2010 m. rugsėjis
universitas
3
vilnensis
_______________________________________________ aktualijos ttt
Stojimo į Vilniaus universitetą rezultatai geriausi šalyje Vilniaus universiteto jau nebe pirmus metus pasiekti ge riausi studentų priėmimo rezultatai šalyje rodo, kad studijos šiame universitete yra patrauklios ir paklausios. Aukštojo mokslo reforma, paaštrinusi konkurenciją tarp universitetų, netapo baubu seniausiajai ir geriausiajai Lietuvos Alma Mater, o tik pa tvirtino jos lyderystę. Tačiau tai nereiškia, kad atėjo laikas „užsnūsti ant laurų“. Geri rezultatai kaip tik įpareigoja Vilniaus universitetą išlaiky ti aukštą studijų bei mokslo lygį ir stiprina patrauklumą.
yra bendradarbiavimo su įvairiais švietimo sek
toriais, naujų akademinių paslaugų kūrimo ir jų kokybės užtikrinimo procesai. Tarp prioritetų
išlieka studentų mobilumo ir tarptautinių prak tikų plėtra, jungtinių studijų programų kūrimo
ir tarptautinės partnerystės skatinimas.„Manau,
kad pagrindinis mūsų tikslas - tobulėjimas tiek akademinėje, tiek mokslo, tiek bendradarbiavi mo ir partnerystės srityse", - sakė J. Galginaitis. Svarbus prioritetas yra ir studentų iš kitų šalių pritraukimas. Šiuo metu dalinių studijų į Vilniaus
universitetą yra atvykę 240 studentų. Dar apie 60 akademinių mainų studentų jau užsiregis
travo pavasario semestrui. Be jokių abejonių,
šis skaičius dar augs. Lygiai taip pat tikimasi,
kad ateityje augs ir skaičius kitų šalių studentų, (stojančių į Vilniaus universitetą nuolatinių studijų. Šiemet į tokias studijas buvo priimti 56 studentai. „Skaičiai rodo, kad dalinės studijos VU pritraukia daugiau studentų nei nuolati
nės, o didesnė dalis mainų studentų atvyksta per ERASMUS programą. Tačiau ir nuolatinių studijų studentų iš užsienio skaičius po truputį
VU pirmiausia orientuojasi į motyvuotus studentus. V. Naujiko nuotr.
auga. 2010-2011 studijų metais VU iš viso jau studijuoja 200 užsienio piliečių. Sėkmingai
Ne visos studijų programos vienodai populiarios Šiemet VU priimta daugiau kaip 3,9 tūkst. stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas - iš jų beveik 2,8 tūkst. studentų į valstybės finansuojamas vietas ir daugiau kaip 1,1 tūkst. į valstybės nefinansuojamas vietas. Per pastaruosius kelerius metus populiariausių VU studijų programų sąrašas beveik nesikeičia. Kaip ir pernai, šiemet stojančiuosius labiausiai domino ekonomikos studijos (jos buvo popu liarios tiek Ekonomikos fakultete Vilniuje, tiek VU Kauno humanitariniame fakultete), vadyba ir verslo administravimas Vilniuje, teisė, politikos mokslai. Populiarios išliko psichologijos, medici nos ir odontologijos studijos.Tarp humanitarinių mokslų populiariausiosyra anglų filologijos ir is torijos (šių programų populiarumas šiais metais išaugo) studijos, tarp fizinių mokslų - finansų ir draudimo matematika. Tačiau šalia populiarių studijų programų yra ir nepopuliarių. Labiausiai stojančiųjų „abejingu mą" jaučia kai kurios filologijos studijų krypčių grupės programos. Šiemet dėl nepakankamo
norinčiųjų studijuoti skaičiaus nebus vykdomos VU Kauno humanitarinio fakulteto anglų ir rusų kalbų bei vokiečių kalbos studijų programos. VU Filologijos fakultete pirmo kurso grupės nesurin ko lenkų filologijos studijų programa. Sunkumų pritraukiant studentus turėjo lietuvių filologijos ir užsienio (lenkų) kalbos studijų programa, taip pat fizinių mokslų studijų srities programos: matematikos ir informatikos mokymas, aplinkos hidrogeologija irgeoinžinerija. Ne mažiau svarbus Vilniaus universitetui yra stojimas į antrosios pakopos studijas. Šie met į jas buvo priimtas 1731 studentas - iš jų 539 asmenys baigę bakalauro studijas kitose aukštosiose mokyklose. Studijų direkcijos Priėmimo skyriaus duomenimis, daugiausia stojančiųjų į magistrantūros studijas rinkosi socialinių mokslų studijų srities programas. Geriausiai planuojamas vietas pavyko užpildyti Orientalistikos centrui, Chemijos fakultetui bei Matematikos ir informatikos fakultetui, tuo tarpu planuotų valstybės finansuojamų vietų daugiausia neužpildė Fizikos fakultetas. Šiemet
studijų programos, kurios nebus vykdomos dėl nesusirinkusių stojančiųjų skaičiaus, išlieka tos pačios kaip ir pernai - bibliotekų ir informacijos centrų vadyba bei draudimo vadyba.
Studentų mažiau, bet jų motyvacija - stipri Paklaustas apie tai, kas šiemet darė didžiausią įtaką stojimo rezultatams, Vilniaus universi teto akademinių reikalų prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis pažymėjo, kad šiemet jokių didesnių„siurprizų" ar pasikeitimų nebuvo. Ga
lima priminti, jog jau daugiau nei dešimt metų priėmimas vyksta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos ben drajam priėmimui organizuoti nustatytą teisinį reguliavimą, kurio yra priverstas laikytis ir VU. J. Galginaitis pabrėžė, kad tiesioginė Vilniaus universiteto įtaka stojimo procesui pasireiškia tik per paliktą stojimo egzaminą į žurnalistikos studijų programą ir įvestą apribojimą, pagal kurį į VU gali stoti tiktie abiturientai, kurių konkursi nis balas (be papildomų balų) yra ne mažesnis nei 50 proc. maksimalaus konkursinio balo į norimą studijų programą. VU taip pat nustato, kokius valstybinius baigiamuosius egzaminus turi būti išlaikęs abiturientas, stojantis į kalbų programas. J. Galginaitis pažymėjo, kad šiemet preli minarus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičius buvo suskirstytas ne pagal 6 studijų sritis, kaip buvo 2009 m., o į 11 studijų krypčių grupių.„Visa tai turėjo tam tikros įtakos kiekvienos aukštosios mokyklos, tarp jų - ir Vilniaus universiteto, priėmimui", - pabrėžė prorektorius. Tačiau VU pagal priimtus į valstybės finansuojamas vietas studentus parodė geriausius priėmimo rezultatus šalyje. J. Galginaitis teigė, kad Vilniaus universitetas pirmiausia orientuojasi į motyvuotus studentus. Kad ši orientacija pasiteisina, rodo ir stojimo rezultatai.„Net 9 iš 10 studijų programų, kurias šiemet dažniausiai rinkosi abiturientai, gavę nors už vieną egzaminą aukščiausią - šimtą balų įvertinimą, yra Vilniaus universiteto programos", - pažymėjo prorektorius. „Šimtu-
kininkai" VU rinkosi medicinos, ekonomikos, politikos mokslų, teisės, psichologijos, finansų ir draudimo matematikos, filosofijos, fizikos ir taikomosios fizikos studijas. Stiprią stojančiųjų į Vilniaus universitetą absolventų motyvaciją rodo ir aukštas į pirmo sios pakopos studijas įstojusiųjų asmenų balų vidurkis. Šiemet jis yra 17,92 balo iš 20,8 galimų
(neįskaitant galimų papildomų balų). Priimtųjų studijuoti abiturientų konkursinis balas auga 2009 m. vidutinis įstojusiojo konkursinis balas buvo 17,55. Didžiausi įstojusiųjų konkursiniai balai (kartu su papildomais balais) svyravo nuo 23,5 iki 26,5. „Didžiausi balai parodo, kad į VU priimta nemažai šalies ir tarptautinių įvairių sričių olimpiadų prizininkų. Tai jau savaime yra mūsų universiteto įvertinimas", - pažymėjo J. Galginaitis.
Nepopuliarios programos turėtų būti reformuojamos Kaip jau minėjome, studijų programų, į kurias įstojo 50 proc. ir mažiau stojančiųjų, nei buvo pla nuota, yra, tačiau nedaug. J. Galginaitis paaiški
no, kad stojančiųjų pasirinkimui įtaką daro netik jų požiūris į programas, bet ir šalies bei pasaulio ūkio tendencijos, visuomenėje vyraujantys ste reotipai ir kiti panašūs veiksniai. Pavyzdžiui, nors Lietuvoje noriai studijuojamos įvairios kalbos, pasak prorektoriaus, visoje šalyje pastebimas sumažėjęs susidomėjimas vokiečių kalba. J. Galginaičio manymu, viena iš išeičių galėtų būti programų sujungimas ir stambinimas.Taip pat numatoma, kad šiuo metu nepopuliarios studijų programos galėtų gauti antrą šansą vykdant dviejų - pagrindinės ir gretutinės krypčių studijas. „Tarkime, tai, kas anksčiau buvo savarankiška programa, pasiūlyti kaip modulį. Galbūt tai kaip tik bus patrauklu ir naudinga studentams. Pavyzdžiui, pasiūlyti ekonomikos ar vadybos studijų studentams lenkų kalbos modulį. Žinoma, jie netaps
filologijos specialistais, bet gaus papildomų naudingų žinių, pramoks kalbos", - siūlo galimą išeitį prorektorius. J. Galginaitis mano, jog tam, kad kai kurios studijų programos surinko mažiau studentų, nei buvo planuojama, įtaką padarė irVU taiko mas minimalaus balo, su kuriuo galima įstoti
baigę studijas, jie gaus Vilniaus universiteto diplomą", - teigė J. Galginaitis. Jis pažymėjo, kad tai labai reikšmingas veiksnys, nes dabar kasmet Lietuvos aukštosios mokyklos vis labiau jaus demografinės duobės ir emigracijos poveikį (jau šiais metais, palyginti su praėjusiais, pirmakursių skaičius sumažėjo). Tokioje situacijoje būtent
studentai iš trečiųjų šalių gali tapti vienu iš iš
sigelbėjimo šaltinių. Pasak J. Galginaičio, reikia
intensyvinti pradėtą studijų programų kitomis kalbomis (daugiausia - anglų) kūrimą. Bet kad ir kaip būtų, Vilniaus universitetas pirmiausia orientuojasi ir orientuosis į Lietuvos
abiturientus. J. Galginaitis pažymėjo, kad jau
šiandien universitetas ieško ryšių ir su būsimais potencialiais studentais. VU yra pasirašęs ben dradarbiavimo sutartis su įvairių Lietuvos regio nų gimnazijomis. Praėjusiais metais VU taip pat
pradėjo sėkmingą Vaikų universiteto, leidžiančio 8-12 metų vaikams laikinai tapti studentais -
pajusti akademinio gyvenimo dvasią, projektą. Visa tai yra darbai, orientuoti į ateitį.
VU - mokslo universitetas
kokybės ir bendro studentų lygio klausimas
Stojimas į magistrantūros studijas yra vertas atskiro, įdėmesnio, žvilgsnio. Pasak J. Galgi
yra svarbiau negu siekis „priimti kuo daugiau
naičio, antrosios pakopos studijos yra viena iš
studentų". Pasak prorektoriaus, per pirmąjį priėmimo etapą buvo 13,6 proc. stojančiųjų,
prioritetinių Vilniaus universiteto sričių. Prorek torius pabrėžė, kad ši studijų pakopa, skirtingai
kurie, turėdami neblogus balus ir įstodami į valstybės finansuojamas vietas, galiausiai
nei pirmoji, daug labiau pasižymi sąsajomis su
į universitetą, nustatymas, tačiau šiuo atveju
neatėjo pasirašyti studijų sutarties. „Matyt, tai abiturientai, įstoję į aukštąsias mokyklas užsienyje. Čia, per bendrąjį priėmimą, jie tie
siog išmėgino savo jėgas. Jiems tas bandymas nieko nekainavo, tačiau taip jie užkirto kelią kai kuriems kitiems studentams patekti į valstybės finansuojamą vietą", - svarstė prorektorius.
mokslu - iš esmės tai yra pasirengimas dok torantūros studijoms. Tiesa, šiemet įstojusiųjų studijuoti į magistrantūrą skaičius irgi yra kiek mažesnis nei pernai.Taip yra ir dėl demografinės situacijos, tačiau kartu pastebimas ir bendras vis mažėjantis baigusiųjų pagrindines studijas no ras siekti tolesnių - magistrantūros - studijų. Vis dėlto, pasak prorektoriaus, strateginis VU tikslas
yra pritraukti į savo auditorijas kuo daugiau
Demografinė duobė nebaisi, jei sugebėsime pritraukti studentų iš užsienio
antrosios pakopos studentų. „Dabar Vilniaus universitete, lyginant priima
Akademinių reikalų prorektoriaus įsitikinimu, tai, kad Vilniaus universitetas jau nebe pirmus metus pritraukia į savo gretas didžiąją dalį pačių geriausių šalies abiturientų, nereiškia, jog galima atsipalaiduoti ir nesijaudinti dėl ateities.„Negalime sau leisti atsikvėpti, ir toliau turime stebėti ir, kiek to reikia, modernizuoti savo akademinį gyvenimą", - sako J. Galginaitis. Prorektorius įvardijo nemažai svarbių darbų, kuriuos būtina įgyvendinti, siekiant išlaikyti stabiliai aukštą VU poziciją. Šie darbai yra susiję su modulinių
studijų studentai. Būtų gerai, kad jau artimiausiu
ir tarpkryptinių studijų sistemos įdiegimu. Tarp aktualiausių uždavinių išlieka studijų op timizavimas ir internacionalizavimas, ECTS kredito sampratos diegimas, studijų kokybės užtikrinimo mechanizmo gerinimas. Svarbūs
mų studentų skaičių, vienam magistrantūros studijų studentui tenka daugiau nei 2 bakalauro
metu tas skaičius susilygintų", - sakė J. Galginai tis. Norima, kad antrosios ir trečiosios pakopos studentų VU būtų netgi daugiau negu pirmo
sios pakopos studentų. Vilniaus universitetas į antrosios pakopos studijas sieks pritraukti dau giau absolventų, baigusių ir kitus universitetus. „Per metus ar dvejus mums, ko gero, nepavyks pasiekti esminio lūžio šioje srityje, tačiau mes tikrai darysim viską, kad magistrantų skaičius VU augtų", - pažadėjo prorektorius. Pasak jo, tai būtų dar vienas stiprus veiksnys, kuris patvirtintų, kad Vilniaus universitetas yra būtent mokslo universitetas. Parengė „U. V.“ redakcija