Tyrinėjimai
Tyrinėjimai
Pasiruošimas pensijai ir asmenybės bruožai
Bruožas
Doc. Antanas Kairys, dr. Vytautas Jurkuvėnas, prof. Albinas Bagdonas, dr. Olga Zamalijeva, doc. Vilmantė Pakalniškienė, Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorija
Visuomenės senėjimas – viena aktualiausių nūdienos problemų. Senstanti visuomenė daro didžiulį spaudimą socialinės apsaugos ir pensijų sistemai. Vilniaus universiteto tyrėjų grupė aiškinosi, kokią svarbą asmenybės bruožai turi taupymui pensijai. Tyrimo rezultatai būtų svarbūs kuriant edukacines programas, susijusias su pasirengimu pensijai. Dažniausiai teigiama, kad valstybė turi ribotas galimybes rūpintis pensijų dydžiu, todėl būsimi pensininkai turi patys imtis iniciatyvos ir savo pastangomis kaupti santaupas pensijai. Tačiau atlikti tyrimai (D. Jurevičienė ir E. Gausienė, 2010) rodo, kad lietuviai papildomai kaupti pensijai nelinkę. Kyla esminis klausimas – kodėl? Nors kaupimą pensijai lemia šalies ekonominė būklė, svarbūs ir psichologiniai veiksniai. Juk tomis pačiomis sąlygomis toje pačioje valstybėje vieni sukaupia daugiau, kiti mažiau. Psichologiniai kaupimo pensijai tyrimai išsiskirsto į keletą krypčių, tačiau vieni iš pretendentų į svarbius psichologinius pasirengimo pensijai veiksnius – asmenybės kintamieji. Asmenybė psichologijoje suprantama kaip santykinai pastovios žmogaus elgsenos, emocijų ir mąstymo ypatybės, savitumai. Yra ne viena
26
asmenybės teorija, kiekviena jų siūlo savus kintamuosius, kuriuos reiktų tirti analizuojant asmenybę, tačiau jos psichologijos tyrimuose šiuo metu dominuoja bruožų teorija, tiksliau – Didysis penketas, arba Penkių faktorių teorija. Ji į pirmą vietą kaip svarbiausius darinius iškelia bruožus, nusakančius žmogaus asmenybę. Šios teorijos atstovai teigia, kad visų žmonių asmenybės gali būti aprašytos penkių didžiųjų bruožų deriniu (šių bruožų aprašymai pateikti 1 lentelėje). Iš aprašymo matome, kad kiekvienas bruožas turi daugybę aspektų (pavyzdžiui, ekstravertiškumas siejasi tiek su aktyvumu, tiek su bendravimo poreikiu), tačiau visi šie aspektai tarpusavyje susiję – jei žmogus pasižymi vienu aspektu, didelė tikimybė, kad pasižymės ir kitu. Teorija sako, kad asmenybės bruožai kinta labai sunkiai, tikėtina, kad jie daugiausia įgimti. Bruožai –
Apibūdinimas
Neurotiškumas
Tai tendencija patirti įvairias neigiamas emocijas: liūdesį, nerimą, pyktį ir t. t. Žmonės, pasižymintys aukštu neurotiškumu, paprastai yra impulsyvesni, drovesni, prasčiau tvarkosi su stresu.
Ekstravertiškumas
Ekstravertams būdingas didelis aktyvumas, energija, optimizmas, stimuliacijos poreikis, bendravimo, socialinės veiklos poreikis.
Atvirumas patirčiai
Atviri patirčiai žmonės nori naujovių, jiems patinka nauja veikla, idėjos, jie vertina emocinius patyrimus.
Sutarumas
Sutarūs žmonės yra altruistiški, linkę padėti kitiems, užjausti, būti kuklesni, tiki gerais kitų žmonių ketinimais.
Sąmoningumas
Tai sugebėjimas atsispirti impulsams. Sąmoningi žmonės linkę planuoti, numatyti užduočių eiliškumą, pradėti darbus laiku ir juos užbaigti, numatyti savo veiksmų padarinius, tikėti savo kompetencija.
1 lentelė. Penki didieji asmenybės bruožai (John & Srivastava, 1999; McCrae & Costa, 1999; McCrae, 2005)
tai bendros tendencijos, skatinančios žmones veikti viena ar kita kryptimi, reaguoti į situacijas tam tikru būdu. Sąveikaujant bruožams ir aplinkai formuojasi žmogaus įgūdžiai, nuostatos ir kiti psichologiniai veiksniai, kurie ir lemia, kaip žmogus reaguos konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, priimdamas finansinius sprendimus. Tyrimai (McCrae, 2005) rodo, kad asmenybės bruožai siejasi su žmogaus elgesiu daugelyje sričių – darbo, tarpasmeninių santykių, sveikatos, elgesio, mokymosi ir kitose. Tačiau analizės, atliktos nagrinėjant asmenybės bruožų ir pasiruošimo pensijai ryšį, gana nevienareikšmės. Remiantis teorinėmis prielaidomis (John & Srivastava, 1999; McCrae & Costa, 1999) ir tyrimais (Blekesaune & Skirbekk, 2012; Hershey & Mowen, 2000), galima manyti, kad žmonės, kurie pasižymi aukštu sąmoningumu, geriau pasiruoš pensijai,
bus linkę į ją išeiti vėliau, taip pat jie bus linkę pensijoje įžvelgti naujų galimybių. Tokie tyrimų rezultatai nestebina. Juk sąmoningumas – tai gebėjimas numatyti reikalų eiliškumą, savo veiksmų padarinius, taigi šiems žmonėms lengviau planuoti ir pensiją. Neurotiški žmonės patiria daugiau streso ir neigiamų išgyvenimų, susijusių su išėjimu į pensiją, greičiausiai dėl to, kad neurotiškumas siejasi su nerimavimu daugelyje gyvenimo sričių. Kitų trijų bruožų vaidmuo ne toks aiškus, nors pavieniai tyrimai rodo, kad ir šie bruožai gali sietis su pasiruošimo išeiti į pensiją veiksniais. Kodėl šie tyrimai reikšmingi? Jei pavyktų detalizuoti, kiek ir kurie asmenybės bruožai svarbūs išėjimo į pensiją kontekste, tai leistų kurti efektyvesnes pagalbos rengiantis šiam gyvenimo etapui schemas. Jei asmenybės bruožai vaidina kertinį vaidmenį, tuomet reiktų kurti taupymo instrumentus, kurie būtų palankūs žmonėms, apskritai nelinkusiems planuoti ateities (žemas sąmoningumas), arba žmonėms, kurie labai lankstūs ir smalsūs (aukštas atvirumas patirčiai). Tačiau jei asmenybės bruožai su išėjimo į pensiją veiksniais nesisieja arba siejasi tik silpnai, tuomet dėmesį reikia sutelkti į kitus psichologinius
ar socioekonominius veiksnius. Todėl Vilniaus universiteto tyrėjų grupė nusprendė išsiaiškinti, kaip asmenybės bruožai susiję su taupymu pensijai. Tyrime dalyvavo 374 priešpensinio amžiaus Lietuvos gyventojai nuo 50 iki 64 metų (vidutinis amžius –55,6 metų). Imtis buvo reprezentatyvi, atrinkti gyventojai iš visos Lietuvos. Respondentai užpildė asmenybės bruožų
klausimyną ir anketą apie tai, kaip rengiasi pensijai. Paaiškėjo, kad respondentų pasiruošimas išeiti į pensiją yra nenuoseklus. Viena vertus, žmonės gana dažnai naudojo papildomas priemones kaupti pensijai, pavyzdžiui, 39,5 proc. buvo pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį, 8,3 proc. – III pakopos sutartį, 15,3 proc. buvo pasirinkę pensijai tau-
www.freeimages.com nuotr.
27