Vitrum 2020 Pulsas | Pulse by Vitrum festival

Introduction

Tema 2

Introduction

Vitrum – tai nuo 2000-ųjų metų trienalės principu Kaune organizuojamas tarptautinis stiklo meno festivalis. Šiuo renginiu siekiama reprezentuoti stiklo meno tendencijas, aktualizuoti perspektyvas, permąstyti medžiagiškumo transformacijas šiuolaikinio meno kontekste. Festivalį sudaro parodos, edukacinės veiklos, susitikimai, meistriškumo dirbtuvės bei diskusijos.

Vitrum 2020 Pulsas

Vitrum 2020 Pulsas festivalis padalintas į dvi parodas skirtingose Kauno erdvėse. Paroda Aštri stiklo briauna, kuruojama Albos Folgado, eksponuojama galerijoje Meno parkas. Antroji paroda Skaidri erdvė, pristatanti atviro konkurso būdu atrinktus kūrinius, demonstruojama Kauno rajono muziejuje. Ekspozicijas papildo instaliacija Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veikiančioje Galerijoje be sienų. Festivalio programa įtraukia performansus, karšto stiklo pasirodymus, susitikimus su menininkais ir edukacijas šeimoms.

Originated in Kaunas in 2000, Vitrum is an international glass art festival, organized in Kaunas on the principle of a triennial. The goals of the event include representing the tendencies of glass art, actualizing its perspectives, and rethinking the transformations of materiality in the context of contemporary art. The festival is comprised of exhibitions, educational activities, meetings, workshops and discussions.

Vitrum 2020 Pulse

Vitrum 2020 Pulse festival consists of two strands of exhibitions taking place in different spaces of Kaunas. The Sharp Edge of Glass, curated by Alba Folgado, will be exhibited at Meno Parkas gallery. Clear Space, which is to show artworks selected through an open call, will be presented by a group of curators at Kaunas District Museum. The expositions are complemented by an installation in the Gallery Without Walls at the M. K. Ä&#x152;iurlionis National Museum of Art. The festival program includes performances, hot glass shows, meetings with artists, and education workshops for the family.

Tema 6

Vitrum 2020 Pulsas Spalio 7 d. – gruodžio 13 d.

Vitrum 2020 festivalio tema – Pulsas. Šiuo žodžiu apibūdinamas skirtingų lygių intensyvumas, kuriuo mūsų kūnas reaguoja į gyvenimą. Pulsas – ritmiškas kraujo pumpavimas iš širdies į arterijas – gali būti ramus ar padažnėjęs. Jis pagreitėja reaguojant į išorinius dirgiklius – pavojų, susijaudinimą, aktyvumą ar negalavimą – ir grįžta į ramų, bet pastovų ritmą kūnui esant harmoningoje būsenoje. Pulsas taip pat yra trumpa vibracija arba netikėtas, vis besikartojantis garsas. Šia prasme pulsas gali būti suprantamas kaip kūno funkcijos pamėgdžiojimas. Būtent tokį pulsą jaučiame, kai, susidūrę su nepatogiomis situacijomis, užginčijame nusistovėjusias taisykles: tas staigus, nors ir sunkus apsisprendimas padeda mums judėti į priekį siekiant įgyvendinti savo planus, net jei jaučiame grėsmę ar esame atsidūrę pavojuje. Tokiu atveju protas suvaldo kūną ir sugeba fizinį pavojaus signalą paversti jėga. Šio festivalio metu daugiausia dėmesio bus skirta būtent tokiam iššūkių įveikimui, akcentuojant jausmus ir reakcijas, kylančias tuomet, kai žmogus stumiamas už savo galimybių ribų. Akimirką, kai jo ramybę ir paklusnumą pakeičia įniršis ir pasipriešinimas, išbandomi skirtingi požiūriai ir elgesio strategijos, kurias būtų sunku pasiekti esant tylios ir ramios būsenos. Remiantis minėtomis idėjomis, šiais metais Vitrum 2020 festivalyje per du mėnesius bus pristatytos dvi parodos, kūrybinės dirbtuvės ir pasirodymai, kuriuose matysime skirtingas temos interpretacijas. Įvairiose Kauno vietose bus demonstruojami Lietuvos ir kitų šalių menininkų kūriniai, kur stiklas tyrinėjamas ir kaip medžiaga, ir kaip įvairių žmogaus gyvenimo aspektų metafora.

Tema

Parodoje Skaidri erdvė Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkai apmąstys skaidrumo, kaip vienos iš labiausiai vertinamų stiklo savybių, idėją, o kartu ir kels klausimus apie tai, kaip ši savybė pasireiškia sociopolitiniuose santykiuose, ar ji yra pageidautina. Kitoje parodoje Aštri stiklo briauna rodomi šešių tarptautinių menininkų kūriniai apsijungs į vieną naratyvą, kuriamą remiantis nepermatomumo ir pasipriešinimo sąvokomis, kurios siejamos su socialinių apribojimų iškeltų iššūkių įveikimu. Neretai visos šios sąvokos iškyla menininkų kūryboje tiek materialia, tiek konceptualia prasme.

Vitrum 2020 Pulse

October 7 – December 13 Vitrum 2020 festival takes Pulse as the motto of its current edition. It’s a word that is used here to describe the different intensities with which we confront life. Pulse, the rhythmic pump of blood from the heart to the arteries, can be calm or agitated. It accelerates as we respond to external stimuli such as danger, excitement, activity, or illness, and returns to a relaxed but steady rhythm when the body is in harmony. A pulse is also a short vibration or an abrupt sound that repeats in a sequence, and as such, it can be understood as an imitation of a bodily function. It is this type of pulse that we feel when we confront uncomfortable situations and challenge the established rules: a sudden but tough determination that helps us move forward with our plans even if we feel threatened or find ourselves in danger. In this case, the mind dominates the body and manages to transform a physical alert into a strength. Indeed, overcoming such challenges is what the festival focuses on, highlighting feelings and responses that are developed when people are pushed to their limits: a moment in which they move from quietness and conformity to rage and disobedience, trying out different attitudes and strategies that are difficult to reach in a calm and even state.

In particular, the exhibition Clear Space invites artists from Lithuania, Latvia, and Estonia to reflect about the idea of transparency as one of glass’s more valuable properties while, also questioning how this characteristic is present in sociopolitical relationships and whether it is desirable or not. In a different way, The Sharp Edge of Glass will present the work of six international artists, generating a narrative around ideas of opacity and resistance in relation to challenges that require overcoming social limitations. All concepts are, in many cases, visible in the artists’ work, both in a material and conceptual way.

Introduction

With the aforementioned ideas as a background, this edition of the Vitrum 2020 festival will present two exhibitions and a number of workshops and performances enabling different perspectives to manifest in the same city over the course of two months. International and local artists will show their work at different locations of Kaunas, guiding the public through an exploration of glass as a material as well as a metaphor for different aspects of life and human existence.

Tema 10

11 AÅ¡tri stiklo briauna |

Introduction

The Sharp Edge of Glass

Aštri stiklo briauna Spalio 7 d. – lapkričio 8 d. Galerija Meno parkas

Parodoje Aštri stiklo briauna atskaitos tašku laikomos „neskaidrumo“ ir „atsparumo“ sąvokos – savybės, kurios, viena vertus, yra stiklui būdingos ypatybės, o kita vertus, susijusios su socialinių apribojimų keliamais iššūkiais. Turint tai omenyje, parodos tikslas – užmegzti dialogą tarp praktikų, kurioms nepaklusnumas ir nusižengimas taisyklėms yra priemonė nutraukti nusistovėjusius kanonus. Stiklo atsparumas ir kietumas priešingos dar vienai jo savybei - trapumui. Nepaisant jų skirtumo - jos visos egzistuoja tuo pačiu metu ir stiklą paverčia vertinga bei naudinga medžiaga. Kaip ir kovose su rasistinėmis, mizoginiškomis ir normatyvinėmis pažiūromis - prieštaraujama prieš priespaudos sistemą, tuo pačiu metu (nesėkmingai) naudojant tuos pačius ginklus. Vis dėlto būtent iš nesėkmių kažko pasimokoma. Todėl skirtumus ir bendrumus, kurie nėra savaime suprantami, reikia ginti kaip vietas, kur yra įmanoma kita vertybių sistema. Būtent paribiuose gali atsirasti alternatyvų, o galima kolektyvine kūryba būtų įmanoma paveikti visuomenės reguliavimo mechanizmus. Eglė Budvytytė ir Bart Groenendaal, Eduardo Hurtado, Jamila Johnson-Small, Mourad Kouri ir Claudia Pagès iš įvairių perspektyvų nagrinėja pasipriešinimo formas atskirties ir kontrolės sąlygomis. Pasitelkdami tokias kūrybines išraiškas kaip rašymas, šokis ar pasakojimas, jie priima keistenybes ir socialinius skirtumus – tokia menininkų nuostata įgalina juos pačius kurti.

Aštri stiklo briauna

Kuratorė Alba Folgado

The Sharp Edge of Glass October 7 – November 8 Meno Parkas gallery

The exhibition The Sharp Edge of Glass takes as its starting point the concepts of “opacity” and “resistance,” characteristics that are on the one hand properties of glass and on the other hand refer to the challenge of social limitations. With this in mind, the exhibition aims to create a dialogue between practices for which disobedience and transgression are means of breaking with established canons.

From various perspectives, Eglė Budvytytė and Bart Groenendaal, Eduardo Hurtado, Jamila Johnson-Small, Mourad Kouri, and Claudia Pagès explore forms of resistance against situations of exclusion and control. Using creative expressions such as writing, dance, or storytelling, they embrace oddities and social divergences, an attitude that has also empowered their own work. Curated by Alba Folgado

The Sharp Edge of Glass

The resistance and hardness of glass differs from another of its properties: “fragility.” But these characteristics are not mutually exclusive. They coexist and together make it a valuable and useful material. Likewise, struggles against racist, misogynic, and normative attitudes share the contradiction of opposing an oppressive system while using the same weapons against it. However, it is also through failure that learning occurs. Therefore, difference and opaque alliances must be defended as places where another value system is possible. It is on the margins where alternatives to social injustice are able to emerge and, through collective work, can affect the mechanisms of social regulation.

14 Aštri stiklo briauna | The Sharp Edge of Glass

Eglė Budvytytė | Bart Groenendaal Lietuva - Nyderlandai | Lithuania - The Netherlands

Eglė Budvytytė, Besikratantys vaikai / Shaking Children, HD video, 05;30, 2013. Bendradarbiaujant su / Collaboration with Bart Groenendaal.

Besikratantys vaikai Eglės Budvytytės kūryba esti performatyvaus ir vaizduojamojo meno sankirtoje. Menininkės filmuose ir performansuose dainos bei judesiai neretai pasitelkiami kaip priemonė tyrinėti santykius tarp kūnų ir jų aplinkos, taip pat pralaidžias ribas tarp to, kas žmogiška ir nežmogiška. Autorė ypatingą dėmesį skiria tam, kaip kūnas ir judesys gali kvestionuoti elgesio ar lyties stereotipus ir normatyvinius požiūrius įvairiose viešosiose ir privačiose erdvėse. Projektas Besikratantys vaikai sukurtas bendradarbiaujant su Bartu Groenendaalu. Menininkė pristato kratymosi dirbtuvių vaikams įrašus, kuriuose kratymasis tiriamas kaip būdas nepaklusnumui sužadinti per kūną. Iš tikrųjų vaizdo įraše galima atpažinti judesius ir gestus, kuriuos vaikai (kartais net ir suaugusieji) atlieka tuomet, kai jaučiasi nepatogiai arba bando atmesti tam tikrą situaciją. Kratymosi dirbtuvės – tai poetiškas pasiūlymas kvestionuoti mokykloje aptinkamus socialinės kontrolės mechanizmus.

15 Shaking Children Eglė Budvytytė’s practice sits at the intersection between visual and performing arts. In her performances, Budvytytė draws out relationships between bodies and their close environments, whether she’s exploring codified behaviours in public spaces or plying the boundaries between human and non-human. She pays special attention to how the body can potentially question the conventions of behaviour or gender and the narratives which only reproduce normative views, throughout various public and private spaces. Shaking Children is a project developed in collaboration with Bart Groenendaal, where the artist presents the recordings of a shaking workshop for children. In this case, shaking is explored as a technique for triggering disobedience through the body. In fact, in the video, it is possible to recognize movements and gestures that children (and sometimes even adults) reproduce when they feel uncomfortable or try to reject a specific situation. The shaking workshop is a poetic proposition for subverting the mechanisms of social control present at school.

Eglė Budvytytė | Bart Groenendaal

Eglė Budvytytė, Besikratantys vaikai / Shaking Children, HD video, 05;30, 2013. Bendradarbiaujant su / Collaboration with Bart Groenendaal.

16 Aštri stiklo briauna | The Sharp Edge of Glass

Eduardo Hurtado Ispanija | Spain

Eduardo Hurtado, Be pavadinimo (Bichas) / Untitled (Bichas), 2019. Įvairios technikos ir dydžiai / Mixed media, variable measures. Nuotrauka / Photo: Eduardo Hurtado.

17 Ak! Bjaurybė Bjaurybe vadinamas tas, kuris peržengia normas, kuris abejoja vadinamąja visuomenine tvarka ir laikosi atskalūniškų pažiūrų. Eduardo Hurtado kūrinys yra odė „bjaurybės“ idėjai, taip pat juo apmąstomi mitai ir diskriminacija, kuriuos patiria visi tie, kuriuos galima laikyti esančius „už normos ribų“ (tarsi „normalus“ būtų kažkas tikrai egzistuojančio). Viskas prasidėjo nuo eilėraščių ciklo, kur menininkas pavaizdavo savo mintis apie keistą, ekscentrišką, neįprastą kūną, neslėpė savo žaizdų, bet rodė jas kaip gydymo procesą. Pereinant nuo vienišiaus bjaurybės sampratos link kolektyvinio kūno, kuris sustiprinamas bendrininkaujant ir bendradarbiaujant, Hurtado atskleidžia asmeniškumų kupiną įsivaizduojamą įvykių seką, kur objektai tampa amuletais, bet kartu – kolektyvinio ir žaismingo pasipriešinimo pėdsakais.

Oh! Monster

Eduardo Hurtado, Be pavadinimo (Bichas) / Untitled (Bichas), 2019. Įvairios technikos ir dydžiai / Mixed media, variable measures. Nuotrauka / Photo: Eduardo Hurtado.

Eduardo Hurtado

Someone who transgresses the norm, who questions the so-called social order, and has dissident views is called a monster. Eduardo Hurtado’s work is an ode to the idea of this “monster” as well as a reflection on the myths and discrimination suffered by all those who could be considered to be “outside the normal” (as if “normal” was a real thing). It all began with a series of poems in which the artist depicted the idea of an odd, queer body that did not hide its wounds but instead, decided to show them as a process of healing. Moving from the idea of the lonely monster towards that of a collective body which is strengthened through complicity and cooperation, Hurtado reveals an intimate scenario in which objects become charms as well as traces of joint and playful resistance.

18 Aštri stiklo briauna | The Sharp Edge of Glass

Jamila Johnson-Small

Jungtinė Karalystė | United Kingdom

Jamila Johnson-Small, PAGRINDINĖĮTAMPA / BASICTENSION, 2017, Palais de Tokyo. Nuotrauka / Photo: Ayka Lux.

19 PAGRINDINĖĮTAMPA PAGRINDINĖĮTAMPA – tai spektaklio, šokio, tekstų ir muzikos kolekcija, plėtojama nuo 2017 metų iki dabar. Šiuo projektu Jamila Johnson-Small apmąsto savo išsilavinimą šokio srityje ir iškelia klausimą, kaip suprasti estetinių vertybių sistemą, vadinamą „šiuolaikiniu šokiu“. Permąsčius juodaodžių kūnų istorizavimą ir jų (daugiausiai ištrintą) praeitį, taip pat nepasiekiamą dabartį vakarietiškų archyvų ir dokumentavimo idėjų kontekste, JohnsonSmall teigia, kad užuominos, kurios dažnai išskaitomos kūne ir kūryboje, yra siejamos su muzikos klubais, bet ne su teatro ar parodų erdvėmis. Tai reiškia, kad tenka atsiklausti, ar toks kūnas tikrai yra leistinas ir priimtinas meno erdvėje, ar jis taip pat nuolatos „ištrinamas“ kaip pati Juodaodžio menininko sąvoka ir jo buvimas kolonizavimo projekto dalimi. Galbūt galima būtų teigti, kad pagrindinis šio projekto tikslas yra pripažinti tą šališkumą, keblumus ir neišvengiamumą bei juos nutraukti, išsiveržiant iš jų.

BASICTENSION is a study of performance, dance, texts and music that have been evolving since 2017 until now. With this project, Jamila Johnson-Small reflects on their own dance education while raising the question of whether they can possibly relate to the aesthetic value system of what is known as “contemporary dance.” Thinking about the historicisation of black bodies and their largely erased past in terms of Western ideas of archives and documentation as well as the inaccessibility of the present, Johnson-Small states that the references that are often read in their body–and work–are to clubs instead of theatre or exhibition spaces. This means having to question if their body is truly allowed and accepted within the art space, or if is part of a continued erasure of the concept and presence of Black Artist inside the colonial project. Perhaps we could say that the main objective of this project is to acknowledge bias, entanglement, and inescapability and a desire to break it–to break it open.

Jamila Johnson-Small

BASICTENSION

20 Aštri stiklo briauna | The Sharp Edge of Glass

Mourad Kouri Švedija | Sweden

Mourad Kouri, Nubrėžti liniją / To Draw a Line, 2018. Meno akademija, Stokholmas / Konstakademien, Stockholm. Nuotrauka / Photo: Jean-Baptiste Béranger.

21 Nubrėžti liniją Tvirtos cemento ir organinio stiklo plokštės, sudarančios kūrinį Nubrėžti liniją, mums asocijuojasi su tokiomis sąvokomis kaip represijos ir policijos smurtas. Šios plokštės sukuria ir fizinį barjerą - pro jį galime žiūrėti, bet negalime jo peržengti. Jos keičia erdvę ir palieka lankytoją nuošalyje, o kai kurios erdvės dalys tampa jam visiškai neprieinamos. Šiuo gestu Mourad Kouri išryškina sunkumus ir nusivylimus, migrantams ir prieglobsčio prašantiesiems iškylančius kaskart, prireikus įveikti ne tik fizines, bet ir biurokratines, socialines ir sistemines kliūtis, kurios jiems keliamos tokiose šalyse kaip Švedija (ir daugelyje kitų). Šiuo atveju kliūtis nesimbolizuoja tikro smurto ar priespaudos, nes ji yra tik dalis galerijos erdvės į kurią neįmanoma patekti, bet sieja mus su šiuolaikinėje visuomenėje egzistuojančia socialine nelygybe ir smurtu. Be to, kūriniu Nubrėžti liniją pagerbiama architektė Lina Bo Bardi ir jos kūriniai San Paulo (Brazilija) dailės muziejuje, kur tapybos darbai buvo padėti ant stiklo, taip sukuriant galimybę matyti vaizdą iš visų pusių. Tą patį galima pasakyti apie Kouri kūrybą: tikslingai nukreipiant ir kontroliuojant mūsų judesius erdvėje, čia mums leidžiama pro stiklą pamatyti tai, kas vyksta.

The solid cement and plexiglass panels that compose the work To Draw a Line connect us with ideas such as repression and police violence. At the same time, these panels create a physical barrier that allows us to see through, but not trespassing it. They modify the space, leaving the visitor aside and making some parts inaccessible. With this gesture, Mourad Kouri evokes the difficulties and frustrations that migrants and asylum seekers face when trying to overcome physical as well as bureaucratic, social, and systemic barriers that countries like Sweden (and many others) impose on them. In this case the barrier does not translate into actual violence or oppression, since it is only a part of the gallery space that cannot be reached, but it connects us with the social inequality and violence that exists in contemporary societies. In addition, To Draw a Line pays tribute to the architect Lina Bo Bardi and her work in the Sao Paulo Museum of Art (Brazil), where paintings were placed on glass panels, generating a truly accessible view from all angles. The same is true in Kouri’s work: he allows us to see through the glass what is happening, while directing and controlling our movement in the space.

Mourad Kouri

To Draw a Line

22 Aštri stiklo briauna | The Sharp Edge of Glass

Claudia Pagès

Ispanija - Nyderlandai | Spain - The Netherlands

Claudia Pagès, Kalbėjimo(si) keblumai instaliacija, Kalbėjimosi struktūros (nuo stiklinės iki indo) / Talk Trouble Installation, Structures to Talk (from glass to bowl), 2017. Pūstas ir graviruotas stiklas / Engraved hand blown pyrex glass. Nuotrauka / Photo: Pep Herrero.

23 Kalbėjimo(si) keblumai Kalbėjimo(si) keblumai čia atskleidžiami eksponuojant įvairius kūrinius: garso įrašą, knygas ir stiklinių kolekciją. Toks pasakojimo pasirinkimas susijęs su kalbos negebėjimu tiksliai apibūdinti mintis ir suvokimą. Menininkė Claudia Pagès vedasi mus per nepatogias kasdienio bendravimo situacijas ir dialektinius trikdžius, būdingus tuomet, kai bendraujama nevartojant savo gimtosios kalbos. Analizuodama įžeidimų, pykčio ir nekorekšitkos kalbos buvimą, Pagès pasakoja apie įvairius konfliktus ir ksenofobišką požiūrį tarp skirtingų kultūrų atstovų, kurie iškyla socialinių santykių metu, taip pat – apie strategijas, kurias būtų galima suformuoti, norint juos įveikti ar bent jau padaryti nedidelį asmeninį kerštą. Kūrinys pasižymi ryškiu ir tiesmukišku stiliumi - juo menininkė ištobulina rašytinio žodžio praktiką, jį naudoja kaip įrankį užmegzti ryšį tarp žiūrovų ir savo asmeniškų apmąstymų.

Talk Trouble

Claudia Pagès, Kalbėjimo(si) keblumai instaliacija, Kalbėjimosi struktūros (vienas ir šeši) / Talk Trouble Installation, Structures to Talk (one and six), 2017. Pūstas ir graviruotas stiklas / Engraved hand blown pyrex glass. Nuotrauka / Photo: Pep Herrero.

Claudia Pagès, Kalbėjimo(si) keblumai instaliacija / Talk Trouble Installation. Rage, Home & Insults, 2017. 84 puslapių ir 100 kopijų bukletas / publication 84 pages, 100 copies. Nuotrauka / Photo: Pep Herrero.

Claudia Pagès

Talk Trouble, which is materialized here through a display of various works – namely, an audio piece, a book and a collection of glasses – is a narrative exercise on the impossibility of language being able to give an accurate description of thoughts and perception. Artist Claudia Pagès takes us through awkward everyday life interactions and the dialectical interferences that characterize communications when using non-maternal languages. Analysing the presence of insults, anger, and incorrect language, Pagès refers to various conflicts and xenophobic attitudes occurring in social encounters as well as to the strategies that can be developed to confront them, or at least, to enact minor personal revenge. The work is characterized by its sharp and direct style in which the artist masters the exercise of the written word, using it as a tool to connect the public with her intimate reflections.

Tema 24

25 Skaidri erdvÄ&#x2014; |

Introduction

Clear Space

Skaidri erdvė

Spalio 9 d. – gruodžio 13 d. Kauno rajono muziejus Stiklo meno paroda Skaidri erdvė festivalio Vitrum 2020 Pulsas kontekste siekia pajusti Baltijos šalių stiklo meno bendruomenės pulsą, įtakotą pastarųjų dvidešimties metų įvykių. 2000-aisiais buvo surengta pirmoji Vitrum Balticum paroda, subūrusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos stiklo meno bendruomenę. Panašios kūrėjų galimybės, artimi asmeniniai ryšiai ir kontaktai visuomet siejo šių menininkų ratą. Bendruomenę jungė ne tik stiklo menas, bet neretai bičiulystė ar netgi savotiška brolystė. Būtent šios bendrystės dėka projektas nuosekliai stiprėjo, augo ir išliko itin aktualus mūsų geografiniam regionui. Pasaulyje vykstant socialiniams ir ekonominiams pokyčiams, kintant stiklo medžiagos reikšmei ir aktualumui, bendruomenė atsidūrė naujame šiandienos kontekste, kviečiančiame iš naujo permąstyti ir apibrėžti bendruomenės vaidmenį šiuolaikiniame mene. 2020 metų festivalis, vėl suburdamas trijų valstybių stiklo menininkus, kelia naujus tarpusavio santykių ir santykio su aplinka klausimus, kurie neatsiejami nuo šiandien aktualių socialinio neskaidrumo, informacinės visuomenės, gamtosaugos problemų.

Skaidri erdvė

Parodos pavadinimas Skaidri erdvė iškelia erdvės sąvoką, kurioje subjektai gali judėti atskirai ir būti bendros struktūros dalimi. Erdvė pasitelkiama, norint nustatyti, kokiu atstumu jie yra nutolę vienas nuo kito ir kaip tas atstumas įtakoja bendruomenės susijungimo matmenį. Tuo metu skaidrumo sąvoka, kaip pagrindinė stiklo medžiagos savybė, tampa perkeltiniu ryšio įvaizdinimu, apibūdinančiu nematomą sąsają tarp individo ir aplinkos, taip pat plečiančiu ar ribojančiu asmens galimybes. Žvelgiant plačiau, tai gali sietis su skaidrios visuomenės santykių parafraze. Skaidrumas – tai, ko mes siekiame skirtingais savo gyvenimo aspektais, pradedant nuo asmeninių santykių ir baigiant požiūriu į klimatą ir gamtą. Ši savybė tapo sąžiningumo sinonimu ir paprastai lemia žmonių tarpusavio pasitikėjimą. Didžioji dalis socialinių veiksmų vis dar yra užtemdyti neskaidrumo, tenkinančio tam tikros socialinės grupės poreikius. Tai lemia nelygybę ir socialinių grupių susiskaldymą, trukdo sukurti skaidresnius, labiau subalansuotus santykius šiuolaikinėje visuomenėje. Parodos Skaidri erdvė atrankos komisijos narės: Åsa Jungnelius | Švedija, Raimonda Simanaitienė | Lietuva, Paloma Pastor Rey de Viñas | Ispanija.

Clear Space

October 9 – December 13 Kaunas District museum

The title of the exhibition, Clear Space, raises the concept of space, through which the subjects may move separately and be a part of a common structure. Space is utilized with the intent of discerning what distance is kept between individuals and how that distance influences the community’s measure of connectedness. Meanwhile, the concept of transparency, as a main characteristic of glass as a material, becomes the figurative visual representation of a connection, describing the invisible link between an individual and the environment, that widens or limits the person’s options. Looking from a broader perspective, it may be a paraphrase of a transparent society’s inner workings. Transparency is what we seek in different aspects of our lives: from personal relationships to our views on the climate and nature. It is a characteristic that has become a synonym for honesty and usually determines the level of trust between people. The greater part of society’s actions are still eclipsed by a lack of transparency, which serves the needs of specific social groups. It influences inequality and the divide between social groups and stands in the way of forming clearer and better-balanced relationships in today’s society. The selection committee of the exhibition Clear Space: Åsa Jungnelius | Sweden, Raimonda Simanaitienė | Lithuania, Paloma Pastor Rey de Viñas | Spain.

Clear space

The glass art exhibition Clear Space, created for the Vitrum 2020 Pulse festival, seeks to feel the pulse of the Baltic countries’ glass art community, which has been influenced by the events of the recent decade. The first Vitrum Balticum exhibition, held in 2000, brought together the Lithuanian, Latvian, and Estonian glass art community. Similar creative situations, opportunities, close personal relationships and contacts have always linked this circle of artists. The community is connected not just by glass art, but often by camaraderie or even friendship. Thanks to this community, the project steadily grew, enhanced, and remained relevant in our geographical region. With the social and economic changes taking place in the world and the changes in glass materials’ meaning and pertinency, the community found itself in the new context of today, which invites us to think anew and define the community’s role within contemporary art. During the festival, when the members of this community come together, questions about people’s interrelationships and their relationship with the environment are asked, which arise from problems such as lack of social transparency, information-based, and environmental concerns.

28 Skaidri erdvė

Marta Ģibiete

Valda Verikaitė

Pradžia | Start

Tame pačiame sapne | In The Same Dream

Pradžia / Start. 115 x 40 x 40 cm, 2019. Stiklo sukepimas, metalas, autorinė technika / Glass fusing, metal, author technique. Nuotrauka / Photo: Reinis Hofmanis.

Tame pačiame sapne / In the same dream. 32 x 32 x 16 cm, 2020. Laisvas stiklo formavimas, smėliavimas / Free glass slumping, sandblasting. Nuotrauka / Photo: Valda Verikaitė.

Latvija | Latvia

Lietuva | Lithuania

Apstulbusi akis | The Dazzled Eye

Išdaiktinta. Ventiliatorius | Unmaterialized. Fan

Apstulbusi akis / The dazzled eye. 70 x 70 x 8 cm, 2020. Veidrodis, foto spauda ant stiklo, metalas, led šviesa / Mirror, photoprint on glass, metal, led light. Nuotrauka / Photo: Gintarė Žaltauskaitė.

Išdaiktinta. Ventiliatorius / Unmaterialized. Fan. 41 x 36 x 110 cm, 2020. Mišri technika: stiklas, nuotraukos ant skaidrios plėvelės, ventiliatoriaus reguliavimo mechanizmas / Mixed media: glass, photos on transparent film, fan adjustment mechanism. Nuotrauka / Photo: Domas Ignatavičius.

Lietuva | Lithuania

Domas Ignatavičius

Lietuva | Lithuania

Clear space

Julija Pociūtė

Anna Varnase Latvija | Latvia

Socialinės erdvės | Social Spaces

Socialinės erdvės / Social Spaces. Ø36 x 31 cm, 2020. Pūstas stiklas, mišri technika / Blown glass, mixed media. Nuotrauka / Photo: Kristians Bērents.

Ance Stipniece

Skaidri erdvė

Latvija | Latvia

Laike ir erdvėje | In Time and Space

Laike ir erdvėje / In time and space. Ø17 x 4,3 cm, Ø12,3 x 4,5 cm, Ø11,5 x 4,5 cm, Ø10 x 4,2 cm, Ø8,5 x 40 cm, Ø7,3 x 3,5 cm, 6pcs., 2019. Stiklo formavimas, smėliavimas, metalas / Kiln casting, sandblasting, metal. Nuotrauka / Photo: Liga Vitola.

Estija | Estonia

Kišti galvą į smėlį. Mėlyna grupė | Closet Ostrich. Blue Group

Maret Sarapu

Kišti galvą į smėlį. Mėlyna grupė / Closet Ostrich. Blue, Group. 7,5 x 5 x 3,5 cm, 94 x 73 cm, 2019. Stiklo sukepimas, šaltas apdirbimas, lentikuliarinė spauda / Glass fusing, cold working, lenticular print. Nuotrauka / Photo: Haide Rannakivi.

Estija | Estonia

Kubo studija 1 ir 2 | Case Study 1 and 2

Tiina Sarapu

Kubo studija 1 ir 2 / Case Study 1 and 2. 73 x 50 x 35 cm / 30 x 30 x 70 cm / 40 x 25 x 63 cm / 58 x 20 x 35 cm / 25 x 25 x 25 cm / 60 x 45 x 21 cm, 2017. Stiklo lenkimas, šaltas apdirbimas / Glass sagging, cold working. Nuotrauka / Photo: Marje Eelma.

Clear space

Tiina Sarapu

Anda Munkevica Latvija | Latvia

Pulsavimas | Pulsation

Pulsavimas / Pulsation. 38 x 180 x 40 cm, 2018. Skaidrus stiklas, medis, stiklo formavimas / Transparent glass, wood, kiln casting. Nuotrauka / Photo: Oskars Lekuns.

Eeva Käsper

Skaidri erdvė

Estija | Estonia

Anapus I, II | On the Other Side I, II

Anapus I, II / On the Other Side I, II . 29 x 4,5 cm / 33 x 4,3 cm, 2020. Stiklo formavimas, šaltas apdirbimas / Glass kiln casting, cold working. Nuotrauka / Photo: Eeva Käsper.

Lietuva | Lithuania

4:30

Gintarė Stašaitytė | Lukas Šiupšinskas

4:30. 150 x 40 x 40 cm, 120 x 60 x 40 cm, 2017. Veidrodis, metalas / Mirror, metal. Nuotrauka / Photo: Gintarė Stašaitytė.

Lietuva | Lithuania

Jei kas nors tave knisa, atsipalaiduok. Gal patiks | If You Are Getting Screwed, Just Relax. Maybe You’re Gonna Like It

Jei kas nors tave knisa, atsipalaiduok. Gal patiks / If you are getting screwed, then just relax. Maybe you gonna like it. 40 x 40 x 25 cm, 2018. Pūstas stiklas, smėliavimas / Glass blowing, sandblasting. Nuotrauka / Photo: Paulius Rainys.

Clear space

Paulius Rainys

Eglė Pilkauskaitė Lietuva | Lithuania

Vėjas | Wind

Vėjas | Wind. 90 x 90 cm, 2018. Tapyba ant stiklo, deginimas / Burned paint on the glass. Nuotrauka / Photo: Benas Navanglauskas.

Audronė Andrulevičienė

Skaidri erdvė

Lietuva | Lithuania

ECCE HOMO

ECCE HOMO. 22 x 22 x 6 cm, 2020. Stiklo formavimas, šaltas apdirbimas / Glass kiln casting, cold working. Nuotrauka / Photo: Audronė Andrulevičienė.

Estija | Estonia

Kol mes vėl susitiksime | Until We Meet Again

Merle Kannus

Kol mes vėl susitiksime / Until We Meet Again. 74 x 74 cm, 2020. Stiklo sukepimas / Glass fusing. Nuotrauka / Photo: Merle Kannus.

Latvija | Latvia

Žinutė | Message

Žinutė / Message. 20 x 36 x 8 cm, 2020. Stiklo formavimas, šaltas apdirbimas, varinė viela / Glass kiln casting, cold working, copper wire. Nuotrauka / Photo: Inita Emane.

Clear space

Inita Emane

Irina Peleckienė Lietuva | Lithuania

A Poison Tree | A Poison Tree

A Poison Tree / A Poison Tree. 180 x 40 x 60 cm, 2020. Pūstas ir metalizuotas stiklas, metalas / Glass blowing, metalizing, metal. Nuotrauka / Photo: Vytas Nomadas.

Artūras Rimkevičius

Skaidri erdvė

Lietuva | Lithuania

Celė-Cilindras | Celle-Cylinder

Celė-Cilindras / Celle-Cylinder. 24 x 20 x 14 cm, 2018. Šlifuotas, poliruotas krištolas, pūstas stiklas, šaltas apdirbimas / Polished crystal, glass blowing, cold working. Nuotrauka / Photo: Artūras Rimkevičius.

Lietuva | Lithuania

Išgyvenimas | Survival

Remigijus Kriukas

Clear space

Išgyvenimas / Survival. 37 x 18 x 8 cm, 2017. Stiklo liejimas, šaltas apdirbimas / Glass casting, cold working. Nuotrauka / Photo: Aleksandr Sidorenko.

Mantas Mikutavičius Lietuva | Lithuania

Nuotrauka / Photo: Gintarė Žaltauskaitė

Skaidri erdvė | Clear space

Stiklo triukšmas Manto Mikutavičiaus instaliacija ir karšto stiklo pasirodymas Stiklo triukšmas permąsto stiklo medžiagiškumą ir jo prigimtį. Specialiai Vitrum 2020 Pulsas festivaliui sukurtoje veidrodinėje instaliacijoje vykstančio pasirodymo metu stiklas išgyvena visus savo būvius, o medžiagos skleidžiama šviesa ir procesai paverčiami unikaliu, gyvo garso takeliu. Autoriui svarbūs fizikiniai procesai ir medžiagos tyrinėjimas. Stiklas, kaip medžiaga, pasižymi itin skirtinga ir greitai besikeičiančia fizine išraiška bei nuo aukštos temperatūros besikeičiančia spalva. Instaliacijoje įtvirtintame pečiuje verdamas stiklas patiria medžiagiškumo kaitą - nuo smėlio iki stiklo, nuo stiklo skulptūros iki smėlio, o kiekvieno kūno spalva paverčiama tam tikru garsiniu dažniu. Stiklo triukšmas pasirodymo metu siekiama prakalbinti stiklo medžiagos atsiradimą, pasitelkiant ugnį, spalvas ir garsus. Mantas Mikutavičius kūriniuose nagrinėja karšto stiklo procesus, fizikines stiklo ir veidrodžio savybes.

Glass Noise In his installation and hot glass performance Glass Noise, Mantas Mikutavičius reflects on the materiality and nature of glass. In the mirror installation created especially for the Vitrum 2020 Pulse festival, the glass experiences all its states in the course of the performance, which transforms the light and processes emitted by the material into a unique, living soundtrack. What matters a lot to the artist is physical processes and material research. Glass, as the material, is characterized by the rapidly changing physical expression and color changing due to high temperature. In the stove embedded in the installation, the glass undergoes a change in materiality: from sand to glass, from glass sculpture to sand, while the color of each body turns into a certain sound frequency. In his works, Mikutavičius examines the processes of hot glass, as well as the physical properties of glass and mirrors.

Lietuva | Lithuania

Linas Kutavičius

Tolerancija Lino Kutavičiaus kūrinys Tolerancija - tai taisyklingos formos optinė transformacija naudojant tas pačias pasikartojančias objekto linijas. Toks nežymus linijos pakitimas iškreipia objekto formą, pasitelkiant šviesą, ją transformuoja į kažką kitą, nepažintą. Autorius sutelkia dėmesį į transformacijos momentą, kuriame net mažiausias pakitimas daro įtaką visai objekto struktūrai. Pasitelkdamas šviesą menininkas konstruoja paralelinę erdvę jau sukurtoje metalinio galerijos kubo erdvėje taip akcentuodamas nuolatinio kitimo laikmatį. Pereidamas nuo egzistuojančio tūrio prie pakeistos erdvės, autorius akcentuoja perėjimo momentą, kuriame atsiranda nematomas dialogas. Lino Kutavičiaus kūriniai dažniausiai pasižymi skulptūriškumu, geometrinių ir organinių formų jungtimi bei eksperimentavimu su medžiaga. Jis bendradarbiauja tarptautiniuose kultūros projektuose, kuria aplinką daugeliui festivalių, kitų renginių.

Tolerance Linas Kutavičius’ Tolerance involves an optical transformation of a regular shape by using the same repeating object lines. Such a slight change in the line distorts the shape of the object and, with the help of light, transforms it into something else, something unfamiliar. The author focuses on the very moment of transformation, in which even the smallest change affects the whole structure of the object. By employing light, the artist constructs a parallel space inside the already existing one of the metal gallery cube, thus emphasizing the timer of continuing shifts. Moving from an existing volume to a changed space, the author highlights the moment of transition, in which an invisible dialogue emerges. Artworks by Linas Kutavičius are mostly characteristic of sculpturality, the combination of geometric and organic forms, and experimentation with the materials. He collaborates on international cultural projects, and builds environment for many festivals and other events.

Šviesos instaliacija | Light installation

Nuotrauka / Photo: Linas Kutavičius

40 Programa

The Programme

VITRUM 2020 Pulsas

VITRUM 2020 Pulse

Spalio 7 d.– gruodžio 13 d.

October 7 - December 13

Paroda Aštri stiklo briauna

Exhibition Sharp Edge of Glass

Spalio 7 d.– lapkričio 8 d.

October 7 – November 8

Spalio 7 d. 18:00

October 7 at 6 p.m.

Parodos atidarymas ir Jamilos Johnson-Small (UK) performansas.

Opening and performance by

Spalio 10 d. 14:00

Excursion with curator Alba Folgado and performance by Eduardo Hurtado (Spain). | Meno parkas gallery, Rotušės square 27 |

Ekskursija su kuratore Alba Folgado ir Eduardo Hurtado (Ispanija) performansas. | Galerija Meno parkas, Rotušės a. 27 |

Paroda Skaidri erdvė Spalio 9 d. – gruodžio 13 d.

Programa | The Programme

Spalio 9 d. 18:00 Parodos atidarymas ir Manto Mikutavičiaus karšto stiklo pasirodymas. | Kauno rajono muziejus, Pilies takas 1, Kauno r., Raudondvaris |

Šviesos instaliacija Tolerancija Spalio 7 d.– gruodžio 13 d.

| Galerija be sienų, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, K. Donelaičio g. 16, Kaunas | Festivalio programą lydės susitikimai su menininkais ir edukacijos šeimoms.

Jamila Johnson-Small (UK). October 10 at 2 p.m.

Exhibition Clear Space October 9 – December 13 October 9 at 6 p.m. Opening and hot glass performance by Mantas Mikutavičius. | Kaunas District museum, Pilies Takas str. 1, Raudondvaris, Kaunas district |

Light Installation Tolerance October 7 – December 13

| Gallery Without Walls, M. K. Čiurlionis National Museum of Art, K.Donelaitis str. 16, Kaunas | The programme of the festival includes various meetings with artists and educators.

Tikslesnę programą rasite čia:

See full programme at:

www.vitrumfestival.com

41 Projektą iš dalies finansuoja | Funded by:

Rėmėjai ir partneriai | Sponsors and Partners:

Informaciniai partneriai | Media Partners:

42 Tarptautinis stiklo meno festivalis | International Glass Art Festival Vitrum 2020 Pulsas | Pulse

Festivalio katalogas | Festival Booklet

Festivalio vadovė | Director Julija Pociūtė

Katalogo sudarytojai | Editors Julija Pociūtė Gintarė Žaltauskaitė

Kuratorės | Curators Alba Folgado Julija Pociūtė

Tekstai | Texts Alba Folgado Julija Pociūtė

Koordinatorė | Coordinator Valda Verikaitė

Dizainas | Design Arūnė Ščiupokaitė

Komunikacija | Communication Gintarė Žaltauskaitė

Vertimas | Translation Aleksandra Fomina Kristina Lukšaitė

Dizainas | Design Arūnė Ščiupokaitė Edukacija | Education Sandra Atkočiūtė Valda Verikaitė

Kalbos redakcija | Language Editors Kerry Kubilius Zita Pociuvienė Dovilė Pukertaitė

Architektė | Architect Vika Pranaitytė

Spauda | Print AB “Kopa”

Finansai | Finances Rima Gliakovienė

ISBN 978-609-8009-17-0

Dėkojame savanoriams ir visiems prisidėjusiems prie festivalio įgyvendinimo! | Thanks to the volunteers and everyone who has contributed to the festival!

www.vitrumfestival.com

Introduction