Arbitražas
būtų sprendžiama arbitražu, neabejodamas, kad teismo vaidmuo išliks svarbus ten, kur ginčo šalys nesugebės susitarti. Antroji dalis prasidėjo advokatės Jurgitos PetkutėsGurienės, advokatų kontoros LAWIN asocijuotosios teisininkės, arbitražinio susitarimo reika lav imų bei teisminio jo pripažinimo pristatymu. Advokatė JurgitA Petkutė-Gurienė Jurgita Petkutė-Gurienė aptarė arbitražiniam susitarimui keliamus reikalavimus ir atkreipė dėmesį, kad pagal dabar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aplinkybė, kad arbitražinis susitarimas yra pakankamai glaustas ir nereglamentuoja kai kurių klausimų, pavyzdžiui, arbitrų skaičiaus, jų skyrimo tvarkos ir pan., nėra pakankamas pagrindas nepripažinti jo arbitražiniu susitarimu. Tačiau tokie atvejai, kai: (i) pagal arbitražinį susitarimą nėra įmanoma suformuoti arbitražo teismo; (ii) arbitražo institucija ar jos reglamentas netiksliai įvardytas; (iii) arbitražinis susitarimas nurodo ginčo sprendimą ir teisme, ir arbitraže; (iv) nėra aiški valia dėl ginčo sprendimo arbitraže; (v) arbitražinis susitarimas „neteko galios“ ar „negali būti įvykdytas“ (angl. „inoperative or incapable of being performed“) gali lemti arbitražinio susitarimo negaliojimą. Advokatas Gediminas Dominas, advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ partneris, savo pranešime apžvelgė, kaip naujos redakcijos Komercinio arbitražo įstatymas pakeitė arbitražo ir bankroto santykį. Apibendrindamas jis teigė, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai nedaro įtakos arbitražo procesui, Gediminas Dominas arbitražiniam susitarimui galioti ir taikyti, ginčo arbitruotinumui ir arbitražo teismo kompetencijai, išskyrus išimtis, numatytas Komercinio arbitražo įstatyme. Kitas prelegentas – advokatas Kęstutis Švirinas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, nagrinėjo temą, glaudžiai susijusią su 2011 m. „Arbitražo dienoje“ gvildentomis temomis, t. y. kompetencijos-kompetencijos doktriną ir jos ribas. Advokatas Kęstutis Švirinas tvirtino, kad arbitrai nėra vieninteliai, bet pirmieji, kurie turi teisę priimti sprendimą dėl 26 Lietuvos advokatūra | 2013 m. Nr. 1 (46)
jų kompetencijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Baranauskas sutiko, kad Komercinio arbitražo įstatymo pakeitimas neturi įtakos kompetencijos-kompetencijos doktrinai taikyti, tačiau atkreipė dėmesį, jog kartais išimtinės faktinės situacijos nu lemia, kad valstybės teismai turėtų pasinaudoti teise vertinti arbitražo teismo jurisdikKęstutis Švirinas ciją iki pastarajam priėmus sprendimą dėl jo paties kompetencijos. Akademikas Valentinas Mikelėnas, advokatų kontoros „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris, savo pranešime „Arbitražo proceso naujovės ir jų taikymo praktikoje perspektyvos“ atkreipė dėmesį, kad nuolatinės arbitražo institucijos gali nustatyti kitokias taisykles nei Komercinio arbitražo įstatyme ir tokiu būdu užpildyti minėto įstatymo spragas. Konk rečiai akademikas Valentinas Mikelėnas pažėrė daug receptų, susijusių su arbitrų tinkamu vadovavimu arbitražo procese, kurie padėtų užtikrinti, kad arbitražo procesas būtų operatyvesnis, efektyvesnis, lankstesnis ir pigesnis. Valentinas Mikelėnas Renata Juzikienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktorė, apibendrino konferenciją atkreipdama dėmesį, kad Komercinio arbitražo įstatymas buvo kruopščiai rengiamas dvejus metus šios srities specialistų, ir pasidžiaugė, jog pavyko išvengti politinės įtakos. Ji pažymėjo, kad galutinį projektą pateikus svarstyti Seimui išvengti kai kurių pakeitimų vis dėlto nepavyko. Vienas iš jų yra susijęs su valstybės ir savivaldybių institucijų galimybe sudaryti arbitražinį susitarimą. Nors projekte buvo siūloma atsisakyti nuostatos, kad dėl arbitražinio susitarimo Renata Juzikienė valstybės ir savivaldybės institucijos turi gauti išankstinį steigėjo sutikimą, tačiau ši nuostata išliko Komercinio arbitražo įstatyme.