasiūlyti vaikams kaip smagaus žaidimo alternatyvą.

Programėlės pavadinimas

Apie ką ši programėlė?

„Forest” Pritaikoma Android ir iOS

Programėlė, leidžia kūrybiškai ir žaismingai sekti produktyvų laiką. Sodinkite produktyvumo mišką kartu ir dienos pabaigoje įsivertinkite!

„Pomodoro” Pritaikoma Android ir iOS

Sena kaip pasaulis produktyvumo technika. 25 minutės koncentruoto darbo – 5 minutės poilsio. Šis metodas gali padidinti kiekvieno susikaupimo galimybes.

„Cold turkey” Pritaikoma kompiuteriuose Windows ir macOS

Aplikacija kompiuteryje leidžianti užblokuoti internetines svetaines po nustatyto naudojimosi laiko.

„Screen time” Pritaikomas Android ir iOS

Ši programėlė leidžia kontroliuoti ir stebėti jūsų vaikų praleidžiamą laiką prie elektroninių įrenginių (telefono, planšetės). Daugiau informacijos: https://screentimelabs.com/

PRIKLAUSOMYBIŲ nuo psichoaktyviųjų medžiagų, interneto, žaidimų ir lošimų prevencija

Articles inside

Įvadinis žodis