universitas
2006 lapkritis
7
vilnensis
konferencijos
Lietuvių tapatybės paieškos kultūrų dialogo kontekstuose: FilF projektas „Littera \\
VU FilF lituanistai, daugiau nei metus kartu su kolegomis ir partneriais vykdę iš VMS fondo didžiau sią finansavimą 20052006 m. gavusį projektą „Littera“, spalio 13-14 d. organizavo baigiamąją konferenciją „Lietuvių tapatybė kultūrų dialogo kontekstuose“. Senato salėje vykusi konferencija buvo skirta projekto „Littera“ rezultatams apibendrinti ir naujoms tyrimų gairėms numatyti.
Dr. Daiva SINKEVIČIŪTĖ, FilF Baltistikos katedra Vykdant tarpdalykinj FilF projek tą siekta nagrinėti lietuvių tapaty bės raidą nuo XVI a. iki XX a. pr.: teoriškai ir metodologiškai atnau jinti lietuvių tapatybės sampratą, svarbią lituanistikos mokslui. Pa grindiniai šio projekto vykdytojai buvo VU FilF mokslininkai, taip pat LLTI, LKI, Brno Masaryko univer siteto (Čekija), Konstancos uni
versiteto (Vokietija) atstovai. Konferencijos pranešimų auto riai - doc. dr. Darius Kuolys, dr. Vaidas Šeferis, dr. Mindaugas
Kvietkauskas, dr. Vytautas Karde lis, dr. Jolita Urbanavičienė, dr. Saulė Matulevičienė ir dr. Daiva Sinkevičiūtė - kalbėjo apie seną ją LDK ir Prūsų Lietuvos raštiją, XIX a. ir XX a. pradžios literatūros, kalbos ir kultūros istoriją bei Vil niaus krašto sociolingvistiką ir et nologiją. Pranešėjai siekė išryš kinti skirtingus tapatybės mode lius ir jų komponentus, kurie am žiams bėgant keitėsi, ir aptarti šios kaitos dėsningumus. Temos, kuriomis kalbėjo pranešėjai, įvai riais aspektais buvo tirtos ir kitų projektų dalyvių, kurie savo tyri mų rezultatus apibendrino 40 mokslinių straipsnių ir 10 moksli nių seminarų. Siekiant į „Litteros“ dalyvių dis kusijas įtraukti kuo daugiau Lietu vos humanitarų, j projekto semi narus buvo kviesta kultūros tyrėjų ne tik iš VU, bet ir iš kitų Lietuvos institucijų. Todėl dalis konferenci jos dalyvių koreferentų, be VU at stovų (prof. habil. dr. Eugenijos Ul činaitės, doc. dr. Pauliaus Suba čiaus, doc. dr. Ainės Ramonaitės, doc. dr. Grigorijaus Potašenko ir kt.), buvo kviesti iš projekte neda lyvavusių mokslo institucijų: iš KFMI - dr. Aida Savicką, Virginijus Savukynas, iš Lll - dr. Darius Staliūnas, iš STI - dr. Tadas Leončikas, Irena Šutinienė, išVJI-dr. Ma rija Krupoves ir kt.
Po pranešimų vyko dr. Austės Nakienės parengta Pietryčių Lie tuvos melodijų 1935-1941 m. fo nografo įrašų perklausa, o kitą die ną konferencijos dalyviai ir jos sve čiai išvyko į ekskursiją „Ekspedici jų Rytų Lietuvoje pėdsakais“. Igna linoje aptariant lietuvių tapatybės tyrimų gaires buvo kalbėta apie planuojamą projekto tęsinį, pada rytus darbus ir iškilusias kliūtis. Humanitarų projektui vadovavu si Lietuvių kalbos katedros profe
sorė Evalda Jakaitienė baigiamo joje konferencijoje kalbėjo apie šiandienos galimybes integruoti lituanistikos tyrimus į platesnius kultūros kontekstus ir kurti terpę naujoms idėjoms ir mintims apie lietuvių tapatybę skleisti. „Litteros“ naudą Lietuvai, ne vien tik VU, ak centavo VMS fondo direktorius dr. Sigitas Renčys, linkėjęs projekto kolektyvui tolesnių darbų. LR Švie timo ministro patarėjas doc. dr. Giedrius Viliūnas džiaugėsi, kad skirtingas lituanistikos sritis tyrinė jantys mokslininkai, taip pat kaip ir kitų mokslų atstovai, pradėjo dirbti bendrus darbus, kuriuos vie nija viena daugiadisciplininė te ma. „Litteros“ konferenciją ir projek to darbą organizavę koordinatoriai dr. M. Kvietkauskas ir dr. D. Sinke vičiūtė siekė burti kolegas ir kitus
humanitarinių mokslų atstovus bendram darbui, stengėsi megzti ryšius tarp skirtingų institucijų ir hu manitarinių mokslų atstovų. Atro do, kad ši veikla buvo vaisinga. „Lit teros“ dalyvių atlikti darbai - para šyti mokslo straipsniai, publikuoti šaltinių tyrimai ir vertimai, įvykę se minarai, ekspedicijos ir stažuotės - paskatino naujus lietuvių tapaty bės tyrimus, aktyvino mokslines diskusijas ir inicijavo naujas kon cepcijas, o svarbiausia - į vieną grupę subūrė skirtingų humanita rinių mokslo sričių atstovus. Tačiau vis dėlto atsargiai norisi tikėti, kad, kaip sveikindama „Litteros“ daly vius kalbėjo ir prof. habil. dr. Vikto rija Daujotytė, humanistika Lietu voje netaps visiškai suprojektuo ta, kadangi ji nėra vien tik moks las, bet ir žmogaus pasaulio pa matinė strategija.
Lietuvių tapatybės tyrimai apibendrinti baigiamojoje projekto „Littera“ konferencijoje. V. Naujiko nuotr.
---------------------- projektai, pristatymai
Archeologų ekspedicijos šig vasarg buvo ypač sėkmingos Spalio 20 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje įvyko IF Archeologijos katedros renginys. Jame buvo pristatomas A. Baryso filmas „Gintaro kelias“, naujausi Archeologijos katedros leidiniai - M. Michelberto „Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai“, V. Šimėno „Etnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje pirmojo mūsų eros tūkstantmečio viduryje“, G. Vėliaus „Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV amžiu je“. Taip pat buvo demonstruojami Kuršių pilkapyno (Kel mės r.) lll a. pradžios moters kapo, Paprūdžių kapinyno (Kelmės r.) V a. antrosios pusės-VI a. pradžios vyro kapo radiniai, kai kurie Kernavės archeologijos paminklų radiniai.
Renata ŽIUKAITĖ Filmas „Gintaro kelias“, kurio scenarijaus bendraautoris ir teks to autorius yra profesorius Myko
las Michelbertas, paremtas arche ologine medžiaga iš Lenkijos, Austrijos bei Italijos muziejų. Uni kalių gintaro dirbinių gausu Gdansko bei Vroclavo muziejuo
igggg
EUROPODIANS: naujausios technologijos kalbų mokymo projekte
Habil. dr. M. Michelbertas pristatė filmą „Gintaro kelias“ se Lenkijoje, Karnunto muziejuje Austrijoje bei prie Adrijos jūros esančioje Akvilėjoje Italijoje, kuri daug šimtmečių garsėjo kaip gin taro perdirbimo centras. Iš senovės lietuvių ir latvių že mių gintaras keliaudavo į pietus, kur jis būdavo perdirbamas. Taip gintaras sujungė Šiaurės ir Pietų
Europą, todėl filmas ir vadinasi „Gintaro kelias“. Šių metų archeologų ekspedi
Istorikų bendruomenė džiaugsis naujais Archeologijos katedros leidiniais
v gg gg
cijos Kelmės rajone buvo ypač sėkmingos. Atrasti net du pirmųjų amžių baltų kapai, lll a. moters pil kapyje rasta unikalių žalvario se gių, apyrankių, vėrinių ant kaklo, žiedų. Va. antrosios pusės-VI a. pradžios vyro kape rasta ieties antgalių, unikali kryžiaus formos žalvarinė segė, rago gertuvių li kučiai. V. Naujiko nuotr.
Vilniaus universitetas dalyvauja prestižiniame Europos Sąjungos projekte, kuriame bus mokoma Europos kalbų pasitelkiant naują mobiliąją įrangą mobiliuosius telefonus, iPod grotuvus, delninius kompiu terius. Projekte, kuris pava dintas „Europodians“, bus kuriama kalbų mokymo medžiaga, kurią padės „prisijaukinti“ ir išmokti mums jau įprasti mobilieji prietaisai.
įneša ŠEŠKAUSKIENĖ ES SOCRATES programos lėšo mis finansuojamame projekte da lyvauja 12 Europos šalių: Malta, Turkija, Latvija, Estija, Čekija, Da
nija, Lenkija, Vengrija, Ispanija, Slovakija ir Lietuva. Lietuvos pro jekto grupę sudaro Filologijos fa kulteto specialistai: Anglų filolo gijos katedros docentė įneša Šeškauskienė ir lektorė Birutė Ryvitytė bei Lituanistinių studijų kated ros lektorė Virginija Stumbrienė. Projektą koordinuoja Ispanijos Kastiljos Lamančos universite
tas. Projekto sumanytojas, įkvė pėjas ir koordinatorius entuzias tingasis Javieras E. Diaz Vera tiki informacinių technologijų ateiti mi. Jis sako: „Mūsų projektas yra žingsnis pirmyn plėtojant kalbos mokymuisi skirtą daugiaterpę medžiagą, ypač daug dėmesio skiriant mobiliosios įrangos en tuziastams. Pasaulyje, kuriame žmonės vis daugiau keliauja, mes norime sukurti nešiojamą, leng vai redaguojamą ir interaktyvią kalbos medžiagą mobiliesiems grotuvams.“ Kai tik projektas įsi bėgės, parengtą 12 kalbų me džiagą galima bus persikelti į mo biliuosius prietaisus tiesiai iš in terneto. Kalbos medžiaga skiriama pla čiai besimokančiųjų bendruome nei, apie tai byloja ir kalbų gausa. Numatoma, kad vienų kalbų kur sai apims tik pradedančiųjų lyg menį, kitų - ir gerokai pažengu siųjų. Didelei projekto kalbų spe cialistų komandai talkins Airijos IT kompanija Enovation. Lietuvai tai reiškia dar vieną ga limybę populiarinti nelengvai iš mokstamą lietuvių kalbą, priartinti ją prie jauno ir mobilaus kalbos vartotojo, sudominti europiečius greta gyvenančia kaimyne.