Vyno žurnalas Nr. 25 by Audrius Siliunas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

redaktoriaus žodis

Kas toliau skleis vyno kultūrą?

ynas pagaliau tapo įprastine vartojimo preke. Tai reiškia, kad

naujienų srautas nenutrūksta, todėl profesionalas neturi kito

beveik dešimt metų dėl vis naujų su juo susijusių iniciatyvų

pasirinkimo, kaip mokytis ir išmanyti daugiau už pirkėją. Tačiau

buvęs visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre, savo reputa-

didžiausią malonumą pajunti, kai pardavėjas ar someljė trykšta

cija vartotojų sąmonėje tapęs lyderiu tarp kitų gėrimų ir maisto

meile vynui. Vyno kainos ir kokybės santykis, beriamos techni-

produktų, užpildęs visas neišnuomotas vietas prekybos centruo-

nės detalės ir net tobulas šokis su krištolo taurėmis aplink stalą

se, jis subrendo ir... nurimo. Iš kelių žmonių pastaruoju metu net

nepakeis nuoširdaus žavėjimosi siūlomu gėrimu.

išgirdau, kad domėjimasis vynu slūgsta: mažiau besidominčiųjų

Pirmieji entuziastingi vyno profesionalai užaugino ir subran-

parduotuvėse, mažiau entuziazmo renginiuose. Tačiau statisti-

dino Lietuvos vyno rinką. Nors daugelis jų – dar savo jėgų žydėji-

ka rodo, kad vyno kasmet parduodama vis daugiau, restoranų

me, intensyviame vynininkų gyvenime vis dažniau susiduriame

vynraščiai darosi įdomesni. Susiformavo ir profesionalų ben-

su naujos kartos atstovais. Linkėčiau, kad jie nepamirštų visų

druomenė, jau galinti perimti iniciatyvą iš pirmųjų vyno kultūros

trijų išvardintų savybių, kaip savo sėkmingos karjeros pagrindo.

skleidėjų – romantikų entuziastų, kurie dirbo visus įmanomus

Tik tada vyno pirmeivių darbas Lietuvoje bus tęsiamas, ir gyven-

darbus vienu metu: formavo šalies vyno pasiūlą, rašė straipsnius

sime taip pat įdomiai, kaip iki šiol.

ir leido specializuotus vyno leidinius, vedė degustacijas, mokė, mokėsi ir patys pardavinėjo. Vyno kultūrą Lietuvoje pakėlė kelios asmenybės. Už tai jiems turėtų būti dėkingi ir vartotojai, ir prekybininkai. Nebijočiau gero vyno specialisto lyginti su geru muzikantu, kuris profesionalumo viršūnę pasiekia tik tuomet, jei jo puikią techniką papildo aukštas intelektas ir jautri širdis. Savaime suprantama, kad vyno pardavėjas ar someljė privalo profesionaliai išmanyti prekybos taisykles ar aptarnavimo subtilumus. Pirkėjas tikisi iš pardavėjo ir žinių: vyno pasaulis labai platus,

Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

turinys

Turinys įvykiai ir naujienos 6 psl.

Įvykiai ir naujienos

8 psl.

Kas ir kada tapo geriausiu pasaulio someljė

10 psl.

Geriausias 2013 metų „Duval-Leroy Grand Prix“ Lietuvos someljė

vynas ir vyno regionai

16 psl.

„Château Pichon-Longueville Baron Pichon-Longueville 2ème Cru Classé Pauillac AOC“

1998–2010 vynmečių vertikalioji degustacija. Arūnas Starkus

20 psl.

Geri ir blogi saldaus vyno metai Soterne pagal „Château d‘Yquem“:

2009, 2010, 2011 ir 2012. Arūnas Starkus

24 psl.

Raudonojo Ispanijos vyno beieškant. Jurgis Šliogeris

28 psl.

Baltojo Ispanijos vyno beieškant. Jurgis Šliogeris

32 psl.

Susitikimai Pfalce. Jurgis Šliogeris

35 psl.

„Cabernet Franc“ Šinone. Jurgis Šliogeris

37 psl.

Kur slypi Priorato vyno paslaptis? Ilja Šarov

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 14 psl.

Muzikos ir vyno derinimo praktika ir ... teorija (?). Arūnas Starkus

45 psl.

Vyno padirbinėjimas: nemalonios išimtys ar tikras pavojus pirkėjams? Ilja Šarov

42 psl.

Paragauti keturiasdešimties metų sulaukusio vyno. Arūnas Starkus

50 psl.

Apie virtuvę ir vynuogynus visai šeimai. Rasa Starkus

52 psl.

Vilkyškių pieninės sūrių derinimo su vynu mokykla. Arūnas Starkus

40 psl.

Užsigerkime kietąjį sūrį „Džiugas”... Arūnas Starkus

ne tik vynas 30 psl.

Lietuviai ir sūris: užprogramuotas pasididžiavimas ir išmanymo stoka. Andrius Užkalnis

58 psl.

Kaip japonai daro sakę. Arūnas ir Rasa Starkai

54 psl.

Kišeninis pelės žinynas, tinkantis ir žmonėms. Rasa Starkus

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas 62 psl.

2013 m. Lietuvos vyno čempionato tvarka

2013 m. Lietuvos vyno čempionato rezultatai:

63 psl.

„Grand Prix“ laimėtojai

65 psl.

Aukso medalių laimėtojai

70 psl.

Gero kainos ir kokybės santykio dvidešimtukas

70 psl.

Geriausi lietuviški vynai

72 psl.

Sidabro medalių laimėtojai

76 psl.

Bronzos medalių laimėtojai

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2013 m. lapkričio mėn.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

įvykiai ir naujienos

Naujienos „Monte Pacis” – unikalus svetingumo kompleksas Pažaislio vienuolyne Pirmosiomis birželio dienomis Kauno marių pusiasalyje, Pažaislio vienuolyne, vartus atveria unikali vieta – „Monte Pacis“ svetingumo kompleksas, kuriame veikia 13 kambarių viešbutis, restoranas, lauko terasa su atviru salotų ir žarijų kepsnių baru. Restoranui vadovaujantis Darius Dabrovolskas (2012 m. Pasaulio virėjų olimpiados bronzos medalio laimėtojas) šiuolaikiškai interpretuoja Pažaislyje gyvavusių bei gyvuojančių skirtingų epochų bei kultūrų gastronominį paveldą, naudodamas lietuviškus produktus, čia pat vienuolių kazimieriečių išaugintas daržoves bei vaisius. Įdomus ir unikalus „Monte Pacis“ gėrimų sąrašas – vynas, alus, trauktinės ir kiti gėrimai, pagaminti įvairiuose Europos vienuolynuose. Dvi restauruotos salės pritaikytos išskirtinėms šventėms, ar koncertams ir konferencijoms. Autentiškų freskų ir paveikslų, iškilmingų barokinių skliautų ir liepų alėjos apsuptyje darbo susitikimai tampa produktyvesni, o šventė – prasmingesnė. Svetingumo komplekso „MONTE PACIS“ šūkis Salus Per Silentium (Gerovė tyloje) kviečia žingeidų, aktyvų ir kokybę vertinantį, save bei kitus gerbiantį svečią. Sužinokite daugiau: www.montepacis.lt

Įspūdinga rislingų kolekcija „Šturmų švyturyje“ Asta Žemaitienė, Šturmuose su vyru Česlovu valdanti viešbutį ir restoraną bei žuvies parduotuvę Vilniuje, nuo šio pavasario turi puikią Austrijos ir Vokietijos vyno kolekciją Užupyje. Šviežia Kuršių marių žuvimi garsėjantis restoranas bei parduotuvė savo klientams siūlo tai, ką šeimininkai pamėgo keliaudami po Austriją ir Vokietiją ir kas, jų nuomone, prie žuvies patiekalų tinka idealiai: geriausius dviejų šalių „Riesling“, „Gruner Veltliner“, „Spatburgunder“ vynus. Parduotuvės adresas: Vilnius, Užupio g. 9. Darbo laikas: I–V 11–19, VI 10–15.

Viskio ambasadorė sujungė Škotiją ir Lietuvą Viktorijos Žilinskaitės, Glazge esančios „Baltic Business Connections“ įmonės savininkės iniciatyva restoranų ir viešbučių darbuotojams buvo pristatyti „Whisky ambasador“ mokymai – vienintelė Škotijoje sertifikuota viskio edukacijos programa. Ją nuo gegužės mėn. Lietuvoje ėmėsi teikti „Someljė mokykla“. V. Žilinskaitė suorganizavo ne vieną lietuvių vizitą į Škotijos viskio daryklas. Jos pastangų dėka didėja viskio pasiūla mūsų šalyje – importuotojai ėmėsi platinti „Glengoyne“ varyklos produkciją.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

įvykiai ir naujienos

Coteaux de Champagne ordinas Šiais metais už nuopelnus vyno srityje, Šampanės vardo gynimą ir puoselėjimą, aktyvią veiklą propaguojant ir mokant someljė Lietuvoje, „Vyno klubo“ direktorė Rasa Starkus buvo rekomenduota ir įšventinta į Coteaux de Champagne ordino riteres. Garbinga ceremonija vyko šio ordino narių susitikime Diuseldorfo viešbutyje „Hayat“ vyno parodos „Prowein 2013“ metu. Po renginio p. Rasa dalijosi įspūdžiais: „Vyno klubo“ kolektyvui tai garbingas įvertinimas. Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad jau dešimtmetį mūsų aktyvi ir nuoširdi veikla yra pastebima ir vertinama užsienio šalyse. Lietuvos Someljė mokyklos įkūrimas, Someljė asociacijos steigimas ir aktyvi veikla, T. Stevensono „Vyno enciklopedijos“ vertimas, šimtai degustacijų ir, žinoma, mokymai bei degustacijos populiarinant Prancūzijos vynus bei Šampanės regioną – visa tai buvo vardijama, stebint gausiam garbingų svečių būriui iš viso pasaulio. Kai ordino komandoras, šampano namų „Drappier“ vadovas Michelis Drappier bei šampano namų „Duval-Leroy“ vadovė ponia Carol Duval-Leroy įteikė ordino sagę – „Vynuogės žiedą“, bei palaimino žalvariniu pomponne, užtrimitavo trimitai – šiurpas ėjo iš jaudulio. Šie žmonės ne tik moka sukurti stebuklingą švenčių ir pergalių vyną, jie pakylėja tave, jie aplink save sukuria tokią atmosferą ir suburia tokius žmones, kad norisi skristi, lėkti ir dar daugiau visko nuveikti...“ „Coteaux de Champagne“ ordiną dar XVII a. įkūrė jaunieji Prancūzijos aristokratai. Jie ėmėsi aktyvių veiksmų skleisdami žinias apie Šampanės regioną ir jame daromus vynus. Jo narių garbingi tikslai nepasikeitė ir po ordino atgaivinimo 1956 metais, kai Rogeris Gaucher ir François Taitinger, atlikę istorinius tyrinėjimus, nusprendė iš naujo suburti aktyvius šampano puoselėtojus iš viso pasaulio ir pratęsti prestižinės Šampanės ambasadorių sąjungos veiklą. Šio ordino nariai, priimdami tokį įšventinimą, pasižada visuomet ir visur ginti Šampanės regioną ir jame daromą ypatingos istorijos ir skonio gėrimą, padėti žmonėms pažinti ir suprasti šampaną.

Nauja restorano, esančio „National Golf Resort“ pastate šalia Klaipėdos, virtuvės šefė Golfo laukuose veikiančiame restorane „Terasos“ šį sezoną pradeda dirbti Silvia del Carmen. Castaño-Jokinen – Italijos, Prancūzijos ir Argentinos virtuvių žinovė. Ponia Silvia yra Amerikų kulinarijos akademijos (ACLA) garbės narė, Aregala (Asociación Restauradores Gastronomicos de las Americas) tarptautinė sekretorė. Ji studijavo „Ecole Le Cordon Bleu“, „Institut Bocuse“, prieš persikeldama gyventi į Suomiją, Argentinoje turėjo savo virėjų mokyklą. Adresas: „National Golf Resort“ pagrindiniame pastate, Stančių kaimas, Kretingalės seniūnija. Darbo laikas: 11–23 val.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Pasaulio someljė čempionatas

Kas ir kada tapo geriausiu pasaulio someljė Š. m. kovo 27–29 dienomis 14-tą kartą išrinktas geriausias pasaulio someljė. Čempionatą nuo 1969 m. kas treji metai rengia

TSA rengiamo 2013 m. pasaulio someljė čempionato rezultatai

Tarptautinė someljė asociacija (TSA1). Šiemet pergalę šventė šveicaras Paolo Basso – dabartinis Europos čempionas ir 2010 m. pasaulio vicečempionas. Antrąją vietą iškovojo Amerikos žemynų čempionė iš Kanados Veronique Rivest. Belgas Aristide‘as Spiesas finale liko trečias.

Finalas 1 v. Paolo Basso (47, Šveicarija, Europos čempionas) 2 v. Veronique Rivest (48, Kanada, Amerikos žemynų čempionė) 3 v. Aristide Spies (31, Belgija)

Geriausiais pasaulio someljė dažniausiai tampa itališkų arba prancūziškų šaknų turintys profesionalai: 2013 m. – Paolo Basso (46, Šveicarija ) 2010 m. – Gerard Basset (ND, Didžioji Britanija) 2007 m. – Andreas Larsson (35, Švedija ) 2004 m. – Enrico Bernardo (28, Italija) 2000 m. – Olivier Poussier (36, Prancūzija ) 1998 m. – Markus del Monego (32, Vokietija) 1995 m. – Šinia Tasaki (37, Japonija ) 1992 m. – Philippe Faure-Brac (32, Prancūzija) 1989 m. – Serge Dubs (36, Prancūzija)

Pusfinalis 4 v. Eriz Zwiebel (40, Didžioji Britanija) 5 v. Julia Scavo (30, Rumunija) 6 v. Isa Bal (42, Turkija, Europos čempionas) 7 v. Franc Moreau (34, Australija, Azijos čempionas) 8 v. Jon Arvid Rosengren (28, Švedija) 9 v. Fabio Masi (31, Italija) 10 v. Francesco Azzarone (31, Norvegija) 11 v. Maria Paz Levinson Huarte (35, Argentina) 12 v. David Biraud (41, Prancūzija)

1986 m. – Jean-Claude Jambon (ND, Prancūzija ) 1983 m. – Jean-Luc Pouteau (38, Prancūzija) 1978 m. – Giuseppe Vaccarini (26, Italija ) 1971 m. – Piero Sattanino (28, Italija ) 1969 m. – Armand Melkonian (ND, Prancūzija) Tačiau pradedant 1995-aisiais, kai nugalėjo dabartinis TSA prezidentas Šinia Tasaki, ant pakylos stovėjo ir vokietis, ir švedas. Ilgainiui čempionais tampa vis vyresni žmonės. Tik italai profesinės karjeros viršūnę pasiekdavo ir pasiekia iki 30-ies metų, iš kitų šalių kilę čempionai dažniausiai būdavo vyresni nei trisdešimties, o dviejų pastarųjų čempionatų nugalėtojai – jau gerokai peržengę ir keturiasdešimt. Tai reiškia, kad norint nugalėti žinių ir praktinės patirties reikia vis daugiau. Mūsų šaliai atstovavęs 2012 m. Louis Roedererio Grand Prix laimėtojas Narimantas Miežys nepateko tarp trisdešimties geriausiųjų pasaulio someljė, tačiau jam dar tik 26-eri. Norisi tikėti, kad jis, kaip ir kiti gabūs Lietuvos someljė, nenustos tobulinti savo įgūdžių, ir mes ilgainiui turėsime savo šalies atstovą pasaulio čempionato pusfinalyje arba finale.

ASI – Association de la Sommellerie Internacionale (pranc.)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Ketvirtfinalis: 13 v. Christian Thorsholt Jacobsen (27, Danija) 14 v. Satoru Mori (35, Japonija) 15 v. Julie Dupouy (33, Airija) 16 v. Fabio Miccoli (32, Šveicarija) 17 v. William Prehomme(31, Kanada) 18 v. Alexander Koblinger (34, Austrija) 19 v. Alexander LaPratt (32, JAV) 20 v. Mark Protheroe (33, Australija) 21 v. Thomas Sinner (35, Vokietija) 22 v. Diego Arrebola (32, Brazilija) 23 v. Omar Barbosa Hernandez (29, Meksika) 24 v. Nicolas Giannopoulos (32, Graikija) 25 v. Kristjan Peaske (32, Estija) 26 v. Marcelo Pino (31, Čilė) 27 v. Jan-Willem Van der Hek (27, Nyderlandai) 28 v. Serge Janjic (46, Serbija, dirba Kanadoje) 29 v. Rajeshwaran Raja Gopal (34, Malaizija, dirba Singapūre) 30 v. Tomasz Kalecki-Majewicz (38, Lenkija)

Lietuvos someljė asociacijos informacija

Pasaulio someljė čempionatas

l Veronique Rivest, Paolo Basso, Aristide Spies

l Narimantas Miežys ir Armand Melkonian V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

Geriausias 2013 metų „Duval-Leroy Grand Prix“ Lietuvos someljė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

2013

metų „Duval-Leroy Grand Prix“ Lietuvos someljė čempionate triumfavo Narimantas Miežys (1).

Antri metai iš eilės pagrindinio čempionato prizo steigėjas yra šampano gamintojas, todėl finalininkams teko daugiau

Viešbutyje „Kempinski Hotel Cathedral Square“, tarp gimtųjų sie-

padirbėti su šampanu: jų buvo paprašyta dekantuoti ir išpils-

nų, jis įveikė Arminą Darasevičių (II vieta, restoranas „Time“) (2),

tyti keturiems svečiams „Champagne Duval Leroy Brut“ butelį.

Albertą Koncijalovą (III vieta, „Liviko“) (3) ir Mariją Antanaitytę (IV

Čempionatą organizuojančios Lietuvos someljė asociacijos (LSA)

vieta, „Vyno klubas“) (4). Varžybos vyko gegužės 6 dieną.

viceprezidentė ir šampano profesionalus vienijančio Coteaux du

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

Champagne ordino narė Rasa Starkus, ruošusi šią užduotį, sakė,

Jaukiai, kaip salonas apipavidalintoje viešbučio „Kempinski

kad šampano dekantavimas tampa įprastu dalyku tarp šio vyno

Hotel Cathedral Square“ salėje varžybų stebėti susirinko beveik

mėgėjų. Tačiau dar nėra susiformavusių šio veiksmo standartų.

šimtas someljė bendruomenės narių iš Klaipėdos, Druskininkų,

Net Tarptautinė someljė asociacija (TSA), kurios nare yra LSA, ne-

Šiaulių, Kauno, Panevėžio, Vilniaus. Salėje vyravusi pakili nuotai-

turi putojančio vyno perpylimo reglamento. Todėl, naudojantis

ka, supratimas ir palaikymas reiškia, kad Lietuvoje nauja someljė

proga, kad varžyboms teisėjauti atvyko Estijos someljė asocia-

profesija tampa vis svarbesnė.

cijos prezidentė Kristel Nommik ir Latvijos someljė asociacijos

Aštuntajame šalies someljė čempionate teisėjavo R. Tomp-

prezidentas Raimonds Tomsons, buvo nuspręsta standartus

sons (Latvija), K. Nommik (Estija), Vytautas Kratulis („Šviežia

suformuoti ir pristatyti Baltijos vyno mėgėjų ir profesionalų ben-

kava“ ), Ona Jurkšienė ir LSA prezidentas Arūnas Starkus. Varžy-

druomenei. Remtasi Someljė magistrų gildijos patarimais.

bų nugalėtojas Narimantas Miežys apdovanotas „Duval Leroy“

„Dekantuojant svarbiausia išsaugoti šampano burbuliukus, todėl kibirėlyje su ledais šaldomas ne tik vyno butelis, bet ir specialios formos – apvalaus kūno ir siauro kaklelio – dekanteris. Rekomenduojama butelį atkimšti neišimant iš ledų, dekanterį,

kelione į Šampanę. Rugsėjį jis vyks atstovauti Lietuvai Europos čempionate Monake ir San Reme. Prizininkai gavo krištolinius „Riedel“ vyno indus. Čempionato vanduo – „Acqua Panna“ ir „S. Pellegrino“, restoranas – „Time“.

perpilant šampaną, taip pat laikyti ledų kibirėlyje, – pasakoja ponia Starkus. – Svarbu prieš naudojimą praskalauti dekanterį nedideliu kiekiu šampano, butelį atkimšti nenuimant apsauginės vielutės ir pripildyti ne daugiau nei tris ketvirčius taurės tūrio“. Varžybose ne tik įtvirtinami nauji vyno patiekimo standartai, bet ir tikrinamos klasikinės darbui restorane svarbios žinios. Pusfinalyje, vykusiame Someljė mokykloje, varžybų dalyviai aklai degustavo du vynus (geriausiai sekėsi N. Miežiui ir M. Antanaitytei), atliko teorinį testą (lyderiai – A. Darasevičius ir A. Pagojus), dekantavo raudonąjį „Château Teyssier“ vyną (geriausi – N. Miežys ir A. Darasevičius). Finale someljė taisė klaidingą vyno meniu, derino vyną prie maisto, aklai degustavo stipriuosius gėrimus ir vyną bei bandė parinkti vyną prie silkės patiekalo. Geriausiu čempionato šampano pilstytoju į 9 taures ne pirmą kartą pripažintas Redas Norkeliūnas (restoranas „California gourmet“), jam skirta V vieta. Šiemet čempionate dalyvavo 12 pretendentų. Daugelis jų dirba restoranuose arba vyno parduotuvėse: Laurynas Einas („ Vyno klubas“), Giedrius Lazutka („Kurorto vyninė“), Paulius Vanagas („Wine & Smile”), Ilja Šarovas („Vyno klubas“), Andrius Pagojus („Vyno klubas“), Mindaugas Miežys („Saint Germain“), Kristijonas Stepšys („Lauro lapas“).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Kitu kampu

Muzikos ir vyno

derinimo praktika ir ... teorija (?) Arūnas Starkus Nebe pirmas kartas, kai su muzikos skambesio ekspertu Artašesu Gazarianu bandome surasti dviem skirtingomis juslėmis patiriamų pojūčių dermės raktą. Anksčiau buvome nustatę, kad žemi, minkšti juodaodžių džiazmenų ir džiazmoterų balsai tinka prie sodraus Naujojo Pasaulio „Shiraz“, kad Monserrat Caballe sopranas skamba ta pačia nata, kaip ir saldus vynas iš Austrijos, kad liaudies muzikai vyno nereikia iš viso. Pastaroji sesija „Vyno klube“, man atrodo, pastūmėjo link tam tikrų apibendrinimų, pavyko apčiuopti subjektyvios sistemos užuomazgas.

asigirti, kad atradome labai daug sėkmingų vyno ir muzikos

– per ausis, kai sutampa vyno ir muzikos skambesio tonas.

porų, negalime. Todėl derinius, kuriuos būtų buvę galima

Kiekvienas muzikos kūrinys turi savo vyninį diezą ir bemolį.

pateikti sesijos dalyviams, rinkomės labai atidžiai. Jei derinys

Kai kurie vynai turi labai ryškų balsą. Pavyzdžiui Australijos „Shi-

pasirodydavo geras, ieškojome atsakymo į klausimą „Kodėl?“. At-

raz“ gerai skamba kaip žemo tono akompanimentas daugeliui

radome penkias dažniausiai pasikartojančias derėjimo schemas:

muzikos kūrinių.

– per poveikį širdžiai, kai vynas sukelia nuotaikos pokyčius. Jis ypač ryškus su prieskonišku Čilės „Chardonnay“. Jei sesija neskubri, nesunku pajusti, kaip kai kurie vynai pakeičia nuotaiką (dažniausiai liūdina). – per krūtinę, kai skambesys, balso stygų vibracijos atliepia skonį. Lengviausiai užfiksuojamas balso stygų virpesių ir vyno tekstūros sutapimas.

– vynas toks pat dinamiškas (arba flegmatiškas, ramus), kaip ir muzika. Muzika savo sudėtingumu ir melodingumu lenkia vyną. Todėl džiugu, kad kai kurie vynai geba spėti su muzikos ritmu. – nėra tiesioginio ryšio, bet sustiprina asociacijas, padeda persikelti į muzikos laiką ir erdvę. Sunkiau surasti lėto, iškilmingo ritmo vyną. Fonas nėra derėjimas. Tačiau tai geriau negu nieko, kai iš kolonėlių skamba liaudies muzika.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Kitu kampu

De Martino Chardonnay Quebrada Seca 2009 iš Čilės – „ąžuolinis“, prieskoniškas baltasis

Steven Ray Vaughan “S3”

Dave Brubek “Someday my prince will come”, “Take Five”

Sarah Vaughan “East of the sun”, “Summertime”

Louis Armstrong and Ella Fitzgerald “Isn’t this a lovely day”

Salomon Estate Fleurieu Peninsula Syrah Viognier South Australia 2009 – kvapnus, sūdrus Naujojo Pasaulio „Shiraz“

Louis Barthelemy

Emilio Lustau

Domaine de Pezilla

Schuchmann

Champagne Rubis Brut – šampanas

Moscatel Emilin Solera Reserva Jerez DO – saldus pastiprintas

Muscat Sec 2010 VdPdes Cotes Catalanes – sausas, nerūgštus muskatas

Kindzmarauli Semi Sweet Red 2008 – tradicinis saldus raudonasis vynas iš Gruzijos

Faiveley La Framboisiere Mercury AOC 2010 iš Prancūzijos – švelnus raudonasis Burgundijos „Pinot Noir“

Gitara „pjausto“ kaip ir šiurkštoka ąžuolinėse statinėse brandinto vyno tekstūra burnoje.

Analogiškas skambesys.

Vynas atlieka bosų partiją – sukuria žemų dažnių foną muzikai.

Panašus muzikos ir vyno tempas. Abu dinamiški, energingi.

Stiprina romantinį poveikį.

Virpa, kaip balso stygos.

Skamba analogiškai.

Spalvinis (juodas) fonas.

Sustiprėja muzikos romantizmas.

The Bulgarian State Female Choir

Kaimo prisiminimai.

“Mysteres”

Montovani and His Orchestra “Concert Encores”

Virpa balso stygos.

Žemi tonai papildo muziką.

Sukelia liūdesį.

Spanish Dance

Luciano Pavarotti (and Guildid Flossman) “Il Trovatore” (Verdi)

Persy Faith and His Orchestra

Iškilmingumas.

Balso stygos gaudžia analogiškai.

Liūdesys užeina.

“A waltz for Cynthia”

Montserat Caballe “Meni, meni, o mio diletto” (Vivaldi)

Rūgštis skamba su balsu.

Nuotaika pasidaro romantiška.

Skamba analogiškai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

„Château Pichon-Longueville Baron Pichon-Longueville 2ème Cru Classé Pauillac AOC“ 1998–2010 vynmečių vertikalioji degustacija Arūnas Starkus

Bordo nemažai ūkių, kurie metams bėgant buvo padalyti šeimos nariams arba parduoti dalimis. Château Pichon-Longueville 1850 m. buvo padalytas į Baron Pichon-Longueville‘io ir Comtesse-de-Lalande ūkius Pojake. Abu 1855 m. buvo klasifikuoti kaip antrieji Grand Cru (2ème Cru Classé). Tačiau šiandien šių ūkių rūmus skiria ne tik D2 – per visas garsiausias komunas vingiuojantis Medoko plentas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

ai ir du skirtingi vyno stiliai: „Comtesse“ – moteriškas,

2010-ųjų vyną, ponas Christianas pasiūlė retrospektyvą – visus

elegantiškas (‘Cabernet Sauvignon‘ užima tik 45 proc. ūkio

vynmečius nuo 1998-ųjų. Tokios degustacijos dažnokai tiesiog

vynuogynų), „Baron“ – vyriškas, svarus (‘Cabernet Sauvignon‘ –

patvirtina skirtingų vynmečių vertinimus ir leidžia įvertinti, kaip

70 proc.). Comtesse-de-Lalande ūkį iš ponios de Lencquesaing

bręsta vienų ar kitų metų derliaus vynas. Antrųjų Grand Cru

prieš dvejus metus nusipirko „Louis Roederer“ šampano namai, o

vynas bręsta lėtai, tuo labiau kad „Barone“ apie 70 proc. vyno

Baron Pichon-Longueville‘io ūkį daugiau nei ketvirtį amžiaus val-

brandinimui naudojamų statinių – naujos. Šiame tūkstantmetyje

do įmonė „AXA Millésimes“. Jos direktorius Christianas Seelly –

ir šiaip netrūko puikiai subalansuoto (2000, 2005, 2009, 2010)

britas, gal todėl jo inicijuoti vyno kokybę gerinantys pokyčiai

arba kiek taniniško (2006, 2008) vyno derliaus metų, reikalau-

sulaukė eksporto rinkų pritarimo.

jančių iš vyno gėrėjų daugiau kantrybės. Degustuojant maloniai

Sausį mums lankant kairiojo kranto (Medoko, Pesako Le-

nustebino ne vynmečių skirtumai, bet tai, kad net ir prastų metų

onjano, Soterno ir Barsako komunų) klasifikuotus ūkius (Grand

ūkio vynas bręsdamas butelyje „pasitempia“, ima demonstruoti

Cru Classé) ir degustuojant jau išpilstytą į butelius 2009-ųjų ir

savo klasę, akivaizdžiai gerėdamas.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Château Pichon-Longueville Baron 1998

Vynas ties krašteliu jau granato spalvos. Šiltas miško pievelės kvapas: samanos, konkorėžiai, saulė, sudžiūvę lapai, senos gervuogės. Labai malonus, aksominės faktūros, svarus ir subalansuotas, koncentruotas skonis. Kvapnus džiovintų baravykų ir slyvaičių poskonis. Pabaigoje kiek karsteli.

Château Pichon-Longueville Baron 1999

Granato spalva. Kvepia džiovintais grybais, juodų uogų uogienės likučiais. Aksominės faktūros, vis dar gausių taninų, brandinamas tikrai gerės.

Château Pichon-Longueville Baron 2000

Spalva besikeičianti į granato. Koncentruotas džiovintų juodųjų serbentų, fermos aromatas. Burnoje labai saldi, pakylėjanti ataka, intensyvumas net kiek degina. Nokumo, šilto tų metų oro pojūtis. Bet taninai dar pastebimi, apie švelnumą kalbėti anksti.

Château Pichon-Longueville Baron 2001

Granato užuomazgos. Klasikinius metus primenantis aštrus spygliuočių miško aromatas. Brandą rodo džiovintų baravykų kvapas. Ne toks saldus kaip 2000-ųjų, gana galingas. Po keleto metų pasieks brandos viršūnę, kol kas kausto uždarumo pojūtis.

Château Pichon-Longueville Baron 2002

Rubinas su labai mažai granato kraštelyje. Mėlynių sulčių, saldaus medžio aromatas. Burnoje koncentruotas, saldokas. Ne per sunkus, bet tikrai maloniai vyriškas. Karstelėjimas pabaigoje primena spygliuočių mišką.

Château Pichon-Longueville Baron 2003

Raudonumo turinti granato spalva. Kvepia vanile, brandos aromatais. Taninai aitroki, poskonyje paprikos natelės.

Château Pichon-Longueville Baron 2004

Rubinas su granato krašteliu. Greta raudonų uogų uogienės – švelnūs odos, saldymedžio, pelėsinio sūrio aromatai. Dėl salstelėjimo vynas tinkamas gerti jau dabar. Nors taninai dar kietoki.

Château Pichon-Longueville Baron 2005

Rubinas su vos pavandenijusiu krašteliu. Jaunatviškas juodųjų serbentų aromatas: labais stiprus, linkęs šildyti ir kąsti, kaip įprasta šiltais, koncentruoto derliaus metais. Taurėje aromatas skleidžiasi. Taninai dar čia, nė nemano švelnėti. Vyno poskonis sugrįžta su brandos požymiais.

Château Pichon-Longueville Baron 2009

Mėlynuojanti rubino spalva. Juodų uogų su ąžuolo prieskoniais, mėlynių sulčių aromatas. Didesni nei vidutiniai taninai. Puikus balansas. Ilgai trunkantis poskonis. Ne itin koncentruotas. Malonus gerti dabar, nepernokęs.

Château Pichon-Longueville Baron 2010

Graži violetinio bijūno spalva. Ypatinga mėlynų uogų (gervuogių sultys) koncentracija. Labai taurus. Vanilės ir juodų uogų poskonis.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Kiti vynai Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Château Pichon-Longueville Baron 1961 (Magnum)

Klasikinis brandaus vyno kvapas, atsiveriantis labai lėtai. Burnoje dar labai gyvas, savotiškai saldus ir drauge gaivus, balansas primena bruknes. Svarus, šilkinis ir gana pilnas.

Château Pichon-Longueville Baron 1988

Tobulai subrendęs.

Château Pichon-Longueville Baron 1989 (Magnum)

Švelnus, subrendęs.

Château Pichon-Longueville Baron 1990

Kvepia džiovintomis figomis, uogiene, su tabako užuominomis. Vis dar jaunatviškai taniniškos struktūros burnoje, svarus. Reiktų laukti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Geri ir blogi saldaus vyno metai Soterne pagal „Château d‘Yquem“: 2009, 2010, 2011 ir 2012 Arūnas Starkus

2012 metais, dešimtą kartą per šimtą metų, „Château d‘Yquem“ nusprendė nedaryti saldaus vyno iš surinkto derliaus. Kuo šis vynmetis neįtiko garsiausio pasaulyje kekerinio vyno ūkiui, suprasime palyginę 2009–2012 metų oro sąlygas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

„C

hâteau d‘Yquem“ nė butelio nepardavė 1910, 1915,

vyninėje. Ketvirtasis skynimas prasidėjo po trumpo lietaus, todėl

1930, 1951, 1952, 1964, 1972, 1974 ir 1992-aisiais. Visi šie

jo metu nuskintos vynuogės nebuvo vertos ūkio vardo ir buvo

metai buvo šalti, drėgni ir be saulės, išskyrus 1964-uosius, kai

parduotos, kaip ir nedidelis kiekis uogų, surinktų lapkričio 5–6

šiltą vynmetį sugadino lietus per derliaus skynimą. 1915-aisiais

dienomis.

prie prasto oro prisidėjo ir pirmojo pasaulinio karo negandos. 2012-aisiais per patį derliaus nuėmimą užklupo lietūs, ir pavyko nuskinti vos dešimt procentų įprasto derliaus kiekio. Ūkio technikos direktorius Francisas Mayeur savo pasakojimą

2011-ieji Rugpjūčio pabaigoje trumpalaikiai lietūs sudarė sąlygas pir-

apie skynimo sąlygas iliustruoja diagramomis, kuriose skynimui

majai kekero atakai kekių viduryje. Po keturių lietingų dienų rug-

palankios sausos dienos kaitaliojasi su nepalankiomis lietingomis.

sėjo pradžioje puvinys pasklido po visą vynuogyną. Rugsėjo 6–7 dienomis vyko pirmasis uogų skynimas. 12 dieną buvo skinama visame vynuogyne. Uogos labai gaivios ir jau gana saldžios. Po

2009-ieji

lietaus pertraukos antrasis skynimas vyko rugsėjo 21–23 dieno-

Šiuos metus Francisas vadina puikaus pilkojo kekero ant

mis, uogos tuo metu buvo dar saldesnės. Rugsėjo 25–28 dieno-

puikios kokybės uogų metais. Pirmasis skynimas – rugsėjo

mis uogos buvo skinamos vėsesnėse, molingose vietose. Gerą

14–17 dienomis. Po to tris dienas lijo, todėl kilnusis puvinys

balansą užtikrino dalis pernokusių, tačiau kekeru neužsikrėtusių

pasklido po visą vynuogyną. Spalio 1–7 dienomis – įspūdingo

uogų. Ketvirtasis skynimas – spalio 3–5 dienomis.

derliaus skynimas: puvinys pasklidęs visur, vakarais temperatūra pakildavo iki 30˚C. Spalio 4 d. buvo surinktas visų laikų didžiausias vienos dienos derlius, nes teko labai skubėti, kad cukraus

2012-ieji

koncentracija neviršytų idealios 21 proc. potencialaus alkoholio

Pirmojo skynimo buvo laukiama iki rugsėjo 25-osios

kiekio (~370 gr/l) ribos. Trečiuoju skynimu buvo nurinktos vėliau

(pastarąjį kartą taip vėlai derlius pradėtas rinkti 1993-aisiais).

prinokstančių ūkio vietų uogos. Spalio vidury pasirodė pirmo-

Mat po šalto ir vėsaus pavasario liepą nusistovėjęs sausas oras

sios šalnos, po to – lietaus prognozės, todėl spalio 19 dieną

rugsėjį virto bausme vyndariams: kilnusis puvinys vis nesirodė.

derliaus nuėmimas baigiamas.

Prasidėjęs ilgai lauktas lietus, deja, niekaip nesibaigė, tad pavyko surinkti labai nedidelį derlių. Paskubomis nuskintos vynuogės buvo pakankamai saldžios, tačiau ragaujant vyną, buvo

2010-ieji

nuspręsta, kad jis nevertas „Château d‘Yquem“ vardo. Kadangi

Nuostabus klasikinis vynmetis. Kekerą paskleidė rugsėjo 6–8 dienomis lijęs lietus, po to dvi savaites uogos sparčiai kaupė

ūkis antrojo vyno nedaro, surinktos uogos buvo parduotos urmu vyno pirkliams.

cukrų. Pirmasis skynimas (trier) – rugsėjo 20–22 dienomis, antrasis – po savaitės. Vėliau buvo laukiama lietaus, kuris dar kartą paskatintų pilkojo kekero dauginimąsi. Trečiasis skynimas prasidėjo spalio 14 dieną, ketvirtasis – spalio 22-ąją. 2010 metais gamta leisdavo vynuoges skinti tada, kai jos sukaupdavo reikiamą cukraus kiekį, todėl buvo nuspręsta septynių skirtingų terroir vynuoges fermentuoti atskirai ir galutinį mišinį kurti jau

Ar žinote, kad... Pirmasis kekerinis derlius „Château d‘Yquem“ buvo nuskintas 1847-aisiais, kai grafas Romain-Bertrand’as de Luras Salucesas užtruko medžioklėje Rusijoje. „Botrytis cinerea“ lietuviškai vadinamas pilkuoju kekeru. Jo sukeltas puvinys – kekerinis puvinys, dar vadinamas kilniuoju puviniu.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Château d‘Yquem 2009

Švarus, fokusuotas, išraiškingas medaus, vanilės, kekero, tropinių vaisių, mango aromatas. Labai saldus, minkštas, skalsus, aliejiškas, svarus, su grietinėlės poskoniu. Labai elegantiškas.

Château d‘Yquem 2010

Kvepia persikais, kriaušių kompotu, papajomis. Ne pernelyg egzotiškas ir ne per daug kekero. Koncentruotas, elegantiškas ir palyginti lengvas. Citrinos karstelėjimas poskonyje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

l Francisas Mayeur yra „Château d‘Yquem“ technikos direktorius nuo 1983 m.

l Franciso Mayeur diagramose žymimi krituliai, nuskintų vynuogių kiekis, oro temperatūra.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Lietuvos vyno čempionatas

„Juan Gil“ – 2013-ųjų Lietuvos metų vyninė A

tradimo džiaugsmas skatina mus ieškoti. Vienas didžiausių 2013 metų Lietuvos vyno čempionato atradimų – vyninė

„Juan Gil“. Ispanijos pietuose, Sereso (Cerez) kalno papėdėje, įkurtos „Juan Gil“ vyninės istorija prasidėjo 1916 m., kai Juanas Gilas Gimenezas Mursijoje, Chumiljos apeliacijoje (Jumilla DO) ėmėsi haminti vyną. Jo sūnus Juanas Gilas Guerrero vyno verslui paskyrė visą gyvenimą, o abu anūkai ir dabar vyninę valdanti proanūkių karta pasiekė, kad „Juan Gil“ vyninės vardas taptų vertinamas vyno pasaulyje. Jumilla DO – anksčiau mažai žinoma apeliacija. Iki 1989 metų šį rajoną buvo aplenkusi europietiškus vynmedžius niokojusi filoksera. Po šių įvykių rajone pradėta atauginti vynuogynus, investuota į modernias technologijas, ieškota novatoriškų sprendimų – taip pradėta kurti išskirtinės kokybės vyno istorija. „Juan Gil“ yra šios istorijos dalis. Šiandien „Juan Gil” šeima vienija septynias vynines, gaminančias išskirtinės kokybės produkciją. Chumiljoje įkurta vyninė „Juan Gil” bei bendras Gilų šeimos ir australų vyndario Chriso Ringlando projektas – vyninė „El Nido“. Šios vyninės siekia gaminti ypatingos kokybės vyną, aukštais balais vertinamą vyno kritiko Roberto Parkerio ir „Wine Spectator“ žurnalo, rimtai konkuruojantį su kitais Jumilla DO vynais. Naujas Gilų šeimos projektas – 2007 m. Almansos apeliacijoje įkurta „Atalaya“ vyninė, gaminanti Almansa DO vynus. Ūkiui priklausančiuose 62 hektaruose kalkakmeniu padengtos dirvos beveik kilometro aukštyje auga ‘Garnacha Tintorera‘ (dar žinoma kaip ‘Alicante Bouschet‘) vynuogių veislė, viena iš nedaugelio vitis vinifera vynuogių, turinčių raudoną minkštimą. Vynuogės plačiai auginamos jau nuo 1866 m., tačiau vyno gamyboje dažniausiai maišomos su kitomis. Vyninė „Atalaya“ atskleidė šių vynuogių potencialą, gamindama „Laya“, „La Atalaya“ ir „Alaya“ vynus, kuriuose dominuoja ‘Garnacha Tintorera‘ veislė. Kiti Gilų šeimos projektai: 2005 metais įkurta mažytė vyninė „Ateca“ (Calatayud DO), „Cellers Can Blau“ (Montsant DO) bei „Bodegas Triton“ ir „Orowines“ – kokybiško vyno gamintojos, išsibarsčiusios po visą Ispaniją. „Mineralinių vandenų“ informacija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Raudonojo Ispanijos vyno beieškant Pakeliui į „Fenavin“ parodą Jurgis Šliogeris

Važiuojame į didžiausią Ispanijos vyno parodą. Didelėje vyno parodoje dažnai jautiesi lyg pasimetęs nepažįstamame mieste. Todėl labai svarbu prieš parodą susidaryti prioritetų sąrašą ir stengtis nuo jo kuo mažiau nukrypti. Visada turime gamintojų adresus (stendų numerius), kuriuos būtinai norime aplankyti, tačiau jau po pusvalandžio išslystame iš numatyto kelio ir pasileidžiame parodos šalikeliais.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

ita vertus, iš praktikos ir dalyvių sąrašo žinau, kad labiausiai žinomų ir geidžiamų vynų parodoje neparagausiu, nes jų

ten tiesiog nebus. Tokiu atveju nėra reikalo medžioti ispaniškų įžymybių – „Pingus“ (97 balai), „Termanthie“ (97 balai, 120 eurų), „L‘Ermita 2010“ (97 balai, 672 eurai) ir kitų Pirėnų pusiasalio žvaigždžių. Taigi, ne be gailesčio atsisakiau šios snobiškos medžioklės ir nusprendžiau didesnį dėmesį skirti Lietuvoje mažiau žinomiems regionams bei apeliacijoms. Išsirinkau tuos, kurie mane jau senokai domina: tai šiaurės vakarų apeliacijos, kur klesti baltosios veislės ‘Verdejo‘ ir ‘Godello‘, raudonosios ‘Mencia‘, bei pietryčių apeliacijos Chumilja (Jumilla DO), Jekla (Yecla DO) ir Utjelis-Rekena (Utiel-Requena DO), kur karaliauja ir pas mus populiarėjanti ‘Monastrell‘ ir dar visai nežinoma ‘Bobal‘. Jei pasiseks, reikėtų pasidomėti ir kylančia žvaigžde Toru (Toro DO), kur savaip klesti ‘Tempranillo‘.

‘Bobal‘ vynuogės iš Utjelio-Rekenos Pagrindinės jų auginimo vietos yra į vakarus nuo Valensijos esančioje Utiel-Requena DO apeliacijoje. Čia gamintojai ilgokai darė pigų, prekybos centrų lentynoms skirtą vyną, tikrai neprilygstantį Ispanijos geriausiesiems. Nors ‘Bobal‘ šiame rajone sudaro per 80 proc. raudonųjų veislių, jos pavadinimo nerasite ant butelių. Kartais tik užpakalinėje etiketėje, tarp kitų techninių duomenų ir veislių, gali būti paminėta ir ‘Bobal‘. Utjelio-Rekenos apeliacijoje daugiau investuojama į ‘Merlot‘, ‘Syrah‘, ‘Monastrell‘, o vietinė veislė ‘Bobal‘ lyg ir stumiama iš vynuogynų. Šias vynuoges sunku auginti, be to, ilgainiui buvo priveista įvairiausių jos klonų. Gaminti vyną iš jų irgi nelengva, o kur dar taninai, gerai juntami net po metų. Todėl gamintojai ‘Bobal‘ vynuogynuose keičia švelnesne ir labiau nuspėjama veisle ‘Merlot‘. Iki pastarojo meto tik vyninei „Mustiguillo“ pavyko sukurti įspūdingo vyno iš ‘Bobal‘ vynuogių. Geriausias iš jų – „Quincha Coral“: galingas,

Bjersas ir ‘Mencia’ Raudonąjį Bjerso (Bierzo DO) vyną pastaraisiais metais nepaprastai išgarsino ‘Mencia‘ vynuogės. Dabar jų vynas puikuojasi visuose Ispanijos vyno salonuose. Ši vietinė veislė, karaliaujanti Ponferados (Ponferrada) miestelio apylinkių vynuogynuose Pirėnų pusiasalio šiaurės vakaruose, buvo žinoma seniai, tačiau tik kaip vietinių barų vyno žaliava. Apleistos vyninės, pasenusi technika: tokiomis sąlygomis gero vyno nepagaminsi. Todėl ilgai niekas šios veislės rimtai nevertino. Tik sužibus Priorato

naujose ąžuolinėse statinėse brandintas ‘Bobal‘ vynas, išliekantis gaivus ir harmoningas nepriklausomai nuo ąžuolo ir brandinimo. Švelnios gaidos puikiai papildo išraiškingus taninus. Skeptikai tai traktuoja kaip išimtį, patvirtinančią taisyklę. Tačiau ir gretimoje apeliacijoje DO Manchuela padaroma gerai vertinamo šimtaprocentinio ‘Bobal‘ vyno. Jis nėra pernelyg aromatingas, tačiau vyno struktūrą ir šviežumą puikiai papildo minerališkumas. Vynas gamintas senoviškai, beveik be ąžuolo. Taigi kai yra noro, galima sukurti ir geriau, nei norėtų prekybos centrų klientai.

žvaigždei, vienas žymiausių naujų vietovių atradėjų – Alvario Palaciosas – parodė, kokias galimybes slepia ‘Mencia‘ veislė. Šio gamintojo vynai iš Bjerso sukėlė pasigėrėjimo bangą. Tuomet iš letargo atsibudo ir vietiniai gamintojai, buvo sulaukta investuotojų iš kitų regionų. Atsigavo apleistos vyninės, pradėti tvarkyti vynuogynai, buvo atrasta dešimtys hektarų labai senų vynuogynų. Iš šių vynuogynų derliaus vyndariai gamino atskirą vyną, daug dėmesio skyrė uogų atrankai. Taip per dešimtmetį atsirado puiki senos veislės ‘Mencia‘ apeliacija. Ši veislė pasirodė esanti labai visapusiška. Jos vynas paprastas, lengvas, gaivaus, vaisiško aromato, kartais juntamos mėsiškos gaidos. Geras rūgštingumas ir natūralūs taninai pabrėžia skonį. ‘Mencia‘ – laukinė veislė, ją sunku suvaldyti. Be to, tai labai „sunkus“ partneris kupažuose: kitas veisles ji tiesiog prislegia, o bandymai ją suminkštinti ‘Merlot‘ ar aromatizuoti ‘Cabernet Sauvignon‘ nieko gero neduoda. Geriausiai pavyksta brandinta ąžuolinėse statinėse. Vynas iš ‘Mencia‘ veislės labai priklauso ir nuo dirvožemio bei vyndario gebėjimo ją suvaldyti. Šiuo metu Bjerso vyndariai dažniausiai gamina dviejų tipų

‘Monastrell‘– Mursijos žvaigždė Dar prieš keletą metų Mursiją (Murcia) Lietuvoje žinojo tik tie, kurie ruošėsi į Ispaniją vykti skinti mandarinų ar pomidorų. Vyno, net ir ispaniško, mėgėjai apie šio krašto vyną nežinojo nieko arba žinojo labai mažai. Ir tai nestebino, nes šio regiono vynas nebuvo populiarus. Per pastarąjį dešimtmetį padėtis pasikeitė iš esmės. Čia karaliauja ‘Monastrell’ veislė, per keletą pastarųjų metų užkariavusi vyno pasaulį ir dabar tokia pat garsi, kaip ir ‘Garnacha’ iš Priorato bei ‘Mencia’ iš Bjerso. Vyninės čia įsikūrusios gana aukštai (400–900 m virš jūros lygio), itin varganoje, akmeningoje žemėje, turinčioje daug geležies. Nuo seno šiose vietose iš ‘Monastrell’ (Prancūzijoje – ‘Mourvedre’) buvo daromas saldus vynai iš kiek padžiovintų uogų, kartais pastiprinamas alkoholiu ir ilgai brandinamas ąžuolo statinėse. Dabar tokio stiliaus vynas daromas kaip porto vintage. Etiketėse jis žymimas Monastrell dulce.

„Mencia“ vyną. Pirmasis, labiau populiarus – sodrus, aromatingas, su ryškia ąžuolo įtaka. Švelnios gaidos papildo šviežių juodų uogų aromatus. Juntami mėsiški ir švelnaus skrudinimo niuansai. Šviežias vaisiškumas su lengvu saldumo pojūčiu išlieka net ir senesniame vyne. Aiškūs taninai užtikrina gerą brendimą, bet laikui bėgant jie švelnėja. Ilgai tęsiasi vyno poskonis su aiškia mineraline pabaiga. Antrojo tipo vyno aromatas švelnus, kartais net asketiškas. Dažniausiai kvepia šviežiais vaisiais, jame sunku atsekti ąžuolo pėdsakus. Gera struktūra, paremta švelniu vaisiškumu, užtikrinta pabaiga su minerališkais niuansais. Šio vyno gamyboje svarbiausia paprastumas, gera rūgštis ir minerališkumas. Vyndarys siekia, kad jo vynas kuo geriau atspindėtų vynuogyno savitumą.

Vynai, kuriuos tikrai reikės rasti parodoje „Fenavin“ Iš ‘Mencía’ vynuogių: „Descendientos de J. Palacios Pétalos del Bierzo DO”, „Viñedos y bodegas Dominio de Tares Bembibre DO“, „Raúl Pérez bodegas y viñedos Ultreia Saint-Jacques DO“ Iš ‘Bobal’ vynuogių: Bodegas y Viñedos Ponce P.F. Manchuela DO“, „Finca Sandoval Signo Manchuela DO“, „Mustiguillo Viñedos y Bodega Quincha Corral El Terrerazo“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Tačiau šio krašto vynininkystės suklestėjimas labiausiai

Chumilja yra pasienyje. Šiek tiek mažiau nei pusė jos

susijęs su sausuoju „Monastrell“ – itin patraukliu, vaisišku ir labai

vynuogynų yra Mursijos administracinės srities teritorijoje, kiti

lanksčiu vynu. „Monastrell“ čia gali būti tiek gaivus rožinis ar len-

vynuogynai priklauso Albasetės (Albacete) provincijai, esančiai

gvas, greitam vartojimui skirtas raudonasis, tiek rašalo tamsumo,

Kastilijos-La Mančos teritorijoje. Kitaip sakant, viena koja siekia

galingos taniniškos struktūros, alkoholiškas (15 proc.) vynas. Kad

Viduržemio jūros pakrantę, o kita – žemyninį ir sausą regioną.

ir koks būtų, jis ilgai išlieka sodraus skonio ir net minerališkas.

Dėl šios priežasties Chumilja pavaldi ne regiono valdžiai, o tie-

Tokią dermę suteikia ir užtikrina vietinis dirvožemis. Sąlygos

siogiai Žemės ūkio ministerijai.

vynininkystei čia nepaprastai sunkios, natūralus derlingumas

Nors pagal apeliacijos taisykles vyno gamybai leidžiama

rekordiškai mažas, jei ne vynuogynai, čia tikrai niekas neaugtų.

naudoti keliolika baltųjų ir raudonųjų vynuogių veislių, beveik 80

Didelis dirvos rūgštingumas apsaugojo daugelį vietinių

proc. vynuogynų ploto užima ‘Monastrell’ – veislė, atnešusi Chu-

vynuogynų nuo filokseros.

miljai pelnytą šlovę. „Jumilla Monastrell“ – vyno pasaulyje gerai

VIII a. arabai užėmė šią Pirėnų pusiasalio dalį ir šias vietas ko-

žinoma markė. Prieš keletą metų vietinius raudonuosius vynus Ro-

lonizavo. Laikui bėgant, šiose pusdykumėse jie įvedė drėkinimo

bertas Parkeris įvertino nuo 87 iki 93 balų. Aukščiausią įvertinimą

sistemas, kuriomis ir dabar dar remiasi žemės ūkis. Šią iki raudo-

gavo garsusis „El Nido 2002“ (96 balai). Tai ‘Cabernet Sauvignon’ ir

numo nuo saulės kaitros išdegusią nesvetingą plokštikalnę ara-

‘Monastrell’ kupažas, kuriame pastarojo yra tik 30 proc.

bai paniekinamai vadino al-basit, tai yra „kur plokščia ir tuščia“ (isp. albacete). Mursijoje yra trys apeliacijos: Jumilla DO, Yekla DO ir Bullas DO. Didžiausia ir labiausiai žinoma yra Jumilla DO (28 tūkst. ha), ypač išgarsėjusi pastaraisiais metais. Didžiausias pasisekimas susijęs su vynais, turinčiais puikų kainos ir kokybės santykį.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

vynas ir kava

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Baltojo Ispanijos vyno beieškant Įvairūs ‘Verdejo‘ ir ‘Godello’ įsikūnijimai Jurgis Šliogeris

Vynuogynuose į pietus nuo Valjadolido šiuo metu klesti baltosios ‘Verdejo‘ vynuogės. Apeliacija Rueda DO buvo įteisinta 1980 m. Šis aktas vainikavo saujelės entuziastų, siekiančių sugrąžinti ikifilokserinių laikų šlovę vynuogynams, esantiems aplink Medina del Kampo miestelį, pastangas. Mat XIX a. pabaigoje vietoj filokseros sunaikintų ‘Verdejo‘ vynmedžių buvo pasodinti ‘Polomino‘, ir Rueda ilgai tiekė rinkai vidutiniškos kokybės uogas distiliavimui. Galisijos veislės ‘Albariño‘ ir iš jos pagaminto baltojo vyno sėkmė atvėrė rinką, tada ir buvo prisiminta ‘Verdejo‘.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

ynuogynų atnaujinimas tęsėsi daug metų; dabar jų plotas sudaro per 8 tūkst. ha, pusę jo užima ‘Verdejo‘. Daugelis vynuogynų

yra 700–800 m aukštyje virš jūros lygio, esant žemyniniam klimatui, tai užtikrina norimą dienos ir nakties temperatūrų skirtumą. ‘Verdejo‘ vynuogių vynas gaivus, aromatingas, jame gerai juntama rūgštis. Aiškios citrusinių vaisių ir obuolių natos persipina su žoliškomis. Kartais galima užuosti ir ‘Sauvignon Blanc‘ būdingą agrastų aromatą. Burnoje skonis švelnus ir šviežias. Toks Ruedos vynas užkariavo Ispaniją prieš dešimtmetį. Laikui bėgant, „Verdejo“ stilius keitėsi. Šiuo metu išskiriami trys „Verdejo“ stiliai. Pirmojo tipo vynų pagrindas yra vaisiškas gaivumas ir aiškiai pabrėžta rūgštis. Vyrauja švarūs, išraiškingi citrusiški, žoliški akcentai. Burnoje juntama gera rūgštis, bet trūksta tvirtos struktūros. Šie gaivūs, tačiau nepretenzingi vynai geriausiai tinka gerti jauni. Antrojo tipo vynų aromatas ne toks išraiškingas, tačiau struktūra tvirta. Šiems vynams skinamos senų vynmedžių ar atskirų sklypelių uogos. Siekiant, kad būtų kuo mažiau pakeisti pradiniai aromatai, vyno gamyboje nenaudojamos ąžuolinės statinės. Daugiau naudojama prinokusių uogų, burnoje juntamas saldumas, o kartais, ir medaus, vaško gaidos. Mažiau rūgšties. Trečiojo tipo vynai – tai prieštaringa ‘Verdejo‘ draugystė su ąžuolu. Ąžuolas naudojamas saikingai ir apgalvotai ne tik brandinimui, bet ir fermentacijai. Taip ąžuoliniai niuansai geriau

l Rafaelis Palacio

integruojasi ir padeda geriau subalansuoti vyną. Tai teorija, o praktiškai vynas ne visada pavyksta: po fermentacijos statinėse brandintas „Verdejo“ praranda gaivumą ir labai išryškėja sviestiniai tonai, todėl prarandamas veislės savitumas, ima vyrauti ąžuolo įtaka. Tokio tipo vynų atsirado visai neseniai, todėl neaišku, kaip jie toliau bręs, koks bus jų brandinimo potencialas.

Ambicingasis ‘Godello‘ iš Valdeoraso Ispaniškas „nuotykis“ su ‘Verdejo‘ pasisekė, ir atėjo ‘Godello‘ eilė. Ši veislė užėmė visus vynuogynus nedidelėje apeliacijoje Galisijos pietryčiuose, Valdeorras DO. Kalnuose augančiuose vynuogynuose juntama ryški šalto Atlanto oro įtaka: tokios sąlygos geros baltosioms veislėms. ‘Godello‘ ten auginama seniai, bet anksčiau svarbiausia buvo kiekybė, ir tik pastaraisiais metais pradėtas riboti derlingumas, atskirai naudojamos senų vynmedžių uogos. Dėl to vynai tapo išraiškingesni, geresnės kokybės. Apeliacijoje yra per 40 gamintojų, tačiau renkantis vyną reikia labai žiūrėti, nes tik nedaugeliui iš jų svarbiausia kokybė. Didžioji dalis baltųjų Valdeoraso vynų vis dar cukringi, stokojantys tinkamos rūgšties. Didelį ‘Godello‘ vynuogių potencialą demonstruoja kai kurių ambicingų vyndarių vynai. Geriausius vynus pagamina vyndariai, sekantys savo kolegų iš Rias Baišas ir Ruedos pėdomis. Greta paprasto, daugiausiai vaisiško, gaivaus vyno padaroma įspūdingų vynų, atskleidžiančių geriausias veislės savybes. Vyndariai atidžiai perrenka uogas, ypač senų vynmedžių, kita vertus, fermentuodami vyną, leidžia jam bręsti ant nuosėdų kelis mėnesius. Rezultatai puikūs, o geriausi vyninių „A Tapada“, „Joaquin Rebolledo“, „Bodegas Valdesil“ ar „Bodegas Godeval“ vynai itin gerai vertinami kritikų. Atskirai galima paminėti ąžuolinėse statinėse brandinamą vyną. „Godelio“ geriau nei „Verdejo“ atlaiko kontaktą su ąžuolu. Šiek tiek nukenčia gėliški aromatai, tačiau labiau išryškėja medaus ir citrusinių vaisių skoniai. Vynai išlieka harmoningi, minerališki. Geriausius gamina vyninė „Rafael Palacios“.

Vynai, kuriuos tikrai reikės rasti parodoje Iš ’Verdejo’ vynuogių: „Bodegas José Pariente José Pariente Verdejo Rueda DO“, „Bodegas Naia Naia Rueda DO“, „Bodegas Terna V3 Viñas Viejas verdejo Rueda DO“ . Iš ’Godello’ vynuogių: „A Tapada S.A.T. Guitián Godello Valdeorras DO“, „Bodegas Godeval Godeval Cepas Vellas Valdeorras DO“, „Rafael Palacios Lauro do Bolo Valdeorras DO“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Lietuviai ir sūris

Lietuviai ir sūris:

užprogramuotas pasididžiavimas ir išmanymo stoka Andrius Užkalnis

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Lietuviai ir sūris

Mes ne prancūzai, kurių santykis su sūriu yra nacionalinio mito dalis. Generolas De Gaulle‘is yra pasakęs: „Kaip gali valdyti šalį, kuri turi 246 sūrio rūšis?“ Žinoma, generolas ne tik sublizgėjo keista logika (prancūzai, nepriklausomai nuo mėgavimosi vynu, sūriais ir viskuo, kas valgoma, niekada nebuvo sunkiai valdoma tauta, be to, retai kur rasi tiek nuoširdžios pagarbos viskam, kas susiję su valstybe ir jos valdžia), bet ir pasikuklino. Prancūzijoje vien sūrių tipų yra arti keturių šimtų.

kirtingai nuo alaus, kuriuo giriamės pagrįstai ir nepagrįstai

cigarai, tikrieji „H.Upmann“, kurie gulėdavo parduotuvių tabako

(neva mūsų aludariai garsėję dar „Iliados“ laikais, o dabar

skyriuose Vilniuje ir Kaune, ir niekam jų nereikėjo. Maskviečiai

Amerikoje lietuviškas alus „vertinamas ir žinomas“, pridursime – tautiečių parduotuvėse), sūris mums nebuvo svarbus dalykas. Tai ne duona, ne skilandis ir net ne gintaras.

norėdavo ne pelėsinio sūrio, o lietuviškos rūkytos dešros. Išmanymas apie sūrį nebuvo lūkesčių dalis: statistiniam lietuviui apie sūrį išmanyti reikėjo tiek pat, kiek apie vyną, tai

Tačiau sūris, jo valgymas ar nevalgymas, atskleidžia kur kas

yra beveik nieko. Kaip vynas buvo skirstomas į baltą ir raudoną,

daugiau, nei galėtume pagalvoti, apie lietuvių, bent jau pastarųjų

rūgštų ir skanų, taip ir sūriai buvo – geltonas arba baltas). Tokio

trijų kartų, brandą ir socialinį statusą.

požiūrio esama ligi šiol: net didžiausi gamintojai, išleidžiantys itin

Fermentinis (arba, liaudiškai kalbant, geltonasis) sūris buvo

daug pinigų rinkodarai ir aršiai kovojantys su konkurentais, nieko

pradėtas masiškai gaminti ir vartoti tik sovietinėje Lietuvoje.

geresnio nesugalvoja, nei parašyti savo produkto etiketėje: „Labai

Fermentinio sūriai – „Rokiškis“, „Rambynas“, „Olandiškas“, buvę

patinka ne tik Lietuvos vartotojui, bet ir užsieniečiams, vertinan-

mūsų pieno pramonės pasididžiavimu ir šiokio tokio išskirtinu-

tiems tipišką fermentinio sūrio skonį.“ Arba: „Ypatingo, tik šiam sū-

mo požymiu (suprask, civilizuotas, į Vakarus žiūrintis Pabaltijys),

riui būdingo skonio.“ Štai taip, aš neišsigalvojau. Tai tikros citatos.

yra ne tautinio paveldo ir ne nacionalinės tradicijos produktai.

Sūrio pažinimas vis dar nėra siekiamybė: vietoje skonio apibū-

Varškės sūriai mums buvo ir yra mieli (ir dabar brangiuose ūkinin-

dinimo, devyniais atvejais iš dešimties, vartojami žodžiai „legen-

kų turgeliuose jie užima svarbią vietą), tačiau svetimšaliams jie

dinis“, „laiko patikrintos tradicijos“ arba „receptai iš žilos senovės“.

mažai ką sako. Ne į juos žiūrėdavo ir pirštais badydavo atvažiavę iš

Jie nereiškia nieko apčiuopiama. Taip sakoma ir apie pieną, kefyrą,

Rusijos žmonės, kurie stebėdavosi tuometiniu nelaisvos Lietuvos

grietinę, duoną.

buržuaziniu gyvenimo lygiu.

Nebrangus fermentinis sūris įgyja kitą funkciją – maisto

Iš vaikystės prisimenu, kaip tėvai bendravo su atvykėliais iš

gadinimo: šis daug riebalų turintis produktas, užtarkuotas ant bet

Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgo). Šie buvo šokiruoti, suskai-

kokio mėsgalio, paukštienos ar žuvies paverčia patiekalą „liaudies

čiavę Basanavičiaus gatvės gastronome Vilniuje vienu metu

kulinarija“, suteikia jam sotumo. Vienoje nevykusioje picerijo-

parduodamas šešias sūrio rūšis. Jie niekada nebuvo parduotuvėje

je, papriekaištavus dėl pernelyg storos picos, teko išgirsti tokį

matę daugiau nei vienos fermentinio sūrio rūšies. Jiems tai buvo

atsakymą: „Svečiams kaip tik patinka, kad pas mus sočiau.“ Be to, ir

nedviprasmiška užuomina, kaip Lietuvoje viskas yra gerai. Sūrių

patiekalas ant lėkštės atrodo didesnis.

įvairovė juos paveikė gal net labiau, negu faktas, kad sviesto parduotuvėje galima nusipirkti kasdien.

Štai tada ir gimsta patiekalas, kuriame – visa Lietuvos nepriklausomybės metų blogo maisto istorija. Tai vištiena su ananasu,

Tačiau fermentinis sūris buvo iš esmės Lietuvos miestiečių

užkepta su sūriu. Šio patiekalo įtaka mūsų šalies žmonių supra-

patiekalas, prie kurio klientas buvo pratinamas per visuomeninio

timui apie maistą prilygsta karo nusikaltimui. Be to, tai pakenkė

maitinimo įstaigas, o ne atvirkščiai (kaip, pavyzdžiui, bulviniai

pačiai sūrio reputacijai.

patiekalai, kurie į mūsų restoranus atėjo iš namų virtuvės). Sūris

Šiais laikais nusimanymas apie sūrį vis dar yra skiriamasis

ant sumuštinio buvo – ir daugeliui liko – antrasis standartinis

elito požymis. Norėdamas pabrėžti savo aukštą statusą vartojimo

pusrytinis patiekalas po sumuštinio su servelatu, kaip amerikiečiui

piramidėje, žmogus dažniausiai pažymi, kad jis mėgstąs nusipirkti

kukurūzų dribsniai po blynų su klevų sirupu. Halės turgavietėje

gabalėlį pelėsinio sūrio prie raudonojo vyno. Tai – kaip publikuoti

viena pardavėja, siūlydama dešrą, sakė: pusryčiams, prie kavutės...

savo nuotrauką iš Tailando ar Vietnamo. Tai aukščiausio vartojimo

Pelėsinio sūrio Lietuvoje nebuvo iki nepriklausomybės: net

laiptelio signalas.

prastas rokforo ir kamambero imitacijas žmonės atveždavo į Lietuvą iš Maskvos traukiniais, važiuojančiais per naktį – šie dalykai laikyti tokiais egzotiškais, kad buvo pernelyg toli už geismo horizonto, todėl jų galėjai nusipirkti laisvai. Panašiai kaip Kubos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Susitikimai Pfalce Jurgis Šliogeris

Nuo pat pradžių čia viskas atrodo kitaip: ir saulė, ir mažai kritulių, ir vietiniai papročiai. Kaimeliai, ramybė ir ypatinga, kaip tokiam užkampiui, virtuvė. Visa tai traukia atvykėlius iš kitų kraštų, vieni čionai specialiai atvyksta, kiti mielai užsuka keliaudami į Prancūziją.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

odri žaluma traukia kaip magnetas, todėl Pfalce daug restoranėlių ir viešbutukų, dažnai įsikūrusių ne miesteliuose,

o pakeliui į juos, tarp vynuogynų. Jau viso to pakaktų, bet dar yra garsusis Vokietijos Vyno kelias, vienas gražiausių Europoje, skęstantis pievų, vynuogynų ir miškų žalumoje. Kalbant apie Pfalco vyną, reikia prisiminti, kad jis labai įvairus, ir ne todėl, kad neturėtų savo stiliaus, kaip vynai iš Reinheseno, o atvirkščiai – dėl stilių įvairovės. Vietinis vynas skiriasi net ir nuo kaimynų iš Elzaso ar nuo vyno iš Reingau ir kitų regionų. Aišku, čia taip pat karaliauja rislingas, ir net labai geras. Tačiau Pfalcas turi ir savo vietinį vyną „Dornfelder“, kitur nelabai mėgstamą ir užmirštą. Tačiau dabar ši raudonųjų vynuogių veislė vis labiau atsigauna. Pfalce nuo pat pirmo apsilankymo jaučiuosi ypač gerai, ne-

svarbu, ar Bad Diurkheime ar Noištate prie Veinštrasės (Neustadt an der Weinstrasse), o ypač mažuose, dailiuose Deidesheime ar San Martine, kur pilna restoranėlių, vyninių, barų, kviečiančių prisėsti ir šnektelti su ūsuotu savininku. Pfalcas – tai rojus akiai ir gomuriui. O kam gi nesinori į rojų?!

Klasikas iš Edesheimo Pfalce jis vadinamas Didžiuoju Ralfu. Be jo vyno neapsieina jokia šventė, stiuardesės iš „Lufthansa“ neaptarnauja verslo klasės keleivių, o Vokietijos olimpiečiai nevakarieniauja. Kalbame apie greičiausiai augančią vyninę Pfalce – „Weingut Werner Anzelmann“. Anselmannai šeimos herbą, dabar matomą ant visų etikečių, gavo 1541 metais, o minimi jie šiose vietose nuo 1126 metų. Ar tada augino vynuoges? Darė vyną? Dabar sunku pasakyti, bet apsidairęs aplink matai, kad nelabai kas daugiau ten augtų. Ralfo Anselmanno degustacinė patalpa Edesheime įrengta taip, kad klientų minia užima pusę pagrindinės Edesheimo gatvės. Ralfas sako, kad kaip tik to ir siekė. Tegu ragauja ne tik tie, kurie perka vyną, bet visi apsilankantys. Jų degustacija yra nemokama, tačiau ragauti galima ne visų vynų, o tik iki auslese lygio. Bet tai irgi apie 40 pavadinimų! Anselmannai daro vyną iš maždaug 40 veislių, auginamų 100 ha plote. Tai nėra mažai. Kartu su broliu Gerdu jie eksperimentuoja ir su raudonosiomis veislėmis. Palyginti su visu regionu, jie daro gana daug raudonojo vyno. Jų tėvas iš raudonųjų augino

Reino tropikai Reikia atsiminti, kad Pfalcas gali pasigirti ypatingomis klimato sąlygomis. Kaip ir Badenas, tai pati šilčiausia vieta Vokietijoje.

tik ‘Pinot Noir‘. Tokios veislės, kaip ‘Dornfelder‘, ‘Regent‘, ‘Sant Laurent‘, ‘Merlot‘ ar ‘Cabernet Sauvignon‘ atsirado tik 8-ajame ir 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Maždaug tuo pat metu

Kai kuriuose slėniuose, kur nėra vėjo, vyrauja beveik Viduržemio

imtos naudoti ir ąžuolinės statinės. Iki to laiko apie jas niekas nė

jūros regiono klimatas. Jeigu netikite, galite paragauti vietinių

negalvojo. Vynas buvo daromas didelėse talpose. „Dabar turime

migdolų, figų, citrinų ar kivių. Daug saulės ir mažai kritulių gau-

nerūdijančio plieno talpas su reguliuojama temperatūra fermen-

nantis regionas pagamina vyno, turinčio daugiau „kūno“, nei jo

tacijai ir bordo statines brandinimui. Ir tikrai darome vis daugiau

giminaičiai iš Mozelio ar Reingau. O jei dar pridėsime dirvožemio

raudonojo vyno“, – pasakoja vyninės šeimininkas.

įvairovę, tos pačios veislės vynuogių vynui suteikiančią visiš-

Vokiečių skonis pamažu keičiasi. Sunku patikėti, tačiau

kai skirtingų aromatų ir skonių. Arba paminėsime, kad šiame

vokiečiai baltojo vyno išgeria mažiau nei 40 proc., daugiau nei

regione leidžiama auginti net 67 skirtingas vynuogių veisles...

pusę išgeriamo vyno jau sudaro raudonasis. Prieš keletą metų

Tada suprasime, kad Pfalcas – tai atskiras vyno pasaulis, ir viso

buvo atvirkščiai. Taip yra dėl besikeičiančio gyvenimo stiliaus.

gyvenimo neužteks jam iki galo pažinti.

Dabar vynas geriamas daugiau vakarais, po darbo. Dienq reikia važinėti automobiliais, baigėsi laikai, kai darbo metu buvo

‘Riesling‘ ir ‘Dornfelder‘

geriamas baltasis vynas. Vakarais raudonasis jau geriamas prie vakarienės, su maistu. Be to, imta manyti, kad jis esąs sveikesnis.

Administraciniu požiūriu Pfalcas dalijamas į dvi apskritis: Mitelharto (Mittelhaart) ir Pietų Veinštrasės, o atskiria vieną nuo kito Noištatas prie Veinštrasės. Mitelhartas, esantis labiau į šiaurę, tarp Noištato ir Bad Diurk-

Nuo Pfalco iki Andų Pastarojoje kelionėje į Pfalcą mūsų laukė malonus susiti-

heimo – tai rislingo karalystė. Čionykštis rislingas yra riebokas,

kimas su vienu didžiausių vyndarių visame regione Heinrichu

glicerininis, pilnas ir minkštas, labai aromatingas. Čia rasime žy-

Vollmeriu.

miausius Pfalco vardus – „Buhl“, „Basserman-Jordan“ (abi vyninės

Jo tėvai iki karo ir vėliau gyveno Badene, turėjo vyninę,

yra Deidesheime), „Mosbacher“ (Frostas), „Schneider“ (Elerštatas)

kurioje dirbo tėvas ir Heinrichas su broliais. Jie priklausė koope-

ar „Bürklin-Wolf“ (Vachenheimas).

ratyvui. Heinrichas įkalbinėjo, kad šeima pradėtų savo verslą, da-

Tačiau ir pietinė dalis pastaraisiais metais atrodo labai įdomi. Keliaujant tarp Noištato ir Landau pietine Vyno kelio dalimi, sunku atsispirti įspūdžiui, kad čia kiekvienas metras išnaudojamas vynuo-

rytų savo vyną, tačiau tėvas norėjo ramybės ir nenorėjo rizikuoti, o kooperatyvas užtikrino stabilumą. Pagaliau jaunasis Vollmeris paliko šeimos vyninę ir išsikėlė

gynams. Dabar čia daromas puikus baltasis vynas. Tačiau jau seno-

į Pfalcą. Čia dirbo enologu, kol gavo kreditą ir pradėjo kurti

kai (apie 20 metų) galima stebėti tikrą susižavėjimą aromatinguoju

savo vyninę. Gauti kreditą ir pradėti sodinti vynuogyną nebuvo

vokišku „Dornfelder“, kuris čia gaminamas naudojant malolaktinę

lengva, bet įsivažiavus reikalai jau ėjosi greičiau. Dabar Heinri-

fermentaciją, o po to dažnai brandinamas ąžuolinėse statinėse. Toji

chas Vollmeris turi 108 ha vynuogynų Pfalce ir 333 ha Argenti-

ypatinga veislė, šiuo metu jau užimanti apie 14 proc. vynuogynų,

noje.

pasižymi raudonosioms veislėms neįprasta gėliška aromatų puokšte, gera rūgštimi, intensyvia spalva ir stipriais taninais. Vokiečiai ją pamėgo su vietiniais mėsos patiekalais ir dešra. Lietuvoje rislingas, juolab dornfelderis galėtų susilaukti didesnio dėmesio, nes mūsų patiekalai tikrai yra labai panašūs į vokiečių.

Hektarai – lėktuvui Prieš keliolika metų Vollmeris gavo išimtinę teisę tiekti vyną „Lufthansos“ oro linijų bendrovei. Kuomet „Lufthansa“ įsigydavo

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

naują „Jumbo jet“, jis papildomai pirkdavo 6 ha vynuogynų: tiek reikėjo padidinti vyno gamybą padidėjus „Lufthansos“ lėktuvų skaičiui. Taip jo vynuogynų plotas išaugo iki 108 ha. Daugiau aprėpti vienas jau nepajėgė. Nenorėjo samdyti kitų vyndarių, norėjo daryti vyną pats, kad vynai būtų autoriniai. Šiuo metu jo vyninė aprūpina „Lufthansos“ pirmąją ir verslo klasę milijonu mažų vyno buteliukų per metus. Nuo pat pradžių Heinrichas siekė, kad vynas būtų kuo pigesnis, bet nenukentėtų jo kokybė. Dėl to niekada neturėjo vargo realizuodamas, nuolatiniai klientai jo vyno užsisakydavo iš anksto.

Nuteistas dėl ‘Cabernet Sauvignon‘ 1987 m. H. Vollmeris buvo apkaltintas nusižengęs įstatymams ir nuteistas kalėti 72 dienas. Kuo gi nusikalto šis vyndarys? Prieš teismą jis stojo dėl nelegalaus ‘Cabernet Sauvignon‘ veislės auginimo. Jį paskundė kaimynas... Juokinga? Šiandien tikrai, tačiau Vollmeriui buvo ne juokas. Niekam neatėjo į galvą, kad dar Hitlerio laikais priimtas įstatymas, draudžiantis dėl rasių švarumo auginti ne vokiškos kilmės vynuogių veisles, išgyvens iki mūsų dienų. O kadangi išgyveno, tai reikėjo jo ir laikytis. Visai be juokų už ‘Cabernet Sauvignon‘ ar ‘Merlot‘ buvo galima buvo patekti į kalėjimą. Vollmeris buvo gavęs leidimą eksperimentiniam sodinimui ir 8-ajame dešimtmetyje pasodino ‘Cabernet Sauvignon‘, auginti šias vynuoges taip pat galėjo, tačiau neturėjo leidimo daryti vyno. Dėl prasidėjusio vyno skandalo Austrijoje valdžia delsė išduoti jam leidimą, ir supykęs Vollmeris pradėjo daryti bandomąsias vyno partijas. Ir ... pateko į belangę. Neseniai Elerštate buvo pažymėtas 25-osios šio įvykio metinės.

Nuo Alpių iki Andų Į Argentiną Vollmerį atvedė potraukis alpinizmui. Išvaikščiojęs Alpes, jis pradėjo ieškoti ko nors sunkesnio ir nusigavo į Andus. Anduose Heinrichui atsitiko nelaimė, ir visi jau manė, kad jis žuvęs. Jį išgelbėjo vietiniai indėnai. Kai grįžo namo, gyvenimą, taip pat ir šeimyninį, teko pradėti iš naujo. Žmona buvo išėjusi. H. Vollmeris vėl įsitraukė į vyndarystę. Viename verslo susitikime sutiko dabartinę savo žmoną, lietuvaitę Zitą. Ponia Zita buvo baigusi germanistikos studijas Vilniaus universitete. Mums tai buvo siurprizas, kurį paruošė kita Vokietijoje gyvenanti lietuvaitė Jūratė. Kadangi antroji po alpinizmo Heinricho aistra yra šeimininkauti virtuvėje, vakaras baigėsi gausia vakariene su šeimininko vynu. Prisiminimui apie nelaimę ir laimingą jos pabaigą Vollmeris įsigijo vynuogynų ir Argentinoje. Ten pasistatė namą, kuriame su šeima gyvena po pusę metų. Namas, aišku, yra tarp vynuogynų, kurių plotas užima 333 ha. Argentinoje jis žinomas kaip Enrique Vollmeris. „Tai aš sugalvojau Uko slėnį ir pradėjau rašyti šį pavadinimą savo vynų etiketėse. Greitai Mendosos valdžia kreipėsi į mane, kad leisčiau jiems naudoti mano įregistruotą pavadinimą. Leidau, ir taip atsirado Valle de Uco – nauja apeliacija Mendosoje“, – pasakoja Heinrichas, pildamas naują argentinietiško vyno taurę. Heinricho vynai primena Naujojo Pasaulio ir europietiško vyno sintezę. Atrodytų, nesuderinima, tačiau jis geba šiuos skirtumus suderinti. Svarbiausias vynas „Malbec 2009“ (91 balas): itin vaisiškas, su žoliškomis (mėtų) natomis, ne per svarus ir ne per tirštas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

„Cabernet Franc“ Šinone Jurgis Šliogeris

Luara – karališka Prancūzijos upė, tekanti per didelę dalį krašto ir jungianti daugybę vyninių. Šinoną (Chinon) prie Luaros būtina aplankyti visiems, mėgstantiems savo taurėse raudoną spalvą. Mažame, šalies istorijai svarbiame miestelyje gyveno ir rašė François Rabelais. Jo knygoje „Gargantiua ir Pantagriuelis“ yra trumpas, bet ne vienintelis puotoje geriamo vyno apibūdinimas: „O koks malonus vynas, tikras aksomas!“ Tikriausiai tai apie „Cabernet Franc“. Todėl neatmestina prielaida, kad ši veislė savo šaknis pirmiausia įleido kaip tik Šinone.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

l Matthieu Baudry

ašytiniuose šaltiniuose šios vynuogės pirmą kartą minimos 1631 metais, kai kardinolas Richelieu nurodė iš Liburno

Luaros slėnyje ‘Cabernet Franc‘ dar auginama Anžu ir Somiūre bei Turene. Anžu, greta ‘Cabernet Franc‘, dar auginamos ‘Ca-

apylinkių atvežti šios veislės sodinukų. Jie buvo pasodinti St Ni-

bernet Sauvignon‘ ir ‘Grolleau‘. Iš jų daroma daug anksti geriamo

colas de Bourgueil abatijoje, prižiūrint tėvui Bretonui. Regione ši

rožinio vyno, taip pat – kol jaunas – gerti tinkamo raudonojo.

veislė ir dabar vadinama jo vardu.

Somiūre ir Somiūre-Šampinji vyrauja molio dirvos, dažnai ant

Rabelais laikais vynas buvo geriamas labai jaunas. „Gargan-

tufo uolienos podirvio, suteikiančio vynui sodrumo, švelnumo,

tiua ir Pantagriuelio“ autorius prancūziškai jį vadino puree sep-

elegancijos. Kalkinės smėlio dirvos duoda aštresnio, niūroko, bet

tembrale. Tas vynas buvo ant daugelio vietinių gyventojų stalo,

gana minerališko vyno.

o kadangi tais laikais dar nebuvo žinoma malolaktinė fermentacija, vyną skanindavo medumi: kad nebūtų per daug aštrus ir neturėtų nemalonaus skonio. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad ‘Cabernet Franc‘ yra viena seniausių veislių, pasirodžiusi jau I a., kilusi iš senų txakoli vynmedžių, augančių šiaurinėje Pirėnų dalyje, Baskų krašte. Iš ten ir atkeliavo į Žirondą. Rabelais išgarsintame Šinone dėl dviejų greta tekančių upių – Luaros ir Vjeno (Vienne) – susidarė daugybės įvairiausių smėlio ir molio dirvų mozaika. Vynas čia švelnios struktūros, labai harmoningas, o kartu gilus, elegantiškas ir ilgaamžis. Vienas garsiausių vietinių vyndarių – Bernardo Baudry. Jis kilęs iš vyndarių ir savo karjerą pradėjo kaip vyno konsultantas. Po penkerių metų praktikos 1975 m. nusprendė pradėti savo verslą 2 ha vynuogyne. Sūnus Matthieu pasekė tėvo pėdomis: studijavo vynininkystę Makone ir Bordo, stažavosi Tasmanijoje ir Kalifornijoje, o 2000 m. grįžo į šeimos vyninę. Dabar „Baudry“ vyninei priklauso 30 ha vynuogynų, augančių įvairiose dirvose. Dėl to jie gali daryti vyną iš kiekvieno sklypo atskirai, ir kiekvienas vynas turės tai dirvai būdingų savybių. Tvirčiausios struktūros ir galingo potencialo vynai brandinami tufo urvuose, molinga dirva jiems suteikia švelnumo, o lengviausi yra iš žvyro ir smėlio dirvų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Kur slypi Priorato vyno paslaptis? Ilja Šarov

Geriausias pasaulio vynas gimsta tuomet, kai nuoseklios vyndario pastangos prisideda prie konkrečios vietovės, arba terroir, veiksnių. Šis balansas ir yra pagrindinė kiekvieno žymaus vyno krašto ir, kaip matysime, kiekvieno atskiro vyno ūkio paslaptis.

riorat DOQ – tai nedidelė, bet jau plačiai pagarsėjusi Kata-

šimtas vyno gamintojų, nors visai neseniai mažai kas tikėjo, jog

lonijos vyno apeliacija. Dėl sudėtingų auginimo sąlygų vė-

iš šio nederlingo skalūninio dirvožemio vynuogių bus galima

juotuose Priorato kalnų šlaituose vynuogėms čia atitenka kiek

pagaminti vieną geriausių pasaulio vynų. Viskas pasikeitė, kai

mažiau nei 10 proc. (2009 m. duomenimis – 1800 ha) iš beveik

du žymūs vyndariai iš Riochos, René Barbier ir Álvaro Palacio-

20 tūkst. hektarų teritorijos, bet vos prieš 30 metų šis plotas

sas, pastebėjo Priorato potencialą ir ėmė gaminti puikų vyną.

buvo trigubai mažesnis. Šiuo metu regione darbuojasi apie

l Augusto Vicento V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Priorato vynuogės Dominuojanti šio krašto ir jį supančios Montsanto apeliacijos vynuogių veislė ‘Garnacha Tinta’ (kat. ‘Garnatxa‘, pran. ‘Grenache Noir‘, ital. ‘Cannonau‘) yra gerai žinoma ne vien Ispanijoje. Pietų Ronos slėnio vynuose (Châteauneuf-du-Pape AOC, Gigondas AOC), Sardinijos arba Australijos GSM (‘Grenache’, ‘Shiraz’, ‘Mourvèdre’) mišiniuose juodosios ‘Grenache’ yra lengvai atpažįstamos, o esant mažam derlingumui įdomus gali būti ir nemaišytas šios veislės vynas. Ypatinga aromato ir skonio koncentracija pasiekiama dėl natūraliai skurdžios Priorato dirvos ir mažo senų vynmedžių derlingumo. Panašaus rezultato siekiama ir jaunuose vynuogynuose, didinant apsodinimo tankį ir ribojant vegetaciją. Pavyzdžiui, vidutinis 2008 metų Priorato vynuogių derlius buvo vos 2700 kg/ha, nors oficialiai leidžiamas dvigubai didesnis derlius – 6000 kg/ha. Prioratas yra raudonojo vyno kraštas, kuriame juodųjų vynuogių veislės užima apie 96 proc. vynuogynų. Be dominuojančių ‘Garnacha’, antros pagal svarbumą yra ‘Cariñena’ (pran. ‘Carignan‘) vynuogės, po jų seka vis labiau populiarėjančios tarptautinės veislės – ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Syrah’, ‘Merlot’. Šios veislės vis dažniau naudojamos kupažuose greta įprastų ‘Garnatxa’ ir ‘Cariñena’. Tuo įsitikiname aplankę kelias vyno krautuves istoriniame Falseto miestelyje.

vynmedžiams čia prireikia nemažos ištvermės. Kita vertus, kuo daugiau vynuogynams tenka kovoti už būvį, tuo labiau galima tikėtis koncentruoto ir įdomaus vyno. Turistų beveik nesimato. Dauguma sutinkamų žmonių yra šeštadienio popietę ramiai leidžiantys vietiniai gyventojai šuose kraštuose neįprasta skubėti. Norėdami pamatyti, kaip daromas ir saugomas Priorato vynas, keliaujame į „Celler Cecilio“ vyninę, į kurią galima patekti be išankstinės rezervacijos. Priorato turizmo centras Falsete leidžia kompaktišką, bet labai informatyvų lankstinuką, kuriame nurodytos Priorato ir Montsanto vyninės ir jose organizuojamų degustacijų laikas. Nemažai vyninių rengia nemokamas degustacijas, kitur 1–3 vynų degustacijos kaina siekia nuo 5 iki 15 eurų. Net 10 iš 46 aprašomų vyninių yra Gratallopso miestelyje. „Celler Cecilio“ vyninėje mus pasitinka puikiai nusiteikęs vyndarys, o jo nuotaika pakyla dar labiau, kai keli mūsiškiai prabyla ispaniškai. „Celler Cecilio“ ūkis buvo įkurtas Cecilio Vicento iniciatyva 1942 metais, per Antrąjį pasaulinį karą. Šis ūkis vėliau pirmasis Priorate gavo Priorat DOQ kilmės nuorodą. Šiuo metu šeimos verslui vadovauja įkūrėjo sūnus Augusto Vicento. Tai yra nedidelis 9 hektarų ūkis, iš kurių 3 ha skirta ‘Garnacha’, 3 ha – ‘Cabernet Sauvignon’, 2 ha – ‘Carignan’ ir 1 ha – ‘Syrah’ vynuogėms. „Celler Cecilio“ vynų flagmanas – raudonojo vyno serija „L’Espill“, kurios gamybai yra specialiai atrenkamas vynmedžių nuo 30 iki 60 metų amžiaus derlius. Šį kupažinį vyną paprastai

Falsetas: Priorato vyno įvairovė Falsetas yra Priorato komarkos (apygardos) sostinė. Čia pat

sudaro 60 proc. ‘Garnacha’, 30 proc. ‘Cabernet Sauvignon’ ir 10 proc. ‘Carignan’ vynuogių. Fermentacija vyksta plieninėse talpose, kuriose būsimas vynas kartu su odelėmis praleidžia

XII a. pilyje yra įsikūręs modernus vyno muziejus „Castell del

iki 25 dienų. Pašalinus odeles, vynui leidžiama nusistovėti (šis

Vi“, tačiau dar patrauklesnė atrodo galimybė šiame miestelyje

natūralus dekantavimas vyksta apie 3 mėnesius), tada jis metus

vienoje vietoje pamatyti skirtingų Priorato vietovių ir aplinkinių

brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse. Rezultatas – puikiai

regionų vyno pasiūlą.

subalansuotas vynas, kuriame, skirtingai nuo daugumos Priorato

Specializuotose parduotuvėse Priorato vynas yra sudėliotas pagal konkrečias vietoves ir miestelius, kurių kontroliuojamoje

vynų, gana įtakinga ‘Cabernet Sauvignon’ veislė. Ragaujame ir lyginame 2007 ir 2008 metų derliaus „L’Espill“

Priorat DOQ (kat. Denominació d’Origen Qualificada) apeliacijoje

vyno. Аtrodo, kad šiame gana pastovaus klimato regione skir-

iš viso yra vienuolika. Žymesni gamintojai pristato savo geriausią

tingų metų vynas turėtų būti labai panašus, tačiau 2008 metų

pirmąjį vyną ir kiek labiau įperkamą antrąjį vyną ar net kelias vyno

vynas gerokai sodresnis ir vaisiškesnis negu 2007-ųjų, o pasta-

serijas. Dar neseniai buvo galima tik pasvajoti apie tokią vyno

rasis savo ruožtu pasirodė labiau subalansuotas, subtilesnis ir

įvairovę: iki 1985 metų beveik visas šiame regione pagaminamas

gaivesnis. Abu vynai nėra labai svarūs (alk. 14 tūrio proc.), ąžuolo

vynas net neišpilstytas į butelius buvo išvežamas kaip žaliava į

įtaka nedidelė, juos malonu gerti jau dabar. Degustuodami spė-

kitus regionus. Prie dabartinės įvairovės labai prisidėjo Álvaro

jame, kad skirtumus galėjo lemti ne vien derlius, bet ir skirtingos

Palaciosas, viešai raginęs išskirti konkrečias Priorato vietoves ir

vynuogių proporcijos. Užuot sulaukę patikslinimo, sužinome tik

augavietes, kuriose gaminamas atpažįstamo stiliaus ir savybių vy-

tai, jog 2007 metų vynas yra vietinio konkurso prizininkas ir dėl

nas. Be abejo, svarbus ir kiekvieno atskiro ūkio, siekiančio parodyti

didesnės paklausos yra kiek brangesnis.

savo vyno individualumą, įnašas. Kitas vyno parduotuvėse pastebimas dalykas yra nemaža užsienio šalių vyno pasiūla. Tai tik patvirtina, jog Prioratas nėra vietinės reikšmės fenomenas, čia vyksta idėjų mainai ir dirba žmonės, kuriems rūpi vyno pasaulis plačiąja prasme.

El Molaro, Bellmunto ir Torroja del Priorato vynas Be abejo, kiekvienas ūkis turi savo ypatumų, ir kuo aukštesnės kategorijos vynas, tuo daugiau jis turi individualumo nepriklausomai nuo konkrečios vietovės. Pavyzdžiui, puikų

Gratallopso miestelis ir „Celler Cecilio“ vyninė Siekdami artimiau susipažinti su vietos vynininkyste, keliau-

ilgesnės saulės ekspozicijos rezultatą demonstruoja sodrus 2009 metų „Agnes de Cervera Kalos“ vynas iš pietinėje Priorato dalyje, netoli El Molaro miestelio esančios La Solanos augavietės. Šiam

jame į Gratallopso miestelį, kuriame įsikūrusios per dvidešimt

vynui nenaudojamos tradicinės ‘Garnatxa’ vynuogės. Kupažą

vyninių, tarp jų ir žymiausi Priorato vyno gamintojai – „Clos

sudaro ‘Mazuela’ (‘Cariñena’), ‘Syrah’ ir ‘Cabernet Sauvignon’ vy-

Figueras“, „Clos Mogador“ (René Barbier), „Álvaro Palacios“, „Mas

nuogės. 2007 metų „Mas d’en Gil Coma Vella“ iš Bellmunto mies-

Martinet“ ir kiti. Nors Katalonijos žemumuose šilta beveik ištisus

telio yra įdomus mišinys, kuriam naudojamos net penkių veislių

metus, ši atvira kalnuota vietovė pasitinka mus žvarbiu vėju.

vynuogės: ‘Cariñena’, ‘Garnacha Peluda’, ‘Garnacha Pais’, ‘Cabernet

Vėsios ir vėjuotos žiemos yra dar vienas regiono bruožas, tad

Sauvignon’ ir ‘Syrah’. Atsižvelgiant į metų derlių, kiekvienos veis-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Agnes de Cervera Kalos 2009 El Molaro

Šis iš tiesų įspūdingas tamsios vyšnių spalvos mišinys kvepia prinokusiais juodais vaisiais, vanile ir spygliuočiais. Burnoje vynas vaisiškas ir gana svarus, daugiasluoksnis, puikaus rūgšties ir taninų balanso, ilgai trunkančio poskonio. Alk. 15 tūrio proc.

Mas d’en Gil Coma Vella 2007 Bellmunto

Vynas yra gana skaidrios vyšnių spalvos, juodųjų serbentų, prinokusių vyšnių, kedro ir dūmų aromato. Burnoje svaresnis nei uodžiant, tačiau gerai subalansuotas, puikios rūgšties, prieskoniško, kiek pipiriško poskonio. Alk. 15 tūrio proc.

Riu Trio Infernal 2008 Torroja del Priorato

Vynas yra tamsios rubino spalvos, dominuoja prinokusių juodų slyvų, mėlynių ir saldžios medienos aromatai, sultingas ir vaisiškas burnoje, minkštų taninų, lengvai geriamas. Alk. 14,5 tūrio proc., 98 proc. ‘Grenache’ ir 2 proc. ‘Syrah’ vynuogių.

Celler Cecilio L‘ Espill 2007 Gratallops

Marc Ripoll Sans Escanya-Vella 2010 Gratallops

Vynas šviesaus aukso spalvos, kvepia laukinėmis gėlėmis, irisais, medžio šakelėmis ir lapais. Taip pat juntamas paprastai tik rislingui būdingas dyzelino aromatas. Burnoje vynas labai minerališkas, gėliškas ir netgi daržoviškas, gana daug rūgšties (alk. 13,5 proc, kaina 20 eurų). Stilius kiek panašus į Pietų Ronos baltųjų.

lės mišinyje naudojama nuo 10 iki 30 procentų. Didesnė dalis vynuogių šiam vynui surenkama La Comos slėnyje. Ši ir kitos svarbios ūkio augavietės yra apsuptos riešutmedžių, alyvmedžių ir spygliuočių giraičių, sukuriančių puikią aplinką biologiškai atsakingai vyndarystei. Galiausiai, vyndarių trijulės Combier, Fischerio ir Gerino 2008 metų derliaus vynas „Riu Trio Infernal“ iš Torroja del Priorato vietovės atspindi tai, ko paprastai tikimasi iš pietinių vyndarystės regionų. Įdomu, kad tai nėra katalonų arba ispanų vyndarių produktas. Du iš vyndarių trijulės yra atvykę iš Ronos slėnio, o trečiasis, Peteris Fischeris, yra tikras „skrajojantis olandas“ iš Nyderlandų karalystės.

Balta Priorato varna Nors Prioratas yra raudonojo vyno kraštas, pabaigoje norėčiau atkreipti dėmesį į vieną įdomų baltąjį vyną – „Marc Ripoll Sans Escanya-Vella“ iš Gratallopso. Vyndarys Marcas Ripollas Sansas pagamino vos 622 butelius šio derliaus vyno! Šis vynas yra vienintelis regione, o galbūt ir visame pasaulyje, gaminamas iš 100 proc. senos vietinės veislės ‘Escanyavella‘ vynuogių. Dar įdomesnė yra šios veislės pavadinimo etimologija: katalonų kalba „escanya-vella“ reiškia „senutės kosulys“. Sakoma, jog valgant šias vynuoges užpuola kosulys, o iš jų pagamintas vynas yra ypač aitrus ir agresyvus.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

sūris ir vynas

Užsigerkime kietąjį sūrį „Džiugas”... Arūnas Starkus

Yra gėrimų, kuriems nėra alternatyvos. Yra sūrių, kurie – mūsų šaldytuve. Malonumo gali suteikti ne tik galimybė rinktis, bet ir jautrus savo potyrių stebėjimas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

sūris ir vynas

... šampanu Šampanė garsėja savo stulbinančiu kreidiniu dirvožemiu. Ke-

pavarą“. Jis turi su kuo bendrauti: pakvimpa mėsa, fermentacijos

liasdešimties metrų grynos baltos kreidos sluoksnis geram šam-

kvapais. Burnoje pasklinda likerizuotų trešnių aromatas, šiluma

panui suteikia tauraus minerališkumo. Nors yra teigiančių, kad

teka žemyn. Nusistovi neįkyrus juodų uogų su maloniai aitriais

mineralai skonio neturi, patyręs vyno vartotojas net ir per vėsaus

druskos kristalėliais poskonis. Valgymas.

klimato rūgštį, per putojimą burnoje nesunkiai atpažins minera-

24 mėn. brandintas sūris pats tirpsta burnoje, vynas kaip

liškumą – vos vos šiurkščią, kreidą primenančią lytėjimo tekstūrą

šilta raudona upė įsilieja į sūrio skonį, plaukia kartu, nesipeša,

burnoje. Šampano gamybos taisyklės reikalauja gėrimą bent

nekovoja, tiesiog būna taikiai ir ramiai. Burna prisipildo vos

15 mėn. laikyti butelyje su mielėmis. Per tą laiką brangiausias

salstelėjusio, rūgštelėjusio, sūrstelėjusio vaisių ir sūrio skonio.

pasaulio putojantis gėrimas iš mielių prisigeria saldaus skrebu-

Buvimas.

čio aromato (autolitinis aromatas – red. past.). Šampano mėgėjai dėl minerališkumo ir autolitinio kompleksiškumo šį gėrimą laiko nepakeičiamu ir universaliu. Užsigerkime juo „Džiugo“ sūrį: – 12 mėnesių brandinimo „Džiugas“ – savaip sultingas,

... portu Portugalijos pastiprintas vynas prieš daugiau nei du šimtus

vaisiškas, kvepia sūriu, grietinėle. Vidutinio sūrumo, gana kietas.

metų buvo tapęs svarbiausiu Didžiosios Britanijos džentelmeno

Jį kandant norisi batono riekelės, užteptos sviestu. Šampanas –

valgio palydovu. Du trys buteliai šio saldaus, alkoholiško vyno

gaivus, energingas gėrimas. Neretai dvelkteli citrusinių natomis,

per pietus – įprasta vieno XVIII а. žmogaus norma. Šiandien

skrebučiu, persikais. Sūrį jis tiesiog nuplauna, palikdamas švelnų

porto taurelės siekiame geriausiu atveju po vakarienės. Geriame

prinokusių citrinų poskonį su maloniu sūrumu. Aperityvinis

jį kiek atvėsintą ir noriai mėgaujamės jo sudėtingais aroma-

derinys.

tais – mažose senose ąžuolo statinaitėse iki 40 (!) metų laikomas

– 18 mėn. brandinimo „Džiugas“ jau turi riešutiškų natelių,

rusvasis (tawny) portas suformuoja įspūdingą tretinių aromatų

pats ima tirpti burnoje, tarp dantų traška susikristalizavę druskos

puokštę su visais įmanomais saldžiais riešutų, džiovintų vaisių

kristalėliai. Poskonis saldžiarūgštis, kiek džiovinantis. Sausesnis,

prieskoniais. Saldumas (bent 100 gramų cukraus litre) ir alkoho-

norisi ko nors užsigerti. Uostant šampaną, juntama aromatų

lis (iki 20 proc. tūrio) šiuolaikiniam vyno gėrėjui neatrodo uni-

giminystė, o burnoje – daugiau aistros: sūris nepasiduoda, de-

versalūs bruožai. Todėl deriname jį su kitu vakarienės pabaigos

monstruoja savo kristalėliuose paslėptą energiją, šampanas su-

akcentu – sūriu.

putoja, sužiba šiaurietiška prinokusių vaisių rūgštimi ir nurimsta. Lieka sūrio poskonis. – 24 mėn. brandinimo „Džiugas“ – kompleksiškas, sudėtingas

– 12 mėn. „Džiugas“ ir tawny portas paryškina vienas kito skonį: saldumas vyne atrodo ne toks svarbus, kaip alkoholis ir vaisių skonis. O kieta sūrio konsistencija lyg išvalo mūsų burną,

aromatas su fermos natelėmis, džiovintais abrikosais ir žemės

nušlifuoja receptorius, paruošia valgymo džiaugsmui. Ne veltui

riešutais. Skonis – veikiau umami nei sūrumo. Šampanas „atra-

prancūzai mėgsta pietus pradėti porto taurele.

kina“ riešutų klodus sūryje, kaimo aromatus papildo citrinomis,

– 18 mėn. sūris ir portas kartu sukuria „Karvutės“ saldainio

perkelia net ne į Prancūziją, o kažkur toliau – gal į Ispaniją. Pos-

harmoniją burnoje. Karamelė, tirštas saldus kondensuotas pie-

konis malonus, justi dar daugiau sūrio... Praverstų ir cigaras.

nas, pieniškas irisas ir skrudinti lazdyno riešutai. Beveik suaugusiųjų crema di nocciole. Su brendyje mirkytų razinų ir vyšnių

... „Brunello di Montalcino“ Š. m. balandį mirė Toskanos ūkio „Il Greppo“ patriarchas

poskoniu. Desertas, ne kitaip. – 24 mėn. sūris ir portas –vienas kito verti partneriai. Partneriai, nes padeda vienas kitam. Porto skonis pasidaro švarus, foku-

Franco Biondi Santi, visame pasaulyje išgarsinęs „Brunello di

suotas, lyg praėjęs per taurinantį filtrą. Apie sūrio skonį tiesiog

Montalcino“ vyną, gaminamą iš ‘Sangiovese‘ vynuogių ir bran-

pamiršti, nes jo lieka vos kelios karamelizuotos, pieniškos natos

dinamą vyninėje 5 metus prieš paleidžiant į rinką. Tai Franco

ir šiek tiek tekstūros burnoje. Formuojasi naujas, taurus, šokola-

senelis Ferruccio XIX а. pabaigoje išskyrė ‘Sangiovese Grosso“

diškas, riešutiškas pojūtis burnoje su maloniu konjake mirkytų

kloną, duodamas pradžią garsiausio Toskanos vyno gamybai.

džiovintų vaisių poskoniu. Savaip neapčiuopiamas ir labai ilgas.

Ispanijoje tokio vyno atitikmuo iš ‘Tempranillo‘ vynuogių vadi-

Po tokio vyno ir sūrio derinio kavos tikrai neprireiks.

namas Gran Reserva, Prancūzijos Bordo regione – keletą metų brandintu Grand Cru. Brunelas per keletą metų po pasirodymo rinkoje pasidaro ypač patrauklus: pakvimpa tretiniais slyvų, miško paklotės aromatais. Tuo pat metu pirminiai gervuogių, trešnių, gailių kvapai – vis dar juntami. Vynas svarus, stotingas ir drauge glotnus. Jis dažniausiai brandinamas didelėse Slovėnijos ąžuolo statinėse, taigi jo natūralaus skonio nekeičia saldūs ąžuolo aromatai. „Brunello di Montalcino“ – klasikinis kietojo sūrio „draugas“: su 12 mėn. brandintu „Džiugu“ parodo raudonojo vyno galią – ištirpdo sūrį burnoje. Kietumas virsta kondensuoto pieno dvelktelėjimu, ties kuriuo plazdena gevuogių, girtuoklių ir gailių dvasia. Užkandžiavimo pojūtis. 18 mėn. brandintas sūris sausesnis, ir vynas įjungia „antrąją

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

„V y n o k l u b o “ r e n g i n i a i

Paragauti keturiasdešimties metų sulaukusio vyno Arūnas Starkus

Šiemet „Grand Cru“ vakarienės organizatoriai nusprendė patikrinti, kaip laikosi prieš keturiasdešimt metų padaryti Bordo vynai. Vakarienės pažiba – 1970-ųjų „Château Cheval Blanc“ ir 1975-ųjų „Château Haut Brion“. Jiems draugiją palaikė jaunesni Bordo, Elzaso, Šampanės vynai. Vakarienės patiekalus gamino Vilniaus restorano „Marche de Provence“ virtuvės šefas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

„V y n o k l u b o “ r e n g i n i a i

štuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje nebuvo nė vieno išskirtinės kokybės vynmečio. Tačiau gero vyno padaryta

Vakarienę „Vyno klubas“ pradėjo Šampanės Grand Cru kaimelyje Ambonė padarytu Blanc de Noir šampanu. Ambonė yra

buvo. Dalis išlikusių butelių šiandien tebėra puikios būklės, ta-

vienas iš septyniolikos aukščiausiai vertinamų regiono kaimų,

čiau perkant verta atkreipti dėmesį į vyno kiekį butelyje: geriau

kuriame ypač sėkmingai auginamos ‘Pinot Noir’. Vyndarys Ericas

nerizikuoti, jei vyno riba yra žemiau viršutinės butelio peties

Rodezas laikosi ekologinės vynuogininkystės principų ir dalį

dalies (žr. „Vyno žurnalas“ Nr. 24). 1970-aisiais buvo padaryta

šampano brandina ąžuolo statinėse, kad vynas įgautų riešutų,

daug gero vyno; jo kaina po kelių prastų derliaus metų ir dėl

skrebučio aromato ir tvirtesnės tekstūros.

augančios investavimo mados iš pradžių sparčiai kilo, o po metų (1972–1973), per pasaulinę OPEC veiksmų sukeltą ekonominę krizę, smigo iki vos įžiūrimų žemumų – dvylikos butelių „Château Mouton Rothschild“ dėžė tekainavo 55 Didžiosios Britanijos svarus (apie 20 litų už butelį). Šiandien toks butelis kainuoja ne mažiau kaip tūkstantį litų – taip pigiai tik todėl, kad daugelio butelių turinys jau ėmė degraduoti. Abu vakarienei patiekti aštuntojo dešimtmečio vynai – puikios kokybės, kvepiantys našlaitėmis, sena raudonų uogų uogiene, prieskoniais, oda. „Cheval Blanc“ iš Sent Emiljono Lietuvoje aptinkamas retai. Iš kitų Bordo vynų jis išsiskiria didele ‘Cabernet Franc‘ vynuogių dalimi, todėl bręsdamas butelyje tampa ypač švelnus ir kvapnus. Geriausias Sent Emiljono vynas puikiai laikosi, jis pelnė daugiausiai vakarienės dalyvių pagyrimų (93 balai). Penketu metų jaunesnis „Haut Brion“ skleidė būdingą tabako, džiūstančios juodų uogų uogienės kvapą. Taninai – vis dar tvirtoki, vien dėl jų butelį galima drąsiai brandinti dar bene dešimt metų (94 balai). „Haut Brion“ – vienintelis Gravo ūkis, kurio raudonasis vynas ne tik buvo klasifikuotas 1855 metais, bet ir pateko į elitinį keturių geriausiųjų Premier Grand Cru Classé sąrašą. Ūkio vynas visada išsiskiria į tabaką panašiais aromatais ir ilgaamžiškumu. Šiemet ragautas 1985 m. derliaus vynas kvepėjo tabaku, oda, saldžiais vaisiais, datulėmis, trešnėmis, galanterija,

Zind Humbrecht Pinot Gris Grand Cru Rangen de Thann Clos Saint Urbain AOC 2004

vis dar buvo taniniškas (93 balai). 1964 metų magnumas buvo kiek maderizuotas, kvepėjo juoda duona, tabaku, vaivorais, tačiau gerti buvo malonus (82 balai).

Žvėrienos terinas: šerniena, kiškiena, foie gras, riešutai, šaltalankių padažas

Vėliau taurės buvo pripildytos kultinio biodinamino Elzaso vyndario Olivier Humbrechto vyno „Pinot Gris“. Vyno spalva – beveik oranžinė, o aromatai priminė chereso, seno tokajaus, saldaus vyno puokštę su vulkaninėmis šlapio akmens natomis. Rangen de Thanno vynuogynas žinomas nuo XIII а. Išskirtinė šio itin stataus vynuogyno terroir savybė – raudonas nuosėdinių ir vulkaninių uolienų mišinys. Vynuogės dėl didelio aukščio čia sunoksta vėlai, todėl dalis jų jau būna paveiktos pilkojo kekero, bet išlaikiusios labai energingą rūgštį. Juntamas savitas mėsiškas, sūrus minerališkumas ir džiovintų vaisių skonis (94 balai).

Château Cheval Blanc Ier Grand Cru Classé A 1970 Saint Emilion Château Haut Brion Ier Grand Cru Classé 1975 Pessac Leognan

Fat duck: antienos krūtinėlė, totoriški baravykai, foie gras, amaretas, trumai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

„V y n o k l u b o “ r e n g i n i a i

Prieš garbinguosius aštuntojo dešimtmečio vynus vakarie-

Po labai gero sauso vyno ne visada norisi saldaus. Tačiau šį

nės svečiai apšilo ragaudami palyginti jauną Sent Emiljono vyną.

kartą prie 1975 ir 1970 m. vyno ragavome patiekalą su saldžiu

Jo energinga struktūra, juodųjų serbentų uogienės aromatai,

padažu, kiek besivaržančiu su vynu, tačiau provokuojančiu

nemaži taninai – puikus labai gerų metų Bordo vyno pavyzdys

pereiti prie ko nors dar saldesnio. 2001-ieji, matyt, vieni įspū-

(95 balai). Nežiūrint didelės koncentracijos, tai – elegantiškas,

dingiausių saldaus vyno metų Soterne ir Barsake. Gal ne tiek dėl

taurus vynas. Bręsdamas jis darosi vis kompleksiškesnis, tačiau

pilkojo kekero gausos, kiek dėl ypatingo saldumo ir didžios rūgš-

savo kokybės piką pasieks ne anksčiau kaip 2020-aisiais.

ties balanso bei nuostabiai švarių geltonų vaisių aromatų. „De Malle“ – iš mažo buteliuko, kuriame vynas bręsta kiek greičiau nei įprasto dydžio butelyje. Todėl jau galime mėgautis džiovintų persikų, medaus, ananasų aromatais (96 balai). Saldžiam vynui bręstant, jo saldumo pojūtis mažėja. Nors aromatai darosi subtilesni, įvairesni, skonis taip pat švelnėja, malonėja. Vakarienei patiektas vynas tik pradeda bręsti, ir nuoširdžiai norisi, kad jis neprarastų savo jaunatviškos energijos ir ypatingos skonio koncentracijos. Ne visus vynus prasminga laikyti 40 metų...

Chateau Canon La Gaffeliere Saint Emilion Grand Cru AOC 1995

„Miškas II“: elnienos filė, jaučių uodegos cukriniame kaule, grybai, žolės

Château De Malle II-ieme Grand Cru Classé Sauternes AOC 2001

Kriaušė baltame vyne, rytietiški prieskoniai, gorgoncola, džiovintų vaisių padažas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Vyno padirbinėjimas

Vyno padirbinėjimas: nemalonios išimtys ar tikras pavojus pirkėjams? Ilja Šarov

Pastaruoju metu, augant susidomėjimui vyno kolekcionavimu, padaugėjo pranešimų apie vyno padirbinėjimą. Atrodytų, jog žymių gamintojų produkcijos klastojimas yra tik mūsų laikams aktuali problema, tačiau didelę paklausą turintis retas ir brangus vynas yra padirbinėjamas nuo senų laikų. Per amžius vynas išlieka geidžiama aukštos vartojimo kultūros dalimi ir neretai sukelia norą iš to lengvai pasipelnyti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Vyno padirbinėjimas

Istorinė vyno klastojimo įvairovė Vyno padirbinėjimas ir jo atsvara – vyno kokybės ir kilmės kontrolė, atsirado beveik tuo pačiu metu – kai tik žmonės pradėjo atskirti ir lyginti geriamo vyno kokybę. Pirmuosius dokumentuotus įrodymus randame mūsų eros pradžioje, kai tuometinė Senovės Romos aukštuomenė kritiškai vertina įtartinai didelę prestižinio Falerno vyno pasiūlą. Žymus romėnų mokslininkas ir istorikas Plinijus Vyresnysis nuogąstauja, jog netgi kilmingieji nebeišgali mėgautis autentišku vynu, o štai užeigose, skirtose vidurinei klasei ir varguomenei, apstu vyno skambiais pavadinimais ir netikroviškomis kainomis. Archeologai pateikia ir daiktinius įrodymus – padirbtus vyno kilmės antspaudus, kuriais buvo žymimos tuo metu populiaraus Pompėjos vyno amforos. Visais laikais pagrindinis vyno klastojimo tikslas yra parduoti pigų prastesnės kokybės vyną vietoje brangaus kilmingo vyno, neretai geidžiamo vien dėl savo išskirtinio statuso visuomenėje. Plečiantis prekybai ir didėjant vyno įvairovei Europoje, požiūris į abejotinos kilmės vyno pardavimą ir nesąžiningą vyno maišymą darėsi vis griežtesnis. Viduramžių Vokietijoje tokie nesąžiningi prekeiviai buvo baudžiami fizinėmis bausmėmis, ant kūno jiems buvo išdeginami įspėjamieji ženklai, grėsė net mirties bausmė. Naujaisiais laikais atsirado vadinamųjų „vyno daktarų“, kurie panaudodami alternatyvias žaliavas imituodavo žinomus vynus. Iš obuolių buvo daromas „šampanas“, o dygiosios slyvos naudojamos „bordo“ gamybai. Vyno padirbinėjimas suklestėjo antroje XIX a. pusėje, kai Europa buvo apimta filokseros epidemijos ir nykstantys vynuogynai negalėjo patenkinti rinkos paklausos. Netgi žymių ūkių vynas neretai buvo gaminamas iš nekilmingų vynuogių rūšių, kurių šaknys, skirtingai nuo kilmingos vitis vinifera rūšies, buvo

Vienas žymiausių ydingos praktikos atvejų yra nutikęs Brunello di Montalcino apeliacijoje, kai keli didžiausi gamintojai, tarp jų „Antinori“, „Frescobaldi“ ir „Castello Banfi“, pažeisdami apeliacijos taisykles vyno gamyboje, be vienintelės leistinos ‘Sangiovese’, naudojo ir kitų veislių vynuogių. Šis skandalingas įvykis buvo plačiai paviešintas ir kriminalizuotas, tačiau dauguma įtariamųjų taip ir nepasirodė teismo posėdyje, vykusiame 2010 metais. Dalis įtariamųjų, kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėtos prekybos ir konspiracinio susitarimo padirbinėjant vyno produkciją, išsiderėjo, kad laisvės atėmimas būtų atliekamas lygtinai arba paverstas piniginėmis baudomis. Kitokio pobūdžio falsifikacija buvo užfiksuota Šampanėjė, kai keli žinomi šampano namai supirkinėjo jau pagamintą šampaną iš kooperatyvų ir didelių privačių gamintojų, o paskui užklijavę savo įmonių etiketes pateikdavo rinkai. Kraštutiniai ir mūsų laikais vis rečiau pasitaikantys atvejai yra pavojingų medžiagų naudojimas. Švinas, kurio kenksmingumas buvo moksliškai nustatytas tik XVII a., kai kurių vyndarių buvo dedamas į vyną iki pat XIX a. pabaigos, nes užtikrintai stabilizuodavo, pasaldindavo ir konservuodavo vyno gėrimą. XX a. pabaigoje panašių dalykų mažai kas galėtų tikėtis, tačiau 1985 metais Austrijos vynuose buvo rasta dietilenglikolio, kuriuo jie buvo dirbtinai pasaldinami. Dietilenglikolio formulė yra panaši į dar toksiškesnio etilenglikolio (aušinimo skysčio), todėl šis atvejis buvo pavadintas antifrizo skandalu. Dėl nedidelio medžiagos kiekio vynas nebuvo pavojingas sveikatai, tačiau ilgam sugriovė pasitikėjimą Austrijos vyno pramone. Kitais metais, 1986-aisiais, dėl šiuolaikinėje vyndarystėje neregėto neapdairumo 33 žmonės mirtinai apsinuodijo vienam Italijos vyndariui sumaišius vyną su metilo spiritu.

atsparios filokseros vabzdžiams. Susiklosčiusi situacija privertė įstatymiškai apriboti vyno padirbinėjimą ir apibrėžti vyno sąvoką, anot kurios, vynu laikomas tik tas gėrimas, kuris buvo pagamintas iš fermentuotų vynuogių sulčių. Sudėtingėjant reglamentacijai, vyndarystės praktika, uždrausta vienoje vietoje, neretai tapdavo leistina kitoje. Pavyzdžiui, naudoti distiliuotą alkoholį vynui patobulinti yra uždrausta daugumoje kontroliuojamų vyno apeliacijų, tačiau tai yra privaloma gaminant portą, cheresą arba maderą. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai skirtingose šalyse galiojančios taisyklės sukuria akivaizdžias

Kolekcinis vynas ir klastojimo dabartis Kadangi vyno gamybos procesas vis griežčiau kontroliuojamas, dažniausiai yra padirbinėjamas itin vertinamas konkretaus ūkio vynas. Pigiems klastojamo vyno analogams sukurpti pasitelkiamos etikečių, kamščių, kapsulių kopijos, panaudojami seni išgerto vyno buteliai, sukuriami neegzistuojantys derliaus metai, talpos ir netgi vyno pavadinimai. Kolekcinio vyno padirbinėjimas nėra naujiena, tačiau dėl

dviprasmybes. Anot vieno Europos Sąjungos apribojimo, iš JAV

vyno kolekcininkų konservatyvumo, nenoro pakenkti savo

ir Australijos importuojamo vyno alkoholio koncentracija negali

reputacijai ir neretai dėl ekspertinių žinių stokos nebuvo

viršyti 15 procentų tūrio. Siekdami apeiti šį apribojimą, vyndariai

plačiai viešinamas. Susiklosčiusią situaciją iš dalies paremdavo

neretai prideda vadinamuosius „Jėzaus vienetus“ (angl. Jesus

aukcionų politika, kadangi vyno autentiškumas daugelyje iš jų

units), tai yra skiedžia vynuogių misą vandeniu, kad sumažintų

buvo patvirtinamas gana paviršutiniškai, nenustatant tikslios

potencialaus alkoholio kiekį iki leistinos ribos. Tokia kraštutinė

vyno kilmės ir nereikalaujant įsigijimo dokumentų. Taip susidarė

„rehidracija“ nėra draudžiama JAV, skirtingai nuo šalių, į kurias

palankios sąlygos sukčiaujantiems vyno kolekcininkams, kurių

toks vynas yra eksportuojamas. Specialistai teigia, kad dar prieš

bylos dabar vis dažniau nagrinėjamos teismuose. Be abejo,

5 metus apie 45 procentai premium klasės Kalifornijos vyno buvo

egzistuoja ir masinis žinomų prekės ženklų padirbinėjimas,

pagaminama dirbtinai reguliuojant alkoholio kiekį.

kai iškreipiamas gamintojo pavadinimas ir panaudojama gerai

Minėtoji vyndarystės praktika tik atspindi, kokie painūs ir

atpažįstama, tarkime, „Mouton“ arba „Lafite“ ūkio, emblema. Kita

komplikuoti šiuolaikiniai įstatymai, tačiau tikrieji vyno padirbi-

vertus, dėl griežtos tarptautinės kontrolės tokio vyno nepama-

nėjimo pavyzdžiai atskleidžia kur kas didesnį nesąžiningų vyn-

tysime parduotuvių lentynose, todėl jis kartu su šimtais kitų

darių ir vyno prekeivių įžūlumą. Tokiais atvejais vyno gamybos

padirbtų produktų dažniausiai pasilieka mažiau skrupulingoje

procese yra sąmoningai nuslepiama jo kilmė ir sudėtis. XVIII a.

vidinėje Kinijos rinkoje.

Bordo vyndariai „patobulindavo“ prastesnio derliaus vyną skies-

Vakarų pasaulyje vyno padirbinėjimas vyksta uždarame

dami jį šiltesnių regionų vynu, tačiau mūsų laikais ir mažesni

kolekcininkų rate ir dažnai išlieka neaptiktas arba atskleidžiamas

nusižengimai virsta dideliais skandalais.

po ilgo laiko, kadangi kolekciniai vynai yra geriami retai. Isto-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Vyno padirbinėjimas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Vyno padirbinėjimas

riniai vynai yra kolekcionuojami dėl investicinės arba estetinės

nebuvo itin subtilūs. Anot JAV Federalinio tyrimų biuro medžia-

vertės ir dažnai net neplanuojama jų atkimšti. Situaciją apsunki-

gos, Kurniawanas paprastai užpildydavo tuščius autentiško vyno

na ribotos galimybės nustatyti seno derliaus vyno autentiškumą,

butelius nebrangiu baziniu vynu ir paversdavo 20 dolerių vertės

kadangi ir geriausių ekspertų įvertinimai yra individualūs, o to

vyną 20 tūkstančių dolerių kainuojančia retenybe. Be abejo, jis

paties derliaus vynas, atsižvelgiant į laikymo sąlygas, gali skirtis

kartais maišydavo skirtingų derlių vyną, kad klastotės atrody-

ir įvairiais degustavimo metais turėti skirtingų savybių. Taip pat

tų įtikinamiau, arba pirkdavo seną mažai žinomų Burgundijos

nieko blogo neįtariantis suklastoto vyno savininkas yra gana

ūkių vyną padirbinėdamas geriausius šio krašto „Domaine de

menkai apsaugotas iš teisinės pusės, nes padirbinėjimo faktą

la Romanée-Conti“ vynus. Šių klastočių ir finansinių machina-

atskleidus po kelerių metų, jau būna suėjęs pretenzijų senaties

cijų atskleidimas, taip pat faktiniai įrodymai, rasti Kurniawano

terminas arba atsakovas gali būti nebegyvas.

namuose, sukūrė rimtą precendentą, kai klastotojas turėtų ilgus

Dviejų žymiausių mūsų laikų vyno klastotojų, Rudy‘o Kurniawano ir Hardy‘o Rodenstocko, atvejai puikiai parodo, kokia sudėtinga situacija. Spaudoje gausu pranešimų apie įspūdingo

metus praleisti už grotų dėl kolekcinio vyno padirbinėjimo ir platinimo beveik pramoniniu mastu. Nepaisant klastočių baimės, susidomėjimas investicijomis į

masto šių veikėjų klastotes. Istorija apie Jeffersono butelius,

vyną auga. Šiuolaikinė investicinė vyno rinka sparčiai vystosi, sė-

tai yra Rodenstocko suklastotus vynus, tariamai priklausiusius

kmingai dirba vyno biržos ir alternatyvios prekybos platformos

trečiajam JAV prezidentui, yra aprašyta knygoje, o ateityje turėtų

(Liv-ex, BBX, Cavex), veikia nemažai investicinių vyno portfelių

pasirodyti ir kino ekranuose. Vyno klastotojai tapo tikromis įžy-

valdymo kompanijų, o išankstinės prekybos sistema išsiplėtė už

mybėmis, kurių gėdinga šlovė prislopino netgi žymiausių vyno

tradicinių Bordo ir visos Prancūzijos ribų. Investiciniais tikslais

kritikų balsus.

nupirktas vynas paprastai yra saugomas komerciniuose rūsiuose

Keliose H. Rodenstocko organizuotose degustacijose, kurių

ir nėra fiziškai perduodamas klientui iki specialaus pareikala-

žymiausia buvo XVIII–XIX amžiaus „Château d’Yquem“ vynų de-

vimo. Esant tokioms sąlygoms, pasitaiko ir kitokio pobūdžio

gustacija 1998-aisiais, dalyvavo tokie vyno ekspertai, kaip Jancis

sukčiavimo, kai vyno prekybos tarpininkas arba investicijų

Robinson, Michaelas Broadbentas ir Robertas Parkeris. Įdomu ir,

valdytojas parduoda klientams tariamai nupirktą vyną, kuris iš

atrodytų, neįtikėtina, bet jų reputacija iš dalies priklauso nuo ten

tikrųjų nebuvo ir niekada nebus užsakytas iš gamintojų arba

degustuotų ir vėliau aprašytų vynų. Šių žmonių kompetencija

netgi neplanuojamas gaminti. Kitas kartu su internetine prekyba

sunku abejoti, tačiau faktai rodo, jog ir profesionalai gali suklysti

plintantis sukčiavimo būdas yra atvirkštinis padirbinėjimas (angl.

nestandartinėmis sąlygomis vertindami unikalius jutiminius

reverse fraud), kai dėl tariamų abejonių pardavėjui yra grąžina-

įspūdžius.

mas iš jo nupirktas, bet neatidarytas vyno butelis, kuris iš tikrųjų

Tarkim, Rodenstockas neleisdavo išspjauti degustuojamų

yra originalaus vyno kopija. Anot ekspertų, antrinėje vyno preky-

vynų dėl jų tariamai aukštos vertės, nors iš tikrųjų taip siekė

bos rinkoje cirkuliuoja apie 5 proc. padirbto vyno, o kolekcininkų

sumažinti ekspertų budrumą ir priversti patikėti vyno autentiš-

tarpe aukštai vertinamo vyno pasiūla kelis kartus viršija tikrąsias

kumu. Dėl ypatingos renginių pompastikos išankstinių priežas-

istorines gamybos apimtis. Akivaizdu, jog dabartinei kolekcinio

čių abejoti nebuvo, o dalis degustuojamo vyno galėjo būti ir

vyno rinkai būtina atsakingai žengti link didesnio skaidrumo ir

nesuklastota. Tačiau netgi atskleidus faktą, jog Roberto Parkerio

geresnės vyno kilmės kontrolės.

aukščiausiai įvertintas 1921 metų „Petrus“ ūkio magnumas niekada nebuvo pagamintas, savo pirminio vertinimo ekspertas nepakeitė. R. Parkerio nuomone, šis vynas vis tiek buvęs nuostabus; jei jis ir buvęs suklastotas, tai nebent meistriškai maišant skirtingus vynus. Panašios pozicijos laikosi ir kiti degustacijose dalyvavę vyno kritikai. Padedant specialiosioms tarnyboms, vyno ekspertams ir mokslininkams, surinkta daugybė įrodymų, jog abu padirbinėtojai meistriškai klastojo ne vien vyno etiketes ir kitus butelių skiriamuosius ženklus, bet ir jų turinį. „Istoriniame“ Rodenstocko vyne esančių izotopų analizė patvirtino, jog padirbinėjant iš tiesų buvo panaudotas seno derliaus vynas, tačiau šiuose tyrimuose galima dešimtmečių tikslumo paklaida. Netiksliai suklastoti Jeffersono inicialai ir archyvinių duomenų apie šiuos vynus neatitikimas yra kur kas svaresni įrodymai ieškovų naudai. Kita vertus, Rodenstocko priešininkai susidūrė su keblumais dėl skirtingų šalių jurisdikcijų ir jose galiojančių įstatymų. Pagrindinis ieškovas Bilas Kochas yra JAV pilietis, o Rodenstockas – Vokietijos. Taip pat aukcionų namų taisyklės dėl pretenzijų senaties termino ir kitų ypatumų yra nepalankios tokio tipo ieškiniams. Rudy Kurniawanas taip pat rengdavo iškilmingus pietus ir kolekcinio vyno degustacijas su kviestinėmis įžymybėmis, kad užsitarnautų pasiturinčio vyno žinovo įvaizdį, o paskui pateikdavo jau padirbtus vynus aukcionams ir privatiems kolekcininkams. Kita vertus, jo padirbinėjimo metodai dažniausiai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

vynas ir kava

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

skaniai

Apie virtuvę ir vynuogynus visai šeimai Kaip ankstyvą pavasarį patvinsta upės ir per krantus liejasi gausiai vanduo, taip Vilniaus knygų mugėje knygos nebetelpa paviljonuose, o vis didesnis lankytojų būrys jau atgraso keliauti tomis šventomis dienomis medžioti naujienų ir susitikti su autoriais gyvai. Knygas mėgstu rinktis tyliai, lėtai, kai gali ne tik viršelį paliesti, bet ir pavartyti, paskaitinėti, apmąstyti. Taip dažnai darome su dvylikamete dukra – einame pasivaikščioti į knygyną. Tačiau pastaruoju metu liūdesys apima mano sielą, nes vis dažniau dukra išeina tuščiomis. Jaunimo ir paauglių lentynose – vien zombiai, troliai, vampyrai ar dar kokios baisybės, pavadintos nuotykiais. Kai paklausi pardavėjų apie klasikos kūrinius vaikams arba paprašai ko nors švelnesnio, įdomesnio, kai kurie atsiprašo už „amžiaus tuštumą“, o kai kurie pasižiūri kaip į iškaseną, atsibudusią po 30 metų komos...

ačiau mes nenuleidžiame rankų, toliau atkakliai ieškome ir

Nyderlandų rašytojos knyga apie mažos mergaitės Otutės ir jos

su džiaugsmu atrandame vis įdomesnių dalykų, be to, jau

tėvo virėjo Toso gyvenimą. Tiesa, Nyderlanduose tai ne tik knyga,

dairomės knygų užsienio kalbomis. O kadangi šeimos gyveni-

tai visa kulinarijos laida, skirta vaikams. Gyvenimas ne namie,

mas daugiausia sukasi virtuvėje ir vynuogynuose, tai ir skaito-

bendravimas su paukščiais, darbas įvairiuose viešbučiuose, maisto

mose knygose atsiranda vis daugiau nuotykių, persipynusių su

gaminimas – visa tai šiek tiek primena Pepės Ilgakojinės istoriją.

receptais, maisto patiekimu, vynuogynų genėjimu ir nuoširdžiu,

Nuostabios iliustracijos tiesiog traukia ir vyresniuosius, ne tik

draugišku šeimos bendravimu.

pradinukus, kuriems ši knyga siūloma. Joje daug gerumo, šilumos,

Kelios žavios knygos vaikams

Annie M. G. Schmidt. OTUTĖ. (Nieko rimto, 2010.) Pati knyga

juoko – visko, ko dažnai trūksta dabartinėse vaikiškose knygelėse. Prarijome su dukra greitai.

Sami Malila. MUMINUKO MAMOS RECEPTAI („Nieko rimto“,

parašyta 1980 metais, tačiau vertimas (reikia pastebėti, labai

2012). Tai paprastų receptų knyga vaikams, paskaninta trumpomis

geras) iki mūsų atkeliavo tik dabar. Puikiai iliustruota nuotaikinga

Trolių Mumių šeimos istorijomis bei iliustracijomis. Kas mėgstate

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

skaniai

Mažąją Miu, Snusmumriko nuotykius, Hemulio tyrinėjimus bei Mu-

sudėtomis į dėžes palėpėje, ir puokštėmis po stiklu... Ji tiesiog

minukų slėnį ir trobelę, galėsite pasigaminti šių patiekalų drauge su

užburia.

vaikais. Tai padės jūsų vaikams labiau įsijausti į Tuvės Janson knygų herojų nuotykius.

Tai pasakojimas apie Monmartro gyventojų kasdienybę, šventes, tarpusavio santykius. Apie paprastą šokoladinę, kuri tėra

Abi šias „Nieko rimto“ leidyklos knygas ypač rekomenduoju

smėlis ir cementas, akmuo ir stiklas. Ji neturi širdies, neturi atskiro

tiems, kurie mėgstate praleisti laiką gamindami su vaikais virtuvė-

gyvenimo, kol to nesuteikia jai žmogus. Apie Žmones, darančius

je, o paskui ragaudami pasigamintus patiekalus.

stebuklus iš šokolado, apie smilkalais ir pačiuliais, juoduoju majų

Kai 2010 metais viename Bordo miesto knygyne paklausiau

auksu ir akmenimi, dulkėmis ir jauna mergaite su gėlėmis plau-

knygos vaikams apie vynuogynus, pardavėja piktai į mane dėb-

kuose bei puodeliu rankoje kvepiantį šokoladą – patį tikriausią

tėlejo ir aiškia prancūzų kalba atsakė, kad apie alkoholį vaikams

dievų eliksyrą.

niekas nerašo. Pardavėja dar nežinojo, kad tais pačiais metais jos tautiečiai išleido puikių, gausiai iliustruotų mokomųjų knygų

Nors dievinu kiną, bet atrodo, kad jam skirtą laiką suryja amži-

vaikams apie vynuogynų priežiūrą ir vyno darymą, apie vyno

nas bėgimas per gyvenimą. Todėl tenka kruopščiai rinktis, ką ir kada

kvapus ir skonius, jo brandinimą ir istoriją. Tokių knygų leidybą

žiūrėti.

galima vadinti kaip nori – profesiniu orientavimu ar senosios kartos vertybių ir patirties perdavimu jaunajai kartai, tačiau alkoholio propagavimu jų niekas negali apkaltinti. Žinoma, jų nėra

RŪMŲ SKONIAI (Les Saveurs du Palais. Rež. Etienne Comar, Chris-

Lietuvos knygynuose, tačiau tie, kam įdomu, gali susirasti svetur ir

tian Vincent, 2012). Filmas, kuriame nuostabiai vaidina Catherine

paskaityti, kaip vaikai skatinami perimti tėvų tradicijas ir puoselėti

Frot, sukurtas pagal tikrą istoriją apie tradicinės prancūzų virtu-

šeimos bei tautos vertybes.

vės šefę iš Perigoro Danièle Mazet- Delpeuch, dirbusią asmeninėje Prancūzijos prezidento virtuvėje. Šis filmas – tai šventė tiems, kas gyvena maisto gaminimu, kas vertina gerą žaliavą, kas supran-

Pascale Bounet. SENELI, PAPASAKOK MAN APIE VYNUOGYNĄ.

ta virtuvės darbo sudėtingumą ir kas myli prancūzišką virtuvę.

(GRAND-PÈRE RACONTE-MOI LA VIGNE. Éditions Féret-Bordeaux,

Filmas kol kas tik prancūzų kalba, bet istorija puikiai suprantama

2010). Mažo berniuko ir senelio vyndario pasikalbėjimai apie

ir labai mielai žiūrima. Nors siužetas ir paprastas, man šis filmas

darbus vynuogyne ir vyninėje, senelio patarimai, anūko klausimai,

paliko labai gilų įspūdį, ir kaip mažas vaikas noriu jį pamatyti dar ir

bendri darbai ir patyrimai.

dar kartą. Beje, ponia Daniele, kuriai šiuo metu jau per septyniasdešimt, vis dar dirba restorane ir moko jaunuosius šefus bei mėgėjus. Jei susidomėjote, ieškokite jos restorano ir susitikite su šia

Sandrine Duclos, Cécile Gallineau. VYNUOGYNAI IR VYNAS. Pasaulio pažinimas. (VIGNES & VINS, Mama Josefa, 2010). Trumpa

nuostabia moterimi. Mane jau pagavo noras nulėkti ir paragauti jos foie gras su triufeliais bei garsiosios confit de canard.

vyno enciklopedija vaikams: istorija, pasaulio vyno geografija, gamyba, brandinimas, kvapai ir skoniai, pardavimas ir derinimas su maistu. Čia galite rasti įdomių vyno muziejų ir meno galerijų

VYNO SUKRĖTIMAS (Bottle Shock. Rež. Jody Savin, Randall

adresus ir kontaktus, kuriais pasinaudoti keliaujant visuomet ver-

Miller, 2008). Kiekvienas iš mūsų gyvenime patiriame daugiau ar

ta. O kadangi jie pateikti knygelėje vaikams, tai vaikams ekskursi-

mažiau sukrėtimų, tačau jei esi stiprus ir valingas, jei šalia yra tikrų

jos garantuotos.

draugų, palaikančių tave, tas sukrėtimas trunka trumpai, o po jo vėl ateina ramybė, vėl aplanko gyvenimo grožis ir pilnatvė. Kadan-

Keletą skaitinių jums siūlo ir šiltas pajūrio vėjas. Šįkart daugiau apie saldumynus.

gi vyno brandą dažnai lyginu su žmogaus gyvenimu, tai ir filmo pavadinimą išverčiau būtent taip. Tikra istorija apie amerikietiško vyno pergalę aklojoje degustacijoje prieš prancūziškus vynus, po kurios vyno pasaulio žemėlapyje atsirado ir JAV vynuogynų pava-

Dorothy Koomson. ŠOKOLADINIS PABĖGIMAS ( Alma littera,

dinimai. Tokių istorijų vyndariai gali papasakoti nemažai. Austrai

2012). Tiesiog užsimerki, atsiloši ir leidiesi glostoma švelnių šoko-

prieš prancūzus, australai prieš prancūzus, vokiečiai prieš prancū-

lado bangų, kuriose skęsta šviežutėliai riešutai, nardo karamelė.

zus… Istorija graži, puikūs vynuogynų vaizdai ir, žinoma, saulėtas

Šokoladas apgobia tavo pavargusį kūną, jį apkloja. Atima visus

dangus, pasivaikščiojimai bei pasivažinėjimai dulkėtais raudono

tavo skausmus ir rūpesčius. Šokoladui pliuškenant kūną, nusiplau-

dirvožemio keliais. Geri aktoriai, bet pats filmas ir vaidyba kiek

na viskas – pasaulis, tikrovė, žmonės... Ateina visiška ramybė.

erzina. Nemėgstu, kai amerikiečiai vaizduojami perdėm emoci-

Tai jaukus, išdaigų kupinas pasakojimas apie šokoladą, aistrą,

onalūs, o prancūzai – susiraukę ir mykiantys, lyg praradę kalbos

meilę. Lengvu, žaismingu stiliumi parašyta knyga tinkama savait-

dovaną. Kai kas šį filmą laiko komedija… Deja, nekokia. Nes toks

galiui. Kaip teigia autorė, labai blogai nebus, bent kol turėsime

veikėjų charakterių šaržavimas kelia tik susierzinimą. Tiems, kas iš

šokolado. Gal ji teisi?

arti pažino vyndarius ir vyno vertintojus, filmas pasirodys netikroviškas, o su jais nesusidūrusieji gali susidaryti neteisingą įvaizdį… Beje, Alano Rickmano prancūzų kalba sugrąžino viltį, kad vis

Joanne Haris. LEDINUKŲ BATELIAI. (Versus aureus, 2010). Tai

dėlto šią kalbą galima išmokti.

svaigina... Skaitai knygą ir jauti iš jos sklindantį dievišką kvapą. Ji kvepia istorija, Pietų Amerikos kalnais ir giriomis, nukirstais medžiais, ištryškusiais gyvasakiais, stovyklos laužo dūmais. Užuodi gėles. Ji kvepia močiute ir vestuvinėmis suknelėmis, rūpestingai

Šiltos ir gėlėtos, ramios ir pilnos poilsio vasaros jums linki Mažoji Meniu Miu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

sūris ir vynas

Vilkyškių pieninės

sūrių derinimo su vynu mokykla Arūnas Starkus

Tris mėnesius Someljė mokyklos paskaitose prie vyno ragavome sūrių: Vilkyškių pieninei buvo kuriamas derinių su vynu gidas. Iš pirmo žvilgsnio ši užduotis neatrodo sudėtinga: sūris – tradicinis vyno palydovas. Tačiau projekto metu paaiškėjo, kad net savaime suprantami deriniai, pasikeitus mažiausioms detalėms, gali tapti nevykę. Malonumo, kurio tikimės sūrį užsigerdami vynu, tenka ieškoti atidžiai.

er kiekvieną Someljė mokyklos paskaitą, trunkančią keturias akademines valandas, degustuojami 5–7 vynai. Teorinės

Sūrio tekstūra duoda toną vyno keliamam lytėjimo pojūčiui. Glotni, neutrali „Mozzarella“ dera tik su švelniu, ne perdėm rūgš-

žinios patikrinamos praktiškai, formuojama kiekvieno besimo-

čiu, ne perdėm minerališku, savotiškai neutraliu baltuoju vynu.

kančiojo skonių „biblioteka“. Per šimto penkiasdešimties valandų

Analogiškus reikalavimus kelia grietinėliškas, gaivus, švelnus,

apimties studijas paragaujama pustrečio šimto visų įmanomų

nesūrus „Olandų“ sūris. Gausūs raudonojo vyno taninai, ąžuolo

stilių, kokybės ir kainos lygių vyno. Todėl Vilkyškių pieninės pa-

statinėse brandinto vyno taninų šiurkštumas – šių sūrių priešas.

siūlymą sukurti jų sūrio ir vyno derinių gidą mokyklos dėstytojai

Vilkyškių pieninės sūrių asortimentas labai didelis. Keleto

priėmė kaip puikią progą lavinti ne tik studentų žinias apie vyną,

jų aromatas yra ne mažiau svarbus už skonį. Lazdyno riešutais,

bet ir įgyti praktikos ieškant vyno ir maisto dermių: galutinis

grietinėle kvepiantis „Prussia“ ar riešutiškas „Žalgiris“ geriausiai

someljė ar išsilavinusio gurmano tikslas yra ne papasakoti apie

derėjo su tokio pat aromato turinčiu (dėl brandinimo ąžuolo

vyną ir jį parduoti, o parinkti prie maisto taip, kad vartotojas

statinėse) bet kokios spalvos vynu. Kai kuriuos intensyvius aro-

(svečias) patirtų daugiau malonumo, nei jo teikia aritmetinė

matus, pavyzdžiui, baziliko „Basilyje“, pipirų „Jalatoryje“, česnako

vyno ir maisto vartojimo malonumų suma.

lydytame sūryje „Memel blue“ su mėlynuoju pelėsiu ir „Brus-

Derinant sūrį su vynu, svarbiausias vaidmuo tenka skonių – sūrumo, saldumo, kartumo bei rūgštumo, derėjimui. Antai

chetta“ prieskoniais, vynu teko neutralizuoti. Tarp šimtų paragautų derinių buvo ir tokių, kurių reiktų žūtbū-

„Fetuva“ – sūriausias iš visų sūrių. Norint sūrumą numaldyti,

tinai vengti. Kartais sūris kontrastuoja su šiaip pozityviomis vyno

būtina gausi rūgštis vyne. „Memel Blue“ – sūrus, su pelėsio

savybėmis. „Fetuvai“ labai nepatinka saldumas, ąžuolo statinių

aštrumu – ypač jautrus vyno skonių dermei. Jam baltasis vynas –

taninai, didelis alkoholio kiekis pastiprintuose vynuose ir natūra-

per lengvas, nebrandintas pastiprintas – per agresyvus, vidutinio

lūs brandos aromatai. Pipirų aštrumas „Pippiro“ sūryje nemaloniai

stoto raudonasis sūriui pralaimi, per galingas – nustelbia. Sūris

paryškina pastiprinto vyno alkoholį ir raudonojo vyno taninus.

derėjo su vidutinio intensyvumo raudonaisiais pastiprintais

Vilkyškių pieninės sūrių derinimo su vynu patirtis, įgyta

vynais, keliais pietietiškai „saldžiais“ sausais raudonaisiais ir visai

Someljė mokykloje, rodo, kad gurmanams neverta ieškoti sau-

netikėtai – su gaiviu rožiniu vynu. Tai vienas iš daugelio atvejų,

gaus universalumo, tai yra sūrio, derančio prie bet kokio vyno,

kai vyno ir sūrio derinys neatitiko išankstinių teorinių nuostatų ir

ar vyno, derančio prie bet kokio sūrio. Skonių įvairovė gimdo

patvirtino, kad į derinių paiešką negalima žiūrėti formaliai.

derinių įvairovę, sūrio ir vyno mėgėjas turi nebijoti ją pažinti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

vynas ir kava

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

sūris

Kišeninis pelės žinynas, tinkantis ir žmonėms Rasa Starkus

ūris, siers, juust, cheese, fromage, queso, formaggio, käse...

gali ir pasimesti, nežinodamas, kaip, kada ir su kuo vartoti, gali ir

Vaikystėje sūris man asocijavosi su dviem gyvūnais: su

nosį užsikimšti, o nemokėdamas laikyti, gali net išmesti, tuščiai

pele, nes ji tą sūrį taip mėgsta, kad net rizikuoja savo gyvybe

išeikvojęs savo laiką ir pinigus. Daug keliaudami, visuomet

dėl jo mažo kąsnelio, ir su karve, nes kai močiutė patraukdavo

ragaujame, ką vietiniai gamina, o kas patinka, perkame ir tem-

„renkenas“, išbėgdavo daug pieno, iš kurio padarydavo fantas-

piame namo lauktuvių. Kai kurie labiausiai patikę sūriai tampa

tiškai skanios varškės ir saldaus pieno sūrių, kuriuos susėdę su

mūsų kasdienos pusryčių ir vakarienių palydovai. Vis daugiau

šeima valgydavome pasiskanindami senelio iškopinėtu medumi

atsiranda parduotuvėlių, galinčių pasiūlyti daug įvairaus ir

ar mamos virta mėlynių uogiene. Tokie prisiminimai man ir

įdomaus skonio sūrių. Tačiau tam, kad teisingai laikytume,

dabar artimiausi sielai ir skrandžiui, kai pagalvoju apie lietuvišką

vartotume ir patiektume savo pamėgtus sūrius ant stalo, svarbu

sūrį. Tačiau pasaulyje kiekviena tauta savo namuose valgo vis

žinoti ir atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus: sūrio stilių,

kitokius sūrius, kurie, nors ir padaryti iš „to paties“ pieno, bet

struktūrą ir laikymą.

aromatais ir skoniais skiriasi taip smarkiai, kad nesidomėdamas

Ar žinote, kad...

Keletas naudingų patarimų

Sūrių karaliumi vadinamas itališkas „Parmigiano Reggiano“ (angl. Parmigiano Reggiano) lietuviškai vadinamas parmidžanù. Parmidžãno imitacijos, gaminamos ne Parmos regione arba ne Italijoje, vadinamos parmezanù (angl. parmesan). Kai kurių populiaresnių sūrių pavadinimai lietuviškai: „Taleggio“ – talèdžas, „Stilton“ – stìltonas, „Munster“ – menstèras, „Brie“ – brì (nekait.), „Gorgonzolla“ – gorgoncolà, „Camembert“ – kamambèras , „Emmental“ – ementãlis, „Gruyere“ – griujèras, „Epoisse“ – epuãsas.

Kaip laikyti sūrį? Geriausia sūrio pirkti tiek, kiek ketinate suvalgyti per kartą. Likučius geriausia laikyti šaldytuvo dalyje, kur daugiau drėgmės, jie neturi perdžiūti. Laikyti reikia ne žemesnėje nei 6 ºC temperatūroje, taip pat negalima perkaitinti, nes tai gali sukelti fermentaciją.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Ar galima valgyti sūrio luobelę? Taip, jei tai baltojo pelėsio pluta (kaip „Brie“). Paprastai tai nestora plutelė, valgoma. Kai ji atsiranda papildomai, reikia nugremžti. Neturėtų atsirasti geltonų, juodų ar žalių dėmių. Ne, jei tai plaunama žievė – oranžinio atspalvio raudona (kaip „Munster“, „Taleggio“), minkšta ir drėgna, negali būti lipni. Tokią galima nuplauti, bet ne valgyti. Nepatartina, jei tai natūrali sausa pluta (kaip „Stilton“, „Gorgonzolla“), susidaranti ant kraštų bręstant sūriui. Ji nugramdoma arba suvilgoma aliejumi, kad suminkštėtų. Tai paprastai kietas ir storas luobas, ant jo gali augti pelėsiai. Nevalgoma. Taip, jei tai organinė žievė (su rozmarinais, pipirais, triufeliais). Po brandinimo sūrininkai papildomai padaro prieskonių, lapų žievę. Ne, jei tai dirbtinė pluta – pelenų, vaško ar plastiko žievė.

sūris

Minkšti šviežio pieno trumpai arba visai nebrandinti sūriai Vieni jų gaminami iš šviežio pieno, brandinami vos kelias savaites („Brillat Savarin“, „Saint Patrick“ (Prancūzija), „Mozzarella DOP“ (Italija), „Tetilla Artesano DOP“ (Ispanija), „Feta“ (Graikija), kiti, su baltuoju pelėsiu ar raudonąja plutele, brandinami keletą mėnesių („Brie de Meaux“, „Camembert“, „Epoisse AOP“ (Prancūzija), „Valtaleggio DOP“ (Italija), „Torta del Casar DOP“ (Ispanija). Tai yra minkšti, kai kurie tepami, neilgo galiojimo sūriai. Ilgiau brandinti sūriai savo tikrą, tik jiems būdingą skonį įgauna brendimo periodo pabaigoje. Masė pasidaro tąsesnė, aromatai intensyvesni. Tokius sūrius patartina laikyti originalioje pakuotėje. Atsiradus geltonoms, juodoms ar žalioms dėmėms, jas reikia nuvalyti ir apipjaustyti. Jos nepageidaujamos. Tokio tipo sūriai yra pjaustomi ir patiekiami pagal jų originalią pagaminimo formą tokiais peiliais:

ožkos pieno sūriai Atskirai paminėčiau sūrius „Crottin de Chavignol AOP“, „Sainte-Maure AOP“, „Buchette des Cremiers“, „Chevrepaille“ (Prancūzija) ir t. t. Šie sūriai išsiskiria aštresniu kvapu, šokoladinio sūrelio tipo sluoksniuota struktūra. Laikui bėgant, jie gali sukietėti, tačiau to nereikia bijoti. Sūrį pašildžius, jis vėl tampa minkštas ir jį galima patiekti įmaišytą į salotas ar tiesiog su jūsų mėgstamu džemu. Ožkos sūris laikomi atokiau nuo kitų sūrių, kad pastarieji neprisigertų jo aromato. Pjaustomi ir patiekiami dažniausiai tokiu būdu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

sūris

Minkšti ir pusiau kieti mėlynojo arba žaliojo pelėsio sūriai Nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių gaminti ir brandinti sūriai su mėlynuoju ar žaliuoju pelėsiu gali būti trupininės ar kreminės struktūros, lyg išvagoti pelėsių gyslomis, sunkiai pjaustomi, skalsiai sūrūs, prieskoningi ir salstelėję: „Roquefort AOP“, „Bleu d‘Auvergne AOP“ (Prancūzija), „Gorgonzola DOP“ (Italija), „Cabrales DOP“ (Ispanija), „Stilton PDO“ (Didžioji Britanija), „Cashel Blue“ (Airija). Šie sūriai dažniausiai laikomi folijoje arba sviestiniame (arba vaškuotame) popieriuje. Tokio sūrio geriausiai patiekti vieną gabalą ir dalinti iškart atpjaunant reikiamą kiekį. Lengviau atriekti, kai sūriai yra atvėsinti.

Pusiau kieti Lengvai riekelėmis pjaustomi elastingos struktūros sūriai: „Vacherin AOP“ (Šveicarija), „Appenzeller AOP“ (Šveicarija), „Gouda“ (Nyderlandai), „Port Salut“ (Prancūzija). Sviestiški, riešutiški, sodraus skonio ir struktūros, subtiliai aromatingi. Tokie sūriai yra laikomi sviestiniame (vaškuotame) popieriuje. Jų pjaustymas priklauso nuo originalios formos, dažniausiai atriekiama tam skirtu specialiu peiliu ar „siūlu“.

Kietieji sūriai Tvirti, kiek trupantys, elastingesni ar labiau suspaustos struktūros sūriai, kaip „Gruyére AOP“ (Šveicarija), „Emmental AOP“ (Šveicarija), „Parmigiano Reggiano DOP“ (Italija), „Manchego DOP“ (Ispanija), „Cheddar“ (Didžioji Britanija). Ilgo brandinimo sūrius dažnai galima ir ilgiau laikyti. Juos pjaustyti ir patiekti yra paprasčiau. Jei dėl sūrio struktūros neišeina plonai atpjauti, galima tiesiog skaldyti gabalėliais. Šio tipo sūriai gali būti laikomi vyniojimo plėvelėje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

sūris

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

sakė

Kaip japonai daro sakę Arūnas ir Rasa Starkai

Sakė daroma iš ryžių, gal todėl kai kas ją klaidingai pavadina ryžių degtine. Klaidingai, nes sakė yra natūralios fermentacijos produktas, kuriame alkoholis svyruoja nuo 13 iki 16 tūrio procentų1. Tuo ji panaši į vyną. Visgi gamybos procesas labiausiai primena alų, nors grūduose esantį krakmolą fermentuotis galinčiu cukrumi paverčia pelėsis (kodži).

17–20 tūrio proc. alkoholio stiprumas būdingas tik genšu – neskiestai sakei.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

sakė

Poliravimas (seimai)

Kuo labiau poliruoti ryžiai, tuo geresnės kokybės sakę galima padaryti. Ant etikečių rašoma nupoliruota (taigi pašalinta) dalis procentais. Kuo ji didesnė, tuo geriau. Sakės gamybai naudojami specialūs ryžiai, turintys daugiau krakmolo.

Išmirkyti ryžiai kitą rytą garinami inde košiki. 1 t ryžių garinama 1 valandą. Masė minkštėja, krakmolo molekulės skyla, šiluma naikina nereikalingus mikroorganizmus bei skatina atsirasti kodži.

Nupoliruoti ryžiai kuriam laikui paliekami, kad būtų atkurtas vidinis drėgmės balansas. Vėliau nuplaunamos nuo poliravimo likusios dulkės. Plaunami grūdai prisigeria vandens, todėl procesas griežtai reglamentuotas. „Katoukichibee Shouten“ sakės gamykloje ryžiai plaunami 6˚C temperatūros vandeniu lygiai 3 minutes.

Apie 80 proc. garintų ryžių atskiriama aušinimui, jie bus sudėti tiesiai į besifermentuojantį sakės mišinį.

Plovimas (senmai)

Garinimas (džiomai)

Vėsinimas (džiorei)

Mirkymas (šinseki) Nuplauti ryžiai yra mirkomi, kad įsigertų reikiamas kiekis vandens. 6˚C temperatūros vandenyje ryžiai pamirkomi lygiai 3 minutes. Sakės gamykloje nuolat palaikoma 5–6˚C temperatūra. Tai lengviausia daryti žiemą, todėl nuo rugsėjo iki balandžio sakė gaminima aktyviausiai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

sakė

Pradinė misa, arba sakės „motina“ (šubo)

Gauta kodži maišoma su vandeniu ir mielėmis, papildoma pieno rūgštimi, taip pakeliant misos rūgšties lygį. Mišinys atvėsinamas iki 18–20 ˚C. Mielės dauginasi 10–15 dienų. Atsiranda pirmieji vaisiniai aromatai: bananų, prinokusių persikų, melionų. Šiame etape sakės bakterijų prisipildžiusi masė paruošiama kitam labai svarbiam etapui – fermentacijai.

Pagrindinė masė (moromi) Per keturias dienas pradinė misa yra papildoma pagrindiniais masės elementais: vandeniu, kodži ryžiais ir garintais ryžiais. Siekiant išvengti laukinių mielių ir bakterijų užkrato, fermentacija vyksta gana žemoje temperatūroje ir keliais etapais. Pirmajame etape (soe) pradinė misa perkeliama į šiek tiek didesnę talpą, kad pridėjus nedidelį kiekį minėtų papildų masė padvigubėtų. Tada viskas paliekama porai dienų, kad mielės daugintųsi. Tai jau antrasis etapas (naka), kai misa kildama „šoka“. Vėliau ji vėl perkeliama į dar didesnę talpą, papildoma priedais, taigi vėl padvigubėja. Tai trečiasis etapas (tome), kurio metu vyksta tas pats procesas. Galiausiai gaunama moromi. Ryžiai per kelias valandas sugeria visą skystį, ir paviršius pradeda skilti. Atsiranda puta, kuri pamažu pasklinda po visą paviršių, pasidaro klampi ir pakyla iki metro. Fermentacija trunka maždaug dvi savaites, tačiau aukščiausios kokybės sakė gindžio gali būti fermentuojama ir daugiau nei mėnesį, nes laikoma žemoje 10 ˚C temperatūroje.

Kodži pelėsio dauginimas (seikiku)

Apie 20 proc. garintų ryžių pernešami aušinti į šiltą ir visiškai sterilų kambarį, kuriame toliau dauginsis kodži pelėsis, krakmolą paverčiantis cukrumi. Iki 33 ˚C temperatūros ataušę ryžiai apibarstomi kodži pelėsio sporomis. Jos tolygiai įtrinamos į ryžių masę, kuri paskui laikoma suvyniota į marškas. Maždaug po 20 valandų, kai temperatūra ima kilti, ryžiai padalijami mažesnėmis porcijomis ir toliau laikomi ant medinių padėklų. Kylant temperatūrai, ryžiai pamaišomi, kad vienodai pasiskirstytų drėgmė ir šiluma. Kai baltas pelėsis padengia beveik visą masę, ryžiai išmaišomi ir tada pasiekiama pageidautina aromato ir skonio dermė. Po 48 valandas trukusio kodži dauginimosi ryžiai išnešami ir atšaldomi – taip sustabdomas pelėsio augimas. Gauta saldi masė kodži paliekama parai „pailsėti“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

sakė

Tai jau menas, kuriame viskas priklauso nuo sakės darytojo komandos patirties, žinių, tradicijų bei sumanymo. Maišant ir skiedžiant užtikrinama nekintama produkto kokybė bei sumažinamas alkoholio kiekis. Tačiau daugelis mėgsta sakę parduoti neskiestą norėdami atskleisti konkrečių sakės namų ypatumus.

Išskirtinės kokybės sakė yra brandinama (košiu).

Maišymas, skiedimas (čiogo, kasui)

Brandinimas.

10 Filtravimas (roka) Dauguma sakės rūšių yra filtruojamos net du kartus. Tačiau brandinimui skirtosios ir kai kurios tradicinių gamintojų sakės paliekamos nefiltruotos.

11 Pasterizavimas (Hi-ire) Prieš perkeliant į sandėlį ir išpilstant į butelius pagaminta sakė yra pasterizuojama, tai yra kaitinama. Taip sustabdomas bakterijų veiklumas.

Išspaudimas (džioso)

Kai masė suskystėja, ji išspaudžiama automatiniu presu. Sakės išspaudos pašalinamos ir naudojamos kepiniams, kosmetikai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas

2013 m. Lietuvos vyno čempionato tvarka L

ietuvos vyno čempionatą nuo 2005 metų rengia Lietuvos

žinios“), Albertas Koncijalovas („Liviko“), Tadas Abišala, Žydrūnas

someljė asociacija su pagrindiniais šalies vyno platintojais.

Krapukaitis („Bennet Distributors“), Gintautas Jašinskas, Petras

Unikaliose varžybose, šiaurės Europoje vykstančiose tik Lietu-

Jarašūnas, Mindaugas Paliukas („Mineraliniai vandenys“), Arūnas

voje, kasmet išrenkamas vienas ar keli „Grand Prix“ verti vynai –

Starkus, Rasa Starkus, Andrius Valčiukas, Andrius Pagojus („Vyno

absoliutūs savo kategorijos nugalėtojai: geriausias raudonasis,

klubas“), Arminas Darasevičius („Time“), Narimantas Miežys

baltasis, putojantis, natūraliai saldus, pastiprintas (likerinis)

(„Kempinski“), Rytis Jurkėnas, Domininkas Velička, Ilja Šarovas,

vynas.

Neringa Nemanytė (nepriklausomi vertintojai), Jolanta Smičienė

Vyną čempionatui teikia Lietuvos importuotojai. Dažniausiai

(„Pernod Ricard Lietuva“), Raimundas Nagelė, Ramūnas Pilvelis,

tai naujausio derliaus šalies parduotuvėse parduodami vynai. Pa-

Andrius Diliautas, Evaldas Petkus (Lietuvos vyndarių asociacija),

gal nusistovėjusią tvarką jie vertinami dviem etapais: pirmajame

Stasas Smolskij („Eugesta“). Varžybų komisaras – Jurgis Šliogeris.

etape dalyvauja visi pateikti vynai, jie vertinami aklai pagal 100 balų sistemą. Tie vynai, kurie gauna 89 ir daugiau balų, patenka į finalinį etapą ir degustuojami dar kartą. Vynai, kurie pirmajame etape pelno 88 balus, apdovanojami sidabro medaliais, o vynai, gavę 87 ir 86 balus, – bronzos. Pirmajame etape 89 balus pelnę vynai finale gali laimėti ir aukso medalius, jei antrą kartą bus įvertinti 90 ar daugiau balų. Šiemet, be „Grand Prix“, aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojų, dar buvo renkamas ir geriausias „Pinot Noir“, geriausias putojantis ne šampanas ir geriausias pusiau saldus vynas. Čempionate renkami ir geriausi lietuviški vaisių ir uogų vynai. Daugiausiai aukso medalių pelniusi vyninė tituluojama Metų vynine. Vynus vertina kviestinė geriausių Lietuvos vyno ekspertų komisija. Šiemet teisėjavo: Beatričė Laurinavičienė („Verslo

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – Grand Prix

Lietuvos vyno čempionatas 2013 rezultatai

pagrindinio prizo – „Grand Prix“ laimėtojai

baltojo vyno kategorija

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGP 2009

Baron de Ley 3 vinas Rioja DOCa 2008

Italija

Ispanija

Aukso spalva su oranžiniais atspalviais. Brandos užuomazgos: džiovinti vaisiai, persimonai, vanilė, kalkės. Minerališkas, kompleksiškas. Saldi ataka, minkštas, riešutų poskonio.

Aukso spalva su oranžiniais atspalviais. Intensyvus „ąžuolinis“ vanilės, grietinėlės, muskato riešutų, saldžių džiovintų figų, ananasų aromatas. Glotnus, bet turi taninų tekstūros užuomazgų.

Vyno klubas

Mineraliniai vandenys

baltojo vyno kategorija

Chateau d’Aydie Ode d’Aydie Pacherenc du Vic Bilh Sec AOP 2011

Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc Coastal Region WO 2011

Prancūzija

Vidutinio intensyvumo aukso spalva. Saldžiai kvepia braškių uogiene, pomidorų žiedais, baltomis avietėmis, prinokusiomis kriaušėmis, medingomis gėlėmis. Minerališkas, pusiau sausas ir gaivus. Skanus.

PAR

Geltona aukso spalva. Kvepia saldžiais prieskoniais, persikais. Švarus, ąžuoliškas burnoje, su grietinėlės poskoniu. Mineraliniai vandenys

Vyno klubas

raudonojo vyno kategorija

Masciarelli Marina Cvetic Merlot Colli Aprutini IGP 2008

Juan Gil Monastrell Blue label 18 Meses Jumilla DO 2010

Italija

Sodri rubino spalva. Kvepia vyšniomis, fermentiniu sūriu, kalkėmis. Koncentruotas, puikaus balanso, vidutinių taninų. Saldus vyšnių ir vanilės poskonis.

Ispanija

Rubino spalva. Saldus ąžuolo statinių, muskatų, vanilės ir braškių uogienės aromatas. Vidutiniai taninai. Slyvų poskonis. Mineraliniai vandenys

Vyno klubas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – Grand Prix

pagrindinio prizo – „Grand Prix“ laimėtojai

raudonojo vyno kategorija

Bodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2010

Vinedas Bodegas Aster 1 Reserva DO 2004

Ispanija

Мėlynuojanti rubino spalva. Kvepia šokoladu, saldžiais prieskoniais, slyvomis, mėlynėmis. Labai svarus, šildantis, gaivus, su daug taninų ir saldžia ataka. Koncentruotas.

Vyšninė spalva. Kvepia raudonomis uogomis, vyšniomis, oda, grietinėle. Taniniškas. Liviko

Mineraliniai vandenys

putojančio vyno kategorija

Champagne Veuve Clicquot Rose Brut

Champagne Billecart-Salmon Extra Brut Vintage 2004 champagne

Prancūzija

Rožinė lašišos spalva. Kvepia raudonaisiais serbentais, šaltalankiais, riešutais. Vaisiško stiliaus. Burnoje švarus, aktyvus, energingai putojantis. Minerališkas poskonis su bruknių uogienės, obuolių aromatais. Prikė

Prancūzija

Energingai putoja. Geltonuojanti aukso spalva. Kalkiškas, svarus, pilnas, gaivus, galingo skonio. Eugesta

likerinio vyno kategorija

natūraliai saldaus vyno kategorija

Emilio Lustau P.X San Emilio Solera Reserva Jerez DO

Kracher Trockenbeeren auslese TBA No. 2

Ispanija

Austrija

Juoduojanti ruda spalva. Kvepia slyvomis, džiovintais vaisiais, kakava, melasa. Labai saldus, labai koncentruotas. Šildantis, pripildantis klampumo, saldumo ir alkoholio.

Geltona aukso spalva. Švarus jauno kekerinio vyno aromatas, juntami baltų vaisių, persikų, citrinų, liepų medaus, prieskonių kvapai. Labai koncentruotas, saldžiarūgštis.

Vyno klubas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

Metų vyninė – daugiausiai čempionate laimėjusi aukso medalių Čilė

Concha y Toro

Bennet Distributors

Ispanija

Juan Gil Family Estates

Mineraliniai vandenys

BALTIEJI, aukso medalių laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Čilė

Marques de Casa Concha Chardonnay 2011

Aukso spalva. Kvepia riešutais, drėgnu medžiu, dūmu, ananasais. Burnoje kalkių skonio, svarus, koncentruotas.

Bennet Distributors

Čilė

Cono Sur Single Vineyard Block No23 Rulos del Alto Reserva Riesling 2010

Auksinė šiaudų spalva. Kvepia švariai, gaiviai: prieskoniai, dyzelinas, nektarinai. Rūgštis ir visa tekstūra kiek šiurkštoka.

Liviko

Čilė

De Martino Single Vineyard Quebrada Seca Chardonnay D.O. 2009

Skaisti aukso spalva. Ąžuolo prieskonių, saldžių vaisių aromatas. Burnoje drauge minerališkas ir vaisiškas. Ilgai trunkantis riešutų poskonis.

Vyno klubas

Ispanija

Marimar Estate Dobles Lias Chardonnay 2007

Ryški geltona aukso spalva. Kvepia grietinėle, tropiniais vaisiais, mangais, ananasais, medumi. Burnoje prieskoniškas, intensyvus, svarus. Vos sutraukia pabaigoje, juntamas grietinėlės poskonis.

Bennet Distributors

Italija

Louis Jadot Meursault AC 2009

Blyški aukso spalva. Kvepia baltais vaisiais, obuoliais. Saldi, maloni, minerališka ataka su riešutų ir sviesto poskoniu.

Liviko

Italija

Le Grand Noir Chardonnay Vin de pays d’Oc 2012

Geltona aukso spalva. Kvepia ananasais, ledinukais. Klampus, svarus, su saldžia ataka. Sviesto ir citrinų poskonis.

Liviko

Naujoji Zelandija

Moselland Goldschild Riesling Qualitaswein Trocken 2010

Blyški aukso spalva. Kvepia nasturtomis, šviežiais liepžiedžiais, citrina. Labai gaivus, pusau sausas, lengvas.

Pernod Ricard Lietuva

Vokietija

Weingut Petri Herxheimer HonigScheurebe Spätlese feinherb Prädikatswein QmP 2011

Geltona aukso spalva. Kvepia ledinukais, saldžiomis gėlėmis, saldžiais prieskoniais. Pusiau sausas, gaivus.

Bachus & Co

Vokietija

Barth Riesling Classic Rheingau Qualitätswein b.A. Trocken 2011

Aukso spalva. Melionų, prinokusių citrinų, liepžiedžių, kriaušių limonado aromatas. Burnoje pilnas, glotnus, minerališkas ir labai gaivus. Lengvas.

Sadutė

Vokietija

Weingut Friedrich Becker Kalkgestein Weisser Burgunder Pfalz 2011

Blyški žalsva aukso spalva. Kvepia nekatarinais, neprinokusiais persikais, pavasariu, melsvomis gėlėmis. Salstelėjęs poskonis su burbuliukų dygumu.

Vyno klubas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

raudonieji, aukso medalių laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Argentina

Las Moras Gran Shiraz 3 Valleys 2008

Mėlyna rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, gervuogių uogiene, juodaisiais serbentais. Saldi ataka. Daug taninų. Šildo alkoholis.

Bennet Distributors

Argentina

Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2010

Mėlynuojanti rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, gervuogių uogiene, juodaisiais serbetais, juodu šokoladu, našlaitėmis. Nedaug rūgšties, saldi ataka, šildo alkoholis.

Mineraliniai vandenys

Austrija

Weingut Markowitsch Pinot Noir 2011

Vyšninė spalva. Kvepia saldžiais ąžuolo prieskoniais, raudonomis uogomis, trešnėmis, vanile. Vidutiniai taninai.

Vyno klubas

Čilė

Viña Maipo Gran Devocion Syrah – Viognier Maule Valley DO 2009

Мėlyna rubinо spalva. Kvepia mėlynėmis, mėsos prieskoniais, pipirais, eukalipto lapais. Energingas, taniniškas burnoje. Poskonyje – vyšnių kauliukai ir eukaliptas.

Mineraliniai vandenys

Čilė

Concha y Toro Don Melchor Cabernet Sauvignon 2008

Gili vyšninė spalva. Odas, tabakas, saldžios datulės, figos, saldymedis, karamelė aromate. Saldi ataka, gaivus, geros dermės. Uogieniškas, prieskoniškas poskonis.

Bennet Distributors

Čilė

Montes Alpha M Santa Cruz 2010

Gili raudono rubino spalva. Kvepia gervuogių lapais, juodaisiais serbentais, rašalu, saldžiais ąžuolo prieskoniais. Labai daug taninų.

Eugesta

Čilė

Concha y Toro Terrunyo Carmenere 2009

Rubino spalva. Kvepia paprika, gervuogėmis, sena raudonų uogų uogiene, pelenais. Minkštas, prieskoniškas skonis, vidutiniai taninai, nedaug rūgšties. Vanilė ir vyšnios poskonyje.

Bennet Distributors

Čilė

Cono Sur Ocio Pinot Noir 2011

Mėlynuojanti rubino spalva. Kvepia šviežiomis uogomis, mėtomis, eukaliptu, saldžia paprika. Nedaug taninų. Vyšnios poskonyje.

Liviko

Čilė

Cono Sur Reserva Pinot Noir 2010

Neintensyvi vyšninė spalva. Saldus mėlynių aromatas su saldymedžio ir samanų nata. Burnoje gaivus, vaisiškas su saldžiu poskoniu.

Liviko

Čilė

Marques de Casa Concha Cabernet Sauvignon 2011

Tamsi rubino spalva. Kvepia tiršta juodųjų serbentų ir aviečių uogiene su prieskoniais, žemiškumu, saldžiomis pūkuotvyšnėmis. Saldi ataka. Labai taniniškas, prinokęs.

Bennet Distributors

Ispanija

Bodegas Atalaya La Atalaya Almansa DO 2010

Vyšninė rubino spalva. Kvepia vyšniomis, kakava, saldymedžiu, saldžiais naujo ąžuolo prieskoniais. Vidutiniai taninai, gera rūgštelė.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Muga Aro Rioja DOCa 2009

Violetinė rubino spalva. Juodųjų serbentų uogienė, vyšnios, saldymedis. Vidutinė struktūra, jaunatviškas, taniniškas.

Eugesta

Ispanija

Torres Perpetual Priorat D.O.Q 2010

Sodriai mėlyna rubino spalva. Kvepia pipirais, prieskoniais, juoda duona ir vyšniomis. Taniniškas, elegantiškas.

Bennet Distributors

Ispanija

Torres Mas La Plana Penedes D.O. 2009

Rubino spalva. Kvepia gervuogių uogiene, juodomis uogomis, ąžuolo dūmu, riešutais, balzaminiu actu. Taniniškas, tirštas, uogieniškas.

Bennet Distributors

Ispanija

Bodegas Ateca Honoro Vera Garnacha Calatayud DO 2011

Rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, vyšniomis, aronijomis, medumi. Saldi, koncentruota ataka, taurus skonis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Angio Archeo Primitivo Salento IGT 2009

Rubino spalva. Kvepia aronijomis, oda. Daug taninų, sausas, vaisiško poskonio.

Bacchus & Co

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

raudonieji, aukso medalių laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Italija

Angio Archeo Negroamaro Salento IGT 2009

Rubinas. Kvepia pernokusiomis trešnėmis, dūmu, pirtimi, grafitu, paprika. Vidutiniai taninai. Nelabai sausas.

Bacchus & Co

Italija

Cantina Cellaro Due Lune Nerello Mascalese – Nero d‘Avola Sicilia IGT 2010

Rubino spalva. Aronijų, riešutų, trešnių, šlapio akmens aromatas. Saldi ataka, gaivus, svarus.

Mineraliniai vandenys

Italija

Masi Costasera Mazzano Amarone Classico DOC 2004

Granato spalva. Kvepia riešutais, sadžiais vaisiais, raudonomis uogomis, ferma. Saldi ataka, saldus poskonis, netvirta struktūra.

Liviko

Italija

Masi Costasera Amarone Classico Riserva DOC 2006

Vyšninė spalva. Miško paklotės, džiovintų figų, saldymedžio, alkoholio aromatas. Svarus, gana taniniškas, kompleksiškas.

Liviko

JAV

Marimar Estate Cristina Pinot Noir 2007

Vyšninė spalva. Kvepia „Karvutės“ saldainiais, oda, pūkuotvyšnėmis. Energingas, elegantiško skonio. Nedaug aksominių taninų. Taurus poskonis.

Bennet Distributors

Makedonija

Bovin Imperator 2011

Mėlynas spindintis rubinas. Kvepia avietėmis, vyšniomis, trešnėmis, kepinta paprika. Saldi ataka, gaivi rūgštis.

Office city

Makedonija

Bovin Alexandar 2010

Rubino spalva. Kvepia slyvomis, vyšniomis, pomidorais. Labai intensyvus, pilnas, užpildantis, svarus burnoje. Daug taninų ir vaisių.

Office city

Naujoji Zelandija

Saint Clair Marlborough Pinot Noir 2011

Neintensyvi rubino spalva. Trešnių, samanų ir ąžuolo prieskonių aromatas. Gaivus, glotnus, taurus.

Liviko

PAR

Bellingham The Bernard Series S.M.V. Coastal Region WO 2009

Rubino spalva. Kvepia juodųjų serbentų uogiene, šokoladu, saldžiais prieskoniais, žemės riešutais. Kompleksiškas, koncentruotas, vidutinių taninų.

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Domaine de La Baume Terres de La Baume Pays d’Oc 2011

Labai sodri violetinė rubino spalva. Juodų uogų sulčių šėlsmas su pankolių, krapų natomis. Gausūs ir taurūs taninai, negausi rūgštis, nemažai alkoholio.

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

putojantys, aukso medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Prancūzija

Champagne Duval Leroy Vinatge 2004

Aukso spalva. Kvapnus, gėliškas, su pastebimais autolizės aromatais. Ilgai putoja. Geras balansas.

Vyno klubas

Prancūzija

Champagne Deutz Brut Rose 2008

Rožinė aviečių spalva. Kvepia raudonaisiais serbentais, avietėmis, juntamas autolizės aromatas. Elegantiškas aviečių ir kalkių poskonis.

Liviko

Prancūzija

Champagne Eric Rodez Blanc de Noir Ambonnay Grand Cru

Blyški aukso spalva su oranžiniais atspindžiais. Kvepia riešutais, baltais vaisiais, svarainiais. Baltųjų serbentų skonis puikiai dera su nemažai saldumo.

Vyno klubas

Prancūzija

Champagne Moutard Brut Cuvee des 6 Cepages 2006

Ryškiai geltona spalva. Kvepia riešutais, jodu, džiovintais obuoliais. Labai gaivus, svarainių balanso. Džiovintų grybų poskonis.

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Champagne Veuve Clicquot Brut Yellow label

Blyški citrinos spalva. Putoja mažais burbuliukais. Kvepia citrina, autolize, baltais vaisiais. Svarus. Persikų kauliukų ir baltųjų aviečių poskonis.

Prikė

natūraliai saldūs, aukso medalių laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Austrija

Sepp Moser Schilfwein Neusiedlersee 2011

Aukso spalva. Kvepia muskatais, gėlėmis. Gaivus, saldus, labai glotnus.

Mineraliniai vandenys

Austrija

Kracher Cuvee Auslese Burgenland 2010

Gelsvas. Kvepia persikais, papajomis, prinokusiomis citrinomis. Kompleksiškas, vidutinio saldumo.

Vyno klubas

Italija

Barone Ricasoli Castello di Brolio Vinsanto del Chianti Classico D.O.C. 2005

Ruduojanti oranžinė spalva. Saldžios džiovintos žolelės, saldžios vaistažolės. Vidutinio saldumo, šildantis.

Eugesta

Prancūzija

Domaines Schlumberger Cuvee Christine Gewurztraminer Vendanges Tardives Alsace A.C. 2008

Seno aukso spalva. Kvepia žemuogėmis, riešutais, saldžiomis bulvėmis, gėlėmis. Klampus ir svarus. Vidutinio saldumo.

Eugesta

Vokietija

Selbach-Oster Zeltinger Sonnenuhr Riesling Auslese Mosel QmP 1989

Ruduojanti aukso spalva. Labai kvapnus: slyvaitės, džiovintos žolelės, petražolės, žibalas, šalavijas. Mažesnis nei vidutinis saldumas. Glotnus, gaivus.

Mineraliniai vandenys

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas

likerinis, aukso medalio laimėtojas

Šalis

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Portugalija

Nieport Tawny 10 Years old Port DO

Rusvas su raudonais ir oranžiniais atspindžiais. Džiovintų egzotiškų vaisių, aronijų, džiovintų obuolių aromatai. Saldus su gerai integruotu alkoholiu. Riešutų ir džiovintų vaisių poskonis.

Vyno klubas

GERIAUSIAS „PINOT NOIR“

Šalis

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

JAV

Marimar Estate Cristina Pinot Noir 2007

Vyšninė spalva. Kvepia „Karvutės“ saldainiais, oda, pūkuotvyšnėmis. Energingas, elegantiško skonio. Nedaug aksominių taninų. Taurus poskonis.

Bennet Distributor

GERIAUSIAS PUTOJANTIS (NE ŠAMPANAS)

Šalis

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

JAV

Domaine St. Michelle Brut St. Michelle Brut

Geltona aukso spalva. Kvepia riešutais, džiovintais vaisiais, raudonomis uogomis. Taurus, energingas, gaivus, pilnas, vaisiškas, su brandos elementais.

Liviko

GERIAUSIAS PUSIAU SALDUS VYNAS

Šalis

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Vokietija

Anselmann Gewürztraminer Kabinett 2011

Žalsva aukso spalva. Kvepia ličiais, rožėmis, baltais vaisiais, baltaisiais serbentais. Gaivus ir kartu salstelėjęs. Su kaulavaisių poskoniu.

Vyno klubas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas

GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI (kainuojantys iki 35 lt)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

tipas

Platintojas

Vokietija

Moselland Goldschild Riesling Qualitaswein Trocken 2010

Baltasis

Pernod Ricard Lietuva

Čilė

CONO SUR Single Vineyard Block No23 Rulos del Alto Reserva Riesling 2010

Baltasis

Liviko

Vokietija

Barth Riesling Classic Rheingau Qualitätswein b. A. Trocken 2011

Baltasis

Sadutė

Prancūzija

Le Grand Noir Chardonnay Vin de pays d’Oc 2012

Baltasis

Liviko

Italija

Pinot Grigio Venezie IGP 2011

Baltasis

Marks& Spencer

Italija

Biscardo Hesaurum Pinot Grigio Pinot Nero Venezie IGT 2011

Baltasis

Bacchus & Co

Italija

Cantina di Montalcino Poggio del Sasso Vermentino Toscana IGT 2012

Baltasis

Mineraliniai vandenys

Čilė

Paradiso Sauvignon Blanc 2011

Baltasis

Marks & Spencer

Vokietija

Villa Wolf Riesling Dry 2012

Baltasis

Bennet Distributors

Argentina

Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2010

Raudonasis

Mineraliniai vandenys

Makedonija

Bovin Alexandar 2010

Raudonasis

Office city

Ispanija

Bodegas Ateca Honoro Vera Garnacha Calatayud DO 2011

Raudonasis

Mineraliniai vandenys

Čilė

Cono Sur Reserva Pinot Noir 2010

Raudonasis

LIVIKO

Argentina

Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2009

Raudonasis

Liviko

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas

GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI (kainuojantys iki 35 lt)

Šalis A→Z

Pavadinimas

tipas

Platintojas

Italija

Angio Archeo Primitivo Salento IGT 2009

Raudonasis

Bacchus & Co

Italija

Angio Archeo Negroamaro Salento IGT 2009

Raudonasis

Bacchus & Co

Prancūzija

Carmelle Malbec Compte Tolosan IGP 2011

Raudonasis

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Classic Claret AOC 2010

Raudonasis

Marks & Spencer

Vokietija

Klaus Lotz Rose Trocken 2011

Rožinis

Vyno klubas

Vokietija

Anselmann Gewürztraminer Kabinett 2011

Natūraliai saldus

Vyno klubas

Australija

Jacob’s Creek Sparkling Rosé Dry Cuvee

Putojantis

Pernod Ricard Lietuva

geriausi lietuviški vynai gamintojas

pavadinimas

kategorija

Geriausias sausas lietuviškas vynas

Raimundas Nagelė

Aviečių Roksala 2012

Sausas

Geriausias juodųjų serbentų vynas

Raimundas Nagelė

Juodųjų serbentų Roksala 2012

Sausas

Geriausias saldus lietuviškas vynas

Česlovas Ramoška

Aviečių 2012

Pusiau saldus

Geriausias vynuogių vynas

Andrius Diliautas

Vynuogių 2012

Sausas

Geriausias obuolių vynas

Remigijus Rimkus

Obuolių 2012

Pusiau saldus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

baltieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Australija

Yellow Tail Chardonnay 2011

Sanitex

Čilė

De Martino Legado Reserva Chardonnay DO 2011

Vyno klubas

Čilė

Santa Carolina Reserva Chardonnay 2010

Prikė

Čilė

Paradiso Sauvignon Blanc 2011

Marks & Spencer

Čilė

Cono Sur Reserva Especial Sauvignon Blanc 2011

Liviko

JAV

Chateau Ste Michelle Eroica 2010

Liviko

JAV

Fetzer Sundial Chardonnay 2011

Bennet Distributors

JAV

Bonterra Viognier 2010

Bennet Distributors

Ispanija

Torres Fransola Penedes DO 2011

Bennet Distributors

Ispanija

Care Cardonnay DO 2011

Liviko

Ispanija

Protos Verdejo Rueda DO 2011

Vyno klubas

Ispanija

Torres Milmanda Conca de Barbera DO 2009

Bennet Distributors

Italija

Cantina di Montalcino Poggio del Sasso Vermentino Toscana IGT 2012

Mineraliniai vandenys

Italija

Pinot Grigio Venezie IGP 2011

Marks & Spencer

Italija

Biscardo Hesaurum Pinot Grigio Pinot Nero Venezie IGT 2011

Bacchus & Co

Makedonija

Bovin Chardonnay 2012

Office city

Naujoji Zelandija

Malrlborough Estate Reserve Sauvignon Blanc 2011

Prikė

Nuajoji Zelandija

Clos Henri Sauvignon Blanc Marlborough 2011

Vyno klubas

Prancūzija

Chateau Fuisse Pouilly Fuisse AOC 2010

Vyno klubas

Prancūzija

Louis Jadot Bourgogne Chardonnay AC 2011

Liviko

Vokietija

Villa Wolf Riesling Dry 2012

Bennet Distributors

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

raudonieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Bodega Catena Zapata Alamos Malbec Mendoza 2012

Eugesta

Australija

Jacob's Creek Shiraz Reserva 2009

Pernod Ricard Lietuva

Armėnija

Zorah Karasi 2010

Gadara

Australija

Salomon Estate Fleurieu Peninsula Syrah Viognier S. Australia 2010

Vyno klubas

Čilė

Marques de Casa Concha Shiraz 2010

Bennet Distributors

Čilė

Baron Philippe de Rothschild Escudo Rojo Maipo Valley DO 2010

Mineraliniai vandenys

Čilė

Cono Sur Reserva Syrah 2011

Liviko

Čilė

Santa Carolina Reserva Carmenere 2011

Prikė

Čilė

Montes Reserva Merlot Colchagua Valley DO 2011

Eugesta

Ispanija

Capcanes Peraj Ha'abib Montsant DO 2010

Vyno klubas

Ispanija

Campo Viejo Rioja Gran Reserva Rioja DOC 2005

Pernod Ricard Lietuva

Ispanija

Juan Gil Monastrell 4 Meses Jumilla DO 2012

Mineraliniai vandenys

Italija

Menhir Pietra Primitivo e Susumaniello Salento IGT 2010

Bacchus & Co

Italija

Villa Matilde Camarato Falerno del Massico DOC 2005

Sadutė

Italija

Frescobaldi Castelgiocondo Brunello di Montalcino DOCG 2007

Bennet Distributors

Italija

Alois Lageder Pinot Noir Sudtirol - Alto Adige DOC 2010

Mineraliniai vandenys

Italija

Biscardo Corvina Cabernet Sauvignon Veneto Hesaurum IGT 2009

Bacchus & Co

Italija

Antinori Tenute Marchese Antinori Chianti Classico Riserva DOCG 1997

Mineraliniai vandenys

Italija

Vigneti del Vulture Piano del Cerro Aglianico del Vulture Riserva DOC 2008

Mineraliniai vandenys

Italija

MASI Campofiorin Rosso del Veronese IGT 2010

Liviko

Italija

Michele Chiarlo Barbera d‘Asti Superiore Le Orme DOCG 2010

DSP Baltic

Italija

Sciara Terra Nera Pinot Nero Sicilia IGT 2009

Bacchus & Co

Italija

Donnachiara Campania Aglianico IGT 2008

Bacchus & Co

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

raudonieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Italija

MASI Costasera Amarone della Valpolicella Classico DOC 2008

Liviko

Italija

Cantina di Montalcino Poggio del Sasso Merlot Toscana IGT 2011

Mineraliniai vandenys

Italija

Vignetti Zabù Il Passo Rosso Sicilia IGT 2012

Mineraliniai vandenys

Italija

Fetzer Zinfandel 2011

Bennet Distributors

JAV

Bonterra Zinfandel 2010

Bennet Distributors

JAV

Bovin Merlot 2010

Office city

Makedonija

Bovin Vranec 2010

Office city

Makedonija

Bovin Petit Verdot 2010

Office city

Makedonija

Nederburg Foundation Pinotage 2012

Sanitex

PAR

Casa Santos Lima Vale Perdido IGP 2011

Bacchus & Co

Portugalija

Casa Santos LimaQuinta das Setencostas Alenquer DOC 2009

Bacchus & Co

Portugalija

Faiveley La Framboisiere Mercury AOC 2010

Vyno klubas

Prancūzija

Joseph Drouhin Maranges Premier Cru AC 2011

Bennet Distributors

Prancūzija

Louis Jadot Pommard AC 2007

Liviko

Prancūzija

Domaine de la Meynarde Plan de Dieu Cote du Rhone AC 2011

Marks & Spencer

Prancūzija

Carmelle Malbec Compte Tolosan IGP 2011

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Classic Claret AOC 2010

Marks & Spencer

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

putojantys, sidabro medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Pere Ventura Tresor Brut Reserva Cava DO

Liviko

Ispanija

Agusti Torello Mata Brut Reserva Cava DO 2009

Vyno klubas

JAV

Domaine Ste Michelle Brut

Liviko

natūraliai saldus, sidabro medalio laimėtojas

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Vokietija

Anselmann Gewürztraminer Kabinett 2011

Vyno klubas

likerinis, sidabro medalio laimėtojas

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Portugalija

Graham’s Late Bottled Vintage Port Porto DO 2007

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

baltieji, bronzos medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Australija

Burra Brock Pinot Grigio 2011

Marks & Spencer

Australija

Brown Brothers Crouchen & Riesling 2011

Prikė

Australija

Jacob's Creek Semillon Chardonnay 2011

Pernod Ricard Lietuva

Čilė

Montes Reserva Sauvignon Blanc Casablanca Valley 2012

Eugesta

Čilė

Santa Helena Varietal Sauvignon Blanc 2012

Pernod Ricard Lietuva

Italija

Feudo Montesole Pinot Grigio Veronese Conti Neri IGT 2011

Bacchus & Co

Italija

Garganeta Pinot Grigio Delle Venezie IGP 2011

Marks & Spencer

Italija

Sciara Terra Nera Zibibbo Sicilia IGT 2011

Bacchus & Co

Italija

Donnachiara Beneventano Falanghina IGT 2011

Bacchus & Co

JAV

Chateau Ste. Michelle Dry Riesling 2011

Liviko

Naujoji Zelandija

Saint Clair Marlborough Sauvignon Blanc 2011

Liviko

PAR

Van Loveren Neil's Pick Colombar 2012

Eugesta

PAR

Nederburg Foundation Chardonnay 2012

Sanitex

Prancūzija

Domaine de Mandeville Viogner IGP 2011

Marks & Spencer

Prancūzija

E. Guigal Condrieu AC 2011

Eugesta

Vokietija

Weingut Petri Weißburgunder Kabinett trocken Prädikatswein QmP 2011

Bacchus & Co

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

raudonieji, bronzos medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Achaval-Ferrer Malbec Mendoza 2011

Bennet Distributors

Australija

Yellow Tail Cabernet Sauvignon 2012

Sanitex

Australija

Brown Brothers Shiraz 2010

Prikė

Čilė

Santa Helena Gran Reserva Selección del Directorio Pinot Noir 2011

Pernod Ricard Lietuva

Ispanija

Torres Ibericos Rioja DOC 2010

Bennet Distributors

Ispanija

Capcanes Mas Picosa Montsant DO 2011

Vyno klubas

Italija

Zonin Ripasso Valpolicella DOC 2010

Prikė

Italija

Zonin Amarone Della Valpolicella DOC 2008

Prikė

Italija

COS Cerasuolo di Vittoria Classico DOCG 2009

Sadutė

Italija

Archeo Nero d’Avola Sicilia Ruggero di Tasso IGT 2010

Bacchus & Co

Italija

Allegrini Corte Giara Valpolicella DOC 2012

Eugesta

Italija

Vigneti Radica Tullum Rosso DOC 2010

Vyno klubas

JAV

Beringer Stone Cellars Zinfandel 2011

Prikė

PAR

Nederburg Foundation Shiraz 2012

Sanitex

Prancūzija

Gold Label Merlot IGP 2011

Marks & Spencer

Prancūzija

Louis Jadot Pinot Noir Bourgogne AC 2010

Liviko

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

putojantys, bronzos medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Australija

Jacob’s Creek Sparkling Rosé Dry Cuvee

Pernod Ricard Lietuva

Italija

Zonin Prosecco Special Cuvee Prosecco DOC

Prikė

Prancūzija

Champagne G.H.Mumm Cordon Rouge Brut

Pernod Ricard Lietuva

Vokietija

Barth Pinot Blanc Sekt- Brut

Sadutė

rožiniai, bronzos medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Australija

Jacob’s Creek Shiraz Rosé 2011

Pernod Ricard Lietuva

Italija

Antinori Tenuta Guado Al Tasso Scalabrone Rosato Bolgheri DOC 2011

Mineraliniai vandenys

Makedonija

Bovin Ana Marija 2011

Office city

Vokietija

Klaus Lotz Rose Trocken 2011

Vyno klubas

NATŪRALIAI SALDŪS, bronzos medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

JAV

Fetzer Shaly Loam Gewurztraminer 2011

Bennet Distributors

Vokietija

Moselland Riesling Spätlese 2011

Pernod Ricard Lietuva

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

2013 m. Lietuvos vyno čempionatas

Verti paminėti lietuviški vaisių ir uogų vynai Raimundas Valatka

Aviečių vynas (rožinis, p. sausas)

Evaldas Petkus

Juodųjų serbentų vynas „Bokštai“ (raudonasis, sausas)

Raimundas Nagelė

Juodųjų serbentų vynas „Roksala“ 3 mėn. brandintas ąžuolo statinėse (raudonasis, sausas)

Regimantas Audrius Karčiauskas

Aviečių vynas „Nostalgija“ 2012 (rožinis, sausas)

Vytautas Dabašinskas

Juodųjų ir raudonųjų serbentų vynas 2012 (raudonasis, p. saldus)

Olga Vilkelienė

Juodųjų serbentų ir aviečių vynas (raudonasis, p. saldus)

Modestas Česnauskas

Vynuogių vynas „Tikro vyno siela“ 2012 (raudonasis, p. sausas)

Gintaras Pekūnas

Obuolių vynas (baltasis, p. sausas)

Raimundas Nagelė

Obuolių vynas „Roksala“ 2012 (baltasis, sausas)

Gintaras Sinkevičius

Obuolių vynas 2012 (baltasis, p. sausas)

Olga Vilkelienė

Obuolių vynas 2012 (baltasis, p. sausas)

Gintaras Pekūnas

Svarainių vynas (baltasis, p. saldus)

Raimundas Valatka

Vynuogių „Juodupė“ vynas 2012 (baltasis, p. saldus)

Gintaras Pekūnas

Aronijų ir obuolių vynas (rožinis, p.sausas)

Gintaras Sinkevičius

Uogų vynas „151“ (raudonasis, p.sausas)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

autoriai

Žurnalo autoriai Arūnas Starkus – vyno ir desertų mėgėjas, „Vyno žurnalo“ vyr. redaktorius, WSET diplomantas, LSA prezidentas, TSA edukacinio komiteto narys, FIJEV narys.

Jurgis Šliogeris – vyno ekspertas, Lietuvos someljė asociacijos steigėjas, nuo 1990 m. keliauja po vyndarystės regionus, Lietuvos spaudoje rašo apie vyną, nuo 1998 m. veda degustacijas, teisėjauja vyno čempionatuose.

Rasa Starkus – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja, FIJEV narė, jautrioji nosis ir žvitrioji akis, visur ir visada – vyne, maiste, kine ir knygoje – ieškanti balanso ir harmonijos.

Andrius Užkalnis – straipsnių autorius ir televizijos laidų vedėjas, parsikraustęs iš Anglijos su keliomis dešimtimis vyno butelių, gyvena Vilniaus senamiestyje; tebeieško vyne cigarų dėžės kvapo ir mėgsta, kad taninai surakintų burną lyg replėmis; saikas jam – gero gyvenimo ir vaizduotės priešas, o nuobodų, vienodą ąžuolinį „Chardonnay“ jis norėtų uždrausti, kaip kenksmingą.

Ilja Šarovas – vyno kultūros entuziastas, gastronominis keliautojas. Žino, kad darbas ir pomėgiai yra suderinami. Dirba „Vyno klube“, mokosi Someljė mokykloje.

FOTOGR AFAI R i ta Bac ytė -Star k uvi enė, Arūnas Star k us, Au d r iu s Siliū n as, I lja Š arov, J urgi s Šli oger i s, R asa St ar k u s, Daiva M umgaudienė, Andr ius Valčiuk as, panau d o t a „ M i n e ra l i n i ų vand enų”, „M onte Paci s“, v yni ni ų nuot rau ko s K AL B O S REDAK TO RĖ, VER TĖ J A Asta Žūk ai tė ast a@v ynoz urnalas. lt VYN O, KITŲ G ĖR IMŲ M ĖG Ė JAMS IR P R OF E S ION A LAM S w w w.v y n ozur n a l a s.l t N r. 2 5 . Leidžia m a s n uo 2005 m . gegužės mėn. K i t a s n umer is bus išleistas 2013 m. lapk r ičio mėn. Apie k a sdien es v y n o n a uj ien a s, v y n o ir m a is to d er i ni mą bei v y nų ver tin im us s k a it y k ite w w w.v y nozu rn alas. lt E l. pa š ta s : inf o @ v y nozu rna la s.lt Ad res a s : Stum br ų g. 15, Vil n ius, LT-08101 VYR . R E DA K TOR IU S Ar ūn a s Sta r k us tel. nr. 8 698 34 297, s ta rku s @ v y nozu rna las. lt DIZA IN E R IS Lin a s G l ia udel is MA KE TU OTOJA Lin a Jur š y tė DA ILIN IN KĖ Bir utė Sta r k uv ien ė K A R IK ATŪ R OS K a r ik atūr ų k o n k ur s o „Vy n a s ir k ava” a uto r ių d ar bai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - g e g už ė

AUTO RIAI IR D EGUSTUOTO J A I Arūnas Star k us, R asa Star k us, Jurgis Š l i o g e r i s, I lja Š arov, And r i us Už k alni s, And r i us Valč iu k as, And r i us Pagojus, M ar i ja Antanait ytė VIRŠELYJ E PANAUD OTA w w w. v ynuo ges. lt v ynuogės sod i nu k as L EID Ė J AS UAB „Nami nė pelėd a“ ISSN 1822-2153 PLATINIMAS El. paštas: i nfo@v ynoz ur nalas.lt, tel. nr. (5 ) 2 1 5 9 4 3 9 REK L AMA D ai va M umgaud i enė El. paštas: info@v ynoz urnalas. lt , tel. nr. 8 6 6 3 6 4 5 4 5 SPAUDA AB „Spaud a“ TIR AŽ AS 3 000 egz . R ed akci ja už rek lamos tur i nį neat sako. Perspausd i nti k ur į nors strai psnį , pavei kslą ar nu o t rau k ą g alim a t ik gavus rašyti nį red akci jos suti k i mą.