leidžia susikaupti ir išreikšti mintis. Mokytojas ugdymo procesą ir rezultatus vertina atsižvelgdamas į tikslus. Padedantis mokytis vertinimas reikalauja supažindinti mokinius su mokymosi tikslais bei laukiamais rezultatais, jų vertinimo kriterijais, tinkamu mokymuisi elgesiu. Padedantis mokyti (-is) vertinimas. Šiuolaikinė pradinio ugdymo vertinimo sistema – ugdymo proceso dalis, skatinanti mokinių mokymą (-si). Ugdymas bus sėk mingas, kai mokytojas ir mokiniai sistemingai vertins ne tik ugdymo rezultatus, bet ir procesą. Veiksmingas ir prasmingas vertinimas yra būtina ugdymo proceso ciklo dalis: vertinimas – planavimas – mokymas (-is) – vertinimas. Dauguma mokytojų ir mokinių dažniausiai vertinimą sieja su mokymosi rezultatų tikrinimu (pvz., kontroliniais darbais). Vertinimas prasideda nuo esamos padėties analizės ir glaudžiai siejamas su ugdymo planavimu. Vertindamas ugdymo metu mokytojas renka įvairią informaciją apie mokinių mokymąsi: kryptingai stebėdamas mokinių veiklą atkreipia dėmesį į mokinio pasiekimus ir nesėkmes, mokymosi ypatumus. Sukaupta informacija naudojama planuojant tolesnį ugdymą (procesą ir rezultatus). Kryptingai stebint ypač svarbu mokėti atidžiai klausytis mokinio. Tam reikia sukurti jaukią mokymosi aplinką, skatinti ir pratinti mokinius išsakyti savo nuomonę, pateikti rūpimus klausimus. Norėdamas sukaupti kuo daugiau informacijos apie mokinio mokymąsi, mokytojas turėtų ne tik klausytis, bet ir tikslingai klausinėti. Taip mokytojas sužino ir įvertina mokinio gebėjimus apmąstyti savo veiklą, susidomėjimą ja, ugdymo rezultatus (pvz., pateikęs klausimą labai greitai sužino, ar mokinys suvokia pamokos turinį, medžiagą). Dažna mokytojo klaida – pateikus klausimą nelaukti atsakymo. Laukdamas mokinio atsakymo, mokytojas parodo, kad turi laiko ir noro jį išklausyti,
Supažindindamas su konkrečiais ir pamatuojamais tikslais mokytojas: • motyvuoja mokinius atlikti tam tikrą veiklą (paaiškina vaikui, kodėl jis turi atlikti vienokią ar kitokią užduotį, kur bus galima pritaikyti įgytą patirtį); • sudomina veikla (siūlo įdomias ir prasmingas užduotis); • nusako procesą ir laukiamą rezultatą (pratina planuoti mokymąsi, atskleisdamas mokymosi žingsnius). Mokytojas per pamoką turėtų nuolat komentuoti, ką, kaip ir kodėl atlieka mokiniai. Toks kalbėjimasis turėtų vykti tiek pamokos pradžioje, tiek atliekant kokias nors užduotis bei pamokos pabaigoje aptariant rezultatus. Toks vertinimo proceso organizavimas padeda mokiniams mokytis. PAVYZDŽIAI
Mokymosi tikslus gali atskleisti probleminė situacija. Mokyklos ūkvedys nori klasės grindis iškloti parketu. Jis turi išsiaiškinti, kiek m2 sudaro klasės grindys. Kad mokiniai galėtų padėti ūkvedžiui, šią pamoką mokysis apskaičiuoti plotą ir sužinos, kiek m2 sudaro klasės grindys. Pamokos pabaigoje galima vėl grįžti prie šios problemos, aptarti, kaip mokiniai galėtų padėti ūkvedžiui, apmąstyti, kaip reikia apskaičiuoti plotą. Pačius paprasčiausius vertinimo kriterijus reikėtų pasakyti jau pirmokui. Tarkime, jis mokosi taisyklingai parašyti a raidę. Su mokiniu reikėtų aptarti, kaip tai-
49