„PAGRINDINIAI IR „ŠALUTINIAI" n
dėst. E. ANDRIULIS ISA tai prasideda tuo eilę vadovaujančių organų, metu, kai abiturientas šiek tiek sugebančius paspyarba gamybininkas pra gauti ir pašokinėti su triukš veria mūsų Alma Mater duris mu nuvaro į fakulteto savi ir, laikydamas rankose visą veiklą. Tuo reikalas ir baigia glėbį popierėlių, už Ilgo stalo si. Sekančią rugsėjo pirmąją sėdinčiai Ilgai laborantų komi, kartojasi vėl tas pats. Ir taip sijai pareiškia norą tapti aukš be galo. tai kvalifikuotu . specialistu. Neišsigąskite ir nepykite, Komisija, žinoma, tokių kilnių brangūs pirmokai! Jūs ir ge norų neskuba patenkinti, tik ri, ir veiklūs, palyginus su sa priima visus popierėlius ir pa vo vyresniaisiais broliais. Iš siunčia tokį gerų norų pilietį tiesų, su pirmuoju kursu dar į egzaminų komisiją, pasikal nebūna bėdos. Su kokiomis iš bėti su autoritetingais asmeni pūstomis charakteristikomis mis. Pastarieji pavarto popie pirmokai beatvyktų, vis dėlto, rėlius ir aikčioja iš nustebimo. bet kurį darbo barą šiuo kon Ko tėti tik neprirašyta! Kokie tingentu galima papildyti ir visi puikūs organizatoriai, ak dalis jų išauga tikrai neblo tyvūs komjaunuoliai, šokėjai, gais sportininkais, visuomeni dainininkai, sportininkai ir 1.1. ninkais, mokslinių būrelių na Visi geri, tokie talentingi, kad riais. Imkime kitą kraštutinu net neįmanoma pasirinkti. Ga mą arba mūsų elitą, pasidi lų gale, pasirenkama. Laimin džiavimą, t. y. V ar VI kurso gieji paskutines iki mokslo studentus. Jų jau plika ranka metų pradžios dienas vaikšto nebepaimsi. Jų nebeįmanoma kaip devintame danguje ir įtraukti į visuomeninę veiklą, kiekvieną naktį sapnuoja, iki nes jie tik nusišaipys ir daž kokio neregėto lygio jie pa niausiai atsakys, kad jiei nesu geba suderinti mokslo su vi kels savo veiklą. Galų gale, ateina pirmoji suomenine Veikla. O gal tai ir ’-ugsėjo. Mūsų tobuliausieji tiesa? Panagrinėkime šį klau suskrenda į Vilnių ir pagal simą. atitinkamą štampą pase pasto „Tarybinio mediko" redko viai nutupia kuriame nors iš legija kreipėsi į aktyviausius fakulteto bendrabučių. Prasi fakulteto studentus ir prašė deda pagrindinis darbas — atvirai ir draugiškai pasisaky mokslas, o kartu su juo ir pa ti, kaip jie sugeba suderinti šaliniai darbai — visuomeni mokslą su visuomenine veik nė veikla, sportas, saviveikla. la. 95 proc. atsakė taip: „Jei Diena iš dienos geometrinės dirbu visuomeninį darbą, tai progresijos greičiu visų fa nukenčia mokslas, o jei mo kulteto veikėjų veidai pradeda kausi, kenčia visuomeninis liūsti, sapnai irgi paprastėja, darbas". Toks atsakymas tik prozalškėja. . . PasiTodo, kad dalinis, ir, atrodo, svarbiau tie visi tobuliausieji ir ge sias studentų trūkumas yra riausieji tik ant popieriaus. tai, kad jie nemoka planuoti Tiesa, gelbstint padėtį, vienas savo laiko. kitas maniakalinlo charakte Paimkim ir panagrinėkime rio rėksnys koptuojamas į visą studentu darbo diena: užsiėmi
V
Laiškas redakcijai Aš visada skaitau mū sų laikraštį. Geras jis. Tie sa, galėtų būti truputį jau nesnis, t. y. gyvesnis. Kaip tai padaryti? Rei kėtų sušaukti studentų konferenciją. Suprantama, aš neturiu galvoje plataus mąsto konferencijos. Savą konferenciją, laikraščių mylėtojų, t. y. ne tokią, kurioje būtų kalbama apie laikraščio kryptį, jo idė-' jiškumą ir t. t., o tokią konferęnciją, po kurios laikraštis būtų geresnis, t. y. visiškai įdomus. Čia ma no subjektyvi nuomonė, ir ji niekam neuždeda parei gųO dabar noriu pasakyti
štai ką: labai jau dažnai „Studente“ spausdinami menkaverčiai kūrinėliai, kaip pavz., novelės. Aš ne sakau, kad bandančių plunksną draugų kūrinė liai būtų šedevras! Ne. Bet skaitai tokią novelę, matai tūkstančius vaizdų ir ne randi mintieę, logiškos, švarios minties. Ir tas sti lius, šokinėjantis... . Jis geras, draugai, tas stilius! Bet tik reikia jį gerai valdyti. Kad būtų vaizdžiau, aš parašiau „kūrinį“, kurį skiriu „lengvo stiliaus“ mėgėjams.
mai — 6—7 vai., mokymuisi — 2—3 vai., (labai abejoti na), plepalams maždaug tokio turinio: „aš jam sakau, o jis man sako. .." maždaug dvi— trys valandos (būtinai), dar knyga, kinas, teatras, štai ir visas laikas. O gal būtų gali ma iš tos dienos ką nors iš mesti? Autorius, remdamasis savo paties nesenų dienų prisimini mais, gali konstatuoti, kad di delė laiko dalis praleidžiama tuščiai beplepant, beslbastant iš kampo į kampą. Knygą, sa viveiklą, sportą reiktų laikyti poilsiu, ir juos kaitaliojant su darbu, tikrai būtų daug gali ma nuveikti. Esant pasyviai pagrindinei studentų masei, veiklioji stu dentų dalis apkraunama kelio mis pareigomis. Apkrautie siems pradeda stigti laiko, to dėl pasyvieji turi prisiminti, kad jie „važiuoja“ kitų sąskai ta, kolektyviai Išnaudoja veik lesnius. Fakultetui reikalingi ir sportas, ir moksliniai būre liai, ir sienlaikraštis. Gi kas nors iš tų pačių studentų pri valo tuos darbus atlikti. Ar nebūtų tikslinga, visą veiklą paskirstyti kaip galima dides niam kolektyvo narių skaičiui, ir studentui, turinčiam bent vieną visuomeninį darbą, ne skirti jokio kito? Reikėtų cho risto nekoptuoti į komjauni mo biurą, neįtraukti į SMD narių skaičių. Bet gana dažnai kai ku riems studentams iš viso ne skiriamas joks visuomeninis darbas, remiantis tuo, kad jis vis vien nieko nedarys. Tais atvejais turi būti imtasi griež tesnių priemonių. Net jokių talentų neturinčiam studentui galima rasti tokias pareigas, tokį darbo barą, kurį jis ga lėtų puikiai atlikti.
Jau kvalifikuoti
darbininkai Prie techninio apmokymo klasės susirinkę daug darbi ninkų. Tarp jų ir Universiteto vakarinės grupės lituanistai. Jie laiko kvalifikacijos egza minus. Drąsiai, raiškiai, nesipai niodamas pasakoja kvalifika'cinių narių komisijai Arvy das Valionis. Jis atsako į kiekvieną komisijos klausimą, aiškina apie frezavlmo stak lių veikimo principą, metalo markes, darbo apsaugos tai sykles. A. Valloniui suteikia ma pirma frezuotojo kategori ja. L. Tapinas ir R. Gražys O. Baliukaitė, R. Umbrasai tė, V. Marcinkevičius gavo grąžtų lygintojų kategorijas, R. Šavelis — kvalifikuotas terministas — grūdintojas. Sig. GUDAITIS
Išplėstas korespondentų tinklas
TAI-NEPASIKARTO žemės tautos, lenkit savo
nant į pabaigą, žmonės 20 min. tampydavosi balsiose kančiose, kol numirdavo. La vonus degindavo, išsisunku uditorija tartum suakme sius taukus surinkdavo į stati nėjo. Studentų, dėstytojų nes ir panaudodavo kremų akys nukreiptos į kalbė gamyboje. Kaulus maldavo ir toją, buvusį Osvencimo, Da gyvuliams sušerdavo. chau, Buchenvaldo koncentra Drg. Ivanteris — gydyto cijos stovyklų kalinį drg. jas, bet jis nuslėpė savo pro Ivanterį. fesiją, kad neverstų talkinin Žmogus pasakoja... kauti, darant bandymus su Mes norime užrašytii visą žmonėmis. Daktaras Šilingas tą baisų pasakojimą ine po- ir kiti gydytojai apkrėsdavo pieriuoje, bet širdyje, kad/Vi kalinius maliarija bei kitomis sada saugotume nekaltai nu ligomis, stebėdavo, kiek žmo žudytų milijonų atminimą, gus gali išgyventi lediniame kad visomis jėgomis kovotu vandenyje ir pan. me prieš naujo karo ir naujų Kalinius bausdavo dėl nie žudynių ruošimą. kų. Patį drg. Ivanterį du kar Drg. Ivanterį karas užklu tus laikė po 10 minučių pa po ligoninėje. Tada jis buvo kabintą už sukryžiuotų rankų. tik ką po operacijos, labai Vieną kartą už tai, kad norėsilpnas. Vokiečiai įsiveržė į jo ištraukti sau iš piršto rakštylias palatas ir visus vijo tį. Bele, tai buvo labai ,,įdolaukan, grąsindami nušauti, mus" bausmės būdas. kas neklausys. Baigęs kabėti kalinys turėDrg. Ivanteris paliko ligo davo greit atsistoti, pribėgti ninę ir klek sustiprėjęs, sve prie ant grindų gulinčio nu tima pavarde išvyko į Varšu merėlio, pakelti ji ir kuo grei vą. Tqn kurį laiką dirbo, bet čiausiai sprukti laukan. Jei per vienas masines gaudynes iškamuotas žmogus klek užbuvo suimtas. Kančių kelias delsdavo šluos veiiksmus, čia prasidėjo. Jau per pirmąjį pat stovįs budelis su geleži tardymą jam išmušė kelis ne lazda mušdavo, kartals vidantis, o likusius išmušė jau sal užmušdavo. nuvežus į Osvencimą. Iš Jo Kalinio gyvybė kabodavo buvo stengiamasi išgauti tai, ant plauko. Sargybinis, nušo ko jis visai nežinojo, — apie vęs kalinį, gaudavo 10 dienų kažkokios pogrindinės grupės atostogų. darbą. Kartą drg. Ivanterlui buvo Osvencime sugrūdo į bara įsakyta sumušti viena savo kus, aprengė pižamomis, stovyklos draugą. Muštynes klumpėmis, išdegino ant ran stebėjo sargybiniai, jų žmo kų numerius ir kiekvienam nos. Neįvykdžius įsakymo, jį įteikė žeinkliuką su tautybės pati sumušė iki sąmonės ne pavadinimu. Turėjo dirbti tekimo, sužalojo smegenis, vi benzino sintezavimo gamyklo sam gyvenimui padarė inva je ir daugiausiai visai be tiks lidu. lo — nešioti akmenis iš vie Pabuvojo drg. Ivanteris ir nos vietos į kitą. Pusryčiams Gros Rozi stovykloje, Buchen — vanduo su sacharinu, pie valde, Dachau. tums — gabalėlis duonos ir Buchenvalde irgi buvo sa margarino, vakarienei — vo amatą puikiai mokančių sriuba-vanduo su paviršiuje budelių. Stovyklos viršininkas plaukiojančiais daržovių la Kochas mėgdavo šaudyti žmo pais ir bulvių skiltelėmis, nes 1 pakaušius per specialų toks buvo Osvencimo meniu. angelę sienoje." Žmonės sužvėrėjo iš bado, iš Kitas budelis šaudydavo seko. bėgančius ir gėrėdavosi, kaip Negalinčius dirbti siųsdavo tie virsdavo kūliais. į krematoriumą. Kai nepakak Dar kitas išplėšdavo kalidavo nusilpusių, degindavo niams akis, Bene visus savo ir stipresnius. Pirma juos su „lakia fantazija“ viršijo Elza varydavo į tam tikrą patalpą Koch. Ji lupdavo gyviems ir nuodydavo dujomis, ciklonu žmonėms odą, iš pastarosios B. Žmonės žūdavo per tris buvo daromi apmušalai fote minutes, o vėliau, karui ei liams, pirštinės, rankinukai. galvas. Girdite? Girdite?! Klausyti net kraupu.
A
Kraštotyrininkai
Neseniai mes. Universiteto kraštotyros mokslinio būrelio nariai, buvome išvykę į mūsų šefuojamą Vilniaus raj. esan čią Mariampolio vidurinę Neseniai fakultetų komjauni mokyklą. Tamprūs draugystės mo biurai patvirtino naujus kraš korespondentus. Ekonomikos fa ryšiai su tos mokyklos kultetą „Tarybinio studento“ re- totyros būreliu buvo užmegzti Mikas Anupras dakciloje atstovaus B. Barsytė, dar praėjusių mokslo metų U. Klikūnaitė, S. Zaicevas Ir S. Šlajus, Chemijos fakultetą — pradžioje. Kada mes nuvyko jau V. Genrikaitė, D. Gaudrimaitė ir me į šią mokyklą, mūsų J. Sudeikytė, Fizikos ir matema laukė nerimaujantieji jau tikos fakultetą — J. Ambrasas, nieji kraštotyrininkai. Kraš B. Uldukytė, A. Puidokaitė, Ir drg. Jakuškaitė, Medicinos fakultetą totyros būrelio vadovė — V. Ročka, Urbaitė, V. Petri Žitkaitė mums papasakojo kaitė, E. Irkinaitė, A. Adomėnas, apie savo būrelio nuveiktą (NOVELĖ) K. Daugėlaitė, Istorijos ir filolo gijos fakultetą — A. Buckus, V. darbą bei ateities planus. Mes Aš esu žmogus. Aš turiu širdį rankas, kojas, akis, plau žemaitis, D. Einikytė, D. Gudai- sužinojome, kad šios mokyk kus ir liežuvį. Jeigu aš nebūčiau žmogum, aš dar turėčiau tė, J. Levickas, B. Sriubas. uodegą. los kraštotyrininkai yra ne Teisės fakulteto koresponden Buvo pavasaris. Prlsnigti žibučių miškai ir ilgasparnės įvairios etno tų sąstatas jau buvo paskelbtas mažai surinkę pempės. Varnėnai. grafinės medžiagos bei įvairių Lis lietus, švies saulė. anksčiau. , , Gamtos fakultetas patvirtino Aš noriu saulės. eksponatų, surinko jie taip korespondentus kiekvienoje gru pat medžiagą apie savo Tu esi egoistas, mes saulės norim visi. mo na paslėpė dideles akis po didelėmis ružavomis blakspėje. Kai kurie iŠ jaunųjų kores kyklos istoriją ir t. t. pondentų jau nemažai pasidar to manęs. Apsimeta. Mes nuvykome į Mariampo bavo mūsų laikraštyje. Tai A. au. Ir ne tik dienąl Matau ir naktį tikslu, kad Simonavičiųtė, D. Einikytė, A. lio mokyklą tuo 1 .1 svaido žemėn žvaigždes. supažindintume jau po pievas. Tada Tlną matau vaizduotėje. Su Buckus ir kiti draugai. Šiuo plačiau ptom po didelėmis ružavomis blakstienometu drg. A. Buckus patvirtin nuosius kraštotyrininkus, kaip tas redkolegijos nariu (pirma reikia rinkti įvairią archeo šaltkalvis, plieno žirklėm nukirpčiau kursių gyvenimo skyrius). revoliucinę Eilinis korespondentų pasitari loginę, istorinę, r užsimerktų. Tai grubu. Bet tada ji mas įvyks š. m. sausio mėn. 14 etnografinę medžiagą. pievas. Laukiu. Ji gal ir nežino, Ir 15 d. d. 15 vai. VVU Komjauno Komiteto patalpose (atvyki Tikiu, ji ateis. Kai kris kaSĮžanginį pranešimėlį padarė mas draugų, nedalyvavusių nė v. d. Kazlauskas. Jis krinta rudeni. plačiai viename pasitarime, būtinas). papasakojo apie neseniai įsi LTSR Kraštotyros B----------- ----------------- steigusią draugiją bei apie Universiteto PADĖKA kraštotyros būrelio veiklą. Drg. Kazlauskas papasakojo Biblioteka dėkoja liuanlsbei nurodė, kaip reikia sau tams J. Mackevičiui, J. Aba goti įvairius kultūrinius pa ravičiui, R. Simanavičiui, A. Buckul, E. Valatkai, isto minklus. rikams M. Suminu!, Abraške„Kiekvienas pilietis turė vičiūtei, žurnalistui Brogai, svetimų kalbų studentams tų laikyti garbinga pareiga , ą, sėkminStravinskaitei, A. Račiui, prisidėti prie tų paminklų binlo teismo bibliotekininkams B. Tručinsišsaugojimo. Rajono inteli kaltei, J. Burbulevičlui, V. gentijai, ypač moksleiviams, • ajame ir peUrbonui, III kurso biblioteki mokytojams, kultūros-švietimo ninkų grupei ir visiems 70 darbuotojams turėti; tai rūpėti lizacijos studentų, aktyviai padėjupirmoje eilėje. Mokytojų, komjaunimo organizacijų už siems likviduojant gaisrą.
Kolega, kur tavo galva?
Kaliniai dažnai prie iii vosi. Viepa artistė, vedi įc krematoriumą, ištraukė i w žiūrėtojo automatą ir n si Irylio | kelis VnFnlirlufi kareivius. Stovyklose veikdavo ai grindinės grupės. Į Dachau koncentrj stovyklą iš 5000 kalini 1 vežė 137. Kelyje žmoni tu davo, troško, valgė m i lavonus, gėrė savo šia Silpnesnius bei ligonius pat sušaudydavo. Dachai vykia drg. Ivanteriui paskutinė. Iš čia Jį išvą r amerikiečių daliniai. tn Lenkiame galvą prieš a ’i nužudytieji milijonai. Ir siekiam — tas nepaslkAe Neleisime! kai V. PETRIKAI ir u E. LIOG’S it«d Medicinos fakulteto stud?s į r / _ —- F
į
Keliais žodžiai!"
h 11 ( Trumpai kirpti lyij / (plaukai, balta apykaklailis ant krūtinės komjauniJ komjaunigl;a (ant ženkliukas, visada linksi^ kukli mergaitė, — taip » liais žodžiais būtų gaii;jj pasakyti apie Marytę Kij| kaitytę. Marytė — pui visuomenininkas, suge viską atlikti savo lai Nesvarbu, kad daug la| ji praleidžia įvairiose peticijose (fakulteto, ku ansamblio), bet jos stuji jų knygutę puošia tik i ketai bei ketvertai. N pat pirmo kurso Mary tapo ansambliete-kanklii ke, kurso meno vadovu (ei komjaunimo biuro na Ir šiąmet Ji — fakult komjaunimo biuro narį vadovauja kultmasini sektoriui. Vasaros atostol metu Marytę sutiksi dentų darbo ir poilsio s niaukia daina, skar vykiose, ir čia paskui plaukia daina, sk_ u akordbono muzika, kolūl nėse scenose Marytė ne tik gabi saviveiklini kė, bet ir gera, nuošir draugė. Tad, sėkmės, Mary sesijoje! i V. BUBOKAITĖ Medicinos fakulteto . III kursas
m
davinys J paminklų apsaugos tiktas. Ar nebuvo daikto | darbą įtraukti jaunimą. Tas linkumoje molinių puodo padės kartu geriau pažinti kių, titnago gabaliukų, ži savo gimtąjį kraštą. Pamink nių ar gyvulių kaulų. k: lai, kalbą apie sunkų liaudies žmonės vadina vietovę gyvenimą praeityje, Išmokys kokius padavimus pasakė jaunąją kartą dar labiau my Dažnai mokiniai, neturėda lėti savo socialistinę tėvy pakankamai kraštotyrinės i nę, auklės juos komunizmo todikos bei patyrimo, neži dvasia". kaip rinkti mecfilagą, kaip Po drg. Kazlausko praneši inventorizuoti, kaip jren muziejėlį. ! mo aš paapsakojau savo įspū mokykloje džius šios mokyklos krašto problemą išspręsti padėjo tyrininkams apie etnografinę kaip tik mes. Nuvažiavę mo ekspediciją, kurioje man teko leiviams parodėme savo į\ praeitų metų vasarą dalyvau rlą archeologinę etnogr: ti. Mes buvome išvykę į El- nę medžiagą, surinktą eksj šiškio raj. „Pirčiupio" kol dlcijų metu. Be to, kraštoty ūkį. Apsistojome Dargužiu ninkams padovanojome įv kaime, bene didžiausiame Lie rlą kraštotyrinę metodinę tuvoje. Savo pasakojimu aš teratūrą. Su šios mokyk supažindinau jaunuosius kraš kraštotyrininkais mes ir ai totyrininkus, kaip mes rin tyje palaikysime glaudži kome įvairią etnografinę me ryšius. džiagą. Renkant archeologinę Z. DUKSA medžiagą reikia nurodyti šias radimo vietas: kokiame gy VVU Kraštotyros lyje aptiktas radinys, kokia mokslinio būrelio me žemės sluoksnyje jis appirmininkas
Ateistinis vakaras Stiprus žiemos šaltis. Ant sienos kabo skelbimas, kvie čiąs į medikų trečiakursių or ganizuojamą vakarą. Medikai baisiai nusiminę — negi vieni linksminsimės. Bet atsakymai į jaudinančius studentų klau simus, trečiakursių programa nugalėjo šaltį — Didžioji au ditorija pilna žmonių. Į klausimus atsako dėsty tojai. Klausytojai patenkinti. Jie nuoširdžiai ploja docentui Markuliui, plačiai ir išsamiai papasakojusiam apie bibliją, jos kilmę, turinį.
1
d st u Ii it •a es
a yi
ai
ai vi si ės
Į klausimus apie religi k; atsakė Istorijos-filologijos l ?a kulteto dėstytojai. O po to ' 11 ko trumpa, bet miela paprj i tumu trečiakursių programa] — keletas Intermedijų, dairas lių, eilėraščių. KlausydaniB^ Jautei, kad medikai sugeK organizuotis, sugeba padšef nuoti, sugeba suburti koldini tyvą. Paklausite — o moky tis? Neskubėkime, tai parod* ' sesija. A. SAVUKAITĖnal