LDK vynas
pos aristokratijoje išpopuliarėjęs Šampanės regiono vynas bei
parduodamas vengriškAS vynas pigesnis ir geresnis, nors ir iš to-
putojantis šampanas. Lietuvą didžiausi vyno srautai pasiekdavo
liau atvežtas. Lietuvoje mokesčiai už prekybą vynu gana dažnai
per svarbiausius Baltijos jūros uostus – Karaliaučių ir Rygą, bet ir
nebuvo mokami, neretai nelegalūs vynininkai turėję užtarėjų
toliau jis buvo transportuojamas sausumos keliais per Lenki-
tarp įtakingų didikų ir Bažnyčios hierarchų, tačiau tvarką taip pat
jos teritoriją iš Vengrijos. Vengrijos vynas, tik nepalyginamai
buvo mėginama reglamentuoti ir prižiūrėti. Ypač daug skundų
mažesniais kiekiais, Lietuvą pasiekdavo ne per Lenkijos teritoriją
buvo dėl neteisėtos svetimšalių prekybos vynu, nes ji skurdino
(sausumos keliu), bet per Prūsiją (jūros keliu).
vietinius pirklius. 1786 m. dėl neteisėto prekiavimo vynu laikraš-
47
tyje „Prekybos ir ekonomikos dienraštis“ (Dziennik handlowy i Prekyba Prekyba vynu Vilniuje, matyt, prasidėjo anksčiausiai visoje
ekonomiczny) skundėsi Minsko burmistras Ignas Tarankievičius: „Vynininkų Minske yra tik 2, kurie patiria didelį nuostolį dėl žydų ir graikų, kurie, nebūdami miesto piliečiai, neprivalo mokėti
Lietuvoje. Jau 1492 m. Aleksandro Jogailaičio privilegijoje Vil-
mokesčių, be to, juos remia didikai ir dvasininkai, kurių valdose
niaus miestui užsiminta ir apie vyno prekybą. Vilniaus vyno pir-
šie apsigyvena ir jiems vyno pigiau parduoda.” Nors vyno pa-
kliai užėmė svarbias pozicijas miesto bendruomenėje, o XVII a.
klausa augo, vynininkai nepajėgė atlaikyti svetimšalių ir bajorų
Vilniaus miesto vyno pirkliai buvo pirklių gildijos nariai. Vyno
konkurencijos, todėl vyno pirklių skaičius bei reikšmė savivaldos
pirklys Motiejus Klarovskis buvo išrinktas Vilniaus miesto tarėju,
institucijose pastebimai mažėjo ir Vilniuje, ir kituose miestuose.
o vėliau tapo ir burmistru. Vilniuje vyninės tikrai buvo jau XVII
Lietuvos miestiečiai skundėsi, kad bajorai žemvaldžiai nemo-
amžiuje. 1750 m. Vilniuje lankęsis vokietis Liudvikas Reinholdas
ka svaigalų mokesčių už iš užsienio atsivežtus gėrimus, kuriuos
fon Verneris taip aprašė savo įspūdžius: „Nuėjau pasilinksminti į
miestų pirkliai turi sumokėti papildomai dar ir miestuose. Dėl
vyninę. Ten paragavau vengriško vyno, o tai buvo geras vynas,
to kildavusi vyno kaina, ir jie nepajėgia konkuruoti su bajorų
jis kainavo keturis dukatus.“ Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų vyno
įvežamu ir pigiau pardavinėjamu vynu. Pasak Minsko burmistro
pirkliai (vynininkai) patys pasiekdavo Vengriją, iš ten gabendavo
I. Tarankievičiaus, 1786 m. už vieną vengriško vyno statinę, kuri
vyną statinėse, o tolimos Prancūzijos, Ispanijos, Italijos vyną
kainuodavo 180 auksinų, įvažiavus į Lenkiją, pasienyje reikėjo
pirkdavo jau pristatytą į Dancigą, Karaliaučių ar Rygą.
mokėti muito mokestį (9 auksinus), svaigalų mokestį (20 auk-
Apie Kauno pirklius, kurie verstųsi vyno prekyba, nežinoma
sinų), sandėliavimo mokestį (12 auksinų), žymėjimo mokestį
iki XVII a. pradžios, nes neišliko muitinių knygų. Tačiau ir Kauno
(1 auksiną), vežimo mokestį (0,8 auksino), o Lietuvos muitinėje
pirkliai jau tada iš Karaliaučiaus vežė Reino, prancūzišką ir
dar 3 auksinus. Į savo dvarus vyną gabenę bajorai į Lietuvos
malvazijos vyną. Vis dėlto vyno paklausa sostinėje buvo gerokai
miestus nevyko, todėl jie sutaupydavo dar nuo 20 iki 40 auksi-
didesnė, nes čia telkėsi svarbiausios valstybinės institucijos,
nų, kuriuos turėjo mokėti mieste prekiavę pirkliai. Taigi, iš viso
rezidavo valdovas ir didikai – svarbiausi šios prekės vartotojai.
atgabenta vengriško vyno statinė su mokesčiais miestiečiui
Žvelgiant į XVIII a. pabaigoje perkamo vyno kiekį, matyti, kaip
kainavo 245,8 auksino, be transportavimo išlaidų. Dėl mokesčių
skyrėsi vyno paklausa Vilniuje ir Kaune. 1793 m. gegužės 29 d.
vynas brangdavo beveik trečdaliu, be to, pirkliai dar užsidėdavo
LDK iždo komisija Vilniaus pirkliams Jonui Mileriui ir Pranciškui
antkainį urmu prekes pardavinėdami prekybininkams, o šie, savo
Tykielui išdavė leidimus per Jurbarko muitinę įvežti vienam
ruožtu, jas dar brangino.
1500 butelių, kitam – 1000 butelių Šampanės vyno, o štai Kauno
1788 m. LDK iždo komisija gerokai sugriežtino svetimšalių
pirkliui Jonui Reisui leista įvežti tik 100 Šampanės ir 100 burgun-
prekybą, buvo nuspręsta steigti specialias muitines, kuriose būtų
diško vyno butelių.
žymimos ir plombuojamos užsienio pirklių prekės, išduodami
Prekyba vynu XVIII amžiuje sparčiai augo. Tuomet ne
dokumentai, kuriuose turėjo būti nurodyta prekių pardavimo
tik miestų, bet ir miestelių, pavyzdžiui, Žagarės, Panevėžio,
vieta. Tais pačiais metais buvo sugriežtinta prekyba ir vengrišku
Vabalninko, turgus pasiekdavo prekės iš užsienio, tarp kurių
vynu, nurodyta, kad muito mokestį už jį būtinai reikia mokėti
pasitaikydavo ir vengriško, vokiško, prancūziško bei „užjūrio“
pasienyje, uždrausta jį sumokėti vėliau, pasiekus didžiuosius
vyno. Augant vyno populiarumui, tarp gausybės XVIII a. Lietuvos
miestus, arba išimties tvarka jo ir visai nemokėti.
dvarų administracijos prievolių, nustatytų valstiečiams ir mieste-
Augo muitai ir mokesčiai. 1786 m. už vengriško vyno statinę
lių gyventojams, aptinkama ir nurodymų atvežti į dvarą vyno iš
reikėjo mokėti 20 auksinų, o 1789 m. – net 50 auksinų muito
Baltijos jūros uostamiesčių – Rygos, Liepojos arba Klaipėdos.
mokestį. Kitiems vynams taip pat buvo nustatyti didesni muito mokesčiai (mokesčių augimas buvo susijęs ne tik su valstybės
Priežiūra
politika, bet ir su staigiu auksino vertės kritimu devintajame dešimtmetyje). Šampanės ir burgundiškas vynas galėjo būti įve-
Augant vyno paklausai ir prekybai, jau XVII a. pirmoje pusėje
žami tik su atskiru LDK iždo komisijos leidimu ir išduotais pasais,
pradėta atvirai kalbėti apie monopolio žalą vyno prekyboje. Lie-
kuriuose patvirtinta vyno kokybė, nurodytas kiekis ir pardavimo
tuvos pirkliai tvirtino, kad pavyzdinė tvarka buvusi Vokietijoje,
vieta, nepriklausomai nuo prekės vežėjo kilmės. Šios sugriežtin-
kurios didžiuosiuose miestuose neleista, kad vyną pardavinėtų
tos tvarkos buvo privaloma laikytis visiems. Pavyzdžiui, 1792 m.
vienas pirklys. Čia atkeliavusios vyno statinės buvo tikrinamos,
lapkričio mėnesį LDK paiždininkis Mykolas Kleopas Oginskis gavo
matuojamos ir antspauduojamos, specialūs pareigūnai prižiū-
leidimą per Jurbarko muitinę (iš Prūsijos) įsivežti 3 000, o per
rėjo, kad vynas nebūtų skiedžiamas vandeniu, ir tik tuomet pir-
Žagarės muitinę (iš Rygos) 2 000 šampano butelių. Į Lietuvos teri-
kliams buvo leidžiama sudėti jas į rūsius. Pirklys miesto valdžiai
toriją įvežamo vyno kiekis buvo didelis. Štai, pavyzdžiui, 1786 m.
turėdavo prisiekti, kad nesukčiaus, ir atsiskaityti už kiekvieną
trečią ketvirtį (birželio–rugpjūčio mėnesiais) per Jurbarko muitinę
parduotą kvortą. Už nusižengimus jam grėsusi bausmė ir net
iš Prūsijos į Lietuvą buvo įvežta 3 739 statinės prancūziško vyno,
draudimas prekiauti vynu, todėl Lietuvos pirkliai aiškinę, esą jų
1 326 statinaitės ir 2 781 butelis Šampanės bei burgundiško vyno.
V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 2 - la p k r i t i s - g ruo d i s